Nemokumas

Įmonėms ar verslininkams, atsidūrusiems sunkioje finansinėje padėtyje arba negalintiems sumokėti savo skolų, kiekvienoje šalyje taikomos specialios procedūros, leidžiančios spęsti problemą įtraukiant visas šalis ir atsižvelgiant į visus kreditorius (šalis, kurioms negrąžintos skolos).


Nemokumo procedūros skirstomos pagal jų tikslus:

Įmonės

  • Jei įmonę dar galima išgelbėti arba verslas perspektyvus, jos skola gali būti restruktūrizuota (paprastai sudarius susitarimą su kreditoriais). Taip siekiama išsaugoti įmonę ir darbo vietas.
  • Jeigu įmonės išgelbėti neįmanoma, ji turi būti likviduota (bankrutuoja).

Verslininkai

  • Verslininkai paprastai gali prašyti pritaikyti procedūrą, pagal kurią jiems nustatomas privalomas skolų grąžinimo planas ir skolų panaikinimas praėjus pagrįstam laikotarpiui (paprastai po trejų metų). Taip užtikrinama, kad jie nebankrutuotų asmeniškai ir ateityje galėtų sukurti naują verslą.

Visais atvejais po oficialios procedūros pradžios kreditoriai nebegali reikšti savarankiškų reikalavimų dėl skolos susigrąžinimo. Taip užtikrinama, kad visiems kreditoriams būtų sudarytos vienodos sąlygos ir būtų apsaugotas skolininko turtas.

Kad atgautų pinigus, kreditoriai turi pagrįsti savo reikalavimą teismui ar specialiai institucijai (paprastai administratoriui ar likvidatoriui), atsakantiems už skolininko turto reorganizavimą arba likvidavimą. Tam tikrais atvejais tai gali padaryti pats skolininkas.

Tarpvalstybinis nemokumas (ES teisės nuostatos)

Nemokumo bylos, susijusios su įmonėmis ar verslininkais, vykdančiais veiklą arba turinčiais turto ar reikalų keliose šalyse, gali būti nagrinėjamos pagal ES teisę, t. y. Link opens in new windowReglamentą 2015/848 (žr. Link opens in new windowapžvalgą, kaip jis veikia).

Reglamente 2015/848 nurodytos formos

Nacionalinės procedūros

Spustelėjus kurios nors šalies vėliavą, bus pateikta išsami tos šalies informacija.

Susijusi nuoroda

Nemokumo registrai


Šį puslapį tvarko Europos Komisija. Šiame tinklalapyje pateikta informacija nebūtinai atitinka Europos Komisijos oficialią poziciją. Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą informaciją arba duomenis. Informacija apie ES tinklalapių autorių teises pateikiama teisiniame pranešime.
Komisija šiuo metu atnaujina šios svetainės turinio elementus, susijusius su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.

Paskutinis naujinimas: 01/02/2020

Nemokumas - Bulgarija

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (bulgarų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Jis jau išverstas į šias kalbas: anglų.

TURINIO LENTELE


1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Atskiro įstatymo, kuriuo būtų reglamentuojamos nemokumo bylos, Bulgarijoje nėra. Bendrosios nuostatos, kuriomis reglamentuojamas nemokumas, nustatytos Komercinės veiklos įstatymo skyriuje dėl nemokumo. Bankų ir draudimo bendrovių nemokumas reglamentuojamas Bankų nemokumo įstatyme ir Draudimo kodekse įtvirtintomis specialiomis nuostatomis.

Nemokumo bylos pradedamos nemokiems veiklos vykdytojams. Be to, nemokumo bylos pradedamos pernelyg įsiskolinusioms ribotos atsakomybės bendrovėms, akcinėms bendrovėms arba komanditinėms ūkinėms bendrijoms.

Nemokumo byla taip pat gali būti pradėta fiziniam asmeniui, slapta vykdančiam veiklą per nemokų skolininką. Pradėjus nemokumo bylą komercinei įmonei, laikoma, kad tuo pačiu metu byla yra pradėta neribotos atsakomybės partneriui.

Nemokumo bylos taip pat pradedamos individualios veiklos vykdytojams, kurie mirė arba buvo išbraukti iš Komercinės veiklos registro, jeigu jie savo mirties metu arba išbraukimo iš registro metu buvo nemokūs. Nemokumo bylos taip pat pradedamos neribotos atsakomybės partneriams, net jeigu partneris mirė arba buvo išbrauktas iš Komercinės veiklos registro. Prašymas pradėti nemokumo bylą gali būti pateiktas per metus nuo skolininko mirties arba išbraukimo iš Komercinės veiklos registro dienos.

Nemokumo bylos taip pat pradedamos nemokioms likviduojamoms įmonėms. Nemokumo bylos bankams ir draudimo bendrovėms reglamentuojamos atskirame įstatyme nustatytomis taisyklėmis ir joms taikoma ten nustatyta procedūra.

Su veiklos vykdytojo, kuris yra valstybės monopoliją įgyvendinanti arba pagal specialų įstatymą įsteigta valstybinė įmonė, nemokumu susijusios bylos reglamentuojamos atskirame įstatyme. Veiklos vykdytojui, kuris yra valstybės monopoliją įgyvendinanti arba pagal specialų įstatymą įsteigta valstybinė įmonė, nemokumo byla negali būti pradėta.

Fizinių asmenų, išskyrus individualios veiklos vykdytojus, nemokumo bylos nacionalinėje teisėje nenumatytos.

Bulgarijos teismas gali pradėti papildomą nemokumo bylą veiklos vykdytojui, kurį užsienio teismas paskelbė nemokiu, jeigu jis Bulgarijoje turi reikšmingo turto.

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

Nemokumo bylos visiems veiklos vykdytojams pradedamos, kai jie atitinka toliau nurodytas būtinas sąlygas:

1) skolininkas turi būti veiklos vykdytojas.

Nemokumo byla gali būti pradėta ne tik veiklos vykdytojui, bet ir asmeniui, slapta vykdančiam veiklą per nemokų skolininką, neribotos atsakomybės partneriui, net jeigu jie mirė arba buvo išbraukti iš registro, ir individualios veiklos vykdytojui, kuris mirė arba buvo išbrauktas iš registro.

Pagal Komercinės veiklos įstatymo 612 straipsnį nemokumo byla negali būti pradėta valstybės monopoliją įgyvendinančiai arba pagal specialų įstatymą įsteigtai valstybinei įmonei;

2) prašymą turi pateikti vienas iš Komercinės veiklos įstatymo 625 straipsnyje ir 742 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, t. y.: skolininkas, likvidatorius arba skolininko kreditorius verslo sandorio atveju, Nacionalinė pajamų agentūra (jeigu skolininkas, vykdydamas savo verslo veiklą, yra įsiskolinęs centrinės valdžios ar savivaldybių biudžetams arba turi skolą pagal privatų valdžios institucijos reikalavimą) arba įmonės valdymo organo narys.

Tapęs nemokiu arba pernelyg įsiskolinęs, skolininkas turi per 30 dienų pateikti prašymą leisti pradėti nemokumo bylą. Jeigu tai yra individualios veiklos vykdytojas, prašymą gali pateikti jis pats arba jo teisių perėmėjas. Jeigu skolininkas yra įmonė, prašymą pateikia jos valdymo organas, neribotos atsakomybės partneris, įmonės atstovas arba teismo paskirtas likvidatorius. Šiuo atveju prie prašymo pridedama:

  • registruoto auditoriaus patvirtintos naujausios metinės finansinės ataskaitos kopija ir prašymo dienos balansas, jeigu veiklos vykdytojas turi teisinę prievolę rengti finansines ataskaitas ir balansus;
  • prašymo pateikimo dienos turto ir įsipareigojimų sąrašas ir aprašas;
  • kreditorių sąrašas, kuriame nurodomi jų adresai, jų reikalavimų rūšys ir sumos ir jų reikalavimų užtikrinimo priemonės;
  • individualios veiklos vykdytojų ir neribotos atsakomybės partnerių asmeninio ir sutuoktinių turto sąrašas;
  • įrodymai, kad apie nemokumo bylos pradėjimą pranešta Nacionalinei pajamų agentūrai;
  • tiesioginis įgaliojimas, jeigu prašymas teikiamas pagal įgaliojimą.

Jeigu prašymą pateikia kreditorius, prie prašymo turi būti pridėti visi turimi įrodymai kreditoriaus reikalavimui ir įtariamam skolininko nemokumui pagrįsti, žyminio mokesčio sumokėjimo kvitas ir įrodymas, kad apie prašymo pateikimą pranešta Nacionalinei pajamų agentūrai;

3) turi būti įvykdytos sąlygos, kad reikalavimą būtų galima priverstinai įvykdyti:

  • skolininko piniginė prievolė turi būti susijusi su komerciniu sandoriu, įskaitant to sandorio galiojimą, vykdymą, nevykdymą, nutraukimą, panaikinimą ir pripažinimą negaliojančiu, arba su jo nutraukimo padariniais;
  • pagal viešąją teisę skolininko komercinėje veikloje turi būti susidariusi skola centrinės valdžios ir savivaldybių biudžetams;
  • turi būti susidariusi iš privataus valdžios institucijos reikalavimo kylanti skola.

Komercinis sandoris – tai veiklos vykdytojui vykdant savo veiklą sudarytas sandoris, įskaitant sandorius, tiesiogiai nurodytus Komercinės veiklos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje (prekių ar kitų daiktų įsigijimas siekiant juos parduoti pradine, perdirbta arba galutine forma, savo pagamintų prekių pardavimas, vertybinių popierių įsigijimas siekiant juos parduoti, komercinis atstovavimas ir brokerio veikla, užsakymo, ekspedijavimo ir transporto sandoriai, draudimo sandoriai, bankininkystės ir valiutų keitimo sandoriai, įsakomieji vekseliai, paprastieji vekseliai ir čekiai, sandėliavimo sandoriai, licencijavimo sandoriai, prekių priežiūra, sandoriai dėl intelektinės nuosavybės, viešbučių administravimo, turizmo, reklamos, informavimo, sceninių pasirodymų ir pramogų pramonės produkcijos ir kitų paslaugų, taip pat nekilnojamojo turto įsigijimo, statybos ar įrengimo siekiant jį parduoti ar nuomoti), neatsižvelgiant į tai, kieno vardu veikia tuos sandorius sudarantys asmenys. Jeigu kyla abejonių, laikoma, kad veiklos vykdytojas sandorį sudarė vykdydamas savo veiklą.

Įvairūs centrinės valdžios ir savivaldybių reikalavimai pagal viešąją teisę nurodyti Mokesčių ir socialinio draudimo proceso kodekso 162 straipsnio 2 dalyje. Tai:

  • mokesčiai, įskaitant akcizus ir muitus, privalomąsias socialinio draudimo įmokas ir kitas į valstybės biudžetą mokėtinas įmokas;
  • kitos mokėtinos sumos, kurių bazė ir dydis nustatyti teisės aktuose;
  • teisės aktuose nustatytas žyminis mokestis ir savivaldybės mokesčiai;
  • socialinio draudimo išlaidos, atliktos teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančiu būdu;
  • valdžios institucijų konfiskuoto turto piniginis ekvivalentas, baudos ir piniginės sankcijos, taip pat valstybės biudžeto naudai konfiskuoti grynieji pinigai;
  • skolos, susidarančios įsigaliojusiais teismo nuosprendžiais, sprendimais ir nutartimis priteisus centrinės valdžios ar savivaldybių biudžetams lėšas, taip pat Europos Komisijai sprendimais nurodžius susigrąžinti neteisėtai suteiktą valstybės pagalbą;
  • skolos, susidarančios dėl nurodymų sumokėti baudas;
  • nepagrįstai išmokėtos arba permokėtos sumos ir neteisėtai gautos arba neteisėtai išmokėtos sumos pagal projektus, bendrai finansuojamus pagal pasirengimo narystei finansines priemones, veiklos programas, iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo, Europos žemės ūkio fondų, Europos žuvininkystės fondo, pagal Šengeno priemonę ir Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonę, įskaitant atitinkamą nacionalinį bendrą finansavimą, kai šios sumos yra susigrąžintinos remiantis priimtu administraciniu sprendimu ir taikant kitas nacionalinėje ir Europos Sąjungos teisėje numatytas pinigines sankcijas;
  • minėtų gautinų sumų delspinigiai.

Viešojo sektoriaus gautinos sumos apima gautinas sumas, mokėtinas į Europos Sąjungos biudžetą pagal Europos Komisijos, Europos Sąjungos Tarybos, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Centrinio Banko sprendimus, kuriais nustatomos piniginės prievolės, susijusios su išieškojimu Europos bendrijos steigimo sutarties 256 straipsnio pagrindais, ir Europos Sąjungos valstybių narių gautinos sumos, išieškotinos pagal galutinius sprendimus dėl grynųjų pinigų konfiskacijos arba konfiskuoto turto atitikmens grynaisiais pinigais, taip pat pagal sprendimus dėl finansinių sankcijų, taikomų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kai jos Bulgarijoje yra pripažįstamos ir vykdytinos.

Neatsižvelgiant į tai, ar reikalavimas kilo dėl komercinio sandorio, ar iš viešosios teisės, jis turi būti pripažintas pagrįstu ir galiojančiu tą dieną, kai teismas priima nutartį dėl prašymo pradėti nemokumo bylą;

4) nemokumo bylos pradedamos nemokiems veiklos vykdytojams. Nemokumo byla taip pat pradedama pernelyg įsiskolinusiai ribotos atsakomybės bendrovei (bulg. дружество с ограничена отговорност), akcinei bendrovei (акционерно дружество) arba komanditinei akcinei bendrovei (командитно дружество с акции). Nemokumas ir pernelyg didelis įsiskolinimas yra objektyvios faktinės sąlygos, kurių teisinės apibrėžtys nustatytos Komercinės veiklos įstatyme.

Veiklos vykdytojas yra nemokus, kai jis negali:

  • įvykdyti piniginės prievolės, kurios įvykdymo terminas yra suėjęs ir kuri kyla iš komercinio sandorio, įskaitant to sandorio galiojimą, vykdymą, nevykdymą, nutraukimą, panaikinimą ir pripažinimą negaliojančiu, arba iš jo nutraukimo padarinių, arba kuri yra su tuo sandoriu arba jo nutraukimo padariniais susijusi;
  • sumokėti pagal viešąją teisę susidariusios, iš veiklos vykdytojo komercinės veiklos kylančios skolos centrinės valdžios ir savivaldybių biudžetams;
  • įvykdyti prievolės, susijusios su privačiais valstybės reikalavimais sumokėti gautinas sumas.

Pagal pirmąją hipotezę daroma prielaida, kad veiklos vykdytojas negali sumokėti skolos, kurios mokėjimo terminas yra suėjęs, jeigu iki prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo veiklos vykdytojas nepateikė Komercinės veiklos registre paskelbtinų finansinių ataskaitų už praėjusius trejus metus.

Skolininkas laikomas nemokiu, jeigu jis yra sustabdęs mokėjimus. Skolininkas laikomas sustabdžiusiu mokėjimus, net jeigu jis iki galo arba iš dalies sumokėjo skolas tam tikriems kreditoriams. Skolininko nemokumas preziumuojamas ir tada, kai vykstant priverstinio vykdymo procesui, pradėtam remiantis kreditoriaus, pateikusio prašymą pradėti nemokumo bylą, gauta galutine nutartimi, skola nebuvo iki galo arba iš dalies sumokėta per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai skolininkas gavo prašymą arba raginimą savanoriškai sumokėti.

Įmonė laikoma pernelyg įsiskolinusia, kai jos turto nepakanka jos įsipareigojimams padengti;

5) skolininkas susiduria ne su laikinais sunkumais, o yra objektyviai nuolat nemokus ir pernelyg įsiskolinęs.

Kompetentingas bankroto bylų teismas yra provincijos teismas, kurio jurisdikcijai prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo metu priklauso veiklos vykdytojo pagrindinė buveinė. Skolininko ar likvidatoriaus pateiktą prašymą pradėti nemokumo bylą teismas nagrinėja nedelsdamas, uždarame posėdyje, pranešimas apie tai skelbiamas Komercinės veiklos registre. Kreditoriaus pateiktą prašymą pradėti nemokumo bylą teismas nagrinėja uždarame posėdyje, į kurį kreditorius ir pareiškėjas turi atvykti teismo paskirtu metu, ne vėliau kaip 14 dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Teismas sustabdo bylą, pradėtą skolininko ar likvidatoriaus pateiktu prašymu, jeigu prieš jam priimant nutartį dėl prašymo atitinkamą prašymą pradėti nemokumo bylą pateikia kreditorius. Iki kreditoriaus pateiktu prašymu pradėtos bylos pirmojo posėdžio pabaigos kiti kreditoriai gali būti pripažinti šalimis, pateikti prieštaravimus ir rašytinius įrodymus. Prašymo pateikimo dieną teismas prašymui priskiria bylos numerį ir nustato datą, iki kurios jis privalo nuspręsti dėl prašymo. Atitinkamas laikotarpis negali viršyti trijų mėnesių.

Prieš priimdamas nutartį dėl prašymo, bankroto bylų teismas kreditoriaus arba savo iniciatyva gali nurodyti taikyti toliau išdėstytas laikinąsias ir apsaugos priemones, jeigu to reikia skolininko turtui išsaugoti:

skirti administratorių;

  • leisti taikyti vykdymo užtikrinimo priemonę – sulaikyti skolininkui mokėtinas lėšas, atimti teisę naudotis turtu ar taikyti kitas apsaugos priemones;
  • sustabdyti priverstinio vykdymo procesą skolininko turto atžvilgiu, išskyrus atvejus, kai priverstinio vykdymo procesas pradedamas pagal Mokesčių ir socialinio draudimo proceso kodeksą;
  • leisti taikyti teisės aktuose numatytas priemones prieinamam skolininko turtui apsaugoti;
  • užplombuoti patalpas, įrangą, transporto priemones ir kt., kur laikomas skolininko asmeninis turtas ir daiktai, išskyrus gyvenamąsias patalpas ir kitas erdves, reikalingas skolininkui, kad jis galėtų toliau vykdyti veiklą ar laikyti gendančias prekes.

Kai priemonių prašo kreditorius, teismas leidžia jas taikyti, jeigu prie kreditoriaus prašymo pridedami įtikinami rašytiniai įrodymai ir (arba) jeigu pateikiamas teismo nurodyto dydžio užstatas, iš kurio skolininkui būtų atlyginama žala, galinti kilti, jeigu vėliau būtų nustatyta, kad skolininkas nėra nemokus ar pernelyg įsiskolinęs. Apsaugos priemonės taikomos visų nemokaus skolininko turto kreditorių naudai ir teismas jas gali panaikinti, jeigu jos nebėra reikalingos turtui išsaugoti ir kreditorių teisėms užtikrinti.

Apie nutartį pranešama šaliai, kuriai taikomos priemonės, ir šaliai, kuri prašė jas taikyti. Nutartis yra nedelsiant vykdytina, ją galima apskųsti per 7 dienas nuo pranešimo gavimo dienos. Skundo pateikimas nutarties galiojimo nesustabdo. Apsaugos priemonės laikomos panaikintomis nuo tos dienos, kai teismas priima nutartį netenkinti prašymo pradėti nemokumo bylą. Apsaugos priemonės taikomos iki nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos.

Kai nustatomas nemokumas arba pernelyg didelis įsiskolinimas, teismas Komercinės veiklos įstatymo 630 straipsnio 1 dalyje nurodyta nutartimi paskelbia nemokumą arba pernelyg didelį įsiskolinimą, nustato jo pradžios datą, pradeda nemokumo bylą, paskiria laikinąjį administratorių, leidžia taikyti vykdymo užtikrinimo priemonę – sulaikyti skolininkui mokėtinas lėšas, atimti teisę naudotis turtu ar taikyti kitas apsaugos priemones – ir nustato pirmojo kreditorių susirinkimo, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos, datą.

Kai tampa aišku, kad toliau vykdant veiklą bus pabloginta nemokaus skolininko turto būklė, teismas skolininko, administratoriaus, Nacionalinės pajamų agentūros arba kreditoriaus prašymu gali paskelbti skolininką nemokiu, priimdamas Komercinės veiklos įstatymo 630 straipsnio 2 dalyje nurodytą nutartį, ir nurodyti skolininkui nutraukti veiklą nuo nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos arba nuo vėlesnės dienos, ankstesnės už terminą, skirtą gaivinimo planui pateikti. Kai teismas nutartimi pradeda nemokumo bylą vandentiekio ir kanalizacijos operatoriui, teismas negali jam nurodyti nutraukti veiklos, kol atitinkamoje teritorijoje nėra paskirtas naujas vandentiekio ir kanalizacijos operatorius.

Nutartis, kuria pradedama nemokumo byla, yra privaloma visoms šalims.

Po to, kai teismas pradeda nemokumo bylą arba skiria laikinąsias ir apsaugos priemones, skolininkas, prižiūrimas administratoriaus, toliau vykdo veiklą, tačiau naujas sutartis gali sudaryti tik iš anksto gavęs administratoriaus sutikimą ir tik tuo atveju, jeigu jis toliau laikosi nutartyje, kuria pradedama nemokumo byla, nurodytų priemonių. Teismas gali iš skolininko atimti teisę valdyti turtą ir juo disponuoti ir gali suteikti tą teisę administratoriui, jeigu jis nustato, kad skolininko veiksmai daro žalą kreditorių interesams.

Komercinės veiklos įstatymo 631 straipsnyje numatyta nutartimi teismas atmeta prašymą pradėti nemokumo bylą, jeigu jis nustato, kad skolininko sunkumai yra laikini arba kad jo turto pakanka jo skoloms padengti nepadarant žalos kreditorių interesams.

Kai turimo turto nepakanka pradinėms nemokumo bylos išlaidoms padengti ir išlaidos iš anksto nepadengiamos, teismas priima nutartį pagal Komercinės veiklos įstatymo 632 straipsnio 1 dalį, kuria paskelbia skolininką nemokiu arba pernelyg įsiskolinusiu, pradeda nemokumo bylą, leidžia taikyti vykdymo užtikrinimo priemonę – sulaikyti skolininkui mokėtinas lėšas, atimti teisę naudotis turtu ar taikyti kitas apsaugos priemones, nurodo įmonei nutraukti veiklą, paskelbia skolininką nemokiu ir sustabdo bylą, nenurodydamas išbraukti veiklos vykdytojo iš Komercinės veiklos registro. Sustabdyta byla gali būti atnaujinta skolininko arba kreditoriaus prašymu per metus nuo nutarties įtraukimo į Komercinės veiklos registrą. Byla gali būti atnaujinta, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, kad skolininkas turi pakankamai turto, arba įmoka sumą, reikalingą pradinėms išlaidoms padengti. Jeigu nė viena iš šalių neprašo atnaujinti bylos, teismas nutraukia bylą ir nurodo išbraukti veiklos vykdytoją iš Komercinės veiklos registro. Tos pačios taisyklės taikomos, jeigu bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad skolininko turimo turto nepakanka nemokumo bylos išlaidoms padengti.

Pagal Komercinės veiklos įstatymo 630 ir 632 straipsnius priimtas nutartis galima apskųsti per 7 dienas nuo jų įtraukimo į Komercinės veiklos registrą, o nutartį, kuria nusprendžiama netenkinti prašymo pradėti nemokumo bylą, galima apskųsti per 7 dienas nuo pranešimo apie nutartį Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Pagal 630 straipsnį priimta nutartis yra nedelsiant vykdytina.

Nemokumo byla laikoma pradėta nuo nutarties, priimtos remiantis Komercinės veiklos įstatymo 630 straipsnio 1 dalimi, įtraukimo į registrą dienos. Kai nutartis, kuria pradedama nemokumo byla, panaikinama, skolininkui mokėtinų lėšų sulaikymas ir teisės naudotis turtu atėmimas laikomi panaikintais, skolininko teisės atkuriamos, o administratoriaus įgaliojimai nutraukiami nuo galutinės nutarties įtraukimo į Komercinės veiklos registrą dienos.

Teismas specialia nutartimi patvirtina arba atmeta įmonės gaivinimo planą. Jeigu gaivinimo planas patvirtinamas, teismas nutraukia nemokumo bylą ir paskiria plane pasiūlytą arba kreditorių susirinkimo išrinktą priežiūros organą. Nutartį galima apskųsti per 7 dienas nuo jos įtraukimo į Komercinės veiklos registrą.

Komercinės veiklos įstatymo 710 straipsnyje nurodyta nutartimi teismas paskelbia skolininką nemokiu, jeigu per atitinkamą įstatyme nustatytą laikotarpį nepasiūloma gaivinimo plano arba siūlomas planas nepriimamas arba nepatvirtinamas. Tos pačios taisyklės taikomos Komercinės veiklos įstatymo 630 straipsnio 2 dalyje, 632 straipsnio 1 dalyje ir 709 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais (bylos atnaujinimas, jeigu skolininkas neįvykdo savo įsipareigojimų pagal gaivinimo planą). Ta pačia nutartimi teismas paskelbia skolininką nemokiu, nurodo nemokiai įmonei nutraukti veiklą, leidžia sulaikyti skolininkui mokėtinas lėšas ir atimti teisę naudotis turtu, nutraukia skolininko, kuris yra juridinis asmuo, valdymo organų įgaliojimus, atima iš skolininko teisę valdyti nemokaus skolininko turtą ir juo disponuoti ir nurodo nemokaus skolininko turtą realizuoti ir paskirstyti gautas lėšas. Nutartis, kuria skelbiamas nemokumas, taikoma visoms šalims ir įtraukiama į Komercinės veiklos registrą. Ji yra nedelsiant vykdytina, ją galima apskųsti per 7 dienas nuo įtraukimo į registrą dienos.

Nuo nutarties, kuria skelbiamas nemokumas, įtraukimo į Komercinės veiklos registrą, skolininko nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas ir iš sąžiningų trečiųjų šalių gautinos lėšos laikomi areštuotais. Į notarinius registrus arba laivybos registrus yra įtraukiamas bendras skolininko nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto ir laivų areštas, grindžiamas į Komercinės veiklos registrą įtraukta nutartimi, kuria skolininkas yra paskelbtas nemokiu. Visos skolininko piniginės ir nepiniginės prievolės tampa priverstinai vykdytinos jo atžvilgiu nuo nutarties, kuria jis paskelbiamas nemokiu, priėmimo dienos. Nepiniginių reikalavimų rinkos vertė pinigais nustatoma nutarties priėmimo dieną. Nepiniginės prievolės paverčiamos pinigais pagal jų rinkos vertę tą dieną, kai priimama nutartis, kuria pradedama nemokumo byla.

