Visas tekstas

Administracinė byla Nr. A556 - 1370/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01268-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Jonui Bložei,

atsakovo atstovams Daivai Safranavičiūtei, Mildai Deimantei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Interneto partneris” apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Interneto partneris” skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Interneto partneris” (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Interneto partneris“) kreipėsi į teismą su skundu (T 1, b. l. 1-9) prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2011 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 12NKV-15 ,,Byloje dėl UAB ,,Interneto partneris“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad vartotojams, kurie rezervavo bilietus internetu, oro uoste buvo taikomas papildomas mokestis už kartu gabenamo bagažo registraciją. Šie vartotojai nurodė, jog bilietai skrydžiui buvo įsigyti elektroniniu būdu (online) per UAB ,,Interneto partneris” administruojamą interneto svetainę www.greitai.lt. Pateiktų skundų esmė: tarpininkaujant UAB ,,Interneto partneris” vartotojai, užsisakę skrydžius internetinėje svetainėje pateikiamos sistemos būdu, elektroniniame biliete ir užsakymo patvirtinimo formoje matydavo informaciją, jog leistinas nemokamo bagažo svoris yra 20 kg. Nežiūrint į tai, atvykus į oro uostą ir pateikus bagažą registracijai, aviakompanija „AirBaltic Corporation“ iš vartotojų pareikalaudavo susimokėti bagažo registracijos mokestį. Tarnyba konstatavo, kad pareiškėjas žinojo apie aviakompanijos „AirBaltic Corporation“ informacijos neatskleidimą ir klaidinimu atsiradusius vartotojų interesų pažeidimus, todėl kaip sąžiningas bei atsakingas pardavimų tarpininkas galėjo ir privalėjo imtis priemonių tinkamam vartotojų informavimui. Prieš vartotojams įgyjant bilietą, pareiškėjas, neva, nesuteikė galimybės susipažinti su oro vežėjų taisyklėmis ir nepateikė informacijos, reikalingos vartotojui, kurios pagrindu pastarasis galėtų priimti sprendimą dėl sandorio. Tokiu būdu pareiškėjas laikomas pažeidusiu Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 2 punkto reikalavimus ir jam paskirta 2 000 Lt bauda. Pareiškėjo teigimu, nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes komisija nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo teisines ir faktines bylos aplinkybes, todėl padarė teisiškai nepagrįstas išvadas. Nesutinka, kad bendrovė yra nubausta administracine tvarka, nors UAB „Interneto partneris“ veiksmuose nėra administracinės atsakomybės pagrindų. Pareiškėjo veikoje nėra jokių neteisėtų bei teisei prieštaraujančių veiksmų, nes, būdamas tarpininku tarp vežimo paslaugų šalių, pareiškėjas yra neatsakingas už informacijos turinį ir pateikimą eiliniam vartotojui bei negali daryti įtakos viešai skelbiamos informacijos duomenų bazėje pakeitimui, todėl nėra objektyviosios teisės pažeidimo pusės. Pareiškėjo manymu, UAB „Interneto partneris“ veiksmuose nėra kaltės - būtino atsakomybės atsiradimo pagrindo, kadangi atsakomybė už inkriminuojamus teisės pažeidimus tenka kitam subjektui, t. y. oro vežėjui - aviakompanijai „AirBaltic Corporation“, kuri galimai tyčia nustatė klaidinančią kainų politiką, neužtikrino teisingos informacijos pateikimo eiliniam vartotojui bei neįvykdė vežimo sutarties tomis sąlygomis, kuriomis buvo parduota paslauga eiliniam vartotojui. Bendrovė Tarnybai aiškiai nurodė, jog UAB „Interneto partneris“ yra priskiriama „online“ agentų grupei, kurie veikia tik kaip tarpininkas tarp oro susisiekimo paslaugų teisinių santykių šalių - oro vežėjo ,,AirBaltic Corporation“ ir galutinio vartotojo. Pateikė įrodymus, jog bendrovės veikla apsiriboja tik pigių skrydžių paieška per bendrą tarptautiniu mastu sukurtą elektroninės skrydžių paieškos sistemą („Amadeus“ ir „Galileo“; angl. global distribution services - GDS), į kurią tikslius ir išsamius duomenis išimtinai pateikia tik avialinijų bendrovės. Tokią pačią išvadą pateikė ir Civilinės aviacijos administracija. Tai reiškia, jog bet kuris užsakymas elektroniniu būdu ir jame atsispindinti informacija yra sugeneruojama ne bendrovės, bet oro susisiekimo paslaugas teikiančios kompanijos pateiktos informacijos pagrindu, šiuo atveju avialinijų „AirBaltic Corporation“. Eilinis vartotojas, užsakinėdamas skrydį internete svetainėje www.greitai.lt., gauną visą informaciją pagal iš anksto nustatytą šabloną ir sistemoje pateiktus duomenis, todėl bendrovė neturi jokių techninių, teisinių ar net teorinių galimybių teikti vartotojui kitokią informaciją. Tarnybos komisija plečiamai aiškina 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (toliau – ir Reglamentas) teisės normas, todėl nepagrįstai išplėtė administracinės atsakomybės ribas. Pačių kiekvienos iš aviakompanijos vidaus taisyklių nepaskelbimas www.greitai.lt tinklapyje negali būti laikomas atitinkamų sąlygų vartotojui su jomis susipažinti nesudarymu. Pateikta informacija internetinėje svetainėje www.greitai.lt bei elektroninio bilieto rezervavimo metu laikytina pakankamu sąlygų sudarymu vartotojui, kad susipažinti su atitinkamo oro vežėjo taisyklėmis, todėl bendrovė negali būti laikoma pažeidusia minėtą teisės normą. Nutarimą priėmusi komisija neatsižvelgė į teisinius santykius bei jų pobūdį, kurių pagrindais yra teikiamos elektroninių bilietų įsigijimo paslaugos. Tarnyba neatsižvelgė, jog dėl klaidinančios ir neišsamios informacijos pateikimo pareiškėjas kaltinamas tik dėl to, jog vartotojai užsisakinėjo „AirBaltic Corporation“ paslaugas per tarpininką, kuris tik suteikia prieigą prie globalinės informacinės sistemos. Pareiškėjo veika, suteikti prieigą prie informacinės duomenų bazės, kuri iš esmės pagal savo turinį ir pateikimą yra neteisinga bei klaidinanti, negali būti laikytina priešinga teisei. Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo (toliau – ir Paslaugų įstatymas) 14 straipsnyje įtvirtinta atsakomybės nuo skleidžiamos internete informacijos išimtis (t. y. atvejai, kai paslaugų teikėjai neatsako už informaciją) turi būti taikoma ir svetainėje www.greitai.lt talpinamos informacijos atžvilgiu. Atsakovas pažeidė administracinėje teisėje taikomus administracinės nuobaudos skyrimo principus, nesiėmė jokių veiksmų per šešis mėnesius nuo sužinojimo/galėjimo sužinoti (2010-01-26 pasirodžius pirmam skundui) apie inkriminuojamą teisės pažeidimą.

