Turto apsaugos priemonės teikiant reikalavimus ES šalyse

1 Kokių rūšių priemonių esama?

Apsaugos priemonių pavyzdžiai yra laikinosios ir prevencinės priemonės. Austrijos teisėje numatytos šios apsaugos priemonės:

• įrodymų apsaugos priemonės;
• priverstinio užstato pardavimo priemonės;
• laikinieji draudimai.

Visų šių apsaugos priemonių bendras ypatumas yra tas, kad proceso šalys neprivalo įrodyti savo teiginių; jos tik turi pateikti savo prima facie įrodymus (t. y. patikimai išdėstyti, kad jie yra).

Laikinieji draudimai yra svarbiausia iš šių priemonių, todėl toliau pateikiamos pastabos tik apie juos.

Laikinieji draudimai yra nurodymo formos teismo nutartys, kuriomis užtikrinama, kad ateityje būtų galima įvykdyti teismo sprendimą, kuriomis tam tikrą laikotarpį reguliuojamos esamos aplinkybės arba kuriomis laikinai patenkinamas ieškinys.

Laikinieji draudimai toliau skirstomi į draudimus, kuriais:

• užtikrinamas reikalavimas sumokėti pinigus;
• užtikrinamas reikalavimas atlikti tam tikrus veiksmus;
• apsaugoma kokia nors teisė arba teisinis santykis.

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

2.1 Procedūra

Laikinieji draudimai nustatomi tik pateikus prašymą. Proceso šalys yra ieškovas ir atsakovas. Jurisdikciją nustatyti draudimus turi šie teismai:

• kai vyksta procesas – tos pačios instancijos teismas, kuriame vyksta teisminis nagrinėjimas;
• kai užtikrinamas vykdymas – vykdymą užtikrinantis teismas;
• prieš nagrinėjant pagrindinį ieškinį ginčo tvarka arba tarp teisminio nagrinėjimo ir vykdymo užtikrinimo proceso – apylinkės teismas (vok. Bezirksgericht), kurio apylinkės bendrajai jurisdikcijai priklauso atsakovas;
• kitu atveju – teismas, kurio jurisdikcijai priklauso draudimo objektas arba skolininko trečiojo asmens nuolatinė arba laikina gyvenamoji vieta, arba apylinkės teismas, kuris atlieka pirmąjį vykdymo užtikrinimo veiksmą.

Kadangi procesas atitinka vykdymo užtikrinimo teisės nuostatas, pirmąja instancija teisinis atstovavimas neprivalomas.

Faktiniai vykdymo užtikrinimo veiksmai (pvz., teismo skirtas areštas) atliekami ex officio (juos atlieka vykdymo užtikrinimo pareigūnas). Paprastai laikinojo draudimo išlaidas, kurios priklauso nuo užtikrintino ieškinio vertės, iš pradžių padengia ieškovas. Ieškovas gali reikalauti kompensuoti išlaidas tik tuo atveju, jeigu laimi pagrindinį procesą, o prašymas kompensuoti išlaidas pateikiamas per pagrindinį procesą. Tačiau jeigu nutarties dėl laikinojo draudimo priėmimo etapą laimi atsakovas, jis iš karto įgyja teisę į išlaidų kompensavimą.

2.2 Pagrindinės sąlygos

Siekdamas gauti laikinąjį draudimą, ieškovas turi pateikti prašymą, išdėstydamas ir pateikdamas piniginio reikalavimo, nepiniginio reikalavimo atlikti kokius nors kitus veiksmus arba ginčytinos teisės ar teisinio santykio prima facie įrodymus ir tai, kad esama rizikos.

Kai siekiama gauti laikinąjį draudimą piniginiam reikalavimui užtikrinti, turi būti pateikti subjektyviosios rizikos prima facie įrodymai, t. y. prima facie įrodymai, kad nenustačius laikinojo draudimo atsakovas imsis priemonių piniginio reikalavimo sumos išieškojimui sutrukdyti arba pasunkinti.

Visų kitų rūšių laikinojo draudimo atvejais reikia pateikti tik objektyviosios rizikos prima facie įrodymus, t. y. įrodyti, kad nenustačius laikinojo draudimo teismams būtų sunkiau arba gerokai sudėtingiau įvykdyti reikalavimą ir išieškoti jo sumą, ypač pasikeitus esamai padėčiai.

Kai siekiama gauti laikinuosius draudimus piniginiams reikalavimams užtikrinti ir kitų rūšių laikinuosius draudimus, kaip prima facie rizikos įrodymus užtenka pateikti įrodymus, kad vykdymas turės būti užtikrinamas šalyse, kuriose vykdymas neužtikrinamas nei Sąjungos teise, nei tarptautinėmis sutartimis.

