Sluiten

BÈTAVERSIE VAN HET PORTAAL NU BESCHIKBAAR!

Bezoek de bètaversie van het Europees e-justitieportaal en vertel ons wat u ervan vindt!

 
 

Kruimelpad

  • Home
  • Mogelijkheden om naar de rechter te stappen ter bescherming van het milieu

menu starting dummy link

Page navigation

menu ending dummy link

Teisė kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais - Lietuva

De tekst op deze pagina is een automatische vertaling. De kwaliteit wordt niet gegarandeerd.

De kwaliteit van deze vertaling werd beoordeeld als: onbetrouwbaar

Vindt u deze vertaling nuttig?


  1. Konstituciniai pagrindai
  2. Teismai
  3. #II
  4. Galimybės susipažinti su bylomis
  5. Visuomenės dalyvavimo teisės kreiptis į teismus
  6. Access to Justice against Acts or Omissions
  7. Kitų priemonių siekti teisingumo
  8. Teisinė padėtis
  9. Teisinis atstovavimas
  10. Įrodymai
  11. Laikinosios apsaugos priemonės
  12. Dėl bylinėjimosi išlaidų
  13. Finansinės paramos priemonės
  14. Savalaikiškumas
  15. Kiti klausimai
  16. Yra užsienietis,
  17. Tarpvalstybinės bylos

I. konstituciniams pagrindams,

Teisė į švarią, tinkamą, palankią ir kitokią aplinką nėra tiesiogiai įtvirtinta Konstitucijoje. Tačiau ši teisė gali būti kildinama iš kitų Konstitucijos straipsnių. Aplinkos apsaugos sąvoka paminėta keliuose Konstitucijos straipsniuose: „Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo žalingo poveikio“ (53 straipsnio 3 dalies); „valstybės atidžiai stebi gamtinės aplinkos apsaugos, jos faunai ir florai, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių, ir prižiūri vidutinio gamtos išteklių naudojimas, taip pat jų atkūrimą ir gausinimą. Išnaudojimas žemės ir žemės, vandens ir oro tarša, radiacija, taip pat atitinkamų faunos ir floros, draudžiama pagal teisės aktus“ (54 straipsnis). Konstitucija garantuoja teisę kreiptis į teismą: „asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“ (30 straipsnio 1 dalį). Piliečiai gali pradėti administracines arba teismines procedūras dėl aplinkos apsaugos pažeidimus. Tačiau jie negali tiesiogiai remtis savo konstitucine teise į aplinką. Tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo parlamentas (Seimas), yra sudedamoji teisinės sistemos dalis (138 (3)). Kolizijos atveju tarptautinės sutartys turi viršenybę prieš nacionalinius įstatymus (11 (2)) dėl tarptautinių sutarčių teisės. Šalys tarptautine teise gali remtis tiesiogiai. Orhuso konvencija galioja ir nebūtina priimti papildomų nacionalinių teisės aktų. Šią sutartį turi įgyvendinti administracinės institucijos ir teismai.

