Šeimos išlaikymas

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Išlaikymo tikslas – atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, patenkinti visus susijusius poreikius, t. y. būtinus ir įprastus poreikius. Tai visų pirma yra išlaidos maistui, drabužiams, apgyvendinimo (įskaitant šildymą ir elektrą) išlaidos, sveikatos priežiūros ir higienos išlaidos, taip pat papildomų socialinio draudimo įmokų sumokėjimas, laisvalaikio ir poilsio veiklos, kultūros ir sporto renginių, ryšių ir informavimo priemonių (telefono, radijo, televizijos, interneto) bei švietimo ir mokymo išlaidos. Išlaikymui nepriskiriamos turto kaupimo įmokos ir įmokos į privačius pensijų fondus.

Išlaikymo prievolė reiškia pareigą mokėti nustatytą išlaikymą. Mokėtinos išlaikymo išmokos dydis priklauso nuo konkrečių asmens, turinčio teisę gauti išlaikymą, poreikių, taip pat nuo prievolę mokėti išlaikymo išmokas turinčio asmens gebėjimų.

Išlaikymą turi mokėti:

• tėvai savo vaikams ir vaikaičiams,
• vaikai savo tėvams ir seneliams,
• sutuoktiniai ir registruoti partneriai vienas kitam.

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Amžiaus riba nenustatyta. Vaikai turi teisę gauti išlaikymą, iki jie gali patys save išlaikyti.

Pagrindiniai nepilnamečio ir suaugusio vaiko teisės gauti išlaikymą skirtumai atsiranda dėl priverstinio vykdymo pagal teisės aktus.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Reikalavimai mokėti išlaikymą pareiškiami teisminio proceso metu.

Ginčo tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje sutuoktiniai ir registruoti partneriai turi patvirtinti savo reikalavimus pareikšdami ieškinį. Teismas, t. y. teisėjas, surenka įrodymus ir bylą išnagrinėja priimdamas sprendimą. Be to, sutuoktiniai ir registruoti partneriai taip pat gali prašyti priimti preliminarų sprendimą, kuriuo nustatoma pareiga mokėti laikiną išlaikymą, kol nagrinėjama byla dėl išlaikymo arba santuokos nutraukimo arba pabaigos. Šiais atvejais teismas, pasibaigus parodymų davus priesaiką procedūrai, priima sprendimą.

Vaiko išlaikymo turi būti pareikalaujama ne ginčo tvarka nagrinėjamoje byloje. Ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai išlaikymo reikalauja pilnamečiai vaikai. Globos teismas (vok. Pflegschaftsgericht) – iš esmės tai yra aukštesnysis Austrijos teismų organizacijos pareigūnas, turintis įgaliojimus priimti teismo sprendimus (vok. Rechtspfleger) – bylą išsprendžia po įrodymų rinkimo procedūros priimdamas sprendimą. Be to, vaikas gali prašyti priimti preliminarų sprendimą dėl laikino išlaikymo mokėjimo, iki bus išnagrinėta išlaikymo byla. Šiais atvejais teismas, pasibaigus parodymų davus priesaiką procedūrai, priima sprendimą. Nepilnamečiai taip pat gali prašyti laikinai mokėti išlaikymą, nepaisant to, ar yra nagrinėjama byla dėl išlaikymo.

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Prašymą nustatyti arba vykdyti išlaikymo prievolę nepilnamečiams gali pateikti teisinis atstovas, t. y. vaiką globojantis asmuo. Šio asmens sutikimu vaikų ir jaunimo gerovės tarnyba (vok. Kinder- und Jugendhilfeträger) taip pat gali veikti kaip vaiko atstovė.

Visais kitais atvejais ieškovams gali atstovauti tik įgaliojimus turintis asmuo arba specialus teisinis atstovas (vok. Erwachsenenvertreter).

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Jurisdikcijos klausimai išlaikymo bylose aptarti įstatyme.

