Kurios šalies teismas kompetentingas?

1 Ar turėčiau kreiptis į bendrosios kompetencijos civilinių bylų teismą, ar į specializuotą teismą (pavyzdžiui, darbo teismą?)

Principas, kuriuo grindžiama Ispanijos teismų struktūra, yra jurisdikcijos vientisumas. Vienintelės išimtys yra karinė jurisdikcija karo ir apsiausties metu ir Konstitucinis Teismas (isp. Tribunal Constitucional) kaip galutinis pagrindinių teisių ir visuomeninių laisvių garantas, kuriam pateikiamas ieškinys dėl pagrindinių teisių ir laisvių įgyvendinimo (isp. recurso de amparo).

Vis dėlto jurisdikcija dalijama keturių rūšių teismams: civilinių bylų teismams, baudžiamiesiems teismams, ginčo tvarka vykdomų administracinių procesų teismams ir socialiniams teismams.

Civilinių bylų teismų pagrindas yra pirmosios instancijos teismas (isp. Juzgado de Primera Instancia), pirmąja instancija nagrinėjantis civilinius ginčus ir vykdantis procesus, kurie nėra tiesiogiai priskirti kitam teismui. Todėl pirmosios instancijos teismą galima apibūdinti kaip bendrosios kompetencijos teismą arba įprastą teismą.

Civilinis padalinys apima šeimos teismus (isp. Juzgados de Familia), kurie yra pirmosios instancijos teismai. Tais atvejais, kai yra galimybė kreiptis į šeimos teismą (paprastai tankiau gyvenamuose centruose), šie teismai nagrinėja šeimos teisės ginčus dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, gyvenimo skyrium ir santuokos nutraukimo, tėvų ir vaikų santykių ir riboto veiksnumo asmenų apsaugos. Tais atvejais, kai prieš vieną iš šalių pradedamas baudžiamasis procesas smurto prieš moteris bylų teisme (isp. Juzgado de Violencia sobre la Mujer), tas teismas taip pat turi jurisdikciją nagrinėti atitinkamą civilinę bylą.

Civilinis padalinys taip pat apima specializuotus komercinių bylų teismus (isp. Juzgados de lo Mercantil) ir ES prekių ženklų teismus (isp. Juzgados de Marca Comunitaria).

Socialiniai teismai (isp. Juzgados de lo Social) nagrinėja darbo teisės bylas. Jos apima individualius darbuotojų ir darbdavių ginčus dėl darbo sutarčių, kolektyvinių derybų ginčus, su socialine apsauga susijusius ieškinius ir ieškinius valstybei, susijusius su jos pareigomis pagal darbo teisę.

Baudžiamieji teismai nagrinėja baudžiamąsias bylas.

Vienas iš Ispanijos teisės bruožų yra tas, kad civilinius procesus, kylančius iš nusikalstamų veikų, galima sujungti su baudžiamaisiais procesais. Šiais atvejais baudžiamasis teismas sprendžia dėl žalos atlyginimo sumos, mokėtinos už nusikalstamą veiką. Jeigu nukentėjusioji šalis nepateikia civilinio ieškinio, jos vardu jį pateikia prokuroras, išskyrus atvejį, kai nukentėjusioji šalis konkrečiai atsisakė savo teisės pateikti ieškinį baudžiamojoje byloje.

Galiausiai, ginčo tvarka nagrinėjamų administracinių procesų teismai prižiūri valstybės institucijų atliktų veiksmų teisėtumą ir nagrinėja prieš jas pateiktus finansinius ieškinius.

2 Kai byla teisminga bendrosios kompetencijos civilinių bylų teismams (t. y. tokias bylas nagrinėti kompetentingiems teismams), kaip žinoti, į kurį teismą kreiptis?

Žr. toliau pateiktus atsakymus.

2.1 Ar bendrosios kompetencijos civilinių bylų teismai skirstomi į žemesnės ir aukštesnės instancijos teismus (pavyzdžiui, apylinkės teismai priskiriami prie žemesnės, o apygardos teismai – prie aukštesnės instancijos teismų) ir jeigu taip, kuris iš jų kompetentingas nagrinėti mano bylą?

