Securing assets during a claim in EU countries

It may be that you want measures to be taken quickly in a Member State other than where your main case is pending without waiting for a final judgment to be given.

It could be that you have started an action in the courts, but proceedings are slow and you are feeling rather put off.  You fear that your debtor will take advantage of the long-drawn-out procedures and the various redress facilities to escape his/her creditors before judgment is actually given. For example, s/he might be tempted to organise her/his own insolvency or to transfer assets. If so, it is in your interests to apply to the court for interim measures.

With the European Account Preservation Order (EAPO), a court in one EU country can freeze funds in the bank account of a debtor in another EU country. The procedure may be used in cross-border cases only, whereby the court carrying out the procedure or the domicile of the creditor must be in a different Member State than the one in which the debtor's account is maintained.

The court may order interim or precautionary measures against the debtor's assets. The purpose of all these measures is to anticipate the final judgment on the merits for a certain period so as to ensure that it will be possible to enforce it.

However there are quite substantial differences in the conditions for ordering these measures in the Member States.

Please select the relevant country's flag to obtain detailed national information.

Last update: 27/07/2022

This page is maintained by the European Commission. The information on this page does not necessarily reflect the official position of the European Commission. The Commission accepts no responsibility or liability whatsoever with regard to any information or data contained or referred to in this document. Please refer to the legal notice with regard to copyright rules for European pages.

Turto apsaugos priemonės teikiant reikalavimus ES šalyse - Belgija

1 Kokių rūšių priemonių esama?

Prevencinių priemonių (mesures conservatoires/bewarende maatregelen) paskirtis – užtikrinti, kad būtų išsaugotos teisės. Praktiškai kreditoriai gali naudotis šiomis priemonėmis siekdami apsisaugoti nuo rizikos, kad jų skolininkai negrąžins skolų.

Jeigu vien prevencinių priemonių nepakanka, teismas gali nurodyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones (mesures provisoires/voorlopige maatregelen), kurios sukelia panašias pasekmes kaip ir pagrindinėje byloje numatomas priimti sprendimas. Galutiniu teismo sprendimu šios laikinosios apsaugos priemonės gali būti patvirtintos arba panaikintos.

Teismas gali nurodyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir prevencines priemones skolininko turtui. Siekiant išieškoti skolas taikomas principas, pagal kurį skolininkas atsako už skolos grąžinimą pasinaudodamas visu savo turimu kilnojamuoju turtu (pinigais, baldais, juvelyriniais dirbiniais, akcijomis) arba nekilnojamuoju turtu (žeme, pastatais, gyvenamuoju pastatu). Kreditoriai taip pat gali remtis jų skolininko turimomis teisėmis (banko sąskaitos likučiais, darbo užmokesčiu).

1.1 Prevencinės priemonės

A. Prevencinis areštas

Skubiais atvejais kreditorius gali prašyti teismo leidimo taikyti prevencinį areštą (saisie conservatoire/bewarend beslag) bet kuriam skolininkui priklausančiam turtui, kuris gali būti areštuotas (Teismų kodekso (Code judiciaire/Gerechtelijk Wetboek) 1413 straipsnis). Tada skolininkas nebegali laisvai disponuoti areštuotu turtu. Tai reiškia, kad skolininkas nebegali šio turto parduoti, dovanoti arba įkeisti. Disponavimo teisės atėmimas taikomas tik arešto prašančio kreditoriaus naudai: skolininkas išlieka turto savininkas ir išlaiko teisę juo naudotis bei gauti iš jo naudą.

B. Laikinas turto areštas

Laikinas turto areštas (séquestre/sekwester) yra ginčijamo turto saugojimas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo (Civilinio kodekso (Code civil/Burgerlijk Wetboek) 1955 ir paskesni straipsniai). Dėl laikino turto arešto šalys gali susitarti (séquestre conventionnel/conventioneel sekwester) arba jį gali taikyti teismas (séquestre judiciaire/gerechtelijk sekwester). Priešingai įprastiems suvaržymams, laikinas areštas taip pat gali būti taikomas nekilnojamajam turtui (Civilinio kodekso 1959 straipsnis).

C. Turto aprašas

Turto aprašo (inventaire/inventaris arba boedelbeschrijving) paskirtis – nustatyti palikimą, bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę arba nedalomą nuosavybę sudarantį turtą (Teismų kodekso 1175 straipsnis) kreditorių, sutuoktinio ar bendrų įpėdinių prašymu. Turto aprašo prašantys asmenys turi teisę pasirinkti notarą, kuris aprašys turtą viešame dokumente. Kilus nesutarimams notarą paskiria taikos teisėjas (juge de paix/vrederechter) (Teismų kodekso 1178 straipsnis). Taikos teisėjas taip pat turi jurisdikciją nagrinėti visus ginčus.

D. Plombavimas

Turto plombavimo (apposition des scellés/verzegeling) pasekmė yra ta, kad jis tampa neprieinamas praktiškai. Jeigu tam yra rimtų priežasčių, kreditorius, sutuoktinis arba įpėdinis gali prašyti užplombuoti turtą, kuris yra palikimo, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės arba nedalomos nuosavybės dalis (Teismų kodekso 1148 straipsnis). Prašymas pateikiamas taikos teisėjui. Taikos teisėjas pirminiam pareiškėjui, kreditoriui, sutuoktiniui arba įpėdiniui paprašius gali įpareigoti pašalinti plombas. Bet koks prieštaravimas dėl plombų nuėmimo taip pat turi būti pateikiamas taikos teisėjui.

1.2 Laikinosios apsaugos priemonės

Laikinosios apsaugos priemonės – tai tokios priemonės, kurias galima atšaukti arba pakeisti. Jas gali būti nurodyta taikyti byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių (référé/kort geding) arba pagrindinėje byloje.

1.3 Laikinas vykdymas

Teismo sprendimas, kuris yra priimtas, bet jį dar galima ginčyti, gali būti vykdomas laikinai, laikantis griežtų sąlygų.

Taikant teisės aktuose nustatytas išimtis arba jeigu teismas specialiai tuo tikslu motyvuotame sprendime nusprendžia kitaip, ir nepažeidžiant 1414 straipsnio, prieštaravimas (opposition/verzet) dėl galutinio sprendimo pagrindinėje byloje sustabdo jo vykdymą.

Taikant teisės aktuose nustatytas išimtis arba jeigu teismas specialiai motyvuotu sprendimu nusprendžia kitaip, ir nepažeidžiant 1414 straipsnio, galutinis sprendimas pagrindinėje byloje yra laikinai vykdytinas, neatsižvelgiant į tai, ar yra paduotas apeliacinis skundas (appel/hoger beroep), ir nereikalaujant užstato, nebent teismas nurodė, kad būtina pateikti užstatą (Teismų kodekso 1397 straipsnis).

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

2.1 Procedūra

A. Prevencinis areštas

Asmuo, kurio naudai buvo priimtas teismo sprendimas, net jei jis buvo priimtas kitoje šalyje, gali nurodyti antstoliui (huissier de justice/gerechtsdeurwaarder) taikyti prevencinį areštą asmens, kuris teismo sprendimu pripažintas skolininku, turtui. Nesant tokio teismo sprendimo, prevenciniam areštui reikalinga teismo nutartis.

Prašymas pateikiamas areštus nagrinėjančiam teisėjui (juge des saisies/beslagrechter) ir nagrinėjamas taip pat kaip ir prašymas byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių (Teismų kodekso 1395 straipsnis). Nuo šaukimo į teismą iki teismo posėdžio turi praeiti bent dvi dienos, bet skubiais atvejais šis laikotarpis gali būti sutrumpintas.

Ex parte prašymą (requête unilatérale/eenzijdig verzoekschrift) dėl prevencinio arešto pateikia advokatas areštus nagrinėjančiam teisėjui, kuris gali leisti taikyti areštą. Areštus nagrinėjantis teisėjas privalo priimti nutartį per 8 dienas. Nutartį ir pranešimą apie areštą antstolis turi įteikti asmeniui, kuris teismo sprendimu pripažintas skolininku, siekiant užtikrinti, kad skolininkas žinotų apie jam iškeltą bylą.

Nutartis yra laikinai vykdytina, nesiimant jokių kitų formalumų, tačiau yra privaloma tik šalims. Areštus nagrinėjantis teisėjas gali bet kada dėl aplinkybių pasikeitimo pakeisti arba panaikinti nutartį. Antstolio taikomas mokestis nustatytas 1976 m. lapkričio 30 d. Karališkajame dekrete (paskelbtas 1977 m. vasario 8 d. oficialiajame leidinyje).

B. Laikinas turto areštas

Taikant sutartinį laikiną turto areštą pakanka, kad šalys būtų sudariusios galiojančią sutartį, ir šiuo atveju teismo sprendimas nereikalingas. Laikiną turto areštą taip pat gali įpareigoti taikyti teismas.

Abiem atvejais susitarimu arba teismo paskiriamas depozitaras (gardien judiciaire/gerechtelijke bewaarder). Depozitaras privalo apdairiai rūpintis jam patikėtu turtu. Pasibaigus laikinam turto areštui jis privalo grąžinti turtą. Depozitaras turi teisę gauti teisės aktuose nustatytą atlyginimą (Civilinio kodekso 1962 straipsnio trečia pastraipa).

C. Laikinosios apsaugos priemonės

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti kreipiamasi į teismą byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių arba pagrindinėje byloje. Jas taip pat gali nurodyti taikyti arbitras (Teismų kodekso 1696 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismo (tribunal de première instance/rechtbank van eerste aanleg) pirmininkaujantis teisėjas gali nurodyti taikyti laikinąją apsaugos priemonę bet kuriuo skubiu atveju, kuris pagal teisės aktus priklauso teismų jurisdikcijai (Teismų kodekso 584 straipsnio pirma pastraipa). Tokia priemonė turi būti tik laikina ir negali sukelti jokių galutinių ir neatšaukiamų padarinių. Pirmininkaujantys darbo bylų teismo (tribunal du travail/arbeidsrechtbank) ir komercinių bylų teismo (tribunal de commerce/rechtbank van koophandel) teisėjai taip pat gali nurodyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones skubiais atvejais, kurie priklauso jų teismų jurisdikcijai.

Nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti priimamas sprendimas dėl pagrindinės bylos esmės, t. y. ši nutartis yra privaloma tik šalims. Pagrindinę bylą nagrinėjančiam teisėjui tokia nutartis negali būti privaloma; areštus nagrinėjantis teisėjas gali nurodyti taikyti tik laikinąsias apsaugos priemones.

Byloje dėl santuokos nutraukimo šeimos bylų teismo (tribunal de la famille/familierechtbank) pirmininkaujantis teisėjas gali įpareigoti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su asmeniu, išlaikymu ir sutuoktinių bei jų vaikų turtu (Teismų kodekso 1280 straipsnio pirma pastraipa).

Antstolis įteikia pranešimą apie priemones, kurias nurodyta taikyti priešingai šaliai, ir paprašo priešingos šalies paklusti šioms priemonėms, prireikus pranešęs, kad valdžios institucijos imsis priverstinio vykdymo arba kad teks mokėti periodinę baudą. Antstolio taikomas mokestis nustatytas 1976 m. lapkričio 30 d. Karališkajame dekrete (paskelbtas 1977 m. vasario 8 d. oficialiajame leidinyje).

Priimdamas sprendimą pirmąja instancija, taikos teisėjas gali įpareigoti taikyti laikinąsias priemones tą laikotarpį, kai sutuoktiniai ar kartu gyvenantys partneriai, kurių santykiai iširo, toliau gyvena kartu. Tokios priemonės, pvz., gali būti susijusios su šeimos būstu, vaikais arba vaikų turtu. Šios priemonės yra tik laikinos ir pasibaigia, kai sutuoktiniai ar kartu gyvenantys partneriai nustoja gyventi kartu. Jomis nenustatomi jokie ilgalaikiai susitarimai, kurie gali būti taikomi po santuokos nutraukimo. Dėl galutinės tvarkos, taikomos nutraukus santuoką, sprendimą priima pirmosios instancijos teismas.

D. Laikinas vykdymas

Teismo sprendime nustatoma jo vykdymo tvarka. Tačiau kol sprendimas nebegalės būti skundžiamas, dėl ko galėtų būti sustabdytas jo vykdymas, jis negali būti vykdomas. Taikant teisės aktuose nustatytas išimtis arba jeigu teismas specialiai motyvuotu sprendimu nusprendžia kitaip, vykdymas sustabdomas, jeigu gali būti pateikiamas prieštaravimas, bet ne dėl galimybės paduoti apeliacinį skundą aukštesnės instancijos teismui ar kasacinį skundą teisės klausimais Kasaciniam teismui (Cour de cassation/Hof van Cassatie) (Teismų kodekso 1397 straipsnis).

Teismo sprendimą priėmęs teisėjas gali leisti jį laikinai vykdyti, išskyrus atvejus, kai tai draudžiama pagal teisės aktus (Teismų kodekso 1399 straipsnis), pavyzdžiui, bylose dėl asmens statuso.

Jeigu yra įmanomas laikinas vykdymas, jo imamasi šio vykdymo prašančios šalies rizika. Teisėjas gali reikalauti, kad šalis prieš laikinai vykdant teismo sprendimą pateiktų užstatą (Teismų kodekso 1400 straipsnis). Tai reiškia, kad šalis gali prašyti laikino teismo sprendimo vykdymo, bet turi pateikti pinigų sumą arba banko garantiją Indėlių ir konsignacijų fondui (Caisse des dépôts et consignations/Deposito- en Consignatiekas). Taip yra todėl, kad teismo sprendimas gali būti pakeistas apeliacine tvarka ir atsakovas gali įgyti teisę į kompensaciją.

2.2 Pagrindinės sąlygos

A. Prevencinis areštas

Prevencinį areštą gali būti nurodoma taikyti tik skubiais atvejais ir jeigu skola yra neginčytina, fiksuoto dydžio ir yra suėjęs jos mokėjimo terminas.

Dėl skubos skolininko mokumui kyla grėsmė, dėl to kyla pavojus kreditoriaus teisėms į skolininko turtą. Prevencinis areštas negali būti naudojamas kaip spaudimo priemonė ir yra leidžiamas jeigu dėl objektyvių kriterijų kyla rizika skolininko finansinei padėčiai. Kai yra nurodoma taikyti areštą ir bet kuriuo metu, kai teismas turi priimti sprendimą dėl jo pratęsimo, turi būti veikiama skubiai.

Kreditoriaus reikalavimas turi nekelti abejonių, t. y. jis turi atrodyti pakankamai pagrįstas ir nenuginčijamas. Be to, jis turi būti dėl fiksuotos sumos. Reikalavimo suma turi būti nustatyta arba bent turi būti galimybė ją preliminariai nustatyti. Jeigu tiksli skolos suma dar nenustatyta, ją nustatys teismas. Galiausiai turi būti suėjęs skolos sumokėjimo terminas: kitaip tariant, kreditorius turi turėti teisę reikalauti mokėjimo. Teismų kodekso 1415 straipsnyje ši sąlyga reglamentuota taip, kad reikalavimams dėl reguliarių ateityje gautinų pajamų (išlaikymo, nuomos, palūkanų) ir netgi sąlyginiams ar galimiems reikalavimams taip pat gali būti taikomas prevencinis areštas.

B. Laikinas turto areštas

Teismas gali nurodyti taikyti laikiną suvaržyto kilnojamojo turto areštą, nurodyti laikinai areštuoti kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, dėl kurio nuosavybės ar valdymo teisės yra kilęs ginčas tarp dviejų ar daugiau asmenų, ir prekes, kurias skolininkas siūlo skolai padengti (Civilinio kodekso 1961 straipsnis). Apskritai ši taisyklė taikoma, jeigu laikinas turto areštas yra pateisinamas pagal atvejo aplinkybes kaip prevencinė priemonė siekiant užtikrinti, kad prekės išliktų tokios, kokios yra, nepakenkiant jokiam galutiniam sprendimui. Skubumas šiuo atveju neturi reikšmės. Vis dėlto teismas, nurodydamas taikyti laikiną turto areštą, turi elgtis apdairiai, nes tai yra griežta ir išimtinė priemonė, kuri gali būti taikoma tik tuo atveju, jei jai yra pakankamų ir svarbių motyvų.

C. Laikinosios apsaugos priemonės

Byla dėl prevencinių priemonių gali būti iškelta tik jeigu atvejis yra toks skubus, kad, jeigu nebus iš karto imtasi priemonių, pareiškėjas patirs esminių nuostolių arba didelių nepatogumų. Taigi procese dėl prevencinių priemonių skubumas yra esminis reikalavimas.

Pagrindinėje byloje laikinosios apsaugos priemonės taip pat turi būti taikomos esant skubiam atvejui. Todėl šios priemonės dar vadinamos „skubiomis laikinosiomis priemonėmis“ (mesures provisoires urgentes/dringende voorlopige maatregelen), jeigu jas prašo taikyti taikos teisėjas.

D. Laikinas vykdymas

Kriterijus, kuriuo vadovaudamasis teismas sprendžia, ar leisti, ar atsisakyti leisti taikyti laikiną vykdymą, yra pavojus kreditoriui, kad priešinga šalis bereikalingai vilkins teismo sprendimo vykdymą arba užkirs jo vykdymui kelią. Jeigu priešinga šalis pateikia prieštaravimą arba apeliacinį skundą vien tam, kad teismo sprendimas nebūtų vykdomas, tai paskatins sprendimą priėmusį teismą nurodyti taikyti laikiną vykdymą. Vis dėlto tam tikrais atvejais to neleidžiama daryti (žr. pirmiau).

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

A. Prevencinis areštas

Prevencinis areštas gali būti taikomas visų rūšių turtui (kilnojamajam, nekilnojamajam, nematerialiam). Vis dėlto tam tikras turtas negali būti areštuotas arba gali būti areštuotas tik iš dalies. Galimybė areštuoti turtą reglamentuota teisės aktuose, priklauso nuo turto pobūdžio arba turto ryšio su skolininku.

Turtas, kurio neleidžiama areštuoti, išvardytas Teismų kodekso 1408 straipsnyje. Trumpai tariant, tai yra skolininkui būtinas turtas, kuris yra reikalingas tolesnėms skolininko ar jo vaikų studijoms ar profesiniam lavinimui, kuris yra būtinas skolininko profesijai arba kuris yra reikalingas religinėms apeigoms, taip pat maistui ir degalams. Teismų kodekso 1410 straipsnio 2 dalyje nurodytos reikalavimų rūšys, kurioms niekada negalima taikyti arešto, visų pirma jei reikalavimai susiję su šeimos išmokomis ir minimaliu darbo užmokesčiu.

Gali būti areštuota tik dalis skolininko darbo užmokesčio ir panašių pajamų. Atitinkamos sumos nustatytos Teismų kodekso 1409 straipsnio 1 dalyje ir kasmet patikslinamos Karališkuoju dekretu pagal vartotojų kainų indeksą. Teismų kodekso 1410 straipsnio 1 dalyje galimybės taikyti dalinį areštą išplečiamos, įtraukiant laikinąsias ir galutines išlaikymo išmokas, pensijas, nedarbo išmokas, taip pat nedarbingumo ir neįgalumo išmokas.

Areštuotiną turtą oficialiai įregistruoja antstolis, atsižvelgdamas į galimą jo pardavimą, nebent per antstolį įmanoma susitarti su kreditoriumi. Griežtai draudžiama nuslėpti antstolio įregistruotą turtą ir dėl tokių veiksmų gali grėsti baudžiamasis persekiojimas.

B. Laikinas turto areštas

Teismas gali nurodyti taikyti laikiną suvaržyto kilnojamojo turto areštą, nurodyti laikinai areštuoti kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, dėl kurio nuosavybės ar valdymo teisės yra kilęs ginčas tarp dviejų ar daugiau asmenų, ir prekes, kurias skolininkas siūlo skolai padengti (Civilinio kodekso 1961 straipsnis).

C. Laikinosios apsaugos priemonės

Laikinąsias apsaugos priemones galima nurodyti taikyti procese dėl laikinųjų apsaugos priemonių visų rūšių bylose. Pirmosios instancijos teismo pirmininkaujantis teisėjas turi jurisdikciją nagrinėti visų rūšių civilinius ginčus pagal bendrąsias teisės aktų nuostatas. Bylas darbo arba komercinės teisės klausimais narinėja darbo bylų teismo arba komercinių bylų teismo pirmininkaujantis teisėjas.

Šeimos bylų teismas gali nurodyti laikinąsias apsaugos priemones taikyti laikotarpį, kurį šalys gyvena kartu. Tokios priemonės, pvz., gali būti susijusios su šeimos būstu, vaikais arba vaikų turtu. Vis dėlto tai taikoma tik susituokusioms poroms (Civilinio kodekso 223 straipsnio 1 dalis) ir kartu gyvenantiems partneriams (Civilinio kodekso 1479 straipsnio 1 dalis), bet ne faktiškai kartu gyvenantiems asmenims.

D. Laikinas vykdymas

Iš esmės visi teismo sprendimai gali būti laikinai vykdomi, jeigu tai nurodo teismas, išskyrus atvejus, kai tai yra draudžiama pagal teisės aktus (Teismų kodekso 1399 straipsnis).

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

A. Prevencinis areštas

Asmuo, kuris teismo sprendimu pripažintas skolininku, nepraranda nuosavybės teisės į areštuotą turtą arba teisės naudoti šį turtą ir gauti iš jo naudą (naudojimas, nuoma, pajamos, pelnas). Prevencinio arešto poveikis yra tik toks, kad turtas negali būti parduotas arba įkeistas. Šios disponavimo teisės atėmimas reiškia, kad pats toks sandoris, kurį vis dėlto sudaro asmuo, teismo sprendimu pripažintas skolininku, galios, tačiau jis negalios prieš asmenį, teismo sprendimu pripažintą kreditoriumi. Kreditorius neprivalo atsižvelgti į tokį sandorį ir gali veikti taip, lyg jo nebūtų buvę.

B. Laikinas turto areštas

Kaip ir kalbant apie įprastus užstatus, laikinas turto areštas reiškia, kad realiai turtas perduodamas saugoti depozitarui. Vienintelės priemonės, kurių gali imtis depozitaras, yra skirtos turtui išsaugoti.

C. Laikinosios apsaugos priemonės

Netaikytina.

D. Laikinas vykdymas

Laikinas vykdymas reiškia, kad teismo sprendimas yra vykdomas neatsižvelgiant į tai, kad jis gali būti pakeistas apeliacine tvarka ir nepaisant to, kad yra pateikiamas prieštaravimas. Pareiškėjas prisiima su vykdymu susijusią riziką (žr. pirmiau).

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

A. Prevencinis areštas

Prevenciniam areštui nustatomas terminas, kuris iš esmės yra treji metai. Vis dėlto prevencinį areštą taikantis teisėjas gali nustatyti trumpesnį terminą. Areštas gali būti atnaujinamas, jeigu nepasibaigė pradinis jo galiojimo terminas. Atnaujinimas (iš tiesų tai yra esamo termino pratęsimas) leidžiamas, jeigu yra pagrįstų priežasčių areštui pratęsti ir nepasikeitė situacijos skubumas.

B. Laikinas turto areštas

Teisės aktuose joks laikino turto arešto terminas nenustatytas. Jeigu nebelieka rizikos, kad turtas negali būti išsaugotas toks, koks yra ir dėl to būtų pakenkta galutiniam sprendimui, laikinas turto areštas panaikinamas.

C. Laikinosios apsaugos priemonės

Teisės aktuose joks laikinųjų apsaugos priemonių terminas nenustatytas. Galutiniu dėl ginčo priimtu teismo sprendimu tokios priemonės gali būti patvirtintos arba pakeistos.

D. Laikinas vykdymas

Netaikytina.

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

A. Prevencinis areštas

Jeigu areštus nagrinėjantis teisėjas atsisako leisti taikyti prevencinį areštą, asmuo, teismo sprendimu pripažintas kreditoriumi, gali ginčyti teisėjo nutartį per vieną mėnesį nuo jos įteikimo (Teismų kodekso 1419 straipsnio pirma pastraipa ir 1031 straipsnis). Byla nagrinėjama taip pat kaip ir pirmosios instancijos teisme; teismo sprendimą priima teisėjų kolegija (en chambre du conseil/in raadkamer). Jeigu po to areštas yra leidžiamas ir asmuo, teismo sprendimu pripažintas skolininku, nori užkirsti kelią areštui, jis turi pateikti prieštaravimą kaip nukentėjusioji trečioji šalis (tierce opposition/derdenverzet) apeliaciniam teismui (cour d’appel/hof van beroep).

Jeigu areštus nagrinėjantis teisėjas leidžia taikyti prevencinį areštą, asmuo, teismo sprendimu pripažintas skolininku, arba kita suinteresuotoji šalis gali pateikti prieštaravimą dėl šios nutarties kaip nukentėjusioji trečioji šalis (Teismų kodekso 1419 straipsnis). Prieštaravimas turi būti pateikiamas per vieną mėnesį nuo nutarties, kuria leidžiama taikyti areštą, įteikimo dienos ir jį nagrinėja nutartį priėmęs teisėjas (Teismų kodekso 1125 straipsnis). Toks prieštaravimas neturi stabdomojo poveikio, nebent areštus nagrinėjantis teisėjas leistų sustabdyti vykdymą.

B. Laikinas turto areštas

Netaikytinas, jeigu dėl laikino turto arešto šalys susitaria tarpusavyje.

Teismo taikomas laikinas turto areštas nustatomas teismo sprendimu, kurį galima ginčyti įprastais Teismų kodekse numatytais būdais.

C. Laikinosios apsaugos priemonės

Šalis, mananti, kad byloje dėl prevencinių priemonių priimta nutartis jai pakenkė, gali pateikti prieštaravimą arba apeliacinį skundą. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos arba komercinių bylų teismo pirmininkaujančio teisėjo priimtų nutarčių nagrinėja apeliacinis teismas. Apeliaciniai skundai dėl darbo bylų teismo pirmininkaujančio teisėjo priimtų nutarčių teikiami darbo bylų teismui (cour du travail/arbeidshof).

Prieštaravimo arba apeliacinio skundo pateikimo terminas yra vienas mėnuo nuo dienos, kurią nutartį įteikia antstolis, jeigu byla buvo iškelta įteikus teismo šaukimą (assignation/dagvaarding) arba atvykus savanoriškai (comparution volontaire/vrijwillige verschijning), ir vienas mėnuo nuo dienos, kurią nutartis įteikiama specialiu registruotu laišku (pli judiciaire/gerechtsbrief), jeigu nutartis buvo priimta pagal ex parte prašymą.

D. Laikinas vykdymas

Laikinas vykdymas negali būti skundžiamas. Apeliacinis teismas negali jokiomis aplinkybėmis uždrausti ar sustabdyti teismo sprendimo vykdymo (Teismų kodekso 1402 straipsnis).

Paskutinis naujinimas: 24/10/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Turto apsaugos priemonės teikiant reikalavimus ES šalyse - Bulgarija

1 Kokių rūšių priemonių esama?

Bylos nagrinėjimas paprastai apibūdinamas kaip ilgesnį ar trumpesnį laiko tarpą trunkantis procesas. Dėl šio laiko tarpo, kurį lemia bylos nagrinėjimas skirtingais etapais ir skirtingomis instancijomis, kartais siekiama teisinė apsauga gali tapti neveiksminga, nes teismo sprendimas priimamas arba įsigalioja pavėluotai. Į tai atsižvelgdamas, teisės aktų leidėjas numatė tam tikras priemones, kuriomis siekiama užtikrinti siekiamos teisminės apsaugos veiksmingumą apribojant atsakovo galimybes naudotis tam tikromis turtinėmis teisėmis.

Su ieškinio apsauga susiję klausimai reglamentuojami Civilinio proceso kodekso (CPK) 389–404 straipsnių nuostatomis.

Pagal CPK 391 straipsnį ieškinį užtikrinti leidžiama tais atvejais, kai be tokių laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui būtų neįmanoma arba pakankamai sudėtinga įgyvendinti iš teismo sprendimo kylančias teises ir kai: a) ieškinys yra pagrįstas patikimais dokumentiniais įrodymais arba b) turi būti sumokama teismo nustatyta garantija, kaip nurodyta Prievolių ir sutarčių įstatymo (OCA) 180 ir 181 straipsniuose. Teismo nuožiūra garantijos galima reikalauti net ir tais atvejais, kai yra patikimų dokumentinių įrodymų.

Todėl pagrindinė ir privaloma laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo sąlyga yra rizika, kad ieškovas nesugebės įgyvendinti iš teismo sprendimo kylančių teisių, kurios tikriausiai bus patvirtintos atsižvelgiant į potencialiai pagrįstą ieškinį.

Tam, kad ieškinys būtų užtikrinamas, teisėjas turėtų įvertinti, ar galioja toliau nurodytos būtinos sąlygos: poreikis užtikrinti ieškinį, tikėtinas ieškinio pagrindimas ir laikinoji apsaugos priemonė, kurią nurodė ieškovas ir kuri yra tinkama ir pakankama, atsižvelgiant į konkrečios bylos poreikius ir teisinę apsaugą, kurios aiškiai siekiama.

Pagal CPK 397 straipsnio 1 dalį įstatyme nustatytos šios laikinosios apsaugos priemonės:

  1. nekilnojamojo turto areštas,
  2. kilnojamojo turto ir gautinų sumų, įskaitant įmonės akcijas, areštas,
  3. kitos teismo nustatytos tinkamos priemonės, įskaitant motorinės transporto priemonės konfiskavimą ir vykdymo sustabdymą.

Teismas taip pat gali skirti keletą apsaugos priemonių sumai, neviršijančiai ieškinio sumos, apsaugoti (šią sumą viršijančios sumos apsaugoti nebūtina).

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

2.1 Procedūra

Pagal CPK 34 skyriaus nuostatas ieškinio užtikrinimas leidžiamas:

  1. pagal CPK 389 straipsnį – visų rūšių ieškiniams – bet kuriame bylos nagrinėjimo etape iki teismo tyrimo užbaigimo apeliaciniame procese;
  2. pagal CPK 390 straipsnį visi ieškiniai gali būti užtikrinami iki bylos iškėlimo (būsimo ieškinio užtikrinimas).

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su nagrinėjama byla.

Šį prašymą ieškovas pateikia teismui, kuris turi jurisdikciją nagrinėti teisinį ginčą. Siekiant, kad ieškinio užtikrinimo priemonės būtų skirtos, turi būti įvykdytos CPK 391 straipsnyje nustatytos būtinos sąlygos: tikėtinas ieškinio pagrindimas, poreikio užtikrinti ieškinį buvimas, t. y. rizika, kad teismo sprendimo, kuriuo ieškinys būtų patenkintas, nebus galima įvykdyti, nes atsakovas bus perleidęs savo areštuotiną turtą, taip pat nurodytos priemonės pakankamumas. Pagal CPK 391 straipsnio 2 ir 3 dalis tais atvejais, kai nėra pakankamai tikėtinų ieškinio pagrindimo įrodymų, teismas savo nuožiūra taip pat gali prašyti sumokėti jo nustatytą piniginę garantiją.

Ieškinį užtikrinti leidžiama net ir tuo laikotarpiu, kai byla yra sustabdyta.

Prašymas užtikrinti būsimą ieškinį.

Prašymas pateikiamas pagal ieškovo nuolatinę gyvenamąją vietą arba turto, kurį naudojant bus užtikrinamas ieškinys, buvimo vietą. Tais atvejais, kai pateikiamas prašymas leisti taikyti „vykdymo sustabdymo“ priemonę, prašymas turi būti pateiktas kompetentingam teismui, kuris turi jurisdikciją pagal vykdymo vietą.

Kai laikinosios apsaugos priemonės skiriamos dėl būsimo ieškinio, teismas nustato terminą ieškiniui pareikšti, šis terminas negali būti ilgesnis nei vienas mėnuo. Skiriant tokias laikinąsias apsaugos priemones laikomasi tokių pat esminių sąlygų, kurios galioja bylos nagrinėjimo metu taikomoms laikinosioms apsaugos priemonėms.

Prašyme reikėtų nurodyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir ieškinio sumą. Jis turi būti pateikiamas atitinkamam apylinkės arba apygardos teismui, priklausomai nuo CPK 104 straipsnyje nustatytos teismo jurisdikcijos ir kompetencijos.

Prašymą gali pateikti suinteresuotas asmuo arba jo procesinis atstovas (advokatas). Jo kopijos nereikalaujama: tokia kopija priešingai šaliai neįteikiama, nes procesas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra ex parte procesas: jis vykdomas nedalyvaujant kitai šaliai (į kurios turtą bus nukreipta skirta priemonė).

Teismo patvirtintas laikinąsias apsaugos priemones nustato:

  • areštuojant nekilnojamąjį turtą – registrų biuras;
  • areštuojant skolininko kilnojamąjį turtą ir gautinas sumas – valstybės arba privatus antstolis, įskaitant jo pareigą informuoti trečiąsias šalis, pvz., bankus ir kitas kredito įstaigas;
  • automobiliams taikomas laikinąsias apsaugos priemones – atitinkamos kelių eismo policijos tarnybos;
  • laikinąją vykdymo sustabdymo priemonę – teismo nutarties dėl leidimo taikyti priemones kopija turėtų būti įteikiama atitinkamam antstoliui, kuris pradėjo vykdymo bylą;
  • kitas įstatyme numatytas priemones – asmens pasirinktas atitinkamas valstybės arba privatus antstolis.

Vis dėlto Bankų nemokumo įstatyme (bulg. Zakon za bankovata nesastoyatelnost, ZBN) – specialiajame įstatyme – tiesiogiai numatyta užtikrinti ieškinius banko, kaip nemokaus asmens, turtui papildyti. Pagal ZBN 53 straipsnio 2 dalį prašymas užtikrinti ieškinį patenkinamas, kai prie jo pridedama pakankamai įrodymų, kad būtų galima daryti prielaidą, jog ieškinys yra pagrįstas. Jeigu ieškinys veikiausiai yra nepagrįstas, pagal bendrąsias teisės normas laikinąsias apsaugos priemones leidžiama skirti, kai pateikiama garantija, o specialiosiomis teisės normomis tikėtinas pagrindimas laikomas sine qua non sąlyga, kad prašymas užtikrinti ieškinį būtų patenkintas. Taigi, prašymas užtikrinti ieškinį patenkinamas, kai pagal argumentus ir pateiktus įrodymus galima daryti išvadą, kad ieškinys tikriausiai nėra nepagrįstas. Tai suprantama, nes pagal CPK 403 straipsnį ieškinį užtikrinanti šalis privalo atlyginti žalą, kuri apsaugos priemonėmis buvo padaryta priešingai šaliai. Teisės aktų leidėjas pripažįsta, kad prievolės atlyginti tokią žalą neturėtų kilti nemokaus banko turtui (nes taip būtų sumažintas nemokaus banko turtas ir būtų padaryta žala kreditoriams), todėl nustato reikalavimą, kad pateikto ieškinio užtikrinimo priemonės turėtų būtų skiriamos tik tuo atveju, jeigu pateikiama pakankamai įrodymų tikėtinam ieškinio pagrindimui įrodyti.

Pagal Komercinės veiklos įstatymo (bulg. Targovski zakon, TZ) 629a straipsnio 1 dalies 2 punktą TZ 630 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos priemonės nemokumo byloje gali būti skiriamos kaip ex ante apsaugos priemonės, jeigu to reikia skolininko turtui išsaugoti. Šios priemonės – tai, be kita ko, turto areštas, laikinojo administratoriaus skyrimas, nurodymas sustabdyti nebaigtą vykdymo procesą, patalpų, įrangos plombavimas ir kt. Atitinkamoje teisės normoje daroma prielaida, kad prašymas pagal TZ 625 straipsnį turėtų būti leistinas, jis turėtų būti pagrįstas rašytiniais įrodymais, kuriais nustatomas tikėtinas faktų, kuriais grindžiamas ieškinys, buvimas, o jeigu prašymas nėra pagrįstas tokiais įrodymais, pareiškėjas turėtų pateikti teismo nustatyto dydžio užstatą, kad skolininkui būtų atlyginta žala, kuri padaroma tuo atveju, jeigu nenustatoma, kad skolininkas yra nemokus arba, atitinkamai, pernelyg įsiskolinęs (TZ 629a straipsnio 2 dalis) ir kad turėtų būti interesas užtikrinti ieškinį (kai skolininkas iššvaisto, sunaikina ir (arba) nuslepia savo turtą ir taip padaro žalą kreditorių interesams ir jeigu neskyrus prašomų priemonių kreditoriai gali patirti žalą, nes jiems būtų neįmanoma patenkinti savo reikalavimų, kai skolininko turtas bus realizuotas). Teisės nuostatomis taip pat reikalaujama, kad prašoma apsaugos priemonė turėtų būti tinkama ir susijusi su poreikiu užtikrinti ieškinį.

Iš TZ 629a straipsnio 1 dalies teisės normos darytina išvada, kad prašymas ex ante užtikrinti ieškinį procese dėl nemokumo bylos iškėlimo patenkinamas tik tuo atveju, jeigu kyla tikra rizika, kad skolininkas perleis savo turtą, siekdamas padaryti žalą kreditoriams. Tik tuo atveju, jeigu yra įvykdyta ši būtina sąlyga, teismas privalo apsvarstyti, ar taip pat yra kitų TZ 629a straipsnio 2 dalyje numatytų būtinų sąlygų.

2.2 Pagrindinės sąlygos

Esminės būtinos sąlygos, kurios turi būti įvykdytos norint taikyti laikinąsias apsaugos priemones (kaip aprašyta pirmiau), nustatytos CPK 391 straipsnyje.

Ieškinį dėl išlaikymo užtikrinti leidžiama net ir nesilaikant CPK 391 straipsnio reikalavimų; tokiu atveju teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti ex officio.

Ieškinio užtikrinimas iš dalies taip pat gali būti leidžiamas, tačiau tik dėl tų dalių, kurios yra pagrįstos pakankamais įrodymais.

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

Iš esmės laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kokiam skolininko turtui. Piniginio reikalavimo užtikrinimas areštuojant gautinas sumas, kurioms negali būti taikomas vykdymas, neleidžiamas.

Pagal CPK 393 straipsnio 1 dalį piniginio reikalavimo užtikrinimas valstybės, valstybės institucijų ir sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nėra leidžiamas.

Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos toliau nurodytų rūšių turtui:

  • atsakovo gautinoms sumoms iš kredito įstaigų, esančioms jose atidarytose banko sąskaitose;
  • kilnojamajam turtui;
  • nekilnojamajam turtui;
  • automobiliams, jei jie yra konfiskuojami;
  • vykdymo veiklai;
  • ieškinyje nurodyto skolininko konkrečiam turtui, kaip nurodyta kitais teisės nuostatose konkrečiai nustatytais atvejais.

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

Bet kokie skolininko atlikti disponavimo apsaugos priemonės objektu veiksmai negalioja asmens, kurio prašymu buvo skirtos apsaugos priemonės, atžvilgiu. Kalbant apie nekilnojamąjį turtą, pažymėtina, kad sandoriai negalioja tik dėl tų veiksmų, kurie buvo atlikti į registrą įtraukus įrašą apie teisių apribojimą, kaip nustatyta CPK 452 straipsnyje. Be šio santykinio negaliojimo (negalėjimo remtis), atlikti veiksmai visapusiškai galioja ir turi teisinį poveikį.

CPK 453 straipsnyje reglamentuojamos hipotetinės situacijos, kai išieškojimas kreditoriaus ir susijusių kreditorių naudai į registrą įtraukus įrašą apie teisių apribojimą, negalimas ir kai buvo gautas pranešimas apie areštą.

Pagal CPK 401 straipsnį kreditorius, kurio reikalavimas užtikrintas, gali pareikšti ieškinį trečiajai atsakingai šaliai dėl sumų ar turto, kurį pastarasis atsisako perduoti savanoriškai.

Su ieškinio užtikrinimo byla susijusias išlaidas sumoka asmuo, kurio prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kaip nustatyta CPK 514 straipsnyje ir atsižvelgiant į CPK 401 straipsnį, kuriuo reglamentuojamos laikinosios apsaugos priemonės.

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

Leidimas užtikrinti ieškinį suteikiamas remiantis principu, kad nagrinėjamoje byloje atitinkama laikinoji apsaugos priemonė nustatoma prieš baigiant nagrinėti bylą – prieš priimant atitinkamą galiojantį teismo sprendimą.

Kai laikinosios apsaugos priemonės skiriamos dėl būsimo ieškinio, teismas nustato terminą ieškiniui pareikšti, šis terminas negali būti ilgesnis nei vienas mėnuo. Jei per nustatytą terminą nepateikiama jokių įrodymų apie ieškinio pareiškimą, teismas ex officio panaikina laikinąją apsaugos priemonę, kaip nustatyta CPK 390 straipsnio 3 dalyje.

Jeigu pateikiamas ieškinys, dėl kurio buvo leista taikyti laikinąsias apsaugos priemones (o paprastai taip ir būna), laikinosios priemonės galioja toliau ir yra taikomos iki bylos nagrinėjimo pabaigos.

CPK 402 straipsnio nuostatomis reglamentuojama skirtų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo procedūra. Jame nustatyta, kad suinteresuotoji šalis gali pateikti prašymą, kurio kopija turi būti įteikta laikinąsias priemones prašiusiam taikyti asmeniui. Pastarasis per tris dienas gali pareikšti prieštaravimą. Teismas uždarame teismo posėdyje panaikina laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai yra visiškai įsitikinęs, kad nebeliko priežasties, kuria remiantis jos buvo nustatytos, arba kad atsakovas per nustatytą terminą pateikė garantiją, sumokėdamas visą ieškovo reikalaujamą sumą (CPK 398 straipsnio 2 dalis). Teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo galima apskųsti per vieną savaitę paduodant privatų skundą.

Pagal CPK 398 straipsnį nustatytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeičiamos toliau nurodytais dviem atvejais:

  • pagal 1 dalį – teismas, veikdamas vienos iš šalių prašymu ir informavęs kitą šalį bei atsižvelgdamas į jos prieštaravimus, pateiktus per tris dienas nuo informavimo, gali leisti vienos rūšies laikinąsias apsaugos priemones pakeisti kitomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis,
  • pagal 2 dalį – jeigu užtikrinamas pinigine verte išreikštas reikalavimas, atsakovas bet kuriuo metu gali pakeisti leidžiamą užstatą be kitos šalies sutikimo, įkeisdamas pinigus arba kitus vertybinius popierius, kaip nustatyta OCA 180 ir 181 straipsniuose.

CPK 398 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais areštas arba konfiskavimas panaikinamas.

Įstatymu neatmetama galimybė atsakovui pareikšti ieškovui priešieškinį dėl nuostolių, kuriuos skolininkui sukėlė laikinosios apsaugos priemonės, atlyginimo, jeigu ieškinys, dėl kurio skirtos laikinosios apsaugos priemonės, atsiimamas arba nepateikiamas per nustatytą terminą, taip pat jeigu byla nutraukiama (CPK 403 straipsnis).

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

Pagal CPK 396 straipsnį teismo nutartis dėl ieškinio užtikrinimo gali būti skundžiama per vieną savaitę pateikiant privatų skundą. Ieškovo atžvilgiu šis vienos savaitės terminas pradedamas skaičiuoti, kai jam įteikiama nutartis, o atsakovo (asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės) atžvilgiu terminas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kurią antstolis, registrų biuras arba teismas jam įteikia pranešimą apie nustatytas laikinąsias apsaugos priemones. Priešingai šaliai turi būti įteikta privataus skundo kopija, į kurią atsakymą galima pateikti per vieną savaitę.

Pripažinta, kad tretieji asmenys taip pat turi teisėtą interesą pateikti skundą, jeigu apsaugos priemonė turi poveikį jų turtui. Kai vykdomas ex parte procesas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas nenagrinėja, ar atsakovui priklauso teisės, kurių atžvilgiu prašoma apriboti galimybę atlikti disponavimo veiksmus. Dėl šios priežasties galima skirti skolininkui nuosavybės teise nepriklausančio nekilnojamojo turto areštą. Tikrasis savininkas šiuo atveju turėtų teisę apskųsti nutartį dėl arešto skyrimo, nors tas savininkas procese yra trečiasis asmuo.

Kai nutartis, kuria atsisakoma užtikrinti ieškinį, apskundžiama, prašymą pateikusios šalies skundo kopija atsakovui neįteikiama, nes šiuo etapu procesas ir toliau vykdomas ex parte.

Jeigu apeliacinis teismas patvirtina nutartį, kuria skiriamos laikinosios apsaugos priemonės arba atsisakoma jas skirti, šios nutarties negalima skųsti kasacine tvarka. Jeigu apeliacinis teismas nustatė laikinąsias apsaugos priemones, kurias pirmosios instancijos teismas atsisakė nustatyti, apeliacinio teismo nutartį galima apskųsti paduodant apeliacinį skundą Aukščiausiajam Kasaciniam Teismui, jeigu tenkinamos CPK 280 straipsnyje nustatytos tokiam skundui taikomos sąlygos.

Pagal šiuo metu galiojantį CPK taikomas laikinąsias apsaugos priemones ir garantijos sumą, kurią teismas nustatė kaip laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo sąlygą, galima apskųsti. Tačiau skundas apeliaciniam teismui nereiškia, kad laikinųjų priemonių taikymas sustabdomas; šios priemonės galioja tol, kol aukštesnės instancijos teismas priima nutartį, kuria tokios priemonės panaikinamos.

Paskutinis naujinimas: 22/09/2021

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Turto apsaugos priemonės teikiant reikalavimus ES šalyse - Čekija

1 Kokių rūšių priemonių esama?

Laikinosios apsaugos priemonės

Laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos šalių santykiams sureguliuoti kuriam laikui, t. y. laikinai, arba jei nuogąstaujama, kad gali teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti.

Apskritai laikinosios apsaugos priemonės, nustatomos prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, reglamentuojamos Civilinio proceso kodekso (Įstatymas Nr. 99/1963 su pakeitimais) 74 ir paskesniais straipsniais, o laikinosios apsaugos priemonės, nustatomos jau pradėjus nagrinėti bylą iš esmės, reglamentuojamos Kodekso 102 straipsniu. Specialios laikinosios apsaugos priemonės, taikomos ypatingais atvejais, reglamentuotos Įstatymu dėl specialiųjų teismo procesų (Įstatymas Nr. 292/2013), būtent laikinosios apsaugos priemonės, taikomos su nepilnamečiais susijusiais atvejais, kai jais tinkamai nesirūpinama (452 ir paskesni straipsniai) ir laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti nuo smurto šeimoje (400 ir paskesni straipsniai). Įstatymo Nr. 292/2013 12 straipsnyje taip pat nustatytos tam tikros specialiosios taisyklės, kuriomis papildomos laikinosioms apsaugos priemonėms taikomos bendrosios taisyklės, taikomos byloms, patenkančioms į šio įstatymo taikymo sritį.

Įrodymų užtikrinimas

Įrodymai užtikrinami, jei baiminamasi, kad ateityje bus neįmanoma surinkti įrodymų arba tai bus labai sunku padaryti (pvz., jei netinkamai vykdoma pirkimo-pardavimo sutartis, kurios dalykas yra greitai gendančios prekės, arba reikia apklausti liudytoją, kuris sunkiai serga ir jo gyvybei gresia pavojus).

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

2.1 Procedūra

Laikinosios apsaugos priemonės

  • Civilinio proceso kodekso (Įstatymas Nr. 99/1963 su pakeitimais) 74 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad procedūros dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pradedamos gavus prašymą.
  • Tačiau Įstatymo Nr. 292/2013 12 straipsnyje nustatyta, kad nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo teismas gali priimti savo iniciatyva, jei jam leidžiama pradėti atitinkamą procedūrą savo iniciatyva (pvz., procedūrą dėl nepilnamečio priežiūros, procedūrą dėl neveiksnumo, globos, taip pat procedūrą dėl dingusio asmens ar asmens mirties). Tokiais atvejais teismas laikinąją apsaugos priemonę nustato savo iniciatyva (ex officio).
  • Teismas, kompetentingas nustatyti laikinąją apsaugos priemonę, yra jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės turintis teismas; šios taisyklės išimtys nustatytos Įstatymo Nr. 292/2013 400 ir 453 straipsniuose.

Įrodymus galima užtikrinti:

  • prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, gavus prašymą. Jurisdikciją turi teismas, kuris turėtų jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės, arba teismas, kurio apylinkėje yra įrodymai, kuriems iškilo pavojus;
  • nagrinėjant bylą, net jei dėl to nepateiktas prašymas.

Bylos šalys turėtų dalyvauti užtikrinant įrodymus, nebent dėl delsimo šiuo klausimu galėtų kilti pavojus.

Įrodymus taip pat galima užtikrinti notaro aktu (notářský zápis) arba antstolio aktu (exekutorský zápis), jei šis procesas vyksta dalyvaujant notarui arba antstoliui arba jei notaras arba antstolis paliudijo situaciją.

2.2 Pagrindinės sąlygos

Laikinoji apsaugos priemonė gali būti nustatyta:

  • jei reikia taikyti laikiną tvarką šalių santykiams sureguliuoti;
  • jei nuogąstaujama, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti;
  • santykiams laikinai sureguliuoti.

Vertinimas, ar šalių santykiams sureguliuoti reikia taikyti laikiną tvarką, priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Laikinoji apsaugos priemonė nustatoma tik jeigu įrodomas poreikis taikyti laikinąją tvarką šalių teisiniams santykiams sureguliuoti. Kalbant apie kitas aplinkybes, reikšmingas tokiai laikinajai apsaugos priemonei nustatyti, pakanka įrodyti bent faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę su laikinąja apsaugos priemone susijusiam įpareigojimui nustatyti.

  • Teismo sprendimo vykdymo sunkumai

Jei laikinąją apsaugos priemonę numatoma nustatyti reaguojant į nuogąstavimą, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti, teisę prašyti taikyti šią priemonę turinti šalis turi turėti sprendimą ar kitą dokumentą, kuriuo remiantis teismo sprendimas turi būti vykdomas. Laikinoji apsaugos priemonė gali būti nustatoma tik iki kol teismo sprendimas tampa vykdytinas arba jei yra rimtų priežasčių, dėl kurių šalis, turinti tam teisę, (laikinai) negali pareikalauti vykdyti nustatytą prievolę teisminėmis priemonėmis. Be to, reikia pagrįsti faktines aplinkybes, pateisinančias nuogąstavimą, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti (daugiausia dėl asmens, kuriam tenka prievolė, elgesio).

Prašyme taikyti laikinąją apsaugos priemonę turi būti nurodyti Civilinio proceso kodekso (Įstatymas Nr. 99/1963) 42 straipsnio 4 dalyje ir 75 straipsnyje reikalaujami duomenys, įskaitant:

  • informaciją, kuria nurodomas teismas, kuriam yra skirtas prašymas;
  • kas teikia prašymą ir su kokia byla jis susijęs, t. y. faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis prašoma taikyti laikinąją apsaugos priemonę;
  • prašymu siekiamą tikslą, t. y. kokios laikinosios apsaugos priemonės taikymo siekia prašymo pateikėjas;
  • prašymo surašymo datą, jį pateikiančio asmens ar jo atstovo parašą;
  • nurodytą faktinę aplinkybę, kad šalių santykiams sureguliuoti reikia taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ar kad nuogąstaujama, jog bus sunku įvykdyti teismo sprendimą.

Prie prašymo reikia pridėti visus dokumentus, kuriais remiasi prašymo pateikėjas.

Iki prašymo pateikimo dienos jį pateikęs asmuo turi savo iniciatyva, t. y. neraginamas teismo, sumokėti 10 000 CZK užstatą; su įmonių tarpusavio santykiais susijusiais atvejais, kurie kyla dėl verslo veiklos, užstatas yra 50 000 CZK. Reikalavimas sumokėti užstatą netaikomas prašymams, susijusiems su socialinės rūpybos klausimais (pvz., išlaikymu, darbu ar žalos atlyginimu už kūno sužalojimą). Prašymas atmetamas, jei neįvykdomas užstato reikalavimas.

Užstatas yra skirtas apsaugoti reikalavimą atlyginti žalą ar kitus galimus šalių ar trečiųjų asmenų (pvz., asmenų, kurie nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros šalys) nuostolius, jei  nustatoma laikinoji apsaugos priemonė.

Įstatymo Nr. 292/2013 12 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis, kai nereikia mokėti šiame įstatyme nustatyto užstato.

Įrodymų užtikrinimas

Prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, įrodymai gali būti užtikrinami (jei tai siūloma padaryti) nuogąstaujant, kad ateityje įrodymų bus neįmanoma surinkti arba tai bus labai sunku padaryti. Įrodymai nėra užtikrinami, jei akivaizdu, kad jie neturi reikšmės bylai. Teismas atmeta prašymą užtikrinti įrodymus, jei įtaria, kad prašymo pateikėjas, užuot siekęs užtikrinti įrodymus, iš tikrųjų pateikė prašymą kitokiu tikslu (pvz., siekdamas gauti priešingu atveju jam neprieinamą informaciją apie kito asmens veiklą).

Be bendrų duomenų, prašyme užtikrinti įrodymus būtina apibūdinti faktines aplinkybes, dėl kurių bus renkami įrodymai. Įrodymus, kuriuos numatoma užtikrinti, taip pat reikia konkrečiai įvardyti.

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

Laikinosios apsaugos priemonės

Civilinio proceso kodekso 76 straipsnyje numatyta, kad šalis gali prašyti taikyti laikinąją apsaugos priemonę, pavyzdžiui, alimentams sumokėti, kai teismui turi būti sumokėta tam tikra pinigų suma, kai teismui paliekamas saugoti tam tikras daiktas, kai prašoma neleisti disponuoti tam tikrais daiktais ar teisėmis, kai prašoma atlikti tam tikrus veiksmus, susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų arba leisti atlikti tam tikrus veiksmus. Priemonė gali būti susijusi su bet kokiu atitinkamos šalies turimu daiktu.

Taikydamas laikinąją apsaugos priemonę, teismas gali nustatyti prievolę ir ne bylos šaliai, jei to galima pagrįstai reikalauti (pvz., jei kas nors perka turtą visiškai suprasdamas, kad perka jį iš savininko, kuris nėra tinkamai įvykdęs savo įsipareigojimų kreditoriams).

Specialios laikinosios apsaugos priemonės pagal Įstatymą Nr. 292/2013

Speciali laikinoji apsaugos priemonė vaiko atveju pagal 452 ir paskesnius straipsnius taikoma, jei nepilnamečiu tinkamai nesirūpinama, neatsižvelgiant į tai, ar kas nors turi teisę juo rūpintis, arba jei kyla didelis pavojus vaiko gyvenimui, normaliai raidai ar kitiems svarbiems interesams arba jiems kenkiama. Teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę, sureguliuoja vaiko padėtį tokiam laikui, kuriam tai yra griežtai būtina, apgyvendindamas vaiką tinkamoje aplinkoje teismo nutartyje nurodyta tvarka.

Speciali laikinoji apsaugos priemonė pagal 400 ir paskesnius straipsnius gali būti taikoma atsakovui, reikalaujant, kad jis išsikeltų iš bendrų namų ir arti jų esančių apylinkių, uždraudžiant jam patekti į bendrus namus ir įpareigojant laikytis nuo jų atokiau, uždraudžiant bendrauti su prašymo pateikėju arba reikalaujant jo nepersekioti ir niekaip prie jo nepriekabiauti. Prašyme turi būti aprašytos faktinės aplinkybės, rodančios, kad prašymo pateikėjas ir atsakovas negali kartu gyventi bendrame name ar bute, nes prašymo pateikėjas ar kitas bendruose namuose gyvenantis asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą, arba nurodomos faktinės aplinkybės, įrodančios, kad prašymo pateikėjas yra persekiojamas ar prie jo priekabiaujama.

Įrodymų užtikrinimas

Prašyme taip pat reikėtų paaiškinti, kodėl jo pateikėjas prašo užtikrinti įrodymus. Kaip įrodymai gali būti pasitelkiamos visos priemonės, kurias naudojant galima išsiaiškinti bylos padėtį, visų pirma tai yra liudytojų apklausa, eksperto išvada, valdžios institucijų bei juridinių asmenų ataskaitos ir pastabos ir kt.

Viena iš specialių priemonių įrodymams užtikrinti yra įrodinėjimo objekto užtikrinimas byloje, susijusioje su intelektinės nuosavybės teisėmis (Civilinio proceso kodekso (Įstatymas Nr. 99/1963) 78b straipsnis). Teisę pareikšti ieškinį turi intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo liudytojas. Jurisdikciją turi teismas, kurio jurisdikcijoje yra užtikrintas objektas. Gali būti apsaugota: atitinkamos prekės, medžiagos ir priemonės, dokumentai, susiję su atitinkamomis prekėmis.

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

Laikinosios apsaugos priemonės

Laikinoji apsaugos priemonė – tai laikinoji nutartis, kuria siekiama apsaugoti šią priemonę prašantį taikyti asmenį. Ši nutartis priimama siekiant apsaugoti prašymą pateikusio asmens teisę, kuri buvo ar gali būti pažeista. Jei taikoma laikinoji apsaugos priemonė, tai nesuteikia ją prašiusiam taikyti asmeniui teisių, kurių klausimas dar neišspręstas. Tai taip pat nėra būdas pirminiam klausimui išspręsti. Be to, vien tai, kad yra taikoma laikinoji apsaugos priemonė, neturi paveikti teismo sprendimo dėl bylos esmės. Net priėmus nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, prievolę privalantys įvykdyti asmenys gali toliau disponuoti savo turtu, tačiau jie privalo elgtis pagal taikomą priemonę.

Bet kuris asmuo, kuris rimtai kliudo proceso eigai, ypač be pagrįstos priežasties neatvykdamas į teismą arba nevykdydamas teismo nutarties, gali būti teismo įpareigotas sumokėti iki 50 000 CZK baudą. Teismas gali užtikrinti nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės vykdymą, jei atsakinga šalis jos savanoriškai nevykdo. Sankcija už trukdymą vykdyti oficialų sprendimą arba iškeldinimą (iš bendro būsto) taip pat įtvirtinta Baudžiamojo kodekso (Įstatymas Nr. 40/2009) 337 straipsnio 2 dalyje, kurioje yra reglamentuotas pažeidimas – kliudymas įvykdyti oficialų sprendimą ar iškeldinimą.

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

Laikinosios apsaugos priemonės

  • Apibrėžtą laikotarpį taikoma laikinoji apsaugos priemonė

Nutartyje dėl laikinosios apsaugos priemonės teismas gali nustatyti, kad priemonės taikymo laikas yra ribotas, net jei ieškovas (prašymo pateikėjas) to neprašo.

  • Įpareigojimas pareikšti ieškinį arba paduoti kitą prašymą dėl bylos iškėlimo

Teismas, kuris nustato laikinąją apsaugos priemonę, taip pat reikalauja, kad prašymo pateikėjas (ieškovas) teismui pateiktų prašymą iškelti bylą (pareikštų ieškinį) dėl bylos esmės per laikotarpį, kuris nustatomas tuo pačiu metu, kai nustatoma priemonė.

Laikinoji apsaugos priemonė galioja, kol netenka galios arba kol ją panaikina teismas.

Laikinoji priemonė nustoja galioti, jei prašymo pateikėjas per teismo nustatytą laikotarpį nepaprašo iškelti bylos; jei prašymas dėl bylos esmės nėra pripažįstamas pagrįstu; jei prašymas dėl bylos esmės pripažįstamas pagrįstu ir nuo tos dienos, kai nutartis dėl bylos tapo vykdytina, praėjo daugiau kaip 15 dienų, arba jei baigėsi laikinosios priemonės taikymui nustatytas terminas.

Teismas panaikina laikinąją priemonę, jei išnyksta jos taikymo priežastys.

Įstatymo Nr. 292/2013 400 ir paskesniuose straipsniuose numatyta, kad laikinoji priemonė taikoma vieną mėnesį nuo tos dienos, kai ji tampa vykdytina (408 straipsnis) ir kad šis laikotarpis gali būti pratęstas, atsižvelgiant į tai, kada byla pradedama nagrinėti iš esmės.

Įstatymo Nr. 292/2013 452 ir paskesniuose straipsniuose numatyta, kad laikinoji priemonė taikoma vieną mėnesį nuo tos dienos, kai ji tampa vykdytina (459 straipsnis) ir kad šis laikotarpis gali būti pratęstas.

Įrodymų užtikrinimas

Įrodymai užtikrinami per teismo nurodytą laiką arba kuo greičiau. Šalys gali dalyvauti užtikrinant įrodymus, tačiau jos neturi teisės dalyvauti, jei dėl delsimo kiltų pavojus. Iškėlus bylą dėl esmės, šalys turi teisę reaguoti į pateiktus įrodymus ir visus surinktus įrodymus. Šalys taip pat gali būti apklaustos.

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

Laikinosios apsaugos priemonės

Sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių priimami teismo nutartimi. Nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo tampa vykdytina ją paskelbus. Jei nutartis nepaskelbiama, ji tampa vykdytina, kai įteikiama atsakingai šaliai. Rašytinė nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės kopija įteikiama bylos šalims ir trečiajam asmeniui (jei pareiga tenka šiam trečiajam asmeniui), o jei priemonė susijusi su pareiga nedisponuoti nekilnojamuoju turtu, kopija taip pat pateikiama kompetentingam žemės registrui. Nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo tampa vykdytina ją paskelbus ar įteikus (Civilinio proceso kodekso 76d straipsnis) ir yra pagrindas teismo nutarčiai įvykdyti.

Galima pateikti apeliacinį skundą dėl nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Apeliacinis skundas paduodamas per ginčijamą nutartį priėmusį teismą, tačiau iš tikrųjų juos nagrinėja antrosios instancijos teismai, t. y. apygardos arba aukštesnės instancijos teismai. Apeliaciniai skundai paduodami per 15 dienų nuo rašytinės nutarties kopijos įteikimo dienos.

Jei teisę paduoti apeliacinį skundą turinti šalis paduoda priimtiną apeliacinį skundą, nutartis neįsiteisėja tol, kol apeliacinis teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl apeliacinio skundo. Tačiau nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo tampa vykdytina (t. y. taikoma šioje nutartyje nurodyta procedūra) pasibaigus vykdymo laikotarpiui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo įteikimo dienos; kitu atveju, jei nutartyje nenustatyta vykdymo pareiga, nutartis tampa vykdytina nuo įteikimo dienos. Teismas gali nuspręsti, kad nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės yra vykdytina tik po to, kai ji įsiteisėja, nebent tai neįmanoma dėl laikinosios apsaugos priemonės pobūdžio arba būtų paneigtas jos tikslas.

Įstatymo Nr. 292/2013 409 ir 463 straipsniuose numatytos nuostatos dėl apeliacinių skundų, susijusių su įstatyme numatytomis specialiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

Paskutinis naujinimas: 09/11/2020

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (vokiečių) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Jis jau išverstas į šias kalbas: anglų.

Turto apsaugos priemonės teikiant reikalavimus ES šalyse - Vokietija

1 Kokių rūšių priemonių esama?

Šiomis priemonėmis siekiama užtikrinti priverstinį vykdymą laikinai areštuojant skolininko turtą arba priimant laikinąją nutartį dėl padėties. Tokiomis priemonėmis paprastai nėra patenkinamas kreditoriaus reikalavimas grąžinti skolą.

Toliau aprašomos priemonės, kuriomis galima pasinaudoti.

1.1. Turto ir asmens areštas iki teismo sprendimo (vok. dinglicher und persönlicher Arrest (Civilinio proceso kodekso (vok. Zivilprozessordnung – ZPO) 916 straipsnis ir paskesni straipsniai)

Turto areštu siekiama užtikrinti piniginio reikalavimo priverstinį vykdymą; jis paprastai nukreipiamas į skolininko kilnojamąjį arba nekilnojamąjį turtą. Pagal prašymą turto areštą taiko kompetentingas teismas. Su keliomis išimtimis priverstinio vykdymo nuostatos taikomos paskesniam turto arešto vykdymui. Turto areštą galima vykdyti, pavyzdžiui, areštuojant kilnojamąjį turtą (vok. Pfändung), areštuojant nekilnojamąją turtą (vok. Arresthypothek) arba areštuojant asmenį (vok. Haft).

1.2. Laikinas draudimas (vok. einstweilige Verfügung) (Civilinio proceso kodekso 935 straipsnis ir paskesni straipsniai)

Laikinu draudimu laikinai užtikrinamas nepiniginis reikalavimas. Taikyti laikiną draudimą užtikrinant būsimą nepiniginių reikalavimų (vok. Sicherungsverfügung) vykdymą (Civilinio proceso kodekso 935 straipsnis) arba teismui laikinai nustatant teisinius santykius (vok. Regelungsverfügung) (Civilinio proceso kodekso 940 straipsnis) pagal prašymą nurodo kompetentingas teismas. Be to, esant ypatingoms aplinkybėms, galima taikyti apsauginį privalomą draudimą (vok. Leistungsverfügung). Priverstinio vykdymo nuostatos atitinkamai iš esmės taikomos paskesniems vykdymo veiksmams (Civilinio proceso kodekso 936 straipsnis kartu su 928 straipsniu).

1.3. Sąskaitos blokavimo įsakymas pagal Sąjungos teisę

Civilinio proceso kodekso 946 straipsniu ir paskesniais straipsniais įgyvendintos 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose (2014 m. birželio 27 d. OL L 189, p. 59), nuostatos. Sąskaitos blokavimo įsakymas yra specialios formos laikinoji priemonė.


