Nacionalinės teisės aktai

Austrija

Įvadas. Šiame tinklalapyje pateikiama informacija apie Austrijos teisės sistemą ir Austrijos teisės apžvalga.

Sadržaj omogućio
Austrija

Teisės šaltiniai

Įvairių rūšių teisinių priemonių aprašas

Austrijos teisė yra rašytiniais įstatymais grindžiama (vok. gesatztes) teisė.

Pagal Austrijos federalinę konstituciją, be federalinio (konstitucinio) įstatymo, devyniose federalinėse žemėse galioja atskiras (konstitucinis) žemės įstatymas. Provincijos konstitucinė teisė negali prieštarauti federalinei konstitucinei teisei, todėl yra jai pavaldi. Tačiau tokia pirmumo tvarka iš esmės netaikoma federaliniams ir federalinių žemių įstatymams. Nuo 1988 m. federalinės žemės gali sudaryti tarptautines sutartis savo kompetencijos srities klausimais. Tačiau užsienio reikalų klausimais pirmenybė teikiama federalinei vyriausybei.

Paprotinės teisės statusas ir teismų praktika

Paprotinės teisės vaidmuo yra labai ribotas.

Aukščiausiųjų teismų sprendimai yra vertingos gairės teisės taikymui ir yra labai svarbūs, Tačiau teismų teisė oficialiai nepripažįstama teisės šaltiniu.

Valdžios institucijų teisės aktai

Iš esmės valstybę sudaro suvereniteto aktai – įsakymai – įstatymai (teisėkūros procedūra priimti aktai), administraciniai aktai (vykdomieji aktai) ir teismo sprendimai (teismo aktai).

Įstatymuose nurodomi administraciniai aktai, dėl kurių administracinės institucijos yra įgaliotos. Tai gali būti, pavyzdžiui, pranešimų skelbimas (individualūs aktai) arba reglamentų priėmimas (bendrosios teisės nuostatos). Tiesioginės administracinės institucijos veiksmai ir prievarta taip pat gali būti svarstomi, jei, pavyzdžiui, policijos operacijų atveju, siekiant išvengti pavojų, būtina nedelsiant imtis oficialių veiksmų.

Tarptautiniai teisės šaltiniai ir Europos Sąjungos teisė

Austrijos Konstitucijoje skelbiama, kad visuotinai pripažintos tarptautinės teisės normos yra Austrijos federalinės teisės sudedamoji dalis, ir joje nustatyta, kad tarptautinės sutartys turi būti integruotos į Austrijos teisės sistemą (su specialiaisiais teisės aktais arba be jų). Tarptautinės sutarties nuostatos vietą vidaus teisinės sistemoje lemia jos turinys.

Kad Konstituciją iš dalies keičiančios arba papildančios tarptautinės sutartys būtų patvirtintos Nacionalinėje Asamblėjoje (žemesniuosiuose Austrijos parlamento rūmuose), reikalingi tokie pat kvorumai, kaip ir priimant sprendimus dėl federalinių konstitucinių įstatymų. Sprendimams dėl tarptautinių sutarčių, iš dalies keičiančių ar papildančių įstatymus, reikalingi tokie patys kvorumai kaip ir sprendimams dėl įstatymų.

Iš esmės federalinis prezidentas sudaro valstybės sutartis federalinės vyriausybės arba jos įgalioto federalinio ministro prašymu. Politinėms sutartims ir įstatymus iš dalies keičiančioms ar papildančioms sutartims sudaryti reikia išankstinio Nacionalinės Asamblėjos pritarimo. Federalinis prezidentas gali įgalioti federalinę vyriausybę arba atitinkamus federalinės vyriausybės narius sudaryti tam tikrų kategorijų tarptautines sutartis, išskyrus politines ir tas, kuriomis iš dalies keičiami ar papildomi įstatymai.

1995 m. sausio 1 d. Austrijai įstojus į Europos Sąjungą, Austrijos konstitucinėje teisėje nebenustatoma atitinkama pagrindinė teisės sistema, bet ir Europos Sąjungos teisė (konstitucinispobūdis). Remiantis vyraujančia nuomone,ES teisė turi viršenybę prieš nacionalinę teisę, taigi ir prieš paprastą federalinę konstitucinę teisę, bet ne pagrindinius federalinės konstitucijos principus.

Pagrindiniai aktai

Civilinė teisė

Civilinėse bylose jurisdikciją pirmąja instancija paprastai vykdo apylinkės teismai ir apygardos teismai. Už Vienos ribų komercines bylas taip pat nagrinėja apylinkių teismai ir apygardos teismai. Be to, apygardos teismams mokamos darbo ir socialinės apsaugos bylos. Tik Vienoje yra atskiras apylinkės komercinių bylų teismas, komercinių bylų teismas ir darbo bei socialinių reikalų teismas.

