Kaip užtikrinti teismo sprendimo vykdymą?

Portugalija
Turinį pateikė
European Judicial Network
Europos teisminis tinklas (civilinėse ir komercinėse bylose)

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo procesas pradedamas, kai kreditorius arba šalis, siekianti, kad skolininkas arba asmuo, kurio prievolių įvykdymo siekiama, įvykdytų prievolę, kreipiasi į teismą su prašymu priverstinai įvykdyti tokio kreditoriaus arba šalies atžvilgiu vykdytiną prievolę.

Vykdymo procesu gali būti siekiama trijų tikslų: pinigų sumos sumokėjimo; tam tikro daikto perdavimo arba tam tikro veiksmo atlikimo arba jo neatlikimo.

Vykdymo procesas gali vykti standartine tvarka (kuri gali būti įprasta, pagreitinta arba ypatingoji) arba specialiąja tvarka.

Vykdymo procesas dėl tam tikros pinigų sumos sumokėjimo visada vyksta įprasta standartine tvarka, išskyrus toliau nurodytus atvejus, kai vyksta pagreitintas procesas, ir vykdymo procesą, susijusį su išlaikymu, kuris vyksta specialiąja tvarka.

Pagreitintas procesas taikomas, kai vykdomoji byla susijusi su tam tikros pinigų sumos sumokėjimu pagal:

  • arbitražo arba teismo sprendimą, kuris negali būti įvykdytas per patį arbitražo arba teismo procesą;
  • prašymą išduoti mokėjimo įsakymą, prie kurio pridėtas vykdomasis raštas;
  • neteisminį vykdomąjį dokumentą, susijusį su laiku neįvykdyta pinigine prievole, kurios įvykdymas užtikrintas hipoteka arba kreditorinio reikalavimo pirmumo teise;
  • neteisminį vykdomąjį dokumentą, susijusį su laiku neįvykdyta pinigine prievole, kurios vertė neviršija dvigubos reikalavimų, kuriuos pirmosios instancijos teismas turi jurisdikciją nagrinėti, vertės.

Net kai byloje yra išduotas vienas iš pirmiau nurodytų vykdomųjų dokumentų, toliau nurodytais atvejais procesas vyksta įprasta, o ne pagreitinta tvarka:

  • alternatyviosios prievolės, kuri priklauso nuo pasirinkimo arba sąlygos, vykdymas;
  • kai norint įvykdyti atitinkamą prievolę būtina vykdymo etape atlikti atsiskaitymą ir atsiskaitymas nepriklauso nuo paprasto aritmetinio skaičiavimo;
  • kai yra išduotas vykdomasis dokumentas (ne teismo sprendimas) tik dėl vieno iš sutuoktinių, o išieškotojas prašyme dėl vykdymo nurodo, kad skola yra solidarioji;
  • per vykdymo procesą, pradėtą tik subsidiariojo skolininko, kuris nėra atsisakęs teisės reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta iš pagrindinio skolininko turto (portug. benefício da excussão prévia).

Vykdymo procesas, susijęs su tam tikro daikto perdavimu ir veiksmų atlikimu, vyksta standartine tvarka.

Su tam tikro daikto perdavimu susijęs vykdymas gali būti pakeistas su tam tikros sumos sumokėjimu susijusiu vykdymu, jeigu negalima rasti daikto, kurį turėtų gauti išieškotojas. Tokiu atveju išieškotojas gali per tą patį procesą pareikalauti sumokėti daikto, kuris turėjo būti perduotas, vertę ir dėl jo neperdavimo atsiradusius nuostolius.

Su tam tikrų veiksmų atlikimu susijęs vykdymas gali būti pakeistas su tam tikros sumos sumokėjimu susijusiu vykdymu, jeigu išieškotojas siekia, kad būtų atlyginta patirta žala ir sumokėta atitinkama suma.

Su išlaikymu susijęs vykdymo procesas vyksta specialiąja tvarka, pagal kurią:

  • išieškotojas gali prašyti jam priteisti dalį sumų, darbo užmokesčio arba pensijų išmokų, kuriuos gauna asmuo, kurio prievolių įvykdymo siekiama, arba jam perleisti teisę gauti skolininkui priklausantį nuomos mokestį, kad būtų sumokėtos įmokos, kurių terminas yra suėjęs arba sueina, ir toks priteisimas arba teisių perleidimas nėra susijęs su areštu;
  • kai išieškotojas paprašo priteisti pirmiau nurodytas sumas, darbo užmokestį arba pensijų išmokas, už jų sumokėjimą arba atitinkamo darbo užmokesčio tvarkymą atsakingam subjektui pranešama, kad jis privalo sumokėti priteistą dalį tiesiogiai išieškotojui;
  • kai išieškotojas paprašo jam perleisti teisę gauti nuomos mokestį, jis privalo nurodyti turtą, su kuriuo susijęs toks prašymas, ir už vykdymą atsakingas pareigūnas įvykdo tokį prašymą dėl turto, kurio, jo manymu, pakanka tam, kad būtų atlikti mokėjimai, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs arba sueina. Dėl to gali būti išklausytas asmuo, kurio prievolių įvykdymo siekiama;
  • šalis, kurios atžvilgiu atliekami vykdymo veiksmai, visada šaukiama po to, kai areštuojamas turtas, ir jos prieštaravimai dėl vykdymo arba arešto vykdymo proceso nesustabdo.

Vykdymo proceso procedūra nustatyta Civilinio proceso kodekso (portug. Código de Processo Civil), su kuriuo galima susipažinti paspaudus šią nuorodą, 703–877 straipsniuose (vykdymo procedūra) ir 933–937 straipsniuose (speciali vykdymo procedūra dėl išlaikymo).

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Kompetentingos vykdymo institucijos yra teismai ir už vykdymą atsakingi pareigūnai.

Patys vykdymo veiksmai atliekami per teisminį vykdymo procesą, per kurį teismai yra kompetentingos institucijos ir jiems padeda už vykdymą atsakingi pareigūnai. Be teisminio proceso įstatymo dar yra numatyta ir „priešvykdomoji neteisminė procedūra“ (portug. procedimento extrajudicial pré-executivo), kuri nėra privaloma ir kuria kreditorius gali pasinaudoti tais atvejais, kai įvykdomi tam tikri reikalavimai. Per priešvykdomąją neteisminę procedūrą kompetentingi subjektai yra už vykdymą atsakingi pareigūnai.

Teisminis vykdymo procesas

Vykdymas pradedamas, kai teismui pateikiamas prašymas dėl vykdymo. Prašymo dėl vykdymo pavyzdys ir pateikimo sąlygos nustatyti Vyriausybės nutarime, t. y. 2013 m. rugpjūčio 29 d. Vyriausybės nutarime Nr. 282/2013 (2020 m., kai ši informacijos suvestinė buvo pataisyta), su kuriuo galima susipažinti paspaudus šią nuorodą.

Išieškotojams per vykdymo procesą, kuriame nėra privaloma būti atstovaujamam advokato, advokato padėjėjo arba teisinio atstovo, naudotis skirtos formos pateiktos internete portale CITIUS

Paskirti už vykdymą atsakingą pareigūną privalo išieškotojas. Jeigu jis to nepadaro, teismo kancleris paskiria už vykdymą atsakingą pareigūną automatiškai atsitiktine tvarka. Išimtiniais įstatymuose numatytais atvejais už vykdymą atsakingo pareigūno pareigas gali vykdyti teismo antstolis.

Paprastai teismui ir už vykdymą atsakingam pareigūnui pareigos paskirstomos taip:

  • už vykdymą atsakingas pareigūnas privalo įvykdyti visus vykdymo formalumus, kuriuos įvykdyti nėra pavesta teismo kancleriui arba kurie nėra teismo kompetencija, visų pirma įskaitant šaukimus, pranešimus, paskelbimą, paiešką duomenų bazėse, areštą ir įrašus apie areštą, atsiskaitymą ir mokėjimus;
  • net kai byloje sprendimas nepriimamas, už vykdymą atsakingas pareigūnas turi užtikrinti, kad byloje būtų įvykdyti reikalingi jo intervenciniai veiksmai;
  • be įstatymuose aiškiai nurodytos teismo kanclerio kompetencijos, jis privalo užtikrinti sklandų administracinių reikalų tvarkymą ir proceso valdymą, taip pat vykdyti teismo nutartis tiek dėl parengiamojo etapo, tiek dėl deklaratyviojo proceso arba dėl su šaukimu į teismą susijusių incidentų, už kuriuos atsako už vykdymą atsakingas pareigūnas;
  • teismo kancleris taip pat privalo neoficialiai informuoti už vykdymą atsakingą pareigūną apie vykstančius deklaratyviuosius procesus arba incidentus ir apie atliktus atitinkamus veiksmus, kurie gali turėti įtakos bylai.