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 65-74) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Reglamente nėra nuostatų, nurodančių, jog šis Reglamentas yra taikytinas tik oro vežėjams. Reglamento taikymo sritis nėra apribota oro susisiekimo paslaugų šalimi - oro vežėju. Reglamento 1 straipsnio 1 punkte numatyta, kad šiame Reglamente nustatoma licencijų Bendrijos oro vežėjams išdavimo tvarka, Bendrijos oro vežėjų teisė teikti Bendrijos vidaus oro susisiekimo paslaugas ir Bendrijos vidaus oro susisiekimo paslaugų kainų nustatymo tvarka. Be to, Reglamento preambulėje (15, 16 punktai) nurodomi vieni iš šio Reglamento priėmimo tikslų/priežasčių yra siekis/būtinybė užtikrinti vartotojams galimybę gauti visas oro susisiekimo paslaugų kainas ir tarifus, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą Bendrijoje, pilietybę arba kelionės organizatorių įsisteigimo Bendrijoje vietą, taip pat sudaryti vartotojams galimybę veiksmingai palyginti skirtingų oro linijų oro susisiekimo paslaugų kainas. Reglamento preambulėje yra akcentuojama, jog visuomet turėtų būti nurodyta galutinė vartotojo mokėtina Bendrijos kilmės oro susisiekimo paslaugų kaina, įskaitant visus mokesčius, rinkliavas ir mokėjimus. Taigi bagažo mokestis, nekvestionuojant klausimo, ar tai privalomas kainos priedas, turi būti nurodomas aiškiai, skaidriai ir nedviprasmiškai bet kurio rezervavimo proceso pradžioje. Ši pareiga taikoma ne tik oro vežėjams arba jų agentams, bet ir kitiems bilietų pardavėjams, t. y. ir UAB „Interneto partneris“. Vertinant UAB „Interneto partneris“ profesinį atidumą, buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Tarnyboje gautų vartotojų skunduose nurodyta, jog pirkdami lėktuvo bilietus per UAB „Interneto partneris“ administruojamą interneto tinklalapį www.greitai.lt, jie nebuvo informuoti apie aviakompanijos taikomą bagažo registravimo mokestį (rezervacijos patvirtinime buvo nurodytas leistinas bagažo svoris 20 kg), kurį vartotojams skrendant su aviakompanija „AirBaltic Corporation“ teko sumokėti oro uoste. Tarnybai nei Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymu, nei kitais teisės aktais nėra nustatyta pareiga nustatyti ir sankcijas taikyti tik post factum už užfiksuotą konkretų ir realų vartotojo ekonominio elgesio iškreipimą. Siekiant iš anksto užkirsti kelią galimiems vartotojų teisių pažeidimams bei prevenciškai reaguoti į galimai nesąžiningus komercinės veiklos subjektų veiksmus, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos, kurią šis įstatymas perkelia, nesąžiningos komercinės veiklos, klaidinančios ir agresyvios komercinės veiklos sąvokos formuluojamos taip, kad tokios veikos apima ne tik jau konkrečiai įvykusį vartotojo suklaidinimo ar kitokio jo ekonominio elgesio iškreipimo faktą, bet ir tokio suklaidinimo galimybę. Tarnyboje gauti dešimties vartotojų skundai patvirtina, jog interneto tinklalapyje nepateikdama informacijos apie aviakompanijos „AirBaltic Corporation“ taikomą bagažo mokestį arba šią informaciją pateikdama neaiškiai ir dviprasmiškai UAB „Interneto partneris“ ne tik teoriškai galėjo suklaidinti vartotojus, bet juos realiai suklaidino. UAB „Interneto partneris“ savo interneto tinklalapyje www.greitai.lt bilieto rezervavimo metu iki pat galutinio kainos nurodymo bilieto apmokėjimui stadijos nepateikia informacijos, jog į aviakompanijos „AirBaltic Corporation“ vykdomus skrydžius registruotam bagažui už kiekvieną skrydžio segmentą yra taikomas 50 Lt arba 70 Lt mokestis, tokiu būdu nebuvo pateikta aiški ir nedviprasmiška informacija, kad vartotojai gali patirti papildomų išlaidų. UAB „Interneto partneris“, nors ir teigė, jog dėl klaidinančio aviakompanijos „AirBaltic Corporation“ informacijos neatskleidimo nėra atsakinga, apie šią problemą ir vartotojų interesų pažeidimus žinojo, ir, kaip sąžiningas bei atsakingas pardavimų tarpininkas, galėjo ir privalėjo imtis priemonių tinkamam vartotojų informavimui. Ši aplinkybė, kaip ir visos kitos aukščiau nurodytos faktinės bylos aplinkybės bei teisės aktų nuostatos, buvo įvertintos nutarimo priėmimo metu, ir konstatuojant pareiškėjo UAB „Interneto partneris“ atsakomybę dėl nesąžiningos komercinės veiklos, platinant lėktuvų bilietus bei nepateikiant teisingos ir visapusiškos informacijos apie oro susisiekimo paslaugas vartotojams. Tokiu būdu, pareiškėjo teiginys, kad UAB „Interneto partneris“ negali būti laikomas kaltu subjektu, kuriam taikytina administracinė atsakomybė, yra atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėjas apie klaidinantį aviakompanijos „AirBaltic Corporation“ informacijos neatskleidimą ir vartotojų interesų pažeidimus žinojo, ir kaip sąžiningas bei atsakingas pardavimų tarpininkas galėjo ir privalėjo imtis priemonių tinkamam vartotojų informavimui, ypač dėl to, kad Reglamento prasme pareiga nurodyti bagažo mokestį aiškiai, skaidriai ir nedviprasmiškai bet kurio rezervavimo proceso pradžioje yra taikoma netik oro vežėjams arba jų agentams, bet ir kitiems bilietų pardavėjams, t. y. ir UAB „Interneto partneris“. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui negali būti taikoma Paslaugų įstatymo 14 straipsnyje nurodyta atsakomybės dėl skleidžiamos internete informacijos išimtis. Pareiškėjas, žinodamas apie aviakompanijos „AirBaltic Corporation“ realiai taikomą bagažo mokestį ir dėl to kylančius vartotojų teisių pažeidimus, siūlydamas įsigyti bilietus šios vartotojams esminės informacijos aiškiai ir suprantamai nepateikė. Dėl tinkamos informacijos apie registruoto bagažo mokestį nesuteikimo bilietų pirkimo metu vartotojai galėjo būti ir buvo skatinami priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis (t. y. žinodami esminę informaciją apie bagažo mokestį) galimai nebūtų priėmę. Esminę vartotojams informaciją pateikdamas neaiškiai, nesuprantamai ir dviprasmiškai bei nesuteikdamas galimybės susipažinti su oro vežėjo taisyklėmis, pareiškėjas pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Nurodė, kad nepažeidė administracinės nuobaudos skyrimo principų ir išdėstė tai įrodančius faktus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu (T 3, b. l. 41-48) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2010 m. sausio – balandžio mėn. gavo 10 vartotojų skundus dėl papildomo mokesčio už bagažą paėmimo aviakompanijos „AirBaltic Corporation“ vykdytų skrydžių metu, kuriems bilietus vartotojai įsigijo tarpininkaujant UAB „Interneto partneris“. Vartotojai nurodė, kad per UAB „Interneto partneris“ administruojamą svetainę, adresu www.greitai.lt, užsisakė lėktuvo bilietus ir gavo užsakymo patvirtinimą, kuriame nurodoma, jog leistinas bagažo svoris yra 20 kg. Tačiau atvykus į oro uostą, iš jų buvo pareikalauta už bagažą (kiekvieną lagaminą) į abi puses sumokėti po atitinkamą sumą pinigų. Tarnyba dėl minėtų skundų kreipėsi į UAB „Interneto partneris“, 2010-02-09 raštu Nr. 