Visas tekstas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Naos Baltic“ ir „Naos“ SAS bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2481-580/2019 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Naos Baltic“, „Naos“ SAS ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Maxima LT“ dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo, klaidinančios reklamos ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Emironas“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Naos Baltic“ ir „Naos“ SAS prašė įpareigoti atsakovę nutraukti Lietuvos Respublikoje „Maxima“ prekybos tinkle vykdomą prekybą ieškovių prekių ženklu BIODERMA pažymėtais gaminiais ir uždrausti atsakovei tokią prekybą vykdyti ateityje, jei ji neatitiks BIODERMA prekių ženklo prekybos vietai nustatytų gamintojo reikalavimų.

72.

8Ieškovės nurodė, kad „Naos“ SAS priklauso Lietuvos Respublikoje registruotas žodinis prekių ženklas BIODERMA (reg. Nr. 69847), registracijos data 2014 m. spalio 27 d., įregistruotas Nicos klasifikacijos 3, 5 ir 44 prekių ir paslaugų klasėms, įskaitant muilą, parfumeriją, eterinius aliejus, kosmetiką, plaukų losjonus, konsultacijas kosmetikos, dermatologijos, kūno ir grožio priežiūros klausimais; Europos Sąjungos prekių ženklas BIODERMA (reg. Nr. 003136892), registracijos data 2007 m. birželio 5 d., įregistruotas Nicos klasifikacijos 3, 5 prekių klasėms; eilė kitų įvairiose pasaulio šalyse registruotų BIODERMA prekių ženklų. Pasauliniu mastu veikianti kompanija „Naos“ SAS yra vienintelis UAB „Naos Baltic“ akcininkas, šias teises perėmęs iš „Laboratoire Bioderma“ SAS, įvykus įmonių susijungimui. UAB „Naos Baltic“ yra BIODERMA produkcijos gamintojo padalinys. 2017 m. spalio 20 d. ieškovės dėl BIODERMA ženklu žymimų produktų platinimo bei intelektinės nuosavybės teisių perdavimo sudarė Tiekimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Naos Baltic“ paskirtas vieninteliu ir išimtiniu BIODERMA prekių ženklu pažymėtų produktų distributoriumi Baltijos ir Skandinavijos teritorijose, įskaitant Lietuvą; UAB „Naos Baltic“ perduotos visos „Naos“ SAS intelektinės nuosavybės teisės į nacionalinį BIODERMA prekių ženklą, įskaitant ir teisę atstovauti jo, kaip prekių ženklo savininko, teises, reiškiant reikalavimus dėl BIODERMA prekių ženklo neteisėto naudojimo minėtoje teritorijoje.

93.

10Ieškovės teigė, kad BIODERMA prekių ženklu yra žymimi ypač aukšta kokybe pasižymintys Prancūzijos kompanijos „BIODERMA Laboratoire Dermatologique“ kosmetikos produktai, skirti problemų turinčios odos priežiūrai. BIODERMA produktai kuriami pagal naujausias mokslines inovacijas ir klinikinius tyrimus, bendradarbiaujant su dermatologais. BIODERMA gamintojas dažnai skelbia mokslinių ir klinikinių tyrimų publikacijas, registruoja patentus.

114.

12BIODERMA produktais prekiaujama 90 pasaulio šalių. Prekyba vykdoma laikantis vieningos strategijos, kad produktai parduodami tik vaistinėse ir vaistinių interneto puslapiuose. Tikslas – užtikrinti, kad vartotojas įsigytų jam tinkamą produktą. Gydytojo ar vaistininko rekomendacija būtina dėl priemonių derinimo su medikamentais, kad būtų išvengta nepageidaujamų reakcijų. Vaistininkas ar dermatologinių kosmetikos priemonių konsultantas rekomenduoja dermatologinę kosmetiką pagal simptomus ir odos reakciją, ligos požymius. Parduodant produktus per internetines vaistinių svetaines, pirkėjas gali paskambinti ir gauti konsultaciją telefonu. Informacija apie produktus pateikiama ieškovių interneto puslapiuose www.bioderma.lt ir www.raustu.lt, www.aknespotas.lt, www.atopinis.lt. Ieškovės skatina konsultuotis su gydytojais dermatologais. Gaminant bei prekiaujant siekiama ypač aukštos ir inovacijomis pagrįstos kokybės bei maksimalaus vartotojų poreikių patenkinimo.

135.

14Atsakovė be ieškovių sutikimo ir žinios pradėjo reklamuoti bei „Maxima“ prekybos centruose prekiauti BIODERMA prekės ženklu pažymėtomis odos priežiūros priemonėmis. „Maximos“ reklaminiuose leidiniuose produktai pristatomi greta įprastinių kosmetikos produktų, nepasižyminčių ypatingomis savybėmis, jiems taikomos 40 proc. nuolaidos, sukuriančios įspūdį, kad produkto kaina nepagrįstai išpūsta, o ne nulemta didelės tyrimų bei inovacijų savikainos, reklamuojama ir televizijos kanalais. Ant etikečių kaip gaminio platintojas nurodyta UAB „Emironas“, kuris neturi prekių ženklų savininko suteiktos teisės platinti BIODERMA produktus Lietuvoje. Ieškovės siūlė nutraukti prekybą ir išpirkti produkcijos atsargas arba prekiauti, dalyvaujant konsultantams.

156.

16Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (toliau – Reglamentas 2017/1001) 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtinė prekių ženklo savininko teisė į prekių ženklą. PŽĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 – 4 punktai nurodo teisių gynimo būdus. Pagal PŽĮ 40 straipsnio 2 dalį prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitam asmeniui žymėti prekes, jeigu yra pagrįstų priežasčių, dėl kurių ženklo savininkas gali nesutikti su tolesniu prekių komercializavimu. Ieškovės nesutinka su produktų komercializavimu, nes „Maxima“ nėra vaistinė ir konsultantai negali suteikti informacijos, kokį produktą pasirinkti probleminės odos priežiūrai. Atsakovė neatitinka prekių ženklui keliamų aukštos komercinės etikos, aptarnavimo kokybės bei reputacijos reikalavimų. Įsigijus produktus iš platinimo teisės neturinčio šaltinio, gamintoja negali suteikti garantijų dėl kokybės. Rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2009 m. balandžio 23 d. sprendimu byloje C-59/08 „Copad“ SA prieš „Christian Dior couture“ SA. prekių ženklo reputacijai padaryta žala gali būti teisėta priežastimi, leidžiančia ženklo savininkui prieštarauti tolimesniam prabangos prekių, pateiktų į Europos ekonominės vertės rinką paties ženklo savininko ar su jo leidimu, komercializavimui.

177.

18Selektyvios distribucijos sistema yra reikšmingas BIODERMA prekių ženklo reputacijos ir vertės vartotojams elementas. Europos Sąjungoje selektyvios distribucijos grandinėje veikia apie 150 000 vaistinių, 110 000 grožio salonų, daugiau nei 17 000 prabangos prekių parduotuvių. Selektyvios distribucijos sistema apsaugo nuo savanaudiško pasinaudojimo prekių ženklo reputacija, dėl ko gamintojai nemažina investicijų į inovacijas ir kokybę. Ieškovės sudaro lygias galimybes prekiauti visoms vaistinėms, įskaitant bendrovę „Eurovaistinė“, kuri platina BIODERMA produktus. BIODERMA prekių ženklas dėl atsakovės metodų negali būti siejamas su išskirtiniu dėmesiu odos poreikiams, etiškai ir profesionaliai pateikiama informacija vartotojui bei dermatologijos mokslo inovacijomis. Tai daro žalą BIODERMA prekių ženklo reputacijai.

198.

20Ieškovės teigė, kad atsakovė atlieka klaidinančios reklamos veiksmus, uždraustus Reklamos įstatymo (toliau – RĮ) 2 straipsnio 3 dalimi, 5 straipsniu. „Maxima“ reklaminiame leidinyje „Grožio mugė“ reklamuojami keli produktai, nurodant „Norisi atrasti, bet ne ieškoti? Paįvairinti savo kasdienius kūno priežiūros ir grožio puoselėjimo ritualus dabar itin lengva – sezono naujienas pristatome vienoje vietoje“. Vienas iš reklamuojamų produktų – BIODERMA „Node K“ keratolitinis šampūnas, naudojamas susirgus psoriaze, kuris yra produktas, pasižymintis ryškiomis specifinėmis savybėmis ir skirtas probleminės odos priežiūrai. Informacija yra neišsami, nepateikiamos esminės žinios apie produktų paskirtį, reklamos vartotojas gali suvokti neteisingą reklamos teiginį, kad produktai skirti įprastam kasdieniam vartotojui ir neprobleminės odos puoselėjimui, todėl netinkamas naudojimas vartotojams gali sukelti nepageidautinas reakcijas.

219.

22Atsakovė siekia pasinaudoti ilgalaikiu ieškovių įdirbiu ir jų sukurta prekių ženklo reputacija, t. y. neadekvačiomis sąlygomis ir būdu platina išpopuliarintus produktus, gaudama komercinę naudą, tačiau menkindama prekių ženklo įvaizdį ir reputaciją bei klaidindama vartotojus dėl produktų paskirties ir vartojimo būdo. Atsakovė pažeidė Konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnio nuostatas, o jos veiksmai turėtų būti nutraukti KĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

23II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2410.

25Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovių UAB „Naos Baltic“, „Naos“ SAS atsakovės UAB „Maxima LT“ naudai po 1 843,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitoje dalyje prašymą atmetė.

2611.

27Teismas nustatė, kad ieškiniu įrodinėjama, jog turi būti taikoma teisių išsėmimo taisyklės išimtis pagal PŽĮ 19 straipsnio 2 dalį ir Reglamento 2017/1001 15 straipsnio 2 dalį. PŽĮ 19 straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, jeigu ženklo savininkas turi pagrįstų priežasčių prieštarauti, kad prekės toliau būtų komercializuojamos (naudojamos siekiant gauti pelną), ypač jeigu po jų išleidimo į rinką pasikeitė ar pablogėjo prekių būklė. Analogiškai, Reglamento 2017/1001 15 straipsnio 2 dalis nustato, jog šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, jeigu dėl pagrįstų priežasčių savininkas nesutinka su tolesniu prekių komercializavimu, ypač jeigu išleidus jas į rinką pasikeitė arba pablogėjo jų kokybė.

28Dėl teisių pasibaigimo ir išimties taikymo

2912.

30Teismas nustatė, kad atsakovė neneigia, jog prekiauja BIODERMA produkcija, tačiau laiko, kad ieškovės, kaip prekių ženklų savininkės, teisės yra pasibaigusios.

3113.

32Teismas sprendė, kad ieškovės neįrodė, jog dėl atsakovės vykdomos prekybos pablogėjo prekių kokybė, kad ieškovėms buvo pateikti vartotojų skundai ar kitu būdu buvo sužinota apie produktų kokybės pasikeitimą. Teismas vertino ieškovių pateiktus reikalavimus dėl BIODERMA produktų sandėliavimo sąlygų, taip pat pateiktas UAB „Emironas“ priklausančio krovininio automobilio fotonuotraukas, kad tokiu būdu transportuojant gali būti neužtikrinamas temperatūros režimas, ir sprendė, kad šie įrodymai parodo tik ieškovių spėliones, nes nėra žinoma kokiu tikslu buvo naudojama transporto priemonė, nenustatytas ryšys su ieškovių produktų gabenimu. Teismui byloje daugiau nebuvo teikta jokių netinkamo transportavimo ir laikymo sąlygas parodančių patikrinimo aktų. Kadangi pareiga įrodyti kokybės pablogėjimą priklauso prekių ženklų savininkui, ieškovėms neteikus nei įrodymų, nei paaiškinimų, teismas konstatavo, kad ieškovės neįrodė, jog atsakovei pradėjus prekes pardavinėti ir be ieškovių sutikimo išleidus jas į rinką, pasikeitė arba pablogėjo prekių kokybė.

33Dėl selektyvios distribucijos sistemos ir prekybos sąlygų taikymo

3414.

35Teismas sprendė, kad ieškovių pateiktas išrašas iš tinklapio www.bioderma.lt, kuriame nurodytos prekybos vietos pasaulyje, yra pakankamas įrodymas, siekiant nustatyti, jog BIODERMA produkcija prekiaujama įvairiose pasaulio šalyse.

3615.

37Teismas nustatė, kad BIODERMA produkcijos prekyba Lietuvoje organizuojama pagal Tiekimo sutartį ir susitarimą dėl patentų bei know-how sublicencijavimą. Pagal 2017 m. spalio 20 d. sudarytą susitarimą (galioja nuo 2018 m. sausio 1 d.) UAB „Naos Baltic“ perduotos „Naos“ SAS intelektinės nuosavybės teisės į nacionalinį BIODERMA prekių ženklą bei suteikta teisė platinti produktus teritorijoje. Tiekimo sutartis atitinka selektyvios distribucijos prekybos būdą. Ieškovės sutartį dėl prekių platinimo Lietuvos Respublikoje yra sudarę tik su viena įmone ir šią įmonę Tiekimo sutartimi yra paskyrę prekiauti Lietuvos Respublikos teritorijoje bei įsipareigoję teikti prekybai reikalingą informaciją. Tai, kokiu būdu ieškovė prekiauja Lietuvos Respublikoje, leidžia teigti, jog ieškovės imasi priemonių, kad prekyba prekių ženklais pažymėtais produktais ar dalis šios prekybos būtų vykdoma pagal selektyvios distribucijos sutartis. Teismas laikė, kad faktas dėl realaus selektyvios distribucijos sistemos taikymo platinamai produkcijai yra nustatytas.

3816.

39Taip pat teismas nustatė, kad atsakovė nėra Tiekimo sutarties šalis, todėl jos tiesiogiai negali liesti prekybos sąlygos, dėl kurių Tiekimo sutartimi susitarė ieškovės. Teismas sprendė, kad Tiekimo sutarties bei ieškovių taikomos produktų platinimo sistemos analizė yra svarbi tiek, kiek tokios sistemos būtinumu ir sistemoje taikomomis prekybos sąlygomis, gali būti pagrįstas išimties iš teisių išsėmimo taisyklės taikymas, kiek tai gali būti naudojama pagrįstoms priežastims patvirtinti. Tiekimo sutartyje nėra nustatyti papildomi reikalavimai, susiję su prekių platinimo sąlygomis, todėl šiuo dokumentu nustatant ieškovių norimas taikyti produkcijos platintojams prekybos sąlygas negali būti remiamasi.

4017.

41Teismas, vertindamas Tiekimo sutartį, nustatė, kad joje nėra numatytas reikalavimas prekyboje taikyti Vidaus gaires. Taip pat byloje nėra dokumento, patvirtinančio, jog UAB „Naos Baltic“ yra įsipareigojusi taikyti Vidaus gaires. Teismas, įvertino pažymą apie klientus, pirkusius BIODERMA produktus iš UAB „Naos Baltic“, ir nustatė, kad kai kurie nurodyti klientai yra žinomai veikiantys vaistinių versle (pvz., UAB „Eurovaistinės didmena“, UAB „Nemuno vaistinė“), tačiau kitų klientų ryšys su vaistinių verslu negali būti patvirtinamas (pvz., UAB „Makeup Secrets“). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad ieškovės ne visada taiko produktų pardavimo per vaistines ar su vaistininko patarimu sąlygą bei kitas Vidaus gairėse nustatytas sąlygas. Taip pat nėra duomenų, jog visi įgalioti produkcijos platintojai būtų įsipareigoję veikloje vadovautis Vidaus gairėmis.

4218.

