Fil-qasam tal-ġustizzja ċivili, il-proċeduri u l-proċedimenti pendenti mibdija fi tmiem il-perjodu ta’ tranżizzjoni se jkomplu skont il-liġi tal-UE. Il-Portal tal-e-Ġustizzja, abbażi tal-ftehim reċiproku mar-Renju Unit, se jżomm l-informazzjoni rilevanti marbuta mar-Renju Unit sa tmiem l-2024.

Nacionalinės teisės aktai

Skozja

Šiame puslapyje pateikiama informacija apie teisės aktus ir teisės duomenų bazes Jungtinėje Karalystėje, visų pirma apie Škotijos jurisdikciją.

Il-kontenut ipprovdut minn
Skozja

Teisės šaltiniai

Pagrindiniai Škotijos jurisdikcijos teisės šaltiniai yra šie Jungtinės Karalystės teisės šaltiniai:

  • Pirminės teisės aktai — Jungtinės Karalystės parlamentoteisės aktai ir Škotijos parlamento įstatymai
  • Europos Sąjungos teisė
  • Antrinės teisės aktai (arba žemesnio lygmens teisės aktai) — teisės aktais nustatytos priemonės ir Škotijos deleguotieji teisės aktai. Kai kurie kiti pavaldūs teisės aktai gali būti taikomi kaip administraciniai potvarkiai.
  • Bendroji teisė, sukurta teismo sprendimais.

Įvairių rūšių teisinių priemonių aprašas

Europos Parlamento pirminės teisės aktus ar aktus priima Jungtinės Karalystės parlamentas Londone ir gali teikti paraiškas visoms ar kurioms nors Jungtinės Karalystės dalims. JK parlamentas taip pat pritarė teisėkūros galių perdavimui decentralizuotoms parlamentams ir asamblėjoms, pagal kurią jie gali priimti pirminius teisės aktus, apimančius ribotą temų spektrą, kurie bus taikomi jų jurisdikcijose. Kitos teisinės formos teisės aktai gali būti įvairių formų, pavyzdžiui, Tarybos potvarkiai, orderiai, karališkieji nurodymai, karališkieji nurodymai, taisyklės ir laiškų patentas.

Antrinės teisės aktai suteikiami pagal Jos Didenybės Tarybos, ministrų, departamentų (ministerijų), Škotijos ministrų, kitos įstaigos ar asmens suteiktus įgaliojimus arba pagal įstatus. Tai vadinamoji deleguotoji arba antrinė teisėkūra, o įgaliojimus suteikiantis įstatymas vadinamas galias ar įgaliojimus suteikiančiu arba pagrindiniu aktu. Antrinės teisės aktai gali turėti įvairias antraštines dalis (pvz., Tarybos potvarkius, reglamentus ar taisykles), kurių visos kartu gali būti vadinamos teisės aktais arba Škotijos įstatymais numatytomis priemonėmis.

1998 m. Škotijos aktas buvo suteiktas Škotijos parlamentui ir buvo perduota Škotijos parlamentui. Jis atkūrė Škotiją (po referendumo) atskirą Parlamentą, kuris 1707 m. buvo prarastas Europos Sąjungai Anglijoje ir Velse. Tačiau, kadangi Škotija tebėra JK dalis, JK parlamentas vis dar gali priimti teisės aktus tam tikrose srityse. Škotijos parlamentas pirminės teisės aktus gali priimti decentralizuotose srityse (t. y. daugiausia pagal 1997, 2012 ir 2016 m. Škotijos aktus). Šios priemonės: sveikatos; švietimą; vietos valdžia; socialinis darbas; būstas; planavimo; turizmo ir ekonomikos plėtra; kai kuriuos transporto aspektus; teisingumas, įskaitant daugumą privatinės ir baudžiamosios teisės aspektų; policijos ir priešgaisrinės tarnybos; daug aplinkos aspektų; žemės ūkis ir žuvininkystė; sportas ir menas bei tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimas decentralizuotose srityse. 2012 m. ir 2016 m. Škotijos teisės aktai pratęsė šių įgaliojimų suteikimą tokioms sritims kaip: tam tikrų apmokestinimo aspektų; užimtumo rėmimo paslaugos; socialinės apsaugos aspektus (įskaitant išmokas neįgaliems asmenims ir globėjams); nėštumo nutraukimo įstatymas; „Crown Estate“ valdymas; vartojimo pobūdis ir konkurencija; energetika (įskaitant naftos ir dujų sausumoje bei degalų tiekimo sausumoje programų licencijavimą); vienodas sąlygas (įskaitant lyčių lygybės kvotas viešojo sektoriaus valdybose); kitus transporto aspektus (įskaitant geležinkelių viešosios tvarkos kontrolę); licencijų išdavimo ir lošimo automatams. Škotijos ministrai taip pat gali priimti Škotijos teisės aktuose nustatytas priemones pagal Jungtinės Karalystės Parlamento teisės aktais suteiktus įgaliojimus ir Škotijos Parlamento aktus.

Įgaliojimai priimti tarptautines sutartis Jungtinės Karalystės vardu suteikiami Karūnos, t. y. valstybės, pagal Karališkąjį Prerogative, veikiančio Jungtinės Karalystės vyriausybės patarimų, vardu. Šiuo metu Jungtinės Karalystės Parlamentas neatlieka jokio oficialaus vaidmens sudarant sutartis, tačiau kai pagal sutartį reikia keisti Jungtinės Karalystės teisės aktus arba skirti viešųjų lėšų, Parlamentas dėl to balsuos įprastu būdu. Visoms ES sutartims įgyvendinti būtina priimti tam tikrus JK teisės aktus, todėl jos taip pat svarstomos parlamente.Kai įsigalios Konstitucijos reformos ir valdymo aktas 2010, sutartis gali būti ratifikuota tik tuo atveju, jei a) valstybės ministras turi pirmojoje instancijoje prieš Parlamentui pateikiant sutarties kopiją, b) buvo paskelbta sutartis ir c) baigėsi 21 Parlamento dienų laikotarpis, bet nė vienas Parlamento narys neišsprendė, kad sutartis neturėtų būti ratifikuota.

Teisės normų hierarchija

Jeigu atsiranda prieštaravimų tarp atskirų teisės šaltinių, pagrindinė vieta tokiems prieštaravimams spręsti yra teismas. Ginčai dėl teisės aktų aiškinimo taip pat gali būti sprendžiami teismuose. Kadangi, Jungtinė Karalystė neturi rašytinės konstitucijos, todėl parlamento priimtų aktų negalima ginčyti teisme remiantis jų neatitikimu konstitucijai. Konstitucinėje „parlamentinio suverenumo“ doktrinoje teigiama, kad Jungtinės Karalystės parlamentas yra aukščiausioji teisėkūros institucija, t. y. ji gali priimti ir panaikinti bet kokį įstatymą ir kad joks kitas organas negali panaikinti ar ginčyti Parlamento akto galiojimo.Todėl JK parlamentas ir toliau turi teisę priimti teisės aktus bet kuriuo klausimu, kuris buvo perduotas arba ne, tačiau JK vyriausybė vis dėlto įsipareigojo imtis veiksmų pagal (Sewel) konvenciją, kad Jungtinės Karalystės Parlamentas paprastai nepriimtų teisės aktų, susijusių su decentralizuotais klausimais, išskyrus įgaliojimą, kurį suteikė decentralizuotas įstatymų leidėjas.

Tačiau parlamento suvereniteto doktrina ribojama dėl JK narystės Europos Sąjungoje. Remiantis 1972 m. Europos Bendrijų aktu, Europos Sąjungos teisė yra Anglijos ir Velso (ir Škotijos bei Šiaurės Airijos) teisės dalis. Nacionalinės teisės aktai, kiek tai įmanoma, turi būti išaiškinami taip, kad neprieštarautų ES teisei.

