Visas tekstas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

3dalyvaujant pareiškėjo akcinės bendrovės „Krekenavos agrofirma“ atstovams L. G. ir advokatei Kristinai Čeredničenkaitei, atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovėms I. G. ir I. M., taip pat trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Biovela Group“ atstovui advokatui Mariui Intai,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Krekenavos agrofirma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Krekenavos agrofirma“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, uždaroji akcinė bendrovė „Biovela Group“) dėl nutarimo panaikinimo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

71.

8Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Krekenavos agrofirma“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimą byloje Nr. 12R-52 „Dėl AB „Krekenavos agrofirma“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas).

92.

10Pareiškėjas paaiškino, kad Komisija Nutarimą priėmė pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir VMVT) Maisto skyriaus 2017 m. spalio 18 d. Reklamos įstatymo pažeidimo protokolą Nr. R1-1 (toliau – ir Protokolas), konstatavo, jog pareiškėjas ant pakuočių vartodamas teiginius „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ pažeidė Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ir skyrė jam 1 000 Eur baudą. Pareiškėjo nuomone, Komisija netinkamai vertino faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė įstatymą, priimtas Nutarimas pažeidžia teisinio tikrumo, teisinės aplinkos stabilumo, gero viešojo administravimo principus, taip pat pareiškėjo interesus ir pagrįstus lūkesčius.

113.

12Pareiškėjo teigimu, VMVT negalėjo pradėti tyrimo pagal advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontoros „Cobalt“ (toliau – ir kontora „Cobalt“) 2016 m. lapkričio 10 d. kreipimąsi, nes advokatų kontora nelaikytina suinteresuotu asmeniu Reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme Kontora „Cobalt“ veikė tiesioginės pareiškėjo konkurentės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Biovela group“ pavedimu ir interesais, toks veikimas laikytinas piktnaudžiavimu.

134.

14Pareiškėjo nuomone, Komisija prie išvados, jog ant mėsos gaminių pakuočių vartojami teiginiai „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ išskiria šiuos gaminius iš rinkoje esančių kitų tos pačios rūšies mėsos gaminių, priskiriant jiems neva ypatingą savybę – „mėsingumą“, kuri būdinga visiems panašiems mėsos gaminiams, tokiu būdu klaidina vartotoją ir gali turėti įtakos vartotojų pasirinkimui, priėjo padariusi esminių teisinės ir loginės argumentacijos klaidų, įrodymais pripažino konkurentų pateiktus samprotavimus ir prielaidas, rėmėsi ankstesniais Komisijos nutarimais, kurių aplinkybės neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių (pvz., vidutiniam vartotojui nėra žinoma kečupo, sūrelių ir aliejaus gamybos technologijos, todėl jie negali žinoti, kad visi kečupai gaminami be konservantų ir dirbtinių dažiklių, sūreliai – be konservantų, o aliejuje nėra cholesterolio).

155.

16Pasak pareiškėjo, teiginiai „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ yra nelyginamosios formos būdvardžiai, jais nežymimas maisto produkto kiekis, nerodomi ypatybės skirtumai nuo kitų maisto produktų. Šie teiginiai, vertinant kartu su kita gaminio etiketėje pateikiama informacija – mėsos kiekiu procentais, reiškia, jog jais žymimas gaminys turi daug mėsos, taigi etiketėje nurodoma teisinga (daug mėsos) ir tiksli (procentai) informacija, kuri objektyviai negali klaidinti vartotojo. „Mėsingumas“ yra pagrindinė, o ne ypatinga aukščiausios rūšies mėsos gaminių produktų savybė, ši savybė visuotinai žinoma ir vidutinis vartotojas jos nesuvokia kaip nepaprastos, išskiriančios savybės.

176.

18Pareiškėjas akcentavo, jog Komisijos vertinimas pagrįstas UAB „Biovela group“ užsakymu atliktu, apmokėtu ir jos atstovų pateiktu „Spinter Research“ vartotojų nuomonės tyrimu dėl mėsos gaminių bei gaminių su žyminiu „mėsingi“ vertinimo, kurių tikslumo, teisingumo ir objektyvumo nei VMVT, nei Komisija nekvestionavo. Tyrime buvo pateikiami UAB „Biovela group“ suformuluoti klausimai, menantys atsakymus, be vizualinės medžiagos, o informacija respondentams pateikta selektyviai. Pareiškėjo užsakymu atlikto „Spinter Research“ vartotojų nuomonės tyrimo rezultatai patvirtina, kad respondentai, turėdami galimybę vertinti visą produkto su žymeniu „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ etiketėje esančią informaciją, adekvačiai suvokia pateiktą informaciją ir ginčo teiginių nelaiko nei lyginamąją reikšmę turinčiomis sąvokomis (t. y. vartotojai nemano, kad šie produktai yra „mėsingesni“ už kitus arba „mėsingiausi“), nei ypatinga savybe, kurios neturi panašūs produktai. Be to, VMVT ir Komisija nepagrįstai sprendė, jog VMVT atliktų laboratorinių mėsos gaminių tyrimų rezultatai patvirtina, kad dalis rinkoje esančių aukščiausios rūšies mėsos gaminių pasižymi tokiu pačiu arba didesniu mėsos procentiniu kiekiu nei pareiškėjo gaminiai – VMVT pareiškėjo gaminius lygino ne su panašiais gaminiais, kaip jie apibrėžiami Mėsos gaminių techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 3D-78 (toliau – ir Mėsos gaminių techninis reglamentas), o su kontoros „Cobalt“ nurodytais (atrinktais) aukščiausios rūšies mėsos gaminiais. Pareiškėjo įsitikinimu, jo gaminiai, žymimi teiginiais „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“, palyginus juos su panašiais gaminiais, kaip jie apibrėžiami Mėsos gaminių techniniame reglamente, turi didžiausią procentinį mėsos kiekį, tai patvirtina pareiškėjo iniciatyva ir lėšomis VMVT pateikti lyginamieji panašių mėsos gaminių cheminiai tyrimai, tačiau VMVT neatsižvelgė į šių tyrimų rezultatus. Kita vertus, laboratoriniai (cheminiai) mėsos gaminių lyginamieji tyrimai esminės teisinės reikšmės šiam ginčui neturi, nes ginčo teiginiais pareiškėjo mėsos gaminiai nėra lyginami su kitų gamintojų mėsos gaminiais.

197.

20Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad prekės ženklai, kuriuose yra žodis „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“, įregistruoti – „Krekenavos pieniškos dešrelės MĖSINGOS Aukščiausia rūšis“, „Mėsinga šeima“, todėl laikytina, kad Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras pripažino, jog ginčo teiginiai neklaidina visuomenės. Be to, 2012 ir 2013 metais pareiškėjas dalyvavo Pramoninkų konfederacijos organizuojamame „Metų gaminio“ konkurse, kurio vertinimo komisijoje buvo VMVT atstovai, konkurse net du pareiškėjo gaminiai, žymimi teiginiais „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“, buvo pripažinti geriausiais gaminiais ir apdovanoti aukso medaliais.

218.

22Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

239.

24Atsakovas pabrėžė, kad Reklamos įstatymo pažeidimų tyrimo eiga iš esmės analogiška tiek tada, kai priežiūros institucija tyrimą pradeda savo iniciatyva, tiek tais atvejais, kai tyrimas pradedamas pagal pareiškėjo skundą. Pareiškėjui buvo suteiktos visos Reklamos įstatyme nustatytos teisės ir jis jomis aktyviai naudojosi. Net jeigu teismas manytų, kad priežiūros institucijų pradėto tyrimo pagrindas turėjo procesinių trūkumų, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu. VMVT pasirinktas formalus tyrimo pradėjimo pagrindas neturėjo jokios įtakos numanomo Reklamos įstatymo pažeidimo tyrimo eigai ir atsakovo priimto sprendimo pagrįstumui, pareiškėjo teisės šiuo aspektu niekaip nebuvo pažeistos.

2510.

26Atsakovas pažymėjo, kad nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjo gaminių pakuotėse pateikiami užrašai „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ laikytini reklaminiais teiginiais, kurie turi atitikti Reklamos įstatymo reikalavimus. Atsakovo vertinimu, etiketėse nurodydamas žymenis „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“, pareiškėjas pažeidė šiuos reikalavimus, nes savo gaminių „mėsingumą“ pabrėžė kaip ypatingą gaminių savybę, nors šią savybę (didelį mėsos kiekį) privalo turėti visi aukščiausios rūšies mėsos gaminiai (vadovaujantis Mėsos gaminių techninio reglamento ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 853/2004), nuostatomis). Bendrovė tiek priežiūros institucijų tyrimo metu, tiek skunde teismui tvirtino, kad jos mėsos gaminiai pasižymi didžiausiu mėsos kiekiu, lyginant su kitais panašiais kitų gamintojų aukščiausios rūšies mėsos gaminiais, tačiau VMVT ir Tarnybos surinkti įrodymai paneigia šį teiginį – kai kuriuose jos mėsos gaminiuose su ginčo žymenimis mėsos kiekis yra net ne panašus, o mažesnis negu kitų gamintojų Lietuvoje platinamuose tos pačios kategorijos mėsos gaminiuose. Kaip konstatuota skundžiamame Nutarime, vidutinis vartotojas, pamatęs pareiškėjo skleidžiamą reklaminę informaciją (mėsos gaminių pakuotes su žymenimis „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“), galėjo nepagrįstai susidaryti įspūdį, kad šie maisto produktai pasižymi ypatingomis savybėmis, t. y. turi daugiau mėsos, ir tokiu būdu būti suklaidintas.

