17. Prašymo dėl vaizdo konferencijos naudojimo savitarpio teisinės pagalbos atvejais ar išklausant parodymus civilinėse ir baudžiamosiose bylose pobūdis skiriasi; apie tai išsamiau išdėstyta III priede. Formos yra parengtos tiek civilinėms, tiek baudžiamosioms byloms, prašantysis teismas jas siunčia kitoje šalyje esančiam prašomajam teismui (baudžiamosiose bylose formų neprivaloma naudoti). Formose pateikiama informacija, kuri naudojama susisiekti su dalyvaujančiomis šalimis ir jų atstovais, bei teismo informacija. Kai kuriais atvejais gali būti pateikiama informacija apie įrangos naudojimo mokestį ir nurodyta kalba, kuria bus kalbama per vaizdo konferenciją.
18. Civilinėse bylose 2001 m. Reglamente dėl įrodymų rinkimo numatytos dvi galimybės, kai vaizdo konferencija gali būti parodymams kitoje valstybėje narėje išklausyti:
- Pagal 10–12 straipsnius prašantysis teismas gali kitoje valstybėje narėje esančio prašomojo teismo prašyti sudaryti galimybę jo atstovams ar šalims būti ar dalyvauti prašomajam teismui renkant įrodymus per vaizdo konferenciją. Toks prašymas gali būti atmestas tik tuo atveju, jei jis nesuderinamas su prašomojo teismo valstybės narės teise, arba dėl didelių praktinių sunkumų. Tokiu atveju taikomos 13 straipsnyje numatytos prievartos priemonės prašymui įvykdyti. Tačiau pagal 14 straipsnį liudytojas gali pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus pagal prašomojo ar prašančiojo teismo valstybės narės teisę.
- Pagal 17 straipsnį prašantysis teismas pats tiesiogiai renka įrodymus kitoje valstybėje narėje šios valstybės centrinei įstaigai arba kompetentingai institucijai davus sutikimą. Pagal 17 straipsnio 4 dalį centrinė įstaiga ar kompetentinga institucija šiuo tikslu skatina naudoti vaizdo konferencijas. 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įrodymai tiesiogiai gali būti renkami tik savanoriškai.
Be to, kad skiriasi prievartos priemonės, pagrindiniai šių dviejų metodų skirtumai yra šie – už įrodymų rinkimą atsakingas teismas ir taikytina teisė.
19. Prašantysis teismas prašomajam teismui išsiųs prašymą naudoti vaizdo konferenciją ir reikalaujamą informaciją kartu su prašymo A ar I formomis, pateiktomis 2001 m. Reglamente dėl įrodymų rinkimo. Atsakymas į prašymą taip pat pateikiamas naudojant standartines formas. Jei prašymas kitos valstybės narės teismui dėl dalyvavimo vaizdo konferencijoje atmetamas, teismas naudoja E formą. Tiesiogiai renkant įrodymus, per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos centrinė įstaiga arba kompetentinga institucija privalo informuoti prašantįjį teismą (naudodama J formą), ar prašymas yra priimtas. Jei prašymas priimtas, prašantysis teismas parodymus gali gauti per jo nustatytą laikotarpį.
20. Baudžiamosiose bylose prašomoji valstybė narė turi sutikti, kad teismo posėdis vyktų per vaizdo konferenciją, jei vaizdo konferencijos naudojimas neprieštarauja pagrindiniams jos teisės principams ir jei ji turi technines priemones tokiam posėdžiui surengti. Vykdant savitarpio pagalbos prašymą gali būti imamasi prievartos priemonių (pvz., šaukimo atvykti į teismą, o neatvykus taikyti sankcijas), jei už prašyme apibūdintą pažeidimą prašomojoje valstybėje taip pat baudžiama.
21. Jei vaizdo konferencijos įrangą, kuri bus naudojama, teikia ne prašantysis teismas, jis iš pradžių bus atsakingas už visas transliavimo išlaidas, įskaitant įrangos nuomą ir ją eksploatuojančio techninio personalo samdymą, ir turės jas padengti. Pagal 2001 m. Reglamentą dėl įrodymų rinkimo bendrasis principas yra, kad dėl prašymo netiesiogiai rinkti įrodymus vykdymo neturi kilti reikalavimų atlyginti mokesčius ar išlaidas. Tačiau jei prašomasis teismas to reikalauja, prašantysis teismas turėtų užtikrinti dėl vaizdo konferencijos naudojimo susidariusių išlaidų atlyginimą.
Šį puslapį tvarko Europos Komisija. Šiame tinklalapyje pateikta informacija nebūtinai atitinka Europos Komisijos oficialią poziciją. Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą informaciją arba duomenis. Informacija apie ES tinklalapių autorių teises pateikiama teisiniame pranešime.