Visų pirma:

teisėjas privalo:

  • prireikus taikyti laikinąsias apsaugos priemones;
  • priimti nutartį dėl prieštaravimų dėl vykdymo ir arešto ir patikrinti reikalavimus bei nustatyti jų patenkinimo eilės tvarką per ne ilgesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį nuo prieštaravimo arba reikalavimo pareiškimo dienos;
  • priimti neskundžiamą nutartį dėl skundų dėl už vykdymą atsakingo pareigūno taikytų priemonių ir priimtų sprendimų;
  • spręsti kitus už vykdymą atsakingo pareigūno, šalių arba į bylą įstojusių trečiųjų šalių iškeltus klausimus.

Už vykdymą atsakingas pareigūnas privalo:

  • imtis būtinų priemonių vykdomojo dokumento teisėtumui patikrinti ir patikrinti kompiuterinį vykdymo procesų registrą bei internetines duomenų bazes, kuriose galima tiesiogiai atlikti paiešką siekiant nustatyti areštuotiną turtą;
  • įteikti šaukimą asmeniui, kurio prievolių įvykdymo siekiama, įskaitant atvejus, kai atitinkamas asmuo šaukiamas tam, kad nurodytų, kokį turtą areštuoti, kai areštuotino turto nenustatyta;
  • areštuoti turtą ir po to atlikti jo vertinimą;
  • parduoti turtą, išskaityti teisines išlaidas ir išmokėti atitinkamą sumą.

Nustatyta tokia su Portugalijoje inicijuojamais vykdymo procesais susijusi teismų dalykinė jurisdikcija:

  • centrinio apylinkės teismo (portug. Instância Central do Tribunal de Comarca) vykdymo kolegijos turi jurisdikciją spręsti civilines vykdomąsias bylas, išskyrus: jurisdikciją, suteiktą intelektinės nuosavybės teismui, konkurencijos, reguliavimo, priežiūros teismui, jūrų teismui, šeimos ir nepilnamečių bylų kolegijoms, darbo bylų kolegijoms, prekybos bylų kolegijoms, taip pat baudžiamųjų bylų kolegijos paskirtų bausmių vykdymą, kurio klausimai pagal baudžiamojo proceso teisę negali būti sprendžiami civilinių bylų kolegijoje;
  • kai nėra vykdomųjų bylų kolegijos, kitokios kolegijos arba jurisdikciją turinčio specializuoto teismo, jurisdikciją turi vietos apylinkės teismo (portug. Instância Local do Tribunal de Comarca) bendrosios kompetencijos kolegijos (arba atitinkama civilinių bylų kolegija, jeigu tokia yra).

Portugalijos teismai turi tokią teritorinę jurisdikciją vykdomosiose bylose:

  • paprastai su vykdymu susijusią jurisdikciją turi asmens, kurio prievolių įvykdymo siekiama, nuolatinės gyvenamosios vietos teismas, jeigu specialiojoje teisės nuostatoje arba toliau išdėstytose taisyklėse nenurodyta kitaip;
  • išieškotojas gali pasirinkti teismą, kurio aptarnaujamoje teritorijoje turi būti vykdoma prievolė, jeigu asmuo, kurio prievolių įvykdymo siekiama, yra juridinis asmuo arba jeigu išieškotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lisabonos arba Porto metropolinėje zonoje, o asmens, kurio prievolių įvykdymo siekiama, nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje pačioje metropolinėje zonoje;
  • jeigu vykdymas susijęs su tam tikro daikto perdavimu arba su skola, kurios grąžinimas yra užtikrintas daiktinėmis teisėmis, jurisdikciją vykdomojoje byloje turi teismas, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra atitinkamas daiktas arba turtas, teisės į kurį yra suvaržytos;
  • jeigu vykdymo procesas turi vykti teisme, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra asmens, kurio prievolių įvykdymo siekiama, nuolatinė gyvenamoji vieta, ir toks asmuo negyvena Portugalijoje, tačiau turi joje turto, jurisdikciją turi tokio turto buvimo vietos teismas;
  • turto buvimo vietos teismas turi jurisdikciją ir kai: vykdymo procesas turi vykti Portugalijos teisme, nes jis susijęs su bendrovių (kitų juridinių asmenų), kurių registruota buveinė yra Portugalijoje, įsteigimo (likvidavimo) teisėtumu arba su jų organų sprendimų galiojimu ir nėra pirmiau arba toliau išdėstytose taisyklėse nurodytų aplinkybių;
  • kai byla yra susijusi su keliais vykdymo procesais, kuriuos turi nagrinėti skirtingą teritorinę jurisdikciją turintys teismai, jurisdikciją turi teismas, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra asmens, kurio prievolių įvykdymo siekiama, nuolatinės gyvenamosios vietos teismas;
  • kai siekiama įvykdyti Portugalijos teismų priimtus sprendimus, prašymas dėl vykdymo pateikiamas byloje, kurioje priimtas atitinkamas sprendimas, ir vykdymas įtraukiamas į bylos medžiagą. Jeigu byla vėliau nagrinėjama apeliacine tvarka, perduodama bylos dokumentų rinkinio kopija. Jeigu su vykdymu susijusią jurisdikciją turi specializuota kolegija, šiai specializuotai kolegijai turi būti skubiai nusiųstos sprendimo, prašymo, dėl kurio pradėtas vykdymas, ir lydimųjų dokumentų kopijos;
  • jeigu sprendimą priėmė Portugalijoje vykusio arbitražo arbitrai, jurisdikciją dėl vykdymo turi vietos, kurioje vyko arbitražas, apylinkės teismas (portug. Tribunal da comarca);
  • jeigu byla buvo nagrinėjama apeliaciniame teisme arba Aukščiausiajame Teisme (portug. Supremo Tribunal de Justiça), jurisdikciją turi asmens, kurio prievolių įvykdymo siekiama, nuolatinės gyvenamosios vietos teismas;
  • jeigu vykdymo procesas yra susijęs su bylinėjimosi išlaidomis, baudomis arba kompensacija, mokėtina dėl piktnaudžiavimo procesu, jurisdikciją turi teismas, kuriame buvo nagrinėjama byla, kurioje pateiktas pranešimas dėl atitinkamos sąskaitos arba atsiskaitymo. Su bylinėjimosi išlaidoms, baudomis arba kompensacija susiję sprendimai vykdomi sujungus tokią bylą su atitinkama byla;
  • jeigu nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, baudos arba kompensacijos priima Apeliacinis teismas arba Aukščiausiasis Teismas, tokia nutartis vykdoma pirmosios instancijos teisme, kuris turi jurisdikciją srityje, su kuria susijusi išnagrinėta byla;
  • kai vykdymas grindžiamas užsienio šalyje priimtu sprendimu, įskaitant Europos vykdomąjį raštą, jurisdikciją turi skolininko nuolatinės gyvenamosios vietos teismas;
  • jurisdikciją dėl Europos mokėjimo įsakymo (2006 m. gruodžio 12 d. Reglamentas (EB) Nr. 1896/2006) turi Porto apylinkės teismo 1-oji civilinių bylų kolegija.

Neteisminė priešvykdomoji procedūra

Kaip alternatyvą teismo procesui kreditoriai gali rinktis taikyti išankstinę administracinę procedūrą, kuri vadinama PEPEX (portug. procedimento extrajudicial pré-executivo (neteisminė priešvykdomoji procedūra)) – http://www.pepex.pt.

Už vykdymą atsakingi pareigūnai yra subjektai, turintys kompetenciją įgyvendinti su šia procedūra susijusias priemones.

PEPEX galima taikyti, kai yra išduoti (priimti): nacionaliniai vykdomieji sprendimai, kiti nacionaliniai vykdomieji dokumentai, vykdytinais pripažinti užsienio teismų sprendimai, sprendimai, kurie yra vykdytini pagal ES teisės aktus, sutartis arba konvencijas, kurie yra privalomi Portugalijai, Europos vykdomieji raštai. Bet kuriuo iš šių atvejų turi būti įvykdyti abu toliau nurodyti reikalavimai:

  • kreditorius privalo turėti vykdomąjį dokumentą, kuris atitinka sutrumpintos formos standartinio vykdymo proceso, susijusio su pinigų sumos sumokėjimu, taikymo reikalavimus, ir
  • tiek išieškotojas, tiek skolininkas privalo turėti mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį Portugalijoje nepaisant jų pilietybės ir gyvenamosios vietos.

