Zavřít

BETA VERZE PORTÁLU JE JIŽ K DISPOZICI!

Vyzkoušejte si BETA verzi evropského portálu e-Justice a dejte nám vědět, jak se Vám s ní pracuje!

 
 

Cesta

menu starting dummy link

Page navigation

menu ending dummy link

Teisė kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais - Nyderlandai

Tento text byl přeložen strojově. Za kvalitu překladu neručíme.

Kvalita tohoto překladu byla ohodnocena známkou: špatná

Jak byste ohodnotili kvalitu tohoto překladu?


  1. Konstituciniai pagrindai
  2. Teismai
  3. #II
  4. Galimybės susipažinti su bylomis
  5. Visuomenės dalyvavimo teisės kreiptis į teismus
  6. Access to Justice against Acts or Omissions
  7. Kitų priemonių siekti teisingumo
  8. Teisinė padėtis
  9. Teisinis atstovavimas
  10. Įrodymai
  11. Laikinosios apsaugos priemonės
  12. Dėl bylinėjimosi išlaidų
  13. Finansinės paramos priemonės
  14. Savalaikiškumas
  15. Kiti klausimai
  16. Yra užsienietis,
  17. Tarpvalstybinės bylos

I. konstituciniams pagrindams,

21 straipsnis Nyderlandų Konstitucijos (Grondwet [1]) Vyriausybė įpareigojama užtikrinti piliečiams tinkamą gyventi aplinką ir pasirūpinti aplinkos apsauga bei gerinimu.#1 Kartu su 11 straipsniu, kuriuo užtikrinta teisė į asmens neliečiamybę, ir 22 straipsniu, kuriuo suteikiama teisė į sveikatą, šios nuostatos yra pagrindinės (socialinės) teisės, susijusios su aplinka, numatytos Nyderlandų Konstitucijoje. Teisė kreiptis į teismą įtvirtinta 17 straipsnyje, kuriame numatyta, jog nė vienas negali būti prieš jo valią sulaikytas nuo kreipimosi į kompetentingą teismą. Be to, Nyderlandų Konstitucijos 6 skyrius yra svarbus tuo, kad jame numatyta, jog įstatymuose paaiškinta, koks teismas yra kompetentingas. Piliečiai turi teisę tiesiogiai remtis pagrindinėmis teisėmis administracinių arba teisminių procedūrų metu, jeigu šios teisės laikomos subjektyviomis teisėmis. Todėl gali remtis Konstitucijos 21 straipsniu, vykstant procedūroms, nukreiptoms prieš piliečių valdžios institucijų sprendimus. Tačiau daugeliu atvejų tai neduos pageidaujamo poveikio dėl Vyriausybei suteiktos veiksmų laisvės įgyvendinant šios nuostatos tikslą (-us). Bet kuria tarptautinės sutarties nuostata gali būti remiamasi administracinio ir teisminio proceso metu po jos paskelbimo, ir kai tokia nuostata yra bendro privalomojo pobūdžio (Konstitucijos 93 straipsnis). Tas pats galioja ir vadinamajai Orhuso konvencijai, kurią patvirtino tiek Nyderlandai, tiek Europos Sąjunga.

II. Teismai

Nyderlanduose teisinę apsaugą pirmiausia teikia bendrosios kompetencijos teismai, kurie yra kompetentingi spręsti civilines ir baudžiamąsias bylas. [2]#2 Ši sistema yra trijų lygmenų. Pirmiausia bylą nagrinėja apygardos teismas (Rechtbank), ir jeigu šalis nesutinka su teismo sprendimu, jis gali jį apskųsti apeliacine tvarka Apeliaciniam teismui (Gerechtshof). Apeliacinis teismas iš naujo nagrinėja bylos faktus ir pateikia savo išvadas. Tada paprastai galima perduoti ginčą aukščiausios pakopos teismui – Nyderlandų Aukščiausiajam Teismui (Hoge Raad). Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas nagrinėja tik tai, ar žemesnės pakopos teismas (-ai) tinkamai taikė įstatymus priimdami sprendimą. Šiame etape žemesnės pakopos teismo (-ų) nustatyti bylos faktai nebesvarstomi. 11 m. Nyderlandai bus padalinti į 2013 apygardų, kurių kiekviena turės savo apygardos teismą. Apygardos teismai dalijami į 3 sektorius: civilinės teisės sektorių, baudžiamosios teisės sektorių ir administracinės teisės sektorių. 11 apygardų yra suskirstytos į 4 apeliacinių teismų kompetencijos sritis, skirtas civilinėms ir baudžiamosioms byloms bei tam tikroms specifinėms administracinėms byloms (pvz., susijusioms su mokesčių teise). Atsižvelgdami į baudžiamąją ir civilinę teisę, Apeliacinio teismo teisėjai nagrinėja tik tas bylas, kuriose apeliacinis skundas pateiktas dėl apygardos teismo priimto sprendimo. Nėra jokio specialaus teismo ar tribunolo, nagrinėjančio aplinkos apsaugos klausimus. Įstatymuose nurodyta, kuris teismas yra kompetentingas, tad nėra galimybės ieškoti palankesnio teisinio reglamentavimo. Išskyrus keletą išimčių, administracinius ginčus dėl vyriausybės sprendimų, susijusių su aplinkos apsaugos klausimais, pirmiausia nagrinėja vienas iš vienuolikos apygardos teismų (administracinės teisės sektorius). Paprastai bylas apygardos teisme nagrinėja vienas teisėjas, tačiau teismas gali nuspręsti skirti tris teisėjus bylai, kuri yra sudėtinga arba susijusi su pagrindiniais klausimais. Aplinkosaugos bylose reglamentuojamos administracine teise ir daugelyje kitų sričių apeliacinis skundas administracinės jurisdikcijos skyriui (Afdeling bestuursrechtspraak van de Raad van State), kuriame bus bylą nagrinėtų trys teisėjai, nors jis galėjo nuspręsti, kad paprastą bylą nagrinėtų vienas teisėjas. Kitose srityse Nyderlandų teisėje numatyta specifinė apeliacinis teismas, pavyzdžiui, Centrinis apeliacinis teismas (Centrale Raad van Beroep) atvejus, susijusius su valstybės tarnautojais ir socialinės apsaugos klausimais, Apeliacinis teismas – apeliacinius skundus dėl mokestinių vertinimų ir prekybos ir pramonės apeliacinis teismas (College van Beroep voor het bedrijfsleven) ir ginčų dėl administracinės teisės ir skundų dėl konkrečių įstatymų, pavyzdžiui, konkurencijos įstatymo. Daugelio administracinių ginčų atveju prieš bylos nagrinėjimą apygardos teismo administracinės teisės skyriuje vykdoma prieštaravimo procedūra, prižiūrint administracinei valdžios institucijai. Jeigu byla nagrinėjama prieštaravimo procedūros tvarka, arba jeigu ją nagrinėja administracinis teismas, pareiškėjas gali prašyti teismo taikyti laikinąją arba tarpinę priemonę specifinės procedūros metu, jeigu yra pakankamas pagrindas ir pakankamai aktualus suinteresuotumas (Bendrojo administracinės teisės įstatymo 8: 81–8: 86 straipsniai). Jeigu administracinis teismas leidžia taikyti tarpines priemones, daugeliu atvejų tai reiškia, jog ginčijamo sprendimo vykdymas yra sustabdytas.

