Sulje

UUSI BETA-VERSIO ON NYT KÄYTETTÄVISSÄ!

Tutustu Euroopan oikeusportaaliin uuteen beta-versioon ja anna siitä palautetta!

 
 

Navigointipolku

  • Etusivu
  • Muutoksenhaku- ja vireillepano-oikeus ympäristöasioissa

menu starting dummy link

Page navigation

menu ending dummy link

Teisė kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais - Kipras

Tämän sivun teksti on konekäännös, eikä sen laatua voida taata.

Konekäännöksen arvioitu laatutaso: Heikko

Onko käännös mielestäsi hyödyllinen?


  1. Konstituciniai pagrindai
  2. Teismai
  3. #II
  4. Galimybės susipažinti su bylomis
  5. Visuomenės dalyvavimo teisės kreiptis į teismus
  6. Access to Justice against Acts or Omissions
  7. Kitų priemonių siekti teisingumo
  8. Teisinė padėtis
  9. Teisinis atstovavimas
  10. Įrodymai
  11. Laikinosios apsaugos priemonės
  12. Dėl bylinėjimosi išlaidų
  13. Finansinės paramos priemonės
  14. Savalaikiškumas
  15. Kiti klausimai
  16. Yra užsienietis,
  17. Tarpvalstybinės bylos

I. konstituciniams pagrindams,

Kipro Konstitucija parengta praėjusio 1950 amžiaus dešimtmetyje dar iki aplinkosaugos teisių išpopuliarėjimo. Todėl Kipro Konstitucijoje nėra aiškių nuostatų dėl aplinkos apsaugos, numatančių, kad tai yra valstybės prievolė arba gamtos ar asmens teisė. Joje įtvirtinta teisė į gyvybę (7 straipsnis), kuri teismų praktikoje aiškinama kaip teisė į sveiką aplinką (Pirgo bendruomenė prieš Respubliką (1991) 4CLR). Kadangi Konstitucijoje nėra jokių aplinkosaugos nuostatų, pagrindinės nuostatos dėl teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais yra bendrai taikomos teisės normos, o pagrindinės Konstitucijos nuostatos dėl teisės kreiptis į teismą yra nustatytos 29 ir 146 straipsniuose. 29 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo (įskaitant nekipriečius ir juridinius asmenis) turi teisę individualiai arba kolektyviai su kitais kreiptis į bet kurią kompetentingą instituciją, tikėtis greitai skundo išnagrinėjimo ir gauti atsakymą per 30 dienų. (Taikoma skundams, pateikiamiems valstybės tarnybos departamentams ar kitoms valdžios institucijoms). Konstitucijos 146 straipsnyje numatyta, kas teismui gali apskųsti sprendimą, valdžios institucijos veiksmas ar neveikimas ir todėl tai turėtų būti atsižvelgiama į aplinkosaugos klausimus. Tokia teisė atsiranda pareiškėjui turint esamą asmeninį ir teisėtą interesą, kurį tiesiogiai paveikė valdžios institucijos sprendimas, veiksmas ar neveikimas tokiu būdu, kuris yra nesuderinamas su Konstitucija, teisės aktais arba prilygsta piktnaudžiavimui įgaliojimais. Piliečiai gali remtis konstitucine teise į gyvybę ir jos aiškinimu. Administracinio ar teismo proceso šalys gali tiesiogiai remtis tarptautiniais susitarimais tik tuo atveju, jeigu jie perkelti į Kipro teisę. Orhuso konvencija ratifikuota ir perkelta 2003 m. Įstatymu Nr. 33 (III)/2003. Iki šiol nebuvo iškelta bylų dėl konvencijos principų pažeidimo ir nėra informacijos, kad ja būtų remtasi teisme.

II. Teismai

Kipre taikomas valdžių padalijimo principas. Teisingumą vykdo nepriklausomi teisėjai šiuose teismuose:

Respublikos Aukščiausiasis Teismas, kurio jurisdikcija nurodyta toliau:

Apeliacinis teismas

Aukščiausiasis Teismas turi jurisdikciją nagrinėti visus žemesnės instancijos teismų apeliacinius skundus civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Teismas savo nuožiūra gali patvirtinti, keisti ar panaikinti sprendimą arba nurodyti bylą nagrinėti iš naujo.

Administraciniai klausimai

Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis administracinis teismas šalyje, turintis išimtinę jurisdikciją nagrinėti bet kokį dėl sprendimo, veiksmų arba neveikimo organų, institucijų ar asmenų, kuriems suteiktos vykdomosios ar administracinės galios, motyvuodamas tuo, kad jis pažeidžia Konstitucijos nuostata ar joks teisės aktas arba jis viršija ar piktnaudžiavimo galiomis tokių organų, institucijų ar asmenų.

Konstituciniai klausimai

Aukščiausiasis Teismas taip pat turi jurisdikciją nagrinėti, ar teisės aktu nepažeidžiamos Konstitucijos nuostatos, ar nekyla Respublikos organų ar institucijų galių arba kompetencijos konfliktų. Be to, Aukščiausiasis Teismas turi jurisdikciją nagrinėti Respublikos Prezidento skundus dėl galimo Atstovų Rūmų priimto teisės akto prieštaravimo arba neatitikimo Konstitucijos nuostatoms.

Rinkimai

Kaip rinkimų teismas Aukščiausiasis Teismas yra kompetentingas nagrinėti prašymus dėl rinkimų įstatymų aiškinimo ir taikymo.

