Įrodymų rinkimas

1 Įrodinėjimo pareiga

1.1 Kokios yra įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės?

Preliminari pastaba. Bendros taisyklės dėl leistinųjų įrodymų, jų įrodomoji galia, prievolė įrodyti ir įrodymų pateikimo forma nustatyti Portugalijos civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Šios informacijos suvestinės pabaigoje yra nuorodos į konsoliduotas šių dviejų Portugalijos teisės aktų redakcijas.

Vadovaujantis Portugalijos civilinio kodekso 342 straipsniu:

• asmuo, kuris nori pagrįsti savo teisę, turi įrodyti šią teisę pagrindžiančius faktus;
• bylos šalis, prieš kurią nukreipta tokia teisė, turi įrodyti jai trukdančius, ją pakeičiančius ar panaikinančius faktus;
• kilus abejonėms, faktai turi būti laikomi esminiais.

Neigiamo vertinimo bylose (Portugalijos civilinio proceso kodekso 10 straipsnio 3 dalies a punktas ir Portugalijos civilinio kodekso 343 straipsnis), kuriose viena iš šalių nesiekia, kad būtų priimtas sprendimas prieš kitą šalį, bet tenori, kad teismas pripažintų tam tikros teisės ar fakto nebuvimą, tik atsakovas turi įrodyti reikalaujamos teisės sudedamąsias dalis.

Teisme veiksmai turi būti pradedami per tam tikrą laiką, atsižvelgiant į tai, kada ieškovas sužinojo apie tam tikrą faktą, o atsakovas gali įrodinėti, kad šis terminas jau yra pasibaigęs, nebent įstatymu yra specialiai nustatytas kitas sprendimo būdas (Portugalijos civilinio kodekso 343 straipsnio 2 dalis).

Jeigu ieškovas remiasi teise, kuriai taikoma atidedamoji sąlyga (būsimas įvykis, kurio buvimas nežinomas ir nuo kurio atsiradimo priklausys teisinio sandorio galiojimas, Portugalijos civilinio kodekso 270 straipsnis) arba pradžios data (laiko momentas, kai gali atsirasti teisė, Portugalijos civilinio kodekso 278 straipsnis), nuo pareiškėjo priklauso, ar jis įrodys, kad yra taikoma atidedamoji sąlyga arba praėjo pradžios data (Portugalijos civilinio kodekso 343 straipsnio 3 dalis).

Jeigu ieškovas remiasi teise, kuriai taikoma naikinamoji sąlyga (būsimas įvykis, kurio buvimas nežinomas ir nuo kurio atsiradimo priklausys teisinio sandorio galiojimas, Portugalijos civilinio kodekso 270 straipsnis) arba pradžios data (laiko momentas, kai nebegalioja teisė, Portugalijos civilinio kodekso 278 straipsnis), nuo pareiškėjo priklauso, ar jis įrodys, kad yra taikoma naikinamoji sąlyga arba praėjo pradžios data (Portugalijos civilinio kodekso 343 straipsnio 3 dalis).

Minėtos taisyklės negalioja, kai taikoma teisinė prezumpcija (įstatyme įtvirtintas rezultatas ar išvada, kurie nustatomi remiantis žinomu faktu, siekiant nustatyti nežinomą faktą), atleidžiama nuo prievolės įrodyti arba šiuo tikslu galioja sudarytas susitarimas, arba tai nustatyta įstatyme (Portugalijos civilinio kodekso 344 straipsnio 1 dalis). Prievolė įrodyti negalioja ir tada, kai priešinga šalis tyčiniais veiksmais užkerta kelią kitai šaliai pateikti įrodymus, kai ji tokius įrodymus turėtų pateikti (Portugalijos civilinio kodekso 344 straipsnio 2 dalis).

Susitarimas dėl prievolės įrodyti panaikinimo:

• kai į jį įtraukiama neatimama teisė (tai tokia teisė, kurios šalis negali atsisakyti vien pareiškusi, kad nori taip padaryti) arba kai dėl tokio susitarimo gali būti pernelyg sunku vienai iš šalių įgyvendinti teisę, negalioja (Portugalijos civilinio kodekso 345 straipsnio 1 dalis);
• negalioja ir toks susitarimas, kuriuo pašalinami teisiniai įrodinėjimo būdai arba nustatomi kitokie įrodinėjimo būdai, negu numatytieji įstatymuose. Jeigu teismo sprendimai dėl įrodinėjimo yra pagrįsti viešuoju interesu, jie bet kokiu atveju negalioja (Portugalijos civilinio kodekso 345 straipsnio 2 dalis).

