European Union law can determine which court handles a case when both parties to a dispute initiate proceedings in different EU countries.
For example, after a traffic accident between two persons living in Germany and France, respectively, it could be that they sue one another for damages in the Member State of their own domicile.
European Union (EU) law determines which courts of which Member States should hear the case, to avoid conflicting decisions. The general rule is that a person should be sued in the State where s/he is domiciled. Furthermore, other jurisdictional rules may be invoked as alternative in specific cases, for example, the person failing in performance of the contract can be sued at the place of performance of the obligation in question (e.g., in the place where the purchased goods should have been delivered). Special rules exist to protect groups such as consumers, workers and insured persons.
In family law, EU rules exist to determine where a dispute relating to divorce, parental responsibility or maintenance should be heard.
Please select the relevant country's flag to obtain detailed national information.
When you have determined the right Member State on the basis of the jurisdiction rules, then you need to find the competent court in practice.
The European Judicial Atlas in civil matters contains the names and addresses of all courts in the Member States competent in civil and commercial matters (courts of first instance, court of appeals, etc.) and geographical areas in which they have jurisdiction.
This page is maintained by the European Commission. The information on this page does not necessarily reflect the official position of the European Commission. The Commission accepts no responsibility or liability whatsoever with regard to any information or data contained or referred to in this document. Please refer to the legal notice with regard to copyright rules for European pages.
Žr. toliau.
Įvadas
Aiškumo labui, atsižvelgdami į Belgijos teisės sistemos ypatumus, 1 ir 2.1 klausimus aptarsime kartu.
Pirmiausia dalykinę jurisdikciją (pranc. compétence d’attribution / flam. volstrekte bevoegdheid, taip pat žinomą kaip compétence matérielle / materiële bevoegdheid) reikia atskirti nuo teritorinės jurisdikcijos (compétence territoriale / territoriale bevoegdheid).
Bet kokiu ieškiniu pateikiamas reikalavimas, kuris dažnai turi piniginę vertę, o teismo dalykinės jurisdikcijos sritį lemia teisės aktai, kuriuose nurodytas reikalavimų, kuriuos teismui leidžiama nagrinėti, pobūdis ir vertė.
Šiame atsakyme į 1 ir 2.1 klausimus aptariama dalykinė jurisdikcija.
Žemesnieji teismai turi jurisdikciją ne visoje Belgijoje. Teisės aktais šalis yra padalyta į atskiras sritis (rajonus, apylinkes ir kt.). Kiekvienas teismas turi jurisdikciją tik savo teritorijoje. Tai vadinama teritorine jurisdikcija, kuri aprašyta atsakyme į 2.2 klausimą.
Neribota jurisdikcija: pirmosios instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas (pranc. tribunal de première instance / flam. rechtbank van eerste aanleg) turi neribotą jurisdikciją (plénitude de compétence / volheid van bevoegdheid). Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai negu kiti teismai, gali nagrinėti visas bylas, įskaitant bylas, priklausančias kitų teismų jurisdikcijai.
Teismų kodekso (pranc. Code judiciaire / flam. Gerechtelijk Wetboek) 568 straipsnyje teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėja visus reikalavimus, išskyrus tuos, kurie turi būti teikiami tiesiogiai apeliaciniam teismui (cour d’appel / hof van beroep) arba Kasaciniam teismui (Cour de cassation / Hof van Cassatie). Neribota pirmosios instancijos teismo jurisdikcija yra sąlyginė ta prasme, kad atsakovas gali pateikti prieštaravimą, jog teismas neturi jurisdikcijos, nes atitinkamo dalyko byloje specialiąją jurisdikciją turi kitas teismas. Pirmosios instancijos teismas taip pat turi išimtinę jurisdikciją tam tikrais klausimais. Tam tikrų rūšių ginčai turi būti teikiami nagrinėti pirmosios instancijos teismui, net jeigu reikalavimo vertė yra mažesnė negu 2 500 EUR, pavyzdys – su asmens statusu susiję reikalavimai.
Kiti teismai
Toliau pateikiamas kitų teismų sąrašas kartu su trumpu jų dalykinės jurisdikcijos aprašymu.
a) Taikos teismas
Pagal Teismų kodekso 590 straipsnį taikos teismas (pranc. juge de paix / flam. vrederechter) turi bendrąją kompetenciją nagrinėti reikalavimus, kurių vertė yra mažesnė negu 2 500 EUR, išskyrus tuos, kurie teisės aktais konkrečiai priskiriami kitam teismui. Be šios bendrosios kompetencijos, taikos teismas dar turi specialiąją jurisdikciją (žr. Teismų kodekso 591, 593 ir 594 straipsnius) arba išimtinę jurisdikciją (Teismų kodekso 595 ir 597 straipsniai) tam tikrose bylose, nepriklausomai nuo reikalavimo vertės. Bylų, priklausančių taikos teismo specialiajai jurisdikcijai, pavyzdžiai – ginčai dėl nuomos, bendros nuosavybės, teisės naudotis keliu ir kitų servitutų, taip pat dėl išlaikymo išmokų. Taikos teismas turi jurisdikciją nagrinėti įvaikinimo dokumentus ir spręsti dėl tėvystės pripažinimo. Skubus iškeldinimas ir turto plombavimas priklauso taikos teismo išimtinei jurisdikcijai.
b) Policijos teismas
Pagal Teismų kodekso 601 bis straipsnį policijos teismas (pranc. tribunal de police / flam. politierechtbank) nagrinėja visus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, kylančius iš kelių eismo nelaimių, nepriklausomai nuo sumos. Šiais klausimais policijos teismas turi išimtinę jurisdikciją.
c) Komercinių bylų teismas
Pagal Teismų kodekso 573 straipsnį komercinių bylų teismas (pranc. tribunal de commerce / flam. rechtbank van koophandel) pirmąja instancija nagrinėja verslo subjektų tarpusavio ginčus, t. y. ilgalaikę ekonominę veiklą vykdančių asmenų arba įmonių ginčus, susijusius su veiksmais, atliktais vykdant tą veiklą, jeigu šie ginčai nepriklauso kito teismo specialiajai jurisdikcijai.
Jeigu ieškovas, kuris nėra verslo subjektas, pradeda bylą verslo subjektui, jis gali nuspręsti bylą pradėti komercinių bylų teisme. Komercinių bylų teismas taip pat nagrinėja ginčus, susijusius su įsakomaisiais ir paprastaisiais vekseliais.
Be šios bendrosios kompetencijos, komercinių bylų teismas dar turi specialiąją ir išimtinę jurisdikciją tam tikrose bylose. Jo specialiajai jurisdikcijai priklausančios bylos išvardytos Teismų kodekso 574 straipsnyje. Tai – ginčai, susiję su komercinėmis įmonėmis ir veiksmais jūrų ir vidaus vandenų laivybos srityje. Pagal Teismų kodekso 574 straipsnio 2 dalį komercinių bylų teismas turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti ieškinius ir ginčus, kylančius tiesiogiai iš bankroto ir teisminio reorganizavimo proceso remiantis 1997 m. rugpjūčio 8 d. Bankroto įstatymu (pranc. loi du 8 août 1997 sur les faillites / flam. faillissementswet van 8 augustus 1997) ir 2009 m. sausio 31 d. Įstatymu dėl verslo veiklos tęstinumo (loi du 31 janvier 2009 relative à la continuité des entreprises / wet van 31 januari 2009 betreffende de continuïteit van de ondernemingen), jeigu toks procesas yra reglamentuojamas konkrečiu įstatymu, taikomu bankroto ir teisminio reorganizavimo procesams.
d) Darbo bylų teismas
Darbo bylų teismas (pranc. tribunal du travail / flam. arbeidsrechtbank) yra pagrindinis specialusis teismas ir iš esmės turi jurisdikciją jam konkrečiai priskirtose bylose. Minėtos bylos aprašytos Teismų kodekso 578 ir tolesniuose straipsniuose:
Darbo bylų teismas turi išimtinę jurisdikciją taikyti administracines nuobaudas, nustatytas teisės ir administraciniais aktais, nurodytais 578–582 straipsniuose ir Įstatyme dėl administracinių nuobaudų, taikytinų tam tikrų socialinės apsaugos įstatymų pažeidimo atveju (pranc. loi relative aux amendes administratives applicables en cas d’infraction à certaines lois sociales / flam. wet betreffende de administratieve geldboeten in geval van inbreuk op sommige sociale wetten), taip pat jurisdikciją nagrinėti reikalavimus, susijusius su kolektyviniu skolų sureguliavimu.
e) Žemesniųjų teismų pirmininkaujantys teisėjai – procesai dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Teismų kodekso 584–589 straipsniuose numatyta, kad pirmosios instancijos teismo, komercinių bylų teismo ir darbo bylų teismo pirmininkaujantys teisėjai turi įgaliojimus skubiais atvejais priimti preliminarius sprendimus bylose, priklausančiose jų teismo jurisdikcijai (procesas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (pranc. référé / flam. kort geding)). Taikoma sąlyga, kad atvejis turi būti skubus, o sprendimas turi būti tik preliminarus, neturėsiantis poveikio pačiai bylai. Pavyzdžiai – ekspertinio tyrimo skyrimas, liudytojo apklausos skyrimas ir kt.
f) Arešto teisėjas
Arešto teisėjas (pranc. juge des saisies / flam. beslagrechter, žr. Teismų kodekso 1395 straipsnį) nagrinėja visus reikalavimus dėl prevencinio arešto (saisies conservatoires / bewarende beslagen), teismo sprendimų vykdymo ir priemonių, kurių ėmėsi Išlaikymo reikalavimų biuras, nurodytas 2003 m. vasario 21 d. Įstatyme, kuriuo Federalinėje viešojoje finansų tarnyboje sukuriamas Išlaikymo reikalavimų biuras (loi du 21 février 2003 créant un Service des créances alimentaires au sein du SPF Finances / wet van 21 februari 2003 tot oprichting van een Dienst voor alimentatievorderingen bij de FOD Financiën).
g) Nepilnamečių bylų teismas
Jaunimo apsauga priklauso Belgijos federacinę valstybę sudarančių bendrijų atsakomybei, tačiau nepilnamečių bylų teismų veiklos organizavimas tebėra federalinis dalykas, reglamentuojamas 1965 m. balandžio 8 d. Jaunimo apsaugos įstatymu (pranc. loi relative à la protection de la jeunesse du 8 avril 1965 / flam. wet op de jeugdbescherming van 8 april 1965). Nepilnamečių bylų teismas (pranc. tribunal de la jeunesse / flam. jeugdrechtbank) yra pirmosios instancijos teismo padalinys, nagrinėjantis priemones jaunimui apsaugoti.
h) Šeimos bylų teismas
Šeimos bylų teismas (pranc. tribunal de la famille / flam. familierechtbank) turi jurisdikciją nagrinėti visus šeimos ginčus. Visų pirma (Teismų kodekso 572 bis straipsnis), šis teismas turi jurisdikciją nagrinėti:
Pagrindinis principas Belgijos teisės sistemoje – ieškovas turi pasirinkimo laisvę. Bendroji praktika numatyta Teismų kodekso 624 straipsnio 1 dalyje. Ieškovas paprastai pateikia ieškinį tos vietos, kurioje yra atsakovo arba vieno iš atsakovų adresas (pranc. domicile / flam. woonplaats), teismui.
Kaip elgiamasi, jeigu atsakovas yra ne fizinis, o juridinis asmuo? Juridinio asmens adresas yra jo pagrindinės buveinės vieta (pranc. siège/ flam. hoofdzetel), t. y. vieta, iš kurios jis valdomas.
Ieškovas turi teisę tam tikrais atvejais bylą pradėti kitame teisme. Šios galimybės visų pirma yra aprašytos Teismų kodekso 624 straipsnio 2–4 dalyse. Ieškovas gali pasirinkti ne tik vietos, kurioje yra atsakovo arba vieno iš atsakovų adresas, teismą, bet ir:
Teismų praktikoje nusistovėjęs principas, kad procese dėl laikinųjų apsaugos priemonių teritorinė jurisdikcija priklauso vietos, kurioje turi būti vykdomas sprendimas, teismo pirmininkaujančiam teisėjui.
Kalbant apie išlaikymo mokėjimus, Teismų kodekso 626 straipsnyje teigiama, kad išlaikymo reikalavimai, susiję su teise į socialinės integracijos pagalbą, gali būti teikiami ieškovo (t. y. teisę į išlaikymą turinčio šeimos nario) adreso vietos teismui.
Šios 624 ir 626 straipsniuose nustatytos normos taikomos nesant priešingų nuostatų, ir šalys yra laisvos nuo jų nukrypti. Todėl šalys gali sudaryti teismo pasirinkimo susitarimą, kuriame būtų numatyta, jog bet kuris ginčas turi būti pradedamas tik konkrečiai nurodytuose pirmosios instancijos teismuose.
Tačiau taikomos kelios šio pagrindinio pasirinkimo laisvės principo išimtys.
Teisės aktuose nustatyti tam tikri atvejai, kuriais ieškovas pasirinkimo neturi. Šie atvejai daugiausia išvardyti Teismų kodekso 627–629 straipsniuose. Pavyzdžiai:
Net ir šiais atvejais vis tiek yra šiek tiek pasirinkimo laisvės. Teismų kodekso 630 straipsnyje nurodyta, kad kilus ginčui šalys gali susitarti nukrypti nuo šių teisinių nuostatų. Tačiau prieš kylant ginčui sudaryti visi tokie susitarimai yra niekiniai.
Tam tikrais atvejais, ypač – aprašytais Teismų kodekso 631–633 straipsniuose, vienas teismas turi išimtinę teritorinę jurisdikciją. Tada ieškovas neturi pasirinkimo, o teismo pasirinkimo susitarimo negalima sudaryti nei prieš kylant ginčui, nei jam kilus. Šie atvejai yra:
Kaip jau minėta, 624 ir 626 straipsniuose nustatytos normos taikomos nesant priešingų nuostatų, ir šalys gali nuo jų nukrypti. Šalys gali sudaryti teismo pasirinkimo susitarimą, kuriame būtų numatyta, jog bet kuris ginčas turi būti pradedamas tik konkrečiai nurodytuose pirmosios instancijos teismuose.
Teismų kodekso 627–629 straipsniuose nurodytais atvejais, prieš kylant ginčui, teismo pasirinkimo susitarimo sudaryti negalima. Tačiau pagal 630 straipsnį tokius susitarimus leidžiama sudaryti kilus ginčui.
Teismų kodekso 631–633 straipsniuose aprašytais atvejais teismo pasirinkimo susitarimo sudaryti neleidžiama.
Atsakymas į šį klausimą pateikiamas atsakyme į 1 ir 2 klausimus.
Atitinkami Teismų kodekso straipsniai: Federalinė viešoji teisingumo tarnyba
* spustelti Justice de A à Z / Justitie van A tot Z (Teisingumas nuo A iki Z);
* pasirinkti: Cours: compétence / Hoven: bevoegdheid (Teismai: jurisdikcija).
Pagalba norint rasti teritorinę jurisdikciją turintį teismą: Federalinė viešoji teisingumo tarnyba
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Civiliniame procese bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja iš civilinės teisės santykių kylančius ginčus ir kitus teisinius klausimus ir priima dėl jų sprendimus (Civilinio proceso kodekso (bulg. Grazhdanski protsesualen kodeks, GPK) 14 straipsnio 1 dalis). Kai kurie dideli provincijų teismai turi atskirus komercinių bylų skyrius ir atskirus baudžiamųjų bylų ir civilinių bylų skyrius.
Šios taisyklės išimtis sudaro ieškiniai dėl neteisėtais vykdomosios valdžios institucijų ir jų pareigūnų aktais, veiksmais arba neveikimu, padarytais vykdant administracinę veiklą arba susijusiais su administracinės veiklos vykdymu, fiziniams ar juridiniams asmenims padarytos žalos atlyginimo. Tokios bylos priklauso pirminei administracinių teismų jurisdikcijai – jie nagrinėja visas administracines bylas dėl administracinių aktų ir administracinių sutarčių sudarymo, pakeitimo, atšaukimo ar pripažinimo negaliojančiais ir apsaugos nuo neteisėtų administracijos veiksmų ir neveikimo, išskyrus bylas, priklausančias Vyriausiojo administracinio teismo (bulg. Varhoven administrativen sad) jurisdikcijai. Civilinės teisės srityje nėra įsteigta jokių kitų specializuotų teismų.
Pagal Bulgarijos teisę nusikaltimo auka gali pareikšti ieškinį dėl patirtos žalos atlyginimo ir civiliniame procese, ir kaltinamojo atžvilgiu vykdomame baudžiamajame procese. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese gali būti pareiškiamas ir kaltinamajam, ir kitiems asmenims, civiline tvarka atsakingiems už nusikalstama veika padarytą žalą. Reikėtų nepamiršti, kad teismas gali atsisakyti nagrinėti civilinį ieškinį baudžiamajame procese. Tokiu atveju nukentėjusysis gali pareikšti ieškinį ir ginti savo teises įprastame civiliniame procese.
Apylinkės teismas (bulg. rayonen sad) yra pagrindinis teismas, kurio pirminei jurisdikcijai priklauso civilinės bylos, nepriklausančios pirminei provincijos teismo jurisdikcijai (bulg. okrazhen sad) (GPK 103 straipsnis).
Pagal GPK 104 straipsnį provincijos teismų pirminei jurisdikcijai priklauso:
bylos dėl tėvystės nustatymo arba ginčijimo, įvaikinimo santykių nutraukimo, asmens pripažinimo neveiksniu ar neveiksnumo panaikinimo;
bylos dėl nuosavybės ar daiktinės teisės į turtą, jei ieškinio suma viršija 50 000 BGN;
civiliniai arba komerciniai ginčai dėl didesnės nei 25 000 BGN sumos (nebent ginčas susijęs su išlaikymo išmokomis, reikalavimu pagal darbo teisę arba neleistinų išlaidų išieškojimu);
nepriimtina, negaliojanti arba neteisinga įmonių registracija, kuri pagal įstatymą priklauso pirminei provincijų teismų jurisdikcijai;
bylos dėl reikalavimų, neatsižvelgiant į jų vertę, pridėtų prie vieno ieškinio, priskiriamo provincijos teismo jurisdikcijai, jei jie turi būti nagrinėjami taikant tą pačią procedūrą;
ginčai, kuriuos pagal kitus teisės aktus nagrinėja provincijos teismai.
Pagal Komercinės veiklos įstatymą (bulg. Targovski Zakon) pareikštus ieškinius, kuriais siekiama apginti įmonės partnerio teises, užginčyti įmonės akcininkų sprendimą, panaikinti įmonės steigimą, uždaryti įmonę arba iškelti nemokumo bylą, nagrinėja provincijos teismas, kurio jurisdikcijai priklauso įmonės registruota buveinė. Kompetentingas bankroto bylų teismas yra provincijos teismas, kurio jurisdikcijai prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo metu priklauso veiklos vykdytojo pagrindinė buveinė.
Administraciniai teismai turi pirminę jurisdikciją nagrinėti bylas dėl neteisėtais administracinių institucijų ir pareigūnų aktais, veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo.
Baudžiamajame procese pareikštą civilinį ieškinį nagrinėja teismas, kurio jurisdikcijai priklauso padaryta nusikalstama veika.
Ieškiniai turėtų būti pareiškiami teisme, turinčiame jurisdikciją apylinkėje (bulg. rayon), kurioje yra atsakovo gyvenamoji vieta, registruota buveinė ar pagrindinė buveinė.
Ieškiniai juridiniams asmenims turi būti pareiškiami teisme, kurio jurisdikcijai priklauso juridinio asmens registruota buveinė. Ginčuose, kylančiuose iš tiesioginių santykių su juridinių asmenų skyriais ar padaliniais, ieškiniai taip pat gali būti pareiškiami teisme, kurio jurisdikcijai priklauso minėtų skyrių ar padalinių vieta.
Ieškiniai valstybės ir vyriausybės institucijoms, įskaitant jų skyrius ir padalinius, turi būti pareiškiami teisme, kurio jurisdikcijoje atsirado teisiniai santykiai, dėl kurių kilo ginčas. Jeigu teisiniai santykiai atsirado užsienyje, ieškinys turi būti pareiškiamas Sofijos kompetentingame teisme.
Žinomo adreso neturinčiam asmeniui ieškinys turi būti pareiškiamas teisme, kurio jurisdikcijai priklauso asmens advokato ar teisinio atstovo gyvenamoji vieta, o jeigu tai neįmanoma, tada ieškinys turi būti pareiškiamas teisme, kurio jurisdikcijai priklauso ieškovo gyvenamoji vieta. Tas pats taikoma, jei atsakovas gyvena ne Bulgarijoje. Jeigu ieškovas taip pat negyvena Bulgarijoje, ieškinys turi būti pareiškiamas Sofijos kompetentingame teisme.
Ieškiniai nepilnamečiui arba neveiksniam asmeniui turi būti pareiškiami teisme, kurio jurisdikcijai priklauso asmens teisinio atstovo gyvenamoji vieta.
Ieškiniai dėl paveldėjimo, visiško arba dalinio testamento atšaukimo, palikimo padalijimo arba savanoriško padalijimo panaikinimo turi būti pareiškiami pagal palikimo atsiradimo vietą. Jei miręs asmuo yra Bulgarijos pilietis, tačiau palikimas atsiranda ne Bulgarijoje, ieškinys turi būti pareiškiamas teisme, kurio jurisdikcijai priklauso mirusiojo paskutinė gyvenamoji vieta Bulgarijoje arba jo turto buvimo vieta.
Ieškinys, kuriuo siekiama sutartimi grindžiamo finansinio reikalavimo įvykdymo, turi būti pareiškiamas teisme, kurio jurisdikcijai priklauso esama atsakovo gyvenamoji vieta.
Išlaikymo reikalavimai taip pat gali būti pateikiami teisme, kurio jurisdikcijai priklauso ieškovo gyvenamoji vieta.
Darbuotojai taip pat gali pareikšti ieškinį darbdaviui savo nuolatinės darbo vietos teisme.
Užsienio asmenų, įmonių ar bendrųjų įmonių, kurių registruota buveinė yra Bulgarijoje, ir joms Bulgarijoje dirbančių užsienio darbuotojų darbo teisės ginčai priklauso darbdavio registruotos buveinės vietos teismų jurisdikcijai, nebent šalys susitarė kitaip.
Darbo teisės ginčai tarp Bulgarijos pilietybę turinčių darbuotojų, dirbančių Bulgarijos darbdaviams užsienyje, priklauso Sofijos teismų jurisdikcijai, jei byla iškeliama darbdaviui, o jei byla iškeliama darbuotojui – darbuotojo gyvenamosios vietos Bulgarijoje teismų jurisdikcijai.
Ieškinys dėl neteisėtos žalos gali būti pareiškiamas teismuose, kurių jurisdikcijos teritorijoje atsirado žala.
Ieškinys skirtingų teisminių apylinkių atsakovams arba ieškinys dėl turto, esančio daugiau negu vienoje teisminėje apylinkėje, ieškovo pasirinkimu gali būti pareiškiamas vienos iš tų apylinkių teisme.
Ieškiniai dėl daiktinių teisių į turtą, bendrąja nuosavybe priklausančio turto padalijimo arba nekilnojamojo turto ribų nustatymo ar nuosavybės teisių į jį atkūrimo turi būti pareiškiami turto buvimo vietos teismuose. Ieškiniai dėl akto, kuriuo patvirtinamos daiktinės teisės į turtą arba kuriuo siekiama atskirti, panaikinti arba pripažinti negaliojančiu aktą dėl nekilnojamojo turto, taip pat turi būti pareiškiami teisme, kurio jurisdikcijai priklauso minėtas turtas.
Vartotojų ieškiniai ir ieškiniai vartotojams turi būti pareiškiami teisme, kurio jurisdikcijai priklauso vartotojo gyvenamoji vieta, o jeigu vartotojas gyvenamosios vietos šiuo metu neturi, tada – teisme, kurio jurisdikcijai priklauso nuolatinė vartotojo gyvenamoji vieta.
Žalą patyrusio asmens ieškiniai draudikui, Garantijų fondui (bulg. Garantsionen fond) ir Nacionaliniam Bulgarijos transporto priemonių draudikų biurui (Natsionalno byuro na balgarskite avtomobilni zastrahovateli) dėl kompensacijos pagal Draudimo kodeksą (Kodeks za zastrahovaneto) turi būti pareiškiami teisme, kurio jurisdikcijai draudžiamojo įvykio metu priklausė ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta arba registruota buveinė arba kurio jurisdikcijai priklauso draudžiamojo įvykio vieta.
Ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo turi būti pareikštas tuo pačiu metu nagrinėti baudžiamajame procese, teisme, kuriame yra pateikti kaltinimai.
Iš esmės įstatymais nustatytos jurisdikcijos šalys tarpusavio susitarimu pakeisti negali.
Tačiau turtinio ginčo šalys gali nukrypti nuo teritorinės jurisdikcijos taisyklių, pasirašydamos susitarimą, pagal kurį jurisdikcija suteikiama konkrečiam teismui. Vis dėlto tai neįmanoma, jei ieškinys pareiškiamas dėl teisių į nekilnojamąjį turtą, bendrąja nuosavybe priklausančio turto padalijimo, nekilnojamojo turto ribų nustatymo ar nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo, akto, kuriuo patvirtinamos daiktinės teisės į turtą, arba nekilnojamojo turto akto atskyrimo, panaikinimo arba paskelbimo negaliojančiu, ir tokiais atvejais teisės aktuose nustatyta, kuris teismas turi teritorinę jurisdikciją.
Kai ieškiniai yra susiję su vartotojų apsauga arba darbo teise, šalių susitarimai dėl jurisdikcijos galioja tik tuo atveju, jeigu jie buvo pasirašyti po to, kai kilo ginčas.
Turtinio ginčo šalys gali susitarti spręsti bylą arbitraže, išskyrus atvejus, kai ji susijusi su daiktinėmis teisėmis arba nekilnojamuoju turtu, išlaikymo išmokomis arba darbo teise. Siekdamos iškelti arbitražo bylą, visos dalyvaujančios šalys turi sudaryti specialų procedūrinį susitarimą (bulg. arbitrazhno sporazumenie arba arbitražinį susitarimą). Arbitražo teismas gali naudotis visais atitinkamais tarptautinės teisės šaltiniais ir specialiuoju Bulgarijos teisės šaltiniu: Įstatymu dėl tarptautinių prekybos ginčų arbitražo (bulg. Zakon za mezhdunarodniya targovski arbitrazh).
Remiantis Įstatymu dėl tarptautinių prekybos ginčų arbitražo, arbitražo susitarimas reiškia, kad visos dalyvaujančios šalys prašo arbitražo teismo išspręsti visus arba kai kuriuos tarp jų dėl konkrečių sutartinių ar nesutartinių santykių galinčius kilti arba kilusius ginčus. Susitarimas gali būti sudaromas kaip kitoje sutartyje numatyta arbitražinė išlyga arba kaip atskiras susitarimas. Arbitražo susitarimas turi būti sudaromas raštu. Arbitražo teismas gali būti nuolatinis arba sudarytas konkrečiam ginčui išspręsti. Arbitražo teismas gali posėdžiauti ne Bulgarijoje, jei viena iš šalių yra įsikūrusi ne Bulgarijoje arba jeigu pagal įstatus jos verslo vieta arba centrinė vadovybė yra ne Bulgarijoje.
Vieninteliai specializuoti Bulgarijos teismai, turintys jurisdikciją civilinės teisės ginčams, yra administraciniai teismai.
Ieškiniai vykdomosios valdžios institucijoms dėl žalos atlyginimo gali būti pareiškiami administraciniame teisme, kurio jurisdikcijai priklauso žalos atsiradimo vieta arba žalą patyrusios šalies gyvenamoji vieta arba registruota buveinė, o kai tokie ieškiniai sujungiami siekiant užginčyti patį administracinį aktą, jie turi būti pareiškiami teisme, kurio jurisdikcijai priklauso apelianto gyvenamoji vieta arba registruota buveinė (Administracinio proceso kodekso (bulg. Administrativno protsesualen kodeks) 133 straipsnio 5 dalis).
Visos administracinės bylos yra teismingos administraciniams teismams, išskyrus bylas, priklausančias Vyriausiojo administracinio teismo jurisdikcijai. Vyriausiasis administracinis teismas turi pirminę jurisdikciją, jei norima ginčyti viešosios valdžios institucijos, išskyrus savivaldybės tarybą, išleistą potvarkį, Ministrų Tarybos, ministro pirmininko, jo pavaduotojo arba ministro išleistą potvarkį, Aukščiausiosios teismų tarybos sprendimą, Bulgarijos Nacionalinio Banko išleistą potvarkį arba kitą potvarkį, kurio atžvilgiu, vadovaujantis teisės aktais, pirminę jurisdikciją turi Vyriausiasis administracinis teismas.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Čekijos civilinėje teisėje nėra procesinių taisyklių, kuriomis konkrečių rūšių byloms spręsti būtų skiriami specializuoti teismai. Civilinėse bylose bendrosios kompetencijos teismas iš esmės turi jurisdikciją spręsti visų civilinės teisės sričių ginčus. Materialinės teisės požiūriu šios sritys apibrėžiamos taip: civiliniuose teismo procesuose teismai nagrinėja ir sprendžia ginčus ir kitus teisinius atvejus, kylančius iš privatinės teisės santykių (Įstatymo Nr. 99/1963 Coll., Civilinio proceso kodekso su pakeitimais 7 straipsnio 1 dalis). Be to, 2014 m. sausio 1 d. Čekijos Respublikoje įsigaliojo naujas įstatymas, Įstatymas Nr. 292/2013 Coll. dėl specialaus teismo proceso. Pagal šį įstatymą teismai nagrinėja ir sprendžia šiame įstatyme išdėstytus teisinius klausimus.
Tam tikrais atvejais specialiaisiais teisės aktais įgaliojimai spręsti civilinės teisės klausimus skiriami administracinėms institucijoms. Vis dėlto šiuo atveju administracinės institucijos sprendimą vėliau visada gali peržiūrėti civilinių bylų teismas, vykdydamas procesą pagal Įstatymo Nr. 99/1963 Coll, Civilinio proceso kodekso, su pakeitimais Penktąją dalį (244 ir tolesni straipsniai).
Čekijos Respublikoje pirmosios instancijos civilinių bylų teismai yra apylinkių teismai (okresní soud) ir apygardų teismai (krajský soud), o retais atvejais – Čekijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas (Nejvyšší soud České republiky).
1. Apylinkių teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylas pirmąja instancija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose konkrečiai numatyta, kad jurisdikcija priklauso apygardų teismams arba Čekijos Respublikos Aukščiausiajam Teismui.
2.
a) Pagal Įstatymą Nr. 99/1963 Coll. apygardų teismai turi jurisdikciją pirmąja instancija nagrinėti šias bylas:
b) Pagal Įstatymą Nr. 292/2013 Coll. apygardų teismai turi jurisdikciją pirmąja instancija nagrinėti šias bylas:
3. Čekijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas turi jurisdikciją pirmąja ir vienintele instancija nagrinėti bylas dėl užsienio teismų sprendimų, susijusių su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium, santuokos pripažinimu negaliojančia ir jos buvimo fakto nustatymu, pripažinimo, jeigu bent viena iš šalių yra Čekijos Respublikos pilietis, kaip numatyta Įstatymo Nr. 91/2012 Coll. dėl tarptautinės privatinės teisės 51 straipsnyje. Vis dėlto ši procedūra netaikoma pripažįstant kitų ES valstybių narių teismų sprendimus tais atvejais, kai taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, arba kai taikoma dvišalė arba daugiašalė sutartis, kurioje numatyta kitokia negu Čekijos teisės reglamentuojama procedūra.
Aukščiausiasis Teismas taip pat turi jurisdikciją bylose dėl užsienio teismų sprendimų, kuriais nustatoma ar paneigiama vaiko kilmė, pripažinimo, kaip numatyta Įstatymo Nr. 91/2012 Coll. dėl tarptautinės privatinės teisės 55 straipsnyje.
Aplinkybės tuo metu, kai pradedamas procesas, yra lemiamas veiksnys nustatant dalykinę jurisdikciją (žr. klausimą Nr. 2.1) ir teritorinę jurisdikciją. Bet koks vėlesnis šių aplinkybių pasikeitimas (pvz., atsakovo gyvenamosios vietos pasikeitimas) yra nesvarbus, išskyrus kelias išimtis (jurisdikcijos perkėlimas nagrinėjant bylas, susijusias su nepilnamečių priežiūra, globos teisėmis ir procesais dėl teisinio veiksnumo).
Pagal Įstatymo Nr. 99/1963, Civilinio proceso kodekso, 105 straipsnio 1 dalį teismui teritorinę jurisdikciją paprastai leidžiama peržiūrėti tik proceso pradžioje, kol bus baigtas parengiamasis procesas, arba jei parengiamasis procesas nerengiamas, iki kol byla bus pradėta nagrinėti iš esmės, t. y. kol ieškovas bus paragintas pateikti ieškinį pradiniame procese arba kol teismas priims nutartį tuo atveju, kai nutartis priimama nerengiant posėdžio. Vėliau teritorinę jurisdikciją galima peržiūrėti tik tuo atveju, jeigu neįvyko parengiamasis procesas ir šalis pareiškė prieštaravimą dėl vietos jurisdikcijos esant pirmai galimybei, kai tik įgijo teisę tai padaryti. Gali susiklostyti tokios aplinkybės, kad tam tikrose bylose teritorinę jurisdikciją turės keli teismai. Ieškovas gali pasirinkti bendrosios kompetencijos teismą ir teismus, paskirtus Įstatymo Nr. 99/1963 Coll., Civilinio proceso kodekso, 87 straipsnyje (pvz., pagal darbo vietą, o bylose dėl kompensacijos – pagal žalos padarymo vietą). Ieškovas sprendimą dėl teismo pasirinkimo turi priimti vėliausiai ieškinio pateikimo momentu – jurisdikciją turės teismas, kuriame pirmą kartą buvo pradėtas procesas.
Teritorinė jurisdikcija specifiniams teisiniams klausimams nagrinėti nustatoma pagal Įstatymą Nr. 292/2013 Coll. dėl specialaus teismo proceso.
Pagrindinės teritorinės jurisdikcijos taisyklės išdėstytos Įstatymo Nr. 99/1963 Coll., Civilinio proceso kodekso, 84–86 straipsniuose ir Įstatymo Nr. 292/2013 Coll. 4 skirsnyje. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad tam tikrais atvejais teritorinė jurisdikcija gali būti reglamentuojama tiesiogiai taikytinais ES teisės aktais, kurie yra viršesni už nacionalinės teisės aktus (žr. tam tikras Reglamento (EB) Nr. 44/2001, kuriuo reglamentuojama ne tik tarptautinė, bet ir teritorinė jurisdikcija, nuostatas), o tai reiškia, kad Čekijos teisės aktais nustatytos teritorinės jurisdikcijos taisyklės taikomos ne visada.
Pagrindinė Įstatymo Nr. 99/1963 Coll., Civilinio proceso kodekso, taisyklė – bendrosios kompetencijos teismas yra atsakovo bendrosios kompetencijos teismas. Bendrosios kompetencijos teismas visada yra apylinkės teismas. Kai jurisdikciją nagrinėti bylas pirmąja instancija turi apygardos teismas (žr. klausimą Nr. 2.1), teritorinė jurisdikcija priklauso apygardos, kurioje yra proceso šalies bendrosios kompetencijos (apylinkės) teismas, teismui. Jeigu ieškinys pateikiamas keliems atsakovams, teritorinę jurisdikciją turi bet kurio iš jų bendrosios kompetencijos teismas.
Fizinio asmens bendrosios kompetencijos teismas yra apylinkės, kurioje yra jo gyvenamoji vieta, teismas, o jeigu šalis gyvenamosios vietos neturi, tada tai yra teismas, kurio apylinkėje asmuo yra apsistojęs. Gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje asmuo gyvena ketindamas ten nuolat pasilikti (tokių vietų gali būti ne viena, tokiais atvejais bendrosios kompetencijos teismui galima priskirti visų tokių vietų teismus).
Verslą vykdančio fizinio asmens bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėjant bylas, kylančias iš verslo veiklos, yra apylinkės, kurioje yra asmens verslo vieta, teismas (verslo vieta yra į viešą registrą įrašytas adresas); jeigu asmuo verslo vietos neturi, tai yra apylinkės, kurioje yra jo gyvenamoji vieta, teismas, o jeigu šalis neturi gyvenamosios vietos – apylinkės, kurioje šalis yra, teismas.
Kriterijus juridinio subjekto bendrosios kompetencijos teismui nustatyti yra juridinio subjekto registruotoji būstinė (žr. Įstatymo Nr. 89/2012 Coll., Civilinio kodekso, 136–137 straipsnius.
Nemokumo patikėtinio, vykdančio savo pareigas, bendrosios kompetencijos teismas yra apylinkės, kurioje yra jo registruotoji būstinė, teismas.
Specialios taisyklės taikomos valstybės bendrosios kompetencijos teismui (teismui, kurio apylinkėje registruotąją būstinę turi valstybės organizacinis padalinys, turintis jurisdikciją pagal specialias teisines nuostatas, o jeigu teritorinę jurisdikciją turinčio teismo tokiu būdu nustatyti negalima – teismui, kurio apylinkėje atsirado aplinkybės, suteikiančios teisę į ieškinyje pateiktą reikalavimą), savivaldybės bendrosios kompetencijos teismui (teismui, kurio apylinkėje yra savivaldybė) ir aukštesniojo teritorinio savivaldos subjekto bendrosios kompetencijos teismui (teismui, kurio apylinkėje yra to teritorinio savivaldos subjekto administracinių įstaigų registruotosios būstinės).
Jeigu atsakovas, būdamas Čekijos Respublikos pilietis, bendrosios kompetencijos teismo neturi arba neturi bendrosios kompetencijos teismo Čekijos Respublikoje, jurisdikciją turi teismas, kurio apylinkėje buvo paskutinė žinoma atsakovo gyvenamoji vieta Čekijos Respublikoje. Turtines teises asmens, neturinčio kito kompetentingo teismo Čekijos Respublikoje, atžvilgiu gali įgyvendinti teismas, kurio apylinkėje yra asmens turtas.
Ieškinys (prašymas pradėti procesą) prieš užsienio asmenį gali būti pateikiamas teismui, kurio apylinkėje Čekijos Respublikoje yra užsienio asmeniui priklausantis objektas arba objekto organizacinis padalinys.
Įstatymo Nr. 292/2013 Coll. dėl specialaus teismo proceso 4 straipsnio nuostatose teigiama, kad jurisdikcija nagrinėti bylą priklauso asmens, kurio interesais vykdomas procesas, bendrosios kompetencijos teismui, jeigu tame įstatyme nenumatyta kitaip. Nepilnamečio, neturinčio visiško veiksnumo, bendrosios kompetencijos teismas yra apylinkės, kurioje yra tėvų susitarimu arba teismo sprendimu nustatyta arba kitų lemiamų aplinkybių nulemta nepilnamečio gyvenamoji vieta, teismas.
Egzistuoja ne tik atsakovo bendrosios kompetencijos teismo teritorinė jurisdikcija, bet ir kita speciali teritorinė jurisdikcija, kuri yra a) pasirinkta speciali teritorinė jurisdikcija (žr. toliau išdėstytą klausimą Nr. 2.2.2.1) ir b) išimtinė speciali teritorinė jurisdikcija (žr. toliau išdėstytą klausimą Nr. 2.2.2.2). Komercinėms byloms taip pat galimas prorogacijos susitarimas (žr. toliau išdėstytą klausimą Nr. 2.2.2.3).
Be to, pagal Įstatymo Nr. 292/2013 Coll. dėl specialaus teismo proceso 5 straipsnį, jeigu procese dėl teismo globos paskyrimo nepilnamečiui, bylose dėl globos teisių ir procese dėl veiksnumo pakinta jurisdikciją lemiančios aplinkybės, teismas turi teisę savo jurisdikciją perkelti kitam teismui, jeigu tai atitinka nepilnamečio, globėjo ar asmens, dėl kurio veiksnumo sprendžiama, interesą. Tačiau jurisdikcijos perkėlimas pagal šią dalį visada priklauso nuo to, kaip tai įvertina teismas.
Tai yra vadinamoji pasirinkta speciali teritorinė jurisdikcija, reglamentuojama Įstatymo Nr. 99/1963 Coll., Civilinio proceso kodekso, 87 straipsnyje. Ieškovas gali pasirinkti, ar ieškinį pateikti atsakovo bendrosios kompetencijos teisme, ar kitame teritorinę jurisdikciją turinčiame teisme. Vis dėlto reikia laikytis teritorinės jurisdikcijos taisyklių – jeigu jurisdikciją nagrinėti bylą pirmąja instancija turi apygardos teismas, ieškovas turi pateikti ieškinį apygardos teisme. Kai ieškinys pateikiamas teismui, ieškovas savo pasirinkimo keisti nebegali. Jeigu teritorinė jurisdikcija reglamentuojama tiesiogiai taikytinais ES teisės aktais, kurie yra viršesni už nacionalinės teisės aktus (žr. tam tikras Reglamento (EB) Nr. 44/2001, kuriuo reglamentuojama ne tik tarptautinė, bet ir teritorinė jurisdikcija, nuostatas), Čekijos teisės aktais nustatytos teritorinės jurisdikcijos taisyklės negali būti taikomos.
Vietoj atsakovo bendrosios kompetencijos teismo ieškovas gali pasirinkti teismą, kurio apylinkėje:
Tai yra vadinamoji pasirinkta speciali teritorinė jurisdikcija, reglamentuojama Įstatymo Nr. 99/1963 Coll., Civilinio proceso kodekso, 88 straipsnyje ir tam tikromis Įstatymo Nr. 292/2013 dėl specialaus teismo proceso nuostatomis. Jeigu tam tikroms byloms nustatyta privaloma išimtinė jurisdikcija, teritorinė jurisdikcija negali būti nustatoma pagal atsakovo bendrosios kompetencijos teismą arba pagal pasirinktą teismą.
Jeigu teritorinė jurisdikcija reglamentuojama tiesiogiai taikytinais ES teisės aktais, kurie yra viršesni už nacionalinės teisės aktus (žr. tam tikras Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, kuriuo reglamentuojama ne tik tarptautinė, bet ir teritorinė jurisdikcija, nuostatas), Čekijos teisės aktais nustatytos teritorinės jurisdikcijos taisyklės negali būti taikomos.
Pagal Įstatymo Nr. 99/1963 Coll., Civilinio proceso kodekso, 88 straipsnį išimtinė teritorinė jurisdikcija visų pirma privaloma šiems procesams:
Įstatyme Nr. 292/2013 Coll. dėl specialaus teismo proceso speciali teritorinė jurisdikcija visų pirma numatyta šiems procesams:
Susitarti dėl kitokios teritorinės jurisdikcijos, negu numatyta įstatymais (vadinamasis prorogacijos susitarimas), pagal Įstatymo Nr. 99/1963 Coll., Civilinio proceso kodekso, 89a straipsnį šalys gali tik tada, kai tai susiję su bylomis dėl įmonių santykių, kylančių iš verslo veiklos, ir tik jeigu atitinkamai bylai (minėta pirmiau) pagal Įstatymo Nr. 99/1963 Coll., Civilinio proceso kodekso, 88 straipsnį nėra nustatyta išimtinė teritorinė jurisdikcija. Prorogacijos susitarimas turi būti sudarytas rašytine forma. Jeigu ieškovas pateikia ieškinį pasirinktam teismui ir remiamasi prorogacijos susitarimu, prie ieškinio turėtų būti pridėtas susitarimas (patikima forma – pageidautina originalas arba patvirtinta kopija), nors pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus tai nėra būtina sąlyga.
Čekijos Respublikoje specializuotų teismų nėra (žr. atsakymą į klausimą Nr. 1).
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Vokietijos teismų tarptautinė jurisdikcija nustatoma pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus arba savarankišką tarptautinę civilinio proceso teisę, prie kurios taip pat priskiriamos tarptautinės konvencijos. Šis klausimynas apima tik klausimus, kuriems taikoma nacionalinė jurisdikcija.
Civilinius ginčus Vokietijoje nagrinėja dviejų skirtingų sistemų teismai: civiliniai teismai (vok. Zivilgerichte) ir darbo teismai (vok. Arbeitsgerichte).
Darbo teismai turi jurisdikciją nagrinėti visus civilinius darbuotojų bei darbdavių ginčus ir socialinių partnerių ginčus. Kitos darbo teismų pareigos yra nustatytos Darbo teismų įstatymo (vok. Arbeitsgerichtsgesetz; toliau – ArbGG) 2 ir 2a straipsniuose. Pagal Darbo teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies antrą sakinį šie teismai taip pat turi jurisdikciją nagrinėti asmenų, kurių padėtis panaši į darbuotojų ir jų klientų padėtį, ginčus. Visi kiti civiliniai ginčai priklauso civilinių teismų jurisdikcijai, šie teismai bylas nagrinėja pagal bendrą jurisdikciją.
Pirmosios instancijos civiliniai teismai yra vietos teismai (vok. Amtsgerichte) ir regionų teismai (vok. Landgerichte).
1. Vietos teismai paprastai turi jurisdikciją nagrinėti civilinius ginčus, jeigu ginčo vertė neviršija 5 000 EUR, o regiono teismas neturi išimtinės jurisdikcijos (Teismų santvarkos įstatymo (vok. Gerichtsverfassungsgesetz; toliau – GVG) 23 straipsnio 1 dalis).
Vietos teismai taip pat turi išimtinę jurisdikciją toliau nurodytose bylose, nepaisant ginčo vertės (Teismų santvarkos įstatymo 23 ir 23a straipsniai).
Vietos teismai turi jurisdikciją nagrinėti ginčus, susijusius su reikalavimais, kylančiais iš gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, arba ginčus dėl tokių sutarčių sudarymo fakto (įstatymo 23 straipsnio 2 dalies a punktas).
Be to, vietos teismai turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti šeimos bylas ir paprastai turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti bylas ne ginčo tvarka (23a straipsnio 1 dalies pirmas sakinys, 1 dalies 1 ir 2 punktai).
Vietos teismai taip pat turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti kitas bylas, nurodytas Teismų santvarkos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies b−d ir g punktus.
2. Regionų teismai turi jurisdikciją pirmąja instancija nagrinėti visus civilinius ginčus, kurie nėra priskirti vietos teismų kompetencijai. Tai visų pirma yra bylos, kuriose ginčo vertė viršija 5 000 EUR.
Visų pirma, pagal įstatymo 71 straipsnio 2 dalį regionų teismai turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti šiuos ginčus, nepaisant ginčo vertės:
- reikalavimus mokesčių institucijoms, grindžiamus valstybės tarnybos teisės aktais,
- reikalavimus dėl neteisingos, klaidinančios viešojo kapitalo rinkos informacijos atskleidimo arba dėl viešojo kapitalo rinkos informacijos neatskleidimo, dėl neteisingos ar klaidinančios viešojo kapitalo rinkos informacijos naudojimo arba visuomenės neinformavimo, kad tokia atskleista viešojo kapitalo rinkos informacija yra neteisinga arba klaidinanti,
- ginčus dėl pirkėjo teisės teikti nurodymus ir iš to kylančio rangovo reikalavimo patikslinti atlyginimą pagal Civilinio kodekso (vok. Bürgerliches Gesetzbuch, BGB) 650a straipsnyje nurodytas statybos sutartis,
- reikalavimus, susijusius su valstybės pareigūnų atsakomybe.
Regionų teismuose gali būti įsteigiami komercinių bylų skyriai (Teismų santvarkos įstatymo 93 straipsnis). Šie skyriai, be kita ko, turi jurisdikciją nagrinėti įmonėms pareikštus civilinės teisės ieškinius ir ginčus, susijusius su įstatymais, kuriais reglamentuojami čekiai ir įsakomieji vekseliai. Teismų santvarkos įstatymo 95 straipsnyje pateikiamas išsamus komercinių bylų skyrių jurisdikcijai priklausančių bylų sąrašas. Pradiniame ieškinyje ieškovas turi pateikti prašymą, kad byla būtų nagrinėjama komercinių bylų skyriuje (įstatymo 96 straipsnio 1 dalis).
Vokietijoje pagal Civilinio proceso kodekse (vok. Zivilprozessordnung, ZPO) (12–18 straipsniai) nustatytą bendrą jurisdikcijos taisyklę teritorinė jurisdikcija nustatoma pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, teritorinė jurisdikcija nustatoma pagal apsistojimo vietą Vokietijoje, o jeigu tokia vieta nėra žinoma, − pagal paskutinę jų žinomą nuolatinę gyvenamąją vietą (ZPO 16 straipsnis). Jeigu tai juridinis asmuo, teritorinė jurisdikcija nustatoma pagal jo registruotos buveinės vietą (ZPO 17 straipsnis).
Tam tikrų rūšių reikalavimų atveju ieškovas gali pasirinkti specialią, bet ne išimtinę jurisdikciją, kuri skiriasi nuo jurisdikcijos pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Toliau pateikiami kai kurie pavyzdžiai.
* Iš sutartinių santykių kylantys ginčai ir ginčai dėl sutarties sudarymo fakto taip pat gali būti pateikiami spręsti vietos, kurioje turi būti įvykdyta ginčijama prievolė, teismui (konkreti jurisdikcija pagal vykdymo vietą, Civilinio proceso kodekso 29 straipsnio 1 dalis). Susitarimas dėl sutarties vykdymo vietos procesiniu požiūriu svarbus tik tuo atveju, jeigu susitariančiosios šalys priklauso asmenų, turinčių teisę pagal Civilinio proceso kodekso 38 straipsnio 1 dalį sudaryti susitarimus dėl jurisdikcijos, kategorijai, žr. 2.2.2.3 klausimą.