Procese, kuriame nagrinėjami administraciniai sprendimai, kompetentingas teismas panaikina (arba: pripažįsta negaliojančiu) sprendimą, jeigu pareiškėjas įrodo, jog sprendimas buvo priimtas pažeidžiant įstatymą. Nors teismai turi kompetenciją pakeisti arba pataisyti administracinį sprendimą po to, kai jis buvo pripažintas negaliojančiu, naudojimasis šiais įgaliojimais yra pagrįstas tik tais atvejais, kai yra pakankamai akivaizdu, kokį sprendimą administracinė įstaiga priims, pripažinus jos sprendimą negaliojančiu. Daugeliu atvejų sprendimo pripažinimas negaliojančiu reiškia, kad ta pati administracinė institucija priims naują sprendimą. Teismai gali priteisinti iš valdžios institucijos žalos piliečiams kompensavimą, kai tam yra pagrindas (remiantis delikto teise), jeigu pilietis pateikia atitinkamą prašymą ir nustatoma, jog apskųstas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant įstatymus. Procedūros dėl administracinių sprendimų aplinkosaugos klausimais reglamentuojama bendrosiomis nuostatomis (administracinės) procesinės teisės, kurios yra numatytos Bendrojo administracinės teisės įstatymo (Algemene wet bestuursrecht), daugiausia 6, 7 ir 8 skyriuose, ir kai kurių konkrečių veiksmų, iš kurių svarbiausi yra Aplinkos valdymo įstatymas (Wet milieubeheer), Bendrasis aplinkosaugos leidimų išdavimo įstatymas (Wet algemene bepalingen omgevingsrecht), Erdvinio planavimo įstatymas (Wet ruimtelijke ordening), Vandens įstatymas (Waterwet), Gamtos apsaugos įstatymo (toliau – „Nb-wet 1998“) ir Flora- ir faunos įstatymas (Flora- and Faunawet). Procese, susijusiame su administraciniais sprendimais dėl aplinkos apsaugos klausimų, yra galimybė, jog teismas paskirs konkretų nepriklausomą ekspertą – Fondą, konsultuojantį administracinius teismus aplinkos apsaugos ir suskirstymo į zonas klausimais (Stichting Advisering Bestuursrechtspraak arba StAB). Šį fondą finansuoja valstybė, ir jis turi specifinę kompetenciją nagrinėti aplinkos apsaugos klausimus. Įstatymuose numatyta, kad jis parengia ataskaitą dėl aplinkos apsaugos bylos administracinio teismo prašymu. Administracinio teismo procese teismai negali tirti administracinio sprendimo dalių, kurių pareiškėjas neapskundė. Tačiau teismas turi įgaliojimus tirti bylos faktus: išklausyti liudininkus, prašyti pateikti (raštiškus) parodymus arba paskirti ekspertą, kai tai yra susiję su ginču, kurį šalys perdavė nagrinėti Teismui. Administraciniai teismai naudojasi šiais įgaliojimais tais atvejais, kai pareiškėjas pateikia pakankamą informaciją, leidžiančią suabejoti faktais, kuriais remdamasi administracinė institucija grindė savo sprendimą. Teismų praktika rodo, kad teismų nagrinėjamo ginčo šalys privalo pateikti įrodymus savo iniciatyva. Tai taip pat galioja ir administraciniuose teismuose nagrinėjant aplinkos apsaugos klausimus, nors administracinė institucija, savaime aišku, visuomet privalo atidžiai rengti administracinį sprendimą.

III. Galimybės susipažinti su bylomis

110 straipsnis Nyderlandų Konstitucijos (Grondwet) įpareigoja vyriausybę priimti teisės aktus, užtikrinančius piliečių teisę susipažinti su informacija apie valstybės reikalus. Informacijos laisvės įstatyme (Wet openbaarheid van bestuur) leidžiamas visiškas arba dalinis anksčiau neskelbtos informacijos ir dokumentų, kuriuos kontroliuoja visi valdžios lygmenys, ir kurie yra susiję su valstybės reikalais, atskleidimas. Informacijos laisvės įstatyme nurodyta, kad praktiškai visi įrašai, susiję su valstybės reikalais, gali būti atskleisti, jame nustatytas privalomojo atskleidimo principas, tačiau taip pat yra keletas atsisakymo pagrindai pagal 11 ir 10 straipsnius. Priimant sprendimus, susijusius su informacijos atskleidimu, visuomet turi būti atsižvelgta į šias priežastis. Pagal 3 straipsnį Informacijos laisvės įstatymo (Wet openbaarheid van bestuur), bet kuris asmuo gali prašyti viešuosiuose įrašuose pateikiamą informaciją reikia atskleisti. Prašymą pateikiantiems asmenims nebūtina nurodyti jų suinteresuotumo esmės arba priežasties. Informacijos atskleidimas laikomas svarbiu, siekiant užtikrinti teisinės valstybės principą demokratinėje visuomenėje. Be to, nėra jokių svarbių oficialių reikalavimų, taikomų tokiam prašymui, nors pirmenybė teikiama raštiškam prašymui. Asmuo turi nurodyti valstybės reikalą, dėl kurio pateikiamas prašymas. Sprendimas dėl prašymo turi būti priimtas per 4 savaites; informacijos apie aplinką atveju šis terminas yra 2 savaitės. Administracinė institucija gali pasiūlyti susijusioms šalims galimybę pateikti nuomonę apie informacijos atskleidimą, kuris gali turėti poveikį jų interesams, ir šiuo atveju sprendimas yra atidedamas (6 straipsnio 3 dalies Informacijos laisvės aktas). Pagal Bendrojo administracinės teisės įstatymo (Algemene wet bestuursrecht) nuostatas prie atsisakymo patenkinti prašymą turi būti pridėtos atsisakymo priežastys, taip pat pateikiama informacija apie galimas teisių gynimo priemones. Asmenys, nepatenkinti sprendimu (atsisakymu, nepilnu arba netinkamu atsakymu) gali kreiptis dėl sprendimo peržiūrėjimo administracinėje institucijoje, kuri atmetė prašymą. Jeigu sprendimas ir toliau jų netenkina, jie gali kreiptis į apygardos teismo administracinių bylų skyrių, kad šis priimtų teismo sprendimą. Tai atitinka bendrąsias nuostatas, kad būtų nustatyta 1: 1 ir 7: 8 straipsniai Bendrojo administracinės teisės įstatymo (Algemene wet bestuursrecht). Galų gale, galima pateikti apeliacinį skundą Valstybės tarnybos administracinės jurisdikcijos skyriui (Afdeling bestuursrechtspraak van de Raad van State). Visos procedūros turi būti atliktos per 6 savaites; nėra privalomojo teisinio atstovavimo taisyklių. Tačiau tais atvejais, kai per valdžios institucijai nustatytą sprendimo priėmimo terminą ji nepriima jokio sprendimo, asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą dėl valdžios institucijos neveikimo. Kai tai yra aktualu bylai, teismai, apskritai, yra kompetentingi reikalauti, kad valdžios institucija pateiktų informaciją. 29 8 straipsnis. Bendrojo administracinės teisės įstatymo (Algemene wet bestuursrecht) valdžios institucijoms leidžiama pateikti informaciją teismui, prašant neatskleisti jos pareiškėjui. Būtent taip gali atsitikti byloje, susijusioje su prašymu atskleisti tam tikrą informaciją. Tik tais atvejais, kai pareiškėjas leido teismui susipažinti su informacija ir išnagrinėti bylą remiantis šia informacija, nors pats pareiškėjas ir neturėjo galimybės su ja susipažinti, ji galėtų turėti įtakos teismo sprendimui. Kai teismas padaro išvadą, jog nėra jokio (pagrįsto) pagrindo atsisakyti atskleisti informaciją, jis gali nurodyti ją atskleisti.