Pagal Jurisdikcijos įstatymo (vok. Jurisdiktionsnorm, toliau – JN) 114 straipsnį globos teismas (vok. Pflegschaftsgericht) taip pat turi kompetenciją priimti sprendimus dėl reikalavimų į nepilnamečių išlaikymą pagal įstatymą. Kitų tiesiosios aukštutinės arba žemutinės linijos giminaičių teisėtus reikalavimus dėl išlaikymo pagal kompetenciją nagrinėja teismas, kurio jurisdikcijos teritorijoje yra teisę gauti išlaikymą turinčio asmens įprastinė gyvenamoji vieta.

Tai priklauso nuo asmens nuolatinės arba įprastinės gyvenamosios vietos.

Pagal JN 76a straipsnį kompetenciją nagrinėti sutuoktinių arba registruotų partnerių išlaikymo bylas turi teismas, kuris nagrinėja bylą dėl santuokos nutraukimo arba pabaigos. Jeigu tokia byla nenagrinėjama, kompetentingas teismas nustatomas pagal atsakovo įprastinę gyvenamąją vietą (JN 65–71 straipsniai).

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Vaiko išlaikymas: pirmosios instancijos teismuose šalims nebūtina turėti atstovo. Tačiau jeigu jos nori būti atstovaujamos bylose, kuriose sprendžiami piniginiai klausimai arba kurių vertė yra didesnė nei 5 000 EUR, atstovu gali būti skiriamas tik advokatas (santykinis reikalavimas turėti advokatą, Austrijos bylų nagrinėjimo ne ginčo tvarka įstatymo (vok. Außerstreitgesetz, toliau – AußStrG) 101 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio proceso metu taikomas absoliutus reikalavimas turėti advokatą.

Sutuoktinių ar registruotų partnerių išlaikymas: pirmosios instancijos teismuose šalims nebūtina turėti atstovo. Tačiau jeigu jos nori būti atstovaujamos bylose, kuriose sprendžiami piniginiai klausimai arba kurių vertė yra didesnė nei 5 000 EUR, atstovu gali būti skiriamas tik advokatas (santykinis reikalavimas turėti advokatą, Austrijos civilinio proceso kodekso (vok. Zivilprozessordnung, toliau – ZPO) 29 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio proceso metu taikomas absoliutus reikalavimas turėti advokatą.

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Už išlaikymo bylos iškėlimą teisme mokėtinų mokesčių dydis priklauso nuo priteistino išlaikymo dydžio. Todėl praeityje jau priteisto išlaikymo išmokų vertinimo pagrindas yra priteistas išmokos dydis. Jeigu byla yra susijusi su išlaikymu ateityje, vertinimo pagrindą sudaro metinė išlaikymo išmokų suma. Jeigu išlaikymas priteisiamas trumpesniam nei vienų metų laikotarpiui, vertinimo pagrindą sudaro bendra suma (Austrijos teismo mokesčių įstatymo (vok. Gerichtsgebührengesetz, toliau – GGG, 7 mokesčio tarifas, pastaba Nr. 1 – vaiko išlaikymo bylose; GGG 15 straipsnio 5 dalis – bylose, susijusiose su sutuoktinių arba registruotų partnerių išlaikymu).

Kalbant apie faktinį mokesčio dydį, pažymėtina, kad reikia daryti skirtumą tarp vaiko išlaikymo ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų ir bylų, susijusių su sutuoktinių arba registruotų partnerių išlaikymu. Vaiko išlaikymo bylose nepilnametis (iki 18 m.) pareiškėjas nuo mokesčių atleidžiamas.

Vaiko išlaikymo bylose nepilnametis (iki 18 m.) pareiškėjas nuo mokesčių atleidžiamas.

Pilnamečiui pareiškėjui taikomas fiksuotas mokestis už sprendimus ir taikius susitarimus dėl išlaikymo reikalavimų yra 0,5 % priteisto išlaikymo reikalavimo vertės (GGG 7 mokesčio tarifas). Mokestį sumoka išlaikymo skolininkas (t. y. išlaikymo išmokas privalantis mokėti asmuo). Jeigu pateikus naują prašymą teismo sprendimu jau priteista arba taikiu susitarimu nustatyta išlaikymo išmokos suma padidinama, vertinimo pagrindu turėtų būti imamas skirtumas tarp priteistos sumos ir anksčiau mokėtos sumos.

Pavyzdžiui: priteisiama 250 EUR mėnesinė išlaikymo išmoka.