Kai šalis, kuriai priklauso prievolė įrodyti tam tikrą faktą, pateikia įrodymus, kita šalis gali pateikti priešingus įrodymus, siekdama sukelti abejonių dėl tų įrodymų. Jeigu yra pakankamai abejonių, tuomet priimtas sprendimas turi būti nepalankus tai šaliai, kuri turėjo įrodyti ginčijamą faktą (Portugalijos civilinio kodekso 346 straipsnis).

Išsamūs teisiniai įrodymai gali būti paneigti tik įrodymais, kuriais įrodoma, kad faktas, kuriuo remiantis jie buvo pateikti, nėra teisingas; šiuo atveju negali būti pažeisti kiti įstatyme nustatyti konkretūs apribojimai (Portugalijos civilinio kodekso 347 straipsnis).

Kiekvienas asmuo, kuris remiasi paprotine, vietos ar užsienio teise, turi įrodyti tokios teisės buvimą ir turinį, tačiau teismas turėtų stengtis savo iniciatyva gauti atitinkamas žinias (Portugalijos civilinio kodekso 348 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat atsako už faktų nustatymą savo nuožiūra, kai turi sprendimą priimti remdamasis paprotine, vietos ar užsienio teise ir nė viena iš šalių nesirėmė šia teise arba priešinga šalis pripažino tokios teisės buvimą ir turinį arba šiuo klausimu nepateikė jokio prieštaravimo (Portugalijos civilinio kodekso 348 straipsnio 2 dalis). Jeigu teismas negali nustatyti taikytinos teisės turinio, jis taiko Portugalijos bendrosios teisės taisykles (Portugalijos civilinio kodekso 348 straipsnio 3 dalis).

1.2 Ar yra normų, atleidžiančių nuo pareigos įrodyti tam tikrus faktus? Kokiais atvejais? Ar galima tam tikrą teisinę prielaidą paneigti pateikiant įrodymus?

Taip, yra taisyklių dėl atleidimo nuo prievolės įrodyti tam tikrus faktus.

Vadovaujantis Portugalijos civilinio proceso kodekso 412 straipsnio 1 dalimi, įrodinėti nereikia:

• gerai žinomų faktų, kurie yra visuotinai žinomi;
• faktų, apie kuriuos teismas sužinojo vykdydamas savo funkcijas; kai teismas remiasi šiais faktais, prie bylos reikia pridėti jų dokumentinius įrodymus.

Pagal Portugalijos teisę leidžiama daryti prezumpcijas remiantis išvadomis, kurios įstatyme ar teisėjo padaromos atsižvelgiant į žinomą faktą, kai siekiama nustatyti nežinomą faktą (Portugalijos civilinio kodekso 349 straipsnis).

Bylos šalis, kuri remiasi teisine prezumpcija, neturi įrodinėti preziumuojamo fakto (Portugalijos civilinio kodekso 350 straipsnio 1 dalis).

Teisines prezumpcijas galima paneigti pateikiant priešingus įrodymus, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymą tokių įrodymų negalima pateikti (Portugalijos civilinio kodekso 350 straipsnio 2 dalis).

1.3 Kiek teismas turi būti įsitikinęs tam tikro fakto egzistavimu, kad galėtų juo pagrįsti savo sprendimą?

Kiekvienos įrodinėjimo priemonės vertė skiriasi nuo jos pobūdžio.

Autentiški dokumentai turi neginčijamą įrodomąją galią tam tikrų faktų atžvilgiu, ir juos galima paneigti tik pateikiant priešingus įrodymus (Portugalijos civilinio kodekso 369–372 straipsniai).

Privatūs dokumentai turi neginčijamą įrodomąją galią, jeigu pripažįstama arba neginčijama rašysena ir parašas arba tik parašas, nebent jų autentiškumas užginčijamas (Portugalijos civilinio kodekso 373–379 straipsniai).

Yra apibrėžtos specialios nuostatos dėl įrašų, rašytinių dokumentų, pažymų, liudijimų, liudijimų išrašų, autentifikuotų kopijų arba fotokopijų įrodomosios galios (Portugalijos civilinio kodekso 380–387 straipsniai).

