LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovei adv. Jurgitai Lingienei,
atsakovo atstovei E. L.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mikrovisatos TV“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mikrovisatos TV“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Mikrovisatos TV“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas, apeliantas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba) 2009 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. 2S-9 „Dėl reklaminio teiginio „per papildomus televizorius skaitmenine TV mėgausitės nemokamai“ atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas).
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Taryba vertino Bendrovės reklaminiame lankstinuke nurodytą ir iš bendro visos jame pateiktos informacijos konteksto išimtą teiginį „per papildomus televizorius skaitmenine TV mėgausitės nemokamai“, nesiedama jo su kita tame pačiame reklaminiame lankstinuke pateikta informacija. Nurodė, kad minėtame reklaminiame lankstinuke Bendrovė, siekdama neklaidinti vartotojų, paaiškina, ką reiškia ginčo teiginys, t. y. lankstinuke pateikiama lentelė, kurioje aiškiai nurodyta, jog vartotojas, norintis pasinaudoti Bendrovės pasiūlymu dėl skaitmeninės televizijos transliavimo per papildomą televizorių (Ekstra TV paketas), privalės įsigyti skaitmeninį TV priedėlį ir sumokėti papildomos kortelės aktyvavimo mokestį. Taigi nagrinėjamu atveju vartotojams yra sudarytos visos sąlygos kompleksiškai įvertinti Bendrovės pasiūlymą ir nuspręsti pasinaudoti juo ar ne. Vertino, kad Taryba neturėjo jokio pagrindo teigti, jog teiginys „per papildomus televizorius skaitmenine TV mėgausitės nemokamai“ Bendrovei suteikia nepagrįstą pranašumą prieš kitus rinkos subjektus.
Laikėsi pozicijos, kad Taryba nepagrįstai analizavo, ar išlaidos skaitmeniniam TV priedėliui įsigyti ir papildomai kortelei aktyvuoti yra priskirtinos prie būtinų, norint naudotis Bendrovės teikiamomis paslaugomis. Manė, kad Tarybai pareiga spręsti, ar nemokamai gaunant produktą vartotojo patirtos išlaidos yra būtinos, kyla tik tuo atveju, jei reklamoje iš viso nėra pateikta jokios informacijos apie kokias nors galimas vartotojo išlaidas, susijusias su produkto įsigijimu, o šiuo atveju visa išsami informacija, susijusi su produkto įsigijimo kainomis, buvo pateikta. Be to, Lietuvos radijo ir televizijos komisija 2003 m. kovo 12 d. sprendimu dėl kabelinės televizijos ir mikrobangės daugiakanalės televizijos (MDTV) transliavimo kodavimo tvarkos įpareigojo Bendrovę savo veikloje naudoti skaitmeninį TV priedėlį. Toks įpareigojimas nustatytas ir Bendrovei suteiktoje licencijoje vykdyti veiklą Nr. M096. Taigi Bendrovė negali suteikti vartotojui savo paslaugos, jei vartotojas nėra įsigijęs skaitmeninio TV priedėlio.
Nurodė, kad Taryba nevertino ir to, jog viena iš pagrindinių Bendrovės komercinių veiklų yra skaitmeninės televizijos retransliavimas, o ne programinės įrangos platinimas ir diegimas, todėl Bendrovės reklami