Visas tekstas

Civilinė byla Nr. 3K-3-446-706/2015

Teisminio proceso Nr.2-69-3-00420-2013-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.6; 45.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Kryževičiaus ir Janinos Stripeikienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Č. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Č. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gilius ir Ko“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Virineta“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl pirkėjo teisių gynimo šiam įsigijus prekę, turinčią kokybės trūkumų, ir pirkėjo teisės pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo gynimo būdą.

Ieškovas Č. B. ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo UAB „Gilius ir Ko“ 9511 Lt (2754,58 Eur) už netinkamos kokybės prekę (katilą).

Ieškovas nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 26 d. per UAB „Virineta“ jis pirko dujinį šildymo katilą „Prestige SOLO 75“ už 9700 Lt. Pagal žodinį susitarimą katilą atsakovas pardavė tikslingai nuosavam namui apšildyti per UAB „Virineta“ pagal 2012 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, nes buvo skolingas UAB „Virineta“.Atsakovas yra šios rūšies katilų firmos gamintojos ACV atstovas Lietuvoje. Atsakovas katilo montavimo, priežiūros ir techninio aptarnavimo instrukcijoje užpildė garantinį taloną. Garantijos trukmė yra vieneri metai ir ji galioja tada, kai paleidimo ir derinimo darbus atliko atestuota įmonė. 2012 m. spalio 4 d. dujinio katilo ACV (pagal firmos gamintojos pavadinimą) paleidimo ir derinimo darbus namuose (duomenys neskelbtini), pagal paleidimo ir derinimo darbų atlikimo sutartį-aktą Nr. PDA-12-18-V atliko atestuotas atsakovo atstovas G. Z. Tą pačią dieną su šiuo atsakovo atstovu ieškovas pasirašė techninio patikrinimo ir remonto paslaugų garantiniu laikotarpiu sutartį. 2012 m. lapkričio 11 d., vos po 36 dienų, katilas sugedo: pradėjo dirbti nestabiliai, reiškėsi pastovi slėgio pulsacija. Dėl to 2012 m. lapkričio 21 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą, pranešdamas apie katilo gedimą. Atvykęs atsakovo atstovas nustatė, kad yra trūkęs katilo šilumokaičio degimo kameros dugnas ir per jį teka vanduo, ir šilumokaičio degimo kameros dugnas iš vandens pusės storai padengtas neaiškios kilmės apnašomis. Atsakovas nurodė, kad šilumokaitis buvo užneštas sąnašomis iš šildymo sistemos, todėl jam garantija netaikoma. Į 2012 m. lapkričio 26 d. ieškovo pretenziją, kad paleidžiant katilą atsakovo darbuotojas patikrino sistemoje esančio vandens kokybę ir jokių pretenzijų neturėjo, paleidimo ir derinimo darbų atlikimo akte pastabų nenurodė, atsakovo buvo atsakyta, kad vandens kokybė paleidimo ir derinimo darbų atlikimo metu buvo aptikrinta keliais – vandens minkštumo ir vizualinio skaidrumo – aspektais, todėl negalima pasakyti, kad sistemoje nėra užsilikusių nešvarumų. Kadangi katilo pardavėjas ir jo paleidimo bei derinimo darbus atlikęs asmuo yra tas pats, todėl net ir pasitvirtinus išvadai, kad šildymo sistema nebuvo išplauta kokybiškai, atsakovas privalo atlyginti žalą (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Atsakovas nėra nurodęs, kad buvo pažeistos katilo naudojimo taisyklės.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino.

