1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ieškinį atsakovui UAB „Vikvaldos prekyba“ dėl veiksmų pripažinimo pažeidžiančiais viešąjį interesą bei šių veiksmų uždraudimo.
2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
Nustatė
3I. Ginčo esmė
41.
5Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti atsakovo veiksmus pažeidžiančiais vartotojų viešąjį interesą; uždrausti atsakovui sudaryti su vartotojais sutartis, žinant, kad bendrovė pagal šias sutartis finansiškai nėra pajėgi įvykdyti savo įsipareigojimų. Nurodė, kad nuo 2016 metų birželio mėnesio yra gavusi daugiau nei 100 vartotojų prašymų dėl atsakovo nepristatytų prekių. Ieškovas, nagrinėdamas vartotojų skundus neteismine ginčų sprendimo tvarka, kreipėsi į atsakovą, siūlydamas kilusius ginčus su vartotojais spręsti taikiai bei informuoti vartotojus ir ieškovą apie priimtus sprendimus, o ginčo neišsprendus taikiai, pateikti motyvuotus paaiškinimus bei juos pagrindžiančius įrodymus. Ieškovo duomenimis, atsakovas iki 2016-12-28 septyniems vartotojams grąžino pinigus už nepristatytas prekes, septyniems vartotojams pinigai buvo grąžinti po ieškovo sudarytos komisijos nutarimų priėmimo. Ieškovas, atsižvelgęs į padidėjusį vartotojų prašymų kiekį dėl kilusių ginčų su atsakovu dėl nepristatomų prekių ir negrąžinamų pinigų bei į tai, kad atsakovas nesprendžia daugumos su vartotojais kilusių ginčų taikiai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 41 straipsnio 2 punktu, pradėjo galimo vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Ieškovo komisija, atlikusi vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, 2016-12-28 priėmė nutarimą Nr. 12V-21 „Dėl UAB „Vikvaldos prekyba“ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.359 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo“, kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 3 dalimi, 41 straipsnio 2 punktu ir 46 straipsnio 2 dalies 2 punktu, už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.359 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą skyrė atsakovui 400 Eur baudą. Dėl minimo sprendimo panaikinimo, atsakovas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, skunde teismui iš esmės pripažino padarytus pažeidimus, tačiau nesutikimo su skundžiamu nutarimu, grįsdamas savo bloga finansine padėtimi. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-08-30 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2293-426/2017 atsakovo skundą atmetė. Po 2016-12-28 priimto minėtos komisijos nutarimo iki 2017-10-12 ieškovas gavo 57 vartotojų prašymus dėl iš atsakovo elektroninės parduotuvės www.svajoniuspinta.lt nepristatomų prekių. Ieškovas pakartotinai pradėjo galimo vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą bei ieškovo komisija 2017-10-12 priėmė nutarimą Nr. 12V-23 „Dėl UAB „Vikvaldos prekyba“ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.359 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo“, kuriuo už CK 6.359 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą atsakovui buvo skirta 1400 Eur bauda. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad po minėtos komisijos 2017-10-12 priimto nutarimo Nr. 12V-23, ieškovas yra gavęs 26 vartotojų prašymus dėl iš atsakovo elektroninės parduotuvės www.svajoniuspinta.lt nepristatomų prekių. Taigi, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, siekiant tinkamai įgyvendinti savo prisiimtus įsipareigojimus bei tokiu būdu užtikrinti vartotojų teises.
6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
72.
8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies - pripažino atsakovo UAB „Vikvaldos prekyba“ pinigų už vartotojams neperduotas prekes negrąžinimą viešojo intereso pažeidimu; priteisė iš atsakovo UAB „Vikvaldos prekyba“ 75 Eur dydžio žyminį mokestį valstybės naudai.
93.
10Teismas nustatė, kad atsakovas vykdo prekybą internetiniame puslapyje www.svajoniuspinta.lt. Ieškovas pateikė įrodymus, jog į jį laikotarpiu 2016-12-13 - 2017-11-15 kreipėsi vartotojai užsisakę iš minėto internetinio puslapio prekes ir negavę nei užsakytų prekių, nei atgavę pinigų už sumokėtas, bet nepristatytas prekes.
114.