4-1116 - į Civilinės aviacijos administraciją, 2010-03-15 raštu Nr. 4-2044 - į aviakompanijos „AirBaltic Corporation“ atstovybę Lietuvos Respublikoje, 2010-02-23 raštu Nr. 4-1563 - į UAB „Amadeus Lietuva“ ir paprašė pateikti motyvuotus paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus dėl vartotojų prašymuose išdėstytų aplinkybių. Tarnyba, išanalizavusi surinktą medžiagą, atliko tyrimą ir 2011-04-29 nutarimu Nr. 12NKV-15 konstatavo, kad pareiškėjas žinojo apie aviakompanijos „AirBaltic Corporation“ informacijos neatskleidimą ir klaidinimu atsiradusius vartotojų interesų pažeidimus, todėl kaip sąžiningas bei atsakingas pardavimų tarpininkas galėjo ir privalėjo imtis priemonių tinkamam vartotojų informavimui. Prieš vartotojams įgyjant bilietą, pareiškėjas, nesuteikė galimybės susipažinti su oro vežėjų taisyklėmis ir nepateikė informacijos, reikalingos vartotojui, kurios pagrindu pastarasis galėtų priimti sprendimą dėl sandorio ir nutarė, kad tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus ir skyrė 2 000 Lt baudą. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, 2 straipsnio 9 dalimi, 6 straipsniu, 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu. Teismas nustatė, kad aviakompanija ,AirBaltic Corporation“ nuo 2009-11-16 įvedė bagažo vieneto registravimo mokestį, kuris yra nustatytas aviakompanijos taisyklėse, skelbiamose interneto tinklalapyje, adresu www.airbaltic.com. Šis mokestis skiriasi priklausomai nuo to, kokios klasės bilietas yra įsigyjamas ir nuo to, kada šis mokestis yra mokamas: bilieto rezervavimo metu, ar registruojant bagažą oro uoste. Byloje nustatyta, kad pirkdami lėktuvo bilietą per UAB „Interneto partneris“ administruojamą interneto tinklalapį www.greitai.lt, vartotojai nebuvo supažindinti su aviakompanijos „AirBaltic Corporation“ vežimo taisyklėmis. Civilinės aviacijos administracija 2010-02-18 rašte Nr. 12R-360 konstatavo, kad UAB „Interneto partneris“ nagrinėjamu atveju pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006-04-20 įsakymu Nr. 3-147 patvirtintų Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių 9 punkto nuostatas, kadangi bilietų rezervavimo metu neužtikrino galimybės vartotojams susipažinti su oro vežėjo taisyklėmis bei neinformavo apie oro susisiekimo paslaugos kainą Reglamento IV skyriuje nustatyta tvarka. Teismas taip pat vadovavosi Reglamento 23 straipsnio 1 dalimi. Teismas konstatavo, kad bylos aplinkybės liudija, jog pareiškėjas jei ne nuo taisyklių pakeitimo, tai nuo 2010-01-04 turėjo informaciją apie aviakompanijos reikalaujamus mokėti bagažo mokesčius. Nežiūrint į tai, ir toliau parduodamuose bilietuose nurodydavo neteisingą ir klaidinančią informaciją, jog į bilieto kainą įeina nemokamo bagažo paslauga iki 20 kg. Įrodymai liudija, kad pareiškėjas keitė pateikiamą informaciją, tačiau darė tai netiksliai, klaidindamas pirkėjus. Todėl pareiškėjo nurodomi argumentai, kad jis neva negalėjo savo iniciatyva keisti oro vežėjo pateikiamos informacijos, neatitinka faktinių aplinkybių. Šias teismo išvadas patvirtina pareiškėjo pozicija, užfiksuota pažeidimo nagrinėjimo posėdžio protokole, kad pareiškėjo direktorius pripažino galintis savo nuožiūra keisti duomenis apie oro vežėjo teikiamas paslaugas: oro vežėjas numato galimybę keisti ir grąžinti bilietus, o pareiškėjas pripažino naudojęsis turima teise, keitęs šias sąlygas ir pranešinėjęs, jog bilietai negali būti keičiami ir grąžinami. Nesąžininga pareiškėjo komercinė veikla pasireiškė nesąžiningais veiksmais ir klaidinančios informacijos neatskleidimu. Reglamento preambulėje yra akcentuojama, jog visuomet turėtų būti nurodyta galutinė vartotojo mokėtina Bendrijos kilmės oro susisiekimo paslaugų kaina, įskaitant visus mokesčius, rinkliavas ir mokėjimus. Todėl bagažo mokestis, turi būti nurodomas aiškiai, skaidriai ir nedviprasmiškai, bet kurio rezervavimo proceso pradžioje. Pagal Reglamento nuostatas ši pareiga taikoma ne tik oro vežėjams arba jų agentams, bet ir kitiems bilietų pardavėjams, t. y. ir pareiškėjui. Žinodamas apie aviakompanijos taisyklėse nustatytą bagažo vieneto registravimo mokestį, pareiškėjas savo interneto tinklalapyje www.greitai.lt bilieto rezervavimo metu iki pat galutinio kainos nurodymo bilieto apmokėjimui stadijos nepateikė informacijos, jog į aviakompanijos „AirBaltic Corporation“ vykdomus skrydžius registruotam bagažui už kiekvieną skrydžio segmentą yra taikomas nustatytas mokestis, arba darė tai dviprasmiškai, klaidindamas vartotoją. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovų argumentai, kad bendrovė oro vežėjo nebuvo informuota apie bagažo mokesčio pasikeitimus, pažeidimo esmės nekeičia, kadangi pagal Reglamento nuostatas vartotojas turi būti supažindintas ne tik su oro vežėjo taisyklių atskiromis nuostatomis, bet su pilnu jo variantu. Vartotojui nebuvo pateikta informacija, kad jis gali patirti papildomų išlaidų. Bilietų rezervavimo metu vartotojai neturėjo galimybės susipažinti su oro vežėjo taisyklėmis bei nebuvo informuoti apie oro vežėjo taikomą neprivalomą kainos priedą, o pateikti pasiūlymai bei įsigyti bilietai, kuriuose buvo nurodyta, kad leistinas bagažas - 20 kg, leido jiems pagrįstai tikėtis, jog už pasiūlymuose nurodytą sumą jie gali nemokamai vežtis 20 kg bagažą. Visos šios aplinkybės pirkėjus skatino priimti sprendimą, kurio nebūtų priėmę, žinodami visas sąlygas. Bendrovė žinojo tą informaciją ir privalėjo ją pateikti rezervavimo procedūros pradžioje, tačiau to nepadarė, t. y. elgėsi neatsakingai ir neapdairiai. Teismas padarė išvadą, kad Tarnybos išvados teisingos - pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatas. Tarnybos komisija, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies pagrindu, 2010-05-19 priėmė nutarimą Nr. NKV-24 „Pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl UAB „Interneto partneris“ galimo Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“ - nusprendė pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl UAB „Interneto partneris“ veiksmų, galimai pažeidžiančių įstatymo nuostatas. 2010-11-24 nutarimu Nr. NKV-38 „Pratęsti nagrinėjimo procedūrą dėl UAB „Interneto partneris“ galimo Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“, vadovaudamasi įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi bei Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisyklių 22.2 punktu, nutarė pratęsti UAB „Interneto partneris“ galimo Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą iki 2011-04-30. Nutarimas, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas pažeidęs Įstatymo nuostatas, priimtas 2011-04-29. Teismas padarė išvadą, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas bei bauda paskirta nepažeidžiant teisės aktų nuostatomis nustatytų terminų (Teisingumo ministro 2008-02-05 įsakymu Nr. 1R-68 patvirtintų Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisyklių 6.6 p.).

