Teisė kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais - Latvija

Vrati normalni prikaz

Ova je stranica strojno prevedena i njezina kvaliteta nije zajamčena.

Kvaliteta ovog prijevoda ocijenjena je kao: nepouzdana

Smatrate li ovaj prijevod korisnim?


  1. Konstituciniai pagrindai
  2. Teismai
  3. #II
  4. Galimybės susipažinti su bylomis
  5. Visuomenės dalyvavimo teisės kreiptis į teismus
  6. Access to Justice against Acts or Omissions
  7. Kitų priemonių siekti teisingumo
  8. Teisinė padėtis
  9. Teisinis atstovavimas
  10. Įrodymai
  11. Laikinosios apsaugos priemonės
  12. Dėl bylinėjimosi išlaidų
  13. Finansinės paramos priemonės
  14. Savalaikiškumas
  15. Kiti klausimai
  16. Yra užsienietis,
  17. Tarpvalstybinės bylos

I. konstituciniams pagrindams,

Latvijos Konstitucijoje (Satversme) nustatyta, kad valstybė gina kiekvieno asmens teisę gyventi palankioje aplinkoje teikdama informaciją apie aplinkos sąlygas ir skatindama aplinkos išsaugojimą bei gerinimą. Konstitucinę teisę sudaro:

Procedūrinis aspektas: 1) visuomenės teisė gauti informaciją apie aplinką, dalyvauti priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais;

Neprocedūrinis aspektas: 2) visuomenės teisė reikalauti, kad valdžios institucijos arba privatūs asmenys nutrauktų veiksmus arba neveikimą, kurie daro neigiamą poveikį aplinkos kokybei, kenkia arba gali pakenkti žmonių sveikatai ar gyvybei ar kitiems teisėtiems interesams.

Konstitucinės nuostatos gali būti tiesiogiai taikomos ir administracinėse procedūrose, ir teisme. Piliečiai šiomis nuostatomis gali remtis bet kuriame administracinio ar teismo proceso etape.

Be to, administravimo institucijos ir teismas gali tiesiogiai taikyti tarptautinės teisės, įskaitant Orhuso konvenciją, normas. Nustačius tarptautinės teisės normos ir Latvijos teisės normos, turinčios tokią pačią teisinę galią, koliziją, taikoma tarptautinės teisės norma.

II. Teismai

Latvijoje veikia trijų instancijų teismų sistema.

Pirmąją instanciją sudaro 34 apylinkės (miesto) teismai, nagrinėjantys civilines ir baudžiamąsias bylas, bei vienas administracinis apylinkės teismas, kurį sudaro 5 teismo rūmai skirtinguose miestuose veikiantys teismai, apimantis visą Latvijos teritoriją ir nagrinėjantis administracines bylas.

Antrąją instanciją sudaro 5 apygardos teismai, nagrinėjantys civilines ir baudžiamąsias bylas, bei vienas administracinis apygardos teismas, nagrinėjantis administracines bylas. Apygardos teismai yra apeliacinės instancijos teismai, nagrinėjantys civilines, baudžiamąsias ir administracines bylas, kurias jau išnagrinėjo apylinkės teismai. Apygardos teismai tam tikrų kategorijų bylas, išvardytas procesinėje teisėje, nagrinėja kaip pirmosios instancijos teismai.

Aukščiausias Teismas yra trečiosios instancijos teismas. Jį sudaro:

1) civilinių bylų skyrius ir baudžiamųjų bylų skyrius, kurie yra apeliacinės instancijos teismai, nagrinėjantys civilines ir baudžiamąsias bylas, kurias jau išnagrinėjo apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai;

2) Senatas, padalytas į tris departamentus ir veikiantis kaip kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis visas civilines, baudžiamąsias ir administracines bylas.

Paprastai civilines, baudžiamąsias ir administracines bylas gali peržiūrėti visų trijų instancijų teismai. Tačiau leidžiama naudoti tik dviejų instancijų teismai tam tikrų kategorijų civilines ir administracines bylas. Šios išimtys, kurios taikomos mažaverčiams civiliniams ieškiniams, yra nustatytos Civilinio proceso įstatyme, taip pat keliuose specialiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose administracinį procesą, pavyzdžiui, dėl piliečių prašymų suteikti informaciją arba viešųjų pirkimų. Yra keletas klausimų, kuriuos nagrinėja tik vienos instancijos teismai (pavyzdžiui, prieglobsčio prašymo bylos).

Latvijos teisės sistemoje numatytos administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo procedūros. Asmeniui padarius nesunkų pažeidimą, nurodytą Administracinių teisės pažeidimų kodekse, nuobaudą skiria administravimo institucija. Nuobaudos, skirtos administravimo institucijų, gali būti apskųstos apylinkės (miesto) teismams, t. y. bendrosios kompetencijos teismams, nagrinėjantiems civilines ir baudžiamąsias bylas. Bylas, kurias nagrinėja apylinkės (miesto) teisėjai, galima apskųsti apygardos teismams. Apygardos teismų sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami.

Bylas nagrinėja profesionalūs teisėjai, kurie yra nepriklausomi ir vadovaujasi tik teisės normomis. Teismų posėdžiai yra vieši, nebent siekiama apsaugoti privatų gyvenimą ar kitas svarbias vertybes, kurias gina įstatymai. Jeigu teismas, vadovaudamasis įstatymais, bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, visuomenė gali susipažinti su teismo sprendimais.

Bylos teismuose nagrinėjamos latvių kalba. Dalyviai, gerai nemokantys valstybinės kalbos, procese gali dalyvauti padedami vertėjo. Procesinėje teisėje numatytais atvejais vertėją skiria teismas.

Latvijoje nėra specializuotų teismų.

Bylas, susijusias su įstatymų atitikimu Konstitucijai arba kitų norminių aktų atitikimu aukštesnio rango teisės normoms, nagrinėja Konstitucinis Teismas. Yra numatyta galimybė teikti konstitucinį prašymą, t. y. piliečiai gali pateikti prašymą, jeigu mano, kad norminiu aktu pažeidžiamos jų pagrindinės teisės, kurias gina Konstitucija. Konstitucinis prašymas gali būti teikiamas tik išnaudojus įprastas teisių gynimo priemones (prašymai administravimo institucijoms, bendrosios kompetencijos teismams).

Šalyje nėra specializuoto teismo arba kvazi-teismo, kuris spręstų aplinkosaugos klausimus.

Asmuo, manantis, kad administracinis sprendimas arba veiksmas, taip pat neveikimas, pažeidžia aplinką ir gamtą saugantį įstatymą arba gali sukelti žalos aplinkai grėsmę ar pakenkti aplinkai, gali kreiptis į administracinį teismą. Kadangi aplinkosaugos klausimai dažniausiai yra sprendžiami priėmus administracinius sprendimus (statybos leidimus, leidimus naudoti vandenį, taršos leidimus ir pan.), šiuos ginčus paprastai nagrinėja administraciniai teismai. Pasinaudojimas teisėmis kreiptis į teismą negali turėti neigiamų padarinių pareiškėjui, įskaitant tuos, kuriems taikoma privatinė teisė.

Civiliniame procese pilietis gali reikalauti atlyginti žalą, kurią padarė bet kuris asmuo, jeigu toks asmuo, be kita ko, pažeidė aplinkosaugos taisykles ir taip padarė žalos ieškovui. Valdžios institucijos, veikiančios valstybės vardu, gali reikalauti atlyginti žalą aplinkai.

Piliečiai, turintys informacijos apie nusikaltimus, galinčius daryti žalą aplinkai, apie tai turi informuoti pareigūną ar instituciją, turinčius teisę patraukti baudžiamojon atsakomybėn (policiją, prokuratūrą).