Už vykdymą atsakingi pareigūnai turto ir pajamų paiešką atlieka pagal skolininko mokesčių mokėtojo numerį ir gali tai daryti tik Portugalijos duomenų bazėse (jie negali atlikti paieškos kitų valstybių narių duomenų bazėse). Pagal Portugalijos teisės aktus tiek užsienio juridiniai, tiek fiziniai asmenys gali prašyti suteikti mokesčių mokėtojo numerį, net jeigu jie Portugalijoje nevykdo jokios veiklos ir neturi nuolatinės gyvenamosios vietos šioje šalyje.

PEPEX yra bepopierė elektroninė procedūra, kuri yra greita ir pigesnė už teismo procesą. Kreditorius elektroninį prašymą tiesiogiai pateikia šioje IT platformoje: http://www.pepex.pt/.

Prieiga prie mokesčių ir muitų institucijos portalo suteikiama suvedus prisijungimo duomenis arba naudojantis piliečio kortelės (portug. cartão de cidadão) elektroniniu sertifikatu.

Kai kreditorius paskiria įgaliotą atstovą, advokatai (portug. Advogados) ir teisiniai atstovai (portug. Solicitadores) gali prisijungti prie platformos naudodamiesi šiam tikslui jų atitinkamų profesinių organizacijų išduotu elektroniniu sertifikatu.

Pateikus prašymą, procedūra automatiškai priskiriama už vykdymą atsakingam pareigūnui ir kreditoriai netrukus (paprastai per penkias dienas po prašymo pateikimo) gauna informaciją apie realią galimybę atgauti jiems priklausančius pinigus arba pažymą apie tai, kad tokia skola yra beviltiška mokesčių mokėjimo tikslais, ir jiems nebūtina kreiptis į teismą.

Pagrindinis šios procedūros tikslas yra užtikrinti savanorišką atsiskaitymą. Pagal PEPEX procedūrą negali būti taikomos turto arešto priemonės. Tam, kad jos galėtų būti taikomos, PEPEX procedūra turi būti pakeista vykdymo procesu.

Pagal PEPEX procedūrą prašymo adresatas gali savanoriškai atlikti mokėjimą arba sudaryti su išieškotoju susitarimą dėl atsiskaitymo.

Jeigu išieškotojas nusprendžia pateikti skolininkui pranešimą, tokį pranešimą asmeniškai pateikia už vykdymą atsakingas pareigūnas.

Skolininkai, kurie yra tinkamai informuojami apie procedūrą ir nesiima jokių veiksmų, yra įtraukiami į viešą skolininkų sąrašą ir tokiu atveju teisiniais arba mokesčių mokėjimo tikslais gali būti išduota pirmiau nurodyta pažyma dėl skolos beviltiškumo. Jeigu vėliau reikalavimas visiškai patenkinamas, situacija pakinta – skolininko pavadinimas (vardas ir pavardė) išbraukiamas iš sąrašo ir apie tai pranešama mokesčių institucijai.

Šalys gali prašyti, kad PEPEX procedūroje dalyvautų teisėjas: išieškotojas gali pakeisti PEPEX procedūrą vykdymo procesu, jeigu negaunamas savanoriškas atsiskaitymas; prašymo adresatas gali tai padaryti pareiškęs prieštaravimą dėl PEPEX procedūros taikymo.

Kalbant apie išlaidas, PEPEX procedūra yra pigesnė už teismo procesą. Tik už 51,00 EUR su PVM kreditoriai gali sužinoti, ar jų reikalavimą įmanoma įvykdyti, nepaisant reikalavimo vertės. Jeigu reikalavimas įvykdomas, atsižvelgiant į konkretų atvejį išlaidos gali viršyti 51,00 EUR.

Taip pat pažymėtina, kad jeigu PEPEX procedūra pakeičiama vykdymo procesu, kreditoriai atleidžiami nuo pirminio teismo mokesčio.

PEPEX procedūra numatyta 2014 m. gegužės 30 d. Įstatyme Nr. 32/2014, su kuriuo galima susipažinti paspaudus šią nuorodą.

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

3.1 Procedūra

Visa vykdymo procedūra grindžiama vykdomuoju dokumentu, kuriuo nustatomas prašymo dėl vykdymo tikslas ir ribos. Laikoma, kad į vykdomąjį dokumentą įtraukti įstatymuose nustatyto dydžio delspinigiai, skaičiuojami už jame nurodytos prievolės pavėluotą įvykdymą.

Sprendimai yra vykdytini ir vykdomieji dokumentai gali būti išduoti toliau nurodytomis aplinkybėmis.

a) Skolininko atžvilgiu priimti sprendimai:

  • sprendimas laikomas vykdomuoju dokumentu tik po to, kai jis tampa galutinis, išskyrus atvejus, kai dėl jo pateiktas apeliacinis skundas neturi stabdomojo poveikio;
  • vykdytinumo požiūriu įsakymai ir kiti teisminės institucijos sprendimai arba veiksmai, kuriais reikalaujama įvykdyti prievolę, yra lygiaverčiai teismo sprendimams. Arbitražo teismo (portug. Tribunal Arbitral) sprendimai vykdomi tomis pačiomis sąlygomis kaip ir įprastų teismų sprendimai;
  • nedarant poveikio sutartyse, konvencijose, ES reglamentuose ir specialiuose teisės aktuose įtvirtintoms nuostatoms, teismų arba arbitrų užsienio šalyje priimti sprendimai gali būti vykdymo pagrindas tik tada, kai juos patikrina ir patvirtina kompetentingas Portugalijos teismas;
  • užsienio šalyse išduotų vykdomųjų dokumentų nebūtina patikrinti tam, kad jie būtų vykdytini.

b) Notaro ar kitų atitinkamą kompetenciją turinčių subjektų arba specialistų parengti arba patvirtinti dokumentai, pagal kuriuos reikalaujama nustatyti arba pripažinti kokią nors prievolę:

  • notaro ar kitų atitinkamą kompetenciją turinčių subjektų arba specialistų parengti arba patvirtinti dokumentai, kuriuose susitariama dėl prievolės įvykdymo ateityje arba nurodomos būsimos prievolės, gali būti vykdymo pagrindas, jeigu dokumentu, parengtu pagal tokiuose dokumentuose išdėstytas sąlygas (o jeigu tokių sąlygų nėra, – kitu dokumentu, kuris pats savaime yra vykdytinas), yra įrodyta, kad siekiant sudaryti verslo sandorį buvo atliktas mokėjimas arba šalių tarpusavio susitarimu buvo nustatyta prievolė;
  • kieno nors kito vardu pasirašytas dokumentas laikomas vykdytinu tik tuo atveju, jeigu parašą patvirtino notaras arba kiti atitinkamą kompetenciją turintys subjektai arba specialistai.

c) Skolos priemonės, net ir ranka surašytos, jeigu šiuo atveju faktai, kurie sudaro pagrindinį santykį, yra aprašyti pačiame dokumente arba nurodyti prašyme dėl vykdymo:

  • skolos priemonės apima čekius, įsakomuosius ir paprastuosius vekselius.

d) Dokumentai, kuriems vykdomojo dokumento statusas suteikiamas specialiąja nuostata:

  • pavyzdžiui, prašymai išduoti įsakymą, prie kurio pridedamas vykdomasis dokumentas, ir bendrosios nuosavybės dalininkų susirinkimų protokolai.

3.2 Pagrindinės sąlygos

Dėl reikalavimo

Vykdytinas reikalavimas privalo būti tikrai patvirtintas, turi būti suėjęs jo įvykdymo terminas ir turi būti nustatytas jo dydis. Jeigu atsižvelgiant į vykdomąjį dokumentą tai nėra aišku, vykdymas pradedamas veiksmais, kuriais užtikrinama, kad prievolė tikrai būtų patvirtinta, kad būtų suėjęs jos terminas ir kad būtų nustatytas jos dydis.

Dėl kreditoriaus

Vykdymą turi inicijuoti asmuo, vykdomajame dokumente nurodytas kaip kreditorius. Jeigu vykdomasis dokumentas yra pareikštinis, vykdymą inicijuoja vykdomojo dokumento turėtojas.

Jeigu teisė arba pareiga buvo paveldėta, vykdymas turi būti atliekamas asmenų, kurie yra vykdytinos prievolės kreditoriaus arba skolininko teisių ir pareigų perėmėjai, atžvilgiu. Faktus, kuriais įrodomas paveldėjimas, įvykdymo siekiantis asmuo turi išdėstyti pačiame prašyme dėl vykdymo.

