Visas tekstas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Andžej Maciejevski ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. T. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lauksva“ ieškinį atsakovui M. T. dėl ginčo su vartotoju išsprendimo iš esmės ir pretenzijos apie netinkamos kokybės produktą pagrįstumo, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Kasacinėje byloje sprendžiami klausimai dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių daikto kokybę (atitiktį sutarčiai), pirkėjo (vartotojo) teisių gynimo būdus, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, taip pat dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo vartojimo ginčuose.

72.

8Ieškovė prašė išnagrinėti ginčą su vartotoju iš esmės ir pripažinti, kad atsakovo (vartotojo) reikalavimai dėl įsigyto daikto kokybės yra nepagrįsti.

93.

10Ieškovė nurodė, kad atsakovas jos baldų salone užsisakė nestandartinių matmenų sofą „Diana 3+B“ ir pagalves „Diana K2“ už 606 Eur kainą. Užsakymo metu atsakovas sumokėjo 250 Eur, o kitą kainos dalį sumokėjo atvežus gaminį jam į namus.

114.

12Atsakovas 2017 m. liepos 3 d. pareiškė ieškovei pretenziją dėl per kieto gaminio. Ieškovė pretenzijos netenkino, paaiškindama, kad gaminys atitinka kokybės reikalavimus. Atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – ir VVTAT), ši 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimu tenkino atsakovo reikalavimą, įpareigojo ieškovę pakeisti netinkamos kokybės atsakovo nusipirktą sofą į tinkamos kokybės sofą.

135.

14Ieškovė nesutinka su VVTAT nutarimu, nes šios institucijos atliktas tyrimas dėl sofos kokybės yra subjektyvus: jis atliktas palyginamuoju būdu, t. y. tyrėjui sėdint ant atsakovo įsigytos ir ekspozicijoje buvusios sofų, nors sofos kietumas (minkštumas) turi būti įvertintas atliekant tyrimą, įvertinant, ar atsakovo įsigytas gaminys ir ekspozicijoje buvusi sofa pagaminti iš identiškų medžiagų. Tyrėjai neatsižvelgė į tai, ar tiriamieji gaminiai yra identiškos konstrukcijos. Be to, prieš daikto sandorį šalys neaptarė jos kietumo (minkštumo) reikalavimų.

15II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

166.

17Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

187.

19Teismas nustatė, kad atsakovas 2017 m. gegužės 10 d. iš ieškovės įsigijo sofą už 606 Eur. 2017 m. liepos 3 d. pirkėjas pareiškė pretenziją dėl gaminio kietumo, 2017 m. liepos 9 d. jis kreipėsi į ieškovę, reikalaudamas netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu. Nepavykus ginčo su pardavėja išspręsti taikiai, atsakovas kreipėsi į VVTAT, ši 2017 m. rugpjūčio 29 d. atliko sofos apžiūrą vartotojo namuose, dalyvaujant pardavėjai, bei surašė patikrinimo aktą. Apžiūros metu nustatyta, kad atsisėdus ant sofos juntamas kietumas, atsistojus matėsi įduba, ekspozicijos salėje esanti sofa jutimiškai minkštesnė, o atsistojus nesimatė įdubų, t. y. sofos sėdimosios dalies medžiaga turėjo pastebimai mažesnę savybę priešintis kitų kūnų įspaudimui. VVTAT išsireikalavo iš gamintojo visą gaminio specifikaciją, įrodymus dėl panaudoto porolono, tačiau ieškovė nepateikė porolono įsigijimo dokumentų. VVTAT surašė patikrinimo aktą ir 2017 m. rugsėjo 21 d. pateikė šalims susipažinti.

208.

21Kadangi ieškovė nesutiko su patikrinimo aktu, tai VVTAT nutarė iš naujo įvertinti nustatytas aplinkybes ir patikslinti patikrinimo aktą bei jo išvadas. Patikslintame patikrinimo akte daroma išvada, kad pagal vartotojo užsakymą pagaminta sofa yra tinkamos kokybės, tačiau neatitinka vartotojo individualių poreikių patogumo atžvilgiu.

229.

23Atsižvelgdama į tai, kad jutiminis sofos kietumo nustatymas nėra objektyvus, VVTAT 2017 m. spalio 16 d. raštu siūlė šalims kreiptis į laboratoriją VšĮ „Furnitest“, kad būtų įvertinta gamintojos deklaruojamos sofos porolono savybės atitiktis vartotojo sofos porolono savybėms. Ieškovė į nurodytą laboratoriją nesikreipė.

2410.

