

Informacijos paieška pagal regionus
Rumunijoje be bendrosios kompetencijos teismų dar yra specializuoti skyriai arba kolegijos, sprendžiantys ginčus tam tikrose bylose.
Pagal Įstatymo Nr. 304/2004 dėl teismų organizavimo nuostatas Aukštasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas (rum. Înalta Curte de Casaţie şi Justiţie) turi 4 skyrius – I-ąjį civilinių bylų skyrių, II-ąjį civilinių bylų skyrių, Baudžiamųjų bylų skyrių, Administracinių ir mokestinių ginčų skyrių – devynių teisėjų kolegiją ir bendruosius skyrius, kiekvienas iš jų turi savo jurisdikciją. Apeliaciniai teismai, specializuoti teismai arba atitinkamais atvejais apylinkių teismai turi specializuotus skyrius arba kolegijas, kuriuose nagrinėjamos civilinės bylos, baudžiamosios bylos, su nepilnamečiais ir šeimos reikalais susijusios bylos, administracinių ir mokestinių ginčų bylos, su darbo ginčais ir socialiniu draudimu, įmonėmis, prekybos registru, nemokumu, nesąžininga konkurencija susijusios bylos, jūrų ir upių teisės bylos. Sprendimams minėtose bylose priimti prireikus gali būti steigiami specializuoti teismai.
Įprasta civilinių bylų nagrinėjimo procedūra išdėstyta Civilinio proceso kodekse. Jo nuostatos taip pat taikomos kitoms byloms, jeigu įstatymuose, kuriais jos reglamentuojamos, nenumatyta kitaip.
Civilinio proceso kodekso 94–97 straipsniuose reglamentuojama civilinių bylų teismų dalykinė jurisdikcija.
Kadangi apylinkių teismai yra pirmosios instancijos teismai, jie nagrinėja toliau nurodytas bylas, įskaitant ieškinius, kurie gali arba negali būti įvertinami pinigais:
Apylinkių teismai nagrinėja apeliacine tvarka apskųstus jurisdikciją turinčių valdžios institucijų ir kitų jurisdikciją turinčių įstaigų sprendimus. Apylinkių teismai taip pat nagrinėja visus kitus ieškinius, kurie teisės aktais priskiriami jų jurisdikcijai.
Specializuoti teismai:
Apeliaciniai teismai nagrinėja šias bylas:
Aukštasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas nagrinėja šias bylas:
Rumunijos civilinių bylų teismų sistemoje skiriami žemesnieji ir aukštesnieji teismai, turintys dalykinę jurisdikciją, paskirstytą tarp įvairaus rango teismų pagal funkcinius (pareigos pobūdžio) ir procesinius kriterijus (ginčo vertę, dalyką ar pobūdį).
Buvo atlikti tam tikri su jurisdikcija susiję Civilinio proceso kodekso pakeitimai ir specializuoti teismai tapo visavertę jurisdikciją turinčiais teismais, pirmąja instancija nagrinėjančiais bylas iš esmės. Apylinkių teismų jurisdikcijai priklauso nagrinėti ieškinius dėl nedidelių sumų ir (arba) nesudėtingus ieškinius, kurie praktikoje yra labai dažni.
Apeliaciniai teismai turi jurisdikciją daugiausia nagrinėti apeliacinius skundus, o Aukštasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas yra bendrosios kompetencijos peržiūros teismas, užtikrinantis vienodą teisės aiškinimą ir taikymą nacionaliniu lygmeniu.
Rumunijos civilinių bylų teismų sistemoje teritorinės jurisdikcijos nustatytos Civilinio proceso kodekso 107 ir kituose straipsniuose.
Pagal bendrą taisyklę ieškinys pateikiamas teismui, kurio jurisdikcijoje yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta arba registruota buveinė.
