Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (prancūzų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Swipe to change

Tarpininkavimas ES šalyse

Prancūzija

Kam kreiptis į teismą, jei ginčus gali padėti išspręsti tarpininkas? Tai yra alternatyvi ginčų sprendimo priemonė – tarpininkas padeda ginčo šalims susitarti. Ir Prancūzijos vyriausybė, ir teisininkai suvokia tarpininkavimo pranašumus, o teisės aktų leidėjas labai skatina juo naudotis.

Turinį pateikė
Prancūzija
Oficialaus vertimo rodoma kalba nėra.
Čia galite susipažinti su šio teksto vertimu, atliktu mašininio vertimo priemone. Turėkite omenyje, kad jis skirtas tik padėti suprasti tekstą. Šio puslapio savininkas neprisiima jokios atsakomybės dėl šio mašininio vertimo priemone išversto teksto kokybės.

Į ką kreiptis?

Prancūzijoje nėra centrinės ar vyriausybinės valdžios institucijos, atsakingos už tarpininko profesijos reglamentavimą.

Tarpininkavimui skirtos oficialios nacionalinės interneto svetainės nėra. Vis dėlto svetainėje https://www.justice.fr/régler-litiges-autrement/médiation yra tarpininkavimui skirta dalis, kuri yra nuolat atnaujinama.

Kiekvienas apeliacinis teismas (pranc. cour d’appel) skelbia tarpininkų civilinėse, socialinėse ir komercinėse bylose sąrašus. Šie sąrašai numatyti 2016 m. lapkričio 18 d. Įstatymo Nr. 2016-1547 dėl XXI a. teisingumo sistemos modernizavimo 8 straipsnyje. Nors pagrindinė jų paskirtis yra informuoti teisėjus, jie taip pat gali būti bet kokiu būdu perduoti bylos šalims. Visų pirma su jais galima susipažinti atitinkamų apeliacinių teismų interneto svetainėse.

Kokiose srityse leidžiama naudotis ir (arba) dažniausiai naudojamasi tarpininko paslaugomis?

Bylos šalys gali bet kada tarpininkavimą taikyti visose teisės srityse, išskyrus sritis, kurioms taikomos viešosios tvarkos valdymo normos (pranc. ordre public de direction). Pavyzdžiui, tarpininkavimas negali būti naudojamas norint apeiti privalomąsias santuokai ar jos nutraukimui taikomas taisykles.

Tarpininkavimas dažniausiai taikomas sprendžiant:

  • kaimynų ginčus;
  • skolos išieškojimo problemas;
  • nuomotojų ir nuomininkų ginčus;
  • sutuoktinių ginčus dėl teisės bendrauti su vaiku.

Kokių taisyklių reikia laikytis?

Tarpininkavimo taikymas

Prancūzijos teisėje tarpininkavimas civilinėse bylose numatytas 1995 m. vasario 8 d. Įstatymu Nr. 95-125 dėl teismų organizavimo ir civilinio, baudžiamojo bei administracinio procesų.

ES Direktyva 2008/52/EB buvo perkelta į Prancūzijos teisę 2011 m. lapkričio 16 d. Nutarimu (pranc. ordonnance) Nr. 2011-1540. Direktyvoje įtvirtintu reguliavimu siekiama skatinti taikų ginčų sprendimą trečiosios šalies (tarpininko) pagalba. Nutarimu išplėsta Direktyvos taikymo sritis įtraukiant ne tik tarptautinio pobūdžio taikinimą, bet ir tarpininkavimą be tarptautinio elemento, išskyrus ginčus, susijusius su darbo sutartimis ar administracine teise suverenios valdžios srityje (pranc. droit administratif régalien).

Šiuo 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu pakeistas 1995 m. vasario 8 d. įstatymas (pranc. loi), įtvirtinant bendrus tarpininkavimo pagrindus. Jame apibrėžta tarpininkavimo samprata, nustatyti reikalavimai tarpininkams bei įtvirtintas konfidencialumo principas, kuris yra būtinas sėkmingam tarpininkavimo procesui.

Tarpininkavimas pagal susitarimą:

Bylos šalys gali tarpusavio susitarimu nuspręsti konsultuotis su tarpininku. Tam jiems nereikia kreiptis į teismą.

Vis dėlto bylos šalys, kurios savo ginčą perkėlė į teismą, vis dar gali pasinaudoti tokia alternatyvia ginčų sprendimo priemone kaip tarpininkavimas.

Tarpininkavimas teismo nurodymu:

Jeigu ieškinys pateikiamas teismui, „ginčą nagrinėjantis teismas gali, bylos šalims sutikus, paskirti trečiąjį asmenį, kuris turi išklausyti šalis ir palyginti jų požiūrius, kad padėtų joms išspręsti ginčą“ (Civilinio proceso kodekso 131-1 straipsnis).

Šeimos bylose nustatydamas tėvų teises arba skirdamas laikinąsias priemones santuokos nutraukimo atveju, teismas taip pat gali nurodyti šalims atvykti į posėdį, kur jos informuojamos apie tarpininkavimą, kuris yra nemokamas ir kurį taikant negali būti skirtos jokios baudos (Civilinio kodekso 255 ir 373-2-10 straipsniai).