Administraciniuose teismuose nėra galimybės ieškoti palankesnio teisinio reglamentavimo. Civilinėse bylose yra galimybė pasirinkti teismą: paprastai ieškinys turėtų būti pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamoji vieta (jei tai fizinis asmuo) arba juridinis adresas (juridinių asmenų atveju); Tačiau konkrečiais atvejais civilinio proceso teisėje numatyta pagal kitą jurisdikciją ieškovo pasirinkimu arba pagal sutarties nuostatas, jei tokių yra (žr. Teritorinė jurisdikcija).Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://ec.europa.eu/civiljustice/jurisdiction_courts/jurisdiction_courts_lat_en.htm#B.II.

Asmuo, administraciniam teismui apskųsdamas administracinius sprendimus, gali reikalauti:

1) panaikinti arba pripažinti negaliojančiu (visiškai arba iš dalies) arba pripažinti neteisėtu ginčijamas sprendimas; skundą patenkinus, teismas prireikus gali įpareigoti administravimo instituciją ištaisyti administracinio sprendimo padarinius;

2) pripažinti faktinius veiksmus, kurie jau padaryti arba planuojami daryti ateityje, neteisėtais ir ištaisyti jų padarinius;

3) įpareigoti administravimo instituciją priimti palankų sprendimą;

4) egzistavimą arba nepatirtų tam tikrų ginčytinų teisinių santykių;

5) įpareigoti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, nutraukti tokią sutartį, įvykdyti įsipareigojimus pagal tokią sutartį arba pripažinti tokius įsipareigojimus įvykdytais.

Net jeigu pareiškėją tenkina galutinis sprendimas, jis gali apskųsti procesinių taisyklių pažeidimus. Tačiau šiuo konkrečiu atveju asmuo, norėdamas įgyti teisę kreiptis į teismą, turi įrodyti, kad jo teisės buvo pažeistos iš esmės.

Asmuo, manantis, kad administraciniu sprendimu, veiksmu arba neveikimu padaryta finansinių nuostolių arba asmeninės žalos (įskaitant moralinę žalą), administraciniame teisme gali reikalauti atlyginti žalą. Reikalavimas gali būti įtrauktas į rašytinį skundą dėl administracinio sprendimo arba, jeigu kompensacijos nereikalaujama kartu su administracinio sprendimo apskundimu, pareikšdamas atskirą reikalavimą atlyginti žalą, kurį galima pateikti teismui priėmus galutinį sprendimą dėl sprendimo (veiksmo) neteisėtumo.

Administraciniai teismai gali panaikinti skundžiamą sprendimą (visiškai arba iš dalies), bet nėra kompetentingi teismo nuožiūra keisti sprendimo turinio, pavyzdžiui, keisti statybos leidimo sąlygų. Tam tikrais atvejais įstatymuose gali būti numatyta galimybė teismui keisti skundžiamą sprendimą, tačiau aplinkosaugos teisės aktuose tokių nuostatų nėra.

Aplinkosaugos bylos yra nagrinėjamos taikant tas pačias procesines taisykles kaip ir kitose administracinėse bylose. Tačiau kai kuriuose norminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose aplinkosaugos klausimus, numatytos specialios tam tikrų aplinkosaugos sprendimų apskundimo taisyklės. Pavyzdžiui, piliečiai leidimo vykdyti aplinką teršiančią veiklą sąlygas gali skųsti per visą jo galiojimo laiką, o tai iš esmės skiriasi nuo bendros taisyklės, pagal kurią sprendimai gali būti apskųsti per vieną mėnesį nuo jų įsigaliojimo dienos.

Administracinis teismas bylą nagrinėja tik pareiškėjo nustatytose ribose. Teismas savo iniciatyva negali keisti reikalavimo arba nagrinėti sprendimų, kurių pareiškėjas nėra apskundęs raštu. Tačiau šiose formaliose ribose teismas gali sprendimą nagrinėti visapusiškai, nes faktinį pagrindą tikrinti konkretaus sprendimo priėmimo ir teisingai taikyti teisės normas, vadovaujantis objektyvaus tyrimo principu, teismas turi kompetenciją. Be to, teismas savo iniciatyva gali pateikti prašymą Konstituciniam Teismui arba Europos Sąjungos Teisingumo Teismui priimti prejudicinį sprendimą.

Teismas gali priimti vadinamąjį papildomą sprendimą, jeigu nagrinėdamas bylą sužino apie galimą įstatymų pažeidimą, kuris nebuvo tiesiogiai nagrinėjamas toje byloje. Toks sprendimas adresuojamas atsakingai institucijai arba prokuratūrai. Kartais teismai priima papildomus sprendimus siedami informuoti Parlamentą arba vykdomosios valdžios institucijas (ministerijas ar vyriausybę) apie nepakankamą teisinį reguliavimą ar kitus klausimus, kuriuos reikėtų spręsti priimant teisės aktus.

III. Galimybės susipažinti su bylomis

Kiekvienas asmuo, kuris kreipėsi į valstybės instituciją prašydamas suteikti informaciją apie aplinką ir kuris mano, kad jo prašymas suteikti informaciją buvo ignoruojamas arba atmestas (iš dalies arba visiškai), nebuvo gautas tinkamas atsakymas ar buvo kitaip pažeistos teisės gauti informaciją apie aplinką, turi teisę tokį neveikimą apskųsti administraciniam teismui.

Atsisakiusi atskleisti prašomą informaciją, institucija turėtų raštu nurodyti tokio sprendimo motyvus ir pateikti informaciją apie teisių gynimo priemones, kurios tinkamos konkrečioje situacijoje, t. y. kokiai institucijai ir per kiek laiko jos sprendimas gali būti apskųstas.

Informacijos laisvės įstatyme numatyta, kad institucijos atsakymą arba atsakymo nepateikimą galima apskųsti aukštesnei administracinei institucijai, o vėliau – Administraciniam apylinkės teismui.

Skundą reikia pateikti per vieną mėnesį nuo atsakymo pateikimo arba per vienus metus tais atvejais, kai jokio atsakymo negauta arba rašytiniame atsakyme nebuvo nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Jeigu yra aukštesnė administracinė institucija, skundą būtina pateikti šiai institucijai. Skundas turėtų būti išdėstomas raštu arba žodžiu institucijai, kuri pateikė (arba turėjo pateikti) atsakymą. Jeigu skundas išdėstomas žodžiu, institucija turi nedelsdama jį įforminti raštu ir pateikti pasirašyti pareiškėjui. Toks skundas bus perduotas nagrinėti aukštesnei institucijai. Jeigu tokios institucijos nėra arba tokia institucija yra vyriausybė, atsakymas (arba atsakymo nepateikimas) gali būti iškart skundžiamas Administraciniam apylinkės teismui.

Skundas taip pat gali būti teikiamas elektroniniu paštu, tačiau tokiu atveju jis turi būti pasirašytas elektroniniu parašu.

Valstybės 20 LVL (apie mokestį. 29 EUR) turi būti sumokėtas prieš pateikiant skundą Administraciniam apylinkės teismui. Ją sumokėti galima banke. Teismas, atsižvelgdamas į fizinio asmens finansinę padėtį, gali sumažinti rinkliavos dydį arba asmenį atleisti nuo prievolės sumokėti rinkliavą.

Kiekvienas asmuo turi teisę procese dalyvauti padedamas atstovo arba būti atstovaujamas. Nėra reikalaujama, kad teismo procese (įskaitant kasacinės instancijos) dalyvautų advokatas.

Nagrinėdamas bylą, teismas prireikus turi teisę susipažinti su informacija, kurios prieinamumas yra ginčijamas.

Jeigu teismas mano, kad institucijos motyvai atmesti prašymą yra nepagrįsti, institucija įpareigojama pareiškėjui atskleisti prašomą informaciją. Jeigu yra pagrindas tam tikros prašomos informacijos dalies neatskleisti, institucija vis tiek įpareigojama atskleisti tas informacijos dalis, kurios gali būti atskleistos.

IV. Visuomenės dalyvavimo teisės kreiptis į teismus

Administravimo institucijos aplinkosaugos bylas nagrinėja taikydamos tas pačias procesines taisykles kaip ir kitose administracinėse bylose. Procesas reglamentuojamas Administracinio proceso įstatymu, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos įstatyme arba specialiuose norminiuose aktuose aplinkosaugos klausimais, pavyzdžiui, poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, nustatytas išimtis ir įvairias taisykles.