Fiksuotas mokestis yra 15,00 EUR (250 EUR * 12 * 0,05).

Jei prašymą sumažinti išlaikymo išmokos dydį pateikia pilnametis išlaikymo skolininkas, taikomas (vienodo dydžio) fiksuotas 15,00 EUR mokestis. Jis panaikinamas, jeigu pareiškėjo prašymas sumažinti mokėtiną išlaikymo išmoką yra visiškai patenkinamas (GGG 7 mokesčio tarifas, pastaba Nr. 3). Bylose dėl sutuoktinio arba registruoto partnerio išlaikymo turi būti taikomas GGG 1 mokesčio tarifas.

Bylose dėl sutuoktinio arba registruoto partnerio išlaikymo turi būti taikomas GGG 1 mokesčio tarifas. Fiksuotas mokestis bus taikomas tik paduodant skundą, kuriuo prašoma iškelti bylą, ir jis bus mokamas pagal slankiąją skalę, atsižvelgiant į vertinimo pagrindą. Siekiant išsamiau paaiškinti šią nuostatą, toliau pateikti pagal GGG 1 mokesčio tarifą taikomi mokesčiai (2023 m. gegužės 4 d. duomenys):

Ieškinio vertė – taikytinas mokestis:

ne daugiau kaip 150 EUR – 25 EUR;

150–300 EUR – 48 EUR;

300–700 EUR – 68 EUR;

700–2 000 EUR – 114 EUR;

2 000–3 500 EUR – 182 EUR;

3 500–7 000 EUR – 335 EUR;

7 000–35 000 EUR – 792 EUR;

35 000–70 000 EUR – 1 556 EUR.

Pagal ZPO 63–73 straipsnius civilinėse bylose teisinė pagalba gavus šalies prašymą suteikiama, jeigu šalis negali atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidų nesukeldama pavojaus savo pragyvenimui. Pagal AußStrG 7 straipsnio 1 dalį šios nuostatos turi būti mutatis mutandis taikomos ne ginčo tvarka nagrinėjamose bylose (pvz., vaiko išlaikymo bylose).

Apskritai reikalingos išlaikymo lėšos nustatomos atsižvelgiant į statistines vidutines darbuotojo pajamas ir minimalų pragyvenimo lygį. Laikomasi nuomonės, kad šiam pragyvenimo lygiui kyla pavojus, jeigu šalis ir jos šeimos nariai, turintys teisę gauti išlaikymą, negalėtų oriai gyventi, turint omenyje bet kokį panaudojamą turtą arba galimybę susitaupyti, jeigu byla ilgai nagrinėjama. Teisinę pagalbą galima suteikti ir iš dalies.

Teisinė pagalba turėtų būti teikiama tik jeigu nenustatoma, kad ketinamas pareikšti ieškinys arba gynybos argumentai yra aiškiai tyčiniai ar nerimti. Šalies pilietybė šiuo atžvilgiu neturi jokios reikšmės.

Teisinė pagalba visų pirma apima laikiną atleidimą nuo pareigos sumokėti teismo mokesčius ir liudytojų, ekspertų ir vertėjų žodžiu mokesčius, taip pat atlyginti šalių kelionės išlaidas, kai šalys turėjo atvykti į teismą asmeniškai. Jeigu advokato atstovavimas yra būtinas pagal įstatymą (pvz., apeliaciniame procese) arba jeigu laikoma, kad tai yra reikalinga atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, šaliai turėtų būti preliminariai skiriamas nemokamai paslaugas teikiantis Austrijos advokatas. Advokatui taip pat priklauso teikti konsultacijas taikaus susitarimo sudarymo klausimais iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios.

ZPO 71 straipsnyje nustatyta, kad šalys, kurioms suteikta teisinė pagalba, turi būti įpareigojamos atlyginti dalį arba visas išlaidas, nuo kurių jos buvo laikinai atleistos ir kurios dar nėra atlygintos, taip pat sumokėti pagal mokesčių skalę nustatytus mokesčius paskirtiems advokatams iš karto, kai tik tai gali padaryti nesukeldamos pavojaus savo pragyvenimo lygiui. Praėjus trejiems metams nuo proceso pabaigos prievolė atlyginti išlaidas nebegali būti nustatoma. Teismas gali prašyti, kad šalis per pagrįstą teismo nustatytą terminą pateiktų naują turto aprašą, įskaitant pagrįstus dokumentinius įrodymus, kad patikrintų, ar tenkinamos išlaidų atlyginimo sąlygos.

