Teisininkų užmokesčio reglamentavimo sistema

Teisininkų profesijų įstatymo Nr. 586/2003 1 straipsnio 2 dalyje bei Įmonių ir savarankiškai dirbančių asmenų paslaugų įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. 455/1991 su pakeitimais nustatyta:

„Teisinė veikla – tai atstovavimas klientams teismuose, valstybės institucijose ir kituose subjektuose, atstovavimas asmenims ir jų gynimas baudžiamosiose bylose, teisinės konsultacijos, dokumentų apie teisės aktus rengimas, teisinių analizių atlikimas, klientų turto administravimas ir kitokios teisinės konsultacijos, pagalba ir teisinės paslaugos, jei jos teikiamos nuolat ir už užmokestį (toliau – teisinės paslaugos).“

Patarėjai teisės klausimais

Patarėjų teisės klausimais užmokestis reglamentuojamas Slovakijos Respublikos teisingumo ministerijos įgyvendinimo nutarimu (Nr. 655/2004 dėl patarėjų teisės klausimais užmokesčio ir atlyginimo už teisinių paslaugų teikimą). Jo versija anglų kalba pateikiama Slovakijos advokatūros interneto svetainėje.

Patarėjo teisės klausimais užmokestis turi būti nustatomas patarėjo teisės klausimais ir jo kliento susitarimu (sutartinis užmokestis). Daugeliu atveju dėl užmokesčio už teisines paslaugas susitariama sutartimi, nebent įstatyme nustatyti užmokesčio tarifai. Jei šalys šiuo klausimu nesusitaria, nustatant sumą, vadovaujamasi atitinkamomis nuostatomis dėl užmokesčio tarifų (Įgyvendinimo nutarimas dėl patarėjų teisės klausimais užmokesčio). Užmokesčio tarifas nustatomas padauginant bazinį dydį iš patarėjo teisės klausimais atliktų veiksmų ar suteiktų teisinių paslaugų skaičiaus.

Antstoliai

Slovakijos Respublikoje antstolių nėra. Tačiau jų funkcijas vykdo teismo sprendimų vykdytojai pagal Teismo sprendimų vykdytojų ir vykdymo veiksmų įstatymą Nr. 233/1995 (Vykdymo proceso įstatymas).

Nustatytosios išlaidos

Nustatytosios išlaidos civilinėse bylose

Nustatytosios išlaidos civilinėse bylose, kurias turi padengti šalys

Visų kategorijų mokesčiai nurodyti atitinkamose taisyklėse ir yra nustatomi įvairiais būdais:

Teismo mokesčiai reglamentuojami Teismo mokesčių ir baudžiamųjų bylų registro išrašo mokesčio įstatymu Nr. 71/1992 su pakeitimais (Teismo mokesčių įstatymas). Mokesčio suma yra fiksuota arba nustatoma procentinė mokesčio dalis arba ir tas, ir tas (priklauso nuo ieškinio rūšies).

Teismo sprendimų vykdytojų užmokestis reglamentuojamas Teismo sprendimų vykdytojų ir vykdymo veiksmų įstatymu Nr. 233/1995. Mokesčio suma nustatoma kaip tarifas (nustatytasis mokestis arba procentinė dalis priklausomai nuo vykdymo objekto) arba pagal sutartį.

Patarėjo teisės klausimais užmokestis reglamentuojamas Įgyvendinimo nutarimu Nr. 655/2004 dėl patarėjų teisės klausimais užmokesčio ir atlyginimo už teisines paslaugas. Užmokesčio suma nustatoma kaip tarifas (nustatytasis užmokestis už kiekvieną suteiktą teisinę paslaugą priklausomai nuo ieškinio vertės arba dalyko) arba pagal sutartį.

Ekspertų užmokestis reglamentuojamas Įgyvendinimo nutarimu Nr. 491/2004 dėl ekspertų ir vertėjų raštu bei žodžiu atlyginimo, išlaidų kompensavimo ir kompensavimo už sugaištą laiką. Užmokesčio suma nustatoma kaip tarifas (nustatytasis užmokestis už kiekvieną paslaugą, valandinis užmokestis arba procentinė užmokesčio dalis priklausomai nuo dalyko) arba pagal sutartį.