2711.

28Atsakovas tvirtino, jog pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, kad priežiūros institucijų tyrimas paremtas tik UAB „Biovela group“ ir jos atstovų pateikta medžiaga. VMVT ir Tarnyba kasmet išnagrinėja po kelias dešimtis Reklamos įstatymo pažeidimų, o per daugelį metų suformuota vieninga įstatymo pažeidimų nagrinėjimo praktika. Šiuo atveju Komisija, vertindama pareiškėjo skleidžiamą gaminių reklamą ir jos atitiktį Reklamos įstatymo reikalavimams, vertino visas su byla susijusias aplinkybes. Komisija išsamiai išanalizavo Protokole pateikiamus argumentus ir faktinę informaciją, taip pat įvertino kitus tyrimo metu surinktus įrodymus, be kita ko, Protokole pateiktą informaciją apie VMVT prašymu Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (toliau – ir Institutas) atliktus mėsos gaminių sudėties laboratorinius tyrimus kokybės rodikliui – mėsos baltymų be jungiamojo audinio baltymų (kolageno) kiekiui (procentais) – nustatyti. Tyrimo metu nustatyta, kad 7–iose mėsos gaminių grupėse kitų gamintojų gaminiuose kokybės rodiklis procentais buvo didesnis nei Bendrovės mėsos gaminiuose su žymeniu „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“. Įvertinus Bendrovės ir kitų Lietuvos rinkoje esančių gamintojų mėsos gaminių, kurie pasižymi dideliu mėsos kiekiu, lyginamąją informaciją, nustatyta, kad iš šioje informacijoje pateiktų 49 aukščiausios rūšies mėsos gaminių, iš 9–ių lyginamų mėsos grupių 5–iose mėsos grupėse Bendrovės mėsos gaminiai pasižymėjo didesniu bendru mėsos procentiniu kiekiu negu kitų toje grupėje esančių gaminių, tačiau kitose mėsos gaminių grupėse jos mėsos gaminiai pasižymėjo tokiu pačiu arba mažesniu bendru mėsos procentiniu kiekiu, lyginant su kitais toje pačioje grupėje esančiais gaminiais. Atsižvelgdama į šios lyginamosios analizės bei VMVT prašymu atlikto laboratorinio tyrimo rezultatus, Komisija Nutarime taip pat konstatavo, kad pareiškėjo 2017 m. sausio 13 d. rašte išdėstyta pozicija, kad jo teiginiais „mėsingos“, „mėsingas“ ir „mėsinga“ pažymėti gaminiai ir jų linijos išskirtinumas yra susijęs su būtent su tuo, kad visi šios linijos gaminiai turėjo ir iki šiol turi didžiausią grynos mėsos kiekį, lyginant su visais kitais rinkoje esančiais analogiškais gaminiais, prieštarauja pateiktai lyginamajai informacijai. Pareiškėjas nepateikė jokios objektyvios informacijos, kuri paneigtų minėto tyrimo rezultatus, nenurodė, kad etikečių informacija yra klaidinanti, jog analizėje pateikiami mėsos gaminiai neegzistuoja ar nėra platinami, ar pan.

2912.

30Išanalizavęs vartotojų nuomonių tyrimo rezultatus, atsakovas nustatė, kad: dauguma (91 proc.) respondentų žino, kad mėsos gaminiai skirstomi į rūšis; didžiajai daliai (82 proc.) apklaustųjų mėsos kiekis gaminiuose yra svarbus faktorius renkantis mėsos gaminį; daugumos (70 proc.) tyrimo dalyvių manymu, pareiškėjo aukščiausios rūšies gaminiuose, kurie paženklinti žymeniu „mėsingi“, yra daugiau mėsos negu kituose aukščiausios rūšies mėsos gaminiuose (tik 27 proc. respondentų manė priešingai, o 3 proc. nuomonės nereiškė); 66 proc. respondentų žymuo „mėsingi“ paskatintų rinktis būtent pareiškėjo mėsos gaminius; 9 proc. tyrimo dalyvių mėsos pasirinkimui nedarytų įtakos, nes mėsos kiekis gaminyje jiems nėra svarbus; 25 proc. apklaustųjų nesirinktų dėl kitų priežasčių – kitų gamintojų rinkimasis (54 proc.), netikėjimas, kad bus daugiau mėsos (12 proc.), kaina (6 proc.), mėsos nevalgymas / nepirkimas (25 proc.). Pareiškėjo pateikti „Spinter Research“ tyrimo rezultatai nebuvo pripažinti tinkamais įrodymais, nes tyrime pateikti klausimai buvo akivaizdžiai menantys atsakymus.

3113.

32Atsakydamas į skundo argumentus dėl ankstesnių Komisijos nutarimų – 2012 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 12R3, 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 12R-20 ir 2013 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 12R-35, atsakovas pastebėjo, jog dėl šių nutarimų buvo pasisakyta ne Nutarimo konstatuojamojoje, o nustatomojoje dalyje, aprašant faktines bylos aplinkybes.

3314.

34Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors pareiškėjas kelis kartus nesėkmingai bandė registruoti žymenį „mėsingos“ kaip prekių ženklą, toks ženklas nebuvo įregistruotas. Valstybinis patentų biuras VMVT nurodė, kad ankstesni Bendrovės siekti įregistruoti žymenys „Mėsingos“, „mėsingos – ko gero, mėsingiausios dešrelės pasaulyje“, „Pieniškos dešrelės „Mėsingos“ nebuvo įregistruoti nustačius jų neatitikimą Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio keliamiems reikalavimams. Be to, Valstybinis patentų biuras registruojamų prekių ženklų nevertina kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, tarp jų – Reklamos įstatymo, kontekste, todėl formali prekės ženklo registracija negali sukurti jokių teisėtų lūkesčių, kad registruotas prekės ženklas atitinka visų Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus ir gali būti teisėtai naudojamas bet kokiame kontekste.

3515.

36Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjui skirta tinkamai individualizuota sankcija. Skirdama pareiškėjui baudą, Komisija vertino visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes, įskaitant tai, kad jis savo iniciatyva atliko papildomus gyventojų nuomonės tyrimus dėl didžiausią mėsos kiekį turinčių gaminių bei papildomus laboratorinius tyrimus, tyrimo metu bendradarbiavo (atsakomybę lengvinanti aplinkybė). Vertinant pažeidimo mastą ir trukmę atsižvelgta į tai, kad maisto produktų reklama buvo skleidžiama ant Bendrovės maisto produktų pakuočių, įvairiose prekybos vietose bei jos interneto svetainėje, reklama buvo pasiekiama nacionaliniu mastu, pasiekė įvairaus amžiaus, išsilavinimo bei socialinės padėties visuomenės grupes, todėl pažeidimo mastas laikytas dideliu. Be to, reklama buvo skleidžiama nuo 2012 metų.

3716.

38Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

3917.

40VMVT akcentavo, kad pagal kompetenciją nagrinėja bet kokią su maistu susijusią informaciją, jeigu ši informacija atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse nustatytus prašymų / skundų reikalavimus. Bet kuris VMVT prašymus / skundus teikiantis subjektas galėtų būti laikomas tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotu asmeniu (įstaiga ar organizacija), VMVT, net ir žinodama prašymo / skundo priėmimo metu, kad prašymą / skundą teikia konkurencinė įmonė, privalo jį nagrinėti teisės aktuose nustatyta tvarka.

4118.

42VMVT tvirtino, kad pareiškėjo pozicija, jog atsakovas teiginius „mėsingos“, „mėsingas“ ir „mėsinga“ laikė lyginamojo laipsnio būdvardžiais, yra klaidinanti. Esminis Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas, Bendrovės mėsos produktų ženklinime vartojant ginčo teiginius, yra tas, kad šie būdvardžiai vartojami aukščiausios rūšies mėsos gaminių ženklinime. Vidutiniam vartotojui žinoma ir suprantama, kad aukščiausios rūšies mėsos gaminiai pasižymi didesniu kiekiu mėsos negu pirmos ar antros rūšies mėsos gaminiai, todėl šioje byloje teisiškai reikšminga tai, kad aukščiausios rūšies gaminių ženklinime kaip papildomą informaciją pateikiant teiginius „mėsingos“, „mėsingas“ ir „mėsinga“, papildomai, sustiprintai atkreipiamas vartotojo dėmesys, akcentuojant produkto savybę – mėsingumą, nors visų aukščiausios rūšies mėsos gaminių kokybės ir sudėties rodikliai turi atitikti Mėsos gaminių techninio reglamento reikalavimus.

