Išlaidos

Italia

Šiame puslapyje pateikiama informacijos apie teismo proceso išlaidas Italijoje.

Conținut furnizat de
Italia

Advokatų užmokesčio reglamentavimo sistema

Advokatai

Italijoje yra tik vienos kategorijos advokatai. Po registracijos advokatų asociacijoje jiems yra leidžiama dalyvauti bet kokio pobūdžio teismo procese, vykstančiame bet kokio pobūdžio teisme, išskyrus aukštesniosios instancijos teismus (Kasacinį teismą ir Valstybės tarybą), nes juose reikalinga papildoma speciali kvalifikacija.

Nuostatos dėl teismo proceso išlaidų yra išdėstytos Konsoliduotame įstatyme dėl teisinėms išlaidoms taikomų teisinių ir reguliavimo nuostatų, nurodytame 2002 m. gegužės 30 d. Prezidento dekrete Nr. 115, paskutinį kartą iš dalies pakeistame 2015 m. birželio 27 d. Įstatyminiu dekretu Nr. 83, su pakeitimais pakeistu į 2015 m. rugpjūčio 6 d. Įstatymą Nr. 1322015 m. rugsėjo 24 d. Įstatyminį dekretą Nr. 1562015 m. gruodžio 28 d. Įstatymą Nr. 208 ir naująjį įstatymą dėl advokato profesijos (Įstatymą Nr. 247/2012 arba L.P.F.), iš dalies pakeistą Ministro dekretu 55/2014 (pakeitusiu Ministro dekretą 140/2012) dėl užmokesčio mokėjimo advokatams, kaip nurodyta 2012 m. gruodžio 31 d. įstatymo Nr. 247, įsigaliojusio 2014 m. balandžio 3 d., 13 straipsnio 6 dalyje, parametrų nustatymo.

Įstatyme dėl profesijos Nr. 147/12, atsižvelgiant į ankstesnį pagrindinį standartą (2012 m. sausio 24 d. Įstatyminio dekreto Nr. 1 9 straipsnis su pakeitimais išdėstytas 2012 m. kovo 24 d. Įstatyme Nr. 27), numatyta panaikinti reguliuojamų profesijų įkainius, nurodomi parametrai, nustatyti prižiūrinčios ministerijos dekretu dėl profesionaliems teisininkams (teismo) mokamo užmokesčio nustatymo, ir nurodomi parametrai, kuriuos Teisingumo ministerija nustato kas dvejus metus pagal CNF (Nacionalinės advokatų tarybos) rekomendacijas.

Užduoties skyrimas ir užmokestis, visų pirma, reglamentuojamas Įstatymo Nr. 247/2012 13 straipsniu:

  • Advokatai gali imtis vykdyti profesines užduotis ir savo pačių naudai.
  • Užduotis gali būti atlikta nemokamai.
  • Dėl profesionaliam teisininkui mokamo užmokesčio paprastai susitariama raštu, skiriant profesinę užduotį. Dėl užmokesčio susitariama laisvai: leidžiami susitarimai dėl fiksuotosios sumos arba dėl laiko, paprastai sudaromi dėl vienos arba kelių bylų, pagal suteiktas paslaugas ir paslaugų teikimo laiką, dėl atskirų etapų arba paslaugų arba dėl viso veiklos laikotarpio, dėl procentinės dalyko vertės dalies arba dėl sumos, kurią paslaugos gavėjas gali gauti (ne vien turtiniu požiūriu).
  • Susitarimai, pagal kuriuos visas advokato atlygis arba jo dalis sumokama turto, su kuriuo yra susijusi paslauga arba atitinkamas ginčas, dalimi, draudžiami.
  • Pagal skaidrumo principą profesionalūs teisininkai privalo informuoti klientą apie užduoties sudėtingumo lygį ir pateikti visą vertingą informaciją apie visas galimas išlaidas, kurios gali būti patirtos nuo užduoties skyrimo iki įvykdymo; jei to prašoma, profesionalūs teisininkai atstovai taip pat privalo raštu informuoti užduotį skiriantį asmenį apie numatomą paslaugos teikimo kainos lygį, išskirdamas mokesčius, rinkliavas, įskaitant fiksuotąsias sumas, ir atlygį profesionaliam teisininkui.
  • Parametrai, kas dvejus metus Nacionalinės advokatų tarybos (CNF) prašymu nustatomi Teisingumo ministerijos dekrete, taikomi tada, kai skiriant užduotį arba vėliau atlygis nebūna nustatytas raštu, bet kuriuo atveju, kai šalys dėl jo nebūna susitarusios, teismo nagrinėjamose likvidavimo bylose ir bylose, kuriose profesinė paslauga teikiama trečiųjų asmenų interesais arba teikiant oficialias įstatyme nustatytas paslaugas.
  • Tais atvejais, kai ginčas, dėl kurio vyksta teismo arba arbitražo procesas, yra apibrėžtas bet kokia forma sudarytame susitarime, už užmokesčio sumokėjimą ir išlaidų atlyginimą visiems advokatams, kurie vykdė savo profesinę veiklą paskutiniuosius trejus metus ir tebėra kreditoriai, yra solidariai atsakingos abi šalys ir atsisakyti taikyti šią solidarią atsakomybę jos negali.
  • Jeigu advokatas ir klientas nėra sudarę susitarimo, kiekvienas iš jų gali kreiptis į vietos advokatų asociaciją, kad šis klausimas būtų išspręstas.
  • Jeigu susitarimo sudaryti nepavyksta, taryba gali nario prašymu parengti nuomonę dėl advokato reikalavimo dėl atlikto darbo pagrįstumo.
  • Be užmokesčio už profesinę paslaugą advokatams turi būti sumokėta suma (ją sumoka klientas, jeigu tai nustatyta sutartyje, arba ji sumokama per teisme vykstantį likvidavimo procesą), iš kurios atlyginamos ne tik faktiškai patirtos išlaidos ir visos rinkliavos ir mokesčiai, kurie galbūt buvo sumokėti iš anksto, atsižvelgiant į kliento interesus, bet ir fiksuotoji išlaidų suma.

