Uždaryti

JAU VEIKIA PORTALO BETA VERSIJA!

Apsilankykite beta versijos Europos e. teisingumo portale ir išsakykite, ką apie jį manote!

 
 

Naršymo kelias

menu starting dummy link

Page navigation

menu ending dummy link

Pagrindinės teisės - Kroatija

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (kroatų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.


Nacionaliniai teismai

Ombudsmenas

Specializuotos žmogaus teisių įstaigos

Asmens duomenų apsauga

Nemokama teisinė pagalba

Nacionaliniai teismai

Teismai atlieka ypatingą vaidmenį apsaugant žmogaus teises. Tai yra valstybės įstaigos, kurių nepriklausomumas garantuojamas Konstitucijoje. Galioja specialus mechanizmas, kuriuo garantuojamas konstitucinių teisių ir laisvių įgyvendinimas: konstitucinis skundas, kurį gali pateikti piliečiai, manantys, kad nacionalinės institucijos, vietos ir regioninės savivaldos įstaigos ir viešosios teisės subjektai priimdami sprendimus dėl jų teisių ir pareigų pažeidė Konstitucijoje garantuojamas jų žmogaus teises arba pagrindines laisves, arba tais atvejais, kai įtaria arba kaltina tokias institucijas pažeidus Konstituciją. Skundą galima pateikti tik išnaudojus visas esamas teisių gynimo priemones.

Kroatijos Respublikos Konstitucinis Teismas
Trg svetog Marka 4
10000 Zagreb
Tel. +385 1 6400 251
Faks. +385 1 4551 055
Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://www.usud.hr/

Kroatijos Respublikos Aukščiausiasis teismas
Trg Nikole Šubića Zrinskog 3
10 000 Zagreb
Tel. +385 1 486 22 22, +385 1 481 00 36
Faks. +385 1 481 00 35
E. paštas Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasvsrh@vsrh.hr
Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.vsrh.hr/

Apygardos teismai PDF(209 Kb)hr (apygardos teismų sąrašas)

Savivaldybių teismai PDF(296 Kb)hr (savivaldybių teismų sąrašas)

Kroatijos Respublikos Aukštasis komercinis teismas
Berislavićeva 11, 10 000 Zagreb
Tel. +385 1 489 68 88
Faks. +385 1 487 23 29
Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.vtsrh.hr/ />
Komerciniai teismai PDF(192 Kb)hr (Komercinių teismų sąrašas)

Kroatijos Respublikos Aukštasis administracinis teismas
Frankopanska 16, 10 000 Zagreb
Tel. +385 1 480 78 00
Faks. +385 1 480 79 28
Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.upravnisudrh.hr/

Administracinių teismų sąrašas PDF(180 Kb)hr

Kroatijos Respublikos Aukštasis baudžiamųjų nusižengimų bylų teismas
Ulica Augusta Šenoe 30, 10 000 Zagreb
Tel. +385 1 480 75 10
Faks. +385 1 461 12 91
E. paštas Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langaspredsjednik@vpsrh.pravosudje.hr
Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://sudovi.pravosudje.hr/VPSRH/

Baudžiamųjų nusižengimų bylų teismai PDF(274 Kb)hr (baudžiamųjų nusižengimų bylų teismų sąrašas)

Ombudsmenas

Trg hrvatskih velikana 6
10 000 Zagreb
Republic of Croatia
Tel. +385 1 4851 855, +385 1 4851 853
E. paštas Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasinfo@ombudsman.hr
Faks. +385 1 6431 628

Pagal Kroatijos Konstitucijos 93 straipsnį ombudsmenas yra Kroatijos parlamento atstovas, kurio pareiga – skatinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves, kaip jos yra apibrėžtos Konstitucijoje, įstatymuose ir tarptautiniuose dokumentuose žmogaus teisių ir laisvių klausimais, kuriuos yra pasirašiusi Kroatijos Respublika.