Dėl skolininko

Vykdymo užtikrinimas turi būti inicijuojamas asmens, kuris vykdomajame dokumente nurodytas kaip skolininkas, atžvilgiu.

Skolininko turtas areštuojamas ir tuo atveju, kai kokiu nors pagrindu jį valdo trečioji šalis, tačiau tai neturi poveikio šios trečiosios šalies teisėms, kuriomis ji gali pasinaudoti prieš išieškotoją.

Daiktinėmis teisėmis į trečiojo asmens turtą užtikrinta skola turi būti išieškoma tiesiogiai iš to trečiojo asmens, jeigu išieškotojas pageidauja pasinaudoti užtikrinimu, nepaisydamas to, kad iš karto gali būti pareikštas ieškinys ir skolininkui.

Jeigu vykdymo procesas pradėtas tik trečiosios šalies atžvilgiu ir žinoma, kad daiktinėmis teisėmis suvaržyto turto nepakanka, išieškotojas per tą patį procesą gali prašyti tęsti vykdymo procesą skolininko atžvilgiu ir pastarojo reikalauti visiškai patenkinti reikalavimą. Kai suvaržytas turtas priklauso skolininkui, tačiau jis yra trečiosios šalies žinioje, iš karto galima inicijuoti teismo procesą tiek jo, tiek skolininko atžvilgiu.

Per vykdymo procesą, pradėtą subsidiariojo skolininko atžvilgiu, subsidiariojo skolininko turto negalima areštuoti tol, kol nėra areštuotas visas pagrindinio skolininko turtas, jeigu subsidiarusis skolininkas per prieštaravimo dėl vykdymo pateikimo laikotarpį pagrįstai remiasi teise reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta iš pagrindinio skolininko turto.

Jeigu per vykdymo procesą, pradėtą tik vieno iš sutuoktinių atžvilgiu, areštuojamas bendras sutuoktinių turtas, nes laikoma, kad šalis, kurios prievolės įvykdymo siekiama, turi nepakankamai turto, šalies, kurios prievolės įvykdymo siekiama, sutuoktiniui pranešama, kad jis gali prašyti atidalyti jo turtą arba pridėti pažymą, įrodančią, kad vyksta teismo procesas, per kurį jau yra pateiktas prašymas atidalyti turtą, – jeigu sutuoktinis šia teise nepasinaudoja, vykdymo procesas toliau vyksta bendro turto atžvilgiu.

Kai vykdymo procesas pradedamas vieno iš sutuoktinių atžvilgiu, išieškotojas gali motyvuotai teigti, kad skola, užfiksuota ne teismo sprendime, o kitame dokumente, yra solidarioji. Tokiais atvejais šalies, kurios prievolės įvykdymo siekiama, sutuoktiniui pranešama, kad jis gali nurodyti, ar pripažįsta, kad, remiantis išdėstytais pagrindais, skola yra solidarioji; priešingu atveju, jeigu toks sutuoktinis jokių pareiškimų nepadaro, laikoma, kad skola yra solidarioji, tačiau neribojama jo teisė tai ginčyti.

Kai išieškoma iš vieno arba daugiau palikimo, kurį sudaro atskiras turtas arba bendras turtas, bendraturčių, atskirą turtą sudarantys turto objektai arba jų dalis, arba bendro turto konkreti dalis negali būti areštuoti.

Kai išieškoma iš įpėdinių, gali būti areštuojamas tik jų iš palikėjo gautas turtas. Jeigu areštas apima kitą turtą, šalis, kurios turtą siekiama areštuoti, gali paprašyti už vykdymą atsakingo pareigūno panaikinti turto areštą ir nurodyti, kokį paveldėtą turtą ji valdo. Toks prašymas tenkinamas, jeigu išklausomas išieškotojas ir jis neprieštarauja. Jeigu išieškotojas prieštarauja turto arešto panaikinimui, šalis, kurios prievolės įvykdymo siekiama, gali užsitikrinti turto arešto panaikinimą tik jeigu palikimas buvo priimtas besąlygiškai (nesudarius jo apyrašo) ir jeigu ji teismui nurodo ir įrodo: a) kad areštuotas turtas nėra gautas iš paveldėto turto; b) kad ji iš paveldėto turto negavo daugiau turto, nei nurodyta, arba, jeigu ji gavo daugiau turto, kad visas toks kitas turtas buvo panaudotas palikėjo skoloms apmokėti.

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

Pagrindinės vykdymo užtikrinimo priemonės yra:

  • areštas;
  • pardavimas;
  • mokėjimas,
  • tam tikro daikto perdavimas;
  • tam tikri veiksmai, kuriuos kitas asmuo atlieka šalies, kurios prievolės įvykdymo siekiama, sąskaita.

Prieš taikant šias pagrindines vykdymo priemones arba po to gali būti taikomos kitos joms įgyvendinti būtinos priemonės (pavyzdžiui, įvykdymo būdo pasirinkimas, jeigu prievolė yra alternatyvioji; sąlygos įvykdymas arba paslaugos, nuo kurios priklauso vykdytina prievolė, suteikimas; vykdytinos prievolės įvykdymas, kai ji yra nelikvidi; prievolės įvykdymo, kurį atlieka trečioji šalis, kainos įvertinimas; išankstinės konsultacijos, siekiant nustatyti areštuotino turto buvimo vietą ir konkretų areštuotiną turtą; arešto registracija; areštuoto turto saugyklos sukūrimas; viešas paskelbimas apie areštuoto turto pardavimą; pranešimas apie pardavimą registro tvarkytojui).

Vykdymo priemonių pasirinkimas priklauso nuo vykdymo tikslo, kuris gali būti: pinigų sumos sumokėjimas, tam tikro daikto perdavimas; tam tikrų veiksmų atlikimas.

Vykdymo procese dėl pinigų sumos sumokėjimo vykdymo priemonės, kurios labiausiai atitinka vykdymo proceso tikslą, yra areštas, pardavimas ir sumokėjimas.

Vykdymo procese dėl tam tikro daikto perdavimo vykdymo priemonė, kuri labiausiai atitinka vykdymo proceso tikslą, yra tokio daikto perdavimas, kurį atlieka už vykdymą atsakingas pareigūnas. Jeigu daikto, kurį turėtų gauti išieškotojas, rasti nepavyksta, jis gali pakeisti vykdymo procese pateiktą prašymą taip, kad vykdymo procesas būtų vykdomas dėl tam tikros sumos sumokėjimo, – tokiu atveju sumokama daikto vertė ir dėl daikto neperdavimo patirti nuostoliai.

Vykdymo procese dėl tam tikrų veiksmų atlikimo gali būti taikomos dvi alternatyvios tinkamos vykdymo priemonės: arba šalies, kurios prievolės įvykdymo siekiama, sąskaita veiksmus atlieka kitas asmuo, jeigu veiksmus gali atlikti ne tik pats skolininkas, ir sumokama kompensacija už vėlavimą atlikti veiksmus, arba sumokamas patirtų nuostolių atlyginimas, jeigu veiksmus gali atlikti tik pats skolininkas, – tokiu atveju dar gali būti pareikalauta sumokėti baudą. Jeigu išieškotojas reikalauja atlyginti patirtus nuostolius, procesas tampa vykdymo procesu dėl tam tikros sumos sumokėjimo.

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

Gali būti išieškoma iš viso skolininko turto, kuris gali būti areštuotas.

trečiųjų asmenų turto gali būti išieškoma, jeigu toks turtas susietas su kredito garantija arba jeigu jis yra kreditoriui žalingo veiksmo, dėl kurio pareikštiems kreditoriaus prieštaravimams buvo pritarta, objektas.

Gali būti areštuojami tik pinigais įvertinami objektai ir teisės. Negali būti areštuojamas turtas, kuriuo negalima teisėtai prekiauti.

Pagal pirmiau išdėstytas taisykles gali būti išieškoma iš tokio turto:

  • nekilnojamojo turto;
  • perkraustomo turto;
  • paskolų;
  • vertybinių popierių;
  • teisių;
  • būsimųjų teisių;
  • banko indėlių;
  • išmokų arba darbo užmokesčio;
  • nedalomo turto;
  • bendrovių akcijų;
  • biuro patalpų.