Teismas laisvai įvertina liudytojo statusą turinčių ekspertų parodymus, teismo patikrinimų metu gautus įrodymus ir liudytojų parodymus (Portugalijos civilinio kodekso 389, 391 ir 396 straipsniai).

Teisinės prezumpcijos leidžiamos tik tais pačiais atvejais ir tomis pačiomis sąlygomis kaip liudytojų parodymai (Portugalijos civilinio kodekso 351 straipsnis).

Laisvas įrodymų vertinimo teisme principas netaikomas faktams, kuriuos įrodinėjant reikia atlikti tam tikrus įstatyme nustatytus formalumus arba kurie gali būti įrodomi tik dokumentais arba yra visiškai įrodomi dokumentais, susitarimu arba šalių prisipažinimu (Portugalijos civilinio proceso kodekso 607 straipsnio 5 dalis).

Teismas turi išnagrinėti visus gautus įrodymus, nepaisant to, ar juos pateikė ta turėjusi padaryti šalis, nepažeisdamas nuostatų, kuriomis faktų patvirtinimas pripažįstamas neturinčiais reikšmės, jeigu jų nepateikia konkreti suinteresuotoji šalis (Portugalijos civilinio proceso kodekso 413 straipsnis).

Bet kokią abejonę dėl faktų tikrumo arba prievolės įrodyti turi pašalinti šalis, kuriai naudinga įrodyti faktą (Portugalijos civilinio proceso kodekso 414 straipsnis).

2 Įrodymų rinkimas

2.1 Ar įrodymai visuomet renkami šalies prašymu, ar tam tikrais atvejais teisėjas įrodymus gali rinkti ir savo iniciatyva?

Portugalijos teisėje nustatytas tiriamasis principas, t. y. teisėjo pareiga savo iniciatyva atlikti visus veiksmus arba nurodyti juos atlikti, kad, atsižvelgiant į faktus, kuriuos jis turi teisę ištirti, būtų nustatyta tiesa byloje ir ginčas būtų teisingai išspręstas (Portugalijos civilinio proceso kodekso 411 straipsnis).

Teisėjas gali bet kuriame bylos nagrinėjimo etape iškviesti šalis, kad jos asmeniškai duotų parodymų dėl su sprendžiamu klausimu susijusių faktų (Portugalijos civilinio proceso kodekso 452 straipsnio 1 dalis).

Teismas taip pat turi pareigą savo iniciatyva arba kurios nors šalies prašymu reikalauti pateikti informaciją, techninio pobūdžio konsultacijas, planus, nuotraukas, brėžinius, priešinius, objektus ar kitus dokumentus, reikalingus tiesai nustatyti. Tokius prašymus teismas gali pateikti valdžios įstaigoms, ginčo šalims arba trečiosioms šalims (Portugalijos civilinio proceso kodekso 436 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Teismas, kai mano, kad tai reikalinga, gali savo iniciatyva ar vienos iš šalių reikalavimu tirti daiktus ar apklausti asmenis. Tai daroma tokiu būdu, kad būtų apsaugotas privatumas, šeimos gyvenimo privatumas bei žmogaus orumas, ir turi būti siekiama išsiaiškinti kiekvieną su sprendžiamu klausimu susijusį faktą. Kai tai reikalinga, teismas savo nuožiūra gali atlikti įvykio vietos apžiūrą arba įsakyti atkurti įvykio situaciją (Portugalijos civilinio proceso kodekso 490 straipsnio 1 dalis).

Kai nagrinėjant bylą atsiranda pagrindas manyti, kad tam tikras asmuo nebuvo iškviestas paliudyti dėl jam žinomų svarbių faktų, leisiančių priimti teisingą sprendimą byloje, teisėjas turi iškviesti tą asmenį į teismą duoti parodymų (Portugalijos civilinio proceso kodekso 526 straipsnio 1 dalis).

Teisėjas savo iniciatyva gali nurodyti, kad parodymus turi duoti ekspertai (Portugalijos civilinio proceso kodekso 477 straipsnis).

Visų asmenų pareiga bendradarbiauti siekiant išsiaiškinti tiesą nustatyta Portugalijos civilinio proceso kodekso 417 straipsnyje.

2.2 Jeigu šalies prašymas rinkti įrodymus patenkinamas, kokie veiksmai atliekami toliau?

Įrodymai paprastai pateikiami kartu su procesiniais šalių dokumentais, visų pirma ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį (pvz., Portugalijos civilinio kodekso 552 ir 572 straipsniai).

