Turto apsaugos priemonės teikiant reikalavimus ES šalyse

1 Kokių rūšių priemonių esama?

Priemonėmis, kuriomis siekiama užtikrinti priverstinį vykdymą laikinai areštuojant skolininko turtą arba priimant laikinąją nutartį dėl padėties, paprastai nėra patenkinamas kreditoriaus reikalavimas.

Toliau aprašomos galimos priemonės.

1.1. Turto ir asmens areštas iki teismo sprendimo (vok. dinglicher und persönlicher Arrest (Civilinio proceso kodekso (vok. Zivilprozessordnung – ZPO) 916 straipsnis ir paskesni straipsniai)

Turto areštas paprastai taikomas skolininko kilnojamajam arba nekilnojamajam turtui siekiant užtikrinti priverstinį piniginio reikalavimo vykdymą. Reikia atskirti turto areštą iki teismo sprendimo nuo asmens suėmimo. Turto areštas iki teismo sprendimo vykdomas, jei yra pagrindo nuogąstauti, kad netaikant šios priemonės teismo sprendimo vykdymo užtikrinimas bus sužlugdytas arba reikšmingai sutrukdytas. Asmens suėmimas skiriamas, jei manoma, kad kyla pavojus priverstinio vykdymo užtikrinimui, kuriam užtikrinti būtina imtis tokių veiksmų. Pagal prašymą turto areštą taiko kompetentingas teismas. Turto arešto vykdymą galima užtikrinti, pavyzdžiui, areštuojant kilnojamąjį turtą (vok. Pfändung), areštuojant nekilnojamąją turtą (vok. Arresthypothek) arba suimant asmenį (vok. Haft).

1.2. Laikinas draudimas (vok. einstweilige Verfügung) (Civilinio proceso kodekso 935 straipsnis ir paskesni straipsniai)

Laikinu draudimu laikinai užtikrinamas nepiniginis reikalavimas. Jis taikomas, jei yra pagrindo nuogąstauti, kad esamos padėties pasikeitimas sužlugdys atitinkamos teisės realizavimą arba reikšmingai jam sutrukdys. Taikyti laikiną draudimą užtikrinant būsimą nepiniginių reikalavimų (vok. Sicherungsverfügung) vykdymą (Civilinio proceso kodekso 935 straipsnis) arba teismui laikinai nustatant teisinius santykius (vok. Regelungsverfügung) (Civilinio proceso kodekso 940 straipsnis) pagal prašymą nurodo kompetentingas teismas. Priverstinio vykdymo užtikrinimo nuostatos atitinkamai iš esmės taikomos paskesniems vykdymo užtikrinimo veiksmams (Civilinio proceso kodekso 936 straipsnis kartu su 928 straipsniu).

1.3. Sąskaitos blokavimo įsakymas pagal Sąjungos teisę

Civilinio proceso kodekso 946 straipsnyje ir paskesniuose straipsniuose pateiktos nuostatos, susijusios su 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose (2014 m. birželio 27 d. OL L 189, p. 59). Sąskaitos blokavimo įsakymas yra specialios formos laikinoji priemonė.

1.4. Pranešimas apie gresiantį skolos areštą (vok. Vorpfändung) (Civilinio proceso kodekso 845 straipsnis)

Pranešimas apie gresiantį skolos areštą naudojamas siekiant kreditoriaus naudai užtikrinti skolininko reikalavimą trečiosios šalies skolininkui. Jis apima nurodymą trečiosios šalies skolininkui neatlikti jokių mokėjimų skolininkui ir nurodymą skolininkui susilaikyti nuo bet kokio disponavimo reikalavimu, ypač jo surinkimo. Pranešimas trečiosios šalies skolininkui laikytinas areštu (Civilinio proceso kodekso 930 straipsnis) tik tokia apimtimi, kokia skola faktiškai areštuojama per vieną mėnesį (Kodekso 845 straipsnio 2 dalis).