Prerogatyviniai teismo įsakymai

Aukščiausiasis Teismas turi išimtinę jurisdikciją priimti prerogatyvinius įsakymus habeas corpus (paleisti sulaikytąjį) ir kitus įsakymus, kuriais šaliai nurodoma ką nors padaryti arba ko nors nedaryti, arba keisti teismų sprendimus (mandamus, prohibition, quo warranto ir certiorari).

Admiraliteto bylos

Aukščiausiasis Teismas turi jurisdikciją spręsti admiraliteto bylas. Bylą kaip vienas teisėjas, o apeliacinį skundą dėl jo sprendimo – visos sudėties Aukščiausias Teismas.

Pirmosios instancijos teismai: Apylinkių teismai, Prisiekusiųjų teismai; Šeimos teismai; Darbo ginčų teismą; Apylinkės teismai Karo teismas.

Apylinkių teismai

Civilinė ir baudžiamoji jurisdikcija

Yra šeši apylinkės teismai, po vieną kiekviename iš šešių salos miestų. Du iš jų (Famagustos ir Kirenijos apylinkės teismai) nebeveikia nuo 1974 m., o jų jurisdikciją perėmė Nikosijos ir Larnakos teismai. Kiekvienas apylinkės teismas turi jurisdikciją nagrinėti visus civilinius ieškinius. Kai atsirado ieškinio pagrindas visiškai arba iš dalies patenka į apygardos, kurioje ribų įsteigtas teismas, arba jeigu atsakovas padavimo metu veiksmų gyvena arba vykdo veiklą teismo nustatytas ribas. Baudžiamąją bylą gali nagrinėti apylinkės teismo pirmininkas, vyresnysis apylinkės teismo teisėjas, vienas apylinkės teismo teisėjas arba asizų teismas.

Prisiekusiųjų teismas

Asizų teismai (kurių šiuo metu yra keturi) yra sudaryti iš trijų teisėjų ir turi jurisdikciją nagrinėti visas baudžiamąsias bylas, kuriose bausmė skiriama pagal Baudžiamąjį kodeksą ar kitą teisės aktą, ir gali skirti didžiausią bausmę, numatytą atitinkamame teisės akte.

Šeimos teismai

Šeimos teismai (kurių šiuo metu yra trys) turi jurisdikciją nagrinėti skyrybų prašymus, taip pat klausimus, susijusius su tėvų parama, išlaikymu, įvaikinimu ir sutuoktinių turtiniais santykiais, kai bylos šalys gyvena Kipro Respublikoje.

Darbo ginčų teismas

Darbo ginčų teismų (kurių šiuo metu yra trys) jurisdikcijai priklauso nagrinėti darbuotojų ieškinius dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir išeitinių išmokų. Šį teismą sudaro pirmininkas (kuris yra teismo pareigūnas) ir du neprofesionalūs nariai, atstovaujantys darbdaviams ir darbuotojams.

Nuomos kontrolės teismas

Nuomos kontrolės teismų (kurių šiuo metu yra trys) jurisdikcijai priklauso nagrinėti visus ginčus, kylančius taikant nuomos kontrolės teisės aktus, įskaitant, be kita ko, dėl nuomos mokesčio mokėjimo ir nuosavybės atgavimo. Nuomos kontrolės teismą sudaro pirmininkas (kuris yra teismo pareigūnas) ir du neprofesionalūs nariai, atstovaujantys nuomininkams ir nuomotojams.

Karo teismas

Karo teismo jurisdikcijai priklauso nagrinėti bylas dėl karo nusikaltimų, už kuriuos bausmė skiriama pagal Baudžiamąjį kodeksą, ir kitų ginkluotųjų pajėgų narių padarytų nusikaltimų. Teismą sudaro pirmininkas (kuris yra teismo pareigūnas) ir du vertintojai, kuriuos Aukščiausioji teisėjų taryba skiria iš kariškių sąrašo.

