ES šalių įmonių registrai

Čekijos verslo registro istorija

Kada jis buvo sukurtas?

Dabartinė verslo registro forma grindžiama nauja civilinės teisės redakcija, įsigaliojusia 2014 m. sausio 1 d. priėmus naująjį Civilinį kodeksą (Įstatymas Nr. 89/2012) ir susijusius teisės aktus, visų pirma Įstatymą Nr. 90/2012 dėl verslo bendrovių ir Įstatymą Nr. 304/2013 dėl juridinių ir fizinių asmenų viešųjų registrų ir patikos fondų registravimo (toliau – Registrų įstatymas). Šiuo metu verslo registras yra vienas iš vadinamųjų viešųjų registrų ir jam taikomas bendrasis reglamentavimas pagal Registrų įstatymą. Be verslo registro, viešaisiais registrais dar laikomi:

• asociacijų registras, kuriame registruojami duomenys apie asociacijas, profesines sąjungas, tarptautines profesines sąjungas, darbdavių organizacijas, tarptautines darbdavių organizacijas ir patronuojamąsias asociacijas;
• fondų registras, kuriame registruojami fondų ir labdaros fondų duomenys;
• institucijų registras, kuriame registruojami institucijų duomenys;
• namų savininkų asociacijų registras, kuriame registruojami savininkų asociacijų duomenys;
• labdaros organizacijų registras, kuriame registruojami labdaros organizacijų duomenys.

Šiame tekste terminas „viešasis registras“ taip pat reiškia verslo registrą.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. Registrų įstatymu taip pat reglamentuojamas patikos fondų registravimas (veikla, kuri, skirtingai nei patys viešieji registrai, yra vieša tik iš dalies).

Be Registrų įstatymo, tam tikrais atskirais teisės aktais dar reglamentuojami viešieji registrai, skirti konkrečioms teisinėms formoms, t. y. medžioklės asociacijų registras (jį tvarko už medžioklę atsakingos valstybės institucijos, t. y. atitinkamos savivaldybės, kurių kompetencija išplėsta), politinių partijų ir judėjimų registras (jį tvarko Vidaus reikalų ministerija), registruotų bažnyčių, religinių organizacijų ir kitų juridinių asmenų registrai (juos tvarko Kultūros ministerija) ir švietimo srities teisės subjektų registras (jį tvarko Švietimo, jaunimo ir sporto ministerija). Šie viešieji registrai reglamentuojami ir tvarkomi iš esmės taip pat, kaip Registrų įstatyme nurodyti viešieji registrai.

Istoriniu požiūriu verslo registro sukūrimas Čekijos teritorijoje yra susijęs su 1863 m. komercinės teisės kodifikavimu Cisleitanijoje. Verslo registras buvo sukurtas Įstatymu Nr. 1/1863 (Bendrasis komercinės veiklos kodeksas), kuris taip pat buvo taikomas kitose šalyse. Įstatyme nustatyta, kad subjektai privalo būti įtraukti į verslo registrą. Pasikeitus teisės sistemai, 1950 m. verslo registras buvo pertvarkytas į įmonių registrą. Dėl vėlesnių socialinių ir politinių pokyčių 1992 m. buvo atkurtas verslo registras, grindžiamas tiek pirminio verslo registro, tiek įmonių registro koncepcija. 1992 m. verslo registro koncepcija iš esmės išliko iki šiol, net ir po 2014 m. privatinės teisės išdėstymo nauja redakcija.

Kada jis suskaitmenintas?

Nors iki 2005 m. liepos 1 d. nebuvo teisinio reikalavimo, kad verslo registras būtų tvarkomas elektronine forma, tokia forma jis tvarkomas nuo 1997 m. sausio 1 d. Verslo registras yra viešojo administravimo informacinė sistema. Jis susijęs su kitais pagrindiniais registrais (pvz., asmenų registru). Pagrindiniame registre pateikiami fizinių asmenų informaciniai duomenys, informacinės nuorodos ir identifikatoriai, o atitinkamais atvejais – tapatumo nustatymo duomenys, veiklos duomenys ir kiti teisės aktais nustatyti duomenys. Informaciniai duomenys yra susieti su duomenimis, esančiais kituose registruose, taip užtikrinant pastarųjų sąveikumą. Tai reiškia, kad jei duomenys pakeičiami viename registre, pakeitimas automatiškai įsigalioja kituose pagrindiniuose registruose, kuriuose saugomi tie patys duomenys. Įprastas pavyzdys – pavadinimo pakeitimas, kuris įsigalios ir kituose pagrindiniuose registruose.

Tam tikrais atvejais duomenys apie asmenis, užregistruotus iki 1997 m. sausio 1 d., pateikiami tik popieriuje, nes dokumentai arba registruoti duomenys nebuvo suskaitmeninti ir su jais negalima susipažinti per viešųjų registrų programą.

Kokie teisės aktai šiuo metu taikomi?