4319.

44VMVT paaiškino, jog Protokolą surašė remdamasi kontoros „Cobalt“ ir pareiškėjo pateikta informacija. Skunde klaidingai teigiama, kad VMVT rėmėsi UAB „Biovela Group“ darbuotojos, maisto technologės paaiškinimais, jog visuose aukščiausios rūšies mėsos produktuose yra didelis mėsos kiekis. Siekiant nustatyti mėsos gaminių kokybės rodiklius (ne mėsos kiekio, kaip teigė pareiškėjas), nustatytus Mėsos gaminių techninio reglamente, Institute buvo atlikti mėsos gaminių mėsos baltymų be kolageno kiekio, kuris parodo mėsos kokybės (raumeninio audinio baltymų) rodiklį, tyrimai. Šio rodiklio tyrimai buvo atlikti, siekiant palyginti mėsos gaminius būtent dėl pagrindinio kokybės rodiklio, nes mėsos gaminio ženklinimą „mėsingos“, „mėsingas“ ir „mėsinga“ vidutinis vartotojas gali suprasti kaip turintį daugiau raumeninio audinio (Instituto tyrimais nustatyta, kad produktai, žymimi „mėsingos“, „mėsingas“ ir „mėsinga“ žymenimis, ne visada turi daugiau raumeninio audinio) arba turintį didesnį bendrą mėsos kiekį, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 853/2004. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004, sąvoka „mėsa“ negali būti suprantama tik kaip atitinkamos daug raumeninio audinio turinčios dalys (kumpis, išpjova ar pan.), bet kaip visos gyvūnų valgomosios dalys (be kita ko, lašiniai, galvų mėsa).

4520.

46VMVT dėl skundo argumentų, susijusių su pareiškėjo užsakymu atliktu „Spinter Research“ tyrimu, pažymėjo, kad tyrimas atliktas palyginant būtent tos pačios – aukščiausios – rūšies ir apdorojimo būdo mėsos gaminius, tačiau sutiko su pareiškėjo nuomone, kad laboratoriniai mėsos gaminių kokybės lyginamieji tyrimai nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, nes vartotojai, rinkdamiesi produktus, nemato šių rodiklių. VMVT paaiškino nevertinusi pareiškėjo pateiktų mėsos gaminių laboratorinių tyrimų rezultatų, nes jis pateikė tik kitų gamintojų produktų laboratorinių tyrimų protokolus, tačiau nepateikė savo gaminamų gaminių laboratorinių tyrimų protokolų, todėl nebuvo galimybės atlikti lyginamąją analizę. Be to, ne visuose kitų gamintojų mėsos gaminių tyrimų protokoluose pateiktas visas mėginio aprašymas (nenurodyta produkto rūšis, nenurodytas arba neaiškiai pateiktas gamintojo pavadinimas).

4721.

48VMVT atkreipė dėmesį į Valstybinio patentų biuro pateiktą informaciją, kad Bendrovė buvo padavusi paraiškas registruoti prekių ženklus „Mėsingos“ (2014 m.), „mėsingos – ko gero, mėsingiausios dešrelės pasaulyje“ (2012 m.), Pieniškos dešrelės „mėsingos“ (2012 m.), tačiau ženklai nebuvo registruoti, nustačius jų neatitikimą Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio reikalavimams. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, prekių ženklas (žymuo) turi reklamos požymį, taigi, Bendrovės prekių ženkluose nurodomi teiginiai „mėsingos“, „mėsingas“ ir „mėsinga“ laikytini reklama, išskiriančia jos gaminius iš kitų gamintojų tokios pačios rūšies gaminių ir galbūt darančia įtaką vartotojo pasirinkimui.

4922.

50VMVT nurodė, jog ji vertinimo komisijos nario teisėmis Lietuvos pramonininkų konfederacijos kasmetiniame konkurse „Lietuvos metų gaminys“ dalyvauja nuo 2000 metų. 2012 ir 2013 metais Bendrovės gaminami mėsos gaminiai virtos pieniškos dešrelės „Mėsingos“, aukščiausios rūšies ir „Mėsinga virta dešra“ buvo apdovanoti aukso medaliais. Vertindama gaminius, vertinimo komisija vadovaujasi vertinimo kriterijais, pavyzdžiui, gaminių prekine išvaizda, dizainu, įpakavimu. VMVT specialistai, dalyvaudami vertinimo komisijoje, įvertino gaminio ženklinimo atitikimą teisės aktų reikalavimams, tačiau nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingas yra Bendrovės gaminių ženklinimas Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto požiūriu. Reklamos priežiūros funkcija VMVT buvo nustatyta 2013 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus Reklamos įstatymo pakeitimams. Be to, VMVT pastebėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokios informacijos apie tai, kaip VMVT įvertino „Mėsingos“, „Mėsinga“ gaminius 2012 ir 2013 metų „Lietuvos metų gaminio“ konkurse.

5123.

52Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Biovela Group“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5324.

54UAB „Biovela Group“ pažymėjo, jog dvi valstybės institucijos, atlikusios tyrimą, konstatavo Reklamos įstatymo pažeidimą, o pareiškėjas nenurodė, kad jo procesinės teisės tyrimo metu buvo kaip nors apribotos ar pažeistos, todėl tai, kokiu formaliu pagrindu tyrimas buvo pradėtas – gavus vartotojo skundą, kitos valstybės institucijos prašymą, juridinio asmens ar kito asmens pareiškimą, ar pačiai valstybės institucijai užfiksavus numanomą pažeidimą ir tyrimą pradėjus savo iniciatyva – negali turėti ir neturi jokios įtakos Nutarimo galiojimui, o jei šiuo atveju pažeidimas ir būtų nustatytas, toks pažeidimas laikytinas formaliu ir neesminiu. Reklamos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarka visais atvejais iš esmės vienoda, ji nepriklauso nuo to, kokiu pagrindu tyrimas iniciuotas. Nei Reklamos įstatymas, nei Tarnybos bei VMVT priimtos Reklamos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisyklės nedetalizuoja, kokie asmenys laikytini suinteresuotais asmenimis ar asmenimis, kurių interesai yra pažeisti, todėl suinteresuotu asmeniu ar asmeniu, kurio interesai yra pažeisti, gali būti laikomas bet kuris reklamos vartotojas, t. y. bet kuris reklamos gavėjas (fizinis, juridinis ar kitas asmuo), teikiantis valstybės institucijoms informaciją dėl tikėtino Reklamos įstatymo pažeidimo. Be to, aplinkybė, kad pranešimą dėl numanomo Reklamos įstatymo pažeidimo pateikusi kontora „Cobalt“ atstovauja UAB „Biovela group“, pareiškėjui buvo žinoma dar tyrimo pradžioje. Po informacijos apie numanomą pažeidimą pateikimo nei UAB „Biovela group“, nei jos atstovai nedalyvavo atsakingoms institucijoms atliekant tyrimą, tyrimo metu neteikė jokių papildomų paaiškinimų, argumentų ar įrodymų.

5525.