Todėl nuo 2014 m. balandžio 3 d. visi mokėjimai bus atliekami pagal pirmiau minėto Ministro dekreto 55/2014 nuostatas. Naujų jame išdėstytų parametrų pagrindą sudaro ne konkreti advokato atlikta veikla (telefono skambučiai, dokumentų nagrinėjimas, posėdžiai, interviu ir pan.), bet veikiau proceso etapai (tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose). Vidutinė atsiskaitymo vertė iš anksto nustatoma kiekvienam etapui, o teisėjas ją gali padidinti arba sumažinti tam tikra procentine dalimi, priklausomai nuo aplinkybių (bylos pobūdžio, sudėtingumo ir sunkumo, darbo vertės, paslaugos skubumo, preliminarių draudžiamųjų priemonių taikymo ir pan.) ir nuo kompetentingo teismo.

Šiose lentelėje pateikiami užmokesčio už teismo procesus, vykstančius Taikos teisme ir Bendrajame teisme PDF (125 Kb) lt, pavyzdžiai.

Be to, prie sulygto arba apskaičiuoto užmokesčio pridedamos papildomos išlaidos.

Prie papildomų išlaidų priskiriama:

  • išmokėtos lėšos (t. y. patikrintos savo lėšomis padengtos išlaidos);
  • mokestis bendroms išlaidoms atlyginti (pagal Ministro dekreto 55/2014 2 straipsnį – 15 proc.);
  • kelionės išlaidos (pagal Ministro dekreto 55/2014 27 straipsnį: nakvynės išlaidos + 10 proc. ir išmoka už nuvažiuotą atstumą, kurią sudaro 1/5 kuro už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą išlaidų dalis);
  • 4 proc. socialinio draudimo įmoka (C.N.P.A – advokatų pensijos įmokos) ir
  • 22 proc. PVM (padidintas nuo 2013 m. spalio 1 d. pagal Įstatymą 98/2011).

Įvairios išlaidos, kurias sudaro 10 proc. bet kurių nakvynės išlaidų, kurias profesionalus teisininkas turi padengti, kai turi keliauti, arba važiavimo į darbo vietą išlaidų, kai jis vyksta savo automobiliu.

Nustatytosios išlaidos

Nustatytosios išlaidos civiliniame procese

Nustatytosios civilinio proceso šalių išlaidos

Be to, kad turi padengti išlaidas ir sumokėti už savo advokatą, kiekviena civilinio proceso šalis patiria išlaidų, susijusių su savo atliekamais veiksmais, ir išlaidų, susijusių su būtinais procesiniais veiksmais, jeigu įstatyme yra nustatyta arba teisėjas nusprendžia, kad jas turi padengti šalis (Konsoliduoto akto dėl teisinių išlaidų 8 straipsnis).

Kokios yra teisinės išlaidos?

Mokesčiai civilinėse bylose:

Standartinis mokestis už ieškinio padavimą: Prezidento dekreto Nr. 115/2002 9 ir tolesni straipsniai: apibendrinant, ši suma gali būti įvairi ir priklauso nuo ieškinio vertės (43 EUR už teismo procesus iki 1 100 EUR vertės ir už teismo procesus, kuriuose sprendžiami ginčai dėl privalomojo socialinio draudimo ir pagalbos, bei kitus specialius teismo procesus; 98 EUR už teismo procesus, kurių vertė viršija 1 100 EUR ir siekia iki 5 200 EUR ir už teismo procesus, kurie vyksta neginčo teisena; 237 EUR už teismo procesus, kurių vertė viršija 5 200 EUR ir siekia iki 26 000 EUR ir už teismo procesus, kurie vyksta ginčo teisena, kurių vertės negalima nustatyti ir kurie priklauso išimtinei Taikos teismo kompetencijai; 518 EUR už teismo procesus, kurių vertė viršija 26 000 EUR ir siekia iki 52 000 EUR ir už civilinius teismo procesus, kurių vertės negalima nustatyti; 759 EUR už teismo procesus, kurių vertė viršija 52 000 EUR ir siekia iki 260 000 EUR; 1 214 EUR už teismo procesus, kurių vertė viršija 260 000 EUR ir siekia iki 520 000 EUR; 1 686 EUR už teismo procesus, kurių vertė viršija 520 000 EUR).