Nuo 2014 m., kai privatinė teisė buvo išdėstyta nauja redakcija, viešųjų registrų (įskaitant verslo registrą) turinys reglamentuojamas Registrų įstatymu. Tam tikri kiti techniniai aspektai reglamentuojami įgyvendinimo reglamentais, t. y. Dekretu Nr. 323/2013 dėl formų, naudojamų prašant įtraukti į viešąjį registrą arba iš dalies keičiant ar atsiimant tokius prašymus, specifikacijų ir dėl tam tikrų dekretų panaikinimo ir Vyriausybės nutarimu Nr. 351/2013, kuriuo nustatoma įstatyminė delspinigių norma, išlaidos, susijusios su gautinų sumų išreikalavimu, ir likvidatorių, likvidavimo patikėtinių ir teismo paskirtų juridinio asmens organų narių honorarai bei reglamentuojami tam tikri klausimai, susiję su Verslo biuleteniu (ček. Obchodní věstník), viešaisiais juridinių ir fizinių asmenų registrais ir patikos fondų bei tikrųjų savininkų registravimu.

Beje, juridinių asmenų tikrųjų savininkų registras nuo 2021 m. birželio 1 d. reglamentuojamas atskiru įstatymu (Nr. 37/2021 dėl tikrųjų savininkų registro). Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki tos dienos tikrųjų savininkų registracijai buvo taikomas Registrų įstatymas.

Kokią informaciją galima rasti registre?

Kas turi teisę susipažinti su registro duomenimis?

Kiekvienas asmuo turi teisę susipažinti su verslo registru ir bet kuriuo kitu viešuoju registru ir daryti juose esančių duomenų kopijas.

Atitinkamą bylą galima peržiūrėti ne tik tiesiogiai verslo registre, bet ir teisme. Tačiau tokiu atveju tam, kad kompetentingas teismas galėtų suteikti galimybę susipažinti su bylos medžiaga, turi būti įrodytas teisinis interesas. Asmenys, įrodę savo teisinį interesą, gali be apribojimų susipažinti su byla (įskaitant jos priedus ir visų jos dalių sąrašą).

Atsižvelgiant į aukštą skaidrumo lygį ir beveik visišką informacijos ir dokumentų atskleidimą, praktiškiau su verslo registru susipažinti tiesiogiai, nes visi gali tai daryti ir nereikia įrodyti jokio teisinio intereso.

Kokią informaciją galima rasti registre?

Kokių rūšių duomenys jame saugomi? (kokios subjektų rūšys registruojamos viešajame registre; kokia pateikiama informacija apie nemokumą, finansinės ataskaitos ir t. t.)

Visos įmonės (tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, uždarosios akcinės bendrovės, atvirosios akcinės bendrovės) ir jų filialai bei kooperatyvai, taip pat Čekijoje veikiančių užsienio juridinių asmenų verslo subjektai ir filialai registruojami verslo registre. Čekijoje veiklą vykdantys fiziniai asmenys, kurie kreipiasi dėl registracijos, taip pat įtraukiami į verslo registrą.

Verslo subjektai arba filialai į verslo registrą įtraukiami tik tuo atveju, jei jie yra įsisteigę. Verslo registre turi būti registruojami užsienio juridinių asmenų, kurių registruota buveinė yra už Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės ribų, verslo subjektai arba filialai. Jei į minėtą kategoriją patenkantis užsienio juridinis asmuo neperkėlė savo verslo ar jo dalies į Čekiją, registre įregistruojamas pats subjektas. Užsienio juridinių asmenų, kurių registruota buveinė yra ES arba EEE, verslo subjektai arba filialai registre registruojami tik jų prašymu.

Verslo registre pateikiama labai išsami informacija apie registruotus asmenis. Dėl tokio aukšto lygio skaidrumo visuomenė gali vykdyti nuodugnią kontrolę, kurios poreikį patenkina ir pats registras, ir sbírka listin (dokumentų rinkinys), kuris yra svarbių dokumentų, susijusių su registruotais asmenimis, saugykla.

Į viešuosius registrus visų pirma įrašomi šie duomenys:

• vardas ir pavardė (arba įmonės pavadinimas) ir registruota buveinė, taip pat adresas, kuriuo registruotas asmuo vieši arba gyvena
• veiklos arba verslo sritis (arba subjekto siekiamo tikslo aprašymas)
• juridinio asmens teisinė forma
• juridinio asmens įsteigimo (ir likvidavimo) data
• fizinio asmens gimimo numeris arba juridinio asmens identifikacinis numeris
• valdybos pavadinimas, sudėtis ir veikimo juridinio asmens vardu tvarka
• priežiūros organo pavadinimas ir sudėtis
• informacija apie įgaliotąjį atstovą ir tai, kaip jis veikia juridinio asmens vardu

Pirmiau pateiktas sąrašas nėra baigtinis. Registre įrašomos informacijos spektras priklauso nuo juridinio asmens pasirinktos formos.

Verslo registre taip pat registruojami šie duomenys:

• ribotos atsakomybės bendrovės akcinio kapitalo suma
• akcininko įnašo suma ir faktiškai įmokėta suma
• informacija apie kreditorinio reikalavimo pirmumo teises ir kitas daiktines teises, susijusias su verslo korporacijos akcijų dalimi, kai ji nėra išreikšta vertybiniais popieriais arba nematerialiais vertybiniais popieriais
• informacija apie filialus.