43Teismas konstatavo, kad sprendžiant dėl specialių prekybos sąlygų taikymo reikalingumo kitiems platintojams, kurie nėra selektyvios distribucijos sistemos dalyviai, svarbu išsiaiškinti faktinę prekybos padėtį, rodančią prekių ženklų savininko pasirinkimą dėl produktų platinimo sąlygų, ir nustatyti, kokie reikalavimai realiai taikomi prekybai prekių ženklais pažymėtais produktais, kaip tai veikia produktų kokybę, kokią įtaką daro prekės ženklui.

4419.

45Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus 2019 m. vasario 7 d. išrašus iš internetinių parduotuvių www.pigu.lt, www.save24.lt, www.mini-maxi.lt, www.walmart.com, kuriuose prekiaujama BIODERMA kosmetika, nustatė, kad ieškovės realiai prekybą prekių ženklais pažymėtais produktais organizuoja ne tik per vaistines. Iki bylos išnagrinėjimo pabaigos ieškovės nesiėmė jokių veiksmų kreiptis į kompetentingas institucijas dėl prekybos legalumo ar planuoja imtis teisinių veiksmų, kad tokia prekyba minėtose interneto puslapiuose būtų nutraukta. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovės nurodo saugančios prekių ženklo reputaciją, ilgalaikis delsimas imtis veiksmų prieš galimai neteisėtą prekių platinimą teismui nebuvo suprantamas. Ieškovės prekybą per internetinę parduotuvę www.walmart.com pripažino ir teisino tuo, jog anksčiau prekyba vykdyta įsigijus prekes iš neįgaliotų tiekėjų, o dabar „Walmart“ suteikta teisė prekiauti originalia produkcija. Prekių ženklų savininkas, suteikęs teisę „Walmart“ prekiauti „BIODERMA“ produkcija, kartu sutiko su tuo, kad prekyba produktais gali būti vykdoma ir ne per vaistines. Teismas vertino, kad ieškovių argumentas dėl galimo netinkamo tiekėjo nėra pagrįstas įrodymais, kad „Walmart“ tinklui buvo tiekiami netinkamos kokybės produktai. Leidimo davimas internetinei prekybai patvirtina, kad reikalavimas dėl prekybos per vaistines nėra taikomas visiems produktų platintojams. Teismas konstatavo, kad Tiekimo sutartyje taip pat nėra nustatyta, jog UAB „Naos Baltic“ produktus gali realizuoti tik per vaistines ir vaistinių elektronines parduotuves.

46Pagrįstų priežasčių vertinimas pagal konkurencijos teisę

4720.

48Teismas sprendė, kad reiškiant prieštaravimą dėl komercializavimo ribojimo, asmuo turi įrodyti, jog jo taikoma prekių platinimo sistema, kai jis arba sudaro atskirus rašytinius susitarimus su įgaliotais prekių platintojais, arba kelia specialias platinimo sąlygas, yra pagrįsta ir teisėta. Šioje byloje ieškovės remiasi Vidaus gairėmis, tačiau jų reikalavimai gali būti taikomi bylos kontekste tik tokiu atveju, jei jie yra teisėti ir pagrįsti, taip pat ir konkurencijos teisės požiūriu.

4921.

50Teismo vertinimu, kaip pagrįstos priežastys prieštarauti tolimesniam prekių komercializavimui ir tikslo užtikrinti tam tikrą prekių platinimo būdą įgyvendinimui užtikrinti nustatytos specialios pardavimo sąlygos yra teisėtos tik tada, kai šios prekybos prekių ženklais pažymėtais produktais sąlygos atitinka Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalį ir Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį.

5122.

52Susipažinęs su ieškovių procesiniais dokumentais, teismas nenustatė aiškių ir vieningų reikalavimų, kurie turėtų būti taikomi BIODERMA prekybos vietai, ieškinyje nenurodytos sąlygos, kuriomis turi vadovautis prekybą vykdantys asmenys ir turėtų vadovautis atsakovė. Teismas darė išvadą, kad ieškovės negali reikalauti uždrausti kitiems subjektams, kaip ir atsakovei, prekiauti jų gaminamomis prekėmis, į kurias yra išsemtos prekių ženklų savininkų teisės. Prekių ženklų savininkas gali reikalauti taikyti teisių išsėmimo išimtį tik nustatydamas produktų pardavėjui tam tikras prekybos sąlygas. Prekių ženklo savininko nustatytos tam tikros prekių pardavimo sąlygos turi būti taikomos visiems galimiems platintojams vienodai. Negali būti draudžiama būti platintoju tam subjektui, kuris atitinka nustatytas specialias prekybos sąlygas. Ieškinio reikalavimas dėl visiško prekybos uždraudimo prieštarauja konkurencijos teisės normoms ir negali būti tenkinamas. Ieškinio reikalavimas nagrinėtinas, vertinant, ieškovių teisę nustatyti prekybos sąlygas atsakovei.

53Dėl sąlygų prekybai pagrįstumo

5423.

55Teismas sprendė, kad ieškovių taikomų reikalavimų prekybos vietai nustatymas glaudžiai susijęs su ieškovių taikoma selektyvios distribucijos sistema, todėl turi būti aptarta ieškovų naudojama prekių platinimo sistema.

5624.

57Teismas rėmėsi ESTT bylų Nr. C-439/09 ir Nr. C‑108/09 išaiškinimais, pagal kuriuos, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad pasirinktinio platinimo sistemoje sutarties sąlyga, kuria reikalaujama, kad kosmetikos ir kūno priežiūros produktai būtų parduodami patalpose, privalomai dalyvaujant farmacininko diplomą turinčiam asmeniui, o tai lemia draudimą šiuos produktus parduoti naudojant internetą, yra apribojimas dėl tikslo pagal šią nuostatą, jeigu individualiai ir konkrečiai išnagrinėjus šios sutarties sąlygos turinį ir tikslą bei teisinį ir ekonominį jos taikymo kontekstą paaiškėja, kad, atsižvelgiant į aptariamų produktų savybes, šios sąlygos negalima objektyviai pateisinti. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas judėjimo laisvių atžvilgiu nepritarė argumentams, susijusiems su būtinybe klientui suteikti asmenišką patarimą ir užtikrinti jo apsaugą nuo neteisingo produktų vartojimo tais atvejais, kai parduodami vaistai, kuriems nereikia gydytojo recepto, ir kontaktiniai lęšiai, siekiant pateisinti draudimą prekiauti internetu. Teismas byloje Nr. C-108/09 laikėsi pozicijos, jog draudimo vykdyti internetinę prekybą tikslas, kai internetu draudžiama parduoti kontaktinius lęšius, yra neproporcingas ir gali būti pasiekiamas mažiau ribojančiomis priemonėmis.

5825.

59Taigi teismas padarė išvadą, kad specialių prekių pardavimo reikalavimų nustatymas galimas tik tada, kai prekės pardavimas be konsultacijos ar neatitinkantis kitų specialių reikalavimų, galėtų būti žalos vartotojui atsiradimo priežastimi arba vartotojas negalėtų tinkamai pasinaudoti veiksmingomis prekių savybėmis.

6026.

61Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl daikto prigimties – prekių ženklais pažymėtos produkcijos ypatybių. Teismas nustatė, kad BIODERMA prekių ženklu žymima produkcija nėra registruojama kaip vaistai. Tai, kad ieškovių produktai nėra vaistai, procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu pripažino ir pačios ieškovės. Aplinkybę, kad BIODERMA produkcija nėra vaistai patvirtino ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vaistų paieškos sistemos išrašas, iš kurio matyti, jog nėra registruota vaistų pagal paieškos žodį „BIODERMA“. Tokių medžiagų platinimui yra nustatyta atskira registracijos ir pardavimo tvarka, o ieškovių gaminamai kosmetikai vaistams taikomi reikalavimai netaikomi.

6227.

63Teismas nevertino ieškovių pateiktų gydytojų M. B.-B. ir gydytojos O. R. paaiškinimų dėl BIODERMA prekės ženklu pažymėtos kosmetikos naudojimo, skiriant gydymą nuo odos ligų bei įsigijimo sąlygų, nes sprendė, kad gydytojos galimai yra suinteresuotos.

6428.

65Įvertinęs, kad reikalavimas klientui suteikti asmenišką patarimą ir užtikrinti kliento apsaugą nuo neteisingo produktų vartojimo, parduodant nereceptinius vaistus, yra Europos Sąjungos Teismo byloje Nr. C-108/09 pripažintas pertekliniu ir neproporcingu, tai reikalavimas suteikti asmeninį patarimą, o tuo labiau gydytojo ar farmacininko patarimą, negali būti taikomas kosmetikos prekių pardavimui.

6629.

67Teismas nustatė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. kovo mėn. rašte nurodyta, jog ribojimų BIODERMA ženklu pažymėtų kosmetikos gaminių tiekimui Lietuvos rinkai nėra, be to, ieškovės pripažino, kad jų parduodami produktai yra saugūs, neteikė duomenų, jog būtų fiksuojamos kokios nors komplikacijos dėl netinkamo produktų vartojimo. Atsižvelgęs į tai, darė išvadą, kad vartotojas ieškovių gaminamą produktą gali pirkti ne tik savo nuožiūra, bet ir pagal gydytojo patarimą, kurį jis gavo konsultacijos metu, gali pasinaudoti ankstesniu specialisto patarimu, gali pats nuspręsti dėl produkto reikalingumo.

6830.

69Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovių gaminami produktai nėra registruoti kaip vaistai, rodo, jog nėra patvirtinta, kad jie turėtų vaistų savybių. Taigi, tokioje situacijoje nėra reikalinga atskirai aptarti ieškovių produktų ypatybių. Ieškovės pačios pasirenka produktų sudėtį ir paskirtį, o nesiimdami priemonių preparatus registruoti kaip vaistus, kartu sutinka su tuo, jog produktai neturi vaistams reikalingų savybių. Teismas atskirai nevertino ieškovių nurodytos aplinkybės dėl įvairių patentų turėjimo ir medicininių tyrimų atlikimo, nes šios aplinkybės negali pakeisti produktų priskyrimo ne kosmetikos prekių kategorijai. Be to, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba 2019 m. balandžio 5 d. rašte nurodė, kad kosmetikos priemonės, kurių sudėtyje naudojamos patentuotos medžiagos, pagal sudėtį neatitinka nei vieno iš vaistinio preparato sąvokoje nurodytų kriterijų.

7031.

71Ieškovės siekia prekybos vaistinėse dėl to, kad produktai būtų parduodami gaunant farmacininko patarimą, tačiau teisės aktai nenumato, kad vaistininkas konsultuotų įsigyjant kosmetikos gaminius. Geros vaistinių praktikos nuostatuose numatyta, kad vaistinėje gyventojas turi gauti prašomą farmacinę informaciją apie registruotus Lietuvos Respublikoje vaistinius preparatus. Nei Farmacijos įstatyme, nei Geros vaistinių praktikos nuostatuose nėra kalbama apie vaistinėse vykdomą kosmetikos gaminių pardavimą, informacijos apie kosmetikos gaminius teikimą. Lietuvos Respublikoje nėra išskiriama produktų kategorija, kuri būtų vadinama dermatologine kosmetika, todėl atskiri teisės aktuose nustatyti reikalavimai tokių prekių platinimui nėra taikomi. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad reikalavimas produktus parduoti vaistinėse ar su vaistininko patarimu nereikalingas dėl parduodamo daikto prigimties ir nėra reikalinga pardavimo požiūriu.

7232.

73Teismas vertino ieškovės pateiktą Prancūzijos Respublikos Konkurencijos Tarybos 2007 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 07-D-07 dėl kosmetikos ir asmens higienos produktų platinimo praktikos. Teismas nustatė, kad šiame sprendime yra nurodyta, jog kai kurių Prancūzijoje registruotų prekių ženklų, tarp kurių yra ir prekių ženklas BIODERMA, produktai yra parduodami vaistinėse, taikant selektyvios distribucijos sistemą. Minėtame sprendime remiamasi 2003 m. ir 2005 m. duomenimis. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateikė 37 lapų sprendimą prancūzų kalba bei šio sprendimo kelių pastraipų vertimą į lietuvių kalbą. Atsižvelgęs į tai, kad procesas Lietuvos Respublikoje vyksta lietuvių kalba, o Prancūzijos Respublikos Konkurencijos Tarybos sprendimas nebuvo pateiktas visa apimtimi, teismas sprendė, kad iš pateiktos ištraukos nėra aišku, kokios aplinkybės buvo vertintos bei koks sprendimas priimtas, todėl į šį sprendimą, kaip į lyginamąjį Europos Sąjungos teisės taikymo aktą, neatsižvelgė. Be to, teismas pažymėjo, kad sprendime analizuojami duomenys, kurie gauti prieš 15 metų, yra pasenę, todėl neaktualūs.

74Dėl reputacijos

7533.

76Teismas sprendė, kad 2018 m. gegužės 21 d. „Verslo žinių“ publikacija, kurioje nurodyta, kad BIODERMA yra antroje vietoje, pagal atliktą tyrimą skaičiuojant didžiausią lojalių pirkėjų grupę, rekomendavimo indeksą ir ryškiausią pasitenkinimą prekės ženklu, nors nėra pakankama, bet patvirtina, jog BIODERMA prekės ženklas yra žinomas ir gerai vertinamas.

7734.

78Teismas, nustatęs, kad ieškovės neturi teisės reikalauti prekybą organizuoti per vaistines su farmacininko patarimu, o kitų argumentų dėl ko prekyba atsakovės parduotuvėse menkintų prekių ženklo reputaciją nepateikė, pažymėjo, kad neturi ką vertinti. Teismas sprendė, kad ieškovės nepateikė paaiškinimų kurie ir kodėl prekių ženklai žemina BIODERMA reputaciją. Byloje nėra duomenų, jog kitų prekių ženklų („Nivea“, „Dove“ ar „Margarita“) produktai yra nekokybiški, nenaudojami odos reikmėms patenkinti ar pan. Teismo vertinimu, aukštesnės reputacijos faktas savaime nėra akivaizdus, todėl turi būti įrodytas. Nėra keliamas reikalavimas BIODERMA produkcija prekiauti tik tarp kitų prekių, kurių gamintojas turi patentų, tačiau taip pat negalima spręsti, jog visuose ieškovių produktuose naudojamos patentuotos medžiagos.

7935.

80Teismas įvertino byloje pateiktus atsakovės reklaminius leidinius „Grožio mugė“, nustatė, kad greta pristatoma panaši kosmetika „Clinique“, kitų gamintojų kosmetikos priemonės, tačiau BIODERMA nurodyta pirmiau, nei kitos kosmetikos priemonės, tuo pabrėžta Prekių ženklų svarba. Taip pat 2018 m. gruodžio 11-17 d. reklaminiame leidinyje, kuriame pristatomos įvairios prekės, sudarytas pagal parduotuvės asortimentą. Teismas sprendė, kad byloje nėra pateiktas tyrimas, kuris rodytų, jog pradėjus prekiauti atsakovės parduotuvėse, sumažėjo Prekių ženklų vertinimas ar tam iškilo grėsmė. Taigi teismas nenustatė, kad atsakovė reklamuodama BIODERMA produkciją būtų pažeidusi ieškovių Prekių ženklais pažymėtų prekių reputaciją.

81Dėl nesąžiningos konkurencijos ir reklamos

8236.