Ispanijoje įvairūs pirmosios instancijos teismai neskirstomi pagal ieškinių sumas ar jų nagrinėjamų bylų rimtumą ir nė vienas pirmosios instancijos teismas nenagrinėja apeliacine tvarka apskųstų kitų pirmosios instancijos teismų sprendimų. Apeliacinius skundus civiliniame procese visada nagrinėja provincijos teismai (isp. Audiencias Provinciales).

2.2 Teritorinis teismingumas (byla teisminga miesto A ar miesto B teismui?)

Teismų struktūra Ispanijoje geografiškai dalijama į savivaldybes, apylinkes, provincijas ir autonomines sritis. Apylinkė yra teritorinis padalinys, apimantis vieną ar daugiau tos pačios provincijos gretimų savivaldybių. Tai svarbiausias teritorinis padalinys, nes šioje teritorijoje jurisdikciją turi pirmosios instancijos teismas. (Išsami informacija pateikiama Teisingumo ministerijos svetainėje: Apylinkių žemėlapis (mjusticia.gob.es)).

Kai tai reikalinga dideliam bylų kiekiui nagrinėti, veikia daugiau negu vienas tokio paties tipo teismas. Taip dabar yra daugumoje miestų. Teismai paeiliui numeruojami pagal tai, kada buvo įsteigti.

Iš esmės visi šie teismai turi tą pačią jurisdikciją, darbas tarp jų paskirstomas pagal vidaus valdžios paskirstymo taisykles. Tačiau kai kuriomis aplinkybėmis pagal paskirstymo taisykles toje pačioje apylinkėje skirtingų rūšių bylos gali būti priskiriamos skirtingiems teismams.

2.2.1 Bendroji teritorinio teismingumo taisyklė

Nesant susitarimo ar privalomų taisyklių, pagrindinė taisyklė yra ta, kad jurisdikcija priklauso apylinkės, kurioje yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta arba, jos nesant, jo faktinė gyvenamoji vieta, pirmosios instancijos teismui. Jeigu atsakovas Ispanijoje neturi nei nuolatinės, nei faktinės gyvenamosios vietos, kompetentingas teismas yra apylinkės, kurioje atsakovas yra arba paskutinį kartą gyveno, pirmosios instancijos teismas. Jeigu netaikomas nė vienas iš šių kriterijų, ieškovas gali pateikti ieškinį savo nuolatinės gyvenamosios vietos pirmosios instancijos teisme.

Šiais tikslais:

• ieškiniai prieš verslo subjekto savininkus ir specialistus dėl jų verslo arba profesinės veiklos ieškovo pasirinkimu taip pat gali būti teikiami bet kurioje vietoje, kurioje jie vykdo savo veiklą;
• ieškiniai prieš juridinius asmenis taip pat gali būti teikiami vietoje, kurioje įvyko arba turi įvykti įvykis arba susidarė arba turi susidaryti teisiniai santykiai, kurie yra ieškinio objektas, jeigu juridinis asmuo ten turi buveinę arba atstovą.

2.2.2 Bendrosios taisyklės išimtys

2.2.2.1 Kada galiu pasirinkti, į kurį teismą kreiptis: į atsakovo gyvenamosios vietos teismą (pagal bendrąją taisyklę nustatytą teismą) ar kitą teismą?

Dabartinėje Ispanijos procesinėje sistemoje linkstama nepalikti ieškovui galimybės pasirinkti teritorinę jurisdikciją. Tai daroma tik šiais atvejais:

kai ieškiniai dėl daiktinių teisių (lot. in rem) į nekilnojamąjį turtą yra susiję su keliais turto objektais arba vienu turto objektu, esančiu keliose skirtingose apylinkėse. Šiais atvejais ieškovai gali nuspręsti pateikti ieškinį jurisdikciją turinčiame bet kurios iš šių apylinkių teisme;