25VVTAT 2017 m. lapkričio 21 d. priėmė nutarimą, kuriame nustatė, kad pagal pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti, ar nurodytas porolonas (atitinkantis sertifikatus ir specifikaciją) buvo panaudotas vartotojo sofos gamyboje. VVTAT padarė išvadą, kad pagal vartotojo užsakymą pagaminta sofa yra kietesnė negu esanti salono ekspozicijos salėje, tai tinkamos kokybės gaminys, tačiau neatitinka vartotojo poreikių ir lūkesčių. VVTAT tenkino vartotojo prašymą ir įpareigojo ieškovę iki 2017 m. gruodžio 22 d. netinkamos kokybės sofą pakeisti tinkamos kokybės sofa.

2611.

27Teismas 2018 m. vasario 28 d. protokoline nutartimi išaiškino šalims teisę pateikti į bylą rašytinius įrodymus, susijusius su gaminio užsakymu, gaminio specifikacija, pardavimo dokumentais. Ieškovė į šį pasiūlymą atsakė pateikdama gaminio užsakymą, pinigų priėmimo kvito kopiją, prekės perdavimo–priėmimo aktą, iš kurio negalima nustatyti, kokios specifikacijos gaminys buvo užsakytas. Dėl to teismas padarė išvadą, kad, užsakant gaminį, gamintoja vartotojui nedetalizavo, kokį gaminį ji priima gaminti.

2812.

29Ieškovė prašė teismo paskirti sofos kokybės vertinimo ekspertizę, atsakovas su prašymu nesutiko. Teismas 2018 m. birželio 7 d. nutartimi atidėjo ekspertizės skyrimo klausimą, kol ieškovė pateiks lyginamajam tyrimui tą sofą, kuri buvo ekspozicijoje prieš atsakovui įsigyjant gaminį, ir suteiks atsakovui galimybę įsitikinti, jog lyginamajam pavyzdžiui bus pateikta ta pati sofa. 2018 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad po šios nutarties priėmimo jis nuvyko į parduotuvę, tačiau nerado tokios sofos, kuri buvo jam renkantis gaminį. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė sąmoningai vengė, jog specialistai ištirtų abi sofas.

3013.

31Teismas nurodė, kad apie sofos kokybę viešai skelbiama analogišką sofos gaminį reklamuojant ekspozicijoje. Objektyvus vertintojas (VVTAT) nustatė, kad skiriasi ekspozicijoje esančios ir atsakovui parduotos sofos kietumas. Ieškovė šios aplinkybės neginčijo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nepateikė gaminio (porolono) įsigijimo dokumentų. Kadangi gaminys neatitiko kokybinių rodiklių, kurių atsakovas tikėjosi, tai teismo pripažinta, kad jis neatitiko pagrįstų vartotojo lūkesčių.

3214.

33Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują – ieškinį tenkino, išsprendė ginčą iš esmės ir pripažino, kad atsakovo reikalavimas dėl įsigyto daikto kokybės nepagrįstas, perskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3415.

35Kolegija nurodė, kad šalys susitarė dėl nestandartinių matmenų sofos pirkimo; atsakovas standartinių matmenų sofą apžiūrėjo prekybos salone; sutartyje-užsakyme nurodyta gobeleno spalva ir rūšis, tačiau nėra aprašytos perkamo daikto savybės (konkretūs matmenys, sofos minkštumas (kietumas); priimdamas prekę, atsakovas pretenzijų dėl daikto kokybės nereiškė.

3616.

37Ieškovė VVTAT 2017 m. rugsėjo 11 d. pateikė priedus, sudarančius sofos gamybos technologinę kortelę, bei sofos gamybai panaudotos pagrindinės minkštinamosios medžiagos – porolono (poliuretano putų) – gamintojos bendrovės „Eurofoam Polska Sp.z.o.o.“ (Lenkija) kokybės sertifikatus bei specifikacijų aprašus. Nagrinėjamu atveju porolono kietumas yra 38 kg/kub. m ir priskiriamas kietam porolono tipui, tinkamam matracams (rėminis čiužinys, aptrauktas lovos arba sofos rėmas su spyruoklėmis) ir čiužiniams gaminti. Nustatyta ir tai, kad poroloną ieškovė įsigijo iš UAB „Litfoam“, kuri, kaip matyti iš viešai skelbiamos informacijos, yra vienos didžiausių elastinio putų poliuretano gamintojų Europoje bendrovės „Eurofoam Polska“ atstovė Lietuvoje. Iš pateiktų gaminio brėžinių kolegija nustatė, kad sofai gaminti buvo naudojami porolonai N2538 ir N3038, atitinkantys standartinius geros kokybės rodiklius. Šių aplinkybių pagrindu kolegija priėjo prie išvados, kad atsakovui buvo pagaminta ir parduota tinkamos kokybės prekė. Tokią išvadą padarė ir VVTAT, išnagrinėjusi atsakovo prašymą.

3817.

39Kadangi ieškovė prašė skirti ekspertizę, o atsakovas tam prieštaravo, tai kolegija sprendė, kad atsakovas pripažino aplinkybę, jog jis įsigijo tinkamos kokybės prekę, atitinkančią įprastus tokiems gaminiams keliamus kokybės reikalavimus, kuri gali būti naudojama pagal tiesioginę paskirtį.