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

2.1 Procedūra

Turto ir asmens areštą iki teismo sprendimo priėmimo ir laikiną draudimą (1.1 ir 1.2 punktai) nutartimi nurodo taikyti kompetentingas teismas pagal šalies, kuri kreipėsi dėl teisingumo vykdymo, prašymą. Prašyme turi būti pateikta informacija apie reikalavimą, kurį reikia užtikrinti, ir apie būtinybę nutartį priimti skubiai arba riziką, kad vykdymo užtikrinimui bus užkirstas kelias. Abu pagrindus reikia įrodyti teismui priimtinu būdu, pavyzdžiui, pateikiant rašytinį patvirtinimą.

Prašymą galima pateikti raštu arba žodžiu užregistruoti teismo dokumentų registre. Kompetentingas teismas – tai teismas, kuris turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl bylos esmės, arba vietos teismas (vok. Amtsgericht), kurio veiklos teritorijoje yra daiktas, kurį reikia užtikrinti, daiktas, dėl kurio nagrinėjama byla, arba asmuo, kurį reikia areštuoti. Žodinio bylos nagrinėjimo atveju teismas priima sprendimą, o kitais atvejais – nutartį.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros metu teisininko atstovavimas būtinas tik žodinio bylos nagrinėjimo apygardos teisme (vok. Landgericht) metu.

Sąskaitos blokavimo įsakymas (1.3 punktas) reglamentuotas Reglamente (ES) Nr. 655/2014. Civilinio proceso kodekso 946 straipsnyje ir paskesniuose straipsniuose pateiktos reikiamos nuostatos dėl prašymo pateikimo ir procedūros, nutarties vykdymo užtikrinimo ir bet kokių teisių gynimo priemonių.

Pranešimą apie gresiantį skolos areštą (1.4 punktas) išduoda ne teismas. Remdamasis vykdytinu teisiniu dokumentu, kreditorius gali paskirti antstolį, kuris trečiosios šalies skolininkui arba pagrindiniam skolininkui įteikia pranešimą, kuriame nurodoma, kad skolai ar kitai piniginei teisei gresia areštas (Civilinio proceso kodekso 845 straipsnio 1 dalis). Pranešimas trečiosios šalies skolininkui laikytinas areštu pagal Civilinio proceso kodekso 930 straipsnį tik tokia apimtimi, kokia skola faktiškai areštuojama per vieną mėnesį (Kodekso 845 straipsnio 2 dalis).

Žyminių mokesčių įstatyme (vok. Gerichtskostengesetz, toliau – GKG) nustatyta, kad bylose dėl turto ar asmens arešto arba laikino draudimo turi būti mokama 150 proc. mokesčio sumos. Mokesčio dydis nustatomas pagal ginčijamą vertę. Teismas ginčijamą vertę nustato kiekvienu konkrečiu atveju ir atsižvelgia į ieškovo suinteresuotumą realizuoti skolininko turtą. Toliau pateikta mokesčio dydžio, kai ginčijama suma neviršija 500 000 EUR, lentelė.

Žyminių mokesčių įstatymo (GKG) 2 priedas (susijęs su 34 straipsnio 1 dalies trečiu sakiniu).

Jeigu prašymas turi būti nagrinėjamas žodiniame bylos posėdyje ir jeigu prieš pasibaigiant žodiniam bylos nagrinėjimui byla nėra užbaigiama atsiimant prašymą dėl saugumo arba pripažįstant skolą, panaikinant atsakomybę arba sudarant taikos sutartį (šiais atvejais mokestis sumažinamas 50 proc.), mokamas didesnis mokestis – 300 proc. pradinio mokesčio sumos. Išlaidas visų pirma padengia ta šalis, kuriai teismo sprendimu nustatyta tokia pareiga. Be to, ieškovas, kaip bylą iškėlusi šalis, taip pat turi pareigą padengti išlaidas kaip bendras skolininkas.