Prašymą gauti įrodymus galima keisti parengiamojo teismo posėdžio metu, o liudytojų sąrašas gali būti keičiamas likus ne mažiau kaip 20 dienų iki teismo (pvz., Portugalijos civilinio proceso kodekso 598 straipsnis).

Parengiamojo teismo posėdžio metu arba, kai taikytina, nutartimi teismas nusprendžia, kurios įrodinėjimo priemonės yra leistinos ir kuriomis iš jų galima remtis (Portugalijos civilinio proceso kodekso 591 ir 593 straipsniai).

Paprastai įrodymai nagrinėjami baigiamajame teismo posėdyje. Išimtiniais atvejais teismus gali leisti pateikti įrodymus ir anksčiau (Portugalijos civilinio proceso kodekso 419 straipsnis).

Išskyrus atvejus, kai teisėjas pakeičia procesinių veiksmų eiliškumą, pagal Portugalijos civilinio proceso kodekso 604 straipsnio 3 dalį įrodymai renkami šia tvarka:

• šalių pareiškimai;
• vaizdo ar garso įrašai;
• žodiniai ekspertų paaiškinimai;
• liudytojų apklausa.

Jeigu, pasibaigus teismui, teisėjas mano turintis nepakankamai informacijos, jis gali sugrįžti prie bylos nagrinėjimo teisme ir dar kartą išklausyti asmenis arba nurodyti pateikti kitas įrodinėjimo priemones (Portugalijos civilinio proceso kodekso 607 straipsnio 1 dalis).

2.3 Kokiais atvejais teismas gali atmesti šalies prašymą gauti įrodymus?

Prašymas gauti įrodymus gali būti atmestas, jeigu jis pateikiamas praleidus įstatymo nustatytą terminą arba jeigu įrodymas yra nepriimtinas.

Toliau nurodomi kai kurie atvejai, kuriais prašymas gauti įrodymus gali būti visiškai ar iš dalies atmestas:

• jeigu viršijamas įstatymu leidžiamas liudytojų skaičius, atsisakoma tų, kurie viršija nustatytą ribą, nepažeidžiant teisėjo nuostatos leisti apklausti liudytojus išimtinėmis aplinkybėmis, net jeigu viršijama nustatyta teisinė riba (Portugalijos civilinio proceso kodekso 511 straipsnis);
• jeigu šalis yra įtraukta į liudytojų sąrašą (Portugalijos civilinio proceso kodekso 496 straipsnis);
• jeigu per išankstinę liudytojų apklausą teisėjas nustato, kad jie negali duoti parodymų (Portugalijos civilinio proceso kodekso 513 straipsnis);
• jeigu šalies prašoma duoti parodymus dėl faktų, kurių ji negali patvirtinti (Portugalijos civilinio proceso kodekso 454 straipsnis);
• jeigu iš esmės teisėjas savo nuožiūra mano, kad įrodymas nėra susijęs su byla arba pateiktas siekiant vilkinti jos nagrinėjimą (Portugalijos civilinio proceso kodekso 6 straipsnis).

Vadovaujantis Portugalijos civilinio proceso kodekso 417 straipsnio 2 dalimi, jeigu dėl įrodinėjimo priemonių kyla pavojus asmens fizinei ar moralinei neliečiamybei, asmeniniam ar šeimos gyvenimui, namams, susirašinėjimui ar telekomunikacijoms, pažeidžiama profesinė paslaptis, valstybės pareigūnų saugoma arba valstybės paslaptis, liudyti pakviestas asmuo gali atsisakyti bendradarbiauti su teismu. Tačiau jei atsisakymas grindžiamas pareiga neatskleisti informacijos, teismas gali įvertinti atsisakymo pagrįstumą ir atleisti asmenį nuo tos pareigos neatskleisti informacijos.

Todėl jei Portugalijos teismo prašoma pateikti įrodymus, dėl kurių gali tekti pažeisti konfidencialumo principą, valstybės narės kilmės teismas prašymo formoje privalo nurodyti, jog norėtų, kad Portugalijos teismas imtųsi iniciatyvos atleisti asmenį nuo pareigos neatskleisti informacijos.