4018.

41VVTAT konstatavo, kad prekė neatitinka vartotojo poreikių ir lūkesčių patogumo atžvilgiu. Tačiau atsakovas turėjo teisę prekės nepriimti, jei ji neatitiko jo individualių poreikių, ir reikalauti ją pakeisti. Per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.362 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą dėl įgytos prekės kokybės atsakovas nereiškė pretenzijų.

4219.

43Kolegija, įvertinusi tai, kad sofa pagaminta pagal individualų atsakovo pageidavimą, nestandartinių matmenų, pati prekė atitinka kokybės reikalavimus, atsakovas nereiškė reikalavimo pakeisti prekę ar ją grąžinti, taip pat tai, kad pardavėja nesutinka pakeisti tinkamos kokybės prekės, padarė išvadą, kad vartotojo pasirinktas teisių gynimo būdas nėra proporcingas jo teisės įgijus tinkamos kokybės daiktą gynimui.

4420.

45Kolegija pažymėjo ir tai, kad, išsprendus ginčą iš esmės, VVTAT 2017 m. vasario 1 d. nutarimo pagrindu atsakovas neįgijo ir neįgis teisių ar pareigų, kylančių iš sofos pirkimo–pardavimo sutarties.

46III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4721.

48Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą, priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4921.1.

50Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas nepasinaudojo CK 6.362 straipsnio 1 dalyje nustatytu reikalavimu prekę pakeisti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas kreipėsi į ieškovę įstatyme nustatytu terminu (sofas pristatyta atsakovui 2017 m. birželio 22 d., o į ieškovę jis kreipėsi 2018 m. birželio 30 d., baldų salono darbuotoja pretenziją užregistravo, 2018 m. liepos 3 d. ieškovė gavo pretenziją iš baldų salono ir telefonu informavo atsakovą, kad sofa yra tinkamos kokybės ir kad ieškovė pretenzijos netenkins; 2018 m. liepos 9 d. atsakovas elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovę, prašydamas suformuluoti raštišką atsakymą). Be to, ieškovė šio termino neginčijo. Atkreiptas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nurodė, jog atsakovas kreipėsi į ieškovę 2017 m. liepos 9 d.

5121.2.

52Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino ir savaip interpretavo VVTAT išvadą. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad VVTAT nurodė, jog atsakovui buvo pagaminta ir parduota tinkamos kokybės sofa. Tačiau VVTAT 2017 m. lapkričio 21 d. nutarime nurodyta, kad ji neturi galimybių nustatyti, ar pagamintos sofos kietumas atitinka ekspozicijos salėje esančios sofos porolono kietumą, todėl siūlė šalims kreiptis į laboratoriją šiam klausimui išsiaiškinti; patikslintame patikrinimo akte padaryta pagrįsta prielaida, kad vartotojo įsigytos sofos porolonas yra žymiai kietesnis ir neatitinka ekspozicijoje esančios sofos porolono savybių, todėl VVTAT nusprendė, kad atsakovas įsigijo netinkamos kokybės sofą.

5321.3.

54Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovas prieštaravo prašymui skirti ekspertizę, taigi jis iš esmės pripažino aplinkybę, jog įsigijo tinkamos kokybės prekę, gali naudoti ją pagal tiesioginę paskirtį, jos kokybė nepaneigta. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad ekspertizės skyrimas netikslingas, nes VšĮ „Furnitest“, pasisakydama dėl galimybės įvertinti sofos minkštumą (kietumą), nurodė, jog ji gali palyginti tik medžiagas ir konstrukcinius sprendimus, ar sofos atitinka gaminių technologines korteles, o sofos pagrindo kietumą (minkštumą) lemia ne tik porolono tankis, bet ir pagrindo konstrukcija, gamybos technologijos ypatumai ir kt. Dėl to paskirta ekspertizė nebūtų atsakiusi į byloje kilusį klausimą, o būtų padidinusi proceso išlaidas. Be to, ekspozicijoje nebebuvo sofos, kuri turėjo būti lyginama su atsakovo įsigytąja. Taigi, apeliacinės instancijos teismas netinkamai ištyrė visas aplinkybes.

5521.4.

56Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.363 straipsnio 7 dalyje nustatytą vartotojų teisių gynimo būdą, nes padarė nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovo pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas yra neproporcingas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartotojui yra suteikiama teisė pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą, taip pat ir galimybė nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Vartotojo pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą lemia netinkama daikto kokybė ir vartotojo pasirinkimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008; 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). Vartotojas, esant pažeistoms jo teisėms, turi teisę nutraukti sutartį ir susigrąžinti visus pinigus už prekę, nepateisinusią jo lūkesčių, ir tai nebus laikoma nepagrįstu praturtėjimu.

5722.

58Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

5922.1.