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

Visos priemonės piniginiam reikalavimui užtikrinti išvardytos Vykdymo užtikrinimo kodekse (vok. Exekutionsordnung). Tai yra:

• priemonės, kuriomis areštuojamas ir administruojamas kilnojamasis turtas;
• nurodymas, kuriuo uždraudžiama disponuoti kilnojamuoju materialiuoju turtu arba jį užstatyti;
• draudimas trečiajam asmeniui;
• priemonės atsakovo turtui administruoti;
• nurodymas, kuriuo uždraudžiama disponuoti nuosavybe arba žemės registre įregistruotomis teisėmis arba jas pasunkinti.

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

Šių apsaugos priemonių poveikis skirtingas ir priklauso nuo pateikto užstato. Areštavus ir administruojant kilnojamąjį materialųjį turtą atsakovas nebegali jam turėti tiesioginės asmeninės įtakos. Iš esmės net teisėtas disponavimas areštuotu ir administruojamu turtu yra niekinis. Teisės aktuose teismams suteikta didelė veiksmų laisvė duoti „reikalingus ir naudingus“ nurodymus, kai prekės yra sulaikytos ir administruojamos, kad būtų užkirstas kelias pakeitimams, kurie sumažintų jų vertę arba iš jų gautinas pajamas. Tarp tokių nurodymų, pavyzdžiui, gali būti areštuotų gendančių prekių pardavimas.

Bet koks disponavimas, kuriuo pažeidžiamas draudimas disponuoti kilnojamuoju materialiuoju turtu arba jį užstatyti, yra niekinis.

Teismo draudimais tretiesiems asmenims atsakovui draudžiama disponuoti reikalavimais tretiesiems asmenims arba išsiieškoti sumas pagal juos. Kartu tretiesiems asmenims nurodoma iki tolesnio teismo pranešimo nemokėti atsakovui skolų ir neperduoti jam pristatytinų daiktų, taip pat nesiimti jokių kitų veiksmų, kuriais būtų sutrikdomas arba pasunkinamas vykdymo užtikrinimas, susijęs su reikalavimu arba perduotinais ar pristatytinais daiktais. Kitaip tariant, skolininkams tretiesiems asmenims galima tik uždrausti įvykdyti prievolę arba trukdyti ją įvykdyti; jiems negalima uždrausti atlikti mokėjimo ieškovui arba pasinaudoti kokia nors teise. Nurodymo nesilaikantys tretieji asmenys privalo atlyginti žalą. Ar disponavimas pažeidžiant draudimą yra niekinis, teisės aktuose konkrečiai nenumatyta, o teisininkų nuomonės šia tema Austrijoje skirtingos.

Faktiniam atsakovo turtui administruoti skiriamas administratorius, kurį prižiūri teismas.

Žemės registre padaromas įrašas, kad skolininkui draudžiama disponuoti žemės registre įregistruota savo nuosavybe ar teisėmis arba šią nuosavybę ar teises pasunkinti. Kai padaromas tas įrašas, savanoriškas atsakovo disponavimas nuosavybe ar teisėmis ir atitinkami įrašai į žemės registrą galimi, tačiau ieškovui jie turi tik ribotą poveikį. Trečiasis asmuo visas galimybes naudotis savo teisėmis, įskaitant teises ieškovo atžvilgiu, atgauna (o draudimas gali būti panaikintas) tik tuo atveju, jeigu teismas galutiniu sprendimu atmeta ieškovo ieškinį arba draudimas panaikinamas kitu būdu.

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

Laikinasis draudimas galioja tik nurodytą laikotarpį, tačiau ieškovo prašymu jis gali būti pratęsiamas. Jeigu draudimas nustatomas atskirai nuo bylos nagrinėjimo iš esmės, teismas turi nustatyti pagrįstą laikotarpį, per kurį turi būti pagrindžiamas apsaugotas reikalavimas ir pareiškiamas ieškinys arba pateikiamas prašymas užtikrinti vykdymą. Atsakovas, sumokėdamas kompensaciją, gali sustabdyti draudimo vykdymą ir atšaukti jau įvykdytus draudimus.

Draudimai turi būti atšaukti gavus prašymą arba ex officio, jeigu:

• suėjo reikalavimo pagrindimo terminas ir pagrindimas nebuvo pateiktas;
• laikinasis draudimas buvo įvykdytas plačiau negu buvo reikalinga ieškovui apsaugoti;
• neliko tų sąlygų, kuriomis buvo nustatytas draudimas;
• atsakovas sumokėjo kompensaciją arba pateikė užstatą;
• nebetaikomas draudimo pagrindas.

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

Esama dviejų galimybių apeliacine tvarka apskųsti laikinojo draudimo nustatymo procedūrą, nė vienu būdu procesas nevilkinamas:

• prieštaravimas pačiam laikinajam draudimui – jeigu atsakovas arba skolininkas trečiasis asmuo prieš tai nebuvo išklausyti, jie gali per keturiolika dienų pareikšti prieštaravimą. Siekiant užtikrinti sąžiningą išnagrinėjimą turi būti pateikti nauji įrodymai. Nurodymo formos nutartis dėl tokių prieštaravimų priima pirmosios instancijos teismas, o apeliacinio skundo nagrinėjimas nėra atviras visuomenei;
• apeliaciniu skundu (vok. Rekurs), taip pat galima apskųsti nurodymą, priimtą laikinojo draudimo nustatymo procese. Šio apeliacinio skundo padavimo terminas – keturiolika dienų. Ši apeliacinė tvarka yra rašytinė procedūra, kurią taikant negalima pateikti naujų įrodymų. Apeliacine tvarka teisės aspektais galima apskųsti ir patvirtintą nurodymą, kuriuo nustatomas laikinasis draudimas, tačiau jeigu prašymas nustatyti draudimą buvo atmestas, to nurodymo apskųsti negalima.