kai nagrinėjami ieškiniai, dėl kurių sprendžiant reikalinga, kad šalis, atsakinga už kitos šalies turto valdymą, pateiktų ataskaitas ir jos būtų patvirtintos, jeigu nėra nustatyta ataskaitų pristatymo vieta. Šiais atvejais ieškovai gali pasirinkti arba atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą, arba vietą, kurioje valdomas turtas;

kai nagrinėjami ginčai dėl paveldėjimo: ieškovai gali pasirinkti arba mirusiojo paskutinės nuolatinės gyvenamosios vietos Ispanijoje teismą, arba teismą, kurio apylinkėje yra didžioji turto dalis;

kai nagrinėjami ieškiniai dėl intelektinės nuosavybės: ieškovai gali pasirinkti pažeidimo padarymo vietą, pažeidimo padarymo fakto prima facie įrodymų buvimo vietą, arba neteisėtų kopijų buvimo vietą;

kai nagrinėjamos nesąžiningos konkurencijos bylos, jeigu atsakovas Ispanijoje neturi nei buveinės, nei nuolatinės ar faktinės gyvenamosios vietos. Šiais atvejais ieškovai gali pasirinkti nesąžiningos konkurencijos atsiradimo vietą arba vietą, kurioje jaučiami jos padariniai;

kai nagrinėjami ieškiniai, susiję tik su nepilnamečių globos teisėmis arba išlaikymo reikalavimais, kuriuos vienas iš tėvų pateikia kitam nepilnamečių vardu, jeigu abu tėvai gyvena skirtingų teismų apylinkėse. Šiais atvejais ieškovai gali pasirinkti atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismą arba vaiko gyvenamosios vietos teismą.

apskritai ieškinius, susijusius su individualių vartotojų ar naudotojų teisių įgyvendinimu, vartotojo ar naudotojo pasirinkimu gali nagrinėti vartotojo, naudotojo ar atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismas.

2.2.2.2 Kada turiu kreiptis ne į atsakovo gyvenamosios vietos teismą (pagal bendrąją taisyklę nustatytą teismą), o į kitą teismą?

Toliau nurodytais atvejais galioja privalomos taisyklės, kuriomis reikalaujama, kad ieškovas kreiptųsi ne į atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismą. Šiais atvejais šalys nei tiesiogiai, nei pagal nutylėjimą negali pasirinkti taikyti konkretaus teismo jurisdikcijos:

bylose dėl daiktinių teisių (lot. in rem) arba teisės gauti nuomą už nekilnojamąjį turtą, taip pat bylose dėl bendrosios nuosavybės (isp. propiedad horizontal): jurisdikcija priklauso apylinkės, kurioje yra turtas, teismams;

bylose dėl paveldėjimo: ieškovo pasirinkimu jurisdikciją lemia mirusiojo paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta Ispanijoje arba vieta, kurioje yra didžioji turto dalis;

bylose dėl pagalbos neveiksniems asmenims arba atstovavimo jiems: šias bylas nagrinėja vietos, kurioje gyvena atitinkamas asmuo, teismas;

pagrindinių teisių apsaugos per civilinių bylų teismus bylose: šias bylas nagrinėja ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismas arba, jeigu ieškovas Ispanijoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos – vietos, kurioje buvo padarytas atitinkamos teisės pažeidimas, teismas;

bylose, kuriose reikalaujama atlyginti žalą, padarytą naudojant motorines transporto priemones: jurisdikciją turi žalos padarymo vietos teismas;

bylose, kuriose ginčijamas įmonių pertvarkymas: teritorinė jurisdikcija nustatoma pagal įmonės registruotosios būstinės vietą;

bylose, kuriose teikiami ieškiniai dėl paskelbimo, kad tam tikros sutarties nuostatos nėra sutarties dalis arba kad sutarties sąlyga yra niekinė: jurisdikciją turi ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismas;

bylose dėl pareiškimų, kad būtų panaikintos arba atšauktos standartinės sutarties sąlygos, jeigu atsakovas Ispanijoje neturi buveinės arba nuolatinės gyvenamosios vietos: šiais atvejais jurisdikciją turi standartinės sutarties sudarymo vietos teismas;