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Teismas išlaikymą priteisia kaip piniginę išmoką. Vienas iš tėvų, prižiūrintis namų ūkį, kuriame jis arba ji rūpinasi vaiku, prie vaiko išlaikymo prisideda tokiu būdu. Kitas iš tėvų turi prievolę mokėti išmokas.

Vaikui mokėtinos išlaikymo išmokos dydis priklauso nuo vieno iš tėvų gebėjimo prisidėti ir nuo vaiko poreikių, be to, šis dydis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju. Pagal teismo praktikoje nustatytą orientacinį procentinį metodą asmuo, įpareigotas mokėti išlaikymą, moka tam tikrą procentinę savo mėnesinių (grynųjų) pajamų dalį:

• jaunesniems nei 6 metų vaikams – 16 proc.;
• vaikams nuo 6 iki 10 metų – 18 proc.;
• vaikams nuo 10 iki 15 metų – 20 proc.;
• vyresniems kaip 15 metų vaikams – 22 proc.

Jeigu asmuo turi prievolę mokėti išlaikymą keliems vaikams, į tai atitinkamai atsižvelgiama mažinant procentines dalis. Procentinės dalys, kurios atimamos tais atvejais, kai išlaikomas daugiau nei vienas vaikas, yra tokios: 1 proc. už kiekvieną papildomą jaunesnį nei 10 metų vaiką, 2 proc. už kiekvieną papildomą vyresnį nei 10 metų vaiką ir 0–3 proc. už sutuoktinį, turintį teisę gauti išlaikymą, atsižvelgiant į sutuoktinio nuosavas pajamas.

Remiantis teismų praktika, reikalavimams mokėti išlaikymo išmokas taikoma viršutinė riba (vadinama prabangos riba (vok. Luxusgrenze)). Ją sudaro du arba trys pagrindiniams poreikiams patenkinti reikalingos vidutinės sumos dydžiai (vok. Regelbedarf); ši riba taip pat nustatyta teismų praktikoje. Ji kasmet koreguojama ir nuo 2023 m. sausio 1 d. toliau nurodytų amžiaus grupių vaikams taikomos tokios mėnesinės sumos:

Pagrindiniams poreikiams patenkinti reikalinga suma

pagal Danningerį (ÖA 1972, 17), apskaičiuota Vienos apygardos civilinių bylų teismo

(suma EUR)

Metai	nuo 0 m.	nuo 3 m.	nuo 6 m.	nuo 10 m.	nuo 15 m.	nuo 19 m. nuo 2022 m.: nuo 20 m.
2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d.	320	320	410	500	630	720
2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d.	290	290	370	450	570	650
2021 m. liepos 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d.	219	282	362	414	488	611
2020 m. liepos 1 d. – 2021 m. birželio 30 d.	213	274	352	402	474	594
2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. birželio 30 d.	212	272	350	399	471	590
2018 m. liepos 1 d. – 2019 m. birželio 30 d.	208	267	344	392	463	580
2017 m. liepos 1 d. – 2018 m. birželio 30 d.	204	262	337	385	454	569
2016 m. liepos 1 d. – 2017 m. birželio 30 d.	200	257	331	378	446	558
2015 m. liepos 1 d. – 2016 m. birželio 30 d.	199	255	329	376	443	555
2014 m. liepos 1 d. – 2015 m. birželio 30 d.	197	253	326	372	439	550
2013 m. liepos 1 d. – 2014 m. birželio 30 d.	194	249	320	366	431	540
2012 m. liepos 1 d. – 2013 m. birželio 30 d.	190	243	313	358	421	528
2011 m. liepos 1 d. – 2012 m. birželio 30 d.	186	238	306	351	412	517
2010 m. liepos 1 d. – 2011 m. birželio 30 d.	180	230	296	340	399	501
2009 m. liepos 1 d. – 2010 m. birželio 30 d.	177	226	291	334	392	492
2008 m. liepos 1 d. – 2009 m. birželio 30 d.	176	225	290	333	391	491
2007 m. liepos 1 d. – 2008 m. birželio 30 d.	171	217	281	322	378	475
2006 m. liepos 1 d. – 2007 m. birželio 30 d.	167	213	275	315	370	465
2005 m. liepos 1 d. – 2006 m. birželio 30 d.	164	209	270	309	363	457
2004 m. liepos 1 d. – 2005 m. birželio 30 d.	160	204	264	302	355	447
2003 m. liepos 1 d. – 2004 m. birželio 30 d.	157	200	258	296	348	438