60Atsakovas iškreipia VVTAT nustatytus faktus, nes tarnyba patikslintame patikrinimo akte padarė išvadą, kad pagal vartotojo užsakymą pagaminta sofa yra tinkamos kokybės, tačiau netenkina vartotojo individualių poreikių dėl patogumo; VVTAT pažymėjo, kad negali nustatyti, ar ekspozicijoje esančios sofos savybės (kietumas ar minkštumas) atitinka šias vartotojo įsigytos sofos savybes, todėl šalims buvo pasiūlyta kreiptis į laboratoriją, tačiau nė viena jų šiuo pasiūlymu nepasinaudojo.

6122.2.

62Klaidinamai nurodoma, kad VVTAT nutarime specialistai pripažino, jog skiriasi ekspozicijoje buvusios ir atsakovo įsigytos sofos savybės (minkštumas). VVTAT prielaidą, kad skiriasi sofų kietumas, padarė dėl to, kad pardavėja nepasinaudojo pasiūlymu atlikti ekspertizę ir nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių porolono atitiktį ekspozicijos salėje esančios sofos savybėms, nors siūlymas atlikti ekspertizę buvo pateiktas abiem šalims. Be to, pirkėjas turi įrodyti tai, kad daiktas turi trūkumų (neatitinka sutartyje nurodytų savybių), o jei sutartyje neaptarta – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pirkėjas, teigdamas, kad daiktas kietesnis, nei jis tikėjosi, turi tai pagrįsti, nes jutiminis suvokimas yra individualus, neapibrėžtas ir pardavėjai negali būti žinomas. Jeigu teismas įpareigotų pardavėją pakeisti daiktą, neaišku, kaip užtikrinti, kad daiktas būtų norimo minkštumo. Taigi pirkėjas šiuo atveju turėjo įrodyti netinkamą daikto kokybę. Šiuo atveju pardavėja pateikė įrodymus, kokios medžiagos naudotos sofai pagaminti, teikė jų sertifikatus, gaminio korteles.

6322.3.

64VVTAT, nurodydama, kad sofos porolono tankis 30 kg/kub. m, ir darydama prielaidą dėl daikto kokybės trūkumų, prieštarauja savo pačios nustatytiems faktams (geros baldų kokybės praktikoje naudojamas porolonas, kurio tankis 25 kg/kub. m ir didesnis, nes atitinka standartinius geros kokybės rodiklius, o porolono kietumas baldų gamyboje nėra reglamentuotas). UAB „Furnitest“ atsakyme dėl ekspertizės skyrimo nurodė, kad geros baldų gamybos praktikoje porolono tankis gaminant sofas turėtų būti ne mažesnis kaip 30 kg/kub. m. Taigi byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad sofa netinkamos kokybės. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus dėl daikto kokybės.

6522.4.

66Pažymėta, kad būtent ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama skirti ekspertizę, šį prašymą palaikė ir trečiajame parengiamajame posėdyje. Būtent atsakovas 2018 m. gegužės 13 d. pareiškimu prašė teismo neskirti ekspertizės. Teismas 2018 m. birželio 7 d. nutartimi įpareigojo ieškovę sudaryti atsakovui galimybę apžiūrėti lyginamajam pavyzdžiui pateikiamą sofą. Priešingai nei teigia atsakovas, jis apžiūrėjo ne tik sofą iš ekspozicijos, bet ir kitą to pačio modelio sofą, buvusią salone, ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdyje patvirtino, kad jis apžiūrėjo jam pateiktą sofą, tačiau manė, kad tai ne ta pati sofa, nes ji tokia pat kieta kaip ir jo namuose; ir kita to paties modelio sofa jam pasirodė kieta. Taigi atsakovo kasacinio skundo teiginiai neatitinka nustatytųjų.

6722.5.

68CK 6.362 straipsnyje nurodoma, kad pirkėjas turi teisę per keturiolika dienų nuo ne maisto daiktų perdavimo jam, jeigu pardavėjas nėra nustatęs ilgesnio termino, pakeisti nusipirktus daiktus pirkimo ar kitoje pardavėjo nurodytoje vietoje analogiškais kitokių matmenų, formos, spalvos, modelio ar komplektiškumo daiktais. Daiktų keitimo ir grąžinimo tvarka, taip pat nekeičiamų ir negrąžinamų daiktų sąrašas nustatyti Mažmeninės prekybos taisyklėse (CK 6.362 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 patvirtintų Mažmeninės prekybos taisyklių 17.21 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu įsigyjami kokybiški baldai, vartotojo reikalavimas pakeisti nusipirktą tinkamos kokybės prekę analogiškomis prekėmis arba grąžinti sumokėtus pinigus dėl CK 6.362 straipsnyje nurodytų priežasčių gali būti tenkinamas tik tada, kai pardavėjas sutinka. Šiuo atveju dėl specifiškumo daiktas negalėjo būti grąžintas ir pakeistas be pardavėjos sutikimo, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad, neįrodęs daikto kokybės pažeidimo, atsakovas negali naudotis CK 6.363 straipsnyje suteikiamomis teisėmis pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės gynimo būdą.