IV. Teisė kreiptis į teismą dėl visuomenės dalyvavimo

Administracines procedūras, aplinkos klausimus reglamentuoja tiek Bendrojo administracinio proceso nuostatos Bendrojo administracinės teisės įstatymo (Algemene Wet Bestuursrecht) ir kai kurios konkrečios nuostatos Bendrojo įstatymo dėl aplinkosaugos leidimų išdavimo (Wet algemene bepalingen omgevingsrecht), aplinkos valdymo įstatymo (Wet milieubeheer) ir Erdvinio planavimo įstatymo (Wet ruimtelijke ordening). Priimant svarbius sprendimus dėl aplinkosaugos leidimų išdavimo, pavyzdžiui, sprendimus dėl aplinkosaugos leidimo (pvz., TIPK leidimo) išdavimo ir savivaldybių suskirstymo į zonas planų patvirtinimo, turi būti taikoma teisės aktuose numatyta procedūra, apimanti visuomenės dalyvavimą remiantis valdžios institucijos sprendimo projektu. Jeigu sprendimo projektas yra parengtas, apie jį bus viešai paskelbta, o su sprendimo projektu ir dokumentais, kuriais jis yra grindžiamas, bet kuris asmuo galės susipažinti per 6 savaites. Per šį laikotarpį bet kuris asmuo gali dalyvauti sprendimo priėmimo procese, pateikdamas nuomonę kompetentingai institucijai. Prieš priimdama ir paskelbdama galutinį sprendimą, kompetentinga institucija privalo reaguoti į šią nuomonę. Toks galutinis sprendimas privalo būti priimtas per 6 mėnesius nuo prašymo išduoti aplinkosaugos leidimą pateikimo. Ši administracinė procedūra numatyta Bendrojo administracinės teisės įstatymo (Algemene wet bestuursrecht) 3.3 straipsnyje (išplėstinė visuomenės pasirengimo procedūra) ir Bendrojo įstatymo dėl aplinkosaugos leidimų išdavimo (Wet algemene bepalingen omgevingsrecht) 3.4 straipsnyje. Ši procedūra yra taikytina, kai tai numato įstatymai, arba kai administracinė institucija nusprendžia parengti sprendimą remiantis šia procedūra. Sprendimą, kuris buvo parengtas šios išplėstinės procedūros metu, tiesiogiai peržiūri teismas. Kitų sprendimų parengimas nėra toks išplėstinis ir (daugeliu atvejų) neapima visuomenės dalyvavimo. Tokiais atvejais galutinio sprendimo priėmimas paprastai užtrunka 8 savaites. Ši procedūra numatyta Bendrojo administracinės teisės įstatymo (Algemene wet bestuursrecht) 3.2 straipsnyje ir Bendrojo įstatymo dėl aplinkosaugos leidimų išdavimo (Wet algemene bepalingen omgevingsrecht) 4.1 straipsnyje. Tais atvejais, kai sprendimo parengimui išplėstinė procedūra, bet kuri suinteresuotoji šalis gali pateikti ir apeliacinį skundą (žr. Bendrojo administracinės teisės 2: 1 straipsnį), kuri pateikė nuomonę dėl sprendimo projekto (žr. 8: 1 ir 6: 13 Bendrojo administracinės teisės įstatymo). Suinteresuotoji šalis – tai bet kuris asmuo, kurio interesams administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį. Teismų praktikoje numatyta, kad bylą iškėlęs asmuo turėtų turėti asmeninį, objektyviai nustatomą interesą. Administracinėms institucijoms patikėti interesai laikomi jų interesais. Juridinių asmenų interesai apima bendruosius ir kolektyvinius interesus, kuriems jie atstovauja pagal savo veiklos tikslus, kaip tai įrodo jų faktiškai vykdoma veikla. Bendrojo intereso pavyzdys galėtų būti aplinkos apsauga konkrečioje teritorijoje. Jeigu išplėstinė procedūra netaikoma, Bendrojo administracinės teisės įstatymo (Algemene wet bestuursrecht) 8: 1 ir 7: 1 straipsniuose numatyta, kad bet kuri suinteresuotoji šalis, kuri nori iškelti bylą teisme, pirmiausia turi pateikti prieštaravimą (bezwaarschrift) sprendimą priėmusiai institucijai. Šios prieštaravimo procedūros rezultatas – tos pačios valdžios institucijos naujas (atnaujintas) sprendimas, ir tik tą sprendimą galima apskųsti teisme. Bet kuriuo atveju tik tos sprendimo dalys gali būti ginčijamas teisme, kuris taip pat buvo ginčijamos administraciniame etape, 13: 6 straipsnis (Bendrojo administracinės teisės įstatymo).

Dauguma bylų iškeliamos apygardos teismuose, nebent konkrečiame įstatyme būtų numatyta kita procedūra (pvz., apskundimas apeliacine tva rka pirmojoje ir vienintelėje instancijoje – Valstybės tarybos administracinės jurisdikcijos skyriui). Paprastai apygardos teismas, o po to Valstybės tarybos administracinės jurisdikcijos skyrius yra kompetentingi nagrinėti bylas, susijusias su aplinkosaugos leidimais. Bylos dėl suskirstymo į zonas planų pateikiamos tiesiogiai tarybos administracinės jurisdikcijos skyriui). Pavyzdžiui: Pavyzdžiui, suskirstymo į zonas planas bus patvirtintas pagal išplėstinę procedūrą, kurią kompetentinga institucija privalo taikyti rengdama sprendimą. Suskirstymo į zonas plano teisminis nagrinėjimas priskirtas Valstybės tarybos administracinės jurisdikcijos skyriui (Afdeling bestuursrechtspraak van de Raad van State) kaip pirmajai ir paskutinei instancijai. Prašymas išduoti TIPK licenciją (pagal e papunktį 2 straipsniui.1(1) Bendrojo įstatymo dėl aplinkosaugos leidimų išdavimo) taip pat nagrinėjamas išplėstinės administracinės procedūros tvarka, tačiau bus taikoma teisminė peržiūra, kurią vykdo apylinkės teismas, pirmosios ir apeliacinės tarybos administracinės jurisdikcijos skyriui). Bylose, susijusiose su TIPK licencija, teismai suteikia valdžios institucijai tam tikrą veikimo laisvę, nustatant, kokie gamybos būdai yra tinkamiausi konkrečiai gamyklai. Visų teisminio nagrinėjimo procedūrų metu pareiškėjas gali prašyti taikyti laikinąsias arba tarpines priemones pagal bendrąsias nuostatas dėl laikinųjų apsaugos priemonių administracinėse procedūrose (Bendrojo administracinės teisės įstatymo 8: 81–8: 86 straipsniai).