Antstolis taiko 3,30 EUR mokestį už kiekvieną pranešimo apie gresiantį skolos areštą įteikimą pranešime nurodytam skolininkui arba trečiosios šalies skolininkui. Be to, turi būti apmokami bet kokių pažymėjimų, kurių gali prireikti, įteikimo paštu mokesčiai ir kitos išlaidos. Už asmeninį antstolio vykdomą įteikimą mokamas 11 EUR mokestis – šiuo atveju taip pat apmokėtinos antstolio kelionės išlaidos. Atsižvelgiant į nukeliautą atstumą iki adresato patalpų, šių išlaidų suma gali būti nuo 3,25 iki 16,25 EUR. Mokestis antstoliui už savarankišką pranešimo dėl vykdymo užtikrinimo parengimą kreditoriaus vardu (Kodekso 845 straipsnio 1 dalies antras sakinys) yra 17,60 EUR – šiuo mokesčiu padengiamos oficialios pranešimo parengimo išlaidos.

Teismo nutartį pirmiausia vykdo antstolis taikydamas valstybės numatytas priemones (vykdymo užtikrinimas). Tai atliekama vadovaujantis tuo metu galiojančiomis taisyklėmis dėl teismo sprendimų vykdymo užtikrinimo.

Toliau nurodyta išimtis. Laikinai vykdytino sprendimo vykdymo užtikrinimas iš esmės nesiskiria nuo galutinio sprendimo vykdymo užtikrinimo. Tačiau įstatyme, atsižvelgiant į reikalavimo pobūdį, nustatyti skirtingi vykdymo užtikrinimo būdai.

Jeigu suėjo terminas konkretaus dydžio piniginei sumai sumokėti, kreditorius, kad užtikrintų teismo sprendimo vykdymą, dažnai naudojasi antstolio paslaugomis. Už antstolio vykdymo užtikrinimo veiksmus, susijusius su kilnojamuoju turtu, mokamas 28,60 EUR mokestis. Jeigu antstolio vykdymo užtikrinimo veiksmai trunka ilgiau nei tris valandas, už kiekvieną papildomą valandą arba jos dalį mokamas papildomas 22,00 EUR mokestis. Be to, taip pat reikės sumokėti visas antstolio patirtas būtinąsias išlaidas. Mokėjimo įsakymu kreditoriui taip pat gali būti suteikiama teisė prašyti, kad teismas areštuotų skolininko gautinas sumas (pvz., teisę į darbo užmokestį) (Civilinio proceso kodekso 829 straipsnis). 22,00 EUR mokestis renkamas už procedūras, susijusias su pačiu prašymu, taip pat atskirai turi būti apmokamos papildomos išlaidos (visų pirma teismo nutarties įteikimo išlaidos).

Kai vykdymo priemonė yra nukreipta į skolininko nekilnojamąjį turtą, skolos grąžinimui užtikrinti gali būti įregistruojama hipoteka arba turtas gali būti priverstinai parduodamas aukcione, arba jam gali būti nustatomas privalomas administravimas. Įstatyme dėl teismų ir notarų ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų išlaidų (Teismo ir notarų išlaidų įstatymas, vok. Gesetz über Kosten der freiwilligen Gerichtsbarkeit für Gerichte und Notare (Gerichts- und Notarkostengesetz, toliau – GNotKG) nustatyta, kad visą mokestį, proporcingą skolos, kurios sumokėjimą norima užtikrinti, dydžiui, reikia sumokėti Žemės registre registruojant hipoteką, skirtą skolai užtikrinti. Toliau pateikta mokesčio dydžio, kai suma neviršija 3 mln. EUR, lentelė.

Įstatymas dėl teismų ir notarų ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų išlaidų (Teismo ir notarų išlaidų įstatymas, GNotKG)

2 priedas (susijęs su 34 straipsnio 3 dalimi)

Už prašymą priimti nutartį, kuria būtų nustatytas priverstinis nekilnojamojo turto pardavimas aukcione arba privalomas šio turto administravimas, mokamas 110,00 EUR mokestis.