83Teismas sprendė, kad nebuvo įrodyta, jog atsakovė, platindama ieškovių prekių ženklais pažymėtą produkciją, būtų atlikusi nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Teismas taip pat sprendė, kad prekių vertei nustatyti nėra pateikta pakankamų duomenų, nebuvo atlikta analizė, todėl šios aplinkybės atskirai nevertino. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog specialių prekybos sąlygų nustatymas yra pateisinamas reikalingumu tobulinti prekių gamybą ar sudaryti sąlygas vartotojams sąžiningai dalytis gaunama nauda. Nenustatęs reikalingumo taikyti išimtis iš bendro draudimo sudaryti susitarimus dėl prekybos sąlygų, ieškovių reikalavimą teismas pripažino nepagrįstu. Teismas vertino, kad galimi teisių gynimo būdai nėra susiję su ieškinyje reiškiamu reikalavimu, todėl net ir nustačius faktinį pagrindą, jis neturėtų reikšmės reikalavimo tenkinimui. Dėl šios priežasties teismas laikė netikslingu nagrinėti klaidinančios reklamos (ne)buvimo faktą.

84Dėl bylinėjimosi išlaidų

8537.

86Ieškovių prašomų bylinėjimosi išlaidų teismas nepriteisė, nes ieškinį atmetė. Atsakovė prašė priteisti 19 332,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro procesinių dokumentų rengimas, analizė, kliento konsultavimas, įrodymų rinkimas. Teismas bylą vertino kaip sudėtingą, konstatavo, kad atstovavimo pareigos atliktos kokybiškai, todėl pagrįstomis pripažino atsakovės išlaidas už atsiliepimo ir tripliko parengimą. Įvertinęs išklotinėje nurodytas paslaugas (konsultacijos, procesinių dokumentų analizė, įrodymų rinkimas), teismas sprendė, kad tai yra procesinių dokumentų rengimo elementas ir už jį atlyginimas atskirai nepriteisiamas. Teismas, remdamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.2 punktu (už atsiliepimą – 2,5), 8.3 punktu (už tripliką – 1,5), Lietuvos statistikos departamento skelbiamo 2018 m. IV ketvirčio bruto (970,30 Eur) dydžiu, sprendė, kad atsakovei iš ieškovių priteisiama 3 687,14 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Kitą prašymo dalį teismas atmetė.

87III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8838.

89Ieškovės UAB „Naos Baltic“ ir „Naos“ SAS apeliaciniu skundu prašo:

9038.1.

91panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti;

9238.2.

93priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme;

9438.3.

95prijungti prie bylos 2019 m. birželio 5 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 177-19-32 su priedais;

9638.4.

97pripažinti trečiojo asmens UAB „Emironas“ dalyvavimą byloje būtinu;

9838.5.

99bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

10039.

101Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10239.1.

103Pirmosios instancijos teismo išvados, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog visi produktų platintojai, įskaitant ir UAB „Naos Baltic“, yra įsipareigoję taikyti Vidaus gaires, kad Vidaus gairėse nurodytų reikalavimų laikymasis nėra kiekvienu atveju faktiškai užtikrinamas, kad prekyba prekių ženklų savininkui sutinkant, vykdoma ir nesilaikant Vidaus gairėse nurodytų reikalavimų, yra nepagrįstos. Vidaus gairės yra vidinis Naos dokumentas, skirtas filialams ir distributoriams / platintojams. Byloje yra pateikti duomenys, kad UAB „Naos Baltic“ yra vienintelis oficialius Naos distributorius Baltijos ir Skandinavijos šalyse. ,,Naos“ SAS yra patronuojanti bendrovė, kuri daro įtaką savo dukterinei įmonei UAB „Naos Baltic“, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad vidiniai distributoriams adresuoti aktai (Vidaus gairės) nėra privalomi UAB „Naos Baltic“ ar distributoriams.

10439.2.

105Byloje pateiktas UAB „Naos Baltic“ klientų sąrašas (kuriame įtraukta ir teismo atskirai paminėta UAB „Makeup Secrets“) nepatvirtina išvados, kad ieškovės ne visada taiko produktų pardavimo per vaistines ar su vaistininko patarimu sąlygą bei kitas Vidaus gairėse nustatytas sąlygas. Pagal Vidaus gairių 2.1 punktą prekyba vaistinėse nėra privaloma platinti BIODERMA produktus sąlyga. BIODERMA produktais galima prekiauti specializuotose farmacijos arba derma-kosmetikos prekybos vietose ar zonose. Taigi ūkio subjektas gali tapti patvirtintu selektyvios distribucijos sistemos dalyviu, jeigu jis turi specializuotą dermakosmetikos prekybos vietą ar zoną ir tenkina kitas Vidaus gairių sąlygas.

10639.3.

107Byloje nebuvo ginčo ir įrodymų, kad UAB „Makeup Secrets“ arba kiti UAB „Naos Baltic“ klientai neatitinka Vidaus gairėse nustatytų kriterijų, o skundžiamas sprendimas negali būti grindžiamas vien įmonės pavadinimo pagrindu daromomis prielaidomis. Situacija, kai BIODERMA produkcija yra platinama JAV prekybos tinklo Walmart interneto svetainėje (prekybos centruose platinimas nevykdomas), šiai bylai nėra aktuali, nes ji nesusijusi su Europos rinka, o specialus susitarimas su Walmart buvo pasiektas remiantis JAV teisiniu reglamentavimo ypatumais, JAV rinkos ir prekybos sąlygomis.

10839.4.

109Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad selektyvios distribucijos sistema yra teisėta tik tada, kai prekybos sąlygos atitinka SESV 101 straipsnio 3 dalies ir Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas akcentavo, kad BIODERMA kosmetika nėra vaistai, todėl nėra poreikio ir pagrindo ją platinti per vaistines su farmacininko patarimu, ir rėmėsi ESTT bylose Nr. C-439/09, C-108/09 pateiktais išaiškinimais, jog parduodant nereceptinius vaistus, kontaktinius lęšius bei kosmetikos prekes farmacininko konsultacija yra perteklinė ir dėl to nereikalinga. Apeliantės vertinimu, šios ESTT bylos savo faktinėmis aplinkybėmis neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, todėl negali būti precedentais, sprendžiant dėl BIODERMA selektyvios distribucijos sistemos taikymo.

11039.5.

111Aplinkybė, kad BIODERMA kosmetika nėra vaistai savaime nereiškia, kad selektyvaus platinimo sistema Vidaus gairėse nurodytomis sąlygomis negali būti taikoma. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai neanalizavo ir iš viso neatsižvelgė į BIODERMA kosmetikos gaminių pobūdį, kuris yra išskirtinis. BIODERMA kosmetikos gaminiai yra skirti probleminės odos priežiūrai, produkcija yra pažangi, paremta naujausiomis mokslinėmis inovacijomis, galiojančiais patentais, jos poveikis analizuojamas moksliniuose straipsniuose, su ja atliekami klinikiniai tyrimai, organizuojamos mokslinės konferencijos, yra rekomenduojama odos ligas gydančių gydytojų kaip odos priežiūros priemonė.

11239.6.

113Kadangi tikslinė BIODERMA rinka yra odos problemų turintys vartotojai, ieškovės siekia, kad pasirinkdami BIODERMA produktus jie turėtų galimybę gauti kvalifikuotą farmacininko patarimą. Tokiu būdu bus užtikrinta, kad vartotojui bus suteikta būtina informacija apie produktą. Sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vidutiniam vartotojui kosmetikos gaminių pasirinkimas nėra pernelyg sunkus, tačiau BIODERMA gaminiai yra specializuoti gaminiai, todėl dėl netinkamo pasirinkimo didelių odos problemų turintis vartotojas gali pabloginti savo odos būklę arba neišnaudoti visų BIODERMA gaminių galimybių ir nusivilti produktu.

11439.7.

115Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisės aktai nenumato, jog farmacininkas konsultuotų įsigyjant kosmetikos gaminius. Byloje nekilo ginčo, kad kosmetikos gaminiai yra įtraukti į vaistinių prekių grupių sąrašą ir teisėtai realizuojami vaistinėse. Prekiaudami šiais produktais, vaistinių darbuotojai privalo vadovautis bendrosiomis vartotojų aptarnavimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Be to, vaistinių darbuotojai yra sistemingai apmokomi BIODERMA organizuojamuose kursuose, todėl turi pakankamai žinių vartotojams konsultuoti.

11639.8.

117Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra argumentų, dėl ko prekyba atsakovės parduotuvėse menkintų prekių ženklo reputaciją. Atsakovė BIODERMA kosmetiką platina toje pačioje aplinkoje ir naudodama tokią pačią pardavimo strategiją, kaip ir mėsos gaminius, aliejų, įvairias bakalėjos prekės, tualetinį popierių, skalbimo miltelius ir kt. BIODERMA gaminiai yra eksponuojami ir reklamuojami greta minėtų produktų, jiems taikomos 40 proc. nuolaidos, verčiančios abejoti ieškovės patvirtintų mažmenininkų taikomos kainodaros pagrįstumu ir BIODERMA kosmetikos gaminių verte. Atsakovės reklaminiuose leidiniuose skleidžiama klaidinanti BIODERMA produktų reklama, nurodant, kad BIODERMA produktai yra grožio ritualų paįvairinimui skirtos priemonės.

11839.9.

119Ieškovės atliko tyrimą (967 lojalių vartotojų nuomonės apklausa ir 36 gydytojų apklausa), kurį pateikė į bylą, ir jo duomenimis 60 proc. vartotojų ir 86 proc. gydytojų mano, kad prekyba BIODERMA maisto prekių parduotuvėse / mažmeninės prekybos tinkluose daro neigiamą įtaką prekės ženklui. Šio tyrimo duomenys teismo protokoline nutartimi nebuvo prijungti prie bylos medžiagos, nes dokumentai turėjo būti pateikti iki skyrimo nagrinėti bylą teismo posėdyje. Teismas nepaisė to, kad prašomas prijungti įrodymas buvo gautas tik 2019 m. birželio 5 d. ir teismui pateiktas nedelsiant.

12039.10.

121Aplinkybės, susijusios su prekės ženklo reputacijos pablogėjimu, produktų įvaizdžio menkinimu, vartotojų lūkesčių bei pasitenkinimo smukdymu, atskirais atvejais, galimu neigiamu poveikiu vartotojų odos būklei, turi būti vertinamos kaip pakankama priežastis ieškovėms prieštarauti tolimesniam BIODERMA komercializavimui atsakovės prekybos tinkle.

12239.11.

123Ieškovės neturėjo galimybės pateikti išsamesnių įrodymų, susijusių su atsakovės platinamų BIODERMA gaminių kokybe, nes tokios galimybės nesudarė pirmosios instancijos teismas. Ieškovės byloje pateikė įrodymus, kad kokybės išsaugojimo tikslais BIODERMA produktai privalo būti laikomi nuo 15°C iki 25°C sąlygomis, saugomi nuo šalčio ir karščio transportavimo metu. Taip pat kyla abejonių dėl trečiojo asmens UAB „Emironas“ užtikrinamų transportavimo ir sandėliavimo sąlygų. Ieškovėms nėra žinomi UAB „Emironas“ veikimo principai, informacijos apie trečiąjį asmenį iš viso nėra internete, todėl ieškovės neturėjo galimybės suformuluoti informacijos surinkimą užtikrinančių prašymų dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo iš trečiojo asmens. Trečiasis asmuo apie bylos nagrinėjimą buvo tinkamai informuojamas, tačiau byloje iš viso nedalyvavo, jokių procesinių dokumentų neteikė. Norėdamos išsiaiškinti trečiojo asmens veikimo aplinkybes, ieškovės byloje teikė prašymą dėl trečiojo asmens dalyvavimo pripažinimo teismo posėdyje būtinu, tačiau šis prašymas buvo atmestas, nurodant reikšmingas aplinkybes įrodinėti rašytiniais įrodymais.

12439.12.

125BIODERMA kosmetikos gaminių gamintojui yra privalu vykdyti savo, kaip atsakingo asmens, prisiimtas prievoles dėl atsakovės platinamų gaminių, tačiau atsakovei produktus platinant pažeidžiant selektyvios distribucijos sistemos reikalavimus, gamintojas ir ieškovės nebegali nustatyti, per kokius perpardavėjus ir kokiomis sąlygomis produktas keliavo iki galutinio vartotojo, ir ar jis atitinka BIODERMA kosmetikos gaminiams keliamus kokybės reikalavimus. Gamintojas negali daryti įtakos atsakovės bei trečiojo asmens veiksmams ženklinant produktus, nepaisant to, kad atskirų produktų ženklinimas lietuvių kalba neatitinka paties gamintojo teikiamo ženklinimo ir yra klaidinantis. Atsakovė, platindama BIODERMA gaminius, gauna komercinę naudą, pasinaudodama BIODERMA prekių ženklo populiarumu bei reputacija, nors nėra prisidėjusi prie produkcijos populiarinimo ir reputacijos kūrimo bei išlaikymo.

12639.13.

127Atsakovė nėra BIODERMOS selektyvios distribucijos sistemos dalis ir neatitinka Vidaus gairėse mažmenininkams keliamų reikalavimų. Atsakovė BIODERMA prekes įsigijo iš neįgalioto ir nepatvirtinto BIODERMA platintojo, taigi faktiškai prekių įsigijimas įvyko neatskleistam pradiniam pardavėjui, pažeidžiant BIODERMA prekių ženklo savininko atžvilgiu prisiimtus įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad iš neteisės teisė nekyla, atsakovės veikla negali būti pateisinama ir turėtų būti vertinama kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai.

12839.14.

129Atsakovė reklaminiuose leidiniuose skleidžia klaidinančią BIODERMA produktų reklamą, pažeisdama Reklamos įstatymo 5 straipsnio nuostatas, nurodydama, jog BIODERMA produktai yra grožio ritualų paįvairinimui skirtos priemonės. Minėtą reklamą iliustruojančioje nuotraukoje yra pavaizduotas BIODERMA „Nodé K“ keratolitinis šampūnas, kuris pasižymi ryškiomis specifinėmis savybėmis ir skirtas probleminės (žvynelinės pažeistos) odos priežiūrai, o jį naudojant reikalinga vadovautis gydytojo nurodymais. Tokiu būdu atsakovė iškreiptai akcentuoja BIODERMA produktų paskirtį, pažeisdama Reglamento dėl kosmetikos gaminių 20 straipsnio 1 dalį.

13039.15.

131Pirmosios instancijos teismas atsisakė nagrinėti klaidinančios reklamos (ne)buvimo faktą, motyvuodamas tuo, kad Reklamos įstatymo numatyti teisių gynimo būdai nėra susiję su ieškinio reikalavimais. Tačiau tokia teismo išvada nepagrįsta, nes ieškinio pateikimo metu galiojusioje Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 7 punkto redakcijoje kaip vienas nesąžiningos konkurencijos veiksmų atvejų buvo tiesiogiai nurodytas reklamos, kuri pagal Reklamos įstatymą laikoma klaidinančia, naudojimas. Taigi klaidinanti reklama turi būti vertinama kaip dar vienas atsakovės nesąžiningos konkurencijos veiksmų elementas.

13239.16.

133Ieškovės mano negalinčios reikšti sąlyginio reikalavimo dėl draudimo atsakovei vykdyti prekybą BIODERMA produktais, priklausomai nuo atitikimo esamoms / būsimoms selektyvios distribucijos sąlygoms. Ieškovių pareikštas reikalavimas atitinka įstatymų nuostatas. Besąlyginiai atitinkamą komercinę veiklą draudžiantys sprendimai yra priimami visose prekių ženklų bylose, nepriklausomai nuo to, kad ateityje prekių ženklo savininkas ir atsakovė gali sudaryti atitinkamus susitarimus, veikti pagal licencinę sutartį ir pan.

13439.17.