Standartinis mokestis už ieškinio padavimą apeliacinėje byloje yra padidinamas puse sumos, o už ieškinio padavimą Kasaciniame teisme – padidinamas du kartus.

Jeigu apeliacinis skundas, net priešpriešinis apeliacinis skundas, yra visiškai atmetamas, pripažįstamas nepriimtinu arba į jį negalima atsižvelgti, apeliantas privalo pagal teisėjo įsakymą sumokėti standartinį mokestį ir papildomą mokesčiui už tokį apeliacinį skundą lygią sumą, nepriklausomai nuo to, ar tai yra pagrindinis apeliacinis skundas, ar priešpriešinis apeliacinis skundas.

Mokestis už vykdymo užtikrinimo teismo procesą, susijusį su nekilnojamuoju turtu, yra 278 EUR. Kitų vykdymo užtikrinimo procesų atveju ši suma sumažinama per puse. Mokestis už vykdymo užtikrinimo procesus, susijusius su nekilnojamuoju turtu, kurio vertė yra mažesnė negu 2 500 EUR, yra 43 EUR. Mokestis už teismo procesus, kuriuose prieštaraujama įgyvendinimo aktams, yra 168 EUR.

Jeigu teismo procesas vyksta Kasaciniame teisme, be standartinio mokesčio turi būti sumokėta suma, lygi nustatytam teismo sprendimų registracijos mokesčiui.

Taip pat nustatyti mokesčiai už kitus konkrečius specialaus pobūdžio teismo procesus.

Pranešimai institucijos prašymu: 2002 m. Prezidento dekreto Nr. 115 30 straipsnis:

30 STRAIPSNIS (visa apimančios avansinės sumos, kurias privatūs asmenys civiliniame procese moka mokesčių institucijoms): 1. Šalis, kuri kreipiasi pirmoji, pateikia ieškinį, pagal kurį pradedamas teismo procesas, arba kuri (vykdymo užtikrinimo teismo procesuose dėl turto susigrąžinimo) prašo paskirstyti arba parduoti konfiskuotas prekes, sumoka rinkliavas, padengia kelionių ir pašto išlaidas, susijusias su pranešimu, kuris siunčiamas institucijos atstovo prašymu, sumokėdamas fiksuoto dydžio 27 EUR mokestį, išskyrus teismo procesus, nurodytus 1958 m. balandžio 2 d. Įstatymo Nr. 319 vieninteliame straipsnyje su vėlesniais pakeitimais, ir kitus procesus, kuriems taikomas šis straipsnis.

Pranešimo mokesčiai: Prezidento dekreto Nr. 115/2002 32 ir tolesni straipsniai:

32 STRAIPSNIS (Pranešimai šalių prašymu) 1. Šalys privalo sumokėti teismo pareigūnams rinkliavas, padengti kelionės išlaidas arba prašytų dokumentų siuntimo išlaidas; teismo procesuose, susijusiuose su privalomais ginčais dėl darbo santykių, socialinio draudimo ir pagalbos, šiuos mokesčius sumoka mokesčių institucijos.

33 STRAIPSNIS (Kelionė siekiant informuoti apie ieškinius ir užtikrinti jų vykdymą šalies, kuriai
teikiama valstybės teisinė pagalba, prašymu) 1. Jeigu šalies, kuriai teikiama valstybės teisinė pagalba, prašomi pranešimai siunčiami ir veiksmai vykdomi tuo pačiu metu kaip kiti mokami veiksmai, išmokos, kurias teismo pareigūnai turi teisę gauti už kelionę, ir pašto išlaidos yra įskaitomos.

2. Tais atvejais, kai adresai yra skirtingose savivaldybėse arba juos skiria daugiau kaip 500 metrų, rinkliavos ir kelionės arba pašto išlaidos yra registruojamas kaip debetas.
3. Tais atvejais, kai teismo pareigūnai tuos veiksmus vykdo ne tuo pačiu metu kaip mokamus veiksmus, kelionių arba pašto išlaidas apmoka mokesčių institucijos ir tos rinkliavos yra registruojamos kaip debetas.

4. Tais atvejais, kai teismo pareigūnai patiria įvairių kelionės išlaidų, nes vykdo veiksmus skirtingose savivaldybėse arba vietose, kurias skiria daugiau kaip 500 metrų, mokesčių institucijos apmoka tik didesniąsias išlaidas, o kitos išlaidos kartu su rinkliavomis registruojamos kaip debetas.

34 STRAIPSNIS (Rinkliavų suma) 1. Mokamas tokio dydžio vienkartinis mokestis:

  1. už dokumentus, siunčiamus ne daugiau kaip dviem adresatams: 2,58 EUR
  2. už dokumentus, siunčiamus nuo trijų iki septynių adresatų: 7,75 EUR
  3. už dokumentus, siunčiamus daugiau kaip šešiems adresatams: 12,39 EUR

35 STRAIPSNIS (Kelionės išlaidų suma)

Kelionės išlaidos nustatomos taip:

a) iki 6 kilometrų: 1,65 EUR;

b) iki 12 kilometrų: 3,00 EUR;

c) iki 18 kilometrų: 4,14 EUR;

d) daugiau kaip 18 kilometrų – už kiekvieną 6 kilometrų atstumą arba tolesnio maršruto atkarpą, kuri yra ilgesnė negu trys kilometrai, prie c punkte nurodytos sumos pridedama po 0,88 EUR.