2019 m. kovo 23 d. Įstatyme Nr. 2019-222 dėl programavimo 2018–2022 m. ir teismų sistemos reformos numatyta galimybė taikyti tarpininkavimą po teismo sprendimo priėmimo pagal Civilinio kodekso 373-2-10 straipsnį:

„Šalims nesusitarus, teismas stengiasi jas sutaikyti.

Siekdamas padėti tėvams susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo teismas gali pasiūlyti pasinaudoti tarpininkavimo paslaugomis, išskyrus atvejus, kai nurodoma, kad vienas iš tėvų smurtavo prieš kitą iš tėvų ar vaiką. Gavęs tėvų sutikimą dėl tarpininkavimo teismas gali paskirti šeimos tarpininką. Tai jis gali padaryti ir sprendimu dėl tėvų valdžios įgyvendinimo tvarkos.

Išskyrus atvejus, kai nurodoma, kad vienas iš tėvų smurtavo prieš kitą iš tėvų ar vaiką, teismas net gali nurodyti tėvams susitikti su šeimos tarpininku, pastarasis jiems pateiks informaciją apie tarpininkavimo priemonės tikslą ir eigą.

Privalomas tarpininkavimas

Pagal neseniai priimtus teisės aktų pakeitimus tam tikromis aplinkybėmis pagal Prancūzijos teisę tarpininkavimas tapo privalomas.

2016 m. lapkričio 18 d. Įstatymo Nr. 2016-1547 dėl XXI a. teisingumo sistemos modernizavimo 7 straipsnyje nustatytas bandomasis reikalavimas pabandyti taikyti tarpininkavimą iki ieškinio pateikimo 11-oje teismų. Iš pradžių planuota bandymą užbaigti 2019 m. pabaigoje, tačiau jis buvo pratęstas iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Visos šalys, siekiančios, kad būtų pakeistas šeimos bylas nagrinėjančio teismo sprendimas arba teismo patvirtinto susitarimo nuostata, prieš vėl kreipdamosi į teismą turi pabandyti taikyti šeimos tarpininkavimą. To nepadarius prašymas dėl teismo sprendimo pakeitimo bus pripažintas nepriimtinu.

Tai galioja prašymams dėl:

  • vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos;
  • teisės matytis su vaiku ir jam lankyti vieną iš tėvų;
  • vieno iš tėvų indėlio ugdant ir išlaikant nepilnametį vaiką ir
  • sprendimų, susijusių su tėvų valdžios įgyvendinimu.

Prieš vėl kreipiantis į teismą privaloma bandyti pasinaudoti tarpininkavimu, jeigu:

  • vienas iš tėvų smurtavo prieš kitą iš tėvų arba vaiką;
  • prašymu siekiama, kad teismas patvirtintų šalių pasiektą susitarimą, arba
  • teismo vertinimu, yra kitų teisėtų priežasčių nereikalauti, kad prieš vėl kreipdamosi į teismą šalys bandytų pasinaudoti tarpininkavimu.

2019 m. kovo 23 d. Įstatyme Nr. 2019-222 dėl programavimo 2018–2022 m. ir teismų sistemos reformos nustatytas privalomas tokios alternatyvios ginčų sprendimo priemonės kaip tarpininkavimas taikymas, kai teikiami prašymai dėl 5 000 EUR neviršijančių sumų mokėjimo arba dėl kaimynų ginčo. Prieš tokius prašymus teikiant teismui šalys savo nuožiūra turi pabandyti pasinaudoti teisminio taikinimo tarpininko (pranc. conciliateur de justice) vykdomu taikinimu, tarpininkavimu arba dalyvaujamąja procedūra (pranc. procédure participative). To nepadarius teismas gali savo nuožiūra nuspręsti, kad prašymas yra nepriimtinas. Vis dėlto teisės aktuose numatytos keturios išimtys:

  • jeigu bent viena iš šalių prašo teismo patvirtinti susitarimą;
  • jeigu prieš kreipiantis į teismą skundas apeliacine tvarka turi būti pateiktas sprendimą priėmusiam subjektui;
  • jeigu dėl pagrįstų priežasčių nėra galimybės pasinaudoti viena iš taikaus ginčų sprendimo priemonių, nurodytų pirmoje dalyje, visų pirma jeigu pagrįstu laikotarpiu nėra laisvų teisminio taikinimo tarpininkų, arba
  • jeigu įtvirtinta konkreti nuostata, pagal kurią reikalaujama, kad teismas arba administracinė valdžios institucija pabandytų taikinimą prieš kreipiantis į teismą.

Tarpininkavimo valdymas

Šalies lygmeniu tarpininkų etikos kodekso nėra.

Kai kurie tarpininkai tiesiogiai arba per organizaciją, kurioje dirba, remiasi asociacijų arba federacijų priimtais etikos kodeksais arba chartijomis.