Sąvoka „sutartiniai santykiai“ taikoma visoms prievolių teisėje reglamentuotoms sutartims, nepaisant prievolės rūšies. Ši nuostata mutatis mutandis taikoma tais atvejais, kai jurisdikciją turi darbo teismai.
* Jeigu ieškiniai kyla dėl civilinės atsakomybės už neteisėtus veiksmus, jurisdikciją taip pat turi neteisėto veiksmo įvykdymo vietos teismas (Civilinio proceso kodekso 32 straipsnis).
* Pagal Kelių eismo įstatymo (vok. Straßenverkehrsgesetz, StVG) 20 straipsnį teismas, kurio veiklos teritorijoje įvyko įvykis, dėl kurio buvo patirta žalos, pvz., eismo įvykis, taip pat turi jurisdikciją nagrinėti pagal šį įstatymą pareikštus reikalavimus.
* Nusikalstamos veikos auka baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gali teismui, kuriame buvo pareikšti kaltinimai, pateikti prašymus, kuriais siekiama apginti dėl nusikalstamos veikos padarymo kylančius finansinius reikalavimus (baudžiamųjų bylų sujungimas pagal Baudžiamojo proceso kodekso (vok. Strafprozessordnung, StPO) 403 ir 404 straipsnius).
* Teritorinė jurisdikcija santuokos nutraukimo bylose reglamentuota Įstatymo dėl proceso šeimos bylose ir ne ginčo tvarka nagrinėjamose bylose (Gesetz über das Verfahren in Familiensachen und in den Angelegenheiten der freiwilligen Gerichtsbarkeit, FamFG) 122 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, teritorinė jurisdikcija priklauso tik šeimos bylų teismui (vok. Familiengericht, tai – vietos teismo skyrius), kurio veiklos teritorijoje vienas iš sutuoktinių kartu su visais sutuoktinių nepilnamečiais vaikais turi savo įprastą gyvenamąją vietą (tai yra faktinis jų gyvenimo centras). Jei pradėjus nagrinėti bylą, pvz., įteikus prašymą, tokios įprastos gyvenamosios vietos, kurioje gyventų visi nepilnamečiai sutuoktinių vaikai, nėra, išimtinė jurisdikcija priklauso šeimos bylų teismui, kurio veiklos teritorijoje vienas iš sutuoktinių nuolat gyvena kartu kai kuriais sutuoktinių nepilnamečiais vaikais, jei nė vienas iš sutuoktinių vaikų nuolat negyvena su kitu sutuoktiniu.
Jeigu jurisdikcijos negalima nustatyti pagal minėtą taisyklę, išimtinė jurisdikcija priklauso šeimos bylų teismui, kurio veiklos teritorijoje sutuoktiniai turėjo savo paskutinę įprastą bendrą gyvenamąją vietą, jeigu pradėjus nagrinėti bylą vienas iš sutuoktinių vis dar nuolat joje gyvena (žr. pirmiau). Jeigu ir šiuo atveju jurisdikcijos negalima nustatyti, tuomet atsižvelgiama į kitos šalies įprastą gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, kai tokios gyvenamosios vietos Vokietijoje nėra. Tokiu atveju atsižvelgiama į ieškovo įprastą gyvenamąją vietą.
Jeigu ir pagal šią taisyklę jurisdikcijos negalima nustatyti, išimtinę jurisdikciją turi Berlyno-Šenebergo vietos teismo šeimos bylų teismas.
* Teritorinė jurisdikcija išlaikymo bylose reglamentuota Įstatymo dėl proceso šeimos bylose ir ne ginčo tvarka nagrinėjamose bylose 232 straipsnyje. Teismas, kuriame pirmąja instancija nagrinėjami arba buvo nagrinėjami su santuoka susiję ieškiniai, turi išimtinę jurisdikciją spręsti klausimus dėl išlaikymo sutuoktiniams ir vaikams, kol šie ieškiniai nagrinėjami.
Jei su santuoka susijęs ieškinys nebenagrinėjamas, teismui, veikiančiam veiklos teritorijoje, kurioje vaikas arba vienas iš nepilnamečio vaiko tėvų, turintis įgaliojimus veikti jo vardu, turi savo įprastą gyvenamąją vietą, priklauso išimtinė jurisdikcija nagrinėti bylas dėl nepilnamečio ar jam lygiaverčio vaiko išlaikymo. Ši taisyklė netaikoma, jei vaiko arba vieno iš tėvų įprasta gyvenamoji vieta yra užsienyje.
Visoms kitoms išlaikymo byloms (dėl sutuoktinių ar vaikų išlaikymo, kuriam netaikomos pirmiau nurodytos nuostatos, taip pat dėl anūkų, tėvų ar vienišų motinų išlaikymo) toliau taikomos bendrosios nuostatos, t. y. pirmenybė teikiama jurisdikcijai pagal kitos šalies įprastą gyvenamąją vietą). Kai kuriais ypatingais atvejais yra galimybė pasirinkti jurisdikciją pagal Įstatymo dėl proceso šeimos bylose ir ne ginčo tvarka nagrinėjamose bylose 232 straipsnio 3 dalies antrą sakinį.
* Bylose dėl tėvų pareigų ir teisės bendrauti su vaiku ta pati taisyklė taikoma pagal įstatymo 152 straipsnį, pvz., jei nagrinėjama byla dėl santuokos nutraukimo, tas teismas turi jurisdikciją. Jei jokia su santuoka susijusi byla nenagrinėjama, atsižvelgiama į vaiko įprastą gyvenamąją vietą. Nustatant jurisdikciją atsižvelgiama į tą datą, kurią byla perduodama nagrinėti teismui.
Kai įstatyme aiškiai nurodyta, kad teritorinė jurisdikcija yra išimtinė jurisdikcija, jai suteikiama pirmenybė prieš visų kitų rūšių jurisdikciją, t. y. ieškinį galima pareikšti (kad jis būtų priimtinas) tik išimtinę jurisdikciją turinčiame teisme. Išimtinės jurisdikcijos vietos daugiausiai nustatytos Civilinio proceso kodekse, tačiau taip pat nustatytos ir specialiuose įstatymuose (pvz., Įstatymo dėl proceso šeimos bylose ir ne ginčo tvarka nagrinėjamose bylose 122 straipsnyje).
Jeigu byla yra susijusi su žeme arba lygiaverte teise (pvz., paveldima užstatymo teise), išimtinė jurisdikcija tam tikrais atvejais priklauso teismui, kurio veiklos teritorijoje yra nekilnojamasis turtas; ši taisyklė taip pat taikoma byloms, susijusioms su nekilnojamojo turto nuosavybe arba suvaržymais, ginčams dėl tokių suvaržymų panaikinimo, ieškiniams dėl valdymo teisių, ginčams dėl žemės sklypų ribų ir ieškiniams dėl padalijimo (Civilinio proceso kodekso 24 straipsnis).
Kilus ginčams dėl patalpų nuomos sutarčių arba tokių sutarčių sudarymo fakto, išimtinė jurisdikcija priklauso teismui, kurio veiklos teritorijoje yra nuomojamos patalpos (Civilinio proceso kodekso 29a straipsnio 1 dalis). Vis dėlto ši nuostata netaikoma laikinai naudojamų gyvenamųjų patalpų (svečių namų, viešbučio kambarių ir t. t.), atskiriems asmenims skirtų įrengtų patalpų arba tarnybinių namų ir patalpų nuomai (29a straipsnio 2 dalis).
Bylose prieš Vokietijoje veikiančios gamyklos savininką, kuriose dėl poveikio aplinkai pareikštas reikalavimas atlyginti žalą, išimtinė jurisdikcija priklauso teismui, kurio veiklos teritorijoje gamykla sukėlė poveikį aplinkai (32a straipsnis).
Ieškinių dėl žalos atlyginimo dėl neteisingos, klaidinančios viešojo kapitalo rinkos informacijos atskleidimo arba dėl viešojo kapitalo rinkos informacijos neatskleidimo visuomenei, arba dėl sutarties, sudarytos pagal pasiūlymą pagal Vertybinių popierių pirkimo ir įmonių perėmimo įstatymą (vok. Wertpapiererwerbs- und Übernahmegesetz) išimtinę jurisdikciją turi atitinkamo emitento, atitinkamo kitų kapitalo investicijų siūlytojo arba tikslinės įmonės registruotos buveinės vietos teismas, jei registruota buveinė yra Vokietija, o skundas, be kita ko, yra adresuotas emitentui, siūlytojui ar tikslinei įmonei (32b straipsnis).
Skolos išieškojimo bylose (taikant mokėjimo įsakymo procedūrą (vok. Mahnverfahren) išimtinė jurisdikcija priklauso vietos teismui, kuris turi bendrą jurisdikciją dėl pareiškėjo, kitaip tariant, vietos, kurioje yra pareiškėjo gyvenamoji vieta arba, jei pareiškėjas yra juridinis asmuo, – jo registruota buveinė, teismui (Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys). Jei pareiškėjas Vokietijoje neturi vietos, pagal kurią taikoma bendra jurisdikcija, išimtinę jurisdikciją turi Vedingo vietos teismas Berlyne. Ši taisyklė taip pat taikoma tuo atveju, jei kituose teisės aktuose nenustatyta kita išimtinė jurisdikcija.
Vykdymo bylose išimtinė jurisdikcija priklauso vietos teismui, kurio veiklos teritorijoje turi būti atliekami arba buvo atlikti vykdymo veiksmai (Civilinio proceso kodekso 764 straipsnio 2 dalis ir 802 straipsnis). Vykdant reikalavimus ir kitas nuosavybės teises jurisdikciją turi skolininko gyvenamosios vietos teismas (828 straipsnio 2 dalis). Priverstinio pardavimo aukcione atveju arba priverstinio žemės administravimo atveju išimtinė teritorinė vykdančiojo teismo jurisdikcija priklauso vietos teismui, kurio veiklos teritorijoje yra žemė (Priverstinio pardavimo aukcione ir administravimo įstatymo (vok. Gesetz über die Zwangsversteigerung und die Zwangsverwaltung (ZVG)) 1 straipsnio 1 dalis ir 146 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 802 ir 869 straipsniai).
Jei trečioji šalis teigia, kad ji turi teisę, dėl kurios neleidžiama perleisti daikto, kuriam taikomi priverstinio vykdymo veiksmai, išimtinę jurisdikciją turi teismas, kurio veiklos teritorijoje atliekami priverstinio vykdymo veiksmai (Civilinio proceso kodekso 771 straipsnis).
Bylas pirmąja instancija nagrinėjantis teismas (vok. Prozessgericht des ersten Rechtszugs) turi jurisdikciją užtikrinti veiksmų vykdymą, sutikimą su veiksmais ir nepateisinamų veiksmų atveju – veiksmų nutraukimą ir susilaikymą nuo jų (Civilinio proceso kodekso 894, 895, 888, 890 straipsniai). Bylas pirmąja instancija nagrinėjantis teismas taip pat turi jurisdikciją nagrinėti ieškinius, kuriuose pareiškiamas prieštaravimas dėl sprendimu nustatyto reikalavimo (Civilinio proceso kodekso 767 straipsnis).
a) Susitarimai
Civilinio proceso kodekse numatyta galimybė sudaryti susitarimus dėl jurisdikcijos pasirinkimo. Pagal kodekso 38 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas, kuris neturi jurisdikcijos per se, gali ją įgyti dėl aiškaus arba numanomo šalių susitarimo, jei šalys yra įmonės, viešosios teisės reglamentuojami juridiniai asmenys arba viešojoje teisėje numatyti specialieji fondai. Konkrečiam pirmosios instancijos teismui jurisdikciją taip pat galima suteikti, jeigu bent viena iš susitariančiųjų šalių nepriklauso įprastai kurio nors Vokietijos teismo jurisdikcijai (Civilinio proceso kodekso 38 straipsnio 2 dalis). Pastaruoju atveju susitarimas turi būti sudarytas raštu arba, jeigu sudaromas žodžiu, vėliau turi būti patvirtinamas raštu. Jeigu viena iš šalių priklauso įprastai Vokietijos teismo jurisdikcijai, bet kurioje su jurisdikcijos pasirinkimu susijusioje sąlygoje, kai ji susijusi su Vokietija, būtina nurodyti to teismo arba specializuoto teismo, kurio jurisdikcija nagrinėti bylą nustatyta, pavadinimą.
Pagal Civilinio proceso kodekso 38 straipsnio 3 dalį susitarimas dėl jurisdikcijos pasirinkimo yra priimtinas tik tuo atveju, jeigu jis aiškiai ir rašytine forma buvo sudarytas kilus ginčui arba siekiant atsižvelgti į galimybę, kad būsimas atsakovas po sutarties sudarymo perkels savo adresą arba įprastą gyvenamąją vietą į užsienį, arba kad pradėjus nagrinėti bylą būsimo atsakovo adresas arba įprasta gyvenamoji vieta nebus žinoma.
Susitarimas dėl jurisdikcijos pasirinkimo visada turi būti susijęs su konkrečiais teisiniais santykiais ir iš jų kylančiais teisiniais ginčais; priešingu atveju toks susitarimas negalioja (Civilinio proceso kodekso 40 straipsnio 1 dalis). Susitarimas dėl jurisdikcijos pasirinkimo taip pat nepriimtinas, jeigu jis yra susijęs su nefinansiniais reikalavimais, kurie priskiriami nagrinėti vietos teismui, nepaisant ginčo dalyko vertės. Susitarimo dėl jurisdikcijos pasirinkimo negalima sudaryti, jeigu pagal įstatymą yra nustatyta išimtinė jurisdikcija (40 straipsnio 2 dalis).
Galiojantis susitarimas dėl jurisdikcijos pasirinkimo teismams yra privalomas; atsakymas į klausimą, ar šalys susitarė dėl išimtinės jurisdikcijos, priklauso nuo susitarimo formuluotės.
b) Jurisdikcijos neginčijimas
Jurisdikcija taip pat gali būti suteikiama pirmosios instancijos teismui, jeigu atsakovas per žodinį pagrindinės bylos nagrinėjimą nepateikia argumentų dėl jurisdikcijos nebuvimo (Civilinio proceso kodekso 39 straipsnis). Bylą nagrinėjant vietos teisme ši teisinė pasekmė atsiranda tik tuomet, jeigu teismas atkreipia dėmesį į šį klausimą (504 straipsnis).
Vis dėlto jurisdikcijos negalima suteikti atsižvelgiant į tai, kad ji nebuvo ginčijama pagrindinėje byloje, jeigu susitarimas dėl jurisdikcijos pasirinkimo būtų nepriimtinas (žr. pirmiau, nefinansiniai ginčai ir išimtinė jurisdikcija).
Pagal Darbo teismų įstatymo (vok. Arbeitsgerichtsgesetz, ArbGG) 2–3 straipsnius darbo teismo specialioji jurisdikcija turi ypatumų ne tik dėl veiklos jurisdikcijos.
Taip pat reikia atsižvelgti į ypatumus dėl teritorinės jurisdikcijos. Bylose, kuriose priimamas Darbo teismų įstatymo 2 straipsnyje nurodytas sprendimas, pirmiausia remiamasi Civilinio proceso kodekso 12–40 straipsniuose nustatytomis bendrosiomis taisyklėmis (kodekso 46 straipsnio 1 dalis). Tačiau Darbo teismų įstatymo 48 straipsnio 1a dalyje nustatyta specialioji jurisdikcija (žr. 2.2.2.1) pagal darbo vietą; ieškinius taip pat galima pareikšti tokią jurisdikciją turinčiame teisme. Atsakyme į 2 klausimą nurodytos bendros taisyklės taikomos susitarimams dėl jurisdikcijos. Tačiau reikia pažymėti, kad tam tikrų ginčų atveju socialiniai partneriai pagal įstatymo 48 straipsnio 2 dalį turi teisę nustatyti teismo, kuris per se neturi teritorinės jurisdikcijos, jurisdikciją, nesilaikydami kodekso 38 straipsnio 2 ir 3 dalių.
Dėl bylų, kuriose priimama Darbo teismų įstatymo 2a straipsnyje nurodyta nutartis, įstatymo 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtinė jurisdikcija pagal įmonės veiklos vykdymo vietą arba registruotos buveinės vietą.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Civilinės bylos priklauso apskričių teismų (est. maakohus) kompetencijai. Apskričių teismai civilines bylas nagrinėja kaip pirmosios instancijos teismai. Civilinės bylos apima plačią sritį – ginčus, kylančius iš įvairių sutarčių ir prievolių, šeimos ir paveldėjimo klausimus, ginčus dėl turtinių teisių, klausimus, susijusius su įmonių ir ne pelno organizacijų veikla ir valdymu, bankrotų reikalus ir darbo teisės klausimus. Siekiant pradėti civilinę bylą apylinkės teismui turi būti pareikštas ieškinys. Teismui teikiamame ieškinyje turi būti nurodytas asmuo, kuriam pareiškiamas ieškinys, ieškinio dalykas, ieškinio pareiškimo priežastis (t. y. teisinis pagrindas) ir įrodymai ieškiniui pagrįsti.
Civilinio proceso eigą reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas.
Nors Estijoje nėra specializuotų teismų, prieš pasinaudojant teise kreiptis į teismus, tam tikri ginčai gali būti perduoti spręsti neteisminiams komitetams.
Pavyzdžiui, darbo ginčus gali spręsti darbo ginčų komitetas (est. töövaidluskomisjon). Darbo ginčų komitetas yra nepriklausoma ikiteisminė įstaiga, sprendžianti individualius darbo ginčus. Kreiptis į komitetą dėl teisių gynimo turi teisę ir darbuotojai, ir darbdaviai, jie neprivalo mokėti valstybinių rinkliavų. Ginčų sprendimo darbo ginčų komitete tvarką nustato darbo ginčų sprendimo įstatymas. Procesas darbo ginčų komitete nėra privaloma ikiteisminė procedūra. Įsiteisėjęs darbo ginčų komiteto sprendimas šalims yra privalomas. Į darbo ginčų komitetą galima kreiptis siekiant išspręsti šiuos iš darbo santykių kylančius ginčus: 1) darbo ginčą, kylantį iš darbuotojo ir Estijoje registruoto darbdavio arba Estijoje per filialą veikiančio užsienio darbdavio darbo santykių ir pasiruošimo tokiems darbo santykiams (individualus darbo ginčas); 2) darbo ginčą tarp Estijoje komandiruojamų darbuotojų ir jų darbdavio, kuris grindžiamas Įstatymu dėl Estijoje komandiruojamų darbuotojų darbo sąlygų 7 straipsnis (individualus darbo ginčas); 3) kolektyvinius darbo ginčus, kylančius dėl kolektyvinės sutarties vykdymo (kolektyvinis darbo ginčas). Darbo ginčų komitetas nesprendžia ginčų dėl žalos, kuri atsirado dėl žalos sveikatai, kūno sužalojimo ar mirties, kuriuos lėmė nelaimingas atsitikimas darbe arba profesinį liga, atlyginimo. Darbo ginčų komitetui pateiktame prašyme turėtų būti nurodytos su ginču susijusios aplinkybės. Pavyzdžiui, ginčijant darbo sutarties nutraukimą, turėtų būti nurodytas nutraukimo laikas ir priežastis. Reikia aprašyti šalių nesutarimo pobūdį, t. y. tai, ko darbuotojas ar darbdavys nepadarė arba ką neteisėtai padarė. Bet kokius teiginius ir reikalavimus reikės pagrįsti, todėl turėtų būti įtrauktos aplinkybės, pagrįstos dokumentiniais įrodymais (darbo sutartis, abipusiai susitarimai ar darbuotojo ir darbdavio korespondencija ir kt.), arba turėtų būti nurodyti kiti įrodymai ir liudytojai. Minėti dokumentiniai įrodymai, kuriais pagrindžiamas darbuotojo ar darbdavio reikalavimas, turėtų būti pateikti kartu su prašymu, kai šis teikiamas. Jeigu prašymą teikiantis asmuo mano, kad į posėdį reikia kviesti liudytoją, į prašymą turėtų būti įtrauktas liudytojo vardas, pavardė ir adresas. Reikalavimai, kylantys iš vartotojo ir prekiautojo sutarties, gali būti nagrinėjami vartotojų skundų komitete (est. tarbijavaidluste komisjon). Vartotojų ginčų sprendimo šiame komitete tvarka nustatoma Vartotojų apsaugos įstatymu. Vartotojų skundų komitetas kompetentingas spręsti nacionalinius ir tarpvalstybinius ginčus, kylančius iš vartotojų ir prekiautojų sutarčių, kai juos inicijuoja vartotojas, jeigu viena iš ginčo šalių yra prekiautojas, kuris yra įsisteigęs Estijos Respublikoje. Vartotojų ginčų komitetas taip pat kompetentingas spręsti ginčus, susijusius su netinkamo gaminio sukelta žala, jeigu nuostolius galima nustatyti. Jeigu nustatoma, kad nuostoliai buvo padaryti, tačiau negalima kiekybiškai nustatyti tikslios nuostolių sumos, pavyzdžiui, nepiniginių nuostolių arba ateityje atsirasiančių nuostolių atveju, kompensacijos sumą nustato teismas. Komitetas nesprendžia ginčų, susijusių su teikiamomis visuotinės svarbos neekonominėmis paslaugomis, viešosios teisės reglamentuojamų juridinių asmenų teikiamomis švietimo paslaugomis, sveikatos priežiūros specialistų pacientams teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, kuriomis siekiama įvertinti, išsaugoti ar atstatyti jų sveikatą, arba išrašyti, išduoti arba tiekti vaistus ir medicinos priemones. Komitetas taip pat nesprendžia ginčų, jeigu reikalavimai kyla dėl mirties, kūno sužalojimo ar žalos sveikatai, arba ginčų, kurių sprendimo tvarką nustato kiti įstatymai. Tokius ginčus sprendžia kompetentinga institucija arba teismas. Procesas vartotojų skundų komitete nėra privaloma ikiteisminė procedūra. Komiteto sprendimų nevykdančių prekiautojų sąrašas skelbiamas Vartotojų apsaugos ir techninio reguliavimo institucijos interneto svetainėje. Jeigu šalys nesutinka su komiteto sprendimu arba jo nevykdo, dėl to paties ginčo jos gali kreiptis į apskrities teismą.
Ginčai dėl išperkamosios nuomos gali būti sprendžiami išperkamosios nuomos komitete, tokių ginčų sprendimo tvarką nustato Išperkamosios nuomos ginčų sprendimo įstatymas(est. üürivaidluse lahendamise seadus) Išperkamosios nuomos komitetas gali būti įsteigtas kaip nepriklausoma vietos valdžios institucijos įstaiga, kuri sprendžia ginčus dėl išperkamosios nuomos. Išperkamosios nuomos komitetas nesprendžia ginčų dėl 3 200 EUR viršijančių finansinių reikalavimų. Procesas išperkamosios nuomos ginčų komitete nėra privaloma ikiteisminė procedūra. Įsigaliojus išperkamosios nuomos komiteto sprendimui šalys negali teismui reikšti to paties reikalavimo tuo pačiu pagrindu ir įsigaliojęs išperkamosios nuomos komiteto sprendimas šalims yra privalomas.
Norint sužinoti, kuris teismas kompetentingas nagrinėti bylą, svarbu žinoti jurisdikcijos principus. Jurisdikcija dalijama į tris sritis: 1) bendrąją jurisdikciją, priklausančią nuo asmens gyvenamosios vietos; 2) pasirenkamąją jurisdikciją; 3) išimtinę jurisdikciją (žr. 2.2 skirsnį).
Žemesnės ir aukštesnės instancijos teismai yra skirtingi, nes Estijos teismų sistemoje yra trys instancijos.
Apskričių teismai (est. maakohus), kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja visas civilines bylas. Įstatymu gali būti nustatyta, kad tam tikras bylas nagrinėja tik tam tikri apskričių teismai, jeigu taip pagreitinamas bylų nagrinėjimas arba procesas tampa veiksmingesnis kitais atžvilgiais.
Apygardos teismas (est. ringkonnakohus) persvarsto savo teritorinei jurisdikcijai priklausančių apskričių teismų priimtus sprendimus civilinėse bylose, kai pateikiami apeliaciniai skundai, kuriais apskundžiami sprendimai ir nutartys. Apygardos teismas taip pat nagrinėja kitas bylas, įstatymu priskirtas jo jurisdikcijai.
Aukščiausiasis Teismas (est. Riigikohus) kasacinių skundų pagrindu persvarsto apygardų teismų priimtus sprendimus civilinėse bylose ir nagrinėja apeliacinius skundus, kuriais apskundžiamos nutartys. Aukščiausiasis Teismas taip pat nagrinėja peticijas dėl galiojančių teismų sprendimų persvarstymo, įstatymo nustatytais atvejais skiria tinkamos kompetencijos teismą bylai nagrinėti ir nagrinėja kitas įstatymu jo jurisdikcijai priskirtas bylas. Aukščiausiasis Teismas yra ir Estijos Konstitucinis Teismas.
Bylą kaip pirmosios instancijos teismas pirmiausia nagrinėja ir sprendimą priima apskrities teismas. Jeigu asmuo mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas teisinės nuostatos pažeidimu, arba kad, atsižvelgiant į aplinkybes ir įrodymus, į kuriuos reikia atsižvelgti apeliaciniame procese, apeliaciniame procese reikia priimti kitokį sprendimą nei buvo priimtas pirmosios instancijos teisme, jis turi juridinę teisę teikti apeliacinį skundą aukštesnės instancijos, t. y. apygardos, teismui. Apygardos teismai yra antrosios instancijos teismai, todėl jie persvarsto apskričių ir administracinių teismų priimtus sprendimus – nagrinėja apeliacinius skundus ir apeliacinius skundus, kuriais apskundžiamos nutartys. Apygardos teismas civilines bylas sprendžia kaip kolegialus organas – apeliacinį skundą nagrinėja trijų teisėjų kolegija.
Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausia instancija. Aukščiausiasis Teismas kasacinių skundų pagrindu persvarsto apygardų teismų priimtus sprendimus civilinėse bylose ir nagrinėja apeliacinius skundus, kuriais apskundžiamos nutartys. Aukščiausiasis Teismas taip pat nagrinėja peticijas dėl galiojančių teismų sprendimų persvarstymo, įstatymo nustatytais atvejais skiria tinkamos kompetencijos teismą bylai nagrinėti ir nagrinėja kitas įstatymu jo jurisdikcijai priskirtas bylas. Kasacija reiškia tai, kad, remiantis teisiniais klausimais, apskundžiama neįsigaliojusi teismo nutartis, o aukštesniosios instancijos teismo nutartis persvarstoma iš naujo nevertinant faktų. Teismų sprendimų persvarstymas reiškia, kad, atsiradus naujų aplinkybių ir proceso šaliai padavus prašymą, yra iš naujo įvertinami jau įsigalioję sprendimai ir nutartys.
Apeliacinio proceso šalis gali apeliacine tvarka pateikti skundą Aukščiausiajam Teismui dėl apygardos teismo sprendimo, jeigu apygardos teismas iš esmės pažeidė proceso teisės normą arba neteisingai pritaikė materialinės teisės normą. Procese Aukščiausiajame Teisme proceso šalis tik per advokatą gali atlikti procesinius veiksmus ir teikti peticijas bei prašymus. Aukščiausiajame Teisme nagrinėjant peticiją proceso šalis pati arba per advokatą gali atlikti procesinius veiksmus ir teikti peticijas bei prašymus. Aukščiausiasis Teismas priima nagrinėti kasacinį skundą, jeigu kasacinis skundas atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus, buvo pateiktas laiku ir: jeigu:
1) apygardos teismas savo sprendime akivaizdžiai neteisingai pritaikė materialinės teisės normą ir dėl tokios normos neteisingo taikymo galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas;
2) priimdamas sprendimą apygardos teismas iš esmės pažeidė proceso teisės normą ir dėl to galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas.
Be to, Aukščiausiasis Teismas priima bylą nagrinėti, jeigu kasacinio skundo išnagrinėjimas turėtų esminę reikšmę siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir formuoti vienodą teismų praktiką arba toliau plėtoti teisę.
Jurisdikcija yra asmens teisė ir pareiga naudotis savo procesinėmis teisėmis konkrečiame teisme. Jurisdikcija yra bendroji, pasirenkamoji arba išimtinė.
Pagal bendrąją jurisdikciją nustatomas teismas, kuriam galima pareikšti ieškinius asmeniui ir kuriame galima atlikti kitus procesinius veiksmus asmens atžvilgiu, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad ieškinį pareikšti arba veiksmą atlikti galima kitame teisme.
Pagal pasirenkamąją jurisdikciją nustatomas kitas, ne bendrosios jurisdikcijos, teismas, kuriam taip pat galima pareikšti ieškinius asmeniui ir kuriame galima atlikti kitus procesinius veiksmus asmens atžvilgiu. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, turtinis ieškinys fiziniam asmeniui, vienodomis sąlygomis gali būti pareikštas teisme, kurio jurisdikcijai priklauso jo ilgesniojo laikotarpio gyvenamoji vieta. Jeigu asmuo gyvena užsienio valstybėje, turtinis ieškinys jam taip pat gali būti pareikštas teisme, kurio jurisdikcijai priklauso turto, dėl kurio teikiamas reikalavimas, buvimo vieta, arba teisme, kurio jurisdikcijai priklauso to asmens kito turto buvimo vieta.
Pagal išimtinę jurisdikciją nustatomas vienintelis teismas, į kurį galima kreiptis dėl civilinės bylos nagrinėjimo. Jurisdikcija bylose, kai paduodama peticija, yra išimtinė, išskyrus atvejus, kai įstatyme numatyta kitaip. Išimtinę jurisdikciją galima nustatyti, pavyzdžiui, pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą, juridinio asmens verslo vietą ir kt.
Ieškinys fiziniam asmeniui gali būti pareikštas teisme, kurio jurisdikcijai priklauso jo gyvenamoji vieta, o ieškinys juridiniam asmeniui – teisme, kurio jurisdikcijai priklauso to asmens registruota buveinė. Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma, ieškinys tam asmeniui gali būti pareikštas teisme, kurio jurisdikcijai priklauso paskutinė žinoma asmens gyvenamoji vieta.
Ieškinys užsienio valstybėje gyvenančiam Estijos Respublikos piliečiui, kuriam taikomas eksteritorialumas, arba užsienio valstybėje dirbančiam Estijos Respublikos piliečiui, kuris yra valstybės tarnautojas, gali būti pareikštas teisme, kurio jurisdikcijai priklauso paskutinė minėto asmens gyvenamoji vieta Estijoje. Jeigu asmuo gyvenamosios vietos Estijoje neturėjo, ieškinį jam galima pareikšti Harju apskrities teisme (est. Harju Maakohus). Ieškinį Estijos Respublikai ar vietos valdžios institucijai galima pareikšti teisme, kurio jurisdikcijai priklauso atitinkamos valstybės arba vietos valdžios institucijos registruota buveinė. Jeigu valstybės valdžios institucijos negalima nustatyti, ieškinys pareiškiamas Harju apskrities teisme. Jeigu negalima nustatyti vietos valdžios institucijos, ieškinys pareiškiamas teisme, kurio jurisdikcijai priklauso kaimo savivaldybės ar miesto valdžios buveinė.
Ieškovas taip pat gali pareikšti ieškinį Estijos Respublikai ir vietos valdžios institucijai teisme, kurio jurisdikcijai priklauso tokio ieškovo gyvenamoji vieta arba buveinė.
Įstatymo nustatytais atvejais galima pasirinkti kitą, ne bendrosios jurisdikcijos, teismą, kuriame taip pat galima pareikšti ieškinius asmeniui ir kuriame galima atlikti kitus procesinius veiksmus asmens atžvilgiu.
Jeigu byla vienu metu priklauso kelių Estijos teismų jurisdikcijai, peticijos pateikėjas turi teisę pasirinkti teismą, kuriam pateikti peticiją. Tokiais atvejais bylą nagrinėja teismas, kuris pirmas gavo peticiją.
Jeigu ieškinys pareiškiamas teisme, kurio jurisdikcijai priklauso atsakovo gyvenamoji vieta arba registruota buveinė, arba teisme, kuris turi išimtinę jurisdikciją, byla nagrinėjama teisme, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso atsakovo gyvenamoji vieta ar registruota buveinė arba vieta, pagal kurią nustatoma išimtinė jurisdikcija. Jeigu į to paties apskrities teismo teritorinę jurisdikciją, tačiau skirtingų teismo rūmų aptarnaujamose teritorijose, vis tiek patenka kelios vietos, pagal kurias nustatoma jurisdikcija, ieškovas pasirenka teismo rūmus, kuriuose bus nagrinėjama byla. Jeigu ieškovas jų nepasirenka, bylos nagrinėjimo vietą nustato teismas.
Tikslesnės teismų geografinės sritys ir paslaugų sritys nustatytos Teismų įstatyme.
Įstatymuose nustatytais atvejais jurisdikcija yra išimtinė. Pagal išimtinę jurisdikciją nustatomas vienintelis teismas, į kurį galima kreiptis dėl civilinės bylos nagrinėjimo.
1)Jurisdikcija pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą – ieškinys, kurio dalykai yra toliau nurodyti reikalavimai, pareiškiamas teisme, kurio jurisdikcijai priklauso nekilnojamojo turto buvimo vieta:
Ieškinys, susijęs su nekilnojamojo turto servitutu, nekilnojamojo turto įkeitimu arba pirmumo teise įsigyti, pareiškiamas teisme, kurio jurisdikcijai priklauso servitutu suvaržyto arba įkeisto nekilnojamojo turto buvimo vieta.
2) Reikalavimas nutraukti standartinių sąlygų taikymą – ieškinys, kuriuo siekiama nutraukti nesąžiningos standartinės sąlygos taikymą arba nutraukti ir atšaukti asmens, rekomenduojančio taikyti sąlygą, rekomendaciją (Prievolių teisės įstatymo 45 straipsnis), pareiškiamas teisme, kurio jurisdikcijai priklauso atsakovo verslo vieta, arba, jeigu jos nėra, teisme, kurio jurisdikcijai priklauso atsakovo gyvenamoji vieta arba registruota buveinė. Jeigu atsakovas Estijoje neturi verslo vietos, gyvenamosios vietos ar registruotos buveinės, ieškinys pareiškiamas teisme, kurio teritorinėje jurisdikcijoje buvo taikoma standartinė sąlyga.
3) Jurisdikcija bylai, kurioje panaikinamas įstaigos ar juridinio asmens sprendimas arba nustatoma, kad jis negalioja, – ieškinys, kuriuo siekiama panaikinti įstaigos ar juridinio asmens sprendimą arba nustatyti, kad jis negalioja, pareiškiamas teisme, kurio jurisdikcijai priklauso juridinio asmens registruota buveinė.
4) Jurisdikcija santuokos byloms
Santuokos bylos laikomos civilinėmis bylomis, kuriose nagrinėjami ieškiniai, kurių dalykas yra:
Estijos teismas kompetentingas nagrinėti santuokos bylą, jeigu:
Santuokos byloje, kurią planuojama nagrinėti Estijos teisme, ieškinys pareiškiamas teisme, kurio jurisdikcijai priklauso bendra sutuoktinių gyvenamoji vieta, o jeigu jos nėra – teisme, kurio jurisdikcijai priklauso atsakovo gyvenamoji vieta. Jeigu atsakovo gyvenamoji vieta yra ne Estijoje, ieškinys pareiškiamas teisme, kurio jurisdikcijai priklauso bylos šalių bendro nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, o jeigu bendro nepilnamečio vaiko nėra – teisme, kurio jurisdikcijai priklauso ieškovo gyvenamoji vieta.
Jeigu nesančio asmens, kuris pripažintas dingusiu be žinios, turtui skirtas valdytojas arba jeigu asmeniui dėl jo riboto veiksnumo skirtas globėjas, arba jeigu asmuo nuteistas laisvės atėmimo bausme, skyrybų ieškinį tokiam asmeniui galima pareikšti ir teisme, kurio jurisdikcijai priklauso ieškovo gyvenamoji vieta.
5) Jurisdikcija tėvystės nustatymui ir išlaikymui – tėvystės nustatymo byla yra civilinė byla, joje nagrinėjamas ieškinys, kuriuo siekiama nustatyti tėvystę, arba ginčijamas įrašas apie tėvą vaiko gimimo liudijime arba gyventojų registre. Estijos teismas gali nagrinėti tėvystės nustatymo bylą, jeigu bent viena iš bylos šalių yra Estijos Respublikos pilietis arba bent viena iš bylos šalių turi gyvenamąją vietą Estijoje. Jeigu tėvystės nustatymo bylą nagrinėja Estijos teismas, ieškinys pareiškiamas teisme, kurio jurisdikcijai priklauso vaiko gyvenamoji vieta. Jeigu vaiko gyvenamoji vieta yra ne Estijoje, ieškinys pareiškiamas teisme, kurio jurisdikcijai priklauso atsakovo gyvenamoji vieta. Jeigu atsakovo gyvenamoji vieta yra ne Estijoje, ieškinys pareiškiamas teisme, kurio jurisdikcijai priklauso ieškovo gyvenamoji vieta.
Šios nuostatos taip pat taikomos išlaikymo byloms. Išlaikymo byla yra civilinė byla, kurioje nagrinėjamas ieškinys dėl:
6. Jurisdikcija bylose, kai paduodama peticija
Jurisdikcija bylose, kai paduodama peticija, yra išimtinė, išskyrus atvejus, kai įstatyme numatyta kitaip.
Pagreitintą mokėjimo įsakymo išdavimo procedūrą taiko Pernu apskrities teismo Hapsalu teismo rūmų mokėjimo įsakymų skyrius (est. Pärnu Maakohtu Haapsalu kohtumaja). Kad būtų taikoma pagreitinta mokėjimo įsakymo išdavimo procedūra, kai reikalaujama teikti išlaikymą arba sumokėti skolą, interneto svetainėje https://www.e-toimik.ee/ galima susisiekti su apskrities teismo mokėjimo įsakymų skyriumi. Pagreitinta mokėjimo įsakymo išdavimo procedūra netaikoma ieškiniams, kurių vertė viršija 6 400 EUR (reikalavimai sumokėti skolą); ši suma apima ir pagrindinį reikalavimą ir papildomą reikalavimą. Panašiai pagreitinta procedūra netaikoma, jeigu reikalaujamas išlaikymas pusantro karto viršija minimalią išlaikymo sumą. 2020 m. pusantro karto minimalią išlaikymo suma viršijanti suma siekia 438 EUR per mėnesį. Pagreitinta mokėjimo įsakymo išdavimo procedūra netaikoma, jeigu skolininkas nėra nurodytas vaiko gimimo liudijime kaip vienas iš to vaiko tėvų.
Asmens paskelbimas mirusiu ir mirties laiko nustatymas – Estijos teismas gali paskelbti asmenį mirusiu ir nustatyti jo mirties laiką, jeigu: 1) paskutinės informacijos apie dingusį asmenį sužinojimo momentu jis buvo Estijos pilietis arba tuo metu jo gyvenamoji vieta buvo Estijoje; 2) Estijos teismas turi kitų teisinių interesų asmenį paskelbti mirusiu ar nustatyti jo mirties laiką.
Peticija dėl asmens paskelbimo mirusiu ir jo mirties laiko nustatymo teikiama dingusio asmens paskutinės gyvenamosios vietos teismui. Jeigu asmens dingimas susijęs su Estijoje registruoto laivo sudužimu, peticija teikiama laivo prirašymo uosto vietos teismui. Kitais atvejais peticija dėl asmens paskelbimo mirusiu ar jo mirties laiko nustatymo teikiama peticijos pateikėjo gyvenamosios vietos arba registruotos buveinės vietos teismui. Jeigu peticijos pateikėjo gyvenamoji vieta arba registruota buveinė yra ne Estijoje, peticija teikiama Harju apskrities teismui. Peticija dėl mirties laiko pakeitimo ar mirties paskelbimo panaikinimo pateikiama teismui, kuris nustatė mirties laiką arba paskelbė asmenį mirusiu.
Globos bylos – tai bylos, susijusios su asmens globėjo paskyrimu arba kitais su globa susijusiais klausimais. Estijos teismas kompetentingas nagrinėti globos bylą, jeigu: 1) asmuo, kuriam reikalinga globa, arba globojamas asmuo yra Estijos Respublikos pilietis arba jo gyvenamoji vieta yra Estijoje; 2) asmeniui, kuriam reikalinga globa, arba globojamam asmeniui reikalinga Estijos teismo apsauga dėl kitos priežasties, įskaitant atvejus, kai asmens turtas yra Estijoje.
Nėra reikalo skirti globėją Estijoje, jeigu Estijos teismas ir užsienio valstybės teismas turi vienodą kompetenciją paskirti globą ir globėjas jau buvo paskirtas užsienio valstybėje arba užsienio teismas nagrinėja bylą dėl globos paskyrimo, jeigu galima daryti prielaidą, kad toks užsienio teismo sprendimas yra pripažįstamas Estijoje ir globėjo nepaskyrimas Estijoje atitinka asmens, kuriam reikalinga globa, interesus.
Globos bylą nagrinėja asmens, kuriam reikalinga globa, gyvenamosios vietos teismas. Bylą dėl negimusio vaiko globėjo paskyrimo nagrinėja motinos gyvenamosios vietos teismas. Jeigu siekiama, kad globa būtų nustatyta broliams ir seserims, kurių gyvenimo arba buvimo vieta priklauso kelių teismų teritorinei jurisdikcijai, globėją skiria jauniausio vaiko gyvenamosios vietos teismas. Jeigu tokiu atveju globos byla jau nagrinėjama teisme, sprendimą dėl globos priima tas teismas. Jeigu asmuo, kuriam reikalinga globa, neturi gyvenamosios vietos Estijoje arba jeigu negalima nustatyti gyvenamosios vietos, bylą gali nagrinėti teismas, kurio teritorinėje jurisdikcijoje yra asmuo arba jo turtas, kuriuos reikia apsaugoti, arba Harju apskrities teismas. Su globojamu asmeniu ar jo turtu susijusius klausimus sprendžia globėją paskyręs teismas. Esant pakankamam pagrindui, tokius klausimus taip pat gali nagrinėti globojamo asmens gyvenamosios vietos teismas arba tokio asmens turto vietos teismas.
Asmens įkurdinimas uždaroje institucijoje – bylas dėl asmens įkurdinimo uždaroje institucijoje nagrinėja to asmens globėją paskyręs teismas arba teismas, nagrinėjantis bylą dėl globos. Kitais atvejais tokias bylas nagrinėja teismas, kurio teritorinėje jurisdikcijoje yra uždara institucija. Bylą taip pat gali nagrinėti teismas, kuris taikė laikinąją teisinę apsaugą.
Nagrinėdamas bylą laikinąją teisinę apsaugą gali taikyti bet kuris teismas, kurio teritorinėje jurisdikcijoje atitinkama priemonė turi būti taikoma. Kitus su asmens įkurdinimu uždaroje institucijoje susijusius klausimus, įskaitant asmens įkurdinimo uždaroje institucijoje sustabdymo arba nutraukimo klausimus ir įkurdinimo laikotarpio keitimo klausimus nagrinėja teismas, kuris priėmė sprendimą dėl asmens įkurdinimo uždaroje institucijoje.
Dingusio be žinios asmens turto valdytojo paskyrimas – bylą dėl dingusio be žinios asmens turto valdytojo paskyrimo nagrinėja dingusio be žinios asmens gyvenamosios vietos teismas. Jeigu dingęs be žinios asmuo neturi gyvenamosios vietos Estijoje, bylą dėl dingusio be žinios asmens turto valdytojo paskyrimo nagrinėja turto, kurio valdytoją prašoma paskirti, buvimo vietos teismas. Kitus su dingusio be žinios asmens turto valdytojo paskyrimu susijusius klausimus, įskaitant valdymo nutraukimo ir administratoriaus bei jo pareigų keitimo klausimus, nagrinėja administratorių paskyręs teismas.
Įvaikinimas – bylą dėl įvaikinimo gali nagrinėti Estijos teismas, jeigu įtėvis, vienas iš įsivaikinti ketinančių sutuoktinių arba vaikas yra Estijos Respublikos pilietis arba Estijoje yra įtėvio, vieno iš įsivaikinti ketinančių sutuoktinių arba vaiko gyvenamoji vieta. Peticija dėl įvaikinimo teikiama įvaikio gyvenamosios vietos teismui. Jeigu įvaikis neturi gyvenamosios vietos Estijoje, peticija teikiama Harju apskrities teismui. Bylą dėl įvaikinimo paskelbimo negaliojančiu nagrinėja sprendimą dėl įvaikinimo priėmęs teismas.
Nepilnamečio visiško teisinio veiksnumo apimties išplėtimas – bylą dėl nepilnamečio visiško teisinio veiksnumo apimties išplėtimo gali nagrinėti Estijos teismas, jeigu nepilnametis yra Estijos Respublikos pilietis arba Estijoje yra jo gyvenamoji vieta. Peticija dėl nepilnamečio visiško teisinio veiksnumo apimties išplėtimo arba peticija dėl sprendimo išplėsti nepilnamečio visiško veiksnumo apimtį panaikinimo teikiama nepilnamečio gyvenamosios vietos teismui. Jeigu nepilnametis neturi gyvenamosios vietos Estijoje, peticija teikiama Harju apskrities teismui.
Tėvystės nustatymas ir įrašo apie vieną iš tėvų po asmens mirties ginčijimas – jeigu asmuo siekia, kad būtų nustatytas tėvystės ryšys tarp jo ir mirusio asmens, arba asmuo ginčija visus įrašus apie tėvą vaiko gimimo registravimo informacijoje arba gyventojų registre po asmens, kuris nurodytas kaip tėvas vaiko gimimo registravimo informacijoje ir gyventojų registre, mirties, atitinkama peticija teikiama asmens, kurio tėvystę prašoma nustatyti arba su kuriuo susijęs įrašas gimimo registravimo informacijoje arba gyventojų registre yra ginčijamas, paskutinės gyvenamosios vietos teismui. Jeigu paskutinė žinoma asmens gyvenamoji vieta buvo ne Estijoje arba jo gyvenamoji vieta nežinoma, peticija teikiama Harju apskrities teismui.
Kitos šeimos bylos, kai pateikiama peticija – nuostatos dėl globos bylų taikomos kitoms šeimos byloms, kai pateikiama peticija, jeigu kitaip nenumato įstatymas arba kitoks sprendimas nėra būtinas atsižvelgiant į bylos pobūdį. Su sutuoktinių arba santuoką nutraukusių sutuoktinių teisiniais santykiais susijusią bylą, kai teikiama peticija, nagrinėja teismas, kurio teritorinėje jurisdikcijoje yra bendra sutuoktinių gyvenamoji vieta arba paskutinė bendra sutuoktinių gyvenamoji vieta. Jeigu sutuoktiniai neturi bendros gyvenamosios vietos Estijoje arba jeigu nei vienas iš sutuoktinių šiuo metu neturi gyvenamosios vietos paskutinės jų bendros gyvenamosios vietos teismo jurisdikcijoje, bylą nagrinėja sutuoktinio, kurio teisės prašoma priimti nutartimi būtų apribotos, gyvenamosios vietos teismas. Jeigu to sutuoktinio gyvenamoji vieta yra ne Estijoje arba gyvenamoji vieta negali būti nustatyta, bylą nagrinėja peticijos pateikėjo gyvenamosios vietos teismas. Jeigu negalima nustatyti jurisdikciją turinčio teismo, byla nagrinėjama Harju apskrities teisme. Nagrinėdamas šeimos bylą, kai teikiama peticija, laikinąją teisinę apsaugą gali taikyti bet kuris teismas, kurio teritorinėje jurisdikcijoje atitinkama priemonė turi būti taikoma.
Palikimo valdymo priemonių taikymas – Estijos teismas gali taikyti Estijoje esančio palikimo valdymo priemones, nepriklausomai nuo valstybės, kurios teisė taikoma paveldėjimui, ir valstybės, kurios valdžios institucija ar pareigūnas pagal bendrosios jurisdikcijos taisykles yra kompetentingas nagrinėti bylą dėl palikimo. Palikimo valdymo priemones taiko paveldėjimo atsiradimo vietos teismas. Jeigu paveldėjimo procedūra vyksta užsienio valstybėje, o palikimas yra Estijoje, palikimo valdymo priemones gali taikyti palikimo buvimo vietos teismas.
Jurisdikcija byloms dėl reikalavimų – peticija dėl vertybinio popieriaus paskelbimo negaliojančiu teikiama vertybinio popieriaus išpirkimo vietos teismui, o jeigu išpirkimo vietos nėra, peticija teikiama laikantis bendrosios jurisdikcijos taisyklių, taikomų vertybinių popierių emitentui. Peticiją dėl bylos dėl reikalavimo atimti nekilnojamojo turto savininko teises iškėlimo nekilnojamojo turto valdytojas, vadovaudamasis Nuosavybės teisės įstatymo 124 straipsniu, teikia teismui, kurio teritorinėje jurisdikcijoje yra nekilnojamasis turtas. Jūrinio turto įstatymo 13 straipsnyje numatytu atveju teisių turėtojas teikia Harju apskrities teismui peticiją dėl bylos dėl reikalavimų atimti laivo savininko teises, iškėlimo. Peticiją dėl bylos dėl reikalavimo atimti nežinomo hipotekos kreditoriaus teises iškėlimo (Nuosavybės teisės įstatymo 331 straipsnis) įkeisto nekilnojamojo turto savininkas teikia teismui, kurio teritorinėje jurisdikcijoje yra įkeistas nekilnojamasis turtas. Peticiją dėl nežinomo jūrinio turto hipotekos kreditoriaus arba įkaito turėtojo teisių atėmimo Harju apskrities teismui teikia įkeisto laivo savininkas arba įkeisto daikto savininkas, kai daiktas įkeistas registruotu kilnojamojo turto užstatu, pagal Jūrinio turto įstatymo 59 straipsnį.