Kompensacija liudytojams reglamentuojama Įstatymu Nr. 99/1963 (Civilinio proceso kodeksas) ir Įgyvendinimo nutarimu Nr. 543/2005 dėl apylinkės, apeliacinių, specialiųjų ir karo teismų administravimo ir tarnybos tvarkos, Įstatymu Nr. 311/2001 (Darbo kodeksas), Įstatymu Nr. 595/2003 dėl pajamų mokesčio ir Įstatymu Nr. 663/2007 dėl minimalios algos. Teismas sprendžia dėl būtinų patirtų einamųjų išlaidų atlyginimo ir negautų pajamų kompensavimo (pagal Įgyvendinimo nutarimą dėl administravimo ir tarnybos tvarkos).

Vertimo raštu ir (arba) žodžiu įkainiai reglamentuojami Įgyvendinimo nutarimu Nr. 491/2004 dėl ekspertų ir vertėjų raštu ir žodžiu atlyginimo, išlaidų kompensavimo ir kompensavimo už sugaištą laiką. Užmokesčio suma nustatoma kaip tarifas (nustatytasis užmokestis už valandą arba puslapį, atsižvelgiant į susijusias kalbas, arba už vertėjo suteiktą paslaugą) arba pagal sutartį.

Todėl daugumoje galimų civilinių bylų asmuo, jei jis nėra teisininkas profesionalas, be profesionalo konsultacijos praktiškai negali nustatyti numatomų bendrų faktinių išlaidų.

Tačiau profesionalas (ypač patarėjas teisės klausimais (advokatas)) gali daug tiksliau nurodyti klientui įvairias išlaidas, kurių galima tikėtis byloje, atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Jei rezultatą sunku numatyti, advokatas taip pat gali informuoti klientą apie numatomas išlaidas, susijusias su įvairiais galimais rezultatais; šios išlaidos galiausiai priklausys nuo teismo vertinimo ir sprendimo.

Įvairios civilinėje byloje patirtinos išlaidos reglamentuojamos atskirose taisyklėse arba įstatymuose. Juose numatyti įvairūs užmokesčio apskaičiavimo būdai, o užmokestį galima skirstyti į dvi pagrindines kategorijas: tarifinius įkainius ir sutartinį užmokestį.

Civilinės bylos etapas, kai šalys turi apmokėti nustatytąsias išlaidas

Pagal Teismo mokesčių ir baudžiamųjų bylų registro išrašo mokesčio įstatymą Nr. 71/1992 su pakeitimais, prieš pradedant bylos nagrinėjimą reikia sumokėti tik teismo mokestį.

Pagal Įstatymą Nr. 99/1963 (Civilinio proceso kodeksas), be teismo mokesčių, bylos šalys ir jų atstovai paprastai padengia bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos apima:

• šalių ir jų teisinių atstovų negautas pajamas;
• įrodymų pateikimo išlaidas (įskaitant ekspertų užmokestį);
• notarų atlyginimą už teisminio įgaliotinio paslaugas ir patirtas einamąsias išlaidas;
• palikimo administratoriaus / vykdytojo ir jo einamųjų išlaidų atlyginimą;
• vertimo raštu arba žodžiu išlaidas;
• atstovavimo mokestį, jei šaliai atstovauja licencijuotas advokatas, registruotas Slovakijos advokatūroje.

Šios išlaidos paprastai padengiamos po teismo sprendimo priėmimo.

Be to, išlaidos civilinėje byloje labai priklauso nuo konkrečios bylos ir teismo diskrecijos (daugiausia dėl įrodymų pasirinkimo ir teismui ar kitai šaliai grąžintinų išlaidų dydžio). Todėl sunku prieš procesą numatyti tikrąsias išlaidas.

Nustatytosios išlaidos baudžiamosiose bylose

Nustatytosios išlaidos baudžiamosiose bylose, kurias turi padengti šalys

Teismas turi diskreciją sprendimą dėl išlaidų baudžiamojoje byloje priimti po galutinio sprendimo byloje priėmimo.