Civilinės bylos keliamos apylinkės teismuose, baudžiamosios – asizų teismuose, o jų sprendimai apeliacine tvarka gali būti skundžiami Aukščiausiajam Teismui. Visus administracinius ginčus, Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis teismas, turintis ir pirmosios instancijos, ir apeliacinio teismo. Teismo sprendimą aplinkos klausimais. Specializuotų teismų, kurie spręstų aplinkosaugos bylas, nėra, tačiau viešosios atsakomybės už žalą aplinkai bylas sprendžia aplinkosaugos institucija, įsteigta pagal Atsakomybės už žalą aplinkai įstatymą Nr. 189 (I)/2007, kuri skiria administracines sankcijas ir taiko kitas priemones, skirtas saugomoms rūšims ir buveinėms, vandens šaltiniams ir dirvai padarytai žalai ištaisyti. Galimybės ieškoti palankesnio teisinio reglamentavimo paprastai nėra. Tam tikromis aplinkybėmis šalis, atsižvelgdama į siekiamą žalos atlyginimo dydį, gali apsispręsti bylą kelti, pavyzdžiui, apylinkės teisme arba darbo ginčų teisme (apylinkės teisme galimas didesnis žalos atlyginimas, tačiau teismo procesas yra daug ilgesnis), tačiau paprastai teismo procesas turėtų prasidėti tinkamo miesto tinkamame teisme. Ieškinys dėl žalos, padarytos pažeidžiant aplinkos apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, gali būti pareikštas apylinkės teisme, kurio veiklos teritorijoje padaryta žala. Be to, Generalinė prokuratūra gali iškelti baudžiamąją bylą dėl konkretaus aplinkosaugos teisės akto (pvz., gamtos apsaugos) ar naujai priimto teisės akto, numatančio atsakomybę už nusikaltimus aplinkai, pažeidimo. Teisme teisių gynimo priemonės neskirstomos į įprastas ir ypatingas. Trijų teisėjų kolegija sprendimą apeliacinius skundus civilinėse ir baudžiamosiose bylose nagrinėja Gali palikti nepakeistą, jį pakeisti, panaikinti arba nurodyti bylą nagrinėti iš naujo, nes jie gali laikyti tinkamomis. Tačiau generalinė prokuratūra gali pasinaudoti specialia teisių gynimo priemone, kaip antai nolle prosequi, t. y. nurodyti atidėti bylos nagrinėjimą ginant viešąjį interesą arba teikti rekomendaciją dėl malonės suteikimo. Aukščiausiasis Teismas, veikdamas kaip administracinis teismas, nėra kompetentingas bylą nagrinėti iš esmės. Jis gali įvertinti ginčijamo veiksmo ar sprendimo teisėtumą, tačiau nepriima sprendimo dėl bylos dalyko. Šiuo atžvilgiu Aukščiausiojo Teismo kompetencija yra analogiška kasacinio teismo kompetencijai. Jis gali atmesti administracinį skundą (visą ar iš dalies) panaikinti atveju sprendimą priėmusi institucija. Institucija privalo laikytis Teismo sprendimo. Institucija privalo vykdyti teismo sprendimą. Dažniausiai aplinkosaugos klausimai nagrinėjami administracine tvarka, tačiau sprendimas dėl kai kurių aplinkosaugos klausimų priimamas baudžiamąja arba civiline tvarka, pvz., pagal įstatymą dėl nusikaltimų aplinkai Nr. 22 (I)/2012 ir Atsakomybės už žalą aplinkai įstatymą Nr. 189(1)/2007. Baudžiamajame procese kiekvienas asmuo turi teisę prokurorui pranešti apie nusikalstamus veiksmus (pvz., tam tikrų valdžios institucijų piktnaudžiavimą įgaliojimais). Jie gali dalyvauti ir liudyti teismo procesuose. Ginčyti teismo sprendimus gali tik prokuroras ir kaltinamasis. Norint sprendimą apskųsti teismine tvarka, pareiškėjui būtina turėti teisėtą interesą, kaip apibrėžta Konstitucijos 146 straipsniui. Šia teise reikia pasinaudoti per 75 dienas nuo tada, kai sužinoma apie skundžiamą įvykį. NVO teisė skųsti tam tikrus administracinius sprendimus įtvirtinta trijuose naujuose įstatymuose: PAV įstatyme (Nr. 140 (I)/2005), taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) įstatyme Nr. 56 (I)/2003 ir Nr. 15 (I)/2006 bei Atsakomybės už žalą aplinkai įstatyme Nr. 189 (I)/2007. Administracinėse bylose teismas savo iniciatyva gali nagrinėti bendro pobūdžio klausimus, kaip antai terminai, veiksmo vykdomasis pobūdis, organo kompetencija, teisėtas interesas. Teismas savo iniciatyva negali nagrinėti konstitucinių klausimų ir pagrindinių teisių pažeidimų. Šie konstitucinės teisės klausimai turi būti konkrečiai nurodyti ieškinyje.

III. Galimybės susipažinti su bylomis

Pagal 10 straipsnio i punktą teisės susipažinti su informacija apie aplinką įstatymo Nr. 119 (I)/2004, kad hierarchinį skundą (pvz., raštą) per 30 dienų galima pateikti ministrui, kuriam pavaldus atsakymo arba netinkamai atsakęs. Tai nekliudo pareiškėjui pasinaudoti savo konstitucinėmis teisėmis (Konstitucijos 146 straipsnis) arba kreiptis į ombudsmeną, kad šis pateiktų išvadą. Atsisakymas suteikti prašomą informaciją turi būti pagrįstas ir įformintas raštu (įstatymo 8 straipsnio 8 dalimi), jame turi būti pateikta informacija apie apskundimo teismine tvarka procedūras, numatytas 10 ir 11. Bet kuris asmuo raštu gali kreiptis dėl galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir tam nereikia įrodyti specialaus intereso. Atsisakymas suteikti informaciją taip pat skundžiamas paprasta tvarka. Gali būti teikiamas hierarchinis skundas už departamentą, kuris atsisakė suteikti informaciją, atsakingam ministrui. Jei nusprendęs kreiptis į teismą, pareiškėjas tai turi padaryti per 75 dienas nuo atsisakymo ir turi įrodyti, kad taikytinos procedūrinės taisyklės yra šio įstatymo 10 straipsnio nuostatas. Konstitucijos 146 straipsnyje nustatytas sąlygas, buvo taip pat turėtų būti laikomasi, t. y. pareiškėjas turėtų įrodyti asmeninį ir teisėtą interesą. Administracinė byla, kurioje surinkta visa informacija, pateikiama teismui ir ją nagrinėja teisėjas, kuris priima sprendimą. Teismas gali ir turi reikalauti, kad įrodymai būtų pateikiami vadovaujantis reikalavimais, kurie taikomi tinkamam jo kompetencijos vykdymui pagal 146 straipsnį. Teismas gali bet kurį asmenį iškviesti teikti parodymus arba dokumentus, kurie teismui leistų bylose priimti teisingą sprendimą.