draudimuose, kuriais ginami vartotojų ar naudotojų kolektyviniai arba bendri interesai, kai atsakovas Ispanijoje neturi buveinės arba nuolatinės gyvenamosios vietos: šiais atvejais jurisdikciją turi ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismas;

bylose dėl ieškinių, kuriais bet kurį iš toliau nurodytų asmenų siekiama įpareigoti įvykdyti savo prievoles: draudimo bendrovę, asmenį, kuris asmeninį turtą pardavė kitam asmeniui dalimis arba finansavo to turto įsigijimą, asmenį, kuris pateikė viešą asmeninio turto ar paslaugų pasiūlymą, kurį kitas asmuo priėmė. Šiais atvejais jurisdikciją turi ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismas;

bylose dėl apeliacinių skundų dėl sprendimų, kai išnaudojamos Ispanijos patentų ir prekių ženklų tarnybos nustatytų administracinių kanalų pramoninės nuosavybės srityje galimybės: kompetencija priklauso komercinėse bylose besispecializuojantiems skyriams provincijos teisme, kurio jurisdikcijai priklauso miestas, kuriame įsikūręs autonominės srities, kurioje yra ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba jo atstovo, kuris Ispanijoje yra įgaliotas veikti jo vardu, nuolatinė gyvenamoji vieta, Aukščiausiasis Teisingumo Teismas (isp. Tribunal Superior de Justicia de la Comunidad Autónoma), su sąlyga, kad Generalinė teisėjų taryba sutiko patikėti šios vietovės komerciniams teismams pramoninės nuosavybės bylas. Jurisdikciją ieškovo pasirinkimu taip pat gali turėti Ispanijos patentų ir prekių ženklų tarnybos apylinkės provincijos teismo specializuoti padaliniai;

bylose dėl trečiųjų šalių ieškinių, kuriais ginčijamas turto areštas: jurisdikciją turi subjekto, nurodžiusio areštuoti turtą, buveinės vietos teismas;

bylose dėl ieškinių, susijusių su gyvenimu skyrium, santuokos pripažinimu negaliojančia ar santuokos nutraukimu: bylose dėl ieškinių, susijusių su gyvenimu skyrium, santuokos pripažinimu negaliojančia ar santuokos nutraukimu: jurisdikciją turi šeimos teismas, o jeigu šeimos teismo nėra – sutuoktinių būsto vietos pirmosios instancijos teismas. Jeigu sutuoktinių būsto nėra, jurisdikciją turi arba paskutinio sutuoktinių būsto vietos teismas, arba kito sutuoktinio gyvenamosios vietos teismas. Jeigu nėra nė vieno iš šių teismų, jurisdikciją turi asmens nuolatinės gyvenamosios vietos teismas. Jeigu pareiškimas pateikiamas tarpusavio susitarimu, jurisdikciją turi paskutinio bendro būsto vietos arba bet kurio sutuoktinio nuolatinės gyvenamosios vietos teismas;

kai nagrinėjami ieškiniai, susiję tik su nepilnamečių globos teisėmis arba išlaikymo reikalavimais, kuriuos vienas iš tėvų pateikia kitam nepilnamečių vardu: šiais atvejais jurisdikciją turi paskutinio bendro tėvų būsto vietos teismas. Jeigu tėvai gyvena skirtingų teismų apylinkėse, ieškovas gali pasirinkti atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismą arba vaiko gyvenamosios vietos teismą.

2.2.2.3 Ar šalys gali pasirinkti teismą, kuris paprastai nebūtų kompetentingas nagrinėti bylą?

Pagal bendrą taisyklę teritorinę jurisdikciją Ispanijoje galima pakeisti, t. y. bylos šalys gali tiesiogiai arba pagal nutylėjimą perduoti jurisdikciją konkrečios apylinkės teismams, jeigu atitinkami teismai turi jurisdikciją nagrinėti minėtą bylą.