Jeigu sprendime nurodyta, kad skolininkas privalo perduoti kilnojamąjį turtą, teismo sprendimo vykdymą kreditoriaus prašymu užtikrins antstolis. Už oficialius veiksmus mokamas 28,60 EUR mokestis. Jeigu sprendime nurodyta, kad skolininkas turi perduoti nekilnojamąjį daiktą arba pastatą, už darbą, susijusį su turto atlaisvinimu, mokamas 150,00 EUR mokestis. Be to, antstoliui turi būti atlygintos papildomos išlaidos, visų pirma susijusios su trečiųjų šalių darbu (pvz., iškeldinimo išlaidos, spynų meistro išlaidos ir kt.). Ir šiuo atveju, jeigu antstolio vykdymo užtikrinimo veiksmai trunka ilgiau nei tris valandas, už kiekvieną papildomą valandą arba jos dalį mokamas papildomas 22,00 EUR mokestis.

2.2 Pagrindinės sąlygos

Priimant nutartį dėl turto arešto arba asmens suėmimo, daroma prielaida, kad skola yra ir kad esama pagrindo turto areštui arba asmens suėmimui. Kai galima areštuoti visą skolininko turtą, laikoma, kad yra pagrindas jį areštuoti, jeigu baiminamasi, kad skolininkas, imdamasis nesąžiningų veiksmų, užkirs kelią arba reikšmingai sutrukdys būsimam teismo sprendimo vykdymui, pvz., perkeldamas arba paslėpdamas turtą. Suimant asmenį, t. y. patį skolininką, taip pat siekiama užkirsti jam kelią perkelti bet kokį turimą turtą, kurį galima areštuoti atliekant vykdymo užtikrinimo veiksmus. Tačiau nutartis dėl asmens suėmimo gali būti priimta tik tuo atveju, kai reikalingas apsaugos lygis negali būti užtikrinamas areštuojant turtą.

Laikinu draudimu (bet kokios formos) siekiama neleisti pasikeisti esamai situacijai ir tokiu būdu neleisti užkirsti kelio įgyvendinti šalies teises ar teisinius santykius arba reikšmingai trukdyti juos įgyvendinti. Draudimo dalykas gali būti reikalavimai, kuriais reikalaujama (laikinai) pristatyti daiktus arba (laikinai) sutikti su konkrečiais veiksmais arba jų imtis (Civilinio proceso kodekso 935, 938 ir 940 straipsniai). Laikiniems draudimams taikomos taisyklės iš esmės nesiskiria nuo turto ir asmens areštui taikomų taisyklių (936 straipsnis). Išskirtinėmis aplinkybėmis teismas taip pat gali priimti nutartį dėl laikinojo mokėjimo. Reikalavimą ir turto arešto akto, kurį prašoma priimti, pagrindus reikia įrodyti teismui priimtinu būdu, pavyzdžiui, pateikiant rašytinį patvirtinimą arba dokumentus (Civilinio proceso kodekso 920 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju svarbu tai, kad teismas reikalavimą ir jo skubumą nuo pat pateikimo galėtų įvertinti kaip „itin pagrįstus“. Ši taisyklė taip pat taikoma nutarčiai dėl laikino draudimo (ZPO 936 straipsnis).

Bylose dėl turto arešto arba asmens suėmimo šalis galima iš anksto apklausti, bet to daryti neprivaloma (Civilinio proceso kodekso 922 straipsnis). Reikia surengti papildomą posėdį, jei skolininkas, kuriam turi būti pateikta nutartis dėl turto arešto arba asmens suėmimo, ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo vykdymo užtikrinimo veiksmų pradžios pareiškia prieštaravimą dėl turto ar asmens arešto (924 straipsnis). Teismo posėdį paprastai reikalaujama rengti bylose dėl laikino draudimo; jo galima nerengti tik skubiais atvejais arba kai prašymas atmetamas (937 straipsnio 2 dalis). Šalių apklausai netaikomi jokie terminai.

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

Apsaugos priemonės gali būti taikomos visam turtui, dėl kurio atliekami vykdymo užtikrinimo veiksmai.

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

Areštavus turtą, jis yra sulaikomas; tiek pagrindinis skolininkas, tiek trečiosios šalys, kurios yra skolininkės, praranda teises disponuoti turtu.

Areštas užtikrinamas Baudžiamojo kodekso (vok. Strafgesetzbuch) 136 straipsnyje, susijusiame su areštuotų daiktų sunaikinimu. Be to, dėl pažeidimų pagal civilinę teisę galima pareikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo.

Laikiniems draudimams taikomos toliau nurodytos nuostatos. Antstolis nutartį paimti turtą vykdo vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 883 straipsniu. Teismas nutarties dėl tam tikrų veiksmų vykdymo arba susilaikymo nuo tokių veiksmų vykdymą gali užtikrinti pagal 887 straipsnį (teismo leidimas kreditoriui imtis pagrįstų veiksmų) arba 888 ir 890 straipsnius (baudų mokėjimo ir (arba) sulaikymo arba baudų ir (arba) kardomojo kalinimo skyrimas siekiant užkirsti kelią nepagrįstiems veiksmams arba neveikimui ir užtikrinti paklusimą).

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

Nutarties dėl turto arešto ar asmens suėmimo arba laikino draudimo vykdymas turi būti užtikrintas per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią buvo pranešta apie nutartį arba kurią nutartis buvo įteikta. Jeigu Vokietijoje gali būti užtikrintas užsienio teismo nutarties, kuria nustatomos turto užtikrinimo priemonės, vykdymas iš anksto nedeklaravus vykdytinumo, tam taikomas dviejų mėnesių terminas (Civilinio proceso kodekso 929 straipsnio 2 dalis).

Priemonės galioja tol, kol egzistuoja užtikrinimo ar atsargos priemonių taikymo pagrindai. Priemonės nustoja galioti, jei dėl pagrindinio ieškinio priimamas sprendimas.

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

Kaip aprašyta pirmiau, teismas gali nustatyti turto areštą ar asmens suėmimą arba laikiną priemonę galutiniu sprendimu (vok. Urteil, priimamas bylą išnagrinėjus teismo posėdyje) arba nutartimi (vok. Beschluss) (Civilinio proceso kodekso 922 ir 936 straipsniai).

Šalys dėl to sprendimo gali pateikti apeliacinį skundą, jei apeliacinio skundo dalyko vertė viršija 600 EUR.

Priimant nutartį, taikomos toliau nurodytos nuostatos.

Skolininkas gali paduoti apeliacinį skundą dėl turto ar asmens arešto nutarties arba laikino draudimo nutarties (Kodekso 924 straipsnis). Tuomet rengiamas žodinis bylos nagrinėjimas ir siekiama priimti galutinį sprendimą dėl priemonės teisėtumo. Aprašytais atvejais atitinkamai galima pareikšti apeliacinį skundą dėl sprendimo.

Jeigu prašymas atmetamas nutartimi, kreditorius per dvi savaites nuo jos įteikimo dienos gali nedelsdamas pareikšti prieštaravimą (vok. sofortige Beschwerde). Ši taisyklė taip pat taikoma tais atvejais, kai priimama nutartis dėl turto arešto ar asmens suėmimo arba išduodamas laikinas draudimas, tačiau tokiu atveju kreditorius turi pateikti užstatą.

Be to, skolininkas gali prašyti panaikinti nutartį dėl turto arešto ar asmens suėmimo arba laikino draudimo vykdymą, jeigu kreditorius iki nustatyto termino nepareiškė ieškinio (Civilinio proceso kodekso 926 straipsnis) arba pasikeitė aplinkybės (927 straipsnis).

Dėl Reglamento (ES) Nr. 655/2014 Civilinio proceso kodekso 953 straipsnyje ir paskesniuose straipsniuose numatytos teisių gynimo priemonės dėl sprendimų, susijusių su sąskaitos blokavimo įsakymu.

Galiausiai, Civilinio proceso kodekso 945 straipsnyje numatyta šalies, kurios naudai buvo priimta laikinoji apsaugos priemonė, pareiga atlyginti žalą, jei nuo pat pradžių paaiškėja, kad laikinas draudimas yra nepagrįstas, arba jeigu priemonė, kurią nurodyta taikyti, panaikinama pagal kodekso 926 straipsnio 2 dalį arba 942 straipsnio 3 dalį.