Nacionalinės teisės aktai

Teisės šaltiniai

• Teisės aktai
• Paprotinė teisė
• Visuotinai priimtos tarptautinės teisės normos
• Europos Sąjungos teisė
• Tarptautinės konvencijos
• Teismų praktika

Įvairių rūšių teisinių priemonių aprašas

Konstitucija (graik. Sýntagma) (pagrindinis įstatymas, kuriuo grindžiami visi teisės aktai)

Oficialus įstatymas (graik. typikós nómos) (Parlamento ir Respublikos Prezidento priimtas teisės aktas)

Teisėkūros dokumentai (graik. práxeis nomothetikoú periechoménou) (Respublikos Prezidento remiantis Ministrų Tarybos pasiūlymu priimti teisės aktai dėl išimtinių atvejų sprendimo įstatyminiu būdu, esant skubiam ir nenuspėjamam poreikiui)

Įstatyminis Prezidento dekretas (graik. kanonistikó proedrikó diátagma) (juo nustatomos teisės normos ir jį išleidžia Respublikos Prezidentas, gavęs specialų arba bendrą teisės aktais numatytą įgaliojimą)

Norminiai administraciniai aktai (graik. kanonistikés práxeis tis dioíkisis) (išduoti administracinių institucijų; neasmeninės teisės normos, turinčios formalios teisės galią)

ES steigiamosios sutartys (remiantis Sutartimis, ES institucijos gali priimti teisėkūros procedūra priimamus aktus, kuriuos vėliau įgyvendina valstybės narės)

Reglamentai (privalomi teisėkūros procedūra priimami aktai, nedelsiant ir privalomai įgyvendinami visose ES šalyse)

Direktyvos (teisėkūros procedūra priimami aktai, kuriais nustatomas tikslas, kurį turi pasiekti visos ES šalys. Tačiau kiekviena šalis turi priimti savo įstatymus, kad pasiektų šiuos tikslus ir perkeltų direktyvą į nacionalinę teisę)

Tarptautinės konvencijos (dviejų ar daugiau šalių, kurioms taikoma skirtinga teisės sistema, susitarimai konkrečiu bendradarbiavimo klausimu)

Paprotinės teisės ir teismų praktikos statusas

Paprotinę teisę sukuria nuolat besikartojanti iš teisinės prievolės suvokimo (lot. opinio juris) kylanti praktika bylose, susijusiose su Konstitucijos materialinės teisės normų taikymo sritimi. Paprotinė teisė yra nerašytinis teisės šaltinis.

Teismų praktika yra teismo sprendimų visuma, kurioje teisės aktai aiškinami ir taikomi teismo sprendimu. Teismų praktiką galima laikyti netiesioginiu teisės šaltiniu.

Vietos valdžios institucijų nustatytos priemonės

Už vietos reikalų administravimą atsako pirmojo ir antrojo vietos valdžios lygmenų subjektai. Daroma prielaida, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi kompetenciją administruoti vietos reikalus. Vietos ir regionų valdžios institucijos turi administracinį ir finansinį savarankiškumą. Valstybė imasi teisėkūros, reguliavimo ir biudžetinių priemonių, būtinų siekiant užtikrinti finansinį savarankiškumą ir išteklius, kurių reikia vietos ir regionų valdžios institucijoms, kad jos galėtų vykdyti savo misiją ir atlikti savo pareigas, ir užtikrina šių išteklių valdymo skaidrumą. Įstatymu nustatomas valstybės surinktų mokesčių ir rinkliavų mokėjimas ir paskirstymas vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurių naudai minėti mokesčiai ir rinkliavos buvo nustatyti.

