BYLA E3K-3-104-684/2019
Dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys K. A. P. ir R. M
1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,
2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. V. ir A. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. V. ir A. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rąstinukai Jums“ dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys K. A. P. ir R. M..
3Teisėjų kolegija
Nustatė
4I. Ginčo esmė
51.
6Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių statybos dalyvių atsakomybę ir užsakovo teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą, kai vartojimo rangos atveju darbai atlikti nukrypstant nuo statybos techninio projekto, aiškinimo ir taikymo.
72.
8Ieškovai A. V. ir A. V. prašė nutraukti su atsakove UAB „Rąstinukai Jums“ 2014 m. sausio 22 d. sudarytą rangos (darbų pirkimo) sutartį; priteisti iš atsakovės ieškovams 26 631,90 Eur dydžio būsimų nuostolių atlyginimą už rangos darbų defektų šalinimą; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
93.
10Nurodė, jog 2014 m. sausio 22 d. buvo sudaryta rangos (darbų pirkimo) sutartis, kuria UAB „Rąstinukai Jums“ įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo rąstinės dalies konstrukcijos ir su ja susijusius darbus, nurodytus rangovo parengtoje sąmatoje (1 priedas), užsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ant užsakovo pastatytų pamatų už 121 972,12 Lt su PVM (35 325,57 Eur). 2014 m. birželio 23 d. buvo pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 1, kuriame nurodyta atliktų darbų kaina – 76 171,58 Lt (22 060,81 Eur). Šios sumos pagrindu atsakovė išrašė ieškovams PVM sąskaitą faktūrą, o ieškovai atsiskaitė su atsakove už atliktus darbus. Atlikus statinio geodezinę kontrolinę nuotrauką, statybų techninės priežiūros vadovas 2014 m. rugpjūčio 20 d. surašė matavimų išvadą, kurioje nurodytos neatitiktys namo techniniam projektui, jos patikslintos 2014 m. lapkričio 10 d. Atsakovė atsisakė šalinti nustatytus defektus ir nurodė, kad visus nukrypimus nuo techninio projekto derino su ieškovais. Remiantis lokaline sąmata, trūkumų šalinimo išlaidos sudarytų 91 954,63 Lt (26 631,90 Eur) sumą. Todėl ieškovai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 3 dalimi, pasirinko, jog jų, kaip užsakovų, pažeistos teisės būtų ginamos nutraukiant rangos sutartį ir priteisiant jiems dėl rangos darbų defektų šalinimo patirsimų nuostolių, kaip ieškovų būsimų išlaidų, atlyginimą. Ieškovai nurodė, kad tarp jų ir atsakovės susiklosčiusiems rangos santykiams turi būti taikomos vartojimo, vartojimo pirkimo–pardavimo ir vartojimo rangos sutarčių taisyklės, nes pagal šalių pasirašytą rangos darbų sutartį atsakovė, kuri verčiasi statybos verslu, įsipareigojo pagal ieškovų, kaip fizinių asmenų (vartotojų), užsakymą atlikti statybos darbus, skirtus buitiniams ir asmeniniams užsakovų poreikiams tenkinti, t. y. atlikti gyvenamojo namo statybos darbus.
11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
124.
13Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovams iš atsakovės 19 520,07 Eur trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
145.
15Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Kadangi šalys sudarė sutartį, turėdamos tikslą pastatyti rąstinį gyvenamąjį namą ieškovų asmeniniams ir jų šeimos poreikiams tenkinti, o gyvenamojo namo rąstinės dalies konstrukcijos gamybos ir montavimo darbus atliko įmonė (atsakovė), kuri verčiasi tokio pobūdžio namų gaminimu ir statyba, teismas pripažino, jog šalių sudarytą rangos sutartį yra pagrindas kvalifikuoti kaip vartojimo rangos sutartį, o ieškovus pripažinti vartotojais (CK 6.672 straipsnis, 6.681 straipsnio 1 dalis).
166.
17Atsakovė specializuojasi rąstinių namų statyboje, statybos darbų atlikimas yra jos verslas, todėl atsakovės atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).
187.