12Teismas sprendė, kad atsakovas neįvykdė sutartinių prievolių – nepristatė vartotojams prekių, negrąžino pinigų už nepristatytas prekes, todėl yra pagrindas ieškovo ieškinį dalyje dėl pripažinimo, jog atsakovo veiksmai pažeidžiančius vartotojų viešąjį interesą, tenkinti.
135.
14Teismas nurodė, jog įstatymai nenumato teismo teisės ar pareigos, nustačius, jog juridinis asmuo savo veikla pažeidžia viešąjį interesą, uždrausti juridiniam asmeniui toliau vykdyti savo veiklą. Tenkinus tokį ieškovo prašymą ir uždraudus atsakovui sudaryti sutartis su vartotojais, būtų apribota atsakovo, kaip juridinio asmenio, veikla, kas galimai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai teisei verstis ūkine veikla. Teismas išaiškino ieškovui, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 52 straipsniu, teismas gali uždrausti juridiniam asmeniui verstis tam tikra veikla, tačiau tokie reikalavimas civilinio proceso tvarka nenagrinėtinas.
15III. Apeliacinio skundo argumentai
166.
17Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieškovo prašymas uždrausti UAB „Vikvaldos prekyba“ sudaryti su vartotojais sutartis buvo atmestas ir šį prašymą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
186.1.
19Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 49 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta valstybės institucijų teisė įstatymų numatytais atvejais pareikšti ieškinį viešajam interesui apginti. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad šio įstatymo septintojo skirsnio nustatyta tvarka, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba gina vartotojų viešąjį interesą. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis nurodo, jog Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad pažeistas vartotojų viešasis interesas, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu (skundu) viešajam interesui ginti, jeigu pardavėjas ar paslaugų teikėjas nenutrauks viešojo intereso pažeidimo. Vadovaujantis 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/22/EB dėl ieškinių dėl uždraudimo ginant vartotojų interesus (OL L 110, 2009 5 1, p. 30-36) (toliau - Direktyva) nuostatomis, perkeltomis į Lietuvos Respublikos civilinio kodeksą bei Vartotojų teisių apsaugos įstatymą, kompetentinga institucija, šiuo atveju Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Esant vartotojų teisių pažeidimams, apeliantas turi teisę teikti ieškinius dėl vartotojų viešojo intereso gynimo bei tokių veiksmų uždraudimo.
206.2.
21Net ir po atsakovui skirtų sankcijų, atsakovas ir toliau nesiėmė jokių veiksmų, siekiant tinkamai įgyvendinti savo prisiimtus įsipareigojimus bei tokiu būdu užtikrinti vartotojų teises. Teismas skundžiamame sprendime pripažino, jog Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimtos priemonės nebuvo veiksmingos, kadangi atsakovui pakartotinai paskyrus baudą už įsipareigojimų vartotojams nevykdymą, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybai buvo teikiami nauji vartotojų skundai dėl to, kad prekės nėra pristatomos ir pinigai už šias prekes negrąžinami.
226.3.
23Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs tai, jog ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų. Riboti asmens teises ir laisves, taip pat ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus.
24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
257.
26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
278.
28Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
299.
30Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8 punktu, civilinėje byloje pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Vikvaldos prekyba“ dėl vartotojų viešojo intereso gynimo, prašydamas pripažinti atsakovo UAB „Vikvaldos prekyba“ veiksmus – vartotojams nepristatomos jų iš UAB „Vikvaldos prekyba“ elektroninės parduotuvės www.svajoniuspinta.lt įsigytos prekės arba vartotojų prašymu nutraukus prekių pirkimo–pardavimo sutartis, negrąžinami už prekes sumokėti pinigai – pažeidžiančiais vartotojų viešąjį interesą, bei uždrausti bendrovei sudaryti su vartotojais sutartis, žinant, kad bendrovė pagal šias sutartis finansiškai nėra pajėgi įvykdyti savo įsipareigojimų.
3110.
32Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, pripažino atsakovo UAB „Vikvaldos prekyba“ pinigų už vartotojams neperduotas prekes negrąžinimą viešojo intereso pažeidimu, tačiau kitą ieškovo ieškinio dalį atmetė. Teismas konstatavo, jog atsakovas neįvykdė sutartinių prievolių – nepristatė vartotojams prekių, negrąžino pinigų už nepristatytas prekes daugeliui asmenų, todėl pripažinimo, jog atsakovo veiksmai pažeidžia vartotojų viešąjį interesą, tačiau sprendė, jog įstatymai nenumato teismo teisės ar pareigos, nustačius, jog juridinis asmuo savo veikla pažeidžia viešąjį interesą, uždrausti juridiniam asmeniui toliau vykdyti savo veiklą, kadangi tai reikštų atsakovo kaip juridinio asmens veiklos apribojimą. Teismas taip pat nurodė, kad tokie reikalavimai nenagrinėtini civilinio proceso tvarka. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutikti neturi pagrindo.
3311.
34Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentais, jog ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti. Asmuo šia teise naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus.
3512.
36Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (trumpinama – CK) 6.359 straipsnio 2 dalis nustato, jog pardavėjas privalo pristatyti daiktus juos perduodamas pirkėjui arba perleisdamas jų valdymą jam ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo sutarties sudarymo, jeigu šalys nesutaria kitaip. Jeigu pardavėjas nepristato daiktų per papildomą terminą, pirkėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, o kai sutartis nutraukiama, pardavėjas nedelsdamas turi grąžinti pirkėjui visas jo sumokėtas sumas (CK 6.359 straipsnio 4, 6 dalys). CK 6.2282 straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, kai verslininkas pažeidžia vartotojo teises, vartotojas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl pažeistų jo teisių gynimo į vartotojų teisių apsaugos institucijas ar teismą. Vartotojų teisių apsaugos institucijas ir vartotojų teisių gynimo tvarką nustato įstatymai. Minimo kodekso straipsnio 4 dalis nustato, jog verslininkui draudžiama vykdyti vartotojams nesąžiningą komercinę veiklą. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo šių teisės normų daugkartinį tęstinį pažeidimą dėl atsakovo veiksmų (neveikimo), kadangi atsakovas pirkėjams prekių nepristatė ir pinigų negrąžino.
3713.
38CK 6.255 straipsnis nustato, jog realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Jeigu žalos padaryta eksploatuojant įmonę, įrenginį ar dėl kitokios ūkinės ar neūkinės veiklos ir yra realus pavojus, jog dėl šios veiklos vėl gali būti padaryta žalos, tai teismas ieškovo prašymu gali įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti tokią veiklą. Šia teisės norma įtvirtintas teisių gynimo būdas atitinka CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytą civilinių teisių gynimo būdą. Pažymėtina, jog tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teismų praktikoje leidžiami kolektyviniai ieškiniai dėl uždraudimo, kurie iš tikrųjų peržengia sutartinių santykių ribas, nes nepriklauso nuo jokio individualaus ginčo ir juos gali pateikti asmenys ir organizacijos, turintys teisėtą interesą apsaugoti vartotojus. Nurodyti ieškiniai papildo individualius ieškinius.
3914.
40Apelianto ieškinys byloje pareikštas pagal nacionalinės teisės aktus (CK, VTĮ), kuriais į nacionalinę teisę perkeliama 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/22/EB dėl ieškinių dėl uždraudimo ginant vartotojų interesus. Šia pakeista ir papildyta Direktyva siekta suderinti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su Direktyvos 2 straipsnyje nurodytais ieškiniais dėl uždraudimo, kuriais siekiama ginti I Direktyvos priede išvardintuose Sąjungos aktuose nurodytus kolektyvinius vartotojų interesus, siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą. Šioje direktyvoje pažeidimas – tai bet koks veiksmas, prieštaraujantis I priede išvardytiems Sąjungos teisės aktams, perkeltiems į valstybių narių vidaus teisinę sistemą, kuris kenkia 1 dalyje nurodytiems kolektyviniams interesams. Kolektyviniai interesai – tai interesai, kurie nėra vien dėl pažeidimų nukentėjusių asmenų interesų visuma (Direktyvos Preambulės 3 punktas).
4115.
42Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (trumpinama – VTĮ) 7 straipsnio 1 ir 2 punktai nustato, jog vartotojų teisių apsauga įgyvendina tiek taikant prevencines priemones, tiek per administracinę, civilinę, baudžiamąją atsakomybę. Atlikdama savo funkcijas Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (apeliantas) pagal minimo Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8 punktą gina vartotojų viešąjį interesą šio įstatymo septinto skirsnio nustatyta tvarka. Vartotojų viešo intereso gynimas – tai ieškinio ar pareiškimo (skundo) vartotojų viešam interesui ginti pareiškimas, kai siekiama pripažinti ar pateikti teisinius santykius, uždrausti (nutraukti) pardavėjo ar paslaugų teikėjo veiksmus (neveikimą), kurie pažeidžia vartotojų teisėtus bendruosius interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos arba prieštarauja Civiliniam kodeksui, šiam įstatymui ar kitiems teisės aktams (VTĮ 30 straipsnio 2 dalis).
4316.
44VTĮ 32 straipsnyje įtvirtinta ikiteismine ginčo sprendimo tvarka - Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad pažeistas vartotojų viešasis interesas, turi kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ir pasiūlyti jam per 14 dienų nuo šio pasiūlymo gavimo nutraukti viešojo intereso pažeidimą, taip pat nurodyti pardavėjui ar paslaugų teikėjui, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipsis į teismą su ieškiniu viešajam interesui ginti, jeigu pardavėjas ar paslaugų teikėjas nenutrauks viešojo intereso pažeidimo. Gavęs šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pasiūlymą ir sutikdamas nutraukti viešojo intereso pažeidimą, pardavėjas, paslaugų teikėjas per nustatytą 14 dienų terminą nusiunčia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pranešimą, kad sutinka nutraukti viešojo intereso pažeidimą arba kad pažeidimą nutraukė. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, patikrinusi, kad viešojo intereso pažeidimas tikrai nutrauktas, pranešimą apie tai skelbia savo interneto tinklalapyje. Jeigu viešojo intereso pažeidimas nenutrauktas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo.
4517.
46Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vartojimo ginčų neteisminio sprendimo tvarka išnagrinėjusi vartotojų prašymus priėmė nutarimus dėl atsakovo įpareigojimo grąžinti lėšas, kurie įsiteisėję yra privalomi bei vykdytini Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, tačiau atsakovas minimų nutarimų neįvykdė. Atsižvelgdama į tai bei siekdama apginti vartotojų teises ir teisėtus interesus, Tarnyba, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 41 straipsnio 2 punktu, atlikusi vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl atsakovo vartotojams nepristatomų prekių ir negrąžinamų pinigų, 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 12V-21 „Dėl UAB „Vikvaldos prekyba“ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.359 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo“ bei 2017 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 12V-23 „Dėl UAB „Vikvaldos prekyba“ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.359 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo“, atsakovui, už Civilinio kodekso 6.359 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą skyrė 400 Eur bei 1400 Eur baudas. Teismas konstatavo, kad net ir po skirtų sankcijų, atsakovas ir toliau nesiėmė jokių veiksmų, siekiant tinkamai įgyvendinti savo prisiimtus įsipareigojimus bei tokiu būdu užtikrinti vartotojų teises. Apeliantas nurodė, kad atsakovas pažeidimo ne tik nenutraukė, bet prekybą vykdė toliau, į Tarnybą nuo 2016 m. dėl atsakovo veiksmų kreipėsi virš 180 vartotojų. Nors pirmosios instancijos teismas priimtame skundžiamame sprendime nurodė, jog Tarnybos priimtos minėtos priemonės nebuvo veiksmingos, Tarnybai buvo pateikiami kiti vartotojų skundai (kad prekės nėra pristatomos ir pinigai už šias prekes nėra grąžinami), teismas faktiškai nenagrinėjo ieškovo ieškinio dalies dėl uždraudimo ginant vartotojų interesus.
4718.
48Apeliacinės instancijos teismo teisėjų nuomone, pagrįsta ankstesniuose šios nutarties punktuose išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti ieškovo (apelianto) nurodytas aplinkybes, aiškintis vartotojų teisių pažeidimo mastą, vertinti ar egzistuoja realus pavojus, jog ateityje teises pažeidžiantys veiksmai (neveikimas) gali būti atlikti ar padaryta žala arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas ir atitinkamai spręsti ar yra teisės aktais nustatytas pagrindas taikyti atsakovui ieškinyje prašomus veiklos apribojimus, jei taip – kokioje apimtyje. Nagrinėjamu atveju, atmesdamas ieškovo ieškinį, teismas apsiribojo vien prielaida, jog tokio ieškovo reikalavimo patenkinimas galimai reikštų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintos atsakovo kaip ūkio subjekto teisės verstis ūkine veikla apribojimą.