Įstatymuose numatyta, kad tam tikrose aplinkos apsaugos bylose pareiškėjas privalo parengti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą iki valdžios institucijos sprendimo dėl prašymo priėmimo (Aplinkos valdymo įstatymo 7 skyrius). Bet koks valdžios institucijos sprendimas dėl PAV atrankos, PAV apimties nustatymo arba PAV ataskaitos priėmimo gali būti ginčijamas teisme, iškeliant ieškinį dėl sprendimo, kuriuo prašymas patenkinamas arba atmetamas. Nėra jokių specialių taisyklių dėl teisės pareikšti ieškinį, teismo vietos, nagrinėjimo, įrodymų arba teismo nagrinėjimo apimties. PAV laikomas svarbia priemone, naudojama rengiant tam tikrus sprendimus, kurie gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai. Ji užtikrina dalyvaujančioms šalims, kad kompetentinga institucija gali vykdyti savo pareigą atidžiai parengti sprendimą. Daugeliu atvejų sprendimo projektas paskelbiamas kartu su PAV ataskaita, ir bet kuris asmuo gali pateikti savo nuomonę iki galutinio sprendimo priėmimo. Administraciniai teismai nagrinėja tiek procedūrinį, tiek neprocedūrinį administracinių sprendimų teisėtumą, jeigu suinteresuotosios šalys įtraukė šią konkrečią sprendimo dalį į ginčą (žr. 8 straipsnį: 69(1) Bendrąjį administracinės teisės įstatymą). Kai valdžios institucija buvo suteiktas teisės aktų leidėjo veikimo laisvę pasverti skirtingus interesus, susijusius su konkretaus sprendimo priėmimu, teismas leidžia naudotis šia laisve, taikydamas nedidelės apimties nagrinėjimą ir patvirtindamas sprendimus, kurie, jo manymu, nėra nepagrįsti (3 straipsnis: 4(2) Bendrąjį administracinės teisės įstatymą). Apskritai, teismai peržiūri administracinį sprendimą ir patvirtina, ar kompetentinga institucija, priimdama sprendimą, galėjo pagrįstai remtis naudota medžiaga, techninėmis išvadomis ir skaičiavimais. Nėra rašytinių įrodymų rinkimo taisyklių, išskyrus oficialias taisykles, kurios turi būti taikomos faktams nustatyti. Pavyzdžiui, Teismas gali paskirti nepriklausomą ekspertą, pavyzdžiui, fondą, teikiantį konsultacijas administraciniams teismams aplinkos apsaugos ir suskirstymo į zonas bylose (Stichting Advisering Bestuursrechtspraak arba StAB). Jeigu teismas prieina išvados, jog sprendimas yra neteisėtas, jis paskelbia ginčijamą sprendimą negaliojančiu. 22 6 straipsnis. Tačiau Bendrojo administracinės teisės įstatymo (Algemene wet bestuursrecht) numatyta, kad bet kokį procedūrinį trūkumą, kuris nepažeidžia nė vienos suinteresuotosios šalies interesų, kuriuos gali būti teismas. Tačiau netolimoje ateityje šioje nuostatoje bus suteikiama ta pati galimybė ir esminio trūkumo atveju. Taip pat netolimoje ateityje į bendrąją administracinę procesinę teisę bus įtraukta nuostata, kurioje numatyta, jog teismas nepanaikina administracinio sprendimo, kai jis pažeidžia kokią nors taisyklę, jeigu jis nebuvo priimtas siekiant apsaugoti bylą iškėlusios šalies interesus. Byla bus nagrinėjama pagal bendrąsias administracinio proceso nuostatas, numatytas Bendrojo administracinės teisės įstatymo (Algemene wet bestuursrecht) 8 skyriuje. Teismas viešai nagrinėja didžiąją dalį bylų (8: 56–8: 65 Bendrąjį administracinės teisės įstatymą), tačiau kartais taiko ir supaprastintą procedūrą (Bendrojo administracinės teisės 54: 8 straipsnį). Nėra rašytinių įrodymų rinkimo taisyklių, išskyrus oficialias taisykles dėl reikalavimo pateikti informaciją, paskirti ekspertą ir t. t. (Bendrojo administracinės teisės įstatymo 8: 27–8: 29 ir 8: 42–8: 51 straipsniai). Savaime aišku, teismų praktikoje apytikriai nustatytos esminių įrodymų rinkimo taisyklės. Pavyzdžiui: Jeigu ginčijamas sprendimas apriboja piliečio teises arba yra baudžiamojo pobūdžio, prievolė įrodyti tenka valdžios institucijai. Kita susijusi apytikriai nustatyta taisyklė: kas ėmėsi iniciatyvos, kad būtų priimtas administracinis sprendimas? Jeigu administracinio sprendimo priėmimas prasidėjo nuo susijusio piliečio prašymo pateikimo, prievolė įrodyti pirmiausia tenka pareiškėjui. Administracinis teismas negali tiesiogiai nagrinėti politikos dokumentų ir bendrųjų privalomųjų taisyklių.

V. Access to Justice against Acts or Omissions

Kai privatūs arba juridiniai asmenys pažeidžia aplinkos teisės aktus, Nyderlandų įstatymuose numatyta galimybė pateikti reikalavimą tiesiogiai teismui. Tačiau šis procesas nėra skirtas konkrečiai aplinkos apsaugos klausimams, tad bylos iškeliamos (civiliniuose, bendrosios kompetencijos) teismuose remiantis delikto teise, reglamentuota 6 straipsnyje: 162 Nyderlandų civilinio kodekso (Burgerlijk Wetboek). Pareiškėjas gali reikalauti atlyginti žalą, arba kad teismas nurodytų privačiam arba juridiniam asmeniui sustabdyti tam tikrus veiksmus. Ta pati procedūra taikoma reikalavimams, pateiktiems valstybės įstaigoms. Nyderlandų administraciniai teismai, nagrinėjantys bylas, susijusias su aplinkosaugos leidimais ir aplinkos apsaugos įstatymų vykdymu, nėra kompetentingi nagrinėti bylas, iškeltas privatiems arba juridiniams asmenims. Savaime aišku, administraciniai teismai yra kompetentingi, jeigu tai yra susiję su atvejais, kai priimamas sprendimas išduoti aplinkosaugos leidimą, skirti įstatymų vykdymą užtikrinančias priemones ir patenkinti arba atsisakyti patenkinti prašymus, susijusius su kitais aplinkos apsaugos klausimais. Nyderlanduose Direktyva dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą (2004/35/EB) įgyvendinta pagal Aplinkos valdymo įstatymo (Wet Milieubeheer) 17.2 antraštinę dalį. Kompetentinga institucija dėl aplinkai padarytos žalos yra institucija, kuri yra kompetentinga išduoti leidimą įrengti sąvartyną (inrichting) Bendrasis aplinkosaugos leidimų išdavimo įstatymas (Wet algemene bepalingen omgevingsrecht) arba – tiems įrenginiams, kurie reglamentuojami bendrosios privalomos taisyklės dėl aplinkos apsaugos, dažniausiai potvarkis dėl bendrųjų veiklos taisyklių (Activiteitenbesluit) – valdžios institucija, kompetentinga vykdyti bendrosios taisyklės. Tais atvejais, kai žala padaroma už gamyklos ribų, kompetentinga institucija paskiriama pagal žalos pobūdį pagal 9.17 straipsnį (1–4 m.) Aplinkos valdymo įstatymo. Bet kuri suinteresuotoji šalis, kaip apibrėžta 1 straipsnyje: 2 Bendrojo administracinės teisės įstatymo (BENDRASIS ADMINISTRACINĖS TEISĖS ĮSTATYMAS; Algemene wet bestuursrecht), arba valstybės įstaiga gali prašyti, kad kompetentinga institucija priimtų sprendimą dėl prevencijos arba žalos ištaisymo priemonių. Jeigu suinteresuotoji šalis pateikia apeliacinį skundą, bet koks valdžios institucijos sprendimas, priimtas pagal reglamentą, įgyvendinantį Direktyvą dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą, gali būti nagrinėjamas teisme, atsižvelgiant į atsakomybę už aplinkos apsaugą. Apeliaciniai skundai nagrinėjami tiek pagal bendrąją administracinių teismo sprendimų taisyklę, nurodytą Bendrojo administracinės teisės įstatyme, tiek pagal konkrečias procesines taisykles, taikomas aplinkos apsaugos klausimams pagal Aplinkos valdymo įstatymą. Jeigu administracinis teismas nėra kompetentingas nagrinėti teisme iškeltą ieškinį, bylą gali nagrinėti civilinių bylų teismas.