19Atsakovė, pasirašydama rangos sutartį, turėjo atlikti pareigas, įtvirtintas CK 6.684 straipsnyje bei kituose imperatyviai reguliuojančiuose statybos procesą teisės aktuose, tarp jų – Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, statybos techniniuose reglamentuose (toliau – STR). Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad rangovas turi vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą.
208.
21Teismas nustatė, kad rąstinio namo konstruktyvo trūkumai buvo nustatyti po darbų priėmimo, ieškovams pradėjus vykdyti tolesnius darbus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad namo sienų aukštis neatitinka techninio projekto sprendinių, t. y. namas yra žemesnis. Remdamasis ekspertizės aktu, teismas padarė išvadą, kad namo statybos metu bei perdavimo–priėmimo momentu nebuvo sumontuota perdanga ir, esant pastato viduje ištisiniam matomumui iki sienų ir gegnių viršaus bei neatliktus specialių geodezinių kontroliniu matavimų, šių trūkumų pastebėti nebuvo galima.
229.
23Atsakovė, teigdama, kad ji nėra atsakinga už trūkumus, turėjo pareigą įrodyti, jog tam tikra atsakomybės dalis tenka ir kitiems statybose dalyvavusiems asmenims (CK 6.697 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Atsakovė neįrodė, kad ji nuo projekto nukrypo ieškovų prašymu.
2410.
25Teismas padarė išvadą, kad atliktų darbų akte mažesnė atliktų darbų kaina buvo nurodyta ne dėl to, kad buvo nukrypta nuo projekto, kaip teigė atsakovė, bet dėl to, kad atsakovė atliktų darbų akte nurodė žymiai mažesnį sunaudos medienos kiekį, nei būtina 360,11 kv. m namo konstruktyvo statybai.
2611.
27Teismas, įvertinęs, kad ieškovai, sudarydami rangos sutartį, įsipareigojo paskirti techninės priežiūros vadovą, padarė išvadą, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl to, jog ieškovas užtikrins statybos techninę priežiūrą. Ieškovai, neužtikrindami statinio statybos techninės priežiūros, veikė neapdairiai ir nerūpestingai, todėl taip pat turi prisiimti dalį rizikos už netinkamai atliktus darbus.
2812.
29Atsakovė (rangovė), būdama savo srities profesionalė bei nukrypdama nuo šalių suderinto projekto, turėjo pareigą apie tai informuoti ieškovus, taip pat tinkamai informuoti apie galimas pasekmes. Be to, nukrypdama nuo projekto, ji turėjo įvertinti, ar toks pažemintas namas bus tinkamas eksploatuoti.
3013.
31Pagrindinė namo atliktų darbų defektų atsiradimo priežastis buvo ne statinio statybos techninio prižiūrėtojo nebuvimas, bet rangovo, kuris statė šį namą nukrypdamas nuo šalių suderinto projekto ir pažeisdamas statybos normatyvinių teisės aktų reikalavimus, tiesioginių veiksmų pasekmė.
3214.
33Teismas pripažino, kad rangos sutarties nutraukimas būtų neproporcingas prievolių pažeidimui ir sukeltų neadekvačių teisinių pasekmių, kadangi rąstinio statinio konstruktyvas, nors ir nukrypstant nuo projekto, buvo pagamintas, sumontuotas ir pastatytas statybvietėje, rąstinis namas yra su stogu, įstiklintais langais.
3415.
35Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti ieškovams nuostolių, kuriuos jie patirs šalindami atsakovo padarytus statinio trūkumus, atlyginimą.
3616.
37Byloje nustatęs, kad dėl esminių ir neesminių trūkumų, nurodytų ekspertizės akte, yra atsakinga rangovė, kuri pažeidė esminę užsakovo, kaip vartotojo, teisę į informaciją bei pradėjo vykdyti ir vykdė statybos darbus, pažeisdama imperatyviuosius Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, nukrypdama nuo šalių suderinto projekto pastatė mažesnį namą, o užsakovas iš esmės atsakingas tik už netinkamą statybos techninės priežiūros užtikrinimą, teismas konstatavo, jog atsakovei tenka 80 procentų atsakomybės dėl jos pastatyto rąstinio namo trūkumų, o ieškovams – 20 procentų.
3817.
39Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priteisė ieškovams iš atsakovės UAB „Rąstinukai Jums“ 700 Eur trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 700 Eur sumos nuo 2015 m. vasario 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
4018.
41Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių susiklostę rangos sutartiniai santykiai kvalifikuotini kaip vartojimo ranga. Nurodė, kad viso ieškovų gyvenamojo namo statybos organizavimo būdas atitinka statybas, vykdomas mišriu statybos būdu, nes pagal rangos sutartį rangovas įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo rąstinės dalies konstrukcijos ir su ja susijusius darbus, nurodytus parengtoje sąmatoje, o kitus namo statybos darbus ieškovams turėjo vykdyti kiti rangovai.
4219.
43Teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovė, vykdydama rangos sutartį, nesilaikė joje nustatytų įsipareigojimų, nukrypo nuo projekto bei pažeidė standartų reikalavimus, todėl rąstinis namas ieškovams buvo perduotas su esminiais nukrypimais nuo techninio projekto.
4420.
45Teismas pripažino, kad atsakovė neįrodė, jog nukrypimas nuo techninio projekto buvo derinamas su ieškovais. Atsakovės nurodytos aplinkybės (mažesnė nei rangos sutartyje nustatyta suma, žemesnis namo kaminas, techninio prižiūrėtojo nebuvimas) nepaneigia jos pareigų, nustatytų Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 punkte (rangovas turi vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą), rangos sutarties 2.1 punkte (rangovas turi atlikti gyvenamojo namo rąstinės dalies konstrukcijos darbus pagal užsakovo techninį projektą), rangos sutarties 8.3.1 punkte (rangovas turi darbus atlikti kokybiškai, laikydamasis esamų normų, taisyklių bei sutarties sąlygų).
4621.
47Teismas pripažino ieškovų teisę remtis trūkumų faktu, kadangi namo statybos metu bei perdavimo–priėmimo momentu nebuvo sumontuota perdanga, o esant pastato viduje ištisiniam matomumui iki sienų ir gegnių viršaus bei neatlikus specialių geodezinių kontrolinių matavimų, šių trūkumų pastebėti nebuvo galima.
4822.
49Teismas, spręsdamas, kas ir kokiu pagrindu atsakingas už ieškovams perduoto gyvenamojo namo trūkumus, pripažino, jog rangovė neužtikrino įstatymu nustatytos pareigos paskirti statinio statybos vadovą, kuris pagal kompetenciją atsakytų už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę. Teismas pripažino, jog užsakovas, būdamas įsipareigojęs pagal rangos sutartį paskirti techninės priežiūros vadovą, tačiau šios pareigos neatlikęs, veikė neapdairiai ir nerūpestingai, todėl taip pat turi prisiimti dalį civilinės atsakomybės už netinkamai atliktus darbus.
5023.
51Kadangi gyvenamojo namo rąstinės dalies konstrukcijos gamybos ir pastatymo metu nebuvo techninio darbuotojo, tiek ieškovai, tiek atsakovė prisiėmė atsakomybę dėl tinkamo statybos darbų atlikimo.
5224.
53Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), konstatavo, jog tiek atsakovė, tiek ieškovai nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl sprendė, kad dėl žalos atsiradimo kaltos abi šalys. Teismas nustatė mišrią ginčo šalių kaltę dėl žalos atsiradimo, kuri pasireiškė vienoda apimtimi, laipsniu, forma.
5425.
55Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas yra neproporcingas prievolių pažeidimo mastui ir sukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių, nes būsimų nuostolių atlyginimas (trūkumų pašalinimo išlaidos) būtų didesnis už tiesioginių darbų vertę, t. y. 22 060,81 Eur. Teismas pripažino, jog ieškovų pažeistos teisės gali būti veiksmingai apgintos ir kitais būdais. Teismas konstatavo, kad būsimų išlaidų atlyginimo dėl techninio projekto korektūros priteisimas būtų teisingas, protingas ir sąžiningas sprendimas, ginant ieškovų pažeistas teises ir atlyginant būsimus nuostolius (trūkumų pašalinimo išlaidas), todėl ieškovams iš atsakovės priteisė 700 Eur sumą (CK 6.249, 1.5 straipsniai).