Verslo registre taip pat įrašoma daugiau informacijos apie registruoto asmens likvidavimą ir išbraukimą iš registro:

• datos, kada juridinis asmuo panaikinamas ir likviduojamas (kiekvienu atveju nurodant tokio veiksmo teisinį pagrindą)
• informacija apie likvidavimo procedūros pradžią ir užbaigimą (įskaitant išsamią informaciją apie likvidatorių)
• informacija apie nemokumo bylas ir jų iškėlimą, informacija apie nemokumo specialistą, skolininko teisės disponuoti nemokaus skolininko turtu apribojimai remiantis nemokumo teismo nutartimi, bankroto paskelbimas ir panaikinimas, reorganizavimo leidimas, reorganizavimo plano patvirtinimas ir to plano ar pagrindinių jo dalių įvykdymas, teismo vykdomieji raštai, turintys įtakos bendrovės akcininko akcijų daliai, arba vykdomasis dokumentas, susijęs su bendrovės akcininko akcijų dalimi, taip pat teismo nutartys dėl vykdymo procedūrų nutraukimo arba pranešimai, kad vykdymo procedūros buvo baigtos kitais būdais nei nutraukimas (nurodoma sprendimo priežastis); teismo vykdomieji raštai, susiję su verslo ar jo dalies pardavimu, arba vykdomieji dokumentai dėl verslo ar jo dalies pardavimo, taip pat teismo nutartys, susijusios su vykdymo procedūrų nutraukimu, arba pranešimai, kad vykdymo procedūros buvo baigtos kitais būdais nei nutraukimas (nurodoma nutarties priežastis), ir teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis ribojamas arba draudžiamas akcininko turimų bendrovės akcijų, verslo arba didelės bendrovės turto dalies perleidimas, taip pat dėl tokių priemonių atšaukimo arba nutraukimo (nurodoma nutarties priežastis), ir
• teisinis pagrindas išbraukti juridinį asmenį iš registro.

Jeigu patikėtinis paskiriamas registruotam juridiniam asmeniui, teismas į verslo registrą įtraukia informaciją apie patikėtinį.

Jei dėl kokios nors priežasties į verslo registrą įtraukiamas fizinis asmuo, registre taip pat įrašomi šie duomenys: gimimo data, gimimo numeris (jei suteiktas) ir buvimo arba gyvenamosios vietos adresas (jei pastarasis skiriasi nuo buvimo vietos adreso). Tačiau gimimo numeriai viešai neskelbiami.

Užsienio juridinio asmens verslo subjektų arba filialų atveju į verslo registrą taip pat turi būti įrašyta jurisdikcija, kurioje tas subjektas buvo įsteigtas.

Fizinių asmenų, kurie yra valdybos ir priežiūros organų nariai, įgaliotieji atstovai, ūkinių bendrijų nariai ir uždarųjų akcinių bendrovių akcininkai, atveju duomenys apie jų gyvenamąją vietą arba nuolatinę buvimo vietą ir jų gimimo data turi būti įrašyti į verslo registrą.

Kokie dokumentai saugomi ir (arba) kaupiami (bylos, dokumentų rinkiniai, įstatai, visuotinių susirinkimų protokolai ir t. t.)?

Viešuosiuose registruose laikomas dokumentų rinkinys. Teisės aktuose nurodyta, kurie dokumentai turi būti deponuojami dokumentų rinkinyje. Pagrindiniai dokumentai:

• steigimo dokumentas (steigimo sutartis, įstatai, kooperatyvo steigiamojo susirinkimo liudijimas arba kitas steigimo dokumentas, priklausantis nuo juridinio asmens formos), taip pat fondų, labdaros fondų ar institutų įstatai
• sprendimai dėl asmenų, kurie yra valdybos nariai arba, tam tikrais atvejais, kiti asmenys, įgalioti prisiimti įsipareigojimus juridinio asmens vardu (pvz., filialo vadovas), skyrimo, rinkimų, atleidimo iš pareigų ar kitokio jų įgaliojimo nutraukimo
• metinės ataskaitos
• paprastosios, specialiosios ir konsoliduotos finansinės ataskaitos
• sprendimai, susiję su juridinio asmens likvidavimu, galutinės likvidavimo procedūros ataskaitos ir teismo nutartys dėl juridinio asmens patikėtinio paskyrimo
• sprendimai dėl juridinio asmens pertvarkymo ir pertvarkymo projekto, pranešimai apie pertvarkymo projekto atmetimą arba nepatvirtinimą, teismo nutartys dėl pertvarkymo projekto negaliojimo arba visuotinio susirinkimo ar narių susirinkimo, kuriame buvo patvirtintas pertvarkymo projektas, nutarimo negaliojimo
• ekspertų nuomonės dėl įnašo natūra vertinimo, kai steigiamas fondas, labdaros fondas, institutas, uždaroji akcinė bendrovė arba atviroji akcinė bendrovė arba kai padidinamas jų akcinis kapitalas arba įstatinis kapitalas, ekspertų nuomonės dėl nepiniginio įnašo į kooperatyvą vertinimo, ekspertų nuomonės dėl turto vertinimo pertvarkant bendroves ir kooperatyvus ir ekspertų nuomonės dėl turto vertinimo, kai atvirosios akcinės bendrovės turtas įsigyjamas iš steigėjų už atlygį pagal Įstatymą Nr. 90/2012 dėl verslo bendrovių
• visos teismo nutartys, priimtos nemokumo byloje
• teismo nutartys dėl vieno iš juridinio asmens organų priimto sprendimo negaliojimo
• dokumentai, įrodantys verslo subjekto pirkimą pagal Civilinio kodekso nuostatas, susijusias su tokiais pirkimais
• visuotinio susirinkimo priimti sprendimai dėl darbuotojų atleidimo nuo visos pasirašytų akcijų emisijos kainos mokėjimo arba dėl jų teisių įsigyti tokias akcijas kitomis lengvatinėmis sąlygomis.