VI. Kitų priemonių siekti teisingumo

Prokuratūra (openbaar ministerie) privalo užtikrinti, kad būtų vykdomas baudžiamasis persekiojimas už nusikalstamą veiką aplinkos atžvilgiu, nustatytą Nyderlandų baudžiamajame kodekse (Wetboek van Strafrecht). Prokuratūroje yra specialus skyrius, užtikrinantis baudžiamąjį persekiojimą už tokią nusikalstamą veiką aplinkos apsaugos srityje. Nagrinėjant aplinkos apsaugos klausimus, privataus kaltinimo tvarka netaikoma. Tačiau suinteresuotoji šalis gali prašyti baudžiamųjų bylų teismo nurodyti prokuratūrai vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už tam tikrą nusikalstamą veiką; 12 straipsnis Baudžiamojo proceso kodekso (Wetboek van Strafvordering).

Ar 78a straipsnyje Nacionalinio ombudsmeno pareigybė yra užtikrinta Nyderlandų Konstitucijos (Grondwet). Nyderlandai turi specialų Nacionalinio ombudsmeno įstatymą (Wet Nationale ombudsman). Be to, nacionalinio ombudsmeno tarnybos darbas yra reglamentuotas Nyderlandų Bendrojo administracinės teisės įstatymo (Algemene wet bestuursrecht). Nacionalinis ombudsmenas tiria jam visuomenės narių pateiktus skundus. Jis taip pat gali pradėti tyrimą savo iniciatyva. Nėra specialaus ombudsmeno aplinkosaugos klausimams. Remdamasis bet kurio asmens skundu, Nyderlandų ombudsmenas yra kompetentingas tirti valdžios institucijų elgseną. Ombudsmenas (http://www.nationaleombudsman.nl/) padeda atskiriems piliečiams, patiriantiems problemų dėl valdžios institucijų veiklos, ir paaiškina administracinėms institucijoms, kaip jos gali geriau atlikti savo darbą.Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.nationaleombudsman.nl/ Kai tinkama, Nacionalinis ombudsmenas reaguoja į problemas arba skundus pradėdamas tyrimą. Pagal įstatymus visus susijusios šalys privalo bendradarbiauti. Nacionalinis ombudsmenas yra „atsarginė priemonė“. Jeigu yra nusiskundimų dėl valdžios institucijų, pirmasis žingsnis būtų pasiskųsti pačiai administracinei įstaigai. Nacionalinis ombudsmenas gali nagrinėti skundą tik tada, jeigu jis buvo pirmiausia pateiktas administracinei institucijai ir nebuvo tinkamai išnagrinėtas.

VII. Teisinė padėtis

Teisinė padėtis

Administracinė procedūra (visuomenės dalyvavimas)

Teismo procesas

Asmenys

Administracinio proceso atveju pagrindinė taisyklė yra ta, kad suinteresuotoji šalis, asmuo, kurio interesams šis sprendimas turi tiesioginį poveikį (1 straipsnis: 2(1) Bendrojo administracinės teisės), gali dalyvauti procedūroje, kurios metu bus priimtas sprendimas. Tai tinka tiek individualiems sprendimams skirtai procedūrai, tiek išplėstinei pasirengimo procedūrai, nustatytai Bendrojo administracinės teisės įstatymo 3.4 straipsnyje. Tačiau aplinkos apsaugos klausimų srityje yra specifinės nuostatos, kurios leidžia ne tik suinteresuotajai šaliai, bet ir bet kuriam asmeniui pateikti savo nuomonę apie sprendimo projektą, pavyzdžiui, 12.3 straipsnio 5 Bendrojo įstatymo dėl aplinkosaugos leidimų išdavimo (Wabo).

1 8 straipsnis. Bendrojo administracinės teisės įstatymo (Algemene wet bestuursrecht) nustatyta, kad tik suinteresuotoji šalis (belanghebbende) turi teisę pateikti apeliacinį skundą dėl valdžios institucijos priimto sprendimo. Suinteresuotoji šalis – asmuo, kurio interesams sprendimas turi tiesioginį poveikį (1 straipsnis: 2(1) Bendrąjį administracinės teisės įstatymą). Prieš apeliacinį skundą, turi būti atlikta privaloma prieštaravimo procedūra pagal Bendrojo administracinės teisės įstatymo 1: 7 straipsnį, nebent sprendimas būtų parengtas pagal numatytą išplėstinę parengimo procedūrą pagal Bendrojo administracinės teisės įstatymo 3.4 skirsnis.

NVO

1 straipsnis: 2(1) Gala teigiama, kad suinteresuotoji šalis yra fizinis asmuo (arba juridinis asmuo), kurio interesams sprendimas turi tiesioginį poveikį. 1 straipsnis: 2(3) Bendrojo administracinės teisės įstatymo nustatyta, jog juridiniais asmenimis, laikoma, kad jų interesai apima bendruosius ir kolektyvinius interesus, kuriems jie konkrečiai atstovauja, atsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir kaip įrodo jų faktiškai vykdoma veikla. Tačiau aplinkos apsaugos klausimų srityje yra specifinės nuostatos, kurios leidžia ne tik suinteresuotajai šaliai, bet ir bet kuriam asmeniui pateikti nuomonę apie sprendimo projektą.

Bendrojo administracinės teisės įstatymo 1: 8 straipsnyje numatyta, kad tik suinteresuotoji šalis (belanghebbende) turi teisę pateikti apeliacinį skundą dėl valdžios institucijos priimto sprendimo. 1 straipsnis: 2(1) Bendrojo administracinės teisės įstatymo, kad suinteresuotoji šalis yra asmuo (arba juridinis asmuo), kurio interesams sprendimas turi tiesioginį poveikį. 1 straipsnis: 2(3) Bendrojo administracinės teisės įstatymo nustatyta, kad tai yra susiję su juridiniais asmenimis, laikoma, kad jų interesai apima bendruosius ir kolektyvinius interesus, kuriems jie konkrečiai atstovauja, atsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir kaip įrodo jų faktiškai vykdoma veikla.

Kiti juridiniai asmenys

Žr. fizinius asmenis ir (ar) NVO

Žr. fizinius asmenis ir (ar) NVO

Ad hoc grupės

Turės įvykdyti kitiems asmenims arba NVO taikomus reikalavimus

Turės įvykdyti kitiems asmenims arba NVO taikomus reikalavimus iki apeliacijos pateikimo laikotarpio pabaigos.