IV. Visuomenės dalyvavimo teisės kreiptis į teismus

Nors specialių visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais procedūrų nėra, įvairiuose sektoriaus įstatymuose (pvz., zonavimo, TIPK, PAV) numatyta prievolė informuoti visuomenę, kviesti teikti pastabas ir dalyvauti viešuose svarstymuose. Jeigu kitaip nenumatyta konkrečiame įstatyme, paprastai nėra aukštesnės instancijos administravimo organo, kuriam būtų galima apskųsti administracinius sprendimus. Pirmosios instancijos administraciniai sprendimai gali būti ir yra tiesiogiai skundžiami teisme, nors praktikoje įprasta būtų pirma kreiptis į atsakingą ministrą, ombudsmeną arba juos abu. Jeigu numatyta teisės akte, administracinius sprendimus gali peržiūrėti aukštesnės instancijos institucija. Jeigu pareiškėjas pasinaudoja šia teise, sprendimo apskundimo termino skaičiavimas sustabdomas iki administracinio proceso pabaigos. Jeigu atitinkamos nuostatos teisės akte nėra, pareiškėjas skundą turi pateikti tiesiogiai teismui. Jeigu teisės akte numatyta galimybė teikti hierarchinį skundą, pareiškėjas gali nuspręsti palaukti sprendimo ir tik po to pateikti skundą. Kreipimasis į ombudsmeną nėra laikomas hierarchinio skundo pateikimu, todėl atitinkamas sprendimas negali būti apskųstas teismui, o termino skaičiavimas nėra sustabdomas, kol laukiama ombudsmeno sprendimo. Organų, institucijų ar asmenų, kuriems suteiktos vykdomosios ar administracinės galios, veiksmų arba neveikimo teisėtumas yra įvertinamas ir jie panaikinami (iš dalies arba visiškai) arba patvirtinami. Aukščiausiasis Teismas negali nagrinėti skundžiamo sprendimo esmės ir savo iniciatyva nuspręsti dėl klausimo esmės. Teismas negali vertinti techninio pobūdžio išvadų mokslinio pagrįstumo ir gali nagrinėti tik tai, ar priimdama šias išvadas administravimo institucija veikė tinkamai konstituciškumo, teisėtumo ir galių viršijimo ar piktnaudžiavimo galiomis atžvilgiu.

Planai ir kiti sprendimai, kuriuose apibrėžiamas erdvės naudojamas, gali būti peržiūrimi teisme, jeigu juos apskundžia šalis, turinti teisėtą interesą, kaip numatyta Konstitucijos 146 straipsnyje, PAV arba TIPK įstatymuose. Teismas nagrinėja, ar administravimo institucija veikė tinkamai, taip pat gali ir turi reikalauti, kad įrodymai būtų pateikiami vadovaujantis reikalavimais, kurie taikomi tinkamam jo kompetencijos vykdymui pagal 146 straipsnį, ir, be kita ko, iškviesti bet kurį asmenį teikti parodymus arba dokumentus, kurie teismui leistų priimti teisingą sprendimą byloje. Teismo posėdžiai yra vieši. Kiekviena šalis savo argumentus pateikia raštu ir, Teismui leidus, gali kviesti liudytojus arba teikti įrodymus (jei būtina) savo pozicijai paremti. Pareiškėjas, atsakovas ir suinteresuotosios šalys yra vienintelės, kurios turi teisę dalyvauti klausyme. Teismai vertina procedūrinį ir materialinį teisėtumą.

Nėra konkrečių nuostatų dėl PAV atrankos sprendimų apskundimo teisę. Tačiau pagal 25 straipsnio 1 dalies c punktą NVO juos gali apskųsti, remdamosi Konstitucijos 146 straipsniu, jeigu jų netenkina Aplinkosaugos departamento išduotas aplinkosaugos leidimas. Teisės aktuose nėra konkrečių nuostatų dėl apimties nustatymo sprendimų, kurie bet kuriuo atveju būtų ne galutinis sprendimas, o proceso dalis, apskundimo teismine ar kitokia tvarka. Jie negali būti apskųsti kaip parengiamieji aktai, tačiau yra galimybė juos peržiūrėti kaip dalį galutinio sprendimo. PAV sprendimai ir leidimai gali būti peržiūrimi teisme pagal Konstitucijos 146 straipsnio ir PAV įstatymo 25 straipsnio 1 dalies. Siekiant įgyti teisę kreiptis į teismą, dalyvauti konsultacijų su visuomene etape nėra būtina. Teisė pareikšti ieškinį kildinama iš teisėto šalies intereso. Specialių nuostatų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikomų PAV procedūroms, nėra. Nors ši teisių gynimo priemonė galima vykstant tipiniam teismo procesui, ja labai retai leidžiama pasinaudoti fiziniams asmenims ir paprastai reikalaujama teismui pateikti nemažą užstatą. Procedūriniu požiūriu Teisingumo Teismas bet kuriuo metu gali priimti laikiną nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių be sprendžiant bylą iš esmės, jei teisėjas arba kai to reikia dėl skubos ar kitų ypatingų aplinkybių, be įspėjimo ir tokiomis sąlygomis, kaip ji gali būti laikoma tinkama pagal aplinkybes: Visiškas neteisėtumas ir neatitaisoma žala yra būtinos sąlygos tokiai nutarčiai, kuri priimama neatsižvelgiant į pagrindinio ieškinio esmę.

