

Informacijos paieška pagal regionus
Slovėnijos Respublikoje vykdymas bendrai reglamentuojamas Vykdymo ir civilinių ieškinių užtikrinimo įstatymu (slovėn. Zakon o izvršbi in zavarovanju – ZIZ). Vykdymas – kai teismas priverstinai vykdo vykdomąjį dokumentą, kuriuo įpareigojama įvykdyti reikalavimą (atiduoti, atlikti, nutraukti arba leisti atlikti veiksmus). Piniginį reikalavimą taip pat leidžiama įvykdyti pagal autentišką dokumentą. Išimtiniais atvejais vykdymas šeimos bylose gali apimti reikalavimų, susijusių su santykiais, vykdymą.
Teismai, ypač vietos teismai (slovėn. okrajna sodišča) yra kompetentingi leisti ir atlikti vykdymą.
Teismas leidžia įvykdyti reikalavimą pagal vykdomąjį dokumentą.
Vykdomieji dokumentai:
Vykdytinas dokumentas gali būti vykdomas, jei jame pateikiama informacija apie kreditorių, skolininką ir prievolės dalyką, rūšį, apimtį ir įvykdymo laiką (ZIZ 21 straipsnio 1 dalis). Jei vykdomasis dokumentas yra sprendimas, kuriame nenurodytas savanoriško prievolės įvykdymo laikas, terminą sprendime dėl vykdymo nustato teismas.
Vykdymo byla ir byla dėl užtikrinimo pradedama kreditoriaus prašymu. Prašymą gali tiesiogiai pateikti kreditorius, nes nereikalaujama, kad jam atstovautų advokatas. Paprastai šie vykdymo prašymai pateikiami per advokatą, kuris turi atitinkamų teisinių žinių. Jurisdikciją nagrinėti šias bylas turi vietos teismas. Nepaisant nuostatos dėl teritorinės jurisdikcijos, vykdymo prašymai pagal autentišką dokumentą pateikiami Liublianos vietos teismui (slovėn. Okrajno sodišče v Ljubljani), kuris priima dėl jų sprendimą. Dėl galimybės ar būtinybės pateikti prašymus elektroninėmis priemonėmis žr. skyrių „Automatizuotas tvarkymas“.
Paduodant prašymą, prieštaravimą ar skundą dėl vykdymo, reikia sumokėti teismo mokestį. Teismo mokestis turi būti sumokėtas per aštuonias dienas nuo nurodymo sumokėti teismo mokestį įteikimo.
Jei teismo mokestis nesumokamas per šį terminą ir nėra įvykdytos sąlygos, pagal kurias mokesčio būtų galima netaikyti, atidėti jo mokėjimą ar sumokėti jį dalimis, prašymas laikomas atsiimtu.
Jei teismas gauna vykdymo prašymą, jis patikrina, ar prašyme pateikta visa reikalinga informacija, ir priima sprendimą dėl vykdymo, kuriuo leidžia vykdymą arba atsisako patenkinti vykdymo prašymą (jei jis nepagrįstas iš esmės) arba atmeta vykdymo prašymą (dėl procedūrinių priežasčių). Teismas įteikia sprendimą dėl vykdymo kreditoriui ir skolininkui, jei vykdymas leidžiamas, ir tik kreditoriui, jei jis neleidžiamas. Teismas įteikia sprendimą dėl vykdymo, kuriuo paskiriamas vykdymo pareigūnas, arba sprendimą dėl vykdymo pareigūno paskyrimo šiam pareigūnui kartu su visų vykdymui atlikti reikalingų dokumentų kopijomis.
Teismas gali leisti įvykdyti piniginį reikalavimą taikant vykdymo prašyme nurodytus būdus ir nukreipiant vykdymą į šiame prašyme nurodytus daiktus. Prieš užbaigdamas vykdymo bylą teismas kreditoriaus prašymu gali leisti vykdymą taikydamas papildomus būdus ir nukreipdamas jį į kitus daiktus.