69Teisėjų kolegija

konstatuoja:

70IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

71Dėl daikto kokybės atitikties vartojimo sutarties sąlygoms įrodinėjimo

7223.

73Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę, o jei sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nurodytų CK 6.327, 6.333 straipsniuose, CK 6.350–6.370 straipsniuose įtvirtintos specialiosios teisės normos dėl didesnės pirkėjo – vartotojo teisių apsaugos, nustatant papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas, pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdus, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, daikto trūkumų prezumpciją ir kt.

7424.

75Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą) (CK 6.363 straipsnio 1 dalis). Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.363 straipsnio 2 dalis). Įstatyme įtvirtinta, kad daikto savybės atitinka pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko; 4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių (CK 6.363 straipsnio 3 dalis). Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

7625.

77CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

7826.

79Kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų, turi įrodyti pirkėjas. Teismų praktikoje pažymėta, kad tokia pareiga išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 28 punktas).

8027.

81Pagal bendrąją CK 6.363 straipsnio 2 dalyje nustatytą taisyklę pardavėjas yra atsakingas už bet kokį neatitikimą, esantį prekių pateikimo metu. Atitikties sutarčiai prezumpcija gali būti nuginčijama pirkėjui pateikus neatitikimo egzistavimo įrodymų. CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatyta nuo šio principo nukrypti leidžianti taisyklė – daikto (prekės) kokybės trūkumai, paaiškėję per šešis mėnesius nuo jų perdavimo, jeigu neįrodoma kitaip, laikomi buvusiais perdavimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės, paslaugos ar jos trūkumo pobūdžiu.

8228.

83CK 6.363 straipsniu į nacionalinę teisę perkeliamos 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų (toliau – Direktyva 1999/44/EB) nuostatos. Pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką, nacionalinis teismas, taikydamas nacionalinės teisės aktus, ypač nacionalinio įstatymo, priimto konkrečiai direktyvai (-oms) įgyvendinti, nuostatas, turi pareigą jas aiškinti kuo labiau atsižvelgdamas į susijusios direktyvos tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas joje nustatytas rezultatas (šiuo klausimu žr., be kita ko, ESTT 2005 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Vasiliki Nikoloudi prieš Organismos Tilepikoinonion Ellados AE, C-196/02, 73 punktą; 2010 m. sausio 28 d. sprendimo byloje Uniplex (UK) Ltd prieš NHS Business Services Authority, C-406/08, 45, 46 punktus ir juose nurodytą šio teismo praktiką).

8429.

85Direktyvos 1999/44/EB 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta savo esme analogiška taisyklė, kad jeigu neįrodyta kitaip, bet koks neatitikimas, išaiškėjęs per šešis mėnesius nuo prekių pateikimo, laikomas egzistavusiu pateikimo metu. Šis vartotojo įrodinėjimo naštos palengvinimas pagrįstas išvada, kad tuo atveju, kai neatitikimas išaiškėja tik po prekės pateikimo, įrodymas, kad šis neatitikimas egzistavo šiuo momentu, gali tapti „neįveikiama kliūtimi vartotojui“; paprastai daug paprasčiau verslininkui įrodyti, kad neatitikimo nebuvo pateikimo momentu ir kad jis atsirado, pavyzdžiui, dėl blogo vartotojo naudojimo (žr. pasiūlymo dėl direktyvos aiškinamąjį memorandumą, COM(95) 520 galutinis, p. 13).

8630.

87ESTT, aiškindamas minėtos normos turinį, konstatavo, kad tuo atveju, kai neatitikimas išaiškėja per šešis mėnesius nuo prekės pateikimo, Direktyvos 1999/44/EB 5 straipsnio 3 dalis švelnina vartotojo įrodinėjimo naštą, nes nustatyta, kad neatitikimas egzistavo pateikimo momentu. Tačiau siekdamas pasinaudoti šiuo palengvinimu vartotojas turi įrodyti tam tikrus faktus. Pirma, vartotojas turi teigti ir įrodyti, kad parduota prekė neatitinka atitinkamos sutarties, pavyzdžiui, ji neturi joje nurodytų savybių ar netinkama įprastam šios rūšies prekių naudojimui. Vartotojas turi įrodyti tik neatitikimo egzistavimą. Jis neturi įrodyti nei jo priežasties, nei nustatyti, kad neatitikimo kilmė susijusi su pardavėju. Antra, vartotojas turi įrodyti, kad nagrinėjamas neatitikimas išaiškėjo, t. y. materialiai paaiškėjo, per šešis mėnesius nuo prekės pateikimo. Išaiškėjus šiam neatitikimui per trumpą šešių mėnesių laikotarpį, galima manyti, kad nors neatitikimas išaiškėjo prekę pateikus, pateikimo momentu jis „embriono būsenos“ jau egzistavo. Taigi, prireikus verslininkas turi pateikti įrodymų, kad neatitikimo nebuvo prekės pateikimo momentu, ir įrodyti, kad jo priežastis ar kilmė yra po šio pateikimo buvęs veikimas ar neveikimas. Jei pardavėjas negali pakankamai įrodyti, kad neatitikimo priežastis ar kilmė yra po prekės pateikimo atsiradusios aplinkybės, Direktyvos 1999/44/EB 5 straipsnio 3 dalyje suformuluota prezumpcija leidžia vartotojui pasinaudoti šioje direktyvoje įtvirtintomis teisėmis (ESTT 2015 m. birželio 4 d. sprendimas byloje Froukje Faber prieš Autobedrijf Hazet Ochten BV, C-497/13, 68–74 punktai).