Jurisdikcija bylose, kai pateikiama peticija, susijusiose su privatinės teisės reglamentuojamais juridiniais asmenimis – bylos, išskyrus bylas dėl registracijos, kai pateikiama peticija, susijusios su įmonės, ne pelno asociacijų ir fondų veikla, įskaitant bylas dėl valdybos arba stebėtojų tarybos pakaitinio nario, auditoriaus, specialaus audito auditoriaus ir likvidatoriaus paskyrimo, taip pat bylas, susijusias su kompensacijos įmonės partneriams ir akcininkams sumos nustatymu, nagrinėja juridinio asmens registruotos buveinės arba užsienio įmonės filialo vietos teismas.
Buto nuosavybės ir bendros nuosavybės bylos – byla, kai pateikiama peticija, susijusi su buto nuosavybe ar bendra nuosavybe, nagrinėjama nekilnojamojo turto buvimo vietos teisme.
Bylos dėl prieigos prie viešojo kelio ir leidimo įrengti žemės gerinimo sistemų dirbtinius rezervuarus, taip pat atlikti su komunalinėmis paslaugomis susijusius darbus – tokias bylas nagrinėja nekilnojamojo turto, iš kurio prieigos prie viešojo kelio prašoma, arba kuriam prašoma įrengti žemės gerinimo sistemos dirbtinį rezervuarą, arba ant kurio yra komunaliniai įrenginiai, vietos teismas.
Bylos dėl užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo, jų paskelbimo vykdytinais ir jų vykdymo – peticija dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir jų paskelbimo vykdytinais, peticija dėl atsisakymo pripažinti arba vykdyti, arba sustabdyti vykdymą ar kita peticija vykdymo procese teikiama pagal skolininko gyvenamąją vietą arba registruotą buveinę arba teismui, kurio teritorinėje jurisdikcijoje prašoma užtikrinti vykdymo procesą, jeigu kitaip nenumato įstatymas arba tarptautinis susitarimas.
Bylos dėl po taikinimo procedūros sudarytos taikos sutarties paskelbimo vykdytina – po taikinimo procedūros sudarytą taikos sutartį, nurodytą Taikinimo įstatymo (est. Lepitusseadus)) 14 straipsnio 1 dalyje, vykdytina paskelbia teismas, kurio teritorinėje jurisdikcijoje vyko taikinimo procedūra.
Bylos dėl arbitražo teismų sprendimų pripažinimo ir jų paskelbimo vykdytinais – peticijos dėl Estijoje priimtų arbitražo teismų sprendimų arba užsienio valstybių arbitražo teismų sprendimų pripažinimo ir jų paskelbimo vykdytinais ir peticijos dėl atsisakymo tokius sprendimus pripažinti arba vykdyti teikiamos Parnu apskrities teismui (est. Pärnu Maakohus). Peticija dėl užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimo vykdymo sustabdymo arba kita peticija vykdymo procese teikiama pagal skolininko gyvenamąją vietą arba registruotą buveinę arba teismui, kurio teritorinėje jurisdikcijoje prašoma užtikrinti vykdymo procesą, jeigu kitaip nenumato įstatymas arba tarptautinis susitarimas. Jeigu viena iš arbitražo procese nagrinėjamo susitarimo šalių yra vartotojas, peticija dėl arbitražo sprendimo pripažinimo ir paskelbimo vykdytinu arba peticija dėl atsisakymo pripažinti arbitražo sprendimą arba paskelbti jį vykdytinu teikiama teismui, kurio teritorinėje jurisdikcijoje yra arbitražo proceso vieta.
Bylos dėl peticijų nagrinėjamos teismo rūmuose, kurių teritorinei jurisdikcijai priklauso vieta, pagal kurią nustatoma jurisdikcija. Jeigu į to paties apskrities teismo teritorinę jurisdikciją, tačiau skirtingų teismo rūmų aptarnaujamose teritorijose, patenka skirtingos vietos, pagal kurias nustatoma jurisdikcija, bylos nagrinėjimo vietą nustato teismas.
Tikslesnės teismų geografinės sritys ir paslaugų sritys nustatytos Teismų įstatyme.
Teismas taip pat gali nagrinėti bylą pagal jurisdikciją tais atvejais, kai šio teismo jurisdikcija nustatyta šalių susitarimu ir ginčas yra susijęs su abiejų šalių ekonomine ar profesine veikla arba ginčas yra susijęs su vienos iš šalių ekonomine ar profesine veikla, o kita šalis yra valstybė, vietos valdžios institucija ar kitas viešosios teisės reglamentuojamas juridinis asmuo, arba jeigu abi šalys yra viešosios teisės reglamentuojami juridiniai asmenys.
Susitarimą dėl jurisdikcijos taip pat galima sudaryti, jeigu vienos arba abiejų šalių gyvenamoji vieta arba registruota buveinė yra ne Estijoje.
Neatsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, susitarimas dėl jurisdikcijos taip pat taikomas, jeigu:
1) toks susitarimas sudarytas gilus ginčui;
2) dėl jurisdikcijos susitarta tuo atveju, kai atsakovas įsikuria užsienio valstybėje, perkelia į ją verslo vietą arba savo registruotą buveinę po susitarimo sudarymo, arba jeigu ieškinio pareiškimo momentu atsakovo gyvenamoji, verslo arba registruotos buveinės vieta yra nežinoma.
Susitarimu nustatyta jurisdikcija yra išimtinė jurisdikcija, nebent šalys susitarė kitaip.
Pirmosios instancijos teismas gali nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam pirmosios instancijos teismui, jeigu iki pirmojo teismo posėdžio arba, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, iki pozicijų pateikimo laikotarpio pabaigos šalys pateikia bendrą peticiją to prašydamos.
Estijoje nėra specializuotų teismų.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Airijos civilinių bylų teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylas, susijusias su asmenų, organizacijų ar valstybės tarpusavio ginčais. Šie ginčai gali būti susiję su bet kuo: nuo automobilio avarijoje padaryto sužalojimo iki ginčijamo įmonės perėmimo. Civilinėse bylose ieškovas pateikia ieškinį atsakovui, reikalaudamas atlyginti padarytą žalą. Kompensacija paprastai mokama kaip piniginis žalos atlyginimas.
Pirmosios instancijos teismai yra apylinkių teismai, apygardų teismai ir Aukštasis teismas. Aukščiausiasis Teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylas tik apeliacine instancija, išskyrus tam tikras su Konstitucija susijusias bylas. Apeliacinis teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylas tik apeliacine instancija.
Apylinkių ir apygardų teismai yra vietinės ribotos jurisdikcijos teismai, t. y. jie gali nagrinėti tik tas bylas, kurių ieškinio vertė neviršija tam tikros ribos, ir jeigu šalys gyvena arba turi verslo vietą tam tikroje geografinėje vietovėje arba jeigu buvo sudaryta sutartis tam tikroje geografinėje vietovėje. Apylinkės teismo sprendimai apeliacine instancija nagrinėjami apygardos teisme, o apygardos teismo sprendimai apeliacine instancija nagrinėjami Aukštajame teisme.
Ieškinių dėl nedidelių sumų teismas yra apylinkės teismo skyrius, nagrinėjantis su vartotojais susijusias bylas, kurių ieškinio suma neviršija 2 000 EUR. Šią procedūrą vienas prieš kitą gali naudoti ir verslo subjektai.
Apylinkės teismas nagrinėja bylas, kurių ieškinio vertė neviršija 15 000 EUR. Apygardos teismas nagrinėja ieškinius, kurių vertė neviršija 75 000 EUR (60 000 EUR, kai pateikiamas ieškinys dėl asmens sužalojimo). Jis taip pat turi jurisdikciją šeimos teisės procesuose, įskaitant procesus dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium ir santuokos negaliojimo. Aukštasis teismas nagrinėja ieškinius, kurių vertė viršija 75 000 EUR (60 000 EUR, kai pateikiamas ieškinys dėl asmens sužalojimo).
Ieškinius pagal darbo teisę nagrinėja Darbo skundų komisija, kuri yra nepriklausomas organas. Ji nagrinėja įvairius ginčus, susijusius su darbuotojų teisėmis. Tam tikrais atvejais bet kuri šalis gali per šešias savaites nuo komisijos sprendimo priėmimo pateikti apeliacinį skundą apygardos teismui. Jeigu apeliacinio skundo apygardos teismui nepateikiama, o darbdavys sprendimo neįgyvendina, procesą apygardos teisme darbuotojo vardu gali pradėti Darbo vietų, verslo ir inovacijų ministras. Komisijos sprendimą Aukštajam teismui gali apeliacine tvarka apskųsti bet kuri šalis, tačiau tik teisės klausimu.
2004 m. įsteigtas Komercinių bylų teismas yra specializuotas Aukštojo teismo padalinys, kurio veikla daugiausia reglamentuojama Aukštesniųjų teismų Darbo tvarkos taisyklių 63A potvarkiu. Jis sprendžia komercinius ginčus, kurių ieškinio vertė yra bent 1 mln. EUR, ginčus dėl intelektinės nuosavybės ir apeliacine tvarka apskųstus administracinių institucijų sprendimus arba prašymus tuos sprendimus peržiūrėti teismine tvarka. Jis taip pat nagrinėja kitas bylas, kurias teisėjas laiko tinkamomis. Automatinės teisės būti įtrauktam į Aukštojo teismo komercinį sąrašą nėra. Tai priklauso Komercinių bylų teismo teisėjo diskrecijai. Teismas naudoja išsamią bylų valdymo sistemą, kuria siekiama supaprastinti pasirengimą teisminiam bylos nagrinėjimui, pašalinti nereikalingas išlaidas ir vilkinimo taktiką ir užtikrinti visišką informacijos atskleidimą iki teisminio bylos nagrinėjimo.
Tinkamą teismą, kuriam reikia pateikti ieškinį pirmąja instancija, lemia ieškinio pobūdis (sutarčių teisė, deliktų teisė) ir vertė (žr. pirmiau).
Kalbant apie apylinkės teismus, šalis yra padalinta į 24 apylinkes, kiekvienai iš jų visam laikui priskiriamas vienas arba daugiau teisėjų. Dviejuose didžiausiuose miestuose Dubline ir Korke dėl verslo apimties turi būti nuolat paskirtas tam tikras skaičius teisėjų. Kalbant apie apygardos teismus, šalis yra padalinta į aštuonias apygardas. Kiekvienai apygardai skiriamas vienas apygardos teismo teisėjas, išskyrus Dublino ir Korko apygardas, – šiose apygardose dėl verslo apimties dirba daugiau teisėjų. Aukštasis teismas įsikūręs Dubline ir nagrinėja pradinius ieškinius. Jis taip pat konkrečiais nustatytais terminais metų eigoje keliose provincijos vietovėse nagrinėja ieškinius dėl asmens sužalojimo ir mirtino sužalojimo. Be to, Aukštasis teismas, posėdžiaudamas provincijos vietovėse, nagrinėja apeliacine tvarka apskųstus apygardos teismo sprendimus civilinėse ir šeimos teisės bylose.
Apylinkės teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylas dėl sutarčių, tam tikrų deliktų, bylas dėl išperkamosios nuomos ir pardavimo skolon susitarimų, bylas dėl nuomos, pvz., dėl iškeldinimo už nuomos nemokėjimą, ir ieškinius už neteisėtą prekių sulaikymą, jeigu ieškinio vertė neviršija šiam teismui nustatytos ribos – 15 000 EUR. Apylinkės teismas taip pat turi įvairius įgaliojimus, susijusius su bet kurio teismo sprendimų vykdymu išieškant skolą, suteikiant licencijas, pvz., licencijas prekiauti alkoholiu, ir įgyvendinant sprendimus dėl vaikų globos ir išlaikymo.
Apygardos teismas turi jurisdikciją nagrinėti sutarčių ir deliktų teisės bylas, bylas dėl testamento patvirtinimo ir ieškinius dėl turto administravimo, ieškinius dėl nuosavybės, ieškinius dėl iškeldinimo veiksmų arba prašymus dėl naujų išperkamosios nuomos objektų pagal ieškinius, pagrįstus išperkamosios nuomos ir pardavimo skolon susitarimais, jeigu ieškinio vertė neviršija šiam teismui nustatytos ribos – 75 000 EUR (60 000 EUR, kai pateikiamas ieškinys dėl asmens sužalojimo). Apygardos teismas turi jurisdikciją šeimos teisės procesuose (įskaitant procesus dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, santuokos nutraukimo negaliojimo ir dėl apeliacine tvarka nagrinėjamų apylinkės teismo sprendimų) ir turi jurisdikciją apeliacine tvarka nagrinėti arbitražo arbitrų sprendimus ginčuose dėl žemės nuomos pagal teisės aktus, kuriais reglamentuojami nuomotojo ir nuomininko santykiai.
Civilines bylas apygardos teisme nagrinėja teisėjas, posėdžiaudamas be prisiekusiųjų. Apeliaciniai skundai, kuriais apskundžiami apylinkės teismo sprendimai, nagrinėjami pakartotinio teisminio nagrinėjimo būdu, o apygardos teismo nutartis yra galutinė ir daugiau negali būti skundžiama.
Pagal Konstituciją Aukštasis teismas turi visišką pradinę jurisdikciją visais fakto ar teisės klausimais. Tai reiškia, kad jis turi jurisdikciją nagrinėti visas civilines bylas, jeigu atsakovas gyvena šalyje, jeigu šalyje buvo sudaryta ieškinyje minima sutartis, jeigu šalyje buvo padaryta ieškinyje minima žala arba jeigu šalyje yra turtas, kuris yra proceso objektas. Aukštasis teismas nagrinėja apeliacine tvarka apskųstus apygardos teismo sprendimus ir turi jurisdikciją prižiūrėti apylinkės teismą ir kitus žemesnius teismus. Aukštojo teismo sprendimus apeliacine tvarka nagrinėja Apeliacinis teismas ir Aukščiausiasis Teismas, jeigu Aukščiausiasis Teismas patvirtina, kad byla yra visuotinai svarbi arba svarbi teisingumo interesams apginti. Apeliacinio teismo sprendimus apeliacine tvarka gali nagrinėti Aukščiausiasis Teismas, jeigu Aukščiausiasis Teismas patvirtina, kad byla yra visuotinai svarbi arba svarbi teisingumo interesams apginti. Apeliacinis skundas nėra nagrinėjamas pakartotinio teisminio nagrinėjimo būdu – jis grindžiamas pirmąja instancija pateiktų įrodymų stenograma ir teisine argumentacija.
Atitinkamą apylinkės ar apygardos teismą, kuriame pateikiamas civilinis ieškinys, lemia vietovė, kurioje yra įprastinė atsakovo arba vieno iš atsakovų gyvenamoji vieta arba kurioje jis verčiasi profesija, verslu arba veikla. Dažniausiai tinkama apylinkė arba apygarda yra ta, kurioje, kaip teigiama, yra sudaryta sutartis, o deliktų atveju – ta, kurioje yra padaryta žala, šeimos teisės procese – ta, kurioje gyvena ieškovas, o su nuoma ar nekilnojamojo turto nuosavybės teise susijusiose bylose – ta, kurioje yra patalpos arba žemė, kurios yra tokio proceso objektas.
Netaikoma.
Netaikoma.
Netaikoma.
Airijos teismų tarnybos svetainėje pateikiamas išsamus šios šalies teismų struktūros paaiškinimas. Joje visuomenės žiniai taip pat paskelbta brošiūra Explaining the Courts. Daugiau informacijos apie teismų sistemą taip pat pateikia Piliečių informavimo taryba, įstatymu nustatytas organas, padedantis teikti informaciją, konsultuoti ir ginti įvairiais visuomeninių ir socialinių paslaugų klausimais. Piliečių informavimo taryba turi interneto svetainę, telefono liniją ir įvairius lankytojų centrus visoje šalyje.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Bendrosios kompetencijos civilinių bylų teismai Graikijoje turi jurisdikciją nagrinėti daugumą civilinių ir komercinių bylų. Išimties tvarka specialiu įstatymu didžiuosiuose miestuose įkurti specializuoti civilinių bylų teismų skyriai, turintys išimtinę jurisdikciją nagrinėti konkrečių teisinių sričių bylas. Tai yra Atėnų ir Salonikų skyriai, kompetentingi nagrinėti bylas dėl ES prekių ženklų, ir Pirėjo skyrius, kompetentingas nagrinėti jūros teisės bylas.
Daugumos bylų atveju teismų jurisdikciją lemia ginčo dalyko vertė. Ginčo dalyko vertei apytikriai nustatyti atsižvelgiama į ieškinyje pateiktą reikalavimą ir neatsižvelgiama į jokius papildomus reikalavimus. Kai tame pačiame ieškinyje pateikiami keli reikalavimai, jie sudedami.
Bylas, priklausančias civilinių teismų jurisdikcijai, pirmąja instancija nagrinėja apylinkių civilinių bylų teismai, dar vadinami ieškinių dėl nedidelių sumų teismais (gr. Irinodikia), vienanariai pirmosios instancijos teismai (gr. Monomeli Protodikia) ir daugianariai pirmosios instancijos teismai (gr. Polymeli Protodikia).
Ieškinių dėl nedidelių sumų teismų jurisdikcija visų pirma apima a) visus ginčus, kuriuos galima įvertinti pinigais ir kurių vertė neviršija dvidešimties tūkstančių eurų (20 000 EUR), b) visus ginčus (nesvarbu, ar tai pagrindinis, ar su juo susijęs šalutinis ginčas) pagal nuomos sutartį, jeigu visais atvejais sutarta mėnesinė nuoma neviršija šešių šimtų eurų (600 EUR).
Ieškinių dėl nedidelių sumų teismų jurisdikcija, neatsižvelgiant į ginčo vertę, taip pat apima daugumą ginčų, susijusių su ūkininkavimu, gyvūnų pardavimu, turtinius ginčus su kaimynais, ginčus, kylančius iš sutarčių su viešbučių ir transporto veiklos vykdytojais, asociacijų ir kooperatyvų ieškinius savo nariams ir atvirkščiai, advokatų reikalavimus atlyginti už paslaugas pirmosios instancijos teismuose ir policijos teismuose (gr. Ptaismatodikia), taip pat ginčus dėl teisme liudijusių ar teismo skirtų liudytojų, vertėjų žodžiu, sekvestratorių ar apsaugos darbuotojų teisių, kompensacijų ar išlaidų.
Pirmosios instancijos vienanarių teismų jurisdikcija apima visus ginčus, kuriuos galima įvertinti pinigais ir kurių vertė viršija dvidešimt trūkstančių eurų (20 000 EUR), tačiau neviršija dviejų šimtų penkiasdešimties tūkstančių eurų (250 000 EUR).
Vienanarių pirmosios instancijos teismų jurisdikcija taip pat apima toliau nurodytus ginčus, net jeigu jų vertė viršija du šimtus penkiasdešimt tūkstančių eurų (250 000 EUR): ginčus dėl nuomos ar nuomos susitarimų; darbo ginčus, susijusius su darbuotojais arba specialistų ar amatininkų atliktu darbu ar pagamintais daiktais; socialinės apsaugos organizacijų ir apdraustųjų asmenų ginčus pagal kolektyvines darbo sutartis; ieškinių dėl nedidelių sumų teismuose nagrinėjamus ginčus dėl pirmiau neminėtų advokatų mokesčių, kompensacijų ir išlaidų; ginčus, susijusius su darbuotojais, dirbančiais teisinį, medicinos ar paramedicinos srities darbą, inžinieriais, chemikais ar brokeriais / agentais, taip pat teisminės institucijos skirtais darbuotojais, pvz., ekspertais, ekspertų lygio arbitrais, vertintojais, arbitrais, testamentų vykdytojais, administratoriais, likvidatoriais; ginčus, susijusius su visų rūšių reikalavimais sumokėti kompensaciją, kylančiais iš transporto priemone padarytos žalos, įskaitant reikalavimus pagal transporto priemonės draudimo sutartis, ir ginčus dėl kilnojamojo ar nekilnojamojo turto valdymo ar gyvenimo jame.
Vienanarių pirmosios instancijos teismų jurisdikcija, neatsižvelgiant į ieškinių vertę, visada apima: ginčus, susijusius santuokos nutraukimu; santuokos pripažinimu negaliojančia; santuokos buvimo ar nebuvimo pripažinimu; sutuoktinių santykiais santuokos metu ir su jais susijusiais santykiais, įskaitant vaiko kilmės užginčijimą, pripažinimą, ar yra tėvų ir vaiko santykiai ar tėvų valdžia; nesantuokinio vaiko kilmės pripažinimu; pripažinimu, ar nesantuokinio vaiko kilmė yra pripažinta savanoriškai, ar toks pripažinimas yra negaliojantis arba ar toks vaikas turi tokį pat statusą kaip susituokusiems tėvams gimęs vaikas, jeigu tėvai netrukus susituokia, įskaitant savanoriško pripažinimo užginčijimą; pripažinimu, ar yra atliktas arba panaikintas įvaikinimas arba ar yra nustatyta globa.‑ Ši jurisdikcija taip pat apima ginčus dėl išlaikymo, kurio pagrindas – santuoka, santuokos nutraukimas arba giminystė; ginčus dėl tėvų valdžios buvimo; tėvų nesutarimus dėl bendros tėvų valdžios vykdymo ir tėvų bei kitų aukštutinės linijos giminaičių bendravimo su vaiku; ginčus dėl šeimos būsto naudojimo ir kilnojamojo turto ir su šeimos būstu susijusio turto paskirstymo tarp sutuoktinių sureguliavimo, taip pat kilnojamojo turto paskirstymo tarp sutuoktinių pradėjus gyventi skyrium; ginčus, susijusius su nuosavybės teisėmis į to paties pastato skirtingus aukštus, ir ginčus dėl asociacijų ar kooperatyvų visuotinių susirinkimų sprendimų panaikinimo.
Daugianarių pirmosios instancijos teismų jurisdikcija apima visus ginčus, kuriems jurisdikcijos neturi ieškinių dėl nedidelių sumų teismai ir vienanariai pirmosios instancijos teismai.
Teritorinę jurisdikciją turi regiono, kuriame yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismas.
Jeigu atsakovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos nei Graikijoje, nei užsienyje, jurisdikciją turi regiono, kuriame yra atsakovo faktinė gyvenamoji vieta, teismas. Jeigu atsakovo faktinė gyvenamoji vieta nežinoma, jurisdikciją turi regiono, kuriame buvo jo paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta Graikijoje arba, nesant nuolatinės gyvenamosios vietos, jo paskutinė faktinė gyvenamoji vieta, teismas.
Valstybė patenka į regiono, kuriame būstinę turi konkreti valdžios institucija, kviečiama atstovauti valstybei teisme, teismo jurisdikciją.
Juridiniai asmenys, galintys būti bylos šalimis, priklauso regiono, kuriame yra jų registruotoji būstinė arba padalinys, jeigu ginčas susijęs su jo veikla, teismo jurisdikcijai.
Kai jurisdikciją turi daugiau negu vienas teismas, ieškovas turi teisę pasirinkti. Pirmenybė tarp jų nustatoma remiantis tuo, kurią dieną buvo pateiktas ieškinys.
Jeigu teismas neturi jurisdikcijos ratione materiae arba ratione loci, teismas pats ex officio nusprendžia bei nurodo, kuris teismas turi jurisdikciją, ir perduoda bylą tam teismui. Pateikto ieškinio teisiniai padariniai lieka galioti.
Sutartiniai ginčai
Ginčai, susiję su teisinio akto, sudaryto asmens gyvenimo laikotarpiu, buvimu ar galiojimu ir su visomis iš to kylančiomis teisėmis, gali būti nagrinėjami regiono, kuriame buvo parengtas teisinis aktas, arba regiono, kuriame jis turi būti vykdomas, teisme. Ginčai, susiję su pasitikėjimo nuostoliais (neigiamomis palūkanomis) ir kompensacija dėl kaltės per derybas, taip pat gali būti nagrinėjami tame pačiame teisme.
Savarankiškas deliktas
Ginčai, kylantys dėl veiksmų, kuriais padaryta žala, taip pat gali būti nagrinėjami vietos, kurioje įvyko arba netrukus įvyks žalą sukėlęs arba sukelsiantis įvykis, teisme.
Civilinis ieškinys
Civilinis ieškinys žalai atlyginti ir nusikaltimo padariniams pašalinti, taip pat reikalavimas atlyginti neturtinę žalą arba atlyginti už dvasines kančias gali būti pateiktas bylą nagrinėjančiam baudžiamajam teismui.
Su išlaikymu, santuokos nutraukimu ir tėvų valdžia susiję klausimai
Sutuoktinių ginčai (ginčai dėl išlaikymo, kurio pagrindas – santuoka, santuokos nutraukimas arba giminystė, ginčai dėl tėvų valdžios įgyvendinimo, tėvų nesutarimai dėl bendros tėvų valdžios vykdymo ir tėvų bei kitų aukštutinės linijos giminaičių bendravimo su vaiku, ginčai dėl šeimos būsto naudojimo ir kilnojamojo turto ir su šeimos būstu susijusio turto paskirstymo tarp sutuoktinių sureguliavimo ir ginčai dėl kilnojamojo turto paskirstymo tarp sutuoktinių pradėjus gyventi skyrium) taip pat gali būti nagrinėjami regiono, kuriame yra paskutinė bendra sutuoktinių gyvenamoji vieta, teisme.
Su reikalavimais mokėti išlaikymą susiję ginčai taip pat gali būti nagrinėjami vietos, kurioje yra išlaikymo gavėjo nuolatinė arba faktinė gyvenamoji vieta, teisme.
Ginčai, susiję su daiktinėmis (lot. in rem) teisėmis į nekilnojamąjį turtą ir ginčai dėl nekilnojamojo turto nuomos priklauso regiono, kuriame yra nekilnojamasis turtas, teismo išimtinei jurisdikcijai.
(Jeigu nekilnojamasis turtas yra regione, turinčiame daugiau negu vieną teismą, ieškovas turi teisę pasirinkti.)
Ginčai, susiję su administravimu, atliekamu pagal teismo nurodymą, priklauso nurodymą davusio teismo išimtinei jurisdikcijai.
Ginčai dėl paveldėjimo priklauso regiono, kuriame mirusiojo mirties metu buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, o nuolatinės gyvenamosios vietos nesant, jo faktinė gyvenamoji vieta, teismo išimtinei jurisdikcijai.
Jeigu su pagrindine byla yra susijusi šalutinė byla, visų pirma įskaitant šalutinius reikalavimus arba reikalavimus dėl garantijos, tokie įsikišimo į procesą atvejai ar panašūs reikalavimai priklauso pagrindinę bylą nagrinėjančio teismo išimtinei jurisdikcijai.
Tarpusavyje susijusios pagrindinės bylos priklauso pirmą bylą pradėjusio nagrinėti teismo išimtinei jurisdikcijai.
Daugianario pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio pagrindinę bylą, jurisdikcija apima šalutines bylas, priklausančias vienanario pirmosios instancijos teismo ir apylinkės civilinių bylų teismo jurisdikcijai, o vienanario pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio pagrindinę bylą, jurisdikcija apima šalutines bylas, priklausančias apylinkės civilinių bylų teismo jurisdikcijai.
Teritorinės jurisdikcijos neturintis pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teismas tiesioginiu arba nebyliu bylos šalių susitarimu gali tapti kompetentingas, nebent atitinkami ginčai nėra susiję su turtu. Ginčų, priklausančių išimtinei jurisdikcijai, atveju turi būti pasiektas tiesioginis susitarimas.
Laikoma, kad sudarytas nebylus susitarimas, jeigu atsakovas dalyvauja viešame teismo posėdyje ir laiku nepareiškia prieštaravimo, grindžiamo jurisdikcijos nebuvimu.
Šalių susitarimas, dėl kurio bendrosios kompetencijos teismas tampa kompetentingu nagrinėti būsimus ginčus, galioja tik tuo atveju, jeigu yra sudarytas rašytine forma ir jame nurodyti konkretūs teisiniai santykiai, iš kurių gali kilti ginčai.
Dėl specialių skyrių, kompetentingų nagrinėti bylas pagal ES prekių ženklų ir jūrų teisę: ratione marteriae jurisdikcija nustatoma pagal taisykles, taikytinas bendrosios kompetencijos civilinių bylų teismams. Kalbant apie teritorinę jurisdikciją, a) Atėnų skyrius, kompetentingas nagrinėti bylas dėl ES prekių ženklų, aptarnauja Atėnų, Egėjo, Dodekaneso, Korfu, Kretos, Lamijos, Nafplijo, Patrų ir Pirėjo apeliacinių teismų regionus, b) Salonikų skyrius, kompetentingas nagrinėti bylas dėl ES prekių ženklų, aptarnauja Salonikų, Vakarų Makedonijos, Trakijos, Joaninos ir Larisos apeliacinių teismų regionus, c) Pirėjo skyrius, kompetentingas nagrinėti jūrų teisės bylas, aptarnauja visą Atikos prefektūrą.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Principas, kuriuo grindžiama Ispanijos teismų struktūra, yra jurisdikcijos vientisumas. Vienintelės išimtys yra karinė jurisdikcija karo ir apsiausties metu ir Konstitucinis Teismas (isp. Tribunal Constitucional), kaip galutinis pagrindinių teisių ir visuomeninių laisvių garantas, kuriam pateikiamas ieškinys dėl pagrindinių teisių ir laisvių įgyvendinimo (isp. recurso de amparo).
Vis dėlto jurisdikcija dalijama keturių rūšių teismams: civilinių bylų teismams, baudžiamiesiems teismams, ginčo tvarka vykdomų administracinių procesų teismams ir socialiniams teismams.
Civilinių bylų teismų pagrindas yra pirmosios instancijos teismas (isp. Juzgado de Primera Instancia), pirmąja instancija nagrinėjantis civilinius ginčus ir vykdantis procesus, kurie nėra tiesiogiai priskirti kitam teismui. Taigi, pirmosios instancijos teismą galima apibūdinti kaip bendrosios kompetencijos teismą arba įprastą teismą.
Civilinis padalinys apima šeimos teismus (isp. Juzgados de Familia), kurie yra pirmosios instancijos teismai. Tais atvejais, kai yra galimybė kreiptis į šeimos teismą (paprastai tankiau gyvenamuose centruose), šie teismai nagrinėja šeimos teisės ginčus dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, gyvenimo skyrium ir santuokos nutraukimo, tėvų ir vaikų santykių ir ribotai – dėl veiksnių asmenų apsaugos. Tais atvejais, kai prieš vieną iš šalių pradedamas baudžiamasis procesas smurto prieš moteris bylų teisme (isp. Juzgado de Violencia sobre la Mujer), tas teismas taip pat turi jurisdikciją nagrinėti atitinkamą civilinę bylą.
Civilinis padalinys taip pat apima specializuotus komercinių bylų teismus (isp. Juzgados de lo Mercantil) ir ES prekių ženklų teismus (isp. Juzgados de Marca Comunitaria).
Socialiniai teismai (isp. Juzgados de lo Social) nagrinėja darbo teisės bylas. Jos apima individualius darbuotojų ir darbdavių ginčus dėl darbo sutarčių, kolektyvinių derybų ginčus, su socialine apsauga susijusius ieškinius ir ieškinius valstybei, susijusius su jos pareigomis pagal darbo teisę.
Baudžiamieji teismai nagrinėja baudžiamąsias bylas.
Vienas iš Ispanijos teisės bruožų yra tas, kad civilinius procesus, kylančius iš nusikalstamų veikų, galima sujungti su baudžiamaisiais procesais. Šiais atvejais baudžiamasis teismas sprendžia dėl žalos atlyginimo, mokėtino už nusikalstamą veiką, sumos. Jeigu nukentėjusioji šalis nepateikia civilinio ieškinio, jos vardu jį pateikia prokuroras, išskyrus atvejį, kai nukentėjusioji šalis konkrečiai atsisakė savo teisės pateikti ieškinį baudžiamojoje byloje.
Galiausiai, ginčo tvarka nagrinėjamų administracinių procesų teismai prižiūri valstybės institucijų atliktų veiksmų teisėtumą ir nagrinėja prieš jas pateiktus finansinius ieškinius.
Žr. toliau pateiktus atsakymus.
Ispanijoje įvairūs pirmosios instancijos teismai neskirstomi pagal ieškinių sumas ar jų nagrinėjamų bylų rimtumą ir nė vienas pirmosios instancijos teismas nenagrinėja apeliacine tvarka apskųstų kitų pirmosios instancijos teismų sprendimų. Apeliacinius skundus civiliniame procese visada nagrinėja provincijos teismai (isp. Audiencias Provinciales).
Teismų struktūra Ispanijoje geografiškai dalijama į savivaldybes, apylinkes, provincijas ir autonomines sritis. Apylinkė yra teritorinis padalinys, apimantis vieną ar daugiau tos pačios provincijos gretimų savivaldybių. Tai svarbiausias teritorinis padalinys, nes šioje teritorijoje jurisdikciją turi pirmosios instancijos teismas. (Išsami informacija pateikiama Teisingumo ministerijos svetainėje adresu mjusticia.gob.es.)
Kai tai reikalinga dideliam bylų kiekiui nagrinėti, veikia daugiau negu vienas tokio paties tipo teismas. Taip dabar yra daugumoje miestų. Teismai paeiliui numeruojami pagal tai, kada buvo įsteigti.
Iš esmės visi šie teismai turi tą pačią jurisdikciją, darbas tarp jų paskirstomas pagal vidaus valdžios paskirstymo taisykles. Tačiau kai kuriomis aplinkybėmis pagal paskirstymo taisykles toje pačioje apylinkėje skirtingų rūšių bylos gali būti priskiriamos skirtingiems teismams.
Nesant susitarimo ar privalomų taisyklių, pagrindinė taisyklė yra ta, kad jurisdikcija priklauso apylinkės, kurioje yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta arba, jos nesant, jo faktinė gyvenamoji vieta, pirmosios instancijos teismui. Jeigu atsakovas Ispanijoje neturi nei nuolatinės, nei faktinės gyvenamosios vietos, kompetentingas teismas yra apylinkės, kurioje atsakovas yra arba paskutinį kartą gyveno, pirmosios instancijos teismas. Jeigu netaikomas nė vienas iš šių kriterijų, ieškovas gali pateikti ieškinį savo nuolatinės gyvenamosios vietos pirmosios instancijos teisme.
Šiais tikslais:
Dabartinėje Ispanijos procesinėje sistemoje linkstama nepalikti ieškovui galimybės pasirinkti teritorinę jurisdikciją. Tai daroma tik šiais atvejais:
- kai ieškiniai dėl daiktinių teisių (lot. in rem) į nekilnojamąjį turtą yra susiję su keliais turto objektais arba vienu turto objektu, esančiu keliose skirtingose apylinkėse. Šiais atvejais ieškovai gali nuspręsti pateikti ieškinį jurisdikciją turinčiame bet kurios iš šių apylinkių teisme;
- kai nagrinėjami ieškiniai, dėl kurių sprendžiant reikalinga, kad šalis, atsakinga už kitos šalies turto valdymą, pateiktų ataskaitas ir jos būtų patvirtintos, jeigu nėra nustatyta ataskaitų pristatymo vieta. Šiais atvejais ieškovai gali pasirinkti arba atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą, arba vietą, kurioje valdomas turtas;
- kai nagrinėjami ginčai dėl paveldėjimo: ieškovai gali pasirinkti arba mirusiojo paskutinės nuolatinės gyvenamosios vietos Ispanijoje teismą, arba teismą, kurio apylinkėje yra didžioji turto dalis;
- kai nagrinėjami ieškiniai dėl intelektinės nuosavybės: ieškovai gali pasirinkti pažeidimo padarymo vietą, pažeidimo padarymo fakto prima facie įrodymų buvimo vietą, arba neteisėtų kopijų buvimo vietą;
- kai nagrinėjamos nesąžiningos konkurencijos bylos, jeigu atsakovas Ispanijoje neturi nei buveinės, nei nuolatinės ar faktinės gyvenamosios vietos. Šiais atvejais ieškovai gali pasirinkti nesąžiningos konkurencijos atsiradimo vietą arba vietą, kurioje jaučiami jos padariniai;
- kai nagrinėjami ieškiniai, susiję tik su nepilnamečių globos teisėmis arba išlaikymo reikalavimais, kuriuos vienas iš tėvų pateikia kitam nepilnamečių vardu, jeigu abu tėvai gyvena skirtingų teismų apylinkėse. Šiais atvejais ieškovai gali pasirinkti atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismą arba vaiko gyvenamosios vietos teismą.
- Apskritai ieškinius, susijusius su individualių vartotojų ar naudotojų teisių įgyvendinimu, vartotojo pasirinkimu gali nagrinėti vartotojo, naudotojo ar atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismas.
Toliau nurodytais atvejais galioja privalomos taisyklės, kuriomis reikalaujama, kad ieškovas kreiptųsi ne į atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismą. Šiais atvejais šalys nei tiesiogiai, nei pagal nutylėjimą negali pasirinkti taikyti konkretaus teismo jurisdikcijos:
- bylose dėl daiktinių teisių (lot. in rem) arba teisės gauti nuomą už nekilnojamąjį turtą, taip pat bylose dėl bendrosios nuosavybės (isp. propiedad horizontal): jurisdikcija priklauso apylinkės, kurioje yra turtas, teismams;
- bylose dėl paveldėjimo: ieškovo pasirinkimu jurisdikciją lemia mirusiojo paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta Ispanijoje arba vieta, kurioje yra didžioji turto dalis;
- bylose dėl pagalbos neveiksniems asmenims arba atstovavimo jiems: šias bylas nagrinėja vietos, kurioje gyvena atitinkamas asmuo, teismas;
- pagrindinių teisių apsaugos per civilinių bylų teismus bylose: šias bylas nagrinėja ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismas arba, jeigu ieškovas Ispanijoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos – vietos, kurioje buvo padarytas atitinkamos teisės pažeidimas, teismas;
- bylose, kuriose reikalaujama atlyginti žalą, padarytą naudojant motorines transporto priemones: jurisdikciją turi žalos padarymo vietos teismas;
- bylose, kuriose ginčijamas įmonių pertvarkymas: teritorinė jurisdikcija nustatoma pagal įmonės registruotosios būstinės vietą;
- bylose, kuriose teikiami ieškiniai dėl paskelbimo, kad tam tikros sutarties nuostatos nėra sutarties dalis arba kad sutarties sąlyga yra niekinė: jurisdikciją turi ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismas;
- bylose dėl pareiškimų, kad būtų panaikintos arba atšauktos standartinės sutarties sąlygos, jeigu atsakovas Ispanijoje neturi buveinės arba nuolatinės gyvenamosios vietos: šiais atvejais jurisdikciją turi standartinės sutarties sudarymo vietos teismas;
- bylose dėl ieškinių, kuriais siekiama panaikinti standartines sutarties sąlygas ginant vartotojų ar naudotojų kolektyvinius arba bendrus interesus, kai atsakovas Ispanijoje neturi buveinės arba nuolatinės gyvenamosios vietos: šiais atvejais jurisdikciją turi ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismas;
- bylose dėl ieškinių, kuriais bet kurį iš toliau nurodytų asmenų siekiama įpareigoti įvykdyti savo prievoles: draudimo bendrovę, asmenį, kuris asmeninį turtą pardavė kitam asmeniui dalimis arba finansavo to turto įsigijimą, asmenį, kuris pateikė viešą asmeninio turto ar paslaugų pasiūlymą, kurį kitas asmuo priėmė. Šiais atvejais jurisdikciją turi ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismas;
- bylose dėl ieškinių, kuriais ginčijamas turto areštas: jurisdikciją turi subjekto, nurodžiusio areštuoti turtą, buveinės vietos teismas;
- bylose dėl ieškinių, susijusių su gyvenimu skyrium, santuokos negaliojimu ar santuokos nutraukimu: jurisdikciją turi šeimos teismas, o jeigu šeimos teismo nėra – sutuoktinių būsto vietos pirmosios instancijos teismas. Jeigu sutuoktinių būsto nėra, jurisdikciją turi arba paskutinio sutuoktinių būsto vietos teismas, arba kito sutuoktinio gyvenamosios vietos teismas. Jeigu nėra nė vieno iš šių teismų, jurisdikciją turi asmens nuolatinės gyvenamosios vietos teismas. Jeigu pareiškimas pateikiamas tarpusavio susitarimu, jurisdikciją turi paskutinio bendro būsto vietos arba bet kurio sutuoktinio nuolatinės gyvenamosios vietos teismas;
- bylose dėl ieškinių, susijusių tik su nepilnamečių globos teisėmis arba išlaikymo reikalavimais, kuriuos vienas iš tėvų pateikia kitam nepilnamečių vardu: šiais atvejais jurisdikciją turi paskutinio bendro tėvų būsto vietos teismas. Jeigu tėvai gyvena skirtingų teismų apylinkėse, ieškovas gali pasirinkti atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismą arba vaiko gyvenamosios vietos teismą.
Pagal bendrą taisyklę teritorinę jurisdikciją Ispanijoje galima pakeisti, t. y. bylos šalys gali tiesiogiai arba pagal nutylėjimą perduoti jurisdikciją konkrečios apylinkės teismams, jeigu atitinkami teismai turi jurisdikciją nagrinėti minėtą bylą.
Tiesiogiai jurisdikcija perduodama, kai suinteresuotosios šalys sudaro konkretų susitarimą, kuriame nurodoma konkreti apylinkė, kurios teismuose jie susitaria spręsti ginčus.
Jurisdikcija pagal nutylėjimą perduodama šiomis aplinkybėmis:
- ieškovas jurisdikciją perduoda jau vien tuo, kad kreipiasi į konkrečios apylinkės teismus ir pateikia ieškinį, pareiškimą arba prašymą, kuris turi būti pateiktas teismui, turinčiam jurisdikciją tą ieškinį nagrinėti.
- Atsakovas jurisdikciją perduoda, jeigu parodo pasirengimą gintis ir vėliau tinkamu laiku ir tinkama forma atlieka kokį nors procesinį veiksmą (išskyrus pareiškimo pateikimą) teismo jurisdikcijai užginčyti.
Bet koks šalių nuolatinės gyvenamosios vietos, ginčo dalyko buvimo vietos ar proceso tikslo pasikeitimas prasidėjus procesui nesukelia jurisdikcijos pasikeitimo – jurisdikcija nustatoma pagal padėtį, patvirtintą proceso pradžioje (lot. Perpetuatio Iurisdictionis).
Tačiau:
tiesiogiai perduoti jurisdikcijos neleidžiama, kai ieškinys susijęs su standartinės formos sutartimis, sutartimis, kurių bendras sąlygas primeta viena iš šalių, arba vartojimo / naudojimo sutartimis. Vis dėlto šiais atvejais galimas jurisdikcijos perdavimas pagal nutylėjimą.
Perduoti jurisdikcijos negalima jokia forma, kai teisės aktuose nustatytos privalomos taisyklės dėl teritorinės jurisdikcijos.
Perduoti jurisdikcijos jokia forma neleidžiama pagreitintuose procesuose, pagal mokėjimo įsakymo procedūrą arba vykdant skolos išieškojimo procedūras.
Toliau išvardijami Ispanijoje veikiantys specializuoti teismai.
Šeimos teismai, kurie yra pirmosios instancijos teismai. Ten, kur veikia šeimos teismai (paprastai tankiau gyvenamuose centruose), jie vieni turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti šeimos bylas. Konkrečiai jie nagrinėja bylas, susijusias su:
Taisyklės dėl teritorinės jurisdikcijos yra tokios pačios, kokios taikomos pirmosios instancijos teismams, nagrinėjantiems šeimos teisės bylas, kai atitinkamoje apylinkėje nėra specializuoto šeimos teismo.
Socialiniai teismai nagrinėja ieškinius pagal darbo teisę. Jie apima individualius darbuotojų ir darbdavių ginčus dėl darbo sutarčių, kolektyvinių derybų ginčus, su socialine apsauga susijusius ieškinius ir ieškinius valstybei, susijusius su jos pareigomis pagal darbo teisę.
Pagal bendrą taisyklę teritorinė jurisdikcija ieškovo pasirinkimu priklauso vietos, kurioje darbuotojas teikia paslaugas arba yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė, teismui.
Komercinių bylų teismai veikia provincijų lygmeniu ir nagrinėja komercines bylas.
Šie teismai nagrinėja bylas, susijusias su nemokumo klausimais, išskyrus atvejus, kai nemokus tampa asmuo, kuris nėra verslo subjektas: šiais atvejais jurisdikciją turi nespecializuoti pirmosios instancijos teismai.
Jie taip pat nagrinėja susijusias bylas šiais klausimais:
- civilinius finansinius ieškinius nemokaus asmens turto atžvilgiu, išskyrus ieškinius, kai procesas yra susijęs su veiksnumu, vaiko kilme, santuoka ir nepilnamečiais;
- korporatyvinius ieškinius, kuriais siekiama kolektyvinio darbo sutarčių nutraukimo, dalinio keitimo ar galiojimo sustabdymo, kai darbdavys yra nemoki šalis, arba ieškinius, kuriais siekiama sustabdyti vyresniosios vadovybės sutarčių galiojimą arba jas nutraukti;
- bet kokius vykdymo veiksmus ar laikinąsias apsaugos priemones nemokios šalies turto ir ekonominių teisių atžvilgiu, neatsižvelgiant į tai, kuris teismas davė nurodymą;
- ieškinius prieš įmonės direktorius, auditorius ar likvidatorius dėl civilinės atsakomybės – žalos ir nuostolių, kuriuos nemoki šalis patyrė vykstant nemokumo procesui, atlyginimo;
- ieškinius, susijusius su:
Jurisdikcija pradėti nemokumo bylą ir ją nagrinėti priklauso teritorijos, kurioje yra pagrindinių skolininko interesų centras, komercinių bylų teismui. Jeigu skolininkas taip pat turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar buveinę Ispanijoje, o jo nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė ir pagrindinių interesų centras yra skirtingose vietose, ieškinį teikiančio kreditoriaus pasirinkimu skolininko nuolatinės gyvenamosios vietos ar buveinės komercinių bylų teismas taip pat yra kompetentingas nagrinėti bylą.
Jeigu skolininkas yra juridinis subjektas, daroma prielaida, kad jo registruotoji būstinė yra jo pagrindinių interesų centras. Šiais tikslais neatsižvelgiama į bet kokį registruotosios būstinės pasikeitimą, įvykusį vėliau negu likus šešiems mėnesiams iki prašymo pradėti nemokumo bylą.
Alikantės komercinių bylų teismai veikia kaip ES prekių ženklų teismai vykdydami savo išimtinę jurisdikciją pirmąja instancija nagrinėti visus ieškinius, juose pateiktus pagal 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo ir 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino.
Vykdydami savo jurisdikciją nagrinėti šias bylas, prekių ženklų teismai turi jurisdikciją visoje šalies teritorijoje.
Be šių specializuotų teismų, pagal teisės aktus Generalinė teismų taryba (isp. Consejo General del Poder Judicial) gali priimti nutarimą, kad tais atvejais, kai esama kelių to paties tipo teismų, vienas arba daugiau iš jų turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti tam tikrų klasių bylas arba prižiūrėti vykdymą atitinkamoje teisės srityje.
Šiais įgaliojimais jau buvo naudojamasi keliose vietovėse ir tai visų pirma susiję su neveiksnumu ir priverstiniu stacionariniu gydymu dėl psichinės ligos, kai jurisdikcija paprastai būdavo priskiriama šeimos teismams.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Prancūzijos teisinėje struktūroje kartu veikia dviejų rūšių teismai: administraciniai teismai ir teisminės institucijos.
Kiekvieną kategoriją sudaro trijų lygių struktūra.
Pirmoje kategorijoje bendrosios kompetencijos teismai, priimantys sprendimus, yra administraciniai teismai (pranc. tribunaux administratifs) ir įvairūs specializuoti administraciniai teismai. Šie sprendimai gali būti skundžiami administraciniams apeliaciniams teismams (pranc. cours administratives d'appel). Galiausiai tas nutartis peržiūri Valstybės taryba (pranc. Conseil d’Etat).
Antroje kategorijoje bendrosios kompetencijos teismai, priimantys sprendimus pirmąja instancija, yra apygardos teismai (pranc. tribunaux de grande instance) kartu su įvairiais kitais teismais, kurių jurisdikcija nustatoma teisės aktais. Šie sprendimai gali būti skundžiami apeliaciniuose teismuose (pranc. cours d’appel), kuriuos sudaro keli skyriai (civilinių bylų skyrius (pranc. civile), socialinių bylų skyrius (pranc. sociale), komercinių bylų skyrius (pranc. commerciale) ir baudžiamųjų bylų skyrius (pranc. criminelle)). Apeliacinių teismų priimtos nutartys gali būti apskundžiamos Kasaciniam teismui (pranc. Cour de cassation), kurį patį sudaro keli skyriai, suskirstyti pagal apeliaciniams teismams priskiriamas sritis.