56UAB „Biovela Group“ teigimu, analizuojant pareiškėjo komunikaciją viešojoje erdvėje akivaizdu, kad jis visuomet siekė pabrėžti, kad Bendrovės gaminiai pasižymi ypatingu mėsos kiekiu. Internete galima rasti straipsnių ir diskusijų, kuriuose keliamas klausimas, kiek mėsos iš tiesų yra mėsos gaminiuose. Šis klausimas pastaraisiais metais buvo ir iki šiol yra aktualus Lietuvos vartotojams. Savo reklaminėje komunikacijoje Bendrovė nevengia naudotis mitu dėl dešros ir dešrelių sudėties ir kokybės bei komunikuoja žinutę – nors Lietuvoje platinamos dešros ir dešrelės yra prastos kokybės ir jų sudėtyje yra mažai mėsos, Bendrovės gaminai yra puikios kokybės, o mėsos kiekis juose yra didelis. Pavyzdžiui, 2011 m. gruodžio 16 d. portale alfa.lt paskelbtas interviu su Bendrovės rinkodaros vadovu G. S., pavadintas „Ar į dešreles dedamas popierius?“; 2013 m. kovo 5 d. interviu su Bendrovės generaliniu direktoriumi L. G. nurodoma: „Bendrovė tiesiog pasinaudojo nors ir negatyviu, bet populiariu mitu, esą dešrose ir dešrelėse tikros mėsos palyginti nedaug arba išvis nėra, ir pradėjo pardavinėti bei aktyviai reklamuoti gaminius, parodydama, jog juose daug natūralios mėsos“; 2016 m. gegužės 5 d. Bendrovės reklaminis straipsnis portale lrytas.lt pradedamas teiginiais: „Ko gero, visi esame girdėję mitą, kad dešrelėse ar virtose dešrose mėsos nėra. Neva ten rasi bet ko, tik ne mėsos. Krekenavos agrofirmos technologai prieš penkerius metus ėmėsi griauti nusistovėjusius stereotipus ir sukūrė sparčiai besiplečiančią ir itin sėkmingą produktų liniją „Mėsinga“ <...>“. Pareiškėjas savo interneto svetainėje pateikia mėsos gaminių pakuočių pavyzdžius, ant daugelio jų ryškiame geltoname fone yra užrašai: „Ko gero, mėsingiausios virtos dešrelės pasaulyje!“, „Ko gero, mėsingiausias užkandis pasaulyje!“, „Ko gero, mėsingiausia virta dešra pasaulyje!“. Be to, pastarojoje interneto svetainėje, pristatant mėsos gaminių liniją „Mėsingi“, siekiant pabrėžti mėsos gaminių su žymeniu „mėsingi“ išskirtinumą, buvo nurodomas tekstas: „Mėsingi“ – tai aukščiausios rūšies jautienos, vištienos ir kiaulienos gaminiai, turintys išskirtinai daug mėsos. Tai virtos, šaltai, karštai rūkytos, vytintos dešros ir dešrelės. AB „Krekenavos agrofirmos“ technologai sukūrė net 20 aukščiausios kokybės skirtingų produktų. <...> Esame bene vienintelis mėsos gamintojas, įsiklausęs į vartotojų poreikius ir radęs sprendimą kaip išlaikyti kiek įmanoma didžiausią mėsos kiekį skirtinguose produktuose <...>“. Pareiškėjas viso tyrimo dėl tikėtino Reklamos įstatymo pažeidimo metu nuosekliai tvirtino, kad jo mėsos gaminiai pasižymi ypatybe, kurios neturi kiti panašūs gaminiai – išskirtinai dideliu mėsos kiekiu. Siekdamas pagrįsti šį teiginį, pareiškėjas savo iniciatyva atliko įvairių Lietuvoje platinamų mėsos gaminių sudėties laboratorinę analizę. Anot jo, dėl šios priežasties – išskirtinio mėsos kiekio Bendrovės gaminiuose su žymeniu „mėsingi“ – Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai nebuvo pažeisti. Nepaisant to, pareiškėjas skunde teismui išdėstė kitokią poziciją, t. y. žymenys „mėsingas“, „mėsinga“, „mėsingos“ nėra lyginamosios sąvokos, jais nėra teigiama, kad Bendrovės gaminiuose yra „daugiausiai“ mėsos. Skunde pareiškėjo mėsos gaminių su žymeniu „mėsingi“ išskirtinumas iš kitų aukščiausios rūšies mėsos gaminių dėl neva ypatingo mėsos kiekio nebeakcentuojamas. UAB „Biovela Group“ nuomone, iki Nutarimo priėmimo žymenį „mėsingi“ ant savo gaminių pakuočių pareiškėjas nurodydavo būdamas įsitikinęs (ar siekdamas sukurti įspūdį), kad jo mėsos gaminiai pasižymi ypatinga savybe (išskirtinai dideliu mėsos kiekiu), kurios neturi kiti panašūs gaminiai, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad pareiškėjo mėsos gaminiuose su žymeniu „mėsingi“ mėsos kiekis yra panašus (tam tikrais atvejais net mažesnis negu konkurentų), pareiškėjas ėmėsi kitos taktikos – lingvistiškai analizuoti žodžio „mėsingas“ reikšmę. Toks elgesys (t. y. tai, kad pareiškėjas pats sau prieštarauja) patvirtina skundo nepagrįstumą.

5726.

58UAB „Biovela Group“ pažymėjo, kad Lietuvos rinkoje jau daugelį metų platinami įvairių vietinių ir užsienio gamintojų aukščiausios rūšies mėsos gaminiai, visi jie, kaip reikalauja Mėsos gaminių techninis reglamentas, pasižymi pakankamai dideliu mėsos kiekiu (tam, kad būtų pasiektas reikiamas kokybės rodiklis – mėsos baltymų kiekis gaminyje). UAB „Biovela group“, 2016 m. vasarą–rudenį atlikusi lyginamąją įvairių Lietuvos rinkoje platinamų aukščiausios rūšies mėsos gaminių analizę (analizė atlikta lyginant skirtingų mėsos gaminių etiketes, analizės rezultatus patvirtino VMVT atliktas tyrimas), nustatė, jog dalis šių mėsos gaminių pasižymi didesniu mėsos kiekiu negu Bendrovės gaminiai, pažymėti žymeniu „mėsingi“. Nepaisant to, ryškiomis didelėmis raidėmis pateikiamu žymeniu „mėsingi“ žymimas tik vienas iš daugelio tokių aukščiausios rūšies mėsos gaminių – Bendrovės gaminys. Tokiu būdu vidutiniam vartotojui sukuriamas klaidinantis įspūdis, jog žymeniu „mėsingi“ pažymėtas mėsos gaminys pasižymi ypatingomis savybėmis, kurių neturi kiti panašūs gaminiai, nors pastarieji gaminiai nėra „mėsingesni“, o tam tikrais atvejais – net mažiau „mėsingi“ už kitų gamintojų aukščiausios rūšies mėsos gaminius, t. y. „mėsingumas“ nėra ypatinga Bendrovės gaminių savybė.

5927.

60UAB „Biovela Group“ teigė, kad pareiškėjo pateikta Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros lektoriaus L. L. 2018 m. sausio 5 d. išvada nėra tinkama vertinant vidutinio vartotojo ekonominį elgesį mėsos gaminių reklamos požiūriu, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad lietuvių kalbos mokslininkas yra įgijęs ar bent teoriškai gali turėti specialiųjų žinių reklamai, reklaminių tekstų konstrukcijai ir jų poveikiui vidutiniam vartotojui vertinti. Be to, šioje išvadoje kalbininkas tyrė žodį „mėsingas“ iš lietuvių kalbos perspektyvų, remdamasis chrestomatinėmis teksto supratimo taisyklėmis, tačiau abstrahuotai nuo šios konkrečios bylos konteksto. Specialistas išsamiai analizavo žodžio „mėsingas“ reikšmę, kitas pareiškėjo gaminių pakuotės turinio detales, tačiau pamiršo esminį šios bylos aspektą – byloje sprendžiamas klausimas dėl žymens „mėsingi“ nurodymo aukščiausios rūšies mėsos gaminio ženklinime, kai kiti aukščiausios rūšies mėsos gaminiai pasižymi panašiu, o tam tikrais atvejais – net didesniu „mėsingumu“. Išvadoje teigiama, jog „tekstų komunikacinė paskirtis rodo, kad teiginiais yra referuojama (skleidžiama informacija), o lygina ir išvadas daro vartotojai“, tačiau šis aspektas plačiau netiriamas, pavyzdžiui, nesiaiškinama, kokias išvadas padarys vartotojai. Išvadoje nurodydamas, kad „<...> gaminių aprašais pateikiamos rūšinės savybės (teiginiai), susijusios su gaminio žaliava (mėsingas, jautienos, vištienos, ...); <...>“, kalbininkas prieštaravo pats sau, kadangi rinkoje nėra mėsos gaminių, pagamintų iš kitų žaliavų (pvz., daržovių), o vidutinis vartotojas suvokia, kad visi mėsos gaminiai pagaminti iš mėsos. UAB „Biovela Group“ manė, kad kitų aukščiausios rūšies mėsos gaminių kontekste vieno mėsos gaminio išskyrimas žymeniu „mėsingi“ vidutiniam vartotojui gali sukelti nepagrįstų lūkesčių.

6128.

62UAB „Biovela Group“ tvirtino, kad pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, kad Valstybinis patentų biuras registravo Bendrovės naudojamus ženklus su žymeniu „mėsingi“, taip sukurdamas teisėtą lūkestį, kad tokie ženklai neklaidina visuomenės. Iš tiesų pareiškėjas siekė žymenį „mėsingi“ užregistruoti kaip prekių ženklus, tačiau Valstybinis patentų biuras atsisakė šiuos žymenis registruoti kaip prekių ženklus, nes, prekių ženklų ekspertizes atlikusių ekspertų nuomone, šie žymenys neturi jokio skiriamojo požymio, žymi arba nurodo tik prekių rūšį ir kitas prekių charakteristikas (Prekių ženklų įstatymo 6 str. 1 d. 2 ir 4 p.). UAB „Biovela Group“ nuomone, tokiu būdu Valstybinis patentų biuras patvirtino, kad „mėsingas“ nėra ypatinga mėsos gaminio savybė, tai tik produkto savybė, charakteristika, kuria pasižymi visi panašūs mėsos gaminiai. Minėtą Prekių ženklų įstatymo reikalavimą, kad prekių ženklas turi turėti skiriamąjį pobūdį, pareiškėjas „apėjo“, prie žymens „mėsingi“ pridėdama papildomus elementus. Tokiu būdu buvo įregistruoti pareiškėjo prekių ženklai „Mėsinga šeima“ (reg. data 2016 m. balandžio 14 d.) ir „Krekenavos pieniškos dešrelės mėsingos Aukščiausia rūšis“ (reg. data 2013 m. rugsėjo 27 d.). Akcentuota, kad Valstybinis patentų biuras, registruodamas prekių ženklus, netikrina, ar šie prekių ženklai visais atvejais atitinka Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, todėl prekės ženklo registracija savaime nesuteikia „imuniteto“ nuo bet kokių kitų įstatymų reikalavimų ir protingam bei apdairiam verslo subjektui negali sukurti lūkesčio, kad toks prekės ženklas absoliučiai leidžiamas.