Teismas gali nurodyti atlikti vykdymą kitokiu būdu nei tas, kurio prašo kreditorius, jei alternatyvaus būdo pakaktų reikalavimui patenkinti. Sprendimo, kuriuo atmetamas kreditoriaus pateiktas vykdymo prašymas, apskųsti neleidžiama.
Vykdymas teisiškai įsigalioja dar prieš sprendimui dėl vykdymo tampant galutiniu, nebent teisės aktuose dėl konkrečių vykdymo priemonių nurodyta kitaip. Kreditoriui negali būti sumokėta, kol sprendimas dėl vykdymo dar netapo galutinis, išskyrus atvejus, kai vykdymas grindžiamas vykdomuoju dokumentu, nukreiptu į mokėjimo įstaigoje laikomus skolininko pinigus (vykdomuoju dokumentu grindžiamas vykdymas), jei vykdomasis dokumentas yra pridėtas prie vykdymo prašymo.
Teismas sprendimu, kuriuo leidžiamas vykdymas ir pagal kurį reikalaujama taikyti tiesiogines vykdymo priemones, paskiria vykdymo pareigūną.
Vykdymo pareigūnai
Vykdymo pareigūnai – tai asmenys, tiesiogiai atliekantys vykdymą ir taikantys užtikrinimo priemones (jie fiziškai atlieka vykdymą, t. y. areštuoja turtą, nurodo užtikrinimą ir kt.). Vykdymo pareigūnus skiria už teisingumą atsakingas ministras. Jų skaičių ir įsteigimo vietą nustato už teisingumą atsakingas ministras, kad vieno apylinkės teismo (slovėn. okrožno sodišče) veiklos teritorijai būtų priskirtas bent vienas vykdymo pareigūnas, o kiti vykdymo pareigūnai priskiriami apylinkės teismų veiklos teritorijai pagal vykdymo bylų skaičių vietos teismuose kiekvieno apylinkės teismo veiklos teritorijoje. Individualiose vykdymo bylose vykdymo pareigūnas skiriamas teismo sprendimu, tačiau kreditorius turi teisę paskirti konkretų vykdymo pareigūną. Bet kuriuo konkrečiu atveju vykdymo pareigūnas gali taikyti priemones visoje Slovėnijos Respublikoje. Vykdymo pareigūnų tarnyba yra viešoji tarnyba ir jie savo pareigas atlieka nepriklausomai.
Vykdymo pareigūnai atsako už visą žalą, kurią jie padaro imdamiesi vykdymo ir užtikrinimo priemonių savo veiksmais arba neatlikdami teisės aktuose, įgyvendinimo nuostatose ir teismo nutartyse nustatytų pareigų.
Jei vykdymo pareigūnas šiurkščiai pažeidžia savo pareigas, už teisingumą atsakingas ministras gali atleisti jį iš pareigų.
Vykdymo išlaidos
Vykdymo išlaidas pirmiausia apmoka kreditorius. Kreditorius taip pat privalo iš anksto apmokėti vykdymo priemonių išlaidas, kurių sumą ir apmokėjimo laikotarpį nustato teismas. Jei kreditorius nesumoka užstato, teismas sustabdo vykdymą. Skolininkas kreditoriaus prašymu privalo atlyginti kreditoriaus išlaidas, jei šios išlaidos buvo būtinos vykdymui, įskaitant išlaidas, patirtas dėl skolininko turto paieškos, taip pat bylų, kurias teismas pradėjo savo iniciatyva, išlaidas. Teismas privalo priimti sprendimą dėl išlaidų per 8 dienas nuo prašymo gavimo dienos.