Dokumentai, kurie privalo būti deponuojami dokumentų rinkinyje, yra nurodyti teisės aktuose. Apskritai tai yra dokumentai, kurie turi esminės įtakos juridinio asmens įsteigimui, likvidavimui ir veiklai; juose nurodoma, kas gali atstovauti juridiniam asmeniui ir kas yra įgaliotas prisiimti įsipareigojimus jo vardu.

Kaip atlikti paiešką registre (ir kokius paieškos kriterijus galima naudoti)?

Asmeniškai

Viešieji registrai prieinami tik per internetinę viešųjų registrų programą. Duomenys apie asmenis, užregistruotus iki 1997 m. sausio 1 d., pateikiami popieriuje, jei jie nebuvo suskaitmeninti ir negali būti prieinami per internetinę viešųjų registrų programą.

Registro interneto svetainėje

Paieškos gali būti atliekamos nemokamai per internetinę viešųjų registrų programą. Įrašų paiešką galima atlikti pagal registruoto subjekto pavadinimą arba įmonės pavadinimą, asmens kodą arba bylos numerį, kuriuo asmuo užregistruotas kompetentingame registro teisme. Paieškos gali būti tikslinamos pateikiant papildomus duomenis apie registruotą adresą, gatvės pavadinimą, teismą, kuriame užregistruotas subjektas, pastarojo teisinę formą ir t. t. Paiešką taip pat galima atlikti pagal dalyvavimo registruoto asmens veikloje rūšį: galima atlikti registruotų fizinių ir juridinių asmenų, kaip nors susijusių su registruotu juridiniu asmeniu, paiešką.

Be to, atviruosius duomenis galima rasti adresu https://dataor.justice.cz/. Vietos atvirųjų duomenų katalogo einamųjų metų duomenų rinkinys, susijęs su viešųjų registrų programa, atnaujinamas kasdien. Jei duomenų rinkinys susietas su ankstesniais metais, jis atnaujinamas kasmet (visada einamųjų metų sausio mėn.). Duomenų rinkinio aprašymą galima rasti išsamiame duomenų rinkinio variante. Duomenų rinkinio turinį ir vietos atvirųjų duomenų katalogo, susijusio su viešųjų registrų programa, aprašymą galima rasti naudotojo vadove, jis pateikiamas per šią nuorodą: https://dataor.justice.cz/files/ISVR_OpenData_Uzivatelska_prirucka.pdf.

Kokiais paieškos kriterijais galima naudotis?

Paiešką galima atlikti pagal registruoto asmens vardą ir pavardę, įmonės pavadinimą arba identifikacinį numerį arba pagal susijusio juridinio ar fizinio asmens duomenis.

Kaip galiu gauti dokumentus?

Ar jie prieinami nemokamai?

Galima gauti dalinį arba visą viešojo registro išrašą arba dokumentų rinkinį. Daliniame išraše pateikiami tik naujausi galiojantys Komercinės veiklos kodekso duomenys. Išsamus išrašas apima visus įvestus atitinkamo asmens duomenis.

Ar taikomas mokestis?

Mokestis už šią paslaugą taikomas tik tuo atveju, jei pareiškėjas prašo popierinės kopijos. Tačiau taip pat taikomas mokestis už išrašų siuntimą elektronine forma į duomenų dėžutę arba e. paštu. Mokestis netaikomas, jei pareiškėjas pateikia duomenų laikmeną. Tačiau jeigu teismas siunčia elektroninį išrašą ne pareiškėjo pateiktoje duomenų laikmenoje (t. y. įskaitant atvejus, kai teismas elektroninį išrašą siunčia į duomenų dėžutę arba e. paštu), mokestis taikomas remiantis tuo, kad patvirtinto išrašo išdavimas nėra vien duomenų perdavimas.

Kaip gauti išrašą iš registro, patvirtintą kopiją arba dokumentų duomenų išrašą?

Patvirtintą kopiją galima nemokamai gauti iš viešųjų registrų programos interneto svetainės. Tokiu būdu galima gauti ir visas, ir dalines kopijas. Mokestis taikomas tik tuo atveju, jei pareiškėjas prašo popierinės kopijos. Už popierines kopijas taikomas 70 CZK mokestis už kiekvieną kopijos puslapį (arba jo dalį), popierinių kopijų gali būti prašoma registro teisme, kuriame atitinkamas asmuo yra užregistruotas.

Procesas klausimais, susijusiais su verslo registru

Kaip galiu pradėti procesą su verslo registru susijusiais klausimais (kaip galiu pateikti prašymą registrui, kaip tvirtinami dokumentai, kokios rūšies dokumentai turi būti pridėti)?

Prašymai dėl pirminės registracijos, keitimo ir išbraukimo turi būti teikiamos naudojant nustatytą formą, kurią galima rasti viešųjų registrų programos interneto svetainėje. Formą galima užpildyti tik elektroniniu būdu. Užpildyta forma, kurioje išdėstytas registracijos prašymas, turi būti sugeneruota ir pateikta popieriuje arba elektroniniu būdu.

