Išlaidos

Estija

Šiame puslapyje pateikiama informacija apie teismo išlaidas Estijoje.

Turinį pateikė
Estija

Teisininkų užmokesčio reglamentavimo sistema

Patarėjai teisės klausimais

Patarėjų teisės klausimais užmokestis Estijoje nereglamentuojamas.

Advokatai

Advokatų užmokestis Estijoje nereglamentuojamas.

Teisininkai

Teisininkų užmokestis Estijoje nereglamentuojamas.

Antstoliai

Antstolių užmokestis Estijoje reglamentuojamas Antstolių įstatyme. Antstolio užmokestį gali sudaryti mokestis už teismo proceso pradėjimą, pagrindinis mokestis už teismo procesą ir papildomas mokestis už vykdymo veiksmus. Antstolis gali imti mokestį už savo profesines paslaugas.

Notarai

Notarų užmokestis Estijoje reglamentuojamas Notarų mokesčių įstatyme. Notaro mokestis už profesines paslaugas apskaičiuojamas remiantis dviem pagrindiniais principais: pagal notariniu aktu tvirtinamo sandorio vertę arba pagal nustatytą tarifą už tam tikras paslaugas. Mokestis už notaro profesines paslaugas nėra derybų klausimas.

Advokatai

Advokatų užmokestis Estijoje nereglamentuojamas ir nustatomas advokato ir kliento susitarimu. Advokatas arba advokatų kontoros vadovas pasiūlo klientui pradinę kainą ir paaiškina, kas ją sudaro. Klientas atlygina advokato ar advokatų kontorai vadovaujančio asmens būtinas išlaidas, patirtas teikiant teisines paslaugas.

Pastoviosios išlaidos

Pastoviosios civilinio proceso šalių išlaidos

Pastoviosios civilinio proceso šalių išlaidos aptartos Civilinio proceso kodekso 139–144 straipsniuose ir yra skirstomos į teismines ir neteismines išlaidas. Teismines išlaidas sudaro žyminis mokestis ir bylos peržiūros išlaidos. Kiekvienos instancijos teismas veda bylinėjimosi išlaidų, įskaitant bylos peržiūros išlaidas, apskaitą.

Civilinio proceso etapas, kuriame šalys privalo padengti pastoviąsias išlaidas

Šalis, prašanti pradėti teismo procesą arba atlikti procesinius veiksmus, privalo iš anksto padengti šias išlaidas:

  • žyminį mokestį;
  • mokestį už antstolių atliekamą procesinių dokumentų įteikimą;
  • mokestį už teismo šaukimo ar skelbimo išspausdinimą leidinyje „Oficialieji pranešimai“ (Ametlikud Teadaanded) arba laikraštyje;
  • kitas teismo nustatytas bylos peržiūros išlaidas.

Jei teismas nenustato kitaip, ekspertų ir vertėjų žodžiu bei raštu atlyginimo išlaidas iš anksto padengia proceso šalis, pateikusi prašymą, su kuriuo siejamos išlaidos.

Galutinį sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas priima galutiniame bylos sprendime arba nutartimi, kuri priimama įsigaliojus galutiniam teismo sprendimui.

Pastoviosios išlaidos baudžiamajame procese

Pastoviosios baudžiamojo proceso šalių išlaidos

Pastoviosios baudžiamojo proceso šalių išlaidos aptartos Baudžiamojo proceso kodekso 175–179 straipsniuose ir jas sudaro bylinėjimosi išlaidos, specialiosios išlaidos ir papildomos išlaidos.

Jei proceso šalis turi kelis patarėjus ar atstovus, jų atlygis įtraukiamas į bylinėjimosi išlaidas, jei jos neviršija pagrįsto atlygio, paprastai mokamo vienam patarėjui ar atstovui.

Jei įtariamasis ar kaltinamasis ginasi pats, būtinosios gynybos išlaidos įtraukiamos į bylinėjimosi išlaidas. Papildomos išlaidos, kurių nebūtų patirta dalyvaujant patarėjui, į bylinėjimosi išlaidas neįtraukiamos.

Išlaidos asmenims, kurie nėra proceso dalyviai, tačiau yra susiję su ekspertizės atlikimu, atlyginamos taikant Teismo medicinos ekspertizės įstatyme nustatytas sąlygas ir taisykles.

Baudžiamojo proceso etapas, kuriame šalys privalo padengti pastoviąsias išlaidas

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, bylinėjimosi išlaidas atlygina valstybė. Apkaltinamojo nuosprendžio atveju bylinėjimosi išlaidas atlygina nuteistasis. Jei išteisinamasis nuosprendis priimtas dėl dalies kaltinimų, valstybė atlygina tik tas išlaidas, kurios buvo susijusios su atitinkama bylos dalimi. Prievolė atlyginti bylinėjimosi išlaidas atsiranda įsiteisėjus galutiniam teismo nuosprendžiui.

Jei civilinis ieškinys atmetamas, bylinėjimosi išlaidas, susijusias su civilinio ieškinio užtikrinimu, atlygina nukentėjusioji šalis. Jei civilinis ieškinys patenkinamas visiškai, bylinėjimosi išlaidas, susijusias su civilinio ieškinio užtikrinimu, atlygina nuteistasis arba atsakovas. Jei civilinis ieškinys patenkinamas iš dalies, teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susijusias su civilinio ieškinio užtikrinimu, nukentėjusiajai šaliai ir nuteistajam arba atsakovui. Jei atsisakoma iš naujo nagrinėti civilinį ieškinį, bylinėjimosi išlaidas, susijusias su civilinio ieškinio užtikrinimu, atlygina valstybė.

Konstitucinio proceso pastoviosios išlaidos

Estijoje fiziniai asmenys negali teikti prašymų dėl atitikties Konstitucijai. Tokio įvertinimo išlaidos padengiamos iš valstybės biudžeto. Specialistų pasitelkimo teismo procese išlaidos padengiamos iš valstybės biudžeto tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos ekspertų užmokesčio civiliniame procese mokėjimui.

Konstitucinio proceso etapas, kuriame šalys privalo padengti pastoviąsias išlaidas

Konstituciniame procese besibylinėjančios šalys nepatiria pastoviųjų išlaidų.

Informacija, kurią teisiniai atstovai privalo pateikti iš anksto

Šalių teisės ir pareigos

Reikalaujama, kad advokatai informuotų klientą apie visą veiklos teikiant teisines paslaugas apimtį, taip pat apie visas susijusias išlaidas. Advokatas arba advokatų kontoros vadovas pasiūlo klientui pradinę kainą ir paaiškina, kas ją sudaro.

Dalyvavimo teismo procese išlaidos

Išlaidos, kurias privalo padengti bylą laimėjusi šalis

Laimėjusi šalis privalo padengti teisinio atstovo arba patarėjo atlyginimo išlaidas, jei teismas pripažįsta, kad šios išlaidos yra pagrįstos ir kad jas nebūtinai turi padengti pralaimėjusi šalis.

Išlaidos, kurias privalo padengti pralaimėjusi šalis

Remiantis teismo sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo, pralaimėjusi šalis privalo atlyginti laimėjusios šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant:

  • žyminį mokestį;
  • išlaidas, susijusias su liudytojais, ekspertais, vertėjais žodžiu ir raštu, taip pat išlaidas ekspertizei, atliktai asmens, kuris nėra bylos šalis, ir kurios turi būti padengtos pagal Teismo ekspertizės įstatymą;
  • išlaidas, susijusias su dokumentinių ir fizinių įrodymų gavimu;
  • išlaidas, susijusias su apžiūra, įskaitant teismo darbuotojų patirtas būtinas transporto išlaidas;
  • išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų pristatymu, siuntimu ir išdavimu;
  • išlaidas, susijusias su civilinio ieškinio vertės nustatymu;
  • išlaidas, susijusias su proceso dalyvių atstovais ir patarėjais;
  • proceso dalyvių transporto, pašto, ryšių, apgyvendinimo ir panašias išlaidas, susijusias su procesu;
  • negautą proceso šalių darbo užmokestį ar kitas nuolatines pajamas;
  • įstatymais numatytas ikiteisminio proceso išlaidas, išskyrus atvejus, kai ieškinys pateiktas praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo ikiteisminio proceso pabaigos;
  • antstolio užmokestį, susijusį su ieškinio užtikrinimu ir išlaidomis, patirtomis vykdant sprendimą dėl ieškinio užtikrinimo;
  • antstolio užmokestį už procesinių dokumentų teikimą;
  • išlaidas, susijusias su prašymo dėl pagalbos padengti bylinėjimosi išlaidas nagrinėjimu;
  • pagreitintos mokėjimo įsakymo išdavimo procedūros mokestį;
  • dalyvavimo taikinimo procedūroje išlaidas, jei teismas nurodė šalims dalyvauti šioje procedūroje pagal Civilinio proceso kodekso 4 straipsnio 4 dalį, arba, jei procedūra privaloma, dalyvavimo ikiteisminio taikinimo procedūroje išlaidas pagal Taikinimo įstatymo 1 straipsnio 4 dalį.

Proceso dalyviui, kuris privalo padengti kito proceso dalyvio procesines išlaidas, nurodoma atlyginti tik tas išlaidas, kurios yra būtinos ir proporcingos.

Išlaidų šaltiniai

Kur galiu rasti informacijos apie išlaidų šaltinius Estijoje?

Išlaidų šaltiniai nustatyti šiuose teisės aktuose:

Kokiomis kalbomis galima gauti informacijos apie išlaidų šaltinius Estijoje?

Informacija apie teisinių išlaidų šaltinius teikiama tik estų kalba.

Estijos teisės aktų, kuriuose pateikiama informacija apie išlaidas ir jų rūšis, vertimą į anglų kalbą galima rasti Riigi Teataja (Valstybės žinių) svetainėje.

Kur galiu rasti informacijos apie tarpininkavimą?

Teisingumo ministerija yra atsakinga už Direktyvos 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų įgyvendinimą. Bendraisiais tarpininkavimo klausimais prašome kreiptis į Teisingumo ministeriją e. pašto adresu info@just.ee.

Taikinimas civilinėse bylose reglamentuojamas Taikinimo įstatyme, kuriame nustatytos taikinimo tarpininkų teisės ir pareigos, taip pat pateikiamos rekomendacijos dėl tarpininkui padedant sudaryto susitarimo įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo. Įstatyme nustatyta, kad taikinimo procedūrą gali vykdyti:

  • fizinis asmuo, kuriam bylos šalys patikėjo vykdyti procedūrą;
  • teisininkai;
  • notarai;
  • įstatymo nustatytais atvejais – valstybės ar vietos valdžios institucijų taikinimo įstaiga.

Estijos tarpininkų asociacijos svetainėje informacija pateikta estų ir anglų kalbomis.

Estijos vaikų gerovės sąjunga – vaiko teises ginanti ne pelno asociacija – teikia konsultacijas tėvams ir rengia mokymus, kaip naudotis taikintojų paslaugomis.

Kur galiu rasti papildomos informacijos apie išlaidas?

Informacijos apie išlaidas svetainė

Su teismo procesu susijusių išlaidų rūšis ir dydis priklauso nuo teismo proceso rūšies, trukmės ir sudėtingumo. Pirminiai informacijos šaltiniai apie išlaidas, susijusias su teismo procesu, yra proceso teisės kodeksai ir Valstybinių mokesčių įstatymas. Teisingumo ministerija leidžia ir tvarko oficialųjį leidinį Riigi Teataja (Valstybės žinios), kuriame galima rasti:

  • įstatymus ir kitus teisės aktus;
  • Respublikos prezidento dekretus;
  • Aukščiausiojo Teismo sprendimus ir tarptautines sutartis;
  • vietos valdžios teisės aktus.

Riigi Teataja skelbiamos oficialios konsoliduotos redakcijos įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir potvarkiai, ministrų įsakymai, Estijos banko valdytojo ir Nacionalinio rinkimų komiteto teisės aktai, Parlamento sprendimai bei miestų ir vietos valdžios tarybų teisės aktai. Riigi Teataja teisės aktai ir kiti dokumentai skelbiami nuo 1990 m.

Kur galiu rasti informacijos apie vidutinę įvairių procedūrų trukmę?

Teismų svetainėje pateikiami statistiniai duomenys apie pirmosios ir antrosios instancijos teismo procesą nuo 1996 m.

Kur galiu rasti informacijos apie vidutines bendrąsias konkretaus proceso išlaidas?

Pridėtinės vertės mokestis

Kaip pateikiama ši informacija?

Antstolio užmokesčiui taikomas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas yra 20 proc.

Norėdamas gauti PVM, įtraukto į bylinėjimosi išlaidas, kompensaciją, prašymą pateikęs asmuo privalo patvirtinti, kad jis nėra įpareigotas mokėti PVM arba kad PVM susigrąžinti neįmanoma dėl kitos priežasties.

Kokie tarifai taikomi?

Nuo 2009 m. liepos 1 d. Estijoje taikomas 20 proc. PVM tarifas.

Teisinė pagalba

Civilinės teisenos srityje taikytina pajamų riba

Valstybės teisinė pagalba yra vienas iš procesinės pagalbos būdų, o sprendimas skirti tokią pagalbą civilinėje byloje priimamas vadovaujantis taisyklėmis, nustatytomis Civilinio proceso kodekso nuostatose dėl procesinės pagalbos.

Procesinė pagalba fiziniam asmeniui neskiriama, jeigu:

  1. nėra tikėtina, kad teisinių paslaugų kaina daugiau nei dvigubai viršys prašymą pateikusio asmens vidutines mėnesio pajamas, apskaičiuotas remiantis vidutinėmis paskutinių keturių mėnesių iki prašymo pateikimo mėnesio pajamomis, atskaičius mokesčius ir privalomojo draudimo įmokas, teisinės išlaikymo prievolės vykdymo išlaidas, taip pat pagrįstas būsto ir transporto išlaidas;
  2. procesinės pagalbos prašymą pateikęs asmuo gali padengti bylinėjimosi išlaidas iš savo turimo turto, kurį be didesnių sunkumų galima parduoti ir dėl kurio teisėje numatyta galimybė pareikšti reikalavimus.

Vertinant pareiškėjo finansinę padėtį atsižvelgiama į jo ir su juo gyvenančių šeimos narių pajamas ir turtą, jo išlaikomų asmenų skaičių, pagrįstas būsto išlaidas ir kitus reikšmingus aspektus.

Kitos teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiosioms šalims sąlygos

Pagal Civilinio proceso kodeksą valstybė gali suteikti procesinę pagalbą. Valstybės skiriamos teisinės pagalbos rūšys ir jos suteikimo sąlygos bei gavimo taisyklės nustatytos Valstybės finansuojamos teisinės pagalbos įstatyme.

Valstybės finansuojama teisinė pagalba suteikiama fiziniams asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta prašymo pateikimo momentu yra Estijos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kurie yra Estijos Respublikos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai. Jei fizinis asmuo yra įtariamasis ar kaltinamasis, kuris nėra pasirinkęs advokato baudžiamojoje byloje, kurioje gynybos advokatas yra teisiškai privalomas, ir yra pateikęs prašymą suteikti gynybos advokatą, nesvarbu, kurios šalies gyventojas ar pilietis jis yra ir neatsižvelgiant į jo finansinę padėtį jam suteikiama valstybės teisinė pagalba. Nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo procedūra grindžiama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012 12 20, p. 1) 62 straipsniu. Kiti fiziniai asmenys valstybės teisinę pagalbą gali gauti tik tais atvejais, kai tai numatyta Estijai privalomais tarptautinės teisės aktais.

Pagrindai, kuriais remiantis galima atsisakyti suteikti valstybės finansuojamą teisinę pagalbą, nustatyti Valstybės finansuojamos teisinės pagalbos įstatymo 7 straipsnyje.

Daugiau apie valstybės finansuojamą teisinę pagalbą galite rasti Estijos advokatūros svetainėje.

Kitos teisinės pagalbos teikimo įtariamiesiems ir atsakovams sąlygos

Teisinės pagalbos teikimo sąlygos atsakovams ir nukentėjusiosioms šalims yra vienodos.

Nemokamas teismo procesas

Priežastys, dėl kurių asmuo gali būti atleistas nuo žyminių mokesčių arba jie gali būti sumažinti, išdėstytos Žyminių mokesčių įstatymo 3 skyriuje.

Kada bylą pralaimėjusi šalis privalo padengti bylą laimėjusios šalies išlaidas?

Civilinę bylą nagrinėjantis teismas savo sprendime arba nutartyje dėl proceso nutraukimo nusprendžia, kaip šalims paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Prireikus, teismas nurodo, kokią bylinėjimosi išlaidų dalį turi padengti kiekvienas proceso dalyvis. Jeigu aukštesnės instancijos teismas pakeičia sprendimą arba priima naują nutartį, negrąžindamas bylos nagrinėti iš naujo, teismas turi, jei reikia, atitinkamai persvarstyti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Teismas procesinių išlaidų sumą, kuri turi būti priteista bylos šaliai, turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir kurią turi atlyginti bylos šalis, privalanti padengti bylinėjimosi išlaidas, nustato:

  1. teismo sprendimu arba nutartimi toje byloje arba
  2. atskira nutartimi dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo, priimama jau užbaigus bylos nagrinėjimą.

Procesinės pagalbos, įskaitant teisinę pagalbą, suteikimas nepanaikina ir nesumažina jos gavėjo prievolės atlyginti priešingos šalies bylinėjimosi išlaidų, jei tai nustatoma teismo sprendimu. Šalis, kurios nenaudai priimtas sprendimas, padengia visas savo bylinėjimosi išlaidas ir tais atvejais, kai ji yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo arba kai jai suteikta procesinė pagalba joms padengti.

Išsprendus bylą teismas nurodo atsakovui atlyginti valstybei dalį bylinėjimosi išlaidų sumos, nuo kurios ieškovas buvo atleistas arba kurią jam buvo leista mokėti dalimis. Ši suma mokėtina valstybei ir yra proporcinga ieškinio, dėl kurio priimtas sprendimas, vertei.

Jei teismo sprendimas yra įsigaliojęs arba teismas nustatė, kad jis įsigalioja nedelsiant, kreditorius gali kreiptis į antstolį dėl priverstinio sprendimo vykdymo. Jei teismo sprendime nenustatytas terminas, per kurį reikia savanoriškai įvykdyti reikalavimus, jį nustato antstolis. Šis terminas negali būti trumpesnis nei 10 dienų ir ilgesnis nei 30 dienų. Jei vykdymo siekianti šalis sutinka, antstolis gali nustatyti ilgesnį kaip 30 dienų savanoriško sprendimo įvykdymo terminą.

Ekspertų užmokestis

Jeigu teismas nenusprendžia kitaip, ekspertų išlaidas privalo iš anksto pagal teismo nurodymą padengti šalis, pateikusi prašymą, su kuriuo siejamos tos išlaidos. Jeigu prašymą pateikia abi šalys arba jeigu teismas kviečia ekspertą, išlaidos šalims paskirstomos lygiomis dalimis.

Ekspertams mokama taikant valandinius įkainius pagal Vyriausybės nutarimais nustatytas minimalaus ir maksimalaus valandinio darbo užmokesčio ribas. Eksperto užmokestis yra 10–40 kartų didesnis už minimalų valandinį darbo užmokestį. Nustatydamas mokėtiną valandinį užmokestį, teismas atsižvelgia į:

  • eksperto kvalifikaciją;
  • darbo sudėtingumą;
  • visas neišvengiamas išlaidas, patirtas naudojant būtinas priemones;
  • visas ypatingas aplinkybes, kuriomis ekspertas atliko reikiamą darbą.

Taip pat padengiamos išlaidos, susijusios su eksperto išvados parengimu ir surašymu, įskaitant išlaidas, susijusias su pagalbiniais darbuotojais, medžiagomis ir priemonėmis, naudotomis atliekant ekspertizę (iki 20 proc. eksperto užmokesčio) ir kelionės išlaidas, taip pat būtinosios išlaidos, patirtos dėl teismo proceso, visų pirma maitinimo ir apgyvendinimo išlaidos.

Kompensacijos, susijusios su eksperto užmokesčiu ir jo patirtomis išlaidomis, dydis nustatomas to paties teismo, kuris pasitelkė ekspertą, sprendimu.

Ekspertams užmokestis mokamas tik gavus prašymą. Ekspertui atlikus savo pareigas, teismas moka jam užmokestį, nepaisant to, ar šalys jau padengė išlaidas iš anksto, ir į tai, ar teismas šalis įpareigojo padengti išlaidas.

Valstybinės teismo ekspertizės įstaigos paslaugų įkainiai ir jos išlaidų padengimo tvarka nustatyta Teismo ekspertizės įstatyme.

Ekspertų užmokestį ir išlaidas, valstybinės teismo ekspertizės įstaigos patirtas atliekant ekspertizę, kaip bylinėjimosi išlaidų dalį pralaimėjusi šalis padengia taip pat kaip ir bylinėjimosi išlaidas.

Vertėjų raštu ir žodžiu užmokestis

Teismo procese dalyvaujančių vertėjų žodžiu, kurie nėra teismo darbuotojai, užmokestis gali 2–40 kartų viršyti minimalų valandinį darbo užmokestį, mokamą už įprastinį vertimą žodžiu. Užmokestis vertėjams už vertimą raštu apskaičiuojamas už puslapį ir gali iki 20 kartų viršyti minimalų valandinį darbo užmokestį. Minimalus valandinis darbo užmokestis nustatytas Vyriausybės teisės aktu.

Vertėjų žodžiu ir raštu užmokestis ir atlyginamų išlaidų suma nustatomi juos pasitelkusio teismo sprendimu.

Nustatęs valandinį užmokestį, teismas turi atsižvelgti į vertėjo žodžiu arba raštu kvalifikaciją, darbo sudėtingumą, patirtas neišvengiamas išlaidas ir ypatingas aplinkybes, kuriomis buvo atliktas vertimas žodžiu arba raštu.

Taip pat atlyginamos vertėjo žodžiu dėl dalyvavimo procese patirtos kelionės išlaidos ir kitos būtinos išlaidos, visų pirma maitinimo ir apgyvendinimo išlaidos.

Vertėjams žodžiu ir raštu užmokestis mokamas tik gavus prašymą. Teismas vertėjui žodžiu arba raštu užmokestį moka neatsižvelgdamas į tai, ar šalys jau padengė išlaidas iš anksto, ir į tai, ar teismas pavedė išieškoti išlaidas iš šalių.

Vertėjų žodžiu ir raštu užmokestis yra bylinėjimosi išlaidų dalis, kurią pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai taip pat kaip ir bylinėjimosi išlaidas.

Paskutinis naujinimas: 15/12/2022

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.