Baudžiamosios bylos etapas, kai šalys turi apmokėti nustatytąsias išlaidas

Visos baudžiamojoje byloje patirtinos išlaidos sumokamos priėmus galutinį sprendimą, nes sprendime nutariama dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Įstatymas Nr. 301/2005 (Baudžiamojo proceso kodeksas).

Nustatytosios išlaidos konstitucinėse bylose

Nustatytosios išlaidos konstitucinėse bylose, kurias turi padengti šalys

Atstovavimo Slovakijos Konstituciniame Teisme nagrinėjamose bylose atveju, jei neįmanoma įvertinti piniginės išraiškos, pagrindinis užmokesčio tarifas už kiekvieną atskirą teisinę paslaugą turi sudaryti šeštadalį apskaičiavimo bazės (Įgyvendinimo nutarimo Nr. 655/2004 dėl patarėjų teisės klausimais užmokesčio ir atlyginimo už teisinių paslaugų teikimą 11 straipsnis).

Konstitucinės bylos etapas, kai šalys turi apmokėti nustatytąsias išlaidas

Konstitucinėse bylose galioja panaši tvarka, kaip civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Taikomas įstatymas Nr. 99/1963 (Civilinio proceso kodeksas).

Teisinių atstovų pateiktina išankstinė informacija

Šalių teisės ir pareigos

Teisininkų profesijų įstatymo Nr. 586/2003 18 straipsnyje ir Įmonių ir savarankiškai dirbančių asmenų paslaugų įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. 455/1991 su pakeitimais nustatyta:

1. Dirbdamas teisinį darbą, kiekvienas patarėjas teisės klausimais privalo ginti ir remti savo kliento teises bei pagrįstus interesus ir veikti pagal kliento nurodymus. Jei kliento nurodymai prieštarautų visuotinai privalomoms teisės normoms, patarėjui teisės klausimais jie nėra privalomi, ir jis apie tai privalo pranešti klientui.
2. Dirbdamas teisinį darbą, kiekvienas patarėjas teisės klausimais privalo elgtis sąžiningai ir teisingai, būti apdairus profesiniu požiūriu. Jis privalo nuosekliai naudoti visas turimas teisines priemones ir žinias, kad kuo geriausiai tenkintų savo kliento interesus. Patarėjas teisės klausimais turi užtikrinti, kad jo teisinės paslaugos būtų teikiamos numatytu tikslu ir už protingą užmokestį.
3. Dirbdamas teisinį darbą, patarėjas teisės klausimais privalo visada elgtis deramai pagal teisininko profesijai būdingą orumą ir nemenkinti teisininko profesijos reputacijos. Todėl patarėjas teisės klausimais privalo paisyti elgesio kodekso bei advokatūros vidaus taisyklių ir nuostatų.

Išlaidų šaltiniai

Kokiomis kalbomis galiu gauti informaciją apie išlaidų šaltinius Slovakijoje?

Minėti įstatymai dėl išlaidų skelbiami Teisės aktų rinkinyje slovakų kalba (pagal Slovakijos Respublikos Nacionalinės Tarybos įstatymo Nr. 1/1993 8 straipsnį).

Kur rasti informacijos apie tarpininkavimą?

Tarpininkavimas reglamentuojamas Įstatymu Nr. 420/2004 dėl tarpininkavimo.

Kur rasti papildomos informacijos apie išlaidas?

Interneto svetainė, kurioje galima rasti informacijos apie išlaidas

Informacijos apie išlaidas galima rasti interneto svetainėje IGNUM, kurioje pateikiami visi visuotinai taikomi teisės aktai ir galiojantys arba negaliojantys Slovakijos Respublikos įstatymai ir įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai. Šios interneto svetainės prieglobą teikia Slovakijos Respublikos teisingumo ministerija.

Kur rasti informacijos apie vidutinę įvairių procedūrų trukmę?

Šią informaciją galima rasti Slovakijos Respublikos teisingumo ministerijos statistinių duomenų metraštyje.

Kur galima rasti informacijos apie vidutines bendras konkrečios bylos išlaidas?