Administravimo institucijos bylas nagrinėja latvių kalba, o prašymą užsienio kalba pateikti leidžiama tik ypatingos skubos atveju.

Administracinis procesas yra nemokamas, išskyrus įstatymuose numatytas išimtis. Jei įstaiga (arba atitinkamai) nustačius, kad asmuo (kuriam skirtas sprendimas, tik fizinis asmuo) turi finansinių sunkumų, o nagrinėjama administracinė byla yra sudėtinga, gali būti priimtas sprendimas, kad atlyginimas šio asmens atstovui, atsižvelgiant į atitinkamas taisykles, bus sumokėtas iš valstybės biudžeto.

Teisę dalyvauti administraciniame procese turi fiziniai ir juridiniai asmenys (įskaitant nevyriausybines organizacijas), taip pat tokių asmenų asociacijos. Asmuo turi teisę procese dalyvauti asmeniškai, padedamas atstovo arba būti atstovaujamas.

Nors būtent kompetentinga administravimo institucija turi surinkti visą bylai aktualią informaciją. Tačiau reikalaujama, kad asmuo pateiktų turimą informaciją ir įrodymus, turimą.

Administracinio proceso dalyviai turi teisę susipažinti su bylos dokumentais ir teisę būti tinkamai išklausyti sprendimą priimančio asmens. Aplinkosaugos bylose šios procesinės teisės reglamentuojamos išsamiomis procesinėmis taisyklėmis, nustatytomis Aplinkos apsaugos įstatyme (bendro pobūdžio aplinkosaugos byloms) ir kituose norminiuose aktuose, skirtuose konkretiems aplinkosaugos teisės klausimams, pavyzdžiui, poveikio aplinkai vertinimo procedūra.

Paprastai administravimo institucijos bylas turi išspręsti per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo asmuo. Bet reikia pasakyti, kad keliuose norminiuose aplinkosaugos aktuose gali būti nustatyti kitokie terminai. Institucija gali terminą pratęsti, jeigu tai reikalinga siekiant priimti teisingą galutinį sprendimą. Skubos atveju asmuo gali prašyti, kad institucija sprendimą priimtų iškart.

Jeigu asmuo mano, kad administravimo institucijos sprendimas yra neteisėtas arba kitaip netinkamas, sprendimas gali būti apskųstas aukštesnei administravimo institucijai per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įsigaliojimo arba per vienus metus nuo sprendimo įsigaliojimo, jei informacija apie apeliacinių skundų teikimo procedūras, taikomas nebuvo įtraukti į rašytinį sprendimą. Skundas turėtų būti išdėstomas raštu arba žodžiu sprendimą priėmusiai institucijai, o ji skundą turi perduoti nagrinėti aukštesnei institucijai.

Skundas aukštesnei administravimo institucijai yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai aukštesnės institucijos nėra arba tokia institucija yra vyriausybė. Teismas atsisako priimti tiesioginius skundus, jeigu asmuo neįrodo, kad bandė skundą pateikti aukštesnei institucijai.

Nagrinėdamas bylą, teismas vertina sprendimo procedūrinį ir materialinį teisėtumą.

Vertindamas procedūrinį teisėtumą, teismas gali panaikinti sprendimą padaręs išvadą, kad administravimo institucija padarė didelių procedūrinių klaidų. Paprastai ypatingas dėmesys skiriamas šiems klausimams:

1) ar tiesiogiai padaryta žala sprendimu asmenims, taip pat asmenims, kurie įrodo suinteresuotumą aplinkosaugos klausimais, buvo suteikta galimybė dalyvauti priimant sprendimą (t. y. ar informacija apie buvo laiku pradėti sprendimų priėmimo, ar piliečiai turėjo galimybę susipažinti su byla, ar piliečiams buvo sudaryta galimybė būti išklausytam institucijos teisės taip pat apima teisę teikti informaciją institucijai ir reikšti savo nuomonę ir teikti pasiūlymus);

2) ar institucija įgijo visą reikalingą informaciją (ar institucija nustatė visus bylai aktualius faktus, ar buvo atsižvelgta ir subalansuotą įvairių asmenų ir grupių interesus);

3) ar institucija pateikė pakankamus ir aiškius motyvus ir teisinį pagrindą (nurodydama konkrečias teisės normas), sprendimui.

Vertindamas materialinį teisėtumą, teismas nagrinėja, ar, atsižvelgiant į nustatytus faktus, ginčijamas sprendimas buvo priimtas teisėtai. Pavyzdžiui, ar tam tikromis aplinkybėmis galima išduoti leidimą naudoti aplinką teršiantį įrenginį, kuriam būdingas tam tikras konkrečių išmetamųjų teršalų kiekis.

Jeigu pareiškėjams kyla pagrįstų abejonių dėl medžiagos ir techninių išvadų, teismas gali patikrinti šiuos faktus. Šie klausimai dažniausiai pavedami nepriklausomiems ekspertams; jų paslaugos apmokamos iš valstybės biudžeto. Proceso dalyviams taip pat leidžiama pristatyti savo ekspertų išvadas.

Teismo peržiūra ribojama tik dviem atvejais: kai institucija pasinaudoja vadinamaisiais diskrecijos įgaliojimais (pasirinkti, kuris iš kelių teisiškai pagrįstų sprendimų būtų geriausias) arba kai institucija atliko vertinimą, kuris dėl savo pobūdžio priskiriamas jos kompetencijos sričiai ir negali būti ginčijamas teisme.

Administracinis teismas nenagrinėja skundų dėl norminių aktų, pavyzdžiui, savivaldos institucijų zonavimo planų ir žemėtvarkos planų. Šie planai gali būti skundžiami Konstituciniam Teismui (žr. II skyrių).

Nuo 2012 m. administraciniam teismui suteikta kompetencija peržiūrėti detaliuosius planus, kuriuose, jei reikia, savivaldos institucijų zonavimo planų ir žemėtvarkos planų (teritorinių planų ir vietos planų) turinys detalizuojamas pagal konkrečius žemės sklypus, nes tokie planai yra laikomi bendro pobūdžio administraciniais sprendimais. Detaliuosius planus galima apskųsti per vieną mėnesį nuo oficialaus paskelbimo apie jų patvirtinimą. Detaliuosius planus apskųsti gali asmenys, patyrę poveikį dėl plano, arba asmenys, kuriems nebuvo leista dalyvauti priimant sprendimą, nors tokį dalyvavimą užtikrina visuomenės teisės, taip pat asmenys, manantys, kad planas neatitinka aplinkosaugos teisės akto reikalavimų, daro arba gali daryti žalą aplinkai. Rašytinis skundas, kuriame išdėstomi prieštaravimai, turėtų būti pateikiamas Administraciniam apylinkės teismui kartu su visais turimais įrodymais. Be to, teismas savo iniciatyva gali rinkti įrodymus, reikalingus bylai išnagrinėti, įskaitant ekspertų išvadas. Bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Tačiau teismo posėdžiai gali vykti žodžiu, jeigu taip nusprendžia teismas arba pareiškėjas, procese dalyvaujanti trečioji šalis arba juridiniai asmenys, turintys teisę ginti privačių asmenų teises ir teisėtus interesus žodinio proceso pareikalauja. Administravimo institucija (atsakovas) neturi teisės prieštarauti, kad bylos nagrinėjimas vyktų rašytinio proceso tvarka.

Vertindamas poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūrą, administracinis teismas gali peržiūrėti PAV atrankos sprendimus. Sprendimą paskelbti, kad PAV yra būtinas, gali apskųsti numatytą veiklą vykdyti planuojantis asmuo. Sprendimas paskelbti, kad PAV nėra būtinas, negali būti tiesiogiai apskundžiamas teismui, tačiau gali būti išnagrinėtas vertinant aktą, kuriuo buvo leista įgyvendinti planuojamą projektą (pavyzdžiui, statybos leidimą).