Registraciją atlieka arba registro teismas, arba notaras. Paprastai procesas pradedamas remiantis prašymu. Kai kuriais atvejais bylą gali inicijuoti teismas savo iniciatyva; tai daugiausia atvejai, kai teismas sužino apie registruotos ir faktinės padėties neatitikimą arba kai įrašas neatitinka privalomų teisės nuostatų. Gavęs prašymą, teismas patikrina, ar jis turi jurisdikciją nagrinėti bylą, ar pareiškėjas turi teisnumą ir veiksnumą pateikti prašymą, ar prašyme pateikta visa reikiama informacija ir ar pridėti atitinkami dokumentai. Jeigu prašyme yra trūkumų, kuriuos galima ištaisyti, teismas paragina pareiškėją juos ištaisyti (pvz., pateikti trūkstamus dokumentus arba pašalinti prašymo trūkumus). Tada teismas patikrina, ar pagal prašymą registruotini duomenys yra pagrįsti pridėtais dokumentais ir ar registruotinas pavadinimas (įmonės pavadinimas) gali būti painiojamas su kitu pavadinimu arba yra klaidinantis. Tada teismas priima sprendimą dėl registracijos ir ją atlieka.

Notaras registraciją gali atlikti tik tuo atveju, jei įvykdomi teisiniai reikalavimai (o taip yra ne visada). Pagrindinis notaro atliekamų registracijų privalumas yra tas, kad jos atliekamos greitai, nes notaras gali atlikti registraciją tą pačią dieną, kai parengiamas patvirtinamasis notarinis dokumentas. Kitas pranašumas yra tas, kad pareiškėjas neprivalo pateikti prašymo naudodamas nustatytą formą.

Notaras gali atlikti registraciją, jeigu:

• registruotini faktai yra patvirtinti notariniu dokumentu;
• notariniame dokumente yra pareiškimas, kad patvirtinamojo notarinio dokumento turinys yra teisėtas, ir
• pareiškėjas įvykdė kitus formalumus pateikdamas atitinkamus dokumentus.

Patvirtinamasis notarinis dokumentas yra notarinis aktas (paprastai steigimo dokumentas), kuriuo remiantis galima atlikti registraciją viešajame registre, arba juridinio asmens dalį sudarančio organo priimto sprendimo protokolas (pvz., visuotinio susirinkimo sprendimas atleisti valdybą). Ne visi teisiniai dokumentai turi būti viešojo dokumento (notarinio dokumento) forma. Tačiau tai neužkerta kelio išduoti notarinį dokumentą kaip teisinę priemonę, net jei to nereikalaujama pagal įstatymą. Notarinis dokumentas taip pat gali atlikti patvirtinamojo notarinio dokumento funkciją ir notaras jį gali naudoti tiesioginei registracijai.

Kiekvienu atveju prie prašymo turi būti pridedami:

1. dokumentai, kuriais įrodomi registruotini faktai, ir
2. pagal teisės aktus reikalaujami dokumentai, kurie turi būti deponuojami dokumentų rinkinyje.

Visi reikalingi dokumentai teisės aktuose nėra išvardyti. Pateiktini dokumentai skiriasi ir priklauso nuo juridinio asmens formos. Paprastai tam, kad būtų registruojamas bet koks faktas, kurio negalima nustatyti viešojo administravimo informacinėje sistemoje ar jos dalyje, kuri yra viešasis registras, registras ar sąrašas, reikalaujama dokumentinių įrodymų.

Be kitų įrašų, turi būti pateikiamos prekybos ar kitos verslo licencijos, susijusios su verslo ar veiklos sritimis, kurios turi būti registruojamos verslo registre.

Pavyzdžiui, ribotos atsakomybės bendrovės narių sutikimas atlikti registraciją neprivalo būti įrodytas dokumentais, nes toks sutikimas įrodomas notarinio dokumento forma sudarant steigimo sutartį. Kai toks sutikimas duodamas ne remiantis viešuoju dokumentu patvirtinta deklaracija, sutikimo dokumente turi būti patvirtinti narių parašai.

Teisinis naudojimosi patalpomis, kuriose yra bendrovės registruota buveinė, pagrindas taip pat turi būti patvirtintas dokumentais. Tai reiškia, kad, jeigu korporacijos registruota buveinė yra patalpose, kurioms taikoma nuomos sutartis, kaip teisinis pagrindas naudotis patalpomis turi būti pateikta nuomos sutartis arba savininko deklaracija, kuria duodamas sutikimas, kad patalpos būtų naudojamos kaip registruota buveinė.

Tam tikri registruotini faktai gali būti įrodomi tik rašytiniu patvirtinimu. Tai gali būti, pavyzdžiui, tinkamumo sąlygos, susijusios su juridinio asmens organais.

Paprastai registruotiems duomenims pagrįsti turi būti pateikiami dokumentų originalai arba oficialiai patvirtintos jų kopijos. Dokumentų, kurie pagal teisės aktus turi būti deponuojami dokumentų rinkinyje, autentiškumo patvirtinti nereikia. Tokie dokumentai pateikiami tik elektronine forma portatyvaus dokumento formatu (pdf.) su teksto sluoksniu arba išplėstine hiperteksto ženklinimo kalba (XHTML).

Už kiekvieną įrašą registre taikomi šie žyminiai mokesčiai:

• 12 000 CZK už pirminį atvirosios akcinės bendrovės įregistravimą viešajame registre
• 6 000 CZK už pirminį asmens, išskyrus atvirąją akcinę bendrovę, įregistravimą viešajame registre
• 2 000 CZK už registracijos pakeitimus arba papildymus.

Mokesčiai už notaro atliekamą registraciją:

• 8 000 CZK už pirminį atvirosios akcinės bendrovės įregistravimą viešajame registre
• 2 700 CZK už pirminį asmens, išskyrus atvirąją akcinę bendrovę, įregistravimą viešajame registre
• 1 000 CZK už pakeitimus ar papildymus.