Užsienio teismų nutartys, kuriomis skelbiamas nemokumas, Bulgarijoje pripažįstamos abipusiškumo pagrindu, jeigu jas priima valstybės, kurioje yra skolininko registruota buveinė, organas. Skolininko, užsienio teismo paskirto administratoriaus arba kreditoriaus prašymu Bulgarijos teismas gali pradėti papildomą nemokumo bylą veiklos vykdytojui, kurį užsienio teismas paskelbė nemokiu, jeigu veiklos vykdytojas Bulgarijoje turi reikšmingo turto. Šiuo atveju teismo nutartis taikoma tik Bulgarijoje esančiam skolininko turtui.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Nuo nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos skolininko turtas tampa nemokaus skolininko turtu, iš kurio turi būti tenkinami visi kreditorių reikalavimai, kylantys iš komercinių ir nekomercinių skolų.‑

Pagal nacionalinę teisę nemokaus skolininko turtas yra:

  • nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dieną skolininko nuosavybės teise turimas turtas;
  • po nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos skolininko įgyjamas turtas;
  • skolininko, kuris yra individualios veiklos vykdytojas, turtas apima pusę sutuoktinių turtui priskiriamo nuosavybės teise turimo asmeninio turto, teisių į asmeninį turtą ir piniginių indėlių;
  • skolininko, kuris yra neribotos atsakomybės partneris, turtas apima pusę sutuoktinių turtui priskiriamo nuosavybės teise turimo asmeninio turto, teisių į asmeninį turtą ir piniginių indėlių.

Ribotos atsakomybės partnerio nesumokėtą dalį arba įnašą administratorius surenka ir įtraukia į nemokaus skolininko turtą. Į nemokaus skolininko turtą įtraukiami visi papildomi nauji skolininko reikalavimai, pardavus jo turtą gautos lėšos ir kreditorių gautinos sumos, kurių išieškojimas nutrauktas.

Kai turtui priklausančio įkeisto arba kaip užtikrinimo priemonė pateikto daikto pardavimo kaina viršija užtikrintą reikalavimą, įskaitant susikaupusius delspinigius, likusi suma įtraukiama į nemokaus skolininko turtą. Ta pati taisyklė taikoma kreditoriams, kuriems buvo suteikta teisė pasilikti užtikrinimo priemonę.

Jeigu teismas panaikina sandorį nemokaus skolininko kreditorių atžvilgiu, trečiosios šalies suteiktas turtas grąžinamas, o jeigu šis turtas nėra įtrauktas į nemokaus skolininko turtą arba pinigai priklauso nuosavybės teise, trečioji šalis į bylą įtraukiama kaip kreditorius.

Jeigu realizavus turtą, kuriam taikomos apsaugos priemonės, nustatytos iki nemokumo pradžios siekiant užtikrinti skolų valstybei grąžinimą, arba vyksta skolų valstybei išieškojimo iš šio turto procesas, gautos pajamos viršija reikalavimo sumą, įskaitant susikaupusius delspinigius ir patirtas išieškojimo išlaidas, teismo antstolis perveda likusią sumą į nemokaus skolininko turto banko sąskaitą. Jeigu teismo antstolis per 6 mėnesius nuo nemokumo bylos pradžios turto nerealizuoja, turtas iš antstolio pereina administratoriui ir realizuojamas nemokumo bylos nagrinėjimo metu. Jeigu mokėjimas ieškovui atliekamas nuo vykdymo proceso sustabdymo dienos iki nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, įtraukimo į registrą dienos, sumokėta suma grąžinama į nemokaus skolininko turtą. Jeigu imamasi veiksmų užtikrinimo priemonę turinčio kreditoriaus naudai realizuoti užtikrinimo priemonę, užtikrinimo priemonės vertę viršijanti pajamų dalis pridedama prie nemokaus skolininko turto.

Į nemokaus skolininko turtą neįtraukiami:

  • skolininko ir neribotos atsakomybės partnerio neareštuotinas turtas;
  • Požeminių gamtos išteklių įstatymo 22h straipsnyje ir 63a straipsnio 2 dalyje nurodytos finansinės garantijos;
  • vandentiekio ir kanalizacijos operatorių turtas, reikalingas jų pagrindinei veiklai, kol atitinkamoje teritorijoje nepaskirtas naujas vandentiekio ir kanalizacijos operatorius;
  • Atliekų tvarkymo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nurodytoje banko sąskaitoje esančios sumos.

Pagal nacionalinę teisę (Civilinio proceso kodekso 444–447 straipsnius) vykdymas negali būti nukreipiamas į toliau nurodytą asmeninį skolininko, kuris yra fizinis asmuo, turtą:

  • daiktus, skirtus įprastam skolininko ir jo šeimos naudojimui, kaip nurodyta Ministrų tarybos patvirtintame sąraše;
  • maistą, reikalingą skolininkui ir jo šeimai pragyventi vieną mėnesį, o žemės ūkio produkcijos augintojų atveju – iki naujo derliaus arba jo ekvivalento kitais žemės ūkio produktais;
  • kurą, kurio reikia norint tris mėnesius užtikrinti šildymą, maisto gaminimą ir apšvietimą;
  • mašinas, priemones, įrenginius ir knygas, laikomus būtinuoju asmeniniu turtu ir sudarančius sąlygas laisvai samdomam specialistui arba amatininkui toliau verstis savo profesija;
  • skolininko, kuris yra žemės ūkio produkcijos augintojas, žemę, ypač: iki 0,5 ha ploto sodus ir vynuogynus arba iki 3 ha ploto laukus, įskaitant ūkininkavimui reikalingas mašinas, priemones, trąšas, augalų apsaugos medžiagas ir vienų metų sėjai reikalingas sėklas;
  • darbinių gyvūnų grupę, karvę ir penkis mažus ūkio gyvulius, dešimt bičių avilių ir naminius paukščius, įskaitant pašarą, reikalingą iki kito derliaus arba iki galimybės juos išvesti į ganyklą atsiradimo;
  • skolininko būstą, jeigu nei jis, nei tame pačiame gyvenamajame plote gyvenantys šeimos nariai neturi kito būsto, neatsižvelgiant į tai, ar skolininkas ten gyvena. Jeigu būsto plotas viršija skolininko ir jo šeimos narių būsto poreikius, kaip nustatyta Ministrų tarybos nutarimu, papildomas plotas parduodamas, jeigu yra įvykdytos Nuosavybės įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos;
  • kitus neareštuotinus daiktus ir gautinas sumas, apsaugotas nuo išieškojimo pagal kitus teisės aktus.

Minėtieji draudimai netaikomi kreditoriams, pretenduojantiems į turtą, kuris buvo įkeistas arba suvaržytas hipoteka, jeigu ieškovas yra įkeitimo arba hipotekos kreditorius. Skolininko žemės ir būsto atžvilgiu draudimai netaikomi:

  • skolininkams, privalantiems mokėti išlaikymo išmokas bei pagal deliktinę teisę priteistą žalos atlyginimą ir kompensuoti finansinį trūkumą;
  • skolininkams kitais teisės aktuose konkrečiai numatytais atvejais.

Kai išieškojimas nukreipiamas į skolininko darbo užmokestį ar už darbą gautą kitą atlygį, arba į minimalų darbo užmokestį viršijančią pensiją, gali būti daromi šie atskaitymai:

  1. jeigu asmens, kuriam nurodyta sumokėti minėtas išlaidas, pajamos neviršija 300 BGN per mėnesį – ketvirtadalis sumos, jeigu jis neturi vaikų, ir penktadalis sumos, jeigu jis turi išlaikomų vaikų;
  2. jeigu asmens, kuriam nurodyta sumokėti minėtas išlaidas, pajamos yra 300–600 BGN per mėnesį – trečdalis sumos, jeigu jis neturi vaikų, ir ketvirtadalis sumos, jeigu jis turi išlaikomų vaikų;‑
  3. jeigu asmens, kuriam nurodyta sumokėti minėtas išlaidas, pajamos yra 600–1200 BGN per mėnesį – pusė sumos, jeigu jis neturi vaikų, ir trečdalis sumos, jeigu jis turi išlaikomų vaikų;‑
  4. jeigu asmens, kuriam nurodyta sumokėti minėtas išlaidas, pajamos viršija 1200 BGN per mėnesį – 600 BGN viršijanti suma, jeigu jis neturi vaikų, ir 800 BGN viršijanti suma, jeigu jis turi išlaikomų vaikų.

Šiais atvejais mėnesinis darbo užmokestis arba atlygis apskaičiuojamas atėmus mokesčius ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas. Tačiau šios ribos netaikomos išlaikymo išmokų reikalavimams. Šiuo atveju priteistas išlaikymas atimamas visas, o asmens, kuriam nurodyta padengti išlaikymo įsiskolinimus, kitiems įsipareigojimams skirti atskaitymai iš darbo užmokesčio ar kito atlygio už darbą arba iš pensijos atliekami iš likusiųjų bendrų pajamų. Išieškoti iš išlaikymo reikalavimų neleidžiama. Išieškoti iš stipendijų leidžiama tik pagal išlaikymo išmokų reikalavimus.

Jeigu skolininkas, kuris yra fizinis asmuo, atsisako jo asmeniniam turtui, darbo užmokesčiui, kitam atlygiui už darbą arba pensijai suteikiamos apsaugos, šis atsisakymas negalioja.

Požeminių gamtos išteklių įstatymo 22h straipsnyje ir 63a straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai dėl finansinių garantijų, kurias veiklos vykdytojas, leidimo turėtojas arba koncesininkas turi suteikti energetikos ministrui, prieš pradėdamas vykdyti veiklą pagal licenciją, visų pirma: neatšaukiama banko garantija energetikos ministro naudai; patikos sąskaita veiklos vykdytojo nurodytame ir energetikos ministrui priimtiname banke; draudimo liudijimas, kuriame energetikos ministras nurodytas kaip naudos gavėjas; dokumentinis akredityvas, pagal kurį lėšas galima panaudoti tik nurodytai veiklai atlikti, arba kita įstatyme numatyta užtikrinimo priemonė, dėl kurios buvo konsultuotasi su energetikos ministru.

Atliekų tvarkymo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai, kokias užtikrinimo priemones reikia pateikti būsimoms sąvartynų uždarymo ir tolesnės priežiūros išlaidoms padengti: mėnesinius atskaitymus į Regioninės aplinkos ir vandens kontrolės tarnybos (RIOSV), atsakingos už teritoriją, kurioje yra sąvartynas, patikos sąskaitą; mėnesinius atskaitymus į specialios paskirties sąskaitą, užblokuotą tol, kol bus baigtos ir patvirtintos visos su sąvartyno uždarymu ir tolesne priežiūra susijusios priemonės, išskyrus atvejus, kai naudoti deponuojamas lėšas konkrečiai leidžiama arba kompetentingos RIOSV, atsakingos už teritoriją, kurioje yra sąvartynas, naudai suteikiama banko garantija.

Galutinis kreditorių susirinkimas tvirtina rezoliuciją dėl nemokaus skolininko turtui priskiriamo neparduodamo asmeninio turto ir gali nuspręsti, kad nežymios vertės asmeninis turtas būtų grąžintas skolininkui, o reikalavimai, kuriuos išieškoti būtų nepagrįstai sudėtinga, būtų panaikinti.

Po to, kai visos skolos iki galo sumokamos, likusi nemokaus skolininko turto dalis grąžinama skolininkui.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Nemokumo byloje skolininkas ir administratorius turi šias teises:

  • pareikšti prieštaravimus likvidatoriaus parengtam balansui ir ataskaitai, jeigu byla pradėta likviduojamai įmonei. Teismas per 14 dienų dėl prieštaravimo priima neskundžiamą nutartį;
  • prašyti teismo paskelbti skolininką nemokiu ir nurodyti jam nutraukti veiklą nuo nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos arba nuo vėlesnės dienos, tačiau dar nesibaigus gaivinimo plano pateikimo terminui, kai akivaizdu, kad tolesnė veikla pakenktų nemokaus skolininko turtui;
  • prašyti teismo leisti taikyti teisės aktuose numatytas apsaugos priemones prieinamam skolininko turtui apsaugoti;
  • pasiūlyti gaivinimo planą;
  • prašyti teismo sušaukti kreditorių susirinkimą.

Skolininko ir administratoriaus veiksmai dokumentuojami viešame registre, kuris gali būti vedamas elektronine forma ir su juo galima susipažinti bankroto bylų teismo kanceliarijoje.

Skolininkas, jo atstovas ir administratorius negali tiesiogiai arba per atstovą ar kitą susijusią šalį dalyvauti teikiant pasiūlymus arba dalyvauti pirkėjų teisėmis aukcionuose, kuriuose parduodamas nemokaus skolininko turtui priskiriamas asmeninis turtas ar turtinės teisės. Kai turtinę teisę įgyja netinkamas konkurso dalyvis, pardavimas yra niekinis, o pirkėjo sumokėti pinigai pasiliekami ir panaudojami kreditorių reikalavimams patenkinti.

Po to, kai teismas pradeda nemokumo bylą arba skiria laikinąsias ir apsaugos priemones, skolininkas, prižiūrimas administratoriaus, toliau vykdo veiklą, tačiau naujas sutartis gali sudaryti tik iš anksto gavęs administratoriaus sutikimą ir tik tuo atveju, jeigu jis toliau laikosi nutartyje, kuria pradedama nemokumo byla, nurodytų priemonių.

Teismas gali iš skolininko atimti teisę valdyti turtą ir juo disponuoti ir gali suteikti tą teisę administratoriui, jeigu jis nustato, kad skolininko veiksmai daro žalą kreditorių interesams.

Skolininkas

Tapęs nemokiu arba pernelyg įsiskolinęs, skolininkas turi per 30 dienų pateikti prašymą teismui leisti pradėti nemokumo bylą. Prašymą pateikia skolininkas, skolininko įpėdinis, komercinės įmonės valdymo organas, įgaliotinis arba likvidatorius arba neribotos atsakomybės partneris. Kai prašymą pateikia įgaliotinis, reikalaujama tiesioginio įgaliojimo. Prašyme skolininkas gali pasiūlyti gaivinimo planą ir nurodyti asmenį, atitinkantį nustatytus reikalavimus administratoriui paskirti, jeigu teismas nurodo pradėti nemokumo bylą.

Skolininkas nemokumo byloje ir byloje, kurioje nagrinėjami ieškiniai dėl pripažinimo ir reikalavimai dėl konvalidacijos, asmeniškai arba per įgaliotą atstovą gali imtis reikiamų procesinių veiksmų, išskyrus priklausančius išimtinai administratoriaus kompetencijai.

Tam tikromis sąlygomis skolininkas ir jo šeima turi teisę į išlaikymo išmokas. Išmokos sumą nustato teismas, ši suma priskiriama nemokumo bylos išlaidoms.

Skolininkas gali dalyvauti kreditorių susirinkimuose, jeigu jie mano, jog tai reikalinga.

Skolininko prašymu teismas gali atšaukti kreditorių susirinkimo rezoliuciją, jeigu ji yra neteisėta arba labai žalinga kai kurių kreditorių interesams.

Per 7 dienas nuo pripažintų ir atmestų reikalavimų sąrašų paskelbimo Komercinės veiklos registre skolininkas gali pateikti rašytinį prieštaravimą dėl bet kurio administratoriaus pripažinto arba atmesto reikalavimo, nusiųsdamas jo kopiją administratoriui. Per 14 dienų nuo teismo nurodymo, kuriuo patvirtinamas Komercinės veiklos registre esantis sąrašas, paskelbimo skolininkas gali pateikti ieškinį dėl pripažinimo pagal Komercinės veiklos įstatymo 694 straipsnį, jeigu teismas atmeta skolininko prieštaravimą dėl kreditoriaus patvirtinto reikalavimo arba įtraukė reikalavimą į patvirtintų reikalavimų sąrašą.

Skolininkas gali prašyti teismo nušalinti paskirtą administratorių, jeigu administratorius nevykdo savo pareigų arba savo veiksmais daro žalą kreditoriaus arba skolininko interesams.

Skolininkas gali užginčyti teismo išduotą paskyrimo raštą dėl asmeninio turto pardavimo ir turtinių teisių į nemokaus skolininko turtą.

Skolininkas gali pareikšti rašytinį prieštaravimą teismui dėl paskirstymo sąskaitos ir užginčyti nurodymą, kuriuo sąskaita buvo patvirtinta.

Skolininkas gali prašyti, kad teismas, specialia nutartimi tvirtindamas gaivinimo planą arba vėliau, siekdamas užtikrinti turto išsaugojimą ir sudaryti sąlygas įgyvendinti planą, nurodytų turtą, kuriuo skolininkas, gavęs priežiūros organo sutikimą, o jeigu priežiūros organo nėra – teismo sutikimą, gali disponuoti, arba pakeistų vieną ar daugiau stebėtojų tarybos narių.

Pagal Komercinės veiklos įstatymo 740 straipsnį skolininkas bet kuriuo bylos etapu gali sudaryti susitarimą su visais patvirtintų reikalavimų turinčiais kreditoriais dėl atsiskaitymo pagal jų piniginius reikalavimus. Šiuo atveju administratorius skolininkui, kaip šaliai, neatstovauja. Jeigu skolininkas susitarime numatytų savo įsipareigojimų neįvykdo, kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro bent 15 proc. visos reikalavimų sumos, gali prašyti atnaujinti nemokumo bylą.

Per metus nuo nutarties sustabdyti bylą įtraukimo į Komercinės veiklos registrą dienos skolininkas gali prašyti, kad nemokumo byla būtų atnaujinta, kai jis įsitikina, kad turi pakankamai turto, arba įmoka reikalingą sumą pradinėms proceso išlaidoms iš anksto padengti.

Per metus nuo nutarties, kuria byla sustabdoma, priėmimo dienos skolininkas gali prašyti teismo atnaujinti sustabdytą bylą, jeigu per tą laikotarpį atlaisvinamos ginčijamiems reikalavimams atidėtos lėšos arba aptinkamas turtas, apie kurį nemokumo bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma.

Skolininkas gali prašyti teismo jo atkuriamų teisių atžvilgiu taikyti restitutio in integrum, jeigu jis iki galo sumokėjo visas byloje pripažintas skolas, įskaitant delspinigius ir patirtas išlaidas. Jeigu nemokumą sukėlė nepalankios verslo ir ekonomikos tendencijos, skolininko teisės atkuriamos ir ne iki galo sumokėjus visas skolas. Tomis pačiomis sąlygomis atkuriamos neribotos atsakomybės partnerių teisės. Teismo nutartis, kuria taikoma restitutio in integrum, yra neskundžiama. Per 7 dienas skolininkas gali užginčyti nutartį, kuria jo prašymas atmetamas. Galutinė nutartis įtraukiama į Komercinės veiklos registre laikomą nemokaus veiklos vykdytojo bylos dokumentaciją.

Per 7 dienas nuo galutinės ataskaitos, kurią administratorius parengė iki savo paskyrimo pabaigos, pateikimo teismui dienos skolininkas gali pareikšti prieštaravimą administratoriaus parengtai galutinei ataskaitai. Teismas nutartį dėl ataskaitos priima per 14 dienų, nutartis yra neskundžiama.

Po to, kai skolininkas iki galo atsiskaito pagal savo skolas, jis gali gauti likusią nemokaus skolininko turto dalį, jeigu jo lieka.

Kai kreditoriaus prašymas pradėti nemokumo bylą atmetamas galutine nutartimi, skolininkas, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra fizinis, ar juridinis asmuo, turi teisę į žalos atlyginimą, jeigu kreditorius veikė tyčia arba dėl didelio aplaidumo. Turi būti atlyginama visa materialinė ir nematerialinė žala, patirta kaip tiesioginis neteisėto veiksmo padarinys. Jeigu skolininkas savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo, žalos atlyginimo dydis gali būti mažinamas. Jeigu prašymą pradėti nemokumo bylą pateikė keli kreditoriai, jie yra atsakingi solidariai.

Ne vėliau kaip per 14 dienų nuo nemokumo bylos pradėjimo skolininkas turi teismui ir administratoriui pateikti:

  1. reikiamą informaciją apie įmonės verslą ir skolininko turtą;
  2. 1200 BGN viršijančių mokėjimų grynaisiais arba banko pavedimu, atliktų per 6 mėnesius iki nemokumo pradžios, sąrašą;
  3. per pastarųjų 12 mėnesių laikotarpį iki nemokumo pradžios skolininko atliktų mokėjimų susijusioms šalims sąrašą;
  4. notaro patvirtintą pareiškimą, kuriame išvardijami visi asmeninio turto daiktai, turtinės teisės, gautinos sumos ir skolininko skolininkų vardai ir pavardės / pavadinimai bei adresai.

Skolininkas informaciją apie savo turtą ir verslą, įskaitant visus atitinkamus dokumentus, teismui arba administratoriui pateikia per 7 dienas nuo rašytinio prašymo tai padaryti dienos. Informacija turi būti atnaujinta prašymo dienos duomenimis. Priešingu atveju teismas skiria baudą.

Ne vėliau kaip per mėnesį nuo nutarties, kuria nemokumo byla sustabdoma dėl pradinių jos išlaidų nesumokėjimo, priėmimo skolininkas privalo nutraukti visų samdomųjų ir kitų darbuotojų darbo sutartis, pranešti Nacionalinės pajamų agentūros kompetentingam vietos direktoratui, išduoti reikiamus dokumentus, kuriais būtų patvirtinama minėtų samdomųjų ir kitų darbuotojų darbo patirtis ir trukmė, parengti orientacinį dokumentą, kuriame būtų išvardyti visi asmenys, turintys užtikrintų reikalavimų pagal Darbuotojų užtikrintų reikalavimų darbdavio nemokumo atveju įstatymą, ir įstatus, kuriuose nustatomos jo vykdymo taisyklės, taip pat perduoti Nacionalinio draudimo instituto kompetentingam vietos padaliniui įmonės dokumentaciją.

Skolininkas gaivinimo plane nurodytam priežiūros organui pateikia bent vieną ketvirtinę savo veiklos ir veiksmų, kurių buvo imtasi gaivinimo planui įgyvendinti, ataskaitą ir praneša jam apie bet kurias aplinkybes, galinčias turėti reikšmingą poveikį mokumo atkūrimui.

Skolininko valdymo organai turi gauti išankstinį priežiūros organų leidimą, prieš priimdami sprendimus dėl šių dalykų:

  • skolininko restruktūrizavimo;
  • įmonių ar reikšmingų jų padalinių uždarymo ar perdavimo;
  • turtinių sandorių, nepriklausančių su skolininko verslo valdymu įprastai susijusiems veiksmams ir sandoriams;
  • reikšmingo skolininko verslo pakeitimo;
  • reikšmingų organizacinių pakeitimų;
  • ilgalaikio bendradarbiavimo, būtino gaivinimo planui įgyvendinti, užmezgimo arba tokio bendradarbiavimo nutraukimo;
  • padalinių atidarymo ar uždarymo.

Teismo patvirtintas gaivinimo planas skolininkui yra privalomas, jis turėtų nedelsdamas įgyvendinti struktūrinius pokyčius.

Skolininkas Komercinės veiklos įstatymo 645, 646 ir 647 straipsniuose nurodytais laikotarpiais ir sąlygomis turėtų susilaikyti nuo tuose straipsniuose išvardytų veiksmų ir sandorių, priešingu atveju šie veiksmai ir sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais nemokaus skolininko turto kreditorių atžvilgiu.

Administratorius

Pagal Bulgarijos teisės aktus administratorius yra fizinis asmuo, atitinkantis šiuos reikalavimus:

  1. būdamas suaugęs nėra nuteistas dėl tyčinio nusikaltimo, nebent buvo suteikta visiška teisminė reabilitacija;
  2. nėra susituokęs su skolininku ar kreditoriumi ir nėra kurio nors iš jų tiesiosios žemutinės linijos giminaitis; nėra skolininko ar kreditoriaus šoninės linijos giminaitis iki šeštosios eilės, o pagal svainystės ryšį – iki trečiosios eilės;
  3. nėra nemokumo bylos kreditorius;
  4. nėra nemokus skolininkas, kuriam nebuvo taikoma restitutio in integrum;
  5. neturi ryšių su skolininku ar kreditoriumi, galinčių sukelti pagrįstą įtarimą šališkumu;
  6. turi ekonomikos arba teisės srities universitetinį išsilavinimą ir bent 3 metų atitinkamą profesinę patirtį;
  7. sėkmingai išlaikė kompetencijos egzaminą pagal specialiame reglamente nustatytas taisykles ir procedūrą ir buvo įtrauktas į teisingumo ministro patvirtintą ir Valstybės leidinyje paskelbtą specialistų, atitinkančių administratorių skyrimo kriterijus, sąrašą;
  8. nebuvo nušalintas kaip administratorius dėl savo pareigų pažeidimo arba dėl žalos padarymo kreditorių arba skolininko interesams; nebuvo išbrauktas iš Centrinio Banko registro ir nebuvo Fondo nuožiūra arba finansų ministro pasiūlymu pašalintas dėl pareigos pažeidimo arba dėl kreditorių interesams žalingų veiksmų;
  9. jam nebuvo taikomos priemonės, numatytos Bankų įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 11 punkte arba Kredito įstaigų įstatymo 103 straipsnio 2 dalies 16 punkte.

Teisingumo ministras išbraukia administratorių iš sąrašo, kai nustatoma, kad jis pažeidė su administratoriaus tarnyba siejamus įgaliojimus ir pareigas, neatsižvelgiant į tai, ar pažeidimą nustatė bankroto bylų teismas, ir pasirūpina, kad Valstybės leidinyje būtų paskelbtas iš dalies pakeistas sąrašas.

Administratoriaus įgaliojimais gali naudotis keli asmenys. Šiuo atveju sprendimai priimami vienbalsiai, o veiksmai atliekami bendrai, jeigu kreditoriai arba, kilus ginčui tarp administratoriaus pareigas vykdančių šalių, teismas nenusprendžia kitaip. Jeigu administratoriaus įgaliojimus vykdo keli sprendimus vienbalsiai priimantys ir bendrai veikiantys asmenys, jų atsakomybė yra solidari.

Administratorius turi mokėti metinį mokestį už nuolatinį profesinį mokymą. Reikiamo mokesčio laiku nesumokėjęs administratorius išbraukiamas iš registro. Ne vėliau kaip per tris dienas nuo administratoriaus paskyrimo, kol jis dar nepatvirtintas, administratorius turi gauti profesinės atsakomybės draudimą visam nemokumo bylos laikotarpiui, kad būtų apsaugotas nuo ieškinių dėl žalos atlyginimo, jeigu jis pažeistų savo tarnybines pareigas.