II. Teismai

Bendrosios kompetencijos teismai ir specialiosios jurisdikcijos administraciniai teismai. Civilines ir baudžiamąsias bylas nagrinėja šie bendrosios kompetencijos teismai: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (1), Lietuvos apeliacinis teismas (1) ir apskričių teismai (5) bei apylinkių teismai (54) kaip pirmosios instancijos teismai. Apylinkių teismai taip pat nagrinėja kai kurias jiems teismingas bylas dėl administracinių pažeidimų. Apygardų teismuose, Apeliaciniame teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra civilinių bylų skyrius ir baudžiamųjų bylų skyrius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas peržiūri kitų bendrosios kompetencijos teismų nuosprendžius, sprendimus, nutartis ir įsakymus. Jis formuoja vienodą įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo ir taikymo praktiką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (1) ir apygardų administraciniai teismai (5) yra specialiosios jurisdikcijos teismai, nagrinėjantys piliečių ir administracinių institucijų ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių. Vyriausiasis administracinis teismas yra pirmosios ir galutinės instancijos teismas administracinėms byloms, įstatymo priskirtoms jo jurisdikcijai. Jis yra apeliacinės instancijos teismas byloms dėl apygardų administracinių teismų sprendimų, nutarčių ir įsakymų, taip pat dėl bylų, susijusių su apylinkių teismų išnagrinėtais administraciniais pažeidimais. Vyriausiasis administracinis teismas įstatymų nustatytais atvejais taip pat nagrinėja skundus dėl užbaigtų administracinių bylų, taip pat ir dėl administracinių nusižengimų, atnaujinimo. Vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Specialių teismų, kurie nagrinėtų atskirų rūšių administracinius ginčus, nėra. Šiek tiek specializuojamasi tik ikiteisminio tyrimo institucijų lygmeniu (pvz., Mokestinių ginčų komisija). Specialios ikiteisminio tyrimo įstaigos yra savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija. Į administracinių ginčų komisijas arba Mokestinių ginčų komisiją kreiptis prieš iškeliant bylą administraciniame teisme nėra privaloma, išskyrus įstatymų numatytais atvejais. Lietuvoje nėra specialių teismų ar aplinkos apsaugos valdybų. Administracinių ginčų komisijos ir administraciniai teismai atlieka išsamią visų administracinių aktų, įskaitant aktus aplinkos apsaugos klausimais, peržiūrą. Bylas dėl žalos aplinkai nagrinėja bendrosios kompetencijos apylinkių teismai. Įstatymų numatytais atvejais kaip ikiteisminio tyrimo institucijos aplinkos apsaugos srityje gali veikti tam tikros valstybės institucijos, pavaldžios Aplinkos ministerijai (pvz., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba). Administracinius ginčus aplinkosaugos bylose nagrinėja tik administraciniai teismai. Galimybės kreiptis į kitą teismą nėra. Prieš iškeliant bylą administraciniame teisme galima kreiptis į administracinių ginčų komisiją. Nėra bendros taisyklės, kad prieš kreipiantis į teismą, administracinius aktus būtina apskųsti aukštesnei administravimo institucijai arba nepriklausomai ginčų sprendimo institucijai. Vidinė administracinių aktų/neveikimo kontrolė privaloma tik tam tikro pobūdžio administraciniuose ginčuose (pvz., ginčuose dėl socialinės apsaugos arba mokestiniuose ginčuose). Prieš iškeliant bylą administraciniame teisme galima kreiptis į administracinių ginčų komisijas arba Mokestinių ginčų komisiją. Ši speciali ikiteisminė procedūra privaloma tik įstatymų numatytais atvejais. Kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. (juosmens)). Kiekvienas pareiškėjas, kuris skundžia administracinį aktą, turi įrodyti, kad jis yra konkrečiai suinteresuotas šio akto panaikinimu. Tik kreipimasis į administracinį teismą, privatus asmuo, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 straipsnis). Yra galimybė pareikšti skundą siekiant apsaugoti valstybės arba kitą viešąjį interesą nustatyti prokurorai, viešojo administravimo subjektai, valstybės kontrolės pareigūnai, kitos valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos ar fiziniai asmenys, bet tik įstatymo nustatytais atvejais (ABTĮ 56 straipsnis). Skundą ir (arba) peticiją gali paduoti Administraciniam Teismui per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos ginčijamo akto priėmimo dieną suinteresuotajam asmeniui teisės aktu, atitinkamos Šalies pranešimo (ar neveikimo) per du mėnesius nuo tos dienos, kai baigiasi įstatymo nustatytą laiką, arba bet koks kitas teisės akto atitiktį paklausai. Jei viešojo ar vidaus administravimo subjektas vilkina išnagrinėti tam tikrą klausimą ir jį išspręsti nepavyksta, skundą dėl neveikimo (vilkinimas) gali būti pateiktas per du mėnesius nuo tos dienos, kai baigėsi nustatytas terminas įstatymo ar kito teisės akto, sprendžiant šį klausimą. Terminai pareiškimams, kuriuose prašoma ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą, administraciniam teismui paduoti nenustatyti. Sprendimas administracinių ginčų komisijos ar kitos preliminaraus neteisminio ginčų tyrimo institucijos, priimtas išnagrinėjus administracinį ginčą neteismine tvarka, administraciniam teismui gali būti apskųstas per 20 dienų nuo sprendimo gavimo (ABTĮ 33 straipsnis).
Jei pripažįstama, kad terminas skundui pateikti praleistas dėl svarbios priežasties, pareiškėjo prašymu administracinis teismas gali atnaujinti status quo ante. Prašyme atnaujinti status quo ante turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių nesilaikyta termino, ir pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Administraciniai teismai specialių atrankos procedūrų netaiko. Sprendžiant, ar skundas priimtinas, išsiaiškinama, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų ir terminų skundui pateikti. Nustatyti ABTĮ 23 straipsnyje. minimalūs reikalavimai, susiję su skundais administraciniams teismams. Išskyrus įstatymo nustatytais atvejais, skundai (prašymai) administracinių teismų priimami ir nagrinėjami tik sumokėjus žyminį mokestį. Administraciniuose teismuose advokato pagalba nėra privaloma. Proceso šalys savo interesus teismuose gali ginti pačios arba per savo atstovus. Administracinis teismas gali panaikinti ginčijamą administracinį aktą (arba jo dalį). Teismai taip pat gali įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (ABTĮ 88 straipsnis). Administracinis teismas negali pakeisti administracinio akto, tačiau gali įpareigoti valstybės instituciją parengti (priimti) naują administracinį aktą. Toks naujas administracinis aktas gali būti pateiktas teismo sprendime. Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra specialių taisyklių aplinkosaugos byloms. Galima pareikšti skundą dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų apsaugos, taip pat ir aplinkos apsaugos srityje. Teisė iškelti bylą teisme dėl aplinkos apsaugos įtvirtinta Orhuso konvencijoje. Fizinių arba juridinių asmenų galimybė iškelti bylą administraciniame teisme nėra ribojama. Yra galimybė pareikšti skundą siekiant apsaugoti valstybės arba kitą viešąjį interesą nustatyti prokurorai, viešojo administravimo subjektai, valstybės kontrolės pareigūnai, kitos valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos ar fiziniai asmenys, bet tik įstatymo nustatytais atvejais (ABTĮ 56 straipsnis). Tokia galimybė numatyta ir aplinkos apsaugos srityje. Administraciniai teismai taip pat gali nagrinėti bylas, susijusias su nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų ginčais, dėl kompetencijos arba įstatymų pažeidimų, išskyrus civilines bylas, priskirtas bendrosios kompetencijos teismams. Valstybės institucijos neturi teisės administraciniuose teismuose ginčyti savo administracinių veiksmų. Jeigu neteisėtu administraciniu aktu pažeidžiamas viešasis interesas, bylą teisme gali iškelti tik prokuroras arba kiti asmenys įstatymų nustatytais atvejais. Paprastai teisėjai neturi teisės iškelti bylos. Tačiau, jeigu teisėjas turi informacijos apie nusikalstamą veiką, jis privalo apie tai pranešti prokurorui (ABTĮ 109 straipsnis). Kai byla nagrinėjama, teismas gali aktyviai dalyvauti procese – prašyti pateikti įrodymų, skirti liudytojus, ekspertus ir t. t.

III. Galimybės susipažinti su bylomis

Pareiškėjas, manantis, kad jo prašymas suteikti informaciją apie aplinką nebuvo nagrinėjamas, buvo atmestas arba kad į jį buvo atsakyta nepakankamai, turi teisę dėl sprendimo peržiūros kreiptis į administracinių ginčų komisiją. Skundą komisijai galima pateikti per vieną mėnesį nuo informacijos gavimo arba galimybės susipažinti su informacija sudarymo. Komisijos sprendimą administraciniam teismui galima apskųsti per 20 dienų nuo sprendimo gavimo. Atsisakydamas suteikti informaciją, viešojo administravimo subjektas turi priimti individualų administracinį aktą, kuriame turi būti aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 ir 6 straipsniai) viešojo administravimo įstatyme. Atsisakymo priežastys pareiškėjui turėtų būti pateiktos per 14 dienų nuo šio prašymo gavimo valdžios institucija (19 straipsnis informacijos apie aplinką teikimo visuomenei tvarkos, patvirtintos Vyriausybės nutarimu Nr. 1175). Prašymas gali būti pateikiamas raštu arba žodžiu. Informacija gali būti pateikiama žodžiu, jeigu pareiškėjas neprašo atsakymą pateikti raštu. Reikalavimai raštiškam prašymui:

  • Vardas, pavardė;
  • kontaktiniai duomenys;
  • prašoma informacija;
  • informacijos pateikimo forma.