63II.

6429.

65Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo AB „Krekenavos agrofirma“ skundą.

6630.

67Teismas nustatė, kad:

6830.1.

69Advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontora „Cobalt“ su 2016 m. lapkričio 10 d. pranešimu kreipėsi į VMVT, keldama klausimą, ar AB „Krekenavos agrofirma“ naudojami žymenys „mėsingos“, „mėsingi“, „mėsingas“, „mėsinga“ pažeidžia Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, ir prašydama įpareigoti Bendrovę nutraukti teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios reklamos skleidimą bei taikyti Bendrovei Reklamos įstatyme nustatytas sankcijas už įstatymo pažeidimą.

7030.2.

71VMVT Maisto skyriaus pareigūnė 2016 m. gruodžio 5 d. nutarime pradėti Reklamos įstatymo pažeidimo tyrimo procedūrą Nr. 1 (toliau – ir nutarimas Nr. 1), įvertinusi Bendrovės reklamą, kurioje reklamuojami mėsos gaminiai, vartojant teiginius „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ ant aukščiausios kokybės mėsos gaminių pakuočių, ir nustačiusi, kad reklamoje nurodomos ypatingos savybės, iš tikrųjų būdingos visiems panašiems gaminiams, todėl galbūt pažeidžiamos Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos ir 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą tiekimo vartotojams, kuriame iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriame panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EBB ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1169/2011) 7 straipsnio 1 dalis, nutarė pradėti Reklamos įstatymo pažeidimo tyrimo procedūrą.

7230.3.

73VMVT direktorius 2017 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. B1-34 nurodė VMVT iki 2017 m. gegužės 25 d. atrinkti šio įsakymo priede nurodytus mėsos gaminių mėginius ir pateikti Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui laboratoriniams tyrimams mėsos baltymams be kolageno nustatyti, gavus rezultatus, juos pateikti įsakyme nurodytiems specialistams, o Institutui atlikti nurodytus tyrimus.

7430.4.

75VMVT Maisto skyriaus pareigūnė, vadovaudamasi Reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įvertinusi Bendrovės reklamą, kurioje buvo reklamuojami Bendrovės mėsos gaminiai ir kuri buvo skleidžiama Lietuvos Respublikoje nuo 2012 metų, nustačiusi, kad ant pakuočių vartojami teiginiai „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ galbūt nurodo, jog mėsos gaminiai pasižymi ypatingomis savybėmis, nors tokios savybės būdingos visiems panašiems gaminiams, surašė 2017 m. spalio 18 d. Reklamos įstatymo pažeidimo protokolą Nr. R1-1, kuriame įvertinusi teisės aktų nuostatas, vartotojų apklausas ir laboratorinių tyrimų rezultatus dėl Bendrovės mėsos gaminių ženklinime naudojamų teiginių „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ nustatė, kad šių teiginių vartojimas neatitinka Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Reglamento Nr. 1169/2011 7 straipsnio 1 dalies c punkto, ir kad Bendrovė pažeidė Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Protokole konstatuota, jog Bendrovės mėsos gaminiai nepasižymi iš kitų lyginamų mėsos gaminių savo išskirtinumu, t. y. didesniu mėsos baltymų be jungiamojo audinio baltymų kiekiu procentais mėsos gaminiuose; Bendrovės produkcijos ženklinime vartojami teiginiai „mėsingos“, „mėsingas“. „mėsinga“ galėjo turėti įtakos vartotojų pasirinkimui; Bendrovė, naudodama teiginius „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“, galbūt išskiria savo gaminamą produkciją iš rinkoje esančių kitų tos pačios rūšies mėsos gaminių, priskirdama ypatingą savybę – „mėsingumą“, kuri būdinga visiems panašiems mėsos gaminiams. Protokole atkreiptas dėmesys, kad Bendrovė Reklamos įstatymą pažeidė pirmą kartą, geranoriškai bendradarbiavo su VMVT, laiku teikė reikiamą informaciją ir paaiškinimus, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

7630.5.

77Tarnybos komisija 2017 m. lapkričio 23 d. išnagrinėjusi bylą dėl Reklamos įstatymo pažeidimo (dalyvaujant Bendrovės atstovams, kontoros „Cobalt“ atstovei, VMVT atstovėms, Instituto atstovėms), ginčijamame 2017 m. lapkričio 24 d. Nutarime byloje Nr. 12R-52 nutarė Bendrovei už Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą skirti 1 000 Eur baudą.

7831.

79Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad advokatų kontora nelaikytina tinkamu kreipimosi į VMVT subjektu, atkreipė dėmesį į Reklamos įstatymo nuostatas (19 str.), pagal kurias VMVT gali pradėti tyrimą ne tik suinteresuotų asmenų iniciatyva, bet ir savo iniciatyva, ir pažymėjo, jog vien tai, kad kontora „Cobalt“ neturi materialinio suinteresuotumo, neleidžia teigti, kad VMVT pradėjo tyrimą neteisėtai, kad ji duomenis surinko neleistinai, neteisėtai ir pan. VMVT atlieka priežiūros funkciją, todėl jos procesiniai veiksmai negali būti tapatinami su baudžiamojo proceso teisės normose numatytų institucijų procesiniais veiksmais, kuomet neleistinai surinkti įrodymai būtų traktuojami kaip neturintys teisinės reikšmės. VMVT pradėjo tyrimą priimdama nutarimą, todėl negalima konstatuoti, kad tyrimas pradėtas viršijant jos įstatyminius įgaliojimus. Protokolas surašytas tinkamai, surinkus faktines aplinkybes ir nustačius tikėtiną Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą.

8032.

81Teismas sutiko su skunde pateikta lingvistine analize, jog būdvardžiai „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ yra nelyginamosios formos – tai patvirtina ir specialisto išvada, tačiau lingvistinė analizė šiai bylai nėra reikšminga. Reikšminga tai, ar vidutinis vartotojas gali suprasti, kad gaminys, turintis žymenį „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“, yra ypatingas, turintis ypatingų savybių. Teismas, išanalizavęs Protokole ir Nutarime pateiktus duomenis, be kita ko, laboratorinių tyrimų duomenis, darė išvadą, jog visi aukščiausios rūšies mėsos gaminiai turi daug mėsos (yra mėsingi). Kadangi būdvardžiai „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“, kurie yra bendra savybė visiems panašiems gaminiams, yra nurodomi tik pareiškėjo gaminių etiketėse, pripažinta, kad taip pareiškėjas turi tikslą reklamuoti savo gaminius kaip ypatingus, turinčius ypatingų savybių, – tai neatitinka Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų. Teismo vertinimu, Nutarimas yra visiškai pagrįstas, teisėtas, juo skirta proporcinga bauda, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

8233.

83Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog žymenys „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ vartojami keletą metų, todėl tyrimas pradėtas pavėluotai, pažeidžiant terminus, akcentuodamas, kad pažeidimas yra trunkamas, trunka ir dabar (teismas 2018 m. sausio 5 d. nutartimi taikė reikalavimo užtikrinimo priemones, kad nekiltų didelė žala), todėl šiuo aspektu Nutarimo taip pat negalima naikinti. Teismas papildomai pastebėjo, jog Reklamos įstatymo nuostatoms neprieštarautų gaminių etiketėse nurodomas paryškintas mėsos kiekis procentais – tai iš esmės nebūtų traktuojama kaip ypatinga gaminio savybė, atkreiptų vartotojų dėmesį ir jų neklaidintų.

84III.

8534.

86Pareiškėjas AB „Krekenavos agrofirma“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

8735.