1.4. Pranešimas apie gresiantį skolos areštą (vok. Vorpfändung) (Civilinio proceso kodekso 845 straipsnis)

Pranešimas apie gresiantį skolos areštą – specialios rūšies garantija kreditoriui. Tai privati kreditoriaus taikoma vykdymo užtikrinimo priemonė skolininko ir trečiosios šalies, kuri yra skolininkė, santykiuose; ji sukelia tokias pačias pasekmes, kaip turto areštas (Civilinio proceso kodekso 845 straipsnio 2 dalis).

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

2.1 Procedūra

Turto ir asmens areštą iki teismo sprendimo priėmimo ir laikiną draudimą (1.1 ir 1.2 punktai) nutartimi nurodo taikyti kompetentingas teismas pagal šalies, kuri kreipėsi dėl teisingumo vykdymo, prašymą. Prašyme turi būti pateikta informacija apie reikalavimą, kurį reikia užtikrinti, ir apie būtinybę nutartį priimti skubiai arba riziką, kad vykdymui bus užkirstas kelias. Abu pagrindus reikia įrodyti teismui priimtinu būdu, pavyzdžiui, pateikiant rašytinį patvirtinimą.

Prašymą galima pateikti raštu arba žodžiu užregistruoti teismo dokumentų registre. Kompetentingas teismas – tai teismas, kuris turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl ieškinio dėl bylos esmės, arba vietos teismas (vok. Amtsgericht), kurio veiklos teritorijoje yra daiktas, kurį reikia apsaugoti, daiktas, dėl kurio nagrinėjama byla, arba asmuo, kurį reikia areštuoti. Žodinio bylos nagrinėjimo atveju teismas priima sprendimą, o kitais atvejais – nutartį.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros metu teisininko atstovavimas būtinas tik žodinio bylos nagrinėjimo regiono teisme (vok. Landgericht) metu.

Sąskaitos blokavimo įsakymas (1.3 punktas) reglamentuotas Reglamente (ES) Nr. 655/2014. Civilinio proceso kodekso 946 straipsnyje ir paskesniuose straipsniuose pateiktos reikiamos nuostatos dėl prašymo pateikimo ir procedūros, įsakymo vykdymo ir bet kokių teisių gynimo priemonių.

Pranešimą apie gresiantį skolos areštą (1.4 punktas) priima ne teismas (iš pradžių, žr. pirmiau). Šiuo atveju kreditorius iniciatyvos imasi pats (paprastai jis tai daro paskirdamas antstolį, kuris veikia jo vardu). Kreditorius siekia įvykdyti reikalavimą areštuodamas gautinas sumas arba kitas teises ir tai daro remdamasis vykdytinu teisiniu dokumentu, kuris trečiajai šaliai, kuri yra skolininkė, arba pagrindiniam skolininkui įteikiamas rašytinės deklaracijos forma ir kuriame nurodoma, kad pagal šiuos santykius turimoms teisėms arba gautinoms sumoms gresia areštas (Civilinio proceso kodekso 845 straipsnio 1 dalis). Pranešimas trečiajai šaliai, kuri yra skolininkė, yra laikomas areštu pagal Civilinio proceso kodekso 930 straipsnį tik tuo atveju, kai skola faktiškai areštuojama per vieną mėnesį (kodekso 845 straipsnio 2 dalis).

Žyminių mokesčių įstatyme (vok. Gerichtskostengesetz, GKG) nustatyta, kad bylose dėl turto ar asmens arešto arba laikino draudimo turi būti mokama 150 proc. mokesčio sumos. Mokesčio dydis nustatomas pagal ginčo vertę. Teismas ginčo vertę nustato kiekvienu konkrečiu atveju ir atsižvelgia į pareiškėjo suinteresuotumą realizuoti skolininko turtą. Toliau pateikta mokesčio dydžio, kai ginčo suma neviršija 500 000 EUR, lentelė.

Žyminių mokesčių įstatymo (GKG) 2 priedas (susijęs su 34 straipsnio 1 dalies trečiu sakiniu).

Ginčo suma iki ... EUR

Mokestis
… EUR


Ginčo suma iki ... EUR

Mokestis
… EUR

500

35,00


50 000

546,00

1 000

53,00


65 000

666,00

1 500

71,00


80 000

786,00

2 000

89,00


95 000

906,00

3 000

108,00


110 000

1 026,00

4 000

127,00


125 000

1 146,00

5 000

146,00


140 000

1 266,00

6 000

165,00


155 000

1 386,00

7 000

184,00


170 000

1 506,00

8 000

203,00


185 000

1 626,00

9 000

222,00


200 000

1 746,00

10 000

241,00


230 000

1 925,00

13 000

267,00


260 000

2 104,00

16 000

293,00


290 000

2 283,00

19 000

319,00


320 000

2 462,00

22 000

345,00


350 000

2 641,00

25 000

371,00


380 000

2 820,00

30 000

406,00


410 000

2 999,00

35 000

441,00


440 000

3 178,00

40 000

476,00


470 000

3 357,00

45 000

511,00


500 000

3 536,00

Jeigu prašymas turi būti nagrinėjamas žodiniame bylos posėdyje ir jeigu prieš pasibaigiant žodiniam bylos nagrinėjimui arba pripažįstant skolą, panaikinant atsakomybę arba sudarant taikos sutartį prašymas neatmetamas (šiais atvejais mokestis sumažinamas 50 proc.), mokamas didesnis mokestis, t. y. 300 proc. pradinio mokesčio sumos. Išlaidas visų pirma padengia ta šalis, kuriai teismo sprendimu nustatyta tokia pareiga, be to, pareiškėjas, kaip bylą iškėlusi šalis, taip pat turi pareigą padengti išlaidas kaip paprastas skolininkas.

Antstolis taiko 3 EUR mokestį už kiekvieną pranešimo apie gresiantį skolos areštą įteikimą pranešime nurodytam skolininkui arba trečiajai šaliai, kuri yra skolininkė. Be to, turi būti apmokami bet kokių pažymėjimų, kurių gali prireikti, įteikimo paštu mokesčiai ir kitos išlaidos. Už asmeninį antstolio vykdomą įteikimą mokamas 10 EUR mokestis; šiais atvejais taip pat gali būti priskaičiuojamos mokėtinos antstolio kelionės išlaidos. Atsižvelgiant į nukeliautą atstumą iki adresato patalpų, atlyginamų kelionės išlaidų suma gali svyruoti nuo 3,25 iki 16,25 EUR. Mokestis antstoliui už savarankišką pranešimo dėl vykdymo parengimą kreditoriaus vardu (kodekso 845 straipsnio 1 dalis) yra 16 EUR; šiuo mokesčiu padengiamos oficialios pranešimo parengimo išlaidos.

Teismo nutartį pirmiausia vykdo antstolis taikydamas valstybės numatytas priemones (priverstinis vykdymas). Vykdymo veiksmai atliekami vadovaujantis tuo metu galiojančiomis taisyklėmis dėl teismo sprendimų vykdymo.

Toliau nurodyta išimtis. Laikinai vykdytino sprendimo, kuriuo užginčyta apsaugos priemonė, vykdymas iš esmės nesiskiria nuo galutinio sprendimo vykdymo. Tačiau įstatyme, atsižvelgiant į reikalavimo pobūdį, nustatyti skirtingi vykdymo būdai.

Jeigu reikia sumokėti konkretaus dydžio piniginę sumą, kreditorius, kad įvykdytų teismo sprendimą, dažnai naudojasi antstolio paslaugomis. Už antstolio vykdymo veiksmus, susijusius su kilnojamuoju turtu, mokamas 26 EUR mokestis. Jeigu antstolio vykdymo veiksmai trunka ilgiau nei tris valandas, už kiekvieną papildomą valandą arba jos dalį mokamas papildomas 20 EUR mokestis. Be to, taip pat reikės sumokėti visas antstolio patirtas būtinąsias išlaidas. Mokėjimo įsakymu kreditoriui taip pat gali būti suteikiama teisė prašyti, kad teismas areštuotų skolininko gautinas sumas (pvz., teisę į darbo užmokestį) (Civilinio proceso kodekso 829 straipsnis). 20 EUR mokestis mokamas už bylas, susijusias su pačiu prašymu, taip pat atskirai turi būti apmokamos papildomos išlaidos (visų pirma teismo nutarties įteikimo išlaidos).

Kai vykdymo priemonė yra nukreipta į skolininko nekilnojamąjį turtą, skolos grąžinimui užtikrinti gali būti įregistruojama hipoteka arba turtas gali būti priverstinai parduodamas aukcione, arba jam gali būti nustatomas privalomas administravimas. Įstatyme dėl teismų ir notarų ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų išlaidų (Teismo ir notarų išlaidų įstatymas, GNotKG) (vok. Gesetz über Kosten der freiwilligen Gerichtsbarkeit für Gerichte und Notare (Gerichts- und Notarkostengesetz, GNotKG)) nustatyta, kad visą mokestį, proporcingą skolos, kurios sumokėjimą norima užtikrinti, dydžiui, reikia sumokėti Žemės registre registruojant hipoteką, skirtą skolai užtikrinti. Toliau pateikta mokesčio dydžio, kai ginčo suma neviršija 3 mln. EUR, lentelė.

Įstatymas dėl teismų ir notarų ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų išlaidų (Teismo ir notarų išlaidų įstatymas, GNotKG)

2 priedas (susijęs su 34 straipsnio 3 dalimi)


Sandorio vertė iki ... EUR

Mokestis
A lentelė
… EUR

Mokestis
B lentelė
… EUR


Sandorio vertė iki ... EUR

Mokestis
A lentelė
… EUR

Mokestis
B lentelė
… EUR


Sandorio vertė iki ... EUR

Mokestis
A lentelė
… EUR

Mokestis
B lentelė
… EUR

500

35,00

15,00


200 000

1 746,00

435,00


1 550 000

7 316,00

2 615,00

1 000

53,00

19,00


230 000

1 925,00

485,00


1 600 000

7 496,00

2 695,00

1 500

71,00

23,00


260 000

2 104,00

535,00


1 650 000

7 676,00

2 775,00

2 000

89,00

27,00


290 000

2 283,00

585,00


1 700 000

7 856,00

2 855,00

3 000

108,00

33,00


320 000

2 462,00

635,00


1 750 000

8 036,00

2 935,00

4 000

127,00

39,00


350 000

2 641,00

685,00


1 800 000

8 216,00

3 015,00

5 000

146,00

45,00


380 000

2 820,00

735,00


1 850 000

8 396,00

3 095,00

6 000

165,00

51,00


410 000

2 999,00

785,00


1 900 000

8 576,00

3 175,00

7 000

184,00

57,00


440 000

3 178,00

835,00


1 950 000

8 756,00

3 255,00

8 000

203,00

63,00


470 000

3 357,00

885,00


2 000 000

8 936,00

3 335,00

9 000

222,00

69,00


500 000

3 536,00

935,00


2 050 000

9 116,00

3 415,00

10 000

241,00

75,00


550 000

3 716,00

1 015,00


2 100 000

9 296,00

3 495,00

13 000

267,00

83,00


600 000

3 896,00

1 095,00


2 150 000

9 476,00

3 575,00

16 000

293,00

91,00


650 000

4 076,00

1 175,00


2 200 000

9 656,00

3 655,00

19 000

319,00

99,00


700 000

4 256,00

1 255,00


2 250 000

9 836,00

3 735,00

22 000

345,00

107,00


750 000

4 436,00

1 335,00


2 300 000

10 016,00

3 815,00

25 000

371,00

115,00


800 000

4 616,00

1 415,00


2 350 000

10 196,00

3 895,00

30 000

406,00

125,00


850 000

4 796,00

1 495,00


2 400 000

10 376,00

3 975,00

35 000

441,00

135,00


900 000

4 976,00

1 575,00


2 450 000

10 556,00

4 055,00

40 000

476,00

145,00


950 000

5 156,00

1 655,00


2 500 000

10 736,00

4 135,00

45 000

511,00

155,00


1 000 000

5 336,00

1 735,00


2 550 000

10 916,00

4 215,00

50 000

546,00

165,00


1 050 000

5 516,00

1 815,00


2 600 000

11 096,00

4 295,00

65 000

666,00

192,00


1 100 000

5 696,00

1 895,00


2 650 000

11 276,00

4 375,00

80 000

786,00

219,00


1 150 000

5 876,00

1 975,00


2 700 000

11 456,00

4 455,00

95 000

906,00

246,00


1 200 000

6 056,00

2 055,00


2 750 000

11 636,00

4 535,00

110 000

1 026,00

273,00


1 250 000

6 236,00

2 135,00


2 800 000

11 816,00

4 615,00

125 000

1 146,00

300,00


1 300 000

6 416,00

2 215,00


2 850 000

11 996,00

4 695,00

140 000

1 266,00

327,00


1 350 000

6 596,00

2 295,00


2 900 000

12 176,00

4 775,00

155 000

1 386,00

354,00


1 400 000

6 776,00

2 375,00


2 950 000

12 356,00

4 855,00

170 000

1 506,00

381,00


1 450 000

6 956,00

2 455,00


3 000 000

12 536,00

4 935,00

185 000

1 626,00

408,00


1 500 000

7 136,00

2 535,00





Už prašymą priimti nutartį, kuria būtų nustatytas priverstinis nekilnojamojo turto pardavimas aukcione arba privalomas šio turto administravimas, mokamas 100 EUR mokestis.

Jeigu sprendime nurodyta, kad skolininkas privalo perduoti kilnojamąjį turtą, teismo sprendimą kreditoriaus prašymu įvykdys antstolis. Už oficialius veiksmus mokamas 26 EUR mokestis. Jeigu sprendime nurodyta, kad skolininkas turi perduoti nekilnojamąjį daiktą arba pastatą, už darbą, susijusį su turto atlaisvinimu, mokamas 98 EUR mokestis. Be to, antstoliui turi būti atlygintos papildomos išlaidos, visų pirma susijusios su trečiųjų šalių darbu (pvz., iškeldinimo išlaidos, spynų meistro išlaidos ir t. t.). Be to, jeigu antstolio darbo laikas trunka ilgiau nei tris valandas, už kiekvieną papildomą valandą arba jos dalį mokamas papildomas 20 EUR mokestis.

2.2 Pagrindinės sąlygos

Priimant nutartį dėl turto arba asmens arešto, daroma prielaida, kad skola yra ir kad esama pagrindo turto arba asmens areštui. Kai galima areštuoti visą skolininko turtą, laikoma, kad yra pagrindas jį areštuoti, jeigu baiminamasi, kad skolininkas, imdamasis nesąžiningų veiksmų, užkirs kelią arba iš esmės sutrukdys būsimam teismo sprendimo vykdymui, pvz., perkeldamas arba paslėpdamas turtą. Areštuojant asmenį, t. y. patį skolininką, taip pat siekiama užkirsti (itin intensyviu būdu) jam kelią perkelti bet kokį turimą turtą, kurį galima areštuoti atliekant vykdymo veiksmus. Tačiau nutartis dėl asmens arešto gali būti priimta tik tuo atveju, kai reikalingas apsaugos lygis negali būti užtikrinamas areštuojant turtą.

Laikinu draudimu (bet kokios formos) siekiama neleisti pasikeisti esamai situacijai ir atitinkamai užkirsti kelią įgyvendinti šalies teises ar teisinius santykius arba iš esmės trukdyti juos įgyvendinti. Draudimo dalykas gali būti reikalavimai, kuriais reikalaujama (laikinai) pristatyti daiktus arba (laikinai) sutikti su konkrečiais veiksmais arba jų imtis (Civilinio proceso kodekso 935, 938 ir 940 straipsniai). Laikiniems draudimams taikomos taisyklės iš esmės nesiskiria nuo turto ir asmens areštui taikomų taisyklių (936 straipsnis). Itin išskirtinėmis aplinkybėmis teismas taip pat gali priimti nutartį dėl laikinojo mokėjimo. Reikalavimą ir turto arešto akto, kurį prašoma priimti, pagrindus reikia įrodyti teismui priimtinu būdu, pavyzdžiui, pateikiant rašytinį patvirtinimą arba dokumentus (Civilinio proceso kodekso 920 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju svarbu tai, kad teismas reikalavimą ir jo skubumą nuo pat pateikimo galėtų įvertinti kaip „itin pagrįstus“. Ši taisyklė taip pat taikoma nutarčiai dėl laikino draudimo (ZPO 936 straipsnis).

Bylose dėl turto arba asmens arešto šalis galima iš anksto apklausti, bet to daryti neprivaloma (Civilinio proceso kodekso 922 straipsnis). Reikia surengti papildomą posėdį, jei skolininkas, kuriam turi būti pateikta nutartis dėl turto arba asmens arešto, ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo vykdymo veiksmų pradžios pareiškia prieštaravimą dėl turto ar asmens arešto (924 straipsnis). Teismo posėdį paprastai reikalaujama rengti bylose dėl laikino draudimo; jo galima nerengti tik skubiais atvejais arba kai prašymas atmetamas (937 straipsnio 2 dalis). Šalių apklausai netaikomi jokie terminai.

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

Apsaugos priemonės gali būti taikomos visam turtui, dėl kurio atliekami vykdymo veiksmai.

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

Areštavus turtą, jis yra sulaikomas; tiek pagrindinis skolininkas, tiek trečiosios šalys, kurios yra skolininkės, praranda teises disponuoti turtu.

Areštas užtikrinamas Baudžiamojo kodekso (vok. Strafgesetzbuch, StGB) 136 straipsnyje, susijusiame su areštuotų daiktų sunaikinimu. Be to, dėl pažeidimų pagal civilinę teisę galima pareikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo.

Laikiniems draudimams taikomos toliau nurodytos nuostatos. Antstolis nutartį paimti turtą vykdo vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 883 straipsniu. Teismas nutartį dėl tam tikrų veiksmų vykdymo arba susilaikymo nuo tokių veiksmų gali vykdyti pagal 887 straipsnį (teismo leidimas kreditoriui imtis pagrįstų veiksmų) arba 888 ir 890 straipsnius (baudų mokėjimo ir (arba) sulaikymo arba baudų ir (arba) kardomojo kalinimo skyrimas siekiant užkirsti kelią nepagrįstiems veiksmams arba neveikimui ir užtikrinti paklusimą).

Pagal Civilinio proceso kodekso 835 straipsnio 3 dalį banko sąskaitų areštui taikomos specialios nuostatos. Skolininko, kuris yra fizinis asmuo, banko sąskaitoje esančios lėšos negali būti sumokėtos kreditoriui, kol nepraeis keturios savaitės nuo nutarties dėl lėšų pervedimo įteikimo trečiajai šaliai, kuri yra skolininkė. Šia procedūra skolininkui suteikiama galimybė paduoti prašymą dėl atleidimo nuo arešto iki lėšų iš sąskaitos sumokėjimo kreditoriui, kurio naudai nustatyta priemonė.

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

Nutartis dėl turto ar asmens arešto arba laikino draudimo turi būti įvykdoma per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią buvo pranešta apie nutartį arba kurią nutartis buvo įteikta.

Priemonė galioja tol, kol yra pagrindai taikyti apsaugos priemones. Priemonės taip pat nustoja galioti, jei dėl pagrindinio ieškinio priimamas sprendimas.

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

Kaip aprašyta pirmiau, teismas gali nustatyti turto ar asmens areštą arba laikiną priemonę galutiniu sprendimu (vok. Urteil, priimamas bylą išnagrinėjus teismo posėdyje) arba nutartimi (vok. Beschluss) (Civilinio proceso kodekso 922 ir 936 straipsniai).

Šalys dėl to sprendimo gali pateikti apeliacinį skundą, jei apeliacinio skundo dalyko vertė viršija 600 EUR.

Priimant nutartį, taikomos toliau nurodytos nuostatos.

Skolininkas gali paduoti apeliacinį skundą dėl turto ar asmens arešto arba nutarties, kuria taikomas laikinas draudimas (kodekso 924 straipsnis). Tuomet rengiamas žodinis bylos nagrinėjimas ir siekiama priimti galutinį sprendimą dėl priemonės teisėtumo. Aprašytais atvejais atitinkamai galima pareikšti apeliacinį skundą dėl sprendimo.

Jeigu prašymas atmetamas nutartimi, kreditorius per dvi savaites nuo jos įteikimo dienos gali nedelsdamas pareikšti prieštaravimą (vok. sofortige Beschwerde). Ši taisyklė taip pat taikoma tais atvejais, kai priimama nutartis dėl turto ar asmens arešto arba laikino draudimo, kurioje reikalaujama, kad kreditorius pateiktų užstatą.

Be to, skolininkas gali prašyti panaikinti nutartį dėl turto ar asmens arešto arba laikino draudimo vykdymą, jeigu kreditorius iki nustatyto termino nepareiškė ieškinio (Civilinio proceso kodekso 926 straipsnis) arba pasikeitė aplinkybės (927 straipsnis).

Dėl Reglamento (ES) Nr. 655/2014 Civilinio proceso kodekso 953 straipsnyje numatytos teisių gynimo priemonės dėl sprendimų, susijusių su sąskaitos blokavimo įsakymu.

Galiausiai, Civilinio proceso kodekso 945 straipsnyje numatyta šalies, kurios naudai buvo priimta laikinoji apsaugos priemonė, prievolė atlyginti žalą, jei nuo pat pradžių paaiškėja, kad laikinas draudimas yra nepagrįstas, arba jeigu priemonė, kurią nurodyta taikyti, panaikinama pagal kodekso 926 straipsnio 2 dalį arba 942 straipsnio 3 dalį.

Kreditorius gali per vieną mėnesį paduoti prašymą dėl nutarties dėl turto ar asmens arešto arba laikino draudimo vykdymo. Šiuo atveju iš esmės taikomos bendrosios taisyklės, kuriomis reglamentuojamas vykdymas (Civilinio proceso kodekso 928 ir 936 straipsniai). Nutartis dėl turto arešto vykdoma konfiskuojant turtą (930 straipsnis); skolininkas paprastai areštuojamas išduodant arešto orderį (933 straipsnis).

Paskutinis naujinimas: 02/11/2023

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Turto apsaugos priemonės teikiant reikalavimus ES šalyse - Estija

1 Kokių rūšių priemonių esama?

Ieškinio užtikrinimo priemonės yra šios:

  1. nustatyti teismo hipoteką atsakovui priklausančiam nekilnojamajam turtui, laivui ar orlaiviui;
  2. areštuoti atsakovo ar kito asmens turimą atsakovo turtą ir tuo pagrindu žemės registre įrašyti pastabą, kuria būtų uždraudžiama disponuoti turtu, arba padaryti įrašą kitame turto registre, nurodant, kad turtu disponuoti draudžiama;
  3. uždrausti atsakovui atlikti tam tikras operacijas ar veiksmus, pvz., priimant apribojančią teismo nutartį;
  4. uždrausti kitiems asmenims perduoti turtą atsakovui arba atlikti kitas prievoles atsakovui, tarp kurių gali būti prievolė perduoti turtą teismo antstoliui arba sumokėti pinigus į šiam tikslui skirtą banko sąskaitą;
  5. įpareigoti atsakovą perduoti tam tikrą daiktą saugoti teismo antstoliui;
  6. sustabdyti vykdymo užtikrinimo procesą, leidžiant jį tęsti tik pateikus užstatą, arba atšaukti vykdymo užtikrinimo veiksmus, jeigu vykdymo užtikrinimo priemonė yra užginčyta pareiškiant ieškinį arba jeigu trečioji šalis pareiškė ieškinį, kuriuo prašoma panaikinti turto areštą arba paskelbti privalomą vykdymo užtikrinimą nepriimtinu dėl kitos priežasties;
  7. uždrausti atsakovui išvykti iš gyvenamosios vietos, suimti atsakovą ir skirti jam sulaikymą;
  8. įpareigoti atsakovą ir, pirmiausia, draudiką įmokėti minimalią sumą, susijusią su nusikaltimu padaryta žala arba su draudimo sutartimi, kai yra tikėtina, kad šią sumą reikės sumokėti vykstant procesui;
  9. įpareigoti atsakovą nutraukti nesąžiningos standartinės sąlygos taikymą arba įpareigoti asmenį, rekomenduojantį taikyti sąlygą, nebeteikti rekomendacijos taikyti šią sąlygą arba šią rekomendaciją atšaukti, jeigu pareiškiamas ieškinys dėl nesąžiningos standartinės sąlygos taikymo nutraukimo arba ieškinys dėl nurodymo asmeniui, rekomenduojančiam taikyti sąlygą, nebeteikti atitinkamos rekomendacijos ir ją atšaukti;
  10. taikyti bet kurią kitą priemonę, kurią teismas laiko reikalinga.

Kad užtikrintų ieškinį dėl autorių teisių, gretutinių teisių ar pramoninės nuosavybės teisių pažeidimo, teismas, be kitų priemonių, gali areštuoti prekes, kai įtariama, kad galėjo būti pažeistos intelektinės nuosavybės teisės, arba nustatyti pareigą perduoti šias prekes, kad jų nebūtų galima pateikti rinkai ar platinti. Jeigu, siekiant užtikrinti ieškinį dėl autorių teisių, gretutinių teisių ar pramoninės nuosavybės teisių pažeidimo komerciniais tikslais, prašoma areštuoti atsakovo banko sąskaitą ar kitą turtą, teismas gali nustatyti pareigą perduoti bankininkystės, finansinius ar komercinius dokumentus arba leisti juos patikrinti.

Kad užtikrintų ieškinį dėl neteisėto komercinių paslapčių įgijimo, naudojimo ar atskleidimo, teismas, be kitų priemonių, gali konfiskuoti prekes, jei kyla įtarimų, kad prekių dizainas, savybės, veikimas, gamyba ar prekyba jomis yra labai naudingi dėl neteisėtai įgytų, panaudotų ar atskleistų komercinių paslapčių, arba nustatyti prievolę perduoti tokias prekes, kad jos nebūtų išleistos į rinką ar platinamos.

Santuokos, išlaikymo ar kitose šeimos bylose teismas, kol vyksta procesas, taip pat gali reguliuoti šiuos dalykus:

  1. tėvų teises bendro vaiko atžvilgiu;
  2. tėvų bendravimą su vaiku;
  3. vaiko atidavimą kitam iš tėvų;
  4. įstatymo nustatytų išlaikymo pareigų vykdymą, be kitų priemonių, įpareigojant atsakovą proceso metu teikti finansinę paramą arba sumokėti užstatą;
  5. naudojimąsi bet kokiais bendro namų ūkio daiktais ir bendru sutuoktinių būstu;
  6. bet kokių asmeniniam sutuoktinio ar vaiko naudojimui skirtų daiktų atidavimą ar naudojimąsi jais;
  7. kitus klausimus, susijusius su santuoka ar šeima, kuriuos esamomis aplinkybėmis reikia išspręsti greitai.

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

2.1 Procedūra

Dėl peticijų ieškiniui užtikrinti teismas nutartį priima ne vėliau kaip kitą darbo dieną po peticijos pateikimo dienos. Teismas gali priimti nutartį dėl peticijos ieškiniui užtikrinti vėliau, jeigu pageidauja prieš tai išklausyti atsakovą.

Atsakovas ir kiti proceso dalyviai apie peticijos ieškiniui užtikrinti svarstymą neinformuojami. Jeigu tai yra akivaizdžiai pagrįsta ir, svarbiausia, jeigu peticijoje prašoma laikinai sureguliuoti ginčijamą teisinį santykį, teismas gali pirmiau išklausyti atsakovą.

Teismas pagal peticiją taip pat gali užtikrinti ieškinį, kol dar jis nepareikštas. Peticijoje turėtų būti išdėstomos priežastys, kodėl ieškinys nepareiškiamas iš karto. Peticija teikiama tinkamam teismui pagal nuostatas dėl jurisdikcijos. Jeigu teismas užtikrina ieškinį prieš jį pareiškiant, jis nustato terminą, per kurį peticijos pateikėjas turi pareikšti ieškinį. Terminas neturėtų būti ilgesnis nei mėnuo. Jeigu ieškinys nepareiškiamas laiku, teismas atšaukia ieškinio užtikrinimą.

Prireikus teismas gali nustatyti ieškinio užtikrinimo priemonę, jeigu atitinkamas turtas priklauso jo teritorinei jurisdikcijai, net jeigu ieškinys pareikštas arba turėjo būti pareikštas kitame Estijos teisme, užsienio teisme arba arbitražo kolegijoje. Priemonę ieškiniui dėl viešajame registre įregistruoto turto užtikrinti taip pat gali taikyti teismas, kurio jurisdikcijai priklauso registro vieta, o jeigu tai yra laivas, – teismas, kurio jurisdikcijai priklauso laivo prirašymo uostas.

Teismas gali nustatyti, jog ieškinio užtikrinimas arba tolesnis ieškinio užtikrinimas priklausys nuo užstato pateikimo, kad būtų kompensuota bet kokia žala, kuri gali būti padaryta priešingai proceso šaliai ir trečiajai šaliai.

Teismas užtikrina ieškinį dėl piniginio reikalavimo tik tuo atveju, jeigu pateikiamas bent 5 proc. reikalavimo sumos užstatas, tačiau ne mažiau kaip 32 EUR ir ne daugiau kaip 32 000 EUR. Jeigu, siekiant užtikrinti ieškinį, prašoma sulaikyti atsakovą arba uždrausti jam išvykti iš gyvenamosios vietos, pateiktino užstato suma bus ne mažesnė kaip 3 200 EUR ir ne didesnė kaip 32 000 EUR.

Kai įvykdomos būtinos ieškinio užtikrinimo prašymo sąlygos, teismas vis tiek gali nereikalauti sumokėti viso arba dalies užstato arba nurodyti jį sumokėti dalimis, jeigu dėl ekonominių ar kitų priežasčių negalima pagrįstai tikėtis, kad ieškovas sumokės užstatą, o ieškinio neužtikrinimas ieškovui turėtų sunkių padarinių, arba jeigu reikalauti iš ieškovo sumokėti užstatą būtų nesąžininga dėl kokios nors kitos priežasties.

2.2 Pagrindinės sąlygos

Teismas gali užtikrinti ieškinį ieškovo prašymu, jeigu yra priežasčių manyti, kad to nepadarius gali tapti sunku įvykdyti teismo sprendimą arba neįmanoma to padaryti. Jeigu aišku, kad teismo sprendimas bus vykdomas už Europos Sąjungos ribų ir minėtas vykdymo užtikrinimas nėra garantuotas tarptautiniu susitarimu, daroma prielaida, kad neužtikrinus ieškinio gali tapti sunku įvykdyti teismo sprendimą arba neįmanoma to padaryti.

Siekdamas užtikrinti ieškinį, kurio dalykas nėra piniginis reikalavimas atsakovui, teismas gali laikinai sureguliuoti ginčijamą teisinį santykį ir, pirmiausia, daikto naudojimo būdą, jeigu to reikia, kad būtų išvengta didelės žalos, savavališkų veiksmų, arba dėl kitos priežasties. Tai gali būti padaryta nepaisant to, ar yra priežasčių manyti, kad neužtikrinus ieškinio gali tapti sunku įvykdyti teismo sprendimą arba neįmanoma to padaryti. Santuokos, išlaikymo ar kitose šeimos bylose teismas taip pat gali taikyti priemones savo iniciatyva.

Būsimą arba sąlyginį reikalavimą apimantis ieškinys arba ieškinys dėl fakto nustatymo taip pat gali būti užtikrinamas. Sąlyginis reikalavimas neužtikrinamas, jeigu daroma prielaida, kad teismo proceso laikotarpiu sąlyga neįvyks.

Teismas taip pat gali taikyti ieškinio užtikrinimo priemonę ryšium su užsienyje vykstančiu teismo arba arbitražo procesu.

Ieškinio užtikrinimo priemonė taip pat gali būti taikoma, kai ieškovas siekia užtikrinti keletą reikalavimų tam pačiam atsakovui.

Ieškinio užtikrinimo priemonė pasirenkama taip, kad taikoma ji netaptų didesne našta atsakovui, negu galima laikyti pagrįsta atsižvelgiant į teisėtus ieškovo interesus ir aplinkybes. Užtikrinant su piniginiu reikalavimu susijusį ieškinį turėtų būti atsižvelgiama į ieškinio vertę. Teismas gali vienu metu taikyti keletą ieškinio užtikrinimo priemonių.

Asmens sulaikymas arba draudimas asmeniui išvykti iš gyvenamosios vietos, kaip ieškinio užtikrinimo priemonė, gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu tai būtina teismo sprendimo vykdymui užtikrinti ir kai kitų ieškinio užtikrinimo priemonių akivaizdžiai nepakaktų reikalavimui užtikrinti, pirmiausia jeigu yra priežasčių manyti, jog tikėtina, kad asmuo išvyks į užsienio valstybę arba pasiims savo turtą į užsienio valstybę. Asmenį pagal teismo nutartį sulaiko policija.

Asmens sulaikymas arba draudimas asmeniui išvykti iš gyvenamosios vietos, kaip turtinio ieškinio užtikrinimo priemonė, gali būti taikomas tik tada, kai ieškinio vertė viršija 32 000 EUR.

Jeigu piniginį reikalavimą apimančio ieškinio užtikrinimo nutartimi arba tiesiog ieškinio užtikrinimo nutartimi teismas skiria sulaikymą arba uždraudžia asmeniui išvykti iš savo gyvenamosios vietos, teismas nustato pinigų sumą, kurią šiuo tikslu reikia įmokėti į tam tikslui skirtą banko sąskaitą arba kuriai reikia pateikti banko garantiją. Kai pinigai sumokami arba garantija suteikiama, ieškinio užtikrinimo vykdymas nutraukiamas. Tokiais atvejais teismas atsakovo prašymu atšaukia ieškinio užtikrinimo priemonę ir pakeičia ją pinigų suma arba banko garantija.

Procese pagal peticiją tik tais atvejais, kai tai numatyta įstatyme, gali būti taikoma laikinoji teisinė apsauga. Jeigu pagal įstatymą byloje pagal peticiją gali būti taikoma teisinė apsauga, ją galima taikyti, jeigu tai būtina, kad būtų išsaugota arba laikinai sureguliuota esama padėtis ar statusas, išskyrus atvejus, kai įstatyme numatyta kitaip. Jeigu įstatyme nenumatyta kitaip, laikinajai teisinei apsaugai taikomos ieškinio užtikrinimo reglamentavimo nuostatos. Jeigu procesą galima pradėti tik pagal peticiją, teismas taikyti laikinąją teisinę apsaugą ir panaikinti arba iš dalies pakeisti nutartį dėl laikinosios teisinės apsaugos gali tik remdamasis peticija, išskyrus atvejus, kai įstatyme numatyta kitaip.

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

Nelygu, koks priemonės pobūdis ir tikslas, priemonės gali būti taikomos ir kilnojamajam, ir nekilnojamajam turtui, įskaitant pinigus, laivus ir orlaivius.

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

  • Turto areštas

Areštavus turtą atsakovas negali juo disponuoti. Areštavus kitą kilnojamąjį turtą, išskyrus laivų registre įregistruotą laivą arba civilinių orlaivių registre įregistruotą orlaivį, sukuriama teisė į užtikrinimą po arešto.

Kai areštuojamas nekilnojamasis turtas arba registruotas kilnojamasis turtas ar kitas daiktas, į žemės registrą ar kitą registrą pagal ieškovo peticiją ir teismo nutartį dėl ieškinio užtikrinimo įrašoma pastaba ieškovo naudai. Ieškovo prašymu teismas atskirai perduoda nutartį dėl su uždraudimu susijusios pastabos įrašymo į registrą.

Jeigu daikto vertė gali gerokai sumažėti arba jo saugojimas kainuotų nepagrįstai daug, teismas, remdamasis ieškovo arba atsakovo prašymu, gali nurodyti parduoti areštuotą daiktą ir pardavimo pajamas deponuoti šiam tikslui skirtoje banko sąskaitoje.

Turto areštą vykdo teismo antstolis. Teismo antstolis paima jo priežiūrai priklausantį areštuotą daiktą asmens, pateikusio peticiją dėl ieškinio užtikrinimo, prašymu. Tokiais atvejais teismo antstolis iš dalies arba visiškai uždraudžia naudotis daiktu ir gali duoti nurodymus dėl jo, pvz., nurodymą pasirūpinti, kad daiktas būtų saugomas.

  • Teismo hipoteka

Jeigu įstatyme nenumatyta kitaip, nekilnojamajam daiktui, laivų registre įregistruotam laivui arba civilinių orlaivių registre įregistruotam orlaiviui nustatyta teismo hipoteka ieškinio užtikrinimo prašiusiam asmeniui suteikiamos tokios pačios teisės, susijusios su kitomis daikto apsunkinimo teisėmis, kaip ir tos, kurios hipoteka arba įkeitimu pagal jūrų teisę suteikiamos hipotekos kreditoriui, arba tos, kurios registruotais vertybiniais popieriais suteikiamos įkaito turėtojui.

Hipotekos suma yra į žemės registrą, laivų registrą ar civilinių orlaivių registrą įrašyto užtikrinto reikalavimo suma. Jeigu pagrindinis reikalavimas išlieka mažesnis kaip 640 EUR, teismo hipoteka nebus nustatyta, jeigu galima taikyti kitas, atsakovui ne tokias žalingas, ieškinio užtikrinimo priemones.

Pagal ieškovo peticiją ir teismo nutartį dėl ieškinio užtikrinimo teismo hipoteka ieškovo naudai įrašoma į žemės registrą, laivų registrą ar civilinių orlaivių registrą. Ieškovo prašymu teismas atskirai perduoda nutartį dėl teismo hipotekos įrašymo į registrą. Hipoteka įsigalioja, kai įrašoma į registrą.

Laivui arba orlaiviui nustačius teismo hipoteką, asmens, prašiusio užtikrinti ieškinį, prašymu teismo antstolis paima jo priežiūrai priklausantį laivą arba orlaivį. Tokiais atvejais teismo antstolis iš dalies arba visiškai uždraudžia naudotis laivu ir gali duoti kitus nurodymus dėl laivo.

  • Draudimas išvykti iš gyvenamosios vietos

Draudimu išvykti iš gyvenamosios vietos atitinkamas asmuo įpareigojamas be teismo leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei dvidešimt keturioms valandoms. Siekdamas įvykdyti draudimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, teismas šaukia atsakovą, jeigu atsakovas yra fizinis asmuo, arba atsakovo valdymo organą, jeigu atsakovas yra juridinis asmuo, kad jis šiuo tikslu pasirašytų.

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

Jeigu piniginį reikalavimą apimančio ieškinio užtikrinimo nutartimi arba tiesiog ieškinio užtikrinimo nutartimi teismas skiria sulaikymą arba uždraudžia asmeniui išvykti iš savo gyvenamosios vietos, teismas nustato pinigų sumą, kurią šiuo tikslu reikia įmokėti į šiam tikslui skirtą banko sąskaitą arba kuriai reikia pateikti banko garantiją. Kai pinigai sumokami arba garantija suteikiama, ieškinio užtikrinimo vykdymas nutraukiamas.

Proceso šalies prašymu teismas nutartimi gali vieną ieškinio užtikrinimo priemonę pakeisti kita.

Jeigu teismo hipoteka nustatoma keletui nekilnojamojo turto objektų, laivų ar orlaivių, teismas nutartyje dėl ieškinio užtikrinimo kiekvienam apsunkintam objektui nurodo pinigų sumą, kurią reikia įmokėti į šiam tikslui banko sąskaitą arba kuriai reikia pateikti banko garantiją. Kai pinigai sumokami arba garantija suteikiama, ieškinio užtikrinimas atšaukiamas. Jeigu ieškinio užtikrinimas atšaukiamas arba pakeičiama ieškinio užtikrinimo priemonė, nekilnojamojo turto, laivo ar orlaivio savininkas tampa hipotekos savininku. Remiantis teismo nutartimi, kuria atšaukiamas ieškinio užtikrinimas, savininko prašymu teismo hipoteka išbraukiama iš žemės registro, laivų registro arba civilinių orlaivių registro.

Pasikeitus aplinkybėms ir, pirmiausia, išnykus ieškinio užtikrinimo pagrindui arba pateikus užstatą, arba dėl kitos įstatyme numatytos priežasties teismas proceso šalies prašymu gali atšaukti ieškinio užtikrinimą. Nepiniginis ieškinio užtikrinimas gali būti atšauktas arba iš dalies pakeistas kita, pinigine, priemone tik ieškovui sutikus arba dėl pagrįstos priežasties.

Teismas ieškinio užtikrinimą atšaukia sprendimu, jeigu ieškinys netenkinamas, arba nutartimi, jeigu ieškinys nepriimamas arba procesas byloje nutraukiamas. Teismas taip pat atšaukia ieškinio užtikrinimą, jeigu nutartį užtikrinti ieškinį priėmė kitas teismas, išskyrus atvejus, kai įstatyme numatyta kitaip.

Santuokos, išlaikymo ar kitose šeimos bylose teismas gali iš dalies pakeisti arba panaikinti nutartį dėl ieškinio užtikrinimo savo iniciatyva.

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

Proceso šalis gali apeliacine tvarka apskųsti nutartį, kuria apskrities arba apygardos teismas užtikrina ieškinį, pakeičia vieną ieškinio užtikrinimo priemonę kita arba atšaukia ieškinio užtikrinimą. Apygardos teismo priimtą nutartį dėl apeliacine tvarka apskųstos apskrities teismo nutarties galima apskųsti Aukščiausiajam Teismui (est. Riigikohus), tačiau tik tuo atveju, jeigu užtikrinto ieškinio vertė viršija 100 000 EUR arba jeigu ieškiniui užtikrinti asmuo yra sulaikytas arba jam draudžiama išvykti iš gyvenamosios vietos.

Nutartys dėl laikinosios teisinės apsaugos gali būti skundžiamos. Apygardos teismo nutartys dėl tokių apeliacinių skundų negali būti skundžiamos Aukščiausiajam Teismui, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta kitaip.

Paskutinis naujinimas: 22/02/2024

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Turto apsaugos priemonės teikiant reikalavimus ES šalyse - Airija

1 Kokių rūšių priemonių esama?

Skirtingos laikinųjų priemonių rūšys, taikomos Airijos teismuose, yra uždraudimai. Uždraudimas yra teismo nutarimas, kuriuo bylos šaliai nurodoma atlikti tam tikrą veiksmą arba jo neatlikti. Uždraudimo pažeidimas yra nepagarba teismui; tokį nutarimą pažeidusiam asmeniui gali būti taikoma laisvės atėmimo bausmė. Uždraudimas gali būti:

i) nuolatinis,

ii) taikomas nurodytu laikotarpiu arba

iii) nustatomas laikinai laukiant bylos teismo proceso.

Jei ieškovas mano, kad atsakovas gali pašalinti arba sunaikinti svarbius objektus arba dokumentus, jis gali ex parte kreiptis į teismą dėl vadinamojo Antono Pillerio nutarimo – tai uždraudimo forma, kurią taikant atsakovas turi leisti ieškovui patekti į savo patalpas patikrinti dokumentus arba kitus objektus ir pašalinti viską, kas priklauso ieškovui. Jei ieškovas yra susirūpinęs, kad atsakovas gali disponuoti savo turto dalimi arba visu turtu ir negalėti patenkinti ieškovo ieškinio, jei per teismo procesą galiausiai būtų priimtas palankus sprendimas, ieškovas gali kreiptis į teismą dėl vadinamojo Marevos uždraudimo arba nutarimo įšaldyti, kurį taikant atsakovas, kol galioja nutarimas, negali disponuoti savo turtu. Paprastai taikant Marevos uždraudimą atsakovas, kuris nėra tam tikroje jurisdikcijoje, bet turi turto toje jurisdikcijoje, negali pašalinti šio turto, kol byla nagrinėjama.

Jei ieškovas pateikia ieškinį dėl pinigų sumos, jis gali prašyti teismo priimti nutarimą, kuriuo nurodoma, kad atsakovas turi atlikti tarpinį mokėjimą ir dalį arba visą prašomą grąžinti sumą sumokėti teismui. Ir, atvirkščiai, jei atsakovas yra susirūpinęs, kad ieškovui pralaimėjus ieškinį jis negalės sumokėti atsakovui teisinių išlaidų, patirtų sėkmingai apsigynus teisme, jis gali prašyti teismo nurodyti ieškovui pateikti teismo išlaidų apmokėjimo užtikrinimą pinigų sumą sumokant teismui. Jei priimamas atsakovui palankus „išlaidų apmokėjimo užtikrinimo“ nutarimas, ieškovas, nesumokėjęs teismui teismo nutarime nurodytos pinigų sumos, negali tęsti ieškinio nagrinėjimo procedūros.

Aukštasis teismas taip pat turi jurisdikciją, jei tikslinga, priimti laikinuosius nutarimus, kuriais padeda nagrinėti ieškinius kitoje jurisdikcijoje. Aukštasis teismas gali skirti pasaulinio masto nutarimą įšaldyti, taikomą kitose jurisdikcijose esančiam turtui, jei baiminamasi arba nerimaujama, kad atsakovas, norėdamas išvengti nepalankaus sprendimo, gali bandyti išeikvoti savo turtą.

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

2.1 Procedūra

Dauguma prašymų dėl uždraudimo gali būti teikiami apygardos teisme arba Aukštajame teisme. Tačiau tam tikros laikinosios apsaugos priemonės, pavyzdžiui, nutarimai įšaldyti, Antono Pillerio nutarimai ir nutarimai dėl užsienyje iškeltų bylų, gali būti skiriamos tik Aukštajame teisme.

Šalis, siekianti laikinojo nutarimo, turi pateikti prašymą su rašytiniu patvirtinimu. Pareiškėjas turi visapusiškai atskleisti visus susijusius faktus, ypač jei prašymas teikiamas nepranešus kitai šaliai. Rašytiniame patvirtinime taip pat turėtų būti pateikiamas nutarimo projektas, konkrečiai nurodant, ko reikalaujama iš teismo. Daugiau informacijos apie reikalingas teismo formas pateikiama Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasTeismų tarnybos interneto svetainėje.

Jei pareiškėjo dėl uždraudimo reikalavimai buvo patenkinami, paprastai jis turi pateikti vadinamąjį įsipareigojimą dėl žalos, jei galiausiai teisme būtų priimtas jam nepalankus sprendimas, kad kita šalis, kuriai buvo skirtas uždraudimas, galėtų susigrąžinti dėl nutarimo patirtas išlaidas.

Jei tam yra pagrįstų priežasčių, prašymai dėl uždraudimo gali būti teikiami ex parte arba nepranešant kitai šaliai. Jei ieškovo atvejis yra skubus, tokie prašymai taip pat gali būti teikiami prieš pateikiant ieškinį. [Dėl preliminarios arba laikinos lengvatos Komercinių bylų teisme žr. 1986 m. Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasAukštesnės instancijos teismų taisyklių 63A straipsnio 6 dalies 3 punktą].

2.2 Pagrindinės sąlygos

Teismai turi diskreciją nuspręsti, ar skirti preliminarų uždraudimą, ir priima tokį nutarimą, kai tai teisinga ir tinkama [1986 m. Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasAukštesnės instancijos teismų taisyklių 50 straipsnio 6 dalies 1 punktas]. Spręsdamas, ar tinkama skirti preliminarų uždraudimą, teismas turėtų nustatyti:

i) ar reikia spręsti pagrįstą bona fide klausimą;

ii) ar skirti žalos atlyginimą arba kompensaciją būtų tinkama teisių gynimo priemonė, jei pareiškėjo prašymas dėl uždraudimo būtų atmestas, o teisme būtų priimtas jam palankus sprendimas.

iii) kokia yra naudos pusiausvyra priimant šį sprendimą.

Pirmas reikalavimas – pareiškėjas privalo įrodyti, kad nagrinėjamas klausimas yra pagrįstas. Pareiškėjui tai yra gana nedidelė kliūtis, bet pastaraisiais metais buvo sudėtingiau patenkinti šį kriterijų, jei lengvata, kurios preliminariu etapu siekia pareiškėjas, yra uždraudimas, skirtas priversti kitą šalį ką nors daryti. Tokiu atveju institucijos aiškiai nurodo, kad pareiškėjas privalo įrodyti, jog turi tvirtų argumentų, kad gali laimėti bylą.

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

Nustatyti uždraudimą gali būti siekiama dėl daugybės priežasčių, be kita ko, siekiant užkirsti kelią šaliai plėsti arba naudoti žemę pažeidžiant projektavimo sąlygas arba įsipareigojimus, sudaryti sąlygas apžiūrėti nuosavybę ir pašalinti objektus, priversti darbdavį toliau mokėti darbuotojui arba neleisti darbdaviui samdyti naujų darbuotojų, kol laukiama ginčo rezultatų. Jei priimamas Marevos tipo nutarimas įšaldyti, šalis, kuriai skiriamas šis nutarimas, negali naudotis savo turtu tokiu būdu, kuris prieštarautų teismo nutarimui. Pavyzdžiui, tokiai šaliai gali būti leidžiama iš banko sąskaitos pasiimti tik nustatytus kiekius grynųjų pinigų ir neleidžiama sumažinti savo turto vertės iki tam tikros sumos, kol galutinai nebaigiamas teismo procesas.

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

Jei šalis pažeidžia laikinąjį nutarimą, gali būti laikoma, kad tas asmuo parodė nepagarbą teismui, ir jam gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, bauda arba areštuojamas jo turtas. Pirmame nutarimo puslapyje turėtų būti pateikiamas baudžiamasis nutarimas, kuriame gavėjui nurodomi galimi padariniai, jei bus pažeistos uždraudimo sąlygos. Be to, jei trečioji šalis sąmoningai padeda atsakovui disponuoti turtu, kuriam taikomas nutarimas įšaldyti, tas asmuo taip pat gali būti kaltinamas nepagarba teismui. Todėl teismo priimtų nutarimų įšaldyti kopijos paprastai pateikiamos visoms suinteresuotosioms trečiosioms šalims, pavyzdžiui, šalies, kuriai skirtas nutarimas, pasamdytiems arba šiai šaliai paslaugas teikiantiems banko vadybininkams, finansininkams ir solisitoriams.

Bet kokia sutartis, sudaryta pažeidžiant uždraudimą, yra neteisėta ir apie priimtą nutarimą žinanti šalis negali jos vykdyti. Tačiau nuosavybė vis tiek gali būti perduodama neteisėta sutartimi, todėl, sudarius tokią sutartį, paprastai neįmanoma susigrąžinti perduoto turto ir tokiu atveju vienintelė ieškovo teisių gynimo priemonė yra kompensacijos skyrimas.

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

Paprastai uždraudimas galioja tol, kol baigiasi teismo procesas (preliminarus uždraudimas). Jei laikinas uždraudimas skiriamas nepranešus kitai šaliai, jis paprastai galioja tik nustatytą laikotarpį, po kurio reikia priimti kitą teismo nutarimą.

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

Taip. Atsakovas arba bet kuri kita su laikino uždraudimo priėmimu susijusi šalis bet kuriuo metu gali prašyti teismo pakeisti arba panaikinti uždraudimą. Šalis, norinti užginčyti uždraudimą, turi pranešti apie savo prašymą kitos šalies solisitoriui. Teismas gali panaikinti uždraudimą, jei atsakovas gali įrodyti, kad uždraudimas iš viso neturėjo būti skirtas, jei priėmus nutarimą gerokai pasikeitė aplinkybės arba jei tai yra sąžininga ir teisinga. Kaip nurodyta pirmiau, teismas gali reikalauti, kad uždraudimo siekianti šalis sumokėtų teismui vadinamąjį įsipareigojimą dėl žalos, kad jei teisme galiausiai būtų priimtas šiai šaliai nepalankus sprendimas, šalis, kuriai buvo skirtas uždraudimas, turėtų tam tikrą garantiją dėl išlaidų, patirtų dėl priimto nutarimo.

Paskutinis naujinimas: 12/04/2023

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Turto apsaugos priemonės teikiant reikalavimus ES šalyse - Graikija

1 Kokių rūšių priemonių esama?

Laikinosios ir prevencinės priemonės, dažnai vadinamos „laikinosiomis teisių gynimo priemonėmis“ (asfalistiká métra), yra teismo taikomos priemonės, jei byla nagrinėjama ar turi būti pradėta nagrinėti iš esmės ir per tą laiką pareikštas reikalavimas, kurį teismas turi apsaugoti. Šio pobūdžio laikina teismine apsauga siekiama užtikrinti, kad iš tikrųjų būtų įmanoma patenkinti reikalavimą, kurio esmę numatoma įvertinti. Priemonės, kurios gali būti taikomos: užstato sumokėjimas (engyodosía); skolininko turto hipotekos lakšto įregistravimas (engrafí prosimeíosis ypothíkis); prevencinis areštas (syntiritikí katáschesi); teisminis laikinas turto areštas (sekvestracija) (dikastikí mesengýisi); laikinas reikalavimų patenkinimas (prosoriní epidíkasi apaitíseon); įpareigojimas, kuriuo klausimas laikinai sureguliuojamas (prosoriní rýthmisi katástasis); užplombavimas (sfrágisi), atplombavimas (aposfrágisi), aprašymas (apografí) ir viešas turto užstatymas (dimósia katáthesi); taip pat nuosavybės apsaugos priemonės (asfalistiká métra nomís).

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

2.1 Procedūra

Šio pobūdžio priemones visada turi nustatyti teismas.

Bendroji jurisdikcija nustatyti tokias priemones priklauso pirmosios instancijos teismui, kuriame bylą nagrinėja vienas teisėjas (monomelés protodikeío). Tačiau vieno teisėjo‑ pirmosios instancijos teismas gali prarasti šią bendrą jurisdikciją apylinkės civilinių bylų teismo (eirinodikeío) naudai, kai siekiama laikinai sureguliuoti valdymo ar naudojimo teises arba jei pagal bendrąsias Civilinio proceso kodekso nuostatas apylinkės civilinių bylų teismas turi jurisdikciją nagrinėti pagrindinį ieškinį. Apylinkės civilinių bylų teismas turi išimtinę jurisdikciją bylose, kuriose šalių susitarimu turi būti įregistruotas arba išregistruotas hipotekos lakštas. Laikinąsias priemones taip pat gali įpareigoti taikyti pirmosios instancijos teismas, kurį sudaro keli nariai (polymelés protodikeío), jei jis nagrinėja pagrindinį ieškinį; tokiais atvejais jo jurisdikcija sutampa su vieno teisėjo pirmosios‑ instancijos teismo jurisdikcija. Paprastai teritorinę jurisdikciją turi tas teismas, kuriam priklauso teritorinė jurisdikcija nagrinėti pagrindinį ieškinį, tačiau laikinąsias priemones gali nustatyti ir teismas, arčiausiai kurio veiklos teritorijos turi būti įgyvendintos šios priemonės. Teismo sprendimas, kuriuo įpareigojama taikyti šias priemones, įteikiamas jas privalančiai vykdyti šaliai ir jį vykdo antstolis (dikastikós epimelitís). Jei vykdymui trukdoma, antstolis gali prašyti policijos pagalbos. Išlaidas sunku nustatyti, nes advokatų ir antstolių įkainiai skiriasi. Orientacinės išlaidos būtų maždaug 250,00 EUR.

2.2 Pagrindinės sąlygos

Teismas įpareigoja taikyti laikinąsias priemones, jei:

a) yra skubus poreikis arba gresia pavojus, siekiant apsaugoti arba išsaugoti teisėtą interesą arba sureguliuoti situaciją, ir

b) yra pagrįstų priežasčių manyti, kad iš tikrųjų yra tokia teisė, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąją priemonę.

Būtina pateikti pirminius įrodymus, rodančius, kad priemonę pagrįsta taikyti: nebūtina pateikti visų įrodymų, pakanka kai kurių įrodymų, kuriais remiantis užtikrinamas šiek tiek mažesnis tikrumas dėl faktinių aplinkybių, kurias reikia įrodyti; teismas gali leisti taikyti apsaugą nusprendęs, kad nurodomos faktinės aplinkybės yra tikėtinos. Teismas leidžia taikyti apsaugą tik jei tai skubiai būtina arba kyla grėsmė, kad skolininkas gali būti atskirtas nuo jam priklausančio areštuotino turto taip, kad vėliau reikalavimo nebus įmanoma įvykdyti, jei, baigus nagrinėti pagrindinę bylą, kreditoriui bus pateiktas vykdomasis dokumentas.

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

Šios priemonės gali būti taikomos bet kuriam skolininko turtui, nesvarbu, ar šį turtą valdo jis, ar trečiasis asmuo, jei tik šį turtą galima perduoti pagal privatinės teisės normas ir teisiškai jam nėra netaikoma vykdymo išimtis. Visų pirma šios priemonės gali būti taikomos nekilnojamajam turtui, taip pat kilnojamajam turtui, kuris nelaikomas neareštuotinu, įskaitant laivus, orlaivius, kelių transporto priemones, banko indėlius ir nematerialias akcijas.

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

Jei teismas priima laikinąją nutartį dėl turto, pvz., nutartį dėl prevencinio arešto arba nekilnojamojo turto hipotekos lakšto įregistravimo, skolininkas nebegali perduoti turto tretiesiems asmenims. Pagal Baudžiamojo kodekso 232A straipsnį už nutarties nevykdymą numatyta minimali 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Įstatymo galią turinčiame dekrete (nomothetikó diátagma) Nr. 1059/1971 nustatytas konfidencialumo įpareigojimas, taikomas banko indėliams, ir šį įpareigojimą pažeidusiems bankų direktoriams, valdytojams ar darbuotojams numatyta minimali 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tai nekliudo taikyti prevencinio arešto, nes teismo nutartyje dėl arešto nebūtina tiksliai nurodyti, kokie indėliai ar nematerialios akcijos turi būti areštuotos. Nutartimi bankams uždraudžiama perduoti turtą, tačiau ja nepažeidžiamas konfidencialumo įpareigojimas, nes bankų neprašoma atskleisti kokių nors indėlių buvimo. Visi areštuotą turtą turintys tretieji asmenys privalo pareikšti, ar šie reikalavimai ar teisės, kurias ketinama suvaržyti, iš tiesų egzistuoja, ir ar jų turimas turtas dar buvo kaip nors suvaržytas, o jei taip, tai kokia šio suvaržyto turto vertė.

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

Pagal įstatymą galioja toliau nurodytos priemonės:

a) kol pagrindinėje byloje šaliai, kuri prašė priimti nutartį, priimamas nepalankus galutinis sprendimas ir jo nebegalima apskųsti;

b) kol šalies, prašiusios priimti nutartį, naudai priimamas galutinis sprendimas ir jis įvykdomas;

c) kol pagrindinės bylos šalys pasiekia susitarimą;

d) 30 dienų po bylos nutraukimo ar kitokio jos išbraukimo iš teismo registro;

e) kol pirminę nutartį priėmęs teismas, remdamasis naujais įrodymais, arba pagrindinį reikalavimą nagrinėjantis teismas, kuriam neprivaloma remtis naujais įrodymais, panaikina ar pakeičia nutartį dėl priemonės taikymo;

f) jei nutartyje nurodytas laikotarpis, per kurį ieškovas turi pareikšti pagrindinį reikalavimą teisme ir per šį laikotarpį jis to nepadaro.

Jei kuri nors šalis neatvyksta į prašymo nagrinėjimą, nors jai šaukimas buvo įteiktas laiku, posėdis rengiamas šiai šaliai nedalyvaujant. Tačiau teismas nagrinėja bylą taip, lyg dalyvautų visos šalys, nes šalies neatvykimas į posėdį dėl laikinųjų teisių gynimo priemonių nelaikomas prašyme nurodytų faktinių aplinkybių pripažinimu. Teismas gali atnaujinti bylos nagrinėjimą tik jei į posėdį neatvykusi šalis prašo jo panaikinti arba pakeisti jo sprendimą ir remiasi naujais įrodymais, dėl kurių teismas būtų padaręs kitokią išvadą, jei būtų apie juos žinojęs.

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

Paprastai nutartys dėl laikinųjų teisių gynimo priemonių yra neskundžiamos, ir vienintelė išimtis taikoma nutartims dėl laikino valdymo ir naudojimo teisių sureguliavimo, nes, vadovaujantis aiškiu įstatymo tekstu, jas per 10 dienų nuo įteikimo galima skųsti kompetentingam pirmosios instancijos teismui, kurį sudaro daugiau nei vienas narys. Aukščiausiojo Teismo (Áreios Págos) prokuroras, remdamasis viešojo intereso priežastimis, gali paduoti apeliacinį skundą teisės klausimu dėl bet kurios teismo nutarties. Tada Aukščiausiasis Teismas nagrinėja bylą ir pripažįsta ginčijamą nutartį pagrįsta arba ją panaikina. Šis sprendimas turi tik laikiną galią. Kaip jau minėta, kiekviena bylos šalis gali prašyti nutartį priėmusio teismo panaikinti arba pakeisti savo nutartį. Trečiasis asmuo, kuris nebuvo šaukiamas į teismą ir nedalyvavo nagrinėjant bylą, taip pat gali šiuo tikslu pateikti prašymą, jei tik jis turi teisėtą interesą.

Paskutinis naujinimas: 04/01/2018

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (ispanų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Jis jau išverstas į šias kalbas: anglų.

Turto apsaugos priemonės teikiant reikalavimus ES šalyse - Ispanija

1 Kokių rūšių priemonių esama?

Civilinio proceso teisė (iš esmės – Civilinio proceso įstatymas (Ley de Enjuiciamiento Civil, LEC) yra pirminis laikinųjų priemonių šaltinis, tačiau kitos priemonės yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose.

Be kitų priemonių, LEC (727 straipsnyje) yra numatytos toliau išvardytos priemonės.

  1. Prevencinis areštas (el embargo preventive de bienes), kurio tikslas – užtikrinti teismo sprendimų, kuriais nurodoma sumokėti pinigų sumas ar gautą pelną, nuomos mokestį ir pateikti pakeičiamas prekes, kurias galima įvertinti pinigais, taikant nustatytas kainas, vykdymą.
  2. Gamybos išteklių teisminis administravimas arba teismo nustatytas likvidavimo administravimas (la intervención o la administración de bienes productivos), kai teismo prašoma priimti sprendimą, kuriuo būtų įpareigota pateikti šiuos išteklius remiantis nuosavybės, uzufrukto ar kokia nors kita teise, susijusia su teisėtu interesu išlaikyti arba pagerinti produktyvumą arba jei juos užtikrinti labai svarbu, kad teismo sprendimas būtų veiksmingas ir priimtas tinkamu laiku.
  3. Kilnojamojo daikto areštas (el depósito de cosa mueble), kai prašoma priimti nutartį pateikti minėtą daiktą ir jį turi atsakovas.
  4. Turto aprašymas (la formación de inventarios de bienes) pagal teismo nustatytas sąlygas.
  5. Prevencinio ieškinio pareiškimas (la anotación preventive de demanda), jei jis susijęs su turtu ar teisėmis, kurios turi būti įregistruotos viešame registre.
  6. Kiti registro įrašai (otras anotaciones registrales), jei dėl viešo registro pobūdžio gali būti lengviau pasiekti norimą rezultatą.
  7. Teismo nutartis dėl laikino veiklos nutraukimo (la orden judicial de cesar provisionalmente en una actividad); t. y. laikinas susilaikymas nuo tam tikro elgesio arba laikinas draudimas, sustabdant arba nutraukiant paslaugos teikimą.
  8. Pajamų areštas ir konfiskavimas (la intervención y depósito de ingresos), jei jos gautos dėl neteisėtu laikomo elgesio ir jei ieškinyje šį elgesį prašoma uždrausti ar nutraukti, taip pat sumų, reikalaujamų kaip kompensacija už intelektinę nuosavybę, pasauga arba deponavimas.
  9. Laikinas kūrinių ar daiktų originalų konfiskavimas (el depósito temporal de ejemplares de las obras u objetos) įtarus, kad kūriniai ar daiktai pagaminti pažeidžiant intelektinės ir pramoninės nuosavybės taisykles, taip pat jų gamybai panaudotų medžiagų pasauga.
  10. Ginčijamų įmonių sprendimų vykdymo sustabdymas (la suspención de acuerdos sociales), jei ieškovui ar ieškovams priklauso bent 1 ar 5 proc. akcinio kapitalo, atsižvelgiant į tai, ar įmonė atsakovė išleido vertybinius popierius, kuriais ginčijimo metu buvo leista prekiauti oficialioje antrinėje rinkoje.

Be šių priemonių, LEC 727 straipsnio paskutinėje pastraipoje teismui leidžiama pritarti ir kitoms, pirmiau nenurodytoms priemonėms, o tai reiškia, kad jų sąrašas nėra baigtinis (pavyzdžiui, priemonėms, nustatytoms LEC 762 straipsnyje):

  1. visos kitos priemonės, aiškiai nustatytos įstatyme tam tikroms teisėms apsaugoti arba laikomos reikalingomis siekiant užtikrinti teisminės apsaugos, kuri gali būti nustatyta per teismo posėdį priimtu sprendimu, veiksmingumą.

Be šios bendros sistemos, taip pat yra kitų teisės aktų nuostatų dėl laikinosios apsaugos, kurių pavyzdžiai pateikiami toliau.