Pareiškėjas neprivalo nurodyti savo suinteresuotumo. Jeigu pareiškėjas informaciją prašo pateikti tam tikra forma (įskaitant kopijų formą), valstybės institucija informaciją turi taip ir pateikti (tam tikros išimtys numatytos tvarkos 9 straipsnyje dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką). Informacija pareiškėjui turi būti pateikta per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo valstybės institucijoje. Šis terminas gali būti pratęstas iki 14 kalendorinių dienų. Tokiu atveju, prieš kreipiantis į administracinį teismą, privaloma kreiptis į administracinių ginčų sprendimo komisiją. Teismui pareikalavus, jam turi būti pateikta visa informacija. Ši informacija gali turėti įtakos teismo sprendimui. Administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų: Viena iš gali patenkinti (patenkinti prašymą) ir panaikinti skundžiamą veiksmą (arba jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (88 straipsnio 2 dalies JUOSMENS). Teismai gali liepti atskleisti informaciją.

IV. Visuomenės dalyvavimo teisės kreiptis į teismus

Administracinį procesą visais administracinės teisės klausimais, įskaitant aplinkos apsaugos klausimus, reguliuoja Viešojo administravimo įstatymas. Pagrindinis aplinkos apsaugos srities įstatymas – Aplinkos apsaugos įstatymas. Juo remiantis priimami kiti aplinkos apsaugą reguliuojantys įstatymai ir teisės aktai. Aplinkos apsaugos įstatyme numatytas pagrindinis ūkinės veiklos principas – leidimas. Yra daug rūšių leidimai (statybos leidimas, poveikio aplinkai vertinimo (PAV) leidimas, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ir kiti), kurie reglamentuojami specialiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose (juose nustatyti reikalavimai leidimui, įstaigos, atsakingos už tai, kad kartais trukdo konkrečios procedūros taisyklės), tačiau pagrindinės administracinės procedūros taisyklės, viešojo administravimo įstatyme. Administracinį sprendimą apskųsti aukštesnei administracinei institucijai gali būti privaloma (tik įstatymo numatytais atvejais) arba skundas gali būti pateiktas asmens nuožiūra (asmuo gali pasirinkti, ar kreiptis į instituciją, ar teismą). Prieš iškeliant bylą administraciniame teisme galima kreiptis į administracinių ginčų komisiją. Pirmosios instancijos administracinis sprendimas gali būti priimtas paties teismo. Į administracinių ginčų komisijas kreiptis prieš iškeliant bylą administraciniame teisme nėra privaloma, išskyrus įstatymų numatytais atvejais. Jeigu įstatyme nėra konkrečių normų dėl būtinybės kreiptis į administracinę instituciją prieš iškeliant bylą administraciniame teisme, administracinius sprendimus galima apskųsti tiesiogiai administraciniam teismui. Administraciniai teismai peržiūri visų administracinių sprendimų procesinį teisėtumą ir materialinį teisėtumą. Teismai išnagrinėja medžiagą, technines išvadas ir skaičiavimus, jeigu jie laikomi sprendimo dalimi. Administracinio planavimo teisėtumą kontroliuoja administraciniai teismai. Aplinkos apsaugos bylose teisės pareikšti ieškinį sąlygos, įrodymų taisyklės, teisminio nagrinėjimo taisyklės ar teisminės peržiūros apimtis nėra specifinės. Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę pareikšti skundą (prašymą) dėl administracinio akto, jeigu pažeistos jų teisės. Įstatymo nustatytais atvejais yra galimybė pareikšti skundą siekiant apsaugoti valstybės arba kitą viešąjį interesą (įskaitant aplinkos apsaugos interesus). Įstaigos, organizacijos ir grupės gali apskųsti jų interesams (egzistavimui, turtui, veiklos sąlygoms) įtakos turinčias priemones bei reikalauti atlyginti patirtus materialinius ir nematerialinius nuostolius. Jos taip pat gali kreiptis į teismą, kad apgintų viešąjį interesą tokiu mastu, kokiu ginčijama norminė arba atskira priemonė šį viešąjį interesą pažeidžia. Administracinėse bylose, kaip ir privačiose bylose, prievolė įrodyti tenka ieškovui. Tačiau šis principas administracinėse bylose taikomas ne taip griežtai, ypač kai įrodinėjimo dalyku disponuoja administravimo institucija arba kai atsakomybės atveju yra preziumuojama, kad pareiškėjas neturi įrodinėti tariamos kaltės, o administravimo institucija privalo įrodyti, kad nepadarė klaidos. Kadangi procesas yra tiriamojo pobūdžio, administracinių bylų teisėjas, kuriam suteiktos didelės tyrimo galios, iš tiesų svariai prisideda nustatant faktus. Jeigu būtina, jis gali įpareigoti pateikti dokumentus arba pats atlikti tam tikrus tyrimus, tiesiogiai nagrinėti aktus arba dokumentus, atlikti vietos apžiūrą, dalyvauti posėdžiuose arba ekspertų vertinimuose. Teisėjai turi aktyviai dalyvauti renkant įrodymus. Administracinių bylų teisenos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad bylos nagrinėjamos viešai.

Administracinio teismo teisėjas turi visišką administracinio akto kontrolę. Skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra:

  1. neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams;
  2. neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas;
  3. neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (ABTĮ 89 straipsnis).