88Pareiškėjo nuomone, teismas, konstatuodamas, jog Bendrovės naudojami žymenys „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ rodo ypatingą mėsos gaminių savybę, neatsižvelgė į tai, kad mėsos produktai su šiais žymenimis buvo pradėti tiekti 2012 metais, kai rinkoje dar nebuvo kitų tos pačios rūšies gaminių, kurie pasižymėtų tokiu dideliu mėsos kiekiu. Per pastaruosius šešerius metus mėsos perdirbimo rinkoje įvyko žymių pokyčių, kiti gamintojai į savo gaminius pradėjo dėti daugiau mėsos. Šiandien bet koks aukščiausios rūšies mėsos gaminio etiketėje esantis žymuo, nurodantis, kad tas mėsos gaminys yra mėsingas, nurodo akivaizdų ir tyrimais pagrįstą faktą, o ne ypatingą gaminio savybę. Fakto, kad aukščiausios rūšies mėsos gaminys yra mėsingas, nurodymas savo logine ir vidutinio vartotojo suvokimo prasme yra toks pat kaip gaminio etiketėje paryškintas mėsos kiekis procentais. Pareiškėjui neaišku, kokiais kriterijais remdamasis teismas nusprendė, kad žymėjimas, nurodantis, jog aukščiausios rūšies mėsos gaminyje yra, pavyzdžiui, 97 proc. mėsos, atkreipia vartotojo dėmesį ir jo neklaidina, bet žymėjimas, kad toks gaminys yra „mėsingas“, atkreipia vartotojo dėmesį ir jį klaidina. Pareiškėjas taip pat teigia, jog, remiantis teismo motyvais, Bendrovės veiksmuose nebūtų Reklamos įstatymo pažeidimo, jeigu ir kiti mėsos perdirbėjai aukščiausios rūšies mėsos gaminius žymėtų žymenimis „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“, t. y. teismas pareiškėjo elgesio teisėtumą vertino pagal kitų asmenų, kuriems pareiškėjas neturi įtakos, pasirinktą elgesį, o tai akivaizdžiai prieštarauja teisinei logikai. Vadovaujantis teismo logika, būtų galima konstatuoti, kad Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punktą taip pat pažeidžia tokie etiketėse nurodomi teiginiai: „Jokių pridėtinių E“, „Gamybos metu nenaudojama E621 / E250“, „100 % TIK LIETUVIŠKA MĖSA“ ir kt. Pateikti mėsos produktų žymėjimo pavyzdžiai, pareiškėjo įsitikinimu, patvirtina, jog rinkoje įprasta vartotojų dėmesį atkreipti į tam tikrus faktus, kurie apibūdina gaminio savybes, ir savo esme yra tokie patys kaip pareiškėjo gaminių etiketėse nurodomi teiginiai „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Mėsos gaminių techniniame reglamente nurodomi tik minimalūs mėsos kiekiai, kiek jos turi būti aukščiausios rūšies mėsos gaminiuose, tačiau pareiškėjo mėsos gaminių tyrimai įrodo, jog žymenimis „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ pažymėtuose mėsos gaminiuose mėsos kiekis viršijo šiuos minimalius reikalavimus, todėl informacija, kad jie mėsingi (t. y. mėsos kiekis juose viršija minimalius reikalavimus), nėra klaidinanti. Pareiškėjo teigimu, teismas sprendime plačiau nepasisakė dėl aplinkybės, ar žymenys „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ klaidina vartotojus, ar vidutinis vartotojas šiais žymenimis pažymėtus gaminius vertina kaip ypatingus, todėl spėtina, jog teismas išvadą, kad ginčo žymenų naudojimas klaidina vartotojus, padarė remdamasis tik visuomenės nuomonės tyrimu, kurį užsakė ir apmokėjo tiesioginė Bendrovės konkurentė UAB „Biovela group“. Nei Komisija, nei teismas neanalizavo UAB „Biovela group“ užsakyto visuomenės nuomonės tyrimo tikslumo ir teisingumo, šio tyrimo rezultatų nelygino su pareiškėjo iniciatyva atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatais, kurie buvo priešingi. Pakartoja, kad UAB „Biovela group“ užsakyto tyrimo metu respondentams buvo užduoti atsakymus menantys klausimai, pateikti be vizualinės medžiagos. Pareiškėjo įsitikinimu, tiek jo, tiek UAB „Biovela group“ užsakymu atlikti vartotojų nuomonės tyrimai patvirtina, jog vartotojų žinių lygis apie mėsos gaminius yra pakankamai aukštas, didžioji jų dalis, rinkdamiesi mėsos gaminius, atidžiai analizuoja gaminio etiketėje nurodytą informaciją, žino, kad aukščiausios rūšies mėsos gaminiuose yra daug mėsos, todėl nelogiška teigti, kad tokį vartotoją gali suklaidinti žymenys „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog teismo sprendimas pažeidžia jo teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, šiuo aspektu pakartoja savo argumentus, susijusius su prekių ženklų registracija ir 2012, 2013 metais vykusiu „Lietuvos metų gaminio“ konkursu. Pažymi, kad pastarojo konkurso vertinimo komisijoje buvo ir Tarnybos bei VMVT atstovai, taigi faktas, kad Bendrovės aukščiausios rūšies mėsos gaminių etiketėse nurodomi žymenys „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“, VMVT buvo žinomas nuo 2012 metų, todėl VMVT, tyrimą dėl numanomo Reklamos įstatymo pažeidimo pradėdama tik 2016 metais, pažeidė Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo tyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto VMVT direktoriaus 2013 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. B1-615, 12.3 papunktyje įtvirtintą vienų metų terminą.

8936.

90Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

9137.

92Atsakovo nuomone, teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus. Dėl Aprašo 12.3 papunktyje įtvirtinto termino atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas reklamą su ginčo žymenimis skleidžia iki šiol, t. y. Reklamos įstatymo pažeidimas yra tęstinis, trunka iki dabar, todėl terminas tyrimui pradėti nebuvo praleistas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą toliau iš esmės grindžiamas atsiliepimo į skundą motyvais.

9338.

94Trečiasis suinteresuotas asmuo VMVT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

9539.

96VMVT apžvelgia atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, mano, kad pareiškėjo argumentas, jog teismo sprendimas priimtas tinkamai neįvertinus visų aplinkybių, neatitinka tikrovės. Teismo sprendimas priimtas objektyviai ištyrus teisės aktų nuostatas, todėl yra teisingas ir teisėtas.

97Teisėjų kolegija

konstatuoja:

98IV.

9940.

100Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Komisijos Nutarimo, kuriuo pareiškėjui AB „Krekenavos agrofirma“ skirta 1 000 Eur bauda už Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimą, pagrįstumo ir teisėtumo.

10141.

102Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, jog Bendrovės produkcijos pakuotėse nurodyti žymenys „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ yra bendra savybė visiems panašiems gaminiams (visi aukščiausios rūšies mėsos gaminiai turi daug mėsos (yra mėsingi)), todėl teiginiai „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ vartotojams galėjo sukelti įspūdį, jog Bendrovės gaminiai pasižymi ypatinga savybe – mėsingumu, nors tokia savybe pasižymi visi panašūs rinkoje esantys mėsos gaminiai. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad aptariamais teiginiais pareiškėjas turėjo tikslą reklamuoti savo gaminius kaip ypatingus, turinčius ypatingų savybių, o tai neatitinka Reklamos įstatymo reikalavimų.

10342.

104Pareiškėjas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nurodo, jog bet koks aukščiausios rūšies mėsos gaminio etiketėje esantis rodmuo, nurodantis, kad tas mėsos gaminys yra mėsingas, nurodo tyrimais pagrįstą faktą, o ne ypatingą gaminio savybę, be to, žymenimis „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ pažymėtuose mėsos gaminiuose mėsos kiekis viršijo teisės aktuose įtvirtintus minimalius mėsos kiekio reikalavimus, todėl informacija, kad jie mėsingi, nėra klaidinanti.

10543.

106Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

10744.

108Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ginčijamu Nutarimu Tarnyba pareiškėjui skyrė baudą už maisto reklamos reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad Bendrovė skleisdama gaminių, pažymėtų žymenimis „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“, reklamą, šiuos duomenis pateikė kaip ypatingas gaminių savybes, nors tokios savybės yra būdingos ir kitiems panašiems (aukščiausios rūšies) mėsos gaminiams, o pareiškėjo teiginys, jog visi vertinamos ginčo linijos gaminiai turėjo ir iki šiol turi didžiausią grynos mėsos kiekį, neatitinka tikrovės. Dėl šių priežasčių vidutinis vartotojas, pamatęs Bedrovės reklamą, galėjo nepagrįstai susidaryti įspūdį, kad šie maisto produktai turi daugiau mėsos, ir nežinodamas, kad tokios savybės būdingos visiems panašiems gaminiams, būti suklaidintas.

10945.

110Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Reklamos įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.), kuriame įtvirtinta, kad reklamoje draudžiama nurodyti, kad koks nors maistas turi ypatingų savybių, jeigu iš tikrųjų tokios savybės būdingos visiems panašiems gaminiams. Ši Reklamos įstatymo nuostata yra perkelta iš 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 7 straipsnio 1 dalies c punkto, kuriame nustatyta, kad informacija apie maistą neturi klaidinti, visų pirma darant užuominą apie ypatingas maisto produkto savybes, nors jos iš tikrųjų yra būdingos visiems tokiems panašiems maisto produktams, ypač specialiai atkreipiant dėmesį į tam tikrų sudedamųjų dalių ir (arba) maistinių medžiagų buvimą ar nebuvimą.

11146.