2.4 Kokios būna įrodinėjimo priemonės?

Yra šios įrodinėjimo priemonės:

1. prezumpcijos (Portugalijos civilinio kodekso 349 straipsnis);
2. prisipažinimai bylos šaliai duodant parodymus (Portugalijos civilinio kodekso 352 straipsnis);
3. bylos šalių pareiškimai, kurie skiriasi nuo prisipažinimų (Portugalijos civilinio proceso kodekso 466 straipsnis);
4. dokumentai (Portugalijos civilinio kodekso 362 straipsnis ir Portugalijos civilinio proceso kodekso 423 straipsnio 1 dalis). Dokumentiniai įrodymai apima teisininkų, juriskonsultų ar ekspertų nuomones, gautas atskirai nuo ekspertų išvadų, pateiktų teismo nurodymu (Portugalijos civilinio proceso kodekso 426 straipsnis);
5. ekspertų išvados (Portugalijos civilinio kodekso 388 straipsnis ir Portugalijos civilinio proceso kodekso 467 straipsnio 1 dalis);
6. teismo patikrinimai (Portugalijos civilinio kodekso 390 straipsnis ir Portugalijos civilinio proceso kodekso 490 straipsnio 1 dalis). Teismo patikrinimų metu gauti įrodymai apima nekvalifikuotą teismo vertinimą (Portugalijos civilinio proceso kodekso 494 straipsnis);
7. liudytojų parodymai (Portugalijos civilinio kodekso 392 straipsnis ir Portugalijos civilinio proceso kodekso 495 straipsnio 1 dalis);
8. įrodymai pateikiant objektus (Portugalijos civilinio proceso kodekso 416 straipsnio 1 dalis).

2.5 Kaip gaunami liudytojų parodymai? Ar ekspertų įrodymai gaunami kita tvarka? Kokia tvarka teikiami rašytiniai įrodymai ir eksperto išvados (nuomonės)?

Portugalijos civilinio proceso teisė grindžiama žodinio proceso tvarka ir skubumu. Todėl galioja taisyklė, kad posėdžio metu ir teisme:

• liudytojai ir bylos šalys pirmininkaujančio teisėjo apklausiami asmeniškai (Portugalijos civilinio proceso kodekso 452, 456, 457, 466, 500, 501, 503, 506, 518 ir 520 straipsniai). Jeigu jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne kitoje vietoje nei įsteigtas teismas, liudytojai ir bylos šalys gali būti apklausiami naudojantis vaizdo konferencija. Specialiais atvejais (pvz., sergant arba kai praktiškai neįmanoma pasirodyti teisme) liudytojai ir bylos šalys gali būti apklausiami telefonu, naudojantis bet kokiomis kitomis tiesioginio ryšio priemonėmis ar raštu arba teisėjas gali nuvykti į vietą ir juos ten apklausti. Išimties tvarka kai kurie liudytojai turi teisę parodymus duoti raštu;
• teismas gali pakviesti į posėdį ekspertus, kad jie pateiktų žodinius paaiškinimus. Oficialioms įstaigoms atstovaujantys ekspertai taip pat gali būti apklausti naudojantis vaizdo konferencija jų darbo vietoje (Portugalijos civilinio proceso kodekso 486 straipsnis);
• teismas gali atlikti patikrinimus vietoje arba nurodyti atkurti faktus, tokiu atveju teisėjas prireikus bus lydimas specialisto (Portugalijos civilinio proceso kodekso 490 ir 492 straipsniai);
• baigiamoji advokatų kalba skelbiama žodžiu teisėjo akivaizdoje.

Kita vertus, ekspertų ataskaitos, dokumentai, nuomonės ir bendrai rašytiniai parodymai, fotografijos, vaizdo ir garso įrašai, kilnojamųjų objektų atvaizdai į bylos medžiagą įtraukiami iš anksto, kad būtų galima juos užginčyti ir patikrinti teismo metu (Portugalijos civilinio proceso kodekso 416 straipsnis).

Nejudamus objektus arba kilnojamuosius objektus, kurių neįmanoma pateikti proceso metu, teismas gali patikrinti baigiamojo posėdžio metu arba nurodyti atlikti jų ekspertizę ar nekvalifikuotą teismo vertinimą (Portugalijos civilinio proceso kodekso 416 straipsnis).

Skubiais ir pagrįstais atvejais teisėjas gali nurodyti bet kokias įrodinėjimo priemones pateikti anksčiau (Portugalijos civilinio proceso kodekso 419 straipsnis).

