Bendrieji nacionaliniai teismai

Franţa

Šiame skyriuje apžvelgiami Prancūzijos bendrosios kompetencijos teismai.

Conținut furnizat de
Franţa

Bendrosios kompetencijos teismai. Įvadas

Pirmosios instancijos teismai

Civilinių bylų teismai

1. Apygardos teismai

Apygardos teismas (pranc. tribunal de grande instance) sprendžia privačių asmenų ginčus (civilines ir komercines bylas), kai ginčo vertė yra didesnė nei 10 000 EUR.

Nepriklausomai nuo ieškinio sumos, apygardos teismas taip pat turi jurisdikciją visų pirma toliau nurodytose srityse:

  • šeimos teisė – santuoka, tėvystės nustatymas, įvaikinimas, asmens paskelbimas dingusiu (pranc. déclarations d’absence);
  • civilinės būklės (pranc. état civil – gimimai, santuokos, mirtys ir kt.) įrašų pataisos;
  • paveldėjimas;
  • baudos (pranc. amendes civiles), paskirtos metrikacijos įstaigų tarnautojams (officiers d’état civil);
  • turtiniai ieškiniai nuosavybei (pranc. pétitoires) ir valdymui (possessoires) nustatyti;
  • pramoninės kompensacijos (pranc. récompenses industrielles);
  • asociacijų likvidavimas;
  • apsauga nuo kreditorių (pranc. sauvegarde), teisminis teisių gynimas (redressement judiciaire), teisminis likvidavimas (liquidation judiciaire), kai skolininkas nėra nei verslininkas, nei asmuo, įtrauktas į prekybos ir amatų registrą (répertoire des métiers);
  • nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimas asmenims, dirbantiems žemės ūkyje ne pagal darbo sutartis;
  • registravimo mokesčiai (pranc. droits d’enregistrement), žemės registravimo mokesčiai (taxes de publicité foncière), žyminiai mokesčiai (droits de timbre) ir netiesioginiai mokesčiai, taip pat kiti mokesčiai, lygiaverčiai tokiems mokesčiams, užmokesčiams ar įmokoms;
  • komercinė nuoma (pranc. baux commerciaux), išskyrus ginčus dėl nuomos užmokesčio nustatymo peržiūrimai ar atnaujinamai nuomai, profesinės ar individualios veiklos turto nuoma (baux professionnels) ir laikinos darbo sutartys komercinėje srityje (conventions d’occupation précaire en matière commerciale);
  • reikalavimai dėl falsifikavimo (pranc. inscription de faux), pareikšti ginčijant autentiškus dokumentus (actes authentiques);
  • ieškiniai dėl viešo ar neviešo, žodinio ar rašytinio šmeižto (pranc. diffamation) arba įžeidimo (injure);
  • su muitinės administracijos išieškotų visų rūšių skolų sumokėjimu, garantavimu ar kompensavimu bei kitais muitinės klausimais susiję ginčai Muitinės kodekse nustatytose bylose ir jame nustatytomis sąlygomis.

Apygardos teismą sudaro profesionalūs teisėjai (pranc. magistrats): pirmininkas, vicepirmininkai, teisėjai, prokuroras (procureur de la République), viceprokurorai (vice procureurs), prokurorų pavaduotojai (substituts).

Kai kurie iš jų yra specializuoti teisėjai, daugiausia nagrinėjantys baudžiamąsias bylas, pvz.:

  • nepilnamečių bylų teisėjas (arba vaikų teisėjas, pranc. juge des enfants), kompetentingas priimti nepilnamečių, kuriems gresia pavojus, apsaugos priemones ir nagrinėti nepilnamečių, kaltinamų padarius nesunkius ir apysunkius nusikaltimus (contraventions de cinquième classe, délits), bylas. Jeigu baudžiamojoje byloje teisėjas priima sprendimą ne viešai, jis gali skirti tik auklėjamąsias priemones (pranc. mesures éducatives); kai teisėjas pirmininkauja nepilnamečių bylų teismui (tribunal pour enfants), jis posėdžiauja su dviem tarėjais (assesseurs), kurie nėra profesionalūs teisėjai, ir tokiu atveju teismas gali skirti auklėjamąsias priemones arba, jei reikia, paskelbti nuosprendį;
  • nuosprendžių vykdymo teisėjas (pranc. juge de l’application des peines) nusprendžia, kaip nuosprendis (įskaitant laisvės atėmimo ar apribojimo bausmę) bus vykdomas; jeigu nuteistasis jau kali, teisėjas gali palengvinti bausmę (pvz., leisti laisvės atėmimo bausmę atlikti ne pataisos įstaigoje, leisti bausmę atlikti atvirose kolonijose, lygtinai išleisti į laisvę, skirti elektroninį stebėjimą); jei nuteistasis lieka laisvėje, teisėjas privalo stebėti ir kontroliuoti, kaip jis atlieka bausmę (pvz., lygtinį laisvės atėmimą, bausmės vykdymą atidedant (emprisonnement avec sursis et mise à l’épreuve), visuomenei naudingą darbą (travail d’intérêt général), socialinės teisminės priežiūros bausmę (suivi socio-judiciaire) ir pan.);
  • ikiteisminio tyrimo teisėjas (pranc. juge d’instruction) pateikia ataskaitą apeliacinio teismo tyrimų skyriui (chambre de l’instruction de la cour d’appel). Vykstant ikiteisminiam tyrimui, ikiteisminio tyrimo teisėjui pavedama atlikti visus veiksmus, reikalingus tiesai išsiaiškinti. Ikiteisminio tyrimo teisėjas surenka visus įrodymus, tiek patvirtinančius, tiek ir paneigiančius įtariamojo kaltę. Kai teisėjas mano, kad tyrimas baigtas, jis gali paskelbti nutartį nutraukti bylą (pranc. ordonnance de non‑lieu) arba perduoti tiriamąjį asmenį į baudžiamųjų bylų teismą bylos nagrinėjimui. Ikiteisminio tyrimo teisėjai negali patys iškelti bylos. Į juos dėl tyrimo turi kreiptis prokuroras arba nukentėjusysis, pateikęs skundą dėl nusikalstamos veikos ir prašantis laikyti jį civiline šalimi baudžiamojoje byloje (pranc. constitution de partie civile).

Apygardos teismas paprastai įkuriamas departamento centre, tačiau apygardos teismai gali būti steigiami ir kitose vietose. 2017 m. sausio 1 d. duomenimis, veikė 164 apygardos teismai.

2. Apylinkės teismai

Apylinkės teismas (pranc. tribunal d’instance) sprendžia privačių asmenų ginčus (civilines bylas), kurių vertė neviršija 10 000 EUR (jis turi tam tikras išimtinės kompetencijos sritis, neatsižvelgiant į ieškinio sumą, pvz., nagrinėti ieškinius dėl žemės sklypo ribų nustatymo arba nuomininkų iškeldinimo).

Be to, jam suteikta kompetencija tam tikrose srityse (pvz., darbo užmokesčio arešto (pranc. saisies des rémunérations du travail), rentos iki gyvos galvos sutarčių (rentes viagères), su rinkimais susijusių ginčų, būsto nuomos sutarčių srityje (baux d’habitation)) ir administracinė jurisdikcija; pavyzdžiui, apylinkės teismo kanceliarijos viršininkas (directeur des services de greffe judiciaire) išduoda pažymas apie pilietybę.

Be to, apylinkės teismas nagrinėja globos bylas, išskyrus bylas dėl nepilnamečių, kurie pagal 2009 m. gegužės 12 d. įstatymą patenka į apygardos teismo šeimos bylų teisėjo jurisdikciją: apylinkės teismo teisėjas užtikrina pažeidžiamų suaugusių asmenų apsaugą, visų pirma prižiūrėdamas jų turto valdymą.

Apylinkės teismą sudaro vienas ar keli teisėjai, tačiau bylą visada nagrinėja vienas teisėjas.

Apylinkės teismo buveinė paprastai būna apylinkės centre. 2017 m. sausio 1 d. duomenimis, veikė 307 apylinkės teismai.

3. Vietos teismai

Vietos teismas (pranc. juridiction de proximité) nagrinėja civilinius privačių šalių ginčuskurių vertė mažesnė negu 4 000 EUR.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. vietos teismai panaikinti (2011 m. gruodžio 13 d. Įstatymas Nr. 2011-1862), o jų įgaliojimai perduoti apylinkės teismams.