112Reglamento Nr. 1169/2011 įžanginėje dalyje pažymima, jog 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje reglamentuojami tam tikri informacijos teikimo vartotojams aspektai, konkrečiai siekiant užkirsti kelią klaidinantiems veiksmams ir informacijos nepateikimui. Bendruosius principus dėl nesąžiningos komercinės veiklos turėtų papildyti specialios taisyklės dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams (5 p.). Informaciją apie maistą reglamentuojantys teisės aktai turėtų drausti naudoti informaciją, kuri klaidintų vartotojus, ypač dėl maisto produkto ypatybių, poveikio ar savybių, arba priskirtų maisto produktams vaistines savybes; kad tas draudimas būtų veiksmingas, jį reikėtų taikyti ir maisto produktų reklamai bei pateikimui (20 p.). Patirtis rodo, kad daugeliu atveju, kai savanoriškai pateikiama informacija apie maistą, nukenčia privalomos informacijos apie maistą aiškumas, todėl turėtų būti nustatyti kriterijai, kurie padėtų maisto verslo operatoriams ir vykdymą užtikrinančioms institucijoms užtikrinti tolygų privalomos ir savanoriškai teikiamos informacijos apie maistą teikimą (47 p.). Šiuo reglamentu konkrečiai suderintų klausimų srityje valstybės narės neturėtų galėti priimti nacionalinių nuostatų, nebent tai būtų leidžiama pagal Sąjungos teisę (49 p.).

11347.

114Pateiktą teisinį reglamentavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, jog pagrindinis informacijos apie maistą teikimo vartotojams Europos Sąjungos lygmeniu, siekiant nepagrįstai nepaveikti (neiškreipti) jų ekonominio elgesio, principas yra tokios informacijos neklaidingumas. Šį principą turi atitikti tiek privalomai, tiek savanoriškai apie maistą teikiama informacija, o dėl gamintojo savanoriškai teikiamos informacijos neturi nukentėti privalomai apie maistą teiktinos informacijos aiškumas (neklaidingumas). Europos Sąjungos valstybės narės negali priimti šias nuostatas paneigiančio teisinio reguliavimo. Pažymėtina, jog informacijos, kad maisto produktas turi tam tikrų ypatingų savybių nurodymas, kai iš tikrųjų tokios savybės yra būdingos visiems panašiems maisto produktams (ypač specialiai atkreipiant dėmesį į tam tikrų sudedamųjų dalių ir (arba) maistinių medžiagų buvimą), visais atvejais yra priskiriamas vartotojus klaidinančiai informacijai, galinčiai paveikti vartotojų ekonominį elgesį.

11548.

116Aptariamame kontekste sprendžiant dėl to, ar vartotojams pateikta informacija vertintina kaip klaidinanti, aktuali 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (toliau – ir Direktyva), kurios 6 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad klaidinančia laikoma komercinė veikla, kurioje yra apgaulingos informacijos, ir dėl to ji yra neteisinga, arba kuri bet kuriuo būdu, įskaitant bendrą pristatymą, apgaudinėja arba gali apgauti vidutinį vartotoją, nors informacija ir yra faktiškai tiksli, vieno arba kelių toliau išvardintų elementų atžvilgiu, ir bet kuriuo atveju skatina arba gali paskatinti jį priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėms nebūtų priėmęs, be kita ko, pagrindinės produkto savybės, tokios kaip prieinamumas, naudingumas, pavojingumas, atlikimas, sudėtis, priedai, pagalba pirkėjui produktą įsigijus ir skundų nagrinėjimas, pagaminimo ar pateikimo metodas ir data, pristatymas, tinkamumas skirtam tikslui, panaudojimas, kiekis, techninės sąlygos, geografinė arba komercinė kilmė, rezultatai, kurių galima tikėtis jį naudojant, arba produkto bandymų arba patikrinimų rezultatai ir esminiai bruožai. Direktyvos 18 konstatuojamoje dalyje pažymėta, kad Direktyva, remdamasi proporcingumo principu ir siekdama efektyviai įgyvendinti joje numatytas nuostatas, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) aiškinimą naudoja vidutinį vartotoją, kuris yra gana gerai informuotas ir gana atidus bei apdairus, kaip standartą, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius bei kalbinius veiksnius, bet numato nuostatas, kuriomis siekiama užkirsti kelią vartotojų, kurių savybės daro juos ypač pažeidžiamus dėl nesąžiningos komercinės veiklos, išnaudojimui. Kai komercinė veikla yra konkrečiai nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę, pavyzdžiui, vaikus, pageidautina, kad komercinės veiklos poveikis būtų vertinamas vidutinio tos grupės nario atžvilgiu. Vidutinio vartotojo nustatymas nėra statistinis tyrimas. Atsižvelgdami į ESTT teisminę praktiką, nacionaliniai teismai ir institucijos turės priimti savo sprendimą, kad nustatytų būdingą vidutinio vartotojo reakciją konkrečiu atveju.

11749.

118Europos Komisijos 2009 m. gruodžio 3 d. Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos 2005/29/EB įgyvendinimo ir taikymo gairės (toliau – ir Gairės) negali būti traktuojamos kaip oficialus (autentiškas) Direktyvos nuostatų aiškinimas, tačiau į šias Gaires galima atsižvelgti kaip į doktrininį (pagalbinį) Europos Sąjungos teisės aiškinimo šaltinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-370/2012). Dėl Direktyvos 2 straipsnio e punkte įtvirtintos sąvokos „iš esmės iškreipti vartotojų ekonominį elgesį“ – naudojant komercinę veiklą pastebimai susilpninti vartotojo gebėjimą priimti informacija paremtą sprendimą ir taip paskatinti vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs, Gairėse pažymėta, kad pagal Direktyvą šis esminio iškraipymo kriterijus apima ne vien vertinimą, ar vartotojo ekonominis elgesys (t. y. jo sprendimas dėl sandorio) tikrai buvo iškreiptas. Tam dar reikia įvertinti, ar komercinė veikla „gali“ turėti tokį poveikį vidutiniam vartotojui (t. y. ar toks poveikis tikėtinas). Todėl nacionalinės įgyvendinimo institucijos turi išnagrinėti kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes (t. y. in concreto), tačiau įvertinti tik tai, ar buvo „tikėtina“, kad ši komercinė veikla paveiks vidutinio vartotojo sprendimą dėl sandorio (t. y. in abstracto) (Gairių 2.4 p.). Dėl vidutinio vartotojo Gairėse pažymima, jog vidutinis vartotojas nelaikomas asmeniu, kurio ypač saugoti nereikia, nes jis visuomet gali susirinkti prieinamą informaciją ir ja remdamasis protingai veikti. Priešingai, kaip pabrėžiama 18 konstatuojamojoje dalyje, šis kriterijus taikomas remiantis proporcingumo principu. Ši sąvoka Direktyvoje buvo perimta siekiant išlaikyti reikiamą poreikio užtikrinti vartotojų apsaugą ir skatinti laisvąją prekybą atviroje konkurencinėje rinkoje pusiausvyrą. Kaip aiškiai paminėta Direktyvos 18 konstatuojamojoje dalyje, vidutinio vartotojo nustatymas nėra statistinis tyrimas. Tai reiškia, kad nacionalinės institucijos ir teismai turėtų patys, atsižvelgdami į tikėtinus vidutinio vartotojo lūkesčius ir nesinaudodami ekspertų ataskaitomis ar vartotojų apklausų rezultatais, įvertinti ir nuspręsti, ar veikla gali klaidinti vidutinį vartotoją (Gairių 2.5 p.).

11950.

120Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad išvadas dėl Reklamos įstatymo reikalavimų pažeidimo Tarnyba padarė remdamasi tik visuomenės nuomonės tyrimu, kurį užsakė ir apmokėjo tiesioginė Bendrovės konkurentė, neišanalizavusi šio visuomenės nuomonės tyrimo tikslumo ir teisingumo, šio tyrimo rezultatų nepalyginusi su pareiškėjo iniciatyva atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatais, kurie buvo priešingi. Be to, pareiškėjo įsitikinimu, abu atlikti vartotojų nuomonės tyrimai patvirtina, jog vartotojų žinių lygis apie mėsos gaminius yra pakankamai aukštas, didžioji jų dalis, rinkdamasi mėsos gaminius, žino, kad aukščiausios rūšies mėsos gaminiuose yra daug mėsos, todėl nelogiška teigti, kad tokį vartotoją gali suklaidinti žymenys „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“. Taigi pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis kilusio ginčo faktinėmis aplinkybėmis, t. y. kad vartotojai, pamatę Bendrovės reklamą, galėjo susidaryti įspūdį, kad šie maisto produktai turi daugiau mėsos, ir kad tai galėjo paskatinti juos pirkti šiuos maisto produktus.

12151.

122Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktu įrodymų vertinimu ir dėl to neteisingai nustatytomis ginčo faktinėmis aplinkybėmis, primena, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

12352.

124Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), sutiko su Tarnybos nustatyto pažeidimo faktinėmis aplinkybėmis ir jų teisiniu vertinimu, nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad pirmiau minėti pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti, neišnagrinėjo administracinės bylos.

12553.

126Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, jog vidutinis vartotojas, matydamas maisto produktų žymenis „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“, galėjo manyti, jog siūlomi Bendrovės gaminiai pasižymi ypatinga savybe – mėsingumu, t. y. kad juose yra daugiau mėsos, ir dėl to būti suklaidintas. Kaip minėta, sąvoka „vidutinis vartotojas“ reiškia, kad toks vartotojas yra gana gerai informuotas, atidus bei apdairus, tačiau aplinkybė, jog vidutiniu laikomas vartotojas gali susirinkti prieinamą informaciją ir ja remdamasis protingai veikti, savaime nereiškia, jog vidutinio vartotojo nereikia saugoti ar kad dėl to, jog asmuo laikomas vidutiniu vartotoju (yra gana gerai informuotas, atidus bei apdairus), komercinę veiklą vykdančiam subjektui yra (ar turėtų būti) taikomi žemesni su vartotojų teisių apsauga bei reikalavimais dėl klaidinančios reklamos susiję standartai. Priešingai, vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos teisinio reguliavimo tikslų yra vartotojų, kaip ypatingai dėl nesąžiningos komercinės veiklos pažeidžiamų asmenų, apsauga. Be to, vidutinis vartotojas Direktyvos ir ją įgyvendinančiųjų teisės aktų prasme bei tokio vartotojo reakcija į atitinkamą komercinę veiklą kiekvienu konkrečiu atveju nustatomi ne atliekant ar naudojantis kokiais nors statistiniais tyrimais, o teismui vertinant konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Vertinant konkrečios komercinės veiklos įtaką vidutinio vartotojo apsisprendimui (ekonominiam elgesiui) atsižvelgiama ne tiek į tai, ar ekonominis elgesys tikrai buvo iškreiptas, o į tai, ar konkreti klaidinanti komercinė veikla galėjo turėti tokį poveikį vidutiniam vartotojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-629-520/2020).

12754.

128Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad nagrinėjamu atveju didžioji vartotojų dalis, rinkdamasi mėsos gaminius, žino, kad aukščiausios rūšies mėsos gaminiuose yra daug mėsos, todėl jų esą negalėjo suklaidinti Bendrovės reklamoje naudojami žymenys „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“. Kaip matyti, vidutinį vartotoją kontrolės institucijos ir teismai turėtų nustatyti patys, atsižvelgdami į tikėtinus vidutinio vartotojo lūkesčius ir, nesinaudodami ekspertų ataskaitomis ar vartotojų apklausų rezultatais, įvertinti bei nuspręsti, ar veikla gali klaidinti vidutinį vartotoją.

12955.

130Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiškėjas ginčo žymenimis „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ teikė informaciją ne apie bet kokius, o būtent apie mėsos gaminius, todėl vidutinis vartotojas galėjo manyti, jog šiais žymenimis yra specialiai atkreipiamas dėmesys į tam tikrų mėsos gaminių sudedamųjų dalių (šiuo atveju – mėsos) buvimą. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog aplinkybę, kad ginčo žymenimis „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ pabrėžiamas būtent didesnis mėsos kiekis gaminiuose, pripažino pati Bendrovė, papildomai akcentuodama, jog ginčo mėsos gaminiai pradėti tiekti 2012 metais, kai rinkoje dar nebuvo kitų tos pačios rūšies gaminių, pasižyminčių tokiu dideliu mėsos kiekiu. Kaip minėta, aplinkybė, kad maisto produktas turi kokių nors ypatingų savybių, nors iš tikrųjų tokios savybės būdingos visiems panašiems gaminiams, yra pakankama pripažinti, kad apie maisto produktą teikiama informacija yra klaidinanti, t. y. kad tokia maisto produktų reklama yra draudžiama pagal Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

13156.

132Vadovaujantis Mėsos gaminių techninio reglamento, kurio privalo laikytis visi ūkio subjektai, tiekiantys mėsos gaminius Lietuvos Respublikos rinkai, 6 punkto nuostatomis, mėsos gaminiai pagal kokybės rodiklius skirstomi į aukščiausios, pirmos ir antros rūšies mėsos gaminius. Mėsos gaminių kokybės rodikliai turi atitikti 1 ir 2 lentelėje nurodytus rodiklius, kuriuose atskirai aptartos mėsos baltymų be jungiamojo audinio baltymų ir (ar) riebalų (priklausomai nuo gaminio pobūdžio) kiekio normos procentais. Aukščiausios rūšies mėsos gaminiams, lyginant su kitais mėsos gaminiais, yra nustatytos didžiausios mėsos baltymų be jungiamojo audinio baltymų ir (ar) riebalų kiekio normos procentais, taigi didesnis mėsos baltymų be jungiamojo audinio baltymų ir (ar) riebalų kiekis procentais yra objektyvi (bendra) visų aukščiausios rūšies mėsos gaminių savybė. Bylos kontekste pažymėtina, kad norėdamas informuoti vartotoją, jog aukščiausios rūšies gaminyje yra daugiau, nei teisės aktuose nustatyta minimali mėsos baltymų be jungiamojo audinio baltymų ir (ar) riebalų kiekio norma, gamintojas šių medžiagų kiekį procentais gali nurodyti konkretaus gaminio sudėtyje. Būtent tokie duomenys, o ne, kaip teigia pareiškėjas, žymenys „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“, nurodo akivaizdų ir tyrimais pagrįstą faktą apie konkretų mėsos kiekį gaminyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, žymenys „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ nesuteikia jokios aiškios ir objektyvios informacijos apie maisto produktą, priešingai – dėl jų nukenčia privalomai apie maisto produktą teiktinos informacijos aiškumas, o tai, kaip minėta, klaidina vartotojus.

13357.

134Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo produkcijos pakuotėse nurodyti žymenys „mėsingos“, „mėsingas“, „mėsinga“ žymi maisto produkto savybes, kurias turi visi tos maisto gaminių grupės produktai, todėl pareiškėjo skleistoje reklamoje šias savybes išskiriant ir akcentuojant, kaip tam tikras teigiamas Bendrovės gaminamų produktų savybes, t. y. darant užuominą į jų ypatingumą, buvo pažeistos Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos elgesio taisyklės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skleista informacija galėjo iškreipti vidutinio vartotojo elgesį dėl siūlomo produkto, nes vidutinis vartotojas, perskaitęs informaciją apie Bendrovės gaminamų ginčo mėsos produktų savybes, galėjo nepagrįstai susidaryti įspūdį, kad jie turi ypatingų savybių, kuriomis nepasižymi kiti tos pačios rūšies (aukščiausios rūšies) mėsos gaminiai, ir tai galėjo paskatinti jų įsigijimą.

13558.

136Atsakant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, esą skundžiamas Nutarimas priimtas ir nuobauda Bendrovei paskirta praleidus teisės aktuose tam nustatytus terminus, pažymėtina, jog Reklamos įstatyme įtvirtinta, kad Tarnyba pagal kompetenciją atlieka Reklamos įstatymo 4, 7, 8, 9, 11, 13 straipsnių, 14 straipsnio (nagrinėja šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimus ir skiria baudas dėl pažeidimų, ištirtų savo iniciatyva, arba pagal VMVT pateiktus pažeidimų tyrimo dokumentus su atlikto tyrimo išvadomis (aktą, protokolą ar kitą dokumentą), 15, 16, 17 ir 18 straipsnių nuostatų įgyvendinimo priežiūrą (19 str. 1 d. 1 p.). Bauda už Reklamos įstatymo 14 straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per vienus metus nuo reklamos skleidimo paskutinės dienos (24 str. 10 d.). Pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą atsisakoma motyvuotu priežiūros institucijos nutarimu arba motyvuotu jos įgalioto pareigūno sprendimu, be kita ko, jeigu nuo šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui arba kai reklamos davėjas reklamoje nurodo įsipareigojimus tam tikram laikotarpiui, – nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai (25 str. 5 d. 3 p.).

13759.

138Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad Reklamos įstatymo 14 straipsnio nustatytų reikalavimų pažeidimus Tarnyba nagrinėja ir baudas už juos skiria, savo iniciatyva arba pagal VMVT pateiktus pažeidimų tyrimo dokumentus. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad VMVT Protokolą dėl Bendrovės galbūt padaryto Reklamos įstatymo 14 straipsnio pažeidimo Tarnyba gavo 2017 m. spalio 26 d. Taigi būtent nuo šios datos turėtų būti pradėtas skaičiuoti Reklamos įstatyme įtvirtintas vienų metų terminas pažeidimo tyrimui pradėti, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas; taip pat nebuvo praleistas Reklamos įstatymo 24 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas terminas baudai už Reklamos įstatymo 14 straipsnio pažeidimus paskirti.

13960.

140Teisėjų kolegija, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, remdamasi šioje nutartyje aptartomis bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl naikinti teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

141Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

142Pareiškėjo akcinės bendrovės „Krekenavos agrofirma“ apeliacinį skundą atmesti.

143Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

144Nutartis neskundžiama.