Teisingumo ministras kartu su ūkio ministru turi rengti kasmetinius administratorių mokymo kursus.

Pagal Komercinės veiklos įstatymą administratoriai skirstomi į šias kategorijas:

  • laikinieji administratoriai, paskirti nutartimi dėl nemokumo bylos pradėjimo;
  • laikinieji administratoriai, paskirti kaip apsaugos priemonė;
  • nuolatiniai administratoriai, kuriuos gali išrinkti kreditorių susirinkimas arba, jeigu kreditorių susirinkimas negali susitarti dėl kandidatūros, – teismas;
  • administratorių padėjėjai;
  • ex officio administratoriai, kurie skiriami tuo metu, kai iš pareigų atleidžiamas nuolatinis administratorius, – jie vykdo savo pareigas, kol skiriamas naujas nuolatinis administratorius.

Laikinojo administratoriaus įgaliojimai sutampa su nuolatinio administratoriaus įgaliojimais. Be to, laikinasis administratorius per 14 dienų nuo nemokumo bylos pradėjimo dienos parengia šiuos dokumentus:

  • kreditorių sąrašą pagal skolininko apskaitos knygas, nurodydamas jų reikalavimų sumą ir kreditorius, kurie, remiantis Komercinės veiklos registre ir skolininko apskaitos knygose nurodyta informacija, per pastaruosius trejus metus iki nemokumo bylos pradėjimo buvo susiję su skolininku;
  • patvirtintą skolininko apskaitos knygų kopiją;
  • rašytinę ataskaitą, kurioje nurodomos nemokumo priežastys, dabartinis skolininko turtas, priemonės, kurių buvo imtasi jam apsaugoti, ir galimybės išgelbėti įmonę.

Laikinasis administratorius privalo dalyvauti pirmajame kreditorių susirinkime.

Bankroto bylų teismas paskiria pirmajame kreditorių susirinkime išrinktą administratorių, jeigu jis atitinka nurodytus reikalavimus ir notaro patvirtinto pareiškimo forma suteikė savo išankstinį rašytinį sutikimą, ir nustato dieną, kurią administratorius turi pradėti eiti pareigas. Savo paskyrimo metu administratorius pateikia notaro patvirtintą pareiškimą, kuriuo patvirtina tam tikrų Komercinės veiklos įstatyme nurodytų teisių kliūčių savo pareigoms atlikti buvimą arba nebuvimą, pvz., ar jis yra ribotos atsakomybės bendrovės ar akcinės bendrovės akcininkas, tuo pačiu metu eina likvidatoriaus ir administratoriaus pareigas ir kitas apmokamas pareigas. Atsiradus bet kurioms iš nurodytų aplinkybių administratorius turi apie tai pranešti bankroto bylų teismui. Administratorius turi pradėti eiti pareigas teismo nustatytą dieną. Jeigu jis to nepadaro, teismas per 7 dienas pakeičia paskirtą administratorių kitu asmeniu, pasirinktu iš pirmojo kreditorių susirinkimo iškeltų kandidatų. Jeigu alternatyvių kandidatūrų nebuvo pateikta, administratorius paskiriamas iš atitinkamo sąrašo ir šaukiamas naujas kreditorių susirinkimas. Jeigu kreditorių susirinkimas nepasiekia susitarimo dėl administratoriaus skyrimo arba nenusprendžia dėl jo atlygio, administratoriaus atlygį nustato teismas.

Teismas administratorių nušalina šiais atvejais:

  1. rašytiniu administratoriaus prašymu;
  2. jeigu administratorius praranda veiksnumą;
  3. jeigu administratorius nebeatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
  4. kreditorių, kuriems priklauso daugiau negu pusė bendros visų reikalavimų sumos, prašymu;
  5. kreditorių susirinkimo patvirtintu sprendimu;
  6. kai administratorius nėra pajėgus vykdyti savo įgaliojimų;
  7. administratoriui mirus.

Teismas savo iniciatyva arba skolininko, kreditorių komiteto arba kreditoriaus siūlymu gali bet kuriuo metu nušalinti administratorių, jeigu jis neatlieka savo pareigų arba daro žalą kreditoriaus arba skolininko interesams. Savo paties prašymu nušalintas administratorius privalo toliau eiti pareigas, kol paskiriamas naujas administratorius. Nutartis, kuria administratorius nušalinamas, yra skubiai vykdytina ir jos apskundimas jos galiojimo nesustabdo. Panaikinus nutartį dėl nušalinimo, nušalinta šalis į nemokumo bylos administratoriaus pareigas negrąžinama. Teismas sušaukia kreditorių susirinkimą, kuriam pavedama iškelti naujo administratoriaus kandidatūrą. Kol renkamas naujas administratorius, administratoriaus funkcijas atlieka teismo paskirtas ex officio administratorius.

Pradėjęs eiti pareigas, administratorius ne vėliau kaip per 3 dienas pareikalauja galimybės susipažinti su užplombuotu skolininko turtu ir parengia skolininko nekilnojamojo ir asmeninio turto, grynųjų pinigų, vertingų daiktų, vertybinių popierių, sutarčių, reikalavimų ir kt., įskaitant trečiųjų šalių turimus asmeninius daiktus, aprašą. Administratorius parengia aprašą ir, jeigu vėliau surandamas kitas turtas, parengiamas papildomas aprašas. Nuo aprašo parengimo momento administratorius yra atsakingas už ten išvardytą turtą, išskyrus atvejus, kai jis perduodamas skolininkui arba trečiajai šaliai saugoti.

Administratorius turi šias teises:

  1. atstovauti įmonei;
  2. tvarkyti jos einamuosius reikalus;
  3. prižiūrėti skolininko verslą, jeigu jo teisė vykdyti verslą buvo apribota;
  4. gauti ir laikyti apskaitos knygas ir tvarkyti įmonės verslo korespondenciją;
  5. teikti užklausas ir nustatyti skolininko turtą;
  6. teisės aktuose numatytais atvejais prašyti nutraukti, panaikinti arba pripažinti negaliojančiomis sutartis, kurių šalis yra skolininkas;
  7. dalyvauti bylose, kurių šalis yra įmonė, ir teikti ieškinius jos vardu;
  8. surinkti skolininkui mokėtinas lėšas ir deponuoti pajamas specialioje sąskaitoje;
  9. gavus teismo leidimą, disponuoti bankų sąskaitose esančiomis skolininko lėšomis, kai to reikia skolininko turtui administruoti ir išsaugoti;
  10. teikti užklausas siekiant nustatyti skolininko kreditorius;
  11. pagal teismo nutartį šaukti ir organizuoti kreditorių susirinkimus;
  12. pasiūlyti gaivinimo planą;
  13. atlikti veiksmus, reikalingus skolininko nuosavybės dalims kitose įmonėse likviduoti;
  14. realizuoti nemokaus skolininko turtą;
  15. atlikti kitus teisės aktuose nustatytus ir teismo nurodytus veiksmus.

Visos valdžios įstaigos ir institucijos yra įpareigotos padėti administratoriui vykdyti savo pareigas.

Tą dieną, kai nutartis, kuria pradedama nemokumo byla, tampa galutine, administratorius priima lėšas, kuriomis atsiskaitoma pagal skolininko reikalavimus.

Administratorius pasirūpina, kad būtų sudaryti pripažintų ir atmestų reikalavimų sąrašai kartu su skolininko finansinėmis ataskaitomis ir kad šie sąrašai iš karto po jų sudarymo būtų paskelbti Komercinės veiklos registre, be to, administratorius šiuos sąrašus padaro prieinamus kreditoriams ir skolininkui teismo kanceliarijoje.

Siekdamas padidinti nemokaus skolininko turtą, administratorius surenka neapmokėtas akcijas ir įnašus iš partnerių ribotos atsakomybės bendrovėse ir gali pateikti reikalavimą pagal Komercinės veiklos įstatymo 645, 646 ir 647 straipsnius ir pagal Prievolių ir sutarčių įstatymo 135 straipsnį, tą reikalavimą susiedamas su nemokumo byla, t. y. gali pateikti atitinkamus su tuo reikalavimu susijusius ieškinius dėl prievolių įvykdymo. Kai reikalavimą pateikia kreditorius, teismas administratorių pripažįsta bendru ieškovu sua sponte. Administratorius turi dalyvauti byloje, pradėtoje skolininko arba kreditoriaus pateiktu ieškiniu dėl pripažinimo pagal Komercinės veiklos įstatymo 694 straipsnį.

Gavęs teismo leidimą, administratorius pasirūpina nemokaus skolininko turtui priklausančių turtinių teisių pardavimu, parengia turimų sumų paskirstymo reikalavimų turintiems kreditoriams lentelę pagal Komercinės veiklos įstatymo 722 straipsnio 1 dalį, priklausomai nuo kreditorių eilės, privilegijų ir užtikrinimo priemonių, pasirūpina, kad ta lentelė būtų įtraukta į Komercinės veiklos registrą, ir pagal ją atlieka mokėjimus. Administratorius, vykdydamas teismo nutartį, neįvykdytiems ar ginčijamiems reikalavimams įvykdyti banke deponuoja sumas, atidėtas tuo metu, kai atliekamas galutinis paskirstymas.

Jeigu skolininkas su visais pripažintų reikalavimų turinčiais kreditoriais susitaria dėl atsiskaitymo, administratorius skolininkui, kaip šaliai, neatstovauja.

Administratorius savo įgaliojimus vykdo apdairiai ir rūpestingai. Be konkretaus teismo leidimo administratorius negali deleguoti savo įgaliojimų trečiajai šaliai. Administratorius negali derėtis skolininko vardu asmeniškai ar per susijusią šalį. Administratorius negali jokiu būdu tiesiogiai ar per kitą asmenį įgyti nemokaus skolininko turtui priklausančio asmeninio turto ar turtinių teisių. Šis apribojimas taikomas administratoriaus sutuoktiniui, jo tiesiosios žemutinės linijos giminaičiams ir jo šoninės linijos giminaičiams iki šeštosios eilės, o pagal svainystės ryšį – iki trečiosios eilės. Administratorius negali atskleisti faktų, duomenų ir informacijos, kuriuos jis sužinojo vykdydamas savo įgaliojimus ir eidamas savo pareigas.

Jeigu administratorius neatlieka savo pareigų arba jas atlieka, teismas gali skirti administratoriui iki vieno mėnesio atlygio baudą. Administratorius turi sumokėti žalos atlyginimą, atitinkantį teisės aktais nustatytus delspinigius, už bet kokį vėlavimą deponuoti gautas sumas banke. Administratorius privalo atlyginti skolininkui ir kreditoriams bet kokią žalą, kurią jis neteisėtai padaro atlikdamas savo pareigas.

Kai baigiasi administratoriaus įgaliojimai, jis privalo nedelsdamas perduoti apskaitos knygas, žurnalus, sąskaitas ir saugoti priimtą turtą naujam administratoriui arba teismo paskirtam asmeniui, o jeigu gaivinimo planas priimamas svarstyti [kreditorių susirinkime] – skolininkui. Administratoriaus įgaliojimai baigiasi, kai baigiama nemokumo byla. Administratorius perduoda apskaitos knygas ir likusį skolininko turtą jo valdymo organui. Jeigu nusprendžiama atnaujinti nemokumo bylą, administratoriaus teisės atkuriamos.

2017 m. buvo įsteigta administratoriaus padėjėjo pareigybė. Administratoriaus padėjėjas yra fizinis asmuo, atitinkantis visus administratoriams nustatytus reikalavimus, išskyrus reikalavimą: turėti bent dvejų metų profesinę patirtį; būti išlaikius kompetencijos egzaminą pagal specialiame reglamente nustatytą procedūrą; būti įtrauktam į teisingumo ministro patvirtintą ir Valstybės leidinyje paskelbtą specialistų, kurie gali būti skiriami administratoriais, sąrašą. Administratorių padėjėjams niekada neturi būti taikytos priemonės, numatytos Bankų įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 11 punkte arba Kredito įstaigų įstatymo 103 straipsnio 2 dalies 16 punkte.

Kad kandidatus būtų galima skirti administratoriais, jie turi išlaikyti kompetencijos egzaminą pagal reglamente numatytą procedūrą. Teisingumo ministras skelbia įsakymą, kuriuo reikiamus kompetencijos reikalavimus atitinkantys administratorių padėjėjai įtraukiami į specialų sąrašą.

Administratorių padėjėjai, vykdydami administratoriaus nurodymus ir laikydamiesi atitinkamos procedūros (turėdami įgaliojimą ir gavę konkretų teismo leidimą), gali atlikti tam tikrus administratoriaus kompetencijai priklausančius veiksmus. Administratoriaus padėjėjas gali pasirašyti tam tikrus su administratoriaus darbu susijusius dokumentus, prie savo parašo pridėdamas žodį „padėjėjas“. Administratoriaus padėjėjas yra solidariai su administratoriumi atsakingas už bet kokią žalą, kurią jis neteisėtai padaro atlikdamas savo pareigas. Administratoriaus ir jo padėjėjo santykiai reglamentuojami sutartimi. Nesant specialių taisyklių, administratorių padėjėjų veikla reglamentuojama administratoriams taikomomis taisyklėmis.

Užsienio teismo nutartimi paskirtas administratorius įgyvendina teises, susijusias su savo pareigomis šalyje, kurioje buvo pradėta nemokumo byla, kol jo elgesiu nepažeidžiama viešoji tvarka Bulgarijos Respublikoje. Užsienio teismo paskirto administratoriaus prašymu Bulgarijos teismas gali pradėti papildomą nemokumo bylą veiklos vykdytojui, kurį užsienio teismas paskelbė nemokiu, jeigu veiklos vykdytojas Bulgarijoje turi reikšmingo turto. Tam, kad būtų galima patvirtinti gaivinimo planą papildomoje nemokumo byloje, reikalingas pagrindinės bylos administratoriaus sutikimas. Prašymas panaikinti pagrindinės arba papildomos nemokumo bylos administratoriaus sudarytą sandorį laikomas pateiktu abiejose bylose.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Nemokumo byloje kreditoriaus reikalavimas gali būti įskaitytas į kreditoriaus įsipareigojimą skolininkui, jeigu abi skolos egzistavo iki nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos, jas buvo galima išieškoti pagal priešpriešinius reikalavimus ir jos buvo vienarūšės, o kreditoriaus reikalavimo įvykdymo terminas buvo suėjęs. Jeigu kreditoriaus reikalavimo įvykdymo terminas sueina nemokumo bylos nagrinėjimo eigoje arba kaip nutarties, kuria skelbiamas skolininko nemokumas, padarinys ir jeigu dėl minėtos nutarties abi skolos priskiriamos tai pačiai eilei, kreditorius gali įskaityti savo skolą tik po to, kai sueina skolos mokėjimo terminas arba abi skolos atsiduria toje pačioje eilėje. Pareiškimas apie įskaitymą turi būti perduotas administratoriui.

Įskaitymas gali būti paskelbtas negaliojančiu nemokaus skolininko turto kreditorių atžvilgiu, jeigu kreditorius įgijo reikalavimą ir skolą iki nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos, reikalavimo arba skolos įgijimo metu žinodamas, kad skolininkas yra nemokus ar pernelyg įsiskolinęs arba kad yra pateiktas prašymas pradėti nemokumo bylą. Neatsižvelgiant į abipusių skolų atsiradimo laiką, įskaitymas, kurį skolininkas atliko po nemokumo arba pernelyg didelio įsiskolinimo paskelbimo, tačiau ne anksčiau negu likus metams iki prašymo pateikimo dienos, nemokaus skolininko turto kreditorių atžvilgiu negalioja, išskyrus tą skolos dalį, kurią kreditorius gautų tuo metu, kai realizavus turtą atliekamas paskirstymas.

Prašymą panaikinti įskaitymą gali pateikti administratorius, o jeigu administratorius prašymo nepateikia – bet kuris nemokaus skolininko turto kreditorius per vienus metus nuo nemokumo bylos pradėjimo dienos arba nutarties, kuria atnaujinama sustabdyta nemokumo byla, priėmimo dienos. Jeigu skola buvo įskaityta po nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos, prašymo panaikinti įskaitymą pateikimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo įskaitymo dienos.

Pradėjus nemokumo bylą sustabdomos visos bylos ir arbitražo procesai dėl turto, taip pat civiliniai ir komerciniai ginčai, kurių šalis yra skolininkas (išskyrus darbo ginčus, susijusius su skolininko piniginiais reikalavimais). Ši nuostata netaikoma, jeigu nemokumo bylos pradėjimo dieną kitoje byloje, kurioje skolininkas yra atsakovas, teismas sutiko išnagrinėti skolininko iškeltą prieštaravimą įskaitymui.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Ne vėliau kaip per mėnesį nuo nutarties, kuria nemokumo byla sustabdoma dėl pradinių jos išlaidų nesumokėjimo (nutarties pagal Komercinės veiklos įstatymo 632 straipsnio 1 dalį), priėmimo skolininkas privalo nutraukti visų samdomųjų ir kitų darbuotojų darbo sutartis, pranešti Nacionalinės pajamų agentūros kompetentingam vietos direktoratui, išduoti reikiamus dokumentus, kuriais būtų patvirtinama minėtų samdomųjų ir kitų darbuotojų darbo patirtis ir trukmė, parengti orientacinį dokumentą, kuriame būtų išvardyti visi asmenys, turintys užtikrintų reikalavimų pagal Darbuotojų užtikrintų reikalavimų darbdavio nemokumo atveju įstatymą, ir įstatus, kuriuose nustatomos jo vykdymo taisyklės, taip pat perduoti Nacionalinio draudimo instituto kompetentingam vietos padaliniui įmonės dokumentaciją.

Remdamasis tuo, kad sutartis buvo iš dalies arba iš esmės nevykdoma, administratorius gali nutraukti bet kurią sutartį, kurios šalis yra skolininkas. Administratorius apie sutarties nutraukimą įspėja prieš 15 dienų ir turi atsakyti į kitos šalies prašymus suteikti informaciją apie tai, ar sutartis bus nutraukta ar liks galioti tuo laikotarpiu. Jeigu administratorius į prašymą neatsako, laikoma, kad sutartis nutraukta. Jeigu sutartis nutraukiama, kita šalis turi teisę į nuostolių atlyginimą. Kai sutartis, pagal kurią skolininkas reguliariai atlieka mokėjimus, tebegalioja, administratoriui neatsiranda prievolė pagal ją sumokėti įsiskolinimo, susidariusio iki nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos.

Nuo tos dienos, kai nutartis, kuria pradedama nemokumo byla, tampa galutine, administratorius priima lėšas, kuriomis atsiskaitoma pagal skolininko reikalavimus. Atsiskaitymas pagal skolininko reikalavimą, atliktas po nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos, tačiau iki minėtos nutarties įtraukimo į registrą dienos, galioja, jeigu pagal reikalavimą atsiskaičiusi šalis nežinojo, kad pradėta nemokumo byla, arba ji apie bylą žinojo, tačiau ekonominė nauda, kuria buvo atsiskaityta pagal reikalavimą, buvo įtraukta į nemokaus skolininko turtą. Sąžiningumas preziumuojamas, kol neįrodyta priešingai.

Pagal Komercinės veiklos įstatymo 646 straipsnį toliau nurodytos operacijos negalioja kreditorių atžvilgiu, jeigu jos atliekamos po nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos, pažeidžiant nustatytas proceso taisykles:

  • atsiskaitymas už skolą, atsiradusią iki nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo;
  • įkeitimas arba hipoteka, kuriais suvaržoma teisė į nemokaus skolininko asmeninį turtą arba jam priklausantis daiktas;
  • sandoris, susijęs su teise į nemokaus skolininko turtą arba su tam turtui priklausančiu daiktu.

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Prieš priimdamas nutartį dėl prašymo pradėti nemokumo bylą, teismas kreditoriaus prašymu arba savo iniciatyva, jeigu to reikia skolininko turtui išsaugoti, gali nurodyti sustabdyti išieškojimo iš skolininko turto procesą, išskyrus išieškojimo procesą, pradėtą pagal Mokesčių ir socialinio draudimo proceso kodeksą. Kai priemonių prašo kreditorius, teismas leidžia jas taikyti, jeigu prie kreditoriaus prašymo pridedami įtikinami rašytiniai įrodymai ir (arba) jeigu pateikiamas teismo nurodyto dydžio užstatas, iš kurio skolininkui būtų atlyginama žala, galinti kilti, jeigu vėliau būtų nustatyta, kad skolininkas nėra nemokus ar pernelyg įsiskolinęs. Teismas gali panaikinti skirtą apsaugos priemonę, jeigu turtui išsaugoti ji nebereikalinga.

Apie nutartį pranešama šaliai, kuriai taikomos priemonės, ir šaliai, kuri prašė jas taikyti. Nutartis yra nedelsiant vykdytina, ją galima apskųsti per 7 dienas nuo pranešimo gavimo dienos. Skundo pateikimas nutarties galiojimo nesustabdo. Apsaugos priemonės laikomos panaikintomis nuo tos dienos, kai teismas priima nutartį atmesti prašymą pradėti nemokumo bylą. Apsaugos priemonė taikoma iki nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos. Nuo šios dienos jos poveikis panaikinamas ir įsigalioja nutartis, kuria pradedama nemokumo byla.

Nutartis, kuria pradedama nemokumo byla, sustabdo išieškojimo iš turto, įtraukto į nemokaus skolininko turtą, procesą, tačiau išieškojimo procesas nestabdomas Mokesčių ir socialinio draudimo proceso kodekso 193 straipsnyje numatyto turto atžvilgiu. Jeigu mokėjimas ieškovui atliekamas nuo vykdymo proceso sustabdymo dienos iki nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, įtraukimo į registrą dienos, sumokėta suma grąžinama į nemokaus skolininko turtą. Jeigu kyla pavojus, kad bus padaryta žala kreditorių interesams ir imamasi veiksmų užtikrinimo priemonę turinčio kreditoriaus naudai realizuoti užtikrinimo priemonę, teismas gali leisti tęsti procesą, jeigu užtikrinimo priemonės vertę viršijanti pajamų dalis pridedama prie nemokaus skolininko turto. Jeigu reikalavimas pareiškiamas ir pripažįstamas nemokumo byloje, sustabdytas procesas nutraukiamas. Išieškojimo procese taikomas skolininkui mokėtinų lėšų sulaikymas ir teisės naudotis turtu atėmimas yra nevykdytini nemokaus skolininko turto kreditorių reikalavimų atžvilgiu. Po nemokumo bylos pradėjimo skolininko turtui taikyti Civilinio proceso kodekse arba Mokesčių ir socialinio draudimo proceso kodekse numatytas apsaugos priemones neleidžiama.

Mokesčių ir socialinio draudimo proceso kodekso 193 straipsnyje nurodytas turtas yra turtas, kuriam taikomos dar išieškojimo procese nustatytos apsaugos priemonės siekiant išieškoti skolą valstybei, atsiradusią dar iki nemokumo bylos pradėjimo. Atitinkamą turtą realizuoja teismo antstolis, vadovaudamasis Mokesčių ir socialinio draudimo proceso kodekse nustatytomis taisyklėmis ir tvarka. Kai turto realizavimo pajamų nepakanka visai reikalavimo sumai, susikaupusiems delspinigiams ir išieškojimo į valstybės biudžetą išlaidoms padengti, likusi centrinės valdžios arba savivaldybės reikalavimo dalis patenkinama pagal bendras taisykles. Kai turto realizavimo pajamos viršija visą reikalavimo sumą, susikaupusius delspinigius ir išieškojimo į valstybės biudžetą išlaidas, likusią pajamų dalį teismo antstolis įmoka į nemokaus skolininko turto sąskaitą. Jeigu teismo antstolis per 6 mėnesius nuo nemokumo bylos pradžios turto nerealizuoja, turtas iš antstolio pereina administratoriui ir realizuojamas nemokumo bylos nagrinėjimo metu.

Kai pradedama nemokumo byla, bendrosios kompetencijos teismams arba arbitražui negalima pateikti ieškinių, susijusių su turtiniais ginčais pagal civilinę arba komercinę teisę, išskyrus šiuos atvejus:

  • kai siekiama apsaugoti trečiųjų asmenų, kurie nuosavybės teise turi į nemokaus skolininko turtą įtrauktą turtą, teises;
  • darbo ginčų atvejus;
  • atvejus, kai piniginiai reikalavimai užtikrinami trečiųjų šalių nuosavybės teise turimu turtu.

Toliau nurodytos šalys gali pateikti ieškinius dėl pripažinimo pagal Komercinės veiklos įstatymo 694 straipsnį, prašydamos patvirtinti egzistuojantį reikalavimą, kuris nebuvo pripažintas nemokumo byloje, arba ginčydamos pripažinto reikalavimo buvimą:

  • skolininkas, jeigu teismas atmeta prieštaravimą administratoriaus pripažintam reikalavimui arba įtraukia tą reikalavimą į pripažintų reikalavimų sąrašą;
  • nepripažintą reikalavimą turintis kreditorius, jeigu teismas palieka prieštaravimą nenagrinėtą arba išbraukia reikalavimą iš pripažintų reikalavimų sąrašo;
  • kreditorius, jeigu teismas atmeta jo prieštaravimą kito kreditoriaus reikalavimo pripažinimui arba įtraukia kito kreditoriaus reikalavimą į pripažintų reikalavimų sąrašą.

Reikalavimas dėl konvalidacijos gali būti pateiktas per 14 dienų nuo tos dienos, kurią nutartis dėl pripažintų reikalavimų sąrašo patvirtinimo paskelbiama Komercinės veiklos registre. Procese turi dalyvauti administratorius. Galutinė nutartis turi lemiamą poveikį nemokumo bylos skolininkui, administratoriui ir visiems kreditoriams.

Turto, įtraukto į nemokaus skolininko turtą siekiant jį realizuoti, pardavimo galiojimą galima užginčyti civiliniu ieškiniu, jeigu turtą įsigijo šalis, kuri neturėjo teisės teikti pasiūlymų aukcione arba jeigu pardavimo kaina nėra sumokėta. Pastaruoju atveju pirkėjas gali atremti ieškinį sumokėdamas mokėtiną sumą kartu su delspinigiais, susikaupusiais nuo tos dienos, kurią jis buvo paskelbtas parduodamo turto pirkėju.