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 3, b. l. 54-62) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimą nesant administracinės atsakomybės pagrindams ir administracinę bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neišnagrinėjo visų faktinių bylos aplinkybių bei netinkamai aiškino ir taikė nacionalinės bei Europos Sąjungos tesės aktus.

2. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas yra priskiriamas „online“ agentų grupei, kurie veikia tik kaip tarpininkas tarp oro susisiekimo paslaugų teisinių santykių šalių - oro vežėjo ,,AirBaltic Corporation“ ir galutinio vartotojo.

3. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo (pardavimo agento) ir oro bendrovės tarpusavio teisinių santykių pobūdį, kuris sąlygoja eilinio galutinio vartotojo informavimą apie paslaugą ir teikiamų paslaugų įsigijimą. Apie 4 tūkstančius oro vežėjų pateikia tarptautinėms rezervacinėms sistemoms visą informaciją apie oro susisiekimo paslaugas, o agentas (pareiškėjas) tik sudaro technines galimybes vartotojams prisijungti prie šių sistemų bei pasirinkti norimą skrydį. Pareiškėjas tiesiogiai nėra sudaręs sutarties su ,,AirBaltic Corporation“, tačiau tarp šalių susiklostę santykiai turi komercinio atstovavimo požymių, nes komerciniu atstovavimu laikoma ir tokia veikla, kai prekybos agentas jokių sutarčių pats nesudarinėja, o tik tarpininkauja atstovaujamajam (Civilinio kodekso 2.152 str. 1 d.). Lietuvos teisės doktrinoje tarpininkavimas sudarant sutartis aiškinamas kaip prekybos agento daromas poveikis klientui, skatinant jį sudaryti sutartį, t. y. klientų paieška, ryšiai su klientais, reklama ir kt. Nors atsakovas nėra prekybos agentas tikrąja Civilinio kodekso 2.152 straipsnio prasme, tačiau atitinka visus šiame straipsnyje įtvirtintus prekybos agento požymius. Pareiškėjo teikiamų paslaugų apimtis ir turinys yra suteikti visą galimą informaciją potencialiems vartotojams apie avialinijų teikiamas paslaugas, sudominti ir suformuoti pirkėjo galutinį apsisprendimą įsigyti oro vežimo paslaugą. Tarpininkaudamas tarp dviejų šalių, agentas neįgyja paslaugų nuosavybės teise, jų neperka ir neparduoda, todėl jis nėra atsakingas už paslaugų kokybę, vežėjo informacijos nepateikimą į sistemą arba klaidinančios informacijos pateikimą. Pareiškėjas taip pat negali atsakyti už papildomą vartotojų apmokestinimą oro uoste jau po vežimo sutarties sudarymo. Tarp agento (pareiškėjo) ir vežėjo („AirBaltic Corporation“) susiklostę santykiai nulemia informacijos perdavimo priemonių ribotumą technologiniu, apimties ir laiko atžvilgiu.