Galioja specialios taisyklės dėl teritorinės jurisdikcijos:
Rumunijos Civilinio proceso kodekse numatytos tam tikros alternatyviosios jurisdikcijos taisyklės (113–115 straipsniai). Taigi, teritorinę jurisdikciją taip pat turi toliau nurodyti teismai:
Kai atsakovas nuolat vykdo profesinę, žemės ūkio, prekybinę, pramoninę ar panašią veiklą ne savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, ieškinį taip pat galima pateikti teisme, kurio jurisdikcijoje yra veiklos vykdymo vieta, kai tai susiję su toje vietoje atsirandančiomis arba ten vykdytinomis piniginėmis prievolėmis.
Draudimo bylose ieškiniai dėl žalos atlyginimo taip pat gali būti pateikiami teisme, kurio jurisdikcijoje yra apdraustojo asmens nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė, draudėjo turto buvimo vieta arba draudžiamojo įvykio vieta.
Jurisdikcijos pasirinkimas pagal sutartį laikomas niekiniu, jeigu jis įtvirtinamas prieš atsirandant teisei į žalos atlyginimą, o jeigu byla susijusi su privalomu civilinės atsakomybės draudimu, nukentėjusi trečioji šalis tiesioginį procesą gali pradėti ir teisme, kurio jurisdikcijoje yra jos nuolatinė gyvenamoji vieta arba registruota buveinė.
Nagrinėjant prašymus skirti fizinių asmenų apsaugą, kai pagal Civilinį kodeksą tokie prašymai priklauso globos ir šeimos bylų teismo jurisdikcijai, dėl teritorinės jurisdikcijos sprendžia teismas, kurio jurisdikcijoje yra saugomo asmens nuolatinė arba faktinė gyvenamoji vieta. Kai kreipiamasi globos ir šeimos bylų teismo leidimo atlikti tam tikrus teisinius veiksmus (susijusius su nekilnojamuoju turtu), jurisdikciją taip pat turi nekilnojamojo turto buvimo vietos teismas. Šiuo atveju globos ir šeimos bylų teismas, priėmęs sprendimą, perduoda sprendimo kopiją globos ir šeimos bylų teismui, kurio jurisdikcijoje yra saugomo asmens nuolatinė arba faktinė gyvenamoji vieta.
Pareiškimas dėl santuokos nutraukimo priklauso apylinkės teismo, kurio jurisdikcijoje yra paskutinis bendras sutuoktinių būstas, jurisdikcijai. Jeigu tokio bendro būsto nėra arba jeigu nė vienas iš sutuoktinių nebegyvena vietoje, kuri priklauso apylinkės teismo jurisdikcijai ir kurioje yra bendras būstas, jurisdikciją turi teismas, kurio jurisdikcijoje yra atsakovo būstas. Jeigu atsakovas negyvena Rumunijoje, o Rumunijos teismai turi tarptautinę jurisdikciją, jurisdikciją turi ieškovo būsto buvimo vietos teismas. Jeigu nei ieškovas, nei atsakovas negyvena Rumunijoje, šalys gali susitarti pateikti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bet kuriam Rumunijoje esančiam apylinkės teismui. Jeigu tokio susitarimo nėra, pareiškimas dėl santuokos nutraukimo gali būti teikiamas Bukarešto 5-osios apylinkės teismui (Civilinio proceso kodekso 915 straipsnis).
Pareiškimai dėl individualių darbo ginčų sprendimo teikiami specializuotam teismui, kurio jurisdikcijoje yra ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta arba darbo vieta (Įstatymo Nr. 53/2003 – Darbo kodekso 269 straipsnis).
Taisyklės, kuriomis nustatyta išimtinė teritorinė jurisdikcija, yra išdėstytos Civilinio proceso kodekso 117–121 straipsniuose. Taigi:
Šalys gali raštu arba, jei vyksta ginčas, žodiniu pareiškimu teisme susitarti, kad bylas, susijusias su turtu ar kitomis teisėmis, kurias jos gali turėti, turėtų nagrinėti kiti teismai negu tie, kurie turėtų teritorinę jurisdikciją, nebent jie turi išimtinę jurisdikciją. Kai ginčas susijęs su vartotojų teisių apsauga, taip pat kitais teisės aktuose numatytais atvejais šalys gali susitarti dėl jurisdikciją turinčio teismo pasirinkimo tik po to, kai kyla teisė į kompensaciją, priešingu atveju susitarimas laikomas niekiniu (Civilinio proceso kodekso 126 straipsnis).
