Paveldėjimas

Ši informacijos suvestinė parengta kartu su ES notariatų taryba (CNUE).

1 Kaip išdėstoma paskutinė valia dėl turto palikimo (testamentu, bendruoju testamentu, paveldėjimo susitarimu)?

Paveldėjimo klausimai reglamentuojami Paveldėjimo kodekse (40/1965). Tik testamente galima nustatyti, kas atsitiks su palikimu mirties atveju. Testamentą privaloma sudaryti raštu vienu metu dalyvaujant dviem liudytojams. Sudaręs testamentą, testatorius privalo jį pasirašyti arba patvirtinti, kad tai yra ankstesnis jo parašas. Liudytojai privalo patvirtinti testamentą pasirašydami jį iš karto po to, kai jį pasirašo testatorius, arba patvirtinti, kad testamente yra testatoriaus parašas. Tam tikromis išimtinėmis aplinkybėmis žodinis testamentas taip pat gali būti privalomas.

Taip pat galima sudaryti bendrąjį testamentą; dažniausiai tai yra sutuoktinių sudaromas testamentas, kuriuo jie vienas kitam perleidžia nuosavybės teisę. Bendriesiems testamentams taikomi tokie pat oficialūs reikalavimai kaip ir kitiems testamentams. Sutuoktinių bendriesiems testamentams taikomos taisyklės galioja ir civilinių partnerių sudaromiems bendriesiems testamentams.

2 Ar paskutinė valia turi būti registruojama, ir jeigu taip, kokiu būdu?

Suomijos valdžios institucijos netvarko testamentų registro.

3 Ar taikomi laisvės išreikšti paskutinę valią dėl turto palikimo apribojimai (pvz., privalomoji palikimo dalis)?

Laisvė palikti turtą testamentu yra ribojama mirusiojo palikuonių ir sutuoktinio naudai. Palikuonys ir įvaikiai, taip pat jų palikuonys turi teisę į privalomąją mirusiojo palikimo dalį. Privalomąją palikimo dalį sudaro pusė palikimo vertės, atitenkančios tam įpėdiniui pagal įstatyme nustatytą paveldėjimo tvarką.

Sutuoktinis taip pat naudojasi anksčiau už jį mirusio sutuoktinio testamentu suteikiama apsauga. Pergyvenęs sutuoktinis gali pasilikti nepadalytą mirusio sutuoktinio palikimą, išskyrus atvejus, kai palikuonis pateikia prašymą padalyti palikimą, arba kitokia tvarka, nustatoma mirusiojo testamente. Tačiau pergyvenęs sutuoktinis visada gali išlaikyti teisę disponuoti visu būstu, kuriuo sutuoktiniai naudojosi kaip bendrais namais, taip pat įprastais namų ūkio reikmenimis, išskyrus atvejus, kai pergyvenusiam sutuoktiniui priklauso gyvenamasis turtas, kuris yra tinkamas gyventi.

4 Jei paskutinė valia dėl turto palikimo neišreikšta, kas yra paveldėtojas ir kiek turto paveldi?

Pagrindiniai paveldėtojai yra palikuonys, kurių kiekvienas gauna vienodą palikimo dalį. Jeigu vaikas mirė, bet kurie to vaiko palikuonys užima jo vietą, ir kiekviena šeimos linija palikimą paveldi lygiomis dalimis.

Jeigu mirusysis buvo susituokęs ir jo nepergyvena nė vienas palikuonis, pergyvenęs sutuoktinis pirmiausia paveldi mirusio sutuoktinio palikimą. Civiliniai partneriai turi teisę paveldėti tokiomis pat sąlygomis kaip ir sutuoktiniai.

Jeigu mirusiojo nepergyvena nė vienas palikuonis ir jis mirties metu nebuvo susituokęs, mirusiojo tėvas ir motina gauna po pusę palikimo. Jeigu mirusiojo tėvas ar motina mirė, jiems priklausanti palikimo dalis padalijama mirusiojo broliams ir seserims. Jeigu brolis ar sesuo mirė, bet kurie to brolio ar sesers palikuonys užima jo (jos) vietą, ir kiekviena šeimos linija palikimą paveldi lygiomis dalimis. Jeigu nėra brolių ar seserų arba jų palikuonių, tačiau kuris nors iš mirusiojo tėvų yra gyvas, tam tėvui (motinai) atitenka visas palikimas.

Jeigu nė vienas iš pirmiau nurodytų įpėdinių nepergyveno mirusiojo, visas palikimas atitenka mirusiojo tėvo ir motinos tėvams. Jeigu mirusiojo senelis iš tėvo pusės, senelė iš tėvo pusės, senelis iš motinos pusės ar senelė iš motinos pusės mirė, palikimo dalis, kuri atitektų tam seneliui (senelei), pereina jo (jos) vaikams. Pusbroliai ir pusseserės neturi paveldėjimo teisės.

5 Kokia institucija kompetentinga:

5.1 spręsti paveldėjimo klausimus?

Su palikimo bylų administravimu susijusius klausimus sprendžia įvairios institucijos. Palikimo apyrašą, t. y. mirusiojo turto ir įsipareigojimų sąrašą, kurį būtina sudaryti, per vieną mėnesį nuo jo sudarymo dienos privaloma nusiųsti mirusiojo gyvenamosios vietos mokesčių institucijai. Skaitmeninių ir gyventojų duomenų paslaugų agentūros (Digi- ja väestötietovirasto), o Alandų provincijoje vietos administracijos, taip pat galima prašyti patikrinti asmenų, turinčių teisę į apyraše nurodytą palikimą, sąrašą. Valstybės iždas yra centrinė institucija, atsakinga už klausimų, susijusių su valstybės įgyjamu turtu, sprendimą. Apylinkės teismas (käräjäoikeus), turintis jurisdikciją pagal mirusiojo gyvenamąją vietą, turi kompetenciją nagrinėti visas su palikimu susijusias bylas.

5.2 priimti pareiškimą dėl paveldėjimo atsisakymo arba priėmimo?

Palikimą galima gauti faktiškai priimant atitinkamą turtą. Paveldėtojas taip pat gali padaryti atskirą pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Jeigu palikimas padalijamas, pareiškimas dėl palikimo priėmimo turėtų būti padaromas paveldėtojui arba paveldėtojams. Jeigu palikimas nepadalijamas, pareiškimas dėl palikimo priėmimo turėtų būti padaromas palikimą administruojančiam asmeniui. Toks pareiškimas taip pat gali būti įteikiamas teismui.

Pareiškimas dėl palikimo atsisakymo daromas savanoriškai, tačiau bet koks toks pareiškimas turi būti rašytinis. Pareiškimas dėl palikimo atsisakymo gali būti daromas bet kuriam asmeniui (-ims), turinčiam (-iems) teisę į mirusiojo palikimo dalį, palikimo administratoriui, palikimo paskirstytojui, testamento vykdytojui arba bet kuriam palikuoniui, kuris yra mirusiojo įpėdinis. Kad palikimo atsisakymas turėtų teisinę galią, atsižvelgiant į įpėdinio turto aprašymą, įpėdinis turėtų pateikti rašytinį pareiškimą dėl mirusiojo palikimo atsisakymo informavimo tikslais arba pateikti pareiškimą dėl palikimo atsisakymo Skaitmeninių ir gyventojų duomenų paslaugų agentūrai (Digi- ja väestötietovirasto), o Alandų provincijoje vietos administracijai, kad jį būtų galima tinkamai įrašyti į registrą (Vykdymo kodekso 4 skyriaus 81 straipsnis).

5.3 priimti pareiškimą dėl testamentinės išskirtinės priėmimo arba atsisakymo?

Asmens ketinimų paveldėti palikimą pranešimo formai netaikomi jokie reikalavimai. Paveldėtojo pareiškimas, kuris buvo padarytas faktiniam palikimo administratoriui arba paskirstytojui, laikomas paveldėtojo pagal testamentą pareiškimu taip pat, kaip ir tinkamų su atitinkamu turtu susijusių priemonių taikymo pradžia. Įpėdiniams informuoti pakanka nuorodos, kad paveldėtojas nori įgyvendinti atitinkamu testamentu pagrįstas savo teises.

Bet koks pareiškimas dėl palikimo atsisakymo turi būti rašytinis. Kad toks atsisakymas turėtų teisinę galią, atsižvelgiant į testametinės išskirtinės gavėjo turto aprašymą, testamentinės išskirtinės gavėjas turėtų pateikti rašytinį pareiškimą dėl mirusiojo palikimo atsisakymo informavimo tikslais arba pateikti pareiškimą dėl palikimo Skaitmeninių ir gyventojų duomenų paslaugų agentūrai (Digi- ja väestötietovirasto), o Alandų provincijoje vietos administracijai, kad jį būtų galima tinkamai įrašyti į registrą (Vykdymo kodekso 4 skyriaus 81 straipsnis).

5.4 priimti pareiškimą dėl privalomosios palikimo dalies priėmimo arba atsisakymo?

Įpėdinis privalo pareikalauti jam priklausančios privalomosios palikimo dalies iš paveldėtojo per šešis mėnesius nuo informavimo apie testamentą dienos įteikdamas pranešimą arba kitu patikimu būdu. Reikalavimas dėl privalomosios palikimo dalies taip pat gali būti pareikštas per minėtą terminą jį paskelbiant oficialiajame leidinyje, jeigu apie tokį reikalavimą paveldėtojui nebuvo pranešta remiantis tikėtina prielaida, kad jis išvengė informacijos pateikimo apie reikalavimą arba jo adresas nežinomas.

6 Trumpai aprašykite nacionalinės teisės procedūrą, pagal kurią sprendžiami paveldėjimo klausimai, įskaitant turto realizavimo ir padalijimo klausimus (taip pat nurodykite, ar paveldėjimo procedūrą turi pradėti teismas ar kita kompetentinga institucija, ar ji pradedama automatiškai).

Suomijoje valdžios institucijos savo iniciatyva nepradeda procedūros su paveldėjimo bylomis susijusios procedūros. Mirus asmeniui, pirmiausia parengiami palikimo dokumentai, įskaitant palikimo apyrašą. Palikimo apyrašas yra dokumentas, kuriuo paaiškinamas mirusiojo palikimo statusas; kitaip tariant, jame pateikiamas mirusiojo turto ir įsipareigojimų sąrašas. Asmenys, turintys teisę į mirusiojo palikimo dalį, informuojami apie palikimo apyrašą, kuriame nurodomas pergyvenusio sutuoktinio turtas ir įsipareigojimai ir bendras abiejų sutuoktinių turtas ir įsipareigojimai. Palikimo dokumentai turi būti parengti per tris mėnesius nuo mirties, tačiau mokesčių institucija gali pratęsti terminą, jeigu tam yra pagrįstų priežasčių.

Pareiga sudaryti palikimo dokumentaciją tenka asmeniui, turinčiam teisę į palikimo dalį atsakingam už palikimo turto valdymą, arba bet kuriam palikimo administratoriui arba testamento vykdytojui. Tas asmuo privalo atrinkti du patikėtinius, kurie parengia palikimo dokumentaciją. Prie palikimo apyrašo būtina pridėti mirusiojo giminės medį. Suomijoje gyventojų sąrašus tvarko bažnyčios ir viešas gyventojų registras, o oficialius išrašus iš registrų galima gauti pateikus prašymą mirusiojo registruotos gyvenamosios vietos Skaitmeninių ir gyventojų duomenų paslaugų agentūrai (Digi- ja väestötietovirasto), o Alandų provincijoje vietos administracijai, arba bažnytinei bendruomenei. Palikimo apyrašą per vieną mėnesį nuo palikimo dokumentacijos parengimo dienos būtina nusiųsti Suomijos mokesčių administracijai (Verohallinto).

Kai testamentą sudaręs asmuo miršta, paveldėtojas pagal testamentą privalo informavimo tikslais perduoti testamentą įpėdiniams įteikdamas pranešimą arba kitu patikimu būdu ir privalo jiems įteikti patvirtintą testamento kopiją. Jeigu įpėdinis nori ginčyti testamentą, jis privalo per šešis mėnesius nuo informavimo apie testamentą dienos pateikti skundą.

Palikimą galima pradėti dalyti tik jį likvidavus. Likviduojant palikimą nustatomas palikimo turto kiekis, įvykdomi visi mirusiojo ir jo palikimo skoliniai įsipareigojimai ir nustatomos visų konkrečių paveldėtojų ir (arba) testamentinės išskirtinės gavėjų teisės. Likviduojant palikimą, asmenims, turintiems teisę į palikimo dalį, priklauso bendra nuosavybė į palikimo turtą, išskyrus atvejus, kai palikimo administravimui taikoma speciali nuostata. Užuot taikius šį bendrą administravimą asmenys, asmenys, turintys teisę į palikimo dalį, gali kreiptis į teismą prašydami paskirti palikimo administratorių, kuris administruotų mirusiojo palikimą. Kai turtas perduodamas administratoriaus priežiūrai, bendras asmenų, turinčių teisę į palikimo dalį, administravimas nustoja galioti ir jie nebeturi teisės spręsti jokių su mirusiojo palikimu susijusių klausimų. Palikimo administratorius turi pareigą taikyti visas priemones, kurių reikia palikimui likviduoti. Likvidavus palikimą, palikimo administratorius turėtų informuoti asmenį, turintį teisę į palikimo dalį, ir parengti pareiškimą dėl jo administravimo.

Likvidavus palikimą, kiekvienas asmuo, turintis teisę į palikimo dalį, gali prašyti padalyti palikimą. Jeigu mirusysis buvo susituokęs arba įregistravęs civilinę partnerystę, turtas turi būti padalijamas iki jo padalijimo įpėdiniams. Asmenys, turintys teisę į palikimo dalį, gali padalyti palikimą sutartu būdu. Dėl palikimo padalijimo būtina parengti padalijimo aktą, kurį turi pasirašyti asmenys, turintys teisę į palikimo dalį, o du liudytojai turi patvirtinti, kad šis aktas yra tikras ir teisingas.

Palikimo paskirstytojas taip pat gali kreiptis į teismą prašydamas priimti sprendimą dėl palikimo padalijimo. Paprastai tai būna tuomet, kai asmenys, turintys teisę į palikimo dalį, nesutaria dėl palikimo padalijimo. Palikimo administratorius arba testamento vykdytojas vykdo palikimo paskirstytojo funkcijas, jeigu jis neturi teisės į palikimo dalį, išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip, o asmenys, turintys teisę į palikimo dalį, prašo jo padalyti palikimą ir nėra nurodytas joks kitas konkretus palikimo paskirstytojas.

Palikimo paskirstytojas privalo nustatyti palikimo padalijimo laiką ir vietą ir patikimu būdu privalo iškviesti asmenis, turinčius teisę į dalijamo palikimo dalį. Palikimo paskirstytojas privalo siekti užtikrinti, kad asmenys, turintys teisę į palikimo dalį, sutartų dėl palikimo padalijimo. Jeigu toks susitarimas pasiekiamas, palikimas atitinkamai padalijamas. Jeigu susitarimo nėra, palikimo paskirstytojas privalo padalyti palikimą taip, kad kiekvienas asmuo, turintis teisę į palikimo dalį, gautų dalį viso turto. Jeigu palikimo negalima padalyti jokiu kitu būdu, teismas palikimo paskirstytojo prašymu gali nuspręsti, kad palikimo paskirstytojas parduotų tam tikrus turto daiktus arba prireikus – visą palikimo turtą. Palikimo paskirstytojas parengia ir pasirašo palikimo paskirstymo protokolą. Kiekvienas asmuo, turintis teisę į palikimo dalį, gali ginčyti palikimo paskirstytojo padalytą palikimą per šešis mėnesius nuo palikimo paskirstymo pateikdamas skundą kitam asmeniui, turinčiam teisę į palikimo dalį.

7 Kaip ir kada asmuo tampa įpėdiniu ir testamentinės išskirtinės gavėju?

Asmuo yra įpėdinis, jeigu jį su mirusiuoju sieja šeimos, santuokiniai ar įvaikinimo santykiai, kaip nustatyta įstatyme. Paveldėtoju gali būti fizinis arba juridinis asmuo.

Įpėdiniu arba paveldėtoju gali būti tik fizinis asmuo, kuris gyveno kartu su mirusiuoju arba testamentą sudariusiu asmeniu mirties metu. Šios taisyklės išimtis yra iki mirusiojo mirties pradėtas vaikas, kuris gimsta vėliau.

Įpėdinis arba paveldėtojas, norintis įgyvendinti savo teises, turėtų priimti palikimą arba pranešti apie savo reikalavimą asmeniui ar asmenims, priėmusiems palikimą. Jeigu palikimas nepadalijamas, reikalavimas turi būti pateikiamas administruojančiam asmeniui. Reikalavimas taip pat gali būti pateikiamas teisme. Įpėdinis arba paveldėtojas privalo pasirūpinti gautu palikimu arba testamentu, jeigu jis prisiėmė pareigą rūpintis palikimu asmeniškai arba su kitu asmeniu, dalyvavusiu rengiant palikimo dokumentaciją arba dalijant palikimą, arba ėmėsi kitų su atitinkamu turtu susijusių priemonių.

8 Ar įpėdiniai atsako už mirusiojo skolas, ir jei taip, kokiomis sąlygomis?

Asmuo, turintis teisę į mirusiojo palikimo dalį, asmeniškai neatsako už mirusiojo skolas. Asmuo, turintis teisę į mirusiojo palikimo dalį ir turintis parengti palikimo dokumentaciją, asmeniškai už mirusiojo skolas atsako tik jeigu jis iki termino nepateikia palikimo dokumentacijos.

Mirusiojo ir su jo palikimu susijusios skolos grąžinamos iš palikimo lėšų. Tačiau asmenys, turintys teisę į mirusiojo palikimo dalį, asmeniškai atsako už bet kokias skolas ar įsipareigojimus, kuriuos jie įtraukė į palikimą.

9 Kokių dokumentų ir (arba) informacijos paprastai reikalaujama registruojant nekilnojamąjį turtą?

Nekilnojamojo turto registracijai gali prireikti įvairių dokumentų; tai priklauso nuo to, ar atitinkamas nekilnojamasis turtas buvo gautas pagal įstatymą, ar pagal testamentą. Kreipiantis dėl žemės registracijos patvirtinimo, kai paveldima pagal įstatymą, prie prašymo reikia pridėti palikimo apyrašą, palikimo padalijimo protokolą, mirusiojo šeimos giminės medį, bet kokius įrašus dėl palikimo padalijimo ir bet kokius dokumentus, susijusius su paveldėto turto perdavimu. Pareiškėjas taip pat privalo įrodyti, kad palikimo padalijimas turi teisinę galią, prie prašymo pridėdamas visų asmenų, turinčių teisę į mirusiojo palikimo dalį, parašais patvirtintą dokumentą dėl palikimo priėmimo arba mirusiojo gyvenamosios vietos kompetentingo teismo išduotą teisinę galią turintį liudijimą.

Kreipiantis dėl žemės registracijos patvirtinimo remiantis paveldėjimu pagal testamentą, prie prašymo reikia pridėti palikimo apyrašą, mirusiojo šeimos giminės medį, testamento teisinę galią patvirtinantį liudijimą ir įrodymus, kad visi įpėdiniai buvo informuoti apie testamentą. Jeigu asmenų, turinčių teisę į palikimą pagal apyrašą, sąrašas Skaitmeninių ir gyventojų duomenų paslaugų agentūros (Digi- ja väestötietovirasto), o Alandų provincijoje vietos administracijos, turi būti patvirtinamas kaip tikras ir teisingas, prie prašymo nereikia pridėti šeimos giminės medžio.

9.1 Ar administratorius skiriamas privalomai arba privalomai to paprašius? Jei jis skiriamas privalomai arba privalomai to paprašius, kokių veiksmų tam reikia imtis?

Palikimo administratoriaus paskirti nebūtina. Jeigu teismui pateikiamas prašymas paskirti palikimo administratorių, teismas privalo paskirti palikimo administratorių, kad šis pasirūpintu palikimo administravimu. Prašymą gali pateikti bet kuris asmuo, turintis teisę į mirusiojo palikimo dalį, arba testamento vykdytojas ar paveldėtojas pagal testamentą. Palikimo arba mirusiojo kreditoriaus arba už mirusiojo skolas atsakingo asmens prašymu palikimo turtas taip pat gali būti perduotas palikimo administratoriui, kad šis jį administruotų.

9.2 Kas įgaliotas vykdyti mirusiojo paskutinę valią ir (arba) administruoti turtą?

Asmenys, turintys teisę į mirusiojo palikimo dalį, bendrai administruoja palikimo turtą, išskyrus atvejus, kai palikimo administravimui taikoma speciali nuostata. Asmenys, turintys teisę į mirusiojo palikimo dalį, taip pat gali susitarti dėl bendro palikimo administravimo ir sutarti, kad palikimas nebus padalijamas iki kito pranešimo arba iki konkretaus termino.

Mirusiojo palikimas gali būti perduodamas administruoti palikimo administratoriui teismo sprendimu. Jeigu taip atsitinka, asmenų, turinčių teisę į palikimo dalį, bendras administravimas baigiasi ir jie nebegali priimti jokių sprendimų dėl mirusiojo palikimo, net jeigu tokiems sprendimams pritariama vienbalsiai.

Mirusysis testamentu gali paskirti konkretų asmenį, kuris palikimą administruoja kaip testamento vykdytojas. Testamento vykdytojo užduotis – užtikrinti, kad palikimas būtų likviduotas ir būtų įvykdytas testamentas. Tokiais atvejais šiuos klausimus, kuriuos priešingu atveju spręstų asmenys, turintys teisę į palikimo dalį, arba palikimo administratorius, sprendžia testamento vykdytojas. Testamento vykdytojo paskyrimas neužkerta kelio paskirti palikimo administratorių. Jeigu testamento vykdytojas nurodomas testamente, jis paskiria palikimo administratorių, nebent yra pagrįstų priežasčių to nedaryti.

9.3 Kokie yra administratorių įgaliojimai?

Bendras mirusiojo palikimo administravimas yra bendra administravimo forma, kuriai išimtys taikomos tik tam tikrais specifiniais atvejais. Jeigu mirusiojo palikimas administruojamas bendrai, asmenys, turintys teisę į palikimo dalį, veikia kaip palikimo atstovai sudarant su palikimu susijusius sandorius su trečiosiomis šalimis, ir jie gali iškelti bylą ir būti bendraieškiais ir bendraatsakoviais su palikimu susijusiose bylose. Tačiau priemonė, kurios reikia imtis nedelsiant, gali būti taikoma net jeigu nebuvo gautas visų asmenų, turinčių teisę į palikimo dalį, sutikimas. Asmenys, turintys teisę į palikimo dalį, taip pat gali įgalioti asmenį tvarkyti palikimą.

Paskyręs palikimo administratorių, teismas išduoda palikimo administratoriui paskyrimo dokumentą, kuriame nurodomas su paskyrimu susijęs konkretus palikimas. Palikimo administratoriaus įgaliojimai yra susiję tik su palikimu, kurį administruoti jį paskyrė teismas. Palikimo administratoriui perdavus administruoti mirusiojo palikimą, palikimo administratorius veikia kaip palikimo atstovas sudarant su palikimu susijusius sandorius su trečiosiomis šalimis ir gali būti ieškovu ir atsakovu su palikimu susijusiose bylose. Palikimo administratoriaus užduotis – imtis visų reikalingų priemonių palikimui likviduoti. Palikimo administratorius privalo siekti gauti asmenų, turinčių teisę į mirusiojo palikimo dalį, nuomonę vienam ar daugiau tokių asmenų svarbiais klausimais. Tačiau net ir tokiais atvejais asmenų, turinčių teisę į palikimo dalį, sutikimas nėra būtinoji sąlyga palikimo administratoriui imtis veiksmų.

Testamento vykdytojo įgaliojimų apimtis likviduojant palikimą priklauso nuo testamento. Išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta kitaip, testamento vykdytojas turi tokius pat įgaliojimus kaip ir palikimo administratorius.

10 Kokie dokumentai vykdant paveldėjimo procedūrą ar ją užbaigus pagal nacionalinę teisę paprastai išduodami paveldėtojų statusui ir teisėms patvirtinti? Ar jie turi konkrečią įrodomąją galią?

Palikimo apyrašas ir palikimo padalijimo įrašas yra dokumentai, kuriais nurodomas testamentinės išskirtinės gavėjo arba paveldėtojo statusas, turintys būti parengti per paveldėjimo procedūrą.

Palikimo apyraše turi būti nurodyti asmenys, kuriems priklauso mirusiojo palikimo dalis, mirusiojo asmens turtas ir įsipareigojimai, paveldėtojai ir pergyvenęs sutuoktinis (jeigu sutuoktinis neturi teisės į palikimo dalį).

Palikimo padalijimo įrašas yra palikimo padalijimo pagrindas. Tačiau tai nėra vykdytinas dokumentas atsižvelgiant į tai, kad jį būtų galima panaudoti kaip pagrindą turto aprašymo procedūrai pradėti arba perduoti palikimą administratoriui. Norint taikyti kokias nors vykdymo priemones, būtina gauti atskirą teisinę galią turintį teismo sprendimą.

Suomijoje negalioja dokumento oficialios įrodomosios galios koncepcija.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.