Sprendimai dėl PAV atrankos ir apimties nustatymo yra administraciniai sprendimai ir gali būti peržiūrėti teismų. Šiose bylose teisės pareikšti ieškinį sąlygos, įrodinėjimo taisyklės, teisminio nagrinėjimo taisyklės ar teisminės peržiūros apimtis nėra specifinės. Galutiniai PAV sprendimai taip pat yra administraciniai sprendimai ir gali būti peržiūrėti teismų. Administraciniai teismai peržiūri visų administracinių sprendimų procesinį teisėtumą ir materialinį teisėtumą. Teismai analizuoja medžiagą ir technines išvadas bei skaičiavimus, jei šie yra laikomi susijusiais su sprendimu. Poveikio aplinkai tyrimas yra kontroliuojamas, nes tai yra pagrindinis procedūrinio teisėtumo aspektas. Būtino suinteresuotumo imtis veiksmų reikalavimas yra pagrindinė skundo priimtinumo sąlyga. Tam, kad būtų galima pareikšti skundą administraciniame teisme, nebūtina dalyvauti PAV procedūros viešųjų konsultacijų etape arba teikti pastabas. Suinteresuota visuomenė turi teisę pateikti skundą (prašymą) dėl administracinio akto poveikio aplinkai vertinimo viešajam interesui apginti (poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 15 straipsnis planuojamos ūkinės veiklos). PAV procedūroms nėra taikomos jokios specialios taisyklės. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos visų rūšių administracinėse bylose. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsniu, teismas arba teisėjas gali, gavusi pagrįstą peticiją proceso dalyviai dėl savo arba savo iniciatyva imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kuriame proceso etape, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. PAV procedūroms nėra taikomos jokios specialios taisyklės. Administraciniai teismai gali peržiūrėti visus administracinius sprendimus. Jie taip pat gali peržiūrėti TIPK sprendimus ir kitus sprendimus dėl leidimų. Šiose bylose teisės pareikšti ieškinį sąlygos, įrodinėjimo taisyklės, teisminio nagrinėjimo taisyklės ar teisminės peržiūros apimtis nėra specifinės. Administraciniai teismai peržiūri TIPK sprendimų procesinį ir materialinį teisėtumą bei visų administracinių sprendimų teisėtumą. Jie taip pat turi išanalizuoti medžiagą, technines išvadas, skaičiavimus ir TIPK dokumentus, jei šie elementai yra laikomi susiju siais su sprendimu. Tam, kad būtų galima pareikšti skundą administraciniame teisme, nebūtina dalyvauti TIPK procedūros viešųjų konsultacijų etape arba teikti pastabas. Suinteresuota visuomenė turi teisę pateikti skundą (prašymą) dėl TIPK administracinio akto viešajam interesui apginti (87 straipsnis išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių TIPK leidimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 80, 2002). Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsniu, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. TIPK procedūroms specialios taisyklės netaikomos.

V. Access to Justice against Acts or Omissions

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 8 dalies, suinteresuota visuomenė (vienas ar keli fiziniai arba juridiniai asmenys) turi teisę kreiptis į teismą ir:

  1. reikalauti nubausti asmenis, kaltus dėl kenksmingo poveikio aplinkai, ir pareigūnus, kurių priimti sprendimai pažeidė jų teises ar interesus;
  2. imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų išvengta ar sumažinta žala aplinkai arba atkurta iki pradinės aplinkos būklė.

Juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie daro žalą aplinkai, turi atlyginti visus nuostolius ir, jei įmanoma, atkurti aplinkos būklę (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnis). Pareikšti ieškinius dėl padarytos žalos turi teisę:

  1. juridiniai ir fiziniai asmenys, kurių sveikatai, turtui ar interesams padaryta žalos;
  2. Aplinkos ministerijos pareigūnai ar kiti pareigūnai, kai padaryta žalos valstybės interesams (33 straipsnio 1 dalies Aplinkos apsaugos įstatymas).

Ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos (34 straipsnio 2 dalies Aplinkos apsaugos įstatymas). Aplinkos apsaugos srities ieškiniai dėl valstybės arba vietos savivaldos institucijų sprendimų ar neveikimo gali būti pateikti tiesiogiai administraciniams teismams. Administracinis teismas gali skundžiamą veiksmą (arba jo dalį) panaikinti arba įpareigoti administravimo subjektą ištaisyti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Administracinis teismas skundą (prašymą) gali patenkinti ir priteisti atlyginti neteisėtais administravimo subjektų veiksmais padarytą žalą. Valstybės aplinkos apsaugos administravimą vykdo Respublikos Vyriausybė, Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra, regionų aplinkos apsaugos departamentai, kitos specialios valstybės institucijos (pvz., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, bendras miškų įmonė, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, nacionalinių parkų direkcijų) ir vietos valdžios institucijoms. Administracinis procesas visais administracinės teisės klausimais reguliuojamas Viešojo administravimo įstatymu. Aplinkos apsaugos srityje netaikomos specialios taisyklės. Administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 10 darbo dienų (Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnis). Asmuo turi teisę apskųsti priimtą administracinės procedūros sprendimą viešojo administravimo subjektas, savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnis). Administracinis teismas gali panaikinti kompetentingų institucijų sprendimus (arba jų dalį) arba įpareigoti kompetentingą instituciją ištaisyti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (ABTĮ 88 straipsnis). Administracinių teismų procese nėra specialių taisyklių bylose dėl atsakomybės už aplinką. Atsakomybės už aplinką bylas nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Galimybė reikalauti kompensacijos už žalą numatyta 34–32 straipsniuose. aplinkos apsaugos įstatymas. Atsakomybėn už padarytą žalą aplinką galima patraukti keliais būdais. Tai priklauso nuo konkrečių sąlygų. Asmuo gali prašyti kompetentingą instituciją imtis veiksmų, jeigu daroma žala aplinkai. Kompetentingos institucijos priimtas sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Juridiniai ir fiziniai asmenys, kurių sveikatai, turtui ar interesams padaryta žalos, gali pareikšti ieškinius dėl žalos bendrosios kompetencijos teismams. Kompetentingi pareigūnai tokius reikalavimus gali reikšti, kai padaryta žalos valstybės interesams.

VI. Kitų priemonių siekti teisingumo

Visi bendrosios kompetencijos teismo procesai – administracinis, civilinis ar baudžiamasis – gali būti taikomi nagrinėjant aplinkosaugos klausimus. Šioje srityje nėra specialių taisyklių. Respublikos Seimas skiria Seimo kontrolierių – valstybės pareigūną, ginantį žmogaus teises ir laisves, tiriantį pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo bei siekiantį gerinti viešąjį administravimą. Pareiškėjas turi teisę pateikti Seimo kontrolieriui skundą dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, jei mano, kad jo teisės ir laisvės buvo pažeistos (5 straipsnis, 13 (1) Seimo kontrolierių įstatymo). Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą, priima sprendimą:

  1. pripažinti skundą pagrįstu;
  2. atmesti skundą;
  3. nutraukti skundo tyrimą (22 straipsnio 1 dalies Seimo kontrolierių įstatymo).