8831.

89Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nei Direktyvoje 1999/44/EB, nei ją įgyvendinančiose CK nuostatose nereikalaujama, jog defektas būtų akivaizdus jau daikto perdavimo metu – pakanka, kad būtų priežastys tokiam defektui išryškėti ar atsirasti ateityje garantinio laikotarpio metu. Tai ypač aktualu kalbant apie kompleksinius ir technologiškai sudėtingesnius daiktus, kadangi jų trūkumams (kuriuos sukeliančios priežastys jau yra daikto perdavimo metu) išryškėti gali reikėti daugiau laiko, tačiau vėlesnis jų paaiškėjimas nepaneigia nei fakto, jog tai – trūkumas, nei to, kad daikto kokybė buvo netinkama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 23 punktas).

9032.

91Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys susitarė dėl nestandartinių matmenų sofos pirkimo ir pardavimo. Vartotojas siekė įsigyti būtent tokio minkštumo sofą, kokia buvo ekspozicijoje. Pardavėja, (ieškovė), priimdama užsakymą gaminti gaminį, nedetalizavo sofos gamybai naudojamo porolono. VVTAT 2017 m. rugpjūčio 29 d. apžiūros metu nustatė, kad pagal vartotojo užsakymą pagaminta sofa yra jutimiškai kietesnė, nei esanti salono ekspozicijos salėje, pagal kurios savybes (kietumą ar minkštumą) vartotojas sudarė sutartį ir užsakė sofą. VVTAT 2017 m. lapkričio 21 d. nutarime nustatė, kad ieškovės parduota sofa yra tinkamos kokybės nestandartinis gaminys, tačiau neatitinka vartotojo individualių patogumo poreikių ir lūkesčių. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pripažino įrodyta aplinkybę, kad vartotojui parduotas daiktas neturi tokių savybių kaip daiktas, kurį pardavėja pateikė kaip pavyzdį, t. y. daiktas neatitiko vartotojo pagrįstų lūkesčių.

9233.

93Pažymėtina, kad, per šešių mėnesių terminą pirkėjui pareiškus pretenziją dėl netinkamų įsigytos sofos savybių, byloje buvo pagrindas preziumuoti daikto neatitiktį toms savybėms, kurios buvo pateiktos kaip pavyzdys. Pardavėjui nepaneigus nurodytos prezumpcijos, t. y. neįrodžius priešingai, kad kokybės trūkumai neegzistavo daikto perdavimo metu (nepateikus įrodymų, pagrindžiančių, kad vartotojui pagamintoje sofoje buvo naudojamas tas pats poliuretanas, kaip ir ekspozicijoje esančioje sofoje, nenuginčijus aplinkybės, kad skiriasi atsakovui parduotos ir ekspozicijoje eksponuojamos sofos kietumas), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog daikto perdavimo momentu egzistavo daikto kokybės trūkumai, už kuriuos atsako pardavėja (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta netinkamai vertinant byloje esančius įrodymus.

94Dėl pirkėjo teisių, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, gynimo būdų

9534.

96Pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, turi teisę pasirinkti vieną iš CK 6.363 straipsnio 7 dalyje nurodytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų: reikalauti iš pardavėjo nemokamai pataisyti daiktą, pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu, atitinkamai sumažinti kainą ar vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatytas ribojimas pirkėjui nutraukti sutartį, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. Taigi teisė nutraukti sutartį siejama su sutarties pažeidimo mastu.

9735.