Ombudsmeną ir jo pavaduotojus renka Kroatijos parlamentas aštuonerių metų kadencijai, siekiant saugoti piliečius nuo žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos savo veiksmais padaro valstybės įstaigos arba teisės subjektai, kuriems suteikti viešosios valdžios įgaliojimai. Tai yra centrinė įstaiga, kovojanti su diskriminacija ir vykdanti nacionalinio prevencinio mechanizmo, kurio paskirtis – kovoti su kankinimu ir kitu žiauriu, nežmonišku arba žeminančiu elgesiu arba baudimu, užduotis. Vykdydamas šias užduotis, ombudsmenas veikia nepriklausomai ir savarankiškai.

Pareigos:

Žmogaus teisių apsauga

Piliečiai turi teisę perduoti skundą ombudsmenui, jei mano, kad valdžios institucijos pažeidė jų teises. Reaguodamas į skundą ir remdamasis gautais dokumentais, ombudsmenas atlieka tyrimą. Visos valstybės įstaigos, įstaigos, kurioms suteikti viešosios valdžios įgaliojimai, ir vietos bei regioninės savivaldos įstaigos, t. y. visi pagal viešąją teisę įsteigti subjektai, yra įpareigoti teikti visą prašomą informaciją. Remdamasis nustatytais faktais, ombudsmenas gali rengti nuomones, rekomendacijas ir pranešimus atitinkamoms institucijoms arba aukščiausios instancijos įstaigoms ir prireikus teikti pranešimą Kroatijos parlamentui.

Be to, ombudsmenas tikrina, ar reglamentai atitinka Kroatijos Konstituciją ir tarptautines konvencijas, susijusias su žmogaus teisių apsauga, ir gali prašyti Kroatijos vyriausybės iš dalies pakeisti arba priimti su žmogaus teisėmis susijusius teisės aktus. Jis taip pat gali prašyti, kad Kroatijos parlamentas suderintų teisės aktus su Konstitucija ir įstatymais. Ombudsmenas turi teisę iškelti bylą Kroatijos Konstituciniame Teisme, kad išnagrinėtų įstatymų ir kitų teisės aktų atitiktį Kroatijos Konstitucijai.

Žmogaus teisių skatinimas

Žmogaus teisių skatinimas – tai tyrimai ir analizė, duomenų bazių kūrimas ir priežiūra ir dokumentų rengimas bei tvarkymas, visuomenės ir suinteresuotųjų subjektų savalaikis ir reguliarus informavimas, aktyvi sąveika ir bendradarbiavimas su pilietine visuomene, tarptautinėmis organizacijomis ir mokslo institucijomis, ir iniciatyvos, kuriomis siekiama teisės aktus suderinti su tarptautiniais ir Europos standartais ir tuos teisės aktus taikyti.

Centrinė kovos su diskriminacija įstaiga

Ombudsmenas priima fizinių ir juridinių asmenų skundus, teikia būtiną informaciją apie teises ir pareigas ir teisminės ir kitos apsaugos galimybes, nagrinėja individualius prašymus ir, neviršydamas savo kompetencijos, imasi veiksmų, kad pašalintų diskriminaciją ir apsaugotų diskriminaciją patyrusių asmenų teises (išskyrus atvejus, kai teisme iškelta byla dėl diskriminacijos), vadovauja tarpininkavimo procedūroms, kurias galima užbaigti sudarant abiem šalims priimtiną neteisminį susitarimą, ir kompetentingai prokuratūrai teikia ataskaitas apie nusikaltimus, susijusius su diskriminacija.

Nacionalinis prevencinis mechanizmas

Ombudsmenas atlieka užduotis, susijusias su nacionaliniu prevenciniu mechanizmu, kurio paskirtis – užkirsti kelią kankinimui ir kitam žiauriam, nežmoniškam arba žeminančiam elgesiui arba baudimui visur, kur asmenims atimama laisvė arba jie kalinami, yra sulaikomi arba apgyvendinami valstybės prižiūrimose patalpose, kurių negali palikti savo valia.

Tai reiškia, kad Ombudsmeno tarnybos atstovai, veikdami pagal šiuos įgaliojimus, lankosi kalėjimuose, pataisos namuose, areštinėse ir įvairiose institucijose, kuriose apgyvendinami psichinių sutrikimų turintys asmenys, ir tokie jų apsilankymai yra prevencinė priemonė, kuria siekiama apsaugoti asmenis, kuriems yra atimta laisvė arba kurių laisvė yra apribota.

Nacionalinė žmogaus teisių institucija (NHRI)

Nuo 2009 m. ombudsmenas yra vienintelė Kroatijos Respublikos nacionalinė žmogaus teisių apsaugos ir skatinimo institucija (NHRI), kuriai pagal JT Paryžiaus principus, kuriais apibrėžiami nacionalinių žmogaus teisių institucijų nepriklausomumo parametrai, yra suteiktas A statusas.

Tai yra aukščiausias institucinio nepriklausomumo lygis, kuris dar kartą buvo nustatytas Ombudsmeno tarnybai 2013 m. liepos mėn., po to, kai JT atliko savo rekomendacijų, susijusių su nepriklausomumo statuso išsaugojimu ir didinimu, įgyvendinimo stebėseną.

Specializuotos žmogaus teisių įstaigos

Vaiko teisių ombudsmenas

Teslina 10
10 000 Zagreb
Hrvatska
E. paštas Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasinfo@dijete.hr
Tel. 01/4929 669
Faks. 01/4921 277
Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.dijete.hr/

Veiklos sritys

Vaiko teisių ombudsmeno tarnyba tikrina, kaip Kroatijos įstatymai ir kiti teisės aktai, susiję su vaikų teisių ir interesų apsauga, atitinka Kroatijos Konstituciją, Vaiko teisių konvenciją ir kitus tarptautinius dokumentus, susijusius su vaiko teisių ir interesų apsauga. Ji stebi atskirų vaiko teisių pažeidimus ir tiria bendras vaiko teisių ir interesų pažeidimų tendencijas ir rūšis. Vaiko teisių ombudsmeno tarnyba saugo ir skatina specialių poreikių turinčių vaikų teises ir interesus; siūlo priemones, kuriomis kuriama visapusiška vaiko teisių apsaugos ir skatinimo sistema ir užkertamas kelias jų interesams kenkiantiems veiksmams. Ji informuoja ir konsultuoja vaikus jų teisių ir interesų įgyvendinimo ir apsaugos klausimais, bendradarbiauja su vaikais, skatina juos reikšti savo nuomonę ir ją gerbia; inicijuoja visuomeninę veiklą, kuria siekia gerinti vaikų padėtį, ir joje dalyvauja, taip pat siūlo priemones, kaip didinti tokios veiklos poveikį visuomenei. Ji turi galimybę nuodugniai susipažinti su bet kokiais duomenimis, informacija ir veiksmais, susijusiais su vaiko teisėmis ir apsauga, nepaisant tokių duomenų, informacijos ir veiksmų konfidencialumo laipsnio. Vaiko teisių ombudsmeno tarnyba turi teisę patekti į bet kurios institucijos, valstybės įstaigos, juridinio ir fizinio asmens, turinčių įgaliojimus rūpintis vaikais, ir religinių bendruomenių, kuriose vaikai yra apsistoję arba laikinai ar nuolat gyvena, patalpas.

Nustačiusi, kad vaikai patyrė fizinį ar psichinį smurtą, seksualinį priekabiavimą, prievartą ar seksualinį išnaudojimą, buvo apleisti ar aplaidžiai prižiūrimi, Ombudsmeno tarnyba privalo nedelsdama nusiųsti pranešimą kompetentingai prokuratūrai ir perspėti kompetentingą socialinės priežiūros centrą bei pasiūlyti vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones. Ji gali prašyti, kad ekspertai ir specializuotos institucijos, tiriančios vaiko apsaugos, priežiūros, vystymosi ir teisių klausimus, suteiktų profesionalią pagalbą, ir tokia pagalba turi būti suteikiama laiku.

Lyčių lygybės ombudsmenas

Preobraženska 4/1
10 000 Zagreb
Tel. +385 1 48 48 100
Faks. +385 1 48 44 600
E. paštas Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasravnopravnost@prs.hr
Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.prs.hr/

Veiklos sritys

Lyčių lygybės ombudsmeno tarnyba nagrinėja skundus, susijusius su diskriminacija dėl lyties, santuokinės ar šeiminės padėties ir lytinės orientacijos; ji nagrinėja lyčių lygybės principo pažeidimus, fizinių asmenų ar fizinių asmenų grupių diskriminavimo, kurį įvykdė nacionalinės valdžios institucijos, vietos ir regioninės savivaldos įstaigų padaliniai ir kitus viešosios valdžios įgaliojimus turinčios įstaigos, šių įstaigų darbuotojai ir kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, atvejus.

Ombudsmeno darbas apima įgaliojimus teikti pranešimus ir siūlyti bei teikti rekomendacijas.

Jeigu ombudsmenas nustato, kad buvo pažeistas lyčių lygybės principas, jis turi įgaliojimus pateikti prašymą dėl įstatymo konstitucinės peržiūros arba kitų teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo peržiūros.

Neįgaliųjų ombudsmenas

Savska cesta 41/3
10 000 Zagreb
Tel. +385 1 6102 170
Faks. +385 1 6177 901
E. paštas Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasured@posi.hr

Veiklos sritys

Neįgaliųjų ombudsmeno tarnyba yra savarankiška nacionalinė institucija, kurios pagrindinė pareiga – stebėti ir skatinti Kroatijos Respublikos Konstitucijoje, tarptautinėse sutartyse ir įstatymuose nustatytas neįgaliųjų teises. Jei pažeidžiamos neįgaliųjų teisės, ombudsmenas turi teisę įspėti, pasiūlyti priemones, teikti rekomendacijas, informuoti ir prašyti pranešti, kokių veiksmų buvo imtasi.

Jeigu ombudsmenas nustato, kad teisinis sprendimo būdas kenkia neįgaliesiems arba vystymosi sutrikimų turintiems vaikams, kuriuo nors būdu apriboja jų galimybes arba dėl tokio sprendimo būdo jų padėtis tampa ne tokia palanki, palyginti su sveikais asmenimis, jis pasiūlys pakeisti tokį teisinį sprendimo būdą.

Ombudsmeno tarnyba priima neįgaliųjų ir jų interesus ginančių asmenų skundus, nagrinėja skundus dėl neįgaliųjų teisių pažeidimo ir, palaikydama ryšius su šiuos klausimus sprendžiančiomis institucijomis, bando rasti palankiausią sprendimo būdą.

Neįgaliųjų ombudsmenas teikia konsultacinę pagalbą neįgaliesiems, kaip įgyvendinti ir apsaugoti savo teises ir interesus.

Asmens duomenų apsauga

Asmens duomenų apsaugos agentūra

Martićeva 14
10 000 Zagreb

Tel. +385 460 90 00
Faks. +385 4609-099
E. paštas Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasazop@azop.hr
Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.azop.hr/

Asmens duomenų apsaugos agentūra yra valdžios institucija, kuri veikia nepriklausomai ir savarankiškai pagal savo įgaliojimus ir kompetenciją. Agentūra atsako už administracinių ir profesinių užduočių, susijusių su asmens duomenų apsauga, vykdymą. Pagal savo viešosios valdžios įgaliojimus agentūra stebi, kaip saugomi asmens duomenys, atkreipia dėmesį į nustatytus piktnaudžiavimo renkant asmens duomenis atvejus, sudaro šalių ir tarptautinių organizacijų, kurios tinkamai reglamentuoja duomenų apsaugą, sąrašą, priima prašymus ištirti teisių, kurios garantuojamos Asmens duomenų apsaugos įstatyme, pažeidimus ir tvarko centrinį registrą, kuriame saugomos asmens duomenų bylos.

Nemokama teisinė pagalba

Priėmusi Nemokamos teisinės pagalbos įstatymą, Teisingumo ministerija perėmė plataus masto ir sudėtingą užduotį sukurti nemokamos teisinės pagalbos sistemą.

Nemokamos teisinės pagalbos sistema leidžia nepasiturintiems piliečiams pasisamdyti advokatus ir gauti teisinę pagalbą atliekant konkrečius teisinius veiksmus ir vienodomis sąlygomis naudotis teisminėmis ir administracinėmis procedūromis.

Pagal institucinę struktūrą nemokamos teisinės pagalbos sistemą sudaro valstybinės administravimo tarnybos, kurios piliečių prašymus nagrinėja pirmąja instancija, o Teisingumo ministerijos Nemokamos teisinės pagalbos teikimo departamentas priima sprendimus dėl apeliacijų antrąja instancija, pirmąja instancija priima sprendimus dėl asociacijų įrašymo į Asociacijų, turinčių teisę teikti pirminę teisinę pagalbą, registrą ir vykdo pirminės teisinės pagalbos teikėjų administracinę ir profesinę stebėseną.

Nemokamos teisinės pagalbos įstatymas taikomas šiems teisinės pagalbos teikėjams:

  • advokatams;
  • įgaliotoms asociacijoms;
  • profesinėms sąjungoms;
  • teisės klinikoms ir
  • apygardų valstybinėms administravimo tarnyboms.

Pirminę teisinę pagalbą teikia tarnybos, įgaliotos asociacijos ir teisės klinikos.
Teikdamos pirminę teisinę pagalbą, tarnybos yra įgaliotos teikti bendro pobūdžio teisinę informaciją, teisines konsultacijas ir rengti pareiškimus.

Antrinę teisinę pagalbą teikia advokatai.

Pagal Nemokamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas žmonės, norintys pasinaudoti savo teise gauti nemokamą teisinę pagalbą, privalo savo gyvenamosios vietos apygardos valstybinei administravimo tarnybai pateikti užpildytą standartinę teisinės pagalbos prašymo formą. Prie prašymo turi būti pridėtas aiškus rašytinis visų pareiškėjų ir pareiškėjų suaugusių namų ūkio narių sutikimas, siekiant pateikti informaciją, susijusią su visais duomenimis apie turtą, ir prisiimti bet kokią materialinę ir teisinę atsakomybę už pareiškėjų teiginių tikrumą.

Paraiškos formą galima atsisiųsti Teisingumo ministerijos svetainėje arba gauti apygardų valstybinėse administravimo tarnybose, savivaldybių teismuose arba socialinės priežiūros centruose įprastomis jų darbo valandomis.

Paraiškoms netaikomi jokie administraciniai mokesčiai ir jas galima pateikti asmeniškai arba atsiųsti registruotu paštu.

Teikiant teisinę pagalbą apmokamos visos arba kai kurios teisinės pagalbos išlaidos, priklausomai nuo pareiškėjo finansinės padėties. Numatyta, kad tam tikrą procentinę procedūros išlaidų dalį galima pasidalyti, atsižvelgiant į pareiškėjo materialines aplinkybes.

Jei teisinė pagalba suteikiama ne visa apimtimi, skirtumą tarp visos atlyginamos sumos ir atlyginamų advokato išlaidų kompensuoja naudos gavėjas, – likusią teisinės pagalbos išlaidų dalį jis sumoka pagal paslaugos vertę, nurodytą Advokatų mokesčių ir išlaidų kompensavimo tarifų sąraše.

Naudos gavėjai

Teisinės pagalbos gavėjai pagal Nemokamos teisinės pagalbos įstatymą yra:

  • Kroatijos piliečiai;
  • vaikai, kurie nėra Kroatijos piliečiai ir kurių Kroatijos Respublikos teritorijoje nelydi suaugę teisiniai globėjai;
  • laikinai gyvenantys užsieniečiai, atsižvelgiant į abipusiškumo principą, ir nuolat gyvenantys užsieniečiai;
  • užsieniečiai, kuriems suteikta laikina apsauga;
  • neteisėtai gyvenantys užsieniečiai, trumpai apsistoję šalyje, dėl kurių pradėta išsiuntimo procedūra, arba kurie turi išvykti iš Kroatijos Respublikos;
  • prieglobsčio prašytojai, užsieniečiai, užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma apsauga, ir jų šeimų nariai, kurie teisėtai gyvena Kroatijos Respublikoje, vykdant tokias procedūras, kurių metu teisinės pagalbos teikimas nenumatytas jokiame specialiame įstatyme.

Naudos gavėjai informacijos apie nemokamą teisinę pagalbą gali rasti Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasKroatijos Respublikos Teisingumo ministerijos svetainėje arba gauti šią informaciją e. paštu Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasbesplatna.pravna.pomoc@pravosudje.hr ir tikėtis kuo greičiau sulaukti atsakymo.

Naudos gavėjai bet kokius klausimus taip pat gali tiesiogiai siųsti savo apygardos valstybinėms administravimo tarnyboms.

Tarpvalstybiniai ginčai

Tarpvalstybinis ginčas – tai ginčas, kuriame teisinės pagalbos prašančios šalies nuolatinė arba įprastinė gyvenamoji vieta yra ES valstybė narė, bet ne ta valstybė narė, kurioje vyksta teismo procesas arba kurioje turi būti vykdomas sprendimas.

Kilus tarpvalstybiniam ginčui, teisinė pagalba teikiama civilinėse ir komercinėse bylose, taikinimo procedūrų metu, sudarant neteisminius susitarimus, vykdant viešuosius dokumentus ir teikiant teisines konsultacijas šiose bylose; su tarpvalstybiniais ginčais susijusios nuostatos netaikomos mokesčių, muitų ir kitose administracinėse bylose.

Pareiškėjas, kurio nuolatinė arba įprastinė gyvenamoji vieta yra Kroatijos Respublikoje ir kuris siekia gauti teisinę pagalbą vykstant tarpvalstybiniam ginčui, kuris sprendžiamas kitos valstybės narės teisme, turi pateikti prašymą savo įprastinės arba nuolatinės gyvenamosios vietos tarnybai. Kompetentinga tarnyba per aštuonias dienas nuo prašymo gavimo persiunčia jį Teisingumo ministerijai. Teisingumo ministerija išverčia prašymą ir patvirtinamuosius dokumentus į valstybės narės ir kompetentingos gaunančiosios institucijos oficialiąją kalbą arba vieną iš oficialiųjų kalbų ir per 15 dienų nuo jų gavimo dienos persiunčia juos valstybės narės, kurioje vyksta teismo procesas arba kurioje turi būti vykdomas sprendimas, kompetentingai institucijai (gaunančioji institucija). Jei teisinė pagalba nesuteikiama, pareiškėjas turi sumokėti vertimo išlaidas.

Pareiškėjas prašymą taip pat gali tiesiogiai pateikti valstybės narės, kurioje vyksta teismo procesas arba kurioje turi būti vykdomas sprendimas, gaunančiajai institucijai. Pareiškėjas, kurio nuolatinė arba įprastinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje ir kuris siekia Kroatijos Respublikos teisme nagrinėjamo tarpvalstybinio ginčo metu gauti teisinę pagalbą, turi teisę gauti teisinę pagalbą pagal Nemokamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas. Pareiškėjas arba valstybės narės, kurioje yra pareiškėjo nuolatinė arba įprastinė gyvenamoji vieta, kompetentinga institucija (perduodančioji institucija) persiunčia teisinės pagalbos Kroatijoje prašymą Teisingumo ministerijai (gaunančiajai institucijai). Formos ir patvirtinamieji dokumentai turi būti išversti į kroatų kalbą, kitu atveju prašymas bus atmestas.

Prašymai teikiami užpildant standartinę formą, kuri nustatyta 2004 m. lapkričio 9 d. Komisijos sprendime 2004/844/EB, nustatančiame teisinės pagalbos prašymo formą pagal Tarybos direktyvą 2003/8/EB, numatančią teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles.


Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Paskutinis naujinimas: 15/03/2018