Institucija ir įstaiga ar pareigūnas, kuriems toks siūlymas (rekomendacija) adresuojamas siūlymą (rekomendaciją) privalo nagrinėti ir informuoti Seimo kontrolierių (Seimo kontrolierių apie tyrimo rezultatus (20 straipsnio 3 dalies Seimo kontrolierių įstatymo). Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad prokuratūra yra valstybės institucija, kuriai vadovauja generalinis prokuroras. Ją sudaro Generalinė prokuratūra ir teritorinės – apygardų prokuratūros ir apylinkių prokuratūros. Visos prokuratūros gina viešąjį interesą, taip pat ir aplinkos apsaugą. Įstatymo 19 straipsnis gynimas išsamiai apibrėžtas Prokuratūros viešąjį interesą. Valstybės institucijos, atsakingos už aplinkos apsaugą, įskaitant aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra, regionų aplinkos apsaugos departamentai, kitos specialios valstybės institucijos (pvz., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, bendras miškų įmonė, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, nacionalinių parkų direkcijų ir savivaldybių) gali pradėti bylą administraciniame teisme dėl viešojo intereso gynimo. Kai kuriuose teritoriniuose policijos komisariatuose yra specialūs departamentai aplinkos apsaugos pažeidimams tirti (pvz., sostinėje Vilniuje). Kituose teritoriniuose policijos komisariatuose dirba pareigūnai, atsakingi už aplinkos apsaugos pažeidimų tyrimą. Jų kompetencijai priklauso baudžiamųjų nusikaltimų ir administracinių pažeidimų tyrimas. Baudžiamojo proceso kodekse numatytos bylas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius, kai baudžiamasis procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas (Baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnis). Tokiu atveju ikiteisminis tyrimas nevykdomas. Aplinkos apsaugos bylų pavyzdžių nėra. Administraciniams teismams bylose dėl administracinio veiksmo arba neveikimo galima pareikšti šiuos ieškinius:

  • panaikinti neteisėtą administracinį sprendimą;
  • įpareigoti valstybės instituciją priimti atitinkamą administracinį sprendimą;
  • priteisti iš valstybės institucijos žalą, jeigu įrodoma, kad žala padaryta jos neveikimu arba netinkamu veiksmu.

Yra galimybė pareikšti skundą siekiant apsaugoti valstybės arba kitą viešąjį interesą nustatyti prokurorai, viešojo administravimo subjektai, valstybės kontrolės pareigūnai, kitos valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos ar fiziniai asmenys, bet tik įstatymo nustatytais atvejais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis).

VII. Teisinė padėtis

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, į teismą dėl pažeistos arba ginčijamos teisės arba dėl įstatymo saugomų interesų apsaugos gali kreiptis kiekvienas suinteresuotas asmuo. Kiekvienas pareiškėjas, kuris skundžia administracinį aktą, turi įrodyti, kad jis yra konkrečiai suinteresuotas šio akto panaikinimu. Tik pareiškimai dėl asmens pažeistos arba saugotinos teisės Administraciniame teisme priimtini (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis). Šios pagrindinės taisyklės taikomos skirtingo pobūdžio procedūroms ir skirtingiems subjektams. Numatyta galimybė pareikšti skundą siekiant apsaugoti valstybės arba kitą viešąjį interesą. Šią galimybę turi prokurorai, viešojo administravimo subjektai, valstybės kontrolės pareigūnai, kitos valstybės institucijos, organizacijos ir fiziniai asmenys. Tačiau ši galimybė numatyta tik įstatymo nustatytais atvejais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis). Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 8 dalies, suinteresuota visuomenė (vienas ar keli fiziniai arba juridiniai asmenys) turi teisę kreiptis į teismą. Taigi, jeigu būtų pateiktas su aplinkos apsauga susijęs skundas dėl viešojo intereso apsaugos, šis skundas turėtų būti priimtinas, kadangi tai nustatyta Aplinkos apsaugos įstatyme. Ši taisyklė taikoma visose srityse (ne tik aplinkos apsaugos). Kai kuriais atvejais papildomose taisyklėse yra numatyta, kas ir kokiais atvejais turi teisę kreiptis į teismą, pvz., bylose dėl PAV ir TIPK. Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 15 straipsnis „planuojamą ūkinę veiklą numatoma galimybė suinteresuotai visuomenei kreiptis į teismą dėl PAV. 87 straipsnis išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių TIPK leidimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. įsakymu Nr. 80, – numatyta galimybė suinteresuotai visuomenei kreiptis į teismą dėl TIPK. Papildomos taisyklės dėl suinteresuotos visuomenės galimybės kreiptis į teismą dėl PAV (poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 15 straipsnis planuojamos ūkinės veiklos (87 straipsnis) ir TIPK išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių TIPK leidimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. 80–2002). Lietuvoje neįtvirtintas ieškinys viešajam interesui ginti (lot. actio popularis). Ombudsmenas negali iškelti bylos dėl atskiro administracinio sprendimo administraciniame teisme. Tačiau jis gali kreiptis į administracinį teismą, prašydamas ištirti teisės aktų teisėtumą patvirtino valstybės ar vietos savivaldos administravimo subjektų. Jis gali rekomenduoti prokurorui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso apsaugos. Prokurorai gali ginti viešąjį interesą administraciniuose teismuose. Kitos valstybės institucijos turi teisę kreiptis į administracinius teismus, kai pačios yra suinteresuotos pareikšti ieškinį arba vykdyti gynybą arba kai gina viešąjį interesą. Papildomos taisyklės dėl fizinių asmenų/NVO teisės kreiptis į teismą taikomos aplinkosaugos bylose dėl PAV ir TIPK.

VIII. Teisinis atstovavimas

Proceso šalys savo interesus teismuose gali ginti pačios arba per savo atstovus. Administracinio teismo procese privalomas advokato dalyvavimas (taip pat ir aplinkos apsaugos bylose). Advokatas taip pat privalomas kasaciniame teisme (Lietuvos Aukščiausiajame Teisme) (pvz., bylose dėl žalos aplinkai arba baudžiamosiose bylose). Gynybai Apeliaciniame teisme šalims ir (arba) jų atstovams būtinas teisinis išsilavinimas. Paprastai advokato dalyvavimas privalomas baudžiamosiose bylose visuose bendrosios kompetencijos teismuose. Yra advokatų kontorų, kurios specializuojasi aplinkos apsaugos bylose (paprastai didesnės advokatų kontoros). Advokatų sąrašus galima rasti šiose interneto svetainėse:

Yra kelios NVO, kurios siekia atstovauti viešajam interesui aplinkos apsaugos bylose, pavyzdžiui, Lietuvos gamtos fondas ir Lietuvos žaliųjų judėjimas. 2004 m. buvo įsteigta Lietuvos aplinkosaugos koalicija. Yra 9 nariai šiuo metu koalicijoje.