98Atitinkamai Direktyvos 1999/44/EB 3 straipsnyje „Vartotojo teisės“ įtvirtinta, kad, esant neatitikimui, vartotojas turi teisę į nemokamą prekių atitikties sutarčiai užtikrinimą, jas pataisant ar pakeičiant pagal šio straipsnio 3 dalį, arba teisę į atitinkamą kainos sumažinimą arba su tomis prekėmis susijusios sutarties nutraukimą pagal šio straipsnio 5 ir 6 dalis (2 dalis); vartotojas pirmiausia gali reikalauti, kad pardavėjas nemokamai pataisytų arba pakeistų prekes, nebent tai yra neįmanoma ar neproporcinga. Teisės gynimo priemonė laikoma neproporcinga, jeigu ja, palyginti su alternatyvia teisės gynimo priemone, pardavėjui nustatomos nepagrįstos išlaidos, atsižvelgiant į vertę, kurią prekės turėtų, jeigu nebūtų neatitikimo, neatitikimo reikšmingumą ir tai, ar alternatyvi teisės gynimo priemonė galėtų būti įgyvendinta nesukeliant didelių nepatogumų vartotojui. Bet koks prekių pataisymas ar pakeitimas atliekamas per protingą laiką ir nesukeliant jokių didelių nepatogumų vartotojui, atsižvelgiant į prekių pobūdį ir paskirtį, dėl kurios tos prekės vartotojui buvo reikalingos (3 dalis). Vartotojas gali reikalauti atitinkamai sumažinti kainą arba nutraukti sutartį, jeigu vartotojas neturi teisės nei į prekių pataisymą, nei į jų pakeitimą, arba pardavėjas per protingą laiką neįgyvendino teisės gynimo priemonės, arba pardavėjas neįgyvendino teisės gynimo priemonės nesukeldamas didelių nepatogumų vartotojui (5 dalis); vartotojas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu neatitikimas yra nedidelis (6 dalis).

9936.

100Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, pagal Direktyvos 1999/44/EB 3 straipsnio 2 ir 3 dalis, kai atsiranda prekės neatitiktis sutarčiai, paraleliai taikomi du netinkamos kokybės prekės atitikties sutarčiai užtikrinimo būdai – prekės pataisymas ar prekės pakeitimas. Siekiant užtikrinti abiejų sutarties šalių interesus, Direktyvoje 1999/44/EB teikiama pirmenybė sutarties vykdymui, pasinaudojant dviem pirmiausia nustatytomis teisės gynimo priemonėmis, prieš sutarties nutraukimą arba pardavimo kainos sumažinimą. Taigi pirmiausia vartotojas turi teisę reikalauti užtikrinti, kad prekė atitiktų sutartį. Jei prekės atitiktis negali būti užtikrinta, jis gali reikalauti sumažinti kainą arba atsisakyti sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019, 39 punktas).

10137.

102Teismas, konstatavęs vartotojo teisės į daikto atitiktį kokybės reikalavimams pažeidimą, sprendžia, ar vartotojo pasirinktas teisių gynimo būdas proporcingas jo teisės į tinkamos kokybės daiktą pažeidimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad tai, ar galiojančio vartotojų teisių apsaugą užtikrinančio teisinio reglamentavimo kontekste kuris nors iš pasirinktų vartotojo teisių gynimo būdų, išdėstytų CK 6.363 straipsnio 4–8 dalyse, suderinamas su proporcingumo principu, sprendžia teismas, vadovaudamasis vartotojo teisių apsaugą užtikrinančiomis teisės aktų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2013).

10338.

104Įstatyme nustatytų vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimas priklauso savo teises siekiančiam apginti vartotojui, tačiau teismas jį gali atsisakyti taikyti, kai toks teisių gynimo būdas būtų neproporcingas įvertinus abiejų ginčo šalių interesus. Tokiu atveju teismas gali pritaikyti kitą užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdą, kuris, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nepažeistų šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2014).

10539.

106Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2014 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2014 spręsdamas dėl vartotojo teisių gynimo būdų vartojimo rangos teisiniuose santykiuose, atkreipė dėmesį į tai, kad baldai vartotojui buvo pagaminti pagal individualų projektą, sumontavus nurodytas dekoratyvines dalis (pvz., raudonos spalvos stiklą), todėl atsižvelgdamas į tai, jog individualiai užsakovo parinktos detalės gali būti kliūtis parduoti pagamintus baldus kitiems pirkėjams, taip pat tai, kad sutarties nutraukimas nagrinėtu atveju nebūtų proporcingas vartotojo teisių gynimo būdas, pripažino, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes kainos sumažinimas būtų optimalus ir proporcingas alternatyvus teisių gynimo būdas.

10740.

108Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sofa buvo pagaminta pagal individualų atsakovo pageidavimą, nestandartinių matmenų. Vartotojas, spręsdamas, kad jo įsigyta sofa neatitinka to pavyzdžio, pagal kurį jis užsakė savo gaminį, kreipėsi į pardavėją, prašydamas pakeisti netinkamos kokybės (kietumo) sofą tinkamos kokybės baldu. VVTAT 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimu pripažino vartotojo atsakovo reikalavimą pagrįstu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas siekia ne grąžinti gaminį, jį tenkintų bet kuris sprendimo variantas, atmesdamas gamintojo ieškinį, iš esmės pripažino, kad vartotojo teisės pagal VVTAT taikytą teisių gynimo būdą yra apgintos tinkamai.

10941.