Byloje nustatyta, kad dujinio katilo „Prestige Solo75“ pardavėjui UAB „Gilius ir Ko“ kyla atsakomybė už netinkamos kokybės prekės pardavimą remiantis garantija tiek pagal įstatymą, tiek pagal sutartį. Atsakovo UAB „Gilius ir Ko“ suteikta garantija katilui „Prestige Solo75“ yra sutartinė garantija, ji galėtų būti pripažįstama ir garantija pagal įstatymą, nes iš bylos duomenų nustatyta, kad garantija buvo suteikta vieneriems metams ir ją suteikė pardavėjas bei katilo platintojas. Kadangi sutartinė garantija yra kaip papildoma, greta kurios visada yra taikoma pardavėjo suteikiama garantija pagal įstatymą, tai joje gali būti nustatytos konkrečios sąlygos, kuriomis ši garantija gali būti taikoma. Nagrinėjamu atveju UAB „Gilius ir Ko“ suteikė garantiją tuo atveju, jei paleidimo ir derinimo darbus atlieka atestuota įmonė, tačiau pirkėjas nesudarė garantinio techninio aptarnavimo sutarties trejiems metams. Atsakovas, pripažindamas save prekės pardavėju, ieškovui faktiškai suteikė taip pat ir garantiją pagal įstatymą, kuri negali varžyti vartotojų teisių, kurios, įsigijus netinkamos kokybės prekę, yra nustatomos teisės aktuose (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, CK 6.334 straipsnio 4 dalis). Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas, vykdydamas instrukcijoje nurodytus reikalavimus, išplovė šildymo sistemą ir nors šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, tačiau atsakovas UAB „Gilius ir Ko“ neįrodė, jog ieškovas to nepadarė. Teismas sprendė, kad atsakovas suteikdamas garantiją parduotam katilui „Prestige Solo75“, atlikdamas jo paleidimo ir derinimo darbus, su ieškovu sudarydamas šio katilo techninio patikrinimo ir remonto paslaugų garantiniu laikotarpiu sutartį, būdamas specializuota įmonė, turėjo suprasti, kad tinkamai naudoti katilą yra reikalinga šildymo sistema bei tam tikro minkštumo vanduo. Teismas, atsižvelgdamas į katilo paskirtį, t. y. šildyti vandenį iki reikalingos temperatūros namo šildymui, padarė išvadą, kad prekė turėjo paslėptų trūkumų, kurie išryškėjo tik pradėjus katilą naudoti. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuota, kad ieškovas įrodė, jog dujinis katilas yra netinkamas naudoti, t. y. prekė buvo netinkamos kokybės, katilo gedimo laikotarpiu pirkėjo įsigytai prekei turėjo būti taikoma tiek sutartinė garantija, tiek garantija pagal įstatymą, nes prekės trūkumai išaiškėjo nė vienai iš garantijų nepasibaigus ir daiktas dėl gedimo nebegalėjo būti naudojamas pagal paskirtį.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokius paslėptus trūkumus turėjo katilas. Iš visos rašytinės bylos medžiagos daryta išvada, kad ieškovas (pirkėjas) neįrodė, jog jo perkamas dujinis šildymo katilas turėjo trūkumų iki jo perdavimo ieškovui (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Byloje ieškovas teigė, kad jis yra inžinierius, todėl vamzdynus išplovė pats, tačiau nėra žinoma, ar ieškovas vamzdyną išplovė taip, kaip nurodyta Katilo eksploatacijos instrukcijoje, t. y. kad, prieš paleidžiant, sistemą reikia išplauti pagal EN 14868. Teismo ekspertizės, kuri buvo paskirta Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi, metu nustatyta, kad katilas sugedo dėl netinkamos kokybės vandens. Byloje ieškovas nurodė, kad pirmasis katilas, kuris buvo pakeistas ginčo katilu, taip pat sugedo dėl netinkamos vandens kokybės. Teismas sprendė, kad dujinis šildymo katilas ieškovui parduotas tinkamos kokybės, be paslėptų defektų. Katilą įrengė, sumontavo ir paleido pardavėjas, bet nenustatyta, kad šiuos darbus pardavėjas (atsakovas) atliko netinkamai, kas prilyginama kokybės trūkumui (Vartotojų teisių gynimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis), todėl spręsta, jog atsakovui buvo parduotas tinkamos kokybės katilas, ir jis sugedo dėl netinkamo naudojimo, t. y. dėl netinkamos kokybės vandens.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas Č. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimą. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Dėl CK 6.333 straipsnio ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas susiaurino garantijos esmę. Katilo garantijos galiojimas buvo siejamas su sąlyga, kad paleidimo darbus atliks pardavėjo įgaliotas atstovas, todėl katilo prijungimas prie sistemos su netinkamos kokybės vandeniu ir dėl tokio vandens atsiradęs šilumokaičio užkalkėjimas prilyginamas katilo kokybės trūkumui (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalis). Nenurodyta, kodėl buvo taikyta CK 6.333 straipsnio 1 dalies nuostata, tačiau netaikyta šio straipsnio 3 dalis. Teismas, padaręs išvadą, kad katilo šilumokaitis užkalkėjo dėl netinkamo vandens, niekaip nevertino ir nepasisakė dėl Priedo Nr. 1 prie ekspertizės akto atlikto vandens mėginio duomenų, iš kurių matyti, jog vandens bendrasis kietumas yra <0,05 mmol/l, o leidžiama norma nereglamentuojama. Nebuvo pašalinti ekspertės išvadų ir konkrečius tyrimus atlikusių specialistų rezultatų skirtumai dėl šilumokaičio kameros dugno apnašų. Teismas atmetė prašymą apžiūrėti abu katilus kaip daiktinius įrodymus ir rėmėsi atsakovo teiginiais, kad sugedusio katilo šilumokaičio apnašos yra daugiau kaip 3 cm, nors iš pateiktų į bylą nuotraukų matyti, jog jos nesiekia ir 2 cm. Nepagrįstai buvo remtasi prieštaringais atsakovo darbuotojo A. M., kaip eksperto, parodymais, nors jis nebuvo katilo naudojimo vietoje ir apie jo išsilavinimą byloje duomenų nepateikta. Teismas netyrė, ar, paleisdamas katilą, atsakovo atstovas tinkamai patikrino vandens minkštumą ir vizualinį skaidrumą, nes jokių pastabų nepareiškė.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Gilius ir Ko“ prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Dėl CK 6.333 straipsnio ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė įrodymus, kad pardavėjas perdavė pirkėjui tinkamos kokybės katilą ir jis sugedo tik dėl ieškovo kaltės, t. y. pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles. Kadangi ieškovas prašė taikyti CK 6.333 straipsnio 3 dalies nuostatą, tai pardavėjas įrodinėjo, kad daikto trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad katilas sugedo dėl netinkamos šildymo sistemos išvalymo, netinkamo katilo naudojimo ir netinkamo vandens. Faktą, kad katilas sugedo dėl ieškovo kaltės, byloje patvirtina 2013 m. liepos 31 d. nepriklausomo specialisto L. R. išvada. Teismo paskirtos ekspertizės išvados taip pat patvirtino, kad apnašos katile atsirado dėl netinkamai išvalytos šildymo sistemos ir netinkamos kokybės vandens. Nors kasatorius kritikuoja A. M. parodymus, tačiau nepateikia jokių argumentų ar įrodymų, paneigiančių jų teisingumą. Nepagrįstai argumentuojama, kad teismas neišnaudojo visų galimybių nustatyti katilo gedimo priežastis, nes nepateikė ekspertizei ieškovo klausimo. Kasatorius nesutikdamas su išvadomis galėjo teikti įrodymus ar prašyti skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau to nedarė. Teismas pagrįstai nurodė, kad katilo naudojimo instrukcijoje yra reikalavimas prieš paleidžiant šildymo sistemą išplauti pagal EN 14868, tačiau byloje kasatorius nepateikė įrodymų, kad jis taip būtų sistemą išplovęs. Be to, pats kasatorius pripažino, kad pirmasis katilas sugedo dėl netinkamo vandens, nes sistemoje nebuvo filtro ir vanduo buvo labai kalkėtas. Šildymo sistemos išplovimą reglamentuojantys teisės aktai turi būti taikomi kasatoriui (Šilumos tiekimo ir vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklės, Katilinių įrenginių įrengimo taisyklės), pagal kuriuos bandymus gali atlikti prižiūrėtojas, turintis Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių eksploatavimo atestatą. Atsakovas neturėjo nei susitarimo su kasatoriumi, nei jokios pareigos išplauti kasatoriaus šildymo sistemą prieš paleisdamas katilą. Kasatorius atsakovą pasamdė tik atlikti katilo paleidimo derinimo darbus. Tas faktas, kad atsakovo darbuotojas, prieš atlikdamas paleidimo darbus, patikrino kasatoriaus sistemoje esančio vandens kokybę, nereiškia, jog šildymo sistema buvo išvalyta tinkamai. Šiuo atveju garantija katilui netaikoma, nes šilumokaitis užkalkėjo dėl paties kasatoriaus kaltės. Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai vertino surinktus įrodymus byloje. Argumentuojama, kad iš atsakovo ginčo katilą pirko ne ieškovas, bet jo įmonė UAB „Virineta“, todėl katilo savininkė yra įmonė. Nors šis argumentas teismų nebuvo laikomas esminiu, tačiau jis yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Byloje nėra pateikta dokumentų, kad katilą kasatorius nusipirko iš UAB „Virineta“. Byloje pateiktoje sąskaitoje faktūroje nenurodyta, kas perka prekes iš UAB „Virineta“, ir niekur nėra nurodyta jokių duomenų apie Č. B.
Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl parduodamo daikto kokybės garantijos ir pardavėjo atsakomybės už netinkamos kokybės daikto pardavimą taikymo

Pardavėjo pareiga perduoti pirkėjui sutartį ir kokybės dokumentų reikalavimus atitinkančią prekę kvalifikuojama kaip pagrindinė pirkimo–pardavimo santykiuose. Pagal įstatymą ar sutartį pardavėjui atsiranda pareiga garantuoti, kad daiktas atitinka sutarties sąlygas. Laikoma, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą) (CK 6.363 straipsnio 1 dalis). Paprastai garantija pagal įstatymą yra pripažįstama pagrindine pardavėjo garantija. Pirkimo– pardavimo santykių šalys gali sutarti dėl garantijos papildomai. Sutartinės garantijos suteikiamos ne tam, kad pakeistų garantiją pagal įstatymą, o tam, kad ją papildytų. Teisinė garantija pagal ES direktyvą dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų 1999/44/EB yra siejama su pirkėjo teisine apsauga dėl parduotos prekės trūkumų, t. y. su direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pardavėjas privalo pateikti vartotojui prekes, kurios atitinka pardavimo sutartį. Tai privaloma teisinė apsauga, kuri kyla iš įstatymo (direktyvos) ir nesiejama su sutartimi. Komercinė garantija reiškia ketinimą prisiimti atsakomybę už tam tikrus trūkumus. Tai sutartinė nuostata, kuri paprastai sudaro įsipareigojimą pataisyti daiktą, kuris sugenda per tam tikrą terminą. Taigi, komercinė garantija yra greta įstatyminės atitikties garantijos taikoma papildoma apsauga, kuri taikoma ne pagal įstatymą, bet savanoriškai. Nagrinėjamoje byloje pardavėjas suteikė pagrindinę ir papildomą garantijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartinė garantija yra vienašalis sandoris, teikiamas ne asmeniui, o konkrečiam daiktui, todėl daikto sutartinė garantija seka paskui daiktą, nesvarbu, kad daiktas parduodamas daugiau kaip vieną kartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Š. v. UAB „Borgalita“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2013). Pagal šį išaiškinimą neaktualus yra pardavėjo (atsakovo) atsiliepime į kasacinį skundą pateikiamas argumentas, kad kokybės garantiją jis suteikė tik UAB „Virineta“. Be to, pirmosios instancijos teismo nustatyti faktai dėl katilo pirkimo–pardavimo sutarties aplinkybių patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma, jog galutinis katilo pirkėjas yra fizinis asmuo, įgijęs daiktą ne verslo reikalams, o gyvenamojo namo šildymo sistemai suformuoti (vartojimo sutartį kvalifikuojantis požymis). Nors ieškovas katilą pirko iš UAB „Virineta“ (pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė), bet atsakovas katilo perdavimo ir paleidimo klausimus sprendė su ieškovu, todėl teigti, kad atsakovo atsakomybę dėl daikto kokybės panaikina ta aplinkybė, jog ieškovas įgijo katilą iš neprofesionalaus pardavėjo, negalima. Dėl to teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju pagrįstai teismų buvo netaikytos CK 6.334 straipsnio 4 dalies nuostatos. Taigi šioje byloje ieškovas galėjo reikšti reikalavimus pardavėjui dėl daikto kokybės tiek garantijos pagal įstatymą, tiek sutartinės garantijos pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kad katilo pirkimo–pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis, tai, be bendrųjų prekių kokybės nuostatų, šiems santykiams taikomos ir papildomos bei palankesnės vartotojams nuostatos, reglamentuotos CK 6.363 straipsnio 1, 2, 3 dalyse (redakcija, galiojusi iki 2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo NR. XII-700),Vartotojų teisių apsaugos įstatymo14 straipsnyje (2007 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. X-1014 redakcija). Šio straipsnio trečioji dalis nustato, kad jeigu prekės pirkimas–pardavimas apima prekės instaliavimą, įrengimą ar montavimą ir prekes instaliavo, įrengė ar sumontavo pardavėjas arba jo pasitelkti asmenys, bet koks dėl neteisingo vartojimo prekių instaliavimo, įrengimo ar montavimo atsiradęs kokybės trūkumas prilyginamas prekių kokybės trūkumui. Ši nuostata taip pat taikoma tuo atveju, kai susitariama, kad prekę instaliuos, įrengs ar montuos pats vartotojas, kai jis instaliuoja, įrengia ar montuoja, o neteisingo instaliavimo, įrengimo ar montavimo priežastis yra instrukcijos trūkumai. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai nustatė tinkamai taikomų garantijų rūšis, jų galiojimą bei santykį, tačiau skirtingai vertino nustatytus faktus ir skirtingai juos kvalifikavo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas sumontavo ir paleido dirbti katilą, ir šis po 36 dienų prakiuro, sprendė, jog atsakovas atsako už netinkamą katilo kokybę. Apeliacinės instancijos teismas vertino faktus priešingai ir nurodė, kad vandens kietumo laipsnio šildymo sistemoje kontrolė nepateko į katilo montavimo ir jo paleidimo veiksmus ir pardavėjas, kuris šiuos darbus atliko tinkamai, neatsako už katilo sugedimą. Kadangi ieškovas pagal profesiją yra inžinierius ir prieš šildymo sistemos paleidimą vamzdynus išplovė pats, todėl atsakovui negali būti taikomos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatos. Teisėjų kolegija šias teismo išvadas laiko nepagrįstomis ir sprendžia, kad atsakovas paleisdamas dujinį katilą turėjo patikrinti, ar vandens kietumas šildymo sistemoje yra tokio lygmens, kokio reikia katilui tinkamai naudoti. Tas faktas, kad vamzdynus plovė pats ieškovas, neatleidžia pardavėjo nuo pareigos patikrinti katilo paleidimo sąlygas, kad būtų galima jį saugiai ir tinkamai naudoti. Faktas, kad atsakovas prieš paleidžiant katilą tikrino vandens minkštumą, nereiškia, kad jis buvo pakankamas, nes dėl vandens netinkamos sudėties katilas per labai trumpą laiką sugedo. Toks katilo montavimo ir paleidimo darbų (ne)atlikimas pirmosios instancijos teismo tinkamai kvalifikuotas kaip netinkamos kokybės prekės pardavimas. Kasacinė instancija nesutinka su apeliacinės instancijos išvadomis, kurios susiaurino pirkėjo, vartotojo, teisių apsaugą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl netinkamo teisės taikymo pripažįstamas nepagrįstu ir naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo konstatuotas daikto atitikties kokybės reikalavimams pažeidimas. Kadangi parduotas daiktas – dujinis katilas – dėl gedimo nebegalėjo būti naudojamas pagal paskirtį, tai darytina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas taikė proporcingą pažeistų pirkėjo teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.363 straipsnio 8 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo NR. XII-700).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškovo kasacinį skundą, jam iš atsakovo priteistinas jo turėtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimas. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Lt (144,81 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir už kasacinį skundą sumokėjo 82,55 Eur žyminį mokestį, todėl šios išlaidos atlyginamos iš atsakovo. Ieškovas nepateikė duomenų apie turėtas išlaidas advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme, todėl šių išlaidų atlyginimas nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).Valstybei iš atsakovo priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teismuose, atlyginimas – 11,20 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimą.

Priteisti iš UAB „Gilius ir Ko“ (j. a. k. 134506482) Č. B. (duomenys neskelbtini) 227,36 Eur (du šimtus dvidešimt septynis Eur 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš UAB „Gilius ir Ko“ (j. a. k. 134506482) 11,20 Eur (vienuolika Eur 20 ct) valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gintaras Kryževičius

Janina Stripeikienė