Specialiosios taisyklės:

Teisės aktuose numatyta:

• laikinasis (išsituokusio) sutuoktinio išlaikymas;
• laikinasis sutuoktinių turto ir sutuoktinių santaupų reglamentavimas, naudojimas ar apsauga;
• laikinasis vaiko išlaikymas;
• laikinieji draudimai, kuriais siekiama užkirsti kelią smurtui šeimoje;
• laikinieji draudimai, kuriais siekiama užkirsti kelią smurtui apskritai;
• laikinoji nuoma;
• laikinieji draudimai, kuriais užtikrinama, kad nebūtų pažeidžiamas privatumas;
• priemonės, kuriomis patenkinamas vieno sutuoktinio skubus poreikis rasti gyvenamąją vietą.

Iš šių specialiųjų taisyklių ypač svarbūs laikinieji draudimai, kuriais siekiama užkirsti kelią smurtui. Austrija turi labai veiksmingą, bet paprastą apsaugos nuo smurto sistemą, leidžiančią iškeldinti smurtaujantį gyventoją iš namų ir uždrausti jam sugrįžti. Asmeniui, dėl kurio smurtinio elgesio nepagrįsta tikėtis, kad kitas asmuo pageidaus su juo susitikti, taip pat gali būti uždrausta lankytis tam tikrose vietose arba bandyti susitikti. Svarbiausia tai, kad šioje sistemoje numatytas glaudus policijos, teismų, vietos smurto šeimoje centro ir, jeigu dalyvauja nepilnamečiai, vaikų ir jaunimo gerovės tarnybų bendradarbiavimas siekiant užkirsti kelią smurtui šeimoje.

Teisėsaugos pajėgos pagal policijos įstatymus turi įgaliojimus dviem savaitėms iškeldinti asmenis, kėlusius pavojų kito asmens gyvybei, sveikatai ar laisvei, arba apriboti jų veiksmus. Jeigu prašymas nustatyti laikinąjį draudimą pateikiamas teismui, nurodymas pratęsiamas iki ilgiausio keturių savaičių laikotarpio. Policija taip pat turi informuoti vietos smurto šeimoje centrą, kad jis galėtų nukentėjusiesiems suteikti pagalbą.

Be to, teismas nukentėjusiojo prašymu turi nurodyti asmeniui, dėl kurio fizinio išpuolio, grasinimo juo arba psichinio žiaurumo tapo neįmanomas sugyvenimas su kitu asmeniu:

• išvykti iš namų ir artimos aplinkos ir
• negrįžti į namus ar artimą aplinką, kol namai naudojami tam, kad būtų patenkintas skubus prašymą pateikusio asmens poreikis rasti gyvenamąją vietą.

Be to, teismas gali uždrausti iškeldintam asmeniui lankytis nurodytose vietose (pvz., gatvėje, kurioje yra namai, arba vaiko mokykloje) ir nurodyti jam nesusitikti ir neužmegzti ryšio su ieškovu, jeigu tai neprieštarauja paties atsakovo svarbiems interesams.

Laikinieji draudimai, susiję su pagrindiniu procesu, pvz., procesu dėl santuokos nutraukimo, santuokos pripažinimo negaliojančia, turto padalijimo ar namų naudojimo teisių išaiškinimo, taikomi, kol pagrindiniame procese bus priimtas galutinis sprendimas. Laikinieji draudimai gali būti nustatomi neatsižvelgiant į tai, ar proceso šalys dar gyvena kartu, ir neatsižvelgiant į pagrindinio proceso eigą. Tačiau jeigu pagrindinis procesas nevyksta, draudimo negalima nustatyti ilgesniam negu šešių mėnesių laikotarpiui.

Jeigu įvykdomos sąlygos, laikinasis draudimas turi būti iš karto vykdomas ex officio arba pagal prašymą. Vykdymo užtikrinimo institucija (teisėsaugos pareigūnas) turi iškeldinti atsakovą iš namų, iš jo paimti visus namų raktus ir deponuoti juos teisme. Užtikrinant laikinojo draudimo, kuriuo siekiama užkirsti kelią smurtui, vykdymą, teismas gali nurodyti teisėsaugos tarnyboms pasitelkti teisėsaugos pareigūnus. Praktikoje tai yra dažnas reiškinys, t. y. draudimų, kuriais siekiama užkirsti kelią smurtui, vykdymą paprastai užtikrina policija, o ne vykdymo užtikrinimo pareigūnas (teismo antstolis).