135Dėl žodinio bylos nagrinėjimo. UAB „Naos Baltic“ neturėjo galimybės pasinaudoti viena iš pagrindinių procesinių teisių būti išklausytai byloje. Prasidėjus bylos nagrinėjimui paaiškėjo, kad prokuristo A. L., kuris faktiškai atlieka UAB „Naos Baltic“ vadovo funkcijas, prokūra jau po ieškinio teismui pateikimo pasibaigė. A. L. šios aplinkybės neįvertino anksčiau, nes nebūdamas teisininkas, nesuprato, kad neterminuotos prokūros išdavimo atveju jai yra taikomas įgaliojimo bendrąsias nuostatas reglamentuojančios normos. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Naos Baltic“ vienintelis savininkas yra Prancūzijos įmonė, o vadovas – Prancūzijos pilietis, ir nesuteikė pakankamai laiko naujai prokūrai įforminti ir įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties A. L. byloje buvo apklaustas liudytoju ir neturėjo galimybės dalyvauti kaip įmonės atstovas, taigi jo teisė nevaržomai teikti išsamius paaiškinimus visais bylai reikšmingais klausimais bei užduoti klausimus kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims buvo apribota. Byloje nebuvo išklausytas trečiasis asmuo UAB „Emironas“, nors jo dalyvavimas turėjo būti pripažintas būtinu, o paaiškinimai yra reikšmingi, sprendžiant, ar nepablogėja BIODERMA produktų kokybė dėl jų transportavimo ir sandėliavimo sąlygų.

13640.

137Atsakovė UAB „Maxima LT“ atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; neprijungti ieškovių teikiamų įrodymų; neskirti žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje; nepripažinti UAB „Emironas“ dalyvavimo būtinu; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13840.1.

139Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas Tiekimo sutartį, nustatė, kad selektyvios distribucijos sistema egzistuoja tik ta apimtimi, kuria ieškovės produkcija platinama per ribotą distributorių skaičių. Tačiau teismas nekonstatavo, kad Tiekimo sutartimi distributoriams yra nustatytos selektyvios distribucijos konkrečios sąlygos ir jos neva „funkcionuoja“. Teismas nustatė, kad Tiekimo sutartis nenustato konkrečių selektyvios distribucijos platinimo sąlygų, taigi ir sąlygos dėl BIODERMA produkcijos platinimo išimtinai per vaistines.

14040.2.

141Tiekimo sutartyje nėra numatytų selektyvios distribucijos sąlygų ir reikalavimų pirkėjui / platintojui, kuriam išimtinis distributorius (UAB „Naos Baltic“) parduoda prekes. Tiekimo sutarties 5.1 punkte nustatyta, kad UAB „Naos Baltic“ galės šiuos produktus realizuoti kaip įprasta komercinėje veikloje. Taigi neįtvirtinama jokių specifinių reikalavimų platintojui. Tiekimo sutarties nuostatos nereferuoja į jokias selektyvios distribucijos sąlygas ar Vidaus gaires ir nenustato, kad, siekiant platinti BIODERMA produkciją, tai galima daryti tik per vaistines ir tik užtikrinant vaistininko medicinines konsultacijas.

14240.3.

143Ieškovės neįrodė, kad Vidaus gairės faktiškai taikomos visiems jų distributoriams, be to, patvirtino, kad sutartyse su platintojais nėra nustatomos konkrečios platinimo sąlygos dėl vaistininko konsultacijos. Vidaus gairės tėra vidinis ieškovių sudarytas bei teisės skyriaus vadovo pasirašytas dokumentas. Tai nėra sutartis tarp ieškovių ir distributorių / platintojų, be to, ir nepagrindžia aplinkybės, kad distributoriams / platintojams yra keliamos Vidaus gairėse nustatytos platinimo sąlygos.

14440.4.

145Ieškovės nepaaiškina, kodėl 2016 m. Vidaus gairės nėra minimos vėlesnėje 2017 m. Tiekimo sutartyje, jei jos yra privalomos taikyti visiems distributoriams. Aplinkybė, kad UAB „Naos Baltic“ yra pilnai kontroliuojama ,,Naos“ SAS, nepadaro Vidaus gairių privalomų dukterinei įmonei ir kitiems distributoriams / platintojams. Ieškovės yra savarankiškos įmonės, turinčios ribotą atsakomybę, kurios teises ir pareigas prisiima sutartimis, o ne vienašališkais patronuojančios kompanijos sprendimais.

14640.5.

147Ieškovės nepateikė nė vienos sutarties, sudarytos su vaistine, iš kurios matytųsi aiškūs bei specifikuoti reikalavimai, kokie specialistai privalo būti pasitelkti prekyboje, kokios konsultacijos užtikrinamos, kokios produktų laikymo sąlygos privalo būti įgyvendinamos, kad konkreti vaistinė turėtų teisę platinti BIODERMA produkciją.

14840.6.

149Visą Lietuvą apimantys BIODERMA produkcijos platinimo kanalai patvirtina, kad BIODERMA produkcijos selektyvi distribucijos sistema per vaistines nėra užtikrinama. BIODERMA produkcija Lietuvos mastu yra platinama per įvairiausias platformas, neapsiribojant tik vaistinėmis, bet taip pat per internetines platformas www.pigu.lt, www.save24.lt, www.mini-maxi.lt; didžiausius Lietuvoje kosmetikos, buitinės chemijos ir buities daiktų tinklus ,,Eurokos“ ir ,,Drogas“; ,,Circle K“ degalines. BIODERMA prekės yra platinamos ne tik per vaistines ne tik Europoje, bet ir pasauliniu mastu (JAV).

15040.7.

151Ieškovių argumentas, kad jos negali būti atsakingos už tai, kad atsiranda ūkio subjektų, bandančių apeiti selektyvios distribucijos reikalavimus, yra absurdiškas. Ieškovių deklaruojama selektyvi distribucija neegzistuoja. Atsakovės minėti BIODERMA platinimo kanalai liudija, kad BIODERMA platinimas ne per vaistines yra ne kažkokia retai pasitaikanti, smulki išimtis, bet vyraujanti tendencija, patvirtinanti, kad deklaruojama selektyvi distribucija visiškai nefunkcionuoja. Ieškovių nurodymas, kad Walmart pavyzdys yra neaktualus, patvirtina ieškovių pozicijos nenuoseklumą, nes visos bylos nagrinėjimo metu ieškovės teigė, kad selektyvios distribucijos sistema yra taikoma pasauliniu mastu.

15240.8.

153Atsižvelgiant į tai, kad ieškovių deklaruojama selektyvios distribucijos sistema yra atsiradusi sutartiniu pagrindu, būtent ieškovės yra atsakingos už selektyvios distribucijos sistemos sukūrimą ir garantavimą. Minėta rinkos praktika rodo, kad ieškovės tokios sistemos nesukūrė, be to, nesiėmė efektyvių gynybos priemonių jai apginti. Vien tik ieškinio atsakovei pareiškimas, kai BIODERMA produkcija ne per vaistines yra platinama plačiu mastu, negali būti vertinamas kaip pakankama gynybos priemonė, nes ji nukreipta tik prieš atsakovę ir neturi prejudicinės galios kitiems platintojams.

15440.9.

155Ieškovės neįrodė, kad farmacininko konsultacija visada yra suteikiama vaistinėse ar kituose platinimo kanaluose. Atsakovė, platindama BIODERMA produkciją Maxima prekybos centre be vaistininko konsultacijos, nepažeidžia produktų kokybės ar vartotojo teisės įsigyti jam tinkamą produktą, lyginant su vaistinėmis. Tokios konsultacijos nėra būtinos, be to, vaistininko konsultacijos nėra visuomet užtikrinamos net ir vaistinėse. BIODERMA produkcijos platinimas per atsakovės tinklus yra atliekamas lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir per vaistines, ir dėl to nenukenčia produkto savybės. Vaistininkai nekonsultuoja dėl kosmetikos gaminių, todėl visi ieškovių argumentai apie vaistinėse suteikiamą vaistininko konsultaciją yra spekuliatyvūs. Vaistinėse vaistininkai teikia išimtinai tik farmacines paslaugas.

15640.10.

157Ieškovių samdomi konsultantai neturi farmacinio išsilavinimo. Liudytoja V. S. patvirtino, kad konsultantai neišklauso kompleksinio mokymų kurso, kuriais jie būtų apmokomi apie visą BIODERMA produkcijos asortimentą. Tai patvirtina, kad vaistinėse vartotojams nėra suteikiama kvalifikuota konsultacija. Vaistinėse teikiamos konsultacijos apie kosmetikos gaminius yra ribotos savo informacine prasme ir skirtos marketingo tikslams pasiekti. Minėtas konsultacijas teikia ne vaistininkai, bet konsultantai. Savo ruožtu vaistinėse dirbančiam konsultantui net nėra keliami kvalifikaciniai ar konkretaus išsilavinimo (farmacinio) reikalavimai. Be to, liudytoja patvirtino, kad konsultantų yra mažiau nei platinimo vietų. Taigi konsultantų pagalba vaistinėse nėra visada garantuojama. Liudytoja taip pat nurodė, kad vaistinių tinkluose apmokytų konsultantų yra ženkliai mažiau nei platinimo vietų (platinimo vietų yra apie 800, tuo tarpu konsultantų yra tik apie 200 / 500). Taigi, konsultantų pagalba, įsigyjant BIODERMA produkciją, nėra visuomet garantuojama net ir vaistinėse. Be to, pačios ieškovės pripažino, jog vaistininko konsultacija nebūtina, kai pateikė BIODERMA produkto parinkimo testą internete.

15840.11.

159Tam, kad atsirastų prievolė prekiauti gaminiu vaistinėse, toks gaminys turi būti registruotas kaip vaistinis preparatas. Tarp šalių nėra ginčo, kad BIODERMA produktai nėra vaistiniai preparatai, todėl prekyba jais yra galima ne tik vaistinėje, bet ir kokioje mažmeninės prekybos vietoje. Be to, nuo šių metų kiekviena parduotuvė, neturėdama vaistinės statuso, gali platinti tam tikrą sąrašą vaistų ir šiam platinimui nereikia turėti vaistininko ar specialių žinių turinčio konsultanto. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl toks reikalavimas yra būtinas platinant įprastą BIODERMA kosmetiką. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras taip pat patvirtino, kad BIODERMA produkcijai nėra numatyti jokie platinimo apribojimai ar įpareigojimai teikti konsultacijas.

16040.12.

161Byloje taip pat nėra įrodyta, kad atsakovė netinkamai laiko BIODERMA prekes. BIODERMA kosmetika yra laikoma tinkamomis sąlygomis, kurios tenkina ieškovių nurodomą temperatūros amplitudę (15-25?C). Atsakovė privalo laikytis Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, remiantis kuria minimali temperatūra patalpose negali būti žemesnė nei 18 laipsnių. Tai reiškia, kad nepaisant to, jog kitų gamintojų kosmetika gali būti laikoma ir žemesnėje, t. y. ir 0-5?C temperatūroje, atsakovė negali palaikyti jos tokios žemos, nes jai galioja kiti reikalavimai, kurių ji griežtai laikosi. Ieškovės nepateikė įrodymų, kad temperatūra atsakovės prekybos centruose netenkina 15-25?C amplitudės sąlygų.

16240.13.

163Ieškovės neįrodė, kad atsakovės platinama produkcija buvo netinkamai gabenta. Ieškovės nepateikė informacijos, kokiomis ypatingomis transporto priemonėmis jos pačios žiemą gabena produkciją į Lietuvą. Ieškovių teiktame rašte, kuris tariamai detalizuoja BIODERMA produkcijos laikymo / gabenimo sąlygas, nėra duodama specifikacijų dėl šių prekių gabenimo temperatūrinių sąlygų.

16440.14.

165Byloje nėra įrodymų, kad atsakovei prekiaujant ieškovių prekėmis, jų kokybė skirtųsi nuo tų prekių, kuriomis prekiaujama vaistinėje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės neįrodė, jog atsakovė savo veiksmais pablogino BIODERMA prekių kokybę, todėl prekių kokybės tariamas pablogėjimas nesudaro pagrindo taikyti teisių išsėmimo taisyklės išimties.

16640.15.

167Pirmosios instancijos teismas tinkamai rėmėsi ESTT praktika, pagal kurią nustatė, kad dėl produkto pobūdžio reikalavimas užtikrinti konsultaciją, perkant kosmetikos priemonę, yra perteklinis ir neproporcingas.

16840.16.

169Remiantis norminiu reguliavimu neegzistuoja gydomųjų savybių turinti dermatologinė kosmetika. Apeliaciniame skunde BIODERMA kosmetika įvardina kaip specializuota dermatologinė kosmetika, skirta probleminės odos priežiūrai, kas neva pagrindžia ir selektyviosios distribucijos būtinybę. Gaminys, kuris yra vartojamas išoriškai ant žmogaus kūno, gali būti arba vaistas, arba kosmetikos gaminys. Neegzistuoja tarpinė grandis, kaip ir neegzistuoja dermatologinė kosmetika, ar kosmetika, kuri turi gydomųjų savybių. Yra tik viena kosmetikos rūšis – kosmetika. Tiek Europos Sąjungos Vaistų direktyva, tiek ją įgyvendinantis Lietuvos Farmacijos įstatymas kaip išskirtinį vaistų bruožą išskiria gydomąsias savybes. Atsižvelgiant į Kosmetikos reglamente pateikiamą kosmetikos gaminio sąvoką, matyti aiškus skirtumas tarp kosmetikos gaminių ir vaistų – kosmetikos gaminiai neturi ir negali turėti gydomųjų savybių. Vienas produktas negali būti tuo pačiu metu laikomas kosmetikos gaminiu ir turėti gydomųjų savybių.

17040.17.

171Tarp šalių nėra ginčo, kad BIODERMA produkcija nėra vaistai. BIODERMA produkcija yra kosmetika, bet ne vaistai. Šią aplinkybę patvirtina išrašas iš oficialaus VVKT internetinio puslapio, kuriame nėra informacijos apie tai, kad bent vienas BIODERMA produktas būtų registruotas kaip vaistas. NVSC pavirtino, kad BIODERMA produkcijai nėra keliami papildomi platinimo reikalavimai ir gydomųjų savybių neturi ir pagal norminį reguliavimą net negali turėti. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir VVKT.

17240.18.

173Aplinkybė, kad BIODERMA gamintojas turi saugomus patentus ar aktyviai dalyvauja akademinėje veikloje, savaime neįrodo šios produkcijos gydomųjų ar kitų specifinių savybių, kurios lemtų būtinybę ja prekiauti tik vaistinėse. Aktyvi mokslinė veikla, atliekami tyrimai, skelbiami moksliniai straipsniai yra įprasti kosmetikos pramonėje ir visi didieji gamintojai, kurie gamina ir tiekia įprastą kosmetiką, tai daro. Ieškovių patentai šiuo požiūriu nėra niekuo ypatingi ar sukuriantys pareigą trečiajai šaliai platinti šiuos produktus selektyvios distribucijos sąlygomis. Kaip pavyzdys, kiti kosmetikos gamintojai (pvz., L’Oreal), kurie irgi turi galiojančių patentų, tačiau jų kosmetika nėra laikoma gydomąja ar prabangos preke, ir taip pat yra pardavinėjama atsakovės prekybos centre Maxima.

17440.19.

175Ieškovės teikiamomis gydytojų (M. B.-B. ir O. R.) išvadomis negalima remtis byloje, nes išvados nėra objektyvios ir prieštarauja teisės aktams. Pagal Lietuvoje ir Europos Sąjungoje galiojantį reguliavimą – gydo tik vaistai, o tai reiškia, kad kosmetika negali turėti jokių gydomųjų savybių. Taigi, gydytojų išvados prieštarauja norminiam reguliavimui. Remiantis vieša informacija, abi gydytojos yra glaudžiai susijusios su ieškovėmis, jas sieja ilgalaikiai, tęstiniai santykiai.

17640.20.

177Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad BIODERMA prekių ženklo reputacija nėra aukštesnė nei kitų atsakovės tinkle platinamų prekių ženklų – „Nivea“, „Dove“ ar „Margarita“ – prekių ženklų reputacija. Atsakovė niekaip negali menkinti BIODERMA prekių ženklo reputacijos, šia produkcija prekiaudama kartu su kitais tokios pat reputacijos prekių ženklais.

17840.21.

179Ieškovių byloje pateikti vieši straipsniai liudija, jog prekių ženklu BIODERMA ženklinama produkcija nėra labiau išskirtinė savo žinomumu nei kiti atsakovės prekybos centre parduodami kasdieniai produktai. Minėtuose straipsniuose, kurie turėtų pagrįsti BIODERMA prekių ženklo gerą reputaciją, su BIODERMA prekių ženklu minimi ir kiti prekių ženklai, kaip „Džiugas“, „Borjomi“, „Auga“. Šiais ženklais paženklintos prekės irgi yra parduodamos atsakovės prekybos centre. Be to, būtent išvardintiems prekių ženklams yra skiriamas visas dėmesys straipsnyje, o apie BIODERMA yra užsimenama tik epizodiškai, pateikiant rinkos foną.

18040.22.

181Aplinkybė, kad BIODERMA gamintojas turi saugomus patentus, aktyviai dalyvauja akademinėje veikloje, neįrodo prekių ženklo žinomumo atitinkamoje visuomenėje bei prekių ženklo reputacijos turėjimo. BIODERMA produkcijos naudotojas yra ne dermatologijos srities specialistas, bet plačioji visuomenė. Atitinkamai, tiek prekių ženklo žinomumas, tiek jo reputacijos turėjimas privalo būti vertinamas šioje plačiosios visuomenės dalyje. Eilinis vartotojas akademinėje veikloje nedalyvauja, todėl su BIODERMA prekių ženklu nesusiduria. Lygiai taip pat retas eilinis vartotojas suvokia patento sampratą bei jo svarbą. BIODERMA produkcijos platinimo kanalai yra įprastiniai bei neapsiriboja vaistinėmis, per juos BIODERMA prekės yra platinamos su kitais buities reikmenimis. Todėl atsakovės atliekamas platinimas nesiskiria nuo kitų subjektų rinkoje atliekamo platinimo ir tai paneigia spekuliacijas apie selektyvios distribucijos būdu sukurtą BIODERMA prekių ženklo reputaciją ar jai daromą žalą.

18240.23.

183Ieškovių teikiamas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali būti prijungiamas prie bylos medžiagos ir nepatvirtina, kad atsakovė savo veiksmais pablogino BIODERMA prekių ženklo reputaciją. Apklausa atlikta ne rinkos tyrimuose besispecializuojančios įmonės, o pačių ieškovių, todėl apklausa šališka, nereprezentatyvi ir atlikta, vadovaujantis neatskleistais kriterijais, principais. Apklaustiesiems suformuoti klausimai yra tendencingi. Apklaustieji išreiškė tik savo nuomonę klausimais, kuriais jie neturi informacijos ar reikiamų žinių. Apklausos duomenys patvirtina, kad vartotojai BIODERMA kosmetiką naudoja ne ligoms gydyti ir ją priskiria masinei kosmetikai. Apklausos rezultatai yra nepatikimi.

18440.24.

185Ieškovių teisės atsakovės platinamos produkcijos atžvilgiu yra pasibaigusios ir neegzistuoja teisių išsėmimo taisyklės išimties taikymo pagrindas. Atsakovė teisėtai platina BIODERMA prekes, todėl negali būti konstatuojami nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Atsakovė ieškovių žymens nenaudoja savavališkai. BIODERMA produktų prieinamumas per daugybę mažmeninės prekybos kanalų įrodo, kad atsakovė neatlieka veiksmų, kurie prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnis). Aplinkybė, jog BIODERMA originalius produktus galima įsigyti įprastose buities prekių ir internetinėse parduotuvėse, parodo, kad yra susiklosčiusi sąžininga verslo praktika ir vartotojams tokie platinimo kanalai yra įprasti.

18640.25.

187Atsakovė neskleidė klaidinančios reklamos, todėl neatliko nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Atsakovė, teikdama informaciją, laikosi Kosmetikos reglamento nuostatų, o reklamuodama kosmetikos gaminį, vartotojams komunikuoja kosmetikos savybes, kurias šis gaminys turi, ir nekalba apie gydomąsias savybes, kadangi kosmetikos gaminys gydomųjų savybių turėti negali.

18840.26.

189Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad ieškovės nei ieškinyje, nei dublike nebuvo aiškiai vieningai nurodžiusios, kokie reikalavimai turi būti keliami prekybos vietai. Ieškovės negali reikalauti uždrausti kitiems subjektams prekiauti jų gaminamomis prekėmis, į kurias yra išsemtos prekių ženklų savininkų teisės. Prekių ženklų savininkas gali reikalauti taikyti teisių išsėmimo išimtį, tik nustatydamas produktų pardavėjui tam tikras prekybos sąlygas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl visiško prekybos uždraudimo prieštarauja konkurencijos teisės normoms, todėl negali būti tenkinamas.

19040.27.

191Ieškovės remiasi Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, 19 straipsniu bei 70 straipsnio 1 dalies 2-3 punktais, kurie numato prekių ženklo savininko teises uždrausti jo teises pažeidžiantį prekių ženklo naudojimą. Ieškovės tik referuoja į straipsniuose vartojamą sąvoką „drausti“, kas pagal juos yra pakankama konstatuoti, kad ieškovės turi teisę apskritai uždrausti atsakovei prekiauti BIODERMA produkcija. Tačiau minėti Prekių ženklų įstatymo straipsniai suteikia apsaugą tik nuo tų veiksmų, kuriais prekių ženklų savininkui yra daroma arba gali atsirasti žala. Vadinasi, apsauga nėra absoliuti ir yra taikoma tik tų veiksmų atžvilgiu, kurie yra pažeidžiantys ar potencialiai pažeidžiantys prekių ženklų savininko teises. Atitinkamai, prekių ženklų savininkas gali reikalauti uždrausti tik tokius veiksmus, kurie pažeidžia jo teises.

19240.28.

193Ieškovių argumentas, kad jos negali reikalauti sąlyginio sprendimo priėmimo, yra teisiškai nesusijęs. Ieškovės prašė įpareigoti atsakovę nutraukti Lietuvos Respublikoje Maxima prekybos tinkle vykdomą prekybą prekių ženklu BIODERMA pažymėtais gaminiais bei uždrausti tokią prekybą vykdyti ateityje, jei ji neatitiks BIODERMA prekių ženklo prekybos vietai nustatytų gamintojo reikalavimų. Toks reikalavimas buvo sąlyginis, todėl ieškovės atsisakė antrosios reikalavimo dalies. Visgi ieškovės savo reikalavimą privalėjo tikslinti, nurodydamos kokiomis konkrečiomis sąlygomis privalo būti uždrausta BIODERMA produkcijos prekyba – tą buvo galima padaryti be jokios sąlygos į reikalavimą įtraukimo.

19440.29.

195Dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Ieškovės buvo atstovaujamos advokato, pats A. L. dalyvavo visuose teismo posėdžio ne liudytojo statusu, todėl ieškovių teisė būti išklausytoms nebuvo suvaržyta. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės buvo atstovaujamos profesionalaus teisininko, per kurį turėjo teisę teikti paaiškinimus bei užduoti klausimus. Byloje esminę reikšmę sudarė teisės, o ne fakto klausimai. Ieškovės nepaaiškina, kokia apimtimi, kokių aplinkybių atžvilgiu A. L. buvo suvaržyta teisė teikti paaiškinimus. A. L. visą bylos nagrinėjimą iš esmės sėdėjo greta advokato, advokatas su juo tarėsi dėl bylai aktualių klausimų ir paaiškinimų, netgi pats teismas uždavė A. L. klausimus, į kuriuos jis atsakė. Taigi A. L. nebuvo suvaržyta procesinė teisė dalyvauti bylos nagrinėjime. Rizika, kad ieškovės nepristatė tinkamai įformintų atstovavimo dokumentų, tenka joms, nes jos yra atstovaujamos advokato.

19640.30.

197Ieškovės turėjo galimybę visus paaiškinimus iš trečiojo asmens gauti pirmosios instancijos teisme, bet dėl savo pasyvumo tokia teise nepasinaudojo. Ieškovės galėjo susirinkti visus duomenis iš UAB „Emironas“ pačios dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškovės spekuliuoja argumentu, kad UAB „Emironas“ negalėjo teikti prašymų dėl įrodymų išreikalavimo, nes trečiasis asmuo nedalyvavo bylos nagrinėjime. Ieškovės keliami klausimai yra labai konkretūs, todėl jiems atsakyti trečiajam asmeniui UAB „Emironas“ nereikėjo dalyvauti posėdžiuose. Klausimai galėjo būti užduoti raštu.

19840.31.

199Dėl naujų įrodymų. Protokolo priėmimo klausimas buvo tinkamai išspręstas pirmosios instancijos teismo ir neegzistuoja sąlygos prijungti jį apeliacinėje instancijoje. Ieškovės protokolą teikė 2019 m. birželio 5 d., t. y. bylos nagrinėjimo iš esmės išvakarėse. Teismas atsisakė jį prijungti kaip pateiktą per vėlai. Pateiktame prijungti prie bylos protokole pažymėta, kad aplinkybių konstatavimas pradėtas 2019 m. gegužės 30 d. (ketvirtadienis) ir baigtas 2019 m. birželio 3 d. (pirmadienis). Taigi apklausos įvykdymui ir konstatavimui užteko 3 darbo dienų, tačiau ieškovės nepaaiškino, kodėl dėl tokios apklausos atlikimo nebuvo kreiptasi anksčiau (prieš ieškinio pareiškimą), o 3 darbo dienų terminas nėra ilgas, kad ieškovės nebūtų spėjusios apklausos paruošti ir pateikti su procesiniais dokumentais. Ieškovės ne pirmą kartą pavėluotai teikė naujus įrodymus ir tai patvirtina jų siekį vilkinti bylos nagrinėjimą.

20041.

201Atsakovė UAB „Maxima LT“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti atsakovei UAB „Maxima LT“ visas 19 332,78 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme; taip pat priteisti apeliacinėje instancijoje jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20241.1.

203Atsakovė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria jai priteistos tik 3 687,14 Eur iš faktiškai patirtų 19 332,78 Eur bylinėjimosi išlaidos. Byla yra sudėtinga, buvo tiriami kompleksiniai, nacionalinėje teismų praktikoje visai nauji teisės klausimai, apimantys platų spektrą teisės sričių. Atsakovės atsikirtimų teisinį pagrindą sudarė argumentai, susiję su selektyvios distribucijos susitarimų galiojimu tretiesiems asmenims, išimtinių teisių į prekių ženklą išsėmimo taisyklės aiškinimu, kosmetikos ir vaistų teisinio reguliavimo atskyrimu, prekių ženklo reputacijos apsauga, nesąžininga konkurencija bei klaidinančia reklama. Byloje analizuotas tiek nacionalinis, tiek Europos Sąjungos prekių ženklų, kosmetikos gaminių platinimo, selektyvios distribucijos norminis reguliavimas, aiškinta susijusi nacionalinių teismų ir ESTT praktika.

20441.2.

205Atsakovės atstovai rinko didelės apimties įrodymus apie prekių ženklo BIODERMA naudojimą Lietuvoje ir pasauliniu mastu, buvo kreiptasi į valstybines institucijas (Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ir Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą) dėl išvados aktualiais bylai klausimais pateikimo. Taip pat buvo gilintasi į BIODERMA produkcijos (kosmetikos) savybes. Byla yra didelės apimties.

20641.3.

207Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad byla vertinama kaip sudėtinga, o atstovavimo pareigos atliktos kokybiškai. Pirmosios instancijos teismo atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas yra neproporcingai mažos.

20841.4.

209Ieškovės, būdamos juridiniais asmenimis bei veikdamos kaip privatūs verslo subjektai, prieš teikdamos ieškinį, turėjo įvertinti ir numatyti, jog pralaimėjus bylą, teks pareiga atlyginti visas laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas. Kadangi toks veiksmas susijęs su ieškovių vykdoma komercine veikla, pareikšdamos ieškinį, jos prisiėmė kitos šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo riziką, o bylinėjimosi išlaidų atlyginimas tarptautinei bendrovei nėra nepagrįstai didelė našta.

21041.5.

211Skundžiamu sprendimu buvo priteista tik 19 proc. atsakovės faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų, nors atsakovės patirtos 19 332,78 Eur išlaidos yra proporcingos ir pagrįstos. Visų bylinėjimosi išlaidų priteisimas atsakovei atitiktų reikalavimus, kad laimėjusiai šaliai sudėtingose intelektinės nuosavybės bylose privalo būti priteisiamos pagrįstos ir proporcingos išlaidos, nepaisant to, kad jos viršija nustatytus nacionalinius atstovavimo išlaidų maksimalius dydžius. Teismas pripažino, kad ieškovės pareiškė nepagrįstą ieškinį, reikalavimo pagrindo neįrodė, todėl atsakovė atsidūrė nesąžiningoje situacijoje, kai dėl ieškovių nepagrįsto kreipimosi į teismą patyrė virš 15 tūkst. Eur nuostolį.

21241.6.

213Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Rekomendacijas, o atsakovei didesnės bylinėjimosi išlaidos priklauso, net ir taikant tik Rekomendacijas. Skundžiamu sprendimu atsakovei bylinėjimosi išlaidas priteisė tik už atsiliepimo ir tripliko parengimą. Tačiau Rekomendacijų 8 punkte pateiktas platus spektras teisinių veiksmų, už kuriuos gali būti priteisiamos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos. Minėtu punktu pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ir atsakovei nepriteisė bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų rengimą (2019 m. sausio 14 d. atsiliepimas į ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones; 2019 m. vasario 1 d. atsiliepimas į ieškovių atskirąjį skundą dėl nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, rašto Nacionaliniam sveikatos centrui ir rašto Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai parengimas; 2019 m. kovo 18 d. prašymo pratęsti terminą tripliko pateikimui parengimas). Remiantis Rekomendacijų 8.2., 8.16, 8.18, 8.19 punktuose nustatytais koeficientais, atsakovei priteistina suma už atsakovės atstovo suteiktas paslaugas yra 7 771,64 Eur, tačiau teismas priteisė dvigubai mažiau – 3 687,14 Eur.

21441.7.

215Tuo atveju, jei atsakovei būtų priteista 7 771,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė būtų priversta patirti 11 561,14 Eur nuostolių. Teismų praktika negali būti formuojama taip, kad ieškovams „apsimokėtų“ kreiptis į teismą vien tik dėl to, kad ieškovai galėtų daryti spaudimą derybose su atsakovu bei padarytų finansinių nuostolių.

21642.

217Ieškovės UAB „Naos Baltic“ ir „Naos“ SAS atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

21842.1.

219Atsakovė pripažino, kad pagal Rekomendacijas maksimali galima priteisti atstovavimo išlaidų suma turėtų sudaryti ne daugiau kaip 7 771,64 Eur arba 2,5 karto mažiau nei faktiškai prašoma. Pagal atsakovės pateiktus dokumentus matyti, kad į nurodytą 7 771,64 Eur sumą įtrauktas atsiskaitymas už šias teisines paslaugas: Kliento konsultavimas bei 2019 m. sausio 14 d. atsiliepimo į ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimas – 1 300,75 Eur bei 2019 m. vasario 1 d. atsiliepimo į ieškovių atskirąjį skundą dėl nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių parengimas – 2 327,74 Eur.

22042.2.