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Arešto padariniai

  • Išskyrus įstatymuose konkrečiai nurodytus atvejus, areštavus turtą išieškotojas įgyja teisę į atsiskaitymą anksčiau už bet kurį kitą kreditorių, kuris neturi anksčiau įgytų daiktinių užtikrinimo teisių;
  • jeigu šalies, kurios prievolės įvykdymo siekiama, turtas jau paimtas saugoti, arešto pirmumas priklauso nuo datos, kurią jis paimtas saugoti;
  • reiškiant prieštaravimus dėl vykdymo negalima remtis jokiais areštuoto turto perleidimo, suvaržymo arba nuomos veiksmais, tačiau tai neriboja nuostatų, kuriomis reglamentuojama registracija, poveikio;
  • jeigu yra areštuota skolininko reikalavimo teisė, reiškiant prieštaravimus dėl vykdymo taip pat negalima remtis reikalavimo įvykdymu dėl priežasčių, priklausančių nuo šalies, kurios prievolės įvykdymo siekiama, arba jos skolininko valios, jeigu reikalavimas buvo įvykdytas po reikalavimo teisės arešto nustatymo;
  • prieš išieškotoją negalima remtis visišku nuomos mokesčio, kurio mokėjimo terminas dar nėra suėjęs, sumokėjimu arba jo perleidimu prieš arešto nustatymą, jeigu toks nuomos mokestis susijęs su laikotarpiais, kurie arešto nustatymo dieną dar nėra praėję;
  • jeigu areštuotas objektas prarandamas, paimamas visuomenės poreikiams arba sumažėja jo vertė, ir bet kuriuo iš šių atvejų kyla klausimas dėl trečiųjų šalių mokėtinos kompensacijos, išieškotojas išsaugo tokią teisę į atitinkamus reikalavimus arba į kaip kompensacija išmokamas pinigų sumas, kokią jis turėjo į atitinkamą objektą.

Pardavimo padariniai

  • Priverstinai pardavus turtą, pirkėjui pereina šalies, kurios prievolės įvykdymo siekiama, teisės į parduotą turtą;
  • turtas perleidžiamas be jokių suvaržymų ir kitų daiktinių teisių, kurios nebuvo įregistruotos prieš paimant turtą saugoti, jį areštuojant arba nustatant garantiją, išskyrus anksčiau nustatytas teises, kurios turi poveikį trečiosioms šalims nepaisant registracijos;
  • pirmiau nurodytos trečiųjų šalių teisės, kurių terminas baigiasi, priskiriamos prie atitinkamo turto pardavimo pajamų.

Sumokėjimo padariniai

  • Sumokėjus reikalaujamą sumą vykdymo procesas nutrūksta;
  • tsiskaitymas gali būti vykdomas sumokant pinigų sumą, perleidžiant kreditoriui turtą, pajamas arba dalinėmis įmokomis pagal išieškotojo ir šalies, kurios prievolės įvykdymo siekiama, sudarytą susitarimą.

Tam tikro daikto perdavimo padariniai

  • Jeigu šalis, kurios prievolės įvykdymo siekiama, neperduoda daikto savanoriškai, perdavimui subsidiariai mutatis mutandis taikomos nuostatos, kuriomis reglamentuojamas areštas, ir atliekama paieška bei taikomos kitos būtinos priemonės;
  • gali būti perduodamas turtas, kuris priklauso valstybei, kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, viešųjų darbų arba paslaugų koncesininkams arba labdaros organizacijoms;
  • jeigu norint perduoti kilnojamuosius daiktus juos reikia suskaičiuoti, pasverti arba išmatuoti, už vykdymą atsakingas pareigūnas dalyvauja atliekant tokius būtinus veiksmus ir perduoda atitinkamą kiekį išieškotojui;
  • jeigu turi būti perduotas nekilnojamasis daiktas, už vykdymą atsakingas pareigūnas išieškotojui nuosavybės teisę suteikia perduodamas jam dokumentus ir raktus (jeigu jie yra) ir apie tai informuoja šalį, kurios prievolės įvykdymo siekiama, nuomininkus ir visus asmenis, kurie naudojasi tuo daiktu, siekdamas užtikrinti, kad jie gerbtų ir pripažintų išieškotojo teises;
  • jeigu daiktas valdomas bendrosios nuosavybės teise kartu su kitomis suinteresuotosiomis šalimis, išieškotojui suteikiama nuosavybės teisė į atitinkamą daikto dalį;
  • jeigu daiktas yra šalies, kurios prievolės įvykdymo siekiama, pagrindinė gyvenamoji vieta ir kyla didelių sunkumų ją iškeldinti, už vykdymą atsakingas pareigūnas apie tai iš anksto praneša savivaldybės tarybai ir kompetentingoms socialinėms įstaigoms;
  • jeigu daiktas yra šalies, kurios prievolės įvykdymo siekiama, pagrindinė gyvenamoji vieta ir ji jį nuomojasi, už vykdymą atsakingas pareigūnas sustabdo daikto perdavimą, jeigu gydytojo išduotoje pažymoje nurodyta, kad dėl ūmios ligos šios priemonės taikymas kelia grėsmę patalpomis besinaudojančio asmens gyvybei, ir nustatytas vykdymo sustabdymo laikotarpis.

Tam tikrų veiksmų atlikimo padariniai

  • Jeigu išieškotojas pasirenka reikalauti, kad tam tikrus veiksmus atliktų kitas asmuo, jis paprašo paskirti ekspertą tokių veiksmų atlikimo kainai įvertinti;
  • baigus vertinimą, remiantis vykdymo proceso dėl tam tikros pinigų sumos sumokėjimo sąlygomis areštuojamas turtas, būtinas nustatytai sumai sumokėti;
  • jeigu reikalaujama, kad skolininkas neatliktų kokių nors veiksmų, tačiau jis juos atlieka, kreditorius turi teisę reikalauti, kad, jeigu darbai buvo užbaigti, pastatytas objektas būtų nugriautas asmens, kuriam buvo nurodyta neatlikti atitinkamų veiksmų, sąskaita;
  • ši teisė nesuteikiama ir tik bendra tvarka sumokama kompensacija, jeigu žala, kurią skolininkas patirtų nugriovus objektą, būtų gerokai didesnė už kreditoriaus patirtą žalą.

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Pardavimas, sumokėjimas, tam tikro daikto perdavimas ir tam tikro veiksmo atlikimas yra vykdymo priemonės, kurios, kai jos pritaikomos, neturi galiojimo laikotarpio. Ta pati taisyklė taikoma ir kalbant apie areštą, tačiau būtina atsižvelgti į toliau nurodytą specifiką, susijusią su registruojamo turto areštu.

Jeigu areštuojamas nekilnojamasis daiktas, kuris turi būti įregistruotas, areštas privalo būti įregistruotas ir tokią registraciją atlieka už vykdymą atsakingas pareigūnas. Tam tikrais įstatymuose aiškiai nurodytais atvejais turi būti atliekama laikinoji arešto registracija. Tokiais atvejais laikinoji registracija baigiasi, jeigu ji per nustatytą laikotarpį nepakeičiama nuolatine registracija arba nepratęsiama. Todėl registruotino turto arešto, kurio registracija yra laikinoji, atvejais už vykdymą atsakingas pareigūnas privalo užtikrinti, kad laikinoji registracija būtų pakeista nuolatine registracija, jeigu laikui bėgant tai tampa įmanoma, arba kad ji būtų pratęsta reikiamam laikotarpiui.

Galiausiai, pradėtas vykdymo procesas gali baigtis patikrinimo, per kurį siekiama nustatyti skolininko turto buvimo vietą, stadijoje, taip ir neužtikrinus atsiskaitymo, jeigu iki civilinio proceso teisėje nustatyto termino, kuris priklauso nuo bylos ir nuo taikytinos proceso formos, pabaigos patikrinimas nėra rezultatyvus.

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Plačiąja prasme sąvoka „skundas“ (portug. recurso) apima prieštaravimus dėl vykdymo, prieštaravimus dėl arešto ir apeliacinį (kasacinį) skundą siaurąja prasme.

Prieštaravimai dėl vykdymo

Asmuo, kurio prievolių įvykdymo siekiama, gali užginčyti vykdymą, pareikšdamas prieštaravimus dėl vykdymo per 20 dienų nuo teismo šaukimo įteikimo dienos.

Neribojant tarptautinės ir ES teisės nuostatų, kurios yra privalomos Portugalijai ir kurios turi viršenybę, poveikio pagal nacionalinės teisės aktus prieštaravimo dėl vykdymo pagrindai skiriasi atsižvelgiant į tai, ar vykdymas grindžiamas teismo sprendimu (labiau riboti), arbitražo sprendimu (šiek tiek platesni), ar kitokiu vykdomuoju dokumentu (dar platesni).