36 STRAIPNIS (Priemokos už skubumą)

Jeigu veiksmai yra skubūs, išskyrus teisės naudotis turtu apribojimo pranešimų pateikimą vykdymo užtikrinimo teismo kanceliarijai, mokesčiai ir kelionės išlaidos padidinamos per puse. Jeigu kelionės paskirtis sutampa, priemoka už skubumą mokama tik kartą ir tiek, kiek sutarta mokėti už veiksmą, kurio reikalavimas yra didžiausias arba kurio išmoka yra didžiausia. Skubiais laikomi veiksmai, kurie turi būti atlikti tą pačią arba kitą dieną. Prašymas su nurodyta data gali būti teikiamas tik dėl dokumentų, kurių terminas sukanka įstatyme arba šalių pageidavimu aiškiai nustatytą datą.

Rinkliavos už kopijas ir tvirtinimą: kol kas, kol nepriimtas 2022 m. Prezidento dekreto Nr. 115 40 straipsnio 1 dalyje nurodytas reglamentas, taikomi pirmiau nurodyto Konsoliduoto akto dėl teisinių išlaidų 266 ir tolesniuose straipsniuose ir tuose straipsniuose nurodytose lentelėse nustatytų rinkliavų už kopijas įkainiai.

Derėtų atminti, kad 2009 m. gruodžio 29 d. Dekreto įstatymo Nr. 193, su pakeitimais išdėstyto 2010 m. vasario 22 d. Įstatyme Nr. 24, 4 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai reikia išduoti popierinę kopiją, įskaitant atvejus, kai reikia išduoti patvirtintas kopijas, 6 ir 7 lentelėse, pridėtose prie 2002 m. Prezidento dekreto Nr. 115 ir atitinkamai pateiktose pirmiau nurodyto Konsoliduoto akto 267 ir 268 straipsniuose, nurodytos sumos turi būti padidintos 50 procentų.

Rinkliava už kopijas koreguojama kas trejus metus, atsižvelgiant į Italijos nacionalinio statistikos instituto (ISTAT) nustatyto vartotojų kainų indekso, nurodyto 2002 m. Prezidento dekreto Nr. 115 274 straipsnyje, pokyčius.

Rinkliavos už kopijos parengimą ir tvirtinimą: šiuo metu jos reglamentuojamos Teisingumo ministerijos dekretu (galiojančiu nuo 2015 m. birželio 30 d.).

Nustatytosios civilinio proceso išlaidos

Nustatytosios civilinio proceso šalių išlaidos

Nuostatos dėl teismo proceso išlaidų yra išdėstytos Konsoliduotame įstatyme dėl teisinėms išlaidoms taikomų teisinių ir reguliavimo nuostatų, nurodytame 2002 m. gegužės 30 d. Prezidento dekrete Nr. 115, paskutinį kartą iš dalies pakeistame 2015 m. birželio 27 d. Įstatyminiu dekretu Nr. 83, su pakeitimais pakeistu į 2015 m. rugpjūčio 6 d. Įstatymą Nr. 1322015 m. rugsėjo 24 d. Įstatyminį dekretą Nr. 1562015 m. gruodžio 28 d. Įstatymą Nr. 208 ir naująjį įstatymą dėl advokato profesijos (Įstatymą Nr. 247/2012 arba L.P.F.), iš dalies pakeistą Ministro dekretu 55/2014 (pakeitusiu Ministro dekretą 140/2012) dėl užmokesčio mokėjimo advokatams, kaip nurodyta 2012 m. gruodžio 31 d. įstatymo Nr. 247, įsigaliojusio 2014 m. balandžio 3 d., 13 straipsnio 6 dalyje, parametrų nustatymo.

Šio Ministro dekreto 12 straipsnyje nurodyta, kad mokestis skiriasi, priklausomai nuo vykdomos veiklos pobūdžio, skubos ir vertės, teismo proceso svarbos, pobūdžio ir sudėtingumo, kaltinimų griežtumo ir skaičiaus, nagrinėjamų teisinių ir faktinių klausimų skaičiaus ir sudėtingumo, ginčų, susijusių su teismo praktika, teismo institucijos, kurioje vyksta teismo procesas, reikšmingumo turto požiūriu, dokumentų, kuriuos reikia išnagrinėti, skaičiaus, vykdomų įsipareigojimų, įskaitant įsipareigojimą dėl kelionių iš advokato pagrindinės darbo vietos dažnumo, gauto rezultato, taip pat atsižvelgiant į civilinėje teisėje numatytas pasekmes ir į kliento finansinę padėtį. Į posėdžių skaičių ir į tai, kiek laiko reikia atitinkamai veiklai įvykdyti, taip pat reikia atsižvelgti. Teismas atsižvelgs į vidutines parengtose lentelėse nurodytas sumas, o jos, pritaikius bendruosius parametrus, paprastai gali būti padidintos 80 procentų arba sumažintos 50 procentų. Tais atvejais, kai advokatas padeda keliems subjektams, kurių padėtis teismo procese yra tokia pati, bendras mokestis paprastai gali būti padidintas 20 procentų už kiekvieną prie pirmojo subjekto pridedamą subjektą, jei subjektų yra ne daugiau kaip 10, ir 5 procentais už kiekvieną prie pirmųjų dešimties subjektų pridedamą subjektą, jei subjektų yra ne daugiau kaip 20. Jeigu, nepriklausomai nuo identiškos teisinės padėties, profesinė paslauga neapima konkrečių ir skirtingų faktinių aplinkybių arba teisės normų, susijusių su skirtingais atsakovais ir ginčais, nagrinėjimo, suma, kurią kitu atveju reikėtų mokėti už pagalbą vienam asmeniui, paprastai sumažinama 30 procentų.