Tiesiogiai jurisdikcija perduodama, kai suinteresuotosios šalys sudaro konkretų susitarimą, kuriame nurodoma konkreti apylinkė, kurios teismuose jie susitaria spręsti ginčus.

Jurisdikcija pagal nutylėjimą perduodama šiomis aplinkybėmis:

ieškovas jurisdikciją perduoda jau vien tuo, kad kreipiasi į konkrečios apylinkės teismus ir pateikia ieškinį, pareiškimą arba prašymą, kuris turi būti pateiktas teismui, turinčiam jurisdikciją tą ieškinį nagrinėti;

atsakovas jurisdikciją perduoda, jeigu parodo pasirengimą gintis ir vėliau tinkamu laiku ir tinkama forma atlieka kokį nors procesinį veiksmą (išskyrus pareiškimo pateikimą) teismo jurisdikcijai užginčyti.

Bet koks šalių nuolatinės gyvenamosios vietos, ginčo dalyko buvimo vietos ar proceso tikslo pasikeitimas prasidėjus procesui nesukelia jurisdikcijos pasikeitimo – jurisdikcija nustatoma pagal padėtį, patvirtintą proceso pradžioje (lot. Perpetuatio Iurisdictionis).

Tačiau:

tiesiogiai perduoti jurisdikcijos neleidžiama, kai ieškinys susijęs su standartinės formos sutartimis, sutartimis, kurių bendras sąlygas primeta viena iš šalių, arba vartojimo / naudojimo sutartimis. Vis dėlto šiais atvejais galimas jurisdikcijos perdavimas pagal nutylėjimą.

Perduoti jurisdikcijos negalima jokia forma, kai teisės aktuose nustatytos privalomos taisyklės dėl teritorinės jurisdikcijos.

Perduoti jurisdikcijos jokia forma neleidžiama pagreitintuose procesuose, pagal mokėjimo įsakymo procedūrą arba vykdant skolos išieškojimo procedūras.

3 Kai byla teisminga specializuotiems teismams, kaip sužinoti, į kurį teismą reikėtų kreiptis?

Toliau išvardijami Ispanijoje veikiantys specializuoti teismai.

Šeimos teismai, kurie yra pirmosios instancijos teismai. Ten, kur veikia šeimos teismai (paprastai tankiau gyvenamuose centruose), jie vieni turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti šeimos bylas. Konkrečiai jie nagrinėja bylas, susijusias su gyvenimu skyrium, santuokos pripažinimu negaliojančia ir santuokos nutraukimu; bylas, susijusias su tėvų pareigų vykdymu, vaiko kilme, nepilnamečių vaikų globa ir rūpyba ir teisminėmis priemonėmis, skirtomis neįgaliesiems remti.

Visas bylas dėl vaikų restitucijos ar grąžinimo tarptautinio pagrobimo bylose nagrinėja pirmosios instancijos teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti provincijos sostinės, Seutos ar Meliljos šeimos teisės bylas, priklausomai nuo to, kur yra neteisėtai išvežtas ar laikomas vaikas, arba, jei taip nėra, teismas, kuriam paskirta byla.

Taisyklės dėl teritorinės jurisdikcijos yra tokios pačios, kokios taikomos pirmosios instancijos teismams, nagrinėjantiems šeimos teisės bylas, kai atitinkamoje apylinkėje nėra specializuoto šeimos teismo.

Smurto prieš moteris bylas nagrinėjantys teismai yra atsakingi už šeimos bylas, kai pradedamas baudžiamasis procesas dėl smurto prieš moteris.

Socialiniai teismai nagrinėja ieškinius pagal darbo teisę. Jie apima individualius darbuotojų ir darbdavių ginčus dėl darbo sutarčių, kolektyvinių derybų ginčus, su socialine apsauga susijusius ieškinius ir ieškinius valstybei, susijusius su jos pareigomis pagal darbo teisę.

Pagal bendrą taisyklę teritorinė jurisdikcija ieškovo pasirinkimu priklauso vietos, kurioje darbuotojas teikia paslaugas arba yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė, teismui.