Jeigu vykdymas grindžiamas teismo sprendimu, prieštaravimai gali būti reiškiami tik remiantis tokiais pagrindais:

  • teisės į vykdymą nėra arba ji negali būti įgyvendinta;
  • byla arba patvirtinta kopija yra suklastota arba netiksli ir tai turi įtakos vykdymo sąlygoms;
  • nėra procesinio reikalavimo, nuo kurio priklauso vykdymo proceso tinkamumas, tačiau tai neturi įtakos reikalavimų laikymuisi;
  • atsakovas nedalyvavo paskelbimo procese, jei paaiškėja, kad yra viena iš Civilinio kodekso 696 straipsnio e punkte nurodytų situacijų (teismo šaukimas neįteiktas arba negalioja; apie šaukimą nebuvo žinoma dėl priežasčių, kurių negalima priskirti atsakovui; dėl force majeure nepateikta prieštaravimų);
  • ketinamos įvykdyti prievolės neapibrėžtumas, nevykdytinumas arba nelikvidumas, kurių klausimas nebuvo sprendžiamas vykdymo proceso pirminiame etape;
  • vykdymo procesas prieš priimant sprendimą išspręstoje byloje;
  • bet koks prievolę panaikinantis arba keičiantis veiksnys, jeigu jis atsiranda pasibaigus diskusijoms per paskelbimo procesą ir gali būti pateikta rašytinių įrodymų; gali būti bet kokiomis priemonėmis įrodyta, kad yra suėjęs teisės įgyvendinimo arba prievolės įvykdymo senaties terminas;
  • išieškotojui pareikštas priešpriešinis reikalavimas, siekiant įskaityti reikalavimus;
  • kai byloje yra priimtas sprendimas, kuriuo patvirtintas pripažinimas arba taikos sutartis, bet koks tokių dokumentų negaliojimo arba nuginčijimo pagrindas.

Jeigu vykdymas grindžiamas arbitražo sprendimu, šalia pirmiau išvardytų pagrindų galima remtis ir pagrindais, kuriais gali būti grindžiamas to paties sprendimo panaikinimas teisme, tačiau tai neriboja Savanoriško arbitražo įstatymo (portug. Lei da Arbitragem Voluntária) nuostatų poveikio.

Kai vykdymas grindžiamas ne teismo sprendimu arba prašymu taikyti teismo draudimą, prie kurio pridėtas vykdomasis raštas, šalia jau išvardytų prieštaravimo dėl teismo sprendimu grindžiamo vykdymo pagrindų gali būti remiamasi bet kuriais kitais pagrindais, kuriais galima remtis kaip gynyba per deklaratyvųjį procesą.

Prieštaravimai dėl arešto

Šalis, kurios prievolių įvykdymo siekiama, jos sutuoktinis ir trečiosios šalys gali reikšti prieštaravimus dėl tam tikro turto arešto toliau nurodytais atvejais.

Kai šaliai, kurios prievolių įvykdymo siekiama, priklausantis turtas areštuojamas, ta šalis gali reikšti prieštaravimus dėl arešto remdamasi bet kuriuo iš toliau nurodytų pagrindų:

  • faktiškai areštuoto turto arešto arba įvykdyto arešto apimties nepriimtinumas;
  • skubus turto, kuriuo tik subsidiariai užtikrintas išieškomos skolos grąžinimas, areštas;
  • turto, kurio atžvilgiu neturėjo būti taikomas areštas, nes pagal materialinės teisės nuostatas juo nėra užtikrintas išieškomos skolos grąžinimas, areštas.

Jeigu areštas arba bet koks teismo nurodymu vykdomas turto konfiskavimas arba perdavimas pažeidžia bet kurio asmens, kuris nėra bylos šalis, nuosavybės teisę arba bet kurią kitą teisę, nesuderinamą su šios priemonės įgyvendinimu arba apimtimi, nukentėjusioji šalis gali pareikšti trečiosios šalies vindikacinį ieškinį, grindžiamą šia aplinkybe.

Sutuoktinis, kuris turi trečiosios šalies statusą, gali be kito sutuoktinio leidimo ginti savo teises į jam asmeninės nuosavybės teise arba bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą, kurios buvo nepagrįstai pažeistos dėl arešto.

Apeliacijos

Įprasti apeliaciniai ir kasaciniai skundai gali būti pateikti apeliaciniam teismui (portug. de apelação) (dėl pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų) arba kasaciniam teismui (portug. de revista) (Aukščiausiajam Teismui). Įprastiems apeliaciniams skundams dėl per vykdymo procesą priimtų sprendimų taikomos deklaratyviajam procesui taikytinos nuostatos.

Pagal bendrąją taisyklę įprastas apeliacinis skundas yra priimtinas tik jeigu bylos vertė viršija sumą, dėl kurios teismas, kurio sprendimas skundžiamas, turi jurisdikciją, ir ginčijami sprendimai apeliantui nepalankūs suma, kuri taip pat viršija pusę sumos, dėl kurios teismas turi jurisdikciją. Portugalijoje suma, dėl kurios Apeliacinis teismas turi jurisdikciją, yra 30 000,00 EUR, o suma, dėl kurios jurisdikciją turi pirmosios instancijos teismas, yra 5 000,00 EUR.

Vykdymo procese leidžiami tam tikri šalutiniai pareiškimai, kurie daromi arba nedaromi atsižvelgiant į bylą, – pavyzdžiui, vykdymo užginčijimas šaliai, kurios prievolių įvykdymo siekiama, reiškiant vindikacinį ieškinį; šalies, kurios prievolių įvykdymo siekiama, arba trečiųjų šalių prieštaravimai dėl arešto; reikalavimų tvirtinimas ir jų tenkinimo eilės sudarymas, kai yra daiktinių užtikrinimo teisių į areštuotą turtą turinčių kreditorių, kurie reikalauja jų atitinkamus reikalavimus patenkinti iš pajamų, gautų pardavus areštuotą turtą. Pateikti apeliacinį skundą pirmiau nurodytomis sąlygomis galima ir dėl sprendimų, priimtų dėl tokių šalutinių pareiškimų.

Visų pirma, per vykdymo procesą apskųsti apeliacine tvarka galima:

  • sprendimą dėl teisėjo nušalinimo;
  • sprendimą dėl teismo išimtinės jurisdikcijos;
  • sprendimą dėl bylos sustabdymo;
  • nutartį priimti arba atmesti bet kokį pareiškimą (portug. articulado) arba įrodymą;
  • sprendimą skirti baudą arba kitą procesinę sankciją;
  • sprendimą panaikinti registraciją;
  • sprendimą, priimtą po galutinio sprendimo;
  • sprendimus, kuriuos būtų visiškai beprasmiška ginčyti apeliacine tvarka skundžiant galutinį sprendimą;
  • sprendimus sustabdyti, nutraukti arba panaikinti vykdymą;
  • sprendimus dėl pardavimo panaikinimo;
  • sprendimus dėl pasinaudojimo pirmumo arba atpirkimo teise;
  • atsisakymą (net ir dalinį) nagrinėti prašymą dėl vykdymo;
  • nutartį atmesti prašymą dėl vykdymo.

Kasacine tvarka skundžiami:

  • apeliacinio teismo sprendimai, apeliacine tvarka priimti bylose dėl atsiskaitymo, kurių sprendimas priklauso ne nuo paprasto aritmetinio skaičiavimo, dėl reikalavimų tikrinimo ir jų tenkinimo eilės sudarymo arba dėl prieštaravimų, pareikštų dėl vykdymo;
  • tai neriboja šalių teisių tais atvejais, kai kasacinis skundas Aukščiausiajam Teismui visada priimtinas.

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Taip, su skolininko apsauga susijusių apribojimų tikrai yra. Kai kurie iš jų nustatyti areštui, kiti – vykdymui ir yra susiję su terminais.

Su skolininko apsauga susijusius arešto apribojimus sudaro absoliutus arba visiškais, santykinis ir dalinis draudimas areštuoti tam tikrą skolininko turtą. Yra dar du apribojimai: vienas iš jų susijęs su sutuoktinių bendro turto apsauga, kai vykdymo procesas yra nukreiptas tik į vieną iš sutuoktinių; o kitas išplaukia iš proporcingumo principo, pagal kurį turėtų būti areštuojamas tik skolai padengti ir vykdymo išlaidoms apmokėti būtinas turtas.

Praėjus tam tikram laikui vykdymas gali būti ribojamas dėl senaties terminų. Suėjus atitinkamiems terminams, teisė, kuria siekiama pasinaudoti, išnyksta.

Kaip veikia šie su skolininko apsauga ir terminais susiję apribojimai, aiškinama toliau.