4. Komercinių bylų teismai

Komercinių bylų teismas (pranc. tribunal de commerce) nagrinėja ginčus, susijusius su verslininkų tarpusavio įsipareigojimais, kredito įstaigų tarpusavio įsipareigojimais arba verslininkų ir kredito įstaigų įsipareigojimais bei ginčus, susijusius su komercinėmis bendrovėmis arba prekybos sandoriais tarp bet kokių šalių. Be to, jis vykdo procedūras, susijusias su sunkumų patiriančiomis įmonėmis.

Komercinių bylų teismų teisėjai yra ne profesionalūs teisėjai, o savanoriai, verslininkai ar įmonių vadovai. Jie pirmą kartą renkami dvejų metų kadencijai, o vėliau – ketverių metų kadencijai pirmosios kadencijos pabaigoje: juos renka rinkimų kolegija, kurią sudaro dabartiniai ir buvę komercinių bylų teismų teisėjai ir verslininkų deleguoti asmenys. Pastarieji asmenys yra verslininkai arba įmonių vadovai, renkami kas penkerius metus teismo jurisdikcijos srityje. Jų užduotis yra kiekvienais metais dalyvauti komercinių bylų teismų teisėjų rinkimuose.

2017 m. sausio 1 d. duomenimis, Prancūzijos metropolijoje buvo 134 komercinių bylų teismai, septyni Elzaso ir Mozelio departamentų komercinių bylų padaliniai ir devyni mišrūs komercinių bylų teismai užjūrio teritorijose.

Komercinių bylų teismą sudaro bent trys teisėjai, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip.

Visuomenės interesui šiuose teismuose atstovauja prokuratūra. Ji turi dalyvauti visose bylose, susijusiose su sunkumų patiriančiomis įmonėmis.

Komercinių bylų teismo kanclerio funkcijas atlieka kancleris, prokuratūros teisininkas.

5. Darbo santykių teismai

Darbo santykių teismas (pranc. conseil de prud’hommes) sprendžia darbdavių ir darbuotojų ginčus dėl darbo sutarties (darbo užmokesčio, darbo laiko, priekabiavimo, nuobaudų ir kt.). Tai yra kolektyvinis organas, kurį sudaro neprofesionalūs teisėjai, atstovaujantys darbdaviams ir darbuotojams.

Darbo santykių teismas suskirstytas į penkis specializuotus skyrius (vadovavimo, pramonės, prekybos ir komercinių paslaugų, žemės ūkio ir kitos veiklos). Jeigu keturių bylą nagrinėjančių narių balsai pasiskirsto po lygiai, darbo santykių teismui vadovauja apygardos teismo pirmininko paskirtas teisėjas, kuriam tenka lemiamas balsas.

Kiekviename departamente yra vienas arba keli darbo santykių teismai, bent vienas jų yra apygardos teismo jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje.

Šiuo metu yra 210 darbo santykių teismų.

2017 m. atlikus darbo santykių teismų peržiūrą, nariai dabar bus nebe renkami, o skiriami iš reprezentatyviausių verslo ir profesinių organizacijų iškeltų kandidatų. Jie bus skiriami ketverių metų kadencijai.

6. Socialinių reikalų teismai (pranc. TASS)

Socialinių reikalų teismas (pranc. tribunal des affaires de la sécurité sociale) nagrinėja ginčus tarp socialinės apsaugos fondų (caisses de sécurité sociale) ir vartotojų, pvz., dėl narystės fonde arba išmokų skyrimo ir išmokėjimo).

Socialinių reikalų teismą sudaro pirmininkas (apygardos teismo teisėjas arba garbės magistratas), darbuotojams atstovaujantis tarėjas ir darbdaviams arba savarankiškai dirbantiems asmenims atstovaujantis tarėjas; abu tarėjus pirmasis apeliacinio teismo pirmininkas skiria trejiems metams iš konkretaus teismo jurisdikcijos teritorijai skirto sąrašo, kurį regiono jaunimo, sporto ir socialinės sanglaudos reikalų direktorius parengia reprezentatyviausių verslo ir profesinių organizacijų teikimu.

Veikia 114 socialinių reikalų teismų.