Jeigu apklausiamų asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienyje, jie gali būti apklausti prieš posėdį pavedimu arba, jei tai Portugalijos piliečiai, pavedimu per Portugalijos konsulatą (Portugalijos civilinio proceso kodekso 500 straipsnio b punktas). Jeigu parodymai gaunami naudojantis videokonferencija, paprastai ji rengiama teismo posėdžio metu.

2.6 Ar tam tikros įrodinėjimo priemonės yra svaresnės už kitas?

Taip, įrodomosios vertės priklauso nuo kiekvienos įrodinėjimo priemonės pobūdžio (žr. atsakymą į 1.3 klausimą).

Toliau pateikiama keletas pavyzdžių, kai tam tikrų įrodinėjimo priemonių galia yra didesnė nei kitų.

Liudytojų parodymai nepriimami, jeigu komercinis pareiškimas pagal įstatymą ar bylos šalių susitarimu turi būti sudarytas raštu arba įrodomas rašytiniais dokumentais (Portugalijos civilinio kodekso 393 straipsnio 1 dalis).

Liudytojų parodymai taip pat nepriimami, kai įvykis buvo visiškai įrodytas dokumentais arba kitais neginčijamą įrodomąją galią turinčiais įrodymais (Portugalijos civilinio kodekso 393 straipsnio 2 dalis).

Liudytojų parodymai nepriimami, jeigu jie pagrįsti kokiais nors susitarimais, prieštaraujančiais neginčijamą įrodomąją galią turinčių autentiškų arba privačių dokumentų turiniui arba jį papildančiais, nepaisant to, ar susitarimai sudaryti prieš parengiant dokumentą, jo rengimo metu ar vėliau (Portugalijos civilinio kodekso 394 straipsnio 1 dalis).

Raštiškas teisminis prisipažinimas turi neginčijamą įrodomąją galią prisipažinusio asmens atžvilgiu (Portugalijos civilinio kodekso 358 straipsnio 1 dalis).

Neteisminis prisipažinimas, surašytas autentiško arba privataus dokumento forma, laikomas įrodytu atsižvelgiant į šiems dokumentams taikytinas sąlygas, jeigu jis įteiktas kitai šaliai ar jos atstovui, turi neginčijamą įrodomąją galią (Portugalijos civilinio kodekso 358 straipsnio 2 dalis).

Neteisminis prisipažinimas, kuris nėra surašytas dokumente, negali būti įrodomas liudytojo parodymais, jeigu liudytojų parodymai nepriimami; jeigu jie priimami, teismas savo nuožiūra sprendžia dėl jų įrodomosios galios (Portugalijos civilinio kodekso 358 straipsnio 3 dalis).

Nerašytiniai neteisminiai prisipažinimai, padaryti trečiajai šaliai arba išreikšti valia, teisme bus vertinami laisvai (Portugalijos civilinio kodekso 358 straipsnio 4 dalis).

Prisipažinimas nelaikomas įrodymu prieš prisipažinusį asmenį (Portugalijos civilinio kodekso 354 straipsnis), jeigu: jeigu jis pagal įstatymą pripažįstamas nepakankamu arba pagrįstas faktais, kuriuos pripažinti arba tirti draudžiama pagal įstatymą; jeigu jis pagrįstas faktais, susijusiais su neatimamomis teisėmis; jeigu faktas, dėl kurio asmuo prisipažino, yra neįmanomas arba akivaizdu, kad jo nėra.

Liudytojų parodymai dėl apgaulingo susitarimo ar sandorio nėra priimtini, jeigu jais remiasi už apgaulę atsakingi asmenys (Portugalijos civilinio kodekso 394 straipsnis).

2.7 Ar tam tikri faktai turi būti įrodyti tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis?

Taip, konkrečiai šiais atvejais:

• kai įstatymu nustatyta privaloma komercinio pareiškimo forma, t. y. tam tikro oficialumo dokumentas, jo negalima pakeisti kitomis įrodinėjimo priemonėmis arba kitu dokumentu, nebent šis turi didesnę įrodomąją galią (Portugalijos civilinio kodekso 364 straipsnio 1 dalis);
• kai pagal įstatymą yra reikalaujama specialaus formalumo teisinio fakto buvimui įrodyti, be to apsieiti negalima (Portugalijos civilinio kodekso 220 straipsnis).