221Be to, 2019 m. sausio 14 d. atsiliepimas į ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo parengtas ir byloje pateiktas ne atsakovę atstovaujančių advokatų, bet atsakovės darbuotojos – teisininkės V. Š.. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, jog atsakovę atstovavę advokatai būtų prisidėję prie 2019 m. sausio 14 d. atsiliepimo parengimo. Todėl prašymas atlyginti šias advokato teisinės pagalbos išlaidas yra nepagrįstas. Taip pat 2019 m. vasario 1 d. atsiliepimo į ieškovių atskirąjį skundą dėl nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinys yra iš esmės tapatus minėtam atsakovės darbuotojos parengtam 2019 m. sausio 14 d. atsiliepimui į ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl atsakovės prašymas už šio dokumento parengimą priteisti 2 327,74 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų taip pat negali būti tenkinamas.

22242.3.

223Ieškovės sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad konsultacijos, procesinių dokumentų analizė, įrodymų rinkimas yra procesinių dokumentų rengimo elementas, už kuriuos atlyginimas atskirai nepriteisiamas.

22442.4.

225Atsakovę atstovavo net trys atstovai, kai tuo tarpu dvi ieškoves (Lietuvos ir Prancūzijos juridinius asmenis) – vienas. Atsakovės procesiniai dokumentai savo apimtimi ir skaičiumi nebuvo platesni nei ieškovių procesiniai dokumentai. Ieškovių prašomos priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidos sudarė 7 503,6 Eur, t. y. buvo 2,6 karto mažesnės nei atsakovės. Teismo posėdžių metu, vienas atsakovės atstovas iš viso niekada nepasisakė; kitas atstovas pasisakė tik keletą minučių procesiniais klausimais. Atsakovės baigiamoji kalba buvo žodinė ir truko keliolika minučių, o ieškovių baigiamoji kalba buvo ir žodinė ir rašytinė, jos dėstymas užėmė beveik kelias valandas. Taigi nepagrįstas atsakovės išlaidavimas neturėtų būti toleruojamas.

22643.

227Ieškovės UAB „Naos Baltic“ ir „Naos“ SAS apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą prijungti Paryžiaus apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimo kopiją su vertimu į lietuvių kalbą.

22844.

229Atsakovė UAB „Maxima LT“ atsiliepimu į ieškovių prašymą dėl įrodymų prijungimo prašo neprijungti Paryžiaus apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimo kopijos su vertimu į lietuvių kalbą. Nurodė, kad ieškovės turėjo visas procesines teises pateikti įrodymą pirmosios instancijos teisme, tačiau savo teisėmis nepasinaudojo. Taip pat nenurodė, kodėl pastarasis įrodymas nebuvo pateiktas anksčiau ir kodėl būtinybė pateikti įrodymą iškilo būtent dabar. Ieškovių prašymo tenkinimas neatitiktų civilinio proceso principų, pažeistų šalių lygiateisiškumą, sudarytų galimybę vilkinti bylos nagrinėjimą bei piktnaudžiauti procesu.

230IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23145.

232Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

23346.

234Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovių UAB „Naos Baltic“ ir „Naos“ SAS ieškinys dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo, klaidinančios reklamos ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

235Dėl įrodymų prijungimo

23647.

237Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

23848.

239Apeliantės UAB „Naos Baltic“ ir „Naos“ SAS apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą prijungti 2019 m. birželio 5 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą

240Nr. 177-19-32 su priedais ir Paryžiaus apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimo kopiją su vertimu į lietuvių kalbą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimant galutinį procesinį sprendimą byloje, juos prijungia prie bylos ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

241Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir trečiojo asmens UAB „Emironas“ dalyvavimo byloje pripažinimo būtinu

24249.

243Apeliantės UAB „Naos Baltic“ ir „Naos“ SAS prašė apeliacinės instancijos teismo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad neturėjo galimybės pasinaudoti viena iš pagrindinių procesinių teisių būti išklausytai byloje, nes prasidėjus bylos nagrinėjimui paaiškėjo, kad prokūristo A. L., kuris faktiškai atlieka UAB „Naos Baltic“ vadovo funkcijas, prokūra jau po ieškinio teismui pateikimo pasibaigė. Taip pat byloje nebuvo išklausytas trečiasis asmuo UAB „Emironas“, nors jo dalyvavimas turėjo būti pripažintas būtinu, nes paaiškinimai yra reikšmingi, sprendžiant, ar negalėjo pablogėti BIODERMA produktų kokybė dėl jų transportavimo ir sandėliavimo sąlygų.

24450.

245CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

24651.

247Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdžiuose dalyvavo apeliančių atstovai, kuriems buvo suteikta teisė pasisakyti, be kita ko, visos bylos aplinkybės įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, šalys pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, sprendžia netenkinti apeliančių (ieškovių) prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad pasibaigė prokūristo A. L. prokūra, o jis, nebūdamas teisininku, nesuprato, kad neterminuotos prokūros išdavimo atveju jai yra taikomas įgaliojimo bendrąsias nuostatas reglamentuojančios normos, todėl neturėjo galimybės dalyvauti kaip įmonės atstovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nesudaro pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Kaip teisingai nurodė apeliantės, A. L. byloje buvo apklaustas liudytoju, taigi tokiu būdu galėjo pateikti visus, jo manymu, bylai aktualius paaiškinimus dėl ginčo esmės. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad A. L. dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, bendravo su apeliančių (ieškovių) atstovais, todėl teigti, kad procesinės ieškovės teisės dalyvauti bylos nagrinėjime, teikti paaiškinimus ginčo klausimu buvo apribota ir todėl byloje būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, nėra pagrindo.

24852.

249Atsižvelgiant į tai, kad netenkinamas prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo spręsti ir prašymo dėl trečiojo asmens UAB „Emironas“ dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu.

250Dėl ieškovių UAB „Naos Baltic“ ir „Naos“ SAS apeliacinio skundo

25153.

252Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovių ieškinį, nes ieškovės neįrodė, kad atsakovei pradėjus prekes pardavinėti ir be ieškovių sutikimo išleidus jas į rinką, pasikeitė arba pablogėjo prekių kokybė. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovė nėra Tiekimo sutarties šalis, todėl jos tiesiogiai negali liesti prekybos sąlygos, dėl kurių Tiekimo sutartimi susitarė ieškovės. Tiekimo sutartyje nėra nustatyti papildomi reikalavimai, susiję su prekių platinimo sąlygomis, todėl šiuo dokumentu nustatant ieškovių norimas taikyti produkcijos platintojams prekybos sąlygas negali būti remiamasi. Skundžiamu sprendimu teismas sprendė, kad ieškovės ne visada taiko produktų pardavimo per vaistines ar su vaistininko patarimu sąlygą bei kitas Vidaus gairėse nustatytas sąlygas. Be to, Tiekimo sutartyje taip pat nėra nustatoma, jog UAB „Naos Baltic“ produktus gali realizuoti tik per vaistines ir vaistinių elektronines parduotuves. Teismo vertinimu, ieškovės nenurodė reikalavimų, kurie turėtų būti taikomi BIODERMA prekybos vietai, kuriais turėtų vadovautis prekybą vykdantys asmenys, tarp jų ir atsakovė. Teismas darė išvadą, kad ieškovės negali reikalauti uždrausti kitiems subjektams prekiauti jų gaminamomis prekėmis, į kurias yra išsemtos prekių ženklų savininkų teisės. Pasak teismo, ieškinio reikalavimas dėl visiško prekybos uždraudimo prieštarauja konkurencijos teisės normoms, todėl negali būti tenkinamas. Be to, teismas konstatavo, kad BIODERMA prekių ženklu žymima produkcija nėra registruota kaip vaistai (šios aplinkybės neginčijo ir ieškovės), taigi ji neturi vaistų savybių, o vartotojas ieškovių gaminamą produktą gali pirkti savo nuožiūra. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, jog vaistininkas konsultuotų įsigyjant kosmetikos gaminius, todėl ieškovių siekis savo produkciją platinti vaistinėse gaunant farmacininko patarimą yra perteklinis ir neproporcingas. Skundžiamu sprendimu nenustatyta dėl ko prekyba atsakovės parduotuvėse menkintų prekių ženklo reputaciją. Be to, byloje neįrodyta, kad pradėjus prekiauti atsakovės parduotuvėse, sumažėjo prekių ženklų vertinimas ar tam iškilo grėsmė. Teismas taip pat padarė išvadą, kad nebuvo įrodyta, jog atsakovė atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, platindama ieškovių prekių ženklais pažymėtą produkciją.

25354.

254Ieškovės apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Apeliančių teigimu, Vidaus gairės yra vidinis ,,Naos“ SAS dokumentas, skirtas filialams ir distributoriams. Ūkio subjektas gali tapti patvirtintu selektyvios distribucijos sistemos dalyviu – BIODERMA mažmenininku, jeigu jis turi specializuotą dermakosmetikos prekybos vietą ar zoną ir tenkina kitas Vidaus gairių sąlygas. Aplinkybė, kad BIODERMA kosmetika nėra vaistai savaime nereiškia, kad selektyvaus platinimo sistema Vidaus gairėse nurodytomis sąlygomis negali būti taikoma. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į išskirtinį BIODERMA kosmetikos gaminių pobūdį. BIODERMA gaminiai yra specializuoti gaminiai, todėl dėl netinkamo pasirinkimo didelių odos problemų turintis vartotojas gali pabloginti savo odos būklę arba neišnaudoti visų BIODERMA gaminių galimybių ir nusivilti produktu. BIODERMA kosmetikos gaminiai yra įtraukti į vaistinių prekių grupių sąrašą, todėl teisėtai realizuojami vaistinėse. Vaistinių darbuotojai privalo vadovautis bendrosiomis vartotojų aptarnavimą reglamentuojančiomis teisės normomis ir jie yra sistemingai apmokomi BIODERMA organizuojamuose kursuose, todėl turi pakankamai žinių vartotojams konsultuoti. Atsakovė menkina ieškovių prekių ženklo reputaciją, nes BIODERMA kosmetiką platina toje pačioje aplinkoje ir naudodama tokią pačią pardavimo strategiją, kaip ir mėsos gaminius, aliejų, įvairias bakalėjos prekės, tualetinį popierių, skalbimo miltelius ir kt. BIODERMA gaminiams taikomos 40 proc. nuolaidos, verčiančios abejoti ieškovės patvirtintų mažmenininkų taikomos kainodaros pagrįstumu ir BIODERMA kosmetikos gaminių verte. Ieškovės neturėjo galimybės pateikti išsamesnių įrodymų, susijusių su atsakovės platinamų BIODERMA gaminių kokybe, nes tokias galimybes apribojo pirmosios instancijos teismas. Ieškovių teigimu, kokybės išsaugojimo tikslais BIODERMA produktai privalo būti laikomi nuo 15°C iki 25°C sąlygomis, saugomi nuo šalčio ir karščio transportavimo metu. Apeliantėms kilo abejonių dėl trečiojo asmens UAB „Emironas“ užtikrinamų transportavimo ir sandėliavimo sąlygų. Be to, atsakovė reklaminiuose leidiniuose skleidžia klaidinančią BIODERMA produktų reklamą, nurodydama, jog BIODERMA produktai yra grožio ritualų paįvairinimui skirtos priemonės (apie keratolitinį šampūną Nodé K).

25555.

256Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovių apeliacinio skundo argumentais.

25756.

258Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ženklo savininkas neturi teisės uždrausti ženklu žymėti prekių, kurios paties ženklo savininko arba jo sutikimu buvo su tuo ženklu išleistos į Europos Sąjungos rinką. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu ženklo savininkas turi pagrįstų priežasčių prieštarauti, kad prekės toliau būtų komercializuojamos (naudojamos siekiant gauti pelną), ypač jeigu po jų išleidimo į rinką pasikeitė ar pablogėjo prekių būklė (PŽĮ 19 straipsnio 2 dalis) (įstatymo redakcija galiojusi 2019 m. sausio 1 d. – 2020 m. balandžio 24 d.).

25957.

260Reglamento 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 15 straipsnyje nustatyta, kad ES prekių ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti jį naudoti prekėms, kurios pažymėtos tuo prekių ženklu paties savininko arba su jo sutikimu buvo išleistos į Europos ekonominės erdvės rinką. Šios nuostatos netaikomos, jeigu dėl pagrįstų priežasčių savininkas nesutinka su tolesniu prekių komercializavimu, ypač jeigu išleidus jas į rinką pasikeitė arba pablogėjo jų kokybė.

26158.

262Distribucijos sutartimi viena šalis – distributorius – įsipareigoja tam tikrą laiką ar neterminuotai savo vardu ir lėšomis pirkti iš kitos šalies – gamintojo (tiekėjo) – prekes (paslaugas) ir parduoti jas galutiniam vartotojui ar kitiems distributoriams bei atlikti kitus su prekių (paslaugų) perpardavimu susijusius darbus, o gamintojas (tiekėjas) įsipareigoja parduoti prekes (paslaugas) distributoriui bei atlikti kitus su prekių (paslaugų) paskirstymu susijusius darbus. Teisės doktrinoje distribucija skirstoma į išimtinę ir pasirinktinę (selektyvi). Nagrinėjamu atveju aktuali yra selektyvi distribucija, kuri reiškia, kad gamintojas (tiekėjas) įsipareigoja parduoti skirtas perparduoti prekes tik tam tikriems distributoriams, kurie atitinka gamintojo (tiekėjo) nustatytus techninius, kvalifikacinius ir kitokius kriterijus.

26359.

264Selektyvi distribucija nepažeidžia teisės aktuose numatyto konkurencijos reglamentavimo, kai: 1) selektyvios distribucijos sutartyje numatyti reikalavimai yra teisėti dėl parduodamo daikto prigimties; 2) distributorių parinkimas pagrįstas objektyviais nediskriminuojančiais standartais; 3) selektyvios distribucijos sutartyje nustatyti kriterijai yra reikalingi pardavimo požiūriu; 4) konkurencija ribojama proporcingu būdu.

26560.

266Nagrinėjamu atveju ieškovės bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad prekės buvo išleistos į Europos ekonominės erdvės rinką. Taip pat atsakovė neginčijo, kad ji prekiauja ieškovių prekių ženklu BIODERMA pažymėtomis prekėmis, tačiau teigia, jog prekių ženklo savininko (ieškovių) teisės yra pasibaigusios, todėl ieškovės neturi teisės reikalauti uždrausti prekiauti jų gaminamomis prekėmis.

26761.

268Ginčas byloje iš esmės yra dėl to, kad ieškovių teigimu, jų gaminama produkcija (kosmetika) yra skirta probleminės odos priežiūrai, pasižymi aukšta reputacija, kosmetika išskirtinė dėl atliktų mokslinių tyrimų, gali būti naudojama odos ligų gydymui, todėl gali būti pardavinėjama tik selektyvios distribucijos pagrindu, vykdant prekybą tik vaistinėse, vaistinių interneto puslapiuose arba specializuotose dermakosmetikos prekybos vietose / zonose, su galimybe gauti vaistininko konsultaciją.

26962.

270Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. spalio 20 d. tarp ieškovių UAB „Naos Baltic“ ir „Naos“ SAS buvo sudaryta Tiekimo sutartis ir susitarimas dėl patentų bei know-how sublicencijavimo. Pagal šią Tiekimo sutartį „Naos“ SAS perdavė UAB „Naos Baltic“ intelektinės nuosavybės teisės į nacionalinį BIODERMA prekių ženklą bei suteikė teisę platinti produktus teritorijoje. Pagal byloje esančias Vidaus gaires „Naos“ asocijuotoms įmonėms ir platintojams (2016 m. balandžio mėnesio redakcija) yra nustatyta, kad produktais turi būti prekiaujama pasirinktinai per patvirtintų mažmenininkų, kurie laikosi gairėse išdėstytų sąlygų, tinklą. Nustatytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad egzistuoja selektyvios distribucijos sistema platinamai BIODERMA produkcijai per ribotą platintojų skaičių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju negali būti remiamasi minėta Tiekimo sutartimi, nes ji nenustato jokių reikalavimų gamininių platinimui po to, kai ieškovių išimtinės teisės buvo išsemtos, t. y. įvertinus Tiekimo sutarties sąlygų turinį, daroma išvada, kad joje nėra numatyta reikalavimų platintojui, kuriam išimtinis distributorius parduoda prekes. Tai patvirtina Tiekimo sutarties 5.1 punktas, kuriame nurodyta, jog UAB „Naos Baltic“ produktus galės realizuoti kaip įprasta komercinėje veikloje. Todėl teigti, kad atsakovei, prekiaujančiai ieškovių produkcija prekybos centruose ,,Maxima“, privalo būti taikomos selektyvios distribucijos sąlygos platinti BIODERMA produkciją išimtinai per vaistines ar su vaistininko konsultacija, nėra pagrindo.

27163.

272Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo vadovautis ir Vidaus gairėmis, kurias cituoja ieškovės. Nors gairių 2.1 punktas nustato, kad produktais prekiaujama tik farmacijos ar dermakosmetikos prekybos vietose ar zonose, tačiau vien ši sąlyga nepatvirtina, kad visiems ieškovių produkcija platinantiems subjektams privalo būti taikomas reikalavimas platinti produkciją išimtinai per vaistines ar su vaistininko konsultacija. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, Vidaus gairės yra vidinis ieškovių veiklos dokumentas, kuris nepagrindžia, jog visiems platintojams yra keliamos Vidaus gairėse nustatytos platinimo sąlygos ir šių sąlygų realiai yra laikomasi. Ir nors ieškovės turi teisę nustatyti specialius reikalavimus jos prekių prekybos vietai ir būdui, o taip pat turi teisę, esant pagrįstoms priežastims, prieštarauti, kad prekės toliau būtų komercializuojamos, Vidaus gairės visgi tėra vidinis dokumentas, kuris nėra prieinamas platintojams, su kuriais ieškovės nėra sudariusios distribucijos sutarčių. Taip pat šioje vietoje pažymėtina, kad minėtos Vidaus gairės nėra įtrauktos į Tiekimo sutarties sąlygas, kaip sudedamoji sutarties dalis. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad byloje ieškovės teikė įrodymus, pagrindžiančius, jog visiems platintojams yra keliamas vienodas reikalavimas laikytis Vidaus gairių nuostatų. Kadangi Tiekimo sutartyje nėra nustatytas reikalavimas prekyboje taikyti Vidaus gaires, o UAB „Naos Baltic“ neįrodė, kad yra įsipareigojusi taikyti Vidaus gaires visiems tiekėjams ir platintojams be išimties, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, ieškovių siekis uždrausti atsakovei platinti jų produkciją prekybos centruose turi būti vertinamas proporcingumo ir ekonomiškumo aspektais, remiantis ne sutartimis, o Prekių ženklų įstatymo nuostatomis ir jose įtvirtintomis prekių ženklo savininko teisėmis. Be to, reikšminga ir aplinkybė, jog byloje nepaneigta, kad BIODERMA produkcijos selektyvi distribucijos sistema tik per vaistines nėra užtikrinama visa apimtimi. Duomenys iš viešai prieinamų internetinių puslapių (www.pigu.lt, www.save24.lt, www.mini-maxi.lt), kuriuos teikė atsakovė, taip pat apeliančių teikti klientų sąrašai įrodo, kad BIODERMA produkcija yra platinama ne tik vaistinėse ar tik su vaistininko konsultacija, bet ir kitais būdais. Vadinasi, galima daryti išvadą, jog ieškovių produkcija BIODERMA yra platinama ne tik pasitelkiant selektyviosios distribucijos sistemą.

27364.

274Minėta, jog PŽĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ženklo savininkas neturi teisės uždrausti ženklu žymėti prekių, kurios paties ženklo savininko arba jo sutikimu buvo su tuo ženklu išleistos į Europos Sąjungos rinką. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu ženklo savininkas turi pagrįstų priežasčių prieštarauti, kad prekės toliau būtų komercializuojamos (naudojamos siekiant gauti pelną), ypač jeigu po jų išleidimo į rinką pasikeitė ar pablogėjo prekių būklė (PŽĮ 19 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės, siekdamos uždrausti atsakovei platinti produkciją pažymėtą prekių ženklu BIODERMA, privalo pagristi dėl kokių priežasčių prieštaraujama, kad prekės toliau būtų komercializuojamos, ypač jeigu po jų išleidimo į rinką pasikeitė ar pablogėjo prekių būklė. Taigi ieškovės privalo įrodyti priežastis, dėl kurių jų produkcijai privalo būti taikomas išskirtinis prekybos būdas, t. y. išleidžiant ją į rinką ne ieškovių reikalaujamu būdu, pablogėja prekių būklė.

27565.

276Apeliaciniame skunde teigiama, kad BIODERMA prekės ženklą sudaro išskirtinio pobūdžio kosmetikos gaminiai, t. y. specializuoti gaminiai, todėl dėl netinkamo pasirinkimo ją naudojant didelių odos problemų turintis vartotojas gali pabloginti savo odos būklę arba neišnaudoti visų BIODERMA gaminių galimybių ir nusivilti produktu. Šio prekės ženklo gaminiai yra įtraukti į vaistinių prekių grupių sąrašą, o vaistinių darbuotojai privalo vadovautis bendrosiomis vartotojų aptarnavimą reglamentuojančiomis teisės normomis, yra apmokomi kursuose, todėl turi pakankamai žinių konsultuoti vartotojus ir tokiu būdu užtikrinti kokybišką ir profesionalų paslaugos suteikimą.

27766.

278Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad farmacinė paslauga – vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 15 d. įsakyme Nr. V-494 „Dėl Geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo“ nustatyta, kad vaistininkai konsultuoja tik dėl vaistų ir vaistinių preparatų (37.4 punktas). 2019 m. balandžio 5 d. rašte Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nurodė, kad kosmetikos priemonės (priklausančios BIODERMA prekės ženklui), kurių sudėtyje naudojamos patentuotos medžiagos, pagal sudėtį neatitinka nei vieno iš vaistinio preparato sąvokoje nurodytų kriterijų. 2019 m. kovo mėnesio rašte Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nurodė, kad ribojimų BIODERMA prekės ženklu pažymėtų kosmetikos gaminių tiekimui Lietuvos rinkai nėra.

27967.

280Įvertinus egzistuojantį teisinį reglamentavimą ir valstybės institucijų pateiktus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatuota, jog BIODERMA gaminiai nėra vaistai ar vaistiniai preparatai, todėl neįrodžius aplinkybės, kad prekiaujant BIODERMA produkcija ne vaistinėse arba be vaistininko konsultacijos, pablogėja prekių būklė ar kokybė, reikalavimas šiuos gaminius parduoti tik vaistinėse ar su vaistininko konsultacija, yra perteklinis ir neproporcingas. Tam, kad gaminiu būtų galima prekiauti vaistinėse, gaminys turi būti registruotas kaip vaistinis preparatas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad BIODERMA gaminiai nėra vaistai ar vaistiniai preparatai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės turi teisę reikalauti uždrausti atsakovei prekiauti BIODERMA prekių ženklu paženklintomis prekėmis prekybos centruose ,,Maxima“ ieškovių nurodomomis sąlygomis, juolab, kad pagal galiojančius teisės aktus, prekyba ne vaistais nėra privaloma tik vaistinėje. Šią poziciją sustiprina ir ta aplinkybė, kad apeliantės viešame interneto puslapyje (www.aknespotas.lt) yra paskelbusios testą, kurį atlikus vartotojui bus parinktos jam tinkančios BIODERMA kosmetikos priemonės, vadinasi tikslas suteikti kokybišką paslaugą vartotojui gali būti užtikrinamas ir kitomis priemonėmis, o ne tik vaistininko konsultacija vaistinėje ar specialioje prekybos zonoje.

28168.

282Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog BIODERMA prekių ženklu yra ženklinamos labai įvairios prekės (nuo micelinio vandens iki „Nodé K“ keratolitinio šampūno, pasižyminčio ryškiomis specifinėmis savybėmis ir skirto probleminės (žvynelinės pažeistos) odos priežiūrai). Ieškovės, reikalaudamos uždrausti atsakovei prekiauti BIODERMA prekių ženklu paženklintomis prekėmis, įvardijo tik keletą produktų, kurie, jų manymu, gali turėti vartotojui neigiamos įtakos netinkamai, nesant profesionalios konsultacijos, parinkus produktą. Tačiau dauguma ieškovių prekių ženklu pažymėtų prekių yra skirtos kasdieniam vartojimui, todėl toks platus reikalavimas uždrausti atsakovei prekiauti visomis prekių ženklu BIODERMA pažymėtomis prekėmis mažmeninės prekybos tinkluose, negali būti pripažįstamas proporcingu. Juolab, kad ieškovės neįrodė, kad prekiaujant BIODERMA produkcija ne vaistinėse arba be vaistininko konsultacijos, pablogėja visų ieškovių nurodomų ginčo prekių ženklų pažymėtų, prekių būklė ar kokybė.

28369.

284Skunde apeliantės teigia, kad atsakovė menkina jų prekių ženklo reputaciją, nes BIODERMA kosmetiką platina toje pačioje aplinkoje ir naudodama tokią pačią pardavimo strategiją, kaip ir mėsos gaminius, aliejų, įvairias bakalėjos prekės, tualetinį popierių, skalbimo miltelius ir kt. BIODERMA gaminiams taikomos 40 proc. nuolaidos, verčiančios abejoti ieškovės patvirtintų mažmenininkų taikomos kainodaros pagrįstumu ir BIODERMA kosmetikos gaminių verte. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliančių teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nes nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nebuvo pateikta duomenų, kaip to reikalauja CPK 178 straipsnio nuostatos, apie tai, kaip konkrečiai, „Maxima“ prekybos tinklo centruose parduodant BIODERMA kosmetiką su kitais gaminiais ir naudojant tą pačią pardavimo strategiją, suprastėja prekių ženklo reputacija. Vien aplinkybių, kad BIODERMA gamintojas turi saugomus patentus, aktyviai dalyvauja akademinėje veikloje nurodymas, neįrodo prekių ženklo žinomumo ir prekių ženklo reputacijos turėjimo. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė savo atsiliepime, prekių ženklo žinomumas ir jo reputacijos turėjimas privalo būti vertinamas plačiosios visuomenės dalyje, o eilinis vartotojas akademinėje, mokslinėje tiriamojoje veikloje nedalyvauja ir specialių žinių neturi. Be to, apeliantės teigia, kad ginčo prekių ženklu žymimos prekės yra išskirtinės dėl prabangos, tačiau tokio teiginio neįrodė. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytų teiginių ieškovės neįrodė, jie atmetami kaip nepagrįsti.

28570.

286Apeliantės byloje pateikė 2019 m. birželio 5 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 177-19-32, kuris jų manymu, pagrindžia poziciją dėl prekių ženklo BIODERMA reputacijos, prekybos „Maxima“ tinkle įtakos reputacijai, vartotojų poreikio gauti profesionalią konsultaciją, BIODERMA kosmetikos vertinimo, kosmetikos priemonių naudojimo odos ligų gydymo eigoje. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolės užfiksuota apklausa nepatvirtina apeliantės dėstomų aplinkybių, susijusių su jos gaminių reputacija. Užfiksuota apklausa yra neobjektyvi, nėra aiškūs kriterijai, kuriais vadovaujantis buvo atlikta apklausa, neaišku, koks buvo apklausos tikslas (reputacijai, prekių ženklo BIODERMA žinomumui, gaminių kokybei, gaminių paklausai ar kt. nustatyti).

28771.

288Apeliacinės instancijos teismas taip pat daro išvadą, jog ieškovės neįrodė, kad prekiaujant BIODERMA produkcija atsakovės prekybos centruose suprastėjo gaminių kokybė (CPK 178 straipsnis).

28972.

290Ieškovės tvirtina, jog BIODERMA produktai privalo būti laikomi nuo 15°C iki 25°C sąlygomis, saugomi nuo šalčio ir karščio transportavimo metu. Apeliantėms taip pat kyla abejonių dėl trečiojo asmens UAB „Emironas“ užtikrinamų transportavimo ir sandėliavimo sąlygų. Be to, pasak apeliančių, jos neturėjo galimybės pateikti išsamesnių įrodymų, susijusių su atsakovės platinamų BIODERMA gaminių kokybe, nes tokios galimybės buvo apribotos pirmosios instancijos teismo.

29173.

292Nagrinėjamoje byloje nėra nustatytų duomenų (įrodymų) (CPK 178 straipsnis), pagrindžiančių, kad atsakovės prekybos centruose temperatūra neatitinka 15-25?C amplitudės sąlygų. Duomenų, kad pradėjus prekiauti BIODERMA gaminiais atsakovės prekybos centruose suprastėjo jų kokybė, taip pat nėra pateikta. Apeliančių keliamos abejonės dėl produkcijos transportavimo ir gabenimo taip pat vertinamos kaip nepagrįstos. Pritariama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliančių pateiktos trečiojo asmens UAB „Emironas“ automobilio fotonuotraukos savaime nepatvirtina, kad transportuojant BIODERMA gaminius buvo pažeistas temperatūros režimas ar buvo padaryti kitokie gaminių kokybės pažeidimai.

29374.

294Apeliantės aplinkybę, kad buvo apribotos jos galimybės teikti išsamesnius įrodymus dėl atsakovės platinamos BIODERMA gaminių kokybės, sieja su tuo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė pripažinti trečiojo asmens UAB „Emironas“ dalyvavimą byloje būtinu. Tačiau apeliantės nepaaiškina, kodėl jos pačios nesikreipė į trečiąjį asmenį su paklausimu, siekiant gauti duomenis dėl BIODERMA gaminių transportavimo ir sandėliavimo sąlygų. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantės teismo posėdžio metu buvo informuotos apie jų turimą teisę kreiptis į trečiąjį asmenį dėl įrodymų pateikimo, o jų negavus, prašyti teismo išreikalauti įrodymus (CPK 178, 198, 199 straipsniai). Taigi, priešingai nei teigia apeliantės, pirmosios instancijos teisme nebuvo ribojamos ieškovių galimybės įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes, pačios ieškovės nesinaudojo jų turimomis procesinėmis teisėmis, neprašė teismo išreikalauti įrodymų, neteikė ir įrodymų, kurie pagrįstu, kad atsakovės prekybos centruose prekiaujant ieškovės prekių ženklu pažymėtomis prekėmis būtų suprastėjusi gaminių kokybė, kas pateisintų tokio prekybos būdo draudimus.

29575.

296Ieškovės skunde taip pat laikosi pozicijos, kad atsakovė reklaminiuose leidiniuose skleidžia klaidinančią BIODERMA produktų reklamą, nurodydama, jog BIODERMA produktai yra grožio ritualų paįvairinimui skirtos priemonės (apie keratolitinį šampūną Nodé K), nors reklamuojamas šampūnas yra skirtas probleminei galvos odai, tokiu būdu atlikdama nesąžiningos konkurencijos veiksmus.

29776.