TIPK sprendimai gali būti apskundžiami įprasta tvarka, taikoma asmenims, kurie atitinka Konstitucijos 146 straipsnio reikalavimus, arba NVO, kurios atitinka TIPK įstatymo 9c straipsnio 1 dalies reikalavimus. Siekiant įgyti teisę kreiptis į teismą dėl TIPK procedūrų, dalyvauti konsultacijų su visuomene etape nėra būtina, nes teisė pareikšti ieškinį kildinama iš teisėto šalies intereso. Kitais atžvilgiais TIPK sprendimai gali būti skundžiami tokia pat tvarka kaip ir PAV sprendimai.

V. Access to Justice against Acts or Omissions

Nors atitinkama ES direktyva (2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą) yra perkelta į Kipro teisę (189 m. Įstatymas Nr. 2007 (I)), dar nėra sukurta bendrosios civilinės atsakomybės sistema ir minėtu įstatymu kol kas nebuvo remtasi teisme. Šiame įstatyme numatyta, kad už jo pažeidimus gali būti skiriama iki 5000 tūkst. EUR dydžio administracinė nuobauda gamtai atkurti bei papildoma iki 200.000 tūkst. EUR nuobauda už kiekvieną tolesnę pažeidimo dieną. Fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi bendrosios civilinės atsakomybės pagrindais, kaip antai kenkimas ar neatsargumas, gali pareikšti ieškinius fiziniams asmenims. Galima reikalauti ir žalos atlyginimo, ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Bylas prieš valstybės institucijas galima kelti tiesiogiai Aukščiausiajame teisme pagal Konstitucijos 146 straipsnį, jeigu šios institucijos, kurių sprendimai yra skundžiami, atlieka ne reguliavimo, o administravimo funkcijas. Galima reikalauti panaikinti aktą ir atlyginti žalą arba, jeigu skundžiamas neveikimas, mandamus nutarties (atlikti tam tikrą veiksmą) ir žalos atlyginimo, jeigu žala buvo padaryta. Jeigu priimamas palankus sprendimas, Šalis gali kreiptis į apylinkės teismą dėl žalos atlyginimo. Kompetentinga institucija pagal Atsakomybės už žalą aplinkai įstatyme (Nr. 189 (I)/2007) yra Aplinkosaugos departamentas (2 straipsnis), nebent Žemės ūkio, gamtos išteklių ir aplinkos klausimų įsakymą, kuriuo būtų paskirta kita ar papildoma kompetentinga institucija, atsižvelgiant į susidariusią padėtį ir padarytą žalą. Prašymą imtis priemonių gali pateikti bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant aplinkosaugos NVO (įstatymo 14 straipsnio i punktas), jeigu tikėtina, kad jis nukentės, arba jis turi teisėtą interesą. Tačiau tokio prašymo negalima teikti dėl būsimos žalos. Prašymas raštu pateikiamas Aplinkosaugos departamentui, kartu pateikiant visą medžiagą, būtiną skundui pagrįsti. Pagal Atsakomybės už žalą aplinkai įstatymo 17 straipsnyje, teismo priimtų sprendimų peržiūros kompetentinga institucija patenka į Konstitucijos 146 straipsnio reikalavimus. Asmuo ieškinį pagal 146 straipsnį gali sugesti kompetentingos institucijos imtis veiksmų po prašymo imtis priemonių pateikimo arba jai pritaikius netinkamas priemones, kurių buvo imtasi siekiant atkurti buveines (-ėms) ar rūšims.

VI. Kitų priemonių siekti teisingumo

Kitos teisių gynimo priemonės, kuriomis galima pasinaudoti aplinkosaugos klausimais, yra skundai ombudsmenui arba aplinkos komisarui. Kadangi nė vienas jų neturi vykdomųjų galių, kreipimasis į juos, net jeigu gaunama palanki išvada, ne visuomet užtikrina teisių gynybą. Ombudsmeno tarnyba įkurta 1992 m. siekiant ginti piliečių teises, kurias pažeidžia valdžios institucijų sprendimai, prieštaraujantys įstatymams arba priimti netinkamai naudojantis suteiktais administravimo įgaliojimais. Ombudsmenui pradėjus tyrimą arba patikrinimą nėra stabdoma procedūra ar atidedamas terminas, taikomas pareiškus ieškinį arba hierarchinį skundą. Bet kuris asmuo, įskaitant nekipriečius Respublikos teritorijoje, arba NVO gali kreiptis į ombudsmeną. Tačiau sprendimas nėra privalomas administracinėse institucijose. Gana dažnai sprendimui paklūstama, tačiau ne visuomet, ypač jeigu teikiamos rekomendacijos nugriauti neteisėtą statinį arba panaikinti plėtros licenciją. Aplinkos komisaras skiriamas Prezidento ir yra jam atskaitingas. Komisaras atitinkamoms ministerijoms gali teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl aplinkosaugos politikos ir teisės aktų įgyvendinimo. Tam tikrais atvejais, kai aplinkai daromas didelis poveikis arba yra šiurkščių pažeidimų, komisaras gali pradėti tariamų pažeidimų tyrimą bei patikrinimą ir rekomenduoti sprendimus. Be to, atitinkamai ministerijos tarnybai jis gali teikti tyrimo gaires ir paprašyti, kad jam būtų pateikta ataskaita. Visi piliečiai, įskaitant NVO, gali kreiptis į aplinkos komisarą, nors jo rekomendacijos valdžios institucijoms nėra privalomos. Generalinėje prokuratūroje dirbantiems prokurorams tenka pareiga rengti rašytinius pareiškimus ir traukti atsakomybėn už nusikalstamą veiklą. Atsižvelgiant į pažeidimą, Darbo ministerijos Gamyklų inspekcija arba Laukinių medžiojamųjų gyvūnų fondo prižiūrėtojai aktyviai prisideda vykdant baudžiamąjį persekiojimą. Įstatymuose numatyta privataus kaltinimo galimybė (nebūtinai žalos aplinkai atvejais), tačiau ja naudojamasi retai. Galimi skundų pateikimo mechanizmai:

Skundai ombudsmenui arba aplinkos komisarui;

Skundai ministrui, atsakingam už veiksmą arba sprendimą, kuriuo padaromas pažeidimas, – oficialūs hierarchiniai skundai arba mažiau oficialūs skundai;

Skundai vietos valdžios institucijai.

VII. Teisinė padėtis

Teisinė padėtis

Administracinės išlaidos Procedūra

(ιεραρχική Προσφυγή)

Teismo procesas

(διοικητική Προσφυγή)

Skundas ombudsmenui arba aplinkos komisarui

Asmenys

Tik dėl sprendimų, skirtų jiems.

Būtina įrodyti, kad yra teisėtas interesas, kaip nustatyta Konstitucijos 146 straipsnyje arba sektoriaus teisės aktuose.

Bet kuris nukentėjęs asmuo, turintis interesą – pilietis arba ne. NVO

NVO

Turi įrodyti, kad gina viešąjį interesą.

2005 m. PAV įstatyme, TIPK įstatyme su pakeitimais, padarytas įstatymu Nr. 15 (I)/2006, arba atsakomybės už žalą aplinkai įstatyme Nr. 189 (I)/2007.

Būtina įrodyti, kad jų teises pažeidė viešojo administravimo ar vietos valdžios institucijos veiksmai, net jeigu sąsaja su NVO yra silpna.

Kiti juridiniai asmenys

Vietos valdžios institucijos, kurios nukentėjo tiesiogiai arba teigia ginančios viešąjį interesą gyventojų vardu.

Pagal Konstitucijos 146 straipsnio aiškinimą teismų praktikoje.

Ad hoc grupės

Pvz., piliečių grupės. Būtina įrodyti, kad yra pagrįstas interesas.

Grupė ieškinio pareikšti negali, tačiau jos nariai kaip fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą, jeigu atitinka Konstitucijos 146 straipsnio reikalavimus.

Būtina įrodyti, kad jų teises pažeidė viešojo administravimo ar vietos valdžios institucijos veiksmai.

Užsienio NVO

Nėra specialių nuostatų. Ieškinys tikriausiai būtų priimtas, jeigu NVO įrodytų, kad dalykas svarbus tarptautiniu mastu arba poveikis daromas ir už Kipro ribų.

Teisė nesuteikiama net pagal sektoriaus teisės aktus (PAV, TIPK įstatymus), nes juose konkrečiai įvardytos pagal Kipro teisę įregistruotos NVO.

Nėra jokio pagrindo, kodėl jos negalėtų apskųsti Kipro administracinio akto, kuriuo buvo pažeistas jų interesas.

Šalys turi skirti hierarchinius ir administracinius skundus. Hierarchinę pavaldinių kontrolę vykdo prižiūrėtojas arba vadovas. Teisės aktuose numatyta tvarka, pagal kurią aukštesnės administravimo institucijos gali atlikti administracinę vykdomųjų sprendimų peržiūrą (hierarchinis skundas). Tačiau ši tvarka nėra galutinė ar baigiamoji, taip pat netrukdo pateikti skundą Aukščiausiajam Teismui. Teismas yra ne kartą nurodęs, kad Kipro teisės sistemoje nėra actio popularis instituto. Generalinėje prokuratūroje dirbantys prokurorai pradeda baudžiamąjį persekiojimą esant Baudžiamojo kodekso pažeidimams ir, gavę informacijos iš atitinkamo departamento, pažeidėjams iškelia bylą pagal Nusikaltimų aplinkai įstatymą Nr. 22 (I)/2012. Be to, tam tikromis aplinkybėmis generalinis prokuroras gali veikti kaip teismo konsultantas (amicus curiae). Nei ombudsmenas, nei aplinkos komisaras negali kreiptis į teismą. PAV įstatyme (25 straipsnio i punktas), TIPK įstatyme (9 straipsnio c punkte) ir atsakomybės už žalą aplinkai įstatyme (17 straipsnyje) nustatyta aplinkosaugos NVO teisė kreiptis į teismą, kurios reikia siekiant tenkinti Konstitucijos reikalavimus dėl teisės kreiptis į teismą dėl konkrečių administracinių aktų.