1972–2002 m. nustatytos sumos pateikiamos šioje lentelėje: Regelbedarf 1972-2002

Sutuoktinių arba registruotų partnerių, kai jie vis dar yra susituokę arba įregistravę partnerystę, išlaikymas taip pat priklauso tiek nuo išlaikymo skolininko gebėjimo mokėti, tiek nuo teisę gauti išlaikymą turinčio asmens poreikių ir abi šios aplinkybės turi būti nustatomos kiekvienu atveju. Remiantis teismų praktikoje suformuotu orientaciniu procentinių dydžių metodu, mažesnes pajamas gaunančios šalies išlaikymo reikalavimas apskaičiuojamas iš 40 proc. šeimos pajamų (abiejų sutuoktinių / partnerių grynųjų pajamų) atėmus asmenines ieškovo pajamas. Jeigu viena šalis neturi nuosavų pajamų ir turi tik pareigą rūpintis namų ūkiu, ji turi teisę gauti trečdalį (33 proc.) maitintojo grynųjų pajamų. Būtina atsižvelgti į kitas su priežiūra susijusias pareigas (atskaitant procentinius dydžius).

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Išankstinė išlaikymo išmoka turi būti mokama atitinkamo mėnesio pradžioje (Civilinio kodekso (vok. Allgemeines bürgerliches Gesetzbuch, ABGB) 1418 straipsnis; Santuokos įstatymo (vok. Ehegesetz) 70 straipsnis; Registruotos partnerystės įstatymo (vok. Eingetragene Partnerschaft-Gesetz, EPG) 22 straipsnio 1 dalis. Išmokos turi būti mokamos teisę gauti išlaikymą turinčiam asmeniui arba jo atstovui (vienam iš tėvų, specialiajam teisiniam atstovui (vok. Erwachsenenvertreter)).

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Pradinėje byloje nustačius išlaikymo dydį, laikantis įprastų taisyklių prieš skolininką galima pradėti (priverstinio) vykdymo veiksmus.

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Skolininkui (vykdymo byloje – prievolę turinčiam asmeniui) turi būti paliekama minimali suma (t. y. suma, kurios negalima areštuoti), lygi minimaliam pragyvenimo lygiui. Minimalus pragyvenimo lygis kasmet nustatomas iš naujo ir priklauso nuo kelių veiksnių. Pagal Austrijos vykdymo kodekso (vok. Exekutionsordnung, EO) 291b straipsnį išlaikymo prievolę turinčiam asmeniui gali būti paliekama tik 75 % minimalaus pragyvenimo lygio lėšų, jeigu vykdymas yra pagrįstas teisėtu išlaikymo reikalavimu. Dėl šio sumažinto minimalaus pragyvenimo lygio ir standartinio minimalaus pragyvenimo lygio atsiradęs skirtumas pirmiausia skiriamas bet kokiems einamiesiems teisėtiems išlaikymo reikalavimams patenkinti, nepaisant šiems reikalavimams nustatyto užstato eiliškumo, proporcingai atsižvelgiant į einamąją mėnesio išlaikymo išmoką. Šiuo atžvilgiu išlaikymo kreditoriai turi pirmenybės teisę prieš kitus kreditorius.

Bet kokiems (neįvykdytiems) reikalavimams, kurie buvo priteisti vykdytinu teismo sprendimu (vok. Judikatschulden), taikomas 30 metų ieškinio senaties terminas ir todėl juos pagal įstatymą galima įvykdyti per šį terminą.

Specialių senaties terminų, taikomų išlaikymo reikalavimų vykdymui, nėra.