298Konkurencijos įstatymo (2018 m. sausio 1 d. – 2019 m. balandžio 30 d. redakcija, galiojusi ieškinio pateikimo metu) 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant: 1) savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekių ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekių ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis; 2) ūkio subjektų klaidinimą pateikiant jiems neteisingą ar nepagrįstą informaciją apie savo ar kito ūkio subjekto prekių kiekį, kokybę, sudedamąsias dalis, vartojimo savybes, pagaminimo vietą, būdą, kainą ar nutylint apie riziką, susijusią su šių prekių vartojimu, perdirbimu ar kitokiu naudojimu; 3) informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui; 4) siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų, siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui; 5) kito ūkio subjekto gaminio ar jo pakuotės imitavimą, to gaminio ar pakuotės formos, spalvos ar kitų skiriamųjų požymių kopijavimą, jeigu tai gali klaidinti dėl gaminio tapatybės arba jeigu šiais veiksmais siekiama pasinaudojant kito ūkio subjekto reputacija gauti nesąžiningos naudos; 6) pateikimą neteisingos ar nepagrįstos informacijos apie savo ar kito ūkio subjekto vadovaujančius asmenis, darbuotojų kvalifikaciją, teisinę, finansinę ar kitokią ūkio subjekto padėtį, jeigu dėl to gali būti padaryta žalos kitam ūkio subjektui; 7) reklamos, kuri pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymą laikoma klaidinančia ar neleistina lyginamąja reklama, naudojimą. Pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį yra draudžiama naudoti klaidinančią reklamą.

29977.

300Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje nebuvo nustatyta, jog BIODERMA gaminiai yra vaistai ar vaistiniai preparatai, o tai yra kasdienio naudojimo gaminiai, kuriuos vartotojas gali įsigyti ir savarankiškai, be gydytojo paskyrimo ar vaistininko konsultacijos, sprendžia, kad atsakovės reklaminiuose leidiniuose teikiamos informacijos apie BIODERMA produktus negalima vertinti kaip klaidinančios reklamos ar nesąžiningos konkurencijos veiksmų.

30178.

302Apeliantės ieškiniu prašė pirmosios instancijos teismą įpareigoti atsakovę nutraukti Lietuvos Respublikoje Maxima prekybos tinkle vykdomą prekybą ieškovių prekių ženklu BIODERMA pažymėtais gaminiais ir uždrausti atsakovei tokią prekybą vykdyti ateityje, jei ji neatitiks BIODERMA prekių ženklo prekybos vietai nustatytų gamintojo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliančių procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodyta, kokie konkrečiai reikalavimai prekybos vietai turi būti taikomi, todėl jos negali reikalauti uždrausti kitiems subjektams prekiauti jų gaminamomis prekėmis, į kurias yra išsemtos prekių ženklų savininkų teisės. Prekių ženklų savininkas gali reikalauti taikyti teisių išsėmimo išimtį, tik nustatydamas ir pagrįsdamas produktų pardavėjui tam tikras prekybos sąlygas, todėl skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad ieškinio reikalavimas dėl visiško prekybos uždraudimo yra neproporcingas ir perteklinis, yra pagrįsta.

30379.

304CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas lemia, jog ieškovas laisva pasirenka savo teisių gynimo būdą, t. y. ieškinio pagrindą ir dalyką, teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas nustato ieškovas. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).

30580.

306Apeliantės ieškinio reikalavimą grindė Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, 19 straipsniu bei 70 straipsnio 1 dalies 2-3 punktais, kurie numato prekių ženklo savininko teises uždrausti jo teises pažeidžiantį prekių ženklo naudojimą.

30781.

308Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškiniu buvo įrodinėjama, jog atsakovė pažeidė apeliančių teises, nes pardavinėjo BIODERMA produkciją, neužtikrindama tam tikrų produkcijos platinimo sąlygų, sprendžia, kad nurodytos teisės normos prekių ženklų savininkui suteikia apsaugą tik nuo tų veiksmų, kuriais prekių ženklų savininkui yra daroma arba gali atsirasti žala. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantės negali reikalauti visiškai uždrausti prekiauti jų gaminamomis prekėmis, į kurias yra išsemtos prekių ženklų savininkų teisės, nes toks reikalavimas prieštarauja konkurencijos teisės normoms ir yra neproporcingas siekiamiems tikslams.

30982.

310Apeliančių vertinimu, ESTT bylose Nr. C-439/09 ir C-108/09 pateikti išaiškinimai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nėra aktualūs nagrinėjamai bylia, nes nurodomos ESTT bylos savo faktinėmis aplinkybėmis neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, o jose analizuoti teisės aktai nėra reikšmingi, todėl negali būti taikomi nagrinėjamoje byloje.

31183.

312Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikomi toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009). Nors nagrinėjamos bylos ir minėtų ESTT bylų faktinės aplinkybės nevisiškai sutampa, tačiau bylose iš esmės nagrinėjami klausimai, ar parduodant nereceptinius vaistus, kontaktinius lęšius bei kosmetikos prekes, t. y. kasdienio vartojimo prekes, yra būtina farmacininko konsultacija, taigi iš dalies minėta ESTT praktika yra susijusi su ginčo dalyku.

31384.

314Apeliantės apeliacinį skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindė savo procesinius dokumentus, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujų reikšmingų bylai įrodymų, kurie pagrįstų apeliančių poziciją, apeliantės nepateikė (CPK 178 straipsnis).

31585.

316Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialiosios ir proceso normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Tai, kad apeliantės UAB „Naos Baltic“ ir „Naos“ SAS nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir kitaip vertina įrodymus, nėra pagrindas, nesant apeliančių teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepalankus ieškovėms, taip pat nereiškia, kad jis yra neteisėtas ar nepagrįstas.

31786.

318Į esminius ieškovių apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti argumentai ginčui nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

319Dėl atsakovės UAB „Maxima LT“ apeliacinio skundo

32087.

321Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, padarė išvadą, kad atsakovei turi būti priteista 3 687,14 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Teismas vertino bylą kaip sudėtingą, konstatavo, kad atsakovės atstovas atstovavimo pareigas atlikto kokybiškai, tačiau pagrįstomis pripažino tik atsakovės išlaidas už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad konsultacijos, procesinių dokumentų analizė, įrodymų rinkimas yra procesinių dokumentų rengimo elementas, todėl atlyginimo atsakovei už šiuos veiksmus nepriteisė.

32288.

323Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, jog faktiškai patyrė 19 332,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė jas priteisti. Atsakovės teigimu, byla yra itin sudėtinga, buvo tiriami kompleksiniai, nacionalinėje teismų praktikoje nauji teisės klausimai, atsakovės atsikirtimų teisinį pagrindą sudarė argumentai, susiję su selektyviosios distribucijos susitarimų galiojimu tretiesiems asmenims, išimtinių teisių į prekių ženklą išsėmimo taisyklės aiškinimu, kosmetikos ir vaistų teisinio reguliavimo atskyrimu, prekių ženklo reputacijos apsauga, nesąžininga konkurencija bei klaidinančia reklama, be to, bylos apimtis yra didelė.

32489.

325Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

32690.

327Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio teismas turi remtis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje

328Nr. 3K-3-533/2008). Nustatant priteisiamo užmokesčio dydį atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m.

329kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).

33091.

3312015 m. kovo 19 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punktas įtvirtinta nuostata, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, pakartotinį dalyvavimą byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes.

33292.

333Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šaliai, priteistino užmokesčio dydis negali viršyti šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio (Rekomendacijų 4 punktas).

33493.

335Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, kurias sudaro: kliento konsultavimas ir 2019 m. sausio 14 d. atsiliepimo į ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimas; 2019 m. vasario 1 d. atsiliepimo į ieškovių atskirąjį skundą dėl nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių parengimas; ieškinio analizė, strategijos formavimas ir aptarimas su klientu; 2019 m. vasario 11 d. atsiliepimo į ieškinį parengimas; 2019 m. kovo 18 d. prašymo pratęsti terminą tripliko pateikimui parengimas; 2019 m. kovo 1 d. rašto Nacionaliniam sveikatos centrui parengimas; 2019 m. kovo 25 d. rašto Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai parengimas; susipažinimas su ieškovių dubliku ir 2019 m. balandžio 9 d. tripliko parengimas; susitikimai su klientu, bylos statuso atnaujinimas, teisinės konsultacijos dėl strategijos bei dalyvavimas teismo posėdyje.

33694.

337Civilinė byla teisme buvo gauta 2019 m. sausio 9 d., todėl vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, atsakovės patirtoms išlaidoms už kliento konsultavimą ir 2019 m. sausio 14 d. atsiliepimo į ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimą; 2019 m. vasario 1 d. atsiliepimo į ieškovių atskirąjį skundą dėl nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių parengimą; ieškinio analizę, strategijos formavimą ir aptarimą su klientu; 2019 m. vasario 11 d. atsiliepimo į ieškinį parengimą; 2019 m. kovo 18 d. prašymo pratęsti terminą tripliko pateikimui parengimą; 2019 m. kovo 1 d. rašto Nacionaliniam sveikatos centrui parengimą; 2019 m. kovo 25 d. rašto Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai parengimą, skaičiuojant patirtų išlaidų dydį, turėjo būti taikomas vidutinis mėnesinis bruto už 2018 m. III ketvirtį – 935,7 Eur, nes visi šie procesiniai dokumentai buvo pateikti 2019 metų I ketvirtyje. Įvykiai – susipažinimas su ieškovių dubliku ir 2019 m. balandžio 9 d. tripliko parengimas; susitikimai su klientu, bylos statuso atnaujinimas, teisinės konsultacijos dėl strategijos bei dalyvavimas teismo posėdyje, buvo

3382019 metų II ketvirtyje, todėl šiuo metu patirtoms išlaidoms skaičiuoti turi būti taikomas

3392018 metų IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto – 970,3 Eur.

34095.

341Taigi įvertinus bylos duomenis, prieinama išvados, kad visos bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos: kliento konsultavimas ir 2019 m. sausio 14 d. atsiliepimo į ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimas – 374,30 Eur (935,70 x 0,4); 2019 m. vasario 1 d. atsiliepimo į ieškovių atskirąjį skundą dėl nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių parengimas – 1 126,40 Eur (935,70 x 1,3); ieškinio analizė, strategijos formavimas ir aptarimas su klientu – 374,30 Eur (935,70 x 0,4); 2019 m. vasario 11 d. atsiliepimo į ieškinį parengimas – 2 339,25 Eur (935,70 x 2,5); 2019 m. kovo 18 d. prašymo pratęsti terminą tripliko pateikimui parengimas – 374,30 Eur (935,70 x 0,4); 2019 m. kovo 1 d. rašto Nacionaliniam sveikatos centrui parengimas – 9,35 Eur (935,70 x 0,01); 2019 m. kovo 25 d. rašto Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai parengimas – 9,35 Eur (935,70 x 0,01); susipažinimas su ieškovių dubliku ir 2019 m. balandžio 9 d. tripliko parengimas – 1 455,45 Eur (970,30 x 1,5); susitikimai su klientu, bylos statuso atnaujinimas, teisinės konsultacijos dėl strategijos bei dalyvavimas teismo posėdyje – 97,03 Eur (970,30 x 0,1). Iš viso atsakovės UAB „Maxima LT“ patirtos išlaidos sudaro 6 249,73 Eur.

34296.

343Sprendžiamu atveju, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai ir sutinka su atsakovės apeliacinio skundo teiginiais, kad byla yra sudėtinga, buvo tiriami kompleksiniai teisės klausimai, susiję su selektyvios distribucijos susitarimų galiojimu tretiesiems asmenims, išimtinių teisių į prekių ženklą išsėmimo taisyklės aiškinimu, kosmetikos ir vaistų teisinio reguliavimo atskyrimu, prekių ženklo reputacijos apsauga, nesąžininga konkurencija bei klaidinančia reklama. Byloje buvo analizuojamas nacionalinis ir Europos Sąjungos prekių ženklų, kosmetikos gaminių platinimo, selektyvios distribucijos norminis reguliavimas, vertinama nacionalinių teismų ir ESTT praktika. Atsižvelgusi į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė iš ieškovių UAB „Naos Baltic“ ir „Naos“ SAS priteisti atsakovės UAB „Maxima LT“ naudai tik 3 687,14 Eur bylinėjimosi išlaidų (po 1 843,57 Eur) sumą, t. y. priteisti bylinėjimosi išlaidas vien tik už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą, kadangi atstovavimas byloje buvo kur kas platesnės apimties.

34497.

345Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, atsakovei faktiškai suteiktas teisines paslaugas, jų pobūdį ir apimtį, Rekomendacijose numatytus teisinius veiksmus, už kuriuos gali būti priteisiamos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra patikslinama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), priteisiant atsakovei iš ieškovių maksimalų pagal Rekomendacijas priklausantį bylinėjimosi išlaidų dydį, t. y. 6 249,73 Eur.

346Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

34798.

348Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).

34999.

350Atsižvelgiant į tai, kad apeliančių (ieškovių) UAB „Naos Baltic“ ir „Naos“ SAS apeliacinis skundas nėra tenkinamas, jų išlaidos, patirtos rengiant apeliacinį skundą, nepriteisiamos.

351100.

352Atsakovė UAB „Maxima LT“ prašo priteisti iš ieškovių 2 974,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į ieškovių apeliacinį skundą. Teismui pateikti dokumentai (pažyma apie atsiskaitymą už teisines paslaugas) įrodo, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje patyrė

3532 974,85 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šios UAB „Maxima LT“ patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytų tokių paslaugų maksimalius dydžius, todėl yra mažinamos, priteisiant 1 642,51 Eur (1 262,70 x 1,3) lygiomis dalimis (po 820 Eur) iš ieškovių UAB „Naos Baltic“ ir „Naos“ SAS atsakovės UAB „Maxima LT“ naudai.

354101.

355Atsakovė UAB „Maxima LT“ taip pat prašo priteisti 2 016,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant apeliacinį skundą. Teismui pateikti dokumentai (pažyma apie atsiskaitymą už teisines paslaugas) įrodo, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje patyrė 2 016,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių. Nagrinėjamu atveju, atsakovė apeliaciniu skundu reiškė reikalavimą dėl

35619 332,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo. Tačiau apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, atsakovei priteisiant 6 249,73 Eur sumą, t. y. tenkinama 32 proc. apeliacinio skundo reikalavimų. Iš dalies tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovė įgyja teisę į 645,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant apeliacinį skundą, priteisimą. Šios išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis (po 322,60 Eur) iš ieškovių UAB „Naos Baltic“ ir „Naos“ SAS.

357102.

358Ieškovės UAB „Naos Baltic“ ir „Naos“ SAS prašė priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, rengiant atsiliepimą į atsakovės UAB „Maxima LT“ apeliacinį skundą. Teismui pateikti dokumentai (PVM sąskaita faktūra) įrodo, kad ieškovės patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės UAB „Maxima LT“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (32 proc.), ieškovės UAB „Naos Baltic“ ir „Naos“ SAS įgyja teisę į proporcingą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą, t. y. 411,40 Eur ((605 Eur x 68 proc.) / 100 proc.). Šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės UAB „Maxima LT“.

359103.

360Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš ieškovių UAB „Naos Baltic“ ir „Naos“ SAS priteistina galutinė bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma sudaro 2 286 Eur (1 641,51 Eur + 645,25 Eur) (lygiomis dalimis po

3611 143,38 Eur) atsakovės naudai, o iš atsakovės UAB „Maxima LT“ ieškovių naudai – 411,40 Eur.

362Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

363Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

364Patikslinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, išdėstant ją taip:

365„Priteisti iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Naos Baltic“ ir „Naos“ SAS atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“ naudai po 3 124,86 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą dvidešimt keturis eurus ir aštuoniasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje prašymą atmesti.“

366Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“ naudai iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Naos Baltic“ ir „Naos“ SAS lygiomis dalimis po 1 143,38 Eur (vieną tūkstantį šimtą keturiasdešimt tris eurus ir trisdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

367Priteisti ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Naos Baltic“ ir „Naos“ SAS naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“ 411,40 Eur (keturi šimtus vienuolika eurų ir keturiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.