Siekdamas užtikrinti mokėjimą už darbą ir išlaidų susigrąžinimą, vykdymo pareigūnas gali prašyti kreditoriaus per kainyne nustatytą laikotarpį sumokėti jame nustatyto dydžio užstatą. Vykdymo pareigūnas privalo asmeniškai įteikti pranešimą kreditoriui dėl užstato sumokėjimo ir šiame pranešime taip pat turi būti įspėjama apie padarinius, kurie kils laiku nesumokėjus užstato ir jeigu vykdymo pareigūnui nebus pateikti mokėjimo įrodymai.
Vykdymo pareigūnas taip pat privalo pranešti apie savo teisę prašyti teismo priimti sprendimą dėl užstato. Jei kreditorius nesutinka su mokėjimo būdu, laikotarpiu ar užstato dydžiu, jis per 8 dienas nuo pranešimo gavimo dienos privalo pateikti vykdymo pareigūnui prašymą, kad sprendimą priimtų teismas. Vykdymo pareigūnas privalo iš karto nusiųsti prašymą teismui, kuris privalo priimti sprendimą šiuo klausimu per 8 dienas nuo prašymo gavimo dienos.
Jei kreditorius nesumoka užstato vykdymo pareigūno ar teismo nustatytu būdu ir per jų nustatytą laikotarpį arba nepateikia mokėjimo įrodymų, vykdymo pareigūnas praneša apie tai teismui ir šis sustabdo vykdymą.
Pirmoji sąlyga, kuria remiantis leidžiamas vykdymas, yra vykdymo pagrindo buvimas. Tai gali būti vykdomasis dokumentas ar autentiškas dokumentas, nustatytas teisės aktuose.
Teismo sprendimų vykdytinumas:
teismo sprendimas yra vykdytinas, kai tampa galutinis ir kai sueina skolininko pareigų savanoriško įvykdymo terminas. Savanoriško pareigos įvykdymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo įteikimo skolininkui dienos. Teismas gali leisti įvykdyti tik dalį sprendimo, jei ta dalis tampa vykdytina.
Teismas leidžia vykdymą pagal teismo sprendimą, kuris dar netapo galutinis, jei teisės aktuose numatyta, kad apeliacinis skundas nesustabdo jo vykdymo.
Taikos sutarties vykdytinumas
Taikos nutartis yra vykdytina, jei taikos sutartyje nurodyta reikalavimą jau reikia įvykdyti. Suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas įrodomas įrašu taikos sutartyje, viešajame dokumente arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintame dokumente. Jei suėjusio termino neįmanoma įrodyti pirmiau nurodytu būdu, jis įrodomas galutiniu sprendimu, priimtu civilinėje byloje, jei įrodoma, kad suėjo reikalavimo įvykdymo terminas.
Vykdytinas notarinis įrašas
Notarinis įrašas yra vykdytinas, jei skolininkas sutiko su tuo, kad jis yra tiesiogiai vykdytinas ir jei jau turi būti įvykdytas notariniame įraše nurodytas reikalavimas. Suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas įrodomas notariniu įrašu, viešuoju dokumentu arba pagal teisės aktus patvirtintu dokumentu. Jei reikalavimo įvykdymo termino pabaiga priklauso ne nuo termino suėjimo, o nuo kitos notariniame įraše nurodytos aplinkybės, notaras praneša šalims, kokių įrodymų pakanka norint įrodyti, kad reikalavimas jau turi būti įvykdytas: tai gali būti rašytinis kreditoriaus pareiškimas skolininkui, kad reikalavimą reikia įvykdyti, nurodant reikalavimo įvykdymo terminą ir pateikiant rašytinio pareiškimo dėl suėjusio reikalavimo vykdymo termino įteikimo skolininkui įrodymą. Notaras praneša šalims, kad jos gali įgalioti notarą pranešti skolininkui apie suėjusį reikalavimo įvykdymo terminą, užuot pateikusios rašytinio pareiškimo dėl suėjusio reikalavimo įvykdymo termino įteikimo skolininkui įrodymus. Kreditoriaus rašytinis pareiškimas arba notaro pranešimas įteikiamas registruotu laišku.