Teismų kategorijos skirstomos taip:
Administraciniai teismai:
Teisminės institucijos:
Teisminių institucijų specializacija yra tokia:
Jurisdikcijos paskirstymas apygardos teismams, apylinkių teismams ir vietos teismams (pranc. juridictions de proximité) yra aprašytas pirmiau. Pažymėtina, kad jeigu jurisdikcija nėra konkrečiai suteikta kitiems teismams, kompetentingi bendrosios kompetencijos teismai yra apygardos teismai.
Paprastai jurisdikcija priklauso atsakovo gyvenamosios vietos teismui. Šios taisyklės tikslas – suteikti atsakovams tam tikrą apsaugą, nes jiems bus lengviau apsiginti teisme, esančiame arčiausiai jų namų.
Taigi, jeigu atsakovas yra fizinis asmuo, jurisdikcija priklauso jo nuolatinės arba faktinės gyvenamosios vietos teismui. Jeigu atsakovas yra juridinis asmuo (įmonė, asociacija), tai yra jo įsisteigimo vieta, paprastai vieta, kurioje yra jo registruotas adresas. Kai kuriais atvejais pagrindinė žinoma buveinė yra kitoje vietoje negu registruotas adresas. Tokiais atvejais įmanoma kreiptis į pagrindinės buveinės vietos teismą. Kai įmonė didelė ir turi keletą padalinių, galima kreiptis į vieno iš jos padalinių vietos teismą.
Visi specializuoti teismai turi išimtinę jurisdikciją ir jurisdikciją užprotestuoti gali tik pats teismas. Vienintelė galimybė kreiptis į teismą, kuris paprastai neturėtų jurisdikcijos, yra galimybė pasirinkti tarp apygardos teismų ir apylinkės teismų, kai nagrinėjama byla, kuriai jie neturi išimtinės jurisdikcijos.
Paprastai bet kuri sutarties sąlyga, prieštaraujanti teritorinės jurisdikcijos taisyklėms ir paskirstymui, yra niekinė, išskyrus atvejus, kai sutartis sudaro du prekiautojai, jeigu ta sąlyga nurodoma labai aiškiai.
Susijusios nuorodos
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Ieškinys pateikiamas teismui, turinčiam teritorinę jurisdikciją arba dalykinę kompetenciją nagrinėti atitinkamą bylą, o specifinio ginčo atveju – specializuotam teismui. Tačiau tik Zagrebo miestas (kroat. Grad Zagreb) turi savivaldybės civilinių bylų teismą (kroat. Općinski građanski sud) ir savivaldybės darbo teismą (kroat. Općinski radni sud), kaip specializuotus teismus šioms byloms nagrinėti, o kitur paprastai jurisdikciją turi savivaldybės teismai (kroat. Općinski sudovi).
Teismų jurisdikcijos taisyklės išdėstytos Civilinio proceso įstatyme.
Tiksliau, ieškinys pateikiamas bendrąją teritorinę jurisdikciją atsakovo atžvilgiu turinčiam teismui, t. y. teismui, turinčiam bendrąją teritorinę jurisdikciją pagal laikinąją arba nuolatinę gyvenamąją vietą arba atsakovo registruotosios būstinės vietą, jeigu atsakovas yra juridinis subjektas. Jeigu ieškinys pateikiamas prieš apskritį, Zagrebo miestą, miestus ir savivaldybes, bendrąją teritorinę jurisdikciją turintis teismas nustatomas pagal tai, kur yra jiems atstovaujantis organas.
Vis dėlto, kai ieškinys pateikiamas prieš Kroatijos Respubliką, bendrąją teritorinę jurisdikciją turintis teismas nustatomas pagal tai, kur yra ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta arba registruotoji būstinė Kroatijoje. Jeigu ieškovas nuolatinės gyvenamosios vietos arba registruotosios būstinės Kroatijoje neturi, bendrąją teritorinę jurisdikciją ginčams su Kroatijos Respublika turi teismas, turintis jurisdikciją teritorijoje, kurioje yra Kroatijos parlamentas (kroat. Hrvatski Sabor).
Teismai skirstomi į žemesniuosius ir aukštesniuosius. Savivaldybių teismai (kroat. Općinski sudovi) ir komercinių bylų teismai (kroat. Trgovački sudovi) yra pirmosios instancijos teismai, o apskričių teismai (kroat. Županijski sudovi) ir Kroatijos Respublikos aukštasis komercinių bylų teismas (kroat. Visoki trgovački sud RH) yra apeliaciniai teismai. Tiksliau, apskričių teismai priima nutartis dėl apeliacine tvarka apskųstų savivaldybių teismų sprendimų, o Kroatijos Respublikos aukštasis komercinių bylų teismas priima nutartis dėl apeliacine tvarka apskųstų komercinių bylų teismų sprendimų.
Apskričių teismai ir Kroatijos Respublikos aukštasis komercinių bylų teismas pirmosios instancijos teismų funkciją gali atlikti tik konkrečiai numatytais atvejais – tada jų sprendimus apeliacine tvarka galima apskųsti Kroatijos Respublikos Aukščiausiajam Teismui (kroat. Vrhovni sud RH).
Taigi, aukštesnieji teismai apeliacinius skundus yra kompetentingi nagrinėti tik išimtiniais atvejais, kai žemesnieji teismai pareiškia, kad neturi jurisdikcijos, ir perduoda bylą toliau svarstyti.
Kuris teismas yra kompetentingas nagrinėti konkrečią bylą, sprendžiama pagal įvairias aplinkybes, tačiau paprastai kompetentingu laikomas teismas, atsakovo atžvilgiu turintis bendrąją teritorinę jurisdikciją.
Pagrindinė teritorinės jurisdikcijos taisyklė yra nuolatinė arba laikinoji atsakovo gyvenamoji vieta arba atsakovo, kuris yra juridinis subjektas, registruotosios būstinės vieta.
Nukrypstant nuo pagrindinės teritorinės jurisdikcijos taisyklės, Civilinio proceso įstatyme (50–66 straipsniuose) numatyti specialios teritorinės jurisdikcijos atvejai, taikomi tą pačią pusę palaikančioms bylos šalims, ginčams dėl įstatymais nustatyto išlaikymo, ginčams dėl žalos atlyginimo, santuokiniams ginčams, ginčams dėl vaiko kilmės nustatymo arba paneigimo, ginčams dėl nekilnojamojo turto ir nesankcionuoto patekimo į jį, ginčams dėl orlaivių ir laivų, taip pat nustatant jurisdikciją dėl asmenų, kurių atžvilgiu Kroatijos Respublikoje nėra bendrosios teritorinės jurisdikcijos, jurisdikciją pagal vietą, kurioje yra juridinio asmens padalinys, jurisdikciją pagal vietą, kurioje yra užsienio asmens atstovybė Kroatijos Respublikoje, jurisdikciją ginčuose dėl santykių su Kroatijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų organizaciniais padaliniais, jurisdikciją ginčuose, kylančiuose iš paveldėjimo teisės santykių, jurisdikciją ginčuose dėl vykdymo ir bankroto procesų, jurisdikciją pagal mokėjimo vietą, jurisdikciją su darbo santykiais susijusiuose ginčuose ir abipusę jurisdikciją nagrinėti skundus prieš užsieniečius.
Minėtaisiais atvejais ieškovas visada gali, tačiau neprivalo pasirinkti kitą teismą negu atsakovo gyvenamosios vietos teismas, kuris buvo nustatytas taikant pagrindinę taisyklę.
Galiausiai pagal Civilinio proceso įstatymo 70 straipsnį šalys gali pasiekti susitarimą dėl kito teismo, turinčio dalykinę kompetenciją, teritorinės jurisdikcijos, tačiau tik tuo atveju, jei tai nėra išimtinę jurisdikciją turintis teismas.
Priklausomai nuo to, ar ginčas yra civilinis, ar komercinis, ieškinys gali būti teikiamas savivaldybės teismui (kroat. Općinski sud) arba komercinių bylų teismui (kroat. Trgovački sud), o Zagrebo mieste ieškinys taip pat gali būti teikiamas savivaldybės darbo teismui (kroat. Općinski radni sud), jeigu ieškinys susijęs su darbo ginču.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Paprastai Italijos teisės sistemoje jurisdikcija priklauso bendrosios kompetencijos teismams, nes šie teismai turi specializuotą jurisdikciją ginčams, susijusiems su asmeninėmis teisėmis. Taikos teisėjas (it. Giudice di Pace), bendrosios kompetencijos teismas (Tribunale) ir Apeliacinis teismas (Corte di Appello) yra bendrosios kompetencijos teisminės įstaigos. Paskutinės instancijos teismas yra Aukščiausiasis Kasacinis Teismas (it. Suprema Corte di Cassazione), o konstitucinis teismas yra Konstitucinis Teismas (Corte Costituzionale). Numatyta ne tik bendrosios kompetencijos teismų sistema, bet ir administracinių teismų sistema. Administraciniai teismai turi jurisdikciją nagrinėti ginčus dėl teisėtų interesų ir teisės aktuose nustatytose konkrečiose srityse – ginčus dėl asmeninių teisių, susijusius su administracinių įgaliojimų vykdymu arba nevykdymu, kai valdžios institucijos imasi priemonių, veiksmų, sudaro susitarimus ar atlieka tų įgaliojimų įgyvendinimo veiksmus. Vyriausybės veiksmų ar priemonių, patvirtintų vykdant politinius įgaliojimus, teismuose apskųsti negalima. Administracinę jurisdikciją vykdo Apygardų administraciniai teismai (it. Tribunali Amministrativi Regionali – TAR) ir Valstybės taryba (Consiglio di Stato), kaip numatyta Administracinio proceso kodekso nuostatose. Paskutinės instancijos teismas yra Aukščiausiasis Kasacinis Teismas, tačiau tik jurisdikciniais pagrindais. Dar yra kitas specializuotas teismas – mokestinių bylų teismas (it. tributario). Fiskalinę jurisdikciją įgyvendina provincijų mokestinių bylų teismai (it. Commissioni Tributarie Provinciali – CTP) ir regioniniai mokestinių bylų teismai (Commissioni Tributarie Regionali – CTR). Mokestinių bylų teismai turi jurisdikciją nagrinėti visus ginčus, susijusius su kiekvienos rūšies ir pavadinimo mokesčiais, įskaitant regioninius, provincijų ir savivaldybių mokesčius ir Italijos nacionalinei sveikatos tarnybai mokamas įmokas, antmokesčius ir papildomus mokesčius, atitinkamas sankcijas ir palūkanas, taip pat kitas papildomas rinkliavas. Italijos teisės sistemos bendrosios kompetencijos teismų sistemoje veikia tam tikros specializuotos kolegijos. Kai kurios svarbiausios specializuotos kolegijos yra šios: a) kolegijos, specializuotos nagrinėti imigracijos, tarptautinės apsaugos ir laisvo ES piliečių judėjimo bylas; b) kolegijos, specializuotos nagrinėti įmonių bylas; c) kolegijos, specializuotos nagrinėti žemės ūkio bylas. Taip pat veikia specializuoti teismai, pvz., Nepilnamečių bylų teismas (it. Tribunale per i Minorenni) arba Tribunale di Sorveglianza (teismas, prižiūrintis bausmių vykdymą). Darbo ginčai nukreipiami bendrosios kompetencijos teismams, kai kuriuose iš šių teismų veikia specialios kolegijos (darbo bylų kolegijos). Tačiau faktiškai tai ne specializuotos kolegijos, o veikiau – organizaciniai teismų padaliniai.
Paprastai bendrosios kompetencijos teismas turi jurisdikciją visoms byloms, nepriklausančioms kitų teismų jurisdikcijai. Be to, bendrosios kompetencijos teismas turi išimtinę jurisdikciją visoms byloms dėl mokesčių ir muitų (kurios nėra priskirtos mokestinių bylų teismams), visoms byloms, susijusioms su asmenų statusu ir veiksnumu ir su neturtinėmis teisėmis, ieškiniams dėl sukčiavimo, vykdymo byloms ir apskritai bet kuriai neapibrėžiamos vertės bylai.
Taikos teisėjas turi jurisdikciją byloms, susijusioms su iki 50 000 EUR vertės kilnojamuoju turtu, kai teisės aktais šios bylos nėra priskirtos kito teismo jurisdikcijai. Nuo 2021 m. spalio 31 d. ši suma bus pakeista į 30 000 EUR. Taikos teisėjas taip pat turi jurisdikciją visoms byloms, susijusioms su ginčais, nurodytais Civilinio proceso kodekso 7 straipsnyje.
Kriterijus, pagal kurį nustatomas ginčą nagrinėsiantis teismas, yra jurisdikcija. Italijos teisės sistemoje jurisdikcija paprastai reiškia tam tikrus įgaliojimus ir funkcijas, kuriuos juridinis subjektas gali atlikti. Jurisdikcija būna įvairių tipų: – pagal dalyką; – pagal teritoriją; – pagal instanciją; – pagal vertę. Civiliniame procese jurisdikcija rodo kiekvienai teisminei įstaigai priskirtų įgaliojimų lygį ir atitinkamai sritį, kurioje yra pagrįsti tos įstaigos įgaliojimai priimti sprendimus. Atitinkama jurisdikcija apibrėžiama „techniniu“ požiūriu, jos įgyvendinimo teisinė tvarka išdėstyta Civilinio proceso kodekso 7 straipsnyje ir tolesniuose straipsniuose. Remiantis atitinkamomis normomis, procesinis jurisdikcijos pobūdis yra preliminarus dalykas ir todėl ginče gali būti priimamas sprendimas dėl jurisdikcijos. Jeigu pažeidžiamos jurisdikcijos reglamentavimo normos, sprendimą peržiūrinti įstaiga visų pirma gali pagrįstai priimti nutartį dėl jurisdikcijos nebuvimo (žr. Civilinio proceso kodekso 38 straipsnį. Jurisdikcija techniniu požiūriu skiriasi nuo vadinamosios „vidinės“ jurisdikcijos, pagal kurią bylos paskirstomos kompetentingos teisminės institucijos viduje. Pastaroji jurisdikcijos forma, taip pat vadinama „plokščiąja“, priklauso nuo to, kaip yra struktūrizuotas bendrosios kompetencijos teismas: pavyzdžiui, sudaromos vidaus kolegijos (civilinių bylų kolegija Nr. 1) arba įsteigiami organai, dirbantys konkrečiomis temomis (darbo bylų kolegija), arba sukuriami atskiri padaliniai. Jeigu nesilaikoma bylų priskyrimo reglamentavimo nuostatų, kyla ne procesinė jurisdikcijos problema, o veikiau tiesiog organizacinė bylos priskyrimo teisminės įstaigos viduje problema.
Kalbant apie vietą, kurioje turi būti nagrinėjamas ginčas, jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip, kompetentingas teismas yra atsakovo gyvenamosios vietos arba nuolatinės gyvenamosios vietos teismas; jeigu šios vietos yra nežinomos, tada tai yra atsakovo buvimo vietos teismas. Jeigu atsakovas Italijoje neturi įprastos ar nuolatinės gyvenamosios vietos arba buvimo vietos arba jo buvimo vieta nežinoma, kompetenciją turi ieškovo gyvenamosios vietos teismas. Normos, kuriomis reglamentuojama teritorinė jurisdikcija, išdėstytos Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje ir tolesniuose straipsniuose.
Bendrosios kompetencijos teismų sistema skirstoma į du sektorius: baudžiamųjų bylų sektorių, sprendžiantį, ar prokuroro iškeltos bylos asmeniui arba subjektui yra pagrįstos; civilinių bylų sektorių, siekiantį teisiškai apsaugoti teises, būdingas privačių asmenų tarpusavio santykiams arba privataus asmens ir valdžios institucijos santykiams, kai pastaroji, atlikdama savo pareigas, pažeidžia kitų asmenų asmenines teises. Baudžiamųjų bylų sektoriuje teismų darbuotojai atlieka bylų nagrinėjimo ir baudžiamojo persekiojimo pareigas – bylas nagrinėjantys darbuotojai dalyvauja priimant nuosprendžius, o baudžiamąjį persekiojimą vykdantys darbuotojai dalyvauja atliekant tyrimus, kuriems vadovauja prokuratūra. Kai tyrimai baigiami, prokuratūros darbuotojai pradeda baudžiamąjį procesą arba bylą nutraukia, palaiko kaltinimą teisme ir atlieka baudžiamojo persekiojimo pareigas nagrinėjant bylas aukštesnėmis instancijomis. Pagal Italijos Konstitucijos 107 straipsnio paskutinę dalį baudžiamąsias bylas teismui perduoda prokuratūros nariai (net jeigu jie priklauso bendrosios kompetencijos teismų struktūrai). Nagrinėjant baudžiamąją bylą, nukentėjusioji šalis gali pateikti civilinį ieškinį, kad gautų kompensaciją už patirtą žalą; ji taip pat gali atskirai iškelti bylą civilinių bylų teismuose. Civilinės ir baudžiamosios bylos nagrinėjamos pagal du atskirus procesinių normų rinkinius: Civilinio proceso kodeksą ir Baudžiamojo proceso kodeksą. Bendrosios kompetencijos teismų jurisdikciją įgyvendina profesionalūs teisėjai ir garbės teisėjai – ir vieni, ir kiti priklauso teisminėms institucijoms.
Pirmąja instancija jurisdikciją civilinėse ir baudžiamosiose bylose įgyvendina toliau nurodyti organai:
Pirmąja instancija baudžiamojo persekiojimo pareigas atlieka:
Antrąja instancija jurisdikciją įgyvendina šie organai:
Antrąja instancija baudžiamojo persekiojimo pareigas atlieka Apeliacinio teismo prokuroras. Jurisdikciją nuosprendžių teisėtumo klausimais įgyvendina Aukščiausiasis Kasacinis Teismas; šiame teisme nagrinėjant bylas, baudžiamojo persekiojimo pareigas atlieka Aukščiausiojo Kasacinio Teismo prokuroras. Galiausiai pažymėtina, kad baudžiamojo persekiojimo organai Italijoje taip pat apima Nacionalinį kovos su mafija ir terorizmu direktoratą (it. Direzione Nazionale Antimafia e Antiterrorismo), kuris, kaip nustatyta Įstatyminiame dekrete Nr. 160/06, atlieka nacionaliniu mastu koordinuojamo baudžiamojo persekiojimo pareigas.
Jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip, kompetentingas teismas yra atsakovo gyvenamosios vietos arba nuolatinės gyvenamosios vietos teismas; jeigu šios vietos yra nežinomos, tada tai yra atsakovo buvimo vietos teismas. Jeigu atsakovas Italijoje neturi įprastos ar nuolatinės gyvenamosios vietos arba buvimo vietos arba jo buvimo vieta nežinoma, kompetenciją turi ieškovo gyvenamosios vietos teismas. Tačiau, siekiant nustatyti vietą, kurioje turi būti nagrinėjamas ginčas, taikomos specialios normos: bendrosios ir specialiosios normos yra išdėstytos Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje ir tolesniuose straipsniuose. Tačiau įvairios normos taip pat išdėstytos specialiuose įstatymuose, kuriais reglamentuojamos, pvz., bylos, susijusios su šeimomis ar vaikais, nuosprendžių vykdymu arba vartotojų teisėmis.
Jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip, fiziniams asmenims kompetentingas teismas yra atsakovo gyvenamosios vietos arba nuolatinės gyvenamosios vietos teismas; jeigu šios vietos yra nežinomos, tada tai yra atsakovo buvimo vietos teismas. Jeigu atsakovas Italijoje neturi įprastos ar nuolatinės gyvenamosios vietos arba buvimo vietos arba jo buvimo vieta nežinoma, kompetenciją turi ieškovo gyvenamosios vietos teismas.
Jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip, juridiniams asmenims kompetentingas teismas yra atsakovo buveinės teismas. Jeigu juridinis asmuo turėjo kitų patalpų arba atstovą, įgaliotą jam atstovauti teisme nagrinėjant ieškinį, kompetentingas teismas taip pat yra vietos, kurioje veikia tas atstovas arba yra tos patalpos, teismas. Jurisdikcijos tikslais juridinio asmens statuso neturinčios įmonės, įmonės statuso neturinčios asociacijos ir komitetai savo buveines turi vietoje, kurioje jie nuolat vykdo savo veiklą.
Bylose, kuriose sprendžiamas teisių tam tikrų asmenų atžvilgiu (it. diritti di obbligazione) klausimas, jurisdikcija taip pat priklauso vietos, kurioje atsirado arba turi būti įvykdyta prievolė, teismui.
Vaikų bylų teismas (it. Foro per le cause relative a bambini)
Priimant intervencines nutartis dėl tėvų pareigų, pagrindinis kriterijus yra vaiko įprastinė gyvenamoji vieta pareiškimo pateikimo metu. Vaiko įprastinė gyvenamoji vieta turi būti nustatoma remiantis objektyviais kriterijais; kai vaikas perkeliamas, naujos gyvenamosios vietos teismas neįgyja jurisdikcijos, jeigu, atsižvelgiant į vaiko amžių, praėjo minimalus, nereikšmingas laikotarpis.
Santuokos bylų teismas (it. Foro per le cause relative al matrimonio)
Gyvenimo skyrium patvirtinimas. Gyvenimo skyrium patvirtinimo bylose pareiškimas pateikiamas vietos, kurioje buvo paskutinė bendra poros gyvenamoji vieta, teismui arba, jeigu jie niekada kartu negyveno – sutuoktinio–atsakovo gyvenamosios vietos arba nuolatinės gyvenamosios vietos teismui. Jeigu sutuoktinis–atsakovas gyvena užsienyje arba yra nepasiekiamas, pareiškimas pateikiamas pareiškėjo gyvenamosios vietos arba nuolatinės gyvenamosios vietos teismui; jeigu tas sutuoktinis taip pat gyvena užsienyje, pareiškimas gali būti pateikiamas bet kuriam Italijos teismui.
Santuokos nutraukimas. Teismas, kompetentingas nagrinėti pareiškimus dėl civilinės santuokos nutraukimo arba konkordato [katalikų apeigos] santuokos civilinių pasekmių nutraukimo, yra sutuoktinio–atsakovo gyvenamosios vietos arba nuolatinės gyvenamosios vietos teismas, nepaisant kitų kriterijų, kurie toje pačioje teisės nuostatoje pateikiami kaip alternatyvos jurisdikcijai nustatyti. Tačiau bendri pareiškimai gali būti pateikiami bet kurio sutuoktinio gyvenamosios vietos arba nuolatinės gyvenamosios vietos teismui.
Darbo bylų teismas (it. Foro per le cause di lavoro)
Pirmąja instancija darbo ginčai priklauso bendrosios kompetencijos teismo, atliekančio darbo bylų teismo funkcijas, jurisdikcijai. Teritorinė jurisdikcija priklauso vietos, kurioje prasidėjo darbo santykiai arba kurioje yra įmonė arba jos padalinys, kur buvo paskirtas dirbti darbuotojas arba kur darbuotojas teikė savo paslaugas darbo santykių nutraukimo metu, teismas. Ši jurisdikcija išlieka galioti po to, kai įmonė perkeliama arba uždaroma įmonė arba jos padalinys, jeigu pareiškimas pateikiamas per šešis mėnesius nuo tokio perkėlimo arba uždarymo. Teritorinė jurisdikcija ginčams, susijusiems su darbo santykiais viešojo administravimo įstaigų padaliniuose, priklauso vietos, kurioje yra tarnyba, kurioje darbuotojas yra paskirtas dirbti arba buvo paskirtas dirbti darbo santykių nutraukimo metu, teismui. Ginčuose, kurių viena iš šalių yra valstybės administracija, teismas negali atlikti foro erariale (viešųjų finansų klausimus sprendžiančio teismo) funkcijos.
Bylų, susijusių su teisėmis į nekilnojamąjį turtą ir iškeldinimu arba teisių naudotis turtu atėmimu, teismas (it. Foro per le cause relative a diritti reali e ad azioni possessorie)
Kai bylos yra susijusios su teisėmis į nekilnojamąjį turtą, išperkamąja nuoma ir nemokamomis paskolomis, skirtomis pastatų naudojimui (nuomos sutartys), bei verslo nuoma, taip pat bylos, susijusios su teisės aktais, administraciniais aktais arba papročiais nustatytų medžių ir gyvatvorių sodinimo sąlygų ir atstumų laikymusi, jurisdikcija priklauso vietos, kurioje yra pastatas arba verslo subjekto turtas, teismui. Jeigu pastatas yra daugiau negu vienos teisinės apylinkės teritorijoje, jurisdikcija priklauso apylinkės, kurioje atitinkama šalis sumoka valstybei daugiausiai mokesčio, teismui; jeigu šalis mokesčio nemoka, jurisdikcija priklauso bet kurios apylinkės, kurioje yra pastato dalis, teismui. Iškeldinimo arba teisės naudotis turtu atėmimo atvejais, taip pat pranešimų apie naujus darbus ir galimą žalą atvejais jurisdikcija priklauso vietos, kurioje buvo atliktas ginčijamas veiksmas, teismui.
Paveldėjimo bylų teismas (it. Foro per le cause ereditarie)
Jurisdikcija priklauso vietos, kurioje pradedamas paveldėjimo procesas, teismui, kai bylos yra:
1) susijusios su paveldėjimo reikalavimais arba turto padalijimu, taip pat visais kitais atvejais, kai bendri paveldėtojai siekia padalyti palikėjo turtą;
2) susijusios su palikėjo turto padalijimo panaikinimu ir dalių išsaugojimu, jeigu byla iškeliama per dvejus metus nuo palikėjo turto padalijimo;
3) susijusios su mirusiajam suteiktomis paskolomis arba su testamentine išskirtine, kurią privalo įvykdyti įpėdinis, jeigu byla iškeliama iki palikėjo turto padalijimo ir bet kuriuo atveju per dvejus metus nuo paveldėjimo proceso pradėjimo;
4) iškeliamos testamento vykdytojui, jeigu byla iškeliama per pirmesniame punkte nurodytus terminus.
Verslo partnerių ir daugiabučių namų gyventojų bylų teismas (it. Foro per le cause tra soci e tra condomini)
Bylose tarp verslo partnerių jurisdikcija priklauso vietos, kurioje yra pagrindinė įmonės buveinė, teismui; bylose tarp daugiabučių namų gyventojų arba tarp daugiabučių namų gyventojų ir paties daugiabučio namo jurisdikcija priklauso apylinkės, kurioje yra bendrijos erdvės arba dauguma jų, teismui.
Viešojo administravimo įstaigų bylų teismas (it. Foro della pubblica amministrazione)
Bylose, kuriose viena iš šalių yra valstybės administracija, remiantis specialiaisiais įstatymais, kuriais reglamentuojamas atstovavimas valstybei ir jos interesų gynimas teisme, tuose įstatymuose numatytais atvejais jurisdikcija priklauso vietos, kurioje yra generalinė prokuratūra (it. Ufficio dell’Avvocatura dello Stato), teismui, toje apylinkėje, kurioje veikia teismas, turintis jurisdikciją pagal įprastas taisykles. Kai administracinė įstaiga yra atsakovas, ta apylinkė nustatoma pagal vietos, kurioje atsirado arba turi būti įvykdyta prievolė, arba vietos, kurioje yra pareiškimo dalyku esantis kilnojamasis arba nekilnojamasis turtas, teismą.
Vykdymo bylų teismas (it. Foro dell’Esecuzione Forzata)
Vykdymo bylose, kai išieškomas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, jurisdikcija priklauso turto buvimo vietos teismui. Vykdymo bylose, kai išieškomos transporto priemonės ir priekabos, jurisdikcija priklauso skolininko gyvenamosios vietos, nuolatinės gyvenamosios vietos, buvimo vietos arba būstinės vietos teismui. Kai išieškoma pagal prievoles atlikti tam tikrą veiksmą arba jo neatlikti, jurisdikcija priklauso vietos, kurioje turi būti įvykdyta prievolė, teismui.
Vartotojų bylų teismas (it. Foro del Consumatore)
Su vartotojais susijusiose bylose jurisdikcija priklauso vietos, kurioje vartotojas gyvena arba kurioje yra jo faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta, teismui. Šio teismo jurisdikcija yra išimtinė ir privaloma, nebent šalys susitiko deryboms dėl kitų teismų įtraukimo. Vartotojo procesinis elgesys, akivaizdžiai paaiškėjantis po bylos iškėlimo, negali prilygti deryboms ir juo negali būti teisinamas nukrypimas nuo Vartotojų bylų teismo jurisdikcijos.
Kai kuriais atvejais ginčą galima perduoti keliems skirtingiems teismams, kurie vadinami alternatyviais teismais. Šis scenarijus taikomas bylose, kuriose nagrinėjamos teisės konkrečių asmenų atžvilgiu: šiuo atveju jurisdikcija priklauso ne tik nuolatinės atsakovo gyvenamosios vietos teismui, bet ir vietos, kurioje atsirado arba turi būti įvykdyta prievolė, teismui.
Atsakovo gyvenamosios vietos teismas neturi jurisdikcijos tuo atveju, jei Italijos teisėje numatytas kitas, išimtinę jurisdikciją turintis teismas. Šiuo klausimu žr. 2.2.2 skyrių („Pagrindinės taisyklės išimtys“).
Išskyrus atvejus, kai nustatyta privalomoji jurisdikcija (nuo kurios negalima nukrypti susitarimu), šalys gali kartu susitarti dėl kito teismo (Civilinio proceso kodekso 20 straipsnis).
Jeigu jurisdikciją turi specializuotas teismas, taikomi atitinkamuose specialiuose įstatymuose nustatyti kompetencijos kriterijai.
Administraciniai teismai. Jurisdikcija ginčams, susijusiems su viešojo administravimo įstaigų priemonėmis, aktais, susitarimais ar elgesiu, visada priklauso apygardos administraciniam teismui, apimančiam teritorinę apylinkę, kurioje yra tų įstaigų būstinės. Bet kuriuo atveju apygardos administracinis teismas visada turi jurisdikciją ginčams, susijusiems su viešojo administravimo įstaigų priemonėmis, aktais, susitarimais ar elgesiu, kurių tiesioginiai padariniai kyla tik to teismo apygardos teritorijoje. Jurisdikciją ginčams, susijusiems su valstybės tarnautojais, visada turi teismas, kurio teritorinėje apylinkėje yra darbo vieta. Kitais atvejais jurisdikcija valstybės veiksmų atžvilgiu visada priklauso Lacijaus apygardos administraciniam teismui (kurio būstinė yra Romoje), o viešųjų asmenų veiksmų, susijusių su kitomis apygardomis, atžvilgiu – atitinkamo asmens darbo vietos apygardos administraciniam teismui.
Mokestinių bylų teismai. Provincijų mokestinių bylų teismai turi jurisdikciją visiems skundams prieš mokesčių administratorius ir mokesčių surinkėjus, įsisteigusius jų apylinkėje. Jeigu pateikiamas skundas prieš Pajamų tarnybos (it. Agenzia delle Entrate) departamentus, turinčius jurisdikciją visai Italijai arba jos daliai, jurisdikcija priklauso provincijos mokestinių bylų teismui, kurio apylinkėje yra įsteigtas padalinys, kuriam pavesta atlikti ginčijamame pranešime išdėstytas pareigas.
►Italijos Konstitucija (EN)
https://www.senato.it/sites/default/files/media-documents/COST_INGLESE.pdf
►Italijos įstatymai ir kodeksai (IT)
https://www.normattiva.it/?language=en
►Italijos Civilinio proceso kodeksas (IT)
http://www.altalex.com/documents/codici-altalex/2015/01/02/codice-di-procedura-civile
►Administracinio proceso kodeksas (EN)
►Code de justice administrative (FR)
► Italienische Verwaltungsprozessordnung (DE)
► Italijos teismų sistema (EN)
► Mokestinio proceso kodeksas (IT)
► Teisingumo ministerija (IT)
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Bendrosios kompetencijos civiliniai teismai (Kipro teisinėje sistemoje jie vadinami apygardos teismais) turi jurisdikciją nagrinėti daugumą civilinių bylų.
Tačiau kilus specifiniam teisminiam ginčui turėtumėte kreiptis į specializuotą teismą, kuris turi jurisdikciją nagrinėti tą bylą.
Pavyzdžiui, šeimos ginčus (pvz., ginčus dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo, tėvų atsakomybės, bendravimo su nepilnamečiu vaiku, turtinius ginčus ir t. t.) nagrinėja Kipro Respublikos šeimos teismai.
Kilus darbo ginčams (darbdavio ir darbuotojo santykiai, pvz., neteisėtas atleidimas iš darbo, atleidimas iš darbo ir t. t.), turėsite kreiptis į apygardos, kurioje kilo ginčas, specializuotą pramonės ginčų teismą arba, jeigu tokio teismo nėra, į ieškovo įprastos arba nuolatinės gyvenamosios vietos teismą. Tačiau bendrosios kompetencijos civiliniai teismai (apygardos teismai) turės jurisdikciją nagrinėti bylas, kuriose prašomų atlyginti nuostolių dydis viršija dvejų (2) metų darbo užmokestį, todėl turėtumėte kreiptis į šiuos teismus.
Kilus su nuomojamu turtu susijusiems ginčams (pvz., nuomos mokesčio padidinimas, iškeldinimas ir t. t.), turėtumėte kreiptis į nuomojamo turto buvimo vietos apygardos specializuotą nuomos kontrolės teismą.
Žr. atsakymą į 2.2 klausimą.
Kipro teisinėje sistemoje tarp pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos civilinių teismų nėra jokio skirtumo. Tačiau apygardos teisėjų įgaliojimai nėra vienodi (apygardos teismo pirmininkas, apygardos teismo vyresnysis teisėjas, apygardos teismo teisėjas) ir jų jurisdikcija nagrinėti konkrečias bylas priklauso nuo šių įgaliojimų.
Apygardos teismas (bendrosios kompetencijos civilinis teismas) turi jurisdikciją nagrinėti ginčus tais atvejais, kai:
Kai ieškinys yra susijęs su labdaros įstaiga arba kokiu nors patentu ar prekių ženklu, kurį pagal įstatymo Nr. 29/1983 7 straipsnį ir jame pateikiamą sąrašą turi nagrinėti atsakingas apygardos teismas, ieškinys turi būti pareiškiamas bet kuriame apygardos teisme.
Jeigu atsakyme į 2.2.1 klausimą nurodytoms byloms jau taikoma alternatyvi teritorinė jurisdikcija arba jeigu tai yra atsakyme į 2.2.2 klausimą nurodytos bylos.
Jeigu taikoma išimtinė turto buvimo vietos jurisdikcija (žr. atsakymo į 2.2.1 klausimą paskutinį punktą).
Ne.
Paprastai bylą iškelia įgaliotas advokatas, kuris žino, į kurį teismą reikia kreiptis. Priešingu atveju, jeigu teisinio atstovo nėra, susijusią informaciją galite gauti Aukščiausiojo Teismo raštinės departamente.
Kipro Aukščiausiasis Teismas
Charalambou Mouskou,
1404 Nicosia, Cyprus
Tel. +357 22865741
Faks. +357 22304500
E. paštas chief.reg@sc.judicial.gov.cy
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Civilinio proceso kodekse (lat. Civilprocesa likums) garantuojama kiekvieno fizinio ir juridinio asmens teisė kreiptis į teismą siekiant apginti savo pažeistas ar ginčijamas civilines teises ir bet kokius interesus, kurių apsauga užtikrinama įstatymu. Paprastai visi civiliniai ginčai teismuose nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Išimtiniais atvejais ir tik tada, kai tai konkrečiai nustatyta teisės aktuose, civiliniai ginčai gali būti sprendžiami taikant kitas neteismines procedūras. Teisės aktuose numatytais atvejais teismas taip pat nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų pareikštus ieškinius, kurie iš esmės nėra susiję su civiliniais ginčais. Tačiau visais atvejais sprendimą dėl ginčo perdavimo priima teismas arba teisėjas. Jeigu teismas arba teisėjas nustato, kad ginčas nepriklauso teismo jurisdikcijai, šiuo tikslu priimtame sprendime nurodoma įstaiga, atsakinga už tokio ginčo sprendimą.
Tačiau galioja tam tikros bendrųjų jurisdikcijos taisyklių išimtys, kuriose nustatyta, kurios pakopos teismas turi nagrinėti bylą pirmąja instancija.
Nuo 2021 m. kovo 31 d. Latvijoje veikia specializuotas Ekonomikos reikalų teismas tam tikrų kategorijų civilinėms ir baudžiamosioms byloms nagrinėti.
Apylinkių teismai (lat. rajona tiesa) ir miestų teismai (pilsētas tiesa) civilines bylas nagrinėja pirmąja instancija. Rygos miesto Vidžemės priemiesčio teismas (lat. Rīgas pilsētas Vidzemes priekšpilsētas tiesa) nagrinėja bylas, kurių dokumentacijoje minima valstybės paslaptis, ir bylas dėl patentų, puslaidininkių gaminių topografijos, dizaino, prekių ženklų ir geografinių nuorodų apsaugos. Apylinkės (miesto) teismo žemės registro skyrius nagrinėja prašymus dėl neginčytinų prievolių įvykdymo (lat. bezstrīdus piespiedu izpildīšana) ir privalomo prievolių įvykdymo įteikiant teismo pranešimą (saistību piespiedu izpildīšanu brīdinājuma kārtība), taip pat prašymus patvirtinti aukcionų pareiškimus (izsoles aktu apstiprināšana), išskyrus atvejus, kai jie tvirtinami nemokumo bylų atvejais.
Aukštesnės instancijos teismas iš esmės nenagrinėja bylų, kurių nenagrinėjo žemesnės instancijos teismas. Pirmąja instancija civilines bylas nagrinėja apylinkės (miesto) teismas arba apygardos teismas (lat. apgabaltiesa). Civiliniame procese bylas iš esmės nagrinėja pirmosios instancijos teismas, kuris turi jurisdikciją nagrinėti bylą atsižvelgdamas į jos rūšį, dalyką ir ginčo vietą.
Civilinės bylos priskiriamos nagrinėti įvairių pakopų pirmosios instancijos teismams atsižvelgiant į bylos dalyką; bylos klasifikuojamos pagal ieškinio kategoriją ir pobūdį. Tačiau net ir tuomet tos pačios pakopos teismai turi atskirą teritorinę jurisdikciją.
Bendrosiose teritorinės jurisdikcijos taisyklėse nustatyta, kad ieškinys fiziniam asmeniui turi būti pareiškiamas teisme pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (Civilinio proceso kodekso 26 straipsnis). Ieškinys juridiniam asmeniui turi būti pareiškiamas teisme pagal juridinio asmens registruotą buveinę. Todėl tinkamas pirmosios instancijos teismas nustatomas atsižvelgiant į ieškinio dalyką ir taisykles, kuriomis reglamentuojama teritorinė jurisdikcija.
Civilinio proceso kodekse taip pat nustatytos teritorinės jurisdikcijos civilinėse bylose taisyklių išimtys, kurias taikant ieškovas ieškinį gali pareikšti pagal bendrąsias teritorinės jurisdikcijos taisykles (t. y. kreiptis į atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos arba registruotos buveinės vietos teismą) arba kitame tokios pat pakopos pirmosios instancijos teisme, kuris teisės aktuose nurodomas kaip alternatyvus teismas.
Ieškinys atsakovui, kuris neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, pareiškiamas teisme, kuris nustatomas pagal atsakovo faktinę gyvenamąją vietą.
Jeigu atsakovo faktinė gyvenamoji vieta nežinoma arba jeigu jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Latvijoje, ieškinys pareiškiamas teisme pagal kokio nors atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto buvimo vietą arba paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją vietą.
Tam tikrais teisės aktuose nustatytais atvejais ieškovui suteikiamos tam tikros teisės nuspręsti, ar jis nori ieškinį pareikšti teisme, kuris nustatomas pagal atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą ar registruotą buveinę, ar kitame teisme.
Taisyklės, kuriomis reglamentuojama jurisdikcija ieškovo pasirinkimu, nustatytos Civilinio proceso kodekso 28 straipsnyje, kuriame pateikiamas išsamus bylų rūšių ir alternatyvių teismų, kuriuose galima pareikšti ieškinį, sąrašas:
Jeigu pirmiau išvardytose bylose ieškovas neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, ieškinys gali būti pareiškiamas ieškovo faktinės gyvenamosios vietos teisme.
Civilinėse bylose taip pat taikomos išimtinės jurisdikcijos taisyklės, kurios yra viršesnės ne tik už bendrąsias teritorinės jurisdikcijos taisykles, bet ir už taisykles, kuriomis reglamentuojama visų kitų formų teritorinė jurisdikcija. Toliau išvardytose bylose jurisdikcija nustatoma pagal ieškinio rūšį.
Išimtinės jurisdikcijos taisyklės gali būti nustatytos ir kituose teisės aktuose.
Toliau išvardytos nuostatos taip pat taikomos byloms, kurios nagrinėjamos pagal specialias teismines procedūras.
Prašymas patvirtinti įvaikinimą turi būti pateikiamas įvaikinančio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos teismui arba, jeigu tokios vietos nėra, įvaikinančio asmens faktinės gyvenamosios vietos teismui; prašymas pripažinti įvaikinimą negaliojančiu turi būti pateikiamas pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos teismui arba, jeigu tokios vietos nėra, pareiškėjo faktinės gyvenamosios vietos teismui.
Užsieniečio arba užsienyje gyvenančio asmens prašymas patvirtinti įvaikinimą turi būti pateikiamas įvaikinamo asmens deklaruotos gyvenamosios vietos teismui, tačiau jeigu įvaikinamas asmuo gyvena ne šeimoje, o globos institucijoje, prašymas turi būti pateikiamas globos institucijos vietos teismui (Civilinio proceso kodekso 259 straipsnio 2 dalis).
Prašymas apriboti asmens veiksnumą dėl jo psichikos ligos arba kito sveikatos sutrikimo turi būti pateikiamas tokio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos teismui arba, jeigu tokios vietos nėra, tokio asmens faktinės gyvenamosios vietos teismui; jeigu asmeniui buvo paskirtas gydymas ligoninėje, prašymas turi būti pateikiamas ligoninės buvimo vietos teismui (Civilinio proceso kodekso 264 straipsnis).
Bylos, susijusios su neginčijamų prievolių įvykdymu (lat. saistību bezstrīdus piespiedu izpildīšana):
Bylos, susijusios su prievolių įvykdymu įteikiant teismo pranešimą (lat. saistību piespiedu izpildīšana brīdinājuma kārtībā):
prašymas dėl prievolių vykdymo įteikiant teismo pranešimą pateikiamas skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos arba, jeigu tokios vietos nėra, skolininko faktinės gyvenamosios vietos arba registruotos buveinės apylinkės (miesto) teismo žemės registro skyriui (Civilinio proceso kodekso 406.2 straipsnis)
Taip, tokia galimybė yra: Latvijos teisės aktuose numatyta galimybė šalims susitarti dėl teritorinę jurisdikciją turinčio teismo pasirinkimo. Sudarydamos sutartį šalys gali nurodyti konkretų pirmosios instancijos teismą, kuriame bus sprendžiami visi ateityje dėl sutarties arba jos sąlygų įvykdymo kilsiantys ginčai. Tačiau šalys negali pakeisti pagal bylos dalyką nustatytos jurisdikcijos, t. y. pakopos, kurios teismui priklauso nagrinėti bylą pirmąja instancija (Civilinio proceso kodekso 25 straipsnis); šalys taip pat negali pakeisti išimtinės jurisdikcijos (Civilinio proceso kodekso 29 straipsnis). Susitarimui dėl jurisdikcijos taikomi du apribojimai:
Pagal Latvijos teisės aktus bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilines ir baudžiamąsias bylas. Latvijoje nėra specializuotų teismų, pavyzdžiui, šeimos teismų, arba teisėjų, kurie specializuojasi spręsti konkrečius teisinius klausimus, kaip yra kitose valstybėse.
Kaip jau minėta, civilines bylas iš esmės nagrinėja pirmosios instancijos teismas, o aukštesnės instancijos teismas šių bylų negali nagrinėti, kol jų neišnagrinėjo žemesnės instancijos teismas. Pirmąja instancija civilines bylas nagrinėja apylinkės (miesto) teismas, kurio jurisdikcijai priklauso byla. Paprastai visi civiliniai ginčai priklauso teismų jurisdikcijai ir teismai juos nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnyje yra nustatyta tokia teismų sistema: Lietuvos Respublikos vientisą teismų sistemą sudaro bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai.
Bendrosios kompetencijos teismai (pirmosios instancijos teismai – apylinkės ir apygardos teismai) nagrinėja visas civilines bylas, tai yra ginčus, susijusius su civiliniais, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais privatiniais santykiais arba kylančius iš jų; teismai taip pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka ir prašymus dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnis).
Specializuoti, tai yra administraciniai, teismai (apygardų administraciniai teismai) nagrinėja administracines bylas, kylančias iš administracinių teisinių santykių.
Ieškovas gali pasirinkti kuriam teismui pateikti ieškinį, esant šioms sąlygoms:
Civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai (Civilinio proceso kodekso 25 straipsnis).
Civilinio proceso kodekse yra įtvirtina bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas nagrinėja apylinkės teismai. Taip pat nustatyta bendrosios taisyklės išimtis, kad tam tikros bylos, teismingos apygardos teismams, ir nustatyta išimtinė Vilniaus apygardos teismo kompetencija.
Pagal ginčijamo reikalavimo vertę ir (arba) apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip vienas 150 000 litų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo;
Taip pat pagal kitus veiksnius, nustatančius teismingumą nepriklausomai nuo ginčijamo reikalavimo.
Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, taip pat nagrinėja civilines bylas:
dėl autorinių neturtinių teisinių santykių;
dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių;
dėl bankroto ir restruktūrizavimo, išskyrus bylas dėl fizinių asmenų bankroto;
bylas, kurių viena šalis yra užsienio valstybė;
pagal ieškinius dėl priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo;
pagal ieškinius dėl juridinio asmens veiklos tyrimo;
dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo;
9) kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai
Tik Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja civilines bylas :
dėl ginčų, numatytų Lietuvos Respublikos patentų įstatyme;
dėl ginčų, numatytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatyme;
dėl įvaikinimo pagal užsienio valstybių piliečių prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje;
kitas civilines bylas, kurias pagal galiojančius įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja tik Vilniaus apygardos teismas.
Ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę.
Teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui.
Taip pat šalys gali susitarti į kurį teismą kreiptis su pareikštu ieškiniu. Civilinio proceso kodekso 32 straipsnis reglamentuoja, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą, tačiau išimtinis ir rūšinis teismingumas šalių susitarimu negali būti keičiamas.
Kaip nustato Civilinio proceso kodekso 30 straipsnis, teismingumas ieškovo pasirinkimu gali būti nustatomas šiais atvejais:
Ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą.
Ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
Ieškinys, susijęs su juridinio asmens filialo veikla, gali būti pareiškiamas taip pat pagal filialo buveinę.
Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo ir dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą.
Ieškinys dėl atlyginimo žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą, taip pat atimant gyvybę, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba žalos padarymo vietą.
Ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą.
Ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą.
Ieškinys dėl atlyginimo nuostolių, atsiradusių laivams susidūrus, ir dėl atlyginimo išieškojimo už pagalbos suteikimą bei gelbėjimą jūroje, taip pat visais kitais atvejais, kai ginčas kyla dėl vežimo jūra teisinių santykių, gali būti pareiškiamas pagal atsakovo laivo buvimo vietą arba laivo įregistravimo vietą.
Ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą.
Ieškinys, susijęs su globėjo, rūpintojo ar turto administratoriaus pareigų ėjimu, gali būti pareiškiamas taip pat pagal globėjo, rūpintojo gyvenamąją vietą arba turto administratoriaus gyvenamąją ar buveinės vietą.
Ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą.
Be to, ieškinys keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems skirtingose vietose, pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą ar buveinę ieškovo pasirinkimu (Civilinio proceso kodekso 33 straipsnio 1 dalis).
Ieškinys dėl sutarčių, kuriose yra nurodyta jų įgyvendinimo vieta, gali būti pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar buveinę, arba pagal sutarties įgyvendinimo vietą ieškovo pasirinkimu. Ieškinys dėl vartojimo sutarčių gali būti pareiškiamas pagal atsakovo ar vartotojo gyvenamąją vietą ar buveinę.
Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo gali būti pareiškiamas pagal atsakovo arba ieškovo gyvenamąją vietą ieškovo pasirinkimu.
Civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje gali būti pateikiamas nagrinėti remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytomis teismingumo taisyklėmis, jeigu ieškinys dar nebuvo pareikštas arba išspręstas nagrinėjant baudžiamąją bylą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 31 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatytos šios bendrosios teritorinio teismingumo išimtys, kurios yra privalomos teisines procedūras pradedančiam ieškovui:
Ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.
Palikėjo kreditorių ieškiniai, pareikšti prieš įpėdiniams priimant palikimą, teismingi palikimo ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.
Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 33 straipsnio 2–4 dalis:
Priešieškinis, neatsižvelgiant į tai, koks jo teismingumas, pareiškiamas tos vietos teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieškinys. Jeigu ieškinio reikalavimo padidinimas, ieškinio dalyko pakeitimas, priešieškinio padavimas keičia rūšinį bylos teismingumą, pradinį ieškinį nagrinėjantis teismas išsprendžia visus su ieškinio (priešieškinio) priėmimu susijusius klausimus ir nagrinėja visą bylą iš esmės.
Jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų turi būti pareiškiamas pagal išimtinio teismingumo taisykles, tai ieškinys paduodamas pagal išimtinio teismingumo taisykles.
Jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme.
Šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti bylos teritorinį teismingumą. Tačiau išimtinis ir rūšinis teismingumas šalių susitarimu negali būti pakeičiamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 32 straipsnis).
Bylos teismingumas teismui, pagrįstas išimtiniu atsakovo dalyvavimu.
Teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Lietuvos Respublikoje veikiantys specializuoti administraciniai teismai civilinių, komercinių ir šeimos bylų nenagrinėja. Jie nagrinėja bylas, kylančias iš teisinių administracinių santykių.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje civilines ir komercines bylas nagrinėjantis bendrosios kompetencijos teismas yra apygardos teismas (pranc. tribunal d’arrondissement). Iš viso yra dvi teismo apygardos − Liuksemburgo ir Dykircho, kiekvienoje jų veikia po apygardos teismą.
Apygardos teismas kompetentingas nagrinėti visas civilines ir komercines bylas, kurios pagal įstatymą nepriklauso kito teismo jurisdikcijai.
Liuksemburge nėra specializuotų komercines bylas nagrinėjančių teismų, kaip kai kuriose kitose šalyse. Komercines bylas nagrinėja specialūs apygardos teismo skyriai, tačiau jose taikoma supaprastinta procedūra.
Specializuoti teismai iš esmės yra atsakingi už:
Taikos teismas turi jurisdikciją nagrinėti civilines ir komercines bylas, jeigu ieškinio suma (išskyrus palūkanas ir išlaidas) yra mažesnė nei 15 000 EUR. Jeigu ieškinio suma didesnė, byla perduodama nagrinėti apygardos teismui.
Apygardos teismas visada turi jurisdikciją nagrinėti bylas, kurių dalyko negalima įvertinti pinigais, pavyzdžiui, su šeimos klausimais susijusias bylas.
Paprastai jurisdikciją turi atsakovo gyvenamosios vietos teismas. Šios taisyklės tikslas − suteikti tam tikro lygio apsaugą atsakovams, nes jiems bus lengviau gintis arčiausiai namų esančiame teisme.
Todėl jeigu atsakovas yra fizinis asmuo, jurisdikciją turės juridinio asmens nuolatinės arba faktinės gyvenamosios vietos teismas.
Bendrovėms, asociacijoms ir t. t. byla gali būti iškeliama ne tik jų registruotos buveinės vietos teisme, bet ir vietos, kurioje yra jų filialas arba atstovybė, teisme, jeigu šiame teisme tokios bendrovės ir asociacijos turi atstovą, kuris yra įgaliotas spręsti su trečiosiomis šalimis susijusius klausimus, o ginčas yra susijęs su to filialo arba atstovybės veikla.
1) prašymai dėl nepilnamečių santuokos, prašymai dėl santuokos anuliavimo, prašymai panaikinti ar atnaujinti santuokos atidėjimą, pareiškimai dėl kliūčių sudaryti santuoką ir prašymai konstatuoti tokių kliūčių nebuvimą;
2) prašymai dėl vedybų sutarčių ir sutuoktinių turto teisinio režimo, taip pat prašymai dėl turto atskyrimo;
3) prašymai dėl sutuoktinių abipusių teisių bei pareigų ir prisidėjimo prie bendrų sutuoktinių ar registruotų partnerių poreikių tenkinimo;
4) registruotos partnerystės nutraukimas;
5) ieškiniai dėl išlaikymo;
6) prašymai dėl teisės bendrauti įgyvendinimo, gyvenimo sąlygų nustatymo ir prisidėjimo prie vaikų išlaikymo ir auklėjimo;
7) prašymai dėl tėvų pareigų vykdymo, išskyrus prašymus dėl tėvų valdžios apribojimo;
8) sprendimai dėl nepilnamečių turto tvarkymo ir sprendimai dėl nepilnamečių globos;
9) prašymai uždrausti grįžti namo asmenims, kurie iškeldinti iš nuosavo būsto pagal 2003 m. rugsėjo 8 d. iš dalies pakeisto Įstatymo dėl smurto artimoje aplinkoje (pranc. loi modifiée du 8 septembre 2003 sur la violence domestique) 1 straipsnio 1 dalį, prašymai pratęsti atitinkamus draudimus pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalį ir skundai dėl minėtų priemonių taikymo;
Jei nenurodyta kitaip, teritorinę jurisdikciją turintis apygardos teismas yra:
1) vietovės, kurioje yra šeimos namai, teismas;
2) jei tėvai gyvena atskirai ir tėvų pareigos vykdomos bendrai – to iš tėvų, su kuriuo nuolat gyvena nepilnamečiai vaikai, gyvenamosios vietos teismas, o jei tėvų pareigas vykdo tik vienas iš tėvų – jo gyvenamosios vietos teismas;
3) kitais atvejais – asmens, kuris neiškėlė bylos, gyvenamosios vietos teismas.
Kai pateikiami bendri prašymai, šalys pasirenka vienos iš šalių gyvenamosios vietos teismą.
Tačiau tais atvejais, kai ginčas susijęs tik su sutuoktinio išlaikymu, prisidėjimu prie vaikų išlaikymo ir auklėjimo, prisidėjimu prie bendrų sutuoktinių poreikių tenkinimo ar skubių arba laikinų priemonių taikymu nutraukus registruotą partnerystę, jurisdikciją gali turėti išlaikymą gaunančio sutuoktinio ar buvusio partnerio, ar vieno iš tėvų, kuris iš esmės rūpinasi vaikais, net ir suaugusiais, gyvenamosios vietos teismas.
Teritorinę jurisdikciją lemia gyvenamoji vieta prašymo pateikimo dieną, o santuokos nutraukimo bylose – pirminio prašymo pateikimo dieną.
Liuksemburgo teisėje numatyta galimybė į sutartį įtraukti sąlygą dėl jurisdikcijos, kurioje šalys nurodo konkretų jų ginčus spręsiantį teismą.
Tokią sąlygą ypač naudinga įtraukti tais atvejais, kai ginčas kyla tarp skirtingose valstybėse narėse gyvenančių šalių, nes teismą, kuris turės jurisdikciją nagrinėti konkrečią bylą, galima nustatyti iš anksto. Tokių sąlygų teisėtumo Europos Sąjungos valstybėse narėse klausimai reglamentuojami 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012.
Susitarti dėl teismo, kuris turės jurisdikciją, šalys gali ir išimtinai vidaus bylose. Tokiose bylose šalys gali perduoti ginčą taikos teismui, kuris, atsižvelgiant į ieškinio sumą arba teritorinės jurisdikcijos taisykles, paprastai neturėtų jurisdikcijos. Šalių susitarimas gali būti konkretus arba paprasčiausiai numanomas pagal tai, kad atsakovas atvyksta į teismą ir pradeda teikti savo argumentus, prieš pateikiant atsiliepimą į ieškinį nepareiškęs jokio prieštaravimo dėl bylą nagrinėjančio teismo jurisdikcijos. Tačiau šalys negali pasirinkti, kuris apygardos teismas nagrinės jų bylą, nes taisyklės dėl jurisdikcijos nustatymo pagal ieškinio sumą yra viešosios politikos klausimas.
Sąlyga dėl jurisdikcijos galioja tik tuomet, jeigu su ja faktiškai sutinka abi šalys. Tokio sutikimo įrodymai teikiami pagal bendrąsias teisės taisykles.
Tam tikrais atvejais šalių laisvė pasirinkti teismą ribojama įstatymu. Pavyzdžiui, Vartotojų teisių apsaugos įstatyme (pranc. loi sur la protection juridique du consommateur) nustatyta, kad sąlygos, kuriomis siekiama panaikinti vartotojų teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismus, negalioja.
Pagal Liuksemburgo teisę įsteigti specializuoti teismai, t. y. darbo teismas, taikos teismas, kai jame nagrinėjamos bylos dėl turto nuomos sutarties, pirmosios instancijos administracinis teismas (pranc. tribunal administratif) ir Socialinio draudimo arbitražo taryba, kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja visas jų jurisdikcijai priskiriamas bylas, neatsižvelgiant į ieškinio sumą.
Taigi, pavyzdžiui, nors paprastai taikos teismas pagal bendrąsias teisės normas turi jurisdikciją nagrinėti tik tas bylas, kuriose ieškinio suma yra mažesnė nei 15 000 EUR, ši riba netaikoma ginčuose dėl turto nuomos sutarčių.
Teritorinė jurisdikcija.
Nors jurisdikcija iš esmės priklauso atsakovo gyvenamosios vietos teismui, tačiau yra tam tikrų išimčių, susijusių su specializuotais teismais.
Pavyzdžiui, kompetentingas darbo teismas paprastai nustatomas pagal darbo, o ne vienos iš šalių gyvenamąją vietą. Panašiai su turto nuomos sutartimi susijęs ginčas turi būti perduodamas spręsti nuomojamo turto buvimo vietos teismui.
Administracinio teismo ir Socialinės apsaugos arbitražo tarybos atžvilgiu šis klausimas nekyla, nes jie jurisdikciją turi visoje Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje.
Specializuoti teismai turi tik aiškiai jiems suteiktą jurisdikciją ir paprastai šalys negali pasirinkti kito nei įstatyme nurodytasis teismo.
Bendrai imant, šios rūšies jurisdikcija siejama su viešąja politika (pvz., darbo teisės bylose), o tai reiškia, kad net jeigu šalys neprieštarauja dėl jurisdikcijos, teismas turi savo iniciatyva įvertinti jurisdikcijos nebuvimo klausimą. Kaip paaiškinta pirmiau, šio principo išimtis taikoma taikos teisme nagrinėjamose bylose, kai ieškinio suma per didelė, kad patektų į jo jurisdikciją, ir tarp šalių nėra konkretaus ar menamo susitarimo. Šiuo atveju taikos teismas negali atsisakyti prisiimti jurisdikciją.
https://justice.public.lu/fr.html
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Pagal Teismų veiklos organizavimo ir administravimo įstatymą Vengrijoje veikia tik vienos rūšies specializuoti teismai – administraciniai ir darbo teismai, kurie nagrinėja darbo ir administracines bylas. Kitas bylas – ne darbo ir administracines bylas – nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai.
Jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip, administracinis ginčas nagrinėjamas pareiškus ieškinį administraciniame teisme. Administracinis ginčas yra susijęs su administracinės įstaigos veiksmo arba neveikimo, kurio tikslas arba poveikis yra administracinės teisės reglamentuojamo arba veikiamo subjekto teisinės padėties pakeitimas, teisėtumu. Su viešųjų paslaugų teikimo santykiais ir administracinėmis sutartimis susiję ginčai taip pat yra administraciniai ginčai.
Administracinę bylą pirmąja instancija nagrinėja administracinis ir darbo teismas arba, teisės aktuose nurodytais atvejais, apygardos teismas (vengr. törvényszék) arba Vengrijos kurija (Kúria).
Administracinių ir darbo teismų jurisdikcija apima administraciniams teismams teikiamus ieškinius ir kitas administracinių teismų procedūras, jeigu teisės aktais jurisdikcija nėra suteikta apygardų teismams arba Vengrijos kurijai.
Jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip, apygardų teismų jurisdikcijai priklauso bylos, susijusios su nepriklausomų administracinių įstaigų, autonominių valstybės administravimo įstaigų ir vyriausybinių tarnybų veikla, reglamentuojama centrinių valstybės administravimo įstaigų įstatymu, taip pat su geležinkelių administravimo įstaigos, aviacijos agentūros ir Vengrijos nacionalinio banko veikla, išskyrus bylas, susijusias su viešųjų paslaugų teikimo santykiais.
Apygardų teismai sprendžia dėl procedūrų, kuriomis skiriamos administracinės įstaigos, vykdo teismines procedūras, susijusias su teise rinktis į susirinkimus, nagrinėja ieškinius, susijusius su teise susipažinti su įslaptintais duomenimis, ir teisinius ginčus dėl įstatymais nustatytų profesinių organų.
Vengrijos kurijos jurisdikcijai priklauso vietos valdžios nutarimų ir kitų teisės aktų kolizijų vertinimo procedūros, procedūros dėl vietos valdžios prievolės leisti teisės aktus nevykdymo ir procedūros dėl procesinių priemonių nustatymo konstituciniam skundui išnagrinėti.
Darbo teisės ieškiniai – tai, be kita ko, ieškiniai dėl teisinių santykių, nustatytų Įstatymu dėl Darbo kodekso, darbo viešajame sektoriuje, tarnybinių santykių, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus, taip pat dėl dalyvavimo valstybinėse įdarbinimo sistemose, pagal Įstatymą dėl sporto sudarytų darbo sutarčių, profesinio mokymo pagrindu sudarytų pameistrystės sutarčių, studentų mokomosios praktikos sutarčių pagal Nacionalinio aukštojo mokslo įstatymą, socialinių kooperatyvų arba įdarbinimo kooperatyvų narių darbo santykių su minėtais kooperatyvais, ir ieškiniai dėl kitų reikalavimų, pateiktų pagal darbo teisę, įvykdymo, kaip nurodyta Įstatyme dėl Darbo kodekso. Darbo teisės ieškinys lieka galioti ir tuo atveju, jei dėl reikalavimo perleidimo, skolos perkėlimo, darbdavio teisių perėmimo ar darbdavio asmens pasikeitimo pasikeičia bylos šalis. Jeigu darbuotojas turi piniginį reikalavimą nemokiam darbdaviui ir šis reikalavimas kyla iš darbo teisės ir yra susijęs su turtu, sudarančiu nemokaus skolininko turto dalį, o nemokumo administratorius šį reikalavimą ginčija, darbuotojas gali pareikšti darbdaviui darbo teisės ieškinį, kai pradedama nemokumo procedūra.
Pagal Teismų veiklos organizavimo ir administravimo įstatymą sprendimus pirmąja instancija priima apylinkių teismai (vengr. járásbíróság) ir apygardų teismai. Apygardų teismai pirmąja instancija nagrinėja bylas, kuriose jurisdikcija teisės aktais nėra perduota apylinkių teismams. Apylinkių teismų jurisdikcijai priklauso:
a) ieškiniai dėl turtinių teisių, kai turto vertė neviršija 30 mln. HUF arba remiantis turtine teise neįmanoma nustatyti ieškinio vertės, išskyrus
aa) ieškinius dėl autorių teisių, gretutinių teisių ir pramoninės nuosavybės teisių,
ab) ieškinius dėl nuostolių atlyginimo, susijusio su oficialios valdžios funkcijų vykdymu, ir dėl restitucijos,
ac) ieškinius, kuriais ginamas viešasis interesas,
ad) ieškinius dėl juridinio asmens įsteigimo ir teisėtos jo veiklos,
ae) juridinių asmenų ir jų dabartinių ar buvusių narių ginčus, taip pat dabartinių ar buvusių narių tarpusavio ginčus, kylančius iš jų narystės santykių,
b) ieškiniai dėl asmens statuso,
c) prievartos veiksmai.
Apygardų teismai bylas nagrinėja ne tik pirmąja instancija – jie antrąja instancija priima nutartis dėl apeliacine tvarka apskųstų apylinkių teismų ir administracinių ir darbo teismų sprendimų.
Apeliaciniai apygardų teismai (vengr. ítélőtábla) nagrinėja pareiškimus dėl apeliacine tvarka apskųstų apygardų teismų sprendimų ir nagrinėja kitas jų jurisdikcijai priklausančias bylas.
Aukščiausiasis Vengrijos teismas yra Vengrijos kurija. Kurija teisės aktuose nurodytose bylose nagrinėja pareiškimus dėl apeliacine tvarka apskųstų apygardų teismų ir apygardų apeliacinių teismų sprendimų ir pareiškimus dėl teisminės peržiūros, taip pat vietos vyriausybės dekretų ir kitų teisės aktų kolizijos, ir prireikus panaikina tokius dekretus, nustato vietos valdžios įstatyminės prievolės leisti teisės aktus nevykdymo atvejus ir sprendžia kitas jos jurisdikcijai priklausančias bylas.
Teismas, kurio jurisdikcijai priklauso atsakovo gyvenamoji vieta, turi jurisdikciją visoms byloms, kurios nėra priskirtos kito teismo išimtinei jurisdikcijai.
Jeigu atsakovas Vengrijoje neturi gyvenamosios vietos, jurisdikcija nustatoma pagal vietą Vengrijoje, kurioje yra apsistojęs atsakovas. Jeigu atsakovo apsistojimo vieta nežinoma arba ji yra užsienyje, atsižvelgiama į paskutinę jo gyvenamąją vietą Vengrijoje. Jeigu tokios vietos negalima nustatyti arba jeigu atsakovas jos neturėjo, jurisdikcija nustatoma pagal ieškovo gyvenamąją vietą Vengrijoje arba, jeigu tokios vietos nėra, pagal vietą Vengrijoje, kurioje jis yra apsistojęs. Jeigu ieškovas nėra fizinis asmuo, jurisdikcija nustatoma pagal jo buveinę Vengrijoje.
Jeigu atsakovo darbo vieta nėra ta pati kaip ir jo gyvenamoji vieta, teismas atsakovo prašymu, pateiktu vėliausiai kaip rašytinis atsiliepimas į ieškinį, perduoda bylą nagrinėti ir spręsti teismui, kurio jurisdikcijai priklauso darbo vieta.
Jeigu ieškinys pareiškiamas asmeniui, kuris nėra fizinis asmuo, bendroji jurisdikcija priklauso ne tik nuo to asmens buveinės, bet ir nuo organo arba organizacinio padalinio, turinčio teisę jam atstovauti ir jam atstovaujančio teisiniame ginče, veiklos vietos. Kilus abejonėms, verslo vieta turi būti laikoma buveine. Jeigu nefizinio asmens buveinė yra Budapešte, tačiau veiklą jis vykdo ir Pešto apylinkėje, bylą nagrinėja teismas, kurio jurisdikcijai priklauso Pešto apylinkė.
Jeigu nefizinis asmuo buveinės Vengrijoje neturi, jurisdikcija ieškiniams, pareiškiamiems Vengrijos ieškovo, kuris nėra fizinis asmuo, nustatoma pagal ieškovo buveinę arba veiklos vietą. Jeigu ieškovas yra Vengrijos fizinis asmuo, jurisdikcija nustatoma pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba, jeigu tokios vietos nėra, pagal vietą, kurioje jis yra apsistojęs.
Jeigu išimtinę jurisdikciją turinčio teismo nėra, ieškovas gali pasirinkti galimybę pareikšti ieškinį kitame teisme, negu teismas, kurio bendrajai jurisdikcijai priklauso atsakovas. Tiksliau, ieškinys, kuriuo siekiama prisiteisti teisės aktais nustatytą išlaikymą, gali būti pareiškiamas teisme, kurio jurisdikcijai priklauso ieškovo gyvenamoji vieta; ieškinys dėl nekilnojamojo turto nuosavybės ar valdymo arba dėl daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą gali būti pareiškiamas teisme, kurio jurisdikcijai priklauso nekilnojamojo turto buvimo vieta; ieškinys dėl sutartinio reikalavimo priverstinio įvykdymo gali būti pareiškiamas teisme, kurio jurisdikcijai priklauso sandorio sudarymo vieta arba vieta, kurioje turi būti suteikta paslauga; ieškinys dėl vartotojo sutartinio reikalavimo įmonei priverstinio įvykdymo gali būti pareiškiamas teisme, kurio jurisdikcijai priklauso ieškovo gyvenamoji vieta Vengrijoje, o jeigu tokios vietos nėra – tai jo apsistojimo vieta Vengrijoje; ieškinys dėl nesutartinės atsakomybės gali būti pareiškiamas teisme, kurio jurisdikcijai priklauso geografinė žalos padarymo arba atsiradimo vieta.
Jeigu turtiniam ginčui joks teismas neturi išimtinės jurisdikcijos, jurisdikciją taip pat turi teismas, kurio jurisdikcijai priklausančioje vietoje atsakovas būna numatomai ilgą laikotarpį (pvz., kaip darbuotojas arba studentas). Jurisdikcijos remiantis šiais pagrindais negalima nustatyti tais atvejais, kai atsakovas neveiksnus dalyvauti byloje.
Turtinis ieškinys užsienio asmeniui, kuris nėra fizinis asmuo, taip pat gali būti pareiškiamas teisme, kurio jurisdikcijai priklauso asmens, įgalioto valdyti užsienio nefizinio asmens reikalus, gyvenamoji vieta. Tokiems turtiniams ginčams jurisdikciją taip pat turi teismas, kurio jurisdikcijai priklauso užsienio nefizinio asmens Vengrijos padalinio ar komercinės atstovybės buveinė.
Bendrą ieškinį antrajam įsipareigojančiajam asmeniui ir pagrindiniam skolininkui galima pareikšti teisme, kurio jurisdikcijai dėl bet kokių priežasčių priklauso nagrinėti ieškinį pagrindiniam skolininkui.
Jurisdikciją ieškiniui dėl globos nustatymo taip pat turi teismas, kurio jurisdikcijai priklauso atsakovo būstas gyvenamojoje socialinėje įstaigoje arba vieta, kurioje jis ilgą laiką prižiūrimas stacionare, arba jo įprastinė gyvenamoji vieta.
Santuokos bylose jurisdikciją taip pat turi paskutinės bendros įprastinės sutuoktinių gyvenamosios vietos teismas.
Ieškinius dėl vaiko kilmės nustatymo, naudojimosi tėvų valdžia nustatymo, vaiko perdavimo trečiajai šaliai, tėvų valdžios panaikinimo, įvaikinimo panaikinimo arba nepilnamečio vaiko išlaikymo taip pat galima pareikšti teisme, kurio jurisdikcijai priklauso atitinkamo nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta arba buvimo vieta.
Tais atvejais, kai teisės aktuose nustatyta, kad išimtinę jurisdikciją nagrinėti bylą turi konkretus teismas. Ši nuostata, pvz., taikoma toliau nurodytose bylose.
Jeigu įstatymuose, privalomame Europos Sąjungos teisės akte arba tarptautinėje konvencijoje nenumatyta kitaip, atsakovo gyvenamosios vietos Vengrijoje teismas turi išimtinę jurisdikciją ieškiniams, kuriuos įmonė pareiškia vartotojui dėl reikalavimo, kylančio iš sutartinių santykių, priverstinio įvykdymo. Jeigu atsakovas Vengrijoje gyvenamosios vietos neturi, išimtinė jurisdikcija nustatoma pagal vietą Vengrijoje, kurioje yra apsistojęs atsakovas. Jeigu atsakovo apsistojimo vieta nežinoma arba ji yra užsienyje, orientacinis kriterijus bus paskutinė jo gyvenamoji vieta Vengrijoje. Jeigu šios vietos nustatyti negalima, jurisdikcija turi būti nustatoma pagal bendrąsias normas.
Jeigu sužalotas asmuo pagal teisinę nuostatą, susijusią su atsakomybės draudimo sutartimi, taip pat gali pareikalauti žalos atlyginimo arba restitucijos iš trečiosios šalies – iš kito asmens negu žalą padaręs asmuo, tai trečiajai šaliai pareiškiamas ieškinys priklauso ieškovo gyvenamosios vietos teismo išimtinei jurisdikcijai, jeigu įstatymuose, privalomame Europos Sąjungos teisės akte arba tarptautinėje konvencijoje nenumatyta kitaip. Jeigu ieškovas Vengrijoje gyvenamosios vietos neturi, išimtinę jurisdikciją turės ieškovo apsistojimo vietos Vengrijoje teismas. Jeigu ieškovas nėra fizinis asmuo, išimtinę jurisdikciją turintis teismas nustatomas pagal ieškovo buveinę Vengrijoje. Jeigu ieškovas gyvenamosios vietos, apsistojimo vietos arba buveinės Vengrijoje neturi, jurisdikcija turi būti nustatoma pagal bendrąsias normas.
Ieškinys dėl priverstinio vykdymo veiksmų nutraukimo arba apribojimo priklauso apylinkės teismo, nurodžiusio atlikti priverstinio vykdymo veiksmus, išimtinei jurisdikcijai. Jeigu priverstinio vykdymo veiksmus nurodė atlikti ne apylinkės teismas, jurisdikcija priklauso skolininko gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
Vindikacinis ieškinys (dėl neteisėtai paimto turto grąžinimo) priklauso apylinkės teismo, kurio jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje turtas buvo paimtas, jurisdikcijai.
Ieškinys dėl leidimo dalyvauti priverstinio vykdymo procedūroje priklauso teismo, atmetusio teisminės priverstinio vykdymo procedūros metu pateiktą įkeitimo priemonės turėtojo prašymą, jurisdikcijai.
Ieškinys, kuriuo siekiama pakeisti vietos valdžios pareigūno sprendimą turto valdymo klausimu, priklauso sprendimą turto valdymo klausimu priėmusio vietos valdžios pareigūno darbo vietos teismo jurisdikcijai.
Su turtu susijusiose bylose šalys gali jurisdikciją priskirti konkrečiam teismui, kad šis išspręstų tarp šalių kilusį ginčą arba bet kurį ginčą, kuris ateityje gali kilti dėl konkrečių teisinių santykių, jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip. Teismo pasirinkimo susitarimas gali būti sudarytas raštu, žodžiu su rašytiniu patvirtinimu ir tokia forma, kuri atitinka tarp šalių susiklosčiusią verslo praktiką, arba, jeigu šalys užsiima tarptautine prekyba, − forma, kuri atitinka šalims visuotinai žinomą arba žinotiną prekybos praktiką, kuri savo ruožtu yra visuotinai žinoma ir reguliariai naudojama atitinkamoje srityje veikiančių šalių, sudarančių tokio pobūdžio susitarimą.
Tais atvejais, kai teisės aktuose numatyta išimtinė konkretaus teismo jurisdikcija, jurisdikcijos kitam teismui priskirti negalima. Pasirinktas teismas turi išimtinę jurisdikciją, nebent teisės aktais numatyta arba šalių susitarta kitaip. Teismo pasirinkimo susitarimas taikomas ir teisių perėmėjams. Negali būti pasirenkama tokia jurisdikcija, kuria vartotojams būtų užkertamas kelias per vartotojo gyvenamosios vietos Vengrijoje arba, jeigu tokios gyvenamosios vietos nėra, vartotojo apsistojimo vietos Vengrijoje teismą priversti įmonę įvykdyti sutartinius reikalavimus.
Turtiniais klausimais šalys negali jurisdikcijos savo teisiniams ginčams ar būsimiems ginčams, kylantiems iš konkrečių teisinių santykių, priskirti Budapešto-sostinės apygardos teismui arba Budapešto rajono apygardos teismui bylose, kurios priklauso apygardų teismų jurisdikcijai, arba Pešto centrinės apylinkės teismui bylose, kurios priklauso apylinkių teismų jurisdikcijai.
Administraciniai ir darbo teismai Vengrijoje yra vieninteliai specializuoti teismai.
Darbo teisės ieškiniai iš esmės reglamentuojami 2.2.1 punkte aprašytomis bendrosiomis normomis dėl jurisdikcijos. Ieškinį pareiškiantis darbuotojas gali pasirinkti bendrosios kompetencijos teismą, kurio jurisdikcijai priklauso atsakovas, arba administracinį ir darbo teismą, kurio jurisdikcijai priklauso paties darbuotojo gyvenamoji vieta, o jeigu tokios nėra, jo apsistojimo vieta Vengrijoje, arba administracinį ir darbo teismą, kurio jurisdikcijai priklauso vieta, kurioje darbuotojas dirbo arba dirba jau ilgą laiką. Jeigu viena iš bylos šalių arba ieškinys priklauso teismo, turinčio jurisdikciją darbo teisės ieškiniams, jurisdikcijai, o kita bylos šalis arba ieškinys priklauso apylinkės arba apygardos teismo jurisdikcijai, ieškinys priklausys darbo teismo jurisdikcijai, jeigu teisės aktuose leidžiama įstoti į bylą arba sujungti ieškinius.
Administracinių bylų ieškiniai turi būti pareiškiami teisme, kurio jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje buvo vykdoma ginčo objektu esanti administracinė veikla, išskyrus atvejus, kai teisės aktais yra nustatyta kito teismo išimtinė jurisdikcija. Jeigu ginčijamas administracinis veiksmas buvo atliktas daugiau negu viena instancija vykdytose procedūrose, byla priklauso vietos, kurioje administracinis veiksmas buvo atliktas pirmąja instancija, teismo teritorinei jurisdikcijai.
Su nekilnojamuoju turtu susijusių teisių, pareigų ir teisinių santykių atveju administracinės veiklos vykdymo vieta yra nekilnojamojo turto buvimo vieta. Pranešimo apie veiklą arba leidimo jai vykdyti davimo vieta yra vieta, kurioje veikla vykdoma arba ją ketinama vykdyti. Išskyrus minėtus du atvejus, regioninės valstybinės administracinės įstaigos, turinčios nacionalinę jurisdikciją, administracinės veiklos vykdymo vieta yra ieškovo gyvenamoji arba apsistojimo vieta, arba, juridinių asmenų ir juridinių asmens statuso neturinčių subjektų atveju, subjekto buveinė, arba, jeigu tokios nėra, tai administracinės įstaigos buveinė. Laikoma, kad administracinė veikla vykdoma Pešto apylinkėje, kai ją savo buveinėje Budapešte vykdo valstybinė administravimo įstaiga, kurios jurisdikcija visų pirma apima Pešto apylinkę arba jos dalį. Neveikimo atveju administracinės veiklos vykdymo vieta yra administracinės įstaigos buveinė, išskyrus minėtus pirmuosius tris atvejus.
Tam tikri administraciniai ir darbo teismai turi teritorinę jurisdikciją konkrečiam regionui. Tai yra Budapešto-sostinės administracinis ir darbo teismas, Budapešto rajono administracinis ir darbo teismas, Debreceno administracinis ir darbo teismas, Dėro administracinis ir darbo teismas, Miškolco administracinis ir darbo teismas, Pėčo administracinis ir darbo teismas, Segedo administracinis ir darbo teismas, Vesprėmo administracinis ir darbo teismas.
Jurisdikciją ieškiniams dėl socialinės apsaugos, socialinės ar vaikų apsaugos išmokų ir valstybinės užimtumo tarnybos teikiamų išmokų ar paramos turi administracinis ir darbo teismas, kurio jurisdikcijai priklauso ieškovo gyvenamoji vieta, arba, jeigu ieškovas yra juridinis asmuo arba juridinio asmens statuso neturintis subjektas, tai ieškovo buveinė, o jeigu ieškovo buveinės nėra, tada administracinės įstaigos buveinė.
Ieškiniai dėl administracinių sutarčių turi būti pareiškiami apygardos teisme, kurio jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje buvo sudaryta sutartis. Teismas, dėl bet kurių priežasčių turintis jurisdikciją pagrindiniam skolininkui, turės jurisdikciją ir ieškiniui prieš antrąjį įsipareigojantįjį asmenį.
Jeigu administracinė veikla buvo vykdoma užsienyje, ieškinys priklauso išimtinei Budapešto-sostinės administracinio ir darbo teismo jurisdikcijai.
Jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip, administracinės sutarties šalys gali pasirinkti individualiomis derybomis suderintą teismo pasirinkimo išlygą, kurioje jos jurisdikciją dėl bet kurio būsimo teisinio jų tarpusavio ginčo, susijusio su administracine sutartimi, priskiria administraciniam ir darbo teismui, turinčiam teritorinę jurisdikciją konkrečiam regionui. Jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip ir jeigu šalys nesusitarė kitaip, pasirinktas teismas turės išimtinę jurisdikciją visiems su administracine sutartimi susijusiems ieškiniams. Teismo pasirinkimo susitarimas bus taikomas ir teisių perėmėjams.
Tais atvejais, kai teisės aktuose numatyta išimtinė konkretaus teismo jurisdikcija, jurisdikcijos kitam teismui priskirti negalima.
Jurisdikcijos su administracine sutartimi susijusiems savo būsimiems ginčams šalys negali priskirti Budapešto-sostinės administraciniam ir darbo teismui.
Su viešųjų paslaugų teikimo santykiais susiję ieškiniai turi būti teikiami teisme, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso darbų atlikimo vieta. Jeigu ieškovas yra fizinis asmuo, ieškinys taip pat gali būti pareiškiamas teisme, kurio jurisdikcijai priklauso ieškovo gyvenamoji vieta.
Budapešto-sostinės apygardos teismas turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti apeliacinius skundus, kuriais apskundžiami administracinių ir darbo teismų sprendimai, ir ieškinius, priklausančius apygardos teismų jurisdikcijai.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Teismo pasirinkimas priklauso nuo bylos pobūdžio. Absoliuti dauguma civilinių ir komercinių bylų nagrinėjama bendrosios kompetencijos civilinių bylų teismuose, nes komercinių bylų teismo nėra. Yra keli toliau išvardyti specializuoti teismai.
Darbo bylų teismas (malt. Tribunal Industrijal) nagrinėja bylas, susijusias su nesąžiningu atleidimu iš darbo ir diskriminaciniu ar neteisėtu elgesiu darbe.
Nuomos reguliavimo taryba (malt. Bord tal-Kera) nagrinėja bylas, susijusias su nuomos sąlygų pasikeitimais, įskaitant nuomos mokesčio padidinimą ir nuomos sutarties nutraukimą. Šios bylos turi būti susijusios su nuomos sutartimi, sudaryta iki 1995 m. birželio 1 d.
Žemės arbitražo taryba (malt. Bord tal-Arbitraġġ dwar Artijiet) nagrinėja bylas, susijusias su eksproprijuotos žemės klasifikavimu ir savininkui mokėtinos kompensacijos dydžiu.
Minėti teismai posėdžiauja Valetoje, tame pačiame pastate, kuriame yra įsikūrę bendrosios kompetencijos teismai.
Taip pat žr. atsakymą į skyriaus „Bylos iškėlimas teisme“ 4 klausimą.
Kad nuspręstumėte, kuriame teisme kelti bylą, turite perskaityti Maltos įstatymų 12 skyrių – Organizavimo ir civilinio proceso kodeksą.
Taip, yra skirtumas tarp aukštesnės ir žemesnės instancijos teismų. Žemesnės instancijos teismai gali nagrinėti ir spręsti tik grynai civilinio pobūdžio bylas, jei ieškinio suma neviršija 15 000 EUR. Tačiau aukštesnieji teismai nagrinėja ir sprendžia tik grynai civilinio pobūdžio bylas, jei ieškinio suma viršija 15 000 EUR, ir visas bylas (nepaisant ieškinio vertės), susijusias su nekilnojamuoju turtu ar servitutais, pareigomis ar teisėmis, susijusiomis su nekilnojamuoju turtu, įskaitant visus ieškinius dėl iškeldinimo iš mieste ar kaime esančio nekilnojamojo turto, išnuomoto ar apgyvendinto nuolatinę ar įprastinę gyvenamąją vietą ten turinčių gyventojų. Taip pat žr. atsakymą į skyriaus „Bylos iškėlimas teisme“ 4 klausimą.
Pagal bendrą teritorinio teismingumo taisyklę tai yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta. Maltoje jurisdikcija padalyta į Maltos ir Gozo. Nėra skirtingiems miestams priklausančių teismų. Maltoje gyvenantys ar nuolatinę gyvenamąją vietą ten turintys asmenys privalo bylą kelti Maltos teisme. Ir atvirkščiai – Gozo saloje gyvenantys ar nuolatinę gyvenamąją vietą ten turintys asmenys privalo kelti bylą Gozo teisme.
Žr. atsakymą į 2 klausimo 2 punktą.
Bendrosios taisyklės išimtis taikoma, kai prievolę reikia įvykdyti tam tikroje saloje. Pavyzdžiui, jeigu atsakovas gyvena Gozo saloje, tačiau su ieškiniu susijusi prievolė turi būti įvykdyta Maltoje, byla teisminga Maltos teismams ir tokiu atveju visos bylos turi būti keliamos Maltos teismuose, nepaisant to, kad atsakovas gyvena Gozo saloje.
Pagal Maltos įstatymus teritorinio teismingumo taisyklėse šalių teisė pasirinkti teismą nenumatyta.
Tai reikia padaryti, jei prievolę reikia įvykdyti tam tikroje saloje.
Šiuo klausimu teisės normų nėra. Pagal Maltos teisę šalys net susitarusios tarpusavyje negali suteikti teismui jurisdikcijos, jeigu kitu atveju jis nebūtų kompetentingas nagrinėti bylą. Teismas gali pats iškelti klausimą dėl teismo kompetencijos neatitikimo, nes tai yra viešosios tvarkos klausimas (taisyklė).
Interneto svetainėje https://judiciary.mt/il-qrati/ pateikiama tam tikra informacija apie teismą, kuriame turėtumėte kelti bylą. Be to, galite prisijungti prie interneto svetainės https://judiciary.mt/il-qrati/, kur rasite prieigą prie Maltos įstatymų ir sužinosite, kur kelti bylą. Reikėtų pasitarti su dokumentus pasirašančiu advokatu ar įgaliotiniu. Specializuotų teismų jurisdikcija paaiškinta įstatymuose, kuriais jie įsteigti.
http://www.justice.gov.mt anglų k.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Specializuotų teismų, pvz., komercinių bylų teismo arba darbo teismo, pagal Nyderlandų civilinio proceso teisę nėra. Iš esmės jurisdikciją visuose civiliniuose procesuose turi apylinkės teismas.
Pirmosios instancijos teismai nagrinėja visas civilines bylas, išskyrus nustatytas teisės aktuose. Civilinių bylų teismai nagrinėja bylas tarp dviejų šalių (asmenų arba juridinių subjektų). Civilinių bylų teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ginčus, kuriems turinčiu jurisdikciją yra paskirtas administracinis teismas. Tai galioja ginčams su administracija (valdžios institucijomis). Nyderlandų teismų sistemoje numatyti trijų rūšių teismai privatinės teisės srityje: apylinkių teismai (nyd. rechtbanken), apeliaciniai teismai (nyd. gerechtshoven) ir Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas (nyd. Hoge Raad Nederlanden).
Nuo 2013 m. balandžio 1 d. Nyderlandai padalyti į dešimt teisminių apylinkių, kiekviena iš jų turi savo teismą: vienuolika teismų, turinčių jurisdikciją keturiose srityse. Be to, yra keturi apeliaciniai teismai ir vienas Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas.
Apylinkių teismuose sukurti organizaciniai padaliniai, vadinami „skyriais“. Tai yra apylinkės poskyriai, administracinės teisės, civilinės teisės ir baudžiamosios teisės skyriai. Teismas turi vieno teisėjo ir kolegijos padalinius. Vieno teisėjo padalinį sudaro vienas teisėjas; kolegijos padalinį sudaro trys teisėjai. Pagrindinis principas yra tas, kad apylinkės poskyrio bylas, nesudėtingas bylas ir skubias bylas nagrinėja vienas teisėjas. Daugelį šeimos bylų taip pat nagrinėja vienas teisėjas. Vieno teisėjo padalinio pavyzdys yra nepilnamečių bylų teismas, nagrinėjantis tam tikras bylas, susijusias su vaikais. Teisiškai sudėtingas bylas nagrinėja teisėjų kolegijos padalinys.
Teismo byla paprastai pradedama apylinkės teisme. Apylinkių teismai yra keturių rūšių:
Apeliaciniai teismai
Bet kuris asmuo, kuris nesutinka su teismo sprendimu, gali jį apskųsti apeliacine tvarka. Apeliaciniai skundai baudžiamosiose bylose ir civilinėse bylose teikiami vienam iš keturių apeliacinių teismų. Administracinėse bylose apeliacinį skundą, priklausomai nuo dalyko, gali nagrinėti:
Aukščiausiasis Teismas
Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausia Nyderlandų teisminė institucija civilinės, baudžiamosios ir mokesčių teisės srityje. Aukščiausiasis Teismas gali panaikinti sprendimus, ypač apeliacinių teismų (tai žinoma kaip kasacija). Aukščiausiasis Teismas taip pat atsakingas už teisinio vienodumo išsaugojimą ir Nyderlandų teisės raidos valdymą.
Nyderlanduose tai yra apylinkių teismai (nyd. arrondissementsrechtbanken), veikiantys pirmąja instancija. Pirmosios instancijos teismo sprendimą galima apskųsti apeliacine tvarka apeliaciniam teismui. Be to, sprendžiant, kuris iš dešimties apylinkių teismų turi jurisdikciją, svarbi santykinės jurisdikcijos sąvoka: pavyzdžiui, Amsterdamo apylinkės teismas arba Leuvardeno apylinkės teismas – geografinė teismo, nagrinėjančio bylą, jurisdikcija.
Kai nagrinėjamos tarptautinės bylos, t. y. tarpvalstybinio pobūdžio bylos, pirmiausia nustatoma, kad jurisdikciją turi Nyderlandų teismas, o tada vietos jurisdikcija nustatoma pagal Nyderlandų teisę, nebent pagal taisyklę, pagal kurią nustatoma tarptautinė jurisdikcija, taip pat nustatomas ir vietos jurisdikciją turintis teismas, kaip nustatyta Reglamento „Briuselis I“ (Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo) 5 straipsnio 1 arba 3 punkte.
Pagrindinė taisyklė procese, kuris pradedamas pirmosios instancijos teismo šaukimu, yra ta, kad jurisdikciją turi atsakovo gyvenamosios vietos teismas (Civilinio proceso kodekso 99 straipsnis (nyd. Wetboek van Burgerlijke Rechtsvordering)). Jeigu atsakovo gyvenamoji vieta Nyderlanduose nėra žinoma, jurisdikciją turi vietos, kurioje atsakovas faktiškai yra (Nyderlanduose), teismas.
Konkretūs teisminės apylinkės teismo rūmai, kuriuose nagrinėjama apylinkės poskyrio byla, gali būti nustatomi pagal 2001 m. gruodžio 10 d. Potvarkio dėl teismo posėdžių papildomų vietų (nyd. Besluit nevenvestigings- en nevenzittingsplaatsen) priedą ( http://www.overheid.nl/).
Apylinkių teismų vietos jurisdikcijos taisyklės taikomos mutatis mutandis.
Pagrindinė taisyklė procesuose, pradedamuose pareiškimu pirmosios instancijos teismui, yra ta, kad jurisdikciją turi pareiškėjo (arba vieno iš pareiškėjų, arba vienos iš ieškinyje nurodytų suinteresuotųjų šalių) gyvenamosios vietos teismas (Civilinio proceso kodekso 262 straipsnis). Jeigu pareiškėjo gyvenamoji vieta Nyderlanduose nėra žinoma, jurisdikciją turi vietos, kurioje pareiškėjas faktiškai yra (Nyderlanduose), teismas. Jeigu pareiškimas derinamas su procesu, pradedamu teismo šaukimu, pastarąją bylą nagrinėjantis teismas taip pat turi jurisdikciją.
Tolesniuose 2.2.2.1, 2.2.2.2 ir 2.2.2.3 punktuose išdėstytose taisyklėse daugiausia minimas teismo šaukimu pradėtas procesas.
Jeigu procesas pradedamas pareiškimu ir jurisdikciją atitinkamai dažniausiai turi pareiškėjo teismas, pareiškimams dėl išlaikymo pakeitimo taikomos kitokios taisyklės.
Pareiškimą dėl partnerio išlaikymo pakeitimo ieškovas turi pateikti išlaikymo skolininko gyvenamosios vietos teismui. Išlaikymo skolininkas, pageidaujantis pateikti pareiškimą dėl pakeitimo, turi kreiptis į išlaikymo kreditoriaus gyvenamosios vietos apylinkės teismą.
Kalbant apie procesus, pradedamus teismo šaukimu, Nyderlandų procesinėje teisėje esama tam tikrų nuostatų, kuriomis paskiriamas teismas, turintis jurisdikciją kartu su kompetentingu teismu, paskirtu pagal pagrindinę taisyklę (atsakovo gyvenamosios vietos arba faktinio buvimo vietos teismu). Tai yra alternatyvioji jurisdikcija. Ieškovas gali pasirinkti pagal pagrindinę taisyklę nustatytą teismą arba pagal alternatyvią taisyklę nustatytą teismą. Toliau ši alternatyva išreiškiama fraze „taip pat“.
Kai procesas pradedamas teismo šaukimu, aktualios šios taisyklės:
Darbo / atstovavimo bylose jurisdikciją turi vietos, kurioje atliekamas darbas, teismas (Civilinio proceso kodekso 100 straipsnis).
Vartotojų bylose jurisdikciją turi gyvenamosios vietos teismas, arba, jo nesant, jurisdikciją taip pat turi vietos, kurioje vartotojas faktiškai yra, teismas (Civilinio proceso kodekso 101 straipsnis).
Su teise į žalos atlyginimą, deliktu arba pusiau deliktu susijusiose bylose jurisdikciją taip pat turi vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, teismas (Civilinio proceso kodekso 102 straipsnis).
Su nekilnojamuoju turtu susijusiose bylose jurisdikciją taip pat turi vietos, kurioje yra turtas arba didžioji jo dalis, teismas (Civilinio proceso kodekso 103 straipsnis). Su būsto nuoma arba verslo patalpų nuoma susijusiose bylose išimtinę jurisdikciją turi vietos, kurioje yra nuomojamas turtas arba didžioji jo dalis, apylinkės poskyrio teismas.
Su paveldėjimu susijusiose bylose jurisdikciją taip pat turi paskutinės mirusiojo gyvenamosios vietos teismas (Civilinio proceso kodekso 104 straipsnis).
Su juridiniais subjektais susijusiose bylose (pavyzdžiui, bylose, susijusiose su juridinių subjektų likvidavimu, juridinių subjektų sprendimų negaliojimu arba galiojimu, narių arba partnerių teisėmis ir pareigomis) jurisdikciją taip pat turi gyvenamosios vietos arba juridinio subjekto arba įmonės buveinės vietos teismas.
Bylose, susijusiose su teisinių nuostatų dėl fizinių asmenų bankroto, mokėjimų sustabdymo ir skolos restruktūrizavimo taikymu, jurisdikciją taip pat turi teismas, su kuriuo yra siejamas prižiūrintis teisėjas, o jeigu prižiūrintis teisėjas nepaskirtas – teismas, kuris paskelbė mokėjimų sustabdymą (Civilinio proceso kodekso 106 straipsnis). Bankroto įstatyme (nyd. Faillissementswet) taip pat išdėstytos specialios taisyklės dėl jurisdikcijos – jos yra viršesnės už Civilinio proceso kodekse nustatytas jurisdikcijos taisykles.
Tarpusavio sutartimi šalys kartais paskiria ne tą teismą, kuris turi jurisdikciją pagal įstatymų nuostatas (Civilinio proceso kodekso 108 straipsnio 1 dalis). Taikomos šios pasirinkimo laisvės išimtys (Civilinio proceso kodekso 108 straipsnio 2 dalis), susijusios su vartotojų bylomis, bylomis dėl nuomos ir darbo sutartimis. Tokiais atvejais teismas patikrina, ar teismo pasirinkimo sąlyga galioja (Civilinio proceso kodekso 110 straipsnis).
Jeigu pagal minėtąsias nuostatas dėl vietos jurisdikcijos Nyderlanduose neįmanoma nustatyti jurisdikciją turinčio teismo, Civilinio proceso kodekso 109 straipsnyje numatyta, kad išimties tvarka jurisdikciją gali turėti ieškovo gyvenamosios vietos teismas. Ši padėtis gali susidaryti, jeigu darbuotojas pageidauja nusiųsti užsienio darbdaviui šaukimą į teismo posėdį Nyderlanduose, kai darbas nėra susijęs su konkrečia vieta, o atliekamas visoje šalyje. Jeigu tokiu būdu nustatyti jurisdikciją turinčio teismo taip pat neįmanoma, byla pradedama Hagos apylinkės teisme.
Kai byla susijusi su santuokos nutraukimu, pažymėtini ir šie aspektai:
Santuokos nutraukimo bylą nagrinėjančio teismo vietos jurisdikcija reglamentuojama Civilinio proceso kodekso 262 straipsnyje. Pagrindinė taisyklė yra ši: jurisdikciją turi pareiškėjo (arba vieno iš pareiškėjų, arba vienos iš pareiškime nurodytų suinteresuotųjų šalių) gyvenamosios vietos teismas, o jeigu šis asmuo žinomos gyvenamosios vietos Nyderlanduose neturi, tada jurisdikciją turi vietos, kurioje šis asmuo faktiškai yra (Nyderlanduose), teismas.
Nyderlandų procesinėje teisėje numatytos kelios specialios taisyklės dėl vietos jurisdikcijos, kuriomis nukrypstama nuo pagrindinės taisyklės. Turi būti taikoma speciali taisyklė. Toliau aprašytais specialiais atvejais turi būti pasirinktas kitas negu atsakovo gyvenamosios vietos teismas.
Nepilnamečių bylose jurisdikciją turi gyvenamosios vietos teismas, arba, jeigu gyvenamosios vietos Nyderlanduose nėra, jurisdikciją turi vietos, kurioje nepilnametis faktiškai yra, teismas (Civilinio proceso kodekso 265 straipsnis).
Tai yra ne alternatyva, o speciali taisyklė, taikoma vietoje pagrindinės taisyklės. Jurisdikciją turi ne pareiškėjo gyvenamosios ar buvimo vietos teismas (pagrindinė taisyklė, taikoma, kai procesas pradedama pareiškimu), o nepilnamečio gyvenamosios vietos teismas, o jeigu nepilnametis gyvenamosios vietos Nyderlanduose neturi, jurisdikciją turi vietos, kurioje jis faktiškai yra, teismas. Jeigu ši taisyklė nepadeda nustatyti konkretaus teismo, jurisdikciją turi Hagos apylinkės teismas.