IX. Įrodymai

Įrodymus byloje teikia bylos šalys ir kiti asmenys. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsiliepimus. Administracinėse ir civilinėse bylose įrodymais laikomi: Paaiškinimai iš šalių ir trečiųjų šalių (duoti tiesiogiai arba per atstovus), liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apklausų, ekspertų parodymai. Įrodymus teismui pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Jeigu būtina, teismas šiems asmenims esant jų prašymui arba savo iniciatyva gali leisti pateikti papildomų įrodymų, reikalauti pateikti būtinus dokumentus arba prašyti pareigūnų pateikti paaiškinimus. Civilinėse bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus tik išimtiniais įstatymo nustatytais atvejais, kaip antai šeimos ir darbo santykių bylose. Šalies prašymu teismas taip pat gali išreikalauti įrodymų iš kitos šalies. Teismui pateiktų įrodymų vertė nėra iš anksto nustatyta. Teismas įrodymus vertina pagal savo įsitikinimus, remdamasis išsamiu, visapusiu ir objektyviu aplinkybių tyrimu pagal įstatymus, vadovaudamasis teisingumo ir pagrįstumo kriterijais. Administracinėse bylose šalys naujus įrodymus gali teikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teisėjai turi aktyviai dalyvauti renkant įrodymus, nustatant visas reikšmingas bylos aplinkybes ir turi jas išsamiai ir objektyviai tirti. Civilinėse bylose naujus įrodymus šalys gali teikti iki pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės pabaigos. Civilinėse bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus tik išimtiniais įstatymo nustatytais atvejais, kaip antai šeimos arba darbo santykių bylose. Šalys kartu su įrodymais teismui gali pateikti ekspertų išvadas. Specialistų paaiškinimai, nuomonės ar išvados, surinktos pačių bylos šalių iniciatyva, nėra priimtinos kaip ekspertų išvados. Jos yra laikomos raštiškais parodymais. Teismas savo iniciatyva arba šalių prašymu sprendžia ar byloje būtina ekspertizė. Paprastai ekspertizė skiriama tam tikriems iš bylos kylantiems klausimams išanalizuoti, kai teismui būtina konkreti mokslinė, medicininė, techninė ar profesinė ekspertizė. Ekspertų išvados, kaip ir kiti įrodymai, teisme neturi iš anksto nustatytos vertės. Teisėjams jos nėra privalomos.

Laikinosios apsaugos priemonės.

Administracinį sprendimą apskundus teisme arba pareiškus ieškinį teisme, tai nesustabdo sprendimo vykdymo. Administracinio teismo vykdymą sustabdyti gali tik teismas, skirdamas laikinąsias apsaugos priemones. Paprastai administracinius sprendimus galima vykdyti iš karto po jų priėmimo, nepaisant to, kad pateiktas apeliacinis skundas. Laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti tik teismas. Vyriausybės arba savivaldos institucijai teisės akto forma priėmus administracinį sprendimą, jis įsigalioja jį paskelbus oficialiajame leidinyje arba tokią dieną, kokia numatyta teisės akte. Teisiniuose procesuose aplinkosaugos bylose laikinosioms apsaugos priemonėms nėra specialių taisyklių. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kuriame proceso etape, jeigu, nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių:

a) teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti; arba

b) teismo sprendimas gali pasidaryti negalimas.

Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti pateiktas prieš pradedant bylos nagrinėjimą iš esmės. Pagal Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Teisingumo Teismas, priimdamas sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos administraciniame procese jos yra vadinamos „ieškinio užtikrinimo priemonėmis“), turi pirmiausia atsižvelgti į reikalavimo pobūdį (tai yra prašoma suteikti), nurodytą faktinį pagrindą, teisėmis, kurios buvo suteiktos ginčijamu aktu, ir faktinį šių teisių realizavimą. Tik tada teismas gali spręsti, ar reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių esant tokioms prašymo aplinkybėms atitiktų tikslą ir ar nebūtų pažeistas proporcingumo bei šalių ir interesų pusiausvyros principas bei viešasis interesas. Vadovaudamasis teisingumo principu, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, Teismas turi atsakyti į klausimą, ar laikinoji apsaugos priemonė iš tiesų padėtų atkurti ankstesnę teisinę padėtį, jeigu pagrindinis reikalavimas būtų patenkintas. Prašymas dėl ieškinio užtikrinimo priimtinas tik tuo atveju, jeigu priimtinas pagrindinis skundas. Nėra galimybės prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nėra ginčijamas administracinis veiksmas arba neveikimas. Prieš patenkinant prašymą skirti laikinąsias apsaugos priemones, nėra reikalaujama užtikrinimo dėl galimos žalos. Dėl teismo nutarčių reikalavimo užtikrinimo gali būti duodamas atskirasis skundas. Tačiau jo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo ir bylos nagrinėjimo (71 straipsnio 5 dalies JUOSMENS).

XI. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Administraciniame teisme pareiškėjas turi sumokėti žyminį mokestį. Žyminiu mokesčiu neapmokestinami, pavyzdžiui, skundai dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo, skundai dėl materialinės ir nematerialinės žalos, padarytos viešojo administravimo subjektų veiksmais ar neveikimu, atlyginimo. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos:

  1. sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms;
  2. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimo laiko ir vietos paskelbimu spaudoje;
  3. transporto išlaidos;
  4. įrangos teismo vietoje nuomos išlaidos;
  5. kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

Civiliniuose teismuose pareiškėjai turi sumokėti žyminį mokestį. Žyminis mokestis netaikomas bylose dėl materialinės ir nematerialinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, atlyginimo, bylose dėl viešojo, intereso apgynimo prokuroro, valstybės institucijų ir kitų asmenų prašymu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos:

  1. sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra;
  2. atsakovo paieškos išlaidos;
  3. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu;
  4. Išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu;
  5. atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos;
  6. išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti;
  7. Išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu;
  8. kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), mokamas 100 litų žyminis mokestis (išskyrus išimtis). Už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas žyminis mokestis yra 50 % mokesčio, mokamo už skundo (prašymo) pateikimą pirmosios instancijos teisme. Pagal Civilinio proceso kodeksą turtiniuose ginčuose mokami šio dydžio žyminiai mokesčiai:

Reikalavimo suma

Žyminis mokestis

Ieškiniai iki 100 000 LTL

3 % ieškinio sumos + indeksavimas (ne mažiau kaip 50 LTL)

Ieškiniai iki 300,000 LTL

3,000 LTL plius 2 % ieškinio sumos, viršijančios 100,000 LTL + indeksavimas

Ieškiniai daugiau kaip 300,000 LTL

7,000 LTL plius 1 % ieškinio sumos, viršijančios 30,000 LTL + indeksavimas (ne mažiau kaip 30,000 LTL)