Mokestis mokamas etapais.

Toliau pateikiami skirtingų teismo proceso etapų pavyzdžiai:

a) tyrimo etapas, įskaitant tyrimo veiklą: dokumentų nagrinėjimas ir analizė, vietų tikrinimai, pradinė dokumentų paieška, konsultacijos su klientu, kolegomis arba patarėjais, rašytinės arba žodinės ataskaitos arba nuomonės, įskaitant veiklą, kuri yra vykdoma iki įvadinio etapo;

b) įvadinis sprendimo priėmimo etapas: įvadiniai veiksmai, pavyzdžiui, daiktiniai įrodymai, teisiniai skundai, peticijos, prašymai, deklaracijos, prieštaravimai, reikalavimai, apeliaciniai skundai, rašytiniai prašymai, atsakingos šalies įtraukimas ir šaukimo įteikimas atsakingai šaliai;

c) preliminarus arba ginčo nagrinėjimo etapas: prašymai, žinutės, dalyvavimas arba paslaugos, susijusios su veiksmais ir procesine arba teisine tyrimo veikla, įskaitant preliminarią veiklą, taip pat veikla, kuri vykdoma viešuose arba uždaruose posėdžiuose ir padeda gauti ir surinkti įrodymus, įskaitant sąrašus, nurodymus ir susijusias paslaugas, konsultantų, liudytojų, įtariamųjų arba atsakovų, susijusių su susijusiu pažeidimu, apklausa;

d) sprendimo priėmimo etapas: žodiniai arba rašytiniai gynybos argumentai, atsakymai, dalyvavimas skaitant baigiamuosius kitų proceso šalių argumentus uždarame arba viešame teismo posėdyje.

Nustatytosios civilinio proceso šalių išlaidos PDF (134 Kb) lt

Teismo proceso preliminarus etapas, kuriuo visada patiriamos nustatytosios išlaidos

Baudžiamojo proceso išlaidas padengia valstybė, išskyrus išlaidas, susijusias su veiksmais, kuriuos prašo atlikti privačios šalys ir kurios yra susijusios su sprendimo paskelbimu.

Jeigu suinteresuotoji šalis buvo sulaikyta arba internuota arba jeigu jai asmens laisvės suvaržymo priemonė nebuvo pritaikyta, už šalį, kuriai reikalinga finansinė pagalba ir kuri institucijoje elgėsi tinkamai, sumokama suma procesinėms išlaidoms arba išlaikymo išlaidoms padengti, jeigu dėl to buvo pateiktas prašymas.

Tai atvejais, kai per baudžiamąjį teismo procesą pateikiamas civilinis ieškinys, taikomas 2002 m. Prezidento dekreto Nr. 115 12 straipsnis; standartinis mokestis už ieškinio padavimą tokiu atveju nemokamas, jeigu atsakingai šaliai yra prašoma skirti tik bendrą bausmę. Kitais atvejais, jeigu pateikiamas prašymas, įskaitant tarpinį prašymą, priteisti žalos atlyginimą, mokestis turi būti mokamas, jeigu prašymas patenkinamas, o jo dydis nustatomas pagal sumokėtos sumos vertę ir pagal 13 straipsnyje nurodytus vertės intervalus.

Už dokumentų pranešimą mokamas vienkartinis mokestis. Mokamas tokio dydžio vienkartinis mokestis:

  1. už dokumentus, siunčiamus ne daugiau kaip dviem adresatams: 2,58 EUR
  2. už dokumentus, siunčiamus nuo trijų iki septynių adresatų: 7,75 EUR
  3. už dokumentus, siunčiamus daugiau kaip šešiems adresatams: 12,39 EUR

Liudytojai nerezidentai turi teisę į tai, kad jiems būtų atlygintos kelionės į abi puses išlaidos, o jų dydis nustatomas pagal kelionės antrąja klase traukinio bilieto kainą arba skrydžio ekonomine klase bilieto kainą, jeigu teismo institucijos tai leidžia.

Kitaip negu savininkui arba teisių subjektui, prekių, kurios yra konfiskuojamos baudžiamojoje byloje atsargumo tikslais, saugotojui turi būti mokama už saugojimą ir laikymą.

Liudytojams ir lydintiems asmenims mokėtinos išmokos ir kelionės išlaidų kompensacijos, išmokos ir kelionės išlaidų kompensacijos už keliones, susijusias su veiksmų vykdymu kitoje vietoje, negu vyksta teismo procesas, taikos teismo darbuotojams mokėtinos sumos yra mokamos suinteresuotųjų asmenų prašymu, kuris pateikiamas kompetentingai institucijai.

Prie teisinių išlaidų nepriskiriamos:

a) sulaikytųjų asmenų laidojimo išlaidos,

b) sulaikytųjų asmenų perkėlimo išlaidos,

c) asmenų pervežimo, sulaikymo ir asmenų, kurie mirė viešame kelyje arba viešoje vietoje, laidojimo išlaidos;

d) procesinių dokumentų ir objektų, kurie yra reikalingi teismo procese, pervežimo išlaidos.

Teisinių atstovų pateiktina išankstinė informacija

Šalių teisės ir pareigos

Profesionalaus teisininko pareiga yra teikti informaciją apie jo kliento gynybos eigą laikoma bendra deramo stropumo pareiga, nurodyta Italijos civilinio kodekso 1218 straipsnyje.

Įstatyme dėl profesijos Nr. 147/12 nurodomos pareigos ir profesinis elgesys (3 straipsnis), pareiga saugoti profesinę paslaptį (4 straipsnis), draudimo išlaidos (12 straipsnis), užduoties skyrimo būdai (13 straipsnis), užduoties vykdymo būdai (14 straipsnis), nesuderinamumo pagrindai (18 straipsnis) ir su tuo susijusios išimtys (19 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos

Kur rasti informaciją apie bylinėjimosi išlaidas Italijoje?

Be Italijos Respublikos oficialiojo leidinio interneto svetainėje skelbiamų teisės aktų tekstų, speciali informacija skelbiama teismų tarnybų arba tarybų interneto svetainėse.

Kokia kalba ši informacija apie bylinėjimosi išlaidas Italijoje yra pateikiama?

Informacija paprastai teikiama italų kalba. Kai kuriose interneto svetainėse informacija taip pat pateikiama anglų kalba.

Kur rasti informacijos apie tarpininkavimą?

Italijoje tarpininkavimo institutas reglamentuojamas 2010 m. kovo 4 d. Įstatyminiu dekretu Nr. 28, kuris buvo atnaujintas 2011 m. rugpjūčio 13 d. Įstatyminiu dekretu Nr. 138, o vėliau 2013 m. birželio 21 d. Dekretu įstatymu Nr. 69 (2013 m. rugpjūčio 9 d. Pakeitimo įstatymas Nr. 98). Informacija nurodytomis temomis yra skelbiama Italijos teisingumo ministerijos interneto svetainėje (http://www.giustizia.it/Home (Pagrindinis puslapis) » Itinerari a tema (Teminės skiltys) » Riforma della giustizia (Teismų reforma)), teismų tarnybų interneto svetainėse ir yra laisvai prieinama. Veikia ir kitos specializuotos interneto svetainės, tačiau jose teikiama tik mokama informacija.

Pridėtinės vertės mokestis

Teismo dokumentams civilinėse bylose, kuriuose aprašomi (taip pat ir iš dalies) sprendimai dėl preliminarių vykdytinų draudimų, dėl nuostatų, kurias arbitražo kolegijos skelbia vykdytinomis, ir dėl sprendimų, kuriais užsienio šalių teismų sprendimai skelbiami galiojančiais toje valstybėje, taikomi registracijos mokesčiai (1986 m. balandžio 26 d. Prezidento dekreto Nr. 131 37 straipsnis).

Teisinė pagalba

Kas tai yra

Teisinė pagalba baudžiamajame procese yra teikiama nepasiturinčio piliečio, įtariamojo, kaltinamosios šalies, nuteistos šalies, nukentėjusiosios šalies, žalą patyrusios šalies, kuri ketina prisijungti prie civilinio ieškinio, atsakovo pagal civilinį ieškinį arba šalies, kuriai tenka civilinė atsakomybė sumokėti finansinę baudą, gynybos tikslais.
Teisinė pagalba taip pat garantuojama civiliniame, administraciniame, apskaitos ir mokestiniame procese ir bylose, kurios sprendžiamos ne ginčo teisena, siekiant apginti nepalankioje padėtyje esančius piliečius, kai jų nurodytos priežastys nėra akivaizdžiai nepagrįstos.

Teisinė pagalba gali būti teikiama kiekvienos instancijos teismo procese, kiekvienu teismo proceso etapu ir bet kuriame išvestiniame arba gretutiniame teismo procese, nepriklausomai nuo to, kaip jie yra susiję.

Kas gali dėl jos kreiptis

Teisinė pagalba gali būti teikiama asmenims, kurių apmokestinamosios pajamos, pagal kurias skaičiuojamas asmens pajamų mokestis, pagal naujausią deklaraciją šiuo metu neviršija 11 528,41 EUR (ši suma nustatyta 2015 m. gegužės 7 d. Ministro dekrete, paskelbtame 2015 m. rugpjūčio 12 d. Oficialiajame leidinyje Nr. 186, ir yra atnaujinama kas dvejus metus, kaip nurodyta Prezidento dekreto Nr. 115/2002 77 straipsnyje); jeigu suinteresuotoji šalis gyvena su partneriu arba kitais šeimos nariais, pajamos apskaičiuojamos susumavus per tą patį laikotarpį kiekvieno šeimos nario, įskaitant pareiškėją, gautas pajamas.

Nustatant pajamų ribas taip pat atsižvelgiama į pajamas, kurios pagal įstatymą neapmokestinamos fizinių asmenų pajamų mokesčiu (gyventojų pajamų mokesčiu IRPEF), iš kurių mokestis išskaičiuotas prie pajamų šaltinio arba kurioms taikomas pakaitinis mokestis.

Į asmens pajamas yra atsižvelgiama, kai dėl jų kyla klausimų teismo procese dėl teisių, susijusių su subjektiškumu, arba teismo procese, kuriame pareiškėjo interesai kertasi su kitų artimiausių kartu su asmeniu gyvenančių šeimos narių interesais.

Laikoma, kad asmenų, kurie jau yra nuteisti pagal galutinį teismo sprendimą už sunkius įstatyme nurodytus nusikaltimus, pajamos viršija nustatytas ribas. Asmenims, kurie yra kaltinami seksualiniu smurtu, įskaitant atvejus, kai tokie nusikaltimai yra įvykdyti prieš nepilnamečius, teisinė pagalba taip pat gali būti suteikta, nukrypstant nuo bendrų pajamų ribų.

Papildoma informacija

Reikalavimai prašant suteikti valstybės teisinę pagalbą

Suinteresuotoji šalis teisinės pagalbos gali prašyti bet kuriuo teismo proceso etapu arba bet kurios instancijos teismo procese. Prašymas surašomas ant paprasto popieriaus ir tam, kad nebūtų pripažintas nepriimtinu, jame nurodoma:

  1. prašymas suteikti teisinę pagalbą, nurodant teismo procesą, dėl kurio teikiamas prašymas, jeigu toks teismo procesas jau vyksta;
  2. bendra informacija apie suinteresuotąją šalį ir jos šeimos namų ūkio narius, taip pat nurodomi atitinkami mokesčių kodai;
  3. pareiškimas, prilyginamas suinteresuotosios šalies sertifikatui, kuriame paliudijama, kad šalis atitinka prašymui priimti nustatytas sąlygas dėl pajamų, ir pateikiama konkrečiai apskaičiuota bendra pajamų suma, kurią galima tuo tikslu vertinti;
  4. įsipareigojimas informuoti, kol teismo procesas nebus užbaigtas, apie reikšmingus ankstesniais metais patikrintų pajamų ribų pasikeitimus per 30 dienų nuo vienų metų laikotarpio, skaičiuojamo nuo prašymo pateikimo arba ankstesnio pranešimo apie pasikeitimą pateikimo dienos, pabaigos.

Kalbant apie užsienyje uždirbtas pajamas, ES nepriklausančių valstybių piliečiai privalo kartu su prašymu pateikti kompetentingos konsulinės institucijos pažymą, kad prašyme pateikta informacija yra teisinga.

Jeigu ankstesnis teismas arba Advokatų asociacijos taryba, turintys kompetencijos to prašyti iš anksto, to prašo, tam, kad prašymas nebūtų pripažintas nepriimtinu, suinteresuotosios šalys privalo pateikti reikalingus dokumentus, kuriais patvirtintų, kad prašyme pateikta informacija yra teisinga.

Asmuo, kuriam suteikiama teisinė pagalba, gali paskirti advokatą, pasirinktą iš advokatų, apmokamų iš teisinės pagalbos ir užregistruotų apeliacinio teismo apygardos, kurioje yra taikos teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės, arba taikos teismas, kuriame vyksta teismo procesas, advokatų asociacijoje, sąrašo.

Užmokestį advokatui sumoka ir išlaidas atlygina teismo institucija mokėjimo pavedimu pagal profesinį įkainį taip, kad šis įkainis bet kuriuo atveju neviršytų teisės aktuose nustatytų užmokesčių vidutinės vertės, atsižvelgdama į profesinių įsipareigojimų, susijusių su taikytų priemonių poveikiu, palyginti su ginamojo asmens procesine padėtimi, pobūdį.

Užmokestis sumokamas kiekvieno teismo proceso etapo arba kiekvienos instancijos teismo proceso pabaigoje, taigi, tada, kai baudžiamąjį persekiojimą vykdanti teismo institucija nutraukia užduotį; Kasacinio teismo atveju užmokestį sumoka bylą perdavęs teismas arba teismas, kuris paskelbė res judicata galią turintį sprendimą. Bet kuriuo atveju, kompetentingas teismas taip pat gali pasirūpinti, kad būtų sumokėti užmokesčiai, mokėtini už ankstesnius teismo proceso etapus arba ankstesnės instancijos teismo procesus, jeigu įsakymas dėl teisinės pagalbos suteikimo buvo priimtas tokiam teismo procesui jau įvykus.

Įsakymą dėl mokėjimo išleidžia teismas tuo pačiu metu, kai priima sprendimą, kuriuo užbaigiamas atitinkamame ieškinyje nurodytas etapas.

Prokuroras, teisėjo pavaduotojas ir techninis konsultantas negali prašyti ir gauti užmokesčio arba atlygio iš savo kliento jokiu tikslu, išskyrus tikslus, kurie yra numatyti šioje konsoliduoto akto dalyje. Bet koks priešingas susitarimas negalioja.
Bet koks šio draudimo pažeidimas yra šiurkštus profesinės drausmės pažeidimas.