Kai šalis nebeturi turtinės teisės, nes turtas buvo parduotas siekiant jį realizuoti, o pirkėjas tą turtą įsigijo ir pradėjo valdyti, minėta šalis gali ginti savo teises pateikdama ieškinį tik dėl nuosavybės.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Pradėjus nemokumo bylą, sustabdomos visos bylos ir arbitražo procesai, susiję su turtiniais ginčais pagal civilinę ar komercinę teisę, kurių šalis yra skolininkas, išskyrus darbo ginčus, susijusius su skolininko piniginiais reikalavimais. Ši nuostata netaikoma, jeigu nemokumo bylos pradėjimo dieną kitoje byloje, kurioje skolininkas yra atsakovas, teismas sutiko išnagrinėti skolininko iškeltą prieštaravimą įskaitymui. Sustabdyta byla atnaujinama, jeigu reikalavimas pripažįstamas nemokumo byloje, t. y. įtraukiamas į teismo patvirtintą pripažintų reikalavimų sąrašą.

Sustabdyta byla atnaujinama dalyvaujant: 1) administratoriui ir kreditoriui, jeigu reikalavimas nėra įtrauktas į administratoriaus pripažintų reikalavimų sąrašą arba į teismo patvirtintą reikalavimų sąrašą, arba 2) administratoriui, kreditoriui ir prieštaravimą pareiškusiai šaliai, jeigu reikalavimas yra įtrauktas į administratoriaus pripažintų reikalavimų sąrašą, tačiau šis įtraukimas buvo užginčytas. Šiuo atveju nutartis turi lemiamą poveikį skolininkui, administratoriui ir visiems reikalavimų nemokaus skolininko turtui turintiems kreditoriams.

Skolininkui iškeltoje byloje vykstantis procesas dėl trečiosios šalies turtu užtikrintų piniginių reikalavimų negali būti stabdomas.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Kreditorius, turintis reikalavimą skolininkui pagal komercinį sandorį, gali pateikti prašymą pradėti nemokumo bylą ir prisijungti prie proceso, pradėto kito kreditoriaus pateiktu prašymu pradėti nemokumo bylą. Prašyme skolininkas taip pat gali pasiūlyti gaivinimo planą ir nurodyti asmenį, kuris atitinka administratoriams nustatytus reikalavimus ir gali būti paskirtas, jeigu teismas nurodo pradėti nemokumo bylą. Kreditorius gali prašyti teismo skirti laikinąsias ir apsaugos priemones, kol jis priims nutartį dėl prašymo pradėti nemokumo bylą, jeigu to reikia skolininko turtui apsaugoti.

Kai akivaizdu, kad tolesnė įmonės veikla pakenktų nemokaus skolininko turtui, teismas kreditoriaus prašymu gali nurodyti nutraukti operacijas nuo nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos arba nuo vėlesnės dienos, tačiau ne vėlesnės negu laikotarpio, per kurį turi būti pateiktas gaivinimo planas, pabaigos diena.

Kai skolininko turimo turto nepakanka pradinėms nemokumo bylos išlaidoms padengti, teismas nustato sumą, kurią per tam tikrą laikotarpį kreditorius turi iš anksto sumokėti, kad būtų pradėta nemokumo byla. Jeigu skolininko turto nepakanka arba pradinės išlaidos nebuvo iš anksto sumokėtos, kreditorius gali per metus nuo nutarties, kuria sustabdomas procesas, prašyti atnaujinti sustabdytą nemokumo bylą.

Kreditoriai gali ginčyti nemokumo byloje teismo duotus nurodymus ir priimtas nutartis, taip pat skolininko valdymo organų veiksmus ir sprendimus, jeigu yra įvykdytos Komercinės veiklos įstatyme numatytos būtinos sąlygos.

Nemokumo byloje pranešimai apie atvykimą ir šaukimai kreditoriams, kurie yra proceso šalys, įteikiami atitinkamu jų adresu Bulgarijoje. Jeigu kreditorius pakeičia adresą ir apie tai nepraneša teismui, visi šaukimai ir dokumentai pridedami prie bylos ir laikomi tinkamai įteiktais. Kai kreditorius neturi adreso Bulgarijoje ir jo pagrindinė buveinė yra kitoje šalyje, jis turi nurodyti adresą dokumentams įteikti Bulgarijoje. Kai nenurodomas adresas dokumentams įteikti Bulgarijoje, šaukimas skelbiamas Komercinės veiklos registre. Kai pradedama nemokumo byla, laikoma, kad apie neskundžiamus teismo veiksmus, kurie neįtraukiami į Komercinės veiklos registrą ir apie kuriuos šalims nepranešama pagal Civilinio proceso kodeksą, šalims buvo pranešta šiuos veiksmus užregistruojant teismo tvarkomame registre. Kai Komercinės veiklos įstatyme numatyta, kad šaukimas šalims įteikiamas pranešimus paskelbiant Komercinės veiklos registre, kvietimas, pranešimas arba šaukimas turi būti paskelbtas likus bent 7 dienoms iki nustatytos susirinkimo arba posėdžio datos.

Pirmajame kreditorių susirinkime dalyvauja kreditoriai, įtraukti į pirmajam susirinkimui pristatomą sąrašą, kurį laikinasis administratorius yra parengęs pagal skolininko apskaitos knygas ir jų išrašus. Kreditoriai susirinkime dalyvauja asmeniškai arba pagal tiesioginį įgaliojimą, kuriuo leidžiama atstovauti kreditoriui. Kai kreditorius yra fizinis asmuo, įgaliojime esantis įgaliotojo parašas turi būti patvirtintas notaro. Rezoliucijos priimamos paprasta sąraše esančių kreditorių balsų dauguma, išskyrus šiuo metu su skolininku susijusių kreditorių, taip pat kreditorių, kurie buvo susiję su skolininku per pastaruosius trejus metus iki nemokumo bylos pradėjimo, ir kreditorių, kurie įgijo reikalavimus iš šalių, susijusių su skolininku trejų metų laikotarpiu iki nemokumo bylos pradėjimo, balsus. Pirmajame kreditorių susirinkime:

  • išklausoma laikinojo administratoriaus parengta ataskaita;
  • iškeliama ir teismui pateikiama nuolatinio administratoriaus kandidatūra;
  • išrenkamas kreditorių komitetas.

Kreditorių susirinkimas nešaukiamas šiais atvejais:

  1. iki prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo skolininkas trejus metus neteikė Komercinės veiklos registrui metinių finansinių ataskaitų;
  2. skolininkas nevykdo savo prievolės bendradarbiauti su administratoriumi ir atsisako perduoti apskaitos knygas arba jos vedamos akivaizdžiai netinkamu būdu.

Šiuo atveju laikinasis teismo paskirtas administratorius atlieka savo pareigas, kol, teismui patvirtinus administratoriaus pripažintus reikalavimus, kreditorių susirinkimas paskiria nuolatinį administratorių.

Kreditorių susirinkimas gali būti šaukiamas skolininko, administratoriaus, kreditorių komiteto arba penktadalį visos pripažintų reikalavimų sumos turinčių kreditorių prašymu. Kreditorių susirinkimas įvyksta nepriklausomai nuo to, kiek kreditorių jame dalyvauja, susirinkimui pirmininkauja bylai pirmininkaujantis teisėjas. Rezoliucijoms priimti kiekvienas kreditorius turi balsų skaičių, atitinkantį jam tenkančią bendros pripažintų reikalavimų sumos dalį, o balsavimo teises suteikia teismas. Balsavimo teisės taip pat gali būti suteiktos kreditoriams atnaujintuose teismo arba arbitražo procesuose, vykdomuose prieš skolininką dėl turtinių ginčų pagal civilinę arba komercinę teisę, jeigu reikalavimas yra pagrįstas įtikinamais rašytiniais įrodymais; kreditoriams, turintiems nepripažintų reikalavimų, kurie pateikė ieškinius dėl pripažinimo pagal Komercinės veiklos įstatymo 694 straipsnį; ir pripažintų reikalavimų turintiems kreditoriams, kuriems pagal Komercinės veiklos įstatymo 694 straipsnį pateikti ieškiniai, kuriais ginčijamas reikalavimo buvimas. Balsavimo teisės nesuteikiamos kreditoriams, turintiems neužtikrintų reikalavimų, kylančių iš įstatymu arba sutartimi nustatytų delspinigių, mokėtinų po nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos, taip pat kreditoriams, turintiems reikalavimų, kylančių iš skolininkui, partneriui arba akcininkui suteiktų paskolų, ir kreditoriams, turintiems reikalavimų, kylančių iš dovanojamo turto arba dėl kreditoriaus patirtų proceso išlaidų, išskyrus iš anksto sumokėtų išlaidų atvejį, kai skolininko turto nepakanka sumokėtoms išlaidoms padengti. Rezoliucijos priimamos paprasta balsų dauguma, jeigu Komercinės veiklos įstatyme nenustatyta kitaip.

Kreditorių susirinkime:

  • išklausoma administratoriaus veiklos ataskaita;
  • išklausoma kreditorių komiteto ataskaita;
  • išrenkamas administratorius, jeigu jis dar neišrinktas;
  • priimami sprendimai dėl administratoriaus atleidimo iš pareigų ir jo pakeitimo;
  • nustatomas einamasis administratoriaus atlygis, pakeičiamas administratoriaus atlygis ir nustatomas galutinis administratoriaus atlygis;
  • išrenkamas kreditorių komitetas, jeigu jis dar neišrinktas, arba atliekami komiteto sudėties pakeitimai;
  • teismui pasiūloma skolininkui ir jo šeimai suteiktinų išlaikymo išmokų suma;
  • nustatomas būdas, kaip skolininko turtas bus realizuojamas, taip pat turto vertinimo metodas ir sąlygos, vertintojų atranka ir jiems mokėtinas atlygis.

Jeigu kreditorių susirinkimas negali nuspręsti dėl administratoriaus skyrimo, administratorių skiria teismas, o jeigu kreditorių susirinkimas negali nuspręsti dėl skolininko turto realizavimo būdo ir taisyklių, sprendimą priima administratorius. Teismas atleidžia administratorių iš pareigų daugiau negu pusę bendros visų reikalavimų sumos turinčių kreditorių prašymu. Teismas kreditoriaus prašymu gali bet kuriuo metu atleisti administratorių iš pareigų, jeigu jis neatlieka savo pareigų arba daro žalą kreditoriaus arba skolininko interesams.

Kreditorių susirinkimas gali priimti sprendimą dėl priežiūros organo, turinčio įgaliojimus kontroliuoti skolininko veiklą gaivinimo plano galiojimo laikotarpiu arba trumpesniu laikotarpiu, skyrimo, net jeigu tai nėra konkrečiai numatyta gaivinimo plane.

Sutinkant kreditorių susirinkimui, teismas gali leisti administratoriui parduoti asmeninį skolininko turtą, kol dar neduotas leidimas realizuoti nemokaus skolininko turtą, jeigu tokio asmeninio turto laikymo išlaidos iki nurodymo realizuoti skolininko turtą davimo viršys turto vertę. Kitas į nemokaus skolininko turtą įtrauktas turtas gali būti parduodamas sutinkant kreditorių susirinkimui, jeigu to reikia nemokumo bylos išlaidoms padengti ir jeigu nė vienas kreditorius nesutiko iš anksto sumokėti išlaidų, nors buvo paragintas tai padaryti.

Administratoriaus pasiūlymu, laikydamasis kreditorių susirinkimo priimtos rezoliucijos, bankroto bylų teismas leidžia parduoti skolininko turtą tiesioginių derybų būdu arba per tarpininką, kai asmeninis turtas ir turtinės teisės, skirti parduoti visa apimtimi, kaip atskiros dalys arba kaip pavieniai daiktai ir teisės, nebuvo parduoti, nes trūko pirkėjų arba pirkėjas atsisakė sudaryti sandorį.

Kreditorių susirinkimo rezoliucijos yra privalomos visiems kreditoriams, įskaitant nedalyvaujančius susirinkime. Kreditoriaus prašymu teismas gali atšaukti kreditorių susirinkimo rezoliuciją, jeigu ji yra neteisėta arba labai žalinga kai kurių kreditorių interesams.

Kreditorių susirinkimas gali išrinkti kreditorių komitetą, turintį bent tris ir ne daugiau kaip devynis narius. Kreditorių komitete turi būti narių, atstovaujančių ir užtikrintų, ir neužtikrintų reikalavimų turintiems kreditoriams, išskyrus nurodytus Komercinės veiklos įstatymo 616 straipsnio 2 dalyje (kreditorius, kurių reikalavimai tenkinami po to, kai iki galo patenkinami visų kitų kreditorių reikalavimai). Kreditorių komitetas padeda administratoriui valdyti skolininko turtą ir prižiūri administratoriaus veiksmus, atlieka skolininko komercinės veiklos ir turimų piniginių lėšų apskaitos patikrinimus, teikia nuomones dėl skolininko įmonės verslo tąsos ir dėl laikinojo bei ex officio administratoriaus atlygio, dėl veiksmų, kurių imamasi siekiant realizuoti turtą, ir dėl administratoriaus atsakomybės kitais atvejais. Kreditorių komiteto nariai turi teisę iš kreditorių gauti atlygį, kurio suma nustatoma kreditorių komiteto narių išrinkimo metu.

Administratorius negali jokiu būdu tiesiogiai ar per kitą asmenį įgyti nemokaus skolininko turtui priklausančio asmeninio turto ar turtinių teisių. Šis apribojimas taikomas administratoriaus sutuoktiniui, jo tiesiosios žemutinės linijos giminaičiams ir jo šoninės linijos giminaičiams iki šeštosios eilės, o pagal svainystės ryšį – iki trečiosios eilės.

Sustabdyti teismo ir arbitražo procesai dėl turtinių ginčų pagal civilinę ir komercinę teisę, kurių šalis yra skolininkas, atnaujinami ir procesas tęsiamas dalyvaujant administratoriui ir kreditoriui, jeigu reikalavimas nėra įtrauktas į administratoriaus pripažintų reikalavimų sąrašą arba į teismo, administratoriaus, kreditoriaus ir prieštaravimą pareiškusios šalies patvirtintų reikalavimų sąrašą, taip pat jeigu reikalavimas yra įtrauktas į administratoriaus pripažintų reikalavimų sąrašą, tačiau šis įtraukimas buvo užginčytas.

Bankroto bylų teismas kreditoriaus prašymu gali leisti taikyti teisės aktuose numatytas apsaugos priemones prieinamam skolininko turtui apsaugoti.

Kreditorius gali įskaityti skolą, kurią jis turi sumokėti skolininkui, jeigu yra įvykdytos Komercinės veiklos įstatymo 645 straipsnyje nurodytos sąlygos. Siekdamas padidinti nemokaus skolininko turtą, administratorius gali pateikti ieškinį pagal Komercinės veiklos įstatymo 645, 646 ir 647 straipsnius ir pagal Prievolių ir sutarčių įstatymo 135 straipsnį, tą ieškinį susiedamas su nemokumo byla, ir pateikti atitinkamus su minėtais reikalavimais susijusius ieškinius dėl prievolių įvykdymo. Kai kreditorius pateikia ieškinį dėl reikalavimo, antro ieškinio dėl to paties reikalavimo teikti neleidžiama. Tačiau antrasis kreditorius iki pirmojo bylos nagrinėjimo posėdžio gali prašyti teismo jį pripažinti bendru ieškovu.

Kreditorius gali prašyti administratoriaus pateikti registrą ir ataskaitą susipažinti ir parengti specialią ataskaitą dėl klausimų, neaptartų atitinkamo laikotarpio ataskaitoje. Per 7 dienas nuo ataskaitos pateikimo dienos kreditorius gali pareikšti prieštaravimą rašytinei administratoriaus ataskaitai, susijusiai su jo atleidimu iš pareigų.

Kreditoriai savo reikalavimus bankroto bylų teismui gali teikti raštu. Jie gali teismui per 7 dienas nuo sąrašo paskelbimo Komercinės veiklos registre pateikti rašytinius prieštaravimus administratoriaus pripažintiems arba nepripažintiems reikalavimams ir per 14 dienų nuo teismo nutarties, kuria patvirtinamas sąrašas, paskelbimo Komercinės veiklos registre pateikti ieškinius dėl pripažinimo pagal Komercinės veiklos įstatymo 694 straipsnį.

Kreditoriai savo reikalavimus bankroto bylų teismui gali teikti raštu. Jie gali teismui per 7 dienas nuo sąrašo paskelbimo Komercinės veiklos registre pateikti rašytinius prieštaravimus administratoriaus pripažintiems arba nepripažintiems reikalavimams ir per 7 dienas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinamas sąrašas, paskelbimo Komercinės veiklos registre pateikti ieškinius dėl pripažinimo, kuriais siekiama patvirtinti nepripažintus reikalavimus arba užginčyti pripažintų reikalavimų buvimą.

Gaivinimo planą gali siūlyti kreditoriai, turintys bent trečdalį užtikrintų reikalavimų, ir kreditoriai, turintys bent trečdalį neužtikrintų reikalavimų, išskyrus toliau nurodytus kreditorius: kreditorius, turinčius reikalavimų, kylančių iš įstatymais arba sutartimis nustatytų neužtikrintų skolų delspinigių, kurie tapo mokėtini po nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos; kreditorius, turinčius reikalavimų, kylančių iš paskolų, kurias skolininkui suteikė verslo partneris arba akcininkas; kreditorius, turinčius reikalavimų, kylančių iš dovanoto turto ir dėl nemokumo byloje kreditoriaus patirtų išlaidų, išskyrus iš anksto sumokėtas išlaidas, kai skolininko turto nepakanka joms padengti.

Pripažintą reikalavimą arba teismo pripažintą balsavimo teisę turintis kreditorius gali nemokios skolininko įmonės verslo vykdytojams pasiūlyti (net ir absentia, savo pasirašytu ir notaro patvirtintu laišku) gaivinimo planą. Kreditoriai, įskaitant turinčius nepripažintų reikalavimų, dėl kurių teismui pateiktas ieškinys dėl pripažinimo pagal Komercinės veiklos įstatymo 694 straipsnį, per 7 dienas nuo plano patvirtinimo gali pateikti prieštaravimą patvirtintam planui.

Jeigu skolininkas nevykdo plane nurodytų savo įsipareigojimų, kreditoriai, turintys bent 15 proc. pagal minėtą planą konvertuojamų reikalavimų bendros sumos, gali prašyti atnaujinti nemokumo bylą.

Kreditorius gali pateikti rašytinį prieštaravimą paskirstymo lentelei ir vėliau apskųsti nutartį, kuria teismas tą lentelę patvirtino.

Jeigu skolininkas neįvykdo pagal Komercinės veiklos įstatymo 740 straipsnį su kreditoriais sudaryto neteisminio susitarimo, kreditoriai, turintys bent 15 proc. bendros visų reikalavimų sumos, gali prašyti teismo atnaujinti nemokumo bylą.

Per metus nuo teismo nutarties, kuria byla sustabdoma, priėmimo dienos skolininkas arba kreditorius, turintis pripažintą reikalavimą arba civiliniu ieškiniu patvirtintą reikalavimą, gali prašyti atnaujinti sustabdytą bylą, jeigu per tą laikotarpį atlaisvinamos ginčijamiems reikalavimams atidėtos lėšos arba aptinkamas turtas, apie kurį nemokumo bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma.

Per mėnesį nuo tos dienos, kai skolininko prašymas taikyti jam restitutio in integrum paskelbiamas Komercinės veiklos registre, kiekvienas pripažintą arba civiliniu ieškiniu patvirtintą reikalavimą turintis kreditorius gali pateikti prieštaravimą.

Kreditoriaus prašymu Bulgarijos teismas gali pradėti papildomą nemokumo bylą veiklos vykdytojui, kurį užsienio teismas paskelbė nemokiu, jeigu veiklos vykdytojas Bulgarijoje turi reikšmingo turto. Kreditorius, kuris pagrindiniame procese gavo dalinį mokėjimą, dalyvauja paskirstant turtą papildomame procese, jeigu dalis, kurią jis gautų, viršija dalį, kuri būtų paskirstyta kitiems papildomo proceso kreditoriams.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Administratoriaus įgaliojimai yra šie: teikti užklausas ir nustatyti skolininkui priklausantį turtą; dalyvauti prieš skolininką vykdomuose procesuose arba teikti ieškinius skolininko vardu; teisės aktuose numatytais atvejais prašyti nutraukti, panaikinti arba pripažinti negaliojančiomis sutartis, kurių šalis yra skolininkas; surinkti skolininkui mokėtinas lėšas ir deponuoti jas specialioje sąskaitoje; gavus teismo leidimą, disponuoti bankų sąskaitose esančiomis skolininko lėšomis, kai to reikia skolininko turtui administruoti ir išsaugoti; realizuoti nemokaus skolininko turtui priskiriamą turtą.

Gavęs teismo leidimą ir laikydamasis kreditorių susirinkimo priimto sprendimo, administratorius parduoda visą nemokaus skolininko turtui priskiriamą asmeninį turtą ir turtines teises, taip pat jų atskiras dalis arba pavienius daiktus bei teises. Kai tokio sprendimo nėra priimta, dėl turto realizavimo būdo ir tvarkos ir dėl atrinktų vertintojų atliekamo turto vertinimo taisyklių sprendžia administratorius.

Administratorius parengia pranešimą apie pardavimą, kuriame pateikiama informacija apie skolininką, aprašomas parduodamas turtas, pardavimo taisyklės ir tvarka, pardavimo data, laikas ir vieta, pasiūlymų pateikimo terminas valandos tikslumu ir parduodamo turto vertinimas. Likus bent 14 dienų iki pranešime nurodytos pardavimo dienos, administratorius pranešimą įdeda aiškiai matomoje vietoje savivaldybės, kurioje yra skolininko įmonės pagrindinė buveinė, patalpose ir skolininko pagrindinės buveinės patalpose. Be to, likus bent 14 dienų iki pranešime nurodytos pardavimo dienos, administratorius parengia protokolą, kuriame išsamiai nurodomi minėtieji veiksmai, ir pasirūpina, kad protokolas būtų paskelbtas specialiame Ūkio ministerijos biuletenyje.

Pardavimas pranešime nurodytą dieną vykdomas administratoriaus biure arba skolininko įmonės pagrindinės buveinės adresu. Konkurso dalyviai, norintys dalyvauti pardavime, turi įmokėti 10 proc. įvertintos turto vertės sumos avansą. Kiekvienas konkurso dalyvis turi nurodyti siūlomą kainą skaičiais ir žodžiais ir antspauduotame voke pateikti pasiūlymą kartu su įmokėtu įnašu. Pasiūlymai teikiami administratoriui pardavimo dieną iki nurodyto termino ir ta tvarka, kuria jie buvo gauti, įrašomi į specialų registrą. Suėjus nustatytam terminui, konkurso dalyvių akivaizdoje administratorius paskelbia gautus pasiūlymus ir parengia specialų proceso protokolą. Iš netinkamų konkurso dalyvių gauti pasiūlymai, taip pat pasiūlymai, kuriuose siūloma mažesnė negu vertinimo metu nustatyta kaina, jeigu tokių buvo pateikta, yra niekiniai. Turtas parduodamas didžiausią kainą pasiūliusiam konkurso dalyviui. Jeigu didžiausią kainą pasiūlė daugiau negu vienas konkurso dalyvis, pirkėjas nustatomas aukcionu, kurį administratorius nedelsdamas surengia konkurso dalyvių akivaizdoje. Konkursą laimėjęs dalyvis pažymimas administratoriaus parengtame protokole, tada protokolą pasirašo administratorius ir visi konkurso dalyviai. Per 7 dienas nuo pardavimo dienos pirkėjas turi sumokėti pasiūlytą kainą, atskaitęs avansu įmokėtą 10 proc. įnašą. Kai pirkėjas yra pripažintą reikalavimą turintis kreditorius arba užtikrinimo priemonę turintis kreditorius, administratorius parengia paskirstymo ataskaitą, nurodydamas pirkėjo sumokėtinos kainos dalį, kuri paliekama kitų kreditorių reikalavimams patenkinti, ir kainos dalį, kuri įskaitoma į kreditoriaus reikalavimą. Šiuo atveju pirkėjas per 7 dienas nuo ataskaitos įsigaliojimo dienos turi sumokėti kitų kreditorių reikalavimams patenkinti paliekamas sumas, kaip numatyta paskirstymo ataskaitoje, arba, jeigu kitų kreditorių nėra – sumą, kuria sumokėtina kaina viršija jo reikalavimą. Jeigu per 7 dienas kaina nesumokama, administratorius pasiūlo turtą antrą pagal dydį kainą pasiūliusiam konkurso dalyviui, jeigu jis neatsiėmė savo įnašo. Tada, tam konkurso dalyviui sutinkant, administratorius jį paskelbia pirkėju. Jeigu reikia, administratorius šį procesą kartoja, kol turtas pasiūlomas visiems konkurso dalyviams, pasiūliusiems kainą, ne mažesnę negu nustatyta vertinimo metu.

Jeigu konkurse niekas nedalyvauja arba jeigu negaunama galiojančių pasiūlymų, arba jeigu pirkėjas nesumoka kainos, skelbiamas naujas pranešimas apie pardavimą ir surengiamas aukcionas, kuriame atvirai teikiami pasiūlymai, o pradinė kaina būna lygi 80 proc. vertinimo metu nustatytos kainos. Pasiūlymai pažymimi pasiūlymų sąraše, o intervalą nustato ir pranešime nurodo administratorius.

Kai paskelbtas pirkėjas laiku sumoka mokėtiną sumą, teismas priima nutartį dėl turto perdavimo pirkėjui kitą dieną po kainos sumokėjimo. Kiti aukciono dalyviai ir skolininkas gali užginčyti nutartį apeliaciniame teisme. Jeigu nutartis dėl turto perdavimo panaikinama arba pardavimas paskelbiamas niekiniu, kitas aukcionas rengiamas po to, kai paskelbiamas naujas pranešimas.

Administratorius, remdamasis galiojančia nutartimi dėl turto perdavimo ir reikiamų turto perdavimo mokesčių sumokėjimo kvitu, perduoda turto valdymo teisę pirkėjui. Turtinės teisės praradimo riziką prisiima pirkėjas, o turto saugojimo iki jo perdavimo pirkėjui išlaidos padengiamos iš nemokaus skolininko turto.

Kai yra pradėtas kai kurių savininkų skolos išieškojimo iš bendrosios nuosavybės teise turimo turto procesas, pateikiamas turtinių teisių į visą turtą aprašymas, tačiau parduodama tik skolininko įsiskolinimą atitinkanti nemateriali dalis. Turtas gali būti parduodamas visas, jeigu konkretų sutikimą raštu pareiškia kiti bendrasavininkiai.