Su civilinės būklės registrų arba juose įregistruotinų ar jau įregistruotų pažymėjimų papildymu, registravimu, panaikinimu ar pakeitimu susijusiose bylose jurisdikciją turi teismas, kurio jurisdikcijoje įregistruotas arba turi būti įregistruotas pažymėjimas (Civilinio proceso kodekso 263 straipsnis). Tokiose bylose, susijusiose su Hagos savivaldybės civilinės būklės registruose registruotinais ar jau įregistruotais pažymėjimais, pagal Civilinio kodekso (nyd. Burgerlijk Wetboek) 1-ąją knygą jurisdikciją turi Hagos apylinkės teismas.
Su pastatų ar jų dalių nuoma susijusiose bylose jurisdikciją turi teismas, kurio jurisdikcijai priklauso nuomojamas turtas (Civilinio proceso kodekso 264 straipsnis).
Su suaugusiojo globa, turto administravimu patikos pagrindais suaugusiųjų interesais ir mentoryste susijusiose bylose jurisdikciją turi asmens, su kurio globa ar turtu arba mentoryste byla yra susijusi, gyvenamosios vietos teismas, arba, jeigu gyvenamosios vietos Nyderlanduose nėra, jurisdikciją turi vietos, kurioje minėtas asmuo faktiškai yra, teismas (Civilinio proceso kodekso 266 straipsnis).
Su paveldėjimu susijusiose bylose jurisdikciją turi paskutinės mirusiojo gyvenamosios vietos teismas (Civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 1 dalis).
Su nesančiais ar dingusiais asmenimis susijusiose bylose jurisdikciją turi gyvenamosios vietos, iš kurios nesantis arba dingęs asmuo išvyko, teismas. Mirties patvirtinimo klausimais jurisdikciją turi Hagos apylinkės teismas (Civilinio proceso kodekso 269 straipsnis). Todėl Civilinio proceso kodekso 269 straipsnis veikia kaip apsauginė sąlyga.
Pagal Civilinio proceso kodekso 108 straipsnį šalys gali raštu pasirinkti teismą. Teismą pasirinkti galima tik jei byla susijusi su teisiniais santykiais, dėl kurių šalys gali laisvai nuspręsti. Taigi, su viešąja tvarka susijusiais atvejais teismo pasirinkti negalima. Pavyzdžiai – tam tikros šeimos teisės bylos, bankroto, mokėjimų sustabdymo atvejai. Apylinkės poskyrio teismo bylų atveju galimybės pasirinkti teismą yra ribotos. Pavyzdžiui, teismo pasirinkti negalima, jeigu ieškinio vertė yra ne didesnė nei 25 000 EUR (neatsižvelgiant į ieškinio pobūdį).
Iš esmės teismo pasirinkimo būdu nustatytos jurisdikcijos teismas turi išimtinę jurisdikciją. Šalys gali konkrečiai susitarti, kad išimtinės jurisdikcijos nebus.
Santuokos nutraukimo (santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium, registruotosios partnerystės panaikinimo, santuokos panaikinimo po gyvenimo skyrium laikotarpio) bylose taikoma Civilinio proceso kodekso 270 straipsnio 2 dalyje numatyta speciali taisyklė. Pagal šį straipsnį vietos jurisdikcijos neturintis teismas paprastai perduoda bylą vietos jurisdikciją turinčiam teismui. Remiantis Civilinio proceso kodekso 270 straipsnio 2 dalimi, santuokos nutraukimo atvejais taip būna tik tada, kai atsakovas (sutuoktinis, kurio atžvilgiu pradedamas procesas) ginčija teismo jurisdikciją. Teismo pasirinkimas pagal nutylėjimą įmanomas, jeigu visos suinteresuotosios šalys, gavusios teismo šaukimą, atvyksta ir nepareiškia jurisdikcijos nebuvimo, arba jeigu kitas sutuoktinis neatvyksta.
Specializuotų teismų pagal Nyderlandų procesinę teisę nėra.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Civilinėse bylose pirmosios instancijos jurisdikcija iš esmės priklauso apylinkių teismams (vok. Bezirksgerichte) ir žemių teismams (vok. Landesgerichte). Už Vienos ribų apylinkių teismai ir žemių teismai taip pat nagrinėja komercines bylas. Be to, žemių teismai nagrinėja darbo ir socialinės apsaugos teisės aspektų turinčias bylas. Tik Vienoje yra atskiras Komercinių bylų apylinkės teismas, atskiras Komercinis teismas (vok. Handelsgericht) ir atskiras Darbo ir socialinės apsaugos teismas (vok. Arbeits- und Sozialgericht).
„Teismų organizacinės struktūros“ faktų suvestinėje matyti, kaip dalykinė jurisdikcija padalyta apygardų ir žemių teismams, komercines bylas ir darbo ir socialinės apsaugos teisės aspektų turinčias bylas nagrinėjantiems teismams.
Jurisdikcija teismams iš esmės paskirstyta pagal ieškinio tipą (dalykinė jurisdikcija, vok. Eigenzuständigkeit), o kompetencija nagrinėti bylas, kurios nepatenka į apylinkių arba žemių teismų jurisdikciją, priklauso nuo ginčijamos sumos (vok. Wertzuständigkeit). Jurisdikcijai pagal ieškinio tipą visada teikiama pirmenybė, palyginti su ginčo suma grindžiama jurisdikcija.
Apylinkių teismų jurisdikcija pagal ieškinio tipą, pavyzdžiui, dauguma atvejų apima šeimos teisę arba nuomos teisę, žemių teismų jurisdikcijai pagal ieškinio tipą priklauso, pavyzdžiui, ginčai pagal Atsakomybės už atominę energetiką įstatymą (vok. Atomhaftpflichtgesetz), Administracinių įstaigų atsakomybės įstatymą (vok. Amtshaftungsgesetz), Duomenų apsaugos įstatymą (vok. Datenschutzgesetz) ir konkurencijos bei autorių teisių teisę. Apylinkių teismų jurisdikcijai, grindžiamai ginčių suma, priklauso bylos, kuriose ginčijama suma yra 15 000 EUR arba mažesnė, o žemių teismų jurisdikcijai, grindžiamai ginčių suma, priklauso bylos, kuriose ginčijama suma yra didesnė nei 15 000 EUR.
Kiekvienas asmuo bendrajai jurisdikcijai priklauso pagal savo asmeninį ryšį su teismo apygarda. Dažniausiai ieškiniai pareiškiami bendrą jurisdikciją atsakovui turinčiame kompetentingame teisme. Fizinio asmens bendrosios jurisdikcijos kompetentingas teismas paprastai priklauso nuo jo nuolatinės gyvenamosios vietos arba įprastinės gyvenamosios vietos, o vienam asmeniui gali būti kompetentingi keli bendrosios jurisdikcijos teismai. Juridinio asmens bendrosios jurisdikcijos kompetentingas teismas paprastai priklauso nuo jo registruotosios būstinės vietos.
Kai kuriais atvejais ieškiniai gali būti pareiškiami arba atsakovo bendrosios jurisdikcijos kompetentingame teisme, arba galima pasirinkti kitą teismą (pasirenkamoji jurisdikcija). Vien civiliniam procesui Austrijos jurisdikcijos teisėje pripažįstama daugiau negu dvidešimt skirtingų pasirenkamųjų jurisdikcijų, kuriose įvairiais atvejais nagrinėjamos sutartinės ir nesutartinės prievolės, įvairūs nuosavybės teise grindžiami ieškiniai, taip pat yra procesinio pobūdžio pasirenkamoji jurisdikcija. Pavyzdžiui, tai gali būti prievolės vykdymo vietos arba sąskaitoje faktūroje nurodytos vietos teismas, ginčo objekto buvimo vietos teismas, žalos padarymo vietos teismas arba priešieškinio pareiškimo vietos teismas; taisyklės dėl vietos gali labai skirtis nuo kitų europinės ar kitų valstybių narių nacionalinės teisės jurisdikcijos taisyklių.
Pavyzdžiui, toliau nurodyti kompetentingi teismai pagal Austrijos teisę nagrinėja šiuos ieškinius:
Ieškinius, kylančius iš sutarčių (išskyrus darbo sutartis): ieškiniai dėl sutarties buvimo nustatymo, ieškiniai dėl sutarties vykdymo arba nutraukimo ir ieškiniai dėl žalos už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą sutartį atlyginimo gali būti pareiškiami vietos, kurioje pagal proceso šalių susitarimą atsakovas turėjo įvykdyti sutartį, teisme (prievolės vykdymo vietos teisme). Ta sutartis turi būti įrodyta dokumentiniais įrodymais.
Ieškinius dėl išlaikymo: žr. faktų suvestinę „Ieškiniai dėl išlaikymo. Austrija“.
Ieškinius dėl žalos atlyginimo: ginčai dėl kompensacijų už žalą, padarytą dėl vieno ar daugiau asmenų mirties, sužalojimo ar neteisėto įkalinimo arba už žalą materialiam turtui gali būti nagrinėjami teisme, turinčiame jurisdikciją toje apylinkėje, kurioje buvo padaryta žala (vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, teisme). Be to, ieškiniai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo gali būti pareiškiami ir teisme, kuriame nagrinėjama kaltinamojo baudžiamoji byla (civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje, vok. Adhäsionsverfahren).
Informaciją apie ieškinius dėl santuokos nutraukimo arba prašymus nutraukti santuoką žr. faktų suvestinėje „Santuokos nutraukimas. Austrija“.
Informaciją apie prašymus nustatyti globos teises žr. faktų suvestinėje „Tėvų pareigos. Austrija“.
Kai kuriais atvejais ieškinys turi būti pareikštas specialiosios jurisdikcijos kompetentingame teisme, t. y. nei bendrosios jurisdikcijos kompetentingame teisme, nei kurioje nors pasirenkamojoje jurisdikcijoje. Tais atvejais, kai tokios išimtinės jurisdikcijos negalima pakeisti net proceso šalių susitarimu dėl jurisdikcijos (tai turi būti konkrečiai numatyta), vartojama sąvoka „privalomos jurisdikcijos teismas“ (vok. Zwangsgericht). Išimtinė jurisdikcija daugiausia būdinga santuokos ir šeimos teisei, tačiau ne tik jai. Pavyzdžiui, išimtinę jurisdikciją gali turėti santuokos arba registruotos partnerystės ginčams arba paveldėjimo klausimams kompetentingas teismas, o privalomą jurisdikciją gali turėti ginčams dėl obligacijų ar asociacijos ryšių kompetentingas teismas; taisyklės dėl vietos gali labai skirtis nuo kitų europinės ar kitų valstybių narių nacionalinės teisės jurisdikcijos taisyklių.
Jeigu privaloma jurisdikcija netaikoma (žr. minėtąjį 2.2.2.2 punktą), proceso šalys gali konkrečiai susitarti ginčus spręsti viename ar keliuose nurodytų vietų pirmosios instancijos teismuose arba atmesti teismus, kurie kitu atveju turėtų jurisdikciją. Susitarime turi būti nurodytas konkretus ginčas arba ginčai, kylantys iš tam tikro ginčo ar teisinio santykio. Privalomo oficialaus reikalavimo susitarti dėl jurisdikcijos nėra, tačiau jeigu šis susitarimas per procesą ginčijamas, jį turi būti įmanoma įrodyti dokumentiniais įrodymais.
Sudarydamos susitarimą dėl jurisdikcijos, proceso šalys įgyja galimybę pakeisti teisinę jurisdikciją (grindžiamą dalyku ir (arba) vieta), kuri priešingu atveju būtų taikoma. Toks susitarimas gali būti sudaromas prieš prasidedant procesui arba jo pradžioje. Leidžiama sudaryti susitarimą, kuriuo dalykinė jurisdikcija iš pirmosios instancijos teismo perduodama apylinkės teismui, jeigu pirmosios instancijos teismas turi jurisdikciją, grindžiamą ginčo suma, taip pat leidžiama pereiti nuo bendrosios prie komercinės jurisdikcijos ir atvirkščiai.
Teritorinę jurisdikciją galima pakeisti, jeigu tai konkrečiai neuždrausta. Jeigu teisės aktuose nurodyta, kad jurisdikcijos pakeisti negalima, taikoma privaloma jurisdikcija. Pavyzdžiui, teritorinės jurisdikcijos negalima pakeisti arba šis pakeitimas gali būti ribojamas, kai jurisdikcija nustatoma pagal Vartotojų apsaugos įstatymo (vok. KSchG) 14 straipsnį, Jurisdikcijos taisyklių (vok. JN) 83a arba 83b straipsnį, Civilinio proceso kodekso (vok. ZPO) 532 straipsnį, Darbo ir socialinės apsaugos teismų įstatymo (vok. ASGG) 9 straipsnį, Pajamų kompensavimo tvarkos (vok. EO) 51 straipsnį arba Bankroto kodekso (vok. IO) 253 straipsnį.
Tik Vienoje yra specializuoti civiliniai komercinių bylų teismai, t. y. Komercinių bylų apylinkės teismas (vok. Bezirksgericht für Handelssachen) ir Vienos komercinis teismas (vok. Handelsgericht Wien), taip pat specializuotas civilinis teismas darbo ir socialinės apsaugos aspektų turinčioms byloms, t. y. Vienos darbo ir socialinės apsaugos teismas (vok. Arbeits- und Sozialgericht Wien). Visose kitose apylinkėse komercines bylas ir darbo bei socialinės apsaugos teisės aspektų turinčias bylas nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Todėl teritorinė jurisdikcija komercinėse bylose ir darbo bei socialinės apsaugos teisės aspektų turinčiose bylose reglamentuojama pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Lenkijoje civilines bylas nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai (lenk. sądy powszechne) ir Aukščiausiasis Teismas (lenk. Sąd Najwyższy) (žr.: „Teismų sistemos valstybėse narėse. Lenkija“), išskyrus atvejus, kai bylos priklauso specializuotų teismų kompetencijai.
Nuostatos dėl teismų jurisdikcijos įtvirtintos Civilinio proceso kodekse (CCP, lenk. Kodeks Postępowania Cywilnego), 16–18 ir 27–46 straipsniuose.
Apylinkių teismuose (lenk. sądy rejonowe) civilines bylas nagrinėja šie skyriai:
Civilinių bylų skyrius;
Šeimos ir nepilnamečių bylų skyrius (šeimos teismai, lenk. sądy rodzinne) – nagrinėja šeimos bylas ir bylas dėl globos; bylas dėl nepilnamečių tvirkinimo ir dėl jų padarytų nusikalstamų veikų; bylas dėl nuo alkoholio, narkotikų ar psichotropinių medžiagų priklausomų asmenų gydymo; taip pat bylas, kurios pagal kitus teisės aktus priklauso globos bylas nagrinėjančio teismo kompetencijai;
Darbo ir socialinės apsaugos skyrius (darbo teismai, lenk. sądy pracy) – nagrinėja bylas dėl darbo teisės ir socialinės apsaugos;
Komercinių bylų skyrius (komercinių bylų teismai, lenk. sądy gospodarcze) nagrinėja komercines ir civilines bylas tarp verslo subjektų dėl jų verslo veiklos; bylas dėl įmonių ar partnerystės santykių; bylas įmonių valdybų narių atžvilgiu dėl reikalavimų, kylančių iš valdybų narių pateiktų klaidingų deklaracijų nacionaliniam teismų registrui; bylas verslo subjektų atžvilgiu, kuriomis siekiama, kad būtų duotas nurodymas nustoti daryti žalą aplinkai; bankroto bylas;
Žemės registro skyrius tvarko žemės registrus ir nagrinėja kitas su žemės registrų procesais susijusias bylas;
apygardų teismai (lenk. sądy okręgowe) Lenkijoje turi atitinkamus skyrius, išskyrus žemės registro skyrius ir šeimos ir nepilnamečių bylų skyrius. Lenkijos apygardų teismai turi civilinių šeimos bylų skyrius, kompetentingus nagrinėti visų pirma bylas dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium ir jo panaikinimo, santuokos pripažinimo negaliojančia, santuokos buvimo ar nebuvimo fakto nustatymo ar užsienio teismų sprendimų paskelbimo vykdytinais šeimos bylose.
Be to, Varšuvos apygardos teismas turi toliau nurodytus papildomus padalinius, veikiančius kaip skyriai:
Konkurencijos ir vartotojų apsaugos teismas (lenk. Sąd Ochrony Konkurencji i Konsumentów), kurio veiklos sričiai priklauso nagrinėti bylas, susijusias su monopolinės praktikos prevencija ir energetikos reglamentavimo atvejais;
ES prekių ženklų ir pramoninio dizaino teismas (lenk. Sąd Wspólnotowych Znaków Towarowych i Wzorów Przemysłowych), nagrinėjantis bylas dėl pramoninio dizaino ir prekių ženklų pažeidimų, gresiančių pažeidimų arba pažeidimų nebuvimo, Bendrijos pramoninio dizaino paskelbimo negaliojančiu, prekių ženklo galiojimo pabaigos ar paskelbimo negaliojančiu, taip pat dėl prekių ženklo pažeidimo padarinių.
Be to, 2010 m. sausio 1 d. Liublino apylinkės teismas buvo paskirtas kompetentingu nagrinėti bylas, priklausančias kitų apylinkių teismų jurisdikcijai, kai vykdoma elektroninė mokėjimo įsakymo procedūra.
Paprastai jurisdikciją nagrinėti civilines bylas pirmąja instancija turi apylinkių teismai. Apylinkių teismai (lenk. sądy rejonowe) turi jurisdikciją nagrinėti visas bylas, išskyrus tas, kurios teisės aktais (Civilinio proceso kodekso 16 ir 507 straipsniais) yra priskirtos apygardų teismams.
Apygardų teismai turi jurisdikciją pirmąja instancija nagrinėti Civilinio proceso kodekso 17 straipsnyje išvardytas bylas, t. y.:
1) bylas dėl neturtinių teisių ir turtinių reikalavimų, reiškiamų kartu su tomis teisėmis, išskyrus bylas, kuriose nustatoma arba ginčijama vaiko kilmė, bylas dėl vaiko kilmės iš tėvo pripažinimo panaikinimo ir dėl įvaikinimo panaikinimo;
2) bylas dėl autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos, taip pat bylas dėl išradimų, naudingųjų modelių, pramoninio dizaino, prekių ženklų, geografinių nuorodų ir integratorių topografijos, bylas dėl kitų nematerialių turtinių teisių apsaugos;
3) ieškinius pagal spaudos teisę;
4) bylas dėl turtinių teisių, kurių ginčo dalyko vertė viršija septyniasdešimt penkis tūkstančius zlotų, išskyrus bylas dėl išlaikymo, bylas dėl teisės naudotis turtu pažeidimo, bylas dėl sutuoktinių turto atskyrimo nustatymo, bylas dėl žemės registro turinio suderinimo su faktiniu juridiniu statusu, taip pat bylas, nagrinėjamas vykdant elektroninę mokėjimo įsakymo procedūrą;
5) bylas dėl teismo sprendimo paskelbimo vietoje rezoliucijos siekiant padalyti kooperatyvą;
6) bylas dėl juridinių subjektų ar organizacinių padalinių, kurie nėra juridiniai asmenys, tačiau jiems įstatymais suteiktas juridinio asmens statusas, valdymo organų rezoliucijų panaikinimo, paskelbimo negaliojančiomis arba jų nebuvimo nustatymo;
7) bylas dėl nesąžiningos konkurencijos prevencijos ir kovos su ja;
8) bylas dėl žalos, padarytos paskelbiant neteisėtą galutinį teismo sprendimą, atlyginimo.
9) ieškinius dėl teisių, suteiktų pagal asmens duomenų apsaugos taisykles, pažeidimo.
Be to, apygardų teismų jurisdikcijai, pavyzdžiui, priklauso:
1) bylos dėl nedarbingumo;
2) bylos dėl ginčų dėl valstybinių įmonių veiklos vykdymo: tarp įmonės valdybos ir įmonės direktoriaus, tarp įmonės valdymo organų ir jos steigimo organų, tarp įmonės valdymo organų ir jos priežiūrą vykdančio organo;
3) bylos dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo ir jų paskelbimo vykdytinais (Civilinio proceso kodekso 11481 ir 11511 straipsniai).
Bylose dėl turtinių teisių ieškovas privalo ieškinyje nurodyti ginčo dalyko vertę, jeigu ginčo dalykas nėra konkreti pinigų suma.
Bylose dėl piniginių reikalavimų, net jeigu jie iškeliami kaip kito reikalavimo alternatyva, nurodyta pinigų suma reiškia ginčo dalyko vertę.
Kitose bylose dėl turto ieškovas privalo nurodyti ginčo dalyko vertę, ieškinyje išreikšdamas ją pinigų suma, kaip nurodyta Civilinio proceso kodekso 20–24 straipsniuose.
Žr. 2 dalį.
Lenkijos Civilinio proceso kodekse skiriama keturių rūšių teismo jurisdikcija: bendroji (27–30 straipsniai), alternatyvioji (31–37 straipsniai), išimtinė (38–42) ir specialioji (43–46 straipsniai).
Teritorinė jurisdikcija išsamiai aprašyta 2.2.1–2.2.3 dalyse.
Bendroji teritorinė jurisdikcija
Ieškiniai turi būti teikiami pirmosios instancijos teismui, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta (Civilinio proceso kodekso 27 straipsnis).
Pagal Civilinio kodekso 25 straipsnį fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra gyvenvietė arba miestas, kur asmuo būna, ketindamas ten nuolat pasilikti. Jeigu atsakovas Lenkijoje negyvena, bendroji jurisdikcija nustatoma pagal jo buvimo vietą, o jeigu ta vieta nežinoma arba yra ne Lenkijoje, ieškiniai turi būti teikiami pagal paskutinę nuolatinę atsakovo gyvenamąją vietą Lenkijoje.
Ieškiniai valstybės iždo atžvilgiu turi būti teikiami teismui, kurio jurisdikcijai priklauso organizacinio padalinio, su kuriuo susijęs ginčas, registruotoji būstinė. Jeigu valstybės iždui atstovauja Lenkijos Respublikos generalinė prokuratūra (lenk. Prokuratoria Generalna Rzeczypospolitej Polskiej), ieškiniai turi būti teikiami teisme, kurio jurisdikcijai priklauso Generalinės prokuratūros padalinio, atsakingo už organizacinį padalinį, su kuriuo susijęs ginčas, registruotoji būstinė.
Ieškiniai kitų juridinių asmenų ir kitų subjektų, kurie nėra fiziniai asmenys, atžvilgiu turi būti teikiami teisme, kurio jurisdikcijai priklauso jų registruotoji būstinė (Civilinio proceso kodekso 30 straipsnis).
Žr. 2.2.2.1 dalį.
Alternatyvioji teritorinė jurisdikcija leidžia ieškovui tam tikrais atvejais pasirinkti teismą. Tada ieškovas gali pateikti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme arba kitame Civilinio proceso kodekso 32–371 straipsniuose nurodytame teisme.
Alternatyvioji teritorinė jurisdikcija numatyta šiais atvejais:
Teismo išimtinė jurisdikcija reiškia, kad bylą gali nagrinėti tik kodekse nurodytas teismas. Išimtinė jurisdikcija numatyta šiais atvejais:
Specialioji jurisdikcija reiškia, kad teismo jurisdikcija gali būti skirtingai apibrėžiama specialiuose teisės aktuose nurodytais atvejais:
Teisė pasirinkti teismą suteikta ieškovui.
Jeigu jurisdikciją pagrįstai turi keli teismai arba jeigu ieškinys pateikiamas kelioms šalims, kurių atžvilgiu pagal teisės nuostatas dėl bendrosios jurisdikcijos yra kompetentingi įvairūs teismai. Ta pati nuostata taikytina, jeigu nekilnojamasis turtas, kurio buvimo vieta yra pagrindas teismo jurisdikcijai nustatyti, yra kelių teismų jurisdikcijų teritorijose.
Teisė pasirinkti teismą suteikta abiem šalims pagal susitarimą arba bendrą prašymą.
Šalys gali raštu susitarti jau esamą ginčą arba ateityje galinčius kilti ginčus dėl konkrečių teisinių santykių spręsti pirmosios instancijos teisme, kuris pagal teisės aktus neturi teritorinės jurisdikcijos. Tada tas teismas turės išimtinę jurisdikciją, jeigu šalys nesusitarė kitaip ir jeigu ieškovas nepateikė ieškinio pagal elektroninę mokėjimo įsakymo procedūrą. Šalys taip pat gali rašytiniu susitarimu apriboti ieškovo teisę pasirinkti iš kelių teismų, kompetentingų spręsti tokius ginčus.
Tačiau šalys negali pakeisti išimtinės jurisdikcijos.
Susitarimai dėl teismo jurisdikcijos turi būti sudaryti rašytine forma. Jie gali būti materialinės teisės susitarimo dalis (jurisdikcijos nuostata) arba gali būti sudaryti kaip atskiras susitarimas.
Darbo teisės ir socialinės apsaugos bylose kompetentingas teismas bendru šalių prašymu gali perduoti bylą nagrinėti kitam, lygiaverčiam teismui, nagrinėjančiam darbo teisės ir socialinės apsaugos bylas, jeigu tai yra pateisinama skubumo priežastimis.
Kompetentingą teismą skiria aukštesnysis teismas arba Aukščiausiasis Teismas.
Jeigu kompetentingas teismas dėl kokios nors kliūties negali nagrinėti bylos arba atlikti kito veiksmo, atitinkamas aukštesnysis teismas skiria kitą teismą. Tokio paskyrimo priežastis gali būti tik kliūtis, neleidžianti nagrinėti bylos, pvz., teisėjo nušalinimas arba force majeure.
Aukščiausiasis Teismas privalo paskirti teismą, kuriame turi būti pateikiamas ieškinys, jeigu teritorinės jurisdikcijos negalima nustatyti pagal kodeksą, remiantis bylos aplinkybėmis (Civilinio proceso kodekso 45 straipsnis).
Specializuoti teismai yra administraciniai teismai (lenk. sądy administracyjne) ir karo teismai (lenk. sądy wojskowe).
Karo teismų veikla reglamentuojama 1997 m. rugpjūčio 21 d. Karo teismų veiklos organizavimo įstatymu (lenk. Prawo o ustroju sądów wojskowych). Paprastai šie teismai nagrinėja baudžiamąsias bylas Lenkijos karinėse pajėgose. Kitos bylos jų jurisdikcijai gali būti perduodamos tik įstatymu.
Administracinių teismų veikla reglamentuojama 2002 m. liepos 25 d. Administracinių teismų veiklos organizavimo įstatymu (lenk. Prawo o ustroju sądów administracyjnych). Administraciniai teismai vykdo teisingumą stebėdami viešojo administravimo institucijų veiklą ir spręsdami vietos valdžios institucijų ir vyriausybinių administracinių institucijų ginčus dėl kompetencijos ir ginčus dėl jurisdikcijos. Negalima atmesti galimybės, kad išimtiniais atvejais administracinis teismas, vykdydamas savo priežiūros pareigas viešojo administravimo institucijų veiklos atžvilgiu, gali priimti sprendimą civilinėje byloje.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad šioje informacijos suvestinėje pateikiami atsakymai tik apie teismus (Portugalijoje dažnai vadinamus bendraisiais teismais (tribunais comuns). Be teismų, yra ir kitų kategorijų teisminių institucijų, tai – Konstitucinis Teismas, administraciniai teismai, audito rūmai (Tribunal de contas). Taip pat veikia taikos teisėjai (Julgados de Paz) ir arbitražo teismai (Tribunais arbitrais).
Tai, kuri iš tų kategorijų turi jurisdikciją, nustatoma vadovaujantis tokiu principu – teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylas, kurios nepriskirtos kitų kategorijų teisminėms institucijoms.
Taip pat pažymėtina, kad teismų kategorijoje specializuotam teismui priešingas teismas yra ne bendrasis civilinis teismas. Specializuotam teismui priešingas yra bendrosios kompetencijos teismas. Tai, į kokią specializuotą kolegiją (juízo) ar teismą arba į bendrosios kompetencijos kolegiją ar teismą kreiptis, priklauso nuo ieškinio dalyko ir, tam tikrais toliau nurodytais atvejais, nuo ieškinio sumos.
Taikomi šie įstatymai
Pirmosios instancijos teismai paprastai skirstomi į platesnės teritorinės jurisdikcijos teismus (Tribunais de competência territorial alargada) ir apygardos teismus (Tribunais de comarca) (Įstatymo Nr. 62/2013 33 straipsnis).
Norint suprasti, į kurį pirmosios instancijos teismą kreiptis, taip pat reikia atsižvelgti į toliau išdėstytus aspektus.
Pagal tam tikrais atvejais galiojančią tvarką byla turi būti keliama ir nagrinėjama ne teismuose, bet kitose teisminėse institucijose. Priklausomai nuo bylos, bylos nagrinėjimas jurisdikciją turinčiam teismui perduodamas tam tikrais etapais: kai kyla ginčas, pateikiamas apeliacinis skundas arba reikia patvirtinti tam tikrus sprendimus. Tokia tvarka taikoma šiais atvejais:
Šiame atsakyme vietos bendraisiais civiliniais teismais vadinamos vietos civilinių bylų kolegijos ir bendrąją jurisdikciją turinčios kolegijos prie apygardos teismų. Šių teismų jurisdikcija nustatoma pagal nutylėjimą, tai yra, jiems kompetencija priklauso tada, kai kito kompetentingo teismo skyrius arba specializuotas teismas jurisdikcijos neturi. Jie taip pat turi jurisdikciją, kai ieškinio suma yra maža.
Taigi, į vietos civilinių bylų kolegiją (arba, jei tokios kolegijos nėra, į bendrąją jurisdikciją turinčią kolegiją prie apygardos teismo) kreipiamasi šiais atvejais:
Paaiškinimų, kada kreiptis į vietos civilinių bylų kolegiją, o kada – į bendrosios jurisdikcijos arba centrinę specializuotą kolegiją, taip pat pateikta atsakyme į 3 klausimą Kai byla teisminga specializuotiems teismams, kaip sužinoti, į kurį teismą kreiptis?.
Pagal jurisdikcijos taisykles teismai pagal hierarchiją skirstomi į pirmosios instancijos, apeliacinius (Tribunais da Relação) (arba antrosios instancijos) teismus ir Aukščiausiąjį Teisingumo Teismą (Supremo Tribunal de Justiça), kuris yra paskutiniosios instancijos teismas (Įstatymo Nr. 2013/62 42 straipsnis).
Teisės aktuose nustatyta, kokiose bylose ieškinio priimtinumas priklauso nuo teismams nustatytų vertės ribų:
Ieškiniai turi būti pareiškiami ir pradedami nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismai taip pat turi jurisdikciją nagrinėti apeliacinius skundus dėl notarų, civilinės metrikacijos įstaigų pareigūnų ir kitų įstatyme nurodytų institucijų sprendimų. Siekiant nustatyti, kuris pirmosios instancijos teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą, jurisdikcijos taisykles reikia taikyti pagal dalyką, vertę ir teritoriją. Tai bus paaiškinta atsakymuose į tolesnius klausimus.
Iš esmės apeliaciniai teismai nagrinėja tik apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismų sprendimų. Tam tikrais įstatymuose nustatytais atvejais jiems suteikiama jurisdikcija tam tikras bylas gali nagrinėti tik pirmosios instancijos teismuose. Apeliaciniai teismai taip pat nagrinėja pirmosios instancijos teismų jurisdikcijos kolizijos klausimus, apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismų priimtų nutarčių ir peržiūri užsienio teismų sprendimus civilinėse ir komercinėse bylose.
Aukščiausiasis Teisingumo Teismas nagrinėja kasacinius skundus dėl apeliacinių teismų sprendimų. Tam tikrais įstatymuose nustatytais atvejais Aukščiausiasis Teisingumo Teismas nagrinėja skundus dėl pirmosios instancijos teismų sprendimų. Tam tikrais įstatymuose nustatytais atvejais suteikiama jurisdikcija tam tikras bylas gali nagrinėti tik pirmosios ir paskutinės instancijos teismuose. Aukščiausiasis Teisingumo Teismas taip pat nagrinėja bylas dėl apeliacinių teismų jurisdikcijos kolizijos ir ypatingosios peržiūros procedūrų dėl teismų praktikos standartizacijos.
Pirmosios instancijos teismai
Portugalijoje veikia 23 apygardos teismai (tribunais judiciais de comarca):
(Įstatymo Nr. 62/2013 33 straipsnis).
Be šių teismų, veikia platesnės teritorinės jurisdikcijos teismai. Trims iš jų suteikta kompetencija nagrinėti civilines ir komercines bylas, tai:
(Įstatymo Nr. 62/2013 83 straipsnis).
Apeliaciniai teismai
Yra penki antrosios instancijos apeliaciniai teismai, suskirstyti pagal savo aptarnaujamos savivaldybės pavadinimą:
(I priedas, kaip nurodyta Įstatymo Nr. 62/2013 32 straipsnio 1 dalyje).
Galutinė instancija
(Įstatymo Nr. 62/2013 31 straipsnis).
Aukščiausiojo Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso nagrinėti bylas visoje Portugalijoje. Apeliaciniai teismai ir pirmosios instancijos teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylas, iškeltas tų teismų aptarnaujamose apygardose, kurios yra apibrėžtos įstatyme dėl teismų sistemos organizavimo (2013 m. rugpjūčio 26 d. Įstatymas Nr. 62/2013). Norint sužinoti, ar bylą nagrinėti turi kompetenciją vieno arba kito miesto teismas, reikia skaityti minėto įstatymo dėl teismų sistemos organizavimo I, II ir III priedus.
Fiziniai asmenys
Jeigu tam tikrose teisinėse nuostatose arba toliau išdėstytose taisyklėse nenustatyta kitaip, jurisdikcija nagrinėti bylą priklauso atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismui (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnis).
Juridiniai asmenys ir įmonės
Jeigu atsakovas yra valstybė, bylose, kuriose jurisdikciją turi atsakovo buveinės teismas, jurisdikcija pereina ieškovo buveinės teismui (Civilinio proceso kodekso 81 straipsnis).
Jeigu atsakovas yra kitas juridinis asmuo ar įmonė, jurisdikciją turi jo pagrindinės buveinės arba filialo, atstovybės, patronuojamosios bendrovės, delegacijos arba atstovo vietos teismas, atsižvelgiant į tai, ar ieškinys pareiškiamas juridiniam asmeniui įmonei, ar pastariesiems subjektams.
Tačiau ieškinius, pareiškiamus užsienio juridiniams asmenims ar įmonėms, Portugalijoje turintiems filialą, atstovybę, patronuojamąją bendrovę, delegaciją ar atstovą, galima pareikšti vietų, kuriose yra šių subjektų registruotos buveinės, teismuose, net ir tada, kai ieškinys pareiškiamas dėl pagrindinės buveinės.
Keli atsakovai ir bendri ieškiniai (Civilinio proceso kodekso 82 straipsnis)
Kai toje pačioje byloje yra daugiau negu vienas atsakovas, visiems jiems turi būti iškelta byla teisme, kurio aptarnaujamoje teritorijoje gyvena daugiausia atsakovų. Jeigu skirtingose vietose gyvena po lygiai atsakovų, ieškovas gali pasirinkti bet kurio iš atsakovų nuolatinės gyvenamosios vietos teismą.
Jeigu ieškovas pareiškia kelis ieškinius ir tie ieškiniai pagal teritorinę jurisdikciją priklausytų keleto teismų kompetencijai, ieškovas gali pasirinkti, kuriame iš jų pareikšti ieškinį.
Vienintelė išimtis yra atvejai, kai teismas savo iniciatyva gali įvertinti, kad dėl teritorinio aspekto, ieškinio sumos arba susitarimo byla nepriklauso jo jurisdikcijai. Jei teismas sustabdo tokią bylą, ieškinys turi būti pareikštas teisme, kurio jurisdikcijai priklauso ieškinys. Pavyzdžiui, taip būna tam tikrose bylose, kai jurisdikcija nagrinėti kurį nors ieškinį priklauso nuo nekilnojamojo turto būklės arba nuo prievolės vykdymo vietos. Tai taikoma ir byloms, kuriose išduotas apsaugos orderis (providência cautelar), yra atliekami parengiamieji veiksmai (diligência antecipada), ir byloms, kurių šalys yra teisėjai arba jų tam tikri giminaičiai, tam tikroms vykdymo byloms, byloms, kurios turi būti prijungtos prie kitų bylų, byloms, kuriose sprendimas priimtas atsakovui prieš tai neįteikus šaukimo į teismą, arba byloms, kurių teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti dėl bylos sumos.
Tačiau kai ieškovas teikia kelis ieškinius, kurie vienas nuo kito priklauso arba vienas kitą papildo, ieškinys pareiškiamas teisme, kuris turi jurisdikciją nagrinėti pagrindinį ieškinį.
Ieškiniai, kuriuose viena iš šalių yra teisėjas, teisėjo sutuoktinis arba tam tikras giminaitis (Civilinio proceso kodekso 84 straipsnis)
Jeigu viena iš ieškinio šalių yra teisėjas, teisėjo sutuoktinis, teisėjo aukštutinės arba žemutinės linijos giminaitis arba asmuo, su kuriuo teisėjas gyvena kartu ir veda bendrą buitį, taip pat tais atvejais, kai ieškinį reikia pareikšti teismo apygardoje, kurioje tas teisėjas turi jurisdikciją, bylą nagrinėti jurisdikciją turi apygardos, kuri yra arčiausiai teisėjo teismo apygardos, teismas.
Jeigu ieškinys pareiškiamas teismo apygardoje, kurioje dirba nušalintasis teisėjas arba jeigu toks teisėjas yra į tą apygardą perkeliamas, o byla jau nagrinėjama, byla perduodama nagrinėti į artimiausią teismo apygardą.
Pirmiau išdėstytos taisyklės netaikomos teismų apygardoms, kuriose dirba daugiau negu vienas teisėjas, nes tada ieškinys skiriamas arba perduodama kitam tos pačios apygardos teismo teisėjui.
Apeliacinių skundų nagrinėjimas
Apeliaciniai skundai turi būti teikiami teismui, kuris pagal hierarchiją yra viršesnis už sprendimą priėmusį teismą (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnis).
Toliau pateikiamas bendras atsakymas į šiuos tris klausimus.
Turto buvimo vietos jurisdikcija
Ieškiniai dėl daiktinių ar asmeninių teisių naudotis nekilnojamuoju turtu, bendrosios jungtinės nuosavybės turto padalijimo, iškeldinimo, pirmenybės teisės, teisės naudotis turtu atėmimo, taip pat ieškiniai dėl perskolinimo, pakeitimo, sumažinimo ar panaikinimo pareiškiami atitinkamo turto buvimo vietos teisme.
Tačiau ieškiniai dėl laivams ar orlaiviams taikomos perskolinimo, pakeitimo, sumažinimo ar panaikinimo pareiškiami teismo apygardos, kurioje atitinkamas objektas yra registruotas, teisme. Jeigu hipoteka taikoma keliose teismo apygardose registruotiems laivams arba orlaiviui, ieškovas gali pasirinkti bet kurią iš jų.
Kai ieškinio objektas yra tam pačiam asmeniui priklausančių ir vienam naudojimo tikslui skirtų kilnojamųjų daiktų grupė arba kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų grupė arba skirtingose apygardose esančių nekilnojamojo turto objektų grupė, atitinkamas ieškinys pareiškiamas apygardos, kurioje yra vertingiausi nekilnojamojo turto objektai, teisme. Šiuo tikslu naudojami žemės registro duomenys. Jeigu nekilnojamasis turtas, kuris yra ieškinio objektas, yra daugiau negu vienoje teismo apygardoje, ieškovas gali pasirinkti, kurioje iš jų pareikšti ieškinį (Civilinio proceso kodekso 70 straipsnis).
Kompetencija nagrinėti bylas dėl prievolių vykdymo
Ieškiniai, kuriais reikalaujama vykdyti prievoles, ieškiniai dėl atlyginimo už prievolių nevykdymą arba įvykdymą ne iki galo, taip pat ieškiniai dėl sutarties nutraukimo dėl prievolių nevykdymo pareiškiami atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teisme.
Kreditorius gali pasirinkti teismą, kurio aptarnaujamoje teritorijoje turėtų būti vykdoma prievolė, jeigu atsakovas yra juridinis asmuo arba jeigu kreditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lisabonos arba Porto metropolinėje zonoje, o atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje pačioje metropolinėje zonoje.
Ieškiniai dėl neteisėtais arba aplaidžiais veiksmais grindžiamos civilinės atsakomybės priklauso vietos, kurioje įvykdytas veiksmas, teismo jurisdikcijai (Civilinio proceso kodekso 71 straipsnis).
Santuokos nutraukimas ir separacija
Santuokos nutraukimo ir separacijos bylos priklauso ieškovo nuolatinės arba faktinės gyvenamosios vietos teismo jurisdikcijai (Civilinio proceso kodekso 72 straipsnis).
Ieškiniai dėl mokesčių sumokėjimo
Jurisdikciją nagrinėti ieškinius dėl mokesčių už teisinį atstovavimą ar ekspertus ir klientui avansu sumokėtų sumų susigrąžinimo turi paslaugos suteikimo vietos teismas. Ieškiniai dėl mokesčių mokėjimo nagrinėjami, juos prijungus prie bylos dėl suteiktos paslaugos.
Jeigu byla dėl suteiktos paslaugos iškelta apeliaciniame teisme arba Aukščiausiajame Teisingumo Teisme, mokesčio mokėjimo išieškojimo procedūras vykdys apygardos, kurioje yra skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta, teismas (Civilinio proceso kodekso 73 straipsnis).
Bendrojo vidurkio nustatymas ir paskirstymas
Teisė spręsti dėl žalos, padarytos laivo kroviniui, deklaruotam pagal bendrojo vidurkio (angl. general average) principą, ir paskirstyti tą žalą priklauso uosto, kuriame buvo arba turėjo būti pristatytas tas krovinys, vietos teismo jurisdikcijai (Civilinio proceso kodekso 74 straipsnis).
Nuostoliai ir žala dėl laivų susidūrimo
Ieškinys dėl nuostolių ar žalos, padarytos susidūrus laivams, gali būti pareikštas vietos, kurioje įvyko avarija, teisme, laivo, atsitrenkusio į kitą laivą, savininko nuolatinės gyvenamosios vietos teisme, laivo registracijos arba buvimo vietos teisme arba laivo, į kurį buvo atsitrenkta, pirmojo įplaukimo uosto vietos teisme (Civilinio proceso kodekso 75 straipsnis).
Atlyginimai už laivų gelbėjimą ar pagalbą jiems
Atlyginimo už laivų gelbėjimą ar pagalbą jiems galima pareikalauti vietos, kurioje įvyko incidentas, teisme, išgelbėtų objektų savininkų nuolatinės gyvenamosios vietos teisme arba vietos, kurioje išgelbėtas laivas registruotas arba kurioje jį galima rasti, teisme (Civilinio proceso kodekso 76 straipsnis).
Laivams suteiktų privilegijų panaikinimas
Ieškinys dėl nemokamai arba už užmokestį įsigyto laivo turėtų privilegijų panaikinimo pareiškiamas uosto, kuriame laivas yra prišvartuotas jo įsigijimo metu, vietos teisme (Civilinio proceso kodekso 77 straipsnis).
Laikinosios priemonės ir parengiamieji veiksmai
Prašymai dėl daiktų arešto ir sulaikymo gali būti teikiami teismui, kuriame turi būti iškelta su tuo susijusi byla, arba turto buvimo vietos teismui, o jeigu turtas yra keliose apygardose – vienos iš apygardų teismui.
Prašymas uždrausti imtis naujų darbų (embargo de obra nova) teikiamas vietos, kurioje turi būti atliekamas darbas, jurisdikciją turinčiam teismui.
Prašymai dėl kitų laikinųjų priemonių teikiami jurisdikciją turinčiam teismui, kuriame turi būti pareikštas su tuo susijęs ieškinys.
Atlikti parengiamuosius veiksmus įrodymams surinkti prašoma teismo, kurio apygardoje tie veiksmai turi būti atliekami.
Laikinųjų priemonių nustatymo procedūros ir parengiamieji veiksmai įrodymams surinkti yra prijungiami prie atitinkamo ieškinio ir, jei reikia, perduodami vykdyti teismui, kuriame pateiktas ieškinys (Civilinio proceso kodekso 78 straipsnis).
Teismo pranešimai
Įteikti pranešimus prašoma teismo, kurio apygardoje gyvena pranešimus turintis gauti asmuo (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis).
Vykdymas (Civilinio proceso kodekso 89 straipsnis).
Bendra taisyklė – jeigu tam tikrose teisinėse nuostatose arba toliau išdėstytose taisyklėse nenustatyta kitaip, jurisdikcija atlikti vykdymo procedūras priklauso atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismui.
išieškotojas gali pasirinkti teismą, kurio aptarnaujamoje teritorijoje turi būti vykdoma prievolė, jeigu šalis, kurios prievolių įvykdymo siekiama, yra juridinis asmuo arba jeigu išieškotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lisabonos arba Porto metropolinėje zonoje, o šalies, kurios prievolių įvykdymo siekiama, nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje pačioje metropolinėje zonoje.
Jeigu prašoma užtikrinti, kad būtų vykdoma prievolė grąžinti prekes arba skolą, kurioms taikomas užtikrinimas daiktinės teisės priemonėmis, jurisdikcija priklauso daikto buvimo vietos arba vietos, kurioje turi būti suvaržytas turtas, teismui.
Jeigu vykdymo procesas turi vykti teisme, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra šalies, kurios prievolių įvykdymo siekiama, nuolatinė gyvenamoji vieta, ir ta šalis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Portugalijoje, tačiau turi joje turto, vykdymo proceso jurisdikciją turi tokio turto buvimo vietos teismas.
Teismas, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra turtas, yra taip pat turi jurisdikciją nagrinėti ieškinį šiais atvejais: vykdymo procesas turi vykti Portugalijos teisme, nes yra susijęs su įmonės ir (arba) kito juridinio asmens, turinčio registruotą buveinę Portugalijoje, steigimo ir (arba) likvidavimo pagrįstumu arba jų struktūrinių organų sprendimų pagrįstumu, nėra nė vienos aplinkybės, nurodytos pirmiau arba toliau išdėstytose vykdymui taikomose taisyklėse.
Kai byla yra susijusi su keliais vykdymo procesais, kuriuos turi nagrinėti skirtingą teritorinę jurisdikciją turintys teismai, jurisdikciją turi teismas, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra šalies, kurios prievolių įvykdymo siekiama, nuolatinės gyvenamosios vietos teismas.
Prašymas dėl Portugalijos teismo sprendimo vykdymo teikiamas tuo proceso etapu, kuriuo priimamas sprendimas, o vykdymas užregistruojamas tos pačios bylos dokumentų rinkinyje. Jeigu byla vėliau nagrinėjama apeliacine tvarka, vykdymas įtraukiamas į patvirtintą kopiją. Jeigu su vykdymu susijusią jurisdikciją turi specializuota kolegija, šiai specializuotai kolegijai turi būti skubiai nusiųstos sprendimo, prašymo, dėl kurio pradėtas vykdymo procesas, ir lydimųjų dokumentų kopijos.
Jeigu sprendimą priima Portugalijoje vykusio arbitražo arbitrai, jurisdikcija užtikrinti vykdymą priklauso vietos, kurioje vyko arbitražas, apygardos teismui (Civilinio proceso kodekso 85 straipsnis).
Jeigu ieškinys buvo pateiktas apeliaciniam teismui arba Aukščiausiajam Teisingumo Teismui, jurisdikciją turi šalies, kurios prievolių įvykdymo siekiama, nuolatinės gyvenamosios vietos teismas. Jeigu šalis, kurios prievolių įvykdymo siekiama, yra teisėjas arba kuris nors teisėjo giminaitis, taikomos taisyklės, išdėstytos skyriuje „Bylos, kuriose viena šalis yra teisėjas, teisėjo sutuoktinis arba tam tikras giminaitis“. Bet kuriuo atveju su ieškiniais, kuriais siekiama, kad būtų priimtas teismo sprendimas dėl pripažinimo, susijęs bylos dokumentų rinkinys arba jo kopija yra siunčiama teismui, kuriam priklauso jurisdikcija užtikrinti vykdymą (Civilinio proceso kodekso 86 straipsnis).
Kai vykdymo procesas yra susijęs su išlaidomis, baudomis arba kompensacija už nepagrįstą bylinėjimąsi, jurisdikciją turi teismas, kuriame vyko procesas, po kurio buvo pateikta atitinkama sąskaita arba sudarytas teisminis susitarimas. Vykdymo, susijusio su išlaidomis, baudomis arba kompensacija, procesas vykdomas prijungiant jį prie atitinkamos bylos.
Jeigu nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, baudos arba kompensacijos priima apeliacinis teismas arba Aukščiausiasis Teisingumo Teismas, tokia nutartis vykdoma pirmosios instancijos teisme, kuris turi jurisdikciją vykdymo proceso vietoje (Civilinio proceso kodekso 87 ir 88 straipsniai).
Užsienio valstybės teismo sprendimo vykdymas priklauso atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismo jurisdikcijai (Civilinio proceso kodekso 86 straipsnis pagal 90 straipsnį).
Europos mokėjimo įsakymo (2006 m. gruodžio 12 d. Reglamentas (EB) Nr. 1896/2006 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2015/2421) atveju jurisdikcija priklauso Porto teismo centrinės instancijos pirmajam civilinių bylų skyriui.
Darbo teisė
Paprastai ieškiniai turi būti pareiškiami atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teisme. Laikoma, kad darbdavių, draudikų arba socialinio draudimo institucijų buveinės vieta yra ten, kur yra jų filialas, agentūra, delegacija arba atstovybė (Darbo teismus reglamentuojančio įstatymo 13 straipsnis).