Teismas negali atskirai vertinti PAV apimties nustatymo sprendimų ir kompetentingos institucijos nuomonės dėl PAV ataskaitos (galutinio PAV sprendimo). Tačiau Teismas gali peržiūrėti galutinį leidimą vykdyti planuojamą veiklą ir tokiu būdu gali išnagrinėti prieštaravimus dėl PAV procedūros ir galutinio PAV sprendimo.

Teismas vertina PAV sprendimų procedūrinį ir materialinį teisėtumą:

1) ar laikomasi esminių procesinių taisyklių dėl nukentėjusių asmenų ir asmenų, suinteresuotų aplinkosaugos klausimais, ypač dėl galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir teises dalyvauti priimant sprendimus, įskaitant galimybę teikti informaciją, reikšti nuomonę ir teikti pasiūlymus, taip pat pakankamai rimtą institucijos požiūrį į tokią nuomonę ir pasiūlymus;

2) ar PAV buvo atliktas užtikrinant pakankamą galimybę surinkti visą svarbią informaciją apie galimą planuojamos veiklos poveikį aplinkai,

3) ar galutinis PAV sprendimas grindžiamas teisingomis išvadomis ir ar jame raštu išdėstyti pakankami ir aiškūs motyvai.

Teismas negali nuspręsti ir vietoje administravimo institucijos paskelbti savo nuomonės apie planuojamos veiklos poveikį. Tačiau teismas gali nustatyti faktines klaidas ir vertinimo klaidas, dėl kurių buvo arba galėjo būti priimtas klaidingas galutinis sprendimas.

Norėdamas įgyti teisę administraciniam teismui apskųsti sprendimą dėl galutinio leidimo, asmuo turėtų įrodyti, kad buvo pažeistos jo teisės (pavyzdžiui, tariamai pažeistos turtinės teisės), arba savo aplinkosaugos interesą. Asmuo, teikiantis skundą tam, kad būtų apsaugota aplinka, turėtų paaiškinti, kodėl mano, kad leidimas vykdyti planuojamą veiklą, galbūt dėl netinkamos PAV procedūros, neatitinka aplinkosaugos teisės arba gali kelti žalos grėsmę ar daryti žalą aplinkai.

Paprastai aukštesnei administravimo institucijai arba administraciniam teismui pateikus skundą, skundžiamo sprendimo vykdymas sustabdomas. Kitaip tariant, draudžiama pradėti vykdyti planuojamą veiklą, pradėti statybos darbus ar priimti naujus sprendimus, grindžiamus ginčijamu sprendimu. Poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nėra numatyta jokių išimčių. Asmuo, norintis pradėti planuojamą (šiuo metu sustabdytą) veiklą, turi teisę prašyti atnaujinti sprendimo galiojimą. Teismas sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių priima atsižvelgdamas į sprendimo teisėtumą (skubos tvarka, nepažeidžiant galutinio teismo sprendimo) ir galimą žalą susijusiems interesams, įskaitant aplinkosaugos interesus.

Administraciniai teismai gali peržiūrėti taršios pramonės ir žemės ūkio veiklos leidimus (TIPK sprendimus). Bet kuris asmuo (fizinis, juridinis, nevyriausybinė organizacija) šiuos sprendimus gali apskųsti teismui. Be kita ko, skundas gali būti teikiamas, jei asmuo mano, kad buvo pažeista jo teisė gauti informaciją apie aplinką arba teisė dalyvauti priimant sprendimą.

Skundas turėtų būti pateikiamas aukštesnei institucijai (Valstybiniam aplinkos biurui). Vėliau rašytinis skundas, kuriame yra išdėstyti prieštaravimai, gali būti pateiktas Administraciniam apylinkės teismui kartu su visais turimais įrodymais. Be to, teismas savo iniciatyva gali rinkti įrodymus, reikalingus bylai išnagrinėti, įskaitant ekspertų išvadas. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyviai (išskyrus atsakovę – administravimo instituciją) pareikalauja žodinio proceso.

Pirmosios instancijos teismas išnagrinės, ar leidimas išduotas laikantis privalomų procesinių taisyklių, kurios apima suinteresuotų asmenų teisės susipažinti su visa svarbia ir aiškiai paaiškinta informacija, taip pat galimybę suinteresuotiems asmenims teikti prieštaravimus ir pasiūlymus, taip pat įrodymus, kad institucija išnagrinėjo pateiktus prieštaravimus ir pasiūlymus;

Teismas gali patikrinti faktus, kuriais grindžiamas leidimo išdavimas, pavyzdžiui, teismas gali patikrinti planuojamos pramonės veiklos duomenis, įrenginių charakteristikas ir esamų aplinkos sąlygų duomenis.

Kad galėtų pateikti skundą administraciniam teismui, pareiškėjas neprivalo dalyvauti TIPK procedūros viešųjų konsultacijų etape arba teikti pastabas vykstant viešosioms konsultacijoms.

Paprastai aukštesnei administravimo institucijai arba administraciniam teismui pateikus skundą, TIPK leidimo galiojimas sustabdomas. Kitaip tariant, draudžiama pradėti naudoti aplinką teršiantį įrenginį, nebent teismas atnaujina leidimo galiojimą. Šios taisyklės taikomos, kai pareiškėjas skundą pateikia per vieną mėnesį nuo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Tačiau aplinką teršiančiai veiklai, kuriai reikia A arba B kategorijos leidimo, yra taikoma išimtis. Taršos įstatyme numatyta, kad bet kuris asmuo gali apskųsti leidimo sąlygas bet kuriuo metu, kol leidimas galioja. Šis ilgesnis apskundimo terminas taikomas, jeigu tarši veikla gali turėti didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, pakenkti aplinkos kokybės tikslams, nustatytiems aplinkosaugos teisės akte, ar pažeisti kitus norminių aktų reikalavimus. Tokiu atveju apskundus sprendimą leidimo galiojimas nesustabdomas.

V. Access to Justice against Acts or Omissions

Asmuo, manantis, kad bet kuris kitas privatus fizinis ar juridinis asmuo kelia žalos grėsmę arba daro žalą aplinkai, neturi teisės pareikšti ieškinio civiliniame teisme arba apskųsti jo veiksmų administraciniam teismui. Asmuo gali reikalauti atlyginti jam pačiam padarytą žalą, bet negali reikalauti atlyginti aplinkai padarytos žalos. Todėl asmuo, manantis, kad bet kuris kitas asmuo planuojamais arba atliekamais veiksmais kelia žalos grėsmę arba daro žalą aplinkai, gali veikti vienu iš nurodytų būdu:

1) jeigu tariamai kenksminga veikla vykdoma remiantis administravimo institucijos sprendimu, asmuo sprendimą gali apskųsti aukštesnei administravimo institucijai, vėliau – administraciniam teismui, arba

2) pateikti prašymą administravimo institucijai, kuri yra kompetentinga saugoti aplinką ir imtis atitinkamų priemonių, kad būtų sustabdyta aplinkai daroma žala. Kompetentingai administravimo institucijai atsisakius imtis veiksmų, jos sprendimai arba neveikimas gali būti apskųsti aukštesnei administravimo institucijai, vėliau – administraciniam teismui. Tokiu atveju asmuo gali pareikalauti, kad teismas įpareigotų kompetentingą instituciją priimti sprendimą, skirtą aplinkai apsaugoti. Pavyzdžiui, jeigu fizinis asmuo neteisėtai, negavęs išankstinio leidimo nutiesė kelią saugomoje gamtos teritorijoje, asmuo gali reikalauti, kad kompetentinga administravimo institucija įpareigotų atsakingą asmenį išardyti statinį, atkurti ankstesnę padėtį ir kompensuoti materialinę žalą aplinkai.

Kompetentinga institucija, vykdanti aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę, yra Valstybinė aplinkos tarnyba. Komitetas supranta jo pareigas 8 atitinkamose teritorijose regioninius aplinkosaugos departamentus, taip pat jūrų ir vidaus vandenų administraciją bei Radiacinės saugos centrą.