  1. Procesas dėl asmenų veiksnumo. LEC 762 straipsnyje teismui leidžiama oficialiai nustatyti priemones, kurios, jo nuomone, yra būtinos siekiant apsaugoti asmenį, kuris, kaip preziumuojama, yra neveiksnus, ar jo turtą.
  2. Bylos dėl tėvystės ir motinystės. LEC 768 straipsnyje numatytos apsaugos priemonės, taikomos asmeniui ir turtui, už kurį atsakingas vienas iš tėvų, nesvarbu, kuris, ir laikino išlaikymo skyrimas ieškovui, skubiais atvejais – taip pat ir nesurengus išankstinio posėdžio.
  3. Mirusiojo palikimo apsauga gali būti būtina siekiant užtikrinti palikimą sudarantį turtą ir mirusiojo dokumentus, administruoti palikimą arba patikrinti, ar mirusysis turėjo giminaičių, taip pat taikyti kitas priemones (LEC 790–796 straipsniai).

Konkrečias prevencines priemones taip pat gali nustatyti specialios taisyklės, įskaitant (bet neapsiribojant) išvardytas toliau.

  1. Intelektinės nuosavybės įstatymas (1996 m. balandžio 12 d. Karaliaus dekretas 1/1996), 138 ir 141 straipsniai (iš neteisėtos veiklos gautų pajamų areštas ir konfiskavimas, atgaminimo, platinimo ir viešosios komunikacijos veiklos sustabdymas, pagamintų objektų konfiskavimas, įrangos, prietaisų ir fizinių laikmenų konfiskavimas ir kt.).
  2. Prekių ženklų įstatymas (2001 m. gruodžio 7 d. įstatymas 17/2001), 61 straipsnis (prevencinis ieškinio pareiškimas prekių ženklų registre).
  3. Patentų įstatymas (2015 m. liepos 24 d. įstatymas 24/2015), 11 straipsnis (patento išdavimo procedūros sustabdymas) ir 117, 127 ir paskesni straipsniai (pareiškėjo teises galinčių pažeisti veiksmų nutraukimas; prekių, kurios, kaip įtariama, pažeidžia patento turėtojo teises, areštas ir sulaikymas; žalos atlyginimo garantija ir susiję įrašai registre).
  4. Bankroto įstatymas (2013 m. liepos 9 d. įstatymas 22/2003), 48b straipsnis (bendrovių vadovų turto areštas) ir 17 straipsnis (be kita ko, nedisponavimo skolininko turtu užtikrinimas).
  5. Jūrų laivybos įstatymas (2014 m. liepos 24 d. įstatymas 14/2014), 43, 470 ir paskesni straipsniai (jūrų laivų areštas).
  6. Bendrosios nuosavybės įstatymas (1960 m. liepos 21 d. įstatymas 49/1960), 7 straipsnis (draudžiamos veiklos sustabdymas) ir 28 straipsnis (savininkų asociacijų priimtų susitarimų sustabdymas).

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

2.1 Procedūra

Priemones nustato teisėjas arba teismas, turintis jurisdikciją dėl tam tikro klausimo ar tam tikroje teritorijoje. Tai būtų bylą nagrinėjantis teismas ar teisėjas, o jei byla dar neiškelta, teisėjas ar teismas, kuris privalėtų nagrinėti bylą.

Prevencines priemones galima prašyti taikyti prieš pareiškiant ieškinį, jei dėl jų pobūdžio jas įmanoma taikyti (pavyzdžiui, kaip ir pareiškiant prevencinį ieškinį), ir jeigu pagal įstatymą nereikalaujama, kad prašymas taikyti jas būtų pateiktas kartu su ieškiniu (kaip ir kalbant apie draudžiamos veiklos nutraukimą arba susitarimų dėl bendrosios nuosavybės vykdymo sustabdymą, jei bylinėjamasi dėl bendrosios nuosavybės). Dėl išimtinio šių priemonių pobūdžio (paprastai būtų nagrinėjamas tik pats ieškinys), jų taikymas turi būti vienu metu būtinas ir skubus. Jos gali būti nustatytos neišklausius priešingos bylos šalies (nepažeidžiant jos teisės prieštarauti priemonėms po to, kai jos nustatomos); tačiau priemonės nebegalioja, jei per 20 dienų nuo jų nustatymo nepareiškiamas atitinkamas ieškinys.

Vis dėlto, kaip nurodyta pirmiau, priemones labiau įprasta prašyti taikyti tuo pačiu metu, kai pareiškiamas ieškinys. Šiuo atveju teisėjas arba teismas nurodo parengti atskirą bylos medžiagą dėl laikinosios priemonės, kuri būtų nagrinėjama kartu su pagrindine byla, kurioje galima siūlyti ir pateikti įrodymus, skirtus įrodyti, kad yra tenkinamos laikinosios apsaugos taikymo sąlygos. Pagal bendrą taisyklę, prieš pritaikant prevencines priemones, šalys šaukiamos į teismo posėdį. Duodami parodymai ir gali būti pateikiami visi įrodymai, svarbūs nustatant, ar taikyti prevencines priemones, ar ne; jei reikia, apsvarstoma, ar prevencinę priemonę prašančios taikyti šalies reikėtų prašyti pateikti garantiją, jei prašymas būtų atmestas. Neatsižvelgiant į tai, priemonę prašanti taikyti šalis gali prašyti taikyti ją neišklausius kitos šalies, jei įrodo, kad yra skubi priežastis ar kad teismo posėdis galėtų pakenkti priemonės sėkmei, pavyzdžiui, jei kyla pavojus, kad skolininkas nuslėps arba iššvaistys savo turtą. Tokiu atveju nukentėjęs asmuo gali prieštarauti priemonei po to, kai ji patvirtinama.

Priemones taip pat gali būti prašoma taikyti jau pareiškus ieškinį arba padavus apeliacinį skundą, nors toks prašymas turi būti patvirtintas faktinėmis aplinkybėmis arba aplinkybėmis, pagrindžiančiomis prašymo pateikimą konkrečiu laiku.

Jei byloje būtinas advokato ir prokuroro dalyvavimas, jei numatoma prašyti taikyti prevencines priemones, reikalaujama, kad jie dalyvautų. Jei skubias priemones reikia taikyti prieš pareiškiant ieškinį, teisinis atstovavimas nebūtinas (LEC 23 ir 31 straipsniai).

2.2 Pagrindinės sąlygos

Kad teismas leistų taikyti kurią nors iš pirmiau išvardytų priemonių, turi būti tenkinami toliau išvardyti principai.

  1. Pavojus, kylantis dėl to, kad eina laikas, arba periculum in mora – tai yra pavojus žalos, kurią ieškovas gali patirti dėl delsimo nagrinėti bylą, ir todėl gali pasunkėti teismo sprendimo ar sprendimo, kuriuo užbaigiamas procesas, vykdymas. Priemonę prašanti taikyti šalis turi manyti, kad, jei prašoma priemonė nebus taikoma, nagrinėjant bylą galėtų susiklostyti aplinkybės, dėl kurių būtų kliudoma apsaugos, kuri gali būti suteikta priėmus teigiamą sprendimą, veiksmingumui. Bet kuriuo atveju priemonės neleidžiama taikyti, jei su situacija, dėl kurios kyla pavojus, ieškovas taikstėsi ilgą laiką, nebent jis pateikia įrodymus, paaiškinančius, kodėl priemonės nebuvo prašyta taikyti anksčiau.
  2. Teisėtas pagrindas arba prima facie atvejis. Ieškovas turi nurodyti teismui priežastis, dėl kurių jis priimtų pirminį sprendimą dėl ieškinio tinkamumo teisiniu požiūriu. Pagal šį reikalavimą ieškovas privalo pateikti informaciją, argumentus ir rašytinius įrodymus, kuriais teismas, nenagrinėdamas bylos iš esmės (nes Ispanijoje prevencines priemones nustato tas pats teismas, kuris vėliau nagrinės bylą), galės remtis priimdamas laikiną ir sąlyginį sprendimą, kuriuo ieškinio pagrindas pripažįstamas pagrįstu (LEC 728 straipsnio 2 dalis). Be rašytinių įrodymų, leidžiami ir kiti įrodymai (liudytojų parodymai, ekspertų išvados, šalių pareiškimai). Garantija.
  3. Jei nėra aiškiai nuspręsta kitaip, priemonę prašantis taikyti asmuo privalo pateikti garantiją, kurios pakaktų greitai ir veiksmingai atlyginti žalą, kurią atsakovo turtui gali sukelti prevencinės priemonės taikymas. Teismas turi nustatyti garantijos sumą atsižvelgdamas į: a) reikalavimo pobūdį ir turinį; b) prašymo taikyti priemonę pagrindo vertinimą ir c) priemonės tinkamumo priežastis, atsižvelgdamas į žalos, kuri gali atsirasti pritaikius priemones, kiekybinę išraišką.
  4. Proporcingumas. Šis reikalavimas LEC aiškiai nenustatytas, tačiau apskritai manoma, kad jis taikomas papildomai, šalia kitų reikalavimų, nes teismas leidžia taikyti tik tas priemones, kurios yra griežtai būtinos tam, kad procesas, kurio metu taikoma laikinoji apsauga, būtų užtikrintas. Jis kyla iš teisinės valstybės principų, taip pat minimalaus kišimosi į asmens laisvės sritį. Pagal Konstituciją šie principai taikomi visai teisinei sistemai.
  5. Papildomumas. Prevencinės priemonės turi atitikti pagrindinės bylos, su kuria jos yra susijusios, pobūdį.
  6. Kintamumas. Prevencinės priemonės gali būti pakeistos, jei remiamasi faktinėmis ar kitomis aplinkybėmis, į kurias nebuvo galima atsižvelgti tuo metu, kai priemonės buvo nustatytos, arba per jų ginčijimo laikotarpį, ir jos įrodomos.

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

Taikant prevencinę priemonę, siekiama atsižvelgti į galimybę, kad esamoje ar būsimoje byloje atsakovas gali būti įpareigotas neatlikti tam tikrų veiksmų su savo turtu arba atlikti kitus veiksmus. Taip mėginama sutrukdyti atsakovui atlikti veiksmus, kuriais jis siekia neleisti įgyti jo turto ir teisių, sugadinti ar leisti sugadinti jo turtą arba nuslėpti jį, tapti nemokiu, kad neleistų įvykdyti galimo būsimo teismo sprendimo.

Pagal Ispanijos teisės aktus prevencines priemones gali nustatyti tik teismai. Jų negali nustatyti arbitrai ar tarpininkai; nėra nustatyta konkretaus ir baigtinio prevencinių priemonių skaičiaus; jos yra vykdomojo pobūdžio (jos gali būti taikomos tik vienai šaliai paprašius); jos susijusios su nuosavybe, nes jos paveikia atsakovo turtą ir teises; jų tikslas yra užtikrinti galimo teigiamo teismo sprendimo vykdytinumą; jos turi svarbią reikšmę sprendimo priėmimui pagrindinėje byloje.

Jos gali būti taikomos ir materialiam, ir nematerialiam turtui. Šios priemonės yra ne tik ekonominio pobūdžio; prevencinės priemonės gali būti taikomos ir siekiant apriboti asmenines teises.

Jas taikant, galima priimti įsakymus ir draudimus, todėl jomis gali būti įpareigojama ką nors padaryti arba ko nors nedaryti.

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

  1. Prevencinės priemonės gali būti taikomos konkrečiam turtui, taip pat viskam, ką galima įvertinti pinigais, pavyzdžiui, gaminiams, nuomos mokesčiui ir pelnui, kuris gaunamas iš daiktų.
    Šioms prekėms gali būti prašoma taikyti areštą, siekiant įgyti teisę į išieškojimą, kylančią iš bendros pareigos, pagal kurią turimi daiktai ne individualizuojami, o pakeičiami konkrečia, įvertinama pinigų suma, atliekant paprastus matematinius veiksmus.
    Konkretūs kilnojamieji daiktai atiduodami saugoti atitinkamam teismo paskirtam saugotojui.
    Pinigų sumas taip pat galima areštuoti, padėti saugoti arba konfiskuoti. Skiriamas iš nusikalstamos veiklos gautų pajamų areštas ir konfiskavimas ir iš leidžiamos veiklos, pavyzdžiui, iš intelektinės nuosavybės, gautų pajamų areštas ir konfiskavimas.
  2. Kita galimų priemonių grupė yra veiksmai, kuriuos teismas gali leisti atlikti, atsižvelgdamas į prašyme nurodytą reikalavimą, neturintį įtakos konkrečiam turtui.

Taigi egzistuoja intervencijos arba teismo nurodymo administruoti gamybos išteklius galimybė, jei prašoma priimti teismo sprendimą dėl jų perdavimo nuosavybės, uzufrukto ar kokia nors kita teise, susijusia su teisėtu interesu.

Taip pat pagal teismo nustatytas sąlygas galima prašyti aprašyti turtą.

Prevencinį ieškinį leidžiama pareikšti, jei jis susijęs su turtu ar teisėmis, kurias reikia įregistruoti viešajame registre, arba kitais registro įrašais, kai viešas registro pobūdis gali padėti pasiekti reikalingą tikslą.

Galiausiai teismo galima prašyti įpareigoti laikinai nutraukti veiklą, laikinai susilaikyti nuo tam tikro elgesio arba laikinai uždrausti teiktos paslaugos teikimą.

  1. Paskutinė daiktų grupė, kuriai gali būti taikomos priemonės, yra medžiagos ir daiktai, kuriems taikoma išimtinė tvarka (iš tikrųjų tai yra teismo nustatytas likvidavimo administravimas arba intervencinė priemonė, taikoma turtui, kuris buvo panaudotas pramoninės ir intelektinės nuosavybės teisėms sukurti).

Be to, gali būti sustabdyti visų rūšių komercinių bendrovių sprendimai.

  1. Galiausiai Ispanijos teisės aktuose numatyta galimybė taikyti įvairias konkrečiai neapibrėžtas priemones siekiant apsaugoti tam tikras įstatymo nustatytas teises arba teises, kurios yra laikomos būtinomis, siekiant užtikrinti teisminės apsaugos veiksmingumą. Nenurodyta, kam šios priemonės gali turėti įtakos, taigi jos gali būti bet kokios rūšies, su sąlyga, kad jos yra būtinos.

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

  1. Prevencinis kiekybiškai įvertinamų prekių, pinigų, pajamų, gaminių areštas naudojamas siekiant užtikrinti pusiausvyrą, kad atsakovas galėtų padengti galimos nutarties išlaidas, visų pirma tais atvejais, kai teismo sprendimas nebūtų vykdomas savanoriškai.
  2. Kilnojamąjį daiktą gali būti įpareigojama perduoti saugoti tik jei prašyme prašoma pateikti konkretų atsakovo turimą daiktą.
  3. Jei teismas paskiria administratorių ar likvidavimo administratorių, siekiama visų pirma apsaugoti gamybos išteklius, kad jie nebūtų prastai valdomi ir dėl to būtų netekta gamybos pajamų iš šių išteklių arba jos sumažėtų.
  4. Jei gamybos priemonės paskiriamos prižiūrėti administratoriams, kontrolę taip pat atlieka teismas, tačiau iš atsakovo neatimama teisė jų valdyti; tačiau likvidavimo administravimas, kita vertus, yra tolesnis veiksmas, kai administratorius ima valdyti turtą vietoj atsakovo.
  5. Prašymas aprašyti turtą gali būti patenkintas bet kurioje byloje, neatsižvelgiant į jos tikslą, ir taikomas tik vienas reikalavimas – aprašas turi būti būtinas palankaus teismo sprendimo priėmimui užtikrinti. Teisėjas turi aiškiai nurodyti, kokie duomenys turi būti apraše, ir kaip šiuos duomenis gauti.
  6. Prevencinio ieškinio pareiškimo padariniai taikomi ir procesiniams klausimams, susijusiems su byla, kurioje jie sprendžiami. Šia procedūra siekiama sustabdyti apsaugą, suteikiamą dėl viešo registrų pobūdžio ir galimą turto ar teisės turėtojo tikrumą, o tretieji asmenys negali teigti, kad nežinojo apie prašymo padarinius jiems. Šis prevencinis ieškinys gali būti tenkinamas visų rūšių bylose, suteikiant apsaugą bet kuriame viešajame registre, pavyzdžiui, turto ir komerciniuose registruose.
  7. Atsakovo elgesio apribojimai laiko atžvilgiu yra reglamentuoti atskirais specialiaisiais įstatymais. Todėl šie apribojimai turėtų būti taikomi pagal atitinkamų įstatymų nuostatas. Jų padariniai apima nutarties dėl laikino atsakovo vykdomos veiklos sustabdymo: nutarties dėl laikino susilaikymo nuo tam tikro elgesio arba laikino draudimo sustabdyti arba nutraukti teiktos paslaugos teikimą, priėmimą.
  8. Pinigų sumų areštas, pasauga ir konfiskavimas – akivaizdu, kad tai apsauginė priemonė, prevencinis areštas, nes ja užtikrinamas konkretaus ekonominio turinio reikalavimo įvykdymas. Taikant šią priemonę, galima leisti areštuoti ir konfiskuoti iš neteisėtos veiklos gautas pajamas. Šių priemonių negalima taikyti atskirai, todėl reikia taikyti ir areštą, ir konfiskavimą. Jei ketinama taikyti tik vieną arba kitą priemonę, reikėtų taikyti pirmiau apibūdintas bendrąsias priemones. Ši priemonė taip pat gali būti taikoma pinigų sumų, kurios, kaip teigiama, yra užmokestis už intelektinę nuosavybę, poėmiui ar konfiskavimui, autorių teisėms gauti pinigų sumas už jų kūrinius, kurias sudaro proporcinga pajamų iš įvairių pagal Intelektinės nuosavybės įstatymą pripažįstamų viešo paskelbimo būdų dalis.
  9. Medžiagų ar daiktų, kuriems taikoma išimtinė tvarka, atidavimas saugoti – tai yra prevencinė priemonė, susijusi su išimtinių naudojimo teisių, suteikiamų teisių turėtojams pagal specialiuosius įstatymus dėl pramoninės ir intelektinės nuosavybės, apsauga. Tai teismo paskirtas likvidavimo administravimas, skirtas dalykui, kuriam taikoma nutartis, gamybai būtiniems daiktams ar medžiagoms.
  10. Įmonių sprendimų vykdymo sustabdymas – šios priemonės ypatumai priklauso nuo būtinųjų priemonės taikymo reikalavimų: 1 proc. akcinio kapitalo, jei bendrovė išleido akcijų, kuriomis ieškinio pareiškimo metu leidžiama prekiauti oficialiojoje antrinėje rinkoje, arba priešingu atveju – 5 proc. akcinio kapitalo. Ši priemonė gali būti taikoma visų rūšių komercinėms bendrovėms.

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

Paprastai prevencinės priemonės nustatomos išklausius atsakovą. Jei to prašo ieškovas ir pateikia skubumą pagrindžiančius įrodymus, teisėjas gali taikyti jas be papildomų formalumų, per penkias (5) dienas nurodydamas atsakovo neišklausymo priežastis. Pritaikius priemones, jos gali būti pakeistos, jei nurodomos įrodymais patvirtintos faktinės aplinkybės, į kurias nebuvo galima atsižvelgti tuo metu, kai priemones buvo leista taikyti, arba per laikotarpį, kai buvo galima prieštarauti jų taikymui.

Jei teismo sprendimu ieškovo reikalavimas atmetamas, teisėjas privalo iš karto atšaukti priemonę, nebent dėl to, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir padidinus užstatą, paduodamas skundas.

Jei patenkinama tik dalis reikalavimų, išklausęs priešingą šalį, teisėjas privalo nuspręsti, ar atšaukti priemonę, ar toliau ją taikyti.

Jei patvirtinama, kad ieškinys atmestas, ir priimamas galutinis sprendimas, teismas atšaukia priemones savo iniciatyva, o jų paveikta šalis gali pareikšti ieškinį dėl patirtos žalos atlyginimo (tai taip pat taikoma, jei ieškinio atsisakoma arba ieškovas pasitraukia iš bylos).

Kitas atvejis, kai prevencinės priemonės gali būti pakeistos, yra tas, kai priemonė pritaikoma prieš pareiškiant ieškinį ir neišklausius atsakovo. Tokiu atveju, jei ieškovas nesilaiko teisės aktuose nustatyto dvidešimties (20) dienų termino ieškiniui pareikšti ir šis terminas pasibaigia, priemonę būtina nedelsiant atšaukti ir atlyginti žalą atsakovui, iš ieškovo priteisiant patirtas proceso išlaidas.

Be to, priemonės negalima toliau taikyti, jei dėl ieškovo kaltės bylos nagrinėjimas sustabdomas ilgiau nei šešiems (6) mėnesiams.

Jei nurodoma laikinai įvykdyti teismo sprendimą, būtina atšaukti visas prevencines priemones, kurias buvo leista taikyti ir kurios susijusios su šiuo vykdymu, ir pakeisti jas vykdymo priemonėmis taip, kad pasikeistų priemonių, pirmiau taikytų kaip prevencinių, pobūdis.

Galiausiai atsakovas gali prašyti teismo pakeisti prevencinę priemonę užstatu, kurio pakaktų tam, kad būtų užtikrintas veiksmingas sprendimo įvykdymas. Priemonę nustatęs teismas turi jurisdikciją šiuo klausimu ir gali nustatyti, kad užstatas turi būti pateikiamas grynaisiais arba kaip garantija.

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

Procedūrinėse taisyklėse numatyta galimybė apskųsti sprendimą aukštesnės instancijos teismui.

Todėl apeliacine tvarka galima apskųsti nutartį, kuria nustatytos priemonės, nors apeliacinio skundo padavimas nesustabdo priemonių vykdymo. Nutartį, kuria atsisakoma taikyti priemones, taip pat galima apskųsti.

Tačiau ieškovas turi ne tik šią apskundimo galimybę: kiekvienu atveju jis gali pakartotinai pateikti prašymą, jei nuo to laiko, kai pateiktas pirmasis prašymas, pasikeitė aplinkybės.

Nėra teisės apskųsti nutartį, kuria nustatytos prevencinės priemonės neišklausius atsakovo, nes šiuo atveju teisinga procedūra yra prieštaravimas, pateikiamas prevencinę priemonę nustačiusiam teismui. Atsakovas dėl nutarties, kuria atmetamas prieštaravimas, gali paduoti apeliacinį skundą, kuris neturi stabdomojo poveikio. Asmuo, prašantis taikyti prevencines priemones, turi tą pačią teisę paduoti apeliacinį skundą, jei atsakovo prieštaravimas pripažįstamas visiškai ar iš dalies pagrįstu.

Priešingai nei pirmiau nurodytais atvejais, teisė paduoti apeliaciją nesuteikiama, jei yra nurodoma sumokėti užstatą arba atsisakoma leisti jį taikyti.

Apeliacinio skundo parengimas ir pagrindimas reglamentuotas bendrosiomis taisyklėmis (458 straipsnis). Jei yra keli apeliantai, jiems taikomi terminai skaičiuojami atskirai.

Kaip minėta, prevencinių priemonių taikymo ar apeliacinio skundo padavimo procedūra neturi stabdomojo poveikio: teismas ir toliau gali priimti nutartis, kurios laikomos būtinomis prevencinei priemonei taikyti.

Sprendimams, kuriais atsisakoma taikyti priemones, apeliaciniame teisme teikiama pirmenybė; svarstymo, balsavimo ir teismo sprendimo priėmimo datas reikia nurodyti kuo anksčiau.

PREVENCINĖS PRIEMONĖS IŠLAIDOS

Apskritai išlaidos reglamentuojamos taisykle, kad laimėjusi šalis gali susigrąžinti patirtas išlaidas ir jas apmoka šalis, priešinga šaliai, kurios reikalavimas (priimti arba atmesti priemones) yra nurodytas sprendime. Visų pirma LEC 736 straipsnyje nurodyta, kad pareiškėjas sumoka išlaidas, jeigu priemones atsisakoma taikyti (principas „moka pralaimėjusi šalis“), tačiau panašios nuostatos (kad atsakovui nurodoma sumokėti išlaidas) nėra, jeigu priemones sutinkama taikyti. Šiuo atveju teisinėje literatūroje ir teismų praktikoje esama skirtingų požiūrių į išlaidas.

Paskutinis naujinimas: 30/03/2023

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Turto apsaugos priemonės teikiant reikalavimus ES šalyse - Prancūzija

1 Kokių rūšių priemonių esama?

  • Laikinąsias priemones (pvz., skubos procedūrą, atidėjinių mokėjimus, iškeldinimą, draudimą atlikti tam tikrus veiksmus, kurio nesilaikant taikoma atsakomybė, įrodymų saugojimą) skubos tvarka visada gali nustatyti laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas.

Nėra galutinio laikinųjų apsaugos priemonių sąrašo: galima prašyti taikyti įvairias skubias laikinąsias apsaugos priemones (tai gali būti atidėjinių mokėjimas, neteisėtai būstą užėmusių asmenų iškeldinimas, žalos ekspertizė arba konstatavimas ir pan.), jeigu nėra jokių didelių prieštaravimų arba jas pateisina ginčo pobūdis. Be to, teismas skubos tvarka gali nustatyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios reikalingos siekiant išvengti gresiančios žalos (inter alia, objekto apsaugos priemones) arba kurios reikalingos akivaizdžiai neteisėtiems veiksmams nutraukti.

  • Egzistuoja speciali apsaugos priemonių schema (prevencinis areštas ir teisminių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės) – tai tokios priemonės, kurios suteikia kreditoriui galimybę, dažniausiai leidus teisėjui, užkirsti kelią savo skolininkui naudoti visą turtą ar jo dalį arba tam turtui pritaikyti specialią garantijos teisę tam, kad užsitikrintų skolos, kuri dar nėra pripažinta teismo sprendimu, bet yra pavojus, kad ji bus negrąžinta, sumokėjimą.

Apsaugos priemonės gali būti dviejų tipų:

  • prevencinis areštas, leidžiantis užblokuoti teisę į materialųjį turtą (baldus, transporto priemones ir pan.), nematerialųjį turtą (pinigų sumą, dalininkų teises ar vertybinius popierius ir pan.) arba skolas (banko sąskaitas, nuompinigius ir pan.);
  • su nekilnojamuoju turtu, prestižu, dalininkų akcijomis ar vertybiniais popieriais (laikinos hipotekos registravimas, dalininkų akcijų ar vertybinių popierių užstatymas ir pan.) susijusios teisminių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės.

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

2.1 Procedūra

  • Laikinosios apsaugos priemonės: prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismui turi būti pateiktas šaukimu į teismą (šaukimą į teismą įteikia antstolis (pranc. huissier de justice)). Tai skubi rungimosi principu grindžiama procedūra. Tam tikromis sąlygomis laikinosios apsaugos priemonės gali būti pritaikytos atsižvelgiant į prašymą be išankstinių teisminių ginčų.
  • Apsaugos priemonės: iš esmės, reikalingas išankstinis teismo leidimas. Vis dėlto kreditoriui tokio leidimo nereikia, jei jis turi vykdomąjį dokumentą arba teismo sprendimą, kuris dar nėra vykdytinas. Tai taikytina ir tuomet, kai neapmokami akceptuoti įsakomieji vekseliai, paprastieji vekseliai, čekiai arba nemokami nuompinigiai už nekilnojamojo turto nuomą (jei sutartis sudaryta raštu).

Laikinųjų apsaugos priemonių atveju kompetentingas teismas nustatomas atsižvelgiant į prašymo pobūdį. Bendroji kompetencija priklauso apygardos teismo (pranc. Tribunal de grande instance) pirmininkui. Vis dėlto vietos teismas (pranc. Tribunal de proximité) ir komercinių bylų teismo (pranc. Tribunal de commerce), darbo santykių teismo (pranc. Conseil des prud’hommes) ir paritetinio žemės ūkio naudmenų nuomos sandorių teismo (pranc. Tribunal paritaire des baux ruraux) pirmininkai pagal kompetenciją taip pat gali priimti sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Apsaugos priemonių atveju kompetenciją turi teisėjas, pirmininkaujantis vykdymo vietos teismui, arba komercinių bylų teismo pirmininkas, kai dar nepradėjus teisminio proceso pateiktu pareiškimu prašoma apsaugoti skolą, priskirtiną komercinių bylų teismo kompetencijai.

Kompetentingas teismas yra skolininko gyvenamosios vietos, kai ta vieta yra Prancūzijoje, teismas. Kitais atvejais kompetenciją turi vykdymo vietos teismas.

Paprastai teisme, kuriame nagrinėjamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ir kreipiantis į vykdantįjį teisėją privalomas advokato atstovavimas, išskyrus atvejus, kai teikiami tam tikri prašymai, įskaitant prašymus, susijusius su mažesne kaip 10 000 EUR suma. Prevencinį areštą turi vykdyti antstolis. Teisminių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių registravimo atveju toks reikalavimas netaikomas. Vis tik atsižvelgiant į prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės registravimo teisinį sudėtingumą, kreditoriams visuomet padeda teisės specialistai.

Apsaugos priemonių taikymo išlaidas galiausiai turi padengti skolininkas, net jei kreditoriui gali tekti sumokėti avansą. Vykdymo išlaidoms taikomas tarifas, nustatytas siekiant atlyginti antstoliams už kiekvieną vykdomąjį dokumentą ir kiekvieną apsaugos priemonę.

Pagal 1996 m. gruodžio 12 d. dekretą Nr. 96-1080, tarifinį antstolių atlygį sudaro nustatyta suma, apskaičiuojama priklausomai nuo atvejo kaupiamuoju arba alternatyviu būdu, lygi nustatytai ar proporcinei rinkliavai, taip pat, atsižvelgiant į atvejį, administracinis mokestis.

Kalbant apie apsaugos priemones, proporcinės rinkliavos už išieškotas sumas, apskaičiuotos pagal susigrąžintas sumas, gali būti išreikalautos tik tuomet, jei antstoliai turi įgaliojimą išieškoti mokėtinas sumas. Beje, prie minėto dekreto pridėtame rinkliavų sąraše nenumatyta galimybė gauti laisvai suderėtą papildomą honorarą, išskyrus dalininkų teisių ar vertybinių popierių prevencinio arešto atveju.

2.2 Pagrindinės sąlygos

Teismas nevykdo apsaugos priemonės, jis tik leidžia ją vykdyti. Tokį leidimą gavusio asmens prašymu priemonę vykdo antstolis.

Jei reikalingas išankstinis teisėjo leidimas, skola turi būti iš esmės pagrįsta.

Apsaugos priemonių atveju nėra aiškios skubos sąlygos.

Kreditorius turi įrodyti „aplinkybes, dėl kurių kyla pavojus“, kad skola „gali būti negrąžinta“ (pvz., skolininkas yra nesąžiningas ir slepia savo turtą, atsirado daugiau kreditorių ir pan.).

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

Prevencinis areštas gali būti taikomas visam skolininko turtui, kuris pagal įstatymus nėra laikomas neareštuotinu (pvz., turtas, reikalingas jo kasdieniam gyvenimui ar profesinei veiklai). Visa tai taikytina ir skoloms: vis dėlto apsaugos priemonės jokiu atveju negali būti taikomos atlyginimui (net jei jis gali būti areštuotas remiantis teismo sprendimu ar kitu vykdomuoju raštu pagal darbo užmokesčio arešto procedūrą).

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

Taikant apsaugos priemonę areštuotas turtas negali būti naudojamas. Skolininkas išlieka turto savininku ir yra už jį atsakingas, tačiau negali jo perleisti. Jei skolininkas išeikvoja areštuotą turtą, tai laikoma nusikaltimu, kuris baudžiamas pinigine bauda ir laisvės atėmimu.

Areštuotos pinigų sumos saugomos sąlyginio deponavimo sąskaitoje.

Skolininkas gali parduoti turtą, kuriam taikoma teisminių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, tačiau kreditorius turi teisę būti apie tai informuotas ir privilegijuoto mokėjimo už to turto pardavimo kainą teisę.

Už turtą, kuris areštuotas taikant apsaugos priemonę, yra atsakingas skolininkas, kuris laikomas to turto „saugotoju“. Toks areštas nėra vykdytinas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Tačiau teisminių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, kurios turi būti skelbiamos (verslo ar nekilnojamojo turto), taikomos visiems.

Bankas (ir apskritai visi su areštu susiję tretieji asmenys), gavęs prevencinio arešto jo kliento atžvilgiu prašymą, privalo tuojau pat informuoti antstolį apie visus savo įsipareigojimus skolininko atžvilgiu (t. y. nurodyti visas skolininko vardu atidarytas sąskaitas ir šiose sąskaitose laikomas sumas). Jei bankas be teisėtos priežasties atsisako atskleisti šią informaciją, jis gali būti priverstas sumokėti skolą vietoj skolininko.

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

Apsaugos priemonė turi būti įvykdyta per tris mėnesius nuo tą priemonę taikyti leidusio teisėjo nutarties. Priešingu atveju leidimas nebegalioja.

Jei kreditorius dar nepradėjo procedūros savo skolai pripažinti, jis turi tai padaryti per mėnesį, kai priemonė įvykdoma. Priešingu atveju priemonė nebegalioja.

Apie apsaugos priemonę skolininkui turi būti pranešta ne vėliau kaip per aštuonias dienas. Skolininkas gali kreiptis į vykdantįjį teismą ir užginčyti priemonę arba leidimą ją taikyti. Be to, teismas iš anksto gali nustatyti posėdžio, į kurį šalys bus pakviestos priemonei aptarti, datą. Iš esmės, skolininko užginčijimas gali būti priimtas iki tol, kol prevencinio arešto priemonė dar nepradėta vykdyti kreditoriui gavus teismo sprendimą dėl skolos.

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

Skolininkas gali ginčyti nutartį tuo pat metu kaip ir pačią priemonę.

Kompetenciją suteikti leidimą dėl apsaugos priemonių turintis vykdantysis teismas nagrinėja skundus dėl nutarties. Jo sprendimai gali būti skundžiami apeliaciniam teismui.

Kadangi skolininkas apie leidimą taikyti priemonę sužino tuo pat metu kaip ir apie pačią priemonę, nutarties ginčijimui taikomos tokios pat sąlygos kaip ir priemonės ginčijimui, t. y. ginčijimas priimtinas iki tol, kol apsaugos priemonė dar nepradėta vykdyti.

Apeliacinio skundo pateikimas neturi poveikio apsaugos priemonei, kuri vykdoma tol, kol teismas nenusprendė jos sustabdyti ar nepripažino jos negaliojančia.

Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti skundžiama apeliacine tvarka, jeigu ji priimta po rungimosi principu grindžiamo proceso, arba gali būti teikiamas prašymas laikinai atšaukti laikinąsias apsaugos priemones, jei jos priimtos ne po rungimosi principu grindžiamo proceso.

Susijusios nuorodos

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasLegifrance interneto svetainė

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasTeisingumo ministerijos (Ministère de la Justice) interneto svetainė

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasPrancūzijos nacionalinių antstolių rūmų (Chambre Nationale des Huissiers de Justice) interneto svetainė

Paskutinis naujinimas: 05/04/2022

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (kroatų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.

Turto apsaugos priemonės teikiant reikalavimus ES šalyse - Kroatija

1 Kokių rūšių priemonių esama?

Vykdymo įstatymo (kroat. Ovršni zakon) (Narodne Novine (NN; Kroatijos Respublikos oficialusis leidinys), Nr. 112/12, 25/13, 93/14, 55/16 ir 73/17; toliau – OZ) trečiame skirsnyje Užtikrinimas išankstinėmis priemonėmis (kroat. Osiguranje) nurodytos šios priemonės:

• užtikrinimas privaloma tvarka nustatant kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į nekilnojamąjį turtą – 28 antraštė,

• teisminis ir notarinis užtikrinimas nustatant kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę pagal šalių susitarimą – 29 antraštė,

• teisminis ir notarinis užtikrinimas perduodant daiktų nuosavybę ir perduodant teises – 30 antraštė,

• užtikrinimas išankstinio vykdymo būdu – 31 antraštė,

• užtikrinimas išankstinėmis priemonėmis – 32 antraštė,

• laikinosios apsaugos priemonės – 33 antraštė.

Remiantis OZ, apsaugos priemonėmis galima laikyti tik tas priemones, kurios taip apibrėžtos šiame arba kitame įstatyme. Apsaugos priemonių negalima taikyti daiktams ir teisėms, kurių atžvilgiu pagal OZ negalimas vykdymas, jeigu tame įstatyme nenumatyta kitaip.

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

2.1 Procedūra

Būdamas ilgalaikė privalomo reikalavimų užtikrinimo priemonė, OZ sudaro užtikrinimo sąlygas privaloma tvarka nustatant kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į nekilnojamąjį turtą ir kilnojamuosius daiktus (pvz., piniginius reikalavimus, pajamas – darbo užmokestį, pensiją ir kt., banko sąskaitą, vertybinius popierius, akcijas), taip pat perduodant daiktų nuosavybę ir kitas teises. Užtikrinimas nustatant kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę gali būti savanoriškas arba privalomas, o užtikrinimas perduodant daiktų nuosavybę ir perduodant kitas teises gali būti tik savanoriškas, taikomas vykstant teismo arba notariniam procesui.

Kitos OZ reglamentuojamos priemonės yra užtikrinimas taikant išankstinį vykdymą, užtikrinimas išankstinėmis priemonėmis ir laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Šias priemones privaloma tvarka gali skirti tik teismas vienos iš šalių prašymu arba ex officio.

Skirti ir įgyvendinti užtikrinimą yra kompetentingi savivaldybių teismai, išskyrus atvejus, kai pagal teisės aktus tai yra patikėta kuriam nors kitam teismui, o prekybos teismai yra kompetentingi skirti ir įgyvendinti užtikrinimą tais atvejais, kai jie yra kompetentingi skirti vykdymą.

Jurisdikcija skirti ir įgyvendinti užtikrinimą ex officio priklauso teismui, turinčiam jurisdikciją nuspręsti dėl užtikrinimo priemonę turinčio kreditoriaus prašymo, jei įstatymuose nenustatyta kitaip.

Jurisdikcija nuspręsti dėl prašymų užtikrinti piniginius reikalavimus privaloma tvarka nustatant kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į nekilnojamąjį turtą priklauso teismui, vedančiam žemės registrą, kuriame turi būti padarytas įrašas, grindžiamas vykdytinu dokumentu, kuriuo nustatomas piniginis reikalavimas. Šios priemonės nustatymo tikslas – užtikrinti piniginį reikalavimą padaromu įrašu nustatant kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į nekilnojamąjį turtą. Įrašo apie kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę poveikis yra toks, kad šį nekilnojamąjį turtą galima išieškoti iš trečiųjų šalių, kurios jį vėliau įgyja.

Teismas gali nurodyti teisminiu būdu užtikrinti piniginį reikalavimą nustatant kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę, grindžiamą šalių tarpusavio susitarimu, jeigu tam tikrų daiktų atžvilgiu to prašo ir užtikrinimo priemonę turintis kreditorius, ir užtikrinto reikalavimo skolininkas. Teritorinė jurisdikcija spręsti dėl prašymų užtikrinti užtikrinimo priemonę turinčio kreditoriaus piniginius reikalavimus perimant užtikrinto reikalavimo skolininko daiktus ir teises ir įgyvendinant užtikrinimo priemonę nustatoma tinkamai taikant OZ nuostatas dėl teismo teritorinės jurisdikcijos vykdymo procese, kuriuo siekiama pagal piniginius reikalavimus išieškoti atskirų rūšių daiktus, kurių atžvilgiu įmanomas vykdymas. Teismo posėdžio protokole užregistruojamas šalių susitarimas dėl reikalavimo buvimo ir jo termino suėjimo dienos, taip pat šalių susitarimas, kad šis reikalavimas būtų užtikrintas nustatant kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę. Pasirašytas susitarimas turi teisminio susitarimo galią.

Notarinis piniginio reikalavimo užtikrinimas šalių susitarimu nustatant kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę yra įmanomas pagal kreditoriaus ir skolininko susitarimą, sudarytą notariniu dokumentu arba privačiu legalizuoto turinio dokumentu, kuriame taip pat nurodytas skolininko sutikimas, kad būtų nustatyta kreditorinio reikalavimo pirmumo teisė į kurį nors jo daiktą.

Teisminis užtikrinimas perduodant daiktų nuosavybę ir kitas teises yra įmanomas pagal šalių susitarimą, kad į posėdžio protokolą būtų įtrauktas jų susitarimas dėl nuosavybės perdavimo (t. y. dėl užtikrinto reikalavimo skolininko kai kurių daiktų nuosavybės perdavimo užtikrinimo priemonę turinčiam kreditoriui konkrečiam pastarojo piniginiam reikalavimui užtikrinti) ir dėl kai kurių užtikrinto reikalavimo skolininko teisių perdavimo (užtikrinimo priemonę turinčiam kreditoriui tuo pačiu tikslu). Galima užtikrinti ir būsimus reikalavimus. Susitarimas turi teisminio susitarimo galią. Teritorinė jurisdikcija spręsti dėl prašymų užtikrinti piniginius reikalavimus perduodant daiktų nuosavybę ir kitas teises nustatoma tinkamai taikant OZ nuostatas dėl teismo teritorinės jurisdikcijos vykdymo procese, kuriuo siekiama pagal piniginius reikalavimus išieškoti atskirų rūšių daiktus, kurių atžvilgiu įmanomas vykdymas.

Notarinis užtikrinimas perduodant daiktų nuosavybę ir kitas teises, t. y. perduodant akcijas, kapitalo dalis ar dalyvavimą valdyme, yra įmanomas pagal kreditoriaus ir skolininko susitarimą, sudarytą notarinio dokumento ar privataus legalizuoto turinio dokumento forma. Notaro leidimas atlikti atskirus užtikrinimo veiksmus nustatomas pagal registruotosios būstinės ir notarų teritorijų reglamentavimo taisykles.

Teritorinė jurisdikcija spręsti dėl prašymų skirti išankstinį vykdymą ir jį atlikti priklauso teismui, kuris būtų turėjęs vykdymo jurisdikciją pagal vykdomąjį dokumentą. Užtikrinimą išankstinio vykdymo būdu skiria ir atlieka teismas. Remdamasis civiliniame procese priimtu teismo sprendimu, teismas nurodo atlikti išankstinį vykdymą nepiniginiam reikalavimui, kurio negalima užtikrinti išankstiniu įrašymu į viešą registrą, užtikrinti, jeigu vykdymo teisę turintis kreditorius įrodo, jog tikėtina, kad atidėjus vykdymą iki teismo sprendimo teisinio įsigaliojimo vykdymas taps neįmanomas arba gerokai sudėtingesnis ir jeigu vykdymo teisę turintis kreditorius pateikia užstatą, skirtą žalai, kurią dėl tokio vykdymo gali patirti skolininkas, atlyginti.

Teritorinė jurisdikcija spręsti dėl prašymų skirti išankstines priemones ir jas įvykdyti priklauso teismui, kuris būtų turėjęs vykdymo jurisdikciją pagal vykdomąjį dokumentą, pagal kurį buvo skirtas užtikrinimas. Ar galima skirti išankstines priemones, nustatoma pagal tai, ar užtikrinimo priemonę turintis kreditorius įrodo, jog tikėtina rizika, kad be šių priemonių įvykdyti reikalavimą būtų neįmanoma arba gerokai sudėtingiau. Tam tikrais atvejais teismas išankstinę priemonę gali skirti su sąlyga, kad bus pateiktas užstatas, skirtas žalai, kurią užtikrinto reikalavimo skolininkas gali patirti dėl priemonės skyrimo, atlyginti. Pagrįstoje nutartyje, kuria skiriama išankstinė priemonė, turi būti nurodyta užtikrinamo reikalavimo vertė, įskaitant palūkanas ir išlaidas, priemonė reikalavimui užtikrinti ir laikas, kuriam ji skiriama (ne ilgiau kaip 15 dienų nuo vykdymo sąlygų įvykdymo).

Prieš pradedant bylinėjimosi procesą arba bet kurį kitą teismo procesą dėl užtikrinamo reikalavimo, žinotina, kad teritorinė jurisdikcija spręsti dėl prašymų skirti laikinąsias apsaugos priemones priklauso teismui, kuris būtų turėjęs jurisdikciją spręsti dėl prašymų atlikti vykdymą. Teritorinė jurisdikcija įgyvendinti laikinąsias apsaugos priemones priklauso teismui, kuris būtų turėjęs jurisdikciją atlikti vykdymą. Prasidėjus procesui, jurisdikcija spręsti dėl prašymų skirti užtikrinimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis priklauso teismui, kuriame buvo pradėtas procesas. Prašymą taip pat galima paduoti teismui, turinčiam teritorinę jurisdikciją atlikti vykdymą, jeigu tai pagrįsta atsižvelgiant į individualios bylos aplinkybes. Teismas, kuris būtų turėjęs jurisdikciją spręsti dėl prašymo dėl vykdymo pagal vykdomąjį dokumentą, išduotą administraciniame procese, taip pat turi jurisdikciją spręsti dėl prašymų skirti laikinąsias apsaugos priemones, kai toks procesas jau yra pasibaigęs. Laikinąsias apsaugos priemones teismas skiria remdamasis prašymu, pateiktu iki teisminio ar administracinio proceso pradžios arba jo metu, taip pat procesui pasibaigus, kol bus iki galo atlikti vykdymo veiksmai. Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi vykdomojo rašto galią. Laikinųjų apsaugos priemonių rūšis priklauso nuo to, ar laikinąja apsaugos priemone užtikrinamas piniginis, ar nepiniginis reikalavimas. Priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas prireikus gali skirti keletą laikinųjų apsaugos priemonių.

Suvaržymai, teisės ar draudimai, susiję su kilnojamaisiais daiktais, kapitalo dalimis ar dalyvavimu valdyme, įrašomi remiantis teismo nutartimi, t. y. notarinis dokumentas arba privatus legalizuoto turinio dokumentas įtraukiamas į Finansų agentūroje laikomą Kreditorių reikalavimų, užtikrinamų teisminiu ir notariniu būdu, registrą (Kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių registrą, kroat. Upisnik založnih prava), kuris yra unikali įregistruotų suvaržymų, teisių ar draudimų duomenų bazė, o kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės į nekilnojamąjį turtą ar jo nuosavybės pakeitimai registruojami juos įrašant į žemės registrus.

2.2 Pagrindinės sąlygos

Kai teismas skiria užtikrinimą privaloma tvarka nustatydamas kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į nekilnojamąjį turtą, jis priima nutartį dėl prašymo užtikrinti piniginius reikalavimus pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame buvo nurodyta patenkinti piniginį reikalavimą. Specialių užtikrinimo skyrimo reikalavimų nėra – teismas, remdamasis prašymu, skiria užtikrinimą ir įrašo užtikrinimo priemonę turinčio kreditoriaus kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į žemės registre įregistruotą nekilnojamąjį turtą, taip pat nurodo reikalavimo vykdytinumą. Jeigu užtikrinto reikalavimo skolininkas nėra įrašytas į žemės registrą kaip nekilnojamojo turto savininkas, užtikrinimo priemonę turintis kreditorius kartu su prašymu pateikia dokumentą, tinkamą užtikrinto reikalavimo skolininko nuosavybei įregistruoti.

Užtikrinimo priemonę turintis kreditorius ir užtikrinto reikalavimo skolininkas, siekdami užtikrinimo priemonę turinčio kreditoriaus piniginį reikalavimą užtikrinti įregistruodami kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į tam tikrus užtikrinimo priemonės objektus, bendru sutarimu prašo teismo užtikrinimo priemonę turinčio kreditoriaus naudai skirti ir atlikti kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės į užtikrinto reikalavimo skolininko nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, piniginį reikalavimą ir kitus užtikrinto reikalavimo skolininko daiktus ir teises registraciją arba jie gali tokį susitarimą įtvirtinti notariniu dokumentu arba privačiu dokumentu, kuriame nurodomas skolininko pareiškimas, jog jis sutinka, kad būtų nustatyta kreditorinio reikalavimo pirmumo teisė į kurį nors jo daiktą.

Pasirašytas teisminis įrašas, t. y. notarinis dokumentas arba privatus legalizuoto turinio dokumentas, taip pat turi teisminio susitarimo galią prieš asmenį, kuris davė sutikimą, kad būtų nustatyta kreditorinio reikalavimo pirmumo teisė į jo daiktą arba teisę, ir remiantis šiais dokumentais, siekiant išieškoti užtikrinto reikalavimo sumą, tiesiogiai siūloma atlikti vykdymo veiksmus prieš asmenį, kurio daikto atžvilgiu buvo įregistruota kreditorinio reikalavimo pirmumo teisė reikalavimui užtikrinti.

Proceso šalys gali bendru sutarimu prašyti teismo skirti posėdį ir į šio posėdžio protokolą įtraukti jų susitarimą dėl užtikrinto reikalavimo skolininko kai kurių daiktų nuosavybės perdavimo užtikrinimo priemonę turinčiam kreditoriui konkrečiam pastarojo piniginiam reikalavimui užtikrinti arba tuo tikslu kai kurias užtikrinto reikalavimo skolininko teises perduoti užtikrinimo priemonę turinčiam kreditoriui. Galima užtikrinti ir būsimus reikalavimus. Toks susitarimas gali būti pasirašytas kaip notarinis dokumentas arba privatus legalizuoto turinio dokumentas. Susitarime turėtų būti išdėstyta nuostata dėl užtikrinto reikalavimo termino ir jo nustatymo būdo. Užtikrinto reikalavimo skolininkas taip pat gali būti asmuo, kurio atžvilgiu užtikrinimo priemonę turintis kreditorius neturi užtikrinto reikalavimo, t. y. trečioji šalis, sutinkanti su tokio reikalavimo užtikrinimu. Susitarimas taip pat gali būti taikomas nepiniginiams reikalavimams užtikrinti, tačiau tokiu atveju susitarime turi būti nurodyta piniginė reikalavimo vertė. Reikalavimas turėtų būti patikrintas arba jį turėtų būti įmanoma patikrinti. Į susitarimą gali būti įtrauktas užtikrinto reikalavimo skolininko pareiškimas, kuriuo užtikrinimo priemonę turinčiam kreditoriui pagal posėdžio protokolą leidžiama tiesiogiai siekti išieškoti iš skolininko užtikrinimo objektą, kai sueina užtikrinto reikalavimo įvykdymo terminas. Posėdžio protokolas, kuriame išdėstytas toks pareiškimas, yra laikytinas vykdomuoju dokumentu. Kai susitarimu perduodama į žemės registrą įtraukto nekilnojamojo turto nuosavybė, šiame susitarime turėtų būti išdėstytas užtikrinto reikalavimo skolininko pareiškimas, jog jis sutinka, kad pagal susitarimą šį perdavimą būtų galima tiesiogiai įregistruoti žemės registre ir kad įrašymu į žemės registrą nekilnojamojo turto nuosavybė bus perduota užtikrinimo priemonę turinčiam kreditoriui, įrašant pastabą, kad perdavimas atliktas siekiant užtikrinti konkretų užtikrinimo priemonę turinčio kreditoriaus reikalavimą. Jeigu nenumatyta kitaip, užtikrinto reikalavimo skolininkui leidžiama toliau naudoti daiktą, kurio nuosavybė perduota užtikrinimo priemonę turinčiam kreditoriui, t. y. naudotis užtikrinimo priemonę turinčiam kreditoriui perduota teise, o užtikrinimo priemonę turinčiam kreditoriui leidžiama parduoti jam perduotą turtą arba teisę, kai sueina jo reikalavimo įvykdymo terminas, arba suvaržyti nekilnojamąjį turtą hipoteka.

Užtikrinimą išankstinėmis priemonėmis galima skirti piniginiams reikalavimams užtikrinti, remiantis dar neįsigaliojusiu teismo ar administracinio organo sprendimu, kuris savo ruožtu yra pagrįstas teismui arba administraciniam organui pateiktu susitarimu, jeigu ten išdėstyto reikalavimo įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, arba pagrįstas notaro sprendimu arba notariniu dokumentu, jeigu ten išdėstyto reikalavimo įvykdymo terminas dar nėra suėjęs. Teismas, remdamasis šiais dokumentais, skiria išankstinę priemonę, jeigu užtikrinimo priemonę turintis kreditorius įrodo, jog tikėtina rizika, kad neužtikrinus reikalavimo jį įvykdyti būtų neįmanoma arba gerokai sudėtingiau. Rizika laikoma tikėtina, jeigu išankstinę priemonę siūloma skirti remiantis mokėjimo nurodymu arba vykdomuoju raštu, pagrįstu autentišku dokumentu, išduotu pagal valstybinį dokumentą arba notaro legalizuotą dokumentą, laiku užprotestuotu įsakomuoju vekseliu arba čekiu; baudžiamojoje byloje, kuriai gali būti skirtas pakartotinis bylos nagrinėjimas, priimta nutartimi dėl reikalavimo pagal nuosavybės teisę; sprendimu, kuris turi būti įvykdytas užsienyje; sprendimu, pagrįstu pripažintu faktu, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas; susitarimu, kuris ginčijamas teisės aktuose numatytu būdu; notariniu sprendimu ar dokumentu, jeigu nustatyto reikalavimo įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ir reikalavimas ginčijamas teisės aktuose numatytu būdu. Teismas atmeta prašymą užtikrinti reikalavimą išankstine priemone, t. y. atšaukia tam tikrą išankstinę priemonę ir sustabdo procesą, jeigu užtikrinto reikalavimo skolininkas įrodo, jog tikėtina, kad rizikos nėra arba kad ji išnyko.

Užtikrinti reikalavimą laikinąja apsaugos priemone galima siūlyti iki teisminio ar administracinio proceso pradžios arba jo metu, taip pat procesui pasibaigus, kol bus iki galo atlikti vykdymo veiksmai. Prašyme skirti laikinąją apsaugos priemonę užtikrinimo priemonę turintis kreditorius tiksliai nurodo reikalavimą, kurį jis nori užtikrinti, priemonės, kurios jis siekia, rūšį ir jos trukmę, o prireikus – ir priemonę užtikrinti privalomą laikinosios apsaugos priemonės vykdymą ir užtikrinimo objektą. Prašyme turi būti nurodyti faktai, kuriais grindžiamas prašymas skirti laikinąją apsaugos priemonę, ir pateikti įrodymai šiems teiginiams pagrįsti. Jei įmanoma, užtikrinimo priemonę turintis kreditorius privalo šiuos įrodymus pridėti prie prašymo. Laikinoji apsaugos priemonė gali būti skiriama reikalavimams, kurių įvykdymo terminai nėra suėję, ir sąlyginiams reikalavimams užtikrinti, tačiau jos skirti neleidžiama, jeigu yra įvykdytos sąlygos skirti išankstinę priemonę, kuria būtų pasiektas toks pat užtikrinimo rezultatas. Laikinoji apsaugos priemonė piniginiam reikalavimui užtikrinti gali būti skiriama, jeigu užtikrinimo priemonę turintis kreditorius įrodo, jog tikėtina, kad reikalavimas egzistuoja, ir įrodo, jog tikėtina rizika, kad be šios priemonės užtikrinto reikalavimo skolininkas užkirs kelią išieškojimui pagal šį reikalavimą arba gerokai jį apsunkins perleisdamas savo turtą, jį paslėpdamas arba kaip nors kitaip juo disponuodamas. Užtikrinimo priemonę turintis kreditorius neprivalo įrodyti rizikos, jeigu jis įrodo, jog tikėtina, kad užtikrinto reikalavimo skolininkas dėl siūlomos priemonės patirs tik nereikšmingą žalą, ir laikoma, jog rizika yra įrodyta, jeigu reikalavimas turi būti vykdomas užsienyje. Siekiant užtikrinti nepiniginį reikalavimą, laikinoji apsaugos priemonė gali būti skiriama, jeigu užtikrinimo priemonę turintis kreditorius įrodo, jog tikėtina, kad jo reikalavimas egzistuoja, ir įrodo, jog tikėtina rizika, kad be šios priemonės užtikrinto reikalavimo skolininkas užkirs kelią reikalavimo įvykdymui arba jį gerokai apsunkins, visų pirma pakeisdamas savo dabartinę padėtį, arba jeigu užtikrinimo priemonę turintis kreditorius įrodo, jog tikėtina, kad priemonė reikalinga siekiant užkirsti kelią smurtui arba neatitaisomos žalos atsiradimui. Be to, užtikrinimo priemonę turintis kreditorius neprivalo įrodyti rizikos buvimo, jeigu jis įrodo, jog tikėtina, kad užtikrinto reikalavimo skolininkas dėl siūlomos priemonės patirs tik nereikšmingą žalą, ir laikoma, jog rizika yra įrodyta, jeigu reikalavimas turi būti vykdomas užsienyje. Teismas gali skirti laikinąją apsaugos priemonę užtikrinimo priemonę turinčio kreditoriaus siūlymu, net jeigu jis neįrodė tikėtino reikalavimo ir rizikos buvimo, jeigu jis anksčiau per teismo nustatytą laiką pateikė užstatą žalai, kurią užtikrinto reikalavimo skolininkas galėtų patirti skyrus ir įgyvendinus laikinąją apsaugos priemonę, atlyginti. Jeigu užtikrinimo priemonę turintis kreditorius per nustatytą laiką nepateikia užstato, teismas atmeta prašymą užtikrinti reikalavimą. Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas prireikus gali skirti keletą laikinųjų apsaugos priemonių; jeigu konkrečiu atveju įmanoma skirti keletą laikinųjų apsaugos priemonių, teismas skiria tą, kuri yra tinkamiausia reikalavimo užtikrinimo tikslui pasiekti (o jeigu jos visos yra vienodai tinkamos, teismas skiria tą, kuria mažiausiai apsunkinama užtikrinto reikalavimo skolininko padėtis).

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

Užtikrinimo priemonių ir laikinųjų apsaugos priemonių dalykas gali būti bet kuris daiktas ar teisė, kuriuos užtikrinto reikalavimo skolininkas turi nuosavybės teise, pvz., nekilnojamasis turtas, kilnojamieji daiktai, piniginiai reikalavimai, pensijos, negalios išmokos, pinigai bankų sąskaitose ar taupomosiose sąskaitose ir kitos nuosavybės teisės, jeigu joms pagal teisės aktus netaikoma vykdymo išimtis ir jeigu teisiškai nėra apribota teisė išieškoti tam tikrų daiktų (pvz., apyvartoje nesančių daiktų, ūkininkų žemės ūkio sklypų ir ūkinių pastatų tiek, kiek tai reikalinga artimiems šeimos nariams ir kitiems teisiškai išlaikomiems asmenims pragyventi, ir kt.).

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

Nekilnojamojo turto užtikrinimas nustatant kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę (nesvarbu, ar tai atlieka teismas, ar notaras, savanoriškai, ar privaloma tvarka), atliekamas įrašant kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į žemės registrą, į kurį yra įtrauktas nekilnojamasis turtas.

Gavęs teisminę ir notarinę užtikrinimo priemonę, kuria perduodama daiktų nuosavybė ir perduodamos teisės, užtikrinimo priemonę turintis kreditorius tampa daikto arba teisės savininku, kai padaromas įrašas teisiškai privalomose viešosiose apskaitos knygose ar registruose. Užtikrinimo priemonę turintis kreditorius ir užtikrinto reikalavimo skolininkas, siekdami, kad užtikrinimo priemonę turinčio kreditoriaus piniginis reikalavimas būtų užtikrintas nustatant kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į tam tikras užtikrinimo priemones, gali bendru sutarimu prašyti teismo užtikrinimo priemonę turinčio kreditoriaus naudai skirti ir atlikti šias priemones:

1. įregistruoti kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į užtikrinto reikalavimo skolininko nekilnojamąjį turtą,

2. žemės registro teisme deponuoti šalių susitarimą dėl kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės į žemės registruose neįregistruotą nekilnojamąjį turtą nustatymo,

3. įregistruoti kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į užtikrinto reikalavimo skolininko kilnojamuosius daiktus,

4. įregistruoti kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į užtikrinto reikalavimo skolininko piniginį reikalavimą,

5. įregistruoti kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į užtikrinto reikalavimo skolininko pajamų, gaunamų pagal darbo sutartį arba už tarnybą, dalį,

6. įregistruoti kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į pensijos, negalios išmokos ar kompensacijos už prarastas pajamas dalį,

7. įregistruoti kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į užtikrinto reikalavimo skolininko reikalavimą banko sąskaitos ar taupomosios sąskaitos atžvilgiu,

8. įregistruoti kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į reikalavimą perduoti arba pristatyti daiktus arba perduoti nekilnojamąjį turtą,

9. įregistruoti kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į kitą turtą ar daiktines teises,

10. įregistruoti kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į akcijų sertifikatus ir kitus vertybinius popierius ir juos pristatyti saugojimui,

11. įregistruoti kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į akcijas, kurių akcijų sertifikatai nėra išduoti, ir į įmonių kapitalo dalis ir dalyvavimą jų valdyme,

12. įregistruoti depozitoriumo įmonėje (kroat. Depozitno društvo) laikomus vertybinius popierius.

Užtikrinimas išankstinio vykdymo būdu: Kai siekiama užtikrinti nepiniginio reikalavimo, kurio negalima užtikrinti sąlyginiu įregistravimu valstybinėje apskaitos knygoje, įvykdymą, teismas, remdamasis civiliniame procese priimtu sprendimu, gali skirti išankstinį vykdymą.

Užtikrinimas išankstinėmis priemonėmis: teismas gali skirti šias išankstines priemones:

1. įregistruoti kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į užtikrinto reikalavimo skolininko nekilnojamąjį turtą arba į įregistruotą teisę, susijusią su nekilnojamuoju turtu,

2. žemės registro teisme deponuoti šalių susitarimą dėl kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės į žemės registruose neįregistruotą nekilnojamąjį turtą nustatymo,

3. įregistruoti kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į užtikrinto reikalavimo skolininko kilnojamuosius daiktus,

4. įregistruoti kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į užtikrinto reikalavimo skolininko piniginį reikalavimą,

5. įregistruoti kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į užtikrinto reikalavimo skolininko pajamų, gaunamų pagal darbo sutartį arba už tarnybą, dalį,

6. įregistruoti kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į pensijos, negalios išmokos ar kompensacijos už prarastas pajamas dalį,

7. įregistruoti kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į užtikrinto reikalavimo skolininko reikalavimą banko sąskaitos ar taupomosios sąskaitos atžvilgiu,

8. įregistruoti kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į reikalavimą perduoti arba pristatyti daiktus arba perduoti nekilnojamąjį turtą,

9. įregistruoti kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į kitą turtą ar daiktines teises,

10. įregistruoti kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į akcijų sertifikatus ir kitus vertybinius popierius ir juos pristatyti saugojimui,

11. įregistruoti kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į akcijas, kurių akcijų sertifikatai nėra išduoti, ir į įmonių kapitalo dalis ir dalyvavimą jų valdyme,

12. įregistruoti depozitoriumo įmonėje (kroat. Depozitno društvo) laikomus vertybinius popierius,

13. uždrausti bankui iš užtikrinto reikalavimo skolininko ar trečiosios šalies sąskaitos išmokėti sumą, kuriai skirta išankstinė priemonė.

Naudodamasis išankstine priemone, užtikrinimo priemonę turintis kreditorius gali gauti kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę į užtikrinimo objektą. Tais atvejais, kai buvo uždrausta išmokėti tam tikrą banke esančių užtikrinto reikalavimo skolininko lėšų sumą, ta suma negali būti pervedama iš sąskaitos, kol galioja draudimas, išskyrus atvejį, kai ji pervedama mokėjimui pagal užtikrintą reikalavimą atlikti.

Laikinosios apsaugos priemonės

– Siekiant užtikrinti piniginį reikalavimą, gali būti skirta bet kuri priemonė, kuria pasiekiamas toks tikslas, o konkrečiai – šios priemonės:

1. užtikrinto reikalavimo skolininkui uždrausti perleisti arba suvaržyti kilnojamuosius daiktus, areštuoti šiuos daiktus ir patikėti juos saugoti užtikrinimo priemonę turinčiam kreditoriui arba trečiajai šaliai;

2. areštuoti pinigus, vertybinius popierius ir panašias priemones ir juos deponuoti teisme arba pas notarą;

3. užtikrinto reikalavimo skolininkui uždrausti perleisti nekilnojamąjį turtą arba jo naudai užregistruotas daiktines (in rem) teises į nekilnojamąjį turtą, į žemės registrą įrašant pastabą apie šį draudimą;

4. užtikrinto reikalavimo skolininko skolininkui uždrausti savanoriškai įvykdyti savo prievolę užtikrinto reikalavimo skolininkui ir užtikrinto reikalavimo skolininkui uždrausti gauti šios prievolės įvykdymą, t. y. netekti savo reikalavimų;

5. nurodyti bankui iš užtikrinto reikalavimo skolininko sąskaitos užtikrinto reikalavimo skolininkui arba jo prašymu – trečiajai šaliai nesumokėti sumos, kuriai skirta laikinoji apsaugos priemonė.