Ieškinį pagal darbo sutartį darbuotojas gali pareikšti darbdaviui vietos, kurioje atliekamas atitinkamas darbas, teisme arba darbuotojo nuolatinės gyvenamosios vietos teisme.
Jeigu ieškovai yra keli, byla priklauso vietos, kurioje atliekamas darbas arba kurioje yra kurios nors iš ieškovų nuolatinė gyvenamoji vieta, teismo jurisdikcijai.
Jeigu atitinkamas darbas atliekamas daugiau negu vienoje vietoje, ieškiniai pagal darbo sutartį gali būti pareiškiami bet kurios iš atitinkamų vietų teisme (Darbo teismus reglamentuojančio įstatymo 14 straipsnis).
Ieškiniai dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų turi būti pareiškiami vietos, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas arba kurioje sergantis asmuo paskutinį kartą vykdė darbus, tariamai sukėlusius ligą, teisme.
Jeigu nelaimingas atsitikimas įvyko užsienyje, ieškinys turi būti pareiškiamas Portugalijoje, nuo nelaimingo atsitikimo nukentėjusio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos teisme.
Jeigu esama kelių naudos gavėjų, byla priklauso vietos, kurioje gyvena daugiausia ieškovų, arba, jeigu įvairiose vietose ieškovų gyvena po lygiai, vietos, kurioje gyvena pirmasis ieškinį pareiškęs asmuo, teismo jurisdikcijai.
Jeigu nuo nelaimingo atsitikimo nukentėjęs asmuo, sergantis asmuo arba naudos gavėjas yra registruotas kaip jūrininkas arba orlaivio įgulos narys, o nelaimingas atsitikimas įvyko arba liga nustatyta kelionės laikotarpiu, atitinkama byla taip pat priklauso nacionalinės teritorijos vietos, į kurią pirmą laivas ar orlaivis atvyksta, arba laivo ar orlaivio registracijos vietos teismo jurisdikcijai (Darbo teismus reglamentuojančio įstatymo 15 straipsnis).
Kolektyvinio atleidimo atveju laikinųjų sustabdymo priemonių turi būti prašoma ir prieštaravimai turi būti teikiami įmonės, kurioje atliekamas darbas, vietos teisme.
Jeigu kolektyvinis atleidimas taikomas kelių įmonių darbuotojams, byla priklauso daugiausia atleistų darbuotojų turinčios įmonės buvimo vietos teismo jurisdikcijai (Darbo teismus reglamentuojančio įstatymo 16 straipsnis).
Nemokumas
Bylos dėl nemokumo priklauso skolininko registruotos buveinės arba nuolatinės gyvenamosios vietos arba testatoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos (priklausomai nuo bylos) teismo jurisdikcijai.
Jurisdikciją nagrinėti bylą turi ir skolininko pagrindinių interesų buvimo vietos teismas. Laikoma, kad tai yra vieta, kurioje skolininkas paprastai tvarko savo interesus ir kurią kaip tokią pripažįsta trečiosios šalys (Įmonių nemokumo ir atkūrimo kodekso 16 straipsnis).
Prašymai paskelbti užsienio valstybės teismo sprendimą ir registruoti valstybiniame registre, kaip nurodyta 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 21 ir 22 straipsniuose, turi būti teikiami Portugalijoje – skolininko įmonės vietos teisme. Jeigu skolininkas įmonės Portugalijoje neturi ir nemokus subjektas yra bendrovė, prašymas teikiamas Lisabonos komercinių bylų skyriui. Jeigu nemokus subjektas nėra bendrovė, jurisdikcija priklauso Lisabonos civilinių bylų skyriui.
Pirmiau išdėstyta jurisdikcijos taisyklė taikoma pripažįstant užsienio valstybės teismo sprendimą dėl nemokumo paskelbimo (Įmonių nemokumo ir atkūrimo kodekso 288 straipsnis).
Paveldimo turto inventorizacija
Jurisdikcija vykdyti paveldimo turto inventorizacijos procedūras aprašyta informacijos suvestinėje apie paveldėjimą.
Suaugusiųjų ir nepilnamečių išlaikymas ir tėvų pareigų vykdymo tvarkos nustatymas
Dėl to, kieno jurisdikcijai priklauso ieškiniai dėl pripažinimo, susijusio su suaugusiųjų ir nepilnamečių išlaikymo išmokų mokėjimu, išlaikymo prievolių vykdymu, ir ieškiniai dėl tėvų pareigų vykdymo tvarkos nustatymo, žr. informacijos suvestinę apie išlaikymą.
Taip, laikantis tam tikrų ribų.
Savo šalyje atskiru susitarimu šalys gali nuspręsti taisyklių dėl teritorinės kompetencijos netaikyti. Tai vadinamoji jurisdikcija pagal susitarimą (competência convencional) (Civilinio proceso kodekso 95 straipsnis).
Jurisdikcijos pagal susitarimą negalima nustatyti bylose, kai teismas gali savo iniciatyva įvertinti, kad nėra teritorinės jurisdikcijos. Pavyzdžiui, taip nutinka, kai jurisdikcija priklauso nuo nekilnojamojo turto būklės, prievolės vykdymo vietos arba to, ar byloje reikia priimti nutartį dėl apsaugos arba imtis parengiamųjų veiksmų. Tai taikoma ir byloms, kurių šalys yra teisėjai arba jų tam tikri giminaičiai, tam tikroms vykdymo byloms, byloms, kurios turi būti prijungtos prie kitų bylų, ir byloms, kuriose sprendimas priimtas atsakovui prieš tai neįteikus šaukimo į teismą. Tokiose bylose neįmanoma netaikyti teritorinės jurisdikcijos pagal susitarimą.
Jurisdikcijos taisyklių pagal dalyką, hierarchiją ir ieškinio sumą šalys savo nuožiūra negali nuspręsti netaikyti jokiu atveju.
Jurisdikcija pagal susitarimą, kai ji galima, yra privaloma tiek pat, kiek teisės aktuose nustatyta jurisdikcija. Toks susitarimas turi atitikti sutarties formaliuosius reikalavimus, kurie yra prievolių šaltinis. Bet kuriuo atveju susitarimas turi būti sudarytas raštu, jame turi būti nurodyta, dėl ko jis sudarytas, ir išdėstyti kriterijai, pagal kuriuos pasirinktas tuo atveju jurisdikciją turintis teismas.
Jeigu byla yra tarptautinė, šalys gali susitarti, kuris teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą arba iš tam tikrų teisinių santykių kylančius ginčus, jeigu atitinkami šalių santykiai yra susiję su daugiau negu viena teisine sistema. Tokie susitarimai vadinami privačiais susitarimais dėl jurisdikcijos priskyrimo (pactos privativos e atributivos de jurisdição) (Civilinio proceso kodekso 94 straipsnis).
Susitarime dėl jurisdikcijos gali būti numatyta išimtinė Portugalijos teismų jurisdikcija arba tik alternatyvi jurisdikcija, jeigu tokia yra. Daroma prielaida, kad, kilus abejonėms, ji yra išimtinė.
Jurisdikcijos pasirinkimas galioja tik tuo atveju, jeigu įvykdytos visos toliau nurodytos sąlygos:
Ir tuo atveju, kai sudaromas susitarimas dėl kompetencijos (šalies viduje), ir tuo atveju, kai sudaromas privatus susitarimas dėl jurisdikcijos priskyrimo (tarptautiniu atveju) rašytiniu susitarimu laikomas bet koks dokumentas, pasirašytas proceso šalių arba gautas keičiantis laiškais, teleksais, telegramomis ar kitais rašytinius įrodymus paliekančiais bendravimo būdais, neatsižvelgiant į tai, ar šiose priemonėse tiesiogiai išdėstytas pats susitarimas, ar pateikta nuoroda į kitą dokumentą, kuriame išdėstytas susitarimas.
Darbo teismuose susitarimai ar nuostatos dėl teisės aktuose nustatytos teritorinės jurisdikcijos atsisakymo yra niekiniai (Darbo teismus reglamentuojančio įstatymo 19 straipsnis).
Kaip jau buvo minėta, Portugalijoje specializuotų pirmosios instancijos teismų funkcijas vykdo kiekvienoje teismo apygardoje veikiančios centrinės kolegijos, vietos civilinių bylų kolegijos ir platesnės jurisdikcijos teismai.
Toliau bus aptarta kiekvieno teismo dalykinė kompetencija ir paaiškinta, į kurį teismą reikėtų kreiptis, priklausomai nuo ginčo dalyko. Kaip jau buvo paaiškinta, ieškinys pirmiausia pareiškiamas pirmosios instancijos teisme ir aukštesnės instancijos teismui perduodamas tik tada, jei pradedama apeliacinė procedūra.
Centrinės civilinių bylų kolegijos (Įstatymo Nr. 62/2013 117 straipsnis)
Centrinės šeimos ir jaunimo bylų kolegijos
(Civilinis asmenų ir šeimos statusas) (Įstatymo Nr. 62/2013 122 straipsnis)
(Nepilnamečiai ir suaugę vaikai) (Įstatymo Nr. 62/2013 123 straipsnis)
(Auklėjamoji ir apsaugos globa) (Įstatymo Nr. 62/2013 124 straipsnis)
Pastaba
Centrinių šeimos ir jaunimo bylų kolegijų jurisdikcija auklėjamosios ir apsauginės globos atžvilgiu baigiasi, jeigu: baudžiamajame procese už 16–18 metų amžiaus nepilnamečio padarytą nusikaltimą skiriama bauda ir jos vykdymas nėra atidedamas; nepilnamečiui sukanka 18 metų prieš pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą.
Centrinės darbo bylų kolegijos
(Civilinės bylos) (Įstatymo Nr. 62/2013 126 straipsnis)
(Administraciniai nusižengimai)
Centrinės komercinių bylų kolegijos (Įstatymo Nr. 62/2013 128 straipsnis)
Centrinės vykdymo kolegijos (Juízos centrais de execução) (Įstatymo Nr. 62/2013 129 straipsnis)
PLATESNĖS JURISDIKCIJOS TEISMAI
Intelektinės nuosavybės teismas (Tribunal da propriedade intelectual) (Įstatymo Nr. 62/2013 111 straipsnis)
Konkurencijos, reguliavimo ir priežiūros teismas (Tribunal da concorrência, regulação e supervisão) (Įstatymo Nr. 62/2013 112 straipsnis)
Jūrų teismas (Tribunal marítimo) (Įstatymo Nr. 62/2013 113 straipsnis)
AUKŠTESNĖS INSTANCIJOS TEISMAI
Apeliaciniai teismai (Įstatymo Nr. 62/2013 67 straipsnis)
Prie antrosios instancijos – apeliacinių – teismų priskiriami civilinių, baudžiamųjų, socialinių, šeimos ir jaunimo, komercinių, intelektinės nuosavybės bylų ir konkurencijos, reguliavimo ir priežiūros skyriai. Tačiau socialinių, šeimos ir jaunimo, komercinių, intelektinės nuosavybės bylų ir konkurencijos, reguliavimo ir priežiūros skyrių kūrimas priklauso nuo paslaugos masto ir sudėtingumo.
Aukščiausiasis Teisingumo Teismas (Supremo Tribunal de Justiça) (Įstatymo Nr. 62/2013 47 straipsnis)
Paskutiniosios instancijos – Aukščiausiajame Teisingumo Teisme veikia civilinių, baudžiamųjų ir socialinių bylų skyriai.
Susiję teisės aktai
Darbo teismus reglamentuojantis įstatymas
Įmonių nemokumo ir atkūrimo kodeksas
Kontaktinis centras, teismai ir kitos įstaigos bei institucijos šioje informacijos suvestinėje pateikta informacija vadovautis neprivalo. Taip pat būtina susipažinti su galiojančiais teisės aktais ir jų vėlesniais pakeitimais.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Rumunijoje be bendrosios kompetencijos teismų dar yra specializuoti skyriai arba kolegijos, sprendžiantys ginčus tam tikrose bylose.
Pagal Įstatymo Nr. 304/2004 dėl teismų organizavimo nuostatas Aukštasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas (rum. Înalta Curte de Casaţie şi Justiţie) turi 4 skyrius – I-ąjį civilinių bylų skyrių, II-ąjį civilinių bylų skyrių, Baudžiamųjų bylų skyrių, Administracinių ir mokestinių ginčų skyrių – devynių teisėjų kolegiją ir bendruosius skyrius, kiekvienas iš jų turi savo jurisdikciją. Apeliaciniai teismai, specializuoti teismai arba atitinkamais atvejais apylinkių teismai turi specializuotus skyrius arba kolegijas, kuriuose nagrinėjamos civilinės bylos, baudžiamosios bylos, su nepilnamečiais ir šeimos reikalais susijusios bylos, administracinių ir mokestinių ginčų bylos, su darbo ginčais ir socialiniu draudimu, įmonėmis, prekybos registru, nemokumu, nesąžininga konkurencija susijusios bylos, jūrų ir upių teisės bylos. Sprendimams minėtose bylose priimti prireikus gali būti steigiami specializuoti teismai.
Įprasta civilinių bylų nagrinėjimo procedūra išdėstyta Civilinio proceso kodekse. Jo nuostatos taip pat taikomos kitoms byloms, jeigu įstatymuose, kuriais jos reglamentuojamos, nenumatyta kitaip.
Civilinio proceso kodekso 94–97 straipsniuose reglamentuojama civilinių bylų teismų dalykinė jurisdikcija.
Kadangi apylinkių teismai yra pirmosios instancijos teismai, jie nagrinėja toliau nurodytas bylas, įskaitant ieškinius, kurie gali arba negali būti įvertinami pinigais:
Apylinkių teismai nagrinėja apeliacine tvarka apskųstus jurisdikciją turinčių valdžios institucijų ir kitų jurisdikciją turinčių įstaigų sprendimus. Apylinkių teismai taip pat nagrinėja visus kitus ieškinius, kurie teisės aktais priskiriami jų jurisdikcijai.
Specializuoti teismai:
Apeliaciniai teismai nagrinėja šias bylas:
Aukštasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas nagrinėja šias bylas:
Rumunijos civilinių bylų teismų sistemoje skiriami žemesnieji ir aukštesnieji teismai, turintys dalykinę jurisdikciją, paskirstytą tarp įvairaus rango teismų pagal funkcinius (pareigos pobūdžio) ir procesinius kriterijus (ginčo vertę, dalyką ar pobūdį).
Buvo atlikti tam tikri su jurisdikcija susiję Civilinio proceso kodekso pakeitimai ir specializuoti teismai tapo visavertę jurisdikciją turinčiais teismais, pirmąja instancija nagrinėjančiais bylas iš esmės. Apylinkių teismų jurisdikcijai priklauso nagrinėti ieškinius dėl nedidelių sumų ir (arba) nesudėtingus ieškinius, kurie praktikoje yra labai dažni.
Apeliaciniai teismai turi jurisdikciją daugiausia nagrinėti apeliacinius skundus, o Aukštasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas yra bendrosios kompetencijos peržiūros teismas, užtikrinantis vienodą teisės aiškinimą ir taikymą nacionaliniu lygmeniu.
Rumunijos civilinių bylų teismų sistemoje teritorinės jurisdikcijos nustatytos Civilinio proceso kodekso 107 ir kituose straipsniuose.
Pagal bendrą taisyklę ieškinys pateikiamas teismui, kurio jurisdikcijoje yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta arba registruota buveinė.
Galioja specialios taisyklės dėl teritorinės jurisdikcijos:
Rumunijos Civilinio proceso kodekse numatytos tam tikros alternatyviosios jurisdikcijos taisyklės (113–115 straipsniai). Taigi, teritorinę jurisdikciją taip pat turi toliau nurodyti teismai:
Kai atsakovas nuolat vykdo profesinę, žemės ūkio, prekybinę, pramoninę ar panašią veiklą ne savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, ieškinį taip pat galima pateikti teisme, kurio jurisdikcijoje yra veiklos vykdymo vieta, kai tai susiję su toje vietoje atsirandančiomis arba ten vykdytinomis piniginėmis prievolėmis.
Draudimo bylose ieškiniai dėl žalos atlyginimo taip pat gali būti pateikiami teisme, kurio jurisdikcijoje yra apdraustojo asmens nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė, draudėjo turto buvimo vieta arba draudžiamojo įvykio vieta.
Jurisdikcijos pasirinkimas pagal sutartį laikomas niekiniu, jeigu jis įtvirtinamas prieš atsirandant teisei į žalos atlyginimą, o jeigu byla susijusi su privalomu civilinės atsakomybės draudimu, nukentėjusi trečioji šalis tiesioginį procesą gali pradėti ir teisme, kurio jurisdikcijoje yra jos nuolatinė gyvenamoji vieta arba registruota buveinė.
Nagrinėjant prašymus skirti fizinių asmenų apsaugą, kai pagal Civilinį kodeksą tokie prašymai priklauso globos ir šeimos bylų teismo jurisdikcijai, dėl teritorinės jurisdikcijos sprendžia teismas, kurio jurisdikcijoje yra saugomo asmens nuolatinė arba faktinė gyvenamoji vieta. Kai kreipiamasi globos ir šeimos bylų teismo leidimo atlikti tam tikrus teisinius veiksmus (susijusius su nekilnojamuoju turtu), jurisdikciją taip pat turi nekilnojamojo turto buvimo vietos teismas. Šiuo atveju globos ir šeimos bylų teismas, priėmęs sprendimą, perduoda sprendimo kopiją globos ir šeimos bylų teismui, kurio jurisdikcijoje yra saugomo asmens nuolatinė arba faktinė gyvenamoji vieta.
Pareiškimas dėl santuokos nutraukimo priklauso apylinkės teismo, kurio jurisdikcijoje yra paskutinis bendras sutuoktinių būstas, jurisdikcijai. Jeigu tokio bendro būsto nėra arba jeigu nė vienas iš sutuoktinių nebegyvena vietoje, kuri priklauso apylinkės teismo jurisdikcijai ir kurioje yra bendras būstas, jurisdikciją turi teismas, kurio jurisdikcijoje yra atsakovo būstas. Jeigu atsakovas negyvena Rumunijoje, o Rumunijos teismai turi tarptautinę jurisdikciją, jurisdikciją turi ieškovo būsto buvimo vietos teismas. Jeigu nei ieškovas, nei atsakovas negyvena Rumunijoje, šalys gali susitarti pateikti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bet kuriam Rumunijoje esančiam apylinkės teismui. Jeigu tokio susitarimo nėra, pareiškimas dėl santuokos nutraukimo gali būti teikiamas Bukarešto 5-osios apylinkės teismui (Civilinio proceso kodekso 915 straipsnis).
Pareiškimai dėl individualių darbo ginčų sprendimo teikiami specializuotam teismui, kurio jurisdikcijoje yra ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta arba darbo vieta (Įstatymo Nr. 53/2003 – Darbo kodekso 269 straipsnis).
Taisyklės, kuriomis nustatyta išimtinė teritorinė jurisdikcija, yra išdėstytos Civilinio proceso kodekso 117–121 straipsniuose. Taigi:
Šalys gali raštu arba, jei vyksta ginčas, žodiniu pareiškimu teisme susitarti, kad bylas, susijusias su turtu ar kitomis teisėmis, kurias jos gali turėti, turėtų nagrinėti kiti teismai negu tie, kurie turėtų teritorinę jurisdikciją, nebent jie turi išimtinę jurisdikciją. Kai ginčas susijęs su vartotojų teisių apsauga, taip pat kitais teisės aktuose numatytais atvejais šalys gali susitarti dėl jurisdikciją turinčio teismo pasirinkimo tik po to, kai kyla teisė į kompensaciją, priešingu atveju susitarimas laikomas niekiniu (Civilinio proceso kodekso 126 straipsnis).
Pagalbiniai, papildomi ir atsitiktiniai prašymai teikiami teismui, kuris turi jurisdikciją nagrinėti pagrindinį ieškinį, net jeigu jie priklauso kito teismo dalykinei jurisdikcijai arba teritorinei jurisdikcijai, išskyrus atvejus, kai ieškiniai susiję su nemokumu arba kreditorių susitarimais. Šios nuostatos taip pat taikomos tada, kai jurisdikcija nagrinėti pagrindinį ieškinį yra nustatyta teisės aktais ir priskirta specializuotam skyriui arba kolegijai. Jeigu teismas turi išimtinę jurisdikciją vienos iš šalių atžvilgiu, jis turi išimtinę jurisdikciją visų šalių atžvilgiu (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnis).
Be to, pagal Civilinio proceso kodekso 124 straipsnio nuostatas teismas, turintis jurisdikciją priimti sprendimą dėl pagrindinio ieškinio, taip pat priima nutartis dėl atsiliepimų į ieškinį ir išimčių, išskyrus prejudicinius klausimus, priklausančius kito teismo išimtinei jurisdikcijai, o procesinius incidentus nagrinėja teismas, kuriam apie juos pranešama.
Šalys arba teisėjas bet kuriuo proceso etapu gali iškelti klausimą dėl bendrų teismo jurisdikcijos nebuvimo pagrindų. Klausimas dėl su viešąja tvarka susijusio dalykinės ir teritorinės jurisdikcijos nebuvimo turi būti iškeltas pirmajame posėdyje, į kurį šalys gavo tinkamus pirmosios instancijos teismo šaukimus, o su privatiniais santykiais susijusio jurisdikcijos nebuvimo klausimą gali iškelti tik atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, o jeigu atsiliepimas į ieškinį nėra privalomas – vėliausiai pirmajame posėdyje, į kurį šalys gavo tinkamus pirmosios instancijos teismo šaukimus. Jeigu jurisdikcijos nebuvimas nesusijęs su viešąja tvarka, jurisdikcijos neturinčiame teisme ieškinį pateikusi šalis negali prašyti, kad būtų paskelbtas jurisdikcijos nebuvimas (naujojo Civilinio proceso kodekso 130 straipsnis).
Kai sprendžiami tarpvalstybinių padarinių turintys civiliniai ginčai ir kai byla susijusi su teisėmis, kuriomis šalys gali laisvai naudotis pagal Rumunijos teisę, jeigu šalys sudarė galiojantį susitarimą, kad Rumunijos teismai turi jurisdikciją priimti sprendimus dėl dabartinių ar galimų su šiomis teisėmis susijusių ginčų, tik Rumunijos teismai turi jurisdikciją priimti sprendimus tokiose bylose. Jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip, Rumunijos teismas, į kurį šaukiamas atsakovas, išsaugo jurisdikciją priimti sprendimą dėl ieškinio, jeigu atsakovas atvyksta į teismą ir pateikia atsiliepimą į ieškinį dėl bylos esmės, pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje byloje iki įrodymų rinkimo etapo pabaigos nepateikdamas jurisdikcijos neturėjimu grindžiamo prieštaravimo. Dviem minėtaisiais atvejais Rumunijos teismas, kuriam pateiktas ieškinys, gali palikti ieškinį nenagrinėtą, jeigu remiantis bylos aplinkybėmis paaiškėja, kad ginčas neturi esminio ryšio su Rumunija (naujojo Civilinio proceso kodekso 1067 straipsnis).
Žr. atsakymus į klausimus Nr. 1, 2, 2.1., 2.2., 2.2.2.1., 2.2.2.2.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Slovėnijoje civilinius ginčus pirmąja instancija nagrinėja vietos teismai (slov. okrajna sodišča) ir apygardos teismai (slov. okrožna sodišča. Jie priima sprendimus visose įprastose civilinės teisės bylose ir ginčuose (priteisti kompensaciją, nagrinėti turtinius ir šeimos ginčus ir t. t.). Toliau aptariami vietos ir apygardos teismų teismingumo skirtumai.
Pavyzdžiui, komercinės teisės bylas pirmąja instancija nagrinėja ir sprendimus jose priima tik apygardos teismai. Komerciniai ginčai yra tokie ginčai, kuriuose abi civilinės bylos šalys yra įmonės, institucijos (įskaitant valdžios institucijas), kooperatyvai, valstybė arba savivaldos teises turinčios vietos bendruomenės. Prie komercinių ginčų taip pat priskiriami ginčai, susiję su individualių įmonių, besiverčiančių komercine veikla, ir įmonės, institucijos (įskaitant valdžios institucijas), kooperatyvo, valstybės arba savivaldos teises turinčios vietos bendruomenės teisiniais santykiais.
Įstatymuose nustatyta, kad darbo ginčai teismingi darbo teismams (slov. delovna sodišča) ir socialiniams teismams (slov. socialna sodišča), net jeigu byloje sprendžiamas civilinis ginčas. Darbo ginčai yra susiję su darbdavio ir darbuotojo santykiais, dėl kurių pažeidžiamos iš darbo santykių kylančios teisės ir pareigos. Darbo teismai priima sprendimus pavieniuose darbo ginčuose (dėl darbo santykių kylantys ginčai; ginčai, susiję su iš tokių santykių kylančiomis turtinėmis teisėmis), kolektyviniuose darbo ginčuose (ginčai, kuriuose viena iš šalių paprastai yra profesinė sąjunga arba kita darbuotojų interesams atstovaujanti institucija), ginčuose, susijusiuose su streikų teisėtumu, ir ginčuose, susijusiuose su darbuotojo teisėmis dalyvauti valdant įmonę. Socialiniai teismai priima sprendimus dėl teisių, kylančių iš negalios ir pensijų draudimo, sveikatos draudimo ir draudimo nuo nedarbo, dėl teisės į šeimos ir socialines išmokas.
Teismingumo klausimas iškyla tik iškėlus bylą arba pareiškus ieškinį teisme (prieš pradėdamas nagrinėti bylą ir priimdamas sprendimą teismas pirmiausia nustato, ar byla jam teisminga), todėl asmenims rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku ir taip sutaupyti laiko. Kad ir kokį procesą pradėtų teismas, jis visada turi atkreipti dėmesį į teismingumo klausimą ir įsitikinti, kad byla nėra teisminga jokiam kitam subjektui (pvz., administracinei įstaigai). Jei teismas nustato priešingai, jis privalo atsisakyti priimti ieškovo ieškinį; dėl šios priežasties šalis be reikalo sugaišta daug laiko ir patiria daugiau išlaidų.
Informacijos apie teismų struktūrą, vietą ir teismingumą taip pat galima rasti Slovėnijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo (slov. Vrhovno sodišče Republike Slovenije) svetainėje (http://www.sodisce.si/).
Ieškinį galima pareikšti bet kuriame Slovėnijos teisme, tačiau kiekvienas ieškinį pareiškiantis asmuo turėtų atkreipti dėmesį į ratione materiae (t. y. kuris teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės) ir teritorinį teismingumą. Pagrindinę informaciją, įskaitant visų Slovėnijos vietos ir apygardos teismų adresus, galima rasti Slovėnijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo (slov. Vrhovno sodišče Republike Slovenije) svetainėje (http://www.sodisce.si/).
Slovėnijoje bylas pirmąja instancija iš esmės nagrinėja ir sprendimus dėl konkretaus šalies ieškinio priima vietos ir apygardos teismai. Toliau nurodyti du kriterijai yra lemiami nusprendžiant, kuris teismas nagrinės bylą: ieškinio suma (ginčo dalykas) ir ginčijamų santykių teisinis pagrindas (ginčo turinys ir dalykas).
Paprastai apygardos teismas nagrinėja svarbesnius ginčus, kai ginčo dalykas yra didelės vertės, ginčas turi didelę reikšmę šalies gyvenimui arba kai ginčas teisiniu požiūriu yra sudėtingas, nes teismai priimdami sprendimą turi pareigą taikyti įstatymus, kuriais reglamentuojami sudėtingi ir opūs teisiniai klausimai (pvz., santuokos nutraukimas, vaiko išlaikymas).
Aukštesnieji bendrosios kompetencijos teismai (slov. višja sodišča), kurių Slovėnijoje yra keturi, sprendimus priima antrąja instancija. Tokiame teisme tiesiogiai pareikšti ieškinio negalima. Aukštesnieji teismai nagrinėja apeliacinius skundus dėl vietos ir apygardos teismų sprendimų; jie taip pat nagrinėja savo veiklos teritorijoje esančių vietos ir apygardos teismų ginčus dėl teismingumo.
Slovėnijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas nagrinėja apeliacinius skundus dėl aukštesniųjų teismų sprendimų, visų pirma sprendimus dėl peržiūros ir prašymų apsaugoti teisėtus interesus. Norėdama pasinaudoti išimtinėmis teisių gynimo priemonėmis, suinteresuotoji šalis turi pasisamdyti advokatą – pagal įstatymą Aukščiausiajame Teisme konkrečius procesinius veiksmus gali atlikti tik atitinkamą kvalifikaciją turintys teisininkai.
Kaip nurodyta pirmiau, bylas pirmąja instancija nagrinėja vietos ir apygardų teismai; tačiau šių dviejų rūšių teismai nėra susaistyti griežtais hierarchiniais ryšiais. Teismingumas nustatytas įstatyme, tačiau apskritai apygardos teismai paprastai nagrinėja sudėtingesnes teisines bylas.
Civilinio proceso įstatyme (slov. Zakon o pravdnem postopku, ZPP) nustatyta, kad vietos teismai, kurių Slovėnijoje iš viso yra 44, nagrinėja šias bylas:
Vietos teismai taip pat nagrinėja bylas dėl teisinės pagalbos, kurių pagal įstatymą negali nagrinėti joks kitas teismas, taip pat kitas įstatyme nustatytas bylas.
Apygardos teismai, kurių Slovėnijoje yra 11, nagrinėja šias bylas:
Liublianos apygardos teismas pagal išimtinio teritorinio teismingumo taisykles pirmąja instancija nagrinėja bylas dėl intelektinės nuosavybės teisių. Apygardos teismams taip pat teismingi ieškiniai dėl tarptautinės teisinės pagalbos, teisinės pagalbos procesuose, kuriuose prašoma pripažinti užsienio teismo sprendimą, ir kitos įstatyme nurodytos bylos.
Iš esmės ieškinys gali būti pareiškiamas bet kuriame pirmiau nurodytame Slovėnijos pirmosios instancijos teisme. Teismas, kuriame šalis pareiškia ieškinį, prieš pradėdamas nagrinėti bylą turi nustatyti, ar ji jam teisminga. Teismas, nustatęs, kad pagal teritorinio teismingumo taisykles konkreti byla jam neteisminga, gali tai paskelbti ir perduoti bylą kitam teismui; tačiau jis tai daro tik tuo atveju, jeigu priešinga šalis atkreipia teismo dėmesį į tai, kad byla jam neteisminga. Tačiau jeigu nustatoma, kad pagal išimtinio teritorinio teismingumo taisykles byla nagrinėtina kitame teisme, jis turi pareigą bylą jam perduoti. Nepaisant šios taisyklės, galioja tam tikros bendros taisyklės, į kurias atsižvelgiama siekiant sumažinti išlaidas ir kuo greičiau išnagrinėti bylą.
ZPP nustatyta taisyklė dėl bendrojo ir specialiojo teritorinio teismingumo; jis nustatomas atsižvelgiant į ginčo dalyką ir šalis. Tolesnėse dalyse šios taisyklės aptariamos išsamiau.
Joje nustatyta, kad ieškinys fiziniam arba juridiniam asmeniui turi būti pareiškiamas atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos arba juridinio asmens registruotos buveinės vietos teisme. Jeigu pradedama byla prieš užsienio fizinį arba juridinį asmenį, bendrą teritorinę jurisdikciją turės fizinio asmens gyvenamosios vietos arba užsienio juridinio asmens filialo Slovėnijoje vietos teismas.
Tam tikrais atvejais ZPP suteikia bylos šalims galimybę pareikšti ieškinį kitame teisme nei tas, kuriam jis būtų teismingas pagal bendrąsias teritorinio teismingumo taisykles. Konkrečiai nurodytais atvejais (atsižvelgiant į ginčo dalyką ar turinį) šalis gali pareikšti ieškinį tik tame teisme, kuris vienintelis gali nagrinėti atitinkamą bylą; šiuo atveju tai vadinama išimtiniu teritoriniu teismingumu.
Jeigu ieškovas pareiškia ieškinį teisme, kuriam byla pagal teritorinio teismingumo taisykles neteisminga, apie tai yra paskelbiama ir byla perduodama ją nagrinėti galinčiam teismui, kuriame byla nagrinėjama toliau ir laikoma, kad ji buvo pradėta nagrinėti šiame teisme.
Kaip jau minėta, tam tikrais atvejais pagal teritorinio teismingumo taisykles byla gali būti nagrinėjama dviejuose teismuose. Tokiu atveju bylos šalis gali pasirinkti, kuriame teisme iškelti bylą (pasirenkamasis teismingumas).
Šios rūšies teismingumas reglamentuojamas Civilinio proceso įstatymo 49−65 straipsniuose; todėl toliau apibūdinamos tik pačios svarbiausios bylos ir bylos, turinčios didžiausią reikšmę suinteresuotųjų šalių gyvenimui.
Ginčus dėl sutuoktinio išlaikymo gali nagrinėti ne tik pagal bendrojo teritorinio teismingumo taisykles tokią teisę turintis teismas, bet ir ieškovo (išlaikymo naudos gavėjo) nuolatinės gyvenamosios vietos teismas. Galimybę pasirinkti teismą taip pat turi ginčo dėl santuokos (santuokos nutraukimo bylos) šalys. Šiuo atveju byla teisminga sutuoktinių paskutinės bendros nuolatinės gyvenamosios vietos teismui. Ginčai, susiję su tėvystės ar motinystės nustatymu ar užginčijimu, taip pat teismingi vietos, kurioje nuolat arba laikinai gyvena pagal Slovėnijos teisės aktus galintis pareikšti ieškinį vaikas, teismui. Jeigu jurisdikciją nagrinėti tokius ginčus turi Slovėnijos teismas, t. y. dėl to, kad ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Slovėnijoje, pagal teritorinio teismingumo taisykles ją taip pat gali nagrinėti ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismas. Nesutartiniai ginčai dėl kompensacijos (paprastai tai yra bylos, susijusios su nelaimingais eismo įvykiais) teismingi įvykio, dėl kurio atsirado žala, vietos (pvz., nelaimingo eismo įvykio vietos) teismui arba vietos, kurioje buvo patirtos žalą sukėlusios pasekmės, teismui kartu su teismu, kuriam jie teismingi pagal bendrojo teritorinio teismingumo taisykles. Jeigu dėl žalos žūva žmogus arba jis sunkiai sužalojamas, bylą taip pat gali nagrinėti ieškovo nuolatinės arba laikinos gyvenamosios vietos teismas. Tarp šalių iš sutartinių santykių kylantys ginčai taip pat teismingi vietos, kuri nustatyta kaip sutartinių įsipareigojimų įvykdymo vieta, teismui; panaši taisyklė taikoma ginčuose dėl įsakomųjų vekselių ir čekių (mokėjimo vietos teismas).
Be to, pasirenkamasis teismingumas taip pat taikomas ginčams, susijusiems su vartotojų sutartiniais santykiais, kai ieškovas yra vartotojas (fizinis asmuo). Tokiais atvejais jurisdikciją turi ne tik bendrosios teritorinės jurisdikcijos teismas, bet ir teismas, kurio teritorijoje yra vartotojo nuolatinė arba laikinoji gyvenamoji vieta. Jeigu ieškovas ginče, susijusiame su vartotojo sutartiniais santykiais, yra įmonė, jurisdikcija priklauso teismui, kurio teritorijoje yra vartotojo nuolatinė arba laikinoji gyvenamoji vieta. Kita teritorinė jurisdikcija gali būti taikoma tik tuo atveju, jei vartotojas ir įmonė sudaro susitarimą po to, kai kilo ginčas, arba susitarimą, pagal kurį vartotojui taip pat leidžiama pradėti procesą kituose teismuose. Ginčuose, susijusiuose su draudimo santykiais, kuriuose atsakovas yra draudimo įmonė, jurisdikciją turi ne tik bendrąją teritorinę jurisdikciją turintis teismas ir teismas, kurio teritorijoje yra draudimo bendrovės filialo registruota buveinė, bet ir teismas, kurio teritorijoje yra ieškovo nuolatinė arba laikinoji gyvenamoji vieta arba registruota buveinė. Ginčuose, susijusiuose su draudimo santykiais, draudimo bendrovė ieškinį gali pateikti tik teisme, kurio teritorijoje yra atsakovo, kuris yra draudėjas, apdraustasis ar draudimo išmokos gavėjas, nuolatinė arba laikinoji gyvenamoji vieta arba registruota buveinė. Kita teritorinė jurisdikcija gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu ginčo šalys sudaro susitarimą po to, kai kilo ginčas, arba susitarimą, pagal kurį draudėjui, apdraustajam ar draudimo išmokos gavėjui taip pat leidžiama pradėti procesą kituose teismuose.
Kiti pasirenkamojo teismingumo atvejai, kaip nurodyta, yra nustatyti Civilinio proceso įstatyme.
Konkrečiais atvejais įstatyme nustatytas specialusis teritorinis teismingumas ir nurodomi teismai, kurie vieninteliai gali nagrinėti konkrečias bylas. Tai vadinama išimtiniu teritoriniu teismingumu, ir jis taikomas šiose bylose:
Pagal Slovėnijos teisės aktus konkrečios bylos šalims leidžiama pirmosios instancijos teisme susitarti dėl teismingumo (susitarimas dėl teritorinio teismingumo). Šalys susitarime gali pakeisti įstatyme nustatytą teritorinį teismingumą, tačiau būtina pabrėžti, kad jos susitarime negali nustatyti dalykinio (ratione materiale) teismingumo; toks teismingumas gali būti nustatytas tik įstatyme (plg. pirmiau pateiktą paaiškinimą).
Šalys gali susitarti, kad bylą gali nagrinėti pirmosios instancijos teismas, kuriam šiaip ji pagal teritorinio teismingumo taisykles būtų neteisminga . Pagrindinė sąlyga, kurios turi laikytis šalys, yra ta, kad šalių pasirinktas teismas turi turėti teisę nagrinėti bylos turinį arba kad jis turi turėti teisę spręsti dėl ratione materiae (plg. vietos ir apygardos teismų teismingumo atskyrimą). Susitarimo sudaryti taip pat neleidžiama, kai įstatyme nustatyta, kad teismas turi išimtinį teritorinį teismingumą (plg. ankstesnę pastraipą).
Šalių susitarimas turi būti rašytinis ir susijęs su konkrečiu ginču, būsimu ginču arba ateityje dėl konkrečių šalių tarpusavio teisinių santykių galinčiu kilti ginču. Ieškovas susitarimą turi pridėti prie ieškinio, kuriuo teisme iškeliama atitinkama byla. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad susitarimo dėl teritorinio teismingumo negalima sudaryti bylos nagrinėjimo metu, t. y. tuomet, kai ieškinys jau yra pareikštas teisme ir toks susitarimas nebuvo pridėtas.
Slovėnijos teismų sistemoje nėra specializuotų civilinės ir komercinės teisės teismų (pvz., specializuotų šeimos teismų, kurie spręstų ginčus dėl santuokos arba tėvų ir vaikų ginčus), nes visi civiliniai ginčai sprendžiami vietos ir apygardos teismuose arba šių teismų civilinių ir komercinių bylų skyriuose. Teismai turi organizuotus bylų skyrius (civilinių, šeimos, komercinių, vykdymo, nagrinėjimo ne teismine tvarka, paveldėjimo bylų). Paprastai šiuose skyriuose ginčus nagrinėja ir sprendimus priima besispecializuojantys teisėjai.
Specializuoti teismai yra sukurti tik darbo ir socialiniams ginčams spręsti, o jų teisė nagrinėti tam tikras bylas ir struktūra apibūdinta įvadinėse pastabose.
http://www.dz-rs.si/wps/portal/Home/deloDZ/zakonodaja/preciscenaBesedilaZakonov
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Iš esmės jurisdikciją pirmosios instancijos procesams civilinėse bylose turi bendrosios kompetencijos teismai, t. y. dažniausiai apylinkės teismas (slovak. okresný súd) (Civilinių ginčų proceso kodekso (Civilný sporový poriadok, CCAP) 12 straipsnis), o išimtiniais atvejais – apygardos teismas (krajský súd) (CCAP 31 straipsnis). Tam tikrais atvejais reikia kreiptis į specializuotą teismą (žr. atsakymą į klausimą Nr. 3).
Jurisdikcija nagrinėti bylą iš esmės paprastai suvokiama kaip įvairių rūšių teismams paskirta kompetencija pirmąja instancija priimti sprendimus bylose. Tai reiškia, kad taip nustatoma, ar sprendimą byloje pirmąja instancija turėtų priimti apylinkės, ar apygardos teismas. Paprastai apylinkių teismai turi jurisdikciją nagrinėti civilines bylas pirmąja instancija (CCAP 12 straipsnis). Sprendimus tam tikrose teisės aktais nustatytose bylose pirmąja instancija priima apygardų teismai (CCAP 31 straipsnis). Pagrindinis kriterijus teismo jurisdikcijai nustatyti yra bylos pobūdis.
Teismo proceso pagrindas yra bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teismuose. Kiekvieną bylą pirmiausia turi išnagrinėti pirmosios instancijos teismas. Aplinkybės proceso pradžioje, t. y. tą dieną, kai teismas gauna ieškinį ar pareiškimą, yra lemiamas veiksnys jurisdikcijai nagrinėti bylą iš esmės nustatyti. Aplinkybių pasikeitimas proceso eigoje poveikio jau nustatytai jurisdikcijai nagrinėti bylą iš esmės neturi.
Jurisdikcijos nagrinėti bylą iš esmės buvimas yra viena iš su teismu susijusių pagrindinių procesinių sąlygų. Teismas ex officio patikrina, ar ši sąlyga yra įvykdyta visais proceso etapais ir visais atvejais, taigi, užprotestuoti jurisdikcijos nagrinėti bylą iš esmės nereikia. Jeigu teismas nustato, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti bylą iš esmės, jis privalo perduoti bylą kitam teismui, kuris turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės. Teismas apie tai informuoja ieškovą ar pareiškėją. Jeigu ieškinys ar pareiškimas jau yra įteiktas atsakovui, teismas tą šalį taip pat turi informuoti, kad perdavė bylą teismui, turinčiam jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės. Ginčas dėl jurisdikcijos nagrinėti bylą iš esmės gali kilti tik tarp apylinkės ir apygardos teismų, nes Aukščiausiasis Teismas (slovak. Najvyšší súd) negali turėti jurisdikcijos pirmąja instancija nagrinėti bylą iš esmės. Apylinkės ir apygardos teismų ginčą dėl jurisdikcijos nagrinėti bylą iš esmės sprendžia Aukščiausiasis Teismas, kuris, sprendžiant dėl jurisdikcijos, yra viršesnis už abu minėtus teismus.
Slovakijos Respublikos teismų sistema yra trijų lygių: apylinkių teismai, apygardų teismai ir Aukščiausiasis Teismas. Apylinkių teismai turi jurisdikciją nagrinėti civilines bylas pirmąja instancija (CCAP 12 straipsnis). Apygardų teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą antrąja instancija, t. y. apeliacine tvarka apskųstus apylinkių teismų sprendimus visada nagrinėja apygardų teismai. Išimtį sudaro ginčai, kylantys dėl abstrakčiosios peržiūros vartotojų bylose, kurias apygardų teismai (Bratislavos apygardos teismas, Banskos Bistricos apygardos teismas ir Košicės apygardos teismas) savo apylinkėse nagrinėja pirmąja instancija (CCAP 31 straipsnis).
Teritorinė jurisdikcija reglamentuojama Civilinių ginčų proceso kodekse ir Civilinio ne ginčų proceso kodekse (slovak. Civilný mimosporový poriadok, CMP). Nuostatos dėl teritorinės jurisdikcijos lemia, kuris pirmosios instancijos teismas, t. y. kuris konkretus teismas iš visų teismų, turinčių jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės, turėtų nagrinėti bylą ir joje priimti sprendimą. Taikytinuose teisės aktuose skiriama bendroji teritorinė jurisdikcija ir specialioji teritorinė jurisdikcija. Nustatant teismo teritorinę jurisdikciją, pirmenybė teikiama specialiajai teritorinei jurisdikcijai. Jeigu šiuo metodu jurisdikcijos nustatyti negalima, taikoma bendroji teritorinė jurisdikcija. Teritorinė jurisdikcija taip pat gali būti pasirenkama (alternatyvioji / fakultatyvinė) arba išimtinė. Jeigu teritorinė jurisdikcija yra pasirenkama, ieškovas gali pasirinkti, ar pateikti ieškinį atsakovo bendrosios kompetencijos teisme, ar kitame CCAP nurodytame teisme. Kai teritorinė jurisdikcija yra išimtinė, yra išvardyti atvejai, kai teritorinę jurisdikciją turi ne atsakovo bendrosios kompetencijos teismas. Tai reiškia, kad tam tikras teismas turi jurisdikciją, neatsižvelgiant į tai, ar atsakovo bendrosios kompetencijos teismas yra kitas teismas, ir neatsižvelgiant į galimybę savo nuožiūra pasirinkti teismą konkrečioje byloje.
Ginčo tvarka nagrinėjamos bylos
Remiantis CCAP nuostatomis, atsakovo bendrosios kompetencijos teismas visada turi teritorinę jurisdikciją, jeigu nenumatyta kitaip (CCAP 13 straipsnis).
Asmens bendrosios kompetencijos teismas yra teismas, kurio apylinkėje yra asmens nuolatinė gyvenamoji vieta (CCAP 14 straipsnis).
Juridinio subjekto bendrosios kompetencijos teismas yra teismas, kurio apylinkėje yra juridinio asmens registruotoji būstinė (CCAP 15 straipsnio 1 dalis). Užsienio juridinio subjekto bendrosios kompetencijos teismas yra teismas, kurio apylinkėje yra užsienio juridinio subjekto padalinys Slovakijos Respublikoje (CCAP 15 straipsnio 2 dalis).
Jeigu bendrosios kompetencijos teismo tokiu būdu nustatyti negalima, bendrosios kompetencijos teismu laikomas teismas, kurio apylinkėje buvo asmens arba juridinio subjekto paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta arba registruotoji būstinė Slovakijos Respublikoje; o jeigu tokio teismo nėra, tada jurisdikciją turi teismas, kurio apylinkėje asmuo turi turto (CCAP 16 straipsnis).
Valstybės bendrosios kompetencijos teismas yra teismas, kurio apylinkėje įvyko faktas, dėl kurio pateiktas ieškinys (CCAP 17 straipsnis).
Ne ginčo tvarka nagrinėjamos bylos
Ne ginčo tvarka nagrinėjamose bylose (CMP 3 straipsnis) teritorinę jurisdikciją turi įstatymu paskirtas teismas. Jeigu teritorinės jurisdikcijos taip nustatyti negalima, teritorinę jurisdikciją turi ieškovo bendrosios kompetencijos teismas.
Alternatyvioji jurisdikcija (neprivalomai pasirinkta jurisdikcija) atspindi ieškovo teisę vietoje atsakovo bendrosios kompetencijos teismo pasirinkti teismą, turintį jurisdikciją pagal CCAP 19 straipsnį. Teritorinę jurisdikciją turi ne tik atsakovo bendrosios kompetencijos teismas, bet ir teismas, kurio apylinkėje:
a) yra atsakovo darbo vieta pagal jo darbo sutartį;
b) įvyko aplinkybės, dėl kurių atsirado teisė pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo;
c) yra atsakovo-juridinio subjekto padalinys, jeigu ginčas susijęs su tuo padaliniu;
d) yra ieškovo-vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu ginčas yra vartotojo ginčas arba jeigu procesas vyksta dėl ginčo, susijusio su vartotojų arbitražu;
e) yra ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta arba registruotoji būstinė, arba, užsienio juridinio subjekto atveju, ieškovo organizacinio padalinio vieta, jeigu ginčas vyksta dėl kovos su diskriminacija.
Išimtinė jurisdikcija ginčo tvarka nagrinėjamose bylose reiškia, kad ieškovas vietoje atsakovo bendrosios kompetencijos teismo privalo pasirinkti teismą, turintį jurisdikciją pagal CCAP 20 straipsnį. Tai reiškia, kad toliau nurodytais atvejais teritorinę jurisdikciją nagrinėti bylą turi teismas:
a) kurio apylinkėje yra nekilnojamasis turtas, kai ginčas susijęs su daiktine (lot. in rem) teise į nekilnojamąjį turtą;
b) kurio apylinkėje vykdomas paveldėjimo procesas, kai ginčas susijęs su paveldėjimo procesu;
c) kurio apylinkėje atliekamas vykdymo procesas, jeigu ginčas kilo dėl ypatingo proceso pobūdžio;
d) kurio apylinkėje vykdomas bankroto arba restruktūrizavimo procesas, jeigu ginčas kilo dėl ypatingo proceso pobūdžio, išskyrus procesą dėl susitarimo dėl nedalomo sutuoktinių turto;
e) kurio apylinkėje yra arbitražo vieta, jeigu procesas vyksta dėl ginčų, susijusių su arbitražo procesu, išskyrus vartotojų arbitražą; jeigu arbitražo vieta yra ne Slovakijos Respublikoje, jurisdikciją nagrinėti bylą turi teismas, kurio apylinkėje yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta arba jo registruotosios būstinės ar, užsienio juridinio subjekto atveju, organizacinio padalinio adresas; jeigu atsakovas Slovakijos Respublikoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos arba registruotosios būstinės ar, užsienio juridinio subjekto atveju, organizacinio padalinio adreso, tada jurisdikciją nagrinėti bylą turi teismas, kurio apylinkėje yra ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta arba jo registruotosios būstinės ar, užsienio juridinio subjekto atveju, organizacinio padalinio adresas.