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Gavus nepilnamečio kito teisinio atstovo sutikimą, vaikų ir jaunimo gerovės tarnyba gali veikti kaip vaiko atstovas pateikiant arba vykdant nepilnamečio išlaikymo reikalavimus.

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

Išankstinio išlaikymo išmokos mokėjimo tikslas – užtikrinti, kad nepilnamečiai gautų išlaikymo išmokas, jeigu vienas iš tėvų nemoka periodinių išmokų arba apskritai nevykdo prievolės mokėti išlaikymą. Išankstinę išlaikymo išmoką, gavusi prašymą, skiria vyriausybė. Prašymą vaiko vardu teismui turi pateikti vienas iš tėvų, turintis leidimą atstovauti vaikui.

Teisę gauti išlaikymo išmoką turi nepilnamečiai, kurie

• turi įprastinę gyvenamąją vietą Austrijoje,
• turi Austrijos pilietybę arba yra kitos ES /EEE valstybės narės piliečiai arba asmenys be pilietybės ir
• negyvena kartu su išlaikymo skolininku tame pačiame namų ūkyje.

Išankstinė išlaikymo išmoka skiriama nuo mėnesio, kurį jo prašoma, pradžios ir ne ilgiau nei penkeriems metams. Išankstines išmokas kiekvieno mėnesio pirmą dieną asmeniui, turinčiam teisę gauti išlaikymą, moka aukštesnysis apygardos teismas (vok. Oberlandesgericht).

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

Jeigu išlaikymo skolininkas gyvena užsienyje ir neturi Austrijoje turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, vykdymo veiksmų imamasi užsienyje. Šiuo tikslu prašymus galima pateikti per centrinę instituciją (vok. Zentrale Behörde) (2014 m. Austrijos išlaikymo užsienyje įstatymo (vok. Auslandsunterhaltsgesetz 2014) 8 straipsnis).

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Vaikų ir jaunimo gerovės tarnyba (apylinkės institucijos (vok. Bezirkshauptmannschaften) arba magistratai (vok. Magistrate)) ir apylinkių teismai (vok. Bezirksgerichte) padeda išlaikymo kreditoriams pareikšti reikalavimus arba užtikrinti jų vykdymą. Centrinė institucija persiunčia prašymus užsienio šaliai.

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Konsultavimo institucijose ir teismuose valandomis; centrinė institucija konsultacijas taip pat teikia telefonu ir e. paštu.

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

Kompetentingam teismui gavus išlaikymo kreditoriaus prašymus, jie paprastai nagrinėjami taip pat, kaip ir Austrijoje gyvenančio išlaikymo kreditoriaus prašymai.

Centrinė institucija prašymus persiunčia teismui. Teismas, kai tinkama, skiria teisinę pagalbą ir pasirūpina, kad Austrijos advokatų rūmai paskirtų teisinę pagalbą teikiantį advokatą. Veikdamas kaip užsienio kreditoriaus atstovas, išmanantis Austrijos teisę, šis teisinę pagalbą teikiantis advokatas turi pareigą teikti visus kitus prašymus, perduoti gautas išlaikymo išmokas ir informuoti apie savo veiksmus (2014 m. Austrijos išlaikymo užsienyje įstatymo 9 straipsnis).

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Kadangi taikomas abiejų centrinių institucijų bendradarbiavimo principas, pareigą teikti šią paramą visų pirma turi gyvenamosios vietos valstybės narės institucijos.

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Netaikytina.

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Taip.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

Netaikytina.

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. buvo taikomos tik šio skyriaus nuostatos; nuo minėtos datos teisė kreiptis į teismą tarpvalstybinėse bylose taip pat praktiškai reglamentuojama 2014 m. Išlaikymo užsienyje įstatymo, Federalinis oficialusis leidinys (BGBl) I 34/2014, 10 straipsnyje ir kituose straipsniuose.

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

2014 m. Austrijos išlaikymo užsienyje įstatyme nustatytos supaprastintos biurokratinės procedūros, kurios Federalinės teisingumo ministerijos I 10 skyriui sudaro sąlygas bylas, kurių vis daugėja, nagrinėti nedidinant darbuotojų skaičiaus.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.