Tarptautiniai teisės šaltiniai ir Europos Sąjungos teisė

ES steigiamosios sutartys (remiantis Sutartimis ES institucijos gali priimti teisėkūros procedūra priimamus aktus, kuriuos vėliau įgyvendina valstybės narės)

Reglamentai (privalomi teisėkūros procedūra priimami aktai, nedelsiant ir privalomai įgyvendinami visose ES šalyse)

Direktyvos (teisėkūros procedūra priimami aktai, kuriais nustatomas tikslas, kurį turi pasiekti visos ES šalys. Tačiau kiekviena šalis turi priimti savo įstatymus, kad pasiektų šiuos tikslus ir perkeltų direktyvą į nacionalinę teisę)

Tarptautinės konvencijos (dviejų ar daugiau šalių, kurioms taikoma skirtinga teisės sistema, susitarimai konkrečiu bendradarbiavimo klausimu)

Svarbiausi įstatymai / teisės aktai

Civilinė teisė

Civilinis kodeksas (graik. Astikós Kódikas)

Civilinio proceso kodeksas (graik. Kódikas Politikís Dikonomías)

Komercinė teisė

Įstatymas Nr. 4738/2020 «dėl skolų sureguliavimo ir antrosios galimybės bankroto, nemokumo ir kt. atvejais», kuriuo panaikintas Bankroto kodeksas

Įstatymas Nr. 2121/1993: autorių teisės, gretutinės teisės ir kt.

Įstatymai, kuriais reglamentuojama bendrovių forma ir veikla

Administracinė teisė

Konstitucija

Administracinio proceso kodeksas (graik. Kódikas Dioikitikís Diadikasías)

Administracinio teismo proceso kodeksas (graik. Kódikas Dioikitikís Dikonomías)

Baudžiamoji teisė

Baudžiamasis kodeksas (graik. Poinikós Kódikas)

Baudžiamojo proceso kodeksas (graik. Kódikas Poinikís Dikonomías)

Teisės aktų hierarchija

Teisės aktų hierarchija yra tokia: Konstitucija, Europos Sąjungos teisė, tarptautiniai susitarimai, įstatymai ir dekretai, Vyriausybės nutarimai ir ministrų įsakymai. Be visuotinai taikomų teisės aktų, remiantis konkrečiais įstatymais taip pat priimami individualūs teisės aktai; jie normų hierarchijoje yra žemesnės galios už įstatymus ir kitus teisės aktus. Kiekvieno lygmens teisės aktai turi atitikti aukštesnio lygmens teisės aktus.

Teisėkūros procesas

Teisėkūros iniciatyva

Specialiojo teisės aktų rengimo komiteto parengtas įstatymo projektas siunčiamas Vyriausybės generalinio sekretoriato Centriniam teisėkūros dokumentų rengimo komitetui, kad jis išnagrinėtų projektą visų pirma sisteminio teisės aktų rengimo požiūriu, kartu atkreipdamas dėmesį į kitus klausimus (konstitucinį teisėtumą, suderinamumą su tarptautine teise).

Įstatymo priėmimas

Tada įstatymo projektas kartu su atitinkamu aiškinamuoju raštu, kuriame nurodomas siūlomų nuostatų pagrindimas ir tikslai, teikiamas Parlamentui. Jei atitinkamoms nuostatoms įgyvendinti reikia valstybės biudžeto lėšų, Valstybės generalinė apskaitos tarnyba (graik. Genikó Logistírio tou Krátous) privalo parengti specialiąją ir lyginamąją išlaidų ataskaitas. Prie teisės akto projekto taip pat turi būti pridėta poveikio vertinimo ataskaita ir viešų konsultacijų, vykusių prieš pateikiant teisės akto projektą, ataskaita – jų galima nepateikti tik išimtinėmis aplinkybėmis.

Parlamento pirmininkas perduoda įstatymo projektą svarstyti plenarinės sesijos dalyviams, per Parlamento darbo pertraukas dirbantiems skyriams arba nuolatiniams Parlamento komitetams. Kompetentingų ministrų siūlymu dekretus dėl įstatymų įgyvendinimo leidžia Respublikos Prezidentas. Remiantis specialiomis teisės nuostatomis, administraciniai organai yra įgalioti priimti norminius aktus konkretesniais, vietiniais arba techninio ir (arba) išsamaus pobūdžio klausimais.