Žyminiai mokesčiai iki 5 000 CZK gali būti mokami kaip banderolė arba pervedant juos į atitinkamo teismo banko sąskaitą. Žyminiai mokesčiai, viršijantys 5 000 CZK, turi būti mokami tik pervedant juos į atitinkamo teismo banko sąskaitą. Mokesčiai už notaro atliekamą registraciją gali būti mokami tiesiogiai notarui.

Procesams, susijusiems su viešuoju registru, mokesčiai netaikomi, jeigu:

1. registracija susijusi su fiziniu arba juridiniu asmeniu, kuriam iškelta nemokumo byla, kurios metu sprendžiamas jo nemokumo arba gresiančio nemokumo klausimas ir jau priimtas sprendimas, kuriuo paskelbiamas nemokumas, arba
2. registracija susijusi su į viešąjį registrą įtraukta asociacija, patronuojamąja asociacija, profesine sąjunga, tarptautine profesine sąjunga, darbdavių organizacija ar tarptautine darbdavių organizacija, fondu, labdaros fondu, institutu ar labdaros organizacija arba to registro pakeitimais.

Procesams, kuriuose pareiškėja yra profesinė sąjunga, tarptautinė profesinė sąjunga, darbdavių organizacija ar tarptautinė darbdavių organizacija (ar jos filialas), mokesčiai netaikomi, jeigu tokios įstaigos į viešąjį registrą įrašytos kaip įsteigtos, kaip nors pakeistos ar likviduotos.

Tokios pačios atleidimo nuo mokesčių sąlygos taikomos ir tuo atveju, kai registraciją atlieka notaras. Notaro atliekama registracija, grindžiama notariniu dokumentu dėl uždarosios akcinės bendrovės steigimo, kuriame pateikiama tik Civilinio kodekso ir Bendrovių įstatymo reikalaujama informacija ir kuriame nurodyta, kad pareiga sumokėti įnašą turi būti įvykdyta sumokant pinigus, taip pat atleidžiama nuo mokesčių.

Asmeniškai

Prašymai dėl registracijos viešajame registre gali būti asmeniškai teikiami kompetentingam registro bylų skyriui arba notarui.

Internetu

Prašymai dėl registracijos gali būti teikiami elektroniniu būdu. Elektroniniai prašymai visų pirma gali būti teikiami naudojant duomenų dėžutę, teismo registro bylų skyriaus e. pašto adresu arba per internetinę programą „ePodatelna“. Internetinė viešųjų registrų programa gali būti naudojama dokumentams, kurie turi būti deponuojami dokumentų rinkinyje, pateikti. Dokumentai taip pat gali būti pateikiami nešiojamuosiuose CD ir DVD. Elektroniniu būdu teikiami prašymai dėl registracijos turi būti pasirašyti pripažintu elektroniniu parašu, nebent jie būtų siunčiami per pareiškėjo duomenų dėžutę.

Kaip peržiūrimi pateikti prašymai?

Registro teismas pirmiausia patikrina, ar prašymą teikiantis asmuo turi teisę tai daryti; ar prašymas buvo pateiktas nustatytu būdu, ar jame yra visi būtini duomenys, ar jis yra suprantamas ir konkretus, ar prie jo pridėti registruotinus faktus patvirtinantys dokumentai ir ar juridinio asmens siekiamas tikslas yra teisėtas.

Tada teismas išnagrinėja, ar duomenys, kurie turi būti užregistruoti remiantis prašymu, iš tikrųjų yra patvirtinti pridėtais dokumentais. Svarbu pažymėti, kad visi registruotini faktai turi būti pagrįsti prie prašymo pridėtais dokumentais.

Teismas taip pat patikrina, ar registruotinas juridinio asmens pavadinimas (įmonės pavadinimas) nebus painiojamas su kitu jau įregistruoto asmens pavadinimu (įmonės pavadinimu) ir ar registruotinas pavadinimas (įmonės pavadinimas) nėra klaidinantis.

Registracijos teisinės pasekmės

Registracijos pasekmės trečiosioms šalims pagal Direktyvos (ES) 2017/1132 17 straipsnį

Registracijos viešajame registre būklė yra teisiškai galiojanti būklė visiems asmenims, kurie nežino, kad konkretaus registruoto subjekto registracijos būklė neatitinka faktinės teisinės padėties. Tai reiškia, kad registruoti asmenys bus saistomi teisinių veiksmų, įvykdytų remiantis viešajame registre užregistruotais faktais, net jei jie neatitinka faktinės padėties. Pavyzdžiui, bendrovės valdyba gali reikalauti, kad bendrovė atliktų teisinius veiksmus, net ir po to, kai ji netenka valdybos įgaliojimų, jei šis faktas nebuvo įrašytas į viešąjį registrą ir trečioji šalis apie tai nežinojo. Taip siekiama apsaugoti trečiųjų šalių sąžiningumą.

Jei faktas nebuvo įrašytas į viešąjį registrą (nors ir turėjo būti), registruotas asmuo negali nurodyti faktinės padėties kaip prieštaravimo trečiajam asmeniui, kuris registruotos padėties atžvilgiu elgėsi sąžiningai. Tačiau tai netaikoma, jei registruotas asmuo įrodo, kad trečiasis asmuo žinojo apie faktinę padėtį.

Registro įrašo ir paskelbtos jo formos neatitikimai

Viešajame registre užfiksuota padėtis trečiųjų šalių atžvilgiu galioja nuo jos paskelbimo viešai dienos. Tačiau registruotas asmuo gali prieštarauti, kad trečiasis asmuo jau žinojo apie užregistruotus faktus. Dokumentų, deponuotų dokumentų rinkinyje, duomenimis ir turiniu kaip prieštaravimu prieš trečiuosius asmenis registruotas asmuo gali remtis tik šešioliktą dieną po to, kai jie buvo paskelbti viešai, tačiau tik tuo atveju, jei trečiasis asmuo įrodo, kad per šį terminą negalėjo sužinoti apie užregistruotus faktus. Tai reiškia, kad prievolė įrodyti, jog trečiasis asmuo negalėjo sužinoti apie užregistruotus faktus, tenka trečiajam asmeniui.

Kas atsakingas už įrašų tikslumą?

Registruoti asmenys privalo užtikrinti, kad į verslo registrą įrašyti duomenys būtų atnaujinti. Be to, registruoti asmenys turi paskatą užtikrinti, kad verslo registro duomenys būtų atnaujinti ir teisingi, nes registracijos viešajame registre būklė yra teisiškai galiojanti būklė visiems asmenims, kurie nežino, kad konkretaus registruoto subjekto registracijos būklė neatitinka faktinės teisinės padėties. Tai reiškia, kad registruoti asmenys bus saistomi teisinių veiksmų, įvykdytų remiantis viešajame registre užregistruotais faktais, net jei jie neatitinka faktinės padėties. Pavyzdžiui, bendrovės valdyba gali reikalauti, kad bendrovė atliktų teisinius veiksmus, net ir po to, kai ji netenka valdybos įgaliojimų, jei šis faktas nebuvo įrašytas į viešąjį registrą ir trečioji šalis apie tai nežinojo. Taip siekiama apsaugoti trečiųjų šalių sąžiningumą.

Administracinė bauda taip pat gali būti skiriama registruotam asmeniui, jeigu jis neatsako į registro teismo raginimą atskleisti faktus ar pateikti dokumentus, reikalingus sprendimui teismo iniciatyva pradėtoje byloje priimti, arba dokumentus, kurie pagal šį ar bet kurį kitą įstatymą turi būti deponuojami dokumentų rinkinyje; administracinės baudos gali siekti 100 000 CZK. Jeigu registruotas asmuo pakartotinai nesilaiko tokių reikalavimų arba jei reikalavimų nesilaikymas gali turėti rimtų pasekmių tretiesiems asmenims ir jei egzistuoja atitinkamas teisinis interesas, registro teismas gali (taip pat ir savo iniciatyva) pradėti procesą, siekdamas likviduoti juridinį asmenį. Registro teismas apie tai praneša registruotam asmeniui ir suteikia jam pagrįstą laikotarpį trūkumams pašalinti.

Registro teismai taip pat aktyviai kovoja su neaktyvių bendrovių, t. y. bendrovių, kurios nevykdo jokios ekonominės veiklos ir veikia tik formaliai, buvimu. Pagrindinė neaktyvių bendrovių baudimo ir panaikinimo priežastis yra rizika, kad jos gali būti naudojamos kaip pinigų mulai finansiniam (ypač mokestiniam) sukčiavimui; neteisėtai veiklai vykdyti lengviau naudotis esamomis korporacijomis. Teismas gali likviduoti bendrovę, kuri 1) nedeponavo savo finansinių ataskaitų dokumentų rinkinyje bent dvejus finansinius metus, nors to reikalaujama pagal įstatymą; 2) su ja nebuvo galima susisiekti. Laikoma, kad su bendrove negalima susisiekti, jei jai negali būti įteiktas raginimas pateikti trūkstamas finansines ataskaitas dokumentų rinkiniui. Jeigu bendrovė tik nepateikė savo finansinių ataskaitų (nepaisant to, kad tai privaloma pagal įstatymą), tačiau jai gali būti įteiktas raginimas, teismas skiria administracinę baudą kaip paskatą registruotam asmeniui pateikti reikiamus dokumentus.

Jei faktas nebuvo įrašytas į viešąjį registrą (nors ir turėjo būti), registruotas asmuo negali nurodyti faktinės padėties kaip prieštaravimo trečiajam asmeniui, kuris registruotos padėties atžvilgiu elgėsi sąžiningai. Tačiau tai netaikoma, jei registruotinas asmuo įrodo, kad trečiasis asmuo žinojo apie faktinę padėtį.

Be to, pagal Įstatymo Nr. 563/1991 dėl apskaitos 37a straipsnio 1 dalies h punktą už administracinį nusižengimą gali būti skiriama iki 3 proc. turto vertės siekianti bauda; už administracinių nusižengimų nagrinėjimą yra atsakingas kompetentingas mokesčių administratorius. Už viešojo registro reikalavimų nesilaikymą taip pat gali būti baudžiama kaip už administracinį nusižengimą pagal Įstatymo Nr. 251/2016 dėl tam tikrų administracinių nusižengimų 9 straipsnio 2 dalį; tokiais atvejais kompetentinga institucija yra savivaldybė, kurios kompetencija išplėsta. Tam tikromis aplinkybėmis tokie nusižengimai gali būti laikomi nusikalstama veika (Įstatymo Nr. 40/2009 (Baudžiamojo kodekso) 254 straipsnis).