– Siekiant užtikrinti nepiniginį reikalavimą, gali būti skirta bet kuri priemonė, kuria pasiekiamas tokio užtikrinimo tikslas, o konkrečiai – šios priemonės:

1. uždrausti perleisti ir suvaržyti kilnojamuosius daiktus, dėl kurių pateiktas reikalavimas, juos areštuoti ir patikėti juos saugoti užtikrinimo priemonę turinčiam kreditoriui arba trečiajai šaliai;

2. uždrausti perleisti ir suvaržyti akcijas, kapitalo dalis arba dalyvavimą valdyme, dėl kurių pateiktas reikalavimas, įrašant pastabą apie draudimą į akcijų registrą, o prireikus – ir į teismo posėdžio protokolą; uždrausti naudotis teisėmis, kurias suteikia šios akcijos ar kapitalo dalys; patikėti akcijas, kapitalo dalis ar dalyvavimą valdyme administruoti trečiajai šaliai; įsteigti įmonėje laikinąją valdybą;

3. uždrausti perleisti ir suvaržyti kitas teises, dėl kurių pateiktas reikalavimas, ir patikėti jas administruoti trečiajai šaliai;

4. uždrausti perleisti ir suvaržyti nekilnojamąjį turtą, dėl kurio pateiktas reikalavimas, arba daiktines (in rem) teises į nekilnojamąjį turtą, dėl kurio pateiktas reikalavimas, į žemės registrą įrašant pastabą apie minėtą draudimą; areštuoti nekilnojamąjį turtą ir patikėti jį užtikrinimo priemonę turinčiam kreditoriui arba trečiajai šaliai saugoti;

5. užtikrinto reikalavimo skolininko skolininkui uždrausti perleisti užtikrinto reikalavimo skolininkui daiktą, perduoti teisę ar įvykdyti bet kurią kitą nepiniginę prievolę, dėl kurios pateiktas reikalavimas;

6. užtikrinto reikalavimo skolininkui uždrausti atlikti bet kokius veiksmus, kuriais galėtų būti padaryta žala užtikrinimo priemonę turinčiam kreditoriui, ir uždrausti atlikti bet kokius daiktų, dėl kurių pateiktas reikalavimas, pakeitimus;

7. nurodyti užtikrinto reikalavimo skolininkui atlikti tam tikrus veiksmus, reikalingus kilnojamiesiems daiktams ar nekilnojamajam turtui išsaugoti;

8. leisti užtikrinimo priemonę turinčiam kreditoriui pasilikti savo laikomus užtikrinto reikalavimo skolininko daiktus, su kuriais yra susijęs reikalavimas, kol bus išspręsta byla;

9. leisti užtikrinimo priemonę turinčiam kreditoriui vienam arba pagal įgaliojimą atlikti tam tikrus veiksmus arba gauti tam tikrus daiktus, ypač siekiant atkurti ankstesnę reikalų padėtį;

10. laikinai grąžinti darbuotoją į darbą; sumokėti kompensaciją vykstant darbo ginčui, jeigu tai reikalinga darbuotojui ir asmenims, kuriuos jis privalo išlaikyti pagal teisės aktus, išlaikyti.

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

Teisminis ir notarinis užtikrinimas nustačius kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę arba perdavus daiktų nuosavybę ir teises paprastai galioja tol, kol galutinai baigiamas procesas.

Nutartyje, kuria skiriama išankstinė priemonė, turi būti nurodyta užtikrinamo reikalavimo vertė, įskaitant palūkanas ir išlaidas, priemonė reikalavimui užtikrinti ir laikas, kuriam ji skiriama. Laikas, kuriam skiriama išankstinė priemonė, negali būti ilgesnis nei 15 dienų nuo sąlygų, kurioms atsiradus pradedamas vykdymas, atsiradimo. Jeigu minėtas laikas praeina anksčiau, negu sprendimas, kurio pagrindu buvo skirta išankstinė priemonė, tampa vykdytinu, teismas užtikrinimo priemonę turinčio kreditoriaus pasiūlymu, pateiktu teismui iki laikotarpio, kuriam skirta išankstinė priemonė, pabaigos, pratęsia šį laikotarpį, jeigu nepakito aplinkybės, kuriomis ši priemonė buvo skirta.

Nutartyje, kuria skiriama laikinoji apsaugos priemonė, taip pat apibrėžiama šios priemonės trukmė ir jeigu priemonė skiriama iki ieškinio pateikimo arba kokio nors kito proceso pradėjimo, joje taip pat apibrėžiamas laikotarpis, per kurį užtikrinimo priemonę turintis kreditorius privalo pateikti ieškinį, t. y. prašymą pradėti kitą procesą, kad priemonė būtų pagrįsta. Užtikrinimo priemonę turinčio kreditoriaus siūlymu teismas pratęsia laikinosios apsaugos priemonės galiojimo trukmę, jeigu nepakito aplinkybės, kuriomis priemonė buvo skirta.

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

Pirmąja instancija priimtą nutartį galima apskųsti apeliacine tvarka per aštuonias dienas nuo pirmosios instancijos nutarties įteikimo dienos, jeigu OZ nenumatyta kitaip. Paprastai pateikus apeliacinį skundą nutarties vykdymas neatidedamas. Dėl apeliacinio skundo sprendžia apeliacinis teismas.

Apeliacinis skundas, kuriuo apskundžiama nutartis, priimta pagal prašymą skirti laikinąją apsaugos priemonę, priešingai proceso šaliai atsiliepimui pareikšti nesiunčiamas, apeliacinis teismas nutartį dėl apeliacinio skundo priima per trisdešimt dienų nuo jo gavimo.

Notarinio dokumento arba privataus legalizuoto turinio dokumento apskųsti teismine tvarka negalima, tačiau skolininkas notarinį užtikrinimą gali užprotestuoti specialioje byloje, kurioje jis užginčija susitarimus. Trečiosios šalys notarinį užtikrinimą gali užprotestuoti per teismo procesą, vadovaudamosi taisyklėmis, taikomomis teisminio užtikrinimo užprotestavimui.

Užtikrinimo procese priimtą nutartį galima peržiūrėti tik tuo atveju, jeigu antrąja instancija priimta nutartis priklauso nuo to, kaip išsprendžiamas materialinės teisės ar procesinis klausimas, svarbus vienodam teisės taikymui ir visų proceso šalių lygybei užtikrinti, kaip nurodyta bylos nagrinėjimo taisyklėse. Iš naujo nagrinėti bylos neleidžiama, o atkurti ankstesnę padėtį leidžiama tik remiantis tuo, kad buvo praleistas apeliacinių skundų pateikimo ar užprotestavimo terminas.

Paskutinis naujinimas: 06/02/2023

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Turto apsaugos priemonės teikiant reikalavimus ES šalyse - Italija

1 Kokių rūšių priemonių esama?

Italijos teisės sistemoje numatytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių pobūdis yra išankstinis ir kurios iš esmės yra atsargumo priemonės. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos iki bylos iškėlimo (ante causam priemonės) arba proceso metu. Jų taip pat gali būti prašoma tada, kai ginčas pradedamas. Bendrosios normos, kuriomis reglamentuojama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra, išdėstytos Civilinio proceso kodekso 669 bis straipsnyje ir tolesniuose straipsniuose. Taikomos įvairios laikinosios apsaugos priemonės: a) „apsaugos“ priemonėmis siekiama proceso metu išsaugoti reikalų būklę arba apsaugoti turtą. Apsauginis areštas yra vienas iš šiai kategorijai priklausančių priemonių pavyzdžių. Iš esmės apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti, kad vėliau gauto vykdomojo dokumento taikymas dėl proceso trukmės netaptų praktiškai bevertis, nes, pavyzdžiui, reikalaujamas turtas nuo to laiko buvo prarastas arba sunaikintas; b) išankstinės priemonės yra tos, kuriomis iki proceso pabaigos numatomi galutinės nutarties padariniai. Taigi, išankstinėmis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti, kad teisę turintis asmuo neliktų nepatenkintas, nes priešingu atveju būtų padaryta žala, kurios vėliau nebūtų galima atlyginti.

Laikinosios apsaugos priemonės paprastai būna „tipiškos“ ir yra numatytos specialiuose įstatymuose, pavyzdžiui, susijusiuose su šeimos reikalais, išlaikymu, patentais ir kt. Tačiau įmanoma prašyti ir „netipiškų“ laikinųjų apsaugos priemonių: pastarosios žinomos kaip skubios priemonės, reglamentuojamos Civilinio proceso kodekso 700 straipsnyje. Šia nuostata užtikrinama, kad tie, kurie pagrįstai bijo, kad dėl laiko, reikalingo jų teisėms įprastu būdu priverstinai įgyvendinti, gali atsirasti neišvengiama ir neatitaisoma žala, galėtų prašyti teismo įgyvendinti skubias priemones, kuriomis, atsižvelgiant į aplinkybes, būtų galima patikimiau iš anksto užtikrinti sprendimo dėl bylos esmės padarinius.

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

Taikant laikinąją apsaugos priemonę būtina laikytis dviejų reikalavimų:

A) periculum in mora, t. y. pagrįsta baimė, kad tol, kol bus iš esmės išspręstas klausimas, teisei, kurią siekiama apsaugoti laikinąja apsaugos priemone, gali būti padaryta nepataisoma žala;

B) fumus boni juris, t. y. patikimi reikalavimo argumentai.

2.1 Procedūra

Procesinės normos išdėstytos Civilinio proceso kodekso 669 ir tolesniuose straipsniuose. Prašymas teikiamas kaip pareiškimas ir įteikiamas jurisdikciją turinčio teismo kanceliarijos darbuotojui. Prieš pradedant pagrindinį procesą, prašymas pateikiamas bylą nagrinėsiančiam teismui. Kol nepradėtas pagrindinis procesas, prašymas turi būti teikiamas teismui, priimsiančiam sprendimą dėl to ieškinio. Išklausęs šalis ir neatlikęs formalumų, nebūtinų ginčo tvarka nagrinėjamai bylai, teismas pradeda, jo nuožiūra, tinkamiausiu būdu nagrinėti reikalavimus, būtinus prašomai priemonei skirti, o tada priima arba atmeta prašymą priimdamas nutartį. Jeigu pašaukus priešingą šalį į teismą, galėtų būti pakenkta priemonės vykdymui, teismas gali priimti motyvuotą sprendimą nutartimi, į kurią prireikus įtraukiama informacijos santrauka. Tokiu atveju ta pačia nutartimi teismas nustato šalių išklausymo datą, kuri turi būti ne vėliau kaip po penkiolikos dienų, ir skiria pareiškėjui imperatyvų ne ilgesį kaip aštuonių dienų terminą pranešti apie pareiškimą ir apie nutartį. Teismo posėdyje teismas gali nutartimi patvirtinti, iš dalies pakeisti arba panaikinti pradinėje nutartyje nurodytas priemones.

Teismas gali užbaigti procedūrą priimdamas nutartį, kuria prašymas atmetamas, iš dalies patenkinamas arba visiškai patenkinamas. Jeigu prašymas patenkinamas ir buvo pateiktas iki pagrindinio proceso pradžios, nutartyje, kuria prašymas patenkinamas, turi būti nurodytas imperatyvus ne daugiau kaip šešiasdešimties dienų terminas pagrindiniam procesui pradėti: ši taisyklė netaikoma išankstinėms ir skubioms priemonėms, kaip nurodyta Civilinio proceso kodekso 700 straipsnyje.

2.2 Pagrindinės sąlygos

Nustatant laikinąją apsaugos priemonę reikia laikytis pirmiau minėtų dviejų reikalavimų: periculum in mora ir fumus boni juris.

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

Šios priemonės yra laikinųjų priemonių, kurios taikomos, kol bus priimtas sprendimas pagrindiniame procese, pobūdžio. Vis dėlto, nors ši taisyklė visada galioja apsaugos priemonėms, kurias taikant būtina, kad ginčas būtų nagrinėjamas pagrindinėje byloje, to paties negalima pasakyti apie išankstines priemones, kurios galioja nepaisant to, ar vyksta teisminis nagrinėjimas, tačiau jos neturi tokios pat galios, kaip galutinis sprendimas, kuriuo išsprendžiami pagrindiniai klausimai.

Laikinųjų apsaugos priemonių turinys kinta ir tai priklauso nuo pavojaus, kurio siekiama išvengti šiomis priemonėmis, rūšies. Pavyzdžiui, areštas taikomas skolininko turtui. Kita vertus, nurodymas grąžinti į darbą neteisėtai atleistą darbuotoją yra pareiga atlikti veiksmą.

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

Atsižvelgiant į poreikį, kurį reikia patenkinti, priemonės gali būti taikomos ne tik kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, bet ir intelektinei nuosavybei ir autorių teisėmis saugomiems kūriniams.

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

Apsaugos priemonių tikslas − apsaugoti teisinę ir faktinę situaciją, kuri buvo pareiškimo pateikimo metu, siekiant užtikrinti, kad tuo metu, kai bus nagrinėjama pagrindinė byla, nebūtų pakenkta ieškovo teisėms. Kita vertus, išankstinių priemonių tikslas − numatyti galutinio teismo sprendimo pagrindinėje byloje pasekmes.

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

Laikinosios apsaugos priemonės galioja tol, kol pagrindinėje byloje priimamas teismo sprendimas, kuriuo šios priemonės pakeičiamos. Apsaugos priemonės, kurios gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra iškelta pagrindinė byla (pvz., leidimas teismui atlikti areštą pagal Civilinio proceso kodekso 670 straipsnį arba apsauginį areštą pagal Civilinio proceso kodekso 671 straipsnį), taip pat nustoja galioti, jeigu neiškeliama pagrindinė byla arba ji tęsiama iki įstatyme arba teismo nustatyto termino arba jeigu nepateikiamas teismo reikalaujamas užstatas. Išankstinės priemonės, įskaitant netipines priemones (t. y. priemones, kurių turinys nustatytas ne įstatyme, o jį nustato teismas pagal Civilinio proceso kodekso 700 straipsnį), net jeigu jų klausimas negali būti išsprendžiamas galutiniame sprendime, toliau galioja, net jeigu pagrindinė byla neiškeliama arba iškeliama, tačiau vėliau nutraukiama.

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nepaisant to, ar prašymas jomis patenkinamas, ar atmetamas, gali būti skundžiamos apeliacine tvarka (669 terdecies straipsnis), remiantis tuo, kad jos turi trūkumų, arba nurodant apeliaciniam teismui papildomas aplinkybes ir pagrindus, kurie nebuvo nurodyti pradiniame pareiškime.

Susijusios nuorodos

Italijos Konstitucija (EN)

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://www.senato.it/sites/default/files/media-documents/COST_INGLESE.pdf

Italijos įstatymai ir kodeksai (IT)

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://www.normattiva.it/?language=en

Italijos Civilinio proceso kodeksas (IT)

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.altalex.com/documents/codici-altalex/2015/01/02/codice-di-procedura-civile

Administracinio proceso kodeksas (EN)

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://www.giustizia-amministrativa.it/cdsintra/wcm/idc/groups/public/documents/document/mday/mzk3/~edisp/nsiga_4276977.pdf

Code de justice administrative (FR)

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://www.giustizia-amministrativa.it/cdsintra/wcm/idc/groups/public/documents/document/mday/njiz/~edisp/nsiga_4506451.pdf

Italienische Verwaltungsprozessordnung (DE)

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://www.giustizia-amministrativa.it/cdsintra/wcm/idc/groups/public/documents/document/mday/nda5/~edisp/nsiga_4289867.pdf

Italijos teismų sistema (EN)

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://www.csm.it/web/csm-international-corner/consiglio-superiore-della-magistratura/sistema-giudiziario-italiano?show=true&title=&show_bcrumb=

Mokestinio proceso kodeksas (IT)

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://def.finanze.it/DocTribFrontend/getAttoNormativoDetail.do?id=%7bECD81E71-D37B-4722-AA36-116B5BCB2232%7d

Teisingumo ministerija (IT)

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://www.giustizia.it/giustizia

Paskutinis naujinimas: 28/12/2023

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Turto apsaugos priemonės teikiant reikalavimus ES šalyse - Kipras

1 Kokių rūšių priemonių esama?

Α. Kiekvienas teismas, įgyvendindamas savo civilinę jurisdikciją, visais atvejais gali nustatyti (laikinąją, nuolatinę arba privalomą) apsaugos priemonę arba paskirti administratorių, jei, teismo manymu, tai yra pagrįsta arba naudinga, net jeigu nesiekiama prisiteisti nuostolių arba nesuteikiama kita teisių apsaugos priemonė. Laikinoji apsaugos priemonė netaikoma, išskyrus atvejus, kai teismas yra įsitikinęs, kad jis sprendžia rimtą klausimą, dėl kurio reikia rengti viešą posėdį, kad tikėtina, jog ieškovas turi teisę į laikinąją apsaugos priemonę, ir kad nenustačius apsaugos priemonės vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje bus sudėtinga atkurti teisingumą arba jo apskritai nebus įmanoma atkurti (Teismų įstatymo Nr. 14/1960, su pakeitimais, 32 straipsnio 1 dalis).

B. Teismas, bet kuriuo metu nagrinėdamas jame iškeltą civilinę bylą, gali nustatyti apsaugos priemonę dėl laikino turto, kuris yra ieškinio dalykas, arešto, apsaugojimo, priežiūros, pardavimo, sulaikymo ar apžiūros arba laikinąją apsaugos priemonę, kuri, jei nebus taikoma, padarys nuostolių, žalą arba sukels neigiamas pasekmes asmeniui arba turtui, dėl kurio teismas turi priimti galutinį sprendimą su tokiu asmeniu arba turtu susijusioje byloje arba dėl kurio yra vykdomas teismo sprendimas (Civilinio proceso įstatymo 6 skyriaus 4 straipsnio 1 dalis). Pagal šią nuostatą taikomos laikinosios apsaugos priemonės tikslas − (taikant konkrečias šioje nuostatoje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones) apsaugoti turtą, kuris yra ieškinio dalykas, kol ieškinys dar nagrinėjamas arba kol bus įvykdytas teismo sprendimas.

C. Kiekvienas civilinį ieškinį dėl skolų arba žalos nagrinėjantis teismas gali bet kuriuo metu po to, kai pareiškiamas ieškinys, priimti nutartį, pagal kurią atsakovui draudžiama perleisti savo vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą arba dėl kurio jis gali įregistruoti nuosavybės teisę, tokia dalimi, kurios, teismo nuožiūra, reikėtų ieškovo reikalavimui patenkinti ir ieškinio nagrinėjimo išlaidoms padengti. Laikinoji apsaugos priemonė taikoma tik tuomet, kai teismas mano, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir kad, pardavus arba perleidus turtą trečiajai šaliai, ieškovas gali netekti galimybės vykdyti teismo sprendimą, kurį teismas gali priimti (6 skyriaus 5 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šis straipsnis taikomas ieškiniams dėl skolų arba žalos ir jame numatyta galimybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su atsakovo vardu įregistruotu nekilnojamuoju turtu arba nekilnojamuoju turtu, dėl kurio atsakovas gali įregistruoti nuosavybės teisę. Šio straipsnio tikslas − įšaldyti nekilnojamąjį turtą iki ateityje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.

A dalyje aprašyti teismo įgaliojimai yra daug platesni nei aprašytieji B ir C dalyse ir joje nustatoma bendra teismų jurisdikcija taikyti laikinąsias ribojamąsias apsaugos priemones. B ir C dalyse nurodytos konkrečios laikinųjų apsaugos priemonių rūšys, kurias teismai gali taikyti.

Remiantis Aukščiausiojo Teismo praktika, bendrieji A dalyje nurodyti įgaliojimai (Teismų įstatymo 32 straipsnis) yra platūs ir dėl jų galima laikinąsias apsaugos priemones taikyti turtui, kuris nėra susijęs su pagrindiniu ieškinio dalyku. Pagal teismų praktiką Kipro teismai pagal Teismų įstatymo 32 straipsnį turi įgaliojimus taikyti laikinąsias Mareva apsaugos priemones (apsaugos priemonės, kuriomis įšaldomas turtas (pinigai arba kilnojamasis turtas), kuris priklauso teismo jurisdikcijai, kad užkirstų kelią turto perkėlimui už jurisdikcijos ribų arba jo pardavimui).

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

2.1 Procedūra

Prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti pateikiami bet kurioje bylos stadijoje, kol dar nagrinėjamas civilinis ieškinys. Prašymo pateikimo tvarka reglamentuojama Civilinio proceso procesinėse taisyklėse. Teismas turėtų atsižvelgti į tuos atvejus, kai ieškovas vėluoja pateikti prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės.

Pagal Kipro teisę laikinąją apsaugos priemonę galima taikyti apie tai iš anksto neinformuojant kitos šalies (ex parte, žr. Civilinio proceso įstatymo 6 skyriaus 9 straipsnį). Tokia procedūra taikoma išimtiniais atvejais ir šiuo atveju teismas, norėdamas savo nuožiūra taikyti laikinąją apsaugos priemonę neišklausęs kitos šalies, turi laikytis procedūrinės sąlygos, susijusios su tuo, kad klausimą būtina spręsti skubiai. Teismai ypač griežtai taiko šį specifinį principą. Jeigu ieškovas neatskleidžia esminių faktinių aplinkybių, pateikus vienašališką (ex parte) prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę, sukeliamos rimtos pasekmės.

Vienašališkai taikoma laikinoji apsaugos priemonė įsigalioja iš karto, kai apie ją pranešama atsakovui, tačiau ją teismui galima grąžinti iš karto, kai tik apie ją pranešama atsakovui, kad atsakovas galėtų nurodyti, ar jis neprieštarauja jos taikymui. Bet kuri trečioji šalis, kuriai apsaugos priemonė daro tiesioginį poveikį, taip pat gali prašyti, kad teismas išklausytų jos nuomonę dėl šios priemonės taikymo. Jeigu atsakovas prieštarauja apsaugos priemonei, teismas surengs posėdį, kad nuspręstų, ar apsaugos priemonę reikia palikti galioti, ar ją atšaukti, ar pakeisti. Atmetus apsaugos priemonę, ieškovas turi teisę dar kartą kreiptis į teismą, jeigu pasikeitė esminės aplinkybės. Taip pat reikėtų pažymėti, kad visais atvejais, kai laikinoji apsaugos priemonė taikoma remiantis vienašališku (ex parte) prašymu, teismas, remdamasis aiškia teisine nuostata, nurodo ieškovui pateikti užstatą, kurio dydį teismas nustato atsižvelgdamas į nuostolius, kuriuos gali patirti atsakovas. Remiantis teismų praktika teismas neturi įgaliojimų taikyti apsaugos priemonės, išskyrus atvejus, kai ieškovas pats pateikia užstatą.

Žinoma, laikinosios apsaugos priemonės taikymą galima apsaugoti pateikiant prašymą su pranešimu (t. y. informuojant kitą šalį). Tačiau tokiu atveju teismas neatsižvelgia į skubos aplinkybes.

2.2 Pagrindinės sąlygos

Laikinosios ribojamosios apsaugos priemonės taikymo klausimą teismas sprendžia savo nuožiūra. Prieš teismui nusprendžiant pasinaudoti naudos pusiausvyra pagrįsta savo diskrecijos teise nuspręsti, ar taikyti prašomą apsaugos priemonę, būtina įvykdyti tris pagrindines sąlygas:

  • teismas turi spręsti rimtą klausimą (pakanka atskleisti ginčytinas bylos prielaidas);
  • teismas mano, kad ieškovas gali laimėti bylą (akivaizdi sėkmės tikimybė ir (arba) aiški tikimybė, kad ieškovas turi teisę į apsaugos priemonę);
  • teismas mano, kad, nenustačius apsaugos priemonės, vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje bus sunku atkurti teisingumą arba jo apskritai nebus įmanoma atkurti (ar galutinėje bylos stadijoje ieškovui priteistų nuotolių sumų užteks jo teisėms apsaugoti).

Kaip nurodyta, klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo sprendžia tik teismas ir jis tai daro savo nuožiūra. Nepaisant to, kad pirmiau išvardytos sąlygos yra tenkinamos, apsaugos priemonė nėra taikoma automatiškai. Teismo prašoma, atsižvelgiant į visus faktus ir aplinkybes, įvertinti, ar teisinga ir naudinga taikyti prašomą apsaugos priemonę.

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

Iš teismų praktikos matyti, kad turto pobūdis ir (arba) rūšis neturi įtakos teismo įgaliojimams taikyti apsaugos priemones. Tačiau turto pobūdis gali būti svarbus veiksnys teismui vertinant naudos balansą ir vėliau savo nuožiūra taikant apsaugos priemonę. Pareiškėjui lengviau įrodyti pinigų praradimo iš banko sąskaitos, o ne nekilnojamojo turto perleidimo, riziką.

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

Nustačius apsaugos priemonę, bet kuri šalis, kuriai tokia priemonė skirta, turi teisinę prievolę jos laikytis. Apsaugos priemonės nepaisymas reiškia nepagarbą teismui ir už tai įstatyme yra numatytos bausmės. Be to, kiekvienas asmuo, kuris ragina arba padeda nesilaikyti teismo nustatytos apsaugos priemonės, gali būti apkaltintas nepagarba teismui (Teismų įstatymo Nr. 14/1960, su pakeitimais, 42 straipsnis).

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

Teismo nustatytoje apsaugos priemonėje nurodoma konkreti sąlyga, susijusi su jos galiojimu. Paprastai tokia priemonė galioja, kol priimamas galutinis teismo sprendimas dėl pagrindinio ieškinio, arba tokia priemonė panaikinama ar pakeičiama vėlesne teismo apsaugos priemone. Priimdamas galutinį sprendimą dėl pagrindinio ieškinio, teismas savo sprendime gali nustatyti specialią sąlygą, kad apsaugos priemonė galioja konkretų terminą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos; taip siekiama palengvinti teismo sprendimo vykdymą.

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

Teismo sprendimas, kuriuo nustatoma laikinoji apsaugos priemonė, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Aukščiausiajam Teismui. Teismo sprendimas, kuriuo atsisakoma taikyti laikinąją apsaugos priemonę, taip pat gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Nagrinėdamas bylą, Aukščiausiasis Teismas turi plačius įgaliojimus. Jis gali nustatyti apsaugos priemonę, kurią pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti, arba gali panaikinti ar pakeisti žemesnės instancijos teismo nustatytą apsaugos priemonę. Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad apeliaciniame procese byla nėra nagrinėjama iš naujo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nebus panaikintas vien dėl to, kad Aukščiausiasis Teismas būtų kitaip pasinaudojęs savo diskrecijos teise. Aukščiausiasis Teismas įsikiš tik tuomet, kai nuspręs, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai pasinaudojo savo diskrecijos teise.

Paskutinis naujinimas: 07/12/2023

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Turto apsaugos priemonės teikiant reikalavimus ES šalyse - Latvija

1 Kokių rūšių priemonių esama?

Pagal Latvijos teisės aktus taikant laikinąsias ir apsaugos priemones, kuriomis galima pasinaudoti, iki bus priimtas galutinis sprendimas, gali būti siekiama užtikrinti pareikštą arba būsimą ieškinį, apsaugoti ginčijamas intelektinės nuosavybės teises arba užtikrinti įrodymus. Nutartį dėl šių priemonių suinteresuotosios šalies prašymu gali priimti tik teismas. Šių priemonių taikymo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse (Civilprocesa likums).

Reiškiant ieškinį arba prieš jį pareiškiant gali taikomos šios ieškinio užtikrinimo priemonės:

  • atsakovui priklausančio kilnojamojo turto arba grynųjų pinigų areštas;
  • įrašas atitinkamame kilnojamojo turto registre arba bet kuriame kitame viešame registre dėl draudimo perleisti nuosavybę (aizlieguma atzīme);
  • įrašas dėl ieškinio užtikrinimo žemės arba laivų registre;
  • laivo areštas atsižvelgiant į ieškinį, susijusį su jūrų teise;
  • draudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus;
  • trečiosioms šalims priklausančių atlikti mokėjimų areštas, įskaitant kredito įstaigose ir kitose finansų įstaigose laikomas lėšas;
  • vykdymo veiksmų atidėjimas (įskaitant draudimą antstoliams atiduoti pinigus arba turtą teismo sprendime nurodytam kreditoriui ar skolininkui arba turto pardavimo sustabdymą).

Gali būti užtikrinamas tik turtinio pobūdžio ieškinys.

Jeigu ieškinį reikia užtikrinti kilnojamojo turto registre ar kitame viešame registre padarant įrašą dėl draudimo, nutartyje būtina nurodyti įrašyto draudimo rūšį.

Kai ieškinio dalykas yra teisė į kilnojamąjį arba nekilnojamąjį turtą arba ieškiniu siekiama patvirtinti nuosavybės teises, ieškinį galima užtikrinti areštuojant ginčijamą kilnojamąjį turtą arba žemės registro poskyryje, atsakingame už atitinkamą nekilnojamąjį turtą, padarant įrašą dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

Kai ieškinio dalykas yra piniginis reikalavimas, ieškinys gali būti užtikrinamas nekilnojamuoju turtu žemės registro poskyryje, atsakingame už atitinkamą nekilnojamąjį turtą, padarant įrašą dėl tokio turto suvaržymo (ķīlas tiesības atzīme).

Kai ieškinio dalykas yra daiktinė teisė į nekilnojamąjį turtą, ieškinys gali būti užtikrinamas žemės registro poskyryje, atsakingame už atitinkamą nekilnojamąjį turtą, padarant įrašą dėl tokio turto įkeitimo (apgrūtinājuma atzīme).

Lavai gali būti areštuojami tik bylose pagal jūrų teisę.

Laikinasis draudimas parduoti nuosavybę negalimas bylose dėl reikalavimo susigrąžinti pinigus.

Trečiosioms šalims priklausančių atlikti mokėjimų areštas, įskaitant kredito įstaigose ir kitose finansų įstaigose laikomas lėšas, negalimas bylose dėl reikalavimo skirti kompensaciją, dėl kurios sprendžia teismas.

Sprendžiant su intelektine nuosavybe susijusius ginčus, gali būti taikomos šios laikinosios apsaugos priemonės:

  • kilnojamojo turto, kuris tariamai naudojamas intelektinės nuosavybės teisės pažeidimams daryti, areštas;
  • įpareigojimas atšaukti prekes, kuriomis tariamai pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės;
  • draudimas atsakovui arba asmenims, teikiantiems paslaugas, kuriomis naudojantis siekiama pažeisti intelektinės nuosavybės teises, arba asmenims, kurie sudaro sąlygas tokiems pažeidimams atsirasti, atlikti konkrečius veiksmus.

Įrodymų užtikrinimas

Jeigu pagrįstai mano, kad vėliau negalės pateikti reikalingų įrodymų arba juos pateikti bus sunku, asmuo gali prašyti teismo užtikrinti tokius įrodymus.

Prašymus užtikrinti įrodymus galima teikti bet kurioje bylos stadijoje, net ir prieš pareiškiant ieškinį teisme.

prieš pareiškiant ieškinį įrodymus gali užtikrinti įrodymų buvimo vietos apylinkės teismas (rajona tiesa) arba miesto teismas (pilsētas tiesa). Pareiškus ieškinį, įrodymus gali užtikrinti bylą nagrinėjantis teismas.

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

2.1 Procedūra

Ieškinio užtikrinimas

Kai yra pagrindo manyti, kad teismo sprendimą, priimtą išnagrinėjus bylą, bus sunku arba neįmanoma vykdyti, teismas arba teisėjas, atsižvelgdamas į pagrįstą ieškovo prašymą, gali priimti nutartį dėl ieškinio užtikrinimo. Gali būti užtikrinamas tik turtinio pobūdžio ieškinys. Prašymas užtikrinti ieškinį gali būti nagrinėjamas bet kurioje bylos stadijoje, net ir prieš pareiškiant ieškinį teisme.

Prašyme užtikrinti ieškinį būtina nurodyti:

  • teismą, kuriam teikiamas prašymas;
  • ieškovo vardą, pavardę, asmens tapatybės numerį ir registruotą gyvenamąją vietą, o jei tokio nėra – faktinę gyvenamąją vietą; juridinio asmens atveju – pavadinimą, registracijos numerį ir registruotąją būstinę. jei ieškovas sutinka ryšius su teismu palaikyti elektroninėmis priemonėmis ir jei jis atitinka vieną iš Civilinio proceso įstatymo 56 straipsnio (23 dalyje) išvardytų asmenų ir juridinių asmenų kategorijų – jo e. pašto adresą, o jei jis jau užregistruotas ryšių su teismu internetinėje sistemoje – ir atitinkamą registracijos numerį. Be to, ieškovas gali pateikti ir kitą adresą susirašinėjimui su teismu;
  • atsakovo (ir, jei yra, trečiųjų šalių) vardą, pavardę, asmens tapatybės numerį ir registruotą gyvenamąją vietą, o jei tokio nėra – faktinę gyvenamąją vietą; juridinio asmens atveju – pavadinimą, registracijos numerį ir registruotąją būstinę. Jei žinoma, reikia nurodyti atsakovo asmens tapatybės ar registracijos numerį;
  • ieškovo atstovo vardą, pavardę, asmens tapatybės numerį ir kontaktinį adresą (jei ieškinys teikiamas per atstovą); juridinio asmens atveju – pavadinimą, registracijos numerį ir registruotąją būstinę. Jei ieškovo atstovas, kurio gyvenamoji vieta arba kontaktinis adresas yra Latvijoje, sutinka ryšius su teismu palaikyti elektroninėmis priemonėmis – jo e. pašto adresą, o jei jis jau užregistruotas ryšių su teismu internetinėje sistemoje – ir atitinkamą registracijos numerį. Jei ieškovo atstovo gyvenamoji vieta arba kontaktinis adresas yra ne Latvijoje – jo e. pašto adresą ir dalyvavimą ryšių su teismu internetinėje sistemoje. jei ieškovo atstovas yra advokatas, reikėtų nurodyti ir jo kontoros e. pašto adresą;
  • ieškinio dalyką;
  • reikalavimo sumą;
  • prašomas ieškovo reikalavimų užtikrinimo priemones;
  • aplinkybes, dėl kurių, ieškovo nuomone, toks reikalavimo užtikrinimas yra pagrįstas.

Prašymas užtikrinti ieškinį, kol tas ieškinys teisme dar nėra pareikštas, pateikiamas teismui, kuris turės nagrinėti ieškinį. Jeigu šalys susitarė perduoti ginčą arbitražo teismui, prašymas pateikiamas skolininko arba turto buvimo vietos bendrosios kompetencijos teismui.

Laikinasis draudimas parduoti nuosavybę negalimas bylose dėl reikalavimo susigrąžinti pinigus.

Trečiosioms šalims priklausančių atlikti mokėjimų areštas, įskaitant kredito įstaigose ir kitose finansų įstaigose laikomas lėšas, negalimas bylose dėl reikalavimo skirti kompensaciją, dėl kurios sprendžia teismas.

Nagrinėdamas vienos iš šalių prašymą, teismas gali pritaikyti kitokias nei prašoma priemones ieškiniui užtikrinti.

Būsimas ieškovas gali prašyti užtikrinti ieškinį prieš jį pareikšdamas teisme ir netgi iki reikalavimas tampa vykdytinas, jeigu skolininkas, vengdamas vykdyti savo pareigas, paslepia arba perleidžia savo turtą, išvyksta iš savo gyvenamosios vietos neinformavęs kreditoriaus arba atlieka kitus veiksmus, kurie rodo, kad skolininkas veikia nesąžiningai. Būsimas ieškovas, prieš pateikdamas prašymą dėl ieškinio, kuris bus pareikštas teisme, užtikrinimo, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius jo teises ir būtinybę užtikrinti ieškinį.

Nutartį dėl prašymo užtikrinti ieškinį teismas arba teisėjas priima ne vėliau kaip kitą dieną po jo gavimo, iš anksto apie tai neinformuodamas atsakovo arba kitų suinteresuotųjų šalių. Priimdamas nutartį, teismas arba teisėjas nagrinėja prima facie formalius teisinius pagrindus. Patenkindamas prašymą užtikrinti ieškinį, teismas arba teisėjas gali reikalauti, kad ieškovas, įmokėdamas konkrečią pinigų sumą į antstolio depozitinę sąskaitą, užtikrintų nuostolių, kuriuos atsakovas gali patirti dėl ieškinio užtikrinimo priemonės taikymo, atlyginimą.

Priėmęs nutartį dėl pareikšto arba būsimo ieškinio užtikrinimo, teismas išduoda vykdomąjį raštą (izpildu raksts), kuris turi būti perduodamas prisiekusiajam antstoliui (zvērināts tiesu izpildītājs) vykdyti.

Ieškinio užtikrinimas galioja iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas arba byla nutraukiama, teismas laikinąsias apsaugos priemones panaikina priimdamas nutartį. Ieškinio užtikrinimas galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas arba byla nutraukiama, teismas ieškinio užtikrinimo priemonę panaikina priimdamas nutartį.

Kai nutartis dėl ieškinio užtikrinimo priimama prieš ieškinį pareiškiant teisme ir ieškinys per teismo nustatytą terminą nepareiškiamas, teisėjas, gavęs būsimo ieškovo arba atsakovo prašymą, gali nuspręsti panaikinti ieškinio užtikrinimo priemonę.

Laikinosios apsaugos priemonės

Jeigu yra pagrindo manyti, kad intelektinės nuosavybės savininko teisės pažeidžiamos arba gali būti pažeistos, teismas, remdamasis motyvuotu ieškovo prašymu, gali priimti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtina nurodyti pageidaujamas laikinąsias apsaugos priemones (Civilinio proceso kodekso 25010 straipsnis).

Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones galima teikti bet kurioje bylos stadijoje, net ir prieš pareiškiant ieškinį teisme.

Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas arba teisėjas išnagrinėja per 10 dienų nuo prašymo gavimo arba nuo bylos nagrinėjimo pradžios dienos, jeigu prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikiamas kartu su ieškiniu.

Kai delsimas gali sukelti neatitaisomą žalą intelektinės nuosavybės teisių savininkui, teismas arba teisėjas nutartį dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi priimti ne vėliau kaip kitą dieną po prašymo gavimo ir apie tai iš anksto neinformuoja atsakovo ir kitų suinteresuotųjų šalių. Kai nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių priimama nedalyvaujant atsakovui arba bet kuriai kitai suinteresuotajai šaliai, jie apie nutartį informuojami ne vėliau kaip iki nutarties vykdymo pradžios.

Patenkindamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių prieš pareiškiant ieškinį, teismas arba teisėjas gali pareikalauti, kad ieškovas, įmokėdamas konkrečią pinigų sumą į antstolio depozitinę sąskaitą arba pateikdamas lygiavertę garantiją, užtikrintų nuostolių, kuriuos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali patirti atsakovas arba paslaugų teikėjai, atlyginimą.

Ieškovo prašymu teismas gali pakeisti anksčiau pradėtas taikyti laikinąsias apsaugos priemones kitomis priemonėmis.

Laikinąsias apsaugos priemones gali panaikinti tas pats teismas suinteresuotosios šalies prašymu.

Atmesdamas ieškinį, teismas savo sprendimu panaikina laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas arba byla nutraukiama, teismas laikinąsias apsaugos priemones panaikina priimdamas nutartį. Laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kai nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių priimama prieš ieškinį pareiškiant teisme ir ieškinys per teismo nustatytą terminą nepareiškiamas, teisėjas, gavęs būsimo ieškovo, kitos suinteresuotosios šalies arba atsakovo prašymą, gali nuspręsti panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

Jeigu prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikiamas kartu su ieškiniu, nutartis, kuria patvirtinamos laikinosios apsaugos priemonės, turi būti įvykdyta per 30 dienų nuo jos priėmimo. Padavus atskirąjį skundą (blakus sūdzība) dėl nutarties, jos vykdymas nėra stabdomas.

Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priimta remiantis tuo, kad delsimas gali sukelti neatitaisomą žalą intelektinės nuosavybės teisės savininkui, turi būti vykdoma ieškovui į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėjus teismo arba teisėjo konkrečiai nustatytą pinigų sumą arba pateikus lygiavertę garantiją. Vykdomasis dokumentas išduodamas sumokėjus teismo konkrečiai nustatytą pinigų sumą arba gavus lygiavertę garantiją.

Nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės – kilnojamojo turto, kuriuo tariamai pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, arešto – taikymo turi būti vykdoma pagal Civilinio proceso kodekse nustatytas išieškojimo nukreipimo į kilnojamąjį turtą procedūras.

Nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės – draudimo atlikti konkrečius veiksmus arba įpareigojimo atšaukti prekes, dėl kurių tariamai pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, – taikymo turi vykdyti antstolis ir apie teismo nutartį registruotu laišku (kurio gavimas patvirtinamas parašu) bus informuojamas atsakovas arba bet kuri kita suinteresuotoji šalis.

Jeigu laikinoji apsaugos priemonė panaikinama, nutartį dėl panaikinimo vykdo antstolis, kuris vykdė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Jeigu laikinoji apsaugos priemonė panaikinama, nutartį dėl panaikinimo vykdo antstolis, kuris vykdė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Civilinio proceso kodekso 305 skyriuje taip pat nustatytos laikinosios apsaugos nuo smurto priemonės.

Laikinosios apsaugos nuo smurto priemonės gali būti taikomos: nagrinėjant ieškinius dėl santuokos nutraukimo arba pripažinimo negaliojančia; ieškinius dėl asmens sužalojimo; ieškinius dėl išlaikymo išieškojimo; ieškinius dėl bendro būsto padalijimo arba naudojimosi bendru būstu tvarkos nustatymo, jeigu šalys gyvena tame pačiame būste; bylas dėl globos ir matymosi su vaiku teisių.

Prašymą dėl laikinųjų apsaugos nuo smurto priemonių gali pateikti: sutuoktiniai arba išsituokę sutuoktiniai; asmenys, kuriuos sieja tėvo (motinos) ir vaiko santykiai; asmenys, kuriuos sieja arba siejo globos santykiai arba kokie nors kiti priežiūros globos įstaigoje santykiai; asmenys, kuriuos sieja giminystės arba artumo ryšiai; asmenys, kurie gyvena ar gyveno tame pačiame būste; bendrą vaiką turintys arba jo besilaukiantys asmenys, nepaisant to, ar jie yra susituokę ir ar gyvena kartu, arba asmenys, kuriuos sieja arba siejo glaudūs asmeniniai arba intymūs santykiai.

Siekiant užtikrinti laikiną apsaugą nuo smurto, vienu metu galima taikyti keletą apsaugos priemonių.

Jeigu asmuo nukentėjo nuo bet kokių fizinių, seksualinių, psichologinių ar ekonominių smurtinių veiksmų tarp buvusių arba neišsituokusių sutuoktinių arba kitokiais ryšiais tarpusavyje susijusių asmenų, nepaisant to, ar smurtaujanti šalis gyvena ar gyveno tame pačiame būste su auka, teismas arba teisėjas, remdamasis pagrįstu asmens prašymu arba per policiją pateiktu pranešimu, gali taikyti laikinąsias apsaugos nuo smurto priemones.

Panašias priemones galima taikyti ir tais atvejais, kai asmuo kenčia nuo pernelyg didelės kontrolės, t. y. veiksmo ar veiksmų visumos, įskaitant priekabiavimą, seksualinę prievartą, grasinimus, pažeminimą, bauginimą ar kitus įžeidžiančius veiksmus, kuriais siekiama pakenkti aukai, ją nubausti ar pažeminti.

Prašymą dėl laikinųjų apsaugos nuo smurto priemonių galima teikti bet kurioje bylos stadijoje, net ir prieš pareiškiant ieškinį teisme.

Įrodymų užtikrinimas

Jeigu pagrįstai mano, kad vėliau negalės pateikti reikalingų įrodymų arba juos pateikti bus sunku, asmuo gali prašyti teismo užtikrinti tokius įrodymus. Prašymus užtikrinti įrodymus galima teikti bet kurioje bylos stadijoje, net ir prieš pareiškiant ieškinį teisme.

Prašymas užtikrinti įrodymus nagrinėjamas teismo posėdyje, į kurį kviečiamas pareiškėjas ir suinteresuotosios šalys. Tačiau teismas prašymą gali nagrinėti net ir neatvykus kuriam nors iš nurodytų asmenų.

Kai prašymas užtikrinti įrodymus pateikiamas prieš pareiškiant ieškinį, teismas arba teisėjas nutartį dėl prašymo priima per 10 dienų nuo jo gavimo.

Įrodymus užtikrinti nekviečiant būsimų suinteresuotųjų šalių į teismo posėdį galima tik skubiais atvejais, įskaitant faktinius arba tikėtinus intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus arba atvejus, kai negalima nustatyti suinteresuotųjų šalių.

Kai nutartis dėl įrodymų užtikrinimo priimama nedalyvaujant atsakovui arba bet kuriai kitai suinteresuotajai šaliai, jie apie nutartį informuojami ne vėliau kaip iki nutarties vykdymo pradžios.

Teisėjas, patenkindamas prašymą užtikrinti įrodymus prieš pareiškiant ieškinį teisme, nustato ne ilgesnį nei 30 dienų terminą, per kurį ieškinys turi būti pareikštas teisme.

Patenkindamas prašymą užtikrinti įrodymus prieš pareiškiant ieškinį, teisėjas gali pareikalauti, kad ieškovas, įmokėdamas konkrečią pinigų sumą į antstolio depozitinę sąskaitą arba pateikdamas lygiavertę garantiją, užtikrintų nuostolių, kuriuos dėl įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo gali patirti atsakovas, atlyginimą.

Teismo posėdžio protokolas ir visi dokumentai, surinkti atliekant įrodymų užtikrinimo veiksmus, bus saugomi tol, kol jų paprašys pagrindinį ieškinį nagrinėjantis teismas.

Jeigu bylą nagrinėjantis teismas negali gauti kitame mieste arba apylinkėje esančių įrodymų, teismas arba teisėjas kreipiasi į atitinkamą teismą ir prašo, kad jis prašančiojo teismo vardu imtųsi konkrečių procesinių veiksmų.

2.2 Pagrindinės sąlygos

Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių galima priimti tik jeigu galima pagrįstai manyti, kad bus sunku arba neįmanoma priverstinai vykdyti teismo sprendimą dėl turtinio ginčo, arba jeigu pažeidžiamos arba gali būti pažeistos intelektinės nuosavybės savininko teisės, arba jeigu gali būti sunku arba neįmanoma pateikti reikalingus įrodymus.

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

Prašyme dėl intelektinės nuosavybės laikinosios apsaugos būtina nurodyti pageidaujamas laikinąsias apsaugos priemones.

Gali būti taikomos šios laikinosios apsaugos priemonės:

  • kilnojamojo turto, kuris tariamai naudojamas intelektinės nuosavybės teisės pažeidimams daryti, areštas;
  • įpareigojimas atšaukti prekes, kuriomis tariamai pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės;
  • draudimas atsakovui arba asmenims, teikiantiems paslaugas, kuriomis naudojantis siekiama pažeisti intelektinės nuosavybės teises, arba asmenims, kurie sudaro sąlygas tokiems pažeidimams atsirasti, atlikti konkrečius veiksmus.

Prašyme užtikrinti ieškinį būtina nurodyti priemonę, kuria siekiama užtikrinti ieškinį.

Gali būti taikomos šios ieškinio užtikrinimo priemonės:

  • atsakovui priklausančio kilnojamojo turto arba grynųjų pinigų areštas;
  • įrašas atitinkamame kilnojamojo turto registre arba bet kuriame kitame viešame registre dėl draudimo perleisti nuosavybę (aizlieguma atzīme);
  • įrašas dėl ieškinio užtikrinimo žemės arba laivų registre;
  • laivo areštas atsižvelgiant į ieškinį, susijusį su jūrų teise;
  • draudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus;
  • trečiosioms šalims priklausančių atlikti mokėjimų areštas, įskaitant kredito įstaigose ir kitose finansų įstaigose laikomas lėšas;
  • vykdymo veiksmų atidėjimas (įskaitant draudimą antstoliams atiduoti pinigus arba turtą teismo sprendime nurodytam kreditoriui ar skolininkui arba turto pardavimo sustabdymą).

Prašyme suteikti laikiną apsaugą nuo smurto būtina nurodyti pageidaujamą priemonę.

Toliau nurodytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos siekiant išvengti smurto:

  • atsakovas gali būti įpareigojamas išsikraustyti iš būsto, kuriame nuolat gyvena ieškovas, be to, jam gali būti uždrausta grįžti į šį būstą arba jame pasilikti;
  • atsakovui gali būti uždrausta prisiartinti tam tikru atstumu prie būsto, kuriame ieškovas nuolat gyvena;
  • atsakovui gali būti uždrausta lankytis tam tikrose vietose;
  • atsakovui gali būti uždrausta susitikti su ieškovu ir fiziškai arba per nedidelį atstumą su juo matytis;
  • atsakovui gali būti uždrausta bet kokiomis priemonėmis ar būdais palaikyti ryšį su atsakovu;
  • atsakovui gali būti uždrausta, tarpininkaujant kitiems asmenims, susitikti arba užmegzti ryšį su ieškovu;
  • atsakovui gali būti uždrausta naudotis ieškovo asmens duomenimis;
  • teismas arba teisėjas gali nustatyti kitus draudimus ir pareigas atsakovui, kad užtikrintų laikiną ieškovo apsaugą nuo smurto.

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

Kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, įskaitant laivus, grynuosius pinigus ir lėšas kredito įstaigose ir kitose finansų įstaigose.

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

Areštuojamas skolininko kilnojamasis turtas aprašomas, plombuojamas (nurodant areštą atlikusį asmenį ir arešto pobūdį) ir perduodamas saugoti. Turto plombuoti nereikia, jeigu tai gali padaryti žalos turtui arba iš esmės sumažinti jo vertę.

Antstolis areštuotą turtą perduoda saugoti fiziniam asmeniui, kuris parašu patvirtina tokio turto gavimą. Skolininkas arba jo šeimos nariai vis tiek gali naudotis turtu, jeigu, atsižvelgiant į jo savybes, naudojant tokį turtą jis nesunaikinamas arba jo vertė iš esmės nesumažėja.

Patenkindamas prašymą užtikrinti ieškinį prieš jį pareiškiant teisme, teismas arba teisėjas gali reikalauti, kad būsimas ieškovas, įmokėdamas konkrečią pinigų sumą į antstolio depozitinę sąskaitą, užtikrintų nuostolių, kuriuos atsakovas gali patirti dėl ieškinio užtikrinimo priemonės taikymo, atlyginimą. Kredito įstaigose arba kitose institucijose turimos skolininko sąskaitos ar vertybiniai popieriai gali būti areštuojami tik remiantis teismo išduotu vykdomuoju dokumentu, antstolio įsakymu arba prokuroro nutarimu.

Įrašas nekilnojamojo turto registre, kuriame nurodoma, kad piniginis reikalavimas turi būti išieškomas arba kad ieškinys užtikrinamas, užkerta kelią bet kokiai teisių registracijai savininko iniciatyva.

Patenkindamas prašymą užtikrinti įrodymus prieš pareiškiant ieškinį teisme, teisėjas gali reikalauti, kad būsimas ieškovas, įmokėdamas konkrečią pinigų sumą į antstolio depozitinę sąskaitą arba pateikdamas lygiavertę garantiją, užtikrintų nuostolių, kuriuos atsakovas gali patirti dėl įrodymų užtikrinimo priemonės taikymo, atlyginimą.

Naudodamiesi laikinosiomis apsaugos priemonėmis autoriai gali prašyti, kad teismas apsaugotų jų civilinius reikalavimus neturtinėse bylose, o tai padeda mažinti tikėtinų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų skaičių ir autoriaus patirtų nuostolių dydį. Taikant tokias priemones galima užkirsti kelią intelektinės nuosavybės teisių pažeidimams ir atkurti pažeistus autoriaus teisėtus interesus bei teises.

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

Ieškinio užtikrinimo priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo arba bylos nutraukimo dienos, arba iki to laiko, kai teisėjas panaikina ieškinio užtikrinimo priemonę arba anksčiau pradėtą taikyti ieškinio užtikrinimo priemonę pakeičia nauja.

Laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Laikinąsias apsaugos priemones gali panaikinti tas pats teismas suinteresuotosios šalies prašymu. Atmesdamas ieškinį, teismas savo sprendimu panaikina laikinąsias apsaugos priemones. Kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas arba byla nutraukiama, teismas laikinąsias apsaugos priemones panaikina priimdamas nutartį. Laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kai nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių priimama prieš pareiškiant ieškinį teisme, tačiau ieškinys per teismo nustatytą terminą nepareiškiamas, teisėjas, gavęs būsimo ieškovo, kitos suinteresuotosios šalies arba atsakovo prašymą, gali nuspręsti panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

Kai nutartis dėl įrodymų užtikrinimo priemonės taikymo priimama prieš ieškinį pareiškiant teisme ir ieškinys per teismo nustatytą terminą nepareiškiamas, teisėjas, gavęs prašymą iš būsimo ieškovo arba atsakovo, gali nuspręsti panaikinti įrodymų užtikrinimo priemonę.

Laikinosios apsaugos priemonės nuo smurto galioja iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tam tikrais atvejais teismas savo sprendime gali aiškiai nurodyti, kad laikinoji apsauga nuo smurto galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau nei vienus metus nuo minėtos dienos. Jeigu laikinosios apsaugos priemonės nuo smurto taikomos atsakovui, kuris kartu su ieškovu nuolat gyveno tame pačiame būste, pvz., jeigu atsakovas buvo įpareigotas išsikraustyti iš būsto, kuriame nuolat gyvena ieškovas, ir jam uždrausta grįžti į šį būstą arba jame pasilikti, arba jeigu atsakovui uždrausta prisiartinti tam tikru atstumu prie būsto, kuriame ieškovas nuolat gyvena, teismas gali aiškiai nurodyti, kad laikinosios apsaugos nuo smurto priemonės galioja ne ilgiau nei 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priemonės, kuriomis užtikrinama laikina apsauga nuo smurto, galioja iki teisėjo nutarties panaikinti priemonę arba anksčiau pradėtą taikyti laikinąją apsaugos priemonę pakeisti nauja įsiteisėjimo dienos.

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

Ieškinio užtikrinimas

Remdamasis pagrįstu šalies prašymu, priemonę nustatęs teismas arba teismas, kuris turi nagrinėti bylą iš esmės, gali panaikinti ieškinio užtikrinimo priemonę.

Atskirąjį skundą (blakus sūdzība) dėl teismo nutarties anksčiau pradėtą taikyti ieškinio užtikrinimo priemonę pakeisti kita priemone, atmesti prašymą dėl ieškinio užtikrinimo arba prašymą dėl ieškinio užtikrinimo priemonės panaikinimo galima paduoti per 10 dienų.

Jeigu prašymas užtikrinti ieškinį patenkinamas, ieškovas gali pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties dalies, kurioje reikalaujama, kad ieškovas pateiktų užstatą, kuriuo būtų užtikrinamas bet kokių nuostolių, galinčių atsirasti dėl ieškovo ieškinio užtikrinimo priemonės taikymo, atlyginimas.

Jeigu nutartis dėl ieškinio užtikrinimo priimama nedalyvaujant suinteresuotajai šaliai, dešimties dienų terminas atskirajam skundui paduoti pradedamas skaičiuoti nuo nutarties įteikimo šaliai dienos.

Laikinosios apsaugos priemonės

Laikinąsias apsaugos priemones gali panaikinti tas pats teismas suinteresuotosios šalies prašymu.

Atskiruoju skundu galima apskųsti nutartį dėl ieškovo prašymo anksčiau pradėtą taikyti laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita priemone, nutartį, kuria atmetamas prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, arba nutartį, kuria atmetamas prašymas panaikinti laikinąją apsaugos priemonę.

Jeigu nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės priimama nedalyvaujant suinteresuotajai šaliai, dešimties dienų terminas atskirajam skundui paduoti pradedamas skaičiuoti nuo nutarties įteikimo dienos.

Įrodymų užtikrinimas

Nutarties, kuria patenkinamas prašymas užtikrinti įrodymus, negalima ginčyti. Tačiau atsakovas gali siekti prisiteisti nuostolius, patirtus dėl įrodymo užtikrinimo priemonės taikymo, jeigu:

  • įrodymai užtikrinami prieš pareiškiant ieškinį ir ieškovas per teismo nustatytą terminą ieškinio nepareiškia;
  • atsakovui pareikštas ieškinys atmetamas;
  • ieškinys paliekamas nenagrinėtas;
  • byla nutraukiama, nes ieškinį pareiškęs asmuo neturėjo teisės jį pareikšti arba ieškovas atsiėmė ieškinį.

Atskirąjį skundą galima paduoti dėl teisėjo nutarties atmesti prašymą užtikrinti įrodymus arba dėl nutarties, kuri buvo priimta neiškvietus būsimų šalių. Jeigu nutartis dėl įrodymų užtikrinimo priimama nedalyvaujant suinteresuotajai šaliai, dešimties dienų terminas atskirajam skundui paduoti pradedamas skaičiuoti nuo nutarties įteikimo arba išsiuntimo dienos.

Laikinosios apsaugos nuo smurto priemonės

Remdamasis pagrįstu šalies prašymu, laikinąją apsaugos nuo smurto priemonę kita priemone gali pakeisti pradinę priemonę nustatęs teismas arba teismas, kuris turi nagrinėti bylą iš esmės.

Remdamasis pagrįstu šalies prašymu, laikinąją apsaugos nuo smurto priemonę panaikinti gali pradinę priemonę nustatęs teismas arba teismas, kuris turi nagrinėti bylą iš esmės.

Atskirąjį skundą dėl nutarties anksčiau nustatytą laikinąją apsaugos nuo smurto priemonę pakeisti kita priemone, nutarties, kuria atmetamas prašymas taikyti laikinąją apsaugos nuo smurto priemonę, arba nutarties, kuria atmetamas prašymas panaikinti laikinąją apsaugos nuo smurto priemonę, galima paduoti per 10 dienų. Jeigu nutartis priimama nedalyvaujant suinteresuotajai šaliai, dešimties dienų terminas atskirajam skundui paduoti pradedamas skaičiuoti nuo nutarties įteikimo dienos.

Paskutinis naujinimas: 30/03/2023

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Turto apsaugos priemonės teikiant reikalavimus ES šalyse - Lietuva

 

1 Kokių rūšių priemonių esama?

Civilinio proceso kodekso 145 straipsnis laikinųjų apsaugos priemonių rūšis. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti:

  1. atsakovo nekilnojamojo daikto areštas;
  2. įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo;
  3. kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas;
  4. atsakovui priklausančio daikto sulaikymas;
  5. atsakovo turto administratoriaus paskyrimas;
  6. draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų;
  7. draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles;
  8. išimtiniais atvejais draudimas atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir (arba) draudimas išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo;
  9. turto realizavimo sustabdymas, kai pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo;
  10. išieškojimo vykdymo procese sustabdymas;
  11. laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas;
  12. įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti;
  13. kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje.

2.1 Procedūra

Prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas, o Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasKomercinio arbitražo įstatyme numatytais atvejais – Vilniaus apygardos teismas. Kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą. Teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.

Dalyvaujantys byloje asmenys prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turi teisę paduoti spręsti apeliacinės instancijos ir kasaciniam teismui, kai šių teismų žinioje yra byla dėl ginčo esmės.

Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti pusės už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones žyminio mokesčio dydžio užstatą, t.y. 100 litų. Prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis, mokamas 1000 litų užstatas. Motyvuotu ir įrodymais pagrįstu pareiškėjo prašymu dėl sunkios jo turtinės padėties teismas nutartimi užstato dydį gali sumažinti. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 14 dienų. Jeigu ieškinys turi būti reiškiamas užsienio teismui ar arbitražui, terminas negali būti ilgesnis kaip 30 dienų. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Kai ieškinys nepareiškiamas dėl suinteresuoto asmens kaltės, užstatas negrąžinamas.

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti paduodamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles turi nagrinėti patį ieškinį. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su užsienio teisme arba užsienio ar nacionaliniame arbitraže nagrinėtina byla, taikymo paduodamas Vilniaus apygardos teismui.

Teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Apie gautą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus.

Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Be to, atsakovas gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai.

2.2 Pagrindinės sąlygos

(žr. 2.)

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nekilnojamajam turtui, kilnojamiems daiktams, piniginėms lėšoms, turtinėms teisėms.

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

Laikinosios apsaugos priemonės, tai priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Tais atvejais, kai yra laikinai apribojamos nuosavybės teisės į daiktą, priklausantį bendrosios nuosavybės teise, gali būti areštuota tik asmeniui, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, priklausanti turto dalis. Kai turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, laikinai, kol bus nustatyta šio asmens turto dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuotas visas turtas.

Areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje.

Tais atvejais, kai areštuotos apyvartoje esančios prekės, žaliavos, pusgaminiai, pagaminta produkcija, turto valdytojas turi teisę keisti šio turto sudėtį ir formą tik tuo atveju, jei nemažės jų bendra vertė ir jei teismo nutartyje nėra nustatyta kitaip.

Asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybės paskelbti, taip pat tais atvejais, kai nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės priimama šiam asmeniui nedalyvaujant, – nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento.

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą.

Jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos. Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.

Teismas savo iniciatyva panaikina laikinąsias apsaugos priemones, kai asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Teismo iniciatyva laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos ir tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nepanaikinus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

Visas nustatyta tvarka priimtas pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujantys byloje asmenys atskiruoju skundu gali skųsti aukštesnės instancijos teismui, išskyrus kai kuriuos Civilinio proceso kodekso numatytus atvejus. Byloje nedalyvaujantys asmenys gali duoti atskirąjį skundą tik dėl tų pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta tenkinti jų prašymus panaikinti jiems taikomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirojo skundo padavimas nesustabdo bylos nagrinėjimo.

Teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundžiamos kasacine tvarka.

Paskutinis naujinimas: 21/10/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Turto apsaugos priemonės teikiant reikalavimus ES šalyse - Liuksemburgas

1 Kokių rūšių priemonių esama?

Liuksemburgo teisėje numatytos įvairios priemonės, skirtos šalių teisėms išsaugoti, kol ieškinys bus baigtas nagrinėti teisme ir jų reikalavimai bus visiškai išspręsti.

Jas galima suskirstyti į dvi kategorijas:

  • priemones, kurias teismas nurodo taikyti, nerengdamas rungimosi principu grindžiamo posėdžio: tokiais atvejais teismas gauna vienos iš šalių ex parte prašymą taikyti laikinąją arba apsaugos priemonę ir priima sprendimą remdamasis šios šalies pateikta informacija, ir
  • priemones, kurias teismas nurodo taikyti po rungimosi principu grindžiamo teismo posėdžio: tokiais atvejais teismas priima sprendimą tik po viešo teismo posėdžio (arba kartais bylą išnagrinėjus teisėjų kolegijai (pranc. en chambre du conseil)), kuriame šalys gali pareikšti savo nuomonę; teismo posėdis rengiamas įteikiant šaukimą (pranc. assignation, kurį įteikia antstolis) arba jį rengia kancleris, atsižvelgiant į tai, kokios procedūros reikalaujama pagal teisės aktus.

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

Visais skubiais atvejais teisėjas, nagrinėjantis bylą supaprastinto proceso tvarka (pranc. juge des référés), gali nurodyti taikyti laikinąsias priemones, dėl kurių nėra pateikiamas įtikinamas prieštaravimas ar kurios yra pateisinamos atsižvelgiant į kilusį ginčą.

Teisėjas taip pat gali priimti sprendimą dėl visų sunkumų, susijusių su jo paties nutarčių vykdymu.

Pirmininkaujantis teisėjas arba jį pakeičiantis teisėjas visada gali nurodyti taikyti apsaugos arba taisomąsias priemones, kurios yra būtinos siekiant užkirsti kelią gresiančiai žalai arba nutraukti akivaizdžiai neteisėtą pažeidimą.

2.1 Procedūra

Prašymas pateikiamas įteikiant šaukimą (pranc. assignation) atvykti į teismo posėdį, šiuo tikslu rengiamą tokiems teismo posėdžiams įprastą dieną ir valandą.

Vis dėlto, jei atvejis skubus, pirmininkaujantis teisėjas ar jį pakeičiantis teisėjas gali leisti iškviesti šalį dalyvauti posėdyje nurodytu laiku net ir savaitgalį, per valstybines šventes ar dieną, kuri paprastai nėra darbo diena, teisme arba paties teisėjo namuose, kurie tokiais atvejais yra atviri visuomenei.

Visais skubiais atvejais teisėjas, nagrinėdamas bylą supaprastinto proceso tvarka, gali nurodyti taikyti laikinąsias priemones, dėl kurių nėra pateikiamas įtikinamas prieštaravimas ar kurios yra pateisinamos atsižvelgiant į kilusį ginčą. Teisėjas taip pat gali priimti sprendimą dėl sunkumų, susijusių su teismo sprendimo ar kito vykdytino dokumento vykdymu. Jeigu supaprastinto proceso tvarka nagrinėjama byla susijusi su sunkumais dėl nutarties ar teismo sprendimo vykdymo, jurisdikciją turi priemonės vykdymo vietos teismas.

Pirmininkaujantis teisėjas arba jį pakeičiantis teisėjas visada gali nurodyti taikyti laikinąsias arba taisomąsias priemones, kurios yra būtinos siekiant užkirsti kelią gresiančiai žalai arba nutraukti akivaizdžiai neteisėtą pažeidimą. Siekdamas neleisti, kad įrodymai būtų prarasti, teismas gali nurodyti taikyti bet kokią tyrimo priemonę, kuri gali būti būtina, įskaitant liudytojų išklausymą.

Yra daug specialiųjų teisės aktų nuostatų, kuriose konkrečiais atvejais (pavyzdžiui, turto nuoma, jungtinė nuosavybė, bendra nuosavybė, paveldėjimas, sutuoktinių turto teisinis režimas ir kt.) numatytos laikinosios arba apsaugos priemonės. Specialiosios jurisdikcijos taisyklės paprastai nustatomos įstatymo, kuriuo teismas įgaliojamas taikyti tokią priemonę, tekste. Bendros taisyklės dėl jurisdikcijos nėra, išskyrus tai, kad jurisdikcija taikyti laikinąsias priemones paprastai priklauso teismo pirmininkui, kuris ginčą nagrinėja iš esmės.