Turtas, kuriam taikomas absoliutus ir visiškas draudimas areštuoti

Be prekių, kurių negalima areštuoti pagal specialiąją nuostatą, absoliutus draudimas areštuoti taikomas:

  • neatimamiems daiktams arba teisėms;
  • valstybei ir kitiems viešiesiems juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiam turtui;
  • daiktams, kurių areštas neatitiktų moralės reikalavimų arba būtų finansiniu požiūriu nepateisinamas dėl nedidelės jų rinkos vertės;
  • daiktams, konkrečiai skirtiems viešoms religinėms apeigoms atlikti;
  • kapinėms;
  • neįgaliesiems arba ligonių gydymui būtinoms priemonėms ir daiktams.

Turtas, kuriam taikomas santykinis draudimas areštuoti

  • Išskyrus atvejus, kai išieškoma skola, kurios grąžinimas užtikrintas daiktinėmis teisėmis, negali būti areštuotas valstybės ir kitų viešųjų juridinių asmenų turtas, viešųjų darbų arba viešųjų paslaugų koncesijas turinčių subjektų turtas, taip pat labdaros organizacijų turtas, konkrečiai skirtas viešajam interesui tenkinti;
  • areštuoti negalima ir šalies, kurios prievolių įvykdymo siekiama, darbo įrankių bei daiktų, būtinų jos profesinei veiklai arba profesiniam mokymui, išskyrus atvejus, kai atitinkama šalis nurodo, kad juos galima areštuoti, arba kai išieškoma jų pirkimo kaina, remonto išlaidos, arba kai jie areštuojami kaip biuro patalpose esantis materialusis turtas;
  • taip pat negalima areštuoti turto, kurį sudaro šalies, kurios prievolių įvykdymo siekiama, namų, kuriuose ji faktiškai gyvena, apyvokos reikmenys, išskyrus atvejus, kai išieškomos sumos, mokėtinos už pačius tokius daiktus, arba jų remonto išlaidos.

Iš dalies areštuojamas turtas

  • Negalima areštuoti dviejų trečdalių grynojo darbo užmokesčio, atlyginimo, periodinių senatvės pensijos išmokų ir visų kitų socialinių išmokų, draudimo išmokų, kompensacijų ar anuiteto išmokų už nelaimingus atsitikimus, taip pat visų kitų panašaus pobūdžio mokėjimų, kuriais užtikrinamas skolininko pragyvenimas;
  • apskaičiuojant grynąją minėtų išmokų dalį, atsižvelgiama tik į tas įmokas, kurių reikalaujama pagal teisės aktus;
  • šiais atvejais draudžiama areštuoti turto dalį, kiekvieno arešto metu neviršijančią trijų nacionalinių minimalių darbo užmokesčių, o kai skolininkas neturi kitų pajamų, draudžiama areštuoti vieną nacionalinį minimalų darbo užmokestį atitinkančią sumą;
  • pirmiau nurodyti apribojimai netaikomi, kai vykdomas reikalavimas dėl išlaikymo, – tokiu atveju areštuoti negalima sumos, atitinkančios visą neįmokinės pensijos dydį;
  • areštuojant pinigus arba banko sąskaitas negali būti areštuojama minimaliam darbo užmokesčiui lygi suma arba, kai byla susijusi su išlaikymo prievole, suma, lygi visam neįmokinės pensijos dydžiui. (Šis arešto draudimas ir pirmiau nurodytas dalinis arešto draudimas netaikomi kartu);
  • įvertinęs vykdomo reikalavimo sumą ir pobūdį, taip pat šalies, kurios prievolių įvykdymo siekiama, ir jos šeimos poreikius, teismas gali išimties tvarka šalies, kurios prievolių įvykdymo siekiama, prašymu teismo manymu protingam laikotarpiui sumažinti jos pajamų, kurios gali būti areštuotos, dalį ir net apskritai atsisakyti areštuoti tokias pajamas ne ilgiau kaip vienus metus.

Draudimas areštuoti pinigų sumas arba banko indėlius

Pinigų sumos ir banko indėliai, gauti patenkinus reikalavimą, kurį draudžiama areštuoti, negali būti areštuoti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir pradinis reikalavimas.

Bendram sutuoktinių turtui taikomi apribojimai vykdomosiose bylose, iškeltose vienam iš sutuoktinių

  • jeigu per vykdymo procesą, pradėtą tik vieno iš sutuoktinių atžvilgiu, areštuojamas bendras sutuoktinių turtas, nes laikoma, kad šalis, kurios prievolių įvykdymo siekiama, turi nepakankamai turto, skolininko sutuoktiniui pranešama, kad jis gali per 20 dienų prašyti atidalyti jo turtą arba pridėti pažymą, įrodančią, kad vyksta teismo procesas, per kurį jau yra pateiktas prašymas atidalyti turtą, – jeigu sutuoktinis šia teise nepasinaudoja, išieškojimas ir toliau vykdomas iš bendro turto;
  • prijungus prie bylos prašymą atidalyti turtą arba pridėjus pažymą, vykdymas sustabdomas iki atidalijimo. Jeigu, atidalijus turtą, areštuotas turtas tenka ne šaliai, kurios prievolių įvykdymo siekiama, gali būti areštuotas kitas jai tekęs turtas, o ankstesnis areštas galioja iki naujo arešto įsigaliojimo.

Arešto apribojimai atsižvelgiant į proporcingumą

Areštuojamas tik turtas, reikalingas atitinkamai skolai grąžinti ir numatomoms vykdymo išlaidoms apmokėti, ir laikoma, kad tokios išlaidos areštui įvykdyti, nesiejamos su vėlesniu atsiskaitymu, sudaro 20 proc., 10 proc. ir 5 proc. išieškomo turto vertės ir priklauso nuo to, ar išieškoma suma patenka į apylinkės teismo jurisdikciją, viršija tokią vertę, tačiau neviršija iš keturių padaugintos vertės, dėl kurios Apeliacinis teismas turi jurisdikciją, ar yra didesnė negu pastaroji vertė. Į apylinkės teismo jurisdikciją patenka bylos, kurių vertė – 5 000,00 EUR, o į Apeliacinio teismo jurisdikciją – 30 000,00 EUR (2020 m., kai buvo peržiūrėta ši informacijos suvestinė). Šios dvi vertės nustatytos 2013 m. rugpjūčio 26 d. Įstatymo Nr. 62/2013, su kuriuo galima susipažinti paspaudus šią nuorodą, 44 straipsnyje.

Vykdymo apribojimai dėl senaties terminų

Paprastai teisminei apsaugai (kurios buvimas arba nustatymas priklauso nuo šalių valios) taikoma senatis, jeigu ja nepasinaudojama per įstatyme nustatytą laikotarpį.

Teismas negali tokio senaties termino taikyti savo iniciatyva. Tam, kad senatis galiotų, ja teisme arba per neteisminę procedūrą turi remtis asmuo, kurio naudai ji nustatyta, tokio asmens atstovas arba, jeigu toks asmuo yra neveiksnus, – prokuroras.

Suėjus senaties terminui, asmuo, kurio naudai jis nustatytas (skolininkas), gali atsisakyti atlikti mokėjimą arba bet kuriuo būdu ginčyti teisės, kuriai taikoma senatis, įgyvendinimą. Jeigu atitinkamo asmens atžvilgiu pradedamas vykdymo procesas, skolininkas, kurio prievolių įvykdymo siekiama, gali prieštarauti vykdymui pagal vindikacinį ieškinį, remdamasis senatimi. Prieštaravimus dėl vykdymo galima pateikti per 20 dienų nuo teismo šaukimo įteikimo.

Tačiau skolininkas negali reikalauti grąžinti įmokos, kurią jis spontaniškai sumokėjo vykdydamas prievolę, dėl kurios yra suėjęs senaties terminas, net jeigu tai darydamas jis nežinojo apie senatį. Ši taisyklė taikoma bet kokiam teisių, dėl kurių yra suėjęs senaties terminas, įgyvendinimui, taip pat jų pripažinimui ir garantijų suteikimui.

Išieškotojo atžvilgiu senatimi gali remtis skolininko kreditoriai ir trečiosios šalys, turinčios teisėtą interesą taikyti senaties terminą, net jeigu skolininkas yra atsisakęs tai daryti. Tačiau, jeigu skolininkas yra atsisakęs tai daryti, skolininko kreditoriai senatimi gali remtis tik jeigu yra įvykdyti kreditoriaus teisei ginčyti skolininko sudarytus sandorius (portug. impugnação Pauliana) civilinėje teisėje numatyti reikalavimai.

Jeigu skolininkas, kurio atžvilgiu vyksta procesas, nepareiškia, kad reikalavimui taikoma senatis, ir pralaimi bylą, išnagrinėta byla neturi įtakos kreditoriams suteikiamai teisei.