Už apeliacinius skundus, kasacinius skundus ir prašymus atnaujinti bylos nagrinėjimą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis. Užmokesčio ekspertams ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų dydžiai, išskyrus užmokestį ir išlaidas advokatams, ir su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusias išlaidas, yra reguliuojami 344 m. Vyriausybės nutarimu Nr. 2002. Dėl užmokesčio už advokatų ar advokatų padėjėjų paslaugas yra priimta Teisingumo ministro ir Advokatų tarybos pirmininko rekomendacija (1 m. Teisingumo ministro įsakymas Nr. 85R-2004). Rekomenduojamas didžiausias užmokestis apskaičiuojamas taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) yra 850 LTL. Pvz., koeficientas už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15. Užmokestis teisinę pagalbą teikiantiems advokatams reguliuojamas 60 m. Vyriausybės nutarimu Nr. 2001. Advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, kiekvieną mėnesį mokamas 8.18 MMA užmokestis. Valandinis užmokestis advokatams, kurie nuolat neteikia antrinės teisinės pagalbos, yra lygus 0,05 MMA. Tvarka administracinėse ir civilinėse bylose skiriasi. Administracinėse bylose prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones užstato (užtikrinimo dėl žalos atlyginimo) nereikalaujama (tai nenumatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme). Civilinėse bylose prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones apmokestinamas tik tada, kai to prašoma prieš pateikiant ieškinį. Tokiu atveju pareiškėjas turi sumokėti pusę galimo ieškinio žyminio mokesčio. Civilinio proceso kodekse įtvirtinta teismo teisė reikalauti ieškovo sumokėti užstatą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Užstatu siekiama užtikrinti nuostolių atsakovui atlyginimą dėl jam skirtų laikinųjų apsaugos priemonių. Užtikrinimu taip pat gali būti ir banko garantija. Užstato suma nustatoma atsižvelgiant į bylą, todėl gana sunku ją bendrai įvertinti. Pagal bendrą taisyklę bylą pralaimėjusi šalis turi atlyginti visas išlaidas, įskaitant žyminius mokesčius ir išlaidas, susijusias su pradiniu teismo procesu. Pralaimėjusi šalis taip pat privalo atlyginti bylą laimėjusios šalies išlaidas. Paprastai atlyginamas visas žyminis mokestis, korespondencijos išlaidos, išlaidos ekspertams ir kitos išlaidos. Teisinės išlaidos, susijusios su advokatų atstovavimu teismo procese yra sumažinamos Teisingumo ministro ir Advokatų tarybos pirmininko rekomenduojama tvarka. Tačiau atlyginimo dydžiai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir priklauso nuo teismo proceso sudėtingumo, bylos medžiagos ir kitų veiksnių. Vis dėlto daugumoje civilinių ir administracinių bylų teismai, vadovaudamiesi rekomenduojamais dydžiais ir protingumo principu, sumažina šalių prašomas priteisti išlaidas.

XII. Finansinės paramos priemonės

Specialių taisyklių, susijusių su bylinėjimosi išlaidomis aplinkosaugos bylose, nėra. Ieškinius (prašymus) administraciniai teismai priima ir nagrinėja tik tuo atveju, jeigu yra sumokėtas įstatymo nustatytas žyminis mokestis. Kelios išimtys, kai skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami, numatytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje:

  • skundai (prašymai) dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus;
  • skundai dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti;
  • Skundai dėl rinkimų ir Referendumo įstatymų pažeidimų;
  • Skundai dėl valstybės ir savivaldybių tarnautojų kreipimųsi, kai tai susiję su tarnybos teisiniais santykiais;
  • skundai dėl žalos, sukeltos fiziniam asmeniui arba organizacijai dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo), atlyginimo;
  • Skundai, susiję su viešųjų interesų apsauga, ir kai kurie kiti skundai (prašymai).

Lietuvoje galima gauti nemokamą teisinę pagalbą. Dabartinę teisinės pagalbos sistemą reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Valstybės garantuojama teisinė pagalba skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė valstybės garantuojama teisinė pagalba apima teisinę informaciją ir teisines konsultacijas ne teismo tvarka. Ją gali gauti visi piliečiai, ES piliečiai ir užsieniečiai, neatsižvelgiant į jų finansinius išteklius. Antrinė teisinė pagalba – procesinių dokumentų rengimas, atstovavimas bylose, atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų procesinių išlaidų. Teisė gauti antrinę teisinę pagalba nustatoma pagal turto ir pajamų lygį ir gali būti apmokama 50 arba 100 proc. visų procesinių išlaidų. Kai kurios asmenų grupės (t. y. socialines pašalpas gaunantys asmenys) teisinę pagalbą gali gauti neatsižvelgiant į jų pajamas. Teisinė pagalba teikiama per specialias tarnybas, atskaitingas Teisingumo ministerijai. Atsisakymą suteikti teisinę pagalbą galima apskųsti administraciniams teismams. Teisinę pagalbą taip pat be jokių specifinių taisyklių galima gauti ir aplinkos apsaugos bylose. Teisinei pagalbai taikomi išteklių, pilietybės, gyvenamosios vietos ir priimtinumo reikalavimai. Turite teisę gauti pirminę arba antrinę teisinę pagalbą, jeigu esate Lietuvos pilietis, ES pilietis arba Lietuvoje ar kitoje ES valstybėje narėje teisėtai gyvenantis užsienio pilietis. Teisinė pagalba skiriama, jeigu ieškinys nėra akivaizdžiai nepriimtinas arba nepagrįstas. Papildoma sąlyga antrinei teisinei pagalbai gauti – šalies turto vertė ir metinės pajamos neturi viršyti turto vertės ir pajamų lygių, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Teisinė pagalba NVO nėra numatyta. Lietuvoje advokatų kontoros neteikia nemokamos (pro bono) teisinės pagalbos. Pagalbą aplinkos apsaugos bylose teikia visos teisės klinikos. Specialių teisės klinikų aplinkos apsaugos klausimams nėra. Teisės klinikos:

  • Vilnius universiteto teisės klinika: http://www.teisesklinika.lt
  • Mykolo Riomerio universiteto teisės klinika: http://www.mruni.eu/lt/universitetas/fakultetai/teises_fakultetas/teisines_pagalbos_centras/apie_centra/

Teisės klinikos yra atsakingos už pirminę teisinę pagalbą. Pirminę teisinę pagalbą taip pat teikia savivaldybės ir Teisingumo ministerijos informacijos biurai keliuose miestuose (Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Druskininkuose ir kitur).