Jurisdikcija iš esmės padalijama teismams pagal ieškinio pobūdį (objektyvi jurisdikcija) ir nustatoma pagal ginčo dydį visose bylose, kurios nėra taip atsietos nuo apylinkės ar apygardos teismų. Bylos rūšis visada yra viršesnė už vertės kriterijų.

Apylinkių teismai turi jurisdikciją pagal ieškinio pobūdį, pvz., daugumoje šeimos teisės arba nuomos ginčų. Apygardos teismai turi jurisdikciją pagal ieškinio pobūdį, pavyzdžiui, ginčai pagal Atominės atsakomybės įstatymą, Oficialios atsakomybės įstatymą, Duomenų apsaugos įstatymą, konkurencijos ir autorių teisių teisę. Apylinkių teismai turi jurisdikciją bylose, kuriose ieškinio suma neviršija 15 000 EUR, o apygardos teismai – tais atvejais, kai ieškinio suma viršija 15 000 EUR.

Kiekvienas asmuo turi bendrąją jurisdikciją dėl savo asmeninio ryšio su teismo apylinke. Ieškiniai paprastai pareiškiami atsakovo bendrosios kompetencijos teisme. Privataus asmens įprastinė jurisdikcija paprastai nustatoma pagal vietą, kurioje yra jo nuolatinė arba įprastinė gyvenamoji vieta; asmuo gali turėti daugiau nei vieną įprastą teismą. Juridinio asmens įprastinė jurisdikcija paprastai nustatoma pagal vietą, kurioje yra jo registruota buveinė.

Komercinė teisė

Tik Vienoje veikia specializuoti civilinių bylų teismai, būtent Bezirksgericht für Handelssachen (komercinių bylų apylinkės teismas) ir Handelsgericht Wien (Vienos komercinių bylų teismas) ir specializuotą civilinį darbo ir socialinės apsaugos bylų teismą, t. y. Arbeit- und Sozialgericht Wien (Vienos darbo ir socialinių bylų teismas). Visose kitose apygardose komercines bylas ir bylas, susijusias su darbo ir socialinės apsaugos teise, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Teritorinę jurisdikciją komercinėse bylose ir bylose, susijusiose su darbo ir socialinės apsaugos teise, paprastai reglamentuoja bendrosios civilinio proceso taisyklės.

Administracinė teisė

Administracinė teisė plačiąja prasme reglamentuoja „viešąją“ teisę, administracinių organų struktūrą ir administracinių institucijų proceso teisę, taip pat valstybės ir jos piliečių santykius, teisės aktų adresatų pareigas elgtis ir viešojo administravimo institucijų sprendimų priėmimo iš esmės kriterijus. Daugelyje konkrečių administracinės teisės sričių galima paminėti pilietybę ir užsieniečius, policiją ir statybos teisę.

Administracinėje baudžiamojoje teisėje reglamentuojama ne tik veika, už kurią baudžiama teisme, bet ir tai, kas pagal administracinę baudžiamąją teisę laikoma administraciniu nusižengimu.

Kitos administracinės teisės dalys apima nuostatas dėl administracinio proceso ir (administracinės) teisinės apsaugos. Administracinių institucijų sprendimus, pvz., sprendimus, galima apskųsti administraciniams teismams apeliacine tvarka.

Normų hierarchija

Federaliniam konstituciniam standartui įgyvendinti reikalinga dviejų trečdalių balsų dauguma Nacionalinėje taryboje, kurioje dalyvauja ne mažiau kaip pusė narių.

Be to, šiuo būdu priimama nuostata turi būti aiškiai pavadinta „konstituciniu įstatymu“ arba „konstitucine nuostata“.

Kita vertus, galiojančiam sprendimui dėl federaliniu įstatymu pagrįstos nuostatos priimti reikia, kad dalyvautų ne mažiau kaip trečdalis Nacionalinės Asamblėjos narių ir ji būtų priimta absoliučia galiojančių balsų dauguma.

1. Pagrindiniai Konstitucijos principai

Pagrindiniai Austrijos Konstitucijos principai (pagrindiniai principai) yra pagrindiniai Austrijos teisinės sistemos pagrindai:

  • demokratijos principas,
  • valdžių padalijimo principas,
  • teisinės valstybės principas,
  • Respublikos principas,
  • Federacinės valstybės principas ir
  • liberalus principas.