4. Įstatymo 6 straipsnis reglamentuoja, kas yra nesąžiningos informacijos neatskleidimas, tačiau pačiame straipsnyje yra aiškiai nurodoma, jog turi būti atsižvelgiama į informacijos perdavimo priemonių ribotumą (6 str. 2 d.). Teismas visiškai neatsižvelgė, jog pareiškėjo komercinė veikla yra ypatinga tuo, kad vartotojai nebendrauja tiesiogiai su agentu (pareiškėju), informacija pasiekiama elektroninėmis priemonėmis pagal technines galimybes, kurios priklauso nuo prisijungimo ir informacijos duomenų bazėse (GDS). Nagrinėjamu atveju informacija apie papildomus mokesčius, kuriuos taiko vežėjas „AirBaltic Corporation“ už bagažo registravimą, nebuvo pateikta į GDS sistemą.

5. Pareiškėjas nurodė, jog gavęs pirmuosius skundus ir sužinojęs apie sistemos neatitikimus nedelsiant kreipėsi į GDS sistemos administratorių bei patį paslaugos teikėją „AirBaltic Corporation“ reikalaudamas ištaisyti neatitikimus bei sudaryti galimybes perteikti eiliniam galutiniam vartotojui visapusiškai pilną ir išsamią informaciją apie paslaugos kainą. Šiems subjektams neatlikus jokių sistemos pataisymų, pareiškėjas pažeisdamas savo sutartinius įsipareigojimus ir rizikuodamas licencija pats papildomai ėmėsi pastangų, kad galutinį vartotoją pasiektų išsami ir neklaidinanti informacija.

6. Teismas taip pat nevertino svarbios aplinkybės, jog pareiškėjas tarpininkaudamas ir parduodamas oro vežėjų bilietus nustato jų pardavimo sąlygas. Kiekvieno užsakymo metu eilinis vartotojas norėdamas įsigyti bilietą pareiškėjo administruojamoje svetainėje www.greitai.lt yra supažindinamas su UAB „Interneto partneris“ elektroninio online užsakymo sąlygomis ir turi teisę su jomis sutikti arba nesutikti. Šiose sąlygose, pareiškėjas, be visa ko, vadovaudamasis Reglamento 23 straipsnio imperatyvu, informuoja vartotojus, jog keleivis turi galimybę bilietų rezervacijos metu prieš įsigydamas bilietą susipažinti su vežėjo vežimo sąlygomis, pateiktomis vežėjo puslapyje internete. Vadinasi, elektroninio bilieto išdavimas vartotojui patvirtina, kad prieš įsigyjant elektroninį bilietą vartotojas su vežėjo vežimo sąlygomis susipažino ir sutinka jomis vadovautis. Tokiu būdu paslaugos online užsakymo metu kiekvienas eilinis vartotojas deklaruoja sutikimą su oro vežėjo taisyklėmis, kuriose, kaip ir nagrinėjamu atveju, gali būti nustatytos papildomos sąlygos, tame tarpe ir nagrinėjamu atveju taikomi „AirBaltic Corporation“ papildomi mokesčiai už bagažo registraciją.

7. Teismas visiškai nevertino pareiškėjo nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių, kurių pagrindu pareiškėjas negali būti laikomas tinkamu ir atsakingu subjektu patraukiant jį administracinėn atsakomybėn būtent dėl klaidinančios informacijos neatskleidimo. Pirminė pareiga tinkamai informuoti apie paslaugos kainą pirmiausia tenka vežėjui „AirBaltic Corporation“ pateikiant tikslią ir išsamią informaciją į GDS sistemą, todėl pareiškėjas negali būti atsakingas už klaidinančios informacijos nepateikimą, jeigu informacija nepasiekia vartotojo dėl techninių, laiko ar apimties informavimo priemonių ribojimo. Teismas visiškai nenustatinėjo administracinės atsakomybės atsiradimo pagrindų. Teismas neteisingai taikė ir aiškino Reglamento nuostatas, kurio preambulės nagrinėjimas atskleidžia šio Europos Sąjungos teisės akto taikymo sritį, priėmimo motyvus ir tikslus. Sistemiškai analizuojant preambulės punktus, aiškiai matyti, jog siekiant užtikrinti veiksmingesnę ir nuoseklesnę vidaus oro susisiekimo rinką, šio teisės akto nuostatos pirmiausia yra skirtos ir taikomos specifiniam subjektui, t. y. valstybių narių oro vežėjams bei šių subjektų teikiamų oro skydžių paslaugų sureguliavimui.

8. Teismas visiškai nevertino, jog pareiškėjo teikiama paslauga, vadovaujantis Paslaugų įstatymo bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2000/31/EB nuostatomis yra priskirtina informacinės visuomenės paslaugų sričiai. Pareiškėjo nuomone, Paslaugų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtinta atsakomybės nuo skleidžiamos internete informacijos išimtis turi būti taikoma ir svetainėje www.greitai.lt talpinamos informacijos atžvilgiu. Europos Teisingumo Teismas, turintis diskreciją aiškinti minėtą direktyvą Nr. 2000/31/EB, naujausioje savo praktikoje sujungtose bylose C- 236/08 - C-238/08 nagrinėdamas Google veiksmus pasisakė, kad informacinės visuomenės paslauga turi būti apibrėžiama kaip apimanti paprastai už atlygį per atstumą, elektroninėmis duomenų apdorojimo ir saugojimo priemonėmis atskiru paslaugos gavėjo prašymu teikiamas paslaugas. Paslaugos teikėjas interneto vartotojams atvirame komunikacijos tinkle perduodantis šios paslaugos gavėjo informaciją, t. y. įvedantis į savo serverio atmintį, kai kuriuos duomenis, kaip antai, reklamuotojo pasirinktus raktinius žodžius, reklaminę nuorodą, su ja susijusį komercinį pranešimą ir reklamuotojo tinklavietės adresą, turi būti laikomas informacinės visuomenės paslaugos tiekėju. Teismas taip pat pabrėžė, jog vien aplinkybė, kad informacinės visuomenės paslauga yra mokama bei tai, kad paslaugos teikėjas nustato atlyginimo tvarką, neturi būti laikoma aplinkybe, atimančia galimybę pasinaudoti Direktyvoje 2000/31 numatytomis išimtimis (kurios yra analogiškos Paslaugų įstatyme numatytoms išimtims). Cituojama Europos Teisingumo Teismo byla faktinėmis aplinkybėmis labai panaši į nagrinėjamą situaciją.

9. Teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, reglamentuojančius administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos paskyrimo terminus. Pareiškėjas savo skunde aiškiai nurodė, jog vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) nuostatomis, bet ne įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų pagrindu, institucija priėmusi nutarimą akivaizdžiai pažeidė administracinėje teisėje taikomus administracinės nuobaudos skyrimo principus. Net ir neatsižvelgiant į viršenybę teisės normų hierarchijoje turinčioms ATPK nuostatoms, teismas netinkamai taikė ir aiškino poįstatyminio akto nuostatas (Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisyklės, patvirtintos Teisingumo ministro 2008-02-05 įsakymu Nr. 1R-68). Teismas nepagrįstai, tik atsižvelgdamas į šališką Tarnybos aiškinimą, siaurinamai aiškina Taisyklių 6.6. punkto nuostatas, kuris neva numato, jog terminai taikomi tik tuomet, kai tiesiogiai nurodomas prašymas Tarnybai atlikti tyrimą. Priešingai, Taisyklių nuostatos įpareigoja Tarnybą kiekvienu atveju išnagrinėti skundą ir per nustatytą 30 dienų terminą nuo skundo gavimo dienos bei priimti sprendimą pradėti arba atsisakyti pradėti procedūrą (Taisyklių 10 p.). Teismo nuoroda į Įstatymo 15 straipsnio 3 dalį, negali būti nesuderinami ir prieštarauti aukštesnę galią turinčioms ir bendrą taisyklę nustatančioms ATPK 35 straipsnio nuostatoms. Įstatymas taip pat numato nuobaudos skyrimo terminų pratęsimo galimybę iki vienerių metų, tačiau tam nebuvo jokių sąlygų.

10. Teismas visiškai nepasisakė dėl aplinkybių turinčių esminę reikšmę ne pareiškėjo administracinės atsakomybės atsiradimo pagrindams, o ir trečiųjų asmenų, t. y. „AirBaltic Corporation“ veiksmams turėjusiems lemiamą įtaką galimam pareiškėjo administraciniam pažeidimui. Teismas nenustatė aplinkybių sąlygojusių konkrečius UAB „Interneto partneris“ veiksmus skelbiant bagažo mokestį ir taip pažeidžiant vartotojų teises.

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 3, b. l. 77-86) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad Reglamente nėra nuostatų, nurodančių, kad šis Reglamentas yra taikytinas tik oro vežėjams, taigi, skirtingai, nei nurodo UAB „Interneto partneris“ skunde, Reglamento taikymo sritis nėra apribota oro susisiekimo paslaugų šalimi - oro vežėju. Reglamento preambulėje yra akcentuojama, jog visuomet turėtų būti nurodyta galutinė vartotojo mokėtina Bendrijos kilmės oro susisiekimo paslaugų kaina, įskaitant visus mokesčius, rinkliavas ir mokėjimus. Pažymi, kad pirkdami lėktuvo bilietą per UAB „Interneto partneris“ administruojamą interneto tinklalapį www.greitai.lt vartotojai nebuvo supažindinti su aviakompanijos „AirBaltic Corporation“ vežimo taisyklėmis. Tarnybos 2011 m. balandžio 29 d. nutarimo priėmimo metu iš faktinių bylos aplinkybių buvo matyti, kad informacija apie leistino nemokamo bagažo svorį gali lemti vartotojo apsisprendimą dėl sandorio. Teismas pagrįstai konstatavo, jog žinodamas informaciją apie vartotojams taikomą bagažo mokestį pareiškėjas UAB „Interneto partneris“ turėjo ją pateikti vartotojams rezervavimo proceso pradžioje, tačiau to nepadarė, t. y. elgėsi neatsakingai ir neapdairiai. Taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo nurodomu Europos Teisingumo Teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimu sujungtose bylose C-236/08-C-238/08 negalima vadovautis, kadangi šiose bylose bei UAB „Interneto partneris“ Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo byloje esančios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Be to, minėtame sprendime Europos Teisingumo Teismas nenurodė, kad nuorodų paslaugų teikėjui nėra taikomi imperatyvūs kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai, kaip ir nepaneigė fakto, jog pagal Reglamentą pareiga nurodyti bagažo mokestį aiškiai, skaidriai ir nedviprasmiškai bet kurio rezervavimo proceso pradžioje yra taikoma ne tik oro vežėjams arba jų agentams, bet ir kitiems bilietų pardavėjams, taigi ir UAB „Interneto partneris“. Europos Teisingumo Teismas 2010 m. kovo 23 d. sprendime nurodė, jog Elektroninės komercijos direktyvoje numatytos atsakomybės išimtys taikomos tik tada, kai informacinės visuomenės paslaugų teikėjo veikla yra „tik techninio, automatinio ir pasyvaus pobūdžio“, o tai reiškia, kad tokių paslaugų teikėjas „neturi žinių apie perduodamą arba saugomą informaciją ir negali jos kontroliuoti“. UAB ,,Interneto partneris“, kaip vienos didžiausių aviabilietų platinimo agentūrų Lietuvoje, veikla bei veiksmai (platinant/parduodant aviabilietus neapibrėžtam vartotojui skaičiui) negali būti vertinami kaip neutralūs, tik techninio, automatinio ir pasyvaus pobūdžio. Skundžiamas nutarimas buvo priimtas bei bauda pareiškėjui buvo paskirta nepažeidžiant jokių imperatyviomis teisės aktų nuostatomis nustatytų terminų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kyla dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2011 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 12NKV-15 ,,Byloje dėl UAB ,,Interneto partneris“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamu nutarimu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba pripažino UAB ,,Interneto partneris“ pažeidus Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus ir paskyrė jai 2 000 Lt baudą.

Byloje nustatyta, kad 2010 m. sausio – balandžio mėnesiais Tarnyba gavo vartotojų skundus dėl papildomo mokesčio už bagažą paėmimo aviakompanijos ,,AirBaltic Corporation“ vykdytų skrydžių metu, kuriems bilietus vartotojai įsigijo tarpininkaujant UAB ,,Interneto partneris“.