110ESTT praktikoje pažymėta, kad pagal Direktyvos 1999/44/EB 3 straipsnio 3 dalį sutarties neatitinkančių prekių taisymas ar keitimas turi būti atliekamas ne tik nemokamai, bet ir per protingą laiką, nesukeliant didelių nepatogumų vartotojui. Toks iš trijų dalių susidedantis reikalavimas yra Sąjungos teisės aktų leidėjo siekio užtikrinti veiksmingą vartotojo apsaugą išraiška (žr. ESTT 2008 m. balandžio 17 d. sprendimo Quelle AG prieš Bundesverband der Verbraucherzentralen und Verbraucherverbände, C-404/06, 35 punktą; 2011 m. birželio 16 d. sprendimo sujungtose bylose Weber GmbH prieš Jürgen Wittmer ir Ingrid Putz prieš Medianess Electronics GmbH, C‑65/09 ir C-87/09, 52 punktą).

11142.

112Atsižvelgdama į tai, kad ieškovui ginčijant prekės trūkumus nebuvo galimybės prekę pakeisti per protingą laiką, taip pat į tai, kad daikto pakeitimas kitu praėjus beveik dvejiems metams po jo įsigijimo neužtikrintų tinkamos vartotojo ir pardavėjo interesų pusiausvyros, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju prekės atitikties sutarčiai užtikrinimas prekę pakeičiant nėra proporcinga vartotojo teisių gynimo priemonė.

11343.

114Nutarties 38 punkte nurodyta, kad teismas gali atsisakyti taikyti vartotojo teisių gynimo būdą, jei jis būtų neproporcingas įvertinus abiejų ginčo šalių interesus. Tokiu atveju teismas gali pritaikyti kitą vartotojo teisių gynimo būdą, kuris, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nepažeistų šalių interesų pusiausvyros.

11544.

116Nesant galimybės užtikrinti, kad prekė atitiktų sutartį, vartotojas įgyja teisę reikalauti sumažinti kainą arba atsisakyti sutarties. Nagrinėjamos bylos atveju proporcingumo aspektu teismų nebuvo įvertintas kainos sumažinimas kaip alternatyvus CK 6.363 straipsnio 7 dalyje nustatytas teisių gynimo būdas. Dėl sutarties atsisakymo pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, jog nagrinėjamu atveju vartotojas kaip savo teisių gynimo būdu gali remtis teise nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus (CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punktas), tačiau, atmesdamas ieškinį, iš esmės taikytinu pripažino VVTAT taikytą vartotojo teisių gynimo būdą. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl sutarties nutraukimo kaip vieno iš vartotojo teisių gynimo būdų, atkreipia dėmesį į tai, kad CK 6.363 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtintas ribojimas, pagal kurį pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. Taigi vartotojui reikalaujant nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus vartotojo pasirinktas konstatuotas daikto trūkumas turi būti vertinamas mažareikšmiškumo aspektu. Šiuo atveju svarstant dėl tokio vartotojo gynimo būdu atsižvelgtina į tai, ar tokio būdo taikymas dvejiems metams po daikto įsigijimo užtikrintų tinkamą vartotojo ir pardavėjo interesų pusiausvyrą.

11745.

118Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, jų pagrindu padaryta išvada galėjo lemti netinkamą materialiosios teisės normos dėl vartotojo teisių gynimo būdo taikymą. Byloje konstatavus, kad pirkėjas negavo to, ko jis pagrįstai tikėjosi gauti pagal sutartį (daiktas neatitinka daikto savybių, kurias pardavėja buvo pateikusi kaip pavyzdį), ir nesant galimybės užtikrinti, kad prekė atitiktų sutartį nepažeidžiant vartotojo ir pardavėjo interesų pusiausvyros, spręstina dėl nagrinėjamos bylos atveju tinkamiausio vartotojo teisių gynimo būdo taikymo (CK 6.363 straipsnio 7 dalies 3, 4 punktai). Netinkamas normos taikymas sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui spręsti dėl pažeistų pirkėjo teisių gynimo būdo taikymo, o nustačius tam pagrindą, spręsti dėl prekės kainos sumažinimo dydžio.

119Dėl bylinėjimosi išlaidų

12046.

121Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti bylą nagrinėsiančiam apeliacinės instancijos teismui.

122Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

123Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

124Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Informacija

Turinys

Komentarai

Data 2019-07-11

Atsisiųsti DOCX

Rūšis Civilinė byla

Tipas Nutartis

Teismas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teisėjas(ai) Gražina Davidonienė

Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis

Baigtis Sprendimą ar nutartį panaikinti (visą) ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui

II III III.2 114.4

Proceso dalyviai

Išvadą duodanti institucija

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 188770044

Ieškovas

"Lauksva" 174392079

Ryšiai

Cituoja Cituojama

3K-3-256/2009

3K-7-581/2008

3K-3-247/2014

3K-3-252/2013