Išimtinė jurisdikcija ne ginčo tvarka nagrinėjamose bylose reiškia, kad vietoje bendrosios kompetencijos teismo jurisdikciją turi toliau nurodytas teismas:
teritorinę jurisdikciją procese dėl santuokos nutraukimo turi teismas, kurio apylinkėje buvo sutuoktinių paskutinės bendros gyvenamosios vietos adresas, jeigu bent vienas iš jų dar gyvena toje apylinkėje. Priešingu atveju teritorinę jurisdikciją turi sutuoktinio, kuris nepateikė ieškinio, bendrosios kompetencijos teismas. Jeigu tokiu būdu teismo jurisdikcijos nustatyti negalima, jurisdikciją turi ieškovo bendrosios kompetencijos teismas (CMP 92 straipsnis).
Teritorinę jurisdikciją procese dėl santuokos pripažinimo negaliojančia arba jos negaliojimo fakto nustatymo turi teismas, kurio apylinkėje buvo sutuoktinių paskutinės bendros gyvenamosios vietos adresas, jeigu bent vienas iš jų dar gyvena toje apylinkėje. Priešingu atveju teritorinę jurisdikciją turi sutuoktinio, kuris nepateikė ieškinio, bendrosios kompetencijos teismas. Jeigu tokiu būdu teismo jurisdikcijos nustatyti negalima, jurisdikciją turi vieno iš sutuoktinių bendrosios kompetencijos teismas (CMP 101 straipsnis).
Teritorinę jurisdikciją bylose dėl teisminės nepilnamečių apsaugos turi teismas, kurio apylinkėje yra nepilnamečio gyvenamoji vieta, nustatyta jo tėvų susitarimu arba pagal teisės aktus proceso pradžioje (CMP 112 straipsnio 1 dalis).
Teritorinę jurisdikciją bylose dėl įvaikinimo turi teismas, kurio apylinkėje yra vaiko gyvenamoji vieta, nustatyta jo tėvų susitarimu arba pagal teisės aktus proceso pradžioje. Jeigu tokio teismo nėra, jurisdikciją nagrinėti bylą turi teismas, kurio apylinkėje vaikas gyvena (CMP 136 straipsnis).
Teritorinę jurisdikciją bylose dėl teisinio veiksnumo turi teismas, kurio apylinkėje yra asmens, kurio veiksnumo klausimas sprendžiamas, gyvenamoji vieta (CMP 232 straipsnis).
Teritorinę jurisdikciją bylose dėl asmens priverstinio gydymo medicinos įstaigoje leistinumo turi teismas, kurio apylinkėje yra medicinos įstaiga (CMP 252 straipsnis).
Teritorinę jurisdikciją bylose dėl globėjo skyrimo turi teismas, kurio apylinkėje yra atitinkamo asmens gyvenamoji vieta; jeigu tokio teismo nėra, jurisdikciją turi teismas, kurio apylinkėje asmuo turi turto (CMP 273 straipsnis).
Teritorinę jurisdikciją bylose dėl asmens paskelbimo mirusiu turi asmens, kurį norima paskelbti mirusiu, bendrosios kompetencijos teismas (CMP 220 straipsnis).
Teritorinę jurisdikciją bylose dėl paveldėjimo turi teismas, kurio apylinkėje:
a) testatoriaus mirties metu buvo jo gyvenamoji vieta;
b) yra testatoriaus turtas, jeigu jurisdikcija nėra nustatyta pagal a punktą;
c) testatorius mirė, jeigu jurisdikcija nėra nustatyta pagal a arba b punktus (CMP 158 straipsnis).
Vėlesniame procese dėl paveldėjimo teritorinę jurisdikciją turi paveldėjimo procesą baigęs teismas (CMP 159 straipsnis).
Jeigu vykstant paveldėjimo procesui teismas turi patvirtinti nepilnamečio paveldėtojo ieškinį, jurisdikciją ieškiniui patvirtinti turi teismas, kuriame vyksta paveldėjimo procesas (CMP 160 straipsnio 1 dalis).
Teritorinę jurisdikciją bylose dėl notarinio saugojimo turi teismas, kurio apylinkėje yra notaro, saugančio pinigus, daiktus ar vertybinius popierius, registruotoji būstinė (CMP 334 straipsnis).
Teritorinę jurisdikciją bylose dėl banko ar užsienio banko padalinio išduoto ir prarasto vertybinio popieriaus teisminio pakeitimo turi teismas, kurio apylinkėje yra banko arba užsienio banko padalinio registruotoji būstinė. Kitais atvejais jurisdikciją byloje dėl dokumento teisminio pakeitimo turi ieškovo bendrosios kompetencijos teismas. Jeigu ieškovas bendrosios kompetencijos teismo Slovakijos Respublikoje neturi, jurisdikciją turi teismas, kurio apylinkėje yra mokėjimo vieta (CMP 311 straipsnis).
Ne.
Specializuotų teismų jurisdikcija reglamentuojama CMP 22–33 straipsniuose; konkrečiai, specializuoti teismai turi jurisdikciją:
a) procesuose dėl įsakomųjų vekselių ir čekių;
b) darbo ginčuose;
c) bankroto ir restruktūrizavimo procesuose;
d) ginčuose dėl pramoninės nuosavybės;
e) ginčuose dėl nesąžiningos konkurencijos ir autorių teisių;
f) ginčuose, kylančiuose dėl ekonominės konkurencijos;
g) ginčuose dėl arbitražo proceso;
h) ginčuose, kylančiuose dėl susitarimų akcijų biržoje;
i) ginčuose dėl sutarties, darbų koncesijų sutarties arba preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia;
j) ginčuose, kylančiuose dėl abstrakčiosios peržiūros vartotojų bylose;
k) ginčuose dėl branduolinės žalos atlyginimo;
l) bylose dėl kitoje ES valstybėje narėje skirtų laikinųjų apsaugos priemonių, taikomų civilinėse bylose.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Suomijoje civilinius ieškinius nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Specialieji teismai paprastai arba yra apeliacinės instancijos teismai, arba nagrinėja ne pavienių piliečių inicijuotas bylas.
Pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teismas Suomijoje yra apygardos teismas (suom. käräjäoikeus). Apeliaciniai teismai (suom. hovioikeus) iš esmės veikia kaip apeliacinės instancijos teismai.
Pagrindinė taisyklė – ieškiniai pareiškiami atsakovo gyvenamosios vietos pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teisme. Tai daroma ir tais atvejais, kai atsakovas yra juridinis asmuo. Tik nedidelė mažuma ieškinių nagrinėjami kitur.
Bylos, kuriose tai įmanoma, yra šios:
ieškiniai dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo kartu nutraukimo ar santuokos galiojimo arba turto padalijimo kitomis negu sutuoktinio mirties aplinkybėmis gali būti pareiškiami teisminės apygardos, kurioje bent vienas iš sutuoktinių turi savo gyvenamąją vietą arba nuolatinę gyvenamąją vietą, pirmosios instancijos teisme.
Ieškiniai dėl juridinio asmens filialo, padalinio, atstovybės ar kitos verslo vietos operacijų ar individualaus verslininko verslo vietos operacijų, kai minėtasis juridinis asmuo arba individualus verslininkas yra atsakovas, taip pat gali būti pareiškiami teisminės apygardos, kurioje yra atitinkama verslo vieta, pirmosios instancijos teisme.
Vartotojo skundas prekybininkui pagal vartotojų apsaugos teisės aktus gali taip pat būti nagrinėjamas teisminės apygardos, kurioje yra atitinkamo vartotojo gyvenamoji vieta arba nuolatinė gyvenamoji vieta, pirmosios instancijos teisme.
Rinkos teismas (suom. markkinaoikeus) veikia kaip pirmosios instancijos teismas su pramoninėmis teisėmis ir autorių teisėmis susijusiems ginčams, prašymams ir skundams nagrinėti.
Ieškiniai dėl darbo sutarčių taip pat gali būti pareiškiami teisminės apygardos, kurioje paprastai atliekamas atitinkamos sutarties reglamentuojamas darbas, pirmosios instancijos teisme. Tais atvejais, kai darbas paprastai nėra atliekamas toje pačioje teisminėje apygardoje, darbuotojo skundas darbdaviui gali būti nagrinėjamas ir teisminės apygardos, kurioje yra darbdavio verslo vieta, pirmosios instancijos teisme.
Ieškiniai dėl nesutartinės kompensacijos gali būti pareiškiami teisminės apygardos, kurioje įvykdytas veiksmas arba aplaidus poelgis, dėl kurio teikiamas skundas, arba kurioje buvo patirta atitinkama žala, pirmosios instancijos teisme. Minėtieji ieškiniai gali būti pareiškiami ir teisminės apygardos, kurioje yra ieškovo gyvenamoji vieta arba nuolatinė gyvenamoji vieta, pirmosios instancijos teisme, jeigu ieškinys grindžiamas Transporto priemonių privalomojo draudimo įstatymu (suom. liikennevakuutuslaki), Žalos pacientams įstatymu (suom. potilasvahinkolaki), Atsakomybės už produktus įstatymu (suom. tuotevastuulaki), Žalos aplinkai draudimo įstatymu (suom. laki ympäristövahinkovakuutuksesta) arba Atsakomybės už geležinkelių eismą įstatymu (suom. raideliikennevastuulaki).
Ieškiniai dėl nekilnojamojo turto taip pat gali būti pareiškiami teisminės apygardos, kurioje yra nekilnojamasis turtas, pirmosios instancijos teisme.
Ieškiniai dėl išlaikymo gali būti pareiškiami ir teisminės apygardos, kurioje yra ieškovo arba išlaikymo gavėjo gyvenamoji vieta, pirmosios instancijos teisme.
Tarptautiniais atvejais gali būti taikomos ES reglamentuose ar tarptautinėse sutartyse nustatytos jurisdikcijos taisyklės.
Kompetentingas teismas ne visada bus atsakovo gyvenamosios vietos teismas. Pavyzdžiui:
ieškiniai dėl tėvystės nustatymo turi būti pareiškiami teisminės apygardos, kurioje yra motinos arba vaiko gyvenamoji vieta arba nuolatinė gyvenamoji vieta, pirmosios instancijos teisme. Ieškiniai dėl tėvystės atšaukimo turi būti pareiškiami teisminės apygardos, kurioje yra vaiko gyvenamoji vieta, pirmosios instancijos teisme.
Ieškiniai dėl vaiko globos teisių ir teisės bendrauti su vaiku turi būti pareiškiami teisminės apygardos, kurioje yra vaiko gyvenamoji vieta, pirmosios instancijos teisme.
Ieškiniai dėl globos teisių ir teisės bendrauti nurodymų vykdymo užtikrinimo turi būti pareiškiami teisminės apygardos, kurioje yra vaiko arba atsakovo gyvenamoji vieta arba kurioje kuris nors iš jų laikinai gyvena, pirmosios instancijos teisme.
Ieškiniai dėl globėjų paskyrimo, globos nutraukimo, veiksnumo apribojimo arba tokių apribojimų panaikinimo ar pakeitimo turi būti pareiškiami apygardos, kurioje yra asmens, kurio veiksnumas apribojamas, gyvenamoji vieta, pirmosios instancijos teisme.
Ieškiniai dėl įvaikinimo patvirtinimo turi būti pareiškiami teisminės apygardos, kurioje yra įtėvio gyvenamoji vieta arba nuolatinė gyvenamoji vieta, pirmosios instancijos teisme.
Ieškiniai dėl paveldėjimo ir palikimo turi būti pareiškiami teisminės apygardos, kurioje buvo mirusio asmens gyvenamoji vieta arba nuolatinė gyvenamoji vieta, pirmosios instancijos teisme.
Civilinių ieškinių atveju (tačiau kai procesas vyksta ne ginčo tvarka) suinteresuotosios šalys tam tikromis sąlygomis gali pasirinkti kitą teismą negu tas, kuris būtų kompetentingas įprastu atveju (pirmosios instancijos teismas).
Vartotojų, darbuotojų arba išlaikymo siekiančių ar jį gaunančių asmenų teisė pareikšti ieškinius Civilinio proceso kodekse nurodytame teisme (suom. oikeudenkäymiskaari) negali būti ribojama susitarimais dėl jurisdikcijos, išskyrus atvejus, kai tokie susitarimai sudaromi kilus ginčui.
Susitarimai dėl jurisdikcijos turi būti sudaromi raštu ir gali būti susieti tik su konkrečiu ginču arba taikomi būsimiems ginčams, kilsiantiems iš konkretaus teisinio santykio.
Rinkos teismas veikia kaip pirmosios instancijos teismas su pramoninėmis teisėmis ir autorių teisėmis susijusiems ginčams, prašymams ir skundams nagrinėti. Kitais atvejais specialiųjų teismų sistema Suomijoje naudojama tik išimtinėmis aplinkybėmis nagrinėjamoms byloms.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Civilinės teisės ginčus paprastai nagrinėja bendrosios kompetencijos teismas. Byla turi būti iškeliama jurisdikciją turinčiame apylinkės teisme (šved. tingsrätt).
Du specializuoti teismai nagrinėja tam tikrų rūšių civilines bylas, būtent Darbo teismas (šved. Arbetsdomstolen) ir Rinkos teismas (šved. Marknadsdomstolen). Yra ir tam tikrų apylinkių teismų, nagrinėjančių specifinių rūšių bylas. Informaciją apie šių teismų jurisdikciją galima rasti atsakyme į 3 klausimą.
Daugiau informacijos apie bendrosios kompetencijos teismus galima rasti čia, o apie specializuotus teismus − čia.
Tam tikrus civilinės teisės ginčus nagrinėja įstaigos, kurios iš tikrųjų nėra teismai. Laikydamosi supaprastinto proceso tvarkos, vykdymo institucijos gali reikalauti, kad šalis atliktų mokėjimą arba imtųsi kitų priemonių. Šių institucijų sprendimus galima ginčyti apylinkės teisme. Tam tikrus ginčus, susijusius su nuoma, nagrinėja specializuoti nuomos teismai (šved. hyresnämnder) arba nuomojamo turto teismai (šved. arrendenämnder).
Iš esmės visos civilinės bylos pirmiausia iškeliamos žemiausios instancijos, t. y. apylinkės, teisme (šved. tingsrätt).
Pagal bendrą taisyklę byla turi būti iškeliama atsakovo gyvenamosios vietos teisme. Fizinis asmuo laikomas gyvenančiu vietoje, kurioje yra registruotas. Informaciją apie tai, kur asmuo yra registruotas, gali suteikti Švedijos mokesčių inspekcija (šved. Skatteverket) (tel. +46 (0)8 56 48 51 60). Paprastai juridinių asmenų buvimo vieta laikoma vieta, kurioje yra jų registruotoji būstinė.
Švedijos teisme bylą iškelti galima net ir tais atvejais, kai asmuo negyvena Švedijoje. Jeigu atsakovas neturi gyvenamosios vietos, byla gali būti iškelta pagal vietą, kurioje jis yra apsistojęs, arba kai kuriais atvejais − pagal vietą, kurioje jis paskiausiai gyveno ar buvo apsistojęs. Dėl kai kurių civilinių ginčų byla Švedijoje gali būti iškeliama, net jeigu atsakovas gyvena užsienyje. Svarbiausias tokios jurisdikcijos pagrindas bus tai, kad turtas yra Švedijoje arba sutartis buvo sudaryta Švedijoje.
Tarptautinėse bylose svarbu atsiminti, kad Švedijos nuostatas, kurioms reglamentuojama teismų jurisdikcija, galima taikyti tik tais atvejais, kai Švedija turi jurisdikciją. Dažniausiai Švedija turi jurisdikciją, jei Švedijos teismas turi jurisdikciją pagal nacionalines nuostatas, kuriomis reglamentuojama teismų jurisdikcija. Šiomis aplinkybėmis taip pat būtina atsižvelgti į bet kokius tarptautinius susitarimus, kurie gali būti taikomi. Svarbiausi iš jų yra Reglamentas „Briuselis I“, Briuselio konvencija ir Lugano konvencija; visuose šiuose dokumentuose reglamentuojama teismų jurisdikcija tais atvejais, kai atsakovas gyvena valstybėje, kurioje taikomas minėtas reglamentas arba konvencijos. Visų pirma juose taip pat nustatyta, kad jurisdikcijos pagrindai, kuriais remiantis ieškinys dėl įpareigojimo sumokėti gali būti pareiškiamas toje valstybėje, kurioje atsakovas turi turto, negali būti taikomi asmeniui, turinčiam gyvenamąją vietą valstybėje narėje arba valstybėje, kuri yra konvencijos šalis.
Yra įvairių jurisdikciją reglamentuojančių taisyklių, kuriose nurodyta, kad byla taip pat gali būti iškeliama kitame nei atsakovo gyvenamosios vietos teisme. Įvairiuose tarptautiniuose susitarimuose, kaip antai Reglamente „Briuselis I“ ir Lugano konvencijoje, taip pat yra taisyklių dėl konkuruojančių jurisdikcijų.
Toliau nurodomos svarbiausios Švedijos taisyklės dėl konkuruojančių jurisdikcijų:
Švedijos teisėje galioja įvairios išimtinės jurisdikcijos taisyklės, kuriose nustatyta, kad byla turi būti iškeliama konkrečiame teisme. Išimtinės jurisdikcijos taisyklės taip pat nustatytos įvairiuose tarptautiniuose susitarimuose, pvz., Reglamente „Briuselis I“, Briuselio ir Lugano konvencijose. Jeigu byla, kuriai taikoma kuri nors iš šių taisyklių, yra iškeliama teisme, neturinčiame išimtinės jurisdikcijos, teismui neleidžiama tos bylos nagrinėti.
Toliau nurodomos svarbiausios Švedijos išimtinės jurisdikcijos taisyklės:
Šalys gali sudaryti susitarimą ir nustatyti, kad ginčas gali arba turi būti nagrinėjamas tam tikrame teisme. Tai vadinama jurisdikcijos praplėtimo susitarimu ir jis turi būti rašytinis. Susitarime galima nustatyti, kad vienas teismas turi išimtinę jurisdikciją. Taip pat galima susitarti, kad jurisdikciją turės ne tas teismas, kuris nustatomas pagal įprastas taisykles. Šalys taip pat gali nustatyti, kad jurisdikciją turės daugiau nei vienas teismas.
Iš esmės teismas, kuriam šalys priskyrė jurisdikciją, turi priimti nagrinėti jame iškeltą bylą. Tačiau ši taisyklė netaikoma, jeigu susitarimas prieštarauja kuriai nors išimtinės jurisdikcijos taisyklei. Jeigu viena iš šalių teigia, kad jurisdikcijos praplėtimo susitarimas negalioja, teismas taip pat turi išnagrinėti tokį argumentą ir gali nuspręsti, kad jis neturi jurisdikcijos.
Teismas, kuris priešingu atveju neturėtų jurisdikcijos, gali turėti jurisdikciją, jeigu atsakovas neprieštarauja, kad bylą nagrinėtų jurisdikcijos neturintis teismas (tai vadinama numanoma prorogacija). Tačiau taip negali būti, jeigu taikomos išimtinės jurisdikcijos taisyklės; teismas šį klausimą turi išnagrinėti savo iniciatyva. Tačiau teismas savaime nenagrinės klausimo, ar byla keliama pažeidžiant pagrindinę taisyklę, taisykles, kuriomis reglamentuojama konkuruojanti jurisdikcija, arba jurisdikcijos praplėtimo susitarimą. Bet koks teiginys, kad teismas neturi jurisdikcijos, turi būti išsakomas šalims pirmą kartą padarant pareiškimus byloje. Tačiau jeigu atsakovas apskritai nepadaro jokio pareiškimo ir teismas turi priimti sprendimą už akių, teismas turi išnagrinėti klausimą, ar jis turi jurisdikciją.
Civilinius ginčus nagrinėja du specializuoti teismai, būtent Darbo teismas (šved. Arbetsdomstolen) ir Rinkos teismas (šved. Marknadsdomstolen). Darbo teismas nagrinėja darbo santykių ginčus, t. y. ginčus, susijusius su darbuotojo ir darbdavio santykiais. Rinkos teismas nagrinėja ginčus, susijusius su konkurencijos ir rinkodaros teise.
Tam tikri apylinkių teismai (šved. tingsrätter) nagrinėja konkrečių rūšių civilines bylas. Penki Švedijos apylinkės teismai taip pat yra žemės ir aplinkos teismai (šved. mark- och miljödomstolar). Šie teismai nagrinėja bylas, kurioms taikomas Aplinkosaugos kodeksas (šved. miljöbalken), ir bylas, susijusias su žemės nusavinimu ir žemės dalijimu į sklypus. Jūrų bylas nagrinėja septyni apylinkės teismai, kurie taip pat yra jūrų teisės teismai (šved. sjörättsdomstolar). Galioja specialios taisyklės, taikomos intelektinės nuosavybės teisės ginčams, visų pirma susijusiems su patentais; šiose bylose išimtinę jurisdikciją turi Stokholmo apylinkės teismas (šved. Stockholms tingsrätt).
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Tai, kuris teismas turi jurisdikciją spręsti ginčą, priklauso nuo ginčo pobūdžio. Paprastai civilinės bylos keliamos grafysčių teismuose (County Court) arba Aukštajame teisme (High Court); lemiami veiksniai yra ieškinio vertė ir ginčo sudėtingumas. Bylos tarp valstybės ir privataus asmens, taip pat kai kurių sričių (pavyzdžiui, darbo teisės) bylos paprastai nagrinėjamos specialiosios jurisdikcijos teismuose. Informacija apie įvairius specialiosios jurisdikcijos teismus pateikiama Teisingumo ministerijos interneto svetainėje.
Kai kurie grafysčių teismų bylų nagrinėjimo centrai turi vieną jurisdikciją civilinėms darbo byloms, o kitų jurisdikcija yra specializuota, nes jiems leidžiama nagrinėti bylas, susijusias su kanclerio, prekybos ar technologijų ir statybos teise. Be to, Aukštasis teismas, kuris paprastai posėdžiauja Londone, turi apylinkių kanceliarijas (District Registries) daugelyje pagrindinių šalies vietovių. Dėl apylinkių kanceliarijų Aukštojo teismo bylos gali būti keliamos ir nagrinėjamos už Londono ribų ir jas nagrinėja tinkamos kvalifikacijos teisėjas. Administracinis teismas kai kuriuose regionų centruose išsamiai nagrinėja bylas kaip Aukštasis teismas.[1] Aukštasis teismas išsamiau apibūdintas toliau.
Kadangi jurisdikcijos klausimas ne visada aiškus, pavyzdžiui, kai kuriuos darbo teisės klausimus nagrinėja grafystės teismas, o ne darbo bylų teismas, patartina prieš keliant bylą teisme kreiptis konsultacijos. Daugiau informacijos taip pat galima gauti Teisingumo ministerijos interneto svetainėje.
[1] Kardifas, Bristolis, Birmingamas, Lidsas ir Mančesteris
Civilinių bylų procedūrinėse taisyklėse, dar vadinamose Civilinio proceso taisyklėmis (CPT), kurios taikomos kartu su praktiniais nurodymais, kuriuose pateikiami praktiniai patarimai, kaip aiškinti taisykles. Praktiniuose nurodymuose dėl CPT 7 dalies nurodoma, kuriame teisme byla turi būti pradėta nagrinėti. Pagrindiniai grafystės teismo ir Aukštojo teismo jurisdikcijos skirtumai yra ieškinio vertė ir sudėtingumas. Jeigu ieškinio suma neviršija 100 000 GBP, ieškinį nagrinėja grafystės teismas, o ieškinius dėl didesnių sumų nagrinėja Aukštasis teismas. Be to, CPT 8 dalyje numatyta procedūra, taikoma nepiniginiams ieškiniams, ir tokiu atveju jurisdikcija priklauso nuo bylos dalyko ir sudėtingumo.
Piniginiai ieškiniai priskiriami prie tam tikrų kategorijų, t. y. ieškiniai iki 10 000 GBP priskiriami prie ieškinių dėl nedidelių sumų kategorijos, o ieškiniai nuo 10 000 iki 25 000 GBP – prie pagreitinta tvarka nagrinėjamų bylų kategorijos; kiti ieškiniai priskiriami prie mišrių bylų kategorijos. Reikėtų pažymėti, kad priskyrimas prie kategorijos yra teismo užduotis ir niekas nedraudžia teisėjui, pasinaudojant bylų tvarkymo įgaliojimais, priskirti bylos prie konkrečios kategorijos, kad ji būtų nagrinėjama konkrečiame teisme. Išsamesni paaiškinimai pateikiami čia.
Aukštajame teisme yra trys skyriai, kurie nagrinėja skirtingų rūšių bylas:
Karalienės Suolo skyrius (Queen's Bench Division) nagrinėja įvairius civilinės teisės klausimus, įskaitant ieškinius dėl žalos, padarytos dėl sutarties pažeidimo, delikto, šmeižto ar įžeidimo atlyginimo, komercinius ginčus ir admiraliteto bylas (civiliniai ieškiniai, susiję su laivais, pavyzdžiui, laivų susidūrimu, žala kroviniui arba laivo ar turto gelbėjimu); šiuo metu šiam skyriui priklauso Oficialių arbitrų teismas (Official Referees Court), priskiriamas Technologinių ir statybos bylų teismui. Jis taip pat atlieka įvairių teismų, įstaigų ar asmenų, vykdančių viešąsias funkcijas (įskaitant vyriausybės ministrus), priežiūros funkciją per Administracinį teismą, šis procesas vadinamas teismine priežiūra (judicial review), kuria užtikrinama, kad šių įstaigų ar asmenų priimti sprendimai būtų tinkami ir teisėti ir jais nebūtų viršyti jiems Parlamento suteikti įgaliojimai.
Kanclerio skyrius (Chancery Division) kompetentingas visų pirma nekilnojamojo turto klausimais, įskaitant mirusių asmenų turto administravimą, testamentų išaiškinimą, patentus ir intelektinę nuosavybę, bankrotą ir ginčus dėl bendrovių ir bendrijų. Kanclerio skyriaus jurisdikcijai taip pat priklauso naujai sudarytas Intelektinės nuosavybės bylų teismas #_ftn1 (Intellectual Property Enterprise Court)[1].
Šeimos teisės skyrius (Family Division) nagrinėja bylas dėl santuokos nutraukimo ir kitų santuokos klausimų, bylas dėl vaikų, pavyzdžiui, įvaikinimo, neginčytinų testamentų, taip pat testamento nepalikusio palikėjo turto paskirstymo.
Daugiau informacijos apie Aukštąjį teismą pateikiama Teisingumo ministerijos interneto svetainėje.
Kilus klausimų, kuriame teisme turi būti keliama byla, reikėtų kreiptis teisinės konsultacijos arba apsilankyti Teisingumo ministerijos interneto svetainėje.
Kaip minėta, šiuo metu grafystės teismo jurisdikcijai priskiriami ieškiniai paprastai pareiškiami centralizuotai ir tada išsiunčiami į bylų nagrinėjimo centrus, kai reikia surengti teismo posėdį. CPT 26 straipsnio 2A dalies 2 punkte numatyta, kad byla turėtų būti perduoda grafystės teismo bylų nagrinėjimo centrui pagal atsakovo gyvenamosios vietos arba vykdomos veiklos adresą ir bet kuri iš šalių gali prašyti, kad byla būtų nagrinėjama konkrečiame bylų nagrinėjimo centre. Turint omenyje specializuotos jurisdikcijos klausimą, gali būti, kad bylų nagrinėjimo centras, kuriam paskirta byla, nebus įsikūręs nė vienos iš šalių gyvenamojoje vietoje todėl, kad bylai nagrinėti reikalingi specializuoti teisėjai.
Be to, kai kurių rūšių ieškiniai yra susieti su konkrečia vieta, pavyzdžiui, ieškiniai dėl žemės nuosavybės, ieškiniai pagal Vartojimo kredito įstatymą arba ieškiniai dėl prekių grąžinimo. Tokiu atveju ieškinys turi būti pateiktas prekių savininko gyvenamosios vietos arba vykdomos veiklos vietos teisme. Daugiau informacijos apie šias išimtis pateikiama Anglijos ir Velso Civilinio proceso taisyklių 55 ir 7 dalyse.
Pagrindinės taisyklės išimtys susijusios su tuo, kad byla bus nagrinėjama tame teisme, kuris gali tinkamiausias bylai išspręsti, atsižvelgiant į bylos pobūdį, turimus teisėjus ir šalių argumentus dėl atitinkamos bylos nagrinėjimo vietos.
Pagal pagrindinę taisyklę byla perduodama grafystės teismo bylų nagrinėjimo centrui pagal atsakovo gyvenamosios vietos arba vykdomos veiklos adresą, jeigu reikia surengti teismo posėdį. Tačiau šalims pildant klausimyną dėl bylų nukreipimo leidžiama pasirinkti, kuriame teisme jos pageidauja bylos nagrinėjimo, bet sprendimą priima teismas. Kai kurie Londono Aukštajame teisme pareikšti ieškiniai gali būti nagrinėjami vienoje iš apylinkių kanceliarijų. Daugiau informacijos apie bylų perdavimą pateikiama Civilinio proceso taisyklių 30 dalyje.
Kaip minėta, bendras lemiamas veiksnys dėl teismo, kuriame bus nagrinėjama byla, yra ieškinio vertė arba bylos sudėtingumas. Nors šalys gali klausimyne dėl bylų nukreipimo pateikti argumentus dėl teismo, kuriame būtų nagrinėjama byla, galutinį sprendimą priima teismas. Ieškovas negali rinktis, kuriame teisme bus nagrinėjama byla. Be to, pagal CPT 2.7 dalį teismui suteikta visiška diskrecija nagrinėti bylas, kurias jis mano esąs tinkamas nagrinėti. Daugiau informacijos pateikiama Civilinio proceso taisyklėse.
Ne.
Skirtingų Aukštojo teismo skyrių funkcijos ir išsami informacija apie šeimos bylas nagrinėjančius teismus pateikta pirmiau.
Daugiau informacijos apie grafysčių teismus ir Aukštąjį teismą pateikiama Teisingumo ministerijos interneto svetainėje.
Susijusios nuorodos
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Dauguma civilinių ir komercinių bylų nagrinėjamos Šiaurės Airijos Aukštajame teisme arba grafysčių teismuose. Jurisdikciją kai kuriose civilinėse bylose, pavyzdžiui, dėl nedidelių skolų išieškojimo, taip pat šeimos ir vidaus bylų, turi magistratų teismai.
Įstatymais nustatyti specialiosios jurisdikcijos teismai nagrinėja įvairius klausimus, pavyzdžiui, imigracijos, mokesčių, psichinės sveikatos, socialinių išmokų ir transporto klausimus. Kai kurie teismai turi jurisdikciją visoje Jungtinėje Karalystėje ir informacija apie juos pateikiama Šiaurės Airijos bendrosios ir specialiosios jurisdikcijos teismų tarnybos interneto svetainėje. Kiti teismai, pavyzdžiui, Diskriminacijos bylų teismas ir darbo bylų teismai, nagrinėjantys kai kurias darbo bylas, turi jurisdikciją tik Šiaurės Airijoje.
Neretai jurisdikcijos klausimas nėra paprastas. Todėl visada patartina prieš keliant bylą teisme pasitarti su teisininku.
Reikėtų visada pasitarti su teisininku dėl to, į kurį teismą kreiptis ir kuriame kelti bylą.
Jeigu jūsų ieškinio suma neviršija 30 000 GBP ir tai yra ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl aplaidumo arba sutarties pažeidimo, byla turėtų būti keliama grafystės teisme, nebent teisininkas suteikia kitokią konsultaciją. Jeigu ieškinio suma viršija 30 000 GBP, turi būti kreipiamasi į Aukštąjį teismą.
Kai kurie ne didesni nei 3 000 GBP ieškiniai gali būti nagrinėjami grafystės teisme pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, kuri yra paprastas ir neformalus ginčų sprendimo būdas, kai dažnai neprireikia advokato pagalbos. Informacija apie ieškinius dėl nedidelių sumų pateikiama informaciniame lankstinuke Šiaurės Airijos bendrosios ir specialiosios jurisdikcijos teismų tarnybos interneto svetainėje.
Šeimos bylos gali būti nagrinėjamos magistratų teisme, grafystės teisme arba Aukštajame teisme, atsižvelgiant į bylos pobūdį.
Magistratų teismai ir grafystės teismai įgyvendina jurisdikciją visoje Šiaurės Airijoje. Paprastai šių teismų veiklos teritorija nustatoma pagal tris administracinio teismo skyrius. Administracinių teismų suskirstymo vadovą galima parsisiųsti iš NICTS interneto svetainės adresu http://www.courtsni.gov.uk/en-GB/Documents/Single%20Jurisdiction%20Internet%20Info%20Agreed.pdf
Aukštasis teismas įgyvendina jurisdikciją visoje Šiaurės Airijoje.
Paprastai byla turėtų būti keliama teisme, kurio veiklos teritorijoje gyvena arba vykdo veiklą atsakovas, arba teisme, kurio veiklos teritorijoje buvo padaryti veiksmai, dėl kurių yra iškelta byla (nors techniškai byla gali būti keliama bet kuriame skyriuje).
Bylos dėl sutarčių teismo vieta priklauso nuo sutarties pobūdžio. Pavyzdžiui, ginčas dėl darbo sutarties gali priklausyti grafystės teismo jurisdikcijai arba Darbo bylų teismo jurisdikcijai.
Šeimos bylas, pavyzdžiui, susijusias su tėvų pareigomis, nagrinėja magistratų teismas, grafystės teismas arba Aukštasis teismas, atsižvelgiant į bylos pobūdį.
Bylos dėl deliktų nagrinėjamos pagal bendrą jurisdikcijos taisyklę, kaip ir civiliniai ieškiniai baudžiamosiose bylose. Vis dėlto yra ir žalos atlyginimo nukentėjusiesiems nuo nusikaltimų schema, apie kurią daugiau informacijos pateikiama Žalos atlyginimo tarnybų interneto svetainėje (žr. toliau pateiktą nuorodą).
Tokio reikalavimo nėra. Byla gali būti iškelta administracinio teismo skyriuje, neatsižvelgiant į dalyką (nors apskritai byla keliama tame skyriuje, kurio veiklos teritorijoje gyvena arba vykdo veiklą atsakovas arba kurio veiklos teritorijoje padarytas veiksmas, dėl kurio iškelta byla).
Šalys negali teismui suteikti jurisdikcijos.
Informacija apie specialiosios jurisdikcijos teismus, kurių jurisdikcija apima visą Jungtinę Karalystę, pateikiama Anglijos ir Velso teismo tarnybos ir Teisingumo ministerijos interneto svetainėje.
Informacija apie bendrosios jurisdikcijos teismų ir daugumą specialiosios jurisdikcijos teismų Šiaurės Airijoje pateikiama informaciniame lankstinuke Šiaurės Airijos bendrosios ir specialiosios jurisdikcijos teismų tarnybos interneto svetainėje.
Informacija apie darbo bylų teismų ir Diskriminacijos bylų teismo jurisdikciją pateikiama darbo bylų teismų ir Diskriminacijos bylų teismo interneto svetainėje.
Šiaurės Airijos bendrosios ir specialiosios jurisdikcijos teismų tarnyba
Teismai (Jos Didenybės teismų tarnyba: Anglija ir Velsas)
Specialiosios jurisdikcijos teismai (Teisingumo ministerija)
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Du pagrindiniai civilinių bylų teismai Škotijoje yra Vyriausiojo teisėjo teismas (Sheriff Court) (įskaitant Apeliacinį vyriausiojo teisėjo teismą (Sheriff Appeal Court)) ir Aukščiausiasis civilinių bylų teismas (Court of Session). Tačiau yra kai kurie specializuoti teismai, turintys jurisdikciją nagrinėti tik tam tikrus ieškinius. Šie teismai yra tokie: Lordo Lyono teismas (Court of Lord Lyon), Iždo teismas (Court of Exchequer), Rinkimų bylų teismas (Election Petition Court), Bylas dėl žalos sveikatai nagrinėjantis vyriausiojo teisėjo teismas (Sheriff Personal Injury Court) (yra Vyriausiojo teisėjo teismo dalis) ir Škotijos žemės bylų teismas (Scottish Land Court). Taip pat yra kitų įstatymais nustatytų specialiosios jurisdikcijos teismų.
Specialiosios jurisdikcijos teismai
2007 m. Specialiosios ir bendrosios jurisdikcijos teismų ir vykdymo įstatymu (The Tribunals Courts and Enforcement Act 2007) buvo sukurta viena bendra Jungtinės Karalystės teismų struktūra, padalijant juos į pirmosios instancijos (angl. First-tier) ir aukštesniuosius (Upper Tribunal) specialiosios jurisdikcijos teismus. Pirmosios instancijos teismas ir aukštesnysis teismas turi atskiras kolegijas, kurios nagrinėja įvairias bylas, bet jų jurisdikcija panaši. Išsamesnė informacija apie specialiosios jurisdikcijos teismus pateikiama Jos Didenybės bendrosios ir specialiosios jurisdikcijos teismų tarnybos interneto svetainėje.
Kai kurie teismai skirti tik Škotijai. Daugumai teismų vadovauja atskiras pirmininkas arba vadovas ir kiekvienam iš jų suteikiami skirtingi vykdymo įgaliojimai. Jurisdikcija apima apeliacinius skundus dėl transporto priemonių stovėjimo taisyklių pažeidimų, priverstinio gydymo ir sunkiomis psichinėmis ligomis sergančių pacientų laisvės apribojimo. Apeliacinius skundus dėl Škotijos teismų sprendimų nagrinėja Škotijos civilinių bylų teismai ir juos gali nagrinėti Vyriausiojo teisėjo teismas ir Aukščiausiasis civilinių bylų teismas.
Pagal 2014 m. Škotijos specialiosios jurisdikcijos teismų įstatymą įsteigtas Škotijos pirmosios instancijos teismas ir Škotijos aukštesnysis teismas (tai yra autonominiai teismai). Vyriausiasis Škotijos teisėjas, lordas pirmininkas (Lord President), vadovauja Škotijos specialiosios jurisdikcijos teismams ir yra perdavęs įvairias funkcijas Škotijos specialiosios jurisdikcijos teismų pirmininkui ir šis modelis panašus į pirmiau apibūdintą Jungtinės Karalystės modelį. Škotijos pirmosios instancijos teismas nagrinėja daugumą apeliacinių skundų dėl pirmosios instancijos teismų sprendimų, kad jie nepriklausytų kitų teismų jurisdikcijai. Nuo 2016 m. gruodžio mėn. nustatyta nauja pirmosios instancijos teismų struktūra. Nuo šiol Škotijos pirmosios instancijos teismą ir Škotijos aukštesnįjį teismą administruoja Škotijos bendrosios ir specialiosios jurisdikcijos teismų tarnyba.
Papildoma informacija pateikiama Škotijos bendrosios ir specialiosios jurisdikcijos teismų tarnybos ir Škotijos vyriausybės interneto svetainėje.
Lordo Lyono teismas
Lord Lyon King of Arms yra vienas iš Škotijos Karalystės valstybės pareigūnų ir Karalienės patarėjas heraldikos, genealogijos ir ceremonijų klausimais. Jis įgyvendina visą Karalienės jurisdikciją heraldikos bylose, užtikrina heraldikos teisės vykdymą ir priima sprendimus bylose, susijusiose su vardais, šeimos atstovavimu ir vadovavimu.
Iždo teismas
Škotijoje Aukščiausiasis civilinių bylų teismas, nagrinėdamas bylas dėl mokesčių, posėdžiauja kaip Iždo teismas. Jis daugiausia nagrinėja apeliacinius skundus teisės klausimais dėl Specialiosios pajamų (pelno) mokesčio komisijos sprendimų dėl prievolės mokėti mokesčius.
Rinkimų bylų teismas
Šį teismą sudaro du Aukščiausiojo civilinių bylų teismo teisėjai, nagrinėjantys bylas dėl Parlamento narių ir Škotijos parlamento narių rinkimų, grindžiamas neteisėtumu ar nederama praktika.
Škotijos žemės ūkio bylų teismas
Šis teismas daugiausia nagrinėja ginčus, susijusius su žemės ūkio paskirties žemės nuoma ir smulkiu ūkininkavimu (tam tikra smulkaus ūkininkavimo forma išsinuomojant žemę). Jo pirmininkas ir pavaduotojas turi teisininko kvalifikaciją, o kiti du nariai – praktikuojantys žemdirbiai. Šio teismo gali būti prašoma nustatyti žemės ūkio naudmenų nuomos mokestį ir jis nagrinėja apeliacinius skundus dėl institucijos, reguliuojančios smulkų ūkininkavimą, sprendimų. Jis taip pat nagrinėja apeliacinius skundus dėl Škotijos vyriausybės sprendimų skirti baudas ūkininkams, gaunantiems mokėjimus pagal ES bendros žemės ūkio politikos sistemą, taip pat apeliacinius skundus kai kuriais aplinkos klausimais.
Škotijos žemės bylų teismas
Šį teismą sudaro pirmininkas ir trys nariai, turintys pripažintą patirtį teisės ir žemėtvarkos srityje. Šio teismo pirmininkas taip pat pirmininkauja Škotijos žemės bylų teismui.
Svarbiausios jo veiklos sritys:
Bylas dėl žalos sveikatai nagrinėjantis vyriausiojo teisėjo teismas
Bylas dėl žalos sveikatai nagrinėjantis vyriausiojo teisėjo teismas yra nacionalinis ekspertų centras byloms dėl žalos sveikatai. Jeigu ieškinio suma viršija 5 000 GBP, Bylos dėl žalos sveikatai gali būti keliamos specializuotame bylas dėl žalos sveikatai nagrinėjančiame teisme Edinburge. Šalys taip pat gali nuspręsti pareikšti bet kokios vertės ieškinį dėl žalos sveikatai vietos Vyriausiojo teisėjo teisme. Speciali jurisdikcija numatyta byloms dėl darbo vietoje asmens sveikatai padarytos žalos: jeigu ieškinio suma viršija 1 000 GBP, ieškinys gali būti teikiamas tiesiogiai Bylas dėl žalos sveikatai nagrinėjančiam vyriausiojo teisėjo teismui, o jeigu ieškinio dėl darbo vietoje asmens sveikatai padarytos žalos suma neviršija 1 000 GBP, ji gali būti teikiama šiam teismui, jei, vietos vyriausiojo teisėjo nuomone, byla yra pakankamai svarbi ar sudėtinga. Aukščiausiasis civilinių bylų teismas nebenagrinėja ieškinių dėl žalos sveikatai, kurių ieškinio suma yra mažesnė nei 100 000 GBP.
Škotijoje civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja ir Vyriausiojo teisėjo teismas (specialiosios jurisdikcijos teismas), ir Aukščiausiojo civilinių bylų teismo Vidaus kolegija (aukštesnysis teismas).
Vyriausiojo teisėjo teismo jurisdikcija yra plati ir apima visus ieškinius dėl skolų ar žalos atlyginimo, viršutinė ieškinio sumos riba nenustatyta. Jeigu ieškinio suma (be palūkanų ir išlaidų) neviršija 100 000 GBP, ieškinys turi būti teikiamas Vyriausiojo teisėjo teismui. Nuo 2015 m. rugsėjo mėn. išimtinei Vyriausiojo teisėjo teismo jurisdikcijai priskirtos bylos dėl ieškinių, kurių vertė yra nuo 5 000 iki 100 000 GBP.
Vyriausiojo teisėjo teismo jurisdikcijai nepriklauso bylos dėl administracinių sprendimų teisminės peržiūros, ieškiniai dėl teisių nustatymo (teisės į turtą užtikrinimo), mokesčių sumažinimo (bet tik dėl dekreto pasekmių panaikinimo) ir skundai dėl bendrovių, kurių įmokėtasis kapitalas yra didesnis nei 120 000 GBP, likvidavimo. Šias bylas nagrinėja Aukščiausiasis civilinių bylų teismas. Bylas pagal Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nagrinėja Aukščiausiasis civilinių bylų teismas.
Iš Vyriausiojo teisėjo teismo bylos gali būti perduodamos Aukščiausiajam civilinių bylų teismui bylos šalies prašymu, jeigu vyriausiasis teisėjas mano, kad tai būtina dėl bylos svarbos ar sudėtingumo. Aukščiausiasis civilinių bylų teismas gali nuspręsti, kad byla turi būti jam perduota įrodžius pagrindą.
Be to, kai kurios bylos iš Aukščiausiojo civilinių bylų teismo gali būti perduodamos Vyriausiojo teisėjo teismui.
Paprastai jurisdikcijos klausimai civilinėse bylose reglamentuojami 1982 m. Civilinių bylų jurisdikcijos ir sprendimų įstatyme. Pagal pagrindinį Škotijos jurisdikcijos taisyklėse įtvirtintą principą bylos fiziniams ir juridiniams asmenims keliamos jų nuolatinės gyvenamosios vietos teisme.
Greta minėtos pagrindinės taisyklės numatyta galimybė pasirinkti, kuriame teisme kelti bylą.
Pavyzdžiui:
Sutartys
Byla asmeniui gali būti keliama prievolės įvykdymo vietos teisme.
Deliktai ir kvazideliktai
Byla asmeniui gali būti keliama įvykio ar galimo įvykio vietos teisme.
Išlaikymas
Teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylas dėl išlaikymo, jeigu tai yra išlaikymo kreditoriaus nuolatinės arba įprastinės gyvenamosios vietos teismas arba jeigu išlaikymo reikalavimas yra papildomas ir pagrindinis reikalavimas, kurį teismas turi jurisdikciją nagrinėti, susijęs su asmens statusu.
Ginčai dėl filialų, atstovybių ar kitų struktūrinių padalinių veiklos
Jurisdikciją turi filialo arba atstovybės buvimo vietos teismas.
Šeimos teisė
Byloms dėl santuokos nutraukimo, bendravimo su vaiku ir vaiko gyvenamosios vietos, tėvų pareigų ir teisių paprastai taikomos Škotijoje nustatytos teritorinės jurisdikcijos taisyklės, t. y. bylą nagrinėja vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos teismas, paprastai – Vyriausiojo teisėjo teismas. Vis dėlto gali būti išimčių, ypač jeigu viena ar abi šalys turi sąsajų su kita jurisdikcija nei Škotija. Dėl šių jurisdikcijos klausimų reikėtų kreiptis teisinės konsultacijos.
Žala sveikatai
Nuo 2015 m. rugsėjo mėn. Bylas dėl žalos sveikatai nagrinėjančiam vyriausiojo teisėjo teismui, Vyriausiojo teisėjo teismui ir Aukščiausiajam civilinių bylų teismui taikomos naujos jurisdikcijos taisyklės. Išsamesnė informacija pateikiama šioje informacijos suvestinėje.
Kai kuriose bylose išimtinė jurisdikcija teismui suteikiama neatsižvelgiant į nuolatinę gyvenamąją vietą ar kitą jurisdikcijos taisyklę. Tai yra:
Jurisdikcija gali būti keičiama, jeigu asmuo pats paklūsta teismo jurisdikcijai aiškiai sutikdamas arba atvykdamas pagal teismo šaukimą ir nepateikdamas prieštaravimo dėl jurisdikcijos nebuvimo.
Škotijoje į specializuotus teismus kreipiamasi labai retai ir atsakyme į 1 klausimą išsamiau nurodyta, kokias bylas jie nagrinėja. Daugeliu atvejų civilines bylas nagrinėja Vyriausiojo teisėjo teismas arba Aukščiausiasis civilinių bylų teismas. Bet kuriuo atveju dėl bylos iškėlimo teisme vertėtų pasikonsultuoti su teisininku, taip pat ir tuo atveju, jeigu jurisdikcija gali priklausyti specializuotam teismui.
Bendra informacija apie Škotijos teismus pateikiama Škotijos teismų ir specialiosios jurisdikcijos teismų tarnybos interneto svetainėje.
Škotijos bendrosios ir specialiosios jurisdikcijos teismų tarnyba
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Dauguma civilinių ir komercinių bylų turėtų būti keliamos Gibraltaro Aukščiausiajame Teisme. Aukščiausiasis Teismas padalytas į skirtingas jurisdikcijas, bet dėl Gibraltaro dydžio yra tik viena kanceliarija. (Magistratų teismas turi ribotą jurisdikciją kai kuriose šeimos bylose).
Kai kurios bylos, susijusios su darbo teise, gal būti keliamos Darbo bylų teisme. Kiti specializuoti teismai steigiami tokiose srityse kaip psichinė sveikata, apeliaciniai skundai dėl pelno mokesčio ir apeliaciniai skundai dėl socialinės apsaugos klausimų.
Daugiau informacijos pateikiama: Supreme Court Registry, 277 Main Street, Gibraltaras, tel. (+350) 200 75608.
Iš esmės civilines bylas nagrinėja Gibraltaro Aukščiausiasis Teismas. (Magistratų teismas turi ribotą jurisdikciją kai kuriose šeimos bylose).
Dėl Gibraltaro dydžio vidaus teritorinės jurisdikcijos klausimas nekyla.
Gibraltare yra tik vienas Aukščiausiasis Teismas.
Gibraltare yra tik vienas Aukščiausiasis Teismas.
Gibraltare yra tik vienas Aukščiausiasis Teismas.
Specializuoti teismai steigiami įstatymu. Jeigu ketinate pareikšti ieškinį specializuotame teisme, reikėtų kreiptis konsultacijos į vietos solisitorių arba Piliečių konsultacijų biurą.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.