Byloje nekyla ginčas dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurias įvertinęs atsakovas priėmė ginčijamą nutarimą, t. y. tai, kad vartotojai pirko lėktuvo bilietus per pareiškėjo UAB ,,Interneto partneris“ administruojamą interneto tinklalapį www.greitai.lt . Ginčas kyla dėl to, ar pareiškėjas pagrįstai nubaustas už tai, kad neinformavo vartotojų apie aviakompanijos ,,AirBaltic Corporation“ nuo 2009 m. lapkričio 16 d. taikomą bagažo registravimo mokestį. Pareiškėjo teigimu, jis nėra atsakingas už tai, kad nepateikė informacijos apie keleivio ar bagažo registracijos mokesčius, kadangi šios prievolės neįvykdė oro vežėjas „AirBaltic Corporation“, pakeitęs bagažo vežimo sąlygas ir atitinkamai nepateikęs informacijos bendroje tarptautiniu mastu sukurtoje elektroninės skrydžių paieškos sistemoje (toliau – ir GDS)apie papildomus mokesčius už bagažo registravimą. UAB ,,Interneto partneris“ nurodė, kad ji yra priskiriama ,,online“ agentų grupei, t. y. jos veiksmai apsiriboja kuo geresnės bilietų paieškos sistemos diegimu ir įvairių vežėjų komercinių pasiūlymų pateikimu galimam pirkėjui. Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba teigia priešingai, nurodydama, jog interneto tinklalapyje nepateikdama informacijos apie ,,AirBaltic Corporation“ taikomą bagažo mokestį arba šią informaciją pateikdama neaiškiai ir dviprasmiškai UAB ,,Interneto partneris“ ne tik teoriškai galėjo suklaidinti vartotojus, bet juos realiai suklaidino.

Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimą nustato Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas.

Ginčo išsprendimui aktualios Įstatymo redakcijos 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo (vartotojų grupės vidutinio nario, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę) ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu.

Įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad profesinis atidumas - specialiųjų įgūdžių ir rūpestingumo standartas, kurio pagrįstai galima tikėtis iš komercinės veiklos subjekto vartotojų atžvilgiu ir kuris atitinka sąžiningą praktiką rinkoje ir (arba) bendrą sąžiningumo principą šio subjekto veiklos srityje.

Pažymėtina, jog pareiškėjas UAB „Interneto partneris“ yra didžiausia aviabilietų pardavimo agentūra Baltijos šalyse, valdanti populiariausią Lietuvoje skrydžių rezervavimo portalą „Greitai.lt“, kurios tiesioginė funkcija – bilietų platinimas vartotojams, kuriam atitinkamai keliami didesni atsakingumo, rūpestingumo ir profesinio atidumo reikalavimai. Pareiškėjas, būdamas profesionalus verslo subjektas, parduodamas bilietus vartotojams, galėjo ir privalėjo vartotojų informavimui skirti itin didelį dėmesį.

Nagrinėjamu klausimu aktualus šio Įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2008 m. vasario 1 d.) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas, pagal kurį, atsižvelgiant į informacijos perdavimo priemonių ribotumą, klaidinančiu informacijos neatskleidimu laikomi tokie veiksmai, dėl kurių vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis jis nebūtų priėmęs, inter alia – esminės informacijos, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, nuslėpimas ar jos pateikimas neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku. To paties Įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punkte paaiškinama, jog tuo atveju, jeigu neaišku pagal kitas aplinkybes, esmine komercinio pasiūlymo informacija laikoma taip pat galutinė produkto kaina arba apskaičiavimo būdas, arba informacija apie tai, kad gali tekti patirti tokių papildomų išlaidų.

Todėl, remiantis nurodytos teisės normos nuostata, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1684/2010, kaina, kaip pagrįstai nurodo atsakovas Tarnyba, yra esminė informacija vartotojui, apie kurios pasikeitimą privaloma informuoti klientus.

2008 m. rugsėjo 24 d. priimto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 2 straipsnio 18 punkte apibrėžta oro susisiekimo kainos sąvoka, t. y. eurais arba vietine valiuta išreikštos kainos, kurias moka keleiviai oro vežėjams arba jų agentams arba kitiems bilietų pardavėjams už tų keleivių vežimą oro transportu, bei visos šių kainų taikymo sąlygos, įskaitant agentūroms pasiūlytą atlygį, sąlygas, kitas papildomas paslaugas.

Reglamento preambulėje yra pabrėžiama, kad visuomet turėtų būti nurodyta galutinė vartotojo mokėtina Bendrijos kilmės oro susisiekimo paslaugų kaina, įskaitant visus mokesčius, rinkliavas ir mokėjimus. Reglamento 23 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad bet kuria forma, įskaitant internetu, visuomenei siūlant ar skelbiant oro susisiekimo kainas ir oro susisiekimo tarifus už oro susisiekimo paslaugas, teikiamas iš oro uosto, esančio valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma Sutartis, kartu nurodomos taikomos sąlygos. Visada nurodoma galutinė mokėtina kaina, kuri turi apimti taikomą oro susisiekimo kainą ar oro susisiekimo tarifą ir visus taikomus mokesčius, rinkliavas, papildomas rinkliavas ir įmokas, kurių neįmanoma išvengti ir kuriuos galima numatyti skelbimo metu.

Taigi informacija apie bagažo mokestį yra esminė, todėl bagažo mokestis, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, turi būti nurodomas aiškiai, skaidriai ir nedviprasmiškai bet kurio rezervavimo proceso pradžioje. Pastaroji pareiga taikoma ir UAB „Interneto partneris“, kaip aviabilietų pardavimo agentūrai.

Tarnyboje gautų vartotojų skunduose nurodyta, kaip minėta, kad vartotojai, pirkdami lėktuvo bilietus per UAB ,,Interneto partneris“ administruojamą svetainę, nebuvo informuoti apie aviakompanijos „AirBaltic Corporation“ taikomą bagažo registravimo mokestį.

Faktinių duomenų visuma, esanti administracinėje byloje, įrodo, kad UAB ,,Interneto partneris“ žinojo apie aviakompanijos ,,AirBaltic Corporation“ vykdomų skrydžių metu taikomą mokestį už bagažo vežimą bilietų pardavimo metu ginčui aktualiu laikotarpiu, kuris galimai klaidina vartotojus, tačiau atsisakė apie tai aiškiai ir nedviprasmiškai informuoti vartotojus.

UAB ,,Amadeus Lietuva“ 2010 m. sausio 26 d. rašte UAB ,,Interneto partneris“ (T 1, b. l. 47-50) nurodė, kad kelionių agentūra UAB ,,Interneto partneris“ pareiškime/prašyme paaiškinti, skirtame UAB ,,Amadeus Lietuva“ ir Amadeus IT Group, S. A. (toliau – ir Amadeus), pripažino, jog aviakompanija ,,AirBaltic Corporation“ tiesiogiai informavo kelionių agentūrą apie naujų bagažo apmokestinimo sąlygų taikymą nuo 2009 m. lapkričio 16 d. Todėl laikytina, kad kelionių agentūra buvo tinkamai informuota apie naujas bagažo apmokestinimo sąlygas ir, iškilus neaiškumams dėl Amadeus GDS teikiamos informacijos, kelionių agentūra galėjo susiekti su ,,AirBaltic Corporation“ tiesiogiai.