Antrinė teisinė pagalba teikiama per 5 specialias tarnybas (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose), kurios atskaitingos Teisingumo ministerijai. Lietuvoje veikia aplinkos apsaugos organizacijos, atsakingos už aplinkos apsaugą. Į jas gali kreiptis visuomenė. Kai kurios kitos organizacijos teikia nemokamas teisines konsultacijas internetu. Aplinkos apsaugos klausimų specializacijos advokatų, į kuriuos visuomenė galėtų kreiptis nemokamai, nėra.

XIII. Savalaikiškumas

Administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo procedūros pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmuo pratęsimą pranešama apie administracinės procedūros termino raštu arba elektroniniu paštu (kai skundas gautas elektroniniu paštu) ir nurodomos pratęsimo priežastys (Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnis). Jei viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo per nustatytą terminą ir dėl to padaroma žalos ieškovui, administracinis teismas gali administravimo subjektą patraukti atsakomybėn. Keliose srityse įstatymu yra nustatyta numanomo pritarimo tvarka. Tokiu atveju administravimo institucijos nutylėjimu per tam tikrą įstatymo nustatytą terminą yra sukuriamas numanomas pritarimas. Specialūs procesiniai terminai aplinkosaugos byloms įstatymu nenustatyti. Taikomos bendros taisyklės. Pasiruošimas administracinių bylų nagrinėjimui teisme paprastai turi būti baigtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundo (prašymo) priėmimo dienos. Bylos nagrinėjimas administraciniame teisme turi būti užbaigtas ir sprendimas pirmosios instancijos teisme priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos, jeigu įstatymu nenustatyti trumpesni nagrinėjimo terminai.
Prireikus bylos nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip dar vienam mėnesiui. Bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo terminas gali būti pratęstas iki trijų mėnesių. Sprendimas paprastai surašomas ir viešai paskelbiamas tą pačią dieną po bylos nagrinėjimo. Sprendimai dėl administracinių aktų teisėtumo ir kitais sudėtingais atvejais gali būti priimti ir paskelbti ne vėliau kaip po 10 dienų nuo bylos nagrinėjimo pabaigos (praktiškai taip būna beveik visais atvejais). Kai padaroma žalos pažeidus teisę į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią terminą, asmuo gali gauti kompensaciją už žalą. Ši galimybė numatyta Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatyme.

XIV. Kiti klausimai

Kiekvienas pareiškėjas, kuris skundžia administracinį aktą, turi įrodyti, kad jis yra konkrečiai suinteresuotas šio akto panaikinimu. Reikalavimas panaikinti administracinį aktą yra priimtinas tik tuo atveju, jeigu administracinis aktas sukuria teisinius padarinius – kai tuo pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir pareigos. Aktas, kuris yra atliekamas vykdant pasiruošimo vėlesniam pagrindiniam sprendimui procedūrą, arba vien informacija nesukuria teisių arba pareigų asmeniui ir negali būti skundžiamas administraciniame teisme. Visos šios bendrosios taisyklės taikomos aplinkosaugos bylose. Teisei susipažinti su informacija apie aplinką taikomas bendras principas, įtvirtintas Aplinkos apsaugos įstatyme ir jį įgyvendinančiame 1175 m. Vyriausybės nutarime Nr. 1999 dėl informacijos apie aplinką teikimo visuomenei tvarkos patvirtinimo. Alternatyvaus ginčų sprendimo šiuo metu nėra plačiai taikomas administracines bylas Lietuvoje. Tačiau naujausioje administracinių teismų jurisprudencijoje matyti ketinimai pasinaudoti ginčų sprendimo taikos sutartis (taip pat ir aplinkos apsaugos bylose). Mediacija iš esmės praktiškai netaikoma; tačiau jos vertingumas Lietuvoje jau yra palaipsniui pripažįstamas.

. XV. Yra užsienietis,

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas lygybės prieš įstatymą principą visiems piliečiams, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Šis Konstitucijos straipsnis išplėtotas daugelyje įstatymų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad teisingumą administracinėse bylose vykdo tik teismai, remiantis lygybe įstatymui ir teismui, nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių. Teismuose turėtų būti vartojama tik lietuvių kalba. Administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnyje numatyta, kad administracinių bylų procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvių kalba. Visi teismui teikiami dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą. Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, užtikrinama teisė naudotis vertėjo paslaugomis. Už vertėjo paslaugas mokama iš valstybės biudžeto (Administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnis).

XVI. Tarpvalstybinės bylos

Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnyje numatyta, ginčai tarp juridiniai ir fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenumatyta kitaip. Lietuvos teismui teikiamas ieškinys gali būti priimamas esant Administracinių bylų teisenos įstatyme arba Civilinio proceso kodekse numatytoms sąlygoms. Viešojo intereso sąvoka tarpvalstybiniame kontekste nėra specifinė. Taikomos bendrosios taisyklės (ypač dėl prašymų priimtinumo pagal viešojo intereso koncepciją). Lietuvos administracinėje teisėje užsienyje gyvenantiems asmenims arba nevyriausybinėms organizacijoms pripažįstamos tokios pačios galimybės kreiptis į administracinius teismus kaip ir Lietuvoje gyvenantiems pareiškėjams. Teisinę pagalbą gali gauti ES pilietis arba teisėtai Lietuvoje ar kitoje ES valstybėje narėje gyvenantis užsienio valstybės pilietis. Civilinėse bylose galima remtis sąlyga dėl jurisdikcijos. Tai yra sutarties nuostata, kuria šalys susitaria perduoti ginčų sprendimą teismui, kuriam tas ginčas paprastai nebūtų teismingas. Tai gali būti susiję su ginčo dalyko jurisdikcija arba teritorine jurisdikcija. Ši sąlyga gali būti susijusi tik su ginčais, kylančiais iš sutarties. Tačiau šis mechanizmas netaikomas administraciniuose teismuose nagrinėjamose administracinėse bylose. Pagal tarptautinę sutartį būtų galima pasirinkti teismą.

Susijusios nuorodos

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.glis.lt

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.aplinkosauga.lt/

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.zalieji.lt%29/

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.teisinepagalba.lt/

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.teisesforumas.lt/

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.jusuteise.lt/

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.e-juristai.lt/

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.am.lt/

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.gamta.lt/


Tai teksto mašininis vertimas. Šio puslapio savininkas neprisiima jokios atsakomybės dėl šio mašininio vertimo priemone išversto teksto kokybės.

Paskutinis naujinimas: 14/09/2016