Antroji vykdymo sąlyga teismui yra vykdymo prašymo pateikimas ir šiame prašyme turi būti pateikiama informacija apie kreditorių ir skolininką, įskaitant atitinkamą juos identifikuojančią informaciją, vykdomąjį dokumentą ar autentišką dokumentą, skolininko pareigą, vykdymo būdą ir dalyką, taip pat kitą informaciją, kuri yra būtina vykdymui atlikti (vykdymo prašyme, grindžiamame autentišku dokumentu, turi būti pateikiamas prašymas teismui įpareigoti skolininką įvykdyti reikalavimą, taip pat įvertinamos išlaidos per 8 dienas arba bylose dėl vekselių ar čekių – per 3 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos). Vykdymo prašyme kreditorius turi aiškiai apibrėžti vykdomąjį dokumentą, kuriuo remiantis prašoma vykdymo, ir nurodyti, kad yra pateiktas pareiškimas dėl vykdytinumo.
Reikalavimo įvykdymo terminas turi būti suėjęs, taip pat turi būti suėjęs savanoriško prievolės įvykdymo terminas (savanoriško įvykdymo terminas).
Skolininkas turi būti aiškiai nurodytas vykdomajame dokumente arba autentiškame dokumente. Vykdymo prašyme turi būti nurodytas skolininko vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas (arba įsteigta verslo vieta). Vykdymo prašyme būtina aiškiai nurodyti skolininką (ir kreditorių) identifikuojančią informaciją, kuri skiriasi, atsižvelgiant į tai, ar tai yra fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, verslininkai ar privatūs asmenys.
Skolininkas turi būti esamas subjektas (jis negali būti miręs ar išbrauktas iš teismo registro). Jei vykdymo prašymas pateikiamas dėl nesamo subjekto, jis turi būti atmestas, o jei subjektas nustoja egzistuoti nagrinėjant vykdymo bylą, tai suteikia pagrindą sustabdyti bylos nagrinėjimą (ir nebūtina priimti specialaus sprendimo).
Prezumpcijos (dėl teisinio subjektiškumo) vienodai taikomos ir vykdymo bylos skolininkui, ir kreditoriui, kaip nurodyta Civilinio proceso įstatyme (slovėn. Zakon o pravdnem postopku), nurodant ZIZ 15 straipsnį.
Vykdymo priemonių tikslas – kad kreditoriaus reikalavimas būtų įvykdytas.
Vykdymo priemonės, taikomos piniginiams reikalavimams patenkinti: skolininkui priklausančių kilnojamųjų daiktų pardavimas, skolininko piniginio reikalavimo perdavimas, kitų nuosavybės ar turtinių teisių ir nematerialių vertybinių popierių išpirkimas, bendrovės dalyvio dalies pardavimas ir mokėjimo įstaigoje (t. y. banke) laikomų pinigų sumų pervedimas.
Vykdymo priemonės, taikomos nepiniginiams reikalavimams patenkinti: kilnojamųjų daiktų paėmimas ir pristatymas, nekilnojamųjų daiktų atlaisvinimas ir perėmimas, paslaugos pakeitimas skolininko lėšomis, skolininko privertimas veikti tam tikru būdu pasitelkus pinigines baudas, darbuotojo grąžinimas į darbą, kilnojamųjų daiktų paskirstymas, valios pareiškimas, vaiko paėmimas.
Pirmiau nurodytos vykdymo priemonės suteikia galimybę nukreipti vykdymą į bet kurį objektą (bet kurį skolininko daiktą, turtinę arba materialią teisę), nebent vykdymas negali būti nukreipiamas į objektą pagal teisės aktus arba išieškojimas iš šio objekto yra ribojamas teisės aktais (ZIZ 32 straipsnis).