56III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5726.
58Ieškovai A. V. ir A. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5926.1.
60Apeliacinės instancijos teismo nutartis pažeidžia materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo rangos santykių ypatumus (CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio 6.672–6.680 straipsniai):
6126.1.1.
62Nutartis pažeidžia viešąjį interesą, kadangi verslininko interesai iškelti virš vartotojo interesų. Teismas, konstatavęs mišrią kaltės formą, kuri pasireiškė abiejų šalių vienoda apimtimi (po 50 proc.), vartotojui priteisė ne trūkumų šalinimo išlaidų, bet techninio projekto pakeitimo, pritaikant projekto sprendinius nustatytiems darbų trūkumams, išlaidų atlyginimą. Teismo priteistas išlaidų atlyginimas sudaro tik 2,87 proc. trūkumų šalinimo išlaidų. Jei teismas būtų užtikrinęs tinkamą ieškovų, kaip vartotojų, apsaugą rangos teisiniuose santykiuose, jis būtų pripažinęs, jog ieškovų pasirinktas jų pažeistų teisių gynybos būdas, įtvirtintas CK 6.674 straipsnio 2 dalyje (užsakovo teisė reikalauti nuostolių atlyginimo, rangovui pažeidus esminę užsakovo kaip vartotojo teisę į informaciją), yra proporcingas prievolių pažeidimo mastui.
6326.1.2.
64Teismas neturėjo teisės apsiriboti vien tik konstatavimu, kad ieškovo pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas nėra proporcingas ir teisingas, bet turėjo taikyti kitus įstatyme nustatytus gynimo būdus – mažinti darbų kainą (CK 6.363 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas) arba įpareigoti atsakovę neatlygintinai pašalinti darbų trūkumus per protingą terminą (CK 6.363 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
6526.1.3.
66Teismo pritaikytas ieškovų pažeistų teisių gynybos būdas, konstatavus, kad atsakovė darbus atliko nekokybiškai, t. y. nukrypo nuo techninio projekto sprendinių, taip pažeisdama rangos sutarties ir įstatymų reikalavimus, nėra teisingas, protingas ir sąžiningas, neužtikrina tinkamos ieškovų pažeistų teisių gynybos ir jų būsimų nuostolių atlyginimo.
6726.1.4.
68Teismas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008, pagrindu konstatuodamas, kad vartotojo teisių gynimo būdas turi būti proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir turi nesukelti pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių, visiškai neįvertino rangovės prievolių pažeidimų daugeto, kas minėtoje nutartyje pripažinta svarbia aplinkybe, sprendžiant dėl vartotojo pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo proporcingumo. Nagrinėjamoje byloje atsakovės pažeidimų daugetą sudarė šie pažeidimai: rangovė pažeidė esminę užsakovo, kaip vartotojo, teisę į informaciją; nukrypdama nuo techninio projekto pažeidė rangos sutarties ir įstatymų, reglamentuojančių statybos darbus, reikalavimus; neužtikrino įstatymu nustatytos pareigos paskirti statinio statybos vadovą. Tuo tarpu užsakovų, kaip vartotojų, pažeidimas pasireiškė tuo, jog jie neužtikrino techninio prižiūrėtojo dalyvavimo statybos procese.
6926.1.5.
70Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-421/2015, nes tos bylos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Minėtos kasacinio teismo nutarties pagrindu apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje padarė iš esmės neteisingas išvadas, o tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.
7126.2.
72Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 267 straipsnyje įtvirtintą draudimą priimti sąlyginį sprendimą. Teismas priteisė techninio projekto pakeitimo išlaidų atlyginimą, darydamas prielaidą, kad ieškovai inicijuos šį pakeitimą, o projektą parengęs projektuotojas jį atliks. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovai kategoriškai atsisako tai daryti ir jų tiesioginė valia yra turėti namą, pastatytą pagal esamą techninį projektą.
7326.3.
74Apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka CPK 270 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, nėra vientisa ir logiška. Teismas nutarties rezoliucinėje dalyje priteistas projekto pakeitimo išlaidas įvardija kaip trūkumų šalinimo išlaidas, nors jos savo esme yra išlaidos, skirtos trūkumams įteisinti.