2.8 Ar įstatyme nustatyta liudytojų pareiga duoti parodymus?

Visi asmenys, nepaisant to, ar jie yra bylos šalys, turi pareigą bendradarbiauti atskleidžiant tiesą. Jie privalo atsakyti į jiems užduodamus klausimus, dalyvauti atliekant reikalingus tyrimus, pateikti tai, ko iš jų reikalaujama, ir atlikti sutartus veiksmus (Portugalijos civilinio proceso kodekso 417 straipsnio 1 dalis).

2.9 Kokiais atvejais jie gali atsisakyti duoti parodymus?

Šie asmenys gali atsisakyti duoti parodymus kaip liudytojai, išskyrus atvejus, kai reikalinga patvirtinti vaikų gimimo ar mirties datas (Portugalijos civilinio proceso kodekso 497 straipsnio 1 dalis).

• aukštutinės linijos giminaičiai bylose, kuriose dalyvauja žemutinės linijos giminaičiai, ir įtėviai bylose dėl įvaikintų vaikų, ir atvirkščiai;
• uošvis (šešuras) ar uošvė (anyta) byloje, kurioje dalyvauja žentas ar marti, ir atvirkščiai;
• bet kuris sutuoktinis ar buvęs sutuoktinis bylose, kur viena iš šalių yra kitas sutuoktinis ar buvęs sutuoktinis;
• tie, kurie su bet kuria iš bylos šalių gyvena ar gyveno panašiomis bendro gyvenimo faktinių santykių sąlygomis, kaip ir sutuoktiniai.

Teisėjo pareiga yra minėtus asmenis įspėti, kad jie turi teisę atsisakyti duoti parodymus (Portugalijos civilinio proceso kodekso 497 straipsnio 2 dalis).

Liudytojai, kuriuos saisto profesinė paslaptis, valstybės paslaptį saugantys valstybės tarnautojai gali teisėtai atsisakyti duoti parodymus, jeigu jie atskleistų paslaptį (Portugalijos civilinio proceso kodekso 497 straipsnio 3 dalis).

2.10 Ar atsisakęs liudyti asmuo gali būti nubaustas arba priverstas duoti parodymus?

Atsisakymas duoti priesaiką laikomas atsisakymu duoti parodymus, tad teismas bet kuriuo atveju liudytojui gali skirti baudą (Portugalijos civilinio proceso kodekso 417 straipsnio 2 dalis, 459 ir 513 straipsniai).

Jeigu liudytojas nepagrįstai neatvyksta į teismo posėdį, teismas gali skirti baudą arba nurodyti liudytoją atvesdinti į teismą (Portugalijos civilinio proceso kodekso 508 straipsnio 4 dalis).

Melagingų parodymų davimas yra nusikaltimas (Portugalijos civilinio kodekso 360 straipsnis).

2.11 Ar yra asmenų, iš kurių negali būti gaunami įrodymai?

Protinę negalią turintys asmenys, kurie yra nepajėgūs duoti parodymus dėl įrodytinų faktų, negali būti liudytojais (Portugalijos civilinio proceso kodekso 495 straipsnis). Teisėjas yra atsakingas už kviečiamų liudyti asmenų galimybių duoti parodymus įvertinimą.

Asmenims, kurie gali liudyti kaip šalys byloje, draudžiama duoti parodymus kaip liudytojams (Portugalijos civilinio proceso kodekso 496 straipsnis).

Teisnumą ir veiksnumą turintys asmenys, suaugusieji, kuriems reikalinga pagalba, vaikus prižiūrintys asmenys ir įmonės parodymus gali duoti kaip bylos šalys vadovaudamosi Portugalijos civilinio proceso kodekso 453 straipsniu.

2.12 Kokį vaidmenį atlieka teisėjas ir šalys apklausiant liudytoją? Kokiomis sąlygomis liudytoją galima apklausti per vaizdo konferenciją ar naudojant kitas technologijas?

Liudytojai baigiamajame teismo posėdyje parodymus duoda patys arba naudodamiesi vaizdo konferencija (Portugalijos civilinio proceso kodekso 500 straipsnis), išskyrus šiuos atvejus:

• kai įrodymai renkami ankstesniuose etapuose (kai yra pagrindas manyti, kad vėliau iš asmens gauti parodymus bus labai sunku arba neįmanoma);
• įrodymai renkami teismo pavedimu kitos šalies teismui siunčiant per Portugalijos konsulatą;
• įrodymai renkami asmens nuolatinėje gyvenamojoje vietoje arba darbovietėje (išimtinės teisės remiantis abipusiškumo principu suteikiamos Respublikos Prezidentui ir užsienio diplomatams);
• jeigu asmeniui nėra galimybių atvykti į teismą;
• taikoma išimtinė teisė duoti parodymus raštu.