Paprastai regioninių aplinkosaugos departamentų sprendimus galima apskųsti aukštesnei administravimo institucijai, dažniausiai – Valstybiniam aplinkos biurui.

Asmuo skundą administravimo institucijai gali išdėstyti ir raštu, ir žodžiu. Žodinius skundus iškart raštu įformina institucijos pareigūnas. Elektroniniu parašu pasirašytus rašytinius skundus ir apeliacinius skundus galima siųsti ir elektroniniu paštu.

Jeigu asmens netenkina kompetentingos institucijos sprendimas ar neveikimas, jis gali pateikti apeliacinį skundą aukštesnei administravimo institucijai. Apeliacinį skundą reikėtų pateikti institucijai, kuri priėmė (arba turėjo prievolę priimti) sprendimą dėl pirminio skundo. Apeliacinis skundas bus perduotas nagrinėti aukštesnei institucijai. Apeliacinis skundas aukštesnei institucijai yra būtinas prieš kreipiantis į administracinį teismą.

Jeigu apeliacinis skundas administraciniam teismui yra grindžiamas apl inkosaugos interesu, jo pakanka siekiant įgyti teisę pareikšti ieškinį. Rašytinis apeliacinis skundas, kuriame išdėstomi prieštaravimai, turėtų būti pateikiamas Administraciniam apylinkės teismui kartu su visais turimais įrodymais.

VI. Kitų priemonių siekti teisingumo

Be administravimo institucijų sprendimų ar neveikimo apskundimo administracine ir teismine tvarka, aplinkosaugos bylose galima pasinaudoti ir kitomis teisių gynimo priemonėmis.

Žmogaus teisių, įskaitant teisę gyventi palankioje aplinkoje, apsauga patenka į ombudsmeno (Tiesībsargs) kompetenciją. Ombudsmenas gali:

1) nagrinėti privačių asmenų skundus ir pasiūlymus, tirti aplinkybes;

2) reikalauti, kad institucijos paaiškintų atitinkamas bylos aplinkybes ir apie tai informuotų ombudsmeną;

3) atliekant arba atlikus tyrimą, institucijai teikti rekomendacijas ir nuomonę dėl jos veiklos teisėtumo ir efektyvumo, taip pat dėl gero administravimo principo laikymosi;

4) vadovaujantis teisės normomis, spręsti privačių asmenų ir institucijų ginčus, taip pat ginčus dėl žmogaus teisių privatiems asmenims;

5) sudaryti palankesnes sąlygas šalių susitaikymui ginčo;

6) sprendžiant ginčus, privatiems asmenims teikti rekomendacijas ir nuomonę dėl žmogaus teisių pažeidimų prevencijos;

7) pateikti Europos Parlamentui, vyriausybei, savivaldos ir kitoms institucijoms, kurios rengimo ar rekomendacijos dėl teisės aktų pakeitimų;

8 asmenims teikti konsultacijas žmogaus teisių klausimais;

9) atlikti tyrimus ir analizuoti situaciją žmogaus teisių srityje, taip pat reikšti nuomonę aktualiais žmogaus teisių klausimais.

Prokuratūrai yra patikėta priežiūros funkcija, t. y. prokuroras privalo imtis priemonių, kurių reikia asmenų ir valstybės teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti. Prie jų gali būti priskiriami ir aplinkosaugos interesai. Prokuroras gali ne tik pradėti baudžiamosios veikos tyrimą, bet ir imtis kitų priemonių. Jis gali:

1) įspėti asmenis, jeigu jų veiksmai gali pažeisti įstatymus;

2) pareikšti protestą vyriausybei, ministerijoms ir kitoms administravimo institucijoms, savivaldos institucijoms, inspekcijoms ir valstybės tarnyboms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir pareigūnams, jeigu jų sprendimai neatitinka įstatymų; atitinkama institucija arba pareigūnas per 10 dienų turi informuoti prokurorą apie protesto rezultatą. Prokuroras gali kreiptis į teismą, jeigu jo protestas nepagrįstai atmetamas arba į jį nereaguojama;

3) pateikti rašytinį pareiškimą atitinkamai įmonei, institucijai, organizacijai, pareigūnui ar asmeniui, jeigu tai reikalinga neteisėtai veiklai nutraukti, tokios veiklos padariniams ištaisyti arba siekiant išvengti pažeidimo; jeigu pareiškime nustatytų reikalavimų nesilaikoma arba į jį nereaguojama, prokuroras turi teisę pateikti prašymą teismui ar kitai kompetentingai institucijai dėl atitinkamų atsakomybės priemonių taikymo.

Latvijoje nėra privataus kaltinimo instituto. Asmuo įtarimais apie galimą nusikalstamą veiką turi pasidalyti su policija arba prokuratūra.

VII. Teisinė padėtis

Teisinė padėtis

Administracinė procedūra

Teismo procesas

Asmenys

su aplinkos apsauga susijęs interesas

su aplinkos apsauga susijęs interesas

NVO

Toks pat

Toks pat

Kiti juridiniai asmenys

Toks pat

Toks pat

Ad hoc grupės

Toks pat

Toks pat

Užsienio NVO

Toks pat

Toks pat

Kiti#_ftn1

ne

ne

Kiekvienas asmuo turi teisę pateikti skundą atsakingai administravimo institucijai arba apeliacinį skundą administraciniam teismui aplinkosaugos bylose, netaikant jokių kitų specialių sąlygų, t. y. skundą galima pateikti, jeigu asmuo mano, kad administraciniu sprendimu arba realių veiksmų, taip pat neveikimas, pažeidžia aplinką ir gamtą saugantį įstatymą arba gali sukelti žalos aplinkai grėsmę ar pakenkti aplinkai.

Panašiai pripažįstama visų asmenų teisė dalyvauti administraciniame procese ar teismo procese: fiziniai ir juridiniai asmenys (įskaitant nevyriausybines organizacijas, įvairių rūšių nacionalines ir kitų šalių; politines partijas, komercines organizacijas), taip pat asmenų asociacijų, jeigu tokios asociacijos yra pakankamai vieningos organizacijos, siekiančios tam tikrų tikslų. Paprastai valstybės ir savivaldybių institucijoms neleidžiama skųsti vienoms kitų administraciniuose teismuose. Tą galima daryti tik išimtinėmis aplinkybėmis, kai administravimo institucijos sprendimai arba neveikimas daro įtaką valstybei ar savivaldybei kaip bet kuriam kitam (privačiam) asmeniui.

Šis platus požiūris į teisę teikti skundus ir apeliacinius skundus yra panašiai pripažįstamas visų rūšių aplinkosaugos klausimais, įskaitant poveikio aplinkai vertinimo klausimus ar TIPK leidimo procedūras.

Teisė teikti skundus ir apeliacinius skundus remiantis tik aplinkosaugos interesais yra vienintelė išimtis, kai administravimo institucijose arba teisme galima pasinaudoti vadinamąja actio popularis teise (teise ginti bendrą interesą). Visuose kituose teisiniuose ginčuose asmuo turi įrodyti, kad buvo pažeistos jo subjektyviosios teisės, ir tik tada įgyja teisę teismui teikti skundą arba apeliacinį skundą.

Administracinio proceso įstatymo 29 str. nustatyta, kad įstatymuose numatytais atvejais valdžios institucijos turi teisę pateikti skundą administravimo institucijai arba apeliacinį skundą teismui, kad būtų apgintos privačių asmenų teisės ir teisėti interesai. Tai gali būti ir privataus asmens teisė gyventi palankioje aplinkoje.

Ombudsmeno įstatyme numatyta, kad, nustatęs pažeidimą, ombudsmenas turi teisę ginti privačių asmenų teises ir interesus teisme, jeigu tai būtina ginant viešąjį interesą.

Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad prokurorai turi teisę pateikti skundą teismui, jeigu kitos priemonės, t. y. įspėjimas, protestas ar pareiškimas (žr. VI skyrių), nebuvo sėkmingos.