Visiems kompetentingiems ministrams pasirašius įstatymą, Respublikos Prezidentas jį išleidžia ir viešai paskelbia per vieną mėnesį nuo jo priėmimo Parlamente.

Iniciatyva iš dalies pakeisti įstatymą priklauso kompetentingam ministrui. Įstatymas galioja tol, kol jis nepanaikinamas nauju įstatymu.

Oficialus paskelbimas, viešas paskelbimas ir įsigaliojimas

Įstatyme nurodyta, kada jis įsigalios. Kitu atveju, pagal Civilinio kodekso įvadinio įstatymo 103 straipsnį įstatymas įsigalioja po 10 dienų nuo jo paskelbimo Oficialiajame leidinyje.

Iš esmės konvencijos ratifikavimo įstatymas įsigalioja jį paskelbus Oficialiajame leidinyje, o konvencija teisinę galią įgyja nuo jos tekste nurodytos datos.

Visus nuo 1993 m. spalio 22 d. priimtus įstatymus galima rasti Graikijos parlamento svetainėje. Be to, Nacionalinės spaustuvės svetainės skiltyje «„Search“» galite rasti nuo 1890 m. priimtų įstatymų ir Prezidento dekretų metinius sąrašus, jų temas ir Oficialiojo leidinio, kuriame jie buvo paskelbti, duomenis.

Prieštaravimų tarp skirtingų teisės šaltinių sprendimo būdai

Pagal Konstitucijos 28 straipsnį tarptautinės konvencijos nuo jų ratifikavimo įstatymu momento yra neatsiejama Graikijos vidaus teisės dalis ir yra viršesnės už visas kitas anksčiau priimtas teisės nuostatas, išskyrus Konstitucijos nuostatas.

Europos Sąjungos reglamentai yra privalomi ir visuotinai bei tiesiogiai taikomi visose valstybėse narėse.

Direktyvos į nacionalinę teisę perkeliamos įstatymais, prezidento dekretais arba ministrų įsakymais.

Teisės aktų duomenų bazės (su atitinkamomis nuorodomis)

Ar duomenų baze galima naudotis nemokamai?

Nacionalinė spaustuvė administruoja ir tvarko išsamią teisės aktų duomenų bazę.

Šia duomenų baze galima naudotis nemokamai (Įstatymo Nr. 3861/2010, Oficialusis leidinys, I serija, Nr. 112, 2010 m. liepos 13 d., 7 straipsnis).

Organizacijos „Intracom“ ir „Hol“ administruoja ir tvarko visų teisės aktų duomenų bazę «ΝΟΜΟS».

Prieiga mokama.

Valstybės teisės tarybos (graik. Nomikó Symvoúlio tou Krátous) svetainė

Prieiga nemokama.

Kokiomis kalbomis galima ja naudotis?

Turinys pateikiamas tik graikų kalba.

Kokie galimi paieškos kriterijai?

Nacionalinė spaustuvė:

• Serija
• Paskelbimo metai
• Leidimo numeris

NOMOS teisės aktų duomenų bazė.

• Graikijos teisės aktai pagal numerį (NUMBER) ir metus (YEAR) (arba visi konkrečių metų teisės aktai)
• Graikijos teisės aktai pagal Oficialiojo leidinio seriją ir leidimo numerį
• KODŲ SĄRAŠAS, Konstitucija ir kiti instituciniai teisės aktai
• Paieška pagal žodžius (WORDS) paieškos sistemoje (SEARCH ENGINE)

Valstybės teisės taryba:

• Apeliacinio skundo arba nuomonės numeris
• Susijusi nuostata
• Pareiškėjas
• Data arba metai
• Raktažodžiai