Apskritai šie pagrindiniai principai sudaro konstitucinę tvarką.

Jie turi didelę konstitucinę reikšmę. Jei iš dalies pakeitus federalinę Konstituciją atsisakoma vieno iš pagrindinių principų arba iš esmės pakeičiamas šių principų santykis, tai laikoma bendru pokyčiu ir dėl to reikia surengti referendumą.

2. Pirminė ir antrinė ES teisė

1995 m. sausio 1 d. Austrijai įstojus į Europos Sąjungą reikėjo išsamiai pakeisti Austrijos Konstituciją. Nuo įstojimo Austrijos konstitucinėje teisėje nebenustatoma atitinkama pagrindinė teisinė sistema, bet ir Europos Sąjungos teisė (konstitucinispobūdis). Remiantis vyraujančia nuomone,Sąjungos teisė yra viršesnė už nacionalinę teisę, taigi ir prieš paprastą federalinę konstitucinę teisę, bet ne pagrindinius federalinės konstitucijos principus.

3. „Paprastoji“ federalinė konstitucinė teisė

Konstitucinėje teisėje nustatytos politinės veiklos „žaidimo taisyklės“, nes joje yra nustatyta:

  • teisėkūros procedūra
  • aukščiausių valdžios institucijų statusas valstybėje,
  • federalinės valdžios ir federalinių žemių santykiai teisėkūros proceso ir teisės taikymo atžvilgiu ir
  • viešosios teisės teismų vykdoma valdžios veiksmų kontrolė.

4. Federaliniai įstatymai

Konstitucijoje įtvirtintas pagrindinis teisinės valstybės principas reiškia, kad įstatymai yra privalomi visai vykdomajai valdžiai (administracijai ir teismo institucijų sistemai). Konstitucijoje teisėkūros įgaliojimai padalijami federalinei valdžiai ir federalinėms žemėms.

Reglamentai

Reglamentai (Verordnungen) yra administracinės valdžios institucijų priimtos bendrosios teisės nuostatos, privalomos visiems asmenims, kuriems taikomas įstatymas. Įstatymo įgyvendinamieji aktai priimami pagal bendrą konstitucinį įgaliojimą – jais patikslinamos kitos bendrosios nuostatos, kurios dažniausiai būna įtvirtintos įstatymuose. Teisės aktams, kuriais iš dalies keičiamas arba papildomas įstatymas, reikalingas aiškus konstitucinis leidimas.

6. Sprendimai

Įsakymai (vok. Bescheide) iš esmės yra administraciniai aktai įstatymui vykdyti, skirti tik tuose įsakymuose nurodytiems asmenims.

Teisėkūros procedūrų

Teisėkūros iniciatyva

Įstatymų projektus Nacionalinei Asamblėjai gali pateikti:

Be to, piliečių iniciatyva turi būti teikiama Nacionalinei Asamblėjai aptarti, jeigu ją pasirašo 100000 rinkėjų arba šeštadalis trijų federalinių žemių rinkėjų.

Praktikoje daugumą teisėkūros iniciatyvų teikia federalinė vyriausybė. Federalinės vyriausybės teikiamiems įstatymų projektams federalinė vyriausybė (Ministrų Taryboje) turi būti pritarusi vienbalsiai. Prieš tai kompetentingo federalinio ministro parengtas įstatymo projektas skelbiamas svarstyti kitoms įstaigoms (Länder, interesų grupėms).

Įstatymo priėmimas

Kai įstatymų projektai priimami Nacionalinėje Asamblėjoje, jiems turi pritarti Federalinė Asamblėja. (Federaliniai finansų įstatymų projektai neprivalo būti teikiami Federalinei Asamblėjai – federalinis Nacionalinės Asamblėjos suverenitetas.) Tada kancleris teikia įstatymų projektus prezidentui tvirtinti.

Nacionalinė Asamblėja gali nuspręsti dėl įstatymo projekto surengti referendumą. To gali pareikalauti ir dauguma Nacionalinės Asamblėjos narių. Tokiu atveju Nacionalinės Asamblėjos jau priimtam įstatymo projektui prieš patvirtinimą turi būti pritarta referendume.

Be to, referendumas taip pat turi būti rengiamas kiekvieną kartą siekiant išsamiai pakeisti Konstituciją.

Prezidentas savo parašu patvirtina, kad įstatymas buvo priimtas laikantis Konstitucijos. Tą patvirtinimą privalo pasirašyti ir kancleris.