Vartotojas V. B. į UAB „Interneto partneris“ kreipėsi raštu 2010 m. sausio 4 d. (T 1, b. l. 120-121), informuodamas, kad pareiškėjo nurodoma informacija apie bagažo mokestį neteisinga.

Civilinės aviacijos administracija 2010 m. sausio 27 d. raštu Nr. 12-182(90) (T 1, b. l. 97) UAB ,,Interneto partneris“ informavo, kad pateikiama keleiviams klaidinanti informacija (pranešama apie galimybę vežti 20 kg bagažą be papildomo mokesčio), kuri gali iškreipti keleivio ekonominį elgesį. Nurodė, kad gavo keleivių skundus, jog bilietų rezervavimo metu ir juos įsigiję keleiviai kartu gavo informaciją, kad už nurodytą bilieto kainą jiems leidžiama vežti 20 kg bagažo. UAB ,,Interneto partneris“ 2010 m. vasario 5 d. atsakydama į nurodytą raštą nurodė, kad pretenzijos turi būti teikiamos oro vežėjams, o ne agentams (T 1, b. l. 98-99).

Civilinės aviacijos administracijos 2010 m. gegužės 17 d. rašte Nr. 12R-1075 (T 2, b. l. 104-105) pažymėta, kad UAB ,,Interneto partneris“ buvo nurodytas terminas pažeidimams ištaisyti iki 2010 m. vasario 10 d., bet bendrovė nesiėmė iki šios dienos jokių priemonių trūkumams ištaisyti.

Taigi, nors pareiškėjas nurodė, kad dėl klaidinančio aviakompanijos ,,AirBaltic Corporation“ informacijos neatskleidimo nėra atsakingas, apie šią problemą ir vartotojų interesų pažeidimus žinojo, ir kaip sąžiningas bei atsakingas pardavimų tarpininkas turėjo pareigą užtikrinti, kad jo teikiama informacija vartotojams nepažeistų Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo.

UAB ,,Interneto partneris“ nurodė, kad gavusi nusiskundimų iš keleivių, jog aviakompanija ,,AirBaltic Corporation“ taiko kitokias bagažo vežimo sąlygas, nei ši aviakompanija yra nurodžiusi GDS, daug kartų žodžiu bei raštu kreipėsi į aviakompaniją, jog ši pataisytų savo teikiamą informaciją GDS, tačiau aviakompanija informacijos neištaisė, o UAB ,,Interneto partneris“ neturi teisės veikti už aviakompaniją ir ištaisyti vežėjo teikiamos informacijos GDS.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (T 3, b. l. 27-38) pareiškėjo UAB ,,Interneto partneris“ atstovė visgi iš dalies pritarė, kad turėjo informuoti savo klientus apie informacijos neatitikimus, tačiau iš pradžių nesiėmė tokių drastiškų priemonių, kokių ėmėsi vėliau.

Pirmosios instancijos teismui pateikti aviabilietai patvirtina, kad pareiškėjas keitė informaciją apie bagažo mokestį, tačiau tai darė netiksliai, klaidindamas pirkėjus. Pagal pareiškėjo pateiktus įrodymus, vartotojams rezervuojant ir įsigyjant bilietus į ,,AirBaltic Corporation“ skrydžius, vienais atvejais buvo nurodoma, jog ,,Leistinas bagažas: Suaugusiam: 20 kg“, kitais atvejais nurodoma ,,Nemokamas leistinas bagažas: Suaugusiam: 0 kg“. Toks informacijos pateikimo būdas buvo dviprasmiškas.

Atsižvelgiant į pareiškėjo padarytus pažeidimus jo internetiniame tinklalapyje, galima daryti išvadą, jog pareiškėjas gali daryti pakeitimus savo informacinėje sistemoje, t. y. pateikti informaciją vartotojams, kokie konkretūs mokesčiai yra taikomi.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo UAB ,,Interneto partneris“ atstovas taip pat nurodė, kad siūlant vartotojams rezervuoti ir įsigyti ,,AirBaltic Corporation“ skrydžius UAB ,,Interneto partneris“ savo informacinėje sistemoje www.greitai.lt gali daryti pakeitimus, t. y., tarkim, vietoje ,,20 kg“ nurodyti ,,0“ kg.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad UAB ,,Interneto partneris“ laikytinas tinkamu subjektu atsakingu už padarytą pažeidimą. Toks konstatavimas neprieštarauja Reglamento ir kitoms šiame procesiniame sprendime išdėstytoms teisės aktų nuostatoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, jog pareiškėjo veikla neatitiko profesinio atidumo reikalavimų ir suklaidino konkrečius vartotojus, ką patvirtina dėl pareiškėjo veiksmų gauti vartotojų skundai. Nors analizuojamu laikotarpiu pareiškėjas turėjo informacijos dėl savo informacinėje sistemoje www.greitai.lt nenurodytos esminės informacijos apie bagažo mokestį, bendrovė, teikdama vartotojams tarpininkavimo įsigyjant aviabilietus paslaugą, nesiėmė priemonių tinkamam, skaidriam aiškiam vartotojų informavimui užtikrinti. Vartotojai, įsigyjantys bilietus ir sumokantys bilieto kainą pareiškėjui, pagrįstai tikėjosi, jog šiame interneto tinklalapyje pareiškėjas pateikia išsamią ir visą reikiamą informaciją apie galutinę vežimo kainą ir kitas vežimo sąlygas. Dėl tinkamos informacijos apie registruoto bagažo mokestį nesuteikimo bilietų pirkimo metu vartotojai galėjo būti ir buvo skatinami priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis (t. y. žinodami esminę informaciją apie bagažo mokestį) galimai nebūtų priėmę.

Pareiškėjas UAB ,,Interneto partneris“, nesutikdamas su skundžiamu atsakovo Tarnybos nutarimu, taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, reglamentuojančius administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos paskyrimo terminus.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo pozicija dėl terminų skaičiavimo skundžiamam Tarnybos nutarimui priimti ir papildomai šių argumentų neatkartoja.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pareiškėjas UAB ,,Interneto partneris“ nepagrįstai remiasi Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis, kadangi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas ir kiti teismo nurodyti aktai laikytini specialiais teisės aktais, reglamentuojančiais bylų dėl Įstatymo reikalavimų pažeidimo nagrinėjimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, jog byloje ginčijamas atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas, tinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl paliktinas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Interneto partneris” apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius