Kaip užtikrinti teismo sprendimo vykdymą?

Liuksemburgas
Turinį pateikė
European Judicial Network
Europos teisminis tinklas (civilinėse ir komercinėse bylose)

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Jeigu skolininkas savanoriškai neįvykdo teismo sprendimo, ieškovas gali priversti jį įvykdyti. Tai žinoma kaip privalomas vykdymas.

Kad teismo sprendimas būtų vykdytinas, jame turi būti nurodyta vykdymo sąlyga ir jis turi būti tinkamai įteiktas arba apie jį turi būti tinkamai pranešta.

Teismo sprendimo vykdytinumas sustabdomas savaitei nuo teismo sprendimo dienos ir (arba) kol bus faktiškai pasinaudota teise paduoti skundą, nebent sprendimas yra laikinai vykdytinas.

Priverstinis vykdymas dažniausiai atliekamas siekiant išieškoti pinigus, tačiau jis gali būti taikomas ir siekiant priversti įvykdyti tam tikrą veiksmą.

Jeigu asmeniui nurodoma sumokėti tam tikrą pinigų sumą, skolininko turtui taikoma vykdymo užtikrinimo priemonė ir tai vadinama areštu.

Tačiau yra ir kitų, konkretesnių vykdymo užtikrinimo priemonių: skolininkui mokėtinų lėšų sulaikymas, pasėlių areštas, pajamų areštas, nekilnojamojo turto areštas, turto suvaržymas, užsienyje galiojantis areštas, turto grąžinimas savininkui, darbo pajamų areštas, vidaus vandenų laivų areštas, orlaivių areštas, taip pat „areštuojamo turto aprašymas“ (pranc. saisie-description), skirtas intelektinės nuosavybės teisėms apsaugoti.

Dažniausiai Liuksemburge naudojama suvaržymo forma yra kito asmens valdomo turto, priklausančio skolininkui, areštas ir areštas siekiant įvykdyti teismo sprendimą.

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Antstoliai turi vienašališkus įgaliojimus vykdyti teismo sprendimus, kuriuos paskelbė vykdytinais Liuksemburgo teismas pagal Liuksemburgo teisę arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismas pagal Europos Sąjungos teisės aktus civilinėse ir komercinėse bylose, tarpininkavimo civilinėse ir komercinėse bylose būdu pasiektus susitarimus, kurie yra vykdytini, ir kitus vykdytinus dokumentus ar teises.

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

3.1 Procedūra

  • Didžiojoje Hercogystėje priimti teismo sprendimai ir parengti dokumentai

Jie Didžiojoje Hercogystėje yra vykdytini ir jų nereikia oficialiai patvirtinti arba turėti pareatis rašto, net jeigu jie vykdomi už sprendimą priėmusio teismo jurisdikcijos ribų arba ne toje teritorijoje, kurioje buvo parengti dokumentai.

Dokumento ar teismo sprendimo pristatymas antstoliui yra leidimas atlikti visų rūšių vykdymo veiksmus, išskyrus nekilnojamojo turto areštą ir įkalinimą, kuriems reikia specialaus leidimo.

  • Užsienio teismų sprendimams taikoma sutartis arba Europos Sąjungos teisės aktai ir jiems įvykdyti reikalinga egzekvatūros procedūra.

Užsienio valstybėje priimti teismų sprendimai civilinėse ir komercinėse bylose, kurie yra vykdytini toje valstybėje ir kurie pagal

  • 1968 m. rugsėjo 27 d. Briuselio konvenciją dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo, su pakeitimais, padarytais konvencijomis, kuriomis naujos valstybės narės prisijungė prie tos konvencijos,
  • 1988 m. rugsėjo 16 d. Lugano konvenciją dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo,
  • 1971 m. liepos 29 d. Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės ir Austrijos Respublikos konvenciją dėl teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo,
  • 1961 m. lapkričio 24 d. Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo sutartį dėl jurisdikcijos, bankroto ir teismo sprendimų, arbitražo sprendimų ir autentiškų dokumentų galiojimo ir vykdymo, kol ji galioja,
  • arba 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvenciją dėl sprendimų, susijusių su išlaikymo pareigomis, pripažinimo ir vykdymo,

atitinka jų pripažinimo ir vykdymo Liuksemburge sąlygas, tampa vykdytini taip, kaip nustatyta Naujojo civilinio proceso kodekso (pranc. Nouveau code de procedure civile) 680–685 straipsniuose.

Teismų sprendimai civilinėse ir komercinėse bylose, priimti ES valstybėje narėje, kurie yra vykdytini toje valstybėje narėje ir kurie pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo atitinka jų pripažinimo ir vykdymo Liuksemburge sąlygas, tampa vykdytini, kaip nustatyta tame reglamente.

Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 buvo panaikintas Reglamentu (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, žinomu kaip nauja redakcija išdėstytas Reglamentas „Briuselis I“. Tačiau Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 ir toliau taikomas to reglamento taikymo sričiai priklausantiems sprendimams, priimtiems nagrinėjant ieškinius, pateiktus iki 2015 m. sausio 10 d., taip pat iki tos datos parengtiems arba oficialiai užregistruotiems autentiškiems dokumentams ir iki tos datos patvirtintiems arba sudarytiems teisiniams sandoriams.

Teismų sprendimai civilinėse ir komercinėse bylose, priimti ES valstybėje narėje, kurie yra vykdytini toje valstybėje narėje ir kurie pagal 2012 m. liepos 4 d. Reglamentą (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo atitinka jų pripažinimo ir vykdymo Liuksemburge sąlygas, tampa vykdytini, kaip nustatyta tame reglamente.

Teismų sprendimai, priimti valstybėje narėje, kuriai pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje IV skyriaus 2 skirsnį netaikomas 2007 m. lapkričio 23 d. sudarytas Hagos protokolas dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės, ir atitinkantys pripažinimo ir vykdymo Liuksemburge sąlygas, tampa vykdytini, kaip nustatyta tame reglamente.

Teismų sprendimai civilinėse bylose, priimti ES valstybėje narėje, kurie yra vykdytini toje valstybėje narėje ir kurie pagal 2016 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentą (ES) 2016/1103, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas jurisdikcijos, taikytinos teisės ir teismo sprendimų sutuoktinių turto teisinių režimų klausimais pripažinimo ir vykdymo srityje, ir 2016 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentą (ES) 2016/1104, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų registruotų partnerysčių turtinių pasekmių klausimais pripažinimo ir vykdymo srityje, atitinka jų pripažinimo ir vykdymo Liuksemburge sąlygas, tampa vykdytini, kaip nustatyta minėtuose reglamentuose (ES) 2016/1103 ir (ES) 2016/1104.

  • ES teisės aktais, kuriais panaikinama egzekvatūra, reglamentuojami užsienio teismų sprendimai

2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, žinomą kaip nauja redakcija išdėstytas Reglamentas „Briuselis I“. Pagal to reglamento 36 straipsnį valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse nereikalaujant jokios specialios procedūros (panaikinama egzekvatūra). Pagal minėtame reglamente nustatytas sąlygas nuo 2015 m. sausio 10 d. jis taikomas visose ES valstybėse narėse.

Teismų sprendimai, priimti valstybėje narėje, kuriai pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje IV skyriaus 2 skirsnį taikomas 2007 m. lapkričio 23 d. sudarytas Hagos protokolas dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės, Liuksemburge pripažįstami nereikalaujant taikyti jokios specialios procedūros ir nesuteikiant galimybės prieštarauti pripažinimui.

Teismų sprendimai civilinėse ir komercinėse bylose, priimti ES valstybėje narėje, kurie pagal 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose, atitinka jų pripažinimo ir vykdymo Liuksemburge sąlygas, tampa vykdytini, kaip nustatyta tame reglamente.

Teismų sprendimai, priimti ES valstybėje narėje, kurie yra vykdytini toje valstybėje narėje ir kurie pagal Reglamentą (EB) Nr. 861/2007, nustatantį Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, arba Reglamentą (EB) Nr. 1896/2006, nustatantį Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, su pakeitimais, atitinka jų pripažinimo ir vykdymo Liuksemburge sąlygas, pripažįstami ir vykdomi, kaip nustatyta tuose reglamentuose.

3.2 Pagrindinės sąlygos

Kilnojamasis arba nekilnojamasis turtas areštuojamas tik esant vykdomajam dokumentui, išduotam pagal Liuksemburgo teisę, ir esant neginčijamam reikalavimui, kurio įvykdymo terminas yra suėjęs; jeigu skola, kurios grąžinimo terminas yra suėjęs, nėra pinigų suma, jos grąžinimas po arešto atidedamas visų vėlesnių procesų laikotarpiui, kol ji įvertinama.

Teismų sprendimai, kuriais reikalaujama panaikinti įsipareigojimą, panaikinti hipotekos registraciją, atlikti mokėjimą arba atlikti kitą veiksmą, kai tai turi būti atliekama trečiosios šalies arba jos vardu, gali būti vykdytini tik trečiųjų šalių arba jų atžvilgiu, net ir suėjus prieštaravimo arba apeliacinio skundo pateikimo terminams, remiantis ieškovo advokato patvirtinimu ir nurodant dieną, kurią teismo sprendimas buvo įteiktas šalies, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas, gyvenamosios vietos adresu, ir remiantis teismo kanclerio pažyma, kad dėl teismo sprendimo nėra pateiktas prieštaravimas ar apeliacinis skundas.

Jeigu iš pažymos aišku, kad prieštaravimas ar apeliacinis skundas nepateiktas, turto administratoriai, saugotojai ir visi kiti asmenys privalo vykdyti teismo sprendimą.

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

  • Daiktai, kuriuos galima areštuoti

Areštuoti galima tik skolininko nuosavybės teise turimus kilnojamuosius ar nekilnojamuosius daiktus, trečiajai šaliai priklausančių daiktų areštuoti negalima. Tačiau į tai, kas skolininko daiktus turi jų arešto momentu, menkai atsižvelgiama, todėl įmanoma areštuoti trečiosios šalies patalpose esančius daiktus.

  • Daiktai, kurių negalima areštuoti

Naujojo civilinio proceso kodekso 728 straipsnyje nurodyta, kad negali būti areštuojami ne tik specialiuose įstatymuose neareštuojamais paskelbti daiktai, bet ir toliau nurodyti daiktai:

  • daiktai, kurie Liuksemburgo teisėje yra pripažinti nekilnojamaisiais pagal paskirtį;
  • tam tikras kilnojamasis turtas, pavyzdžiui, nakvynės vieta, drabužiai, baldai, kuriuose jie laikomi, skalbyklė, stalai ir kėdės, kad šeimos nariai galėtų kartu valgyti.

Šių daiktų negalima areštuoti, nepaisant kreditoriaus įgaliojimų, net jeigu kreditorius yra valstybė, išskyrus atvejus, kai areštas skiriamas už tam tikras skolas, kurios yra konkrečiai išvardytos teisės aktuose.

Siekiant, kad kreditorius neareštuotų visų skolininko pragyvenimo lėšų, Didžiosios Hercogystės teisės nuostatomis nustatyta, kokią darbo užmokesčio, pensijų ir periodinių išmokų dalį galima perleisti ir areštuoti. Teisės aktais yra numatytas apsaugotų reguliarių pajamų (darbo užmokesčio, periodinių išmokų, pensijų) areštas. Šių rūšių reguliarių pajamų negalima areštuoti visų, o galima areštuoti tik jų dalį, kuri nustatyta pagal Didžiosios Hercogystės reglamentavimo nuostatomis išdėstytus intervalus. Taigi, skolininkams paliekamos minimalios pajamos pragyventi.

  • Atskyrimas

Atskyrimu areštuoto turto turėtoją siekiama apsaugoti nuo viso turto netekimo padarinių. Šiuo metodu teisėjui suteikiama galimybė apriboti sulaikomas sumas.

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Nuo daiktų areštavimo momento skolininkas praranda teisę jais disponuoti. Tačiau areštas nesuteikia jo prašiusiam kreditoriui jokios pirmenybinės teisės įsigyti daiktą. Teisių atėmimas reiškia, kad skolininkas neturi teisės parduoti areštuotų daiktų, neturi teisės jų perduoti ar juos suvaržyti hipoteka. Areštuoti daiktai gali būti paimti iš karto. Skolininkas išlieka areštuotų daiktų savininkas iki priverstinio pardavimo net ir nedisponuodamas jais. Padėtis keičiasi ne tiek praktiškai, kiek teisiškai.

Jeigu šis teisių atėmimo režimas pažeidžiamas, priemonės, kurių imasi areštuoto turto turėtojas, arešto prašiusiam kreditoriui nėra privalomos.

Tokiu atveju teisių atėmimas yra tik sąlyginis, t. y. jis taikomas tik arešto prašiusio kreditoriaus naudai. Kiti kreditoriai vis tiek turi taikstytis su skolininko turto sudėties pokyčiais. Tačiau jiems paprasta dalyvauti turto arešte, dėl kurio jau yra susitarta.

Teisių atėmimas yra pirmasis turto pardavimo etapas. Daiktai atiduodami valdyti teismui. Taigi, teismo sprendimui įvykdyti skirtas areštas pirmiausia atlieka laikinosios apsaugos priemonės vaidmenį.

Kalbant apie reikalavimų areštą, pažymėtina, kad šia arešto forma panaikinamos visos galimybės valdyti areštu užtikrintą skolą, kad ir kokia jos vertė. Tačiau areštuotą reikalavimą turinti trečioji šalis gali įmokėti pakankamą užstatą (atskyrimas).

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Vykdytini dokumentai, išduoti pagal Liuksemburgo teisę, nebaigia galioti ir neturi senaties termino.

Komercinių bylų teismo pirmininkaujančio teisėjo leidimas taikyti prevencinį areštą netenka galios, jeigu prevencinės priemonės nesiimama per nutartyje nustatytą terminą.

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Dėl komercinių bylų teismo pirmininkaujančio teisėjo priimtos nutarties leisti taikyti prevencinį areštą gali būti paduodamas prieštaravimas arba apeliacinis skundas.

Kalbant apie areštą, taikomą siekiant įvykdyti teismo sprendimą, skolininkas gali pareikšti ieškinį dėl sunkumų, susijusių su vykdymu (pranc. action en difficulté d'exécution), arba prieštarauti areštuotų daiktų pardavimui.

Tretieji asmenys taip pat gali pareikšti prieštaravimą, t. y. prieštarauti areštuotų daiktų pardavimui, ir prašyti neparduoti šių daiktų.

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Remiantis Naujojo civilinio proceso kodekso 590 straipsniu, skolininkas gali užblokuoti laikinąjį vykdymą, jeigu jį nurodyta atlikti kitokiu atveju negu numatyta teisės aktuose. Šiuo tikslu skolininkas gali kreiptis į apeliacinį teismą, kad šis uždraustų atlikti laikinąjį vykdymą. Tai taikoma tik civilinėse bylose ir netaikoma komercinėse bylose pagal Prekybos kodekso (pranc. Code de commerce) 647 straipsnį.

Naujojo civilinio proceso kodekso 703 straipsnio 2 dalyje nustatyta turto apsaugos procedūra. Atskyrimu areštuoto turto turėtoją siekiama apsaugoti nuo viso turto netekimo padarinių. Šiuo metodu teisėjui suteikiama galimybė apriboti sulaikomas sumas.

Siekiant, kad kreditorius neareštuotų visų skolininko pragyvenimo lėšų, Didžiosios Hercogystės teisės nuostatomis nustatyta, kokią darbo užmokesčio, pensijų ir periodinių išmokų dalį galima perleisti ir areštuoti. Teisės aktais yra sureguliuotas apsaugotų reguliarių pajamų (darbo užmokesčio, periodinių išmokų, pensijų) areštas. Šių rūšių reguliarių pajamų negalima areštuoti visų, o galima areštuoti tik jų dalį, kuri nustatyta pagal Didžiosios Hercogystės reglamentavimo nuostatomis išdėstytus intervalus. Taigi, skolininkams paliekamos minimalios pajamos pragyventi.

Susijusios nuorodos

http://www.legilux.lu

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Your-Europe

Paskutinis naujinimas: 11/01/2024

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.