Jeigu nėra numatyta speciali procedūra, šalis, norinti, kad priemonė būtų taikoma, turi kreiptis į teismą, turintį jurisdikciją nagrinėti skubius prašymus. Atsižvelgiant į nagrinėjamą sumą, bylą nagrinės taikos teisėjas (pranc. juge de paix – iki 15 000 EUR) arba supaprastinta tvarka nagrinėjamų bylų teisėjas (pranc. juge des référés) apylinkės teisme (tribunal d’arrondissement). Jie turi bendrą jurisdikciją nurodyti taikyti apsaugos arba taisomąsias priemones siekiant užkirsti kelią gresiančiai žalai arba nutraukti akivaizdžiai neteisėtą pažeidimą.

Apskritai būti atstovaujamam advokato nėra privaloma.

2.2 Pagrindinės sąlygos

Paprastai teismas gali taikyti laikinąsias priemones tik tais atvejais, jeigu, teismo nuomone, jų tikrai reikia arba klausimas yra skubus.

Jeigu kreditorius prašo leidimo areštuoti turtą, teismas privalo patikrinti, ar, remiantis jo gautais dokumentais ir paaiškinimais, reikalavimas bent iš esmės yra pagrįstas.

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

Laikinosios priemonės gali būti susijusios su visu asmens kilnojamuoju turtu. Areštas negali būti taikomas tik tam tikriems daiktams, kurie laikomi būtinais kasdieniam pragyvenimui. Taip pat žr. informacijos suvestinę „Kaip užtikrinti teismo sprendimo vykdymą – Liuksemburgas“.

Pagal Liuksemburgo teisę leidžiama areštuoti darbo užmokestį ir alternatyvias pajamas (pensijas, pajamas iš savarankiškos veiklos ir kt.). Areštas niekada netaikomas tai pajamų daliai, kuri laikoma būtina pragyvenimui.

Kreditorius negali areštuoti nekilnojamojo turto. Tokiam areštui reikalingas galutinis teismo sprendimas.

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

Daugeliu atvejų teismas, kuris nurodo taikyti priemonę, nurodo jos sukeliamas pasekmes. Jis gali nustatyti savo nutarties terminą arba apriboti ją konkrečiu turtu ar veiksmais.

Jeigu teismas leidžia taikyti areštą pagal vienos iš šalių pateiktą ex parte prašymą, teisės aktuose nustatyti terminai, per kuriuos teismui turi būti pateikiamas prašymas dėl patvirtinimo (pranc. demande de validation). Jeigu per tą laiką dėl patvirtinimo nesikreipiama, areštas automatiškai netenka galios.

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

Pagal teisės aktus teismai įgaliojami taikyti laikinąsias priemones, kad laikinai sureguliuotų tarp šalių kilusį ginčą, kol teismo proceso pabaigoje bus priimtas galutinis sprendimas dėl bylos esmės.

Kaip yra nurodęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, tokiomis priemonėmis „siekiama išlaikyti faktinę arba teisinę padėtį siekiant apsaugoti teises, kurias prašoma pripažinti teismo, turinčio jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės“.

Laikinosios priemonės taip pat gali būti taikomos siekiant neleisti, kad situacija pablogėtų.

Praktiškai tokios priemonės leidžia kreditoriams apsisaugoti nuo nesumokėjimo rizikos naudojant vieną iš dviejų būdų: skolininkams neleidžiama disponuoti savo turtu arba turtas suvaržomas, taigi jei jis pereina kitam asmeniui, skolą galima išieškoti iš kitų šio turto įgijėjų.

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

Jeigu laikinąją priemonę nurodo taikyti teismas po rungimosi principu grindžiamo teismo posėdžio, ją galima skųsti. Tačiau jai apskųsti numatytas tik 15 dienų terminas nuo sprendimo įteikimo dienos.

Sprendimai, priimti atsižvelgiant į ex parte prašymą, neskundžiami. Šalis, mananti, kad priemonė buvo pritaikyta klaidingai, gali prašyti teismo taikyti naują apsaugos priemonę, kuri sustabdo priemonės, kurią buvo nurodyta taikyti pagal ankstesnį ex parte prašymą, veikimą.

Susijusios nuorodos

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.legilux.lu/

Paskutinis naujinimas: 11/01/2024

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Turto apsaugos priemonės teikiant reikalavimus ES šalyse - Vengrija

1 Kokių rūšių priemonių esama?

2016 m. įstatyme Nr. CXXX dėl Civilinio proceso kodekso nustatytos dvi pagrindinės teisinių priemonių rūšys, kuriomis siekiama užtikrinti ginčijamo reikalavimo įvykdymą, t. y. laikinasis draudimas ir laikinasis vykdymas, ir kuriomis suteikiama apsauga, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Galima pasinaudoti ne tik šiomis, bet ir 1994 m. įstatyme Nr. LIII dėl vykdymo numatytomis apsaugos priemonėmis.

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

2.1 Procedūra

Laikinojo draudimo gali būti prašoma proceso metu ir prieš teikiant pareiškimą, kuriuo iškeliama byla. Jeigu, remiantis pareiškimu, kuriuo iškeliama byla, galima atlikti parengiamąjį proceso etapą, teismas įvertins prašymą nustatyti laikinąjį draudimą. Dėl prašymo nustatyti laikinąjį draudimą teismas turi nuspręsti skubos tvarka, ne ilgiau kaip per aštuonias dienas, ir turi nedelsdamas imtis priemonių. Priimdamas nutartį, teismas turi apsvarstyti, ar atitinkamomis priemonėmis priešingai šaliai būtų sukeltas didesnis nepatogumas negu tas, kurį priešingu atveju patirtų laikinojo draudimo prašanti šalis, ir turi atsižvelgti į galimybę pareikalauti užstato. Teismas leidžia priešingai šaliai atsakyti į prašymą nustatyti laikinąjį draudimą. Teismas paragina šalis išreikšti savo pozicijas dėl prašymo tokiu būdu, kurį teismas laiko tinkamiausiu. Teismas gali nurodyti apklausti šalis, jeigu jis mano, jog tai reikalinga prašymui įvertinti, ypač tada, kai jis turi nuspręsti dėl užstato pateikimo. Šalys, praleidusios apklausos terminą, negali teikti prašymo jį pratęsti. Sprendžiant dėl laikinojo draudimo, įrodymus galima rinkti tik tuo atveju, jei be tokių įrodymų neįmanoma įvertinti prašymo esmės. Teismas taip pat gali surinkti reikiamus įrodymus parengiamuoju proceso etapu. Teismas dėl prašymo nustatyti laikinąjį draudimą nusprendžia priimdamas nutartį, kurią galima apskųsti atskiruoju skundu. Gavęs prašymą, teismas gali pats tą nutartį pakeisti. Nutartis dėl laikinojo draudimo yra laikinai vykdytina. Jeigu teismas nenurodė kitaip, nutarties vykdymo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną nuo nutarties paskelbimo raštu. Nutartis lieka galioti, kol teismas ją panaikina bet kurios iš šalių prašymu priimta nutartimi, išklausęs kitą šalį, arba savo sprendimu ar kita nutartimi, kuria baigiamas procesas. Jeigu teismas savo sprendime arba kitoje nutartyje, kuria baigiamas procesas, nepanaikina laikinojo draudimo, jis netenka galios, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas tampa galutinis. Laikinasis draudimas baigia galioti, jeigu procesas nutraukiamas arba sustabdomas. Teismas šį faktą turi nustatyti savo nutartyje, kuria nutraukiamas procesas arba konstatuojama, kad procesas yra nutrauktas. Proceso pertrauka arba sustabdymas poveikio laikinajam draudimui neturi.

Prašymą nustatyti laikinąjį draudimą galima pateikti iki pareiškimo, kuriuo iškeliama byla, pateikimo, jeigu pareiškėjas įrodo, kad dėl laiko, kuris būtų prarastas teikiant prašymą jau pradėjus procesą, tikėtina, pasunkėtų galimybės pasiekti laikinojo draudimo tikslą. Prašymą nustatyti laikinąjį draudimą reikia pateikti kompetentingam teismui, turinčiam jurisdikciją nagrinėti bylą. Jeigu teritorinę jurisdikciją nagrinėti bylą turi daugiau negu vienas teismas, prašymas gali būti teikiamas bet kuriam iš tų teismų. Pasirinktas teismas turės išimtinę jurisdikciją planuojamam pradėti procesui. Privalomam teisiniam atstovavimui procese taikomos bendrosios civilinio proceso normos. Teismas prašymą nustatyti laikinąjį draudimą nagrinėja prioritetine tvarka. Savo nutartyje, kuria nustatomas laikinasis draudimas, teismas nustato terminą procesui pradėti, kuris negali būti ilgesnis negu 45 dienos nuo pranešimo apie sprendimą. Jeigu per teismo nustatytą terminą procesas nepradedamas arba jeigu per aštuonias dienas nuo termino pabaigos pareiškėjas neįrodo laikinąjį draudimą nustačiusiam teismui, kad procesas buvo pradėtas, to teismo nutartimi laikinasis draudimas netenka galios kitą dieną nuo termino, skirto procesui pradėti, pabaigos. Jeigu procesas pradedamas, laikinasis draudimas, nustatytas iki pareiškimo, kuriuo iškeliama byla, pateikimo, lieka galioti, kol jis panaikinamas arba, atitinkamu atveju, kol pirmosios instancijos teismo sprendimas tampa galutinis. Jeigu pareiškimas, kuriuo iškeliama byla, pateikiamas per nustatytą terminą, tačiau teismas jį atmeta, laikinasis draudimas lieka galioti, kol išnyksta proceso pradėjimo teisiniai padariniai.

Laikinojo vykdymo klausimą teismas išsprendžia priimdamas sprendimą pirmąja instancija.

Apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas privalo išspręsti skubos tvarka, t. y. ne ilgiau kaip per aštuonias dienas, be to, teismas nedelsdamas nusiunčia nutartį dėl apsaugos priemonės antstoliui, o šis iš karto pradeda ją vykdyti. Skundas dėl teismo nutarties taikyti apsaugos priemonę nestabdo jos vykdymo.

Kaip apsaugos priemonės taip pat galima prašyti europinio sąskaitos blokavimo įsakymo, net ir anksčiau, negu kreditorius pradeda procesą dėl bylos esmės. Šiuo atveju procesas dėl bylos esmės turi būti pradedamas per trumpą laiką.

2.2 Pagrindinės sąlygos

Teismas, gavęs prašymą, gali nustatyti laikinąjį draudimą, siekdamas neleisti pasikeisti dabartinei padėčiai, jeigu vėliau pradinės padėties nebūtų galima atkurti, arba siekdamas užtikrinti, kad pareiškėjui vėliau nebūtų užkirstas kelias pasinaudoti savo teisėmis arba kad iš karto nepablogėtų pareiškėjo padėtis, taip pat dėl bet kurios kitos priežasties, kurią verta atskirai apsvarstyti. Laikinajame draudime gali būti nustatyta prievolė atlikti veiksmą, kurio pareiškėjas turėtų teisę reikalauti, jeigu byloje būtų apginta jo teisė. Tais atvejais, kai minėtos sąlygos yra įvykdytos, prašymą nustatyti laikinąjį draudimą galima pateikti iki pareiškimo, kuriuo iškeliama byla, pateikimo, jeigu pareiškėjas įrodo, kad dėl laiko, kuris būtų prarastas teikiant prašymą jau pradėjus procesą, tikėtina, pasunkėtų galimybės pasiekti laikinojo draudimo tikslą. Prašyme nustatyti laikinąjį draudimą turi būti nurodytas sąlygos, dėl kurios turėtų būti priimta nutartis nustatyti laikinąjį draudimą, įvykdymas ir turi būti pagrįsti faktai, įrodantys tos sąlygos įvykdymą. Pareiškėjas turi konkrečiai nurodyti priemonių, kurių jis siekia, turinį. Jeigu prašymas nustatyti laikinąjį draudimą pateikiamas iki pareiškimo, kuriuo iškeliama byla, pateikimo, pareiškėjas taip pat turi nurodyti duomenis, reikalingus, kad būtų galima nustatyti teismą, turintį jurisdikciją procesui pradėti. Taip pat turi būti nurodyta teisė, kuriai įgyvendinti procese siekiama atlikti vykdymo veiksmus. Teismas nustato laikinąjį draudimą, kai pateikiamas užstatas, jeigu priešinga šalis įrodo, jog tikėtina, kad ji dėl priemonių, kurių prašoma imtis, atsidurs blogesnėje padėtyje ir tai jai suteiks teisę reikalauti atlyginti nuostolius ir taikyti pareiškėjui restituciją, jeigu priešinga šalis laimės bylą. Spręsdamas dėl užstato pateikimo, teismas turi atsižvelgti į faktų, kuriais grindžiamas prašymas, tikimybę. Jeigu padėties pablogėjimas nėra reikšmingas, teismas neturėtų nurodyti pateikti užstato. Teismas nurodo pateikti užstatą dviem atvejais. Vienas atvejis – kai priešinga šalis to prašo ir sugeba įrodyti tikimybę, kad jos padėtis pablogės ir šis pablogėjimas atitiks prašomą užstatą. Kitas atvejis – kai pareiškėjas pasiūlo užstatą, o priešinga šalis su tuo sutinka. Pirmuoju atveju užstato suma atitinka priešingos šalies nurodytą tikėtiną padėties pablogėjimą. Antruoju atveju tai yra pareiškėjo pasiūlyta suma, su kuria sutiko priešinga šalis. Jeigu pareiškėjas kaip užstatą pasiūlo konkrečią sumą, teismas skubiai paragina priešingą šalį su ja sutikti atskirame pareiškime. Sutikimas su užstato suma nelaikytinas faktų, kurie buvo nurodyti kaip laikinojo draudimo nustatymo pagrindai, pripažinimu. Užstato pateikimas reiškia, kad teisme visų pirma deponuojama pinigų suma, vertybiniai popieriai, pinigų pakaitalai arba, banko garantijos atveju, garantijos pareiškimas. Teismo sprendimas turi būti skelbiamas vykdytinu nepaisant apeliacinio skundo, jeigu juo nustatoma bet kuri iš toliau nurodytų prievolių: sumokėti išlaikymo įmoką, anuitetą ar kitą periodinę įmoką tuo pačiu tikslu; nutraukti neteisėtą naudojimąsi teritorija; įvykdyti reikalavimą, su kuriuo atsakovas sutiko; sumokėti pinigų sumą remiantis visišką įrodomąją vertę turinčiame viešame dokumente arba privačiame dokumente nustatyta prievole, jeigu tokiais dokumentais yra įrodytos atitinkamos aplinkybės; įvykdyti kitas nepinigines prievoles, kurias pavėluotai priverstinai įvykdžius ieškovui būtų padaryta didelė žala arba žala, kurią sunku nustatyti, ir ieškovas pateikė pakankamą užstatą. Teismas gali netaikyti laikinojo vykdymo, jeigu šaliai dėl vykdymo tenkanti našta būtų neproporcingai didelė, palyginti su kitai šaliai tenkančia našta tuo atveju, jeigu laikinasis vykdymas nebūtų taikomas. Atitinkamą prašymą atsakovas turi pateikti iki posėdžio pabaigos. Teismas gali paskelbti, kad jo sprendimas vykdytinas iš dalies, jei tai yra įmanoma atsižvelgiant į aplinkybes. Išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais teismas gali atsisakyti paskelbti sprendimą laikinai vykdytinu atsižvelgiant į tas jo dalis, kurios sprendimo priėmimo metu jau buvo netekusios reikšmės. Laikinasis vykdymas nėra taikomas procesinėms išlaidoms, nesumokėtiems procesiniams mokesčiams ir valstybės avansu sumokėtoms išlaidoms.

Jeigu dokumento, kuriuo įgyvendinamas sprendimas dėl reikalavimo vykdymo, negalima išduoti, tačiau, prašymą dėl vykdymo pateikiančios šalies manymu, kyla pavojus, kad vėliau reikalavimo nebus galima įvykdyti, teismas gali apsaugoti reikalaujamą pinigų sumą arba šios šalies prašymu taikyti apsaugos priemonę ir uždrausti naudoti tam tikrus daiktus. Be to, teismas gali nustatyti apsaugos priemonę, pavyzdžiui, jeigu reikalavimas yra pagrįstas sprendimu, kuriuo remiantis būtų galima išduoti vykdomąjį dokumentą, tačiau sprendimas dar netapo galutinis arba nėra laikinai vykdytinas, arba jis yra galutinis, tačiau jo įvykdymo terminas dar nesuėjo. Apsaugos priemonės taip pat gali būti taikomos reikalavimams, dėl kurių vidaus teismuose pateikiami prašymai pagal sutuoktinių turtui, patentų, naudingųjų modelių, puslaidininkinių gaminių topografijos, augalų veislių, prekių ženklų, geografinių nuorodų ir dizainų, papildomos apsaugos liudijimų arba autorių teisių apsaugai taikytinus teisės aktus, arba pagal 1996 m. Įstatymo Nr. LVII dėl nesąžiningos ir ribojančios praktikos rinkoje draudimo 4 ir 6 straipsnius, vadovaujantis taikytinuose įstatymuose nustatytais kriterijais, arba bet kurie kiti prašymai, kuriuose reikalavimo kilmė, vertė ir pabaiga įrodomos kartu su prašymu pateikiamu viešu arba privačiu dokumentu, turinčiu visišką įrodomąją galią.

Kaip apsaugos priemonės, naudojantis Komisijos įgyvendinimo reglamente išdėstyta forma, galima prašyti europinio sąskaitos blokavimo įsakymo.

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

Laikinojo draudimo atveju teismas nurodo atlikti su reikalavimu arba laikinuoju draudimu susijusiame ieškinyje arba prašyme nurodytus veiksmus. Šie veiksmai gali būti susiję su bet kokiais prašyme nurodytais reikalavimais arba turtu. Teismo nutarties neįvykdžius geruoju, ji pradedama vykdyti priverstinai. Nuo šio momento turtas, kuris dėl jam taikomos išimties negali būti vykdymo dalykas, nustatomas remiantis teisės aktais, kuriais reglamentuojamas vykdymas.

Laikinasis vykdymas reiškia, kad vykdomos negalutinio pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nuostatos. Vykdymas gali būti nukreiptas į bet kokį atsakovo turtą, išskyrus atvejus, kai jam pagal teisės aktus, kuriais reglamentuojamas vykdymas, taikoma išimtis.

Atsižvelgiant į apsaugos priemonę, teismo nutartimi gali būti uždrausta naudotis tam tikrais daiktais arba gali būti apsaugomos lėšos. Jei teismas priima nutartį apsaugoti lėšas, kad būtų patenkintas reikalavimas, antstolis įteikia skolininkui nutartį asmeniškai ir kartu nurodo skolininkui nedelsiant tiesiogiai antstoliui sumokėti atitinkamą pinigų sumą. Jeigu skolininkas reikalavimo neįvykdo, antstolis gali areštuoti bet kokį skolininko turtą ir įšaldyti jo sąskaitą; tačiau skolininko darbo užmokestis ir išmokos gali būti įšaldomi tik tuo atveju, jeigu skolininkas neturi kito turto, į kurį, siekiant patenkinti piniginius reikalavimus, gali būti nukreipti vykdymo veiksmai. Nutartis uždrausti naudotis tam tikrais daiktais gali būti taikoma bet kokiam kilnojamajam turtui arba kitam vertę turinčiam turtui.

Kai vykdoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, gali būti teikiamas prašymas pateikti informaciją apie sąskaitą, kuriuo remdamasi kompetentinga institucija pabandys gauti skolininko sąskaitų duomenis iš tas sąskaitas tvarkančių mokėjimo paslaugų teikėjų.

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

Laikinojo draudimo ir laikinojo vykdymo atveju skolininkas privalo laikytis teismo nutarties. Remiantis nutartimi, skolininko atžvilgiu gali būti pradėtas vykdymo procesas.

Apsaugos priemonės yra dviejų rūšių ir turi skirtingą poveikį. Taikant priemones, kuriomis apsaugomos su reikalavimu susijusios lėšos, skolininkas privalo sumokėti antstoliui konkrečią sumą. Jei skolininkas to nepadaro, antstolis įvykdys priemonę areštuodamas turtą arba įšaldydamas skolininko sąskaitoje esančias lėšas, kurių dydis atitinka reikalaujamą sumą. Šalis, kuri pateikia prašymą dėl vykdymo, negali naudotis iš skolininko arba proceso metu surinktomis lėšomis. Šios lėšos veikiau bus laikomos vykdymo institucijos depozitinėje sąskaitoje. Uždraudus naudoti daiktą, iš esmės jis yra areštuojamas, o tai reiškia, kad skolininkas gali toliau juo naudotis, tačiau negali jo perleisti. Be to, daiktai gali būti oficialiai sulaikomi. Šiuo atveju antstolis juos fiziškai užrakina arba juos valdo turto administratorius.

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

Teismo nutartis, kuria nustatomas laikinasis draudimas, lieka galioti, kol ji panaikinama arba, atitinkamu atveju, kol pirmosios instancijos teismo sprendimas tampa galutinis. Laikinasis draudimas baigia galioti, jeigu procesas nutraukiamas arba sustabdomas. Teismas šį faktą turi nustatyti savo nutartyje, kuria nutraukiamas procesas arba konstatuojama, kad procesas yra nutrauktas. Proceso pertrauka arba sustabdymas poveikio laikinajam draudimui neturi.

Laikinasis vykdymas reiškia, kad teismo sprendime nustatyta pareiga vykdoma, kol šis sprendimas tampa galutinis, be to, ši pareiga vykdoma nepaisant pateiktų skundų. Todėl ši priemonė galioja neterminuotai.

Apsaugos priemonės galioja, kol priimama nutartis dėl reikalavimo vykdymo arba teismas nusprendžia panaikinti apsaugos priemonę.

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

Nutartį dėl laikinojo draudimo galima apskųsti paduodant atskirąjį skundą. Pateikiant tokius skundus taikomos bendrosios taisyklės. Terminas skundui pateikti yra 15 dienų. Skundas turi būti paduodamas sprendimą priėmusiam teismui. Jeigu skundas yra pagrįstas, teismas panaikina savo nutartį dėl laikinojo draudimo. Kita vertus, pateikus prašymą arba jeigu ieškovas sumažina reikalavimą, teismas pats gali pakeisti nutartį.

Teismas turi pareigą priimti nutartį dėl laikinojo vykdymo teisės aktuose nurodytais atvejais. Šalis gali prašyti teismo neskirti laikinojo vykdymo, jeigu dėl to tai šaliai susidarytų neproporcingai didelė našta. Prašymą reikia pateikti bylą nagrinėjančiam teismui.

Bylą nagrinėjančiam teismui galima apskųsti nutartį dėl apsaugos priemonės. Tačiau dėl tokio skundo apsaugos priemonės vykdymas nėra sustabdomas. Šalys skundą gali paduoti per 15 dienų nuo nutarties paskelbimo.

Prašymas dėl teisių gynimo priemonės, nukreiptos prieš europinį sąskaitos blokavimo įsakymą arba jo vykdymą, turi būti teikiamas bylą nagrinėjančiam teismui. Nutarčiai dėl teisių gynimo priemonės apskųsti taikomos bendrosios taisyklės.

Paskutinis naujinimas: 15/01/2024

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Turto apsaugos priemonės teikiant reikalavimus ES šalyse - Malta

1 Kokių rūšių priemonių esama?

Toliau nurodytos įvairios apsaugos priemonės:

  • turto aprašymo orderis;
  • poėmio orderis;
  • poėmio veikiančioje įmonėje orderis;
  • leidimas taikyti apribojimus turtui;
  • įpareigojimas neišvykti;
  • jūrų laivo arešto orderis;
  • orlaivio arešto orderis;
  • draudimas atlikti tam tikrus veiksmus.

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

Šios priemonės reglamentuotos Maltos įstatymų 12 skyriaus 829 ir paskesniuose straipsniuose. Kai kuriais atvejais taip pat gali būti taikomos specialiųjų įstatymų nuostatos.

2.1 Procedūra

Kad būtų pritaikyta viena iš minėtų priemonių, ieškovas turi pateikti priesaika patvirtintą pareiškimą, kuriame privalo nurodyti įsiskolinimo kilmę ar reikalavimo, kurį siekiama užtikrinti, pobūdį. Jeigu siekiama atgauti skolą ar įsipareigojimas gali būti įvykdytas sumokant tam tikrą pinigų sumą, ją privaloma nurodyti ieškinyje.

2.2 Pagrindinės sąlygos

Šiuos orderius išduoda teismas. Turto aprašymo orderio ar įpareigojimo neišvykti, nurodant atsakovo priesaiką, Maltos magistratų teismas ar žemesnės instancijos Gozo magistratų teismas negali išduoti. Be to, poėmio ar turto apribojimo orderiai negali būti išduodami siekiant užtikrinti teises ar ieškinius valstybei. Poėmio ar turto apribojimo orderiai negali būti išduodami siekiant užtikrinti teises ir ieškinius ginkluotųjų pajėgų nariams ar bet kokiam Maltos vyriausybės nuomojamam laivui, jei šis asmuo yra Maltoje kartu su ginkluotosiomis pajėgomis ar laivu, kuriam priklauso. Poėmio ar turto apribojimo orderiai negali būti išduodami siekiant užtikrinti teises ir ieškinius dispečeriams, jūreiviams ar kitiems reguliariai registruojamiems asmenims, jei laivas, kuriam tas asmuo priklauso, yra gavęs muitinės leidimą, ir bet kokio rango inžinieriui, dirbančiam bet kokiame garlaivyje.

Visais atvejais būtina vadovautis Maltos įstatymų 12 skyriaus 829 ir paskesniais straipsniais. Kai kuriais atvejais gali būti taikomos specialiųjų įstatymų nuostatos.

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

Šias priemones galima taikyti ir nekilnojamajam, ir kilnojamajam turtui. Gali būti išduodamas orderis daryti poėmį veikiančioje įmonėje. arešto kaip laikinosios priemonės orderis gali būti išduodamas ilgesniems nei 10 m laivams ir orlaiviams.

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

Jų poveikis priklauso nuo priemonės pobūdžio, tačiau paprastai nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto negalima parduoti ar perduoti tretiesiems asmenims.

Turto aprašymo orderis gali būti išduotas siekiant užtikrinti teisę į kilnojamąjį turtą, – tokiu atveju, kad ieškovas galėtų pasinaudoti šia teise, jam gali būti naudinga, kad šis turtas išliktų esamoje vietoje ar esamos būklės. Kai išduodamas nekilnojamojo turto poėmio orderis, kancleris paima iš skolininko pareiškime nurodytą daiktą ar daiktus. Poėmio veikiančioje įmonėje orderis taikomas tam, kad būtų išsaugotas visas veikiančios įmonės turtas, įskaitant licencijas ir įmonės prestižą, ir užtikrinta, kad šie dalykai nebūtų iš dalies ar visiškai parduoti ir įmonė nuolat veiktų; vis dėlto bet kokiu atveju teismas negali patenkinti prašymo išduoti orderį, jei yra įsitikinęs, kad mokėtiną sumą galima užtikrinti kitomis priemonėmis. Tačiau jūrų laivo ar orlaivio areštas taikomas, kad būtų sulaikytas ilgesnis nei 10 m skolininko jūrų laivas ar orlaivis, kad jį sulaikytų jo buvimo vietos institucija ir kad ši institucija neperleistų šio laivo ar orlaivio ir neleistų skolininkui realizuoti ar perleisti viso ginčijamo turto ar jo dalies, atsisakyti teisių į jį arba perleisti šių teisių kitam asmeniui. Orderio, kuriuo uždraudžiama atlikti tam tikrus veiksmus, tikslas – neleisti asmeniui atlikti veiksmų, kurie galėtų pakenkti orderio prašiusiam asmeniui.

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

Kiekviena apsaugos priemonė galioja 15 dienų nuo tos dienos, kurią teismo sprendimas įgyja res iudicata galią, kol teismas nepanaikina sprendimo arba kol šalis neatsiima prašymo taikyti apsaugos priemonę.

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

Šių priemonių negalima apskųsti. Tačiau gali būti išduotas priešinis orderis. Tokiu atveju atsakovas, kuriam taikoma apsaugos priemonė, gali pateikti apsaugos priemonę patvirtinusiam teismui prašymą arba, jei byla iškelta teisme, šis asmuo gali paduoti bylą nagrinėjančiam teismui prašymą dėl apsaugos priemonės dalies ar jos visos atšaukimo dėl vienos iš toliau nurodytų priežasčių:

  • jeigu apsaugos priemonė nebegalioja;
  • jeigu išnyksta viena iš įstatyme nustatytų apsaugos priemonės taikymo sąlygų;
  • jeigu yra kitų tinkamų apsaugos priemonių asmens, prašiusio taikyti šią priemonę, reikalavimui užtikrinti, pritaikius kokią nors kitą apsaugos priemonę, arba jeigu teismas yra įsitikinęs, kad reikalavimas bus tinkamai užtikrintas ta kita apsaugos priemone;
  • jeigu įrodoma, kad ginčijama suma nėra akivaizdžiai pagrįsta arba yra pernelyg didelė;
  • jeigu teismas nusprendžia, kad suteikta apsauga yra pakankama;
  • jeigu įrodoma, kad atitinkamomis aplinkybėmis būtų nepagrįsta palikti galioti visą apsaugos priemonę ar jos dalį arba jeigu visa apsaugos priemonė ar jos dalis yra nebereikalinga ar nebepateisinama.
Paskutinis naujinimas: 22/03/2017

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Turto apsaugos priemonės teikiant reikalavimus ES šalyse - Nyderlandai

1 Kokių rūšių priemonių esama?

Kokių rūšių priemonės gali būti taikomos?

Priemonės yra dviejų rūšių: laikinosios apsaugos priemonės ir prevencinės priemonės.

Laikinosios apsaugos priemonės – tai tokios, kurios taikomos prieš teismui priimant sprendimą dėl bylos esmės. Teismo sprendimu dėl bylos esmės laikinoji apsaugos priemonė gali būti patvirtinta arba panaikinta.

Prevencinės priemonės skirtos užtikrinti, kad skolininkas įvykdytų savo įsipareigojimus. Taikant šias priemones, kreditoriai gali apsisaugoti nuo pavojaus negauti to, kas jiems priklauso.

Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir prevencines priemones skolininko turtui. Pagal įstatymą, prieš priimant teismo sprendimą ir dar net prieš iškeliant bylą, kreditorius turi teisę taikyti tam tikras priemones, kuriomis siekiama apsaugoti teises, kurias galima įgyvendinti tik priėmus teismo sprendimą. Taip siekiama neleisti kitai šaliai padaryti taip, kad kreditoriaus teisė susigrąžinti skolą taptų iliuzinė, pavyzdžiui, parduodant prekes, jas nuslepiant, atiduodant arba apsunkinant įkeitimu ar hipoteka.

1.1 Laikinosios apsaugos priemonės

Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bylose, kuriose būtent ir siekiama jas taikyti, arba nagrinėjant bylą iš esmės.

Laikiniesiems įpareigojimams santuokos nutraukimo bylose taikomos specialios taisyklės.

1.2 Prevencinės priemonės

A. Areštas (conservatoir beslag)

Teismas gali leisti kreditoriui areštuoti skolininko turtą, kad jis būtų išsaugotas, kol bus nustatyta areštą taikančio asmens reikalaujama teisė.

Areštas būna keturių rūšių, kurios išvardytos toliau.

  1. Areštas, taikomas siekiant surinkti gautinas sumas (conservatoire verhaalsbeslagen). Turtas areštuojamas teismui priėmus sprendimą, kad būtina patenkinti piniginį reikalavimą.
  2. Areštas siekiant atiduoti kilnojamąjį daiktą arba pristatyti prekes (conservatoir beslag tot afgifte van roerende zaken of levering van goederen). Šiuo atveju areštas taikomas skolininkui siekiant užtikrinti savininko arba naudos gavėjo, turinčio teisę į pristatymą, teisių išlaikymą.
  3. Ikiteisminis santuokinio turto areštas (conservatoir marital beslag) Jei sutuoktinis nori nutraukti santuoką, reikalauja separacijos (gyvenimo skyrium) arba panaikinti bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę, jis gali prašyti taikyti šį areštą siekdamas neleisti, kad turtas būtų pašalintas iš bendro turto, dar prieš jį paskirstant.
  4. Areštas siekiant išsaugoti įrodymus (conservatoir bewijsbeslag). Šio arešto tikslas – išsaugoti įrodymus.

B. Pasauga

Ši priemonė paprastai susijusi su atvejais, kai kyla pavojus, kad areštuoti daiktai dings. Areštą prašančio taikyti asmens prašymu teismas įpareigoja areštuotus ar areštuotinus daiktus perduoti teismo paskirtam saugotojui.

Pasaugą taip pat galima nurodyti taikyti atskirai nuo arešto.

C. Administravimas

Jei dėl turto nuosavybės vyksta ginčas, teismas gali paskirti jo administratorių. Pavyzdžiui, vyksta ginčas dėl bendrovės pristatymo teisės. Bendrovės prekių areštas arba pasauga galėtų sukliudyti jai tęsti veiklą. Administratorius gali valdyti bendrovę, kol nagrinėjama byla.

D. Plombavimas ir aprašymas

Jei tai leidžia rajono teismas (kantonrechter), notaras gali užplombuoti palikimui priskiriamas prekes arba tam tikrą bendrąja nuosavybe valdomą turtą. Advokato dalyvavimo nereikalaujama. Ši priemonė taikoma retai. Jos gali prašyti, pavyzdžiui, paveldėtojai, gyvas likęs sutuoktinis arba registruotasis partneris, vykdytojai, taip pat asmenys, turintys (ribotas) teises į bendrai valdomos nuosavybės dalį.

Prašymai atplombuoti turtą taip pat pateikiami rajono teismui.

Minėtų asmenų prašymu, be kita ko, rajono teismas gali įpareigoti notarą aprašyti turtą. Advokato dalyvavimo nereikalaujama. Šia priemone siekiama nustatyti turto dydį (ir vertę). Prašymą galima pateikti kartu su prašymu užplombuoti arba atplombuoti turtą.  Taikant šią priemonę, trumpai aprašomas visas palikėjo turtas ir įsipareigojimai, o jei šalis to prašo – nustatoma kilnojamojo turto vertė. Jei šalims nepavyksta susitarti dėl sertifikuoto (-ų) vertintojo (-ų) paskyrimo, vertintoją (-us) skiria notaras.

1.3 Laikinas vykdymas

Jei reikalaujama, teismas savo sprendimą gali paskelbti laikinai vykdytinu visais atvejais, nebent įstatymo nustatyta kitaip arba dėl bylos pobūdžio reikia priimti kitokį sprendimą. Jei tai nenustatyta įstatymu, nutarties dėl laikino vykdymo turi prašyti ieškovas. Teismas negali jos priimti savo iniciatyva.

Teismo sprendimas, kuris paskelbtas laikinai vykdytinu, gali būti įvykdytas iš karto, net jei dėl šio sprendimo pareiškiamas prieštaravimas, apeliacinis ar kasacinis skundas. Nutartis dėl vykdymo gali būti susijusi su visu teismo sprendimu arba jo dalimi. Teismo sprendimas taip pat gali būti įvykdytas prieš tai jo nepaskelbus laikinai vykdytinu, nors, padavus apeliacinį skundą, jo vykdymas bus sustabdytas. Jei teismo sprendimas paskelbiamas laikinai vykdytinu, jį galima toliau vykdyti arba net pradėti vykdyti po to, kai jis apskundžiamas apeliacine tvarka.

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

2.1 Procedūra

A. Areštas

Areštas taikomas apylinkės teismo teisėjo, nagrinėjančio prašymą taikyti laikinąsias priemones, leidimu. Prašymą leisti taikyti areštą pateikia advokatas. Teisėjas paprastai gali remtis ieškovo reikalavimais. Paprastai skolininkas neišklausomas. Dažniausiai teismo nutartis priimama tą pačią dieną. Jei tai piniginis reikalavimas, teismas nustato sumą, kurią leidžiama areštuoti. Teismas gali nurodyti pateikti užstatą, skirtą dėl arešto galimai atsiradusiai žalai atlyginti.

Areštas uždedamas, kai antstolis įteikia raštą. Jei vėliau paaiškėja, kad areštą prašęs taikyti asmuo jį taikė nepagrįstai, jis gali būti įpareigotas atlyginti žalą.

Dėl procedūros, per kurią prašoma taikyti areštą, patiriamos išlaidos: pavyzdžiui, žyminis mokestis ( Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.rechtspraak.nl/), išlaidos advokatui (Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.advocatenorde.nl/) ir antstolio mokesčiai (Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.kbvg.nl/).

B. Pasauga

Areštą taikančios šalies prašymu pasaugą nurodo taikyti apylinkės teismo teisėjas, nagrinėjantis prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šalis, kurios turtui taikomas areštas, ir visi kiti suinteresuotieji asmenys išklausomi, nebent tai neįmanoma dėl susiklosčiusių aplinkybių. Nutartis neskundžiama. Teismas gali nurodyti pateikti užstatą.

Apylinkės teismo teisėjas, nagrinėjantis prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, gali įpareigoti pasaugą taikyti atskirai nuo arešto.

Dėl procedūros, per kurią prašoma taikyti pasaugą, patiriamos išlaidos, pavyzdžiui: žyminis mokestis (Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.rechtspraak.nl/), išlaidos advokatui (Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.advocatenorde.nl/) ir antstolio mokesčiai.

C. Administravimas

Suinteresuotojo asmens prašymu apylinkės teismo teisėjas, nagrinėjantis prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, paskiria ginčijamo turto administratorių. Priemonė nesusijusi su jokiu taikomu areštu. Joks turtui nustatytas areštas neriboja administratoriaus įgaliojimų. Priemonė gali būti taikoma visų rūšių prekėms, kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui ir turtinėms teisėms. Administravimu iš esmės siekiama užtikrinti tęstinį įmonių prekių valdymą pasitelkiant nepriklausomą trečiąjį asmenį, pavyzdžiui, kol nagrinėjama byla.

Dėl procedūros, per kurią prašoma paskirti administratorių, patiriamos išlaidos, pavyzdžiui: žyminis mokestis (Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.rechtspraak.nl/), išlaidos advokatui (Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.advocatenorde.nl/) ir administratoriaus darbo užmokestis.

D. Laikinosios apsaugos priemonės

Bylos dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti nagrinėjamos visiškai atskirai nuo bylos dėl esmės ir po bylos dėl laikinųjų apsaugos priemonių visai nebūtina kelti bylos dėl esmės.

Prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjantis apylinkės teismo teisėjas turi jurisdikciją taikyti laikinąją apsaugos priemonę, jei taikytina, visose bylose. Rajono teismo teisėjas taip pat turi jurisdikciją tose bylose, kuriose jis turi priimti sprendimą dėl bylos esmės. Be įprastos teritorinės jurisdikcijos, papildomą jurisdikciją turi teismas, kurio veiklos teritorijoje numatoma taikyti priemonę. Byloje dėl laikinųjų priemonių gali būti prašoma kiekvieno įsakymo ar draudimo, kurio galima prašyti nagrinėjant bylą iš esmės. Piniginiai reikalavimai leidžiami tam tikromis sąlygomis (žr. 2.2 skirsnį).

Bylose, kuriose nagrinėjami prašymai taikyti laikinąsias priemones, ieškovui turi padėti advokatas. Atsakovui gali padėti advokatas. Rajono teismo nagrinėjamose bylose šalys gali dalyvauti be advokato. Vykdomas žodinis procesas ir jis nėra formalus. Paprastai teismo sprendimas priimamas per kelias savaites. Teismas gali savo iniciatyva paskelbti, kad laikinoji apsaugos priemonė yra laikinai vykdytina. Žodis „laikinas“ reiškia, kad pagal teisinius reikalavimus teismo sprendimą galima pakeisti. Nagrinėjant bylą iš esmės, gali būti priimtas kitoks sprendimas.

Dėl šios procedūros patiriamos tokios išlaidos: žyminis mokestis (Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.rechtspraak.nl/), antstolio mokesčiai (Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.kbvg.nl/), o ieškovas patiria advokato dalyvavimo išlaidas (Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.advocatenorde.nl/).

Laikinąsias apsaugos priemones taip pat gali būti leidžiama taikyti nagrinėjant bylą iš esmės, ir jos taikomos, kol byla nagrinėjama. Prašomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pagrindinėje byloje pareikštu ieškiniu. Ši procedūra taikoma retai.

Bylose dėl santuokos nutraukimo laikinus draudimus prašoma taikyti per visą procedūrą ir dar šiek tiek laiko po jos užbaigimo. Pavyzdžiui, jie taikomi santuokiniam būstui, kasdienio naudojimo prekėms, prekėms vaikams ir vieno iš sutuoktinių išlaikymui, kurį mokės kitas sutuoktinis.

Šių priemonių prašoma atskiru prašymu, prieš iškeliant bylą dėl santuokos nutraukimo, kol ji nagrinėjama arba ją jau išnagrinėjus, iki kol šios priemonės nustoja galioti. Žodinė proceso dalis turi būti pradėta ne vėliau kaip trečią savaitę po prašymo padavimo, o teismas nedelsdamas priima sprendimą.

Dėl šios procedūros patiriamos tokios išlaidos: žyminis mokestis (Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.rechtspraak.nl/) ir išlaidos advokatui (Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.advocatenorde.nl/).

E. Laikinas vykdymas

Įprasta tvarka nagrinėjamose bylose teismas ieškovo prašymu gali paskelbti, kad visas sprendimas ar jo dalis gali būti laikinai vykdytina, nebent įstatymo nustatyta kitaip, arba to reikia dėl bylos pobūdžio. Teismas gali nustatyti laikino vykdytinumo sąlygą – užstato pateikimą. Teismas savo iniciatyva bylose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taip pat gali paskelbti sprendimą laikinai vykdytinu. Tas pats taikoma, jei paduodamas skundas.

2.2 Pagrindinės sąlygos

A. Areštas

Prašyme turi būti pateikta tam tikra informacija: taikytino arešto pobūdis ir prašymo pateikėjo nurodoma teisė, o jei tai piniginis reikalavimas – dar ir (maksimali) jo suma. Be to, atsižvelgiant į taikytiną areštą, būtina įrodyti, ar nuogąstavimas dėl turto pasisavinimo yra pagrįstas. Nereikalaujama, kad būtų skubus interesas.

B. Pasauga

Jei prašymą pateikia areštą taikantis asmuo, nereikalaujama taikyti skubos procedūrą. Tačiau bylose dėl laikinųjų priemonių ieškovas turi turėti skubų interesą. Nebūtina įrodyti pasisavinimo baimės.

C. Administravimas

Administravimas susijęs su bylomis dėl laikinųjų priemonių, todėl ieškovas privalo turėti skubų interesą. Nebūtina įrodyti pasisavinimo baimės.

D. Laikinosios apsaugos priemonės

Bylose dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas turi turėti skubų interesą, teismas įvertina šalių interesus, o priimtu sprendimu numato laikinąją apsaugos priemonę. Skubus ieškovo interesas neturi būti susijęs su aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovu. Reikalavimas gali būti ginčijamas arba ginčytinas. Griežtesni reikalavimai taikomi piniginių reikalavimų priimtinumui bylose dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Skubiam ieškovo interesui taikoma papildoma kontrolė, nors vertinant interesus reikės atsižvelgti ir į grąžinimo negalimumo pavojų (dėl kurio laikinąją priemonę gali būti atsisakyta taikyti). Visuose apylinkių teismuose gali būti keliamos bylos dėl laikinojo skolos išieškojimo, jei reikalavimai nebuvo ginčyti arba jų negalima pagrįstai ginčyti ir jie kyla iš sutarties dėl pristatytų prekių ir (arba) suteiktų paslaugų.

Laikinosioms apsaugos priemonėms, taikomoms bylose dėl santuokos nutraukimo ir kitose bylose dėl esmės, reikalavimai, susiję su bylos ginčytinumu ar skubumu, netaikomi. Neturi reikšmės ir pasisavinimo baimė.

E. Laikinas vykdymas

Netaikytina

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

Prevencinių priemonių tikslas – išlaikyti de facto arba de jure padėtį, siekiant išsaugoti teises (į žalos atlyginimą). Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – sukurti de facto arba de jure padėtį prieš priimant sprendimą dėl bylos esmės.

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

A. Areštas

Iš esmės areštą galima taikyti visų rūšių prekėms, išskyrus turtą, skirtą viešosioms paslaugoms, ir daiktus, nurodytus Civilinio proceso kodekso 447, 448 ir 712 straipsniuose (Wetboek van Burgerlijke Rechtsvordering). Arešto neleidžiama taikyti darbo užmokesčio daliai ir kitiems reikalavimams atlikti periodinius mokėjimus. Areštas gali būti taikomas ribotai teisei, taip pat turto daliai. Tokiu atveju šio turto arešto taisyklės taikytinos mutatis mutandis (Civilinio proceso kodekso 707 straipsnis).

B. Pasauga

Kilnojamasis turtas, kuris nėra registruotas.

C. Administravimas

Visos prekės, teisė į kurias yra ginčijama.

D. Laikinosios apsaugos priemonės

Visų rūšių prekėms gali būti taikomas reikalavimas, reiškiamas bylose dėl laikinųjų apsaugos priemonių, arba laikinas reikalavimas, reiškiamas bylose dėl esmės.

E. Laikinas vykdymas

Netaikytina

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

A. Areštas

Pritaikius areštą, areštuotas turtas įšaldomas. Asmuo, kurio turtui pritaikytas areštas, nebegali jo parduoti, atiduoti, apsunkinti naudojimąsi turtu, jį išnuomoti ir pan. Negalėjimas disponuoti turtu yra santykinis: jis galioja tik to asmens, kuris taiko areštą, atžvilgiu. Jei areštas uždedamas skolininkui iš kitų asmenų priklausančioms pinigų sumoms ar turtui, asmuo, kurio turimam skolininko turtui taikomas toks areštas, taip pat turi susilaikyti nuo tolesnio šių sumų mokėjimo ar turto perdavimo. Tačiau sąžiningas trečiasis asmuo (įgijėjas) tam tikromis sąlygomis yra apsaugotas. Jei areštas uždedamas skolininkui iš kitų asmenų priklausančioms sumoms ar turtui, asmuo, kurio turimam skolininko turtui taikomas areštas, privalo nurodyti, ką jis valdo asmens, kuriam taikomas turto areštas, vardu. Už areštuotų prekių paslėpimą baudžiama.

B. Pasauga

Už prekių, kurioms taikoma pasauga, paslėpimą baudžiama.

C. Administravimas

Prekes pavedama administruoti administratoriui.

D. Laikinosios apsaugos priemonės

Paprastai jų laikymasis užtikrinamas nustatant įpareigojimą mokėti periodinę baudą.

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

A. Areštas

Teismas, leisdamas taikyti areštą, visada privalo nurodyti laikotarpį, per kurį turi būti pareikštas reikalavimas pagrindinėje byloje. Jei pagrindinė byla dar neiškelta, teismas leidime taikyti areštą nurodo bent aštuonių dienų laikotarpį nuo arešto uždėjimo, per kurį būtina pareikšti pagrindinį ieškinį. Pagrindine byla galima laikyti tik bylą dėl vykdytinos nutarties dėl reikalaujamos sumos, kuriai, kaip apsidraudimo priemonė, buvo taikomas areštas, sumokėjimo. Tuo metu teismas asmens, kurio prekės areštuotos, arba kito suinteresuotojo asmens prašymu gali panaikinti areštą. Jei teismo nustatytas laikotarpis praleidžiamas, areštas nustoja galioti.

Areštas tampa vykdytinas, kai tik areštą taikantis asmuo gavo vykdytiną teismo nutartį ir ji įteikiama šaliai, kurios turtui taikomas areštas (o jei tai yra skolininkui iš kitų asmenų priklausantis turtas, taip pat ir trečiajam asmeniui).

Jei reikalavimas pagrindinėje byloje neatšaukiamai atmetamas, areštas nustoja galioti. Areštas gali būti panaikintas šalies, kurios turtui jis taikomas, prašymu.

B. Pasauga

Pasaugą gali panaikinti teismas, nagrinėjantis prašymus taikyti laikinąsias priemones, jei to prašo kiekviena suinteresuotoji bylos dėl laikinųjų priemonių šalis. Šis teismas prireikus sprendžia, kuriai šaliai saugotojas turi perduoti turtą. Panaikinus areštą, kuriuo grindžiama pasauga, panaikinama ir pasauga. Tada saugotojas perduoda turtą šaliai, kurios turtui taikomas areštas. Kai šalis, turinti teisę į turtą, nustatoma teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo arba paskelbtas laikinai vykdytinu, saugotojas perduoda turtą šiam asmeniui.

C. Administravimas

Jei teisme dar nepareikštas ieškinys pagrindinėje byloje, jį privaloma paduoti per teismo nustatytą laikotarpį. Jei šis laikotarpis praleidžiamas, administravimas pasibaigia.

Kai įsiteisėjusiu arba laikinai vykdytinu teismo sprendimu nustatoma šalis, turinti teisę į turtą, administratorius perduoda turtą šiam asmeniui. Administravimas panaikinamas bendru šalių sprendimu, o vienos iš šalių prašymu tai padaro teisėjas, nagrinėjantis prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

D. Laikinosios apsaugos priemonės

Laikinosios priemonės taikomos, kol teismas priima sprendimą dėl bylos esmės.

Teismas byloje dėl laikinųjų priemonių taip pat gali apriboti priemonių galiojimo laiką arba nustatyti joms sąlygą, kad per nustatytą laikotarpį turi būti iškelta byla dėl esmės.  Laikinieji įpareigojimai, taikomi bylose dėl esmės, taip pat nebetaikomi, jei pagrindinė byla baigiama anksčiau.

Laikinieji draudimai, taikomi bylose dėl santuokos nutraukimo, dar gali galioti kurį laiką po santuokos nutraukimo. Jie gali būti keičiami arba panaikinami. Laikinieji draudimai, taikyti prieš iškeliant bylą dėl santuokos nutraukimo, nustoja galioti, jei prašymas dėl santuokos nutraukimo nepateikiamas per keturias savaites nuo sprendimo dėl laikinųjų įpareigojimų taikymo priėmimo.

E. Laikinas vykdymas

Vykdymą gali sustabdyti apeliacinis teismas. Vykdymą taip pat galima sustabdyti vykdymo procesu.

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

Bendrosios taisyklės

Dėl teismo sprendimo galima pateikti prieštaravimą, paduoti apeliacinį arba kasacinį skundą.

Prieštaravimą galima pateikti teismui, priėmusiam sprendimą už akių, ir jį per keturias savaites (kurios skaičiuojamos įvairiai) gali pateikti už akių nuteista šalis.

Apeliacinį skundą (jei suma viršija 1750 EUR) pralaimėjusi šalis gali paduoti apeliaciniam teismui per tris mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo.

Kasacinį skundą pralaimėjusi šalis gali paduoti Nyderlandų Aukščiausiajam Teismui (Hoge Raad der Nederlanden) per tris mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo pirmąja ir aukščiausiąja instancija arba apeliacine instancija.

Nutartį galima apskųsti apeliaciniam teismui ir kasacine tvarka Nyderlandų Aukščiausiajam Teismui.

Ieškovas ir byloje dalyvavę suinteresuotieji asmenys apeliacinį skundą turi paduoti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo, o kiti suinteresuotieji asmenys – per tris mėnesius nuo pranešimo apie teismo sprendimą dienos.

Kasacinį skundą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo gali paduoti viename iš žemesnės instancijos teismų dalyvavusios šalys.

Dėl šių teisių gynimo priemonių vykdymas sustabdomas, nebent teismo sprendimas paskelbtas laikinai vykdytinu.

A. Areštas

Leidimas taikyti areštą negali būti apskųstas apeliacine tvarka (Civilinio proceso kodekso 700 straipsnio 2 dalis). Areštą taikantis asmuo gali paduoti apeliacinį skundą, o vėliau ir kasacinį skundą dėl sprendimo atmesti reikalavimą.

B. Pasauga

Jei pasaugą prašo taikyti areštą taikantis asmuo, nutarties negalima apskųsti apeliacine tvarka.

Ieškovas gali paduoti apeliacinį skundą, o vėliau ir kasacinį skundą dėl reikalavimo atmetimo.

Dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių galima pateikti prieštaravimą, pareikšti apeliacinį arba kasacinį skundą.

C. Administravimas

Dėl nutarties dėl turto administravimo galima pateikti prieštaravimą, paduoti apeliacinį ir kasacinį skundą.

D. Laikinosios apsaugos priemonės

Dėl laikinųjų įpareigojimų, taikomų bylose dėl laikinųjų apsaugos priemonių ar bylose dėl esmės galima pateikti prieštaravimą, paduoti apeliacinį ir kasacinį skundą. Bylose dėl santuokos nutraukimo nustatytų laikinųjų įpareigojimų neleidžiama skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

E. Laikinas vykdymas

Jei teismo sprendimas nepaskelbiamas laikinai vykdytinu, šio paskelbimo vis vien galima reikalauti apeliacine arba kasacine tvarka, taip pat vykdymo procese. Jei teismo sprendimas paskelbiamas laikinai vykdytinu, apeliacinio teismo teisėjas gali sustabdyti jo vykdymą. Padavus kasacinį skundą, to padaryti neįmanoma. Vykdymas taip pat gali būti sustabdytas vykdymo procesu.

Paskutinis naujinimas: 09/02/2022

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (vokiečių) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Jis jau išverstas į šias kalbas: anglų.

Turto apsaugos priemonės teikiant reikalavimus ES šalyse - Austrija

1 Kokių rūšių priemonių esama?

Apsaugos priemonių pavyzdžiai yra laikinosios ir prevencinės priemonės. Austrijos teisėje numatytos šios apsaugos priemonės:

  • įrodymų apsaugos priemonės;
  • priverstinio užstato pardavimo priemonės;
  • laikinieji draudimai.

Visų šių apsaugos priemonių bendras ypatumas yra tas, kad proceso šalys neprivalo įrodyti savo teiginių; jos tik turi pateikti savo prima facie įrodymus (t. y. patikimai išdėstyti, kad jie yra).

Laikinieji draudimai yra svarbiausia iš šių priemonių, todėl toliau pateikiamos pastabos tik apie juos.

Laikinieji draudimai yra nurodymo formos teismo nutartys, kuriomis užtikrinama, kad ateityje būtų galima įvykdyti teismo sprendimą, kuriomis tam tikrą laikotarpį reguliuojamos esamos aplinkybės arba kuriomis laikinai patenkinamas ieškinys.

Laikinieji draudimai toliau skirstomi į draudimus, kuriais:

  • užtikrinamas reikalavimas sumokėti pinigus;
  • užtikrinamas reikalavimas atlikti tam tikrus veiksmus;
  • apsaugoma kokia nors teisė arba teisinis santykis.

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

2.1 Procedūra

Laikinieji draudimai nustatomi tik pateikus prašymą. Proceso šalys yra ieškovas ir atsakovas. Jurisdikciją nustatyti draudimus turi šie teismai:

  • kai vyksta procesas – tos pačios instancijos teismas, kuriame vyksta teisminis nagrinėjimas;
  • kai užtikrinamas vykdymas – vykdymą užtikrinantis teismas;
  • prieš nagrinėjant pagrindinį ieškinį ginčo tvarka arba tarp teisminio nagrinėjimo ir vykdymo užtikrinimo proceso – apylinkės teismas (vok. Bezirksgericht), kurio apylinkės bendrajai jurisdikcijai priklauso atsakovas;
  • kitu atveju – teismas, kurio jurisdikcijai priklauso draudimo objektas arba skolininko trečiojo asmens nuolatinė arba laikina gyvenamoji vieta, arba apylinkės teismas, kuris atlieka pirmąjį vykdymo užtikrinimo veiksmą.

Kadangi procesas atitinka vykdymo užtikrinimo teisės nuostatas, pirmąja instancija teisinis atstovavimas neprivalomas.

Faktiniai vykdymo užtikrinimo veiksmai (pvz., teismo skirtas areštas) atliekami ex officio (juos atlieka vykdymo užtikrinimo pareigūnas). Paprastai laikinojo draudimo išlaidas, kurios priklauso nuo užtikrintino ieškinio vertės, iš pradžių padengia ieškovas. Ieškovas gali reikalauti kompensuoti išlaidas tik tuo atveju, jeigu laimi pagrindinį procesą, o prašymas kompensuoti išlaidas pateikiamas per pagrindinį procesą. Tačiau jeigu nutarties dėl laikinojo draudimo priėmimo etapą laimi atsakovas, jis iš karto įgyja teisę į išlaidų kompensavimą.

2.2 Pagrindinės sąlygos

Siekdamas gauti laikinąjį draudimą, ieškovas turi pateikti prašymą, išdėstydamas ir pateikdamas piniginio reikalavimo, nepiniginio reikalavimo atlikti kokius nors kitus veiksmus arba ginčytinos teisės ar teisinio santykio prima facie įrodymus ir tai, kad esama rizikos.

Kai siekiama gauti laikinąjį draudimą piniginiam reikalavimui užtikrinti, turi būti pateikti subjektyviosios rizikos prima facie įrodymai, t. y. prima facie įrodymai, kad nenustačius laikinojo draudimo atsakovas imsis priemonių piniginio reikalavimo sumos išieškojimui sutrukdyti arba pasunkinti.

Visų kitų rūšių laikinojo draudimo atvejais reikia pateikti tik objektyviosios rizikos prima facie įrodymus, t. y. įrodyti, kad nenustačius laikinojo draudimo teismams būtų sunkiau arba gerokai sudėtingiau įvykdyti reikalavimą ir išieškoti jo sumą, ypač pasikeitus esamai padėčiai.

Kai siekiama gauti laikinuosius draudimus piniginiams reikalavimams užtikrinti ir kitų rūšių laikinuosius draudimus, kaip prima facie rizikos įrodymus užtenka pateikti įrodymus, kad vykdymas turės būti užtikrinamas šalyse, kuriose vykdymas neužtikrinamas nei Sąjungos teise, nei tarptautinėmis sutartimis.

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

Visos priemonės piniginiam reikalavimui užtikrinti išvardytos Vykdymo užtikrinimo kodekse (vok. Exekutionsordnung). Tai yra:

  • priemonės, kuriomis areštuojamas ir administruojamas kilnojamasis turtas;
  • nurodymas, kuriuo uždraudžiama disponuoti kilnojamuoju materialiuoju turtu arba jį užstatyti;
  • draudimas trečiajam asmeniui;
  • priemonės atsakovo turtui administruoti;
  • nurodymas, kuriuo uždraudžiama disponuoti nuosavybe arba žemės registre įregistruotomis teisėmis arba jas pasunkinti.

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

Šių apsaugos priemonių poveikis skirtingas ir priklauso nuo pateikto užstato. Areštavus ir administruojant kilnojamąjį materialųjį turtą atsakovas nebegali jam turėti tiesioginės asmeninės įtakos. Iš esmės net teisėtas disponavimas areštuotu ir administruojamu turtu yra niekinis. Teisės aktuose teismams suteikta didelė veiksmų laisvė duoti „reikalingus ir naudingus“ nurodymus, kai prekės yra sulaikytos ir administruojamos, kad būtų užkirstas kelias pakeitimams, kurie sumažintų jų vertę arba iš jų gautinas pajamas. Tarp tokių nurodymų, pavyzdžiui, gali būti areštuotų gendančių prekių pardavimas.

Bet koks disponavimas, kuriuo pažeidžiamas draudimas disponuoti kilnojamuoju materialiuoju turtu arba jį užstatyti, yra niekinis.

Teismo draudimais tretiesiems asmenims atsakovui draudžiama disponuoti reikalavimais tretiesiems asmenims arba išsiieškoti sumas pagal juos. Kartu tretiesiems asmenims nurodoma iki tolesnio teismo pranešimo nemokėti atsakovui skolų ir neperduoti jam pristatytinų daiktų, taip pat nesiimti jokių kitų veiksmų, kuriais būtų sutrikdomas arba pasunkinamas vykdymo užtikrinimas, susijęs su reikalavimu arba perduotinais ar pristatytinais daiktais. Kitaip tariant, skolininkams tretiesiems asmenims galima tik uždrausti įvykdyti prievolę arba trukdyti ją įvykdyti; jiems negalima uždrausti atlikti mokėjimo ieškovui arba pasinaudoti kokia nors teise. Nurodymo nesilaikantys tretieji asmenys privalo atlyginti žalą. Ar disponavimas pažeidžiant draudimą yra niekinis, teisės aktuose konkrečiai nenumatyta, o teisininkų nuomonės šia tema Austrijoje skirtingos.

Faktiniam atsakovo turtui administruoti skiriamas administratorius, kurį prižiūri teismas.

Žemės registre padaromas įrašas, kad skolininkui draudžiama disponuoti žemės registre įregistruota savo nuosavybe ar teisėmis arba šią nuosavybę ar teises pasunkinti. Kai padaromas tas įrašas, savanoriškas atsakovo disponavimas nuosavybe ar teisėmis ir atitinkami įrašai į žemės registrą galimi, tačiau ieškovui jie turi tik ribotą poveikį. Trečiasis asmuo visas galimybes naudotis savo teisėmis, įskaitant teises ieškovo atžvilgiu, atgauna (o draudimas gali būti panaikintas) tik tuo atveju, jeigu teismas galutiniu sprendimu atmeta ieškovo ieškinį arba draudimas panaikinamas kitu būdu.

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

Laikinasis draudimas galioja tik nurodytą laikotarpį, tačiau ieškovo prašymu jis gali būti pratęsiamas. Jeigu draudimas nustatomas atskirai nuo bylos nagrinėjimo iš esmės, teismas turi nustatyti pagrįstą laikotarpį, per kurį turi būti pagrindžiamas apsaugotas reikalavimas ir pareiškiamas ieškinys arba pateikiamas prašymas užtikrinti vykdymą. Atsakovas, sumokėdamas kompensaciją, gali sustabdyti draudimo vykdymą ir atšaukti jau įvykdytus draudimus.

Draudimai turi būti atšaukti gavus prašymą arba ex officio, jeigu:

  • suėjo reikalavimo pagrindimo terminas ir pagrindimas nebuvo pateiktas;
  • laikinasis draudimas buvo įvykdytas plačiau negu buvo reikalinga ieškovui apsaugoti;
  • neliko tų sąlygų, kuriomis buvo nustatytas draudimas;
  • atsakovas sumokėjo kompensaciją arba pateikė užstatą;
  • nebetaikomas draudimo pagrindas.

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

Esama dviejų galimybių apeliacine tvarka apskųsti laikinojo draudimo nustatymo procedūrą, nė vienu būdu procesas nevilkinamas:

  • prieštaravimas pačiam laikinajam draudimui – jeigu atsakovas arba skolininkas trečiasis asmuo prieš tai nebuvo išklausyti, jie gali per keturiolika dienų pareikšti prieštaravimą. Siekiant užtikrinti sąžiningą išnagrinėjimą turi būti pateikti nauji įrodymai. Nurodymo formos nutartis dėl tokių prieštaravimų priima pirmosios instancijos teismas, o apeliacinio skundo nagrinėjimas nėra atviras visuomenei;
  • apeliaciniu skundu (vok. Rekurs), taip pat galima apskųsti nurodymą, priimtą laikinojo draudimo nustatymo procese. Šio apeliacinio skundo padavimo terminas – keturiolika dienų. Ši apeliacinė tvarka yra rašytinė procedūra, kurią taikant negalima pateikti naujų įrodymų. Apeliacine tvarka teisės aspektais galima apskųsti ir patvirtintą nurodymą, kuriuo nustatomas laikinasis draudimas, tačiau jeigu prašymas nustatyti draudimą buvo atmestas, to nurodymo apskųsti negalima.

Specialiosios taisyklės:

Teisės aktuose numatyta:

  • laikinasis (išsituokusio) sutuoktinio išlaikymas;
  • laikinasis sutuoktinių turto ir sutuoktinių santaupų reglamentavimas, naudojimas ar apsauga;
  • laikinasis vaiko išlaikymas;
  • laikinieji draudimai, kuriais siekiama užkirsti kelią smurtui šeimoje;
  • laikinieji draudimai, kuriais siekiama užkirsti kelią smurtui apskritai;
  • laikinoji nuoma;
  • laikinieji draudimai, kuriais užtikrinama, kad nebūtų pažeidžiamas privatumas;
  • priemonės, kuriomis patenkinamas vieno sutuoktinio skubus poreikis rasti gyvenamąją vietą.

Iš šių specialiųjų taisyklių ypač svarbūs laikinieji draudimai, kuriais siekiama užkirsti kelią smurtui. Austrija turi labai veiksmingą, bet paprastą apsaugos nuo smurto sistemą, leidžiančią iškeldinti smurtaujantį gyventoją iš namų ir uždrausti jam sugrįžti. Asmeniui, dėl kurio smurtinio elgesio nepagrįsta tikėtis, kad kitas asmuo pageidaus su juo susitikti, taip pat gali būti uždrausta lankytis tam tikrose vietose arba bandyti susitikti. Svarbiausia tai, kad šioje sistemoje numatytas glaudus policijos, teismų, vietos smurto šeimoje centro ir, jeigu dalyvauja nepilnamečiai, vaikų ir jaunimo gerovės tarnybų bendradarbiavimas siekiant užkirsti kelią smurtui šeimoje.