Komercinių bylų teismai veikia provincijų lygmeniu ir nagrinėja komercines bylas.

Šie teismai nagrinėja visas civilinės teisės bylas, susijusias su intelektine ir pramonine nuosavybe; nesąžininga konkurencija ir reklama; komercinėmis bendrovėmis, kooperatinėmis bendrovėmis, ekonominių interesų grupėmis; nacionaliniu ir tarptautiniu transportu; jūrų teise ir oro teise. Išimties tvarka jie neturi jurisdikcijos nagrinėti bylų, susijusių su žala, patirta dėl registruoto bagažo sunaikinimo, praradimo ar sugadinimo, žalos atlyginimo ir pagalbos keleiviams atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, taip pat dėl geležinkelių, autobusų ar laivų keleivių teisių ir pareigų, susijusių su specialiomis Teismų veiklos pagrindų nuostatomis.

Komerciniai teismai taip pat turi jurisdikciją nagrinėti ieškinius, susijusius su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsnių ir 2007 m. liepos 3 d. Įstatymo Nr. 15/2007 dėl konkurencijos apsaugos 1 ir 2 straipsnių taikymu, taip pat ieškinius dėl žalos, patirtos dėl konkurencijos teisės pažeidimo, atlyginimo.

Jie taip pat nagrinėja tiesioginius skundus dėl įmonių registratorių pateiktų neigiamų reitingų arba, kai taikytina, dėl aiškių ar numanomų Teisinio tikrumo ir atestavimo generalinio direktorato (isp. Dirección General de Seguridad Jurídica y de Fe Pública) sprendimų dėl šių reitingų.

Šie teismai nagrinėja visas bylas, susijusias su bankroto bylomis pagal civilinę teisę, neatsižvelgiant į skolininko civilinį ar komercinį statusą, taip pat bylas, susijusias su restruktūrizavimo planais ir specialia labai mažoms įmonėms taikoma procedūra, kaip nustatyta konsoliduotame Bankroto įstatymo tekste, patvirtintame 2020 m. gegužės 5 d. Karališkuoju įstatyminiu dekretu Nr. 1/2020.

Jiems tenka išimtinė atsakomybė nagrinėti bylas, susijusias su:

1. civiliniais finansiniais ieškiniais nemokaus asmens atžvilgiu, išskyrus ieškinius, kai procesas yra susijęs su veiksnumu, vaiko kilme, santuoka ir nepilnamečiais;
2. vykdymo užtikrinimo procedūromis, susijusiomis su ieškiniais dėl nemokumo arba turtiniais reikalavimais dėl nemokios šalies turto ir teisių, neatsižvelgiant į tai, kuris teismas ar administracinė institucija jį nurodė vykdyti, ir be kitų išimčių, išskyrus tas, kurios numatytos nemokumo teisėje;
3. nustatymu, ar turtas arba teisė yra būtini skolininko profesinei ar ūkinei veiklai tęsti;
4. įmonės perdavimo darbo ir socialinės apsaugos tikslais deklaravimu gamybos vieneto ar vienetų perdavimo atveju ir tos deklaracijos ribų nustatymu pagal darbo ir socialinės apsaugos teisės aktų nuostatas;
5. apsaugos priemonėmis, darančiomis arba galinčiomis daryti poveikį nemokios šalies turtui ir teisėms arba sudarančioms nemokaus skolininko turtą ir teises, neatsižvelgiant į tai, kuris teismas ar administracinė institucija jį nurodė, išskyrus priemones, kurių imamasi civilinėse bylose dėl veiksnumo, vaiko kilmės, santuokos ir nepilnamečių;
6. kitais nemokumo teisės aktuose nustatytais klausimais.

Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, nemokumo bylą nagrinėjantis teisėjas taip pat turi išimtinę jurisdikciją klausimais, susijusiais su:

1. nemokumo bylose priimtomis priemonėmis, susijusiomis su teisine pagalba;
2. bendrovės likvidavimu arba nemokios šalies santuokiniu turtu.

Jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, nemokumo bylą nagrinėjantis teisėjas taip pat turi išimtinę jurisdikciją klausimais, susijusiais su:

1. ieškiniais dėl bendrovės skolų išieškojimo, pareikštais nemokios įmonės akcininkams, kurie turi subsidiarią atsakomybę už šių skolų sumokėjimą, neatsižvelgiant į jų atsiradimo datą, ir ieškiniais, kuriais reikalaujama, kad nemokios bendrovės akcininkai sumokėtų atidėtas įmokas arba teiktų papildomą naudą.
2. ieškiniais dėl žalos atlyginimo direktoriams arba likvidatoriams, teisiškai ar faktiškai fiziniam asmeniui, nuolat paskirtam vykdyti bendrovės direktoriaus juridinio asmens (isp. administrador persona jurídica) funkcijas, ir asmenims, neatsižvelgiant į jų pavadinimą, kuriems suteikti aukščiausi bendrovės valdymo įgaliojimai, kai direktorių valdyba vienam ar keliems generaliniams direktoriams arba vykdomajai valdybai nesuteikia nuolatinių įgaliojimų, dėl žalos, padarytos nemokiam juridiniam asmeniui prieš teismo sprendimą paskelbti juridinį asmenį nemokiu arba po jo;
3. ieškiniais dėl žalos, kurią auditoriai padarė nemokiam juridiniam asmeniui iki teismo sprendimą, kuriuo tas juridinis asmuo pripažįstamas nemokiu, arba po jo.
4. Nemokumo bylą nagrinėjantis teisėjas taip pat turi išimtinę jurisdikciją įmonių ieškiniams, kuriais siekiama iš esmės pakeisti darbo sąlygas, perkėlimą, atleidimą iš darbo, sutarčių sustabdymą ir darbo laiko sutrumpinimą dėl ekonominių, techninių, organizacinių ar gamybos priežasčių, kurie yra kolektyvinio pobūdžio pagal darbo teisę ir kaip nustatyta nemokumo teisės nuostatose, taip pat ieškinius dėl vyresniosios vadovybės sutarčių sustabdymo arba nutraukimo.
5. Sutarčių sustabdymas ir darbo laiko sutrumpinimas laikomi kolektyviniais, kai jie daro poveikį darbuotojų skaičiui, nustatytam darbo teisės nuostatose dėl esminių darbo sąlygų pokyčių.
6. Nemokumo bylą nagrinėjantis teisėjas taip pat turi jurisdikciją nagrinėti visus prejudicinius sprendimus civilinėse bylose, išskyrus tik ribotas išimtis, numatytas nemokumo teisėje, taip pat prejudicinius sprendimus, susijusius su administraciniais ir socialiniais klausimais, tiesiogiai susijusiais su nemokumo procedūra arba kuriuos reikia išspręsti siekiant užtikrinti tinkamą nemokumo bylos išnagrinėjimą. Sprendimai šiais klausimais įsigalioja tik bankroto byloje, kurioje jie skelbiami.

Alikantės komercinių bylų teismai veikia kaip ES prekių ženklų teismai vykdydami savo išimtinę jurisdikciją pirmąja instancija nagrinėti visus ieškinius, juose pateiktus pagal 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo ir 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino.

Vykdydami savo jurisdikciją nagrinėti šias bylas, prekių ženklų teismai turi jurisdikciją visoje šalies teritorijoje.

Be šių specializuotų teismų, pagal teisės aktus Generalinė teismų taryba (isp. Consejo General del Poder Judicial) gali priimti nutarimą, kad tais atvejais, kai esama kelių to paties tipo teismų, vienas arba daugiau iš jų turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti tam tikrų kategorijų bylas arba prižiūrėti vykdymo užtikrinimą atitinkamoje teisės srityje.

Šiais įgaliojimais jau buvo naudojamasi keliose vietovėse ir tai visų pirma susiję su neveiksnumu ir priverstiniu stacionariniu gydymu dėl psichinės ligos, kai jurisdikcija paprastai būdavo priskiriama šeimos teismams.