Teismų praktika

Sąvoka „teismų praktika“ nusako taisykles ir principus, suformuotus teismo sprendimuose ir išvadose. Teismai, nagrinėdami bylas, pateikia įstatymų išaiškinimus, kuriais plėtojama teismų praktika. Teismų praktika skelbiama įvairiai (teismo sprendimų rinkiniuose ir leidiniuose, teismų interneto svetainėse, teisinėse duomenų bazėse).

Teismo sprendimuose ir išvadose pateikiami įstatymų išaiškinimai. Vėliau šiais išaiškinimais gali remtis kiti teismai arba institucijos kaip „precedentais“ ir (arba) teismų praktika. Teismų praktikos įtaka gali būti itin svarbi tokiose srityse, kurių neapima arba kurias tik iš dalies apima vadinamoji statutinė teisė, t. y. rašytinė teisė, kurią priima įstatymų leidžiamoji valdžia (pavyzdžiui, parlamentas). Vadinasi, tam tikromis aplinkybėmis teisė gali kilti ir iš teismų.

Kai kuriose šalyse teismų praktika – pagrindinis teisės šaltinis, o aukštesniųjų apeliacinių teismų sprendimai laikomi norminiais, t. y. nustato taisykles, kuriomis reikėtų, o tam tikrais atvejais – privalu vadovautis sprendžiant panašius teisinius ginčus (tokie sprendimai vadinami „privalomuoju precedentu“, ypač šalyse, kurių teisės sistema paremta bendrąja teise). Daugelyje kitų šalių (ypač besivadovaujančių iš romėnų teisės kilusia civilinės teisės tradicija) teismai nėra griežtai suvaržyti teismų praktikos taisyklių ir principų.

Didelė dalis

pasiekiama per nemažą skaičių duomenų bazių. Nepretenduojantis tapti baigtiniu e. teisingumo portalas – pagrindinė vieta, iš kurios galėsite pakliūti į tokias duomenų bazes. Dauguma jų nemokamos, tačiau už kai kurias reikia mokėti.

Paskutinis naujinimas: 28/01/2021

Šį puslapį tvarko Europos Komisija. Šiame tinklalapyje pateikta informacija nebūtinai atitinka Europos Komisijos oficialią poziciją. Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą informaciją arba duomenis. Informacija apie ES tinklalapių autorių teises pateikiama teisiniame pranešime.