Bendrasis senaties terminas yra 20 metų, tačiau yra ir sutrumpintų senaties terminų.

Penkerių metų senaties terminas taikomas:

  • anuitetui iki gyvos galvos ir žemės nuomai;
  • nuomininko mokamam nuomos mokesčiui, net jeigu jis sumokamas tik kartą;
  • ilgalaikei nuomai;
  • sutartyje arba įstatyme numatytoms palūkanoms, įskaitant bendrąsias palūkanas ir bendrovių dividendus;
  • kapitalo amortizacijos normai, mokamai su palūkanomis;
  • išlaikymo įmokoms, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs;
  • bet kuriems kitiems periodiniams mokėjimams.

Įstatyme numatyti preziumuojami senaties terminai (remiantis reikalavimų įvykdymo prezumpcija) toliau nurodytais atvejais:

  • apgyvendinimo paslaugas teikiančių, maisto produktus arba gėrimus tiekiančių subjektų reikalavimams dėl jų suteiktų apgyvendinimo paslaugų, pristatytų maisto produktų arba gėrimų taikomas šešių mėnesių senaties terminas, neribojant toliau nurodyto dvejų metų senaties termino taikymo;
  • studentams apgyvendinimo paslaugas teikiančių, arba jiems apgyvendinimo paslaugas teikiančių ir jiems maisto produktus arba gėrimus tiekiančių subjektų reikalavimams taikomas dvejų metų senaties terminas, kaip ir reikalavimams, kuriuos reiškia švietimo, mokymo, pagalbos arba gydymo paslaugas teikiančios įstaigos dėl jų suteiktų paslaugų;
  • verslininkų reikalavimams dėl asmeniui, kuris nėra verslininkas, parduotų daiktų arba dėl daiktų, kurie nėra skirti jo verslui, taikomas dvejų metų senaties terminas, kaip ir reikalavimams, kuriuos dėl prekių arba produktų tiekimo, darbų vykdymo arba kitos šalies reikalų tvarkymo reiškia profesionaliai tam tikru verslu užsiimantys subjektai, įskaitant reikalavimus dėl patirtų išlaidų, išskyrus atvejus, kai atitinkama paslauga yra skirta skolininko pramonės veiklai;
  • reikalavimams dėl paslaugų, teikiamų laisvųjų profesijų atstovų, ir dėl atitinkamų išlaidų atlyginimo, taikomas dvejų metų senaties terminas.

Kai taikomas civilinėje teisėje numatytas preziumuojamas senaties terminas, taikomos tokios taisyklės:

  • reikalavimo įvykdymo suėjus terminui prezumpciją galima nuginčyti tik jeigu pradinis skolininkas arba asmuo, kuriam reikalavimas perduotas paveldėjimo būdu, pripažįsta reikalavimą;
  • neteisminis pripažinimas galioja tik jeigu jis užfiksuotas raštu;
  • laikoma, kad reikalavimas pripažintas, jeigu skolininkas atsisako teikti parodymus arba prisiekti teisme, arba atlieka teisinius veiksmus, nesuderinamus su reikalavimo įvykdymo prezumpcija.

Teismo sprendime arba vykdomajame dokumente pripažintoms teisėms senaties terminas taikomas tokia tvarka:

  • jeigu įstatyme tam tikrai teisei įgyvendinti numatytas trumpesnis nei bendrasis senaties terminas, net jeigu jis tik preziumuojamas, tokiai teisei taikomas bendrasis senaties terminas, jeigu jis tęsiasi ir priėmus res judicata galią įgijusį teismo sprendimą, kuriuo pripažinta teisė, arba kitą vykdomąjį dokumentą;
  • tačiau kai sprendimas arba kitas vykdomasis dokumentas yra susijęs su įmokomis, kurių mokėjimo terminas dar nesuėjęs, tokioms įmokoms ir toliau taikomas trumpesnis senaties terminas.

Civiliniame kodekse numatytos senaties termino skaičiavimo pradžios, jo sustabdymo ir nutraukimo taisyklės. Jeigu yra sustabdymo pagrindų (pvz., nepilnamečiai, karo tarnyba, nenugalima jėga, skolininko kaltė), senaties terminas nepradedamas skaičiuoti arba neskaičiuojamas. Kai senaties terminas nutraukiamas, į praėjusį laikotarpį neatsižvelgiama ir pradedamas skaičiuoti naujas senaties terminas.

Kreditorius gali nutraukti senaties terminą atlikdamas toliau nurodytus veiksmus arba jais remdamasis:

  • šaukimas arba teismo pranešimas apie ieškinį, kuriame tiesiogiai arba netiesiogiai išreikštas ketinimas pasinaudoti teise, nepaisant to, su kokio pobūdžio procesu susijęs ieškinys, ir net jeigu teismas neturi jurisdikcijos.

Jeigu šaukimas arba pranešimas nepateikiami per penkias dienas po to, kai pateikiamas atitinkamas prašymas, dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių, senaties terminas nutrūksta praėjus penkioms dienoms.

Šaukimo arba pranešimo panaikinimas nėra kliūtis nutraukti senaties terminą, kaip nurodyta ankstesniuose punktuose.

Kiek tai susiję su šio straipsnio nuostatomis, laikoma, kad šaukimui arba pranešimui prilygsta bet kuri kita teisminė priemonė, kuria asmeniui, kurio atžvilgiu gali būti įgyvendinta teisė, pranešama apie atitinkamus veiksmus;

  • arbitražinis susitarimas, kuriuo nutraukiamas senaties terminas, susijęs su teise, kuria remiamasi;
  • asmens, kurio atžvilgiu gali būti įgyvendinta teisė, tokios teisės pripažinimas jos turėtojui;
  • į numanomą pripažinimą atsižvelgiama tik jeigu jis išplaukia iš įvykių, kurie nedviprasmiškai atspindi tokį pripažinimą.

Senaties termino nutraukimas sukelia tokias pasekmes (išskyrus atvejus, kai įstatymuose nurodyta kitaip):

  • neatsižvelgiama į visą jau praėjusį laikotarpį;
  • nuo veiksmo, kuriuo nutrauktas senaties terminas, pradedamas skaičiuoti naujas senaties terminas;
  • naujasis senaties terminas yra toks pat kaip ir pradinis.

Vykdymo apribojimai suėjus terminui

Kai pagal įstatymą arba šalių valia teise privaloma pasinaudoti per tam tikrą laikotarpį, taikomos termino pabaigos taisyklės, išskyrus atvejus, kai įstatymuose aiškiai nurodytas senaties terminas.

Termino eiga gali būti sustabdyta per įstatyme arba sutartyje nustatytą laikotarpį atliekant veiksmą, kuris pagal įstatymą arba sutartį turi stabdomąjį poveikį. Vien pareiškus ieškinį dėl pripažinimo arba pateikus prašymą dėl vykdymo užkertamas kelias terminui pasibaigti, išskyrus atvejus, kai skolininkui būtina įteikti šaukimą. Jeigu pagal sutartį arba teisės nuostatą numatytas terminas, susijęs su teismine apsauga, kai asmuo, kurio atžvilgiu tokia apsauga turi būti pasinaudota, ją pripažįsta, taip pat užkertamas kelias terminui pasibaigti.

Terminas sustabdomas arba nutraukiamas tik įstatyme nustatytais atvejais ir, jeigu įstatyme nenumatyta kitaip, jis pradedamas skaičiuoti tuo metu, kai teise galima teisėtai pasinaudoti.

Teismas termino pasibaigimo klausimą sprendžia savo iniciatyva ir išspręsti šį klausimą gali būti reikalaujama bet kurioje proceso stadijoje, jeigu jis susijęs su teismine apsauga. Jeigu jis susijęs su teismine apsauga, dėl kurios pradėtas vykdymo procesas, termino pabaiga turi remtis asmuo, kuriam ji naudinga (iš esmės – skolininkas arba šalis, kurios prievolės įvykdymo siekiama).

Termino ir pabaigos datos apibrėžtis ir padariniai nustatyti Civilinio kodekso, su kuriuo galima susipažinti paspaudus šią nuorodą, 309–340 straipsniuose.

Pastaba.

Europos teisminio tinklo civilinėse bylose ryšių palaikymo punktas, teismai ir kitos įstaigos bei institucijos neprivalo vadovautis šioje informacijos suvestinėje pateikta informacija. Be to, vis tiek būtina susipažinti su galiojančiais teisės aktais. Šie teisės aktai reguliariai atnaujinami ir tikslinami atsižvelgiant į teismų praktiką.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Your-Europe

Paskutinis naujinimas: 11/10/2021

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.