VIII. Teisinis atstovavimas

Paprastai bet kuris asmuo į administravimo instituciją ar teismą gali kreiptis asmeniškai, privalomai nelydimas advokato. Atsižvelgiant į tai, kad administracinis teismas turi laikytis objektyvaus tyrimo principo, teismas taip pat gali savo iniciatyva išsiaiškinti galimus rašytinio skundo neaiškumus arba paprašyti, kad dalyviai ir kiti asmenys pateiktų reikalingus įrodymus. Tai puiki galimybė asmenims, administraciniuose teismuose ginantiems savo teises arba aplinkosaugos interesus. Tačiau asmuo gali paprašyti, kad kitas asmuo: teisininkas ar bet kuris kitas asmuo, būtų jo atstovas ir (arba) advokatas vykstant administraciniam ar teismo procesui. Advokato dalyvavimas administracinio teismo procese, net ir Aukščiausiajame Teisme, nėra privalomas.

Asmuo, kuriam reikia advokato, gali kreiptis į Advokatūros narius (prisiekusiuosius advokatus) arba kitus teisininkus. Jie gali teikti teisines konsultacijas, rengti teisinius dokumentus ir teikti kitas teisines paslaugas.

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasPrisiekusiųjų advokatų sąrašas

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langas„Transparency International“ Latvijos skyrius Delna teikia teisinę pagalbą piliečiams statybos ir žemėtvarkos klausimais. Delna yra pasirengusi dirbti su bylomis, kurios yra svarbios visuomenei, t. y. kai aplinkai yra arba gali būti padaryta didelė žala arba kai byla gali tapti precedentu ir prisidėti prie teisės aktų ar teisinės praktikos tobulinimo.

IX. Įrodymai

Kai asmuo tam tikrą administracinį sprendimą apskundžia teismui, visi pareiškėjo turimi įrodymai, kuriais grindžiami pareiškėjo prieštaravimai, turėtų būti pridedami prie rašytinio skundo. Administravimo institucija (atsakovė) kartu su savo paaiškinimais taip pat pateikia visus įrodymus, reikalingus institucijos sprendimui pagrįsti. Proceso dalyviai gali paprašyti teismo surinkti kitų įrodymų, įskaitant žodinius liudijimus ir ekspertų išvadas. Kadangi teismui privaloma laikytis objektyvaus tyrimo principo ir tenka pareiga įvertinti ginčijamo administracinio sprendimo teisėtumą, jis gali savo iniciatyva paprašyti pateikti įrodymų. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ar net apeliaciniame teisme, proceso dalyviai gali pateikti naujų įrodymų. Kasacinės instancijos teismas (Aukščiausiasis Teismas) naujų įrodymų nepriima, nes vertina tik teisinius bylos aspektus.

Administracinis teismas gali priimti ir vertinti įvairiausius įrodymus:

1 liudytojų parodymais,

2) patvirtinamuosius dokumentus (įskaitant rašytinius dokumentus, garso, vaizdo ir skaitmeninius įrašus),

3),

4) ekspertų išvadas (kurias paprastai teismui proceso metu pagamintos pasirinkti ekspertai).

Teismas gali pasinaudoti specialia informacijos gavimo priemone – išklausyti amicus curiae (teismo draugo) nuomonę: bet kuri asociacija, laikoma atstovaujančia tam tikros srities interesams ir galinti išsakyti kompetentingą nuomonę, gali paprašyti teismo leisti išsakyti savo nuomonę apie faktines arba teisines aplinkybes.

Teismas gali atsisakyti priimti įrodymus, nesusijusius su byla. Vertindamas priimtus ir teisėtus įrodymus, teismas daro išvadas vadovaudamasis savo įsitikinimais, grindžiamais išsamiai, visiškai ir objektyviai patikrintais įrodymais, ir teisminiu suvokimu, grindžiamu logikos dėsniais, mokslinėmis išvadomis ir teisingumo principais.

Jeigu teismo proceso dalyviams kyla pagrįstų abejonių dėl faktų, kuriais grindžiamas ginčijamas administracinis sprendimas, jie gali paprašyti teismo pavesti atlikti ekspertizę. Jeigu teismui įrodoma ekspertizės būtinybė, jis parenka vieną ar kelis ekspertus, atsižvelgdamas į proceso dalyvių nuomonę. Dalyviai turi teisę siūlyti klausimus, dėl kurių, jų nuomone, reikalingas eksperto įvertinimas, tačiau galutinį sprendimą dėl klausimų priima teismas.

Teismas ekspertų išvadas vertina taip pat, kaip ir kitus įrodymus: teismui eksperto išvada nėra privaloma ir jis savo galutines išvadas daro įvertinęs eksperto išvados patikimumą. Savo sprendime teismas privalo nurodyti motyvus, kodėl pirmenybė buvo skirta vieniems, o ne kitiems įrodymams ir kodėl vieni faktai buvo pripažinti įrodytais, kiti – neįrodytais.

Laikinosios apsaugos priemonės.

Kai administracinis sprendimas apskundžiamas administraciniam teismui, teismui pateiktas prašymas paprastai turi stabdomąjį poveikį, t. y. administracinio akto galiojimas yra sustabdomas nuo prašymo pateikimo dienos. Pavyzdžiui, jeigu asmuo apskundžia statybos leidimą, ginčijamo statinio statyba neleidžiama.

Tačiau Administracinio proceso įstatyme numatytos kelios išimtys, kai ginčijamas administracinis sprendimas gali būti vykdomas nepaisant teismui pateikto skundo. Pagrindinės išimtys yra šios:

1) administraciniu aktu nustatoma prievolė sumokėti mokestį, muitą ar kitą įmoką į valstybės ar savivaldybių biudžetus, išskyrus nuobaudas;

2) taip numatyta kituose teisės aktuose; pavyzdžiui, jeigu asmuo apskundžia taršios veiklos leidimo sąlygas pasibaigus bendram vieno mėnesio terminui, per kurį galima apskųsti administracinius sprendimus, pateikus skundą nebus sustabdyti leidimo;

3) institucija, nurodžiusi skubos tvarka motyvus dėl konkretaus klausimo, administraciniame akte konkrečiai nustatė, kad jis turi būti vykdomas nedelsiant; arba

4 administracinis aktas) policijos, sienos apsaugos, ugniagesių tarnybos ar kitų įstatymais įgaliotų pareigūnų priimamas siekiant nedelsiant apsisaugoti nuo tiesioginio pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba asmens gyvybei, sveikatai ar turtui;

5 ginčijamu administraciniu aktu nustatomi, keičiami arba nutraukiami institucijos teisiniai santykiai su valstybės tarnautoju;

6) ginčijamas sprendimas yra bendro pobūdžio, pavyzdžiui, juo apribojamas savivaldybės kelio naudojimas;

7 ginčijamu administraciniu aktu panaikinamas arba sustabdomas licencijos ar kito panašaus leidimo galiojimas.

Proceso dalyviai gali prašyti teismo taikyti laikinąją apsaugą:

1), jeigu skundas turėjo stabdomąjį poveikį, ginčijamo sprendimo adresatas gali prašyti teismo atnaujinti jo galiojimą, pavyzdžiui, leisti pradėti statinio statybą ar paleisti elektrinę;

2) jeigu skundas neturėjo stabdomojo poveikio, apskundęs asmuo gali prašyti teismo sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą.

Abiem minėtais atvejais teismas sprendimą dėl laikinosios apsaugos priima atsižvelgdamas į sprendimo teisėtumą (skubos tvarka, nepažeisdamas galutinio sprendimo) ir galimą žalą susijusiems interesams.