752.
76Atsakovė UAB „Rąstinukai Jums“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovų kasacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7727.1.
78Ieškovų pasirinktas jų pažeistų teisių gynybos būdas įrodo jų siekį nesąžiningai pasipelnyti iš atsakovės:
7927.1.1.
80Ieškovai, pastebėję statinio neatitiktis techniniam projektui, nepagrįstai nesustabdė bendrųjų statybos darbų (t. y. stogo įrengimo, langų ir durų įdėjimo, lietvamzdžių įrengimo, grindų betonavimo ir t. t.), taip nepagrįstai didindami darbų taisymo išlaidas. Minėtų darbų ardymo ir atkūrimo išlaidos nepagrįstai įtrauktos į nuostolių sumą, kuria ieškovai grindžia savo rangos darbų defektų šalinimo išlaidas.
8127.1.2.
82Atsakovė byloje buvo pareiškusi pasiūlymą padidinti ieškovų statinio aukštį, jei ieškovai sumokės visą 2014 m. sausio 22 d. Statybos rangos sutartyje nurodytą kainą, t. y. statinio aukščio padidinimą atsakovė įvertino 13 265,04 Eur suma. Tačiau ieškovai su šiuo pasiūlymu nesutiko.
8327.1.3.
84Ieškovai, sumokėję atsakovei 76 171,58 Lt (22 060,81 Eur) už statybos rangos darbus, bando nesąžiningai prisiteisti iš atsakovės papildomai 26 631,90 Eur (91 954,63 Lt), t. y. atgauti visus sumokėtus pinigus ir dar pasipelnyti.
8527.2.
86Ieškovų reikalavimas nutraukti rangos sutartį negali būti tenkinamas vien dėl to, kad šalių sudaryta rangos sutartis yra pasibaigusi jos visišku abipusiu įvykdymu (darbų priėmimo akto pasirašymu ir darbų apmokėjimu). Nutraukti pasibaigusią ir abiejų šalių įvykdytą sutartį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CK 1.79 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, teismų praktikoje įrodinėjami statybos darbų trūkumai nepripažįstami žala.
8727.3.
88Ieškovai, reikalaudami nutraukti įvykdytą sutartį, gina savo teisę į sumokėtą rangos sutarties kainą arba žalą, bet visiškai neįvertina to, kad sutarties nutraukimas sukeltų dvišalę restituciją, kurią taikant ieškovai turėtų pareigą grąžinti atsakovei gyvenamojo namo statybines medžiagas, kas neatitinka jų interesų.
8927.4.
90Ieškovų argumentus, kad jie neketina gyventi esamos statybos name ir ateityje šalins statybos darbų trūkumus (perstatys aukštesnį statinį), paneigia aplinkybė, jog ieškovai toliau įrengia gyvenamąjį namą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai priteisė namo projekto koregavimo išlaidų atlyginimą.
9127.5.
92Ieškovų argumentas, kad teismas galėjo ir privalėjo taikyti kitus įstatyme nustatytus gynimo būdus, t. y. mažinti darbų kainą, yra nepagrįstas, nes darbų kaina buvo sumažinta pačių šalių susitarimu, vietoj rangos sutartyje sulygtos 121 973,12 Lt (35 325,57 Eur) sumos ieškovams sumokant atsakovei tik 76 171,58 Lt (22 060,81 Eur).
93Teisėjų kolegija
konstatuoja:
94IV. Kasacinio teismo argumentai
95Dėl šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo ir sutarties pažeidimo padarinių
963.
97Byloje nustatyta, kad 2014 m. sausio 22 d. ieškovas A. V. su atsakove sudarė rangos (darbų pirkimo) sutartį. Bylą nagrinėję teismai šios sutarties pagrindu tarp šalių atsiradusius teisinius santykius kvalifikavo kaip rangos sutartinius teisinius santykius, o pačią rangos sutartį – kaip vartojimo rangos sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog 2014 m. sausio 22 d. ginčo šalys sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią rangovė (atsakovė) įsipareigojo pagal užsakovo (ieškovo) pateiktą techninį projektą atlikti gyvenamojo namo rąstinės dalies konstrukcijos ir su ja susijusius darbus, nurodytus rangovės parengtoje sąmatoje užsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ant užsakovo pastatytų pamatų. Rangovė įsipareigojo atlikti darbus savo rizika, jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis.