1998 m. Žmogaus teisių įstatymas, kuriuo į Jungtinės Karalystės teisę buvo įtraukta Europos žmogaus teisių konvencija, suteikia teismams dar vieną įgaliojimą ginčyti Parlamento aktus. Kiek įmanoma, vidaus teisės aktai turi būti aiškinami taip, kad atitiktų Konvencijos teises.

Teismų, ypač apeliacinių teismų, sprendimai yra svarbūs rengiant teisės aktus. Teismai ne tik priima autoritetingus sprendimus dėl teisės aktų išaiškinimo, bet taip pat formuoja bendrosios teisės, kuri grindžiama teismo sprendimais ankstesnėse bylose (teismų praktika), pagrindą. Apskritai dėl to, kurie teismų sprendimai yra privalomi kitiems teismams, bendrasis principas yra tas, kad teismas privalo laikytis ankstesnių aukštesnės instancijos teismo priimtų sprendimų. Kalbant apie Europos Sąjungos teisės klausimus, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra aukščiausia institucija. High Court of Justiciary yra aukščiausiasis baudžiamasis teismas Škotijoje, o Lordų Rūmų teisės Lordų Rūmai – Škotijos civilinių bylų aukščiausiasis teismas. Tačiau jas pakeitė Aukščiausiasis Teismas, kuris pradėjo veikti 2009 m. spalio 1 d. Šis įstatymas tapo pirmąja Aukščiausiojo Teismo teisėjų teisėjų dalimi, o vyriausiasis įstatymas lordas tapo pirmininku.

Institucinė sistema

Už teisės normų priėmimą ir už sprendimų priėmimo procesą atsakingos institucijos

Pirminės teisės aktus priėmė Jungtinės Karalystės parlamentas Londone. Prieš priimant teisės akto pasiūlymą (vadinamąjį įstatymo projektą), jis gali tapti Parlamento nariu, jį turi patvirtinti abeji Parlamento rūmai: bendruomenių Rūmai ir Lordų Rūmai. Abejuose rūmuose įgyvendinami šie teisės akto priėmimo etapai:

  • Pirmasis svarstymas (oficialus įstatymo projekto pristatymas be diskusijų)
  • Antrasis svarstymas (bendrosios diskusijos)
  • Komiteto etapas (išsamus nagrinėjimas, diskusijos ir pakeitimai). Bendruomenių rūmuose šis etapas paprastai vyksta Viešojo teisės akto komitete.)
  • Pranešimo etapas (galimybė priimti kitus pakeitimus)
  • Trečiasis svarstymas (galutinė galimybė diskutuoti; galimi pakeitimai Lordų Rūmuose)

Kai bilio projektas perduodamas abiem rūmams, jis grąžinamas pirmiesiems rūmams (kuriuose jis pradėtas) dėl antrųjų Rūmų pakeitimų, į kuriuos reikia atsižvelgti.

Abeji rūmai privalo pritarti galutiniam akto projekto tekstui. Iki tol, kol bus pasiektas susitarimas dėl kiekvieno Įstatymo projekto, gali būti surengti keli dviejų rūmų mainų etapai.

Škotijos Parlamente vyksta panašus procesas, susijęs su įstatymo projekto įvedimu, svarstymu, diskusijomis ir balsavimu, tačiau Parlamente turi būti tik viena kolegija. Jis vykdomas trimis etapais:

  • 1 etapas: Atitinkamas (-i) parlamentinis (-iai) komitetas (-ai) pateikia įrodymus dėl Įstatymo projekto ir pateikia ataskaitą dėl įstatymo projekto bendrųjų principų. Po to Parlamento posėdis mano, kad pranešimas ir diskusijos dėl to, ar pritarti Įstatymo projekto bendriesiems principams. Jei Parlamentas sutinka, pažymėtina, kad teisės akto projektas susijęs su 2 etapu.
  • 2 etapas: Sąskaitą išsamiai svarsto komitetas arba, kartais, visos Parlamento komitetas. Šiame etape gali būti padaryti pakeitimai, kurie vadinami pakeitimais.
  • 3 etapas: Įstatymo projektas dar kartą svarstomas Parlamento posėdyje. Galima padaryti daugiau pakeitimų, o Parlamentas tada diskutuoja ir sprendžia, ar priimti galutinį projekto dokumentą.

Kai teisės akto projektas leidžiamas per visus jo parlamentinius etapus Jungtinėje Karalystėje arba Škotijos parlamentuose, jis siunčiamas valstybei, atsakingai už Karališkąjį Assadą, po to jis tampa įstatymu. Škotijoje egzistuoja keturių savaičių laikotarpis, per kurį juos gali užginčyti teisės pareigūnai, jeigu jie mano, kad Škotijos parlamento teisėkūros įgaliojimai nepatenka į teisėkūros įgaliojimų sritį.

Pirminės teisės aktus paprastai galima iš dalies keisti arba panaikinti tik priimant naujus teisės aktus, tačiau yra išimčių, kuriomis gali būti padaryti tam tikri pakeitimai ir panaikinami teisės aktai, kuriais įgyvendinami ES įsipareigojimai, arba teisės aktų reforma, kuria sumažinama arba panaikinama reglamentavimo našta arba Europos žmogaus teisių konvencijos nesilaikymas. Tačiau prieš priimant tokius įsakymus reikia patvirtinti abiejų Parlamento rūmų teigiamą sprendimą.

Pirminės teisės aktai įsigalioja pagal pradžios nuostatas, kurios įtrauktos į įstatymą. Įstatyme gali būti konkrečiai nurodyta, kad įsigaliojimo data yra konkreti. Tam tikrą dieną (paprastai praėjus ne mažiau kaip dviem mėnesiams po karališkojo pritarimo) arba dieną, kurią ministras arba departamentas nustatys Kommencemento įsakymu (statutinis dokumentas), tai gali būti atlikta nedelsiant. Skirtingoms šio akto nuostatoms gali būti nustatytos skirtingos datos.

Bet kurio antrinės teisės akto įsigaliojimo data paprastai bus nurodyta pačioje priemonėje. Išimties tvarka pradžios data gali būti nurodoma skelbiant pranešimą oficialiuosiuose leidiniuose („London“ arba „Edinburgh Gazette“).

Teisės duomenų bazės

Yra teisinių duomenų bazių.

  • Viešojo sektoriaus informacijos biuro (OPSI) interneto svetainėje pateikiamas visas pagrindinių teisės aktų tekstas, kurį priėmė Jungtinės Karalystės Parlamentas, Škotijos Parlamentas, Šiaurės Airijos asamblėja ir Velso Nacionalinė Asamblėja ir visi antrinės teisės aktai, taikomi visai JK arba jos dalims. Informacija yra nemokama.
  • Peržiūrėti pirminės teisės aktai nuo 1235 m. iki šiol apima visas Jungtinės Karalystės dalis, tai galima rasti Jungtinės Karalystės statuto teisės duomenų bazėje. Duomenų baze galima naudotis nemokamai.

Nors visi Škotijos teisės aktai yra OPSI interneto svetainėje, visi Škotijos pirminės ir antrinės teisės aktai, priimti ir atlikti nuo 1999 m. decentralizavimo, taip pat prieinami Karalienės leidyklos Škotijos interneto svetainėje. Teisė susipažinti su teisės aktais suteikiama nemokamai.

„Legislation.gov.uk“, kurioje yra tiek OPSI, tiek Statuto duomenų bazių interneto svetainės, taip pat pakeičianti teisės aktus, paskelbtus „Queen’s Prince“ Škotijos interneto svetainėje, yra oficialus visų Jungtinės Karalystės teisės aktų sąrašas.

Susijusios nuorodos

Viešojo sektoriaus informacijos biuras (angl. Office of Public Sector Information, OPSI) Teisės aktų duomenų bazė, teisėsaktai g.uk, Karalienės leidyklos Škotijai biuras

Paskutinis naujinimas: 23/10/2019

Tai teksto mašininis vertimas. Šio puslapio savininkas neprisiima jokios atsakomybės dėl šio mašininio vertimo priemone išversto teksto kokybės.