Įstatymas gali būti panaikinamas tiesiogiai (formali nukrypti leidžianti nuostata) arba priėmus naują teisės aktą, kurio turinys neatitinka ankstesnės nuostatos (materialinė nukrypti leidžianti nuostata), formaliai nenurodant, kad ankstesnė nuostata nebegalioja (lot. lex posterior derogat legi priori). Konkretaus pobūdžio teisės normos turi viršenybę prieš bendro pobūdžio teisės normas (lot. lex specialis derogat legi generali). Be to, įstatymo galiojimas nuo pat pradžių gali būti apribotas.

Įstatymo paskelbimas, viešas skelbimas ir įsigaliojimas

Federalinis įstatymas paskelbiamas Federaliniame oficialiajame leidinyje, kai jį pasirašys federalinis prezidentas (siekdamas patvirtinti konstituciją) ir Federalinis kancleris.

Jeigu įstatyme (galiojimas atgaline data arba Legisvakanz) nenumatyta kitaip, įstatymas įsigalioja jo paskelbimo Federaliniame oficialiajame leidinyje dienos pabaigoje.

Prieštaravimų tarp skirtingų teisės šaltinių sprendimo būdai

Konstitucinis Teismas, kaip pagrindinio teisinės valstybės principo išraiška, turi įgaliojimus tikrinti įstatymų konstitucingumą ir reglamentų teisėtumą (vadinamoji teisminė kontrolė).

Konstitucinis Teismas taip pat sprendžia dėl „jurisdikcijų konfliktų“, pvz., tarp teismų ir administracinių institucijų, provincijų ir federalinių institucijų, kurios toje pačioje byloje reikalauja jurisdikcijos arba atsisako jurisdikcijos.

Pagal savo „jurisdikciją nustatyti jurisdikciją“ Konstitucinis Teismas taip pat nustato, ar teisės aktas ar vykdymas priklauso federalinės vyriausybės ar žemių kompetencijai.

Aukštesnės galios teisės taikymas kiekvienu atveju nėra prioritetas.

Teisinės duomenų bazės (su atitinkamomis nuorodomis)

Ar konsultacijos yra nemokamos?

Taip. Su teisės aktais ir teismų praktika galima nemokamai susipažinti internetu per Federalinę teisinės informacijos sistemą (RIS) adresu https://www.ris.bka.gv.at/.

Kokiomis kalbomis galima naudotis duomenų baze?

Iš esmės duomenų bazė prieinama tik vokiečių kalba. Tam tikrą bendrą informaciją ir tam tikrus teisės aktus anglų kalba galima rasti įvadiniame puslapyje anglų kalba (žr. nuorodą UIP teisinės informacijos sistema (bka.gv.at)).

Kokie yra paieškos kriterijai?

Federalinės teisinės informacinės sistemos (RIS) duomenų bazė skirstoma į įvairias paraiškas, pvz., „Federalinė teisės suvestinė“, „Konsoliduota žemės teisė“, „Federalinis leidinys, autentiškas nuo 2004m.“,„Staat- und Bundesgesetzblatt 1945–2003“ ir kt. RIS ne tik teikiama informacija apie Austrijos Respublikos teisę (pvz., konsoliduota federalinė ir regioninė teisė, teismų praktika), bet ir teisiškai privaloma skelbti, be kita ko, federalinius teisės biuletenius (nuo 2004 m.) ir provincijų teisės žurnalus (nuo 2014–2015 m.).

Kiekvienai paraiškai naudojama atskira paieškos forma su paieškos galimybėmis, pritaikytomis atitinkamai paraiškai. Pavyzdžiui, dažniausiai naudojamoje programoje „Konsoliduota federalinė teisė“ paieška gali būti apribota, be kita ko, pagal kriterijus „paieškos žodis“, „pavadinimas, santrumpa“, „paskelbimo įstaiga“, „teisės akto rūšis“, „indekso numeris“, galiojimo data ir taikymo sritis laiko atžvilgiu. Taip pat galima ieškoti viso duomenų rinkinio teksto (su sąlyga, kad jis yra vokiečių kalba).

Įvairius papildomų programų vadovus galima rasti skiltyje „Pagalba/Kontaktai“. Pavyzdžiui, UIP užklausų vadovas (žr. nuorodą „ HandbuchBgblAuth.pdf“ (bka.gv.at))padeda ieškoti federalinių teisės leidinių jų teisiškai privalomoje (autentiškoje) versijoje.

Paskutinis naujinimas: 15/12/2023

Tai teksto mašininis vertimas. Šio puslapio savininkas neprisiima jokios atsakomybės dėl šio mašininio vertimo priemone išversto teksto kokybės.