Reikėtų pabrėžti, kad teisinė pagalba baudžiamajame procese yra reglamentuojama 2002 m. Prezidento dekreto Nr. 115 90 ir tolesniais straipsniais, o teisinė pagalba administraciniame, apskaitos ir mokestiniame procese yra reglamentuojama pirmiau minėto konsoliduoto akto 119 ir tolesniais straipsniais.

Kada bylą pralaimėjusi šalis turi padengti teismo proceso išlaidas?

Priteisimo atlyginti išlaidas civilinėse bylose tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekso 91–98 straipsniuose.

Sprendimu, kuriuo užbaigiamas teisme pradėtas teismo procesas, teismas nurodo pralaimėjusiajai šaliai atlyginti kitos šalies išlaidas ir tą sumą apmokėti kartu su gynybos išlaidomis.

Jeigu teismas patenkina prašymą neviršydamas per teismo procesą teismo pasiūlyto susitarimo be teismo sprendimo, šaliai, kuri be jokios pagrįstos priežasties atsisakė pasiūlymo, nurodoma sumokėti teismo procese nuo pasiūlymo pateikimo susikaupusias išlaidas, nebent yra pagrindas jas kompensuoti (bylos nelaimi nė viena šalis, nagrinėjamas klausimas yra visiškai naujas arba teismų praktika, susijusi su esminiais klausimais, yra pasikeitusi).

Skelbdamas ankstesniame straipsnyje nurodytą sprendimą teismas gali neleisti atlyginti laimėjusiosios šalies patirtų išlaidų, jeigu mano, kad tos išlaidos yra pernelyg didelės arba perteklinės; teismas taip pat gali, nepriklausomai nuo to, ar šalis bylą laimėjo, ar ne, nurodyti tai šaliai atlyginti išlaidas, įskaitant nereguliarias išlaidas, kurias kita šalis patyrė dėl to, kad pirmoji šalis pažeidė lojalumo ir sąžiningumo pareigą.

Jeigu bylos nelaimi nė viena šalis arba tais atvejais, kai klausimas nagrinėjamas pirmą kartą arba teismų praktika, susijusi su esminiais klausimais, yra pasikeitusi, teismas gali atlyginti visas šalių patirtas išlaidas arba jų dalį.

Jeigu šalys susitaria be teismo sprendimo, laikoma, kad išlaidas jos viena kitai atlygino, išskyrus tuos atvejus, kai šalys pačios protokole dėl susitarimo susitaria kitaip.

Jeigu paaiškėja, kad pralaimėjusioji šalis per teismo procesą veikė arba priešinosi ne gera valia arba paaiškėja didelis jos aplaidumas, kitos šalies prašymu teismas nurodo pralaimėjusiajai šaliai ne tik atlyginti išlaidas, bet ir atlyginti žalą, o atlyginimo dydį apskaičiuoja sprendime, įskaitant sprendimą savo iniciatyva. Jeigu teismas patvirtina, kad atsargumo priemonių buvo imtasi, dokumentas, kuriuo pradėtas teismo procesas, buvo išsiųstas, teisinis užstatas paimtas arba vykdymo užtikrinimo procedūra pradėta ar užbaigta nepagrįstai, nukentėjusios šalies prašymu nurodo ieškovui arba kreditoriui, kurie veikė be deramo rūpestingumo, atlyginti žalą.

Bet kuriuo atveju, priimdamas sprendimą dėl išlaidų, teismas gali, taip pat ir savo iniciatyva, nurodyti pralaimėjusiajai šaliai sumokėti kitai šaliai ex aequo et bono nustatytą sumą.

Ekspertų, vertėjų žodžiu ir raštu išlaidos

Taikos teismo personalo nariams sumokamas užmokestis, dienpinigiai, padengiamos kelionės išlaidos ir atlyginamos išlaidos, patirtos atliekant tarnybines pareigas. Užmokesčiai yra nustatytieji, kintamieji ir priklausantys nuo skirto laiko.

Nustatytojo ir kintamojo užmokesčio dydis, taip pat užmokesčio už skirtą laiką dydis yra nustatytas lentelėse, kurios tvirtinamos Teisingumo ministerijos dekretu, suderinus su Ekonomikos ir finansų reikalų ministerija (2002 m. gegužės 30 d. Ministro dekretas).

Užmokestis už lentelėse nenurodytas paslaugas nustatomas proporcingai sugaištam laikui ir pagal iškvietimo įkainius. Nustatytas profesijos atstovo dalyvavimo laikotarpis yra dvi valandos. Įkainis už pirmąjį profesijos atstovo dalyvavimo laikotarpį yra 14,68 EUR, už kiekvieną paskesnį laikotarpį 8,15 EUR.

Mokestis už profesijos atstovo dalyvavimą gali būti dvigubinamas, jeigu veiksmams užbaigti nustatytas ne ilgesnis kaip penkių dienų terminas, ir gali būti didinamas puse sumos, jeigu nustatytas ne ilgesnis kaip 15 dienų terminas.

Paskutinis naujinimas: 31/01/2023

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.