4919.
50Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis). Kasacinėje praktikoje ne kartą pažymėta, jog su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Konstatuotina, kad galiojantys teisės aktai ir teismų praktika patvirtina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą būti aktyvus, savarankiškai surinkti papildomus įrodymus, jų pagrindu vertinti pažeidimo mastą, o taip pat kompleksiškai spręsti dėl vartotojų viešo intereso pažeidimo buvimo bei ieškovo prašomų atsakovo veiklai taikyti apribojimų (veiklos uždraudimo) poreikio, tai yra padaryti išvadą ar tokie ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti vartotojų teises bei laisves.
5120.
52Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VTĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo taikymas, pagal šio draudimo paskirtį, teismo negali būti a priori susietas su konkrečiu terminu ar atsakovo žinojimu, nes bylos nagrinėjimo metu nėra aišku, kada ir ar apskritai bus nutrauktas vartotojų viešo intereso pažeidimas (jei jis nagrinėjančio bylą teismo toks bus konstatuotas). Tokiomis sąlygomis teismo draudimas sprendimu negali būti susiejamas ir su konkrečiu įvykiu, kadangi, nesant prielaidų teigti, kad vartotojų teisių pažeidimas apskritai bus nutrauktas, toks susiejimas pažeistų CPK įtvirtintą draudimą teismui priimti sąlyginius sprendimus (CPK 267 straipsnis). Kolegija atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad neterminuoto draudimo asmeniui nustatymas teismo sprendimu nereiškia, kad šis draudimas ateityje, pasikeitus aplinkybėms, sudariusioms pagrindą taikyti atitinkamą draudimą, negalės būti teismo peržiūrėtas pagal suinteresuotų asmenų reikalavimą. Tokio pobūdžio peržiūrėjimas nebūtų nesuderinamas su įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principu ir res judicata taisykle. Kadangi teismo sprendimas, kuriuo nustatomas atitinkamas draudimas, yra paremtas faktinėmis aplinkybėmis, egzistavusiomis jo priėmimo metu, prašymas panaikinti nustatytus draudimus dėl atitinkamų aplinkybių pasikeitimo nereikštų įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo tokie draudimai nustatyti, teisėtumo ir pagrįstumo ginčijimo ir tokio proceso metu turėtų būti įrodinėjimas tik atitinkamas aplinkybių pasikeitimas po teismo sprendimo priėmimo, leidžiantis iš esmės kitaip vertinti atitinkamoje atsakovo interneto svetainėje vykdomos atsakovo prekybos poreikį vartotojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-26-823/2019; ir kt.).
5321.
54Minėta, jog pirmosios instancijos teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovo pareikštas ieškinys dėl uždraudimo nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog tuo atveju, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, teismas pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą atsisako priimti ieškinį arba pagal CPK 293 straipsnį nutraukia bylą, tačiau ši aplinkybė nesudaro ir negali sudaryti savarankiško pagrindo ieškinį atmesti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime nepateikta pakankamų šios ieškinio dalies atmetimo motyvų, o taip pat neatskleista bylos esmė, o tai sudaro esminį proceso teisės normų pažeidimą (CPK 329 straipsnis).
5522.
56Teisėjų kolegija sprendžia, jog dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Dėl nurodytų procesinių teisės normų pažeidimo skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių naikinamas visoje apimtyje ir tai nelaikytina apeliacinio skundo ribų peržengimu, kadangi teisėjų kolegijos nuomone pagal ieškovo siekiamus tikslus ieškovas pareiškė vieningą reikalavimą prašydamas konstatuoti pažeidimą ir taikyti jo šalinimo padarinius, o sprendimu už akių reikalavimai buvo dirbtinai išskirti ir dėl to ginčas nebuvo tinkamai išnagrinėtas. Šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, todėl byla turi būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
57Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
Nutarė
58Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