Informaciją apie vidutines išlaidas ir užmokestį sunku apibrėžti dėl tokių priežasčių:

1. Neskelbiama statistinė informacija.
2. Atitinkami Slovakijos teisės aktai yra pakankamai lankstūs ir juose beveik visada numatyta galimybė nustatyti sutartinį užmokestį arba atlyginimą, kuriam įtakos turi regionas, teisinių paslaugų įmonės ir kitų su bylinėjimusi susijusias paslaugas teikiančių asmenų reputacija. Išlaidos taip pat – tai bene svarbiausia – labai priklauso nuo konkrečios bylos, jos sudėtingumo, nuo to, kiek reikia įrodymų, ir bylos trukmės.
3. Be to, net užmokesčio tarifų (šie mokesčiai gali būti priteisiami bylos pabaigoje tik kaip procesinės išlaidos, atsižvelgiant į bylos baigtį ir teismo diskreciją) dydžiai susiję su bylinėjimosi apimtimi, suteiktų paslaugų kiekiu ir įvairiais kitais veiksniais. Kadangi neįmanoma nustatyti vidutinės bylinėjimosi apimties, neįmanoma nustatyti ir vidutinių teisinių mokesčių.

Pridėtinės vertės mokestis

Kaip ši informacija teikiama?

Jei teismo sprendimų vykdytojas registruotas kaip PVM mokėtojas, prie jo apskaičiuotų pajamų ir išlaidų bus pridedamas PVM (pagal Teismo sprendimų vykdytojų ir vykdymo veiksmų įstatymo Nr. 233/1995 196 straipsnį).

Jei patarėjas teisės klausimais registruotas kaip PVM mokėtojas, prie jo apskaičiuotų pajamų ir išlaidų pagal šią nuostatą pridedamas PVM (Teisingumo ministerijos įgyvendinimo nutarimo Nr. 655/2004 dėl patarėjų teisės klausimais užmokesčio ir atlyginimo už teisinių paslaugų teikimą 18 straipsnio 3 dalis).

Jei ekspertas, vertėjas raštu arba žodžiu registruotas kaip PVM mokėtojas, į apskaičiuotą užmokestį bus įtrauktas PVM (Teisingumo ministerijos įgyvendinimo nutarimo Nr. 491/2004 dėl ekspertų ir vertėjų raštu ir žodžiu užmokesčio ir išlaidų kompensavimo bei kompensavimo už sugaištą laiką 16 straipsnio 2 dalis).

Kokios normos galioja?

Teismo mokesčiams PVM netaikomas (Teismo mokesčių ir baudžiamųjų bylų registro išrašo mokesčio įstatymas Nr. 71/1992). Tačiau jis taikomas tarpininkavimo mokesčiams, nes tarpininkavimo veikla yra komercinė veikla, ir arbitražo mokesčiams – 20 proc., jei mokestį nustatantis asmuo yra registruotas kaip PVM mokėtojas.

Teisinė pagalba

Civilinės teisenos srityje taikytina pajamų riba

Pajamų riba reglamentuojama Teisinės pagalbos teikimo turtinį nepriteklių patiriantiems įstatymo Nr. 327/2005 4 straipsnio i punkte, Teisininkų profesijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatyme Nr. 586/2003, taip pat Prekybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatyme (Prekybos įstatymas) Nr. 455/1991 su pakeitimais ir su pakeitimais, padarytais Įstatymu Nr. 8/2005.

Šiame įstatyme su pakeitimais nustatyta: „Laikoma, kad fizinis asmuo patiria turtinį nepriteklių, jeigu jis gauna išmokas ar pašalpas, skiriamas asmenims, patiriantiems turtinį nepriteklių, arba jeigu jo pajamos yra 1,6 karto mažesnės už minimalų gyvenimo lygį ir jeigu fizinis asmuo neišgali naudotis teisinėmis paslaugomis iš savo lėšų (šiuo metu – 311,30 EUR).“