Jeigu yra pagrindo manyti, kad ginčijamas administracinis aktas arba pasekmių non-issue administracinio akto, gali padaryti didelę žalą arba žalos atlyginimo ar kompensacijos, kuri būtų gerokai suvaržyti arba reikalautų iškils išteklių, ir jei išnagrinėjus Teisingumo Teismo turima informacija rodo, kad ginčijamas aktas yra neteisėtas prima facie, teismas gali, pagrįstu pareiškėjo prašymu, priimti sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi teismas gali priimti:

1) teismo nutartį, kuria iki teismo sprendimo priėmimo būtų pakeistas administracinis aktas arba faktiniai veiksmai;

2) teismo nutartį, kuria atitinkamai institucijai nustatoma pareiga atlikti tam tikrą veiksmą per nustatytą laikotarpį arba draudžiama atlikti tam tikrą veiksmą;

3) teismo nutartį, kuria Žemės registrui pavedama įregistruoti savininko teisės apribojimus disponuoti nekilnojamuoju turtu.

Visos minėtos taisyklės taikomos ir aplinkosaugos bylose.

Proceso dalyviai bet kuriame proceso etape, įskaitant apeliacinės instancijos teismą ir kasacinės instancijos teismą, gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu mano, kad skubiai reikalinga laikinoji apsauga. Oficialūs terminai nėra nustatyti. Pasinaudojimas teisėmis prašyti taikyti laikinąją apsaugą negali turėti neigiamų padarinių, įskaitant tuos, kuriems taikoma privatinė teisė. Tai reiškia, kad, teismui priėmus nutartį, asmuo nebus laikomas atsakingu už kitam asmeniui padarytą finansinį nuostolį.

Teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali būti apskųsta. Be to, proceso dalyvis gali prašyti pakeisti arba atšaukti taikomas laikinosios apsaugos priemones.

XI. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Administravimo institucijų vykdomas administracinis procesas yra nemokamas.

Pateikdamas apeliacinį skundą administraciniam teismui, asmuo turi atsižvelgti į valstybės rinkliavas.

Ir administracinio, ir teismų proceso dalyvis turi padengti savo išlaidas:

1) sumokėti atlygį atstovui ar advokatui (jeigu asmuo juos turi); Jei administravimo institucija (ar teismas) nustačius, kad asmuo (kuriam skirtas sprendimas, tik fizinis asmuo) turi finansinių sunkumų, o nagrinėjama administracinė byla yra sudėtinga, gali būti priimtas sprendimas, kad atlyginimas šio asmens atstovui, atsižvelgiant į atitinkamas taisykles, bus sumokėtas iš valstybės biudžeto.

2) sumokėti užmokestį ekspertams (jeigu asmuo juos pakvietė savo iniciatyva); iš valstybės biudžeto gali būti padengiamas tik teismo nutartimi paskirtiems ekspertams mokėtinas atlygis.

Valstybės rinkliavos. Pateikdamas skundą pirmosios instancijos administraciniam teismui, pareiškėjas turėtų sumokėti valstybės rinkliavą 20 LVL (apie. 29 EUR). Valstybės rinkliava už pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimą yra 40 LVL (apie. 57 EUR). Užstatas už kasacinio skundo pateikimą Aukščiausiajam Teismui lygus 50 LVL (71 EUR) (nuo 1 m. kovo 2013 d.). Užstatas, mokėtinas už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba už papildomus prašymus priimti procesines nutartis, yra lygus 10 LVL (apie. 14 EUR). Užstatas, mokėtinas už de novo klausimus, susijusius su naujai išsiaiškintais faktais, sudaro 10 LVL (apie. 14 EUR).

Valstybės rinkliavos suma, mokėtina už visų kategorijų administracines bylas, yra vienoda. Išimtis yra prieglobsčio prašymus – jie nagrinėjami nemokamai. Teismas, atsižvelgdamas į fizinio asmens finansinę padėtį, gali sumažinti rinkliavos dydį arba asmenį atleisti nuo prievolės sumokėti rinkliavą.

Administracinio proceso įstatyme nėra numatyta kitų mokesčių ar užstatų.

Išlaidos, susijusios su teisine pagalba ar ekspertizėmis, nėra reguliuojamos ir jas nulemia rinkos situacija, bylos sudėtingumas arba faktinės ekspertų nagrinėjamos aplinkybės.

Priimtame sprendime teismas nurodo padengti valstybės rinkliavą: visiškai arba iš dalies patenkinus skundą dėl administracinio sprendimo ar neveikimo, teismas nurodo atsakovei (valstybei ar jos savivaldybei) padengti pareiškėjo sumokėtą valstybės rinkliavą; skundą atmetus, pareiškėjo sumokėta valstybės rinkliava nėra kompensuojama. Toks pat principas taikomas ir užstatui: jis ieškovui grąžinamas, jeigu jo kasacinis skundas (arba prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, papildomi prašymai arba peržiūros de novo prašymas) yra patenkinamas.

Teismo sprendimas kompensuoti išlaidas taikomas ne visoms išlaidoms. Todėl kitos dalyvių patirtos išlaidos, išskyrus valstybės rinkliavas ir užstatus, negali būti susigrąžintos. Jeigu skundas dėl administracinio sprendimo yra patenkinamas, pareiškėjas gali reikalauti, kad atsakovė kompensuotų visą žalą, patirtą dėl neteisėto sprendimo, ir į šią sumą gali būti įskaičiuoti ankstesni mokesčiai advokatui ar ekspertams.

XII. Finansinės paramos priemonės

Fizinis asmuo, kuris administracinį sprendimą skundžia administraciniam teismui, gali prašyti:

1) sumažinti valstybės rinkliavos dydį arba atleisti nuo prievolės ją mokėti. Teismas atsižvelgia į šio asmens finansinę padėtį;

2) sumokėti atlygį jo atstovui. Teismui nustačius, kad asmuo (kuriam skirtas sprendimas, tik fizinis asmuo) turi finansinių sunkumų, o nagrinėjama administracinė byla yra sudėtinga, gali būti priimtas sprendimas, kad šio asmens atstovui mokėtinas atlygis, atsižvelgiant į atitinkamas taisykles, bus sumokėtas iš valstybės biudžeto.

Valstybės teisinės pagalbos įstatyme finansinė parama iš valstybės biudžeto garantuojama skiriant valstybės pagalbą teismine ir neteismine tvarka nagrinėjamose bylose. Civilinėms, baudžiamosioms ir administracinėms byloms taikomi atskiri teisinės pagalbos mechanizmai, kuriuos administruoja Teisinės pagalbos administracija. Tačiau teisinė pagalba teikiama tik tose administracinėse bylose, kurios susijusios su prieglobsčio suteikimu, o aplinkosaugos bylose valstybės finansuojama teisinė pagalba apskritai neteikiama.

Kartais pavieniais atvejais atsiranda galimybė administracinėse bylose gauti nemokamų teisinių konsultacijų. Pavyzdžiui, jeigu bylos rezultatas arba teisės normos išaiškinimas gali būti svarbus, advokatai gali būti pasirengę teisines konsultacijas teikti nemokamai. Nuo 2010 m. keturios advokatų kontoros sutiko dalyvauti Sorošo fondo projekte ir per Nemokamų teisinių konsultacijų centrą (tel. + 371 67294646) teikti nemokamas teisines konsultacijas NVO.Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.sfl.lv/public/index.html Į kitas advokatų kontoras ir advokatus galima kreiptis individualiai.

Latvijos universitete veikianti teisės klinika yra pasirengusi teikti teisines konsultacijas asmenims, kurių pajamos mažos.Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.lu.lv/eng/faculties/fl/structural-units/the-legal-aid-and-assistance-centre/ Paprastai teisės studentai konsultuoja darbo santykių, būsto nuomos ar vaikų išlaikymo klausimais.

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langas„Transparency International“ Latvijos skyrius Delna teikia teisinę pagalbą piliečiams statybos ir žemėtvarkos klausimais. Delna yra pasirengusi dirbti su bylomis, kurios yra svarbios visuomenei, t. y. kai aplinkai yra arba gali būti padaryta didelė žala arba kai byla gali tapti precedentu ir prisidėti prie teisės aktų ar teisinės praktikos tobulinimo.