984.
99Statybos rangos sutartys išskiriamos pagal specifinį rangos dalyką – statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Jei pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis).
1005.
101Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos CK 6.2281 straipsnyje, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse. CK 6.2281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą.
1026.
103Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.
1047.
105Nagrinėjamoje byloje statybos rangos šalis – užsakovas – buvo fizinis asmuo, o rangovas – juridinis asmuo (verslininkas). Taigi byloje aptariama sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį. Statybos rangos sutarties objektas (gyvenamojo namo rąstinės dalies konstrukcijos ir kitų susijusių darbų atlikimas) suponuoja, jog statybos rangos sutarties tikslas yra susijęs ne su ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o su asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ginčo statybos rangos sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį.
1068.
107Vartojimo statybos rangos sutartis gali būti apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas, besiverčiantis statybos verslu, įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo fizinio asmens užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, skirtus vartojimo ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti jų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Šios sutarties pagrindu tarp šalių susiklosto teisiniai santykiai, kuriems įtaką turi statybos proceso specifika, vartojimo rangos institutas ir kurių neapima bendrųjų rangos sutarties nuostatų teisinis reguliavimas (pvz., CK 6.698 straipsnyje nustatyti prailginti garantiniai terminai statybos rangos rezultatui pasiekti). Taigi CK XXXIII skyriaus, reglamentuojančio rangą, 1–3 skirsnių „Bendrosios nuostatos“, „Vartojimo ranga“ ir „Statybos ranga“ normos atskirai nėra pakankamos vartojimo statybos rangos sutarties santykiams reglamentuoti. Be to, statybos veiklai nustatytos imperatyviosios viešosios teisės normos taikomos nepaisant to, kokios paskirties – verslo ar buitinės – yra statomas objektas.
1089.
109Vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Be to, pagal CK 6.672 straipsnio 2 dalies normą (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.) vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos šio kodekso 6.188, 6.350–6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos.
11010.
111Apskritai vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Pripažįstama, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių) yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – verslininku (pardavėju ar paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime ribojamas sutarties laisvės principas, o greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjas nustato specialias taisykles, užtikrinančias didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą.
11211.
113Rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).
11412.
115Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovai, nurodę, kad atsakovė (rangovė) netinkamai įvykdė statybos rangos sutartį ir atsisakė pašalinti nustatytus trūkumus, pasirinko CK 6.665 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisių gynimo būdą – statybos rangos sutarties nutraukimą, reikalaujant atlyginti nuostolius.
11613.
117Byloje nėra ginčo, kad statybos rangos sutartis, kuri, kaip minėta, kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis, nustatytas sutarties objektas pagal techninius parametrus nebuvo sukurtas toks, jog atitiktų ieškovų (užsakovo) atsakovei (rangovei) pateiktą statinio techninį projektą, – šios aplinkybės neneigia atsakovo atstovai, tai nustatyta ir byloje atlikus statybos ekspertizę.
11814.
119Todėl nagrinėjamoje situacijoje, kai nustatyta, jog pažeistas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) interesas, netinkamai įvykdžius statybos rangos sutartį, kuri kartu yra ir vartojimo sutartis, siektinas teisinis rezultatas – kuo tinkamesnis ieškovų pasirinkto vartotojų teisių gynimo būdo įgyvendinimas, kartu užtikrinant, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių. Tinkamos užsakovo pažeistų teisių gynybos ir tinkamo nuostolių atlyginimo klausimas akcentuojamas ir ieškovų kasaciniame skunde.
12015.
121Akivaizdu, kad ieškovų pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas, kai jų prašomo priteisti nuostolių atlyginimo (26 631,90 Eur) suminė išraiška yra didesnė už įrodytą sutarties darbų kainą (22 060,81 Eur; ieškovai neįrodė, kad sumokėjo atsakovui 35 325,57 Eur), atsižvelgiant į tai, kad sutartimi sulygti rangos darbai buvo atlikti atsakovės jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis, nėra proporcingas prievolės pažeidimo mastui, o jo pritaikymas nagrinėjamu atveju sukeltų statybos rangos sutarties pažeidimui neadekvačias teisines pasekmes.