Užsienio NVO

Žr. fizinius asmenis ir (ar) NVO

Žr. fizinius asmenis ir (ar) NVO

Kiti

Žr. fizinius asmenis ir (ar) NVO

Žr. fizinius asmenis ir (ar) NVO

Taisyklė, kuri numato, kad tik suinteresuotoji šalis turi teisę apskųsti valdžios institucijos sprendimą (2: 1 ir 1: 8 straipsniai Bendrojo administracinės teisės įstatymo), yra taikytina visiems administracinio teismo procesams. Nuo 2005 m. spalio mėn. Nyderlandų administracinėje procesinėje teisėje nėra numatyta ieškinio viešajam interesui ginti (actio popularis). Aplinkos apsaugos sektoriaus teisės aktuose nenukrypstama nuo šios bendrosios teisės pareikšti ieškinį taisyklės; Dėl šios priežasties ji taikoma su PAV ir TIPK susijusiose bylose. Tačiau šiame sektoriuje nagrinėjant aplinkos apsaugos klausimus taikomuose įstatymuose numatyta, kad ne tik suinteresuotoji šalis, bet ir bet kuris asmuo gali pateikti savo nuomonę dėl sprendimo projekto. Valdžios institucijų teisė pareikšti ieškinį numatyta 2: 1 straipsnio 1 ir 2 Bendrojo administracinės teisės įstatymo), kuriose nurodyta, jog administracinės institucijos gali būti suinteresuotąja šalimi, nes siekiant teisės aktų leidėjo joms patikėtas laikomi jų interesais. Vertinant, kokie interesai joms yra patikėti, lemiamą reikšmę turi joms priskirti viešieji uždaviniai ir jų turimos kompetencijos. Pagal Bendrojo administracinės teisės įstatymo 1: 1 straipsnį Nacionalinis ombudsmenas nelaikomas tokia administracine institucija. Be to, nėra jokių įrodymų, kad prokuratūra būtų inicijavusi teismo procesus administraciniame teisme.

VIII. Teisinis atstovavimas

Teisininkai atlieka svarbų vaidmenį teismo procesuose nagrinėjant aplinkos apsaugos klausimus, nes aplinkos teisė tampa vis sudėtingesne. Laimėjus bylą administraciniame teisme, valdžios institucija gali atlyginti advokato išlaidas, jeigu teismas taip nurodo. Priteistina suma padidinta iki maksimumo ir paprastai yra gerokai mažesnė nei faktinės išlaidos (Bendrojo administracinės teisės 75: 8 straipsnį). teisės akte. Tačiau administracinėse procedūrose nėra privaloma pasitelkti advokatą. Tą patį galima pasakyti apie visus administracinius teismus. Dėl šios priežasties neprivalu naudotis advokato paslaugomis administraciniame procese. Kitaip tariant, Bendrajame administracinės teisės įstatyme (Bendrasis administracinės teisės įstatymas, Algemene wet bestuursrecht) nenumatyta nei kad būtina pasitelkti advokatą, norint pateikti apeliacinį skundą, nei kad būtinas teisinis atstovavimas teisme. Civilinių bylų teismo procese teisinis atstovavimas yra privalomas, nors numatyta svarbi išimtis, taikytina byloms, kuriose finansinis interesas neviršija 25,000 EUR. Tas pats principas taikomas ir baudžiamųjų bylų teismo procesams. Visi teisininkai yra Advokatų asociacijos (Orde van Advocaten, http://www.advocatenorde.nl/) nariai.Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.advocatenorde.nl/ Jų svetainėje galite rasti teisininkus pagal raktinius žodžius, pavyzdžiui, aplinkos teisės (milieurecht) specializacijos sritis. Kai kuriais atvejais NVO, pavyzdžiui, „Greenpeace“ (http://www.greenpeace.nl/), Stichting Natuur en Milieu (www2.natuurenmilieu.nl) arba Milieudefensie (http://www.milieudefensie.nl/), gali padėti visuomenės nariams pateikti apeliacinius skundus.Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.greenpeace.nl/Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.milieudefensie.nl/

IX. Įrodymai

Nyderlanduose nėra specialių taisyklių dėl įrodymų rinkimo, taikomų tik nagrinėjant aplinkos apsaugos bylas. Baudžiamųjų ir civilinių bylų teismo procesams taikomos specifinės taisyklės, kuriose nurodyta, kaip turi būti pateikti įrodymai, ir kam tenka prievolė įrodyti. Civiliniame procese šalys turi kaip galima greičiau pateikti teismui visus įrodymus, pagrindžiančius jų pareiškimus. Valstybės prokuroras pateikia kaltinimus ir visus įrodymus baudžiamajame procese, susijusiame su aplinkos apsaugos klausimais. Administracinio teismo proceso taisyklėse yra keletas nuostatų dėl įrodymų pateikimo, tačiau nė vienoje iš jų nenumatyta, kuriai šaliai tenka prievolė įrodyti. Paprastai leidžiama pateikti naujus įrodymus teisme pirmą kartą, nebent būtų pažeistas tinkamo teisinio proceso principas. Nors kartą įstatymų leidėjas paaiškino, kad administraciniai teismai turėtų siekti išsiaiškinti esminę tiesą, ir teismai yra kompetentingi prašyti pateikti įrodymus savo iniciatyva (ex officio), šiuo metu administraciniuose teismuose vykdomi procesai daugeliu aspektų yra panašūs į civilinių bylų teismo procesą, kuriame šalys turi pateikti savo įrodymus. Šalys gali pateikti eksperto išvadas, pakviesti ekspertą kaip liudininką ir prašyti Teismo paskirti ekspertą tyrimui atlikti (žr. Bendrojo administracinės teisės įstatymo 8.2.2 skyrių dėl preliminaraus tyrimo). Teismas įvertina visus pateiktus įrodymus ir nusprendžia, kurie įrodymai veikiausiai atitinka tiesą. Kai yra pateikiama eksperto išvada, ji, savaime aišku, nėra privaloma administracinio teismo teisėjui, nors tikėtina, kad teisėjai vadovausis jų paskirto eksperto išvada. Eksperto išvada taip pat nėra privaloma tais atvejais, kai teismas nepaskyrė eksperto, tačiau šalis pateikė ataskaitą. Teismas visuomet gali įvertinti ataskaitos kokybę ir nuoseklumą bei atsižvelgti į tai, ar ekspertas pateikė ataskaitą vadovaudamasis rūpestingumo pareigos principu. Procese, susijusiame su administraciniais sprendimais dėl aplinkos apsaugos klausimų, yra galimybė, jog teismas paskirs konkretų nepriklausomą ekspertą – Fondą, konsultuojantį administracinius teismus aplinkos apsaugos ir suskirstymo į zonas klausimais (Stichting Advisering Bestuursrechtspraak arba StAB). Šį fondą finansuoja valstybė, ir jis turi specifinę kompetenciją nagrinėti aplinkos apsaugos klausimus. Įstatymuose numatyta, kad jis parengia ataskaitą dėl aplinkos apsaugos bylos administracinio teismo prašymu. Kadangi yra galimybė pasitelkti šį fondą, tikimybė, jog teismas paskirs ekspertą konkrečiam sprendimui peržiūrėti, yra šiek tiek didesnė procesuose, kuriuose nagrinėjami aplinkos apsaugos klausimai.

Laikinosios apsaugos priemonės.

Apskritai, administracinės institucijos priimtas sprendimas įsigalioja tada, kai apie jį paskelbiama pagal bendrąsias taisykles dėl informacijos pateikimo pagal Bendrojo administracinės teisės įstatymo. Tačiau svarbiausi aplinkos apsaugos sprendimai įsigalioja tik tada, kai skundams dėl jų skirtas terminas baigėsi, nes šiame sektoriuje taikomuose teisės aktuose. Apskritai pagal Nyderlandų valdžios institucijos sprendimo neturi stabdančio poveikio (žr. Bendrojo administracinės teisės 16: 6 straipsnį). teisės akte. Tačiau kartais šiame sektoriuje taikomuose arba specifiniuose teisės aktuose nukrypstama nuo šios bendros taisyklės. Dėl šios priežasties administraciniai sprendimai gali būti nedelsiant vykdomi, neatsižvelgiant į pateiktą apeliacinį skundą arba teisme iškeltą ieškinį. Tačiau sprendimo, kurį teismas vėliau paskelbia negaliojančiu, vykdymas gali lemti atsakomybę.

Jeigu apeliacinį skundą dėl nutarties buvo teikiami apylinkės teismui, arba, iki galimo apeliacinio skundo nagrinėjimo apygardos teismui, pareiškiamas prieštaravimas, apygardos teismo pirmininką, kuris turi arba gali turėti kompetenciją nagrinėti bylą iš esmės, gali, pateikus prašymą, skirti laikinąją teisių gynimo priemonę, kai greitis yra svarbus dėl susijusių interesų. Taip, kai tik pateikiamas prieštaravimas arba apeliacinis skundas (pro forma), teismai yra kompetentingi priimti taikyti laikinąsias apsaugos priemones bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu, kuri pateikė prieštaravimą arba apeliacinį skundą ir įrodė neatidėliotiną poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl 8 straipsnyje susijusių interesų (žr. Bendrojo administracinės teisės įstatymo 81:).

Laikinosios apsaugos priemonės gali būti bet kokie teismo nurodymu vykdytini veiksmai, tačiau praktiškai visais atvejais jos yra susijusios su administracinės institucijos sprendimo stabdančiojo poveikio nustatymu arba panaikinimu. Administracinio teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių apskųsti negalima.

XI. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Administracinės procedūros yra nemokamos. Tam, kad administracinis teismas išnagrinėtų pareiškėjo bylą, būtina sumokėti mokestį. Mokestis už Pirmosios instancijos teismo procesą nustatytas 8 straipsnyje: 41 Bendrojo administracinės teisės įstatymo (Algemene wet bestuursrecht). Apskritai, mokestis nelaikomas labai dideliu. Jo dydis kinta priklausomai nuo procedūrą pradėjusio asmens, bylos tipo ir bylai taikomos materialiosios teisės. 8 straipsnis: 41(3) Bendrojo administracinės teisės act.mentions aiškiai skirtingi mokesčiai. 2013 m. – 44 EUR kiekvienam fiziniam asmeniui, pateikusiam apeliacinį skundą arba prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių dėl administracinės institucijos sprendimo, susijusio su socialine apsauga ir kitais teisės aktais (žr. 8 straipsnį: 41(3) Bendrojo administracinės teisės įstatymo). Jis yra lygus 160 EUR fiziniam asmeniui kitoje byloje ir 318 EUR juridiniam asmeniui taikomas mokestis už apeliacinio skundo arba prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimą. Mokesčiai už teismo procesą Administraciniame apeliaciniame teisme yra šiek tiek didesni ir jie yra nurodyti teisės aktuose, taikytinuose tvarka apeliaciniuose teismuose. Jeigu apeliacinis skundas patenkinamas, šias išlaidas paprastai padengia administracinė institucija (Bendrojo administracinės teisės 75: 8 straipsnį). teisės akte. Labai retais piktnaudžiavimo teise pateikti apeliacinį skundą atvejais teismas gali nuspręsti, kad pareiškėjas turėtų padengti (nustatytas) administracinės institucijos išlaidas. Daugeliu atveju principas, kad teismo išlaidas padengia pralaimėjusioji šalis, netaikomas. Procesų, vykstančių civilinių bylų teismuose, išlaidos yra šiek tiek didesnės. Mokestis už teisminio nagrinėjimo apygardos teisme pradėjimą yra diferencijuojamas (daugeliu bendrų atvejų 2013 m. jis yra lygus 274 EUR fiziniam asmeniui ir 589 EUR juridiniam asmeniui, tačiau jis gali būti ir didesnis, kai byloje interesų vertė yra didesnė). Kai byla yra susijusi su reikalavimais, viršijančiais 25,000 EUR arba 100,000 EUR, mokesčiai atitinkamai padidėja. Esant konkrečioms aplinkybėms, asmuo gali būti priskirtas nepasiturinčių arba neturtingų asmenų grupei, tada taikomas specialus nedidelis mokestis. Civilinėse bylose vyrauja principas, kad pralaimėjusioji šalis padengia teismo išlaidas. Visose bylose kitos išlaidos gali būti profesinės teisinės pagalbos, teikiamos teisinių procedūrų metu, išlaidos. Šios išlaidos skiriasi priklausomai nuo pareiškėjo pasamdyto advokato (ir jo specializacijos). Jeigu ieškovas arba pareiškėjas laikomas nepasiturinčiu arba neturtingu, jis gali prašyti subsidijuojamos teisinės pagalbos, tačiau turi sumokėti asmeninį įnašą.

XII. Finansinės paramos priemonės

Teismai negali numatyti teismo išlaidų padengimo išimčių. Tačiau Nyderlandų teisės aktuose numatyta subsidijuojama teisinė pagalba ir mažesni mokesčiai tiems pareiškėjams, kurie gali būti priskirti nepasiturinčiųjų arba neturtingų asmenų grupei. Be to, yra specialūs biurai, neoficialiai teikiantys teisinę pagalbą, nors tai daugeliu atvejų sąlygoja įprastas teisinės pagalbos išlaidas, kurioms padengti gali būti skirta subsidija pagal tokias pačias sąlygas, kurios taikomos mažesniems mokesčiams. Be to, teisės firmas galima įtikinti teikti nemokamą teisinę pagalbą ir kai kurios iš jų tai daro reguliariai, tačiau dauguma teisės firmų tikriausiai neteiktų nemokamos teisinės pagalbos santykinai įprastinėse bylose. Nėra jokių teisės klinikų, nagrinėjančių aplinkos apsaugos bylas, į kurias galėtų kreiptis visuomenės nariai. Tačiau kai kuriais atvejais NVO, pavyzdžiui, „Greenpeace“ rengia protestus dėl valdžios institucijų priimtų sprendimų ir padeda pateikti apeliacinius skundus.

XIII. Savalaikiškumas

Priėmus sprendimą, administracinė institucija turėtų priimti sprendimą per laikotarpį, jei sektoriniuose teisės aktuose, arba, jeigu tokios sąlygos sąlyga – per pagrįstą laikotarpį, kuris yra aštuonios savaitės pagal Bendrojo administracinės teisės įstatymo 13: 4 straipsnį teisės aktu; Terminas prašymo (sudėtingos) aplinkai licencijos yra šeši mėnesiai, o mažiau sudėtingose bylose aštuonių savaičių, pavyzdžiui, statybos leidimas. Šie terminai yra numatyti Bendrajame įstatyme dėl aplinkosaugos leidimų išdavimo (Wet algemene bepalingen omgevingsrecht). Yra bent dviejų skirtingų rūšių sankcijos, jeigu administracinė institucija laiku nepriima sprendimo. Pareiškėjas turėtų informuoti valdžios instituciją, kad sprendimas nebuvo priimtas laiku, o praėjus dar dviem savaitėms po šio oficialaus pranešimo, galimos dvi pasekmės. Pirma, pareiškėjui suteikiama teisė tiesiogiai kreiptis į teismą dėl to, kad nebuvo priimta jokio sprendimo. Jeigu kompetentingas teismas nusprendžia, kad valdžios institucija iš tikrųjų pažeidė savo pareigą laiku priimti sprendimą, jis nurodo valdžios institucijai priimti sprendimą ir nustato finansinę baudą už kiekvieną dieną, kurią valdžios institucija vėluoja priimti sprendimą. Antroji pasekmė to, kad praėjo dvi savaitės nuo pareiškėjo pranešimo, kad nuo tos dienos jam skiriama finansinė kompensacija už kiekvieną dieną, kurią valdžios institucija turi nedelsdama, ne daugiau kaip 1 260 EUR. Jeigu norite ginčyti sprendimą, apeliacinis skundas turi būti pateiktas per šešias savaites po to, kai buvo pranešta apie sprendimą. Daugeliu atvejų leidžiama pateikti laisvos formos apeliacinį skundą, o tai reiškia, kad nustatomas kitas terminas nurodyti apeliacinio skundo pagrindą. Nors neseniai teismai bandė paskirti teismo posėdžio datas greičiau, paprastai teismo posėdis rengiamas praėjus trims metų ketvirčiams. Tai leidžia šalims pateikti apeliacinio skundo pagrindus ir nepažeidžia jų teisių reaguoti į viena kitos raštus. Nėra nustatyto termino, per kurį teismas turi paskirti teismo posėdžio datą. Jeigu teismo posėdžio data yra paskirta, šalys gali per dešimt dienų iki posėdžio pateikti naują informaciją arba nurodyti naują pagrindą apeliaciniam skundui pateikti, tačiau joms turėtų būti žinoma, kad tinkamo teisinio proceso principas gali apriboti laisvę pateikti naują informaciją arba pagrindus. Bendrajame administracinės teisės įstatyme nustatytas terminas, per kurį administracinis teismas turi priimti sprendimą po teismo posėdžio. Šis terminas yra šešios savaitės, ir jis gali būti pratęstas dar šešioms savaitėms. Tačiau nėra jokių sankcijų už teismų vėlavimą priimti sprendimus. Paprastai teismui reikia nuo 9 iki 12 mėnesių sprendimui priimti. Neseniai tiek įstatymų leidėjas, tiek teismai akcentavo, kad teismo procedūros turėtų būti kuo labiau orientuotos į galutinį administracinio ginčo išsprendimą. Dėl šios priežasties įgyvendinta keletas priemonių, padėsiančių teismams bandyti pasiekti šį tikslą; Pavyzdžiui, kai teismas nustato, kad sprendimas pažeidė teisę, jai suteikė kompetenciją reikalauti, kad administracinės institucijos bando remonto (tai vadinama „administracine kilpa“; 8 straipsnis: 51a-8: 51 ir 8: 80a ir 8 straipsnio 80b: bendrojo administracinės teisės act.act).

XIV. Kiti klausimai

Aplinkosaugos sprendimai paprastai apskundžiami juridinės administracinės procedūros tvarka, pateikiant nuomonę dėl sprendimo projekto ir jį ginčijant. (Sudėtingose, didelės apimties) aplinkosaugos bylose įprasta aptarti konkretų projektą su susijusiais visuomenės nariais prieš prasidedant oficialiai administracinei procedūrai. Daugeliu atvejų pateiktos nuomonės tikriausiai bus žinomos valdžios institucijai dėl informacijos, kurią ji rinko rengdama sprendimo projektą. Informacija apie poveikį aplinkai paprastai nėra pateikiama sistemingai ir lengvai prieinamu būdu, tačiau, pateikus prašymą suteikti informacijos, priimamas sprendimas dėl informacijos paviešinimo, o šį sprendimą galima ginčyti teisme. Informacija apie poveikio aplinkai vertinimą yra pernelyg didelės apimties, kad būtų prieinama Poveikio aplinkai vertinimo komisijos svetainėje (http://www.commissiemer.nl/).Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.commissiemer.nl/ Be to, informaciją apie teisės klausimus teikia valstybės įstaiga (http://www.agentschapnl.nl/), kuri turi keletą svetainių, ir jose pateikiama informacija apie aplinką Nyderlanduose ir aplinkos teisę (http://www.infomil.nl/).Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.agentschapnl.nl/Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.infomil.nl/ Nyderlanduose valstybės organizacijos yra vis labiau įsitikinusios, kad alternatyvus ginčų sprendimas būtų gera alternatyva teismo procesui. Taip pat ir aplinkos apsaugos bylose. Be to, kai kurie administraciniai teismai, įskaitant aukščiausios pakopos administracinį teismą, nagrinėjantį aplinkosaugos bylas, siūlo šalims galimybę pasitelkti tarpininką ir bandyti išspręsti konfliktą konsensuso būdu, nepriimant teismo sprendimo.

XV. Yra užsienietis,

Diskriminacija dėl kilmės šalies ir (ar) kalbos yra draudžiama pagal Nyderlandų Konstituciją (1 straipsnį). Apskritai, (procesinėje) teisėje reikalaujama, kad visi ieškiniai, apeliaciniai skundai ir kiti raštai būtų pateikti teismui olandų kalba. Teismo sprendimas ir kiti teismo parengti dokumentai taip pat pateikiami olandų kalba. Tačiau yra galimybė išversti kita kalba parengtus dokumentus. Be to, jeigu asmuo dalyvauja teismo posėdyje ir jis nepakankamai gerai kalba olandų kalba, jam leidžiama vartoti savo kalbą, o teismas nemokamai pasirūpina vertėju (žr. Bendrojo administracinės teisės 36: 8 straipsnį).

XVI. Tarpvalstybinės bylos

Nyderlandų įstatymuose nėra bendrų procesinių taisyklių, taikomų aplinkos apsaugos klausimams kitoje šalyje. Daugeliu atvejų tarpvalstybinės bylos nagrinėjamos pagal įprastines procesines taisykles. Savaime aišku, Nyderlandų projektų poveikis aplinkai kitose šalyse yra svarbus Nyderlandų valdžios institucijoms priimant sprendimus, tačiau nėra nustatyta bendrų taisyklių, taikomų tarpvalstybinėms byloms. (Užsienio) fiziniai asmenys, kuriems valdžios institucijos priimtas sprendimas turi poveikį, gali būti laikomi suinteresuotomis šalimis (Bendrojo administracinės teisės 2: 1 straipsnį priimamą aktą.) ir dėl to turėti teisę pareikšti ieškinį Nyderlandų administraciniuose teismuose bei turi teisę gauti visą teisinę ir finansinę pagalbą, kaip nurodyta pirmiau tekste.

Susijusios nuorodos

[1] Visus Nyderlandų teisės aktus, nurodytus šioje svetainėje, galima rasti internete adresu: http://wetten.overheid.nl/zoeken/.Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://wetten.overheid.nl/zoeken/

[2] Informacija apie Nyderlandų galima rasti internete adresu: http://www.rechtspraak.nl/.Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.rechtspraak.nl/


Tai teksto mašininis vertimas. Šio puslapio savininkas neprisiima jokios atsakomybės dėl šio mašininio vertimo priemone išversto teksto kokybės.

Paskutinis naujinimas: 14/09/2016