Duomenų apsaugos procedūros

Su duomenų subjekto teisėmis jo asmens duomenų skelbimo ir saugojimo atžvilgiu susijusios procedūros

Duomenų apsaugos teisės aktų (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR)) požiūriu tokio duomenų tvarkymo teisinis pagrindas yra BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktas (t. y. tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė) ir e punktas (tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas) kartu su BDAR 6 straipsnio 3 dalimi, t. y. tai yra tiesiogiai teisės aktais nustatytas duomenų tvarkymo būdas.

Priežastys, dėl kurių fizinių asmenų asmens duomenys, įskaitant duomenis apie gyvenamąją vietą (buvimo vietą), skelbiami viešuosiuose registruose, kyla iš procesinių (Viešųjų registrų įstatymo 3–6 straipsniai) ir materialinių (Viešųjų registrų įstatymo 8 ir 9 straipsniai) atskleidimo principo nuostatų, o tai reiškia, kad valstybė leidžia visiems asmenims visuotinai susipažinti su į registrą įtrauktais atskirų subjektų duomenimis ir tuo pačiu metu laikosi sąžiningumo principo – visuomenės pasitikėjimo registruotais faktais, kad asmens duomenis iš verslo registro būtų galima naudoti, pavyzdžiui, tikrinant identifikavimo duomenų teisingumą verslo santykių kontekste, pateikiant oficialius dokumentus valdybų nariams ir t. t.).

Be to, pagal Europos teisę jau seniai reikalaujama atskleisti valdybos narių tapatybę (žr. visų pirma Direktyvos (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų, kurioje taip pat iš dalies pakeista ankstesnė Pirmoji Tarybos direktyva 68/151/EEB, 14 straipsnio d punktą ir 30 straipsnio 1 dalies e punktą); pagal Čekijos teisę direktyvoje nustatyti reikalavimai taip pat taikomi viešuosiuose registruose registruotiems subjektams.

Kalbant apie viešuosiuose registruose įrašytus duomenis, asmens duomenų subjektai naudojasi visomis BDAR 12–22 straipsniuose nustatytomis teisėmis, išskyrus juose išvardytas išimtis. Pavyzdžiui, pagal BDAR 17 straipsnio 3 dalies b punktą prašymas ištrinti duomenis negali būti patenkintas, nes duomenų tvarkymas yra būtinas „siekiant laikytis Sąjungos ar valstybės narės teise, kuri taikoma duomenų valdytojui, nustatytos teisinės prievolės, kuria reikalaujama tvarkyti duomenis, arba siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui, arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas“; ši teisinė prievolė tiesiogiai kyla iš Įstatymo Nr. 304/2013 dėl juridinių ir fizinių asmenų viešųjų registrų ir patikos fondų registravimo.

Susiję duomenų subjektai gali naudotis savo teisėmis tiesiogiai kreipdamiesi į kompetentingus registrų teismus arba į duomenų apsaugos pareigūną.

Kontaktinė informacija

Registro teismų kontaktiniai duomenys:

Prague City Court	Slezská 2000/9, 120 00 Praha	podatelna@msoud.pha.justice.cz Telefonas 224 172 111 Duomenų dėžutė: snkabbm
České Budějovice Regional Court	Zátkovo nábř. 10/2, 370 84 České Budějovice	podatelna@ksoud.cbu.justice.cz Telefonas 389 018 111 Duomenų dėžutė: 832abay
Plzeň Regional Court	Veleslavínova 21/40, 306 17 Plzeň	podatelna@ksoud.plz.justice.cz sbirkalistin@ksoud.plz.justice.cz Telefonas 377 869 611 Duomenų dėžutė: yaraba4
Ústí nad Labem Regional Court	Národního odboje 1274/26, 400 92 Ústí nad Labem	podatelna@ksoud.unl.justice.cz Telefonas 475 247 111 – komutatorius Duomenų dėžutė: phgaba8
Hradec Králové Regional Court	Československé armįdy 218/57, 502 08 Hradec Krįlové	podatelna@ksoud.hrk.justice.cz Telefonas 498 016 111 Duomenų dėžutė: ep7abae
Brno Regional Court	Husova 353/15, 601 95 Brno	podatelna@ksoud.brn.justice.cz Telefonas 546 511 111 – komutatorius Duomenų dėžutė: 5wwaa9j
Ostrava Regional Court	Havlíčkovo nábřeží 1835/34, 728 81 Ostrava	podatelna@ksoud.ova.justice.cz Telefonas 596 153 111 Duomenų dėžutė: jhyaeqv

Naudingos nuorodos

Internetinė viešųjų registrų programa: https://or.justice.cz/ias/ui/rejstrik

Informacijos teikimas viešiesiems registrams: https://or.justice.cz/ias/ui/podani

Informacija apie duomenų teikimą viešiesiems registrams viešojo administravimo portale: https://portal.gov.cz/sluzby-verejne-spravy/rejstriky-katastry-evidence-vypisy-overeni-a-statistika-KAT-419/rejstriky-pravnickych-a-fyzickych-osob-KAT-642

Informacija apie registraciją viešuosiuose registruose Čekijos notarų rūmų interneto svetainėje: https://www.nkcr.cz/casopis-ad-notam/detail/39_254-zapis-do-verejneho-rejstriku-notarem

Informacija apie viešuosius registrus portale „Businessinfo.cz“: https://www.businessinfo.cz/navody/verejne-rejstriky-ppbi/2/