12216.
123Kita vertus, pripažintina, kad ir skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi nustatytas ieškovų pažeistų teisių gynimo būdas, priteisiant iš atsakovės ieškovų naudai būsimas išlaidas dėl statybos techninio projekto korektūros, yra neproporcingas užsakovo sutartinių prievolių pažeidimui.
12417.
125Pažymėtina, kad ieškovų kasaciniame skunde neginčijama apeliacinės instancijos teismo išvada, kuria pritarta pirmosios instancijos teismo sprendimui atmesti ieškovų reikalavimą dėl statybos rangos sutarties nutraukimo, taip pat neginčijama aplinkybė, kad, nepaisant fakto, jog statinys pastatytas nukrypstant nuo statinio techninio projekto, jis yra tinkamas gyventi. Kadangi pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas bylą nagrinėja, neperžengdamas kasacinio skundo ribų ir remdamasis teismų nustatytomis aplinkybėmis, todėl šioje civilinėje byloje, nagrinėjant kasacinį skundą, dėmesys visų pirma kreipiamas į kasaciniame skunde suformuluotus ieškovų pažeistų teisių gynybos būdus ir tinkamą nuostolių atlyginimą.
12618.
127Teisminio nagrinėjimo dalykas byloje nustatomas pagal pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 143 straipsnio 3 dalis). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 34 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas pagal savo kompetenciją tiria ir vertina faktines bylos aplinkybes, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes savarankiškai atlieka faktų teisinį kvalifikavimą, parenka ginčo santykius reglamentuojantį įstatymą, teisiškai argumentuodamas atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008). Taigi teisinis ginčo teisinių santykių kvalifikavimas yra teismo, o ne teisminės gynybos besikreipiančio asmens pareiga. Nepaisant to, ar procesiniame dokumente nurodytas reikalavimų juridinis pagrindas ir ar jis nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio (pagal pareigas) privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
12819.
129Laikydamasi šios nuostatos, teisėjų kolegija koregavo bylą nagrinėjusių teismų atliktą šalių sutartinių teisinių santykių kvalifikavimą, pripažindama, kad tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis, kuri kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis. Teisėjų kolegija taip pat turi pagrindą šios konkrečios bylos atveju, neformuluodama naujos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, įvertinusi nagrinėjamoje byloje tarp ginčo šalių atsiradusių sutartinių prievolių pažeidimo mastą ir pažeidimo teisinius padarinius, išspręsti ieškovų patirtų nuostolių atlyginimo klausimą.
13020.
131Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada dėl statinio tinkamumo gyventi, kurią iš dalies patvirtina ir statybos ekspertizės išvada, remiantis kuria statinys yra tinkamas bei galimas naudoti pagal paskirtį (žr. eksperto atsakymą į penktą klausimą), vertintina kartu su apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl ieškovų veiksmų, paaiškėjus, jog gyvenamojo namo konstrukcinė dalis buvo pastatyta, nukrypstant nuo statinio techninio projekto. Net ir paaiškėjus, kad statinys pastatytas pažeidžiant jo techninį projektą ir dėl to kilus ginčui tarp ieškovų ir atsakovės dėl šių trūkumų pašalinimo, ieškovai tęsė baigiamuosius statinio darbus – uždengė stogą, įstatė langus, duris, įrengė lietaus nuotekų sistemą, nudažė sienas, t. y. kūrė sąlygas gyventi statinyje, nors ir pastatytame nukrypstant nuo statinio techninio projekto. Be to, kaip nustatė abiejų instancijų teismai, dalis kaltės dėl netinkamo projekto įgyvendinimo tenka ir ieškovams, tačiau kartu pažymėtina, kad ieškovų kaltė nagrinėjamu atveju neeliminuoja atsakovės atsakomybės.
13221.
133Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovų pažeistos teisės gali būti ginamos, taikant neturtinės žalos atlyginimo institutą. Nors ieškovai tokio reikalavimo nereiškė, šios nutarties 43 punkte aptarta teismui tenkanti pareiga atlikti ginčo santykių teisinį kvalifikavimą suteikia teismui tokią galimybę. Nagrinėjamu atveju egzistuojantį poreikį priimti baigiamąjį teismo aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą) dėl ginčo esmės, priteisiant ieškovams neturtinės žalos atlyginimą, lemia siekis užtikrinti CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą bei aplinkybė dėl pernelyg užsitęsusio teisminio proceso, kadangi ieškinys pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2014 m. gruodžio 9 d.
13422.
135Vartotojo teisė į neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydį teismas nustato, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus: žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
13623.
137Nagrinėjamoje byloje pripažintina, kad ieškovai dėl netinkamai įgyvendinto statinio techninio projekto gavo kitokios kokybės daiktą, nei buvo sutarta pagal statybos rangos sutartį. Atsakovė neįrodė, kad statinio techninis projektas buvo pakeistas pačių ieškovų pageidavimu, kaip, beje, ir ieškovai neįrodė, kad sumokėjo visą sutarties kainą. Akivaizdu, kad dėl statinio neatitikimo techniniam projektui pastačius žemesnį gyvenamąjį namą, ieškovai patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomų rūpesčių. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, ieškovams iš atsakovės priteisia 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
13824.
139Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo nutartis keičiama, ieškovams papildomai priteisiant iš atsakovės 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
140Dėl bylinėjimosi išlaidų
14125.
142Ieškovai A. V. ir A. V., pareikštu ieškiniu gindami savo, kaip vartotojų, teises, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, yra atleisti nuo žyminio mokesčio už kasacinį skundą mokėjimo. Kadangi kasacinio teismo patenkinta ieškovų kasaciniu skundu ginčijamos sumos dalis sudaro 15 proc. (3000 Eur x 100 proc./19 520,07 Eur ), o už kasacinį skundą mokėtina žyminio mokesčio suma, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, sudarytų 439,20 Eur (19 520,07 Eur x 3 proc. x 75 proc.), žyminio mokesčio dalis, proporcinga kasaciniu skundu patenkintai ginčijamos sumos daliai, sudaranti 65,88 Eur, priteistina valstybei iš atsakovės UAB „Rąstinukai jums“, kuri nuo žyminio mokesčio mokėjimo neatleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
14326.
144Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 9,90 Eur tokių išlaidų. Tenkinus dalį kasacinio skundo, šios išlaidos valstybei turėtų būti priteistinos iš atsakovės, kuri nėra atleista nuo jų mokėjimo, proporcingai patenkintai kasaciniu skundu ginčijamos sumos daliai (9,99 Eur x 15 proc.), t. y. 1,48 Eur. Taigi bendra valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma – 67,36 Eur (65,88 Eur + 1,48 Eur).
14527.
146Ieškovai nepateikė jokių savo bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jiems nėra priteisiamas.
14728.
148Atsakovė kasaciniame teisme turėjo 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2018 m. rugsėjo 30 d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. DIV-28 ir 2018 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo nurodymas). Kadangi atmesta ieškovų kasaciniu skundu ginčijamos sumos dalis sudaro 85 proc., šiai daliai proporcinga atsakovės turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dalis priteistina iš ieškovų A. V. ir A. V. lygiomis dalimis – iš kiekvieno po 212,50 Eur (500 Eur x 85 proc./2) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
149Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsniu,
Nutarė
150Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį pakeisti.
151Priteisti papildomai ieškovams A. V. (a. k. ( - ) ir A. V. (a. k. ( - ) iš atsakovės UAB „Rąstinukai Jums“ (į. k. ( - )) 3000 (trijų tūkstančių) Eur neturtinės žalos atlyginimą.
152Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
153Priteisti atsakovei UAB „Rąstinukai jums“ (į. k. ( - )) iš ieškovo A. V. (a. k. ( - ) ir ieškovės A. V. (a. k. ( - ) po 212,50 Eur (du šimtus dvylika Eur 50 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti kasaciniame teisme atlyginimo.
154Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Rąstinukai jums“ (į. k. ( - )) 67,36 Eur (šešiasdešimt septynis Eur 36 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
155Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.