Teisėsaugos pajėgos pagal policijos įstatymus turi įgaliojimus dviem savaitėms iškeldinti asmenis, kėlusius pavojų kito asmens gyvybei, sveikatai ar laisvei, arba apriboti jų veiksmus. Jeigu prašymas nustatyti laikinąjį draudimą pateikiamas teismui, nurodymas pratęsiamas iki ilgiausio keturių savaičių laikotarpio. Policija taip pat turi informuoti vietos smurto šeimoje centrą, kad jis galėtų nukentėjusiesiems suteikti pagalbą.

Be to, teismas nukentėjusiojo prašymu turi nurodyti asmeniui, dėl kurio fizinio išpuolio, grasinimo juo arba psichinio žiaurumo tapo neįmanomas sugyvenimas su kitu asmeniu:

  • išvykti iš namų ir artimos aplinkos ir
  • negrįžti į namus ar artimą aplinką, kol namai naudojami tam, kad būtų patenkintas skubus prašymą pateikusio asmens poreikis rasti gyvenamąją vietą.

Be to, teismas gali uždrausti iškeldintam asmeniui lankytis nurodytose vietose (pvz., gatvėje, kurioje yra namai, arba vaiko mokykloje) ir nurodyti jam nesusitikti ir neužmegzti ryšio su ieškovu, jeigu tai neprieštarauja paties atsakovo svarbiems interesams.

Laikinieji draudimai, susiję su pagrindiniu procesu, pvz., procesu dėl santuokos nutraukimo, santuokos pripažinimo negaliojančia, turto padalijimo ar namų naudojimo teisių išaiškinimo, taikomi, kol pagrindiniame procese bus priimtas galutinis sprendimas. Laikinieji draudimai gali būti nustatomi neatsižvelgiant į tai, ar proceso šalys dar gyvena kartu, ir neatsižvelgiant į pagrindinio proceso eigą. Tačiau jeigu pagrindinis procesas nevyksta, draudimo negalima nustatyti ilgesniam negu šešių mėnesių laikotarpiui.

Jeigu įvykdomos sąlygos, laikinasis draudimas turi būti iš karto vykdomas ex officio arba pagal prašymą. Vykdymo užtikrinimo institucija (teisėsaugos pareigūnas) turi iškeldinti atsakovą iš namų, iš jo paimti visus namų raktus ir deponuoti juos teisme. Užtikrinant laikinojo draudimo, kuriuo siekiama užkirsti kelią smurtui, vykdymą, teismas gali nurodyti teisėsaugos tarnyboms pasitelkti teisėsaugos pareigūnus. Praktikoje tai yra dažnas reiškinys, t. y. draudimų, kuriais siekiama užkirsti kelią smurtui, vykdymą paprastai užtikrina policija, o ne vykdymo užtikrinimo pareigūnas (teismo antstolis).

Paskutinis naujinimas: 05/06/2023

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Turto apsaugos priemonės teikiant reikalavimus ES šalyse - Lenkija

1 Kokių rūšių priemonių esama?

Priemonės pobūdis priklauso nuo reikalavimo, kurį prašoma užtikrinti, pobūdžio. Pagal Civilinio proceso kodekso (kodeks postępowania cywilnego) 747 straipsnį piniginiai reikalavimai užtikrinami:

  • areštuojant kilnojamąjį turtą, darbo užmokestį ir atlyginimus, į banko sąskaitą nukreiptus reikalavimus ar kitus reikalavimus, taip pat kitą daiktinę teisę;
  • įkeičiant subjekto, kuriam taikoma prievolė, nekilnojamąjį turtą privalomąja hipoteka;
  • nustatant draudimą disponuoti nekilnojamuoju turtu arba jį įkeisti, jei jis neįtrauktas į žemės ir hipotekos registrą, arba jei jo žemės ir registro įrašas prarastas arba sunaikintas;
  • įkeičiant laivą arba statomą laivą laivo hipoteka;
  • nustatant draudimą disponuoti bendrai valdoma teise į patalpas;
  • nustatant administravimą subjekto, kuriam taikoma prievolė, įmonei, žemės ūkio valdai arba verslui ar jo daliai, taip pat subjekto, kuriam taikoma prievolė, žemės ūkio valdai ar jos daliai.

Jei užtikrinamas nepiniginis reikalavimas, teismas nustato tokį užstatą, kuris, jo nuomone, yra tinkamas konkrečiu atveju, neatmesdamas priemonių, skirtų piniginiams reikalavimams užtikrinti, taikymo (Civilinio proceso kodekso 755 straipsnis). Visų pirma teismas gali:

  • nustatyti tam tikras šalių ar bylos dalyvių teises ir pareigas, kol bus nagrinėjama byla;
  • nustatyti draudimą disponuoti daiktais ar teisėmis, kurios yra bylos dalykas;
  • sustabdyti vykdymo procesą ar kitą procesą, kurio tikslas – įvykdyti teismo sprendimą;
  • sureguliuoti vaikų (nepilnamečių) globos ir bendravimo su vaikais klausimus;
  • įpareigoti padaryti atitinkamą įrašą žemės ir hipotekos registre ar kitame atitinkamame registre.

Pasirenkant užstato pateikimo formą, turi būti atsižvelgiama į bylos šalių ar dalyvių interesus siekiant užtikrinti tinkamą teisę turinčio subjekto teisinę apsaugą ir pernelyg neapsunkinti subjekto, kuriam taikoma prievolė.

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

2.1 Procedūra

Byla dėl užstato pateikimo keliama:

  • bylos šalies ar dalyvio prašymu, pateiktu teismui, turinčiam jurisdikciją nagrinėti bylą pirmąja instancija. Jei šio teismo negalima nustatyti, jurisdikciją turi vietos, kurioje turi būti vykdomas sprendimas ar įgyvendinamas užstatas, teismas, arba nesant šio pagrindo, arba jei sprendimas dėl užstato vykdytinas skirtingų teismų jurisdikcijoje, Varšuvos sostinės apylinkės teismas (sąd rejonowy). Byloje pateiktą prašymą dėl užstato nagrinėja tos instancijos teismas, kuriame nagrinėjama byla, išskyrus atvejus, kai tai yra Aukščiausiasis Teismas (Sąd Najwyższy). Tokiais atvejais pirmosios instancijos teismas sprendžia, ar reikėtų pateikti užstatą (Civilinio proceso kodekso 734 straipsnis);
  • savo iniciatyva tais atvejais, kai byla gali būti keliama ex officio (Civilinio proceso kodekso 732 straipsnis).

Prašymai taikyti užstatą pateikiami raštu. Jie turėtų atitikti procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nurodant pateikiamo užstato formą, o jei tai piniginis reikalavimas, taip pat ir užstato dydį (kuris negali viršyti pateikto reikalavimo sumos, apskaičiuotos kartu su palūkanomis nuo sprendimo dėl užstato priėmimo dienos, taip pat kartu su užstato pateikimo išlaidomis, be to, į šią sumą gali įeiti numatomos bylinėjimosi išlaidos), ir prašymą pagrindžiančias aplinkybes. Jei prašymas taikyti užstatą pateikiamas prieš iškeliant bylą, taip pat reikėtų trumpai apibūdinti bylos dalyką (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnis).

Užstatas gali būti pateiktas prieš iškeliant bylą arba ją nagrinėjant. Po to, kai turintis teisę subjektas gavo vykdomąjį dokumentą, užstatas gali būti pateikiamas tik jei juo siekiama užtikrinti reikalavimą, kurio įvykdymo terminas dar nesibaigė (Civilinio proceso kodekso 730 straipsnio 2 dalis).

Jei užstatas pateikiamas dar prieš iškeliant bylą, teismas nustato terminą, iki kada reikėtų pateikti pareiškimą dėl bylos iškėlimo, nes kitaip užstatas bus panaikintas. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip dvi savaitės (Civilinio proceso kodekso 733 straipsnis).

Prašymus taikyti užstatą būtina išnagrinėti nepagrįstai nedelsiant, per vieną savaitę nuo jų pateikimo teisme dienos, nebent specialiosiose nuostatose numatyta kitaip. Jei įstatyme numatyta, kad prašymai nagrinėjami teismo posėdyje, teismo posėdžio datą reikėtų paskirti per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos (Civilinio proceso kodekso 737 straipsnis).

Užstatas pateikiamas teismo sprendimu.

2.2 Pagrindinės sąlygos

Užstato gali būti prašoma visose teismo arba arbitražo teismo nagrinėjamose civilinėse bylose (Civilinio proceso kodekso 730 straipsnis).

Užstato pateikimo sąlygos: reikalavimas ir teisinis interesas pateikti užstatą turi būti pagrįsti. Teisinis suinteresuotumas pateikti užstatą yra tuo atveju, jei bus neįmanoma ar labai sunku įvykdyti priimtą teismo sprendimą arba bylos tikslo bus neįmanoma arba labai sunku pasiekti nepateikus užstato (Civilinio proceso kodekso 7301 straipsnis).

Užstato tikslas negali būti reikalavimo patenkinimas, nebent įstatyme nustatyta kitaip (Civilinio proceso kodekso 731 straipsnis).

Teismas gali nustatyti sprendimo dėl užstato vykdymo sąlygą – teisę turintis subjektas turi pateikti užstatą, kad užtikrintų subjekto, kuriam taikoma prievolė, reikalavimus, kylančius dėl sprendimo dėl užstato įvykdymo, išskyrus atvejus, kai teisę turintis subjektas yra valstybės iždas ir jei užstatas pateikiamas reiškiant reikalavimus dėl išlaikymo, neįgalumo pensijos ar sumų, nesumokėtų darbuotojui bylose, susijusiose su darbo teise, tačiau ši dalis neturi viršyti viso mėnesinio darbuotojo darbo užmokesčio (Civilinio proceso kodekso 739 straipsnis).

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

Užstatas gali būti taikomas:

  • kilnojamajam turtui;
  • darbo užmokesčiui ir atlyginimams;
  • reikalavimams, nukreiptiems į banko sąskaitą, ar kitiems reikalavimams, ar kitoms turtinėms teisėms;
  • kilnojamajam turtui;
  • laivams ar statomiems laivams;
  • bendrosios nuosavybės teisei į patalpas;
  • įmonei ar žemės ūkio valdai, įmonės verslui ar jo daliai, taip pat žemės ūkio valdos daliai.

Užstatas negali būti taikomas daiktams, skoloms ar teisėms, į kurias negali būti nukreiptas vykdymas. Greitai gendančios prekės gali būti užstatas, jei subjektas, kuriam taikomas įpareigojimas, neturi kito turto, kuriuo galėtų užtikrinti teisę turinčio subjekto reikalavimus, o prekes galima greitai parduoti.

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

Pagrindinis bylos dėl užstato tikslas – užtikrinti, kad teisę turintis subjektas (dažniausiai kreditorius) būtų apsaugotas nuo galimų neigiamų delsimo padarinių teismo nagrinėjamose bylose (arba sprendžiant ginčą neteisminiu būdu) ir pagerinti teisę turinčio subjekto padėtį vykdymo bylose, jei teismo bylos ir užstato dalykas yra vykdytinas reikalavimas. Tam tikromis ribotomis aplinkybėmis užstatas taip pat gali leisti teisę turinčiam subjektui gauti išmokas grynaisiais.

Be to, užstatas gali būti priemonė reaguoti į prievolę turinčio subjekto veiksmus, nenaudingus teisę turinčio subjekto pagrįstiems interesams.

Užstato padariniai prievolę turinčiam subjektui skiriasi, atsižvelgiant į užstato pateikimo formą, ir gali būti tokie:

  • jei areštuojamas kilnojamasis turtas, šio turto valdymas po arešto neturi poveikio tolesnei bylos eigai, o vykdymo byla dėl areštuoto kilnojamojo turto taip pat gali būti keliama pirkėjui;
  • jei įmonės ar žemės ūkio valdos savininko banko sąskaita yra areštuojama kaip užstatas, teisę turintis subjektas gali pasiimti tik teismo nurodytas sumas, skirtas einamajam darbo užmokesčiui ir atlyginimams sumokėti, taip pat išskaičiuojamiesiems mokesčiams ir kitoms įstatymo nustatytoms sumoms bei pridėtinėms išlaidoms apmokėti;
  • ribotai galima panaudoti kitas skolas ir areštuotas turtines teises (panaudojimo būdą nustato teismas);
  • antstolis parduoda visus areštuotus daiktus kartu su teisėmis į finansines priemones, registruotas vertybinių popierių sąskaitoje ar kitoje sąskaitoje, kaip ji suprantama pagal Prekybos finansinėmis priemonėmis taisykles, ir gauta suma deponuojama teismo depozitinėje sąskaitoje;
  • nustatomas draudimas disponuoti nekilnojamuoju turtu ir bendra nuosavybe turima teise į patalpas arba suvaržyti šį turtą ar teisę;
  • laivui arba statomam laivui nustatoma laivo hipoteka;
  • prievolę turintis subjektas netenka valdymo teisių ir paskiriamas administratorius, o pajamos iš administravimo panaudojamos kaip užstatas;
  • bylose, susijusiose su išlaikymu, prievolę turintis subjektas privalo sumokėti konkrečią vienkartinę ar periodinę sumą teisę turinčiam subjektui.

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

Prievolę turintis subjektas gali bet kada prašyti panaikinti arba pakeisti teisiškai privalomą sprendimą pateikti užstatą, jei išnyksta arba pasikeičia užstato pateikimo priežastis (Civilinio proceso kodekso 742 straipsnis, 7541 straipsnio 3 dalis ir 757 straipsnis).

Užstatas panaikinamas, jei:

  • prievolę turintis subjektas įneša teisę turinčio subjekto prašyme dėl užstato prašomą užstato sumą į Finansų ministro depozitinę sąskaitą;
  • ieškinys ar prašymas teisėtai grąžinamas arba atmetamas;
  • ieškinys ar prašymas atmetamas arba byla nutraukiama;
  • teisę turintis subjektas iškėlus bylą neprašo patenkinti viso reikalavimo arba prašo patenkinti kitus reikalavimus, bet ne prieš iškeliant bylą užtikrintą reikalavimą;
  • įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo patenkinamas užtikrintas reikalavimas (užstatas panaikinamas praėjus vienam mėnesiui po teismo sprendimo įsiteisėjimo);
  • teisę turintis subjektas neprašo taikyti kitų vykdymo priemonių per dvi savaites nuo teismo sprendimo, kuriuo patenkintas reikalavimas, įsiteisėjimo dienos bylose, kuriose užstatas buvo pateiktas areštuojant kilnojamąjį turtą, darbo užmokestį ir atlyginimus, reikalavimus, nukreiptus į banko sąskaitą, ar kitus reikalavimus, kitą turtinę teisę arba paskiriant administratorių prievolę turinčio subjekto įmonei ar žemės ūkio valdai arba prievolę turinčio subjekto įmonę ar jos dalį sudarančiam verslui ar žemės ūkio valdos daliai.

Užstatas taip pat panaikinamas (Civilinio proceso kodekso 7541 straipsnis):

  • praėjus dviem mėnesiams po teismo sprendimo, kuriuo patenkinamas užtikrintas reikalavimas, įsiteisėjimo arba sprendimo atmesti apeliacinį skundą ar kitą teisių gynimo priemonę, kurią prievolę turintis subjektas pateikė teismo sprendimo, kuriuo patenkinamas užtikrintas reikalavimas, atžvilgiu, įsiteisėjimo;
  • jei prievolę turintis subjektas neprašo taikyti kitų vykdymo priemonių per vieną mėnesį po teismo sprendimo, kuriuo patenkinamas užtikrintas reikalavimas, įsiteisėjimo arba sprendimo atmesti apeliacinį skundą ar kitą teisių gynimo priemonę, kurią prievolę turintis subjektas pateikė teismo sprendimo, kuriuo patenkinamas užtikrintas reikalavimas, atžvilgiu, įsiteisėjimo, jei priimama teismo nutartis, kuria, inter alia, areštuojamas kilnojamasis turtas.

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

Ir teisę turintis subjektas, ir prievolę turintis subjektas gali apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl užstato (Civilinio proceso kodekso 741 straipsnis).

Paskutinis naujinimas: 24/09/2021

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (portugalų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Jis jau išverstas į šias kalbas: anglų.

Turto apsaugos priemonės teikiant reikalavimus ES šalyse - Portugalija

1 Kokių rūšių priemonių esama?

Laikinųjų ir apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tam tikrų teisinių situacijų apsaugą ir tai gali būti tokios priemonės: a) laikinosios apsaugos priemonės, taikomos pagal lydimiems pilnamečiams asmenims taikomą teisinę sistemą, nustatytą Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langas2018 m. rugpjūčio 14 d. Įstatymu Nr. 49/2018; b) laikinas turto administravimas, kai turto savininkas nežinomas (Civilinio proceso kodekso 1021 straipsnis); c) administratoriaus paskyrimas ad litem (Civilinio proceso kodekso 17 straipsnis) arba d) priemonės, reikalingos palikimo turtui apsaugoti, kai nežinomas turto paveldėtojas (Civilinio proceso kodekso 938 straipsnis).

Apsaugos priemonėmis (pavyzdžiui, priemonėmis, numatytomis Civilinio proceso kodekso 362 ir paskesniuose straipsniuose) siekiama pašalinti didelės ar nepataisomos žalos reikalavimui, kurį siekiama įgyvendinti, riziką, kol nagrinėjama byla (periculum in mora), ir užtikrinti, kad galėtų būti vykdomas galutinis sprendimas (Civilinio proceso kodekso 2 straipsnis).

Išskyrus atvejus, kai teismas nutaria iniciatyvą pareikšti pagrindinį ieškinį perduoti atsakovui (port. inversão do contencioso), procesas dėl apsaugos priemonių taikymo priklauso nuo ieškinio dėl reikalavimo, kurio vykdymas apsaugomas apsaugos priemone, pripažinimo (Civilinio proceso kodekso 364 straipsnis); šiomis priemonėmis užtikrinama galutinio sprendimo rezultatų apsauga arba jie laikinai numatomi, remiantis prielaida, kad pagrindinėje byloje priimtas sprendimas bus palankus pareiškėjui.

Atsižvelgiant į gresiančią žalą (periculum in mora) teismui suteikiama teisė preliminariai supaprastinta tvarka išnagrinėti materialinius teisinius santykius, kuriuos vėliau reikės išnagrinėti išsamiau. Kai šio preliminaraus vertinimo rezultatas yra palankus pareiškėjui, siekiant apsisaugoti nuo kilusio grėsmės priemonės taikomos.

Apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti praktinių bylinėjimosi rezultatų apsaugą, išvengti didelės žalos arba numatyti teisės įgyvendinimą, kartu užtikrinant kuo geresnę interesų, susijusių su greitu bylos nagrinėjimu ir teisiniu saugumu, pusiausvyrą.

Portugalijos civilinio proceso teisėje nustatytos dviejų rūšių apsaugos priemonės:

a) bendrosios apsaugos priemonės (Civilinio proceso kodekso 362–376 straipsniai);

b) specialiosios apsaugos priemonės (Civilinio proceso kodekso 377–409 straipsniai).

Bendrosios apsaugos priemonės reglamentuojamos Civilinio proceso kodekso 362 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad asmuo, kuris pagrįstai baiminasi dėl kito asmens veiksmų, galinčių padaryti didelę ir neatitaisomą žalą jo reikalavimui, ir jeigu nė viena įstatyme nustatyta apsaugos priemonė nėra taikoma, jie gali prašyti taikyti atitinkamą prevencinę ar iš anksto numatomą priemonę, kad užtikrintų teisės, kuriai kyla pavojus, įgyvendinimą (Civilinio proceso kodekso 362 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo reikalavimas gali būti pagrįstas esama teise arba teise, kuri bus nustatyta teismui priėmus sprendimą nagrinėjamoje byloje ar byloje, kuri bus pradėta nagrinėti (Civilinio proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalis). Bendrosios apsaugos priemonės netaikomos siekiant apsisaugoti nuo žalos pavojaus, kurio atžvilgiu tiesiogiai taikoma kuri nors specialioji priemonė (Civilinio proceso kodekso 362 straipsnio 3 dalis).

Specialiosios apsaugos priemonės aiškiai išvardytos Civilinio proceso kodekse arba atskirame teisės akte.

Portugalijos civilinio proceso kodekse nustatytos šios specialiosios apsaugos priemonės:

a) laikinas nuosavybės teisių atkūrimas (Civilinio proceso kodekso 377 straipsnis);

b) įmonės sprendimų galiojimo sustabdymas (Civilinio proceso kodekso 380 straipsnis);

c) laikinas išlaikymas (Civilinio proceso kodekso 384 straipsnis);

d) laikinas žalos atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 388 straipsnis);

e) areštas (Civilinio proceso kodekso 391 straipsnis);

f) draudimas atlikti naujus darbus (Civilinio proceso kodekso 397 straipsnis);

g) turto įšaldymas (Civilinio proceso kodekso 403 straipsnis).

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

Asmuo, kuris įrodo pagrįstą baiminimąsi dėl kito asmens veiksmų, galinčių padaryti didelę ir neatitaisomą žalą jo teisėms, gali prašyti taikyti atitinkamą prevencinę ar iš anksto numatomą priemonę, kad užtikrintų veiksmingą teisės, kuriai kyla pavojus, įgyvendinimą (Civilinio proceso kodekso 362 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo reikalavimas gali būti pagrįstas esama teise arba teise, kuri bus nustatyta teismui priėmus sprendimą nagrinėjamoje byloje ar byloje, kuri bus pradėta nagrinėti (Civilinio proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalis).

Šios rūšies priemonės taikomos, jeigu yra didelė tikimybė, kad teisė yra tikra, ir pakankamai pagrįstai baiminamasi, kad ši teisė bus pažeista (Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas gali atsisakyti taikyti priemones, jeigu dėl tokio priemonių taikymo atsakovas patirtų gerokai didesnių nuostolių, nei pareiškėjas siekia išvengti naudodamas priemonę (Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 2 dalis).

Bendrąsias apsaugos priemones galima prašyti taikyti tik tuo atveju, kai nėra specialiosios apsaugos priemonės, kurią tiktų taikyti atsižvelgiant į atvejo aplinkybes (Civilinio proceso kodekso 362 straipsnio 3 dalis).

Todėl nespecialiosioms apsaugos priemonėms, nurodytoms Civilinio proceso kodekso 362 straipsnyje, taikomi šie teisinės sąlygos:

a) akivaizdus teisės buvimas;

b) pagrįsta baimė, kad dėl kito asmens veiksmų gali būti padaryta didelė ir neatitaisoma žala pareiškėjo teisėms (periculum in mora);

c) praktinė apsaugos ar prevencinės priemonės nauda siekiant užtikrinti veiksmingą teisės, kuriai kyla pavojus, įgyvendinimą;

d) priemonės, kurią siekiama taikyti, neturi apimti kitos apsaugos procedūros.

Tam, kad teismas pritaikytų apsaugos priemones, pakanka, kad jis, atlikęs greitą analizę, nustatytų, jog yra tvirtų įrodymų dėl teisės, kurią reikalaujama pripažinti (fumus bonis juris), ir pagrįstai baiminamasi, kad per laiką, kol bus iki galo išspręstas ginčas, gali būti sukelta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala (periculum in mora). Teisėjas turi būti pakankamai įsitikinęs, kad sprendimas pagrindinėje byloje bus palankus pareiškėjui, nes taikant apsaugos priemones daromas aiškus poveikis atsakovo teisinei situacijai (Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalis).

Toliau aprašomos specialiosios apsaugos priemonės:

a) Laikinas nuosavybės teisių atkūrimas. Jeigu turtas iš savininko buvo atimtas naudojant fizinį smurtą, jis, nurodydamas su valdymu, apiplėšimu ir fiziniu smurtu susijusius faktus, gali prašyti laikinai grąžinti turtą. Teisėjas gali priimti nutartį dėl nuosavybės teisių atkūrimo neiškviesdamas ar neišklausydamas kaltininko, jeigu, išnagrinėjęs įrodymus, teisėjas mano, kad pareiškėjas turtą valdė ir šį valdymą prarado dėl fizinio smurto (Civilinio proceso kodekso 377, 378 ir 379 straipsniai).

b) Įmonės sprendimų galiojimo sustabdymas. Jeigu kurios nors rūšies asociacija ar įmonė priima įstatymui ar įstatams prieštaraujančias rezoliucijas, bet kuris partneris per 10 dienų terminą (kuris pradedamas skaičiuoti nuo susirinkimo, kuriame buvo priimtos rezoliucijos, dienos arba dienos, kurią pareiškėjas apie jas sužinojo, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie susirinkimą) gali prašyti sustabdyti šių rezoliucijų įgyvendinimą. Pareiškėjas privalo įrodyti savo, kaip partnerio, statusą ir tai, kad įgyvendinus sprendimus gali būti padaryta didelė žala. Prie prašymo turi būti pridėta susirinkimo, kuriame buvo priimti sprendimai, protokolo kopija, o kai susirinkimas nėra privalomas pagal įstatymą, vietoj šio protokolo kopijos galima pateikti dokumentinius priimto sprendimo įrodymus (Civilinio proceso kodekso 380–383 straipsniai).

c) Laikinas išlaikymas. Teisę į išlaikymą turintis asmuo gali prašyti nustatyti mėnesinę išlaikymo išmoką, kurią jis turėtų gauti kaip laikiną išlaikymą, jeigu dar nebuvo išmokėta pirmoji galutinė išlaikymo išmoka. Gavęs prašymą dėl laikino išlaikymo, teismas nustato posėdžio datą ir informuoja šalis, kad jos privalo asmeniškai atvykti į teismo posėdį arba paskirti specialius įgaliojimus dalyvauti teismo posėdyje turintį atstovą. Gynybos argumentai pateikiami per teismo posėdį ir teisėjas siekia, kad šalys susitartų dėl išlaikymo nustatymo, o vėliau toks susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu (Civilinio proceso kodekso 384–387 straipsniai).

Jeigu kuri nors šalis nedalyvauja arba jeigu nepavyksta sudaryti susitarimo, teisėjas prieš paskelbdamas žodinį sprendimą liepia surinkti įrodymus ir glaustai nurodo tokių įrodymų rinkimo motyvus (Civilinio proceso kodekso 385 straipsnio 3 dalis).

d) Preliminariai įvertintos žalos atlyginimas; Atsiradus pagrindui reikalauti atlyginti žalą dėl mirties arba kūno sužalojimo, sužalojimus patyrusi šalis ir asmenys, kurie gali turėti teisę gauti išlaikymą iš sužalojimus patyrusios šalies, taip pat asmenys, kuriems auka mokėjo išlaikymą dėl giminystės ryšių, gali prašyti priteisti laikiną kompensaciją už sužalojimą, kuri nustatoma kaip mėnesinė atitinkamos pinigų sumos įmoka. Teisėjas taiko prašomą priemonę, jeigu jam pateikiami išlaikymo poreikį dėl patirtų sužalojimų pagrindžiantys įrodymai ir atsakovo prievolės išmokėti kompensaciją įrodymai. Laikiną žalos atlyginimo tvarką teismas nustato nešališkai; laikinai atlyginta žala įskaičiuojama į galutinę priteistos žalos sumą. Ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai reikalavimas atlyginti žalą taip pat grindžiamas sužalojimu, kuris gali iš esmės pakenkti sužalojimus patyrusios šalies pragyvenimui arba gyvenimo sąlygoms. Pirmiau nurodytos aplinkybės, susijusios su laikinu išlaikymu, mutatis mutandis taikomos nustatant ir šią priemonę (Civilinio proceso kodekso 388–390 straipsniai).

e) Areštas. Areštas leidžia kreditoriui, kuris pagrįstai bijo prarasti turtą, kuriuo užtikrinamas jo reikalavimas, gauti teismo nutartį dėl turto arešto. Arešto pareiškėjas nurodo faktines aplinkybes, pagrindžiančias reikalavimą ir tariamą pavojų, pateikia areštuotino turto sąrašą ir visą turto areštui reikalingą informaciją. Prašydamas areštuoti skolininko turto pirkėjo turtą, pareiškėjas, jeigu toks pirkimo sandoris nebuvo ginčijamas teisme, vis tiek pateikia faktus, kuriais remiantis ginčas gali būti laimėtas (Civilinio kodekso 391–396 straipsniai).

Išnagrinėjus įrodymus, nutartis dėl arešto priimama neišklausant kitos šalies, jeigu nustatoma, kad teisiniai reikalavimai yra tenkinami (Civilinio proceso kodekso 393 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas, kuris prašo areštuoti laivus ar jų krovinį, turi ne tik įvykdyti bendruosius reikalavimus, bet ir įrodyti, kad, atsižvelgiant į ieškinio pobūdį, areštas yra leistinas (Civilinio proceso kodekso 394 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju laivas ar jo krovinys neareštuojamas, jeigu skolininkas nedelsdamas pateikia kreditoriui priimtiną užstatą arba jeigu teismas per dvi dienas nusprendžia uždrausti laivui išplaukti iki bus pateiktas užstatas (Civilinio proceso kodekso 394 straipsnio 2 dalis).

f) Draudimas atlikti naujus darbus. Visi asmenys, manantys, kad jų išimtinė teisė į turtą arba teisė į bendrąją nuosavybę, arba bet kuri kita daiktinė ar asmeninė, naudojimo ar nuosavybės teisė yra pažeidžiama dėl naujų darbų atlikimo arba paslaugos teikimo ir dėl to yra jiems nuostolinga arba gali sukelti nuostolių, per 30 dienų nuo minėtos teisės pažeidimo fakto išaiškėjimo dienos gali prašyti nedelsiant sustabdyti darbų atlikimą ar paslaugų teikimą. Pareiškėjas šią priemonę gali taikyti ne kreipdamasis į teismą, o tiesiogiai prašydamas darbų vykdytojo ar paslaugų teikėjo, arba atsakingo asmens ar jo pavaduotojo nutraukti šiuos darbus; šiuo atveju turi dalyvauti du liudytojai. Ši ‑neteisminė draudimo priemonė negalioja, jeigu per penkias dienas nesikreipiama į teismą prašant ją patvirtinti (Civilinio proceso kodekso 397–402 straipsniai).

g) Turto įšaldymas. Kai yra pagrįsta baimė, kad kilnojamasis arba nekilnojamasis turtas arba dokumentai bus prarasti, paslėpti arba iššvaistyti, galima prašyti turtą įšaldyti. Šis įšaldymas yra susijęs su ieškiniu dėl turto aprašymo arba nuosavybės teisių į įšaldytą turtą įrodymu (Civilinio proceso kodekso 403–409 straipsniai).

Šią priemonę gali prašyti taikyti bet kuris asmuo, suinteresuotas turto ar dokumentų išsaugojimu, tačiau kreditoriai to gali prašyti tik tais atvejais, kai reikia užtikrinti paveldėjimą. Pareiškėjas privalo pateikti glaustus teisės į turtą įrodymus ir pagrįsti faktus, kuriais grindžia savo baiminimąsi dėl turto praradimo ar išeikvojimo. Jeigu teisės į turtą statusas priklauso nuo nagrinėjamo ieškinio arba ieškinio, kuris bus pareikštas, pareiškėjas turi teismą įtikinti, kad atitinkamas prašymas iš tikrųjų yra pagrįstas. Gavęs prašomus įrodymus, teisėjas nustato priemones, jeigu mano, kad neįšaldžius turto pareiškėjo interesams gali kilti didelis pavojus.

2.1 Procedūra

Išskyrus draudimą imtis naujų darbų, kuris gali būti nustatytas nesikreipiant į teismą, pradinius veiksmus atliekant neteismine tvarka, vėliau kreipiantis į teismą dėl šios priemonės patvirtinimo (Civilinio proceso kodekso 397 straipsnio 2 ir 3 dalys), visos kitos apsaugos priemonės yra pagrįstos pradinio prašymo pateikimu teismui, kuriame pareiškėjas pateikia glaustus kylančio pavojaus įrodymus ir pagrindžia savo baimę dėl žalos. Šiame prašyme pateikiamas liudytojų sąrašas (kurį turi sudaryti ne daugiau kaip penki liudytojai) ir kiti reikalaujami įrodymai pagal Civilinio proceso kodekso 365 straipsnį.

Gavęs prašymą, teisėjas sprendime dėl priemonės taikymo gali panaikinti pareiškėjo pareigą pareikšti pagrindinį ieškinį, jeigu nagrinėjant bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad saugotina teisė yra tikra ir jeigu taikoma priemonė yra tinkama siekiant išspręsti ginčą (Civilinio proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalis). Šia išimtimi gali būti remiamasi iki galutinio teismo posėdžio pabaigos. Jeigu byla nagrinėjama ne pagal rungimosi principą, atsakovas gali prieštarauti pareigos pareikšti pagrindinį ieškinį perdavimui tuo pačiu metu, kai ginčijama taikoma priemonė (Civilinio proceso kodekso 369 straipsnio 2 dalis).

Pareigos pareikšti pagrindinį ieškinį perdavimo tvarka mutatis mutandis taikoma laikinam nuosavybės teisių atkūrimui, įmonės sprendimų galiojimo sustabdymui, laikinam išlaikymui, draudimui atlikti naujus darbus ir kitoms atskiruose teisės aktuose nurodytoms priemonėms, kurios, atsižvelgiant į jų pobūdį, padeda galutinai išspręsti ginčą (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 4 dalis).

Kai įstatyme nenustatyta, kad priemonė turi būti nustatyta neišklausius atsakovo, teismas jį išklauso, išskyrus atvejus, kai išklausius atsakovą priemonės tikslams arba veiksmingumui kiltų didelis pavojus (Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalis).

Jeigu ieškovas išklausomas prieš pradedant taikyti priemonę, atsakovas per dešimt dienų nuo nutarties taikyti priemonę priėmimo dienos šaukiamas į teismą pareikšti prieštaravimų. Kai atsakovas jau gavo šaukimą į pagrindinę bylą, šaukimas į teismą pakeičiamas pranešimu (Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 2 dalis).

Pasibaigus terminui prieštaravimams pareikšti ir išklausius atsakovą, atitinkamais atvejais pateikiami teismo reikalaujami arba nustatyti įrodymai (Civilinio proceso kodekso 367 straipsnio 1 dalis).

Jeigu priemonę nutarta taikyti neišklausius atsakovo, jam tik pranešama apie sprendimą po ko priėmimo (Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 6 dalis). Gavęs pranešimą, atsakovas turi teisę paduoti skundą dėl nutarties, jeigu mano, kad, atsižvelgiant į kitus faktus, ji neturėjo būti priimta. Atsakovas taip pat gali pareikšti prieštaravimą, jeigu nori pateikti faktus ar įrodymus, į kuriuos teismas neatsižvelgė ir kuriais remiantis gali būti paneigti apsaugos priemonės taikymo pagrindai arba sušvelninta taikoma priemonė (Civilinio proceso kodekso 372 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas gali bet kuriais pirmiau išvardytais būdais ginčyti sprendimą perduoti pareigą pareikšti ieškinį (Civilinio proceso kodekso 372 straipsnio 2 dalis). Jeigu atsakovas pareiškia prieštaravimą, teismas privalo nuspręsti, ar nustatytą priemonę išlaikyti, sušvelninti arba panaikinti. Šis sprendimas ir, kai taikytina, pareigos pareikšti ieškinį perdavimo išlaikymas arba atšaukimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka ir, atsižvelgiant į atvejį, turi būti pateikti reikalaujami arba teismo nuožiūra nustatyti įrodymai (Civilinio proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalis).

Dėl teritorinės jurisdikcijos Civilinio proceso kodekso 78 straipsnyje nustatyta:

a) prašymai dėl turto arešto ir įšaldymo gali būti teikiami teismui, kuriame turi būti iškelta susijusi byla, arba turto buvimo vietos teismui, arba, jeigu turtas yra keliose apylinkėse, vienos iš apylinkių teismui (Civilinio proceso kodekso 78 straipsnio 1 dalies a punktas);

b) prašymas uždrausti atlikti naujus darbus teikiamas vietos, kurioje turi būti atliekami darbai, jurisdikciją turinčiam teismui (Civilinio proceso kodekso 78 straipsnio 1 dalies b punktas);

c) prašymai dėl kitų apsaugos priemonių teikiami jurisdikciją turinčiam teismui, kuriame turi būti pareikštas susijęs ieškinys (Civilinio proceso kodekso 78 straipsnio 1 dalies c punktas).

Jeigu pareiga pareikšti ieškinį neperduodama atsakovui, procesiniai dokumentai nedelsiant pridedami prie pareikšto ieškinio; jeigu ieškinys buvo pareikštas kitame teisme, procesiniai dokumentai persiunčiami tam teismui, kuris tuomet turi išimtinę jurisdikciją bylą nagrinėti toliau (Civilinio proceso kodekso 78 straipsnio 2 dalis).

Jeigu apsaugos priemones prašoma taikyti nagrinėjant ieškinį, prašymas turėtų būti teikiamas teismui, kuris nagrinėja atitinkamą ieškinį, išskyrus atvejus, kai ieškinys nagrinėjamas apeliacine tvarka. Tokiu atveju bylos sujungiamos tik baigus nagrinėti prašymą dėl apsaugos priemonių arba pagrindinės bylos medžiagą gražinus pirmosios instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso 364 straipsnio 3 dalis).

Advokato atstovavimas būtinas, kai priemonės vertė viršija 5 000 EUR arba kai leidžiama paduoti skundą pagal Civilinio proceso kodekso 58 ir 1090 straipsnius, siejamus su Įstatymo dėl teismų sistemos organizavimo 44 straipsnio 1 dalimi.

Apsaugos priemonių vertė nustatoma taip:

a) laikinas išlaikymas ir preliminariai įvertintos žalos atlyginimas – reikalaujamą mėnesio įmokos dydį padauginant iš dvylikos (Civilinio proceso kodekso 304 straipsnio 3 dalies a punktas);

b) laikinas nuosavybės teisių – pagal daikto, kuris buvo atimtas iš savininko, vertę (Civilinio proceso kodekso 304 straipsnio 3 dalies b punktas);

c) įmonės sprendimų galiojimo sustabdymas – pagal nuostolių dydį (Civilinio proceso kodekso 304 straipsnio 3 dalies c punktas);

d) draudimas atlikti naujus darbus ir nespecialiosios apsaugos priemonės – pagal nuostolių, kurių siekiama išvengti, sumą (Civilinio proceso kodekso 304 straipsnio 3 dalies d punktas);

e) areštas – pagal užtikrinamo ieškinio vertę (Civilinio proceso kodekso 304 straipsnio 3 dalies e punktas);

f) turto įšaldymas – pagal įšaldomo turto vertę (Civilinio proceso kodekso 304 straipsnio 3 dalies f punktas).

2.2 Pagrindinės sąlygos

Vertindamas apsaugos priemonės nustatymo kriterijus, teismas visada turi išnagrinėti, ar baimė, kuri nurodoma, yra pagrįsta, ar teisė smarkiai gali būti pažeista ir ar sudėtinga bus vėliau atlyginti galimą žalą. Teismas, siekdamas apsaugoti teisę, kuriai gresia pažeidimo pavojus, taip pat įvertina, ar konkrečioje byloje tinka taikyti prevencinę arba iš anksto numatytą priemonę. Teismas turi nustatyti, kad bet koks delsimas padidina teisės įvykdymo neužtikrinimo pavojų.

Teismas taip pat nagrinėja, ar byla faktiškai ar galimai priklauso nuo pareikšto ieškinio arba ieškinio, kuris bus pareikštas ateityje, kai šis ieškinys grindžiamas teise, kurios užtikrinimas apsaugotas taikant priemonę.

Šios procedūros metu teismas supaprastinta tvarka (t. y. ne tokia griežta tvarka, kokia yra taikoma įprasto proceso metu) renka įrodymus, kuriais remdamasis nusprendžia, kad teisė, kurią reikia apsaugoti, yra tikra ir esama pakankamai pagrįstos baimės, kad ji bus pažeista.

Visos apsaugos priemonės laikomos skubiomis ir su jomis susiję klausimai nagrinėjami pirmiausia, kitus ‑neskubius teismo veiksmus atidedant vėlesniam laikui (Civilinio proceso kodekso 363 straipsnio 1 dalis), be to, sprendimas dėl priemonių pirmąja instancija turi būti priimamas ne ilgiau nei per du mėnesius arba, jeigu atsakovui nesiunčiamas šaukimas į teismą, per 15 dienų (Civilinio proceso kodekso 363 straipsnio 2 dalis).

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

Apsaugos priemonės, išskyrus įstatyme nustatytas absoliučias ir santykines išimtis, gali būti taikomos teisėms, taip pat kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui.

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

Kadangi apsaugos priemones nustato teismai, jos yra privalomos visiems viešiesiems ir privatiems subjektams ir yra viršesnės už bet kurios kitos institucijos nustatytas priemones (Portugalijos Respublikos Konstitucijos 205 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas asmuo, kuris pažeidžia nustatytą apsaugos priemonę, baudžiamas bauda už tyčinį nepaklusnumą, nepaisant priverstinio vykdymo priemonių (Civilinio proceso kodekso 375 straipsnis).

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

Nepaisant to, ar pareiškėjas atleidžiamas nuo pareigos pareikšti pagrindinį ieškinį, Civilinio proceso kodekso 373 straipsnyje nustatyta, kad procesas dėl apsaugos priemonės taikymo nutraukiamas ir visos nustatytos priemonės baigia galioti:

a) jeigu pareiškėjas nepareiškia ieškinio, su kuriuo yra susijusi priemonė, per 30 dienų nuo pranešimo apie galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria nustatoma priemonė, įteikimo dienos (Civilinio proceso kodekso 373 straipsnio 1 dalis a punktas);

b) jeigu pareiškus ieškinį procesas sustabdomas daugiau nei 30 dienų dėl pareiškėjo aplaidumo (Civilinio proceso kodekso 373 straipsnio 1 dalies b punktas);

c) jeigu galutiniu sprendimu ieškinys atmetamas (Civilinio proceso kodekso 373 straipsnio 1 dalies c punktas);

d) jeigu ieškinys atmetamas dėl procedūrinių priežasčių, o pareiškėjas laiku nepareiškia jokio kito ieškinio, kad pasinaudotų anksčiau pareikšto ieškinio teikiama nauda (Civilinio proceso kodekso 373 straipsnio 1 dalies d punktas);

e) nelikus teisės, kurią siekia apsaugoti pareiškėjas (Civilinio proceso kodekso 373 straipsnio 1 dalies e punktas).

Nepaisant prievolės įrodyti paskirstymo šalims taisyklių, galutinai įsiteisėjus teismo sprendimui dėl apsaugos priemonės ir pareigos pareikšti ieškinį perdavimo, atsakovui pranešama, kad bet koks ieškinys, kuriuo ginčijamas apsaugotos teisės buvimas, turi būti pareikštas per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo, priešingu atveju laikoma, kad taikoma priemone ginčas yra išspręstas (Civilinio proceso kodekso 371 straipsnio 1 dalis).

Ta pati nuostata taikoma, kai pareiškus ieškinį byla sustabdoma ilgiau nei 30 dienų dėl pareiškėjo aplaidumo arba jeigu ieškinys atmetamas dėl procedūrinių formalumų ir pareiškėjas nepareiškia naujo ieškinio, kad pasinaudotų anksčiau pareikšto ieškinio teikiama nauda (Civilinio proceso kodekso 371 straipsnio 2 dalis).

Byloje priėmus galutinį sprendimą apsaugos priemonės baigia galioti (Civilinio proceso kodekso 371 straipsnio 3 dalis).

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

Įprasti skundai yra priimami, kai priemonių vertė yra didesnė nei teisme, kuriam skundžiamas sprendimas, taikoma vertė, o ginčijamas sprendimas yra nepalankus skundą padavusiai šaliai atsižvelgiant į daugiau nei pusę šios sumos (Civilinio proceso kodekso 629 straipsnio 1 dalis). Taip pat visada galima apskųsti sprendimus, susijusius su apsaugos priemonių verte, remiantis tuo, kad priemonės vertė viršija teisme, kuris priėmė ginčijamą sprendimą (Civilinio proceso kodekso 629 straipsnio 3 dalies b punktas) arba preliminariai atsisakė nagrinėti preliminarius prašymus dėl apsaugos priemonių, taikomą ribą (Civilinio proceso kodekso 629 straipsnio 3 dalies c punktas).

Sprendimus, kuriais pareiga pareikšti ieškinį perduodama atsakovui, galima apskųsti tik kartu paduodant skundą dėl sprendimų, susijusių su prašoma priemone; sprendimai dėl pareigos pareikšti ieškinį panaikinimo yra galutiniai ir neskundžiami (Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 1 dalis).

Aukščiausiajam Teisingumo Teismui (port. Supremo Tribunal de Justiça), nedarant poveikio byloms, kuriose skundą visada galima paduoti, negalima paduoti skundų dėl sprendimų taikyti apsaugos priemones, įskaitant sprendimus, kuriais pareiga pareikšti ieškinį perduodama atsakovui (Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 2 dalis).

Sprendimą dėl apsaugos priemonių gali ginčyti:

  • bet kuri bylą pralaimėjusi šalis (Civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalis);
  • asmuo, kuris nėra bylos šalis, tačiau patyrė tiesioginę faktinę žalą dėl apsaugos priemonės taikymo (Civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 2 dalis).

Jurisdikciją nagrinėti skundą turi teismo apylinkės, kurioje veikia ginčijamą sprendimą priėmęs teismas, antrosios instancijos teismas.

Skundas turi būti paduodamas per 15 dienų nuo pranešimo apie sprendimą dienos (Civilinio proceso kodekso 638 straipsnio 1 dalis). Jeigu skundas taip pat yra susijęs su pateiktų įrodymų vertinimu iš naujo, šis terminas pratęsiamas 10 dienų (Civilinio proceso kodekso 638 straipsnio 7 dalis).

Skundas dėl nutarties, kuria visiškai atmetama priemonė arba nustatoma, kad priemonė nebus taikoma, turi stabdomąjį poveikį (Civilinio proceso kodekso 647 straipsnio 3 dalies d punktas). Kitais atvejais skundas tokio poveikio neturi.

Taikytini teisės aktai

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langas2013 m. birželio 26 d. Įstatymas Nr. 41/2013 – Civilinio proceso kodeksas

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langas2013 m. rugpjūčio 26 d. Įstatymas Nr. 62/2013 – Įstatymas dėl teismų sistemos organizavimo

Susijusios nuorodos

Daugiau informacijos galima gauti šiose interneto svetainėse:

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasTeisingumo portalas

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasTeisingumo politikos generalinis direktoratas

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasCITIUS portalas

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasTeisinių dokumentų duomenų bazė

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasPortugalijos oficialusis leidinys

Pastaba.

Šioje informacijos suvestinėje pateikta informacija nėra privaloma EJN-civil informacijos centrui, teismams ar kitiems subjektams ir institucijoms. Ši informacijos suvestinė nuolat atnaujinama, tačiau vis tiek būtina perskaityti atitinkamus galiojančius teisės aktus, kurie teismų praktikoje ilgainiui gali būti aiškinami nevienodai.

Paskutinis naujinimas: 11/07/2023

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Turto apsaugos priemonės teikiant reikalavimus ES šalyse - Rumunija

1 Kokių rūšių priemonių esama?

Įvairių rūšių prevencinės priemonės yra prevencinis ir teisminis konfiskavimas ir prevencinis areštas. Prevencinės priemonės – tai procesinis įšaldymas ir teismo įpareigojimai, taikomi skolininko turtui, siekiant neleisti priešingai šaliai sunaikinti atitinkamo turto, jį perleisti ar sumažinti.

Prevencinis konfiskavimas – tai skolininko turto, kurį galima nustatyti, įšaldymas siekiant išieškoti iš šio turto, kai kreditorius gaus vykdomąjį dokumentą. Civilinio proceso kodekse yra numatytos įvairios specialios nuostatos dėl civilinių laivų prevencinio konfiskavimo procedūros.

Teisminis konfiskavimas – turto įšaldymas, paskiriant pareigūną jį saugoti.

Teismas gali taikyti konfiskavimą, jei vyksta teismo procesas dėl turto ar kitos viršesnės daiktinės teisės, turto nuosavybės teisės arba bendrai valdomo turto naudojimo ar valdymo, o teismas turi jurisdikciją tvirtinti teisminį turto konfiskavimą.

Prevencinis areštas gali būti taikomas pinigams, vertybiniams popieriams ar kitam nustatomam kilnojamajam nematerialiam turtui, kurį skolininkui yra skolingas trečiasis asmuo.

Vykdomasis areštas – tai netiesioginio vykdymo forma, kai išieškomi pinigai, vertybiniai popieriai ar kitas kilnojamasis nematerialus turtas, kurį galima nustatyti.

Kai kurie pirmosios instancijos teismo sprendimai yra teisiškai laikinai vykdytini, jei jų tikslas – nustatyti tėvų valdžios įgyvendinimą, teisę palaikyti asmeninius santykius su nepilnamečiu ir nustatyti nepilnamečio gyvenamąją vietą; darbo užmokestį, nedarbingumo pašalpą; kompensaciją už nelaimingą atsitikimą darbe; metinę rentą, išlaikymo prievoles; išmokas vaikams ir pensijas; kompensaciją mirties, kūno sužalojimo ar pakenkimo sveikatai atveju; nedelsiamą remontą; užplombavimą, atplombavimą ar sudaryti aprašą; reikalavimus, susijusius su valdymu; teismo sprendimus dėl motyvų, kuriais remdamasis atsakovas pripažįsta ieškovo reikalavimus ir pan. Šie teismo sprendimai yra laikinai vykdytini.

Teismas gali pripažinti laikinai vykdytinais teismo sprendimus dėl turto.

Kai pateikiami įrodymai, bet kuris asmuo, suinteresuotas tuo, kad būtų skubiai duoti asmens parodymai, parengta eksperto išvada ar nustatyta tam tikro turto būklė arba pripažintas reikalavimas, faktinės aplinkybės ar teisė, turi teisę prieš iškeliant bylą ir jos nagrinėjimo metu prašyti rinkti šiuos įrodymus.

Jeigu teisių turėtojas pateikia įrodymų, kad jo intelektinės nuosavybės teisių taikymui poveikį daro neteisėti veiksmai, su konkrečia situacija susiję ir neišvengiami veiksmai ir dėl to jam gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, jis gali prašyti teismo taikyti laikinąsias priemones (pažeidimo draudimas arba laikinas pažeidimo nutraukimas, būtinų priemonių taikymas, kad būtų užtikrintas įrodymų išsaugojimas).

Jeigu žala padaroma rašytinėje arba audiovizualinėje žiniasklaidoje, teismas gali nurodyti laikinai nutraukti žalingus veiksmus tik tuo atveju, jeigu prašymo pateikėjui daroma didelė žala, jeigu veiksmai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir jeigu teismo taikomos priemonės nėra neproporcingos atsižvelgiant į daromą žalą.

Sprendimą dėl prašymo teismas priima vadovaudamasis nuostatomis dėl laikinojo draudimo. Kai prašymas pateikiamas prieš pareiškiant ieškinį dėl bylos esmės, teismo sprendime dėl laikinųjų priemonių taip pat turėtų būti nurodytas terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys dėl bylos esmės, kurio nepareiškus ta priemonė turėtų nustoti galioti savaime. Jeigu dėl taikomų priemonių gali būti padaryta žala priešingai bylos šaliai, teismas gali nurodyti prašymo pateikėjui pateikti teismo nurodyto dydžio užstatą.

Priemonės, pritaikytos prieš iškeliant bylą dėl pažeistų teisių apsaugojimo, savaime baigia galioti, jeigu prašymą pateikęs asmuo nepareiškia ieškinio teismui per jo nustatytą terminą, tačiau ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų taikymo pradžios.

Turėtų būti reikalaujama, kad, atitinkamai bylos šaliai paprašius, prašymo pateikėjas atlygintų žalą, kuri atsirado dėl taikytų laikinųjų priemonių, jeigu ieškinys dėl bylos esmės atmetamas kaip nepagrįstas. Vis dėlto, jeigu prašymo pateikėjas yra nekaltas arba jo kaltė buvo minimali, teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, gali atsisakyti jam nurodyti padengti žalą, kurios reikalauja priešinga bylos šalis, arba nurodyti, kad tokia žala būtų sumažinta.

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

2.1 Procedūra

Nurodymą dėl prevencinio konfiskavimo patvirtina teismas ir vykdomųjų priemonių imasi vykdymo pareigūnas – tam nereikia nei leidimo nei formalumų atlikimo, išskyrus registraciją. Be to, turtas turėtų būti konfiskuojamas neinformavus skolininko ir jam iš anksto nepranešus.

Nutartis gali priimti tik pirmosios instancijos teismas, turintis jurisdikciją byloje (teisminis konfiskavimas, prevencinis areštas) arba bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas ar teismas, kurio veiklos teritorijoje yra turtas (teisminis konfiskavimas). Tokiose specialiose bylose advokato dalyvavimas neprivalomas. Teismo sprendimus dėl prevencinio konfiskavimo ir prevencinio arešto vykdo antstolis. Konfiskavimo pareigūnas gali parengti visus išsaugojimui ir administravimui būtinus dokumentus, gauti visas gautinas pajamas ir mokėtinas sumas ir sumokėti esamas skolas, taip pat pagal vykdomąjį dokumentą nustatytas skolas. Numatomos išlaidos yra tik žyminiai mokesčiai, kurie pagal 2013 m. birželio 26 d. neeilinio Vyriausybės nutarimo Nr. 80 dėl žyminio mokesčio 11 straipsnio 1 dalies b punktą yra 100 RON reikalavimams, susijusiems su prevencinėmis priemonėmis, ir 1 000 RON reikalavimams dėl laivų ir orlaivių konfiskavimo. Kreditoriui gali tekti sumokėti teismo nustatytą užstatą. Jei kreditorius nepareiškia reikalavimo raštu, užstatas pagal įstatymą sudaro pusę reikalavimo vertės.

Vykdomąjį areštą kreditoriaus prašymu vykdo antstolis, dirbantis apeliacinio teismo, kurio veiklos teritorijoje yra skolininko ar trečiojo asmens, kurio turtui taikomas areštas, nuolatinė gyvenamoji vieta (biuras), jurisdikcijoje, o jei tai banko sąskaita – skolininko nuolatinės gyvenamosios vietos ar buveinės arba kredito įstaigos pagrindinės ar antrinės buveinės vietos antstolis.

Dėl laikino vykdymo prašymą teismui galima pateikti raštu ir žodžiu, kol nepasibaigė žodinė proceso dalis. Teismas gali sutikti su laikinu turtui taikomų įpareigojimų vykdymu, jei mano, kad priemonė yra būtina, atsižvelgiant į akivaizdžias teisines priežastis arba skolininko nemokumą, ir jei teismas mano, kad iš karto neįvykdžius šios nutarties, tai būtų aiškiai nuostolinga kreditoriui. Tokiais atvejais teismas gali įpareigoti kreditorių sumokėti užstatą.

Pateikiant įrodymus, prašymas prieš pradedant nagrinėti bylą pateikiamas apylinkės teismui, kurio jurisdikcijoje yra liudytojas ar išvados dalykas, o jei byla jau nagrinėjama – klausimą pirmąja instancija nagrinėjančiam teismui. Šalies prašyme nurodomi įrodymai ir faktinės aplinkybės, kurias šalis ketina įrodyti, taip pat priežastys, dėl kurių reikia pateikti šiuos įrodymus, arba priešingos šalies sutikimas.

2.2 Pagrindinės sąlygos

Siekiant taikyti prevencinį konfiskavimą ir areštą, byla jau turi būti nagrinėjama. Jei teismas taiko konfiskavimą, įpareigojimas gali būti nustatytas, net jei byla nenagrinėjama. Vykdomojo dokumento neturintis kreditorius gali prašyti vykdyti prevencinį konfiskavimą ar areštą, įrodęs, kad pareiškė ieškinį.

Skubiais atvejais prašymą dėl prevencinio laivo konfiskavimo galima pateikti dar net prieš pareiškiant ieškinį dėl bylos esmės.

Teismas gali patenkinti prašymą dėl teisminio konfiskavimo ar prevencinio arešto, jei ši priemonė būtina siekiant išlaikyti atitinkamą teisę ir yra nagrinėjama byla dėl nuosavybės ar kitos viršesnės daiktinės teisės, turto valdymo arba bendros nuosavybės naudojimo ar administravimo.

Teisminis konfiskavimas gali būti patvirtintas net jei nėra nagrinėjama byla dėl esmės, susijusi su turtu, kurį skolininkas siūlo, siekdamas įvykdyti prievolę, kad būtų konfiskuotas turtas, kurio atžvilgiu suinteresuotasis asmuo turi pagrindą baimintis, kad jo savininkas jį pašalins, sunaikins arba pakeis; jei kalbama apie kilnojamąjį turtą, kuris pateiktas kaip kreditoriaus garantija, kai kreditorius teigia, kad jo skolininkas yra nemokus arba jei jis turi pagrindą įtarti, kad skolininkas vengs vykdymo arba nuogąstauja, kad turtas gali būti pašalintas arba gali pablogėti jo kokybė.

Teismas priima sprendimą dėl prašymo taikyti prevencinį konfiskavimą ar areštą skubos tvarka, nešaukdamas į posėdį šalių, priimdamas vykdytiną sprendimą, kuriame, jei taikytina, nurodo užstato vertę ir jo sumokėjimo laikotarpį. Prašymas taikyti teisminį konfiskavimą nagrinėjamas skubos tvarka ir į posėdį šaukiamos šalys. Jei teismas patenkina prašymą, jis gali įpareigoti jį pateikusį asmenį sumokėti užstatą, o jei kalbama apie nekilnojamąjį turtą – įregistruoti jį žemės registre.

Prašymo skubumo reikalavimas netaikomas, tačiau kreditorius turi galimybę įrodyti, kad nutartis nebus vykdoma dėl to, kad skolininkas pašalins ar sunaikins atitinkamą turtą, siekdamas išvengti prevencinio konfiskavimo ir prevencinio arešto, net jei reikalavimas negali būti įvykdytas.

Vykdomasis areštas nustatomas nešaukiant šalių į posėdį, priimant sprendimą dėl vykdymo pripažinimo, taip pat nurodant vykdomąjį dokumentą, kuris turi būti siunčiamas trečiajam asmeniui kartu su šiuo sprendimu dėl vykdymo pripažinimo. Apie šį įpareigojimą taip pat pranešama skolininkui. Teismo nutartyje dėl arešto trečiajam asmeniui, kuris tampa su areštu susijusiu trečiuoju asmeniu, pranešama, kad jam draudžiama mokėti skolininkui pinigus ar perduoti kilnojamąjį turtą, kurį jis yra ar bus skolingas, nurodant, kad šiems pinigams ar turtui taikomas areštas, kiek tai būtina siekiant įvykdyti prievolę.

Kai pateikiami įrodymai, reikalaujama, kad turėtų būti pavojus, jog įrodymai gali dingti arba ateityje juos gali būti sunku įvertinti. Jei priešinga šalis sutinka, prašymas gali būti teikiamas net jei tai nėra skubu. Teismas sušaukia šalis į posėdį ir įteikia prašymo kopiją atsakovui. Prašymą uždarame posėdyje nagrinėja teismo kolegija, kuri priima sprendimą. Jei yra vėlavimo pavojus, teismas gali patenkinti prašymą, nešaukdamas bylos šalių į posėdį.

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

Prevencinis areštas gali būti taikomas banko sąskaitoms, nematerialiam turtui, vertybiniams popieriams ir kt.

Prevencinis konfiskavimas gali būti taikomas materialiam kilnojamajam turtui, registruotoms transporto priemonėms, nekilnojamajam turtui ir kt.

Teisminis konfiskavimas gali būti taikomas nekilnojamajam turtui, kilnojamajam turtui ir kt.

Vykdomasis areštas gali būti taikomas pinigams, vertybiniams popieriams ar kitam nematerialiam kilnojamajam turtui.

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

Jei taikomas prevencinis konfiskavimas ir areštas, konfiskuotas turtas gali būti susigrąžintas tik po to, kai kreditorius gauna vykdomąjį dokumentą.

Įpareigojimas dėl prevencinio laivų konfiskavimo vykdomas, sulaikant laivą jo buvimo uosto kapitono tarnybai. Tokiu atveju uosto kapitono tarnyba nepateikia reikalingų laivybos dokumentų ir neleidžia laivui išplaukti iš uosto.

Bauda skiriama tik jeigu prašymo pateikėjas, siekdamas prevencinės priemonės taikymo, veikia nesąžiningai ir dėl to atsakovas patiria žalą. Atsakovui ir (arba) skolininkui nevykdant teismo sprendimų, gali būti paskirta baudžiamojoje teisėje numatyta sankcija.

Jei skolininkas pateikia pakankamą garantiją, teismas skolininko prašymu gali panaikinti prevencinį konfiskavimą. Prašymą panaikinti turto areštą skubos tvarka uždarame posėdyje nagrinėja teisėjų kolegija, o šalys į posėdį šaukiamos nedelsiant.

Be to, jei pagrindinis prašymas, kuriuo grindžiamas prašymas taikyti prevencinę priemonę, pripažįstamas negaliojančiu, atmetamas ar panaikinamas galutiniu teismo sprendimu arba jei prašymą pateikęs asmuo jo atsisakė, skolininkas gali prašyti įpareigojimą nustačiusio teismo panaikinti priemonę. Teismas priima galutinį sprendimą dėl prašymo, nešaukdamas šalių į posėdį.

Jei taikomas vykdomasis areštas, visi areštuotini pinigai ir turtas įšaldomi nuo tos dienos, kai įpareigojimas taikyti areštą išsiunčiamas trečiajam asmeniui, kuriam šis areštas taikomas. Nuo įšaldymo iki visiško vykdomajame dokumente nurodytų įpareigojimų įvykdymo trečiasis asmuo, kurio turtui taikomas areštas, neatlieka jokio mokėjimo ar operacijos, dėl kurios gali sumažėti įšaldytas turtas. Jei reikalavimas, dėl kurio turtui taikomas areštas, yra užtikrintas hipoteka ar kita daiktine garantija, areštą taikantis kreditorius turi teisę prašyti, kad areštas būtų įregistruotas žemės registre ar kituose viešuosiuose registruose.

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

Jei taikomas prevencinis konfiskavimas ir areštas, teismo sprendimu gali būti nustatyti terminai, neapimantys teismo nustatyto įpareigojimo laikotarpio (pavyzdžiui, laikotarpis, per kurį kreditorius turi pateikti užstatą, nes kitaip areštas turtui bus panaikintas).

Įpareigojimas galioja, kol priimamas sprendimas dėl prašymo panaikinti turto areštą, jei šis prašymas atmetamas arba netenka galios, o jei prašymas patenkinamas – kol teismo sprendimas bus įvykdytas arba kol skolininkas pateiks pakankamą garantiją.

Apeliacinis skundas visada nagrinėjamas sušaukus šalis į posėdį.

Jei taikomas vykdomasis areštas, visi areštuotini pinigai ir turtas įšaldomi nuo tos dienos, kai įpareigojimas taikyti areštą išsiunčiamas trečiajam asmeniui, kuriam šis areštas taikomas. Nuo įšaldymo momento iki visiško vykdomajame dokumente nurodytų įpareigojimų įvykdymo, įskaitant vykdymo sustabdymo dėl arešto laikotarpį, trečiasis asmuo, kurio turtui taikomas areštas, negali atlikti jokio mokėjimo ar operacijos, dėl kurios gali sumažėti įšaldytas turtas, nebent įstatymo nustatyta kitaip.

Trečiasis asmuo, kurio turtui taikomas areštas, privalo įregistruoti pinigų sumą arba įšaldyti nematerialų kilnojamąjį turtą per penkias dienas nuo pranešimo apie areštą arba nuo tos dienos, kai tampa mokėtinos ateityje numatytos sumos. Antstolis nurašo arba išskirsto nurodytą pinigų sumą.

Jei trečiasis asmuo, kurio turtui taikomas areštas, neįvykdo savo įsipareigojimų, kreditorius, skolininkas arba antstolis gali pranešti vykdymo bylą nagrinėjančiam teismui, kad jis patvirtintų areštą. Jei surinkti įrodymai rodo, kad trečiasis asmuo, kurio turtui taikomas areštas, yra skolininkui skolingas pinigų, teismas priima sprendimą dėl arešto patvirtinimo ir taip įpareigoja trečiąjį asmenį, kurio turtui taikomas areštas, sumokėti skolininkui įsiskolintą sumą kreditoriui arba priešingu atveju nusprendžia atmesti prašymą taikyti areštą. Jei areštas uždėtas nematerialiam kilnojamajam turtui, kurį vykdymo dieną turi trečiasis asmuo, kurio turtui taikomas areštas, teismas nusprendžia jį parduoti.

Kai teikiami įrodymai, pateiktus įrodymus, nagrinėdamas bylą, tikrina teismas ir vertina jų priimtinumą bei patikimumą. Pateiktus įrodymus taip pat gali naudoti asmuo, kuris neprašė rinkti įrodymų. Renkant įrodymus patirtos išlaidos registruojamos bylos esmę nagrinėjančiame teisme.