VIII. Teisinis atstovavimas

Teisinis atstovavimas nėra privalomas. Pareiškėjas ir pats gali išdėstyti savo argumentus, tačiau tai yra mažai tikėtina, nes administracinė teisė yra sudėtinga ir priklauso nuo teismų praktikos. Kipre teisininkai neturi specializacijos ir gali dirbti bet kurioje teisės srityje. Visų registruotų ir aktyvių teisininkų sąrašas skelbiamas Kipro advokatūros interneto svetainėje ir atnaujinamas kartą per mėnesį. Šalyje nėra advokatų kontorų, kurios specializuotųsi aplinkosaugos srityje (atitinkamai neskelbiamas ir jų sąrašas). Asmeniui, norinčiam iškelti bylą aplinkosaugos klausimu, būtų rekomenduojama kreiptis į teisininką, turintį konstitucinės ir (arba) administracinės teisės patirties, nes labai tikėtina, kad byla bus nagrinėjama remiantis Konstitucijos 146 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, kad Kipras yra maža šalis, informacija sklinda teikiant rekomendacijas. Šalyje nėra NVO, teikiančių viešas konsultacijas aplinkosaugos klausimais.

IX. Įrodymai

Aplinkosaugos klausimai nagrinėjami pagal bendrąsias taisykles, kurios taikomos skundžiant valdžios departamentų veiklą, todėl toliau pateiki ami atsakymai apima visus Aukščiausiajam Teismui pateiktus administracinius skundus. Aukščiausiajame Teisme byla nagrinėjama pagal rašytinius pareiškimus, o skundžiama administravimo institucija teismo analizei turi pateikti visą su byla susijusią informaciją. Ši informacija yra pagrindiniai įrodymai. Be to, 1962 m. Aukščiausiojo Teismo procedūros reglamento 11 straipsnyje numatyta, kad Teismas gali bet kurį asmenį iškviesti teikti parodymus arba dokumentus, kurie teismui leistų byloje priimti teisingą sprendimą. Pagal 1962 m. Aukščiausiojo Teismo procedūros reglamento 18 straipsnyje, taikomos civilinio proceso taisyklės, tačiau tais atvejais, kai per administracinę procedūrą, manydamas, kad tai būtina siekiant tinkamai vykdyti Konstitucijoje nustatytą jo funkciją, Aukščiausiasis teismas gali nukrypti nuo tokios teisės ir įrodymų taisyklių. Pareiškėjas turi pagrįsti savo argumentus, tačiau įrodymai neturi tokios svarbos kaip civilinėse ar baudžiamosiose bylose. Teismui leidus, šalys gali teikti naujus įrodymus, o teismas savo iniciatyva gali paprašyti pateikti papildomų įrodymų liudijant arba pateikiant dokumentus. Paprastai Aukščiausiajam Teismui yra teikiami rašytiniai pareiškimai. Tad eksperto ataskaita, jeigu reikalinga, paprastai pridedama prie pareiškimo. Eksperto išvada teisėjams nėra privaloma.

Laikinosios apsaugos priemonės.

Pateikus skundą sprendimo vykdymas nėra automatiškai sustabdomas, taip pat nėra galimybės tiesiog prašyti pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos iškėlus bylą dėl sprendimo ar veiksmo teisėtumo. Prašymą sustabdyti sprendimo vykdymą galima pateikti, jeigu pareiškėjas tvirtina, kad padaryta neatitaisoma žala ir sprendimas yra visiškai neteisėtas. Civilinėse bylose galima teikti prašymą priimti laikinąją nutartį. Jeigu sprendimas nėra sustabdomas, jis bus įvykdytas. Jeigu nėra numatyta sektoriaus teisės aktuose, bendrų nuostatų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aplinkosaugos bylose nėra. Vyktų įprastas teismas procesas. Asmenų ar jų grupių prašymai tenkinami itin retai ir tik pateikus didelės vertės finansinį įsipareigojimą atlyginti galimą kitos šalies patirtą žalą. Tokios sąlygos nustatytos tam, kad laikinąsias apsaugos priemones būtų galima lengviau taikyti valdžios institucijos, siekiančios užkirsti kelią neteisėtam veiksmui (pvz., neleisti asmeniui nugriauti statinio, kuriam taikomi išsaugojimo reikalavimai), prašymu. Sprendimą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių galima apskųsti Aukščiausiajam Teismui, kuris skundą nagrinėja pagal savo civilinę arba peržiūros kompetenciją.

XI. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Didžiąją teisminio bylinėjimosi išlaidų dalį sudaro išlaidos advokatams. Be to, pareiškus ieškinį yra nustatomas žyminis mokestis (teismo rinkliava). Civilinėse bylose teismo rinkliavų dydį nulemia prašomo žalos atlyginimo dydis. Pareiškus ieškinį, vidutinės teismo priteisiamos išlaidos advokatams sudaro 1 400 EUR pirmosios instancijos bylose, o žyminis, yra 100 EUR. Apeliaciniai skundai dėl peržiūros išlaidos, žyminis mokestis siekia maždaug 120 EUR, o civilinėse bylose žyminis mokestis priklauso nuo reikalaujamos sumos. Mokestis ekspertui už ataskaitą gali siekti 500 EUR ir daugiau bei priklauso nuo ataskaitos, kuri bus rengiama. Be to, ekspertui mokama už dienas, kurias jis turės praleisti teisme. Kadangi bylų nagrinėjimas dažnai atidedamas, ekspertas gali prašyti atlygio už keletą dienų, kai jis buvo kviečiamas į teismą, o bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Standartinio mokesčio už kiekvieną teisme praleistą dieną nėra. Advokatui ir klientui nesusitarus, taikomi minimalūs įkainiai. Minimalios išlaidos advokatams svyruoja nuo 1 700 EUR, kai į Aukščiausiąjį Teismą kreipiamasi kaip į Pirmosios instancijos teismą, ir viršija 2 200 EUR pateikus apeliacinį skundą. Daugumos advokatų įkainiai yra aukštesni už minimalius. Kompensuojamos ne visos bylinėjimosi išlaidos. Didžiąją išlaidų dalį sudaro labai didelės įmonės atlyginti galimą kitos šalies patirtą žalą, kurios dydį nustato teismas ir kuris teismui turi būti pateiktas grynaisiais pinigais arba banko garantijos. Paprastai taikomas principas „pralaimėjusioji šalis moka“, nors teismas savo nuožiūra gali nepriteisti visų išlaidų arba kiekvienai šaliai nurodyti padengti savo išlaidas, tačiau iš anksto tai nėra žinoma.