Baudžiamosios teisenos srityje ginamajam taikytina pajamų riba

Pajamų riba kaltinamiesiems, pageidaujantiems, kad jiems baudžiamosios teisenos srityje ex officio padėtų teisinis atstovas, nenustatyta. Baudžiamojo proceso kodekse (37 ir 38 straipsniuose) nustatytos aplinkybės, kuriomis gynėjas yra privalomas:

1. kaltinamasis privalo turėti gynėją per ikiteisminį tyrimą, jeigu:
   • jam paskirtas kardomasis kalinimas, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę arba yra laikomas ir stebimas medicinos įstaigoje;
   • jis yra neveiksnus arba jo veiksnumas apribotas;
   • jis yra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą;
   • jis yra nepilnametis;
   • jis yra pabėgęs kalinys.
2. Gynėjas taip pat privalomas, jei teisėjas arba prokuroras, arba policijos pareigūnas per ikiteisminį tyrimą mano, kad tai būtina, nes abejoja, ar kaltinamasis gali tinkamai gintis.
3. Gynėjas taip pat privalomas ekstradicijos bylose ir bylose, susijusiose su apsauginio gydymo nustatymu, išskyrus apsauginį gydymą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu.

Baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje nustatyta:

1. Gynėjas privalomas bausmių vykdymo procese. Teismas priima sprendimą viešame teismo posėdyje, jei kaltinamasis:
   • jis yra neveiksnus arba jo veiksnumas apribotas;
   • yra lygtinai nuo bausmės atleistas nepilnametis, kuris viešo teismo posėdžio metu yra jaunesnis kaip 18 metų;
   • yra kalinamas;
   • jei abejojama kaltinamojo gebėjimu tinkamai gintis.
2. Bylose dėl išimtinių teisių gynimo priemonių kaltinamajam privalo atstovauti gynėjas:

• jei byla nagrinėjama pagal 37 straipsnio 1 dalies a, b arba c punktą;
• jei nepilnametis išimtinių teisių gynimo priemonių svarstymo viešame teismo posėdyje metu yra jaunesnis kaip 18 metų;
• jei abejojama kaltinamojo gebėjimu tinkamai gintis.
• jei nagrinėjama byla dėl nuteisto asmens, kuris mirė.

Baudžiamosios teisenos srityje nukentėjusiajam taikytina pajamų riba

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalį teismas dėl išlaidų kompensavimo nukentėjusiajam sprendžia po to, kai priimamas galutinis teismo sprendimas.

Kitos sąlygos, susijusios su teisinės pagalbos teikimu nukentėjusiesiems

Visos sąlygos reglamentuojamos Įstatyme Nr. 301/2005 (Baudžiamojo proceso kodeksas).

Nemokamas teismo procesas

Nuo teismo mokesčių atleidžiama dvejopai (Slovakijos Nacionalinės Tarybos priimto Teismo mokesčių ir baudžiamųjų bylų registro išrašo mokesčio įstatymo Nr. 71/1992 su pakeitimais 4 straipsnis). Atleidimas nuo teismo mokesčių taikomas:

• specialiems teismo procesams (nepilnamečių globa, administracinių institucijų neveikimas ar neteisėti veiksmai, tėvų ir vaikų tarpusavio išlaikymo pareigos) arba
• konkretiems asmenims (ieškovui bylose dėl žalos, patirtos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, atlyginimo; bylose dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo konstatavimo ir kt.). Jei teismas nusprendžia patenkinti reikalavimą, atsakovas privalo sumokėti atitinkamą teismo mokestį arba teismo nustatytą jo dalį, nebent atsakovas taip pat nuo jo atleidžiamas.

Pagal Civilinio proceso kodekso 138 straipsnį teismas įgaliotas atleisti šalį nuo viso ar dalies teismo mokesčio, jei tai pateisina šalies aplinkybės ir ekonominė padėtis, nebent ieškiniu piktnaudžiaujama teisėmis arba jis yra akivaizdžiai nepagrįstas. Tačiau teismas gali bet kuriame bylos etape atšaukti sprendimą atleisti tuo teismo mokesčių.

Pagal Teisinės pagalbos teikimo turtinį nepriteklių patiriantiems asmenims įstatymą Nr. 327/2005 (arba Teisinės pagalbos įstatymas) teisinė pagalba – tai teisinių paslaugų teikimas asmeniui, turinčiam teisę į pagalbą įgyvendinant savo teises; dažniausios pagalbos formos yra šios:

• teisinės konsultacijos,
• pagalba ne teismo procese,
• dokumentų teismui parengimas,
• atstovavimas teismo procese,
• paslaugų atlikimas, taip pat
• susijusių išlaidų visas arba dalinis apmokėjimas.

Vis dėlto, jei atitinkamas asmuo atitinka teisinės pagalbos suteikimo reikalavimus, jis gali būti atleistas ir nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (įskaitant teismo mokesčius). Nėra aiškios nuostatos, kurioje būtų nurodyta, kad teisę į teisinę pagalbą turintis asmuo taip pat atleidžiamas nuo teismo mokesčių. Tačiau labai tikėtina, kad teismas jį atleis nuo šių mokesčių.

Kada bylą pralaimėjusi šalis turi padengti bylą laimėjusios šalies išlaidas?

Civilinės bylos: pagal Civilinio proceso kodekso 142 straipsnį

Asmuo gali prašyti kompetentingo teismo visiškai arba iš dalies atleisti nuo teismo mokesčių. Teismas gali priteisti bylą laimėjusiai šaliai (jei visi reikalavimai patenkinti) būtinas bylinėjimosi išlaidas (įskaitant teismo mokesčius). Jei patenkinta tik dalis šalies reikalavimų, teismas kiekvienai šaliai priteis dalį bylinėjimosi išlaidų ir galiausiai gali nuspręsti, kad nė viena šalis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau teismas gali šaliai, kurios dalis reikalavimų patenkinta, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, jei sprendimui dėl reikalavimų įvykdymo apimties prašyta eksperto išvados arba teismas tai sprendė savo nuožiūra, arba jei reikalavimai nepatenkinti dėl palyginti aplaidaus elgesio.

Baudžiamosios bylos: pagal Baudžiamojo proceso kodekso 557 straipsnį

Jei nukentėjusysis turi bent dalinę teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kaltinamasis privalo apmokėti būtinas nukentėjusiojo bylinėjimosi išlaidas, įskaitant atstovo išlaidas, jei gynėjas yra privalomas.

Net jei nukentėjusysis neturi tokios teisės, teismas gali, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, visas bylinėjimosi išlaidas arba dalį jų priteisti nukentėjusiajam, jei šis to prašo.

Ekspertų užmokestis

Teisingumo ministerijos įgyvendinimo nutarimu Nr. 491/2004 dėl ekspertų bei vertėjų raštu ir žodžiu užmokesčio, išlaidų kompensavimo ir kompensavimo už sugaištą laiką nustatyti ekspertų užmokesčio dydžiai. Ekspertų sąrašas, kurį tvarko Slovakijos Respublikos teisingumo ministerija, visuomenei prieinamas ministerijos interneto svetainėje. Ekspertas įrašomas į registrą, kai įvykdo visus reikalavimus (pagal Ekspertų, vertėjų raštu ir žodžiu užmokesčio įgyvendinimo nutarimą).

Eksperto užmokestis turi būti nustatytas eksperto ir kliento susitarimu (sutartinis mokestis). Jei šalys nesusitaria, užmokesčio dydžiui nustatyti taikomos atitinkamos minėtų nuostatų dėl užmokesčio tarifų taisyklės.

Pažymėtina, kad PVM taikomas tik sutartiniam mokesčiui, jei tik vertėjas raštu arba žodžiu yra registruotas kaip PVM mokėtojas.

Užmokesčio tarifai nustatomi pagal:

• išdirbtų valandų skaičių,
• bylos dalyko pradinės vertės procentinę dalį,
• nustatytąjį mokestį, nustatomą pagal bylos dalyką ir suteiktų paslaugų kiekį.

Slovakijos atvejų tyrimai

Daugiau konkrečios informacijos apie teismo proceso išlaidas Slovakijoje galima rasti konkrečiuose atvejų tyrimuose.

Susiję priedai

Slovakijos išlaidų skaidrumo tyrimo ataskaita   (872 Kb)