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

Kai taikomas prevencinis konfiskavimas ir areštas, sprendimas dėl jo gali būti apskųstas per penkias dienas nuo priėmimo ar įteikimo dienos aukštesnės instancijos teismui, atsižvelgiant į tai, ar teismo posėdis buvo surengtas sušaukus į jį šalis, ar ne. Jei bylas pirmąja instancija nagrinėja apeliacinis teismas, teisių gynimo priemonė yra apeliacinis skundas. Taikant šias teisių gynimo priemones, turto areštas ar konfiskavimas panaikinamas arba išlaikoma prevencinė priemonė. Bet kuris suinteresuotasis asmuo gali prieštarauti įpareigojimo taikyti konfiskavimą ar areštą vykdymui.

Jei taikomas vykdomasis areštas, sprendimas dėl arešto patvirtinimo gali būti apskųstas per penkias dienas nuo jo įteikimo. Galutinis sprendimas dėl patvirtinimo sukelia reikalavimo perleidimo padarinius ir laikomas vykdomuoju dokumentu prieš trečiąjį asmenį, kurio turtui taikomas areštas, neviršijant sumų, kurioms šis patvirtinimas taikomas. Patvirtinus areštą, trečiasis asmuo, kurio turtui taikomas areštas, atlieka registraciją arba mokėjimą tokia suma, kuri aiškiai nurodyta sprendime dėl patvirtinimo.

Jei prašoma laikino vykdymo ir pirmosios instancijos teismas atmeta šį prašymą, šis sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka. Sustabdyti laikiną vykdymą galima prašyti paduotame apeliaciniame skunde arba atskirai, iškeliant bylą apeliaciniame teisme. Kol nagrinėjamas prašymas sustabdyti vykdymą, vykdymas gali būti laikinai patvirtintas nustatant laikinąjį draudimą dar net prieš bylos medžiagai pasiekiant teismą.

Jei teikiami įrodymai, sprendimas patenkinti prašymą pateikti įrodymus yra vykdytinas ir neskundžiamas. Sprendimą atmesti prašymą galima apskųsti per penkias dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, jei šalys buvo šaukiamos į teismo posėdį, ir per penkias dienas nuo įteikimo dienos, jei šalys nebuvo šaukiamos į teismo posėdį.

Pateiktini įrodymai gali būti vertinami tik kuo skubiau arba per šiuo tikslu nustatytą laikotarpį. Pateikti įrodymai vertinami sprendimu, kuris negali būti skundžiamas.

Paskutinis naujinimas: 08/08/2022

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Turto apsaugos priemonės teikiant reikalavimus ES šalyse - Slovėnija

1 Kokių rūšių priemonių esama?

Civilinių reikalavimų vykdymo ir užtikrinimo įstatyme (slov. Zakon o izvršbi in zavarovanju, ZIZ) nustatytos laikinosios ir apsaugos priemonės yra preliminarios ir laikinosios apsaugos priemonės.

Priverstinio reikalavimų užtikrinimo atveju numatyta galimybė taikyti (ilgesnį laikotarpį galiojančias) apsaugos priemones − ZIZ numatyta galimybė užtikrinti reikalavimą suvaržant nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą arba dalininko teises. Kreditorius gali prašyti taikyti priverstinio reikalavimų užtikrinimo priemones tokia pat tvarka kaip ir įprasto vykdymo atveju, t. y. remdamasis vykdomuoju dokumentu, tačiau to negalima pasakyti apie preliminarias ir laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra laikino pobūdžio priemonės ir prašymą dėl jų galima pateikti laikantis toliau nurodytų sąlygų.

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

Preliminarios apsaugos priemonės. Teismas taiko preliminarią apsaugos priemonę remdamasis šalies vidaus teismo arba kitos įstaigos sprendimu dėl piniginio reikalavimo, kuris dar nėra vykdytinas, jeigu kreditorius gali įrodyti tikėtiną rizika, kad priemonės nepritaikius reikalavimo nebus įmanoma įvykdyti arba jį įvykdyti bus daug sudėtingiau.

Laikinosios apsaugos priemonės yra terminuotos reikalavimų užtikrinimo priemonės, kuriomis siekiama išlaikyti esamą padėtį arba sukurti naują laikiną padėtį, kad būtų galima kreditoriaus reikalavimus veiksmingai įvykdyti vėliau (apsauginio pobūdžio priemonės) arba išvengti rimtų ir nuostolingų pasekmių ir smurto grėsmės (reguliavimo pobūdžio priemonės).

Pagal ZIZ laikinąsias apsaugos priemones galima suskirstyti į priemones, skirtas piniginiams reikalavimams užtikrinti, ir priemones, skirtas nepiniginiams reikalavimams užtikrinti.

Laikinąją apsaugos priemonę, skirtą piniginiam reikalavimui užtikrinti, teismas taiko, jeigu kreditorius gali įrodyti reikalavimo buvimo tikimybę arba tai, kad reikalavimas skolininko atžvilgiu atsiras ateityje, − šiuo atveju kreditorius privalo įrodyti tikėtiną riziką, kad, atsižvelgiant į skolininko galimybes perduoti, paslėpti arba kitaip panaudoti turtą, reikalavimo nebus įmanoma įvykdyti arba jį įvykdyti bus daug sudėtingiau.

Kreditorius neturi pareigos įrodyti, kad tokia rizika kyla, jeigu jis įrodo tikimybę, kad skolininkas dėl siūlomos priemonės patirtų tik nedidelę žalą. Rizika laikoma įrodyta, jeigu reikalavimas turi būti įvykdytas užsienyje, išskyrus atvejus, kai jis turi būti įvykdytas Europos Sąjungos valstybėje narėje.

Laikinąją apsaugos priemonę, skirtą nepiniginiam reikalavimui užtikrinti, teismas taiko, jeigu kreditorius gali įrodyti reikalavimo buvimo tikimybę arba tai, kad reikalavimas kreditoriui atsiras ateityje.

Kreditorius taip pat privalo įrodyti, kad tenkinama viena iš nurodytų sąlygų:

  • yra rizika, kad reikalavimo nebus įmanoma įvykdyti arba jį įvykdyti bus daug sudėtingiau;
  • apsaugos priemonė yra reikalinga siekiant užkirsti kelią prievartos panaudojimui arba išvengti nepataisomos žalos atsiradimo;
  • skolininkas nepatirs žalingesnių pasekmių nei kreditorius, jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškės, kad nustatyta laikinoji apsaugos priemonė yra nepagrįsta.

2.1 Procedūra

Preliminarios apsaugos priemonės. Teismas, kuriam būtų teismingas priverstinis vykdymas dėl daikto, kurio apsaugą prašoma užtikrinti pateiktu prašymu, pagal teritorinio teismingumo taisykles gali priimti nutartį dėl prašymo užtikrinti reikalavimą ir taikyti preliminarią apsaugos priemonę, kuria būtų užtikrinamas pats reikalavimas.

Gavęs prašymą dėl preliminarios apsaugos priemonės ir išnagrinėjęs šios priemonės taikymo sąlygas, teismas priima nutartį, kurioje inter alia nurodo užtikrinamo reikalavimo sumą, įskaitant palūkanas ir išlaidas, nustatytą apsaugą ir terminą, kurį teismas leidžia ją taikyti. Preliminari apsaugos priemonė gali būti taikoma ne ilgiau nei 15 dienų nuo vykdymo sąlygų atsiradimo dienos.

Jeigu terminas, kurį teismas leido taikyti preliminarią apsaugos priemonę, pasibaigia prieš tai, kai nutartis, kuria remiantis buvo priimta preliminari apsaugos priemonė, tapo vykdytina, teismas kreditoriaus prašymu pratęsia apsaugos priemonės galiojimą, jeigu nepasikeitė šios apsaugos priemonės nustatymo metu galiojusios sąlygos.

Laikinosios apsaugos priemonės. Jeigu iškeliama civilinė arba kita teismo byla, nutartį priima teismas, kuriam teisminga iškelta byla. Jei prašymas užtikrinti reikalavimą taikant laikinąsias apsaugos priemones pateikiamas keliant bylą, kurioje teismas priima sprendimą vadovaudamasis specialiosiomis proceso teisės nuostatomis šeimos ir vaikų globos bylose, jurisdikciją jį spręsti turi kompetentingas apylinkės teismas. Jei prašymas užtikrinti reikalavimą taikant laikinąsias apsaugos priemones pateikiamas keliant bylą, grindžiamą įstatymu dėl smurto šeimoje, jurisdikciją jį spręsti turi kompetentingas apylinkės teismas. Jeigu civilinė arba kita teismo byla neiškeliama, teismas, kuriam teisminga nutartis dėl prašymo užtikrinti reikalavimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir apsaugoti patį reikalavimą, yra teismas, kuris pagal teritorinio teismingumo taisykles galėtų priimti sprendimą dėl prašymo imtis vykdymo veiksmų.

Todėl tai reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiose bylose teritorinis teismingumas nustatomas atsižvelgiant į užtikrinamo reikalavimo dalyką. Jeigu tai yra kilnojamasis turtas, sprendimą gali priimti vykdymo vietos, kurioje yra daiktai, arba skolininko nuolatinės arba laikinos gyvenamosios vietos teismas. Jeigu užtikrinti reikia piniginį reikalavimą, nematerialius vertybinius popierius arba kitą skolininko turtinę teisę, pagal teritorinio teismingumo taisykles paprastai sprendimą priimti gali skolininko nuolatinės gyvenamosios vietos arba registruotos buveinės vietos teismas. Jeigu dalykas, kurį reikia apsaugoti, yra partnerio akcijų įmonėje dalis, pagal teritorinio teismingumo taisykles spręsti galės įmonės registruotos buveinės vietos teismas. Jeigu apsaugoti reikia nekilnojamąjį turtą, pagal teritorinio teismingumo taisykles spręsti galės nekilnojamojo turto buvimo vietos teismas.

2.2 Pagrindinės sąlygos

Teismas taiko preliminarią apsaugos priemonę remdamasis šalies vidaus teismo arba kitos įstaigos sprendimu dėl piniginio reikalavimo, kuris dar nėra vykdytinas, jeigu kreditorius gali įrodyti tikėtiną rizika, kad priemonės nepritaikius reikalavimo nebus įmanoma įvykdyti arba jį įvykdyti bus daug sudėtingiau. Tokia rizika laikoma įrodyta, jeigu prašymas užtikrinti reikalavimą preliminaria apsaugos priemone yra pagrįstas kuriuo nors iš toliau nurodytų dokumentų:

  • baudžiamojoje byloje priimtu teismo nuosprendžiu, kuriame patvirtintas nukentėjusiosios šalies turtinis reikalavimas ir dėl teismo nuosprendžio pateiktas prašymas iš naujo nagrinėti baudžiamąją bylą;
  • teismo sprendimu, kuriuo remiantis vykdymo veiksmai turėtų būti atlikti užsienyje, išskyrus atvejus, kai jie turėtų būti atliekami Europos Sąjungos valstybėje narėje;
  • teismo sprendimu dėl pripažinimo, kuris apskųstas (šiuo atveju teismas, taikydamas preliminarią apsaugos priemonę, skolininko prašymu gali nustatyti reikalavimo užtikrinimo sąlygą, pagal kurią kreditorius būtų įpareigotas pateikti užstatą padengti žalai, kurią dėl preliminarios apsaugos priemonės galėtų patirti skolininkas);
  • teisme arba administracinėje įstaigoje sudarytu susitarimu, kuris ginčijamas remiantis įstatyme nustatytais pagrindais (šiuo atveju teismas, taikydamas preliminarią apsaugos priemonę, skolininko prašymu gali nustatyti reikalavimo užtikrinimo sąlygą, pagal kurią kreditorius būtų įpareigotas pateikti užstatą padengti žalai, kurią dėl preliminarios apsaugos priemonės galėtų patirti skolininkas);
  • notarinės formos dokumentu, kuris yra vykdomasis dokumentas dėl piniginio reikalavimo, kurio įvykdymo terminas dar nesuėjo.

Teismas, taikydamas preliminarią apsaugos priemonę, leidžia užtikrinti reikalavimą, susijusį su įstatyme numatyta išlaikymo, kurio dar nereikia mokėti, suma, kompensaciją už prarastą išlaikymą, kurį teikė miręs asmuo, ir kompensaciją už nuostolius, kurie atsirado dėl mažesnių pajamų netekus darbo arba sumažėjus gebėjimui dirbti arba jo netekus; šiuo atveju teismas atsižvelgia tik į tas sumas, kurias priklausytų mokėti vienus metus.

Šiais atvejais daroma prielaida, kad rizika įrodyta, jeigu skolininkui jau buvo pateiktas prašymas dėl mokėtinos sumos susigrąžinimo reikalavimo įvykdymo arba jeigu tokį reikalavimą siūloma įvykdyti.

Teismas laikinąją apsaugos priemonę, skirtą piniginiam reikalavimui užtikrinti, taiko laikydamasis šių sąlygų: jeigu kreditorius gali įrodyti reikalavimo buvimo tikimybę arba tai, kad reikalavimas kreditoriui atsiras ateityje, ir jeigu kreditorius įrodo tikėtiną riziką, kad, atsižvelgiant į skolininko galimybes perduoti, paslėpti arba kitaip panaudoti turtą, reikalavimo nebus įmanoma įvykdyti arba jį įvykdyti bus daug sudėtingiau (subjektyvi rizika).

Teismas laikinąją apsaugos priemonę, skirtą nepiniginiam reikalavimui užtikrinti, taiko laikydamasis šių sąlygų: jeigu kreditorius gali įrodyti reikalavimo buvimo tikimybę arba tai, kad reikalavimas kreditoriui atsiras ateityje, ir jeigu kreditorius įrodo tikimybę, kad bus tenkinama viena iš toliau nurodytų būtinų sąlygų: rizika, kad reikalavimo nebus įmanoma įvykdyti arba jį įvykdyti bus daug sudėtingiau (objektyvi rizika), kad priemonė yra reikalinga siekiant užkirsti kelią prievartos naudojimui arba panaikinti nepataisomos žalos atsiradimo galimybę, ir skolininkas nepatirs žalingesnių pasekmių nei kreditorius, jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškės, kad nustatyta laikinoji apsaugos priemonė yra nepagrįsta.

Abiem atvejais (laikinosios apsaugos priemonės, skirtos piniginiam reikalavimui apsaugoti, ir laikinosios apsaugos priemonės, skirtos nepiniginiam reikalavimui apsaugoti) kreditorius nėra įpareigotas įrodyti, kad minėta rizika yra, jeigu įrodo tikimybę, kad skolininkas dėl siūlomos priemonės patirtų tik nedidelę žalą. Abiem atvejais rizika turi būti laikoma įrodyta, jeigu reikalavimas turi būti įvykdytas užsienyje, išskyrus atvejus, kai jis turi būti įvykdytas Europos Sąjungos valstybėje narėje.

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

Preliminarios arba laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kokiam skolininko turtui, pvz., banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms, kilnojamajam turtui, registruotoms transporto priemonėms, nekilnojamajam turtui ir bet kokioms turtinėms teisėms, jeigu tai nėra daiktai, dėl kurių negalima atlikti vykdymo veiksmų pagal įstatymą arba nėra jokios teisėtai apribotos teisės atlikti vykdymo veiksmus dėl daiktų (pvz., daiktų, kurie nėra civilinės apyvartos objektai, mineralinių turtų, daiktų, kurių skolininkui reikia viešajai paslaugai teikti, ir t. t.).

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

Preliminarios apsaugos priemonės. Teismas gali taikyti šias konkrečias preliminarias apsaugos priemones: areštuoti kilnojamąjį turtą ir įregistruoti areštą registre, jeigu toks yra; areštuoti piniginius reikalavimus arba reikalavimus perduoti daiktus; areštuoti kitas nuosavybės arba turtines teises; areštuoti skolininko piniginius reikalavimus į mokėjimo įstaigos sąskaitą; įmonių registre atlikti įrašą dėl įmonės dalyvio turimų įmonės akcijų arešto arba centriniame nematerialių vertybinių popierių registre atlikti įrašą dėl nematerialių vertybinių popierių arešto; atlikti įrašą dėl laikino skolininko nekilnojamojo turto arba su šiuo nekilnojamuoju turtu susijusios teisės įkeitimo.

Teismas gali leisti parduoti areštuotus kilnojamuosius daiktus, jeigu jie suges arba jeigu kyla rizika, kad jų būklė iš esmės pablogės, o areštuoti daiktai gali būti parduodami laikantis ZIZ nuostatų, reglamentuojančių vykdymo veiksmus, susijusius su kilnojamuoju turtu.
Jeigu teismas areštuoja reikalavimą taikydamas preliminarią apsaugos priemonę, jis gali kreditoriaus arba skolininko prašymu leisti reikalavimą, kuriam nustatytas draudimas, perduoti kreditoriui išieškojimo tikslais, jeigu kyla rizika, kad dėl vėlavimo reikalavimo nebus įmanoma patenkinti arba kad bus prarasta teisė pareikšti regresinį reikalavimą trečiajai šaliai.
Sumą, gautą pardavus daiktus arba patenkinus reikalavimą, teismas saugo tol, kol nustoja galioti preliminari apsaugos priemonė arba kreditorius pateikia prašymą dėl vykdymo, tačiau ne ilgiau nei 30 dienų nuo tos dienos, kurią reikalavimas tampa vykdytinas.

Laikinosios apsaugos priemonės. Laikinosios apsaugos priemonės, skirtos piniginiams reikalavimams užtikrinti, yra visos priemonės, kurias taikant galima pasiekti su reikalavimo užtikrinimu susijusį tikslą ir kurios, atsižvelgiant į jomis siekiamą tikslą, gali būti tik apsauginio pobūdžio. Įstatyme pateikiamas šių rūšių laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis užtikrinami piniginiai reikalavimai, pavyzdinis sąrašas: draudimas skolininkui laisvai naudotis kilnojamuoju turtu ir tokio turto saugojimas; draudimas skolininkui perduoti arba įkeisti savo nekilnojamąjį turtą arba jo naudai įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį turtą, įrašant šį draudimą žemės registre; draudimas skolininko skolininkui patenkinti skolininko piniginius reikalavimus arba perduoti skolininkui turtą ir draudimas skolininkui gauti turtą, išieškoti piniginius reikalavimus arba laisvai naudotis šiuo turtu ir reikalavimais; nurodymas mokėjimo sandorių įstaigai atsisakyti vykdyti mokėjimą iš skolininko sąskaitos skolininkui arba kitam asmeniui dėl sumos, kuriai taikoma preliminari apsaugos priemonė.

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis, skirtomis nepiniginiams reikalavimams užtikrinti, taip pat gali būti visos priemonės, kurias taikant galima pasiekti su reikalavimo užtikrinimu susijusį tikslą ir kurios, atsižvelgiant į jomis siekiamą tikslą, gali būti tik apsauginio pobūdžio. Įstatyme pateikiamas šių rūšių laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis užtikrinami piniginiai reikalavimai, pavyzdinis sąrašas: draudimas perduoti arba įkeisti reikalavime nurodytą kilnojamąjį turtą ir nurodymas saugoti tokį turtą; draudimas skolininkui perduoti arba įkeisti nekilnojamąjį turtą, kai toks draudimas įrašomas į žemės registrą; draudimas skolininkui atlikti bet kokius veiksmus, kurie galėtų padaryti žalos kreditoriui, arba draudimas skolininkui kaip nors pakeisti reikalavime nurodytą turtą ir baudos už tokio draudimo pažeidimą numatymas; draudimas skolininko skolininkui perduoti skolininkui reikalavime nurodytą turtą; kompensacijos už prarastą darbo užmokestį darbuotojui mokėjimas, kol vyksta ginčas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, kai tokia kompensacija yra būtina tam, kad darbuotojas galėtų išlaikyti save ir kitus asmenis, kuriuos jis turi pareigą išlaikyti.

Kai nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės priimama civilinėje arba kitoje byloje, ji turi vykdytino sprendimo galią; ja galima daryti įtaką tik skolininko, o ne kurios nors trečiosios šalies, interesų sričiai. Todėl taikant laikinąją apsaugos priemonę negalima įkeisti daikto, kuris turi būti apsaugotas.

Todėl, pvz., tais atvejais, kai laikinąja apsaugos priemone skolininkui draudžiama laisvai naudotis daiktu, kuris turi būti apsaugotas, tai neužkerta kelio kitam asmeniui imtis teisinių veiksmų dėl to daikto (pvz., vykdomojoje byloje). Jeigu skolininkas nesutinka su šios rūšies laikinąja apsaugos priemone, vienintelė pasekmė yra tai, kad kreditorius pagal bendrąsias prievolių teisės taisykles turi teisę ginčyti jiems žalą sukėlusius teisinius veiksmus. Tokiais atvejais asmenys, įsigyjantys turtą, kuriuo skolininkas negali laisvai naudotis, apsaugomi, jeigu jie veikė sąžiningai (jie nežinojo ir negalėjo žinoti, kad toks veiksmas sukėlė žalą kreditoriui). Jeigu turtą įsigyjantis asmuo veikė nesąžiningai, teisinis veiksmas nustoja galioti tik kreditoriaus (ieškovo) atžvilgiu ir tiek, kiek to reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti.

Jeigu skolininkas pažeidžia laikinąją apsaugos priemonę, jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą veiką, kuria pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Vykdymo veiksmus atliekantis teismas taip pat gali skirti baudą skolininkui, kuris pažeidžia laikinąją apsaugos priemonę, o skolininkas turi teisę reikalauti, kad kreditorius sumokėtų kompensaciją už žalą, kurią jis patyrė dėl nepagrįstos laikinosios apsaugos priemonės, kurios kreditorius neturėjo teisės taikyti.

Taikant laikinąją apsaugos priemonę taip pat gali būti nustatytas draudimas skolininko skolininkui atlikti mokėjimus (pvz., banke); šiuo atveju draudimas įsigalioja nuo to momento, kai yra įteikiamas skolininko skolininkui. Gavęs pranešimą apie draudimą, skolininko skolininkas nebegali faktiškai vykdyti prievolių skolininkui ir taip pat gali būti laikomas atsakingu už kompensacijos mokėjimą kreditoriui. Byloje dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo bankas informaciją apie sandoriams naudojamas sąskaitas ir jų numerius arba kitus skolininko reikalavimus į šias sąskaitas gali atskleisti tik teismo prašymu; informacija apie juridinių asmenų einamųjų sąskaitų numerius ir tai, ar šios sąskaitos yra įšaldytos, visuomenei vis tiek yra prieinama Slovėnijos Respublikos viešų teisinių įrašų ir susijusių paslaugų agentūros svetainėje (slov. Agencija Republike Slovenije za javnopravne evidence in storitve).

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

Teismo priimamoje nutartyje dėl preliminarios apsaugos priemonės būtina, inter alia, nurodyti užtikrinamo reikalavimo sumą, įskaitant palūkanas ir išlaidas, nustatytą apsaugą ir terminą, kurį teismas leidžia ją taikyti; be to, preliminari apsaugos priemonė gali būti taikoma ne ilgiau nei 15 dienų nuo vykdymo sąlygų atsiradimo dienos.

Laikinosios apsaugos priemonės galiojimo terminas įstatyme nėra nustatytas; jį nustato teismas, priimdamas nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės. Jeigu priemonė taikoma prieš pareiškiant ieškinį arba prasidedant kitai procedūrai arba jeigu priemonė taikoma siekiant užtikrinti dar neatsiradusį reikalavimą, teismas nustato terminą, per kurį kreditorius turi pradėti procedūrą arba pareikšti ieškinį. Jeigu kreditorius iki šio termino nepareiškia ieškinio arba nepradeda procedūros, teismas bylą sustabdo. Laikinosios apsaugos priemonės galioja iki tos dienos, kurią paskelbiamas teismo sprendimas, susijęs su ginču, kuriame buvo taikomos šios priemonės.

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

Skolininkas per aštuonias dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali pateikti prieštaravimą dėl nutarties taikyti preliminarią arba laikinąją apsaugos priemonę. Prieštaravimą reikia pateikti nutartį dėl laikinosios arba apsaugos priemonės priėmusiame teisme; tuomet šis teismas priima sprendimą dėl paties prieštaravimo.

Skolininkas arba kreditorius gali paduoti skundą dėl teismo sprendimo dėl prieštaravimo ir dėl sprendimo, kuriuo atmetamas prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę; tai jis turi padaryti per aštuonias dienas nuo sprendimo įteikimo teisme, kuriame buvo priimtas sprendimas. Šį skundą nagrinėja antrosios instancijos teismas. Pateikus prieštaravimą arba padavus skundą bylos nagrinėjimas paprastai nestabdomas.

Susijusios nuorodos

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.pisrs.si/Pis.web/

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://www.uradni-list.si/

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.dz-rs.si/wps/portal/Home/deloDZ/zakonodaja/preciscenaBesedilaZakonov

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.sodisce.si/

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.ajpes.si/

Paskutinis naujinimas: 09/01/2020

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Turto apsaugos priemonės teikiant reikalavimus ES šalyse - Slovakija

1 Kokių rūšių priemonių esama?

Slovakijos teisėje pripažįstamos „skubių apsaugos priemonių“, „apsaugos priemonių“ ir „įrodymų apsaugos“ sąvokos. Atitinkamas nuostatas galima rasti Įstatymo Nr. 160/2015 324 ir tolesniuose straipsniuose, Civilinių ginčų proceso kodekse, o specialaus proceso nuostatas – Įstatymo Nr. 161/2015 360 ir tolesniuose straipsniuose, Civilinio proceso ne ginčo tvarka kodekse.

Taikydamas apsaugos priemonę, teismas gali įšaldyti skolininko kilnojamąjį turtą, teises ar kitą turtą, kad užtikrintų kreditoriaus reikalavimą, jeigu baiminamasi, kad sumažės priverstinio vykdymo galimybės.

Skubią apsaugos priemonę teismas taiko tada, kai aplinkybės verčia nedelsiant sureguliuoti klausimą arba kai baiminamasi, kad sumažės priverstinio vykdymo galimybės, o tikslo negalima pasiekti taikant apsaugos priemonę. Toks sprendimas taip pat gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo priverstinio vykdymo veiksmingumą.

Taikant įrodymų apsaugos sąvoką, sudaromos sąlygos prašymo pagrindu (ne teismo iniciatyva) prieš prasidedant procesui išsaugoti įrodymus (bet kokios rūšies, liudytojo parodymus, eksperto išvadas ar pan.). Numatyta, kad šį prašymą gali pateikti asmuo, turintis teisę prašyti inicijuoti procesą, kuriame galima panaudoti įrodymų apsaugos rezultatus.

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

2.1 Procedūra

Apygardos teismas, turintis jurisdikciją spręsti bylą, yra kompetentingas skirti skubią apsaugos priemonę arba apsaugos priemonę.

Skubią apsaugos priemonę arba apsaugos priemonę teismas skiria gavęs prašymą. Prašymo teikti nereikia, jeigu skubi apsaugos priemonė arba apsaugos priemonė yra susijusi su procesu, kurį teismas gali inicijuoti ex officio.

Privalomas teisinis atstovavimas teisės aktais nenustatytas.

Pagal aktualius teisės aktus už prašymą skirti arba panaikinti vieną iš minėtų priemonių imama 33 EUR teismo rinkliava.

Už įrodymų apsaugą rinkliava neimama. Valstybė sumoka su įrodymais susijusias išlaidas, kurios nepadengiamos iš avanso. Vis dėlto teismas gali nurodyti proceso šaliai, neatitinkančiai atleidimo nuo teismo rinkliavų kriterijų, įmokėti su įrodymais susijusių išlaidų avansą, tačiau proceso šalis nepraranda teisės į vėlesnį avanso kompensavimą.

Šiuo atveju privalomas teisinis atstovavimas teisės aktais taip pat nenustatytas.

Toks įrodymų apsaugos būdas gali būti taikomas ir ginčo, ir ne ginčo tvarka vykdomuose procesuose.

2.2 Pagrindinės sąlygos

Skubias apsaugos priemones teismas gali skirti prieš prasidedant procesui, jam vykstant ir jam pasibaigus. Už apsaugos priemones rinkliava nustatoma paskelbiant nutartį dėl apsaugos priemonės.

Prieš prasidedant pagrindiniam procesui, jam vykstant ir jam pasibaigus, įrodymus galima apsaugoti gavus prašymą, jeigu baiminamasi, kad vėliau įrodymų bus neįmanoma paimti arba juos paimti bus labai sunku. Įrodymų apsauga priklauso teismo, turinčio jurisdikciją priimti sprendimą dėl bylos, arba teismo, kurio jurisdikcijos teritorijoje galima rasti įrodymus, kuriems kyla pavojus, kompetencijai. Civilinių ginčų proceso kodekse išdėstytos ne tik bendrosios nuostatos, bet ir specialiosios įrodymų apsaugos intelektinės nuosavybės bylose nuostatos.

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

Teismas gali skirti skubią apsaugos priemonę, kuria pirmiausia reikalaujama, kad proceso šalis:

a) sumokėtų reikiamo dydžio išlaikymo įmoką;

b) atiduotų vaiką globoti kitam iš tėvų arba teismo paskirtam asmeniui;

c) skirtų bent dalį savo darbo užmokesčio, jeigu dirba, kai prašymą pateikęs asmuo dėl rimtų priežasčių nedirba;

d) tam tikrą pinigų sumą arba tam tikrą turtą perduotų teismui saugoti;

e) nedisponuotų tam tikru turtu arba teisėmis;

f) atliktų tam tikrus veiksmus, jų neatliktų arba juos toleruotų;

g) laikinai nepatektų į namą ar butą, kuriame gyvena artimas asmuo arba tos proceso šalies globojamas ar prižiūrimas asmuo, kurio atžvilgiu pagrįstai įtariamas smurto naudojimas;

h) nesiimtų veiksmų, kuriais pažeidžiama intelektinės nuosavybės teisė arba trukdoma ja naudotis.

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

Skubių apsaugos priemonių rūšių apibrėžtys sudarytos kaip pavyzdžiai, o tai reiškia, kad teismas gali skirti skubias apsaugos priemones ir kitose srityse.

Skubi apsaugos priemonė arba apsaugos priemonė, pagal kurią proceso šalis turi nedisponuoti tam tikru turtu ar teisėmis, yra draudimas disponuoti turtu arba teisėmis, jeigu, pavyzdžiui, bijoma, kad atsakovas gali tą turtą išeikvoti (perduoti kitam asmeniui, sunaikinti arba apgadinti ir kt.).

Nutartį dėl skubios apsaugos priemonės arba apsaugos priemonės teismas gali priimti neišklausęs proceso šalių. Kitaip tariant, prieš priimant nutartį proceso šalių išklausyti nebūtina. Šis principas susijęs su tuo, kad proceso šalių išklausymas pakenktų skubios apsaugos priemonės ir apsaugos priemonės tikslui, ir su tuo, kad iš esmės vykdant tokią teismo veiklą įrodymai nerenkami. Tai nereiškia, kad teismas negali nurodyti išklausyti proceso šalių. Jeigu teismas nusprendžia išklausyti proceso šalis, jis turi laikytis visų įrodymų rinkimo taisyklių. Jeigu įrodymus teismas renka tik dokumentų forma, tokie įrodymai viešame teismo posėdyje nepaimami. Vietoj to teismas atpažinimo įgaliojimais pasinaudoja nebendraudamas su proceso šalimis.

Skubi apsaugos priemonė yra priverstinai vykdytina iš karto, kai apie ją pranešama, jeigu specialiaisiais teisės aktais nenustatyta kitaip.

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

Skubi apsaugos priemonė arba apsaugos priemonė panaikinama:

a) pasibaigus laikotarpiui, kuriam ji buvo skirta;

b) jeigu priemonė buvo skirta po pagrindinio proceso inicijavimo ir pirmos instancijos teismas arba apeliacinis teismas atmeta ieškinį arba nutraukia procesą;

c) jeigu savo nutartyje teismas nustato terminą, per kurį reikia pateikti prašymą pagrindiniame procese, tačiau toks prašymas iki nurodyto termino nepateikiamas;

d) jeigu teismas patenkina ieškinį pagrindiniame procese;

e) jeigu pagal priverstinio vykdymo statusą priemonė tampa nebereikalinga.

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

Nutartį dėl skubios apsaugos priemonės arba apsaugos priemonės galima apskųsti apeliacine tvarka. Teismas, kompetentingas spręsti dėl teisių gynimo priemonės, yra tinkamą jurisdikciją turintis apeliacinis teismas, t. y. antrosios instancijos teismas, aukštesnis už pirmosios instancijos teismą, skyrusį skubią apsaugos priemonę arba apsaugos priemonę.

Apeliaciniai skundai pateikiami teisme, kurio nutartis skundžiama apeliacine tvarka, per 15 dienų nuo nutarties įteikimo. Pateikus apeliacinį skundą nutarties vykdymas nesustabdomas.

Paskutinis naujinimas: 22/04/2022

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Turto apsaugos priemonės teikiant reikalavimus ES šalyse - Suomija

1 Kokių rūšių priemonių esama?

Suomijoje kreditoriai arba kiti civilinių ar komercinių bylų ieškovai gali išsireikalauti jiems palankių apsaugos priemonių. Apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būtų galima įvykdyti bet kokį sprendimą, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės. Nuostatos dėl nurodymų taikyti apsaugos priemones išdėstytos Teismo proceso kodekso (suom. oikeudenkäymiskaari) 7 skyriuje, o nuostatos dėl sprendimų vykdymo užtikrinimo – Vykdymo užtikrinimo kodekso (suom. ulosottokaari) 8 skyriuje. Tokios apsaugos priemonės būna trijų rūšių:

  • turto areštas siekiant užtikrinti skolos sumokėjimą,
  • turto areštas siekiant užtikrinti nuosavybę ar kitą vadinamąją ankstesniąją teisę ir
  • kitos apsaugos priemonės (bendrosios apsaugos priemonės).

Šios visose civilinėse bylose prieinamos apsaugos priemonės aprašytos toliau. Esama taip pat apsaugos priemonių, taikomų tam tikriems ginčams pagal specialius teisės aktus, pvz., apsaugos priemonės, kuriomis apsaugomi įrodymai civilinėse bylose dėl pramoninių teisių ir autorių teisių. Baudžiamosiose bylose gali būti taikomas Prievartos priemonių įstatymas (suom. pakkokeinolaki); įstatyme numatytos prievartos priemonės – tai areštas, draudimas disponuoti ir sekvestracija.

Apsaugos priemones reikia atskirti nuo išankstinio (laikinojo) sprendimų vykdymo užtikrinimo civilinėse bylose. Pastarasis reiškia, kad sprendimo vykdymas užtikrinamas, kol sprendimas taps galutinis ir jo jau nebus galima apskųsti. Dar galutiniu netapęs sprendimas civilinėje byloje pagal teisės aktus apskritai vykdytinas tiesiogiai, tačiau paprastai vykdymo negalima iki galo užtikrinti. Pavyzdžiui, pagal pirmosios instancijos teismo priimtą negalutinį sprendimą dėl mokėtinų skolų skolininko turtą galima suvaržyti, jeigu skolininkas neįmoka užstato. Kita vertus, suvaržytu turtu disponuoti ir perduoti kreditoriui jo pajamas galima tik tuo atveju, jei kreditorius už šį turtą įmoka užstatą. Priešingai, sprendimai už akių iš karto vykdytini iki galo.

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

2.1 Procedūra

Nutartis taikyti minėtąsias apsaugos priemones priima bendrosios kompetencijos teismai, iš kurių apygardų teismai (suom. käräjäoikeus) šį klausimą nagrinėja kaip pirmosios instancijos teismai. Teismo taikomų apsaugos priemonių vykdymą užtikrina teismo antstoliai. Prašymai taikyti apsaugos priemones teikiami teismui, kuriame byla nagrinėjama iš esmės. Jeigu procesas dar nepradėtas, prašymas taikyti apsaugos priemones turi būti pateiktas apygardos teismui, kuriam turėtų būti pareikštas ir ieškinys, pagal kurį byla bus nagrinėjama iš esmės.

Teismas negali galutinai patvirtinti apsaugos priemonių taikymo nesuteikdamas atsakovui galimybės būti išklausytam. Tačiau teismas gali patenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones neišklausydamas kitos proceso šalies, jeigu priešingu atveju nebūtų pasiektas apsaugos priemonės tikslas. Praktiškai apsaugos priemonės gali būti pradėtos taikyti labai greitai. Laikinieji sprendimai galioja, kol priimamas priešingas sprendimas.

Kai ieškovas jau turi pagrindą užtikrinti vykdymą, tačiau vykdymo užtikrinimo proceso negalima pradėti nedelsiant, teismo antstolis tam tikromis sąlygomis gali tiesiogiai pradėti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Toliau bus aptariamos tik teismo taikomos apsaugos priemonės.

2.2 Pagrindinės sąlygos

Siekiant, kad skolos sumokėjimui arba ankstesniajai teisei užtikrinti būtų skirtas turto areštas, taikomi šie reikalavimai:

  • ieškovas turi pakankamai aiškiai nurodyti, kad jam atsakovas nesumokėjo skolos, kurią atitinkančią sumą reikėtų suvaržyti, arba kad ieškovas turi ankstesniąją teisę į konkretų turtą, ir
  • turi būti kilęs pavojus, jog atsakovas elgsis taip, kad skolos ieškovui nebus įmanoma išieškoti arba bus pažeista ieškovo teisė.

Atitinkamai siekiant, kad būtų taikomos kitos apsaugos priemonės, reikia pateikti kitos teisės ir pavojaus, kad atsakovas gali ją pažeisti, prima facie įrodymus.

Apsaugos priemones galima pradėti taikyti tik tada, kai ieškovas įmoka teismo antstoliui užstatą.

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

Apsaugos priemonės gali būti taikomos visų rūšių turtui. Jeigu arešto tikslas yra užtikrinti, kad būtų sumokėta skola, teismas nurodo areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, pagal vertę atitinkantį sumą, kurią atsakovas skolingas ieškovui. Tada teismo antstolis nusprendžia, kokius ieškovo turto objektus areštuoti. Jeigu arešto tikslas yra apsaugoti ankstesniąją teisę, teismas nurodo areštuoti konkretų turtą, kuris yra tos teisės objektas, o teismo antstolis įvykdo nurodymą areštuoti tą turtą.

Kitomis apsaugos priemonėmis teismas gali:

  • uždrausti atsakovui atlikti kokį nors veiksmą arba sudaryti kokį nors sandorį, priešingu atveju bus skirta bauda;
  • nurodyti atsakovui atlikti kokį nors veiksmą, priešingu atveju bus skirta bauda;
  • duoti ieškovui leidimą atlikti kokį nors veiksmą arba užsakyti kokio nors veiksmo atlikimą;
  • nurodyti perduoti tarpininkui teisę laikyti arba saugoti atsakovo turtą arba
  • nurodyti taikyti kitą apsaugos priemonę, reikalingą ieškovo teisėms apsaugoti.

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

Įvykdžius nurodymą areštuoti turtą, skolininkas praranda to turto kontrolę. Tvarkyti areštuotą turtą yra nusikalstama veikla. Kai nurodoma areštuoti skolininko banko sąskaitoje esančias lėšas, bankas negali jų pervesti niekam, išskyrus teismo antstolį. Tačiau arešto orderis nesuteikia jo prašiusiam asmeniui jokios pirmenybinės teisės į areštuotą turtą, palyginti su kitais skolininko kreditoriais.

Kitų apsaugos priemonių poveikis priklauso nuo priemonių pobūdžio.

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

Per mėnesį nuo nutarties taikyti apsaugos priemones priėmimo ieškovas turi pareikšti ieškinį teismui dėl bylos esmės arba pradėti kitą procesą, kurio rezultatas galėtų būti vykdytinas sprendimas, pvz., arbitražo procesą. Jeigu jis to nepadaro, apsaugos priemonės atšaukiamos. Apsaugos priemonės taip pat gali būti atšauktos, jeigu pagrindai, kuriais remiantis jos buvo taikytos, išnyko dėl kokios nors kitos priežasties. Kai teismas priima sprendimą dėl bylos esmės, jis kartu turi patvirtinti nurodymą dėl apsaugos priemonių.

Išlaidas, patirtas dėl apsaugos priemonių taikymo, pirmiausia turi padengti ieškovas. Jeigu paaiškėja, kad apsaugos priemonės buvo nepagrįstos, ieškovas privalo atlyginti dėl šių priemonių taikymo atsakovui padarytą žalą, neatsižvelgiant į tai, ar jis elgėsi aplaidžiai. Siekiant padengti tokio įvykio išlaidas, prieš pradedant vykdyti apsaugos priemones ieškovas turi įmokėti užstatą. Kita vertus, įmokėdamas užstatą, atsakovas dažniausiai gali užkirsti kelią apsaugos priemonių vykdymui.

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

Teismų nutartys taikyti apsaugos priemones gali būti apeliacine tvarka skundžiamos aukštesnės instancijos teismui, t. y. apeliaciniam teismui (suom. hovioikeus) arba Aukščiausiajam Teismui (suom. korkein oikeus). Apeliacinio skundo padavimas nėra kliūtis vykdyti nurodymą taikyti apsaugos priemones, išskyrus atvejus, kai apeliacinis teismas sustabdo tos nutarties galiojimą. Tačiau galimybės apeliacine tvarka apskųsti nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra.

Apeliacinius skundus, kuriais skundžiamos su apsaugos priemonių vykdymo užtikrinimu susijusios teismo antstolio priemonės ar sprendimai, nagrinėja apygardos teismai. Teisę paduoti apeliacinį skundą turi ir tretieji asmenys, kurie mano, kad jų turtas yra areštuotas dėl skolininko skolos.

Paskutinis naujinimas: 15/02/2024

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Turto apsaugos priemonės teikiant reikalavimus ES šalyse - Švedija

1 Kokių rūšių priemonių esama?

Pagrindinės nuostatos dėl civilinėse bylose taikomų apsaugos priemonių yra išdėstytos Švedijos teisminio proceso kodekso (šved. rättegångsbalken) 15 skyriuje. Pagal bendrą taisyklę bet kokio civilinės teisės ieškinio vykdymo priemonės negali būti vykdomos tol, kol teismas nepriėmė sprendimo byloje. Nuostatos dėl apsaugos priemonių yra šios taisyklės išimtis. Bendras apsaugos priemonių tikslas − užtikrinti, kad teismui priėmus sprendimą bylą pralaimėjusi šalis įvykdytų nustatytus reikalavimus.

Dažniausiai taikoma apsaugos priemonė yra laikinas turto areštas, o tai reiškia, kad pareiškėjo prašymu bet koks kitos šalies turimas turtas gali būti perimtas arba kitos šalies disponavimo turtu teisė gali būti panaikinta kokiu nors kitu būdu.

Pagal Švedijos teisminio proceso kodekso 15 skyriaus 1 straipsnį nutartis dėl laikino turto arešto gali būti priimta siekiant užtikrinti būsimo sprendimo dėl ieškinio įvykdymą. Pagal bendrą taisyklę nutartis dėl laikino turto arešto pagal šią nuostatą turi būti suformuluota taip, kad laikinai būtų areštuotas tokios vertės skolininkui priklausantis turtas, kad būtų padengta tam tikra nurodyta ieškinio suma. Tačiau išimtinėmis aplinkybėmis nutartyje gali būti nurodyta, dėl kokio turto gali būti atliekami priverstiniai vykdymo veiksmai.

Nutartis dėl laikino turto arešto taip pat gali būti priimta siekiant užtikrinti, kad būsimas sprendimas būtų įvykdytas pagal pirmumo teisę į tam tikrą turtą (Švedijos teisminio proceso kodekso 15 skyriaus 2 straipsnis). Tokie sprendimai, pavyzdžiui, gali būti nutartys, pagal kurias ieškovo teisė į tam tikras akcijas yra pripažįstama viršesne už atitinkamą atsakovo teisę, taip pat nutartys, pagal kurias atsakovas yra įpareigojamas nedelsiant perduoti akcijas.

Švedijos teisminio proceso kodekso 15 skyriaus 3 straipsnyje pateikta bendroji nuostata dėl teismo teisės paskirti tinkamą priemonę pareiškėjo teisėms apsaugoti. Ši nuostata, pavyzdžiui, yra taikoma ieškiniuose dėl draudimų. Šios nuostatos taikymo sričiai taip pat priskiriamas ieškinys dėl patvirtinimo, kad atsakovas neturi teisės dirbti su straipsnyje dėl konkurencijos nurodytomis tam tikromis prekėmis.

Be to, pagal Švedijos teisminio proceso kodekso 15 skyriaus 4 straipsnį pirmumo teisės į tam tikrą turtą bylose teismas gali nurodyti grąžinti iššvaistytą turtą ir t. t.

Be to, Švedijos teisminio proceso kodekso 15 skyriaus 5 straipsnio trečioje pastraipoje nurodyta, kad tam tikromis sąlygomis gali būti nustatoma laikinoji apsaugos priemonė.

Be to, yra numatytos atskiros nuostatos, pagal kurias reglamentuojamos apsaugos priemonės tam tikrose specializuotose srityse, pvz., patentų teisėje.

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

2.1 Procedūra

Nutartis dėl apsaugos priemonių priima bylą nagrinėjantis teismas. Jeigu teismas dar nepradėjo nagrinėti bylos, taikytinos nuostatos, susijusios su jurisdikciją turinčiu teismu, iš esmės yra tokios pat, kaip ir įprastose civilinėse bylose.

Teismas negali savo iniciatyva kelti klausimo dėl apsaugos priemonių taikymo. Todėl prašymą dėl apsaugos priemonių turi pateikti šalis, siekianti, kad būtų priimta nutartis šiuo klausimu. Jeigu teismas bylos dar nenagrinėja, prašymas turi būti pateikiamas raštu.

Pareiškėjas neprivalo samdytis advokato arba būti jo atstovaujamas. Teismo procesai Švedijoje yra nemokami, išskyrus prašymo mokestį, kurį šiuo metu sudaro 450 SEK (Švedijos kronų) (apie 50 EUR).

2.2 Pagrindinės sąlygos

Pagal Švedijos teisminio proceso kodekso (šved. rättegångsbalke) 15 skyriaus 1−3 straipsnius priimant nutartį dėl apsaugos priemonių būtina, kad esminius bylos klausimus (pvz., pagal 1 straipsnį pareiškiamas ieškinys) būtų galima nagrinėti teisme arba taikant kitą panašią procedūrą. Pastarosioms procedūroms priskiriamos ir arbitražo procedūros.

Aukščiausiasis Teismas (šved. Högsta domstolen) nustatė, kad nutartis dėl laikino turto arešto arba kitų apsaugos priemonių pagal Švedijos teisminio proceso kodekso 15 skyrių taip pat gali būti priimta dėl ieškinių, kuriuos turi nagrinėti užsienio teismai, jeigu jų sprendimus galima vykdyti Švedijoje.

Vadovaujantis Švedijos teisminio proceso kodekso 15 skyriaus 1–3 straipsniais, nutartis dėl laikino turto arešto gali būti priimta, jeigu yra įvykdytos ir šios sąlygos:

  • vienas iš reikalavimų yra tai, kad pareiškėjas turi įrodyti tikėtinas priežastis pareikšti ieškinį kitam asmeniui ir įrodyti, kad šis pagrindas gali būti teismo bylos arba nagrinėjimo taikant kitą panašią procedūrą dalykas;
  • pareiškėjas taip pat turi įrodyti „pagrįstą baimę“, kad kita šalis vengs atsakomybės mokėti skolą, paslėpdama ar perkeldama turtą arba imdamasi kitų veiksmų (1 straipsnis); kad kita šalis perkels, pastebimai apgadins arba realizuos turtą kitu būdu, taip pakenkdama pareiškėjui (2 straipsnis), arba kita šalis, imdamasi tam tikros veiklos arba sumanymų, arba nesirūpindama imtis tam tikro veiksmo, arba kokiu nors kitu būdu užkirs pareiškėjui kelią arba apribos jo galimybes pasinaudoti savo teisėmis, arba pastebimai sumažins turto vertę (3 straipsnis);
  • nutartis dėl laikinosios priemonės bus priimta, jei vilkinant bylą kyla žalos rizika. Tai reiškia, kad kiltų pavojus įvykdyti sprendimą, jeigu nutartis dėl priemonės nebūtų priimta nedelsiant, neišklausant kitos šalies. Jeigu nutartis dėl priemonės priimama tokiu būdu, ji turi būti išsiunčiama šalims, o atsakovui liepiama pateikti pastabas dėl nutarties. Jeigu tokios pastabos gaunamos, teismas turi nedelsiant išnagrinėti klausimą, ar šią priemonę reikėtų taikyti toliau;
  • galiausiai nutartis dėl priemonės gali būti priimta tiktai tuo atveju, jeigu pareiškėjas sumoka užstatą, iš kurio būtų atlyginta bet kokia žala, kurią gali patirti kita šalis. Jeigu pareiškėjas negali sumokėti užstato, tačiau įrodo turįs ypatingų priežasčių pagrįsti savo ieškinį, teismas gali atleisti jį nuo pareigos sumokėti užstatą.

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

Nutarčių dėl laikino turto arešto pagal ieškinius vykdymas reiškia tam tikros vertės turto konfiskavimą. Vykdymui iš esmės taikomi turto arešto principai. Tačiau klausimas dėl turto pardavimo nebus keliamas.

Iš esmės vykdymo metu gali būti areštuotas bet kokios rūšies turtas. Turtas gali būti kilnojamasis arba nekilnojamasis.

Tam tikras turtas negali būti areštuojamas. Tai yra taikoma „beneficijos turtui“, kuriam, inter alia, priskiriami:

  • drabužiai ir kiti tam tikros pagrįstos vertės skolininko asmeninio naudojimo daiktai;
  • baldai, buitinė technika ir kita įranga, kuri yra reikalinga namams ir jų priežiūrai;
  • įrankiai ir kita įranga, kuri yra reikalinga skolininko apmokamam darbui arba profesiniam mokymui;
  • asmeniniai daiktai, pvz., medaliai ir sporto apdovanojimai, kurie skolininkui yra tokie vertingi, kad juos konfiskuoti būtų nesąžininga.

Turto apsauga taip pat gali būti numatyta atskiruose teisės aktuose. Tai gali būti taikoma, pvz., žalos atveju.

Laikino turto arešto pagal ieškinius priemonė negali būti taikoma darbo užmokesčiui ir t. t., iki jis yra sumokėtas ir gali būti konfiskuotas.

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

Jeigu turtui buvo pritaikytas laikinas areštas dėl skolų, atsakovas negali turto perleisti arba realizuoti jį kokiu nors kitu būdu, kuriuo būtų pakenkta pareiškėjui. Tačiau Švedijos vykdymo tarnyba (šved. Kronofogdemyndigheten) gali numatyti draudimo realizuoti turtą išimtis, jeigu tam yra ypatingų priežasčių. Bet koks realizavimas, kuriuo pažeidžiamas draudimas, gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

Kai priemonė nustatoma pagal Švedijos teisminio proceso kodekso 15 skyriaus 1–3 straipsnius, pareiškėjas, jeigu ieškinys dar nebuvo pareikštas, turi iškelti bylą dėl priemonės dalyko per vieną mėnesį po nutarties dėl priemonės priėmimo. Jeigu ieškinio nagrinėjimui bus taikoma kita procedūra, pareiškėjas turi imtis tokių priemonių, kurių reikalaujama pagal tą procedūrą.

Jeigu priimama nutartis dėl laikinosios priemonės, ji turi būti išsiunčiama šalims, o atsakovui liepiama pateikti pastabas dėl nutarties. Jeigu tokios pastabos gaunamos, teismas turi nedelsiant išnagrinėti klausimą, ar šią priemonę reikėtų toliau taikyti.

Priemonė yra nedelsiant panaikinama, jeigu po nutarties dėl priemonės taikymo yra sumokamas užstatas, kuriuo užtikrinamas šios priemonės tikslas.

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

Apsaugos priemonių dalykas nustatomas nutarties priėmimo proceso metu, kai nagrinėjant bylą klausimas dėl šių priemonių kyla kaip procedūrinis klausimas arba kai apsaugos priemonių klausimas yra nagrinėjamas atskirai nuo bylos.

Abiem atvejais asmuo, dėl kurio priimama nutartis, gali ją apskųsti. Apylinkės teismo (šved. tingsrätt) nutartį apeliacine tvarka siekiantis apskųsti asmuo tokį rašytinį skundą turi paduoti per tris savaites nuo nutarties priėmimo dienos. Jeigu nutartis nebuvo priimta posėdyje ir nė viename posėdyje nebuvo paskelbtas laikas, kada ji bus priimta, apeliacinio skundo padavimo terminas bus pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią apeliantas gavo nutartį. Apeliacinis skundas apeliaciniam teismui (šved. hovrätt) turi būti paduodamas per apylinkės teismą (šved. tingsrätt).

Jeigu apylinkės teismas atmetė prašymą dėl apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal Švedijos teisminio proceso kodekso (šved. rättegångsbalken) 15 skyrių arba, jeigu teismas panaikino nutartį dėl tokios priemonės, apeliacinis teismas gali nedelsdamas leisti taikyti priemonę, iki bus gautas atskiras pranešimas. Jeigu apylinkės teismas nustatė tokią priemonę arba paskelbė, kad nutartis gali būti vykdoma, nors ji dar nėra galutinė ir besąlyginė, apeliacinis teismas gali nedelsdamas nuspręsti, kad apylinkės teismo nutartis negali būti vykdoma, iki bus gautas atskiras pranešimas.

Paskutinis naujinimas: 06/09/2019

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Turto apsaugos priemonės teikiant reikalavimus ES šalyse - Anglija ir Velsas

1 Kokių rūšių priemonių esama?

Anglijoje ir Velse teismai pagal Civilinio proceso taisyklių (CPT) 25 straipsnio 1 dalį ir atsižvelgiant į jų jurisdikciją, turi įgaliojimus priimti nutartis dėl laikinųjų ir (arba) apsaugos priemonių, kurių paskirtis – apsaugoti šalies interesus, susijusius su turtu arba ieškinio dalyku. Šiomis teisių gynimo priemonėmis galima pasinaudoti bet kuriame etape arba, tiesą sakant, prieš prasidedant bylinėjimuisi. Tai yra teisingos teisių gynimo priemonės, nes teismas turi diskreciją priimti tinkamą nutartį. Šių priemonių taikymo principai buvo nustatyti vienoje iš pirmųjų bylų American Cyanamid Co prieš Ethicon[1]. Pagal 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas gali priimti:

laikinąsias apsaugos priemones;

preliminarius pareiškimus;

nutartis dėl turto, kad leistų parduoti, išsaugoti, patikrinti arba perduoti su turtu susijusį užstatą arba mokėjimą;

nutartis, kuriomis leidžiama patekti į žemės sklypą arba pastatus;

nutartis dėl prekių atidavimo;

nutartis dėl turto arešto arba nutartis, kuriomis šalis įpareigojama pateikti informaciją apie kilnojamojo arba nekilnojamojo turto, kuriam taikoma nutartis dėl turto arešto, buvimo vietą;

nutartis dėl apžiūros;

nutartis dėl dokumentų atskleidimo arba turto patikrinimo prieš pradedant nagrinėti ieškinį; šios nutartys gali būti skirtos priešingai šaliai arba su byla dar nesusijusiai šaliai;

nutartis dėl laikino nuostolių, kuriuos teismas dar turi priteisti, atlyginimo;

nutartis dėl mokėjimo teismui iki bus priimtas sprendimas byloje;

nutartis dėl pinigų;

nutartis, susijusias su intelektinės nuosavybės bylomis.

Teismų praktikoje, kurią suformavo kompetentingi teismai, taip pat nustatytos kelios laikinosios apsaugos priemonės, tarp kurių galima paminėti Norwich Pharmacal nutartis ir draudimus pareikšti ieškinius. Norwich Pharmacal nutartys skirtos priversti trečiąją šalį atskleisti duomenis apie pažeidėją, kad ieškovas paskui galėtų pareikšti tokiam pažeidėjui vardinį ieškinį; dažnai šios nutartys naudojamos įmonėse padarytų tarnybinių nusižengimų atveju. Draudimu pareikšti ieškinius siekiama užkirsti kelią šaliai pareikšti ieškinį užsienio šalyje, kai toks ieškinio pareiškimas būtų nepagrįstas arba represinio pobūdžio, arba būtų susijęs su netinkamu teisiniu procesu. Be to, teismas gali paskelbti pareiškimą dėl teisės arba sutarties, dėl kurios bylinėjamasi, nuostatos aiškinimo.

Draudimas nustatomas teismo nutartimi, kurioje reikalaujama imtis tam tikrų veiksmų arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo. Laikinosios apsaugos priemonės nustatomos ieškinį nagrinėjančio teismo priimta nutartimi. Ieškovas gali stengtis apsaugoti savo turtą vykstant teismo procesui arba net prieš bylos pradžią, šiuo tikslu prašydamas nustatyti laikinąją apsaugos priemonę, kad atsakovas negalėtų veikti ieškovui žalingu būdu.

Ieškovas taip pat gali pasinaudoti dviem konkrečiomis apsaugos priemonių rūšimis tais atvejais, kai kyla pavojus, kad atsakovas imsis priemonių įrodymams sunaikinti arba ieškovo naudai priimto sprendimo vykdymui apsunkinti. Pirma – nutartis dėl apžiūros, antra – turto areštas, kurį taikant atsakovui draudžiama disponuoti turtu arba perkelti jį į kitą jurisdikciją.

Jeigu ieškovas siekia, kad jam būtų sumokėta pinigų suma (pvz., skola arba atlyginti nuostoliai), teismas gali įpareigoti atsakovą laikinai sumokėti bet kokią sumą, kurios galiausiai gali būti pareikalauta iš atsakovo, siekiant nesukelti sunkumų ieškovui, jei dėl kokios nors priežasties būtų vėluojama priimti sprendimą.

Gali kilti rizika, kad atsakovo atžvilgiu nebus įmanoma įvykdyti nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų, net jeigu ieškinys bus atmestas ir ieškovas bus įpareigotas atlyginti išlaidas. Siekdamas apsaugoti atsakovą, teismas tam tikromis aplinkybėmis gali įpareigoti ieškovą pateikti išlaidų užstatą, paprastai sumokant pinigų sumą į teismo sąskaitą.

Aukštasis teismas turi įgaliojimus nustatyti laikinąsias apsaugos priemones, kad padėtų nagrinėti bylą kitoje jurisdikcijoje, jeigu tai yra tinkama. Jis taip pat gali nustatyti „visuotinį turto areštą“, kuris taikomas kitose jurisdikcijose esančiam turtui.

[1] [1975] 1.504

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

2.1 Procedūra

Laikinosios apsaugos priemonės (įskaitant nutartis dėl apžiūros ir turto areštą)

Pagal 25 straipsnį bet kuris prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti pateiktas bylą nagrinėjančiam arba nagrinėsiančiam (kai byla bus iškelta) teismui. Tam tikrų rūšių apsaugos priemones, visų pirma turinčias tarptautinį elementą, privalo nustatyti tik Aukštasis teismas, o kitas apsaugos priemones gali nustatyti grafystės teismas. Aukštajame teisme apsaugos priemones galima nustatyti įprastu būdu arba tai galima padaryti įvairiuose prašymus dėl laikinųjų priemonių nagrinėjančių teismų skyriuose arba šių teismų raštinėse ne darbo valandomis; pastaruoju atveju apsaugos priemones prašoma taikyti siekiant uždrausti atspausdinti straipsnį laikraštyje arba nutraukti Vidaus reikalų tarnybos vykdomas deportacijas.

Prašymui taikomi bendrieji reikalavimai nustatyti pranešimo apie prašymą formoje (N244), be to, prie prašymo turi būti pridėta ieškinio forma, liudytojo pareiškimas, kuriuo pagrindžiamas prašymas, rašytine priesaika patvirtinti parodymai ir nutarties projektas. Nutarties projekte turi būti pateiktas kryžminis įsipareigojimas[2] dėl nuostolių, įsipareigojimas įteikti atsakovams prašymą, įrodymus ir bet kurią kitą priimtą nutartį. Tai yra labai svarbu ex parte procedūros atveju. Jei taikomos skubios apsaugos priemonės, reikia duoti įsipareigojimą kuo greičiau sumokėti atitinkamus mokesčius; be to, gali būti reikalaujama duoti įsipareigojimą kuo greičiau oficialiai pradėti bylą.

Pradėtą bylą nagrinėja teisėjas, kuris priima būtiną nutartį, pasirūpina, kad nutartis būtų užantspauduota ir grąžinta pareiškėjui. Už dokumentų įteikimą kitai šaliai atsako pareiškėjas.

Nutartys dėl apžiūros yra ypač invazinio pobūdžio, todėl joms taikomi specialūs reikalavimai. Jas paprastai privalo įteikti „prižiūrintysis advokatas“, kuris yra susipažinęs su nutartimis dėl apžiūros ir veikia nepriklausomai nuo pareiškėjo advokatų. Prižiūrintysis advokatas privalo išaiškinti atsakovui nutarties dėl apžiūros turinį ir informuoti, kad jis turi teisę gauti teisinę konsultaciją. Prižiūrintysis advokatas atlieka apžiūrą arba prižiūri, kaip ji atliekama, ir apie apžiūros rezultatus praneša pareiškėjo advokatams. Nutartys dėl apžiūros įsigalioja nuo įteikimo momento ir pasibaigus pagrįstam terminui, per kurį buvo galima kreiptis dėl teisinės konsultacijos.

Nutartys dėl turto arešto – tai nutartys, kuriomis šaliai draudžiama perkelti jurisdikcijoje esantį turtą arba apribojama galimybė disponuoti bet kurioje pasaulio vietoje esančiu turtu. Šios nutartys iš tiesų įsigalioja nuo priėmimo momento, todėl labai svarbu, kad jos būtų įteiktos.

Abiem atvejais, jei nutarties nesilaikoma, gali būti pradėta byla dėl nepagarbos teismui.

Tarpiniai mokėjimai ir išlaidų užstatas

Tarpinių mokėjimų ir išlaidų užstato gali būti reikalaujama šalių sutarimu, tačiau jei susitarimo nėra, būtina kreiptis į teismą. Prašymas pateikiamas užpildant pranešimo apie prašymą formą, prie kurios pridedami rašytiniai įrodymai. Prašymas įteikiamas atsakovui, kuris atsiliepime į prašymą gali pateikti įrodymus. Jeigu teismas priima nutartį, jis nustato užstato arba mokėjimo, kuris turi būti atliktas, formą ir sumą.

Su nutarčių priėmimu susijusios išlaidos

Fiksuotos išlaidų skalės, pagal kurią būtų galima apskaičiuoti dėl bet kurios iš pirmiau aprašytų nutarčių priėmimo patiriamas išlaidas, nėra. Tačiau yra nustatyti tam tikri teismo mokesčiai, kuriuos reikia sumokėti teikiant prašymą dėl nutarties priėmimo ir kurių dydis priklauso nuo to, ar prašymas pateikiamas įteikiant pranešimą atsakovui ar ne. Išsamią informaciją apie šiuos mokesčius galima rasti Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasTeisingumo ministerijos svetainėje.

Pareiškėjas privalo sumokėti atlyginimą savo advokatui (o nutarties dėl apžiūros atveju taip pat atlyginimą prižiūrinčiajam advokatui), tačiau visos šios išlaidos galiausiai gali būti priteistos atsakovui.

[2] Įsipareigojimai – tai teismui duoti pasižadėjimai. Bausmė už įsipareigojimų nevykdymą gali būti griežta.

2.2 Pagrindinės sąlygos

Kaip minėta, visos šiame skirsnyje aprašytos teisių gynimo priemonės nustatomos teismo nuožiūra ir teismas jų netaiko, jei mano, kad tai, atsižvelgiant į aplinkybes, būtų netinkama arba neproporcinga. Teismai, priimdami nutartis dėl apžiūros ir areštuodami turtą, yra linkę veikti atsargiau, nes tai yra ypač griežtos priemonė

Laikinosios apsaugos priemonės

Priimdamas sprendimą dėl laikinosios apsaugos priemonės[3], teismas pirmiausia išnagrinėja, ar ieškinyje keliamas „rimtas klausimas, kurį reikia išnagrinėti“ (o ne tai, ar ieškinys yra „nerimtas arba nepagrįstas“). Jei taip nėra, laikinoji apsaugos priemonė nebus taikoma.

Jeigu ieškinyje keliamas rimtas nagrinėtinas klausimas, tuomet teismas nagrinėja ieškovo ir atsakovo interesus. Šiuo atveju klausiama, ar būtų blogiau iš ieškovo reikalauti, kad ieškovo naudai draudimas nebūtų taikomas iki teismo pradžios, ar priversti atsakovą patirti su draudimu susijusių nepatogumų. Spręsdamas šį klausimą, teismas toliau nurodyta eilės tvarka nagrinėja šiuos aspektus:

  • Ar nuostolių priteisimas būtų tinkama teisių gynimo priemonė atsakovui, jeigu jis laimėtų bylą? Jeigu pakaktų priteisti atlyginti nuostolius, apsaugos priemonė būtų panaikinta. Kitu atveju (pvz., jeigu ieškovui būtų padaryta neatitaisoma arba nepiniginė žala) būtina išnagrinėti likusius klausimus.
  • Ar ieškovo kryžminiu įsipareigojimu dėl nuostolių atlyginimo atsakovui suteikiama tinkama apsauga atsakovui laimėjus bylą? Jeigu nuostolių atlyginimu atsakovui būtų suteikta tinkama apsauga, tai paprastai reikštų, kad apsaugos priemonė yra tinkama.
  • Jeigu, atrodo, kad kiti veiksniai yra vienodai suderinti, teismas išlaiko status quo. Gali būti nagrinėjami kiti socialiniai arba ekonominiai veiksniai, pvz., apsaugos priemonės nustatymo arba atsisakymo ją nustatyti poveikis užimtumui arba galimybei įsigyti vaistų.
  • Kraštutiniu atveju teismas gali nagrinėti santykinius šalių argumentų privalumus, tačiau tik tuo atveju, jeigu įmanoma susidaryti aiškų vaizdą, kad vienos šalies argumentai yra daug įtikinamesni nei kitos šalies.

Nutartys dėl apžiūros

Nutartį dėl apžiūros galima priimti siekiant apsaugoti įrodymus arba turtą, susijusį su teisme nagrinėjama byla. Nutarčiai dėl apžiūros priimti taikomos sąlygos yra griežtesnės, palyginti su kitų rūšių apsaugos priemonėmis, ir teismas nutarties nepriima, kol pareiškėjas neįrodo, kad įvykdytos visos šios sąlygos:

  • atsakovo atžvilgiu yra ypač patikimų prima facie argumentų;
  • atsakovo veikla, dėl kurios pradėta byla, ieškovui sukelia didelę faktinę arba potencialią žalą;
  • esama aiškių įrodymų, kad atsakovas turi inkriminuojančių dokumentų arba medžiagos;
  • yra „reali galimybė“ arba „tikimybė“, kad atitinkami dokumentai arba medžiaga bus prarasta, jeigu nutartis nebus priimta.

Turto areštas

Teismas turi įgaliojimus areštuoti turtą, jeigu tai yra „teisinga ir praktiška“. Turtas nebus areštuojamas, nebent ieškovas gali įrodyti, kad įvykdytos visos šios sąlygos:

  • ieškovas turi rimtą ieškinio pagrindą, dėl kurio Anglijos ir Velso teismai turi jurisdikciją;
  • ieškovo argumentai atsakovo atžvilgiu yra „įtikinami“;
  • yra priežasčių manyti, kad atsakovas turi turto teismo jurisdikcijoje;
  • esama „realios rizikos“, kad atsakovas su turtu susijusius klausimus spręs taip, kad nebūtų įmanoma įvykdyti bet kokio teismo sprendimo (pvz., perleisdamas turtą arba perkeldamas jį į kitą jurisdikciją).

Prieš areštuodamas turtą teismas bus ypač atidus dėl užsienio bylos, ypač jeigu turto areštas sutaptų arba galėtų prieštarauti bet kuriai nutarčiai dėl turto arešto, kurią priėmė užsienio teismas, kuriame nagrinėjama pagrindinė byla, arba jeigu užsienio teismas atsisakė areštuoti turtą.

Teismas nepriima visuotinės nutarties dėl turto arešto, jeigu atsakovas turi pakankamai turto jurisdikcijoje, ir privalo išnagrinėti, ar visuotinį turto areštą būtų galima įvykdyti šalyse, kuriose atsakovas turi turto.

Norwich Pharmacal nutartys

Šios nutartys nustatytos teismų praktikoje ir pagal jas reikalaujama, kad atsakovas atskleistų ieškovui tam tikrus dokumentus arba informaciją. Ši nutartis yra panaši į informacijos atskleidimą iki bylos nagrinėjimo ir byloje nedalyvaujančiai šaliai, tačiau atskleidžiamos informacijos kiekis yra didesnis, nes nutartis taikoma „informacijai“, o ne dokumentams. Šias nutartis galima priimti bet kuriuo bylos nagrinėjimo metu ir prašymą dėl jų iš tiesų galima pateikti po to, kai priimamas teismo sprendimas. Be bendrųjų teisingumo principų, taip pat taikomas papildomas pažeidimo padarymo ir pažeidėjo nustatymo kriterijus. Pastarasis, nustačius jo tapatybę, bus įtrauktas į bylą ieškovo prašymu. Nutartis yra būtina siekiant palengvinti teisingumo vykdymą ir jei nėra kitų būdų jam pasiekti. Atsakovas yra arba pažeidėjas, arba yra su juo susijęs, arba yra jo bendrininkas ir turi informacijos apie pažeidėją. Dėl šių nutarčių kreipiamasi į Aukštąjį teismą ir jos yra visuotinio pobūdžio; atskleistu turiniu gali būti remiamasi užsienio byloje be teismo leidimo, o tai yra bendrojo bylinėjimosi principo išimtis.

Draudimai pareikšti ieškinius

Tai yra draudimai, kuriais atsakovui draudžiama pradėti bylą užsienio teisme. Be bendrųjų teisingumo išlygos principų, galioja ir kiti kriterijai. Draudimas bylinėtis visų pirma turi atitikti teisingumo interesus; paprastai dėl to, kad byla iškeliama nepagrįstai arba taip būtų pažeista sutarties sąlyga, pvz., išimtinės Anglijos ir Velso teismų jurisdikcijos sąlygos pažeidimas. Be to, turi būti bylinėjamasi teisme, kuris nepatenka į reglamento „Briuselis I“ taikymo sritį. Jeigu teismas galėtų sustabdyti bylinėjimąsi tuose teismuose, būtų pažeistas teismų tarpusavio pasitikėjimo principas. Šios taisyklės išimtis taikoma, jeigu byla yra susijusi su privačiu arbitražu; tokiu atveju minėtas principas nebūtų pažeidžiamas.

Laikini mokėjimai

Teismas gali įpareigoti atsakovą atlikti laikiną mokėjimą tik jeigu atsakovas pripažino skolą ieškovui, jeigu ieškovo naudai jau priimtas teismo sprendimas dėl pinigų sumos, kurios dydis bus nustatytas vėliau, arba jeigu teismas yra įsitikinęs, kad per teismo procesą ieškovas susigrąžins „pagrindinę pinigų sumą“ (arba ieškinio dėl žemės valdymo atveju atlikti mokėjimą, susijusį su atsakovo naudojimusi žeme). Asmeninio sužalojimo bylose atlikti mokėjimą gali būti įpareigojama tik jeigu atsakovo įsipareigojimus įvykdys draudikas arba jeigu atsakovas yra viešoji įstaiga.

Išlaidų užstatas

Dažniausiai bylos, kuriose teismas gali įpareigoti ieškovą pateikti užstatą, yra bylos, kuriose:

  • ieškovas gyvena Europos Sąjungoje ir Europos laisvosios prekybos erdvėje (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija) ir ieškovo gyvenamosios vietos šalyje būtų sudėtinga užtikrinti nutarties dėl išlaidų vykdymą;
  • ieškovas yra įmonė arba kita įregistruota įstaiga ir yra priežastis manyti, kad ji negalės sumokėti atsakovui išlaidų, jei tai jai bus liepta padaryti (nuspręsdamas, ar įpareigoti duoti užstatą, teismas atsižvelgia į tai, ar ieškovo pinigų arba lėšų trūkumą lėmė atsakovo elgesys);
  • ieškovas pakeitė adresą siekdamas išvengti su bylinėjimusi susijusių pasekmių; arba ieškinio formoje nenurodė teisingo adreso;
  • ieškovas ėmėsi priemonių, susijusių su jo turtu, dėl kurių būtų sudėtinga užtikrinti nutarties dėl išlaidų vykdymą jo atžvilgiu.

Teismas nutartį priima tik įsitikinęs, kad tai yra teisinga atsižvelgiant į visas aplinkybes. Jis išnagrinėja, ar prašymas dėl užstato yra pateikiamas tikram reikalavimui užtikrinti ir ar yra galimybių, kad reikalavimas bus patenkintas.

Teismas taip pat turi įgaliojimus nuspręsti, kad užstatą turi pateikti:

  • byloje nedalyvaujanti šalis, kuri finansuoja ieškinį mainais už byloje gausimą naudą, arba kuri suteikė teisę ieškovui pareikšti ieškinį, siekdama išvengti rizikos, susijusios su tuo, kad bus priimta nutartis dėl išlaidų;
  • bet kuri bylos šalis, kuri be pateisinamos priežasties, nesilaikė teismo taisyklių.

[3] Tai yra amerikietiško cianamido distiliavimo ir gryninimo principai.

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

Laikinosios apsaugos priemonės

Nustačius apsaugos priemonę, gali būti reikalaujama, kad šalis atliktų tam tikrus veiksmus arba susilaikytų nuo tam tikrų veiksmų, susijusių su bet kokios rūšies turtu, atlikimo.

Nutartys dėl apžiūros

Nutartyje dėl apžiūros reikalaujama, kad atsakovas leistų patekti į jo patalpas, tačiau pareiškėjui neleidžiama į jas patekti priverstinai. Nutartyje turi būti nurodytos patalpos, kurias galima apžiūrėti, ir išvardijami daiktai, kuriuos apžiūrą atliekantys asmenys gali patikrinti, daryti jų kopijas ir paimti. Nutartis gali būti taikoma tik bylai reikšmingiems įrodymams arba turtui, kuris gali būti bylos nagrinėjimo dalykas arba dėl kurio byloje gali kilti ginčas.

Standartinėje nutarties formoje reikalaujama, kad atsakovas perduotų visus nutartyje nurodytus daiktus. Kai tinkama, įrodymai gali būti laikomi kompiuteriuose, todėl turi būti suteikiama prieiga prie visų patalpoje esančių kompiuterių, kad juose būtų galima ieškoti informacijos, be to, būtina pateikti visų rastų svarbių dokumentų kopijas.

Turto areštas

Teismas gali priimti nutartį dėl turto arešto, taikomą atsakovo turtui, kuria draudžiama atsakovui sumažinti jurisdikcijoje esančio savo turto vertę iki tam tikro dydžio, arba pagal šią nutartį areštas gali būti taikomas konkrečiam turtui. Atsakovui vis tiek bus leidžiama išleisti nustatytas sumas gyvenimo išlaidoms ir teisinėms konsultacijoms bei atstovavimui, ir nutartimi gali būti leidžiama atsakovui tvarkyti turtą vykdant įprastą verslo veiklą.

Standartinėje turto arešto formoje nurodoma „maksimali suma“, kuri taikoma visam atsakovo turtui, neviršijančiam nurodytos vertės. Ji taikoma bet kokiam turtui, kuriuo atsakovas gali disponuoti kaip nuosavu turtu, įskaitant turtą, kurį turi arba, remdamasi atsakovo instrukcijomis, kontroliuoja trečioji šalis.

Bendroji arba maksimalios sumos nutartis bus taikoma visam turtui, įskaitant kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, pinigus ir vertybinius popierius. Nutartis taip pat bus taikoma bet kuriam turtui, kuris bus įgytas po nutarties priėmimo. Joje gali būti nurodyti konkretūs daiktai, verslui naudojamas turtas ir banko sąskaitos, kurioms taikomas areštas. Bendra banko sąskaita nebus areštuota, išskyrus atvejus, kai tai bus konkrečiai nurodyta nutartyje.

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

Atsakovas perspėjamas, kad laikinosios apsaugos priemonės nesilaikymas reiškia nepagarbą teismui ir už tai atsakovui gali būti skirta laisvės atėmimo bausmė, bauda arba laikinai konfiskuojamas turtas.

Nepagarba teismui neparodoma, jeigu trečioji šalis leidžia atsakovui disponuoti turtu taip pažeidžiant nutartį dėl turto arešto. Tačiau jeigu trečioji šalis, kuri buvo informuota apie turto areštą, sąmoningai padeda atsakovui disponuoti areštuotu turtu, ta šalis rodo nepagarbą teismui. Todėl pareiškėjas turėtų trečiosioms šalims, pvz., atsakovo bankininkams, buhalteriams ir advokatams, įteikti nutarties dėl turto arešto kopijas. (Standartinėje nutarties formoje daroma prielaida, kad tai bus padaryta, o trečiosios šalys perspėjamos apie galimas baudas. Joje taip pat nurodomas pareiškėjo įsipareigojimas sumokėti pagrįstas išlaidas, kurias trečiosios šalys patyrė laikydamosi nutarties, ir garantuoti jų įsipareigojimų, susijusių su nutarties laikymusi, įvykdymą.) Net jeigu joms pranešama apie nutartį, bankai ir kitos trečiosios šalys vis tiek gali įgyvendinti teisę į užtikrinimo priemonę ir užskaitymo teisę, kuri buvo sukurta prieš priimant nutartį dėl turto arešto.

Areštavus turtą ieškovui nesuteikiamos jokios turtinės teisės, susijusios su areštuotu turtu. Teisė pradėti bylą dėl nepagarbos teismui paprastai yra vienintelė ieškovo teisių gynimo priemonė. Pažeidžiant apsaugos priemonę sudaryta sutartis yra neteisėta, todėl šalis, kuri žino apie nutarties pažeidimą, negalės jos įvykdyti. Be to, kartais teismas gali nustatyti atskirą apsaugos priemonę, kuria atsakovui užkertamas kelias vykdyti su trečiąja šalimi sudarytą sutartį. Tačiau nuosavybės teisės vis tiek gali būti perleidžiamos pagal neteisėtą sutartį ir kai tokia sutartis įvykdoma, paprastai neįmanoma susigrąžinti perduoto turto.

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

Jeigu nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės priimama dalyvaujant šalims, joje gali būti nurodoma, kad ji galioja iki bylos nagrinėjimo teisme, teismo sprendimo priėmimo arba kitos teismo nutarties, arba iki konkrečios dienos. (Jeigu draudimas galioja „iki kitos nutarties“, ji nenustos galioti teismui priėmus sprendimą; taip bus tik tuomet, kai teismas priims nutartį, kurioje aiškiai arba netiesiogiai bus panaikinta apsaugos priemonė.)

Laikinoji apsaugos priemonė, kuri nustatoma nepranešus atsakovui, paprastai galioja ribotą laikotarpį, retais atvejais ilgiau nei 7 dienas, o tam, kad jos galiojimas būtų pratęstas, teismas turės priimti kitą nutartį. Nustatydamas apsaugos priemonę, apie kurią nepranešama, teismas paprastai nurodo „grąžinimo dieną“, kurią surengiamas kitas teismo posėdis, kuriame atsakovas gali dalyvauti ir ginčyti nutarties galiojimo pratęsimą. Standartinėje turto arešto formoje nurodoma, kad ji taikoma iki grąžinimo dienos arba kitos nutarties.

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

Atsakovas arba bet kuri trečioji šalis, kuriai laikinoji apsaugos priemonė turi tiesioginį poveikį, bet kuriuo metu gali prašyti teismo pakeisti arba panaikinti nutartį (nors prašymas, susijęs su nutartimi dėl apžiūros, kuri jau įvykdyta, paprastai turėtų galioti iki teismo posėdžio). Norint ginčyti nutartį, kuri buvo priimta apie ją nepranešus atsakovui, nebūtina laukti iki grąžinimo dienos. Atsakovas apie prašymą privalo iš anksto informuoti ieškovo advokatus. Prašymas paprastai turėtų būti pateiktas nutartį priėmusiam teismui ir jį paprastai nagrinės tas pats teisėjas.

Pagrindai, kuriais remdamasis atsakovas gali pateikti tokį prašymą, apima: vienos iš nutartyje nurodytų sąlygų nesilaikymą, esminį aplinkybių, dėl kurių išnyksta nutarties priėmimo priežastis, pasikeitimą, represinį nutarties pobūdį, nepagrįstą nekaltų šalių teisių apribojimą ir ieškovo delsimą pareikšti ieškinį. Jeigu apsaugos priemonė buvo pradėta taikyti apie ją nepranešus atsakovui, nutarties panaikinimo arba pakeitimo pagrindai taip pat apima atvejus, kai pareiškėjas, gaudamas nutartį, teismui neatskleidė esminių faktinių aplinkybių, taip pat nepakankamus įrodymus, siekiant pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą be išankstinio pranešimo.

Jeigu teismas panaikina nutartį, tuomet atsakovas turi teisę remtis pareiškėjo kryžminiu įsipareigojimu dėl nuostolių atlyginimo ir ieškinio kompensavimo. Teismas priims nutartį dėl „žalos įvertinimo“, kad nustatytų atsakovo nuostolius, nors ši nutartis gali būti atidėta iki teismo posėdžio arba vėlesnio laiko.

Teismas taip pat turi įgaliojimus panaikinti arba pakeisti nutartis dėl laikinųjų mokėjimų ir išlaidų sumokėjimo užtikrinimo ir gali nurodyti pakartotinai sumokėti visą arba dalį pagal nutartį sumokėtų pinigų.

Susijusios nuorodos

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasTeisingumo ministerija

Paskutinis naujinimas: 30/09/2021

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Turto apsaugos priemonės teikiant reikalavimus ES šalyse - Šiaurės Airija

1 Kokių rūšių priemonių esama?

Reikalavimas nutraukti veiksmus arba neigiamas draudimas nustatomas nutartyje, kuria asmuo įpareigojamas susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo arba nutraukti atliekamus veiksmus. Šios rūšies nutartis priimama dažniausiai.

Reikalavimas atlikti veiksmus arba teigiamas draudimas nustatomas nutartyje, kuria asmuo įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus arba atlyginti dėl ankstesnio veiksmo sukeltus nuostolius.

Quia Timet draudimas nustatomas nutartyje, kuria asmuo įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus siekiant užkirsti kelią žalai, kuri dar neatsirado.

Mareva draudimas nustatomas nutartyje, kuria atsakovui užkertamas kelias atsikratyti savo turto arba jį perleisti siekiant padėties, kurioje nebūtų galima užtikrinti teismo sprendimo dėl nuotolių atlyginimo vykdymo. Nutartyje gali būti numatyta išmoka atsakovo pragyvenimo, verslo arba teisinėms išlaidoms padengti.

Įsipareigojimas vietoje draudimo. Atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į prašymą nustatyti draudimą, dažnai pasiūlo duoti įsipareigojimą ir jeigu pareiškėjas su juo sutinka, toks įsipareigojimas duodamas raštu arba jį užregistruoja teismas.

Nutartis dėl turto apžiūros ir išsaugojimo. Šia nutartimi siekiama dviejų tikslų:

  • išsaugoti turtą, dėl kurio pareikštas ieškinys, kad laimėjusi šalis galėtų susigrąžinti turtą arba jo tikrąją vertę, ir
  • sudaryti sąlygas apžiūrėti turtą, siekiant surinkti byloje reikalingus įrodymus. Teismas taip pat gali priimti nutartį, kuria šaliai leidžiama patekti į šalies žemės sklypus siekiant įvykdyti nutartį.

Anton Pillar nutartis. Šia nutartimi ieškovas, jo advokatas arba kitas atsakingas atstovas įgaliojami areštuoti daiktus iš anksto neinformuojant atsakovo, siekiant apsaugoti turtą arba surinkti įrodymus.

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

2.1 Procedūra

Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių galima pateikti bet kuriuo metu pradėjus nagrinėti bylą iki ją nutraukiant. Ypač skubiais atvejais laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos prieš pradedant nagrinėti bylą, jeigu apie bylos nagrinėjimą paskelbiama nedelsiant.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra nustatyta teismo darbo tvarkos taisyklėse. Aukštajame teisme taikomos bendrosios teismo darbo tvarkos taisyklės yra 1980 m. Teismų santvarkos taisyklės (NI), o grafystės teisme – 1981 m. Grafystės teismo darbo tvarkos taisyklės (NI).

Prašymas Aukštajam teismui arba grafystės teismui paprastai pateikiamas „pranešimo apie prašymą“ arba „šaukimo į teismą“ forma tuo metu, kai nagrinėjamas pagrindinis ieškinys.

Pranešime arba šaukime į teismą privaloma nurodyti prašomą taikyti priemonę ir teismo darbo tvarkos taisykles, kuriomis remiantis pateikiamas prašymas, pridėti raštiškus parodymus su priesaika (dažniausiai prisiekia pareiškėjo advokatas), taip pat turėtų būti pridėtas nutarties projektas.

Pranešimas arba šaukimas į teismą kartu su raštiškais parodymais su priesaika ir visais kitais susijusiais dokumentais turi būti įteiktas atsakovui likus ne mažiau kaip dviem dienoms iki to laiko, kai prašymas įtraukiamas į nagrinėjamų prašymų sąrašą, tačiau skubiais atvejais teismas gali leisti sutrumpinti įteikimo terminą.

Aukštajame teisme prašymus paprastai nagrinėja magistras (teismo pareigūnas), nors tam tikrų rūšių bylose (kurios nurodytos 1980 m. Teismų santvarkos taisyklėse (Šiaurės Airija) prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi nagrinėti teisėjas.

Grafystės teismas turi visus laikinuosius įgaliojimus, susijusius su jo jurisdikcijai priklausančiomis bylomis. Grafystės teisme prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių privalo nagrinėti grafystės teismo teisėjas.

Taip pat galima pateikti ex parte prašymą neįteikiant pranešimo arba šaukimo į teismą asmeniui, kurio atžvilgiu pateikiamas prašymas. Tai galima padaryti toliau nurodytomis aplinkybėmis.

  • Jeigu bylą būtina kuo greičiau išnagrinėti.
  • Jeigu išankstinis atsakovo informavimas pakenktų nutarties tikslui.
  • Pavyzdžiui, prašymai, pateikti prieš pradedant nagrinėti bylą, paprastai yra ex parte prašymai.
  • Jeigu tai leidžiama arba įpareigojama atlikti pagal įstatymą arba teismo taisykles.

Ex parte prašymas pateikiamas naudojant specialią formą, vadinamą ex parte deklaracija, ir pareiškėjas privalo išsamiai ir sąžiningai atskleisti visas susijusias faktines aplinkybes. Prašymus dėl ex parte nutarčių (išskyrus prašymus dėl ex parte apsaugos priemonių) paprastai nagrinėja teisėjas arba magistras nerengdamas teismo posėdžio. Su ex parte prašymu susijusios išlaidos paprastai priskiriamos prie bylos nagrinėjimo išlaidų.

2.2 Pagrindinės sąlygos

Apsaugos priemonė nustatoma savo nuožiūra. Teismas apsaugos priemonę gali nustatyti bet kuriame bylos etape, jei manoma, kad tai yra teisinga ir patogu. Teismas savo diskrecija nustatyti draudimą naudojasi remdamasis byloje American Cyanamid prieš Ethicon [1975] (AC 396) nustatytomis gairėmis. Pirma, ieškovas privalo įrodyti, kad byloje nagrinėjamas svarbus klausimas. Tuomet teisėjas nagrinėja, ar ieškovo teisių pažeidimus galima kompensuoti atlyginant nuostolius. Teisėjas gali toliau nagrinėti ieškovo ir atsakovo interesus ir, nustatęs šių interesų pusiausvyrą, pirmenybę teikia status quo iki pažeidimo padarymo išlaikymui arba atkūrimui. Patikimesnių įrodymų reikia tuomet, jei prašymas pateikiamas dėl privalomos apsaugos priemonės, kuri nebus nustatyta, nebent ieškovas įsipareigoja atlyginti ieškovui nuostolius tuo atveju, jeigu jo ieškinys nebūtų patenkintas arba jeigu paaiškėtų, kad apsaugos priemonė buvo nereikalinga.

Jeigu pateikiamas prašymas dėl Mareva draudimo, ieškovas privalo:

  • pateikti tinkamus ir įtikinamus su ieškinio, kuriame reikalaujama sumokėti tam tikrą pinigų sumą, pagrindu susijusius argumentus;
  • įrodyti, kad atsakovas turi turto, kurį gali perleisti arba paslėpti;
  • įrodyti, kad esama rizikos, jog atsakovas perleis turtą iki to laiko, kai bus galima vykdyti teismo sprendimą.

Prašymas dėl turto apžiūros gali būti pateikiamas dėl turto, kuris yra bylos dalykas arba dėl kurio gali kilti klausimų. Teisė apžiūrėti turtą nepriklauso nuo pareiškėjo argumentų pagrįstumo.

Jeigu prašoma priimti Anton Pillar nutartį, ieškovas privalo įrodyti, kad yra reali galimybė, jog atsakovas sunaikins dokumentus ar jo gynybos argumentams nepalankius daiktus arba paskelbs medžiagą, dėl kurios ieškovas gali naudotis konfidencialumo teise.

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

Prašymas nustatyti apsaugos priemonę turi būti identiškas vykdytinai teisėtai teisei arba ieškinio pagrindui ir nuo jo priklausyti. Tačiau apsaugos priemonė nėra skirta pareiškėjo teisėms užtikrinti, ja veikiau siekiama išlaikyti arba atkurti status quo iki bus išnagrinėtas ieškinys.

Mareva draudimas gali būti nustatytas dėl esamo arba būsimo turto Šiaurės Airijoje (nesvarbu, ar toks turtas yra susijęs su ieškiniu), nepaisant to, ar atsakovas gyvena arba yra Šiaurės Airijoje.

Nutartis dėl turto apžiūros arba išsaugojimo gali būti priimama tik dėl fizinio turto. Tai nėra tinkama procedūra norint patikrinti dokumento turinį, su kuriuo galima susipažinti pagal susipažinimą su dokumentais reglamentuojančias taisykles.

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

Nutartis gali būti vykdoma taikant bylos perdavimo procedūrą. Nutartis atsakovui turi būti įteikta iki to laiko, kai ją galima vykdyti taikant perdavimo procedūrą. Įsipareigojimas yra vykdytinas kaip ir apsaugos priemonė.

Trečiosios šalys, pvz., atsakovo žmona, advokatas arba bankas, kurios buvo informuotos apie Mareva draudimą, atsako už atsakovo turimo turto išsaugojimą. Tačiau Mareva draudimas galioja tik atsakovui ir nesuteikia ieškovui kokios nors prioriteto teisės kreditorių atžvilgiu.

Nutartį dėl turto apžiūros ir išsaugojimo galima priimti tik bylos šalies atžvilgiu, todėl ji galios turtu disponuojančiam asmeniui davus sutikimą.

Anton Pillar nutartis nėra nutartis dėl apžiūros, todėl jos negalima vykdyti priverstinai, tačiau jeigu nutartyje atsakovas įpareigojamas sudaryti sąlygas apžiūrai atlikti, atsakovo atsisakymas leisti atlikti apžiūrą reiškia nepagarbą teismui ir teismas gali manyti, kad atsakovas kažką slepia.

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

Nutartis gali būti:

  • negalutinė – galioja iki teismo posėdžio;
  • laikinoji – galioja ribotą laikotarpį.

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

Kiekviena šalis magistro nutartį arba sprendimą gali apskųsti teisėjui. Skundas turi būti pateiktas per penkias dienas ir jis turi būti įteiktas kitoms šalims likus ne mažiau kaip dviem dienoms iki skundo įtraukimo į nagrinėtinų skundų sąrašą. Penkių dienų terminas gali būti pratęstas teismo nuožiūra, tačiau teismą reikia įtikinti, kad tam yra pagrįsta priežastis. Tačiau šalis negali apskųsti įsipareigojimo. Ex parte prašymo atmetimą pareiškėjas gali apskųsti, tačiau atsakovas prašymą veikiau pateikia dėl nutarties panaikinimo, o ne apskundimo.

Skundas reiškia, kad byla nagrinėjama iš naujo, tačiau apeliantas pirmasis pateikia savo argumentus. Nagrinėjant skundą galima pateikti naujus įrodymus, tačiau teisėjas nebus linkęs priimti naujų įrodymų, nebent tam bus pagrįsta priežastis.

Grafystės teismo priimtą negalutinę nutartį galima apskųsti Aukštojo teismo teisėjui prašant iš naujo nagrinėti bylą arba perduoti bylą apeliaciniam teismui.

Susijusios nuorodos

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasŠiaurės Airijos bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų tarnyba

Paskutinis naujinimas: 29/09/2021

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Turto apsaugos priemonės teikiant reikalavimus ES šalyse - Škotija

1 Kokių rūšių priemonių esama?

Turto areštas

Turto areštas – tai apsaugos priemonė, kuri naudojama teismui nagrinėjant ieškinį arba netrukus prieš pradedant nagrinėti ieškinį. Ši priemonė sudaro sąlygas ieškovui (kreditoriui) apsaugoti atsakovo turtą, kad į jį būtų galima nukreipti bet kokios nutarties (sprendimo), teismo byloje priimtos (-o) ieškovo naudai, vykdymą.

Turtas gali būti areštuojamas dviem būdais. Pirmas būdas – tai turto konfiskavimas. Taikant šį būdą, ieškovas, kuris pareiškė ieškinį dėl pinigų sumokėjimo, gali faktiškai „įšaldyti“ bet kokią atsakovui priklausančią pinigų sumą arba turtą, kurį turi trečioji šalis. Tokiu atveju tai trečiajai šaliai draudžiama atlikti piniginį mokėjimą arba perduoti turtą. Antras būdas – turto suvaržymas, kuriuo atsakovui draudžiama perleisti bet kokį turimą paveldimą turtą arba juo disponuoti. Turto suvaržymas dažniau taikomas žemei arba pastatams, o ne pinigams ar kilnojamajam turtui, ir juo atsakovui uždraudžiama disponuoti turtu tokiu būdu, kuris galėtų pakenkti ieškovo ieškiniui, pavyzdžiui: parduoti turtą ir tuomet perleisti pajamas.

Turto konfiskavimas ir suvaržymas gali būti pakeistas į įprastą areštą vykdymo atveju, teismo byloje priėmus nutartį ieškovo naudai.

Laikinas konfiskavimas

Laikinas konfiskavimas – tai laikinas areštas, kuris panašus į turto areštą, kurį taikant ieškovas gali areštuoti atsakovo kilnojamąjį turtą tuo metu, kai nagrinėjama teismo byla. Šia priemone veiksmingai apribojamas atsakovo gebėjimas laukiant teismo sprendimo byloje savo nuožiūra disponuoti konfiskuotu kilnojamuoju daiktu. Tačiau laikinas areštas negali būti taikomas gyvenamajam būstui ir tam tikriems daiktams. Be to, priimta nutartis nereiškia, kad automatiškai taikomas konfiskavimas vykdymo procese; tam, kad konfiskuotus daiktus būtų galima parduoti aukcione, reikia sumokėti mokestį ir atlikti tolesnį areštą.

Laikinas draudimas

Draudimas nustatomas teismo nutartyje, kuria asmeniui draudžiama atlikti tam tikrus veiksmus, pvz., perleisti turtą, todėl juo galima pasinaudoti siekiant išlaikyti dabartinę atsakovo padėtį. Laikinas draudimas turi tokią pat teisinę galią kaip ir draudimas, tačiau jis paprastai nustatomas ankstyvame teismo proceso etape, kai pateikiamas prašymas dėl draudimo, ir prieš pradedant tirti faktines aplinkybes. Todėl jį lengviau ginčyti arba panaikinti.

Dokumentų ir kito turto išsaugojimas

Teismas gali priimti nutartį dėl laikino dokumentų ir kito turto (įskaitant žemę) išsaugojimo, dėl kurio šalis galės išsaugoti tikrus įrodymus arba juos gauti.

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

2.1 Procedūra

Turto areštas

Turtas gali būti areštuojamas tik remiantis teismo nutartimi. Bendrosios kompetencijos teismas ir šerifo teismas gali priimti įsakymą dėl turtui taikomo arešto arba draudimo arba laikino konfiskavimo. Turto areštas ir laikinas konfiskavimas gali būti atliekami tik tais atvejais, kai ieškinyje reikalaujama sumokėti pinigų sumą, išskyrus išlaidas. Įsakymas dėl turto arešto galioja, jeigu ieškinyje nurodoma panaši priežastis, arba juo siekiama įvykdyti konkrečią prievolę perduoti ieškovui paveldėtiną turtą, arba suteikti realią teisę į su paveldimu turtu susijusį užstatą.

Bylą nagrinėjant šerifo teisme ieškovas paprastai siekia gauti įsakymą dėl turto arešto šiuo tikslu prašymą pateikdamas pirminiame šaukime į teismą. Pirminiame šaukime į teismą nurodomas ieškovo reikalavimas. Dėl turto arešto galima kreiptis bet kuriuo etapu iki to laiko, kai ieškovo naudai bus priimtas galutinis sprendimas. Tuomet šerifo teismo pareigūnas (teismo pareigūnas, paskirtas dokumentams įteikti ir nutartims vykdyti) paprastai įteikia dokumentą dėl turto arešto, sulaikymo arba konfiskavimo.

Sesijų teisme (Škotijos Aukščiausiasis civilinis teismas) įsakymai dėl turto arešto gaunami pateikus prašymą. Tuomet Lordų bendrajame teisme gali būti priimta nutartis dėl arešto (ją gali priimti bet kuris Sesijų teismo rūmams nepriklausantis teisėjas). Tuomet Sesijų teismo pareigūnas (Sesijų teismo pareigūnas, paskirtas dokumentams įteikti ir nutartims vykdyti) paprastai įteikia dokumentą dėl turto arešto, sulaikymo arba konfiskavimo vykdymo tvarkaraščio.

Dokumentų ir kito turto išsaugojimas

Prieš teismui priimant nutartį byloje, su kuria yra susiję dokumentai arba turtas, ir kuri dar neprasidėjo, pareiškėjas privalo įrodyti, kad tikėtina, jog civilinė byla bus iškelta ir kad tokioje byloje gali kilti klausimų dėl atitinkamų dokumentų arba kito turto. Jeigu ieškinys pradėtas nagrinėti, nutartis bus priimta tik pareiškėjui įrodžius, kad jam reikia leisti konkrečiai nurodyti jau įrodytus faktus (t. y. įrodyti argumentus savo byloje). Jeigu prašymas tenkinamas, nutartyje nurodomas konkretus būdas, kaip jos laikytis. Paskui patvirtinta nutarties kopija turi būti įteikta šalims, dėl kurių ji priimta.

2.2 Pagrindinės sąlygos

Turto areštas

Turto areštas vykdomas savo nuožiūra ir teismas nepriima įsakymo dėl turto arešto, išskyrus atvejus, kai įvykdomos 1987 m. Skolininkų (Škotija) akto nuostatos ir kai tai pagrįsta daryti visomis aplinkybėmis. Ieškovas privalo įtikinti teismą, kad nutartį reikėtų priimti.

Laikinas draudimas

Prieš nustatydamas laikiną draudimą, šerifas privalo įsitikinti, kad klausimą būtina spręsti skubiai ir kad bylos aplinkybės yra neginčytinos. Būtina tinkamai atsižvelgti į visas aplinkybes ir šerifas privalo įsitikinti, kad ieškovas patirs daugiau nepatogumų, jeigu laikinas draudimas nebus nustatytas, palyginti su nepatogumais, kuriuos patirtų atsakovas nustačius laikiną draudimą.

Dokumentų ir kito turto išsaugojimas

Prieš teismui priimant nutartį, pareiškėjas privalo įrodyti, kad tikėtina, jog civilinė byla bus iškelta ir kad tokioje byloje gali kilti klausimų dėl atitinkamų dokumentų arba kito turto. Jeigu civilinė byla jau iškelta, nutartis bus priimta tik pareiškėjui įrodžius, kad ji yra reikalinga (žr. 2.1 klausimą).

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

Turto areštas

Galiojančiu areštu „įšaldomi“ trečiosios šalies turimi atsakovui priklausantys daiktai arba pinigai. Ta trečioji šalis vadinama areštuotuoju. Kreditorius negali disponuoti arba parduoti areštuotų lėšų arba daiktų iki nutarties priėmimo. Jeigu nutartis priimama ieškovo naudai, lėšos gali būti automatiškai atlaisvinamos, tačiau dėl daiktų atlaisvinimo reikia pareikšti ieškinį.

Draudimas yra asmeninė apsaugos priemonė, kuria atsakovui uždraudžiama perleisti savo interesą į jiems priklausantį paveldėtą turtą arba jį įkeisti taip pakenkiant kreditoriams. Draudimai taikomi paveldimam turtui, kuris priklauso atsakovui, o ne jam priklausančiam turtui, kurį turi trečioji šalis.

Laikinas konfiskavimas gali būti taikomas materialiam kilnojamajam turtui, išskyrus tam tikras išimtis. Prie išimčių priskiriamas bet koks atsakovo gyvenamajame name esantis daiktas, daiktai, kurie yra reikalingi atsakovo prekybai arba verslui, greitai gendantys daiktai ir tam tikros vertės atsakovo transporto priemonė.

Laikinas draudimas

Laikinu draudimu atsakovui draudžiama atlikti kokį nors konkretų veiksmą, kuris sukelia tiesiogines pasekmes.  Juo atsakovui arba trečiajai šaliai gali būti draudžiama imtis veiksmų, susijusių su bet kokios rūšies turtu.

Dokumentų ir kito turto išsaugojimas

Sesijos teismas ir šerifo teismas turi plačius įgaliojimus priimti nutartį dėl dokumentų ir kito turto (įskaitant žemę), kurie gali būti svarbūs bet kurioje dabartinėje arba būsimoje teismo byloje, išsaugojimo, saugojimo ir arešto. Teismas gali priimti nutartį dėl bet kurio tokio turto pateikimo ir išieškojimo, taip pat imti mėginius ir atlikti su jais eksperimentus.

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

Turto areštas

Turto areštas reiškia, kad trečiosios šalies turimi daiktai arba lėšos, kurie priklauso atsakovui, yra įšaldomi. Jeigu trečioji šalis atsisako turto, tuomet ji privalo ieškovui atlyginti tokio turto vertę. Jeigu ieškovo ieškinys patenkinamas, jis turi prioritetinę teisę į areštuotą turtą. Areštavus turtą nuosavybės teisės įšaldomos ir jos neperduodamos ieškovui.

Draudimas disponuoti turtu nesuteikia ieškovui faktinės teisės į turtą ir jis negali imtis veiksmų turtui perimti arba jį parduoti. Šio arešto pasekmė – užtikrinti, kad turtas toliau priklausytų atsakovo nekilnojamajam turtui ir taip užkirsti kelią jo turtinių interesų perleidimui arba įkeitimui. Bet koks savanoriškas veiksmas, darantis poveikį turtui po to, kai įsiteisėja draudimas, gali būti panaikintas ieškovo prašymu atsižvelgiant į tai, kiek pažeidžiami jo interesai.

Laikinas draudimas

Jeigu atsakovas nevykdo draudimo, ieškovas gali iškelti jam bylą dėl draudimo pažeidimo. Pripažinus arba įrodžius kaltinimus, atsakovui gali būti skiriamos piniginės baudos arba laisvės atėmimo bausmė.

Dokumentų ir kito turto išsaugojimas

Jei nesilaikoma nutarties, pagrindinėje byloje nutarties nesilaikančios šalies atžvilgiu gali būti priimamas sprendimas už akių. Be to, bet kuriam asmeniui, turinčiam draudime nurodytą dokumentą arba turtą, gali būti iškelta byla dėl teismo negerbimo.

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

Turto areštas

Arešto atveju atsakovui įrodžius savo argumentus, turto areštas panaikinamas priėmus galutinį sprendimą.  Jeigu bylą laimi ieškovas, areštas galioja iki trejų metų nuo sprendimo priėmimo dienos.

Draudimu atsakovui užkertamas kelias disponuoti savo paveldimu turtu arba jį įkeisti.  Turtui taikomas draudimas automatiškai įsigalioja priėmus sprendimą.  Draudimo poveikis trunka penkerius metus, tačiau gali būti pratęstas.

Jeigu atliekamas laikinas areštas, jis galioja šešis mėnesius arba iki to laiko, kai yra panaikinamas.  Jeigu atsakovui pareikštas ieškinys nepatenkinamas, tuomet laikinas areštas taip pat bus nutrauktas.

Laikinas draudimas

Laikinas draudimas galioja iki to laiko, kai panaikinamas arba ieškinys galiausiai išsprendžiamas.  Jeigu draudimas yra susijęs konkrečiu laiku, tuomet jis galios iki konkretaus termino pabaigos.

Dokumentų ir kito turto išsaugojimas

Nutartis taikoma galutinai išsprendus ieškinį.

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

Turto areštas

Atsakovo naudai gali būti nustatomas draudimas, kuriuo užkertamas kelias areštuoti turtą dviem atvejais.  Pirma, jeigu galima nedelsiant patikrinti, ar areštas būtų neteisingas atsižvelgiant į tai, kad jis buvo atliktas neturint orderio, neteisėtai arba piktavališkai ir be tinkamos priežasties. Antra situacija yra susijusi su tais atvejais, kai atsakovas į teismo sąskaitą sumoka pagrindinę sumą, dėl kurios pareikštas ieškinys.

Jeigu buvo išduotas orderis dėl turto arešto, atsakovas arba bet kuris kitas suinteresuotas asmuo gali prašyti jį panaikinti arba apriboti jo taikymą.  Panaikinimo atveju orderis ir bet koks su juo susijęs draudimas nustoja galioti.  Jeigu turto areštas ar turtui taikomas draudimas arba laikinas areštas įvykdomas išdavus orderį ir laikoma, kad jis įvykdytas netinkamai, tuomet areštas, draudimas arba laikinas areštas turi būti panaikintas.

Jeigu orderis iš tiesų galiojo, tačiau areštas, draudimas arba laikinas areštas nebuvo įvykdytas arba buvo neteisėtas, tuomet draudimas gali būti apribotas.

Jeigu atsakovas prašo panaikinti arba apriboti turto draudimą, ieškovas privalo įtikinti teismą, kad draudimo nereikėtų panaikinti arba apriboti.  Teismas taip pat gali prašyti, kad atsakovas rastų užstatą (įkaitą), kad, paskelbus ieškovui palankią nutartį, ieškovas galėtų pasinaudoti areštuotomis lėšomis arba jų verte atitinkančiu turtu, arba dažniausiai visa skola, dėl kurios pareikštas ieškinys.

Laikinas draudimas

Nutartį, kuria nustatomas arba panaikinamas šerifo teisme nustatytas draudimas, galima apskųsti negavus vyriausiojo šerifo (vietos vyriausiasis šerifas) leidimo arba gavus Sesijų teismo leidimą.

Nutartį, kuria nustatomas arba panaikinamas Sesijų teisme nustatytas draudimas, galima apskųsti per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo.

Dokumentų ir kito turto išsaugojimas

Nutartį, kuria patenkinamas šerifo teismui pateiktas prašymas išsaugoti dokumentus arba turtą, galima apskųsti per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo.

Sesijų teisme bet kuris asmuo, gaunantis prašymą išsaugoti dokumentus arba turtą, gali atvykti į teismą ir prieštarauti prašymui, jeigu jie to pageidauja. Vykdant nutartį teismo šiuo tikslu paskirtas komisaras informuos gavėją apie jo teisę gauti teisinę konsultaciją. Jeigu šia teisine konsultacija siekiama padėti jam nuspręsti, ar kreiptis į teismą prašant pakeisti nutartį, komisaras nepradės ieškoti išvardytų daiktų, perimti juos savo žinion arba išsaugoti.

Susijusios nuorodos

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasŠkotijos bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų tarnyba

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasBankroto administratorius

Paskutinis naujinimas: 28/09/2021

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Turto apsaugos priemonės teikiant reikalavimus ES šalyse - Gibraltaras

1 Kokių rūšių priemonių esama?

Draudimas nustatomas teismo nutartimi, kurioje reikalaujama imtis tam tikrų veiksmų arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo. Laikinosios apsaugos priemonės nustatomos ieškinį nagrinėjančio teismo priimta nutartimi. Ieškovas gali stengtis apsaugoti savo turtą vykstant teismo procesui arba net prieš bylos pradžią, šiuo tikslu prašydamas nustatyti laikinąją apsaugos priemonę, kad atsakovas negalėtų veikti ieškovui žalingu būdu.

Ieškovas taip pat gali pasinaudoti dviem konkrečiomis apsaugos priemonių rūšimis tais atvejais, kai kyla pavojus, kad atsakovas imsis priemonių įrodymams sunaikinti arba ieškovo naudai priimto sprendimo vykdymui apsunkinti. Pirma – nutartis dėl apžiūros, pagal kurią reikalaujama, kad atsakovas leistų atlikti paiešką jo patalpose siekiant rasti dokumentus arba turtą; antra – turto areštas, kurį taikant atsakovui draudžiama disponuoti turtu arba perkelti jį į kitą jurisdikciją.

Jeigu ieškovas siekia, kad jam būtų sumokėta pinigų suma (pvz., skola arba atlyginti nuostoliai), teismas gali įpareigoti atsakovą laikinai sumokėti bet kokią sumą, kurios galiausiai gali būti pareikalauta iš atsakovo, siekiant nesukelti sunkumų ieškovui, jei dėl kokios nors priežasties būtų vėluojama priimti sprendimą.

Gali kilti rizika, kad atsakovo atžvilgiu nebus įmanoma įvykdyti nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų, net jeigu ieškinys bus atmestas ir ieškovas bus įpareigotas atlyginti išlaidas. Siekdamas apsaugoti atsakovą, teismas tam tikromis aplinkybėmis gali įpareigoti ieškovą pateikti išlaidų užstatą, paprastai sumokant pinigų sumą į teismo sąskaitą.

Aukščiausiasis teismas turi įgaliojimus nustatyti laikinąsias apsaugos priemones, kad padėtų nagrinėti bylą kitoje jurisdikcijoje, jeigu tai yra tinkama. Jis taip pat gali nustatyti „visuotinį turto areštą“, kuris taikomas kitose jurisdikcijose esančiam turtui.

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

2.1 Procedūra

Laikinosios apsaugos priemonės (įskaitant nutartis dėl apžiūros ir turto areštą)

Laikinosios apsaugos priemonės nustatomos teismo nutartimi. Jeigu nutartis dėl apžiūros nepriimama arba turtas neareštuojamas, atsakovas paprastai neprivalo leisti atlikti paiešką jo patalpose arba susilaikyti nuo savo turto eikvojimo. Prašymas priimti nutartį dėl apžiūros arba areštuoti turtą pateikiamas Aukščiausiajam Teismui.

Prašyme turi būti sąžiningai pateikta informacija apie visas reikšmingas faktines aplinkybes, apie kurias teismas turi būti informuotas (ypač jeigu prašymas pateikiamas be pranešimo). Taip pat reikėtų pateikti nutarties projektą, kuriame tiksliai nurodomi veiksmai, kurių reikia imtis.

Laikinųjų apsaugos priemonių atveju paprastai reikalaujama, kad pareiškėjas pateiktų „kryžminį įsipareigojimą dėl nuostolių atlyginimo“, t. y. pasižadėjimas kompensuoti atsakovui bet kokius nuostolius, kuriuos sukeltų laikinosios apsaugos priemonės, jei vėliau paaiškėtų, kad jos neturėjo būti nustatytos (pvz., dėl to, kad pareiškėjas pralaimi bylą).

Prašymus galima pateikti neinformavus atsakovo, jeigu yra pagrįstų priežasčių to nedaryti. Juos taip pat galima pateikti anksčiau nei ieškovas pareiškė reikalavimą pradėti nagrinėti pagrindinę bylą. Nėra jokio oficialaus reikalavimo, kad nagrinėjant prašymą pareiškėjui turėtų atstovauti advokatas, tačiau pareiškėjui paprastai reikės teisinės konsultacijos ir atstovavimo, kad jis galėtų pateikti tokį prašymą.

Teismui sutikus priimti nutartį, ją reikia parengti ir įteikti atsakovui. Teismo pareigūnai neatlieka jokio vaidmens pranešdami apie laikinąsias apsaugos priemones arba užtikrindami jų vykdymą. Tačiau nutartys dėl apžiūros turi būti vykdomos laikantis specialių procedūrų. Jas paprastai privalo įteikti „prižiūrintysis advokatas“, kuris yra susipažinęs su nutartimis dėl apžiūros ir veikia nepriklausomai nuo pareiškėjo advokatų. Prižiūrintysis advokatas privalo išaiškinti atsakovui nutarties dėl apžiūros turinį ir informuoti, kad jis turi teisę gauti teisinę konsultaciją. Prižiūrintysis advokatas atlieka apžiūrą arba prižiūri, kaip ji atliekama, ir apie apžiūros rezultatus praneša pareiškėjo advokatams.

Tarpiniai mokėjimai ir išlaidų užstatas

Tarpinių mokėjimų ir išlaidų užstato gali būti reikalaujama šalių sutarimu, tačiau jei susitarimo nėra, būtina kreiptis į teismą. Prašymas pateikiamas užpildant pranešimo apie prašymą formą, prie kurios pridedami rašytiniai įrodymai. Prašymas įteikiamas atsakovui, kuris atsiliepime į prašymą gali pateikti įrodymus. Jeigu teismas priima nutartį, jis nustato užstato arba mokėjimo, kuris turi būti atliktas, formą ir sumą.

Su nutarčių priėmimu susijusios išlaidos

Fiksuotos išlaidų skalės, pagal kurią būtų galima apskaičiuoti dėl bet kurios iš pirmiau aprašytų nutarčių priėmimo patiriamas išlaidas, nėra. Tačiau yra nustatyti tam tikri teismo mokesčiai, kuriuos reikia sumokėti teikiant prašymą dėl nutarties priėmimo ir kurių dydis priklauso nuo to, ar prašymas pateikiamas įteikiant pranešimą atsakovui ar ne. Išsamią informaciją apie šiuos mokesčius galima gauti Aukščiausiojo Teismo kanceliarijoje adresu 277 Main Street, Gibraltaras, arba skambinant telefonu (+350) 200 75608.

Pareiškėjas privalo sumokėti atlyginimą savo advokatui (o nutarties dėl apžiūros atveju taip pat atlyginimą prižiūrinčiajam advokatui), tačiau visos šios išlaidos galiausiai gali būti priteistos atsakovui.

2.2 Pagrindinės sąlygos

Visos šiame skirsnyje aprašytos teisių gynimo priemonės nustatomos teismo nuožiūra ir teismas jų netaiko, jei mano, kad tai, atsižvelgiant į aplinkybes, būtų netinkama arba neproporcinga. Teismai, priimdami nutartis dėl apžiūros ir areštuodami turtą, yra linkę veikti atsargiau, nes tai yra ypač griežtos priemonės.

Laikinosios apsaugos priemonės

Priimdamas sprendimą dėl laikinosios apsaugos priemonės, teismas pirmiausia išnagrinėja, ar ieškinyje keliamas „rimtas klausimas, kurį reikia išnagrinėti“ (o ne tai, ar ieškinys yra „nerimtas arba nepagrįstas“). Jei taip nėra, laikinoji apsaugos priemonė nebus taikoma.

Jeigu ieškinyje keliamas rimtas nagrinėtinas klausimas, tuomet teismas nagrinėja ieškovo ir atsakovo interesus. Šiuo atveju klausiama, ar būtų blogiau iš ieškovo reikalauti, kad ieškovo naudai draudimas nebūtų taikomas iki teismo pradžios, ar priversti atsakovą patirti su draudimu susijusių nepatogumų. Spręsdamas šį klausimą, teismas toliau nurodyta eilės tvarka nagrinėja šiuos aspektus:

  • Ar nuostolių priteisimas būtų tinkama teisių gynimo priemonė atsakovui, jeigu jis laimėtų bylą? Jeigu pakaktų priteisti atlyginti nuostolius, apsaugos priemonė būtų panaikinta. Kitu atveju (pvz., jeigu ieškovui būtų padaryta neatitaisoma arba nepiniginė žala) būtina išnagrinėti likusius klausimus.
  • Ar ieškovo kryžminiu įsipareigojimu dėl nuostolių atlyginimo atsakovui suteikiama tinkama apsauga atsakovui laimėjus bylą? Jeigu nuostolių atlyginimu atsakovui būtų suteikta tinkama apsauga, tai paprastai reikštų, kad apsaugos priemonė yra tinkama.
  • Jeigu, atrodo, kad kiti veiksniai yra vienodai suderinti, teismas išlaiko status quo. Šis veiksnys paprastai yra palankus laikinąsias apsaugos priemones prašančiam nustatyti asmeniui.
  • Gali būti nagrinėjami kiti socialiniai arba ekonominiai veiksniai, pvz., apsaugos priemonės nustatymo arba atsisakymo ją nustatyti poveikis užimtumui arba galimybei įsigyti vaistų.
  • Kraštutiniu atveju teismas gali nagrinėti santykinius šalių argumentų privalumus, tačiau tik tuo atveju, jeigu įmanoma susidaryti aiškų vaizdą, kad vienos šalies argumentai yra daug įtikinamesni nei kitos šalies.

Nutartys dėl apžiūros

Nutartį dėl apžiūros galima priimti siekiant apsaugoti įrodymus arba turtą, susijusį su teisme nagrinėjama byla. Nutarčiai dėl apžiūros priimti taikomos sąlygos yra griežtesnės, palyginti su kitų rūšių apsaugos priemonėmis, ir teismas nutarties nepriima, kol pareiškėjas neįrodo, kad įvykdytos visos šios sąlygos:

  • atsakovo atžvilgiu yra ypač patikimų prima facie argumentų;
  • atsakovo veikla, dėl kurios pradėta byla, ieškovui sukelia didelę faktinę arba potencialią žalą;
  • esama aiškių įrodymų, kad atsakovas turi inkriminuojančių dokumentų arba medžiagos;
  • yra „reali galimybė“ arba „tikimybė“, kad atitinkami dokumentai arba medžiaga bus prarasta, jeigu nutartis nebus priimta.

Turto areštas

Teismas turi įgaliojimus areštuoti turtą, jeigu tai yra „teisinga ir praktiška“. Turtas nebus areštuojamas, nebent ieškovas gali įrodyti, kad įvykdytos visos šios sąlygos:

  • ieškovas turi rimtą ieškinio pagrindą, dėl kurio Gibraltaro teismai turi jurisdikciją;
  • ieškovo argumentai atsakovo atžvilgiu yra „įtikinami“;
  • yra priežasčių manyti, kad atsakovas turi turto teismo jurisdikcijoje;
  • esama „realios rizikos“, kad atsakovas su turtu susijusius klausimus spręs taip, kad nebūtų įmanoma įvykdyti bet kokio teismo sprendimo (pvz., perleisdamas turtą arba perkeldamas jį į kitą jurisdikciją).

Prieš areštuodamas turtą teismas bus ypač atidus dėl užsienio bylos, ypač jeigu turto areštas sutaptų arba galėtų prieštarauti bet kuriai nutarčiai dėl turto arešto, kurią priėmė užsienio teismas, kuriame nagrinėjama pagrindinė byla, arba jeigu užsienio teismas atsisakė areštuoti turtą.

Teismas nepriima visuotinės nutarties dėl turto arešto, jeigu atsakovas turi pakankamai turto jurisdikcijoje, ir privalo išnagrinėti, ar visuotinį turto areštą būtų galima įvykdyti šalyse, kuriose atsakovas turi turto.

Laikini mokėjimai

Teismas gali įpareigoti atsakovą atlikti laikiną mokėjimą tik jeigu atsakovas pripažino skolą ieškovui, jeigu ieškovo naudai jau priimtas teismo sprendimas dėl pinigų sumos, kurios dydis bus nustatytas vėliau, arba jeigu teismas yra įsitikinęs, kad per teismo procesą ieškovas susigrąžins „pagrindinę pinigų sumą“ (arba ieškinio dėl žemės valdymo atveju atlikti mokėjimą, susijusį su atsakovo naudojimusi žeme). Asmeninio sužalojimo bylose atlikti mokėjimą gali būti įpareigojama tik jeigu atsakovo įsipareigojimus įvykdys draudikas arba jeigu atsakovas yra viešoji įstaiga.

Išlaidų užstatas

Dažniausiai bylos, kuriose teismas gali įpareigoti ieškovą pateikti užstatą, yra bylos, kuriose:

  • ieškovas gyvena Europos Sąjungoje ir Europos laisvosios prekybos erdvėje (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija) ir ieškovo gyvenamosios vietos šalyje būtų sudėtinga užtikrinti nutarties dėl išlaidų vykdymą;
  • ieškovas yra įmonė arba kita įregistruota įstaiga ir yra priežastis manyti, kad ji negalės sumokėti atsakovui išlaidų, jei tai jai bus liepta padaryti (nuspręsdamas, ar įpareigoti duoti užstatą, teismas atsižvelgia į tai, ar ieškovo pinigų arba lėšų trūkumą lėmė atsakovo elgesys);
  • ieškovas pakeitė adresą siekdamas išvengti su bylinėjimusi susijusių pasekmių; arba ieškinio formoje nenurodė teisingo adreso;
  • ieškovas ėmėsi priemonių, susijusių su jo turtu, dėl kurių būtų sudėtinga užtikrinti nutarties dėl išlaidų vykdymą jo atžvilgiu.

Teismas nutartį priima tik įsitikinęs, kad tai yra teisinga atsižvelgiant į visas aplinkybes. Jis išnagrinėja, ar prašymas dėl užstato yra pateikiamas tikram reikalavimui užtikrinti ir ar yra galimybių, kad reikalavimas bus patenkintas.

Teismas taip pat turi įgaliojimus nuspręsti, kad užstatą turi pateikti:

  • byloje nedalyvaujanti šalis, kuri finansuoja ieškinį mainais už byloje gausimą naudą, arba kuri suteikė teisę ieškovui pareikšti ieškinį, siekdama išvengti rizikos, susijusios su tuo, kad bus priimta nutartis dėl išlaidų;
  • bet kuri bylos šalis, kuri be pateisinamos priežasties, nesilaikė teismo taisyklių.

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

Laikinosios apsaugos priemonės

Nustačius apsaugos priemonę, gali būti reikalaujama, kad šalis atliktų tam tikrus veiksmus arba susilaikytų nuo tam tikrų veiksmų, susijusių su bet kokios rūšies turtu, atlikimo.

Nutartys dėl apžiūros

Nutartyje dėl apžiūros reikalaujama, kad atsakovas leistų patekti į jo patalpas, tačiau pareiškėjui neleidžiama į jas patekti priverstinai. Nutartyje turi būti nurodytos patalpos, kurias galima apžiūrėti, ir išvardijami daiktai, kuriuos apžiūrą atliekantys asmenys gali patikrinti, daryti jų kopijas ir paimti. Nutartis gali būti taikoma tik bylai reikšmingiems įrodymams arba turtui, kuris gali būti bylos nagrinėjimo dalykas arba dėl kurio byloje gali kilti ginčas.

Standartinėje nutarties formoje reikalaujama, kad atsakovas perduotų visus nutartyje nurodytus daiktus. Kai tinkama, įrodymai gali būti laikomi kompiuteriuose, todėl turi būti suteikiama prieiga prie visų patalpoje esančių kompiuterių, kad juose būtų galima ieškoti informacijos, be to, būtina pateikti visų rastų svarbių dokumentų kopijas.

Turto areštas

Teismas gali priimti nutartį dėl turto arešto, taikomą atsakovo turtui, kuria draudžiama atsakovui sumažinti jurisdikcijoje esančio savo turto vertę iki tam tikro dydžio, arba pagal šią nutartį areštas gali būti taikomas konkrečiam turtui. Atsakovui vis tiek bus leidžiama išleisti nustatytas sumas gyvenimo išlaidoms ir teisinėms konsultacijoms bei atstovavimui, ir nutartimi gali būti leidžiama atsakovui tvarkyti turtą vykdant įprastą verslo veiklą.

Standartinėje turto arešto formoje nurodoma „maksimali suma“, kuri taikoma visam atsakovo turtui, neviršijančiam nurodytos vertės. Ji taikoma bet kokiam turtui, kuriuo atsakovas gali disponuoti kaip nuosavu turtu, įskaitant turtą, kurį turi arba, remdamasi atsakovo instrukcijomis, kontroliuoja trečioji šalis.

Bendroji arba maksimalios sumos nutartis bus taikoma visam turtui, įskaitant kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, pinigus ir vertybinius popierius. Nutartis taip pat bus taikoma bet kuriam turtui, kuris bus įgytas po nutarties priėmimo. Joje gali būti nurodyti konkretūs daiktai, verslui naudojamas turtas ir banko sąskaitos, kurioms taikomas areštas. Bendra banko sąskaita nebus areštuota, išskyrus atvejus, kai tai bus konkrečiai nurodyta nutartyje.

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

Atsakovas perspėjamas, kad laikinosios apsaugos priemonės nesilaikymas reiškia nepagarbą teismui ir už tai atsakovui gali būti skirta laisvės atėmimo bausmė, bauda arba laikinai konfiskuojamas turtas.

Nepagarba teismui neparodoma, jeigu trečioji šalis leidžia atsakovui disponuoti turtu taip pažeidžiant nutartį dėl turto arešto. Tačiau jeigu trečioji šalis, kuri buvo informuota apie turto areštą, sąmoningai padeda atsakovui disponuoti areštuotu turtu, ta šalis rodo nepagarbą teismui. Todėl pareiškėjas turėtų trečiosioms šalims, pvz., atsakovo bankininkams, buhalteriams ir advokatams, įteikti nutarties dėl turto arešto kopijas. (Standartinėje nutarties formoje daroma prielaida, kad tai bus padaryta, o trečiosios šalys perspėjamos apie galimas baudas. Joje taip pat nurodomas pareiškėjo įsipareigojimas sumokėti pagrįstas išlaidas, kurias trečiosios šalys patyrė laikydamosi nutarties, ir garantuoti jų įsipareigojimų, susijusių su nutarties laikymusi, įvykdymą.) Net jeigu joms pranešama apie nutartį, bankai ir kitos trečiosios šalys vis tiek gali įgyvendinti teisę į užtikrinimo priemonę ir užskaitymo teisę, kuri buvo sukurta prieš priimant nutartį dėl turto arešto.

Areštavus turtą ieškovui nesuteikiamos jokios turtinės teisės, susijusios su areštuotu turtu. Teisė pradėti bylą dėl nepagarbos teismui paprastai yra vienintelė ieškovo teisių gynimo priemonė. Pažeidžiant apsaugos priemonę sudaryta sutartis yra neteisėta, todėl šalis, kuri žino apie nutarties pažeidimą, negalės jos įvykdyti. Be to, kartais teismas gali nustatyti atskirą apsaugos priemonę, kuria atsakovui užkertamas kelias vykdyti su trečiąja šalimi sudarytą sutartį. Tačiau nuosavybės teisės vis tiek gali būti perleidžiamos pagal neteisėtą sutartį ir kai tokia sutartis įvykdoma, paprastai neįmanoma susigrąžinti perduoto turto.

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

Jeigu nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės priimama dalyvaujant šalims, joje gali būti nurodoma, kad ji galioja iki bylos nagrinėjimo teisme, teismo sprendimo priėmimo arba kitos teismo nutarties, arba iki konkrečios dienos. (Jeigu draudimas galioja „iki kitos nutarties“, ji nenustos galioti teismui priėmus sprendimą; taip bus tik tuomet, kai teismas priims nutartį, kurioje aiškiai arba netiesiogiai bus panaikinta apsaugos priemonė.)

Laikinoji apsaugos priemonė, kuri nustatoma nepranešus atsakovui, paprastai galioja ribotą laikotarpį, retais atvejais ilgiau nei 7 dienas, o tam, kad jos galiojimas būtų pratęstas, teismas turės priimti kitą nutartį. Nustatydamas apsaugos priemonę, apie kurią nepranešama, teismas paprastai nurodo „grąžinimo dieną“, kurią surengiamas kitas teismo posėdis, kuriame atsakovas gali dalyvauti ir ginčyti nutarties galiojimo pratęsimą. Standartinėje turto arešto formoje nurodoma, kad ji taikoma iki grąžinimo dienos arba kitos nutarties.

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

Atsakovas arba bet kuri trečioji šalis, kuriai laikinoji apsaugos priemonė turi tiesioginį poveikį, bet kuriuo metu gali prašyti teismo pakeisti arba panaikinti nutartį (nors prašymas, susijęs su nutartimi dėl apžiūros, kuri jau įvykdyta, paprastai turėtų galioti iki teismo posėdžio). Norint ginčyti nutartį, kuri buvo priimta apie ją nepranešus atsakovui, nebūtina laukti iki grąžinimo dienos. Atsakovas apie prašymą privalo iš anksto informuoti ieškovo advokatus. Prašymas paprastai turėtų būti pateiktas nutartį priėmusiam teismui ir jį paprastai nagrinės tas pats teisėjas.

Pagrindai, kuriais remdamasis atsakovas gali pateikti tokį prašymą, apima: vienos iš nutartyje nurodytų sąlygų nesilaikymą, esminį aplinkybių, dėl kurių išnyksta nutarties priėmimo priežastis, pasikeitimą, represinį nutarties pobūdį, nepagrįstą nekaltų šalių teisių apribojimą ir ieškovo delsimą pareikšti ieškinį. Jeigu apsaugos priemonė buvo pradėta taikyti apie ją nepranešus atsakovui, nutarties panaikinimo arba pakeitimo pagrindai taip pat apima atvejus, kai pareiškėjas, gaudamas nutartį, teismui neatskleidė esminių faktinių aplinkybių, taip pat nepakankamus įrodymus, siekiant pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą be išankstinio pranešimo.

Jeigu teismas panaikina nutartį, tuomet atsakovas turi teisę remtis pareiškėjo kryžminiu įsipareigojimu dėl nuostolių atlyginimo ir ieškinio kompensavimo. Teismas priims nutartį dėl „žalos įvertinimo“, kad nustatytų atsakovo nuostolius, nors ši nutartis gali būti atidėta iki teismo posėdžio arba vėlesnio laiko.

Teismas taip pat turi įgaliojimus panaikinti arba pakeisti nutartis dėl laikinųjų mokėjimų ir išlaidų sumokėjimo užtikrinimo ir gali nurodyti pakartotinai sumokėti visą arba dalį pagal nutartį sumokėtų pinigų.

Paskutinis naujinimas: 27/09/2021

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.