Pagalbiniai, papildomi ir atsitiktiniai prašymai teikiami teismui, kuris turi jurisdikciją nagrinėti pagrindinį ieškinį, net jeigu jie priklauso kito teismo dalykinei jurisdikcijai arba teritorinei jurisdikcijai, išskyrus atvejus, kai ieškiniai susiję su nemokumu arba kreditorių susitarimais. Šios nuostatos taip pat taikomos tada, kai jurisdikcija nagrinėti pagrindinį ieškinį yra nustatyta teisės aktais ir priskirta specializuotam skyriui arba kolegijai. Jeigu teismas turi išimtinę jurisdikciją vienos iš šalių atžvilgiu, jis turi išimtinę jurisdikciją visų šalių atžvilgiu (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnis).
Be to, pagal Civilinio proceso kodekso 124 straipsnio nuostatas teismas, turintis jurisdikciją priimti sprendimą dėl pagrindinio ieškinio, taip pat priima nutartis dėl atsiliepimų į ieškinį ir išimčių, išskyrus prejudicinius klausimus, priklausančius kito teismo išimtinei jurisdikcijai, o procesinius incidentus nagrinėja teismas, kuriam apie juos pranešama.
Šalys arba teisėjas bet kuriuo proceso etapu gali iškelti klausimą dėl bendrų teismo jurisdikcijos nebuvimo pagrindų. Klausimas dėl su viešąja tvarka susijusio dalykinės ir teritorinės jurisdikcijos nebuvimo turi būti iškeltas pirmajame posėdyje, į kurį šalys gavo tinkamus pirmosios instancijos teismo šaukimus, o su privatiniais santykiais susijusio jurisdikcijos nebuvimo klausimą gali iškelti tik atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, o jeigu atsiliepimas į ieškinį nėra privalomas – vėliausiai pirmajame posėdyje, į kurį šalys gavo tinkamus pirmosios instancijos teismo šaukimus. Jeigu jurisdikcijos nebuvimas nesusijęs su viešąja tvarka, jurisdikcijos neturinčiame teisme ieškinį pateikusi šalis negali prašyti, kad būtų paskelbtas jurisdikcijos nebuvimas (naujojo Civilinio proceso kodekso 130 straipsnis).
Kai sprendžiami tarpvalstybinių padarinių turintys civiliniai ginčai ir kai byla susijusi su teisėmis, kuriomis šalys gali laisvai naudotis pagal Rumunijos teisę, jeigu šalys sudarė galiojantį susitarimą, kad Rumunijos teismai turi jurisdikciją priimti sprendimus dėl dabartinių ar galimų su šiomis teisėmis susijusių ginčų, tik Rumunijos teismai turi jurisdikciją priimti sprendimus tokiose bylose. Jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip, Rumunijos teismas, į kurį šaukiamas atsakovas, išsaugo jurisdikciją priimti sprendimą dėl ieškinio, jeigu atsakovas atvyksta į teismą ir pateikia atsiliepimą į ieškinį dėl bylos esmės, pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje byloje iki įrodymų rinkimo etapo pabaigos nepateikdamas jurisdikcijos neturėjimu grindžiamo prieštaravimo. Dviem minėtaisiais atvejais Rumunijos teismas, kuriam pateiktas ieškinys, gali palikti ieškinį nenagrinėtą, jeigu remiantis bylos aplinkybėmis paaiškėja, kad ginčas neturi esminio ryšio su Rumunija (naujojo Civilinio proceso kodekso 1067 straipsnis).
Žr. atsakymus į klausimus Nr. 1, 2, 2.1., 2.2., 2.2.2.1., 2.2.2.2.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.