Vykdymo dalyku negali būti:
Pagrindinis visų vykdytinų priemonių tikslas – patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Vykdymo priemonių padariniai priklauso nuo taikomos vykdymo priemonės rūšies.
PINIGINIŲ REIKALAVIMŲ VYKDYMAS
NEPINIGINIŲ REIKALAVIMŲ VYKDYMAS
Vykdymo bylą nagrinėjantis teismas gali paskirti baudą skolininkui, jeigu skolininkas pažeidžia teismo sprendimą, pavyzdžiui, slapstosi, gadina arba naikina turtą, atlieka veiksmus, kurie gali sukelti nepataisomą arba sunkiai atitaisomą žalą kreditoriui, kliudo vykdymo pareigūnui atlikti vykdymą ar taikyti užtikrinimo priemones, veikia pažeisdamas sprendimą dėl užtikrinimo, kliudo ekspertui ar mokėjimo įstaigai atlikti savo darbą, kliudo darbdaviui ar kitam sprendimą dėl vykdymo vykdančiam asmeniui atlikti vykdymą arba kliudo ar draudžia patikrinti ir įvertinti nekilnojamąjį turtą.
Jei skolininkas nesilaiko sprendimo dėl vykdymo ir realizuoja turtą, toks sandoris galioja tik jei teisinis veiksmas atliktas už vertingą atlygį ir jei kita šalis elgėsi sąžiningai (t. y. nežinojo ar negalėjo žinoti, kad skolininkas neturi teisės disponuoti savo turtu) turto perdavimo ar suvaržymo metu.
Jei skolininkas sunaikina, sugadina, perduoda ar nuslepia savo turto dalį, siekdamas neleisti sumokėti kreditoriui, ir taip pakenkia kreditoriui, tai jam užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir jam skiriama bauda arba laisvės atėmimo bausmė iki vienų metų.
Bankas teismo prašymu privalo pateikti paaiškinimą ir dokumentus, įrodančius, ar jis įvykdė teismo sprendimą dėl vykdymo, o jei taip, tai kaip jis įvykdė šį sprendimą ir kaip jis taikė įpareigojimą įvykdyti reikalavimus teisės aktuose nustatyta tvarka. Bankas taip pat privalo pateikti kreditoriams ir teismui informaciją apie skolininko banko sąskaitas. Remdamasis sprendimu dėl vykdymo, bankas privalo įšaldyti skolininko pinigus banke iki sprendime dėl vykdymo nurodytos sumos ir sumokėti šią sumą kreditoriui.
Kreditoriaus prašymu teismas gali įpareigoti banką, kuris, nevykdydamas teismo sprendimo, netaikė arešto, nepervedė ar nesumokėjo mokėtinos sumos, sumokėti šią sumą kreditoriui vietoj skolininko iš banko nuosavo turto. Tokiu atveju bankas atsako kreditoriui už padarytą žalą, atsiradusią dėl to, kad buvo nesilaikoma sprendimo dėl vykdymo arba buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, susijusios su pareiga atskleisti informaciją, mokėjimų eilės paisymu, prievolės suma ir jos įvykdymo būdu pagal sprendimą dėl vykdymo.
Remdamasis sprendimu dėl vykdymo, skolininko darbdavys privalo sumokėti vienkartinę pinigų sumą kreditoriui arba reguliariai mokėti jam pinigų sumas, kurias skolininkas priešingu atveju turėtų teisę gauti kaip darbo užmokestį. Vis dėlto skolininkas privalo gauti ne mažiau kaip 76 proc. darbo užmokesčio per mėnesį. Kreditoriaus prašymu teismas gali įpareigoti darbdavį, kuris, nesilaikydamas teismo sprendimo, neišskaito ir nesumoka mokėtinų sumų, sumokėti šias sumas kreditoriui vietoj skolininko iš darbdavio nuosavo turto. Tokiu atveju darbdavys atsako kreditoriui už žalą, kurią jis sukėlė nesilaikydamas sprendimo dėl vykdymo.