XIII. Savalaikiškumas

Administravimo institucijos sprendimus turi priimti per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią asmuo pateikė skundą arba prašymą. Skubos atveju asmuo gali prašyti, kad institucija sprendimą priimtų iškart.

Institucija dėl objektyvių priežasčių gali pratęsti minėtą terminą, bet ne daugiau kaip keturiems mėnesiams. Jeigu yra objektyvių kliūčių faktinėms aplinkybėms išsiaiškinti, gavus išankstinį aukštesnės administravimo institucijos leidimą, terminas gali būti pratęstas iki vienų metų. Institucijos sprendimas pratęsti terminą gali būti apskųstas aukštesnei administravimo institucijai, vėliau – teismui.

Jeigu institucija vėluoja priimti sprendimą, nėra tokių sankcijų, kurias būtų galima taikyti iš karto. Tačiau vėliau asmuo gali savo skundą pagrindinėje byloje pateikti tiesiogiai administraciniam teismui ir, be pagrindinio reikalavimo, prašyti, kad teismas priimtų sprendimą dėl finansinio nuostolio arba moralinės žalos, patirtų dėl vėlavimo, tinkamo atlyginimo.

Jei šis asmuo nusprendžia administracinį sprendimą apskųsti administraciniam teismui, apeliacinis skundas turi būti pateiktas per vieną mėnesį nuo administracinio sprendimo, arba per vienus metus tais atvejais, kai jokio atsakymo negauta arba pateikimo procedūrą nebuvo nurodyta sprendimo apskundimo, sprendimą raštu. Asmuo, kuris nėra šio sprendimo adresatas ir nedalyvavo administracinėje procedūroje (pavyzdžiui, aplinkosaugos NVO) turėtų pateikti savo skundą teismui per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią asmuo bus apie jį informuoti, bet ne vėliau kaip per vienerius metus nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos. Teismo proceso dalyviai informuojami apie tolesnes privalomas procesines taisykles ir terminus teismo proceso metu. Pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo ir kasacinio skundo pateikimo Aukščiausiajam Teismui terminas yra vienas mėnuo. Svarbesni teismo procesiniai sprendimai, pavyzdžiui, teismo atsisakymas priimti prašymą, aukštesnės instancijos teismui gali būti apskųsti per 14 dienų.

Teismas turi laikytis terminų, kai:

1) sprendimo dėl prašymo priėmimo (7 dienos; Šis terminas gali būti pratęstas iki mėnesio);

2) priima sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (per pagrįstą laiką, atsižvelgiant į reikalo skubumą, bet ne ilgiau kaip per vieną mėnesį);

3) priima sprendimą po teismo posėdžių (21 diena pirmosios instancijos teisme ir Apeliaciniame teisme, 30 dienų Aukščiausiajame Teisme; pastarasis terminas gali būti pratęstas dar dviem mėnesiams).

Kitais atvejais teismas nėra saistomas griežtų terminų ir neprivalo bylų išspręsti per tam tikrą laiką. Žinoma, teismas privalo bylas išnagrinėti ir galutinius sprendimus eilės tvarka priimti kuo greičiau.

Šios taisyklės vienodai taikomos visų rūšių byloms, įskaitant aplinkosaugos bylas.

Paprastai aplinkosaugos bylos nagrinėjimas trunka apie 1 metus apylinkės teisme, 1,5 metų apygardos teisme ir apie 9 mėnesius Aukščiausiajame Teisme.

Jeigu teisėjai itin vėluoja priimti nutartis ir sprendimus arba nesilaiko kitų įstatymuose nustatytų terminų, jiems gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

XIV. Kiti klausimai

Tik galutiniai sprendimai tam tikrų administracinių aktų administracinę procedūrą (neveikimo), paprastai leidžiama apskųsti administraciniam teismui. Taigi visuomenė paprastai kreipiasi į teismą tokius sprendimus kaip statybos leidimai, planuojamos veiklos priimami sprendimai, taršios veiklos leidimai ar vandens naudojimo leidimai, su galimybe peržiūrėti ankstesnius procesinius sprendimus. PAV atrankos sprendimų skundimas yra populiari bylos iškėlimo priemonė. Reikalauti atlyginti žalą galima tik pirmiau užginčijus sprendimą arba neveikimą, dėl kurio padaryta žala aplinkai.

Visuomenė gali susipažinti su lengvai suprantama informacija aplinkosaugos klausimais, įskaitant vyriausybės veiklą įvairiose srityse, ir teisę kreiptis į teismą dėl interneto svetainė: Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasdėl aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerijos, kurioje galima rasti nuorodą į brošiūrą apie teisę kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais.Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.varam.gov.lv/lat/darbibas_veidi/vides_informacija_un_sabiedribas_lidzdaliba/files/text/Darb_jomas/PieejaTiesuVarai_RECbrosura2008_LV.pdf

Teismų interneto portale teikiama informacija apie administracines bylas, pateikiami procesinių dokumentų šablonai.Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.tiesas.lv/

Šalyje nėra priimtų specialių teisės normų dėl alternatyvaus ginčų sprendimo. Įstatymo projektas pateiktas svarstyti vyriausybei. Tačiau administracinio ar teismo proceso dalyviai, taip pat aplinkosaugos bylose, gali nevaržomi tartis ir sudaryti administracinę sutartį dėl ginčijamo klausimo ir taip išspręsti teisinį ginčą iki teismo sprendimo priėmimo.

XV. Yra užsienietis,

Teisminės valdžios įstatyme nustatyta, kad visi asmenys prieš įstatymą ir teismą yra lygūs. Bylos nagrinėjamos neatsižvelgiant į, be kita ko, asmens kilmę, pilietybę, kalbą ar gyvenamąją vietą.

Bylos teismuose nagrinėjamos latvių kalba. Dalyviai, gerai nemokantys valstybinės kalbos, procese gali dalyvauti padedami vertėjo. Fiziniams asmenims ar jų atstovams teismas skiria vertėją, kurio paslaugas apmoka valstybė ir kuris padeda susipažinti su bylos dokumentais ir dalyvauti posėdžiuose. Teismas savo nuožiūra vertėją gali skirti ir juridiniam asmeniui.

XVI. Tarpvalstybinės bylos

Visoms byloms taikomos tokios pačios procesinės taisyklės. Nuolatinis Latvijos teisė neapriboja Teisingumo Teismui pagal tiesioginį arba netiesioginį poveikį sprendimo dėl atskirų asmenų taikomos administraciniam teismui. Todėl bet kuris asmuo, įskaitant NVO, gali kreiptis į administracinį teismą, jeigu gali pagrįstai įrodyti, kad administracinis sprendimas motyvacijos arba neveikimas, pažeidžia aplinką ir gamtą saugantį įstatymą arba gali sukelti žalos aplinkai grėsmę ar pakenkti aplinkai. Teismo proceso metu dalyviai gali prašyti tų pačių procesinių sprendimų, įskaitant laikinąsias apsaugos priemones.

Finansinė parama teisinei pagalbai gali būti suteikiama tik fiziniams asmenims (kuriems adresuotas sprendimas), patiriantiems finansinių sunkumų, ir tik tuo atveju, jeigu nagrinėjama administracinė byla yra sudėtinga. Todėl visuomenė arba NVO praktiškai neturi galimybių gauti finansinės paramos iš valstybės biudžeto.

Nemokamos teisinės konsultacijos priklauso nuo pačių dalyvių iniciatyvumo dėl jų derėtis su advokatais ar advokatų kontoromis.

Kai aplinkosaugos sprendimai turi tarpvalstybinį poveikį, nėra jokių teisinių nuostatų ar teismų praktikos dėl teismo pasirinkimo Latvijoje ar kitoje šalyje. Latvijos teismai yra kompetentingi peržiūrėti Latvijos administravimo institucijų sprendimus.

Susijusios nuorodos


Tai teksto mašininis vertimas. Šio puslapio savininkas neprisiima jokios atsakomybės dėl šio mašininio vertimo priemone išversto teksto kokybės.

Paskutinis naujinimas: 14/09/2016