XII. Finansinės paramos priemonės

Nėra numatyta jokių specialių išimčių, kurios būtų taikomos aplinkosaugos bylose. Teismai negali atleisti šalių nuo procesinių išlaidų, rinkliavų, registracijos mokesčių, išlaidų apmokestinimo ir pan. aplinkosaugos bylose. Baudžiamosiose bylose kaltinamiesiems, kurių ištekliai riboti, gali būti skiriama teisinė pagalba, ji visų pirma skiriama siekiantiems prieglobsčio ir užsieniečiams, kuriems gresia deportacija. Savanoriškoms organizacijoms pagalba nėra teikiama. Nemokamos juridinės paslaugos nėra teikiamos. Šalyje nėra teisės klinikų, kurios spręstų aplinkosaugos ar kitus klausimus. Taip pat nėra viešąjį interesą aplinkosaugos srityje ginančių teisės organizacijų ar teisininkų.

XIII. Savalaikiškumas

Kipro Konstitucijos 29 straipsnyje nustatyta, kad bet kuris į valdžios instituciją besikreipiantis asmuo atsakymą turi gauti per 30 dienų. Tačiau dažnai atsakymas yra tiesiog patvirtinimas, kuriuo pareiškėjas informuojamas, kad išsamiam atsakymui parengti reikės daugiau laiko. Pareiškėjas teoriškai gali kreiptis į teismą, tačiau praktiškai taip elgiamasi itin retai, nebent vėlavimas arba neatsakymas turėtų reikšmingų finansinių pasekmių. Šalys, keliančios bylą administracine tvarka pagal Konstitucijos 146 straipsnį (nebūtinai aplinkosaugos srityje), bylą iškelti turi per 75 dienas nuo tos dienos, kurią pareiškėjas sužinojo apie skundžiamą sprendimą, veiksmą ar neveikimą. Jeigu teisės aktuose numatyta, kad sprendimas arba aktas turi būti paskelbtas oficialiajame valstybės leidinyje, 75 dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo paskelbimo dienos. Terminas, per kurį teismas turėtų išspręsti aplinkosaugos ar kitas bylas, nėra nustatytas. Aplinkosaugos bylos nagrinėjimas teisme būtų toks pats, kaip ir bet kurios kitos, ir vidutiniškai užtruktų 16 mėnesių pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas yra žymiai ilgesnis ir paprastai trunka kelerius metus. Pagal 1986 m. Praktinį vadovą apylinkės teismai sprendimą turi priimti per šešis mėnesius nuo baigiamųjų argumentų išklausymo. Terminas, taikomas Aukščiausiajam Teismui, nėra nustatytas. Praktikoje visų rūšių procesai trunka labai ilgai, išskyrus bylos nagrinėjimą nuomos tribunoluose ir šeimos teismuose dėl nepilnamečių interesų. Sprendimo nepriėmęs per devynis mėnesius, žemesnės instancijos teismas turi pateikti paaiškinimą. Kipro Respublika yra buvusi apskųsta Europos Žmogaus Teisių Teismui dėl bylų vilkinimo teismuose ir šis teismas yra nusprendęs, kad vilkinimas yra prilygintinas atsisakymui vykdyti teisingumą.

XIV. Kiti klausimai

Aplinkosaugos sprendimus galima apskųsti pagal PAV įstatymą (Nr. 140 (I)/2005), TIPK įstatymą (Nr. 56 (I)/2003 ir Nr. 15 (I)/2006) ir atsakomybės už žalą aplinkai įstatyme (Nr. 189 (I)/2007) ir tik pasibaigus procesui, kai sprendimas yra paskelbtas. Visuomenė apie teisę kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais sužinotų tik iš reportažų laikraščiuose. Kipre taikoma alternatyvaus ginčų sprendimo tvarka, tačiau paprastai civilinėse ar šeimos teisės bylose.

XV. Yra užsienietis,

Xvi.transboundary atvejais

Kipras yra ratifikavęs Espo konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste ir, vykdant tarpvalstybinį poveikį turinčius projektus, įgyvendina susijusias konvencijos nuostatas dėl teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais.


Tai teksto mašininis vertimas. Šio puslapio savininkas neprisiima jokios atsakomybės dėl šio mašininio vertimo priemone išversto teksto kokybės.

Paskutinis naujinimas: 14/09/2016