Teikiant patvirtintas šeimos tarpininkavimo paslaugas, t. y. paslaugas, kurios finansuojamos iš valstybės lėšų, skiriamų iš Šeimos pašalpų kasos (pranc. Caisse d‘allocations familiales), socialinio žemės ūkio draudimo (pranc. Mutualité sociale agricole) ir Teisingumo ministerijos, įsipareigojama laikytis tam tikrų standartų, susijusių su šių paslaugų teikimu ir kokybe. Šie standartai nustatyti nacionalinio lygmens normose.

Galiausiai, 2017 m. spalio 9 d. dekrete (pranc. décret) Nr. 2017-1457 dėl tarpininkų prie apeliacinių teismų sąrašų nustatytos įtraukimo į tokį sąrašą sąlygos. Šiose sąlygose nustatyta, kad tarpininkai turi atitikti šias sąlygas:

  1. jų pažymos apie teistumą (neteistumą) lape Nr. 2 neturi būti nurodyta, kad jie buvo nuteisti, pripažinti netinkamais verstis tokia profesine veikla arba iš jų buvo atimta teisė ja verstis;
  2. jie neturi būti pripažinti kalti dėl elgesio, prieštaraujančio garbei, dorumui ir moralei, dėl kurio buvo paskirta drausminė ar administracinė bausmė – atleidimas iš pareigų, išbraukimas iš sąrašo, atšaukimas iš pareigų, patvirtinimo ar leidimo verstis veikla atšaukimas;
  3. jie turi būti išklausę mokymus arba turėti patirties, įrodančios jų gebėjimą tarpininkauti. Šis reikalavimas taikomas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims – kiekvienas juridiniam asmeniui priklausantis fizinis asmuo, teikiantis tarpininkavimo paslaugas, turi atitikti fiziniams asmenims taikomas sąlygas.

Informacija ir mokymas

Šiuo metu Prancūzijos teisėje nenumatyta jokia tvarka dėl konkretaus mokymosi tarpininkavimo srityje.

Šeimos tarpininkų srityje 2003 m. gruodžio 2 d. dekretu ir 2004 m. vasario 12 d. potvarkiu (pranc. arrêté) numatyta galimybė įgyti valstybinį šeimos tarpininko diplomą (pranc. diplôme d’Etat de médiateur familial, DEMF).

Užsiimant šeimos tarpininkų veikla neprivaloma įgyti šį diplomą, nebent tokie tarpininkai nori teikti patvirtintas šeimos tarpininkavimo paslaugas, – tokiu atveju jis privalomas.

Kiek kainuoja tarpininkavimas?

Už neteisminį arba teisminį tarpininkavimą moka asmenys, kurie naudojasi šiuo alternatyviu ginčų sprendimo būdu.

Tarpininko honoraras gali būti mokamas iš teisinės pagalbos, kaip numatyta 1991 m. gruodžio 19 d. dekreto Nr. 91-1266 118-9 ir paskesniuose straipsniuose. Vis dėlto šis honoraras negali viršyti 256 EUR vienai šaliai arba 512 EUR visoms šalims.

Kai tarpininkavimas vykdomas teismo nurodymu, teisines išlaidas nustatantis teisėjas (pranc. magistrat taxateur) honoraro dydį nustato tarpininkui baigus darbą ir pateikus išlaidų ataskaitą arba išklotinę (1991 m. gruodžio 19 d. dekreto Nr. 91-1266 119 straipsnis). Teisines išlaidas vertinantis teisėjas nustato rankpinigių ir atlyginimo dydį (Civilinio proceso kodekso 131-6 ir 131-13 straipsniai). Kadangi nėra teisės aktuose aiškiai nustatyto kainoraščio, tarpininkavimo šeimos klausimais paslaugų teikimo vieneto kaina yra įvairi.

Iš valstybės lėšų finansuojamų tarpininkavimo paslaugų atveju šeimų finansinis indėlis apmokant tarpininkavimo išlaidas vertinamas nacionaliniu mastu. Kiekvienos iš šalių mokamas užmokestis už posėdį gali siekti nuo 2 EUR iki 131 EUR, atsižvelgiant į šalies pajamas.

Ar įmanoma užtikrinti, kad būtų vykdomas po tarpininkavimo priimtas susitarimas?

Kaip ir bet kokios sutarties atveju, šalims sudarius sutartį, ji joms privaloma.

Civilinio proceso kodekso 1565 straipsnyje numatyta, kad be teisminio proceso sudaryta sutartis gali būti pateikta tam teismui, kuriam ginčas yra teismingas, siekiant ją padaryti priverstinai vykdomą.

Civilinio proceso kodekso 131-12 straipsnyje numatyta, kad kai ginčas nagrinėjamas teisme, šalių prašymu ginčą nagrinėjantis teismas gali patvirtinti šalių pateiktą sutartį.

Civilinio vykdymo proceso kodekso (pranc. Code des procédures civiles d'exécution) L111-3 1° straipsnyje numatyta, kad sutartys, sudarytos po tarpininkavimo teismo nurodymu, arba sutartys, sudarytos neteisminio tarpininkavimo būdu, kurioms priverstinio vykdymo galią suteikia bendrosios kompetencijos arba administracinis teismas, yra vykdomieji dokumentai.

Paskutinis naujinimas: 17/01/2022

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.