ES teismai

Europos Sąjungos (ES) teismų sistemą sudaro trys gijos: Teisingumo Teismas, Bendrasis Teismas ir konkrečių sričių specializuoti teismai. Šie ES teismai užtikrina ES teisės aiškinimą ir taikymą.

  • Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (kuris kartais vadinamas Europos Teisingumo Teismu) yra aukščiausioji ES teisminės valdžios institucija. Kartu su valstybių narių bendrosios kompetencijos ir specializuotais teismais jis užtikrina Europos Sąjungos teisės aktų taikymą ir vienodą aiškinimą. Teisingumo Teismą sudaro po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės.
  • Bendrasis Teismas pirmąja instancija nagrinėja bylas, kurios nėra teismingos specializuotiems teismams arba tiesiai Teisingumo Teismui. Be to, jis nagrinėja apeliacinius skundus dėl specializuotų teismų (pirmosios instancijos) sprendimų. Bendrąjį Teismą sudaro mažiausiai po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės.
  • Specializuoti teismai gali būti įkuriami konkrečioms sritims. Jie gali nagrinėti bylas ir priimti sprendimus pirmąja instancija, kurie apeliacine tvarka gali būti skundžiami Bendrajam Teismui.

ES teismų, kurie yra daugiakalbės institucijos, buveinė yra Liuksemburge. Teismo bylos nagrinėjimo kalba gali būti bet kuri oficialioji ES kalba. Tam, kad ES teismai galėtų bendrauti su bylos šalimis teismo proceso kalba ir užtikrinti savo teismų praktikos sklaidą valstybėse narėse, jie privalo laikytis daugiakalbystės principo.

Negalima pamiršti, kad ES teisės aktų taikymas nėra tik ES teismų užduotis: valstybių narių bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai taip pat turi taikyti ES teisės aktus. Kitaip tariant, ES ir valstybių narių teismai dirba kartu, kad būtų užtikrintas sklandus ir vienodas teisės taikymas bei aiškinimas.

Europos Sąjungos ir jos tarnautojų ginčams spręsti (pvz., dėl įdarbinimo, karjeros ar socialinės apsaugos) buvo įsteigtas Tarnautojų teismas, kurį sudaro septyni teisėjai.

Teisingumo Teismui ir Bendrajam Teismui padeda generaliniai advokatai, teikiantys nešališką išvadą dėl tam tikrų nagrinėjamų bylų.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas neturėtų būti painiojamas su Europos Žmogaus Teisių Teismu (EŽTT). EŽTT nėra ES teismas; jį Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pagrindu įsteigė Europos Taryba, siekdama užtikrinti Konvencijos garantuojamų teisių ir laisvių paisymą. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika gali daryti svarbią įtaką ES teisės aktams, kadangi Europos konvencijos garantuojamos pagrindinės teisės taip pat yra ES teisės aktų bendrieji principai.

Paskutinis naujinimas: 17/11/2021

Šį puslapį tvarko Europos Komisija. Šiame tinklalapyje pateikta informacija nebūtinai atitinka Europos Komisijos oficialią poziciją. Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą informaciją arba duomenis. Informacija apie ES tinklalapių autorių teises pateikiama teisiniame pranešime.