Skolininko skolininkas privalo paskelbti, ar pripažįsta areštuotą gautiną sumą ir jos dydį ir ar jo pareiga sumokėti skolininko gautiną sumą priklauso nuo kurios nors kitos prievolės įvykdymo. Jei skolininko skolininkas nepadaro tokio pareiškimo arba nepasako tiesos, jis atsako kreditoriui už sukeltą žalą.
Konkrečios teismo nustatytos vykdymo priemonės galiojimo laikas priklauso nuo jos pobūdžio. Paprastai vykdymo byla užbaigiama (ir sprendimo, kuriuo leidžiamas vykdymas, padariniai išnyksta) patenkinus kreditoriaus reikalavimą. Jei dėl teisinių ar faktinių priežasčių vykdymas nėra tikslingas, jis turi būti sustabdytas ir dėl to panaikinamos visos vykdymo priemonės, išskyrus atvejus, kai dėl to būtų pažeidžiamos trečiųjų asmenų įgytos teisės (pavyzdžiui, areštuotų nekilnojamųjų daiktų pirkėjų teisės). Kreditorius gali prašyti atidėti vykdymą ne ilgiau kaip vieniems metams, o jei jis atidedamas, sprendimas dėl vykdymo lieka galioti, net jei jo priėmimo metu skolininkas neturi jokio turto (t. y. yra faktinių kliūčių, kurios neleidžia įvykdyti kreditoriaus reikalavimo).
Jei nėra pinigų, o išieškoti ketinama iš skolininko gautinų sumų jo banko sąskaitose, arba skolininkas negali gauti pinigų, bankas privalo saugoti sprendimą dėl vykdymo vienus metus ir sumokėti kreditoriui, kai skolininko sąskaitoje atsiranda pinigų arba kai skolininkas įgyja teisę disponuoti pinigais. Iki to laiko vykdymo neleidžiama sustabdyti.
Jeigu ketindamas areštuoti nekilnojamuosius daiktus vykdymo pareigūnas neranda turto, į kurį gali būti nukreiptas vykdymas, arba areštuoto turto nepakanka kreditoriaus reikalavimui įvykdyti, arba vykdymo pareigūnas negali areštuoti turto, nes skolininko nėra arba jis neleidžia patekti į patalpas, kreditorius per tris mėnesius nuo pirmo mėginimo areštuoti turtą dienos gali prašyti vykdymo pareigūno pamėginti areštuoti turtą dar kartą. Iki to laiko vykdymo neleidžiama sustabdyti.
Skolininkas, kreditorius, bet kuris trečiasis asmuo, turintis teisę į daiktą, į kurį nukreiptas vykdymas, užkertančią kelią vykdymui, ir bet kuris per procedūrą įsigyto daikto pirkėjas turi teisę imtis teisių gynimo priemonių dėl vykdymo bylą nagrinėjančio teismo sprendimų.
Įprasta teisių gynimo priemonė, taikoma pirmosios instancijos teismo sprendimui, yra apeliacinis skundas. Išimtiniais atvejais skolininkas arba trečiasis asmuo, turintis teisę į daiktą, į kurį nukreiptas vykdymas, užkertančią kelią vykdymui, gali pateikti prieštaravimą dėl sprendimo dėl vykdymo. Prieštaravimas turi būti pagrįstas. Pateikdamas prieštaravimą, skolininkas arba trečiasis asmuo privalo nurodyti visas faktines aplinkybes ir pateikti įrodymus, kuriais remiantis grindžiamas prieštaravimas (skolininko prieštaravimas). Kreditorius turi teisę atsakyti į prieštaravimą per aštuonias dienas. Sprendimą dėl prieštaravimo galima apskųsti.