Liudytojas turi pareigą duoti tikslius parodymus, nurodydamas priežastis ir aplinkybes, kuriomis grindžia faktų žinojimą; faktų žinojimo priežastis kuo išsamiau apibūdinama ir tinkamai pagrindžiama (Portugalijos civilinio proceso kodekso 516 straipsnio 1 dalis).

Liudytojo apklausą vykdo liudytoją iškvietusios bylos šalies advokatas. Kitos šalies advokatas, atsižvelgdamas į duodant parodymus nurodytus faktus, gali užduoti liudytojui klausimus, kad gautų išsamesnius parodymus arba juos patikslintų (Portugalijos civilinio proceso kodekso 516 straipsnio 2 dalis).

Teisėjas turi neleisti advokatams būti nemandagiems su liudytojais ir pateikti nepagrįstų, perdėtų, apgaulingų ar įžeidžiamų klausimų bei vertinimų (Portugalijos civilinio proceso kodekso 516 straipsnio 3 dalis).

Apklausą ir kryžminę apklausą atlieka bylos šalių atstovai nepažeidžiant teisėjo teisės prašyti pateikti bet kokią informaciją arba užduoti bet kokius klausimus, kurie, jo nuomone, gali būti reikalingi siekiant nustatyti tiesą (Portugalijos civilinio proceso kodekso 516 straipsnio 4 dalis).

Prireikus teisėjas pats atlieka apklausą, kai tai yra būtina siekiant užtikrinti liudytojo ramumą ar užbaigti netinkamą kryžminę apklausą (Portugalijos civilinio proceso kodekso 516 straipsnio 5 dalis).

Prieš atsakydami į užduotą klausimą, liudytojai gali susipažinti su bylos medžiaga: reikalauti, kad būtų parodyti tam tikri bylos medžiagą sudarantys dokumentai, arba prašyti pateikti dokumentus, kurie patvirtintų jų parodymus; priimami ir į bylos medžiagą įtraukiami tik tie dokumentai, kurių atitinkama bylos šalis neturėjo galimybės pateikti (Portugalijos civilinio proceso kodekso 516 straipsnio 6 dalis).

3 Įrodymų vertinimas

3.1 Ar teismui priimant sprendimą taikomi apribojimai, jeigu šalis įrodymus gavo neteisėtai?

Taip, visų pirma šiuose Portugalijos civilinio proceso kodekso straipsniuose nustatytais atvejais:

• 421: su procesu nesusijusios įrodymų vertės apribojimo;
• 444, 446 ir 451: prieštaravimų dėl dokumentų, dokumentų autentiškumo ir teisminių aktų klaidingumo ginčijimo;
• 464: prisipažinimo paskelbimo negaliojančiu;
• 490: teisės į privatumą, šeimos gyvenimą ir žmogaus orumą pažeidimo;
• 514: liudytojų parodymų ginčijimo dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių parodymus privalo užginčyti teisėjas.

3.2 Ar mano parodymai bus laikomi įrodymais, jeigu esu bylos šalis?

Taip, prisipažinimas, kuriuo bylos šalis pripažįsta jam žalingą, tačiau priešingai bylos šaliai naudingą faktą, gaunamas apklausus bylos šalį (Portugalijos civilinio kodekso 352 straipsnis ir Portugalijos civilinio proceso kodekso 452 straipsnis).

Tol, kol neprasidėjo bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, ta pati nuostata galioja šalies pareiškimams, kuriuos paprašė pateikti kitos šalys, dėl faktų, su kuriais jos yra tiesiogiai susijusios arba kuriuos jos tiesiogiai žino (Portugalijos civilinio proceso kodekso 466 straipsnio 1 dalis).

Teismas laisvai vertina šalių pareiškimus, išskyrus atvejus, kai šalis pareiškimą padaro prisipažindama (Portugalijos civilinio proceso kodekso 466 straipsnio 3 dalis).

Šiuo atžvilgiu žr. atsakymą į 2.6 klausimą.

Susijusios nuorodos

Portugalijos civilinis kodeksas

Portugalijos civilinio proceso kodeksas