Mediacija šeimos bylose

Įstatymu Nr. 192/2006 reglamentuojamas tarpininkavimas ir tarpininko profesijos organizaciniai aspektai, jame taip pat išdėstytos bendrosios nuostatos, nuostatos dėl tarpininko profesijos (tarpininko sertifikavimo, leidimo teikti tarpininko paslaugas sustabdymo ir uždraudimo, Tarpininkavimo tarybos, tarpininko profesijos organizacinių aspektų ir vertimosi tarpininko veikla, tarpininko teisių ir pareigų, tarpininko atsakomybės), tarpininkavimo procedūros (procedūros iki tarpininkavimo susitarimo sudarymo, tarpininkavimo susitarimo, tarpininkavimo eigos, tarpininkavimo procedūros užbaigimo) ir specialiosios nuostatos dėl šeimos ginčų ir baudžiamųjų bylų.

Šalys dali dalyvauti informaciniame susitikime apie tarpininkavimo pranašumą, taip pat ir tais atvejais (jei taip nutinka), kai teismo procesas kompetentingame teisme jau būna prasidėjęs, jei ginčus norima spręsti šiuo metodu. Dalyvavimo informaciniame susitikime apie tarpininkavimo pranašumą įrodymas yra informaciją suteikusio tarpininko išduotas informacinis pažymėjimas. Informavimo apie tarpininkavimo pranašumą procedūrą gali atlikti teisėjas, prokuroras, juridinis patarėjas, advokatas arba notaras; tokiais atvejais tai pažymima raštu.

Tarpininkavimo dalykas gali apimti ne vien asmens teises, tokias kaip asmens statusas, arba kitas teises, kuriomis šalys gali naudotis pagal susitarimą arba kurį nors kitą aktą.

Visoms šalims tarpininkaujama vienodai, neatsižvelgiant į rasę, odos spalvą, tautybę, etninę kilmę, kalbą, religiją, lytį, nuomonę, narystę politinėje partijoje, turtinę padėtį ar socialinę kilmę.

Tarpininkavimas yra viešojo intereso veikla. Vykdydamas savo pareigas tarpininkas neturi įgaliojimų priimti sprendimus dėl to, kokio turinio susitarimą dėl ginčo sprendimo šalys turi sudaryti, bet gali šalis konsultuoti, kad būtų užtikrintas susitarimo teisėtumas. Tarpininkauti galima dviem arba daugiau šalių. Šalys turi teisę laisvai pasirinkti savo tarpininką. Tarpininkauti gali vienas arba keletas tarpininkų. Teismai ir arbitražo institucijos, taip pat kitos institucijos, kurioms suteiktos jurisdikcinės funkcijos, informuoja šalis apie galimybę naudotis tarpininkavimo procedūra ir jos pranašumą ir ragina šalis naudotis šia priemone sprendžiant savo ginčus.

Šalys gali prašyti valstybinio notaro patvirtinti susitarimo dėl ginčo sprendimo autentiškumą. Valstybinio notaro parengtas dokumentas, kuriuo patvirtinamas į tarpininkavimo susitarimą įtraukto susitarimo dėl ginčo sprendimo autentiškumas, yra vykdytinas dokumentas.

Tarpininkavimo susitarimo šalys gali kreiptis į teismą ir apskųsti sprendimą dėl jų susitarimo dėl ginčo sprendimo patvirtinimo. Kompetentinga institucija yra arba apygardos teismas, kurio jurisdikcijai priklauso šalių buveinė, gyvenamoji vieta arba registruotas biuras, arba apygardos teismas, kurio jurisdikcijoje sudarytas tarpininkavimo susitarimas. Sprendimas, kuriuo teismas patvirtina šalių susitarimą dėl ginčo sprendimo, priimamas uždarame posėdyje ir yra vykdytinas dokumentas.

Specialiosios nuostatos dėl šeimos ginčų. Tarpininkavimu galima naudotis sprendžiant sutuoktinių nesutarimus dėl santuokos tęstinumo, santuokinio turto padalijimo, naudojimosi tėvystės teisėmis, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tėvų išmokų vaikui išlaikyti ir visus kitus tarp sutuoktinių kylančius nesutarimus dėl teisių, kuriomis jie gali naudotis pagal įstatymus. Šalių tarpininkavimo susitarimai sprendžiant bylas ir (arba) ginčus, susijusius su naudojimusi tėvystės teisėmis, tėvų išmokomis vaikui išlaikyti arba vaikų gyvenamosios vietos nustatymu sudaromi pritarimo sprendimais.

Sutuoktinių susitarimą dėl santuokos nutraukimo ir kitų santuokos nutraukimo klausimų šalys pateikia teismui, kompetentingam priimti sprendimą dėl santuokos nutraukimo.

Tarpininkas užtikrina, kad tarpininkavimo rezultatai neprieštarautų geriausiems vaiko interesams, ragina tėvus pirmiausia ir daugiausia vadovautis vaiko poreikiais ir užtikrina, kad tėvystės pareigų prisiėmimas, de acto separacija arba santuokos nutraukimas neturėtų žalingo poveikio vaiko auklėjimui ir raidai.

Prieš sudarant tarpininkavimo susitarimą arba (jei taip nutinka) per šią procedūrą tarpininkas atlieka išsamų patikrinimą, ar tarp šalių yra susiklostę išnaudojimo ar smurtiniai santykiai ir ar tokia padėtis gali daryti įtaką tarpininkavimui, ir nusprendžia, ar tokiomis aplinkybėmis tikslinga ginčą spręsti tarpininkavimo būdu. Jeigu per tarpininkavimo procedūrą tarpininkas sužino apie tai, kas kelia pavojų vaiko auklėjimui arba normaliai raidai ir jei tai labai kenkia geriausiems vaiko interesams, tarpininkas privalo apie tai pranešti kompetentingai institucijai.

Įstatyme Nr. 217/2003 dėl smurto šeimoje prevencijos ir kovos su smurtu šeimoje išdėstytos nuostatos dėl institucijų, kurioms pavesta vykdyti pareigas, susijusias su smurto šeimoje prevencija ir kova su smurtu šeimoje (kurių pareiga yra siūlyti ginčo šalims naudotis tarpininkavimu), smurto šeimoje prevencijos ir kovos su smurtu šeimoje įstaigų (įskaitant agresoriams skirtus paramos centrus, kurie teikia konsultavimo ir tarpininkavimo šeimai paslaugas ir, šalių prašymu, gali smurto šeimoje klausimus spręsti tarpininkavimo būdu), apsaugos tvarkos ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su smurtu šeimoje finansavimo.

Civilinio proceso tvarka teisėjas rekomenduoja šalims išspręsti savo ginčą taikiai, naudojantis tarpininkavimu, ir per visą procesą stengiasi šalis sutaikyti, teikdamas joms reikalingas konsultacijas.

Jei ginčą galima spręsti tarpininkavimo būdu, teisėjas gali paraginti visas šalis atvykti į informacinį susitikimą, kuriame supažindinama su naudojimosi šia procedūra pranašumu. Jei, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teisėjas mano, kad to reikia, bet kuriuo teismo proceso etapu rekomenduoja šalims naudotis tarpininkavimu, kad būtų užtikrintas taikus ginčo sprendimas. Tarpininkavimas šalims nėra privalomas.

Jeigu teisėjas rekomenduoja tarpininkavimą, šalys privalo (jei prieš pateikdamos ieškinį teismui nebandė spręsti ginčo tarpininkavimo būdu) atvykti pas tarpininką ir išklausyti informaciją apie tarpininkavimo pranašumą. Išklausiusios informaciją šalys nusprendžia, ar sutinka spręsti savo ginčą tarpininkavimo būdu.

Jeigu šalys susitaiko, teisėjas patvirtina jų susitarimą dėl ginčo sprendimo priimdamas teismo sprendimą.

Santuokos nutraukimo atveju kartu su prašymu nutraukti santuoką galima pateikti tarpininkavimo būdu sudarytą sutuoktinių susitarimą dėl santuokos nutraukimo ir, jei reikia, kitų papildomų santuokos nutraukimo klausimų.

Į Įstatymą Nr. 272/2004 dėl vaikų teisių apsaugos ir skatinimo įtrauktos nuostatos dėl vaikų teisių (civilinių teisių ir laisvių, alternatyvios šeimai aplinkos ir priežiūros, vaiko sveikatos ir gerovės, švietimo, poilsinės ir kultūrinės veiklos), dėl laikinai arba visam laikui tėvų apsaugos netekusių vaikų specialios apsaugos (patikėjimo šeimai, patikėjimo šeimai ekstremaliaisiais atvejais, specializuotos priežiūros, specialių apsaugos priemonių taikymo stebėsenos), dėl vaikų apsaugos (dėl pabėgėlių arba apsaugos ginkluoto konflikto atvejais, vaikų, padariusių baudžiamąją veiką, bet nepatrauktų baudžiamojon atsakomybėn, dėl kovos su smurtu, nepriežiūra, išnaudojimu, įskaitant ekonominį išnaudojimą, piktnaudžiavimu narkotikais ir visų formų smurtu, dėl vaikų, kurių tėvai išvykę į užsienį dirbti, dėl kovos su grobimu arba kitos formos prekyba žmonėmis), dėl institucijų ir tarnybų, kurioms pavesta vykdyti pareigas vaikų apsaugos srityje centriniu ir vietiniu lygmenimis, privačių organizacijų ir vaiko apsaugos sistemos finansavimo.

Valstybinės socialinės priežiūros tarnybos pareiga – imtis reikalingų veiksmų ir užtikrinti, kad rizikos situacijos, dėl kurių vaikas gali būti atskirtas nuo savo tėvų, būtų pastebėtos anksti ir būtų užkirstas kelias piktnaudžiaujamam tėvų elgesiui ir smurtui šeimoje. Visada prieš vaiką atskiriant nuo tėvų ir apribojant naudojimąsi tėvystės teisėmis, turi būti sistemiškai teikiamos įstatyme nustatytos paslaugos ir pagalba, ypač daug dėmesio skiriant tinkamam tėvų informavimui ir konsultavimui, gydymui arba tarpininkavimui pagal paslaugų schemą.