Bet kuris asmuo, įrodęs, kad gali turėti teisę į daiktą, į kurį nukreiptas vykdymas, užkertančią kelią vykdymui, gali pateikti prieštaravimą dėl sprendimo dėl vykdymo ir prašyti teismo paskelbti, kad į šį daiktą negalima nukreipti vykdymo (trečiojo asmens prieštaravimas). Prieštaravimą galima pateikti iki vykdymo bylos pabaigos. Jei kreditorius per nustatytą terminą neatsako į prieštaravimą arba paskelbia, kad neprieštarauja prieštaravimui, teismas panaikina visą sprendimą dėl vykdymo ar jo dalį. Jei kreditorius per nustatytą laikotarpį paskelbia, kad nesutinka su prieštaravimu, teismas atmeta prieštaravimą. Per 30 dienų nuo tos dienos, kai įsigalioja sprendimas, kuriuo prieštaravimas atmetamas dėl kreditoriaus prieštaravimo arba pripažinus jį nepagrįstu, prieštaravimą pateikusi šalis gali pareikšti ieškinį, kuriuo siekiama nustatyti, ar į daiktą galima nukreipti vykdymą.
Apeliacinis skundas ir prieštaravimas gali būti pateiktas teismui, priėmusiam sprendimą, dėl kurio imamasi teisių gynimo priemonės. Paprastai sprendimą dėl prieštaravimo priima tas pats teismas, kuris priėmė sprendimą dėl vykdymo, o antrosios instancijos teismas nagrinėja apeliacinį skundą. Sprendimas, priimtas išnagrinėjus apeliacinį skundą, yra galutinis.
Prieštaravimą ir apeliacinį skundą reikia pateikti per 8 dienas nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įteikimo dienos. Išimtiniais atvejais prieštaravimą galima pateikti ir vėliau, iki vykdymo bylos pabaigos, jei prieštaravimas grindžiamas faktine aplinkybe, susijusia su esamu reikalavimu, ir ši faktinė aplinkybė paaiškėjo po to, kai sprendimas tapo vykdytinas, ir ja nebuvo įmanoma remtis per pradinį laikotarpį.
Prieštaravimo ar apeliacinio skundo pateikimas nesustabdo vykdymo priemonių taikymo vykdymo byloje, išskyrus mokėjimo etapą. Paprastai kreditoriui sumokama tik tada, kai sprendimas dėl vykdymo tampa galutinis. Kreditoriui gali būti sumokama dar prieš sprendimui dėl vykdymo tampant galutiniam tik jeigu vykdymo byla grindžiama vykdomuoju dokumentu, kai siekiama išieškoti skolininko pinigus, laikomus mokėjimo įstaigoje (vykdomuoju dokumentu grindžiamas vykdymas), jei vykdomasis dokumentas yra pridėtas prie vykdymo prašymo, išskyrus komercines bylas, kai nereikalaujama pridėti vykdomojo dokumento.
Vykdymo byloje išimtinės teisių gynimo priemonės taikomos ribotai. Apskųsti antrosios instancijos sprendimą atmesti prašymą dėl vykdymo galima civilinį procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimo peržiūros galimybė nenumatyta, nebent teisės aktuose būtų nustatyta kitaip.
Jeigu prašoma įvykdyti ar užtikrinti piniginį reikalavimą, vykdymo neleidžiama nukreipti į daiktus ir teises, kurios yra būtinos svarbiausiems skolininko ir asmenų, kuriuos skolininkas privalo išlaikyti pagal teisės aktus, pragyvenimo poreikiams patenkinti arba kurios yra būtinos skolininko profesinei veiklai vykdyti. Vykdymą į kai kuriuos iš šių daiktų ar teisių leidžiama nukreipti tik ribotai.
http://www.dz-rs.si/wps/portal/Home/deloDZ/zakonodaja/preciscenaBesedilaZakonov
http://www.mp.gov.si/si/obrazci_evidence_mnenja_storitve/uporabni_seznami_imeniki_in_evidence/
https://www.uradni-list.si/glasilo-uradni-list-rs
Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.
Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.