7. Negalios bylų teismai (pranc. TCI)

Negalios bylų teismas (pranc. tribunal du contentieux de l’incapacité) nagrinėja ginčus dėl socialiai apdraustų asmenų negalios ar nedarbingumo, t. y. ginčus dėl negalios, atsiradusios dėl profesinės ar kitos ligos ar dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba ne darbo vietoje, būklės arba laipsnio.

Negalios bylų teismą sudaro pirmininkas (garbės teisėjas ar teisingumo ministro įsakymu paskirtas kompetentingas specialistas), darbuotojams atstovaujantis tarėjas ir darbdaviams ar savarankiškai dirbantiems asmenims atstovaujantis tarėjas; abu tarėjus trejiems metams skiria apeliacinio teismo, kurio jurisdikcijoje yra atitinkamas negalios bylų teismas, pirmasis pirmininkas iš sąrašo, kurį regiono jaunimo, sporto ir socialinės sanglaudos reikalų direktorius parengia reprezentatyviausių profesinių organizacijų teikimu.

Veikia 26 negalios bylų teismai.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. TASS ir TCI tenkantys ginčai ir kai kurie departamentų socialinės pagalbos komisijoms (CDAS) tenkantys ginčai bus perduoti apygardos teismų socialinių reikalų skyriams. Tada šie specializuoti teismai bus panaikinti.

8. Paritetiniai žemės ūkio naudmenų nuomos sandorių teismai

Paritetinis žemės ūkio naudmenų nuomos sandorių teismas (pranc. tribunal paritaire des baux ruraux) nagrinėja ginčus tarp žemės ūkio naudmenų nuomotojų ir nuomininkų, susijusius su įvairių formų žemės nuoma ir panaudojimu (fermage, métayage, baux à cheptel, baux à domaine congéable, baux à complants, baux emphytéotiques, or contrats d’exploitation de terres à vocation pastorale).

Paritetiniam žemės ūkio naudmenų nuomos sandorių teismui pirmininkauja apylinkės teismo teisėjas. Minėtas teisėjas posėdžiauja su keturiais neprofesionaliais tarėjais: du iš jų yra savininkai ir du – nuomininkai, visus keturis tarėjus jų kolegos renka šešeriems metams iš kandidatų sąrašų, kuriuos rinkiminių sąrašų rengimo komisijos teikimu parengia prefektai.

2018 m. atlikus paritetinių žemės ūkio naudmenų nuomos sandorių teismų peržiūrą, tarėjai dabar bus nebe renkami, o skiriami reprezentatyviausių profesinių organizacijų siūlymu iš atitinkamų jų narių. Jie bus skiriami šešerių metų kadencijai.

Baudžiamųjų bylų teismai

1. Prisiekusiųjų teismai

Prisiekusiųjų teismas (pranc. cour d’assises) nagrinėja sunkius nusikaltimus (crimes): tai yra sunkiausios kategorijos nusikalstamos veikos, už kurias gali būti baudžiama laisvės atėmimu nuo 10 metų iki gyvos galvos.

Prisiekusiųjų teismas veikia kiekviename departamente, tačiau šis teismas nėra nuolatinis. Jo posėdžiai skiriami kiekvienu atskiru atveju pagal poreikį. Tačiau didžiausiuose departamentuose šis teismas veikia beveik nuolat.

Teismą sudaro trys profesionalūs teisėjai: pirmininkas (skyriaus pirmininkas arba eilinis apeliacinio teismo teisėjas) ir du tarėjai (eiliniai apeliacinio teismo teisėjai arba departamento, kuriame vyksta posėdžiai, apygardos teismo teisėjai), taip pat prisiekusieji (šeši burtų keliu parinkti piliečiai). Jeigu sunkų nusikaltimą padaro nepilnamečiai, prisiekusiųjų teismas atlieka ir nepilnamečių bylų prisiekusiųjų teismo (pranc. cour d’assises des mineurs) funkciją. Tada dviejų tarėjų pareigas eina nepilnamečių bylų teismo teisėjai.

Kai kuriuos nusikaltimus, kuriems taikomi kovos su terorizmu įstatymai arba karo teisė, arba susijusius su prekyba narkotikais, nagrinėja tik iš profesionalių teisėjų sudarytas prisiekusiųjų teismas.

Prokuratūrai atstovauja generalinis advokatas (avocat général).

2. Baudžiamųjų bylų teismai

Baudžiamųjų bylų teismas (pranc. tribunal correctionnel) turi jurisdikciją nagrinėti bylas dėl apysunkių nusikaltimų (délits), t. y. nusikalstamų veikų, už kurias baudžiama maksimalia 10 metų laisvės atėmimo bausme arba ne mažesne kaip 3 750 EUR bauda. Baudžiamųjų bylų teismas priklauso apygardos teismui. Jei nėra teisinių prielaidų, kad konkrečias nusikalstamas veikas turi nagrinėti vienintelis teisėjas, baudžiamųjų bylų teismą dažniausiai sudaro trys profesionalūs teisėjai.

Prokuratūrai atstovauja prokuroras arba vienas iš jo pavaduotojų.

3. Policijos teismai

Iki 2017 m. liepos 1 d. policijos teismas nagrinėjo nesunkius penktos klasės nusikaltimus (pranc. contraventions de cinquième classe), posėdžiavo apylinkės teismo sudėtyje ir jį sudarė vienintelis teisėjas – apylinkės teismo teisėjas. Nuo 2017 m. liepos 1 d. šis teismas nagrinėja visas nusikalstamas veikas, posėdžiauja apygardos teismo sudėtyje ir jį sudaro vienas to teismo teisėjas.

Prokuratūrai atstovauja prokuroras arba vienas iš jo pavaduotojų.

4. Vietos teismai

Iki 2017 m. liepos 1 d. vietos teismas (pranc. juridiction de proximité) nagrinėjo pirmos-ketvirtos klasių nesunkius nusikaltimus (contraventions de la première à la quatrième classe). Jis buvo įsikūręs apylinkės teisme. Šiam teismui pirmininkavo vietos teisėjas, kuris sprendimus priimdavo vienas.

Prokuratūros funkcijas paprastai atlikdavo policijos komisaras. Nuo 2017 m. liepos 1 d. šis teismas panaikintas, o jo įgaliojimai perduoti policijos teismui, kuris savo ruožtu nuo tos dienos prijungtas prie apygardos teismo.

5. Specializuoti baudžiamųjų bylų teismai

Taip pat veikia specializuoti teismai, kurie kompetentingi nagrinėti tam tikras baudžiamąsias bylas, kaip antai laivybos komerciniai teismai (pranc. tribunaux maritimes commerciaux), kurių šiuo metu yra šeši ir kurie sprendžia tam tikros rūšies laivybos nusikaltimų bylas.

Antrosios instancijos teismai

Apeliaciniai teismai (pranc. cours d’appel) fakto ir teisės aspektais nagrinėja apeliacinius skundus (appels), kuriais apskundžiami pirmosios instancijos teismų jau priimti sprendimai.

Apeliacinį teismą sudaro tik profesionalūs teisėjai: pirmasis pirmininkas (pranc. premier président), skyrių pirmininkai (présidents de chambre) ir eiliniai apeliacinio teismo teisėjai (conseillers) (tai netaikoma apeliaciniam prisiekusiųjų teismui, žr. toliau).

Kiekvienas teismas suskirstytas į kintamo skaičiaus padalinius, įskaitant specializuotus padalinius (skirtus civilinėms, socialinių reikalų, komercinėms ir baudžiamosioms byloms).

Prisiekusiųjų teismo sprendimus apeliacine instancija nagrinėja apeliacinis prisiekusiųjų teismas (pranc. cours d’assise d’appel), jo narius skiria Kasacinio Teismo baudžiamųjų bylų skyrius. Apeliacinį prisiekusiųjų teismą sudaro devyni prisiekusieji.

Nacionalinis negalios bylų ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe tarifikavimo teismas yra negalios bylų teismų apeliacinė instancija. Šis teismas su draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe tarifikavimu susijusių ginčų bylas nagrinėja ir pirmąja, ir paskutine instancija. Prokuratūrai atstovauja vyriausiasis prokuroras (pranc. procureur général) arba vienas iš jo pavaduotojų (substitut général).

Nuo 2019 m. sausio 1 d. šis teismas taip pat bus panaikintas.

Kasacinis Teismas

Kasacinis Teismas (pranc. Cour de cassation) yra aukščiausiasis bendrosios kompetencijos teismas. Jis posėdžiauja Paryžiuje. Jo pareiga – iš naujo nevertinant faktų, tikrinti, ar žemesnių instancijų teismų sprendimai atitinka teisės normas. Kasacinis Teismas nelaikomas trečiosios instancijos teismu, tačiau jis užtikrina teismų praktikos vienodumą ir atlieka teisės ir teisėtumo užtikrinimo reguliuojamojo organo funkciją.

Šiam teismui kiti teismai gali perduoti bylas nuomonei pateikti – nuomonė teikiama dėl naujo teisės aspekto, keliančio didelių sunkumų ir kylančio nagrinėjant ne vieną ginčą.

Kasacinis Teismas sprendimą priima visų pirma reaguodamas į kasacinį skundą teisės aspektais (pranc. pourvoi en cassation), kai tokį skundą pateikia šalis, kurios atžvilgiu buvo priimtas teismo sprendimas, arba prokuratūra.

Jeigu teismas mano, kad užginčytas sprendimas priimtas nesilaikant teisės normų, tą sprendimą panaikina (pranc. casse la décision). Tada jis bylą siunčia atgal kitam teismui nagrinėti iš naujo.

Priešingu atveju jis atmeta kasacinį skundą, o užginčytas sprendimas tampa galutinis.

Išimtiniais atvejais teismas gali panaikinti sprendimą neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, jeigu sprendimo panaikinimas nereikalauja, kad bylos medžiaga būtų svarstoma pakartotinai. Teismas taip pat gali persvarstyti civilinės bylos medžiagą, jeigu tai pagrįsta siekiant tinkamai įvykdyti teisingumą, o baudžiamosiose bylose jis gali panaikinti sprendimą neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo ir gali išspręsti bylą pats, jeigu, atsižvelgdamas į bylos medžiagą išnagrinėjusio teismo nustatytus faktus, jis gali taikyti tinkamą teisės normą.

Kasacinis Teismas padalytas į skyrius (pranc. chambres) (turi tris civilinių bylų skyrius, vieną komercinių bylų skyrių, vieną socialinių bylų skyrių ir vieną baudžiamųjų bylų skyrių). Kiekvieną jų sudaro pirmininkas ir kiti profesionalūs teisėjai. Atsižvelgdamas į bylos pobūdį, jis gali sprendimus priimti kaip bendra kolegija (pranc. chambre mixte, bent trijuose skyriuose) arba plenarinėje asamblėjoje (assemblée plénière, joje posėdžiauja pirmasis pirmininkas, kiekvieno skyriaus pirmininkas ir vyriausiasis narys ir kiekvieno skyriaus eilinis teisėjas).

Prokuratūrai atstovauja vyriausiasis prokuroras ir generaliniai advokatai.

Teisinių duomenų bazės

Teisinių duomenų bazėmis Prancūzijoje galima naudotis internetu kaip viešąja paslauga. Svetainėje Légifrance taip pat pateikiami Kasacinio Teismo ir apeliacinių teismų sprendimai:

  • duomenų bazėje „CASS“ pateikiami paskelbti Kasacinio Teismo sprendimai,
  • duomenų bazėje „INCA“ pateikiami neskelbti sprendimai, o
  • duomenų bazėje „CAPP“ pateikiami apeliacinių teismų sprendimai.

Ar šia duomenų baze galima naudotis nemokamai?

Taip, duomenų baze galima naudotis nemokamai.

Trumpas turinio aprašymas

Teismų sprendimai pateikiami prancūzų kalba. Kai kurie sprendimai yra išversti į anglų, arabų arba kinų kalbas.

  • Duomenų bazėje „CASS“ saugoma 120 000 sprendimų, kasmet jų skaičius padidėja 2 100.
  • Duomenų bazėje „INCA“ saugoma 246 000 sprendimų, kasmet jų skaičius padidėja 10 000.
  • Duomenų bazėje „CAPP“ saugoma 19 000 sprendimų, kasmet jų skaičius padidėja 20 000.

Susijusios nuorodos

Teismų jurisdikcija. Prancūzija

Paskutinis naujinimas: 15/04/2020

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.