Jeigu parduodamas turtas, kurį skolininkas įkeitė hipoteka arba įkeitė kitos šalies skolai užtikrinti, arba jį įsigijo suvaržytą hipoteka ar įkeitimu, administratorius nusiunčia užtikrinimo priemonę turinčiam kreditoriui pranešimą, nurodydamas pardavimo laiką. Parengiama atskira paskirstymo ataskaita, kurioje nurodomos sumos, kurios, gautos pardavus minėtą turtą, turi būti sumokėtos užtikrinimo priemonę turinčiam kreditoriui. Administratorius atideda pagal tą paskirstymo ataskaitą užtikrinimo priemonę turinčiam kreditoriui mokėtiną sumą, kuri perduodama pateikus vykdomąjį raštą dėl skolos arba pažymėjimą, kad reikalavimas buvo pripažintas nemokumo byloje. Administratorius atideda sumą, mokėtiną užtikrinimo priemonę turinčiam kreditoriui, turinčiam reikalavimą dėl skolos, užtikrintos kreditorinio reikalavimo pirmumo teise, kai administratoriui pateikiama pažyma iš registro apie kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės įregistravimą ir kreditoriaus pasirašytas bei notaro patvirtintas pareiškimas, kuriuo paliudijama dabartinė užtikrintos paskolos suma.

Administratoriaus pasiūlymu, laikydamasis kreditorių susirinkimo priimtos rezoliucijos, bankroto bylų teismas leidžia parduoti skolininko turtą tiesioginių derybų būdu arba per tarpininką, kai asmeninis turtas ir turtinės teisės, skirti parduoti visa apimtimi, kaip atskiros dalys arba kaip pavieniai daiktai ir teisės, nebuvo parduoti, nes trūko pirkėjų arba pirkėjas atsisakė sudaryti sandorį. Pardavimo kaina negali būti mažesnė negu 80 proc. vertinimo metu nustatytos vertės. Pasiūlymas įsigyti skolininko įsiskolinimą atitinkančias kitų bendrovių akcijas pirmiausia turi būti pateiktas kitiems partneriams. Jeigu per mėnesį pasiūlymas nepriimamas, akcijos parduodamos. Šiuo atveju akcijų įsigijimo kaina turi būti sumokėta per laikotarpį, neviršijantį 60 mėnesių nuo tos dienos, kai pasirenkamas pirkėjas, o sutartis sudaroma tada, kai sumokama visa kaina.

Jeigu kreditorių susirinkimo rezoliucijos, kuria patvirtinamos skolininko nuosavybės teise turimų būstų realizavimo taisyklės ir tvarka, priėmimo dieną minėti būstai yra išnuomoti skolininko samdomiesiems ir kitiems darbuotojams, administratorius šiuos būstus pirmiausia turi pasiūlyti parduoti samdomiesiems ar kitiems darbuotojams arba kitiems iš darbo santykių kylančių reikalavimų skolininkui turintiems asmenims, išskyrus atvejus, kai dėl atitinkamų būstų vyksta nebaigti teismo procesai. Administratorius išsiunčia kiekvienam asmeniui rašytinį kvietimą, kuriame aprašomas turtas, jo vertinimas, nurodomas kainos sumokėjimo laikotarpis, kuris negali būti trumpesnis nei 30 dienų ir ilgesnis nei 60 dienų, ir banko sąskaita, į kurią turi būti pervesti pinigai. Šalys turi į pranešimą atsakyti per 14 dienų ir pranešti administratoriui, ar jos pageidauja per nurodytą laikotarpį įsigyti turtą vertinimo išvadoje nurodyta kaina. Kai sumokama kaina, samdomieji ir kiti darbuotojai gali įskaityti savo reikalavimus į skolininko jiems nesumokėtą darbo užmokestį. Pardavimo sutartis parengiama nuosavybės dokumento forma, kurią kaip pardavėjas pasirašo administratorius. Su pardavimu susijusias išlaidas padengia pardavėjas.

Administratorius pareikalauja, kad būtų perduotas kreditoriaus ar trečiosios šalies turimas įkeistas asmeniniam turtui priklausantis daiktas ir jį parduoda Komercinės veiklos įstatymo 46 skyriuje nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai pagal teisės aktus kreditoriui leidžiama pasirūpinti pardavimu be teismo įsikišimo.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Nemokumo byloje gali būti teikiami šie reikalavimai:

  • pagal Kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės įstatymą užregistruoti reikalavimai, kylantys iš skolų, užtikrintų įkeitimu arba hipoteka, arba reikalavimai, kylantys iš skolų, kurios buvo areštuotos arba buvo sulaikytas jų grąžinimas;
  • reikalavimai, kurių atžvilgiu naudojamasi kreditorinio reikalavimo pirmumo teise;
  • išlaidos, patiriamos nemokumo byloje (teikiant pareiškimą sumokamas žyminis mokestis ir visos kitos išlaidos, patiriamos iki nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, įsigaliojimo; administratoriaus atlygis; samdomųjų ir kitų darbuotojų reikalavimai, jeigu skolininko įmonė nenutraukė veiklos; išlaidos, patiriamos siekiant padidinti, administruoti, įvertinti ir paskirstyti nemokaus skolininko turtą; išlaikymo išmokos skolininkui ir jo šeimai);
  • reikalavimai, kylantys iš darbo sutarčių, galiojusių iki nemokumo bylos pradėjimo;
  • įstatymais nustatytas žalos atlyginimas, kurį skolininkas turi sumokėti trečiosioms šalims;
  • pagal viešąją teisę susidariusios skolos centrinei valdžiai arba savivaldybėms, įskaitant skolas, kylančias iš mokesčių, muitų, rinkliavų ir privalomųjų socialinio draudimo įmokų, jeigu jos susidarė iki nemokumo bylos pradėjimo dienos, tačiau minėtomis skolomis neapsiribojant;
  • reikalavimai, atsiradę po nemokumo bylos pradėjimo, kurie nebuvo patenkinti iki sueinant jų mokėjimo terminui;
  • visi likusieji neužtikrinti reikalavimai, atsiradę iki nemokumo bylos pradėjimo;
  • įstatymais arba sutartimis nustatyti delspinigiai už neužtikrintas skolas, kurių mokėjimo terminas sueina po nemokumo bylos pradėjimo dienos;
  • paskolos, kurias skolininkui suteikė verslo partneris arba akcininkas;
  • dovanojamas turtas;
  • išlaidos, kurias kreditoriai patiria nemokumo byloje, išskyrus išlaidas pagal Komercinės veiklos įstatymo 629b straipsnį (iš anksto sumokėtas pradines teismo proceso išlaidas).

Kreditoriai, turintys reikalavimų, atsiradusių po nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos, gauna mokėjimą, kai sueina atitinkamas terminas, o jeigu mokėjimas negaunamas, tada jų reikalavimai tenkinami Komercinės veiklos įstatymo 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Per vieną mėnesį nuo nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, įtraukimo į Komercinės veiklos registrą kreditoriai turi bankroto bylų teisme pateikti reikalavimus, nurodydami reikalavimo pagrindus ir sumą, privilegijas, užtikrinimo priemones ir dokumentų įteikimo adresą, taip pat pateikti rašytinius įrodymus.

Ne vėliau kaip per 7 dienas nuo vieno mėnesio laikotarpio pabaigos administratorius parengia:

  • pateiktų reikalavimų sąrašą, kuriame reikalavimai išdėstomi jų gavimo tvarka, nurodant reikalavimo pagrindus ir sumą, privilegijas, užtikrinimo priemones ir pateikimo datą;
  • reikalavimų sąrašą, į kurį administratorius ex officio pagrindu įtraukia visų pirma: samdomųjų ir kitų darbuotojų reikalavimus, kylančius iš darbo santykių su skolininku, ir skolas valstybei, įvertintas ir išdėstytas įsigaliojusiame sprendime;
  • pateiktų nepripažintų reikalavimų sąrašą.

Reikalavimai, pateikti praėjus vieno mėnesio laikotarpiui nuo nutarties įtraukimo į Komercinės veiklos registrą, tačiau ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šio laikotarpio pabaigos, įtraukiami į pateiktų reikalavimų sąrašą ir pripažįstami teisės aktuose nustatyta tvarka. Pasibaigus antram laikotarpiui, reikalavimai dėl skolų, susidariusių iki nemokumo bylos pradžios, nebegali būti pateikiami.

Kai atnaujinama sustabdyta nemokumo byla, reikalavimų pateikimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo nutarties įregistravimo pagal Komercinės veiklos įstatymo 632 straipsnio 2 dalį (nutartis, kuria atnaujinama sustabdyta nemokumo byla).

Reikalavimai, kylantys iš skolos, kuri atsirado iki nemokumo bylos pradžios, tačiau prieš patvirtinant gaivinimo planą, ir nebuvo apmokėta iki sueinant jos mokėjimo terminui, pateikiami ta pačia tvarka ir įtraukiami į administratoriaus parengtą papildomą sąrašą.

Administratorius pasirūpina, kad sąrašai būtų skubiai paskelbti Komercinės veiklos registre, ir suteikia galimybę kreditoriams ir skolininkui su jais susipažinti teismo kanceliarijoje.

Per 7 dienas nuo sąrašo paskelbimo Komercinės veiklos registre dienos skolininkas ir bet kuris kreditorius gali teisme pateikti rašytinį prieštaravimą dėl pripažinto arba nepripažinto reikalavimo, nusiųsdamas prieštaravimo kopiją administratoriui. Reikalavimas, patvirtintas galiojančia nutartimi, priimta po to, kai buvo priimta nutartis pradėti nemokumo bylą, kurioje dalyvavo administratorius, negali būti ginčijamas.

Jeigu prieštaravimų dėl sąrašų negaunama, praėjus septynių dienų laikotarpiui teismas uždarame posėdyje nedelsdamas patvirtina pripažintų ir ex officio įtrauktų reikalavimų sąrašą. Kai pateikiami prieštaravimai dėl sąrašų, teisėjų kolegija, sušaukusi administratorių, skolininką, kreditorių, turintį pripažintą arba nepripažintą ginčijamą reikalavimą, ir kreditorių, pateikusį prieštaravimą dėl reikalavimo, apsvarsto tuos prieštaravimus atvirame teismo posėdyje. Kai įmanoma, visi prieštaravimai apsvarstomi tame pačiame posėdyje. Kai nustatoma, kad prieštaravimas yra pagrįstas, teismas patvirtina sąrašą atlikęs reikiamą patikslinimą. Jeigu prieštaravimai pripažįstami nepagrįstais, teismas per 14 dienų nuo posėdžio dienos prieštaravimus atmeta. Teismo nutartis dėl sąrašo patvirtinimo skelbiama Komercinės veiklos registre ir yra neskundžiama.

Kreditorius, pateikęs reikalavimą praėjus vieno mėnesio laikotarpiui nuo nutarties įtraukimo į Komercinės veiklos registrą, tačiau ne vėliau kaip per du mėnesius nuo to laikotarpio pabaigos, negali ginčyti pripažinto arba nepripažinto reikalavimo arba siekti skolos padengimo iš likusiojo nemokaus skolininko turto, jeigu nemokaus skolininko turtas buvo realizuotas.

Vėliau pateikti reikalavimai, pripažinti teisės aktuose nustatyta tvarka, įtraukiami į teismo patvirtintą sąrašą.

Kreditorius arba skolininkas, pateikęs prieštaravimą administratoriaus parengtam sąrašui, jeigu šis prieštaravimas buvo atmestas, ir kreditorius, turintis reikalavimą, kuris buvo išbrauktas iš pripažintų reikalavimų sąrašo, arba kreditorius ir skolininkas, susiję reikalavimu, įtrauktu į pripažintų reikalavimų sąrašą po to, kai buvo pateiktas prieštaravimas, kurį teismas patenkino, per 7 dienas nuo teismo nutarties dėl pripažintų reikalavimų sąrašo patvirtinimo paskelbimo Komercinės veiklos registre gali pateikti reikalavimą pagal Komercinės veiklos įstatymo 694 straipsnį, prašydami patvirtinti nepripažintą reikalavimą arba pripažintą reikalavimą paskelbti negaliojančiu. Įsigaliojusi nutartis turi lemiamą poveikį nemokumo bylos skolininkui, administratoriui ir visiems kreditoriams.

Nemokumo byloje pripažintas reikalavimas yra reikalavimas, įtrauktas į teismo patvirtintą pripažintų reikalavimų sąrašą, išskyrus reikalavimus, ginčijamus ieškiniu dėl konvalidacijos pagal Komercinės veiklos įstatymo 694 straipsnį.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Pagal Komercinės veiklos įstatymą paskirstymas leidžiamas, kai realizavus turtą gaunama pakankamai pajamų.

Administratorius parengia turimų lėšų paskirstymo kreditoriams lentelę, atsižvelgdamas į reikalavimų eiliškumą, privilegijas ir užtikrinimo priemones. Paskirstymo lentelė lieka neužbaigta, kol iki galo nepatenkinami visi reikalavimai arba kol nerealizuojamas visas nemokaus skolininko turtas, išskyrus neparduodamą asmeninį turtą. Paskirstymo lentelė 14 dienų aiškiai demonstruojama specialioje skelbimų lentoje visuomenei prieinamose teismo patalpose. Paskirstymo lentelė skelbiama Komercinės veiklos registre. Per minėtą laikotarpį kreditorių komitetas ir kiekvienas kreditorius gali teisme pareikšti rašytinį prieštaravimą dėl lentelės. Teismas patvirtina paskirstymo lentelę, prireikus atlikęs patikslinimus, kai savo iniciatyva arba kitų subjektų, ginčijančių lentelės teisėtumą, prašymu įsitikina lentelės teisėtumu. Nutartis, kuria patvirtinama paskirstymo lentelė, ir prieštaravimai, kuriais ji ginčijama, paskelbiami Komercinės veiklos registre, taip apie lentelę pranešant kreditoriams ir skolininkui. Nutartį, kuria patvirtinama paskirstymo lentelė, gali apskųsti administratorius, kreditorių komitetas arba kreditorius, neatsižvelgiant į tai, ar tas kreditorius pateikė prieštaravimą nutarčiai, kuria teismas pripažino paskirstymo lentelę negaliojančia arba ją pakeitė. Pagal teismo patvirtintą lentelę paskirtas sumas išmoka administratorius.

Paskirstant lėšas, gautas realizavus turtą, reikalavimai tenkinami vadovaujantis Komercinės veiklos įstatymo 722 straipsnyje nurodyta procedūra:

  1. įkeitimu arba hipoteka, skolininkui mokėtinų lėšų sulaikymu arba turto sulaikymu užtikrinti reikalavimai, užregistruoti pagal Kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės įstatymą – realizavus užtikrinimo priemonę gautomis lėšomis;
  2. reikalavimai, kurių atžvilgiu pasinaudojama kreditorinio reikalavimo pirmumo teise – iš kreditorinio reikalavimo pirmumo teise suvaržyto turto vertės;
  3. išlaidos, patirtos nemokumo byloje (teikiant pareiškimą sumokamas žyminis mokestis ir visos kitos išlaidos, patiriamos iki nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, įsigaliojimo; administratoriaus atlygis; samdomųjų ir kitų darbuotojų reikalavimai, jeigu skolininko įmonė nenutraukė veiklos; išlaidos, patiriamos siekiant padidinti, administruoti, įvertinti ir paskirstyti nemokaus skolininko turtą; išlaikymo išmokos skolininkui ir jo šeimai);
  4. reikalavimai, kylantys iš darbo sutarčių, galiojusių iki nemokumo bylos pradėjimo;
  5. įstatymais nustatytas žalos atlyginimas, kurį skolininkas turi sumokėti trečiosioms šalims;
  6. pagal viešąją teisę susidariusios skolos centrinei valdžiai arba savivaldybėms, įskaitant skolas, kylančias iš mokesčių, muitų, rinkliavų ir privalomųjų socialinio draudimo įmokų, jeigu jos susidarė iki nemokumo bylos pradėjimo dienos, tačiau minėtomis skolomis neapsiribojant;
  7. gautinos sumos pagal reikalavimus, atsiradusius po nemokumo bylos pradėjimo, kurie nebuvo patenkinti iki sueinant jų mokėjimo terminui;
  8. likusieji neužtikrinti reikalavimai, atsiradę iki nemokumo bylos pradėjimo;
  9. įstatymais arba sutartimis nustatyti delspinigiai už neužtikrintas skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo po nemokumo bylos pradėjimo dienos;
  10. paskolos, kurias skolininkui suteikė verslo partneris arba akcininkas;
  11. dovanotas turtas;
  12. išlaidos, kurias kreditoriai patyrė nemokumo byloje, išskyrus išlaidas pagal Komercinės veiklos įstatymo 629b straipsnį (iš anksto sumokėtas pradines teismo proceso išlaidas).

Kai nepakanka lėšų, kad būtų iki galo patenkinti 3–12 punktuose nurodyti reikalavimai, kiekvienai kreditorių klasei atliekami proporcingi mokėjimai. Kai centrinė valdžia pateikia kelis tos pačios klasės reikalavimus ir jie pripažįstami, sumos pervedamos vienu bendru mokėjimu iš turto paskirstymo sąskaitos, o Nacionalinė pajamų agentūra, gavusi mokėjimą, jį paskirsto pagal Mokesčių ir socialinio draudimo proceso kodeksą. Nacionalinė pajamų agentūra apie atliktą paskirstymą nedelsdama praneša bankroto bylų teismui ir administratoriui.

Reikalavimus, kylančius iš įstatymais arba sutartimis nustatytų neužtikrintų skolų delspinigių, kurie tapo mokėtini po nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos; reikalavimus, susijusius su paskolomis, kurias skolininkui suteikė verslo partneris arba akcininkas; kreditorių reikalavimus, kylančius iš dovanoto turto ir dėl nemokumo byloje kreditoriaus patirtų išlaidų, išskyrus išlaidas pagal Komercinės veiklos įstatymo 629b straipsnį (iš anksto sumokėtas pradines teismo proceso išlaidas), galima patenkinti tik po to, kai iki galo atsiskaitoma pagal visų kitų kreditorių reikalavimus. Kreditorius, pateikęs reikalavimą po to, kai buvo atlikti paskirstytų lėšų mokėjimai, įtraukiamas į kreditorių, pagal kurių reikalavimus turi būti atsiskaitoma iš vėliau paskirstytų lėšų, sąrašą ir neturi teisės pagal savo reikalavimą gauti didesnės realizuoto turto dalies, kai atliekami vėlesni paskirstytų lėšų mokėjimai, kaip kompensacijos už tai, kad jam nebuvo sumokėta anksčiau paskirstytų lėšų dalis.

Užtikrinimo priemonę turintys kreditoriai nemokumo byloje išlaiko savo užtikrinimo priemones. Pagal jų reikalavimus atsiskaitoma pirmiausia, ta privilegija taikoma pajamoms, gautoms realizavus laikomą užtikrinimo priemonę. Kai įkeisto arba hipoteka suvaržyto asmeninio turto pardavimo kaina yra nepakankama, kad būtų galima padengti visą skolos sumą kartu su susikaupusiais delspinigiais, paskirstytų lėšų išmokėjime kreditorius dalyvauja kaip neapsaugotas kreditorius. Kai asmeniniam turtui priklausančio įkeisto arba hipoteka suvaržyto daikto pardavimo kaina viršija užtikrintą skolą, įskaitant susikaupusius delspinigius, likusi suma įtraukiama į nemokaus skolininko turtą. Ši taisyklė taip pat taikoma atsiskaitant pagal kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę turinčių kreditorių reikalavimus.

Kreditorius, pagal kurio reikalavimą buvo iš dalies atsiskaityta per pagrindinį procesą, kuriame veiklos vykdytoją nemokiu paskelbė užsienio teismas, dalyvauja paskirstant turtą Bulgarijos teisme pradėtame papildomame procese, jeigu veiklos vykdytojas Bulgarijoje turi reikšmingo turto, o dalis, kurią kreditorius gautų paskirstant turtą papildomame procese, viršija kitų kreditorių dalį tame pačiame procese. Turtas, likęs paskirsčius turtą papildomame procese, prijungiamas prie pagrindinio proceso turto.

Reikalavimas, kuriam taikomas atidėjimas, įtraukiamas į pradinį paskirstyto turto išmokėjimą kaip ginčytinas reikalavimas ir atsiskaitymui pagal šį reikalavimą paskirstymo sąskaitoje atidedama tam tikra suma. Atliekant galutinį turto paskirstymą šis reikalavimas neįtraukiamas, jeigu tebegalioja atidėjimo sąlyga. Tačiau reikalavimas, kuriam taikoma imperatyvi sąlyga, įtraukiama į paskirstytą turtą ir pagal jį atsiskaitoma kaip pagal besąlyginį reikalavimą.

Paskirstymo sąskaitoje taip pat atidedama civiliniu ieškiniu ginčijamo reikalavimo dydžio suma. Jeigu ginčijama tik užtikrinimo priemonė arba privilegija, reikalavimas laikinai įtraukiamas į paskirstytą turtą kaip neužtikrintas reikalavimas, kol bus išspręstas ginčas, o paskirstymo sąskaitoje atidedama suma, kurią kreditorius gautų pagal užtikrintą reikalavimą. Gaivinimo plane arba realizuoto turto paskirstymo sąskaitoje turi būti atidėta suma nepripažintiems reikalavimams, kurie ginčijami ieškiniais dėl konvalidacijos pagal Komercinės veiklos įstatymo 694 straipsnį.

Administratorius, vykdydamas teismo nutartį, neįvykdytiems ar ginčijamiems reikalavimams įvykdyti banke deponuoja sumas, atidėtas tuo metu, kai atliekamas galutinis paskirstymas. Po to, kai skolininkas iki galo atsiskaito pagal savo skolas, jis gali gauti likusią nemokaus skolininko turto dalį, jeigu jo lieka.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

Teismas nurodo baigti nemokumo bylą šiais atvejais:

  • per metus nuo nutarties įregistravimo pagal Komercinės veiklos įstatymo 632 straipsnio 1 dalį (nutartis sustabdyti nemokumo bylą, nes turimo turto nepakanka nemokumo bylos išlaidoms padengti ir nebuvo sumokėtos pradinės proceso išlaidos) nebuvo prašoma atnaujinti bylos;
  • nemokaus skolininko turtas buvo išnaudotas;
  • buvo atsiskaityta pagal visus reikalavimus;
  • buvo patvirtintas gaivinimo planas;
  • skolininkas ir visi pripažintų reikalavimų turintys kreditoriai sudarė susitarimą, jeigu susitarimas atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus ir neegzistuojančio pripažinto reikalavimo atžvilgiu nebuvo pareikštas ieškinys dėl pripažinimo pagal Komercinės veiklos įstatymo 694 straipsnį.

Pirmaisiais trimis atvejais nutartyje dėl bylos užbaigimo bankroto bylų teismas nurodo išbraukti veiklos vykdytoją iš registro, nebent buvo atsiskaityta pagal visų kreditorių reikalavimus ir dar lieka nerealizuoto nemokaus skolininko turto. Nutartį galima apskųsti per 7 dienas nuo jos įtraukimo į Komercinės veiklos registrą.

Nemokumo byla nebaigiama, kai skolininko įsipareigojimai yra įkeisti trečiųjų šalių užtikrinimo priemonėmis ir dar vyksta minėtų užtikrinimo priemonių išieškojimo procesas arba skolininkas yra nebaigto teismo proceso šalis.

Pagal nacionalinę teisę restruktūrizavimas siekiant išgelbėti skolininko įmonę yra pagrindinės nemokumo bylos elementas.

Įmonės reorganizavimas yra nepriklausomas neprivalomas nemokumo bylos etapas. Siekiant reorganizuoti įmonę, rašytinį prašymą, kuriame išdėstomas gaivinimo planas, teismui pateikia bet kuri iš toliau nurodytų šalių: skolininkas, administratorius, kreditoriai, turintys bent trečdalį užtikrintų reikalavimų, ir kreditoriai, turintys bent trečdalį neužtikrintų reikalavimų; partneriai arba akcininkai, turintys bent trečdalį skolininko įmonės akcijų; neribotos atsakomybės partneris arba dvidešimt procentų skolininko įmonės samdomųjų ir kitų darbuotojų.

Vienas ar keli gaivinimo planai gali būti siūlomi nuo prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo iki sueina vienas mėnuo nuo teismo nutarties, kuria patvirtinamas pripažintų reikalavimų sąrašas, įtraukimo į Komercinės veiklos registrą dienos. Su skolininko arba administratoriaus pasiūlytu gaivinimo planu susijusios išlaidos padengiamos iš nemokaus skolininko turto, o visais kitais atvejais jas padengia planą pasiūliusi šalis.

Gaivinimo plano turinys turi atitikti Komercinės veiklos įstatymo 700 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, jame turi būti aptarta, pvz., kaip bus tenkinami reikalavimai, įtraukti į teismo patvirtintus sąrašus plano pasiūlymo dieną; kaip ir per kiek laiko bus atsiskaitoma pagal kiekvienos klasės reikalavimus, kokios bus taikomos garantijos, kad būtų patenkinti ginčijami nepripažinti reikalavimai, dėl kurių plano pasiūlymo dieną vyksta nebaigti teismo procesai; kokiomis sąlygomis tikrųjų ūkinių bendrijų ar paprastųjų komanditinių ūkinių bendrijų partneriai bus visiškai ar iš dalies atleidžiami nuo atsakomybės; kokia apimtimi bus tenkinami kiekvienos kreditorių klasės reikalavimai, palyginti su turtu, kurį jie gautų kaip paskirstyto turto dalį teisės aktuose nustatyta bendra tvarka; kokios garantijos suteikiamos kiekvienos klasės kreditoriams dėl plano įgyvendinimo; kokių valdymo, organizacinių, teisinių, finansinių, techninių ir kitų veiksmų reikės imtis planui įgyvendinti; kokį poveikį planas turės skolininko įmonės samdomiesiems ir kitiems darbuotojams. Gaivinimo plane gali būti papildomai išdėstyti siūlomi veiksmai arba sandoriai, kuriais siekiama atkurti įmonės gyvybingumą, įskaitant visos arba dalies įmonės pardavimą, pardavimo sąlygas ir būdą, skolos konvertavimą į nuosavybės vertybinius popierius, įsipareigojimų novaciją ar kitus veiksmus ir sandorius (tiesiogiai draudžiama plane numatyti vandentiekio ir kanalizacijos operatorių turto, reikalingo pagrindinėms jų operacijoms, pardavimą, kol atitinkamoje vietovėje nepaskirtas naujas vandentiekio ir kanalizacijos operatorius), taip pat įskaitant priežiūros organo, turinčio įgaliojimus kontroliuoti skolininko veiklą gaivinimo plano vykdymo ar trumpesniu laikotarpiu, paskyrimą, mokėjimų atidėjimą, atleidimą nuo visų arba dalies skolų, įmonės restruktūrizavimą ar kitus veiksmus ir sandorius.

Jeigu planas atitinka teisės aktuose (Komercinės veiklos įstatymo 700 straipsnio 1 dalyje) nustatytus reikalavimus, teismas priima nutartį, kuria leidžia planą svarstyti kreditorių susirinkime ir nurodo Komercinės veiklos registre paskelbti pranešimą, kuriame būtų nurodyta susirinkimo data. Kai reikia, pranešimas siunčiamas planą pasiūliusiai šaliai, nurodant jai ištaisyti aptiktus trūkumus. Nutartį galima apskųsti per 7 dienas.

Balsuoti dėl plano gali tik kreditoriai, turintys pripažintų arba patvirtintų reikalavimų, arba kreditoriai, kuriems teismas suteikė balsavimo teises. Kreditoriai balsuoja atskirai pagal klases, kaip nustatyta teisės aktuose, ir gali atiduoti savo balsą nedalyvaudami susirinkime, tačiau atsiųsdami kreditoriaus pasirašytą ir notaro patvirtintą įgaliojimą. Planą kiekviena kreditorių klasė tvirtina atitinkamos klasės reikalavimų suteikiama paprasta balsų dauguma. Prieštaravimus patvirtintam planui bankroto bylų teisme galima pateikti per 7 dienas nuo balsavimo dienos. Prieštaravimus taip pat gali pateikti kreditoriai, kurie pateikė ieškinius dėl konvalidacijos pagal Komercinės veiklos įstatymo 694 straipsnį. Planas atmetamas, jeigu prieš jį balsuoja daugiau kaip pusė pripažintų reikalavimų turinčių kreditorių, neatsižvelgiant į tų reikalavimų klasę. Pranešimas apie plano patvirtinimą skelbiamas Komercinės veiklos registre.

Teismas gaivinimo planą patvirtina, jeigu jis atitinka Komercinės veiklos įstatymo 705 straipsnio 1 dalyje išdėstytas sąlygas, t. y. jeigu yra įvykdyti visi teisės aktuose nustatyti reikalavimai, pagal kuriuos įvairių klasių kreditoriai tvirtina planą; planą patvirtino dauguma kreditorių, turinčių daugiau kaip pusę pripažintų reikalavimų, įtrauktų į teismo patvirtintus sąrašus; plane numatytas dalinis mokėjimas, bent vienos planą patvirtinusios klasės kreditoriai gaus dalinį mokėjimą; visi tos pačios klasės kreditoriai turi vienodą statusą, nebent kreditoriai, kurių teisės pažeistos, raštu atsisakė savo prieštaravimų plano patvirtinimui; plane užtikrinama, kad nesutinkantis kreditorius ir nesutinkantis skolininkas gaus tą patį mokėjimą, kurį būtų gavę, jeigu turtas būtų paskirstytas teisės aktuose nustatyta bendra tvarka; nė vienas kreditorius negaus daugiau negu jam yra mokėtina pagal pripažintą jo reikalavimą; pajamos nebus išmokamos partneriams ar akcininkams, kol bus iki galo atsiskaityta pagal kreditorių, kurių interesams planas turi poveikį, klasės reikalavimus; individualios veiklos vykdytojams, neribotos atsakomybės partneriams ir jų šeimoms nebus mokamos išlaikymo išmokos, viršijančios teismo nustatytą sumą, kol bus iki galo atsiskaityta pagal kreditorių, kurių interesams planas turi poveikį, klasės reikalavimus. Jeigu kreditorių susirinkime buvo patvirtinti keli planai ir visi planai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, teismas patvirtina planą, kurį patvirtino kreditoriai, turintys daugiau negu pusę pripažintų reikalavimų.

Gaivinimo planas gali būti pripažįstamas Bulgarijos teismo pradėtoje papildomoje nemokumo byloje, jeigu veiklos vykdytojas Bulgarijoje turi reikšmingo turto ir jeigu sutinka pagrindinės bylos, kurioje veiklos vykdytoją nemokiu paskelbė užsienio teismas, administratorius.

Nutartimi, kuria patvirtinamas gaivinimo planas, teismas nurodo baigti bylą ir paskiria plane pasiūlytą arba kreditorių komiteto išrinktą priežiūros organą. Nutartis dėl gaivinimo plano patvirtinimo ir nutartis, kuria atmetamas kreditorių susirinkime patvirtintas planas, parengtas siekiant reorganizuoti skolininko įmonę, gali būti apskųstos per 7 dienas nuo jų įtraukimo į Komercinės veiklos registrą dienos.

Teismo patvirtintas planas yra privalomas skolininkui ir visiems kreditoriams, turintiems reikalavimų dėl skolų, susidariusių iki nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos. Siekdamas išieškoti pagal perskaičiuotą reikalavimą, nepriklausomai nuo jo sumos, kiekvienas kreditorius gali kreiptis vykdomojo dokumento Civilinio proceso kodekso 405 straipsnyje nustatyta tvarka.

Jeigu skolininkas neįvykdo gaivinimo plano, kreditoriai, turintys pagal planą perskaičiuotų reikalavimų, atitinkančių bent 15 proc. bendros reikalavimų sumos, arba teismo paskirtas priežiūros organas gali prašyti teismo atnaujinti nemokumo bylą ir neprivalo pateikti nemokumo arba pernelyg didelio įsiskolinimo įrodymų. Šiuo atveju plane nustatytas kreditorių teisių ir užtikrinimo priemonių perskaičiavimas lieka nepakitęs. Nagrinėjant atnaujintą nemokumo bylą reorganizavimo procesas nevykdomas.

Jeigu patvirtintame gaivinimo plane numatyta parduoti visą įmonę arba jos dalį, pardavimo sutartis turi būti sudaryta per mėnesį nuo nutarties, kuria patvirtinamas planas, įsigaliojimo dienos. Jeigu per patvirtintame gaivinimo plane nustatytą laikotarpį pardavimo sutartis nesudaroma, kiekviena šalis per vieną mėnesį nuo pardavimo sutarčiai sudaryti skirto vieno mėnesio laikotarpio pabaigos gali prašyti bankroto bylų teismo paskelbti sutartį sudaryta. Jeigu nė viena iš šalių neprašo paskelbti sutarties sudaryta, o kreditorius pateikė pareiškimą, bankroto bylų teismas atnaujina bylą ir paskelbia skolininką nemokiu.

Be gaivinimo plano patvirtinimo, Komercinės veiklos įstatyme numatyta dar viena galimybė skolininkui ir kreditoriams susitarti. Skolininkas, neatstovaujamas administratoriaus, gali su visais kreditoriais, turinčiais pripažintų reikalavimų, bet kuriuo proceso etapu nepriklausomai sudaryti rašytinį susitarimą dėl atsiskaitymo už skolas. Jeigu susitarimas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir jeigu pagal Komercinės veiklos įstatymo 694 straipsnio 1 dalį buvo pateikti ieškiniai dėl pripažinimo, kuriais ginčijamas pripažintų reikalavimų buvimas, teismas bylą sustabdo. Nutartį galima apskųsti per 7 dienas nuo jos įtraukimo į Komercinės veiklos registrą.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Galutinis kreditorių susirinkimas priima sprendimą dėl nemokaus skolininko turtui priskiriamo neparduodamo asmeninio turto ir gali nuspręsti, kad nežymios vertės asmeninis turtas būtų grąžintas skolininkui, o reikalavimai, kuriuos išieškoti būtų nepagrįstai sudėtinga, būtų panaikinti. Administratorius, vykdydamas teismo nutartį, neįvykdytiems ar ginčijamiems reikalavimams įvykdyti banke deponuoja sumas, atidėtas tuo metu, kai atliekamas galutinis paskirstymas.

Kai baigiama nemokumo byla, panaikinamas bendras teisės naudotis turtu atėmimas ir teismas ex officio panaikina apsaugos priemonę nuo nutarties, kuria baigiama nemokumo byla, įsigaliojimo dienos.

Visi nemokumo byloje nepateikti reikalavimai ir nepareikštos teisės išnyksta. Reikalavimai, kurių nemokumo bylos nagrinėjimo metu nebuvo galima patenkinti, išnyksta, išskyrus atvejį, kai pagal Komercinės veiklos įstatymo 744 straipsnio 1 dalį byla atnaujinama (jeigu per vienus metus nuo bylos sustabdymo atlaisvinamos ginčijamiems reikalavimams atidėtos lėšos arba aptinkamas turtas, apie kurį nemokumo bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma).

Jeigu skolininkas su visais pripažintų reikalavimų turinčiais kreditoriais sudarė atsiskaitymo už skolas sutartį ir nemokumo byla buvo baigta, kreditoriai gali ginti savo teises pagal bendras civilinės teisės taisykles, jeigu Komercinės veiklos įstatyme nenumatyta kitaip. Jeigu skolininkas neįvykdo atsiskaitymo už skolas sutarties, kreditoriai, turintys bent 15 proc. visų reikalavimų, gali prašyti atnaujinti nemokumo bylą ir neprivalo pateikti nemokumo ar pernelyg didelio įsiskolinimo įrodymų.

Kai nemokumo byla baigiama patvirtinus gaivinimo planą, pagal Prievolių ir sutarčių įstatymo 110 straipsnį pradedamas skaičiuoti naujas įstatyminis senaties terminas įsipareigojimams, atsiradusiems iki nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos, – šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties, kuria patvirtinamas gaivinimo planas, įsigaliojimo dienos, kai pagal atitinkamus įsipareigojimus turi būti nedelsiant atsiskaitoma, arba nuo įsipareigojimų įvykdymo termino pabaigos, jeigu gaivinimo plane numatyta įsipareigojimus atidėti. Pagal Prievolių ir sutarčių įstatymo 110 straipsnį visi reikalavimai išnyksta pasibaigus penkerių metų įstatyminiam senaties terminui, jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip. Jeigu yra pateiktas prašymas atnaujinti nemokumo bylą, įstatyminis pripažintų reikalavimų senaties terminas sustabdomas, kol vyksta bylos nagrinėjimo atnaujinimas. Remdamasis teismo patvirtintu gaivinimo planu, kreditorius gali prašyti išduoti vykdomąjį dokumentą savo perskaičiuotam reikalavimui, neatsižvelgiant į sumą.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Pagal nacionalinę teisę nemokumo bylos išlaidos apima:

  • už nemokumo bylą sumokamą žyminį mokestį ir visas kitas išlaidas, patiriamas iki nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, įsigaliojimo dienos;
  • administratoriaus atlygį;
  • skolininko įmonės samdomųjų ir kitų darbuotojų reikalavimus, jeigu įmonė nenutraukė veiklos;
  • išlaidas, patiriamas siekiant padidinti, administruoti, įvertinti ir paskirstyti nemokaus skolininko turtą;
  • išlaikymo išmokas skolininkui ir jo šeimai.

Žyminis mokestis avansu nemokamas, kai prašymą pradėti nemokumo bylą pateikia skolininkas. Žyminis mokestis padengiamas iš nemokaus skolininko turto, kai jis paskirstomas. Kai prašymą pradėti nemokumo bylą pateikia kreditorius ir kai bylos šalimi įtraukiamas bendrakreditoris, žyminis mokestis imamas iš kreditoriaus arba iš bendrakreditoriu įtrauktos šalies.

Siekiant pradėti nemokumo bylą, kai skolininko turimo turto nepakanka pradinėms nemokumo bylos išlaidoms padengti arba kai nagrinėjant nemokumo bylą nustatoma, kad skolininko turimo turto nepakanka nemokumo bylos išlaidoms padengti, teismas nustato sumą, kurią skolininkas arba kreditorius turi iš anksto sumokėti per teismo nustatytą laikotarpį. Pradines nemokumo bylos išlaidas įvertina teismas, atsižvelgdamas į einamąjį laikinojo administratoriaus atlygį ir apytikres nemokumo bylos išlaidas. Kai skolininkas yra tikroji ūkinė bendrija, teismas priima nutartį dėl išankstinio išlaidų sumokėjimo, atsižvelgdamas į neribotos atsakomybės partnerių turtą.

Pradėjus nemokumo bylą išlaidos padengiamos iš nemokaus skolininko turto. Šiuo tikslu teismas gali priimti nutartį, kuria leidžia administratoriui turtu reikiamai disponuoti.

Kai vyksta bylos etapas, kuriame didinamas nemokaus skolininko turtas, žyminis mokestis iš anksto nemokamas. Žyminis mokestis neimamas, kai teismo nutarčių ir nurodymų pagrindu Komercinės veiklos registre pažymimos su nemokumu susijusios aplinkybės ir kai įrašomas arba išbraukiamas skolininkui mokėtinų lėšų sulaikymas arba bendras teisės naudotis turtu atėmimas.

Kai procesas pradedamas prašymu panaikinti sandorį pagal Komercinės veiklos įstatymo 645, 646 ir 647 straipsnius ir Prievolių ir sutarčių įstatymo 135 straipsnį, žyminis mokestis iš anksto nemokamas, neatsižvelgiant į teismo instanciją. Jeigu prašymas patenkinamas, žyminį mokestį privalo sumokėti bylą pralaimėjusi šalis. Jeigu prašymas nepatenkinamas, žyminis mokestis padengiamas iš nemokaus skolininko turto. Jeigu prašymą panaikinti sandorį pateikia administratorius ir prašymas nepatenkinamas, trečiųjų šalių patirtos nemokumo bylos išlaidos padengiamos iš nemokaus skolininko turto.

Žyminis mokestis iš anksto nemokamas, kai kreditorius arba skolininkas pateikia ieškinį dėl pripažinimo pagal Komercinės veiklos įstatymo 694 straipsnį. Jeigu ieškinys nepatenkinamas, išlaidas turi padengti ieškovas.

Kreditoriaus reikalavimas, pateiktas pasibaigus įstatyme numatytam pateikimo laikotarpiui, tačiau ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šio laikotarpio pabaigos, įtraukiamas į pateiktų reikalavimų sąrašą ir pripažįstamas teisės aktuose nustatyta tvarka. Pripažįstant reikalavimą patirtas papildomas išlaidas sumoka reikalavimą pateikęs kreditorius.

Su skolininko arba administratoriaus pasiūlytu gaivinimo planu susijusios išlaidos padengiamos iš nemokaus skolininko turto, o visais kitais atvejais jas padengia planą pasiūliusi šalis. Jeigu gaivinimo plane nenumatyta kitaip, teismas nurodo skolininkui sumokėti žyminį mokestį ir patirtas išlaidas.

Išlaidos, patirtos siekiant išsaugoti realizuotiną turtą, kol jis bus perduotas pirkėjui, padengiamos iš nemokaus skolininko turto. Išlaidas, patirtas parduodant skolininko turimus ir jo samdomiesiems ir kitiems darbuotojams išnuomotus būstus, padengia pardavėjas.

Kai skirstomas realizuotas turtas, reikalavimai, kylantys iš nemokumo byloje patirtų išlaidų, patenkinami po to, kai atsiskaitoma pagal užtikrintus reikalavimus ir reikalavimus, kurių atžvilgiu pasinaudojama daikto sulaikymo teise.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Komercinės veiklos įstatyme numatytos apsaugos nuostatos, kuriomis nemokaus skolininko turto kreditoriai apsaugomi nuo skolininko veiksmų ir sandorių, kuriais išeikvojamas nemokaus skolininko turtas ir padaroma žala kreditorių interesams. Teisės aktuose nustatyta „įtartino laikotarpio“ sąvoka – nenuginčijama prielaida, kad kreditorių interesams buvo padaryta žala, jeigu minėtu laikotarpiu buvo atlikti tam tikri veiksmai arba sudaryti tam tikri sandoriai. Įtartino laikotarpio trukmė skiriasi priklausomai nuo sandorio, kuriam taikoma įstatyme nustatyta žalingumo prielaida, rūšies. Tam tikriems sandoriams ir veiksmams įtartinas laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo nemokumo arba pernelyg didelio įsiskolinimo susidarymo dienos, tačiau ne vėliau negu likus metams iki prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo, ir baigiamas skaičiuoti nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dieną. Kitais atvejais šis laikotarpis siekia trejus metus, dvejus metus arba vienus metus iki prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo dienos ir apima laikotarpį nuo prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo dienos iki nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos. Tam tikri veiksmai ir sandoriai, atlikti ir sudaryti po nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo pažeidžiant nustatytą tvarką, t. y. negavus išankstinio administratoriaus sutikimo, taip pat laikomi žalingais.

Veiksmai ir sandoriai, kurių žalingumas preziumuojamas pagal Komercinės veiklos įstatymą, yra apibrėžti baigtiniais kriterijais ir patenka į dvi kategorijas: niekiniai ir priverstinai nevykdytini nemokaus skolininko turto kreditorių atžvilgiu.

Niekiniai sandoriai reglamentuojami Komercinės veiklos įstatymo 646 straipsnio 1 dalyje. Tame straipsnyje numatyta, kad toliau nurodyti veiksmai ir sandoriai yra niekiniai kreditorių atžvilgiu, jeigu jie atliekami arba sudaromi po nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos, pažeidžiant nustatytas proceso taisykles:

  1. atsiskaitymas už skolą, atsiradusią iki nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo;
  2. teisės į nemokaus skolininko asmeninį turtą arba jam priklausantį daiktą suvaržymas įkeitimu arba hipoteka;
  3. sandoris, susijęs su teise į nemokaus skolininko turtą arba su tam turtui priklausančiu daiktu.

Kitų rūšių žalingi veiksmai ir sandoriai, kurie gali būti paskelbti priverstinai nevykdytinais, reglamentuojami Komercinės veiklos įstatymo 645 straipsnio 3 dalies, 646 straipsnio 2 dalies ir 647 straipsnio bei Prievolių ir sutarčių įstatymo 135 straipsnio nuostatomis. Kad veiksmai ir sandoriai būtų priverstinai nevykdytini nemokaus skolininko turto kreditorių atžvilgiu, jie turi būti paskelbti priverstinai nevykdytinais galutine nutartimi.

Pagal Komercinės veiklos įstatymo 646 straipsnio 2 dalį priverstinai nevykdytinais kreditorių atžvilgiu per atitinkamus laikotarpius gali būti paskelbti toliau nurodyti veiksmai ar sandoriai, kuriuos skolininkas atlieka arba sudaro po nemokumo ar pernelyg didelio įsiskolinimo susidarymo:

  1. ankstyvas įsipareigojimo įvykdymas, neatsižvelgiant į atsiskaitymo būdą, likus ne daugiau kaip metams iki prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo;
  2. įkeitimo arba hipotekos įregistravimas likus ne daugiau kaip metams iki prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo, siekiant užtikrinti reikalavimą skolininkui, kuris anksčiau buvo neužtikrintas;
  3. skolininko atsiskaitymas pagal įsipareigojimą, kurio įvykdymo terminas yra suėjęs, per šešis mėnesius iki prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo, neatsižvelgiant į atsiskaitymo būdą.

Jeigu kreditorius žinojo, kad skolininkas yra nemokus arba pernelyg įsiskolinęs, pirmaisiais dviem atvejais įtartino laikotarpio trukmė pailginama iki dvejų metų, trečiuoju atveju – iki metų. Žinojimas preziumuojamas, kai skolininkas ir kreditorius yra susijusios šalys arba kai kreditorius žinojo arba galėjo žinoti apie aplinkybes, kuriomis pagrįsta daryti išvadą, kad skolininkas yra nemokus arba pernelyg įsiskolinęs.

Pirmuoju ir trečiuoju atveju negalima remtis priverstinio vykdymo negalimumu, jeigu pagal įsipareigojimą atsiskaitoma įprastinės skolininko veiklos eigoje ir jeigu:

  • atsiskaitymas atitinka šalių sutartas sąlygas ir atliekamas tuo pačiu metu, kai skolininkui pristatomos tos pačios vertės prekės arba suteikiamos paslaugos, arba per 30 dienų nuo įsipareigojimo įvykdymo termino pabaigos, arba
  • po mokėjimo kreditorius pristatė skolininkui tos pačios vertės prekes arba suteikė paslaugas.

Antruoju atveju negalima remtis priverstinio vykdymo negalimumu, kai įkeitimas arba hipoteka buvo įregistruoti:

  • iki paskolos suteikimo skolininkui arba paskolos suteikimo metu;
  • siekiant pakeisti kitą užtikrinimo priemonę in rem, kurios negalima paskelbti priverstinai nevykdytina pagal Komercinės veiklos įstatymo 41 skyriaus I skirsnyje nustatytas taisykles;
  • siekiant užtikrinti paskolą, suteiktą įkeistam arba hipoteka suvaržytam turtui įsigyti.

Negaliojimas pagal Komercinės veiklos įstatymo 646 straipsnio 2 dalį neturi poveikio trečiųjų šalių teisėms, sąžiningai įgytoms iki pareiškimo, kuriuo pateiktas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, užregistravimo. Nesąžiningumas preziumuojamas, kol neįrodoma priešingai, jeigu trečioji šalis yra susijusi su skolininku arba su asmeniu, su kuriuo skolininkas derėjosi.

Valdžios institucijų viešųjų ir privačiųjų reikalavimų, kurių vykdymą galima užtikrinti privačiomis priemonėmis ir kuriuos skolininkas yra patenkinęs, negalima pripažinti negaliojančiais nemokaus turto skolininko kreditorių atžvilgiu, vadovaujantis pirmiau išdėstytomis taisyklėmis ir tvarka.

Pagal Komercinės veiklos įstatymo 647 straipsnio 1 dalį nemokaus skolininko turto kreditorių atžvilgiu negaliojančiais galima pripažinti toliau nurodytus veiksmus ir sandorius, jeigu jie atliekami per nurodytus laikotarpius:

  • trejų metų laikotarpiu iki prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo dienos su šalimi, kuri yra susijusi su skolininku, sudarytus neatlygintinus sandorius, išskyrus paprastas dovanas;
  • dvejų metų laikotarpiu iki prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo dienos sudarytus neatlygintinus sandorius;
  • dvejų metų laikotarpiu iki prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo, tačiau ne anksčiau negu susidarė nemokumas arba pernelyg didelis įsiskolinimas, sudarytus sumažintos vertės sandorius;
  • vienų metų laikotarpiu iki prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo, tačiau ne anksčiau negu susidarė nemokumas arba pernelyg didelis įsiskolinimas, įregistruotas hipotekas, įkeitimus ar asmenines užtikrinimo priemones trečiųjų šalių įsipareigojimams užtikrinti;
  • dvejų metų laikotarpiu iki prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo, tačiau ne anksčiau negu susidarė nemokumas arba pernelyg didelis įsiskolinimas, įregistruotas hipotekas, įkeitimus ar asmenines užtikrinimo priemones trečiųjų šalių įsipareigojimams su skolininku susijusiam kreditoriui užtikrinti;
  • dvejų metų laikotarpiu iki prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo dienos su šalimi, kuri yra susijusi su skolininku, sudarytus kreditoriams žalingus sandorius.

Įmonių įstatymo 647 straipsnio 1 dalis taip pat taikoma veiksmams ir sandoriams, kuriuos skolininkas atliko arba sudarė laikotarpiu nuo prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo iki nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos. Veiksmų ir sandorių pripažinimas negaliojančiais neturi poveikio trečiųjų šalių teisėms, sąžiningai ir atlygintinai įgytoms iki prašymo užregistravimo.

Įskaitymas gali būti pripažintas negaliojančiu nemokaus skolininko turto kreditorių atžvilgiu, jeigu kreditorius įgijo reikalavimą ir įsipareigojimą skolininkui iki nutarties, kuria pradedama nemokumo byla, priėmimo dienos, reikalavimo arba įsipareigojimo įgijimo metu žinodamas, kad skolininkas yra nemokus ar pernelyg įsiskolinęs arba kad yra pateiktas prašymas pradėti nemokumo bylą.

Neatsižvelgiant į abipusių skolų atsiradimo laiką, įskaitymas, kurį skolininkas atliko po nemokumo arba pernelyg didelio įsiskolinimo paskelbimo, tačiau ne anksčiau negu likus metams iki prašymo pradėti nemokumo bylą pateikimo dienos, nemokaus skolininko turto kreditorių atžvilgiu negalioja, išskyrus tą skolos dalį, kurią kreditorius gautų tuo metu, kai realizavus turtą atliekamas paskirstymas.

Prievolių ir sutarčių įstatymo 135 straipsnyje reglamentuojami ieškiniai, kuriuos administratorius arba kreditorius gali pateikti siekdami pripažinti žalingus skolininko veiksmus negaliojančiais, jeigu skolininkui buvo žinomas žalingas tų veiksmų poveikis. Jeigu veiksmu siekiama pelno, preziumuojama, kad šalis, su kuria skolininkas derasi, taip pat žino apie žalą. Negaliojimas neturi poveikio trečiųjų šalių teisėms, sąžiningai ir atlygintinai įgytoms iki pareiškimo, kuriuo pateiktas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, užregistravimo. Žinojimas preziumuojamas, kol neįrodoma priešingai, jeigu trečioji šalis yra skolininko sutuoktinis, tiesiosios aukštutinės linijos giminaitis, tiesiosios žemutinės linijos giminaitis arba tų pačių tėvų palikuonis. Kai veiksmas atliekamas iki reikalavimo atsiradimo, jis negalioja tik tuo atveju, jeigu skolininkas arba šalis, su kuria skolininkas derėjosi, jį atlieka turėdami ketinimą pakenkti kreditoriui.

Ieškinį, kuriuo siekiama pripažinti veiksmus arba sandorius niekiniais arba negaliojančiais nemokaus skolininko turto kreditorių atžvilgiu, ir atitinkamus ieškinius dėl prievolės įvykdymo siekiant padidinti nemokaus skolininko turtą, gali pateikti administratorius, o jeigu jis to nepadaro – tada bet kuris nemokaus skolininko turto kreditorius. Kai reikalavimą pateikia kreditorius, teismas administratorių pripažįsta bendru ieškovu sua sponte. Kai kreditorius pateikia ieškinį dėl reikalavimo, antro ieškinio dėl to paties reikalavimo teikti neleidžiama. Tačiau antrasis kreditorius iki pirmojo bylos nagrinėjimo posėdžio gali prašyti teismo jį pripažinti bendru ieškovu. Įsigaliojusi galutinė nutartis yra vykdytina ir privaloma skolininkui, administratoriui ir visiems kreditoriams.

Jeigu teismas pripažino sandorį niekiniu nemokaus skolininko turto kreditorių atžvilgiu, trečiosios šalies suteiktas turtas grąžinamas, o jeigu šis turtas nėra įtrauktas į nemokaus skolininko turtą arba įsipareigojimą sudaro pinigai, trečioji šalis į bylą įtraukiama kaip kreditorius.

Pagrindinėje arba papildomoje nemokumo byloje, kurioje veiklos vykdytoją nemokiu paskelbė užsienio teismas, arba papildomame Bulgarijos teismo pradėtame procese, jeigu veiklos vykdytojas Bulgarijoje turi reikšmingo turto, pateiktas ieškinys laikomas pateiktu abiejose bylose.


Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.

Paskutinis naujinimas: 31/10/2019

Nemokumas - Čekija

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (čekų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Jis jau išverstas į šias kalbas: anglų.

TURINIO LENTELE


Teisinė sistema

Nemokumo bylos Čekijoje pirmiausia reglamentuojamos Įstatymu Nr. 182/2006 dėl nemokumo ir nemokumo bylų (Zákon č. 182/2006 Sb., o úpadku a způsobech jeho řešení) (Nemokumo įstatymas), kurį papildo Įstatymas Nr. 99/1963, Civilinio proceso kodeksas (Zákon č. 99/1963 Sb., občanský soudní řád).

Dar vienas svarbus dokumentas – Įstatymas Nr. 312/2006 dėl nemokumo administratorių (Zákon č. 312/2006 Sb., o insolvenčních správcích), kuriuo (kartu su Nemokumo įstatymu) sukuriama teisinė nemokumo administratoriaus profesijos sistema.

Einamąsias šių nuostatų redakcijas galima rasti Viešojo administravimo portale (Portál veřejné správy): Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://portal.gov.cz/app/zakony/.

1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Nemokumo bylą galima inicijuoti fiziniams ir juridiniams asmenims, nepriklausomai nuo to, ar jie yra verslo subjektai.

Atskiros nemokumo bylų rūšys (bankroto, reorganizavimo, skolos sumažinimo) viena nuo kitos skiriasi pagal subjektus, kurioms yra skirtos. Bankroto bylą galima iškelti visiems subjektams, reorganizavimas pirmiausia skirtas verslo subjektams, o skolos mažinimas – ne verslo subjektams (kaip paaiškinama toliau).

Nemokumo bylos negalima iškelti valstybei, autonominėms vietos valdžios institucijoms, politinėms partijoms ir judėjimams per rinkimus ir kitiems atrinktiems daugiausia viešosios srities subjektams. Finansų įstaigoms ir draudimo bendrovėms taikomos specialios taisyklės.

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

Nemokumas arba gresiantis nemokumas

Nemokumo byla yra teismo procesas, kuriuo tvarkomas skolininko nemokumas arba gresiantis nemokumas ir sprendžiamos su juos susijusios problemos. Todėl pagrindinė prielaida yra nemokumo arba gresiančio nemokumo būklės buvimas.

Skolininkas yra nemokus, jeigu (šios sąlygos yra kaupiamosios):

  • skolininkai turi keletą kreditorių;
  • skolininkas turi piniginių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminas baigėsi prieš daugiau nei 30 dienų;
  • skolininkas negali įvykdyti tų įsipareigojimų.

Skolininkai laikomi nemokiais pirmiausia tada, kai jie yra nustoję mokėti nemažą savo skolų dalį arba nesusitaria dėl tokių įsipareigojimų įvykdymo daugiau negu tris mėnesius nuo jų įvykdymo termino pabaigos, arba kai vykdymo užtikrinimo priemonėmis arba turto areštu neįmanoma patenkinti skolininkui pateiktų piniginių reikalavimų.

Skolininkas, kuris yra verslo subjektas (nesvarbu, juridinis ar fizinis asmuo), taip pat yra nemokus, jeigu jis yra per daug įsiskolinęs. Skolininkai yra per daug įsiskolinę, jeigu turi keletą kreditorių, o įsipareigojimų suma viršija jų turto vertę.

Gresiantis nemokumas reiškia padėtį, kai, atsižvelgiant į visas aplinkybes, gali būti daroma pagrįsta prielaida, kad skolininkai negalės deramai ir laiku įvykdyti nemažos dalies savo piniginių įsipareigojimų.

Nemokumo bylų rūšys

Čekijos teisėje skiriami trys pagrindiniai būdai spręsti skolininko nemokumo arba gresiančio nemokumo klausimus nagrinėjant nemokumo bylą:

  • bankrotas (konkurs);
  • reorganizavimas (reorganizace);
  • skolos mažinimas (oddlužení).

Nemokumo įstatyme nėra įsakmiai nurodyta, kokį nemokumo metodą turi naudoti konkretus skolininkas, šiuo klausimu paliekama pasirinkimo galimybė. Be likvidavimo proceso (bankroto) dar galima pasirinkti atgaivinimo elementą (reorganizavimą ir skolos mažinimą). Skolininko nemokumo problemoms spręsti tinkamas metodas turėtų būti pasirenkamas pagal geriausias perspektyvas kreditoriams.

Bankrotas yra bendras būdas spręsti nemokumo klausimus, kai, remiantis bankroto įsakymu, didžioji nustatytų kreditorių reikalavimų dalis patenkinama iš turto realizacijos pajamų. Nepatenkinti reikalavimai arba jų dalys neišnyksta, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Šis nemokumo metodas naudojamas visada, kai skolininko atžvilgiu neįmanoma pasinaudoti modernesniais procesais – reorganizavimu arba skolos sumažinimu, arba jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad toliau taikyti šių metodų nebeįmanoma.

Reorganizavimas gali būti naudojamas sprendžiant skolininkų, kurie yra verslo subjektai, nemokumo arba gresiančio nemokumo klausimus. Vykdant reorganizavimą pertvarkomas verslas. Paprastai tikimasi, kad kreditorių reikalavimai bus stabiliai tenkinami, kol skolininko verslas bus vykdomas taikant nemokumo teismo patvirtintame reorganizavimo plane išdėstytas jo valdymo atgaivinimo priemones. Kreditoriai stebi, kaip vykdomas planas.

Skolos mažinimas yra būdas spręsti nemokumo arba gresiančio nemokumo klausimus skolininkams, kurie iš esmės neturi verslo skolų arba būdami juridiniai asmenys nėra verslo subjektai. Šiuo nemokumo metodu labiau atsižvelgiama į socialinius sumetimus negu ekonominius aspektus. Šiuo metodu siekiama suteikti skolininkams galimybę pradėti iš naujo ir skatinti juos aktyviai dalyvauti grąžinant skolą, bent iki numatomo 30 proc. lygio tais atvejais, kai kreditoriai yra neapsaugoti. Daroma prielaida, kad apsaugoti kreditorių reikalavimai bus patenkinti iš užstato. Taip kartu siekiama sumažinti valstybės išlaidas, skirtas gaivinti tiems, kurie patiria socialinę krizę. Skolą galima sumažinti monetizuojant nemokaus skolininko turtą, nustatant mokėjimo grafiką arba derinant šiuos abu dalykus.

Kas gali iškelti nemokumo bylą?

Nemokumo bylą galima inicijuoti pateikus prašymą. Byla pradedama tą dieną, kai prašymą gauna teismas, turintis tinkamą jurisdikciją tai bylai. Prašymus dėl nemokumo gali pateikti tiek skolininkai, tiek kreditoriai, išskyrus gresiančio nemokumo atvejus – tada prašymą gali pateikti tik skolininkas.

Skolininkai, kurie yra verslo subjektai (nesvarbu, fiziniai ar juridiniai asmenys), privalo nedelsdami pateikti prašymą dėl savo nemokumo, kai jie sužino arba, vykdydami tinkamo rūpestingumo pareigą, turėjo sužinoti apie savo nemokumą.

Bankroto inicijavimas

Nemokumo teismas kaip atskirą nutartį skelbia bankroto įsakymą. Išimtiniais atvejais ši nutartis gali būti derinama su sprendimu dėl nemokumo (jeigu skolininkas yra asmuo, negalintis pasinaudoti reorganizavimu arba skolos mažinimu). Bankroto paskelbimas įsigalioja, kai bankroto įsakymas paskelbiamas nemokumo registre.

Reorganizavimo inicijavimas

Reorganizavimas inicijuojamas nemokumo teismo leidimu, išduotu gavus skolininko arba registruoto kreditoriaus prašymą.

Reorganizavimo leidimas gali būti suteikiamas, jeigu (šios sąlygos nėra kaupiamosios):

  • skolininko bendra metinė grynoji apyvarta paskutiniu ataskaitiniu laikotarpiu iki prašymo dėl nemokumo padavimo buvo bent 50 000 000 CZK, arba
  • skolininkas turi bent 50 darbuotojų, arba
  • skolininkas kartu su prašymu dėl nemokumo arba ne vėliau kaip sprendimo dėl nemokumo priėmimo dieną nemokumo teismui pateikia reorganizavimo planą, kuriam pritarė bent pusė visų apsaugotų kreditorių (apskaičiuojant pagal bendrą reikalavimų sumą) ir bent pusė visų neapsaugotų kreditorių (taip pat apskaičiuojant pagal reikalavimų sumą).

Reorganizavimas neleidžiamas, jeigu skolininkas yra likviduojamas juridinis asmuo, prekiautojas vertybiniais popieriais arba subjektas, turintis leidimą prekiauti biržoje pagal konkrečius teisės aktus.

Nemokumo teismas leidžia vykdyti reorganizavimą, jeigu įvykdomos atitinkamos teisinės sąlygos. Teisės pateikti apeliacinį skundą nėra.

Nemokumo teismas atmeta prašymą leisti vykdyti reorganizavimą, jeigu: a) atsižvelgiant į visas aplinkybes, gali būti daroma pagrįsta prielaida, kad ketinimas yra nesąžiningas; b) prašymą pakartotinai padavė asmuo, kurio ankstesnį prašymą leisti vykdyti reorganizavimą teismas jau išnagrinėjo; arba c) prašymą padavė kreditorius, tačiau prašymas nebuvo patvirtintas kreditorių susirinkime. Apeliacine tvarka tokias nutartis gali apskųsti tik prašymą padavę asmenys.

Skolos mažinimo proceso inicijavimas

Prašymą dėl skolos mažinimo skolininkas paduoda nurodyta forma ir atitinkamais atvejais pateikia kartu su prašymu dėl nemokumo (jeigu nemokumo bylos neinicijavo kreditorius).

Prašyme dėl skolos mažinimo ir jo prieduose turi būti pateikti duomenys apie skolininko buvusias ir ateityje tikėtinas pajamas, taip pat turto sąrašas ir įsipareigojimų sąrašas. Jeigu kas nors pageidauja skolininkui dovanoti turtą, kad būtų galima įvykdyti skolos mažinimo sąlygas, arba jeigu kas nors skolininkui pageidauja skolos mažinimo laikotarpiu mokėti reguliarias pinigines įmokas, skolininkas prie prašymo dėl skolos mažinimo prideda atitinkamą dovanojimo aktą arba susitarimą dėl pajamų.

Nemokumo teismas leidžia sumažinti skolą, jeigu įvykdomos sąlygos. Jeigu, atsižvelgiant į visas aplinkybes, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad ketinimas yra nesąžiningas, arba jeigu sumažinus skolą neapsaugoti kreditoriai atgautų mažiau negu 30 proc. savo reikalavimų (išskyrus atvejus, kai jie su tuo sutinka), jis prašymą dėl skolos mažinimo atmeta. Nemokumo teismas prašymą dėl skolos mažinimo atmeta ir jeigu ligšioliniai proceso rezultatai rodo, kad skolininkas nerūpestingai arba aplaidžiai vykdė iš nemokumo bylos kylančius įpareigojimus. Teisę apeliacine tarka apskųsti prašymo atmetimą turi tik skolininkas.

Kada įsigalioja sprendimas inicijuoti nemokumo bylą

Sprendimas inicijuoti nemokumo bylą įsigalioja nemokumo registre (žr. toliau) paskelbus pranešimą apie nemokumo bylos inicijavimą. Sprendimas inicijuoti bylą galioja iki nemokumo bylos pabaigos, išskyrus atvejus, kai kuriems nors nemokumo metodams pagal teisės aktus taikomos kitokios nuostatos.

Laikinosios apsaugos priemonės, kol bus priimtas sprendimas dėl nemokumo

Nemokumo teismas gali ex officio nurodyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol priims sprendimą dėl prašymo dėl nemokumo, išskyrus atvejus, kai teisės aktuose nustatyta kitaip. Bet kuris asmuo, siekiantis, kad būtų taikoma laikinoji apsaugos priemonė, neprivalo pateikti užstato, jeigu priešingu atveju teismas galėtų šią priemonę taikyti savo iniciatyva. Laikinosios apsaugos priemonės prašantis skolininkas užstato pateikti neprivalo.

Tokiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nemokumo bylą nagrinėjantis teismas, inter alia, gali:

  • paskirti laikinąjį patikėtinį;
  • apriboti tam tikrus su nemokumo bylos inicijavimu susijusius padarinius;
  • nurodyti bet kuriam iš prašymą dėl nemokumo pateikusių asmenų pateikti užstatą, iš kurio būtų kompensuojama žala ar kiti skolininko patirti nuostoliai.

Nemokumo registras

Nemokumo bylos skelbiamos Teisingumo ministerijos (Ministerstvo spravedlnosti) administruojamame nemokumo registre. Tai – elektroninė viešojo administravimo informacinė sistema, prieinama adresu Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://isir.justice.cz/.

Nemokumo registras pirmiausia veikia tam, kad nemokumo bylų viešumas būtų kuo didesnis ir būtų galima stebėti jų pažangą. Registre skelbiami nemokumo teismo sprendimai nemokumo bylose ir šalutiniuose ginčuose, pateikiama bylų‑dokumentacija ir kita informacija, kai tai numatyta Nemokumo įstatyme arba, kai taip nusprendžia nemokumo teismas.

Nemokumo registras yra prieinamas visuomenei (išskyrus tam tikrą informaciją) ir visi turi teisę juos naudotis, daryti kopijas ir išrašus.

Nemokumo registras yra ne tik informacijos šaltinis, bet ir itin svarbi priemonė dokumentams įteikti – tai yra daugumos teismų sprendimų ir kitų dokumentų pristatymo priemonė. Nemokumo bylos į nemokumo registrą paprastai įtraukiamos per dvi valandas nuo prašymo pateikimo (teismo darbo valandomis). Vėliau nemokumo registre skelbiamos visos teismo nutartys ir kiti dokumentai. Taip bet kuris asmuo gali susipažinti su Čekijoje nagrinėjamomis nemokumo bylomis.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Nemokaus skolininko turtas

Jeigu prašymą dėl nemokumo pateikia skolininkas, nemokaus skolininko turtas apima turtą, priklausantį skolininkui tuo metu, kai įsigalioja sprendimas inicijuoti nemokumo bylą, ir turtą, kurį skolininkas įgyja nemokumo bylos nagrinėjimo metu.

Jeigu prašymą dėl nemokumo pateikia kreditorius, nemokaus skolininko turtas apima turtą, priklausantį skolininkui tuo metu, kai įsigalioja nemokumo teismo skirta laikinoji apsaugos priemonė, kuria visiškai arba iš dalies apribojama skolininko teisė disponuoti turtu, taip pat turtą, priklausantį skolininkui tuo metu, kai įsigalioja sprendimai dėl skolininko nemokumo, ir turtą, kurį skolininkas įgyja nemokumo bylos nagrinėjimo metu po to, kai įsigalioja tie sprendimai.

Kai turtą skolininkas turi bendrosios nuosavybės teise, į nemokaus skolininko turtą įtraukiama skolininkui priklausanti tokio turto dalis. Šis turtas priklauso nemokaus skolininko turtui net ir tuo atveju, kai jis priklauso bendram skolininko ir jo sutuoktinio turtui.

Kitų asmenų turtas nemokaus skolininko turtui priklauso tuo atveju, jei tai nustatyta įstatymu, ypač tada, kai tai yra atlygis už negaliojančiais teisiniais veiksmais perduotą turtą. Turto realizavimo tikslais šis turtas laikomas skolininko turto dalimi.

Jeigu įstatymu nenustatyta kitaip, nemokaus skolininko turtą sudaro pinigai, kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, pramonės objektai ir įranga, banko knygelės, indėlių sertifikatai, kitų formų indėliai, pajai, vekseliai, čekiai ir kiti vertybiniai popieriai, akcijų paketai, skolininko piniginiai ir nepiniginiai reikalavimai, įskaitant sąlyginius reikalavimus ir reikalavimus, kurių įvykdymo terminas dar nesuėjęs, skolininko darbo užmokestis, darbo premijos, su darbu susijusį skolininko atlygį atitinkančios pajamos, kitos teisės, kitas turtas, turintis vertę, kurią galima išreikšti pinigais. Nemokaus skolininko turtą taip pat sudaro tokie elementai kaip palūkanos, vertės prieaugis, vaisiai ir nauda, susijusi su minėtuoju turtu.

Jeigu įstatymu nenustatyta kitaip, turtas, kurio negalima areštuoti vykdant išieškojimo arba turto aprašymo procesą, į nemokaus skolininko turtą neįtraukiamas. Šis klausimas reglamentuojamas Įstatyme Nr. 99/1963, Civilinio proceso kodekse. Išieškojimo negalima nukreipti į skolininko nuosavybei priklausantį turtą, kurio skolininkui skubiai reikia jo ir jo šeimos materialiniams poreikiams patenkinti arba darbo funkcijoms atlikti, taip pat į kitą turtą, kurio pardavimas būtų contra bonos mores (ypač kasdienius drabužius, bendro pobūdžio namų ūkio reikmenis, vestuvinius žiedus ir kitus panašius objektus, medicinos reikmenis ir kitą turtą, kurio skolininkui reikia dėl ligos ar fizinės negalios, pinigų sumą, dvigubai didesnę negu asmeniui reikalinga pragyvenimui, ir gyvūnus, laikomus kaip augintinius). Tačiau skolininko verslo operacijoms naudojamas turtas į nemokaus skolininko turtą įtraukiamas. Jeigu įstatymu nenustatyta kitaip, į nemokaus skolininko turtą neįtraukiamas turtas, kuriuo pagal konkrečius teisės aktus galima disponuoti tik konkrečiai numatytu būdu (pvz., tikslinės dotacijos, grąžintina parama iš centrinės ar vietos valdžios biudžeto ar valstybinio fondo).

Turto, kurį skolininkas įgyja arba kuris jam pereina po nemokumo bylos inicijavimo, statusas

Iš esmės turtas, kurį skolininkas įgyja arba kuris jam pereina po nemokumo bylos inicijavimo, įtraukiamas į nemokaus skolininko turtą; priklausomai nuo taikomo nemokumo metodo, ši tvarka gali būti modifikuota. Nemokaus skolininko turtu skolininkas gali disponuoti tik tuo atveju, jeigu tai darydamas jis laikosi konkretaus nemokumo bylos etapo apribojimų ir nemokumo metodo.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Nemokumo administratoriaus misija ir statusas

Nemokumo administratoriaus pagrindinė misija – valdyti nemokaus skolininko turtą ir administruoti šalutinius ir kitus ginčus. Nemokumo administratorius siekia proporcingai, greitai, ekonomiškai ir kuo didesniu mastu patenkinti kreditorių reikalavimus.

Nemokumo administratoriai privalo veikti sąžiningai ir rūpestingai. Jie privalo dėti visas pastangas, kurių iš jų galima pagrįstai reikalauti, kad kuo geriau patenkintų kreditorių reikalavimus. Jie pirmenybę turi teikti bendriems kreditorių interesams, o ne savo ir kitų asmenų interesams.

Per bankroto procedūrą nemokumo administratorius gauna įgaliojimus disponuoti turtu, naudotis teisėmis ir vykdyti skolininko prievoles su turtu susijusiais klausimais. Pirmiausia nemokumo administratorius naudojasi akcininko teisėmis, susijusiomis su nemokaus skolininko turtui priklausančiomis akcijomis, vykdo darbdavio teises ir pareigas skolininko darbuotojams, yra atsakingas už skolininko verslo vykdymą, buhalterinę apskaitą ir mokestinių prievolių vykdymą. Nemokumo administratoriams taip pat pavedama monetizuoti turtą.

Vykstant reorganizavimo procesui, nemokumo administratoriai pirmiausia prižiūri savo valdomo skolininko veiklą, nustato turtą ir parengia jo aprašą, administruoja šalutinius ginčus, parengia ir papildo kreditorių sąrašą ir teikia ataskaitas kreditorių komitetui. Nemokumo administratoriai taip pat vykdo skolininko visuotinio susirinkimo ar narių susirinkimo funkcijas.

Vykstant skolos mažinimo procesui, nemokumo administratoriai, bendradarbiaudami su nemokumo teismu ir kreditoriais, prižiūri skolininką ir jo operacijas, realizuoja skolininko turtą ir pagal skolos grąžinimo kreditoriams grafiką paskirsto kreditoriams mėnesinius mokėjimus.

Skolininko statusas

Per bankroto procedūrą skolininkas praranda įgaliojimus disponuoti turtu, naudotis kitomis teisėmis ir vykdyti prievoles su turtu susijusiais klausimais. Šie įgaliojimai pereina nemokumo administratoriui. Pagal įstatymą skolininko teisiniai veiksmai šiais klausimais, atlikti po to, kai skolininko įgaliojimai disponuoti turtu pereina nemokumo administratoriui, yra negaliojantys.

Vykstant reorganizavimo procesui, skolininkas ir toliau valdo turtą su tam tikrais apribojimais. Teisinius veiksmus, turinčius esminę reikšmę disponavimui nemokaus skolininko turtu ir šio turto valdymui, turtą valdantis skolininkas atlieka tik sutikus kreditorių komitetui. Šią prievolę pažeidęs skolininkas privalo atlyginti kreditoriams ar trečiosioms šalims jų dėl to patirtą žalą ar kitus nuostolius; skolininko valdymo organo nariai už tokią žalą atsako solidariai. Teisiniai veiksmai, turintys esminę reikšmę – tai veiksmai, kuriais gerokai pakeičiama turto vertė, kreditorių padėtis arba kreditorių reikalavimų patenkinimo lygis. Nemokumo administratoriai vykdo skolininko visuotinio susirinkimo ar narių susirinkimo funkcijas.

Vykstant skolos mažinimo procesui, skolininkas taip pat toliau valdo turtą su tam tikrais apribojimais. Skolininką prižiūri nemokumo teismas, nemokumo administratorius ir kreditoriai.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Apskritai įskaitymai reglamentuojami Civiliniame kodekse. Dažniausiai, jeigu šalys viena kitai turi tokios pačios rūšies reikalavimų, bet kuri iš jų gali kitai šaliai pranešti, kad įskaito savo reikalavimą į kitos šalies reikalavimą. Įskaitymus galima pradėti naudoti, kai šalis įgyja teisę reikalauti įvykdyti prievolę ir turi teisę sumokėti savo pačios skolą. Įskaitymu abu reikalavimai panaikinami tiek, kiek jie sutampa; jeigu vienas reikalavimas ne visiškai padengiamas kitu, reikalavimas įskaitomas panašiai kaip įvykdymo atveju. Šie padariniai kyla, kai du reikalavimai tampa tinkamais įskaitymui atlikti.

Nagrinėjant nemokumo bylą, abipusiai skolininko ir kreditoriaus reikalavimai gali būti įskaitomi po sprendimo dėl nemokumo priėmimo, jeigu įstatymu nustatytos įskaitymo sąlygos (pagal Civilinį kodeksą) buvo įvykdytos, kol nepriimtas sprendimas dėl nemokumo metodo, jeigu Nemokumo įstatyme nenustatyta kitaip.

Įskaitymus nemokumo bylos nagrinėjimo metu atlikti neleidžiama, ypač jeigu skolininko kreditorius:

  • netapo registruotu kreditoriumi pripažįstamo reikalavimo atžvilgiu, arba
  • pripažįstamą reikalavimą įgijo dėl negaliojančio teisinio veiksmo; arba
  • pripažįstamo reikalavimo įgijimo metu žinojo apie skolininko nemokumą, arba
  • dar nepatenkino skolininko reikalavimo, kurio terminas yra suėjęs, dalies, viršijančios pripažįstamą kreditoriaus reikalavimą;
  • nemokumo teismo skirtoje laikinojoje apsaugos priemonėje numatytais atvejais.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Abipusio prievolių įvykdymo sutartys

Jeigu tuo metu, kai paskelbiamas bankrotas arba duodamas leidimas vykdyti reorganizavimą arba sumažinti skolą, skolininkas yra abipusio prievolių įvykdymo sutarties, įskaitant ikisutartinius santykius, kurios skolininkas arba priešinga sandorio šalis bankroto paskelbimo arba leidimo vykdyti reorganizavimą arba sumažinti skolą suteikimo metu dar nėra iki galo įvykdę, taikoma tokia tvarka:

-          vykstant bankroto ar skolos mažinimo procesui, nemokumo administratoriai gali įvykdyti sutartį už skolininką ir siekti, kad sutartį įvykdytų kita šalis, arba gali atsisakyti vykdyti sutartį;

-          vykstant reorganizavimo procesui, tuos pačius įgaliojimus vykdo turtą valdantis skolininkas, sutikus kreditorių komitetui.

Per bankroto arba skolos sumažinimo procesą nemokumo administratorius, nenurodęs, kad sutartis bus įvykdyta per 30 dienų nuo bankroto įsakymo arba leidimo sumažinti skolą suteikimo, laikomas atsisakiusiu vykdyti sutartį; iki tada priešinga sandorio šalis negali atsisakyti sutarties, išskyrus atvejus, kai sutarties sąlygomis leidžiama kitaip. Per reorganizavimo procesą turtą valdantys skolininkai, per 30 dienų nuo reorganizavimo patvirtinimo nenurodę, kad atsisako vykdyti abipusio prievolių įvykdymo sutartį, turi ją įvykdyti.

Priešinga sandorio šalis, kuri sutartį privalo įvykdyti pirmoji, gali sutarties nepradėti vykdyti tol, kol prievolės bus abipusiškai įvykdytos arba apsaugotos, išskyrus atvejus, kai priešinga sandorio šalis sutartį sudarė po sprendimo dėl nemokumo paskelbimo.

Jeigu nemokumo administratorius arba turtą valdantis skolininkas atsisako vykdyti sutartį, priešinga sandorio šalis gali reikalauti atlyginti atitinkamą žalą, užregistruodama reikalavimą per 30 dienų nuo atsisakymo vykdyti sutartį. Priešingos sandorio šalies reikalavimai, susiję su sutarties tęstinumu po bankroto paskelbimo, yra reikalavimai nemokaus skolininko turtui.

Priešinga sandorio šalis negali siekti kompensacijos už dalinį sutarties įvykdymą iki sprendimo dėl nemokumo priėmimo dienos, nes skolininkas neįvykdė savo abipusės prievolės dalies.

Terminuotos sutartys

Jeigu yra sutarta, kad tiksliu laiku arba per nustatytą laikotarpį turi būti įvykdytas rinkos vertę turintis įsipareigojimas ir jeigu įsipareigojimo vykdymo laikas sueina arba terminas baigiasi tik po bankroto paskelbimo, įvykdyti įsipareigojimą negali būti reikalaujama; galima tik reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl to, skolininkas neįvykdė įsipareigojimo. Žala reiškia skirtumą tarp sutarties kainos ir rinkos kainos, kuri mokama bankroto paskelbimo įsigaliojimo dieną toje vietoje, kuri sutartyje nurodyta kaip sutarties įvykdymo vieta. Priešinga sandorio šalis gali reikalauti atlyginti žalą kaip kreditorius, užregistruodama reikalavimą per 30 dienų nuo bankroto paskelbimo.

Paskolos sutartis

Jeigu skolininkas sudarė paskolos sutartį, po bankroto paskelbimo nemokumo administratorius gali reikalauti paskolos grąžinimo iki sueinant sutartiniam paskolos terminui.

Nuoma, subnuoma

Nuomos ir subnuomos sutartys reglamentuojamos išsamiomis nuostatomis. Be kita ko, po bankroto paskelbimo nemokumo administratorius turi teisę per įstatyme arba sutartyje nurodytą laikotarpį nutraukti skolininko sudarytas nuomos arba subnuomos sutartis, net jeigu jos sudarytos terminuotam laikotarpiui; pranešimo apie tai laikotarpis negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai. Tai neturi poveikio Civilinio kodekso nuostatoms, kuriomis reglamentuojama, kada ir kokiomis sąlygomis nuomos sutartį gali nutraukti nuomotojas.

Skolininko sutarčių projektai, kurių priešinga sandorio šalis bankroto paskelbimo metu dar nėra patvirtinusi

Kai paskelbiamas bankrotas, skolininko prašymai sudaryti sutartis, kurios yra dar nepatvirtintos, ir visi sutarčių, kurioms skolininkas pritarė, tačiau jų dar nesudarė, projektai netenka galios, jeigu yra susiję su nemokaus skolininko turtu. Sutarčių projektus, kurių bankroto paskelbimo metu skolininkas dar nebuvo patvirtinęs, gali patvirtinti tik nemokumo administratorius.

Nuosavybės teisės išlaikymas

Jeigu skolininkas pardavė daiktą išlaikydamas nuosavybės teisę ir pristatė jį pirkėjui iki bankroto paskelbimo, pirkėjas gali arba grąžinti daiktą, arba reikalauti toliau vykdyti sutartį. Jeigu iki bankroto paskelbimo skolininkas įsigyja ir priima daiktą, kurio nuosavybės teisė yra neperduota, pardavėjas negali reikalauti grąžinti daikto, jeigu nemokumo administratorius, pardavėjo paragintas, nepagrįstai nedelsdamas įvykdo sutartines prievoles.

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Nemokumo bylos inicijavimas turi tokį poveikį:

  • reikalavimų ir kitų su skolininko turtu susijusių teisių negalima pareikšti ieškiniu, jeigu juos galima pareikšti registracijos būdu;
  • teise patenkinti reikalavimus iš užstato, susijusio su skolininko nuosavybės teise turimu turtu arba nemokaus skolininko turtui priklausančiu turtu, galima naudotis ir tokią teisę naujai įgyti tik Nemokumo įstatyme išdėstytomis sąlygomis. Tai taikoma ir teisminiam nekilnojamojo turto areštui, pasiūlytam po nemokumo bylos inicijavimo;
  • išieškojimo arba arešto priemonės skolininko nuosavybės teise turimam turtui ir kitam skolininko turtui gali būti skirtos arba inicijuotos, tačiau negali būti vykdomos. Tačiau pagal reikalavimus skolininko turtui ir pagal lygiavertį statusą turinčius reikalavimus galima vykdyti išieškojimą iš skolininko turto arba tą turtą areštuoti, jeigu nemokumo teismas taip nusprendžia savo nutartimi, taikant toje nutartyje nustatytus apribojimus;
  • kreditoriaus ir skolininko susitarimu sukurta teise neįmanoma naudotis siekiant areštuoti darbo užmokestį ar kitas jam prilygintas pajamas, kai vykdoma teismo nutartis.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Sprendimais dėl nemokumo sustabdomi teismo ir arbitražo procesai dėl reikalavimų ir kitų teisių, susijusių su skolininko turtu, kuriais turi būti naudojamasi registracijos būdu, kai nagrinėjama nemokumo byla, arba kurie laikomi užregistruotais nemokumo byloje arba yra susiję su nemokumo bylos pagrindu netenkinamais reikalavimais. Jeigu nenustatyta kitaip, šių procesų tęsti neįmanoma, kol galioja sprendimas dėl nemokumo.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Su kreditorių dalyvavimu susiję principai

Nemokumo byla grindžiama, inter alia, toliau nurodytais kreditorių dalyvavimo principais:

  • nemokumo byla turi būti nagrinėjama taip, kad nė viena šalis nepatirtų nesąžiningos žalos arba neįgytų neteisėto pranašumo ir kad būtų greitai ir ekonomiškai patenkinta kuo didesnė kreditorių reikalavimų dalis;
  • kreditoriai, kurie pagal įstatymą iš esmės turi tokį patį arba panašų statusą, nemokumo procese turi vienodas galimybes;
  • jeigu įstatymu nenustatyta kitaip, prieš nemokumo bylos inicijavimą sąžiningai įgytos kreditoriaus teisės negali būti ribojamos nemokumo teismo nutartimi arba nemokumo administratoriaus taikoma procedūra;
  • kreditoriai privalo nesiimti su nemokumo byla nesusijusių veiksmų savo reikalavimams patenkinti, išskyrus atvejus, kai tai leidžiama įstatymu.

Kreditorių organai

Kreditorių organai yra:

  • kreditorių susirinkimas;
  • kreditorių komitetas (arba kreditorių atstovas).

Kreditorių susirinkimas yra atsakingas už kreditoriaus komiteto narių ir pakaitinių narių (arba kreditorių atstovo) išrinkimą ir pašalinimą. Kreditorių susirinkimas gali savo kompetencijai palikti bet ką, kas priklauso kreditorių organų kompetencijai. Jeigu kreditorių komitetas arba kreditorių atstovas nepaskiriamas, tuos įgaliojimus vykdo kreditorių susirinkimas, išskyrus atvejus, kai įstatymu nustatyta kitaip.

Jeigu užregistruojama daugiau kaip 50 kreditorių, kreditorių susirinkimas turi sudaryti kreditorių komitetą. Priešingu atveju pakanka išsirinkti kreditorių atstovą.

Kreditorių komitetas naudojasi kreditorių organų įgaliojimais, tačiau įgaliojimai netaikomi klausimams, priklausantiems kreditorių susirinkimo kompetencijai, arba įgaliojimams, kuriuos kreditorių susirinkimas paliko savo kompetencijai. Pirmiausia kreditorių komitetas prižiūri nemokumo administratoriaus veiklą ir turi teisę teikti su nemokumo byla susijusius pasiūlymus nemokumo teismui. Kreditorių komitetas saugo bendrus kreditorių interesus ir bendradarbiaudamas su nemokumo administratoriumi padeda pasiekti nemokumo bylos tikslą. Nuostatos dėl kreditorių komitetų mutatis mutandis taikomos kreditorių atstovams.

Kreditorių kategorijos

Įstatymu kreditoriai skirstomi į apsaugos ir neapsaugotus.

Apsaugotas kreditorius yra kreditorius, kurio reikalavimas apsaugotas skolininko turtu, šį turtą suvaržius, įgijus jo perėmimo teisę, nustačius teisių perdavimo apribojimą, pasitikėjimo pagrindu perdavus teisę, perdavus reikalavimo teisę į užstatą arba panašią teisę pagal užsienio teisės aktus.

Apsaugoti kreditoriai turi galimybę daryti nemažą įtaką nemokumo bylos eigai. Kai skolininkas yra verslo subjektas, kuris pagal Nemokumo įstatymą gali būti reorganizuotas, norint patvirtinti rezoliuciją dėl nemokumo metodo (bankroto arba reorganizavimo) reikia bent pusės visų apsaugotų (ir atitinkamai neapsaugotų) kreditorių, dalyvaujančių kreditorių susirinkime, balsų, skaičiuojamų pagal jų reikalavimų sumas, išskyrus atvejus, kai už rezoliuciją balsuoja bent 90 proc. kreditorių, tą procentinę dalį apskaičiuojant pagal jų reikalavimų sumą. Apsaugotas kreditorius taip pat gali privalomai nurodyti užstatą valdančiam asmeniui valdyti tą užstatą kokiu nors būdu, jeigu tokiais nurodymais siekiama gero valdymo. Nemokumo administratorius taip pat privalo laikytis apsaugotų kreditorių nurodymų užstatui monetizuoti. Nemokumo administratoriai gali atmesti tokius nurodymus, jeigu mano, kad užstato objektą galima monetizuoti palankesnėmis sąlygomis; tuo atveju jie prašo nemokumo teismo peržiūrėti nurodymus – ta peržiūra priklauso nemokumo teismo vykdomai priežiūros veiklai. Monetizavus daiktą, teisę, reikalavimą ar kitą turtą nemokumo byloje apsaugoto kreditoriaus reikalavimo apsauga išnyksta, net jeigu tas kreditorius reikalavimo neužregistravo.

Apsaugotų kreditorių reikalavimai įvykdomi bet kuriuo bylos nagrinėjimo momentu panaudojant visą monetizavimo pajamų sumą, iš jos atėmus nemokumo administratoriaus mokestį ir valdymo bei monetizavimo išlaidas ir atsižvelgiant į užstato įkeitimo pradžią.

Visi kiti kreditoriai yra neapsaugoti. Jų statusas nemokumo byloje yra silpnesnis, o prognozuojamas jų reikalavimų patenkinimo lygis, remiantis statistiniais duomenimis, paprastai yra daug žemesnis.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Nemokumo administratoriai skolininko turtą gali naudoti bankroto procedūroje. Nemokumo administratorius gauna įgaliojimus disponuoti turtu, naudotis teisėmis ir vykdyti skolininko prievoles su turtu susijusiais klausimais. Pirmiausia nemokumo administratorius naudojasi akcininko teisėmis, susijusiomis su nemokaus skolininko turtui priklausančiomis akcijomis, priima sprendimus dėl komercinių paslapčių ir kitų konfidencialių sričių, vykdo darbdavio teises ir pareigas skolininko darbuotojams, yra atsakingas už skolininko verslo vykdymą, buhalterinę apskaitą ir mokestinių prievolių vykdymą. Nemokumo administratoriams taip pat pavedama monetizuoti turtą.

Vykstant reogranizavimo ir skolos mažinimo procesams, skolininkas toliau valdo turtą su nemažais apribojimais.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Reikalavimai turtui ir lygiaverčiai reikalavimai gali būti patenkinami visiškai bet kuriuo metu po sprendimo dėl nemokumo priėmimo.

Reikalavimai skirstomi taip:

  • reikalavimai turtui, atsiradę po nemokumo bylos inicijavimo arba po moratoriumo paskelbimo (ypač piniginių išlaidų kompensavimas ir mokestis laikinam patikėtiniui, skolininko likvidatoriui ir kreditorių komiteto nariams, taip pat kreditorių reikalavimai, atsiradę dėl kredito finansavimo);
  • reikalavimai turtui, atsiradę po sprendimo dėl nemokumo priėmimo (ypač piniginės išlaidos, nemokumo administratoriaus mokestis, valstybiniai mokesčiai, rinkliavos, muitai, socialinės apsaugos įmokos, įnašai valstybės užimtumo politikai ir visuotinio sveikatos draudimo įmokos);
  • reikalavimai, lygiaverčiai reikalavimams turtui (ypač skolininko darbuotojų reikalavimai pagal darbo teisę ir kreditorių reikalavimai į išlaikymą pagal įstatymą).

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Reikalavimų pateikimas

Kreditoriai savo reikalavimus nurodyta forma pateikia nemokumo teismui ir gali tai daryti nuo nemokumo bylos inicijavimo iki sprendime dėl nemokumo nurodyto termino. Į reikalavimus, pateiktus pasibaigus terminui, nemokumo teismas neatsižvelgia ir dėl jų klausimas nemokumo byloje nesprendžiamas. Taip pat pateikiami jau teismui išdėstyti reikalavimai ir reikalavimai, kurių vykdymą galima užtikrinti, įskaitant tuos, pagal kuriuos vykdomas išieškojimas arba areštuojamas turtas. Kreditorius, kuris pateikia reikalavimus arba kuris laikomas registruotu kreditoriumi, bet kuriuo nemokumo bylos nagrinėjimo metu gali reikalavimą atsiimti.

Reikalavimo pateikimo pareiškime turi būti paaiškinta, kaip atsirado reikalavimas ir kokia jo suma. Reikalavimas visada turi būti išreikštas pinigais, netgi kai tai yra nepiniginis turtas. Prie pareiškimo turi būti pridėti visi dokumentai, nurodyti reikalavimo pateikimo pareiškime. Autentišku dokumentu turi būti įrodyta, kad reikalavimo įvykdymą galima užtikrinti.

Senaties termino arba teisių išnykimo termino prasme reikalavimo pateikimo pareiškimas turi tokį patį poveikį kaip ir ieškinys arba kitoks teisės pareiškimas teisme; šis laikotarpis pradedamas skaičiuoti pareiškimo pateikimo nemokumo teismui dieną.

Kreditorius atsako už reikalavimo pateikimo pareiškime nurodytos informacijos tikslumą. Nemokumo teismas, vykdydamas nemokumo administratoriaus rekomendaciją, gali skirti nuobaudas, jeigu reikalavimo suma nurodoma per didelė (didesnė daugiau nei 100 proc.), nurodydamas įmokėti prie turto pridedamą sumą, kurios dydis nustatomas atsižvelgiant į visas reikalavimo pateikimo aplinkybes ir peržiūrėjus patį reikalavimą, iki sumos, kurią pasiekus pateikto reikalavimo suma viršijo nustatytą tikrąją vertę.

Kreditoriaus teisės į reikalavimo įvykdymą iš užstato nepaisoma, jeigu reikalavimas pateikiamas kitokia forma, negu turėjo būti pateikiamas, arba jeigu peržiūrėjus reikalavimą nustatoma, kad jo įkeitimo lygis klaidingai padidintas daugiau negu 100 proc. Šiuo atveju kreditoriui nemokumo teismas gali skirti baudą – nurodyti sumokėti tam tikrą pinigų sumą apsaugotų kreditorių, pateikusių to paties turto įkeitimu apsaugotus reikalavimus, naudai. To mokėjimo sumą nemokumo teismas nustato atsižvelgdamas į visas aplinkybes, kuriomis teisė į reikalavimo patenkinimą iš užstato buvo įgyvendinta ir peržiūrėta, iki sumos, kurią pasiekus pareiškime nurodyto užstato vertė viršijo nustatytą užstato vertę.

Užregistruotų reikalavimų patikrinimas

Pateiktus reikalavimus pirmiausia peržiūri nemokumo administratorius, kuris iš esmės juos sutikrina su lydimaisiais dokumentais, skolininko sąskaitomis ar pagal konkrečius teisės aktus saugomais apskaitos dokumentais. Tada nemokumo administratorius paragina skolininką pateikti pastabų apie reikalavimus. Prireikus nemokumo administratorius deramai ištiria reikalavimus bendradarbiaudamas su valdžios institucijomis, kurios privalo su juo bendradarbiauti.

Jeigu pateiktas reikalavimas turi trūkumų arba yra nepilnas, nemokumo administratorius paragina kreditorių per 15 dienų jį ištaisyti arba papildyti (gali būti nustatytas ilgesnis terminas) ir pataria, kaip tai padaryti. Tinkamai ir laiku nepapildytus ar neištaisytus reikalavimus nemokumo administratorius pateikia nemokumo teismui, kad šis priimtų sprendimą, kuriuo nustatoma, kad į pareiškimą neatsižvelgiama. Apie tai turi būti informuojamas kreditorius.

Nemokumo administratorius parengia pateiktų reikalavimų sąrašą. Apsaugoti kreditoriai išvardijami atskirai. Jeigu nemokumo administratorius atsisako priimti reikalavimus, tai turi būti konkrečiai nurodoma. Turi būti nurodoma informacija, reikalinga visiems kreditoriams identifikuoti ir įvertinti, kaip atsirado reikalavimas ir kokia jo suma bei eiliškumas. Be to, apsaugotų kreditorių atveju turi būti nurodyta įkeitimo priežastis ir metodas.

Pateiktų reikalavimų sąrašą nemokumo teismas iki tikrinimo posėdžio paskelbia nemokumo registre. Nemokumo teismas nemokumo registre taip pat nedelsdamas paskelbia bet kokį pateiktų reikalavimų sąrašo pakeitimą.

Tada pateikti reikalavimai patikrinami nemokumo teismo skirtame tikrinimo posėdyje. Posėdžio datą ir vietą nemokumo teismas nustato savo sprendime dėl nemokumo. Iki tikrinimo posėdžio pabaigos kreditoriai turi pakeisti savo pateikiamo reikalavimo sumą, išskyrus atvejus, kai reikalavimas yra apsaugotas arba atmestas galutiniu sprendimu. Vis dėlto jie negali pakeisti užregistruoto reikalavimo atsiradimo priežasties arba jo eiliškumo.

Reikalavimų užginčijimas

Visų reikalavimų autentiškumą, sumą ir eiliškumą gali užginčyti: a) nemokumo administratorius; b) skolininkas; arba c) registruotas kreditorius.

Kai kreditoriaus reikalavimą ginčija kitas registruotas kreditorius, turi būti nurodoma ta pati informacija, kaip ir ieškinyje pagal Civilinio proceso kodeksą, ir turi būti aiškiai nurodyta, ar ginčijamas autentiškumas, ar suma, ar eiliškumas. Užginčijimas įteikiamas nurodyta forma.

Nemokumo įstatyme pripažįstami kelių rūšių užginčijimai:

  • reikalavimo autentiškumo užginčijimas – teigiama, kad reikalavimas niekada neatsirado arba kad jis visiškai išnyko arba galiojo tik ribotą laiką;
  • reikalavimo sumos užginčijimas – teigiama, kad skolininko įsipareigojimas yra mažesnis negu užregistruota suma (reikalavimą ginčijantis asmuo turi nurodyti ir tikrąją reikalavimo sumą).
  • reikalavimo eiliškumo užginčijimas – teigiama, kad reikalavimo eiliškumas ne toks palankus kaip nurodyta pateiktame reikalavime, arba ginčijama teisė reikalavimą patenkinti iš užstato (reikalavimo eiliškumą ginčijantis asmuo taip pat turi nurodyti eiliškumą, kuriuo reikalavimas turėtų būti patenkintas).

Jeigu registruotas kreditorius ginčija kito registruoto kreditoriaus reikalavimą, šie kreditoriai tampa šalutinio ginčo šalimis. Nemokumo administratoriai, norintys padėti šalutinio ginčo, kuriame jie nedalyvauja, šaliai, turi teisę įsikišti.

Sprendimus dėl užginčytų reikalavimų autentiškumo, sumos ir eiliškumo priima nemokumo teismas.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Nemokaus skolininko turtas monetizuojamas vykdant bankroto procedūrą. Tai reiškia, kad visas nemokaus skolininko turtui priskiriamas turtas paverčiamas pinigais siekiant proporcingai patenkinti kreditorių reikalavimus. Turtą monetizuoja nemokumo administratorius. Šį veiksmą galima atlikti tik tada, kai bankroto įsakymas tampa galutiniu ir surengiamas pirmasis kreditorių susirinkimas. Turtui, kuriam gresia pavojus gretai išnykti arba sugesti, taikoma išimtis; nemokumo teismas taip pat gali leisti taikyti išimtis kitais pagrindais. Monetizavus turtą išnyksta visi vykdymo dokumento arba arešto orderio padariniai ir kiti su turto realizavimu susiję trūkumai, jeigu įstatymu nenustatyta kitaip.

Nemokaus skolininko turtas gali būti monetizuojamas:

  • viešame aukcione;
  • parduodant kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą pagal Civilinio proceso kodekse įtvirtintas išieškojimo nuostatas;
  • parduodant turtą ne aukcione.

Jeigu monetizavus turtą gautų pajamų neužtenka visiems reikalavimams patenkinti, nemokumo administratoriaus mokestis ir piniginės išlaidos padengiamos pirmiausia, o tada tenkinami moratoriumui veikiant atsiradę kreditorių reikalavimai, iš kredito finansavimo kylantys kreditorių reikalavimai, dengiamos su turto išlaikymu ir administravimu susijusios išlaidos, tenkinami iš darbo teisės kylantys skolininko darbuotojų reikalavimai ir kreditorių reikalavimai gauti išlaikymą ir kompensaciją už žalą sveikatai. Kiti reikalavimai tenkinami proporcingai.

Kai sprendimas, kuriuo patvirtinama galutinė ataskaita, tampa galutinis, nemokumo administratorius pateikia nemokumo teismui nutarties paskirstyti turtą projektą, nurodydamas, kiek turėtų būti sumokama pagal kiekvieną reikalavimą, išdėstytą peržiūrėtame registruotų reikalavimų sąraše. Tuo pagrindu nemokumo teismas paskelbia nutartį dėl turto paskirstymo, kurioje nustato kreditoriams mokėtinas sumas. Visi į paskirstymo grafiką įtraukti kreditoriai gauna išmokas, proporcingas nustatytai jų reikalavimų sumai. Prieš paskirstant turtą tenkinami dar nepatenkinti reikalavimai, kuriuos galima patenkinti bet kada per bankroto procedūrą, t. y.:

  • reikalavimai turtui – piniginės išlaidos, nemokumo administratoriaus mokestis, su skolininko turto išlaikymu ir administravimu susijusios išlaidos, valstybiniai mokesčiai, rinkliavos, muitai, socialinės apsaugos įmokos, įnašai valstybės užimtumo politikai, visuotinio sveikatos draudimo įmokos ir kt.);
  • lygiaverčiai reikalavimai – skolininko darbuotojų reikalavimai pagal darbo teisę, kreditorių reikalavimai kompensuoti žalą sveikatai, vyriausybės reikalavimai ir kt.
  • apsaugoti reikalavimai.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

Bankroto pabaiga

Kai turtą baigiama monetizuoti, nemokumo administratorius nemokumo teismui pateikia galutinę ataskaitą. Galutinėje ataskaitoje turi būti aprašyti bendri nemokumo administratoriaus veiklos ypatumai ir kiekybiškai išdėstyti jų finansiniai rezultatai. Joje turi būti nurodyta kreditoriams paskirstytina suma ir įvardyti tie kreditoriai, nurodant jų dalis bendroje sumoje. Kartu su galutine ataskaita nemokumo administratorius nemokumo teismui pateikia mokesčio ir išlaidų deklaraciją.

Nemokumo teismas peržiūri nemokumo administratoriaus galutinę ataskaitą bei sąskaitą, ir, surengęs posėdį su nemokumo administratoriumi, ištaiso jų klaidas ir papildo jas praleistais duomenimis. Nemokumo teismas paskelbia proceso šalims peržiūrėtą nemokumo administratoriaus galutinę ataskaitą paskelbdamas ją viešu pranešimu. Kai sprendimas, kuriuo patvirtinama galutinė ataskaita, tampa galutinis, nemokumo administratorius pateikia nemokumo teismui nutarties paskirstyti turtą projektą, nurodydamas, kiek turėtų būti sumokama pagal kiekvieną reikalavimą, išdėstytą peržiūrėtame registruotų reikalavimų sąraše. Tada nemokumo teismas paskelbia nutartį dėl turto paskirstymo, kurioje nustato kreditoriams mokėtinas sumas. Visi į paskirstymo grafiką įtraukti kreditoriai gauna išmokas, proporcingas nustatytai jų reikalavimų sumai. Nutartyje dėl turto paskirstymo nemokumo teismas nustato nemokumo administratoriui įvykdymo terminą, kuris turi būti ne ilgesnis kaip du mėnesiai nuo nutarties dėl turto paskirstymo įsigaliojimo dienos.

Bankroto procedūra baigiama nemokumo administratoriui pateikus ataskaitą apie nutarties dėl turto paskirstymo įvykdymą ir nemokumo teismui priėmus sprendimą baigti bylą. Teismas taip pat nusprendžia baigti bankroto procedūrą tam tikrais kitais įstatymo nustatytais atvejais, pvz., jeigu nustatoma, kad skolininko turto aiškiai nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti. Kai sprendimas baigti bankroto procedūrą tampa galutinis, nemokumo byla baigiama.

Reorganizavimo pabaiga

Reorganizavimas baigiamas nemokumo teismui priėmus sprendimą, kuriuo pripažįstamas reorganizavimo plano arba nemažos jo dalies įvykdymas. Teisės apeliacine tvarka apskųsti šį sprendimą nėra.

Reorganizavimas taip pat gali būti baigiamas nemokumo teismo sprendimu, siekiant reorganizavimą paversti bankrotu – tai daroma įstatymo numatytais atvejais, ypač kai kyla problemų tvirtinant reorganizavimo planą ir jį vykdant. Nemokumo teismas negali priimti sprendimo paversti reorganizavimą bankrotu, jeigu įvykdyti svarbūs reorganizavimo plano aspektai. Teismo sprendimą paversti reorganizavimą bankrotu apeliacine tvarka gali apskųsti skolininkas, reorganizavimo prašiusi šalis, nemokumo administratorius arba kreditorių komitetas. Kai nemokumo teismas nusprendžia reorganizavimą paversti bankrotu, atsiranda su bankroto paskelbimu susiję padariniai, išskyrus atvejus, kai nemokumo teismas savo sprendimu nustato kitokias šio pavertimo sąlygas.

Skolos mažinimo proceso pabaiga

Skolos mažinimo procesas baigiamas nemokumo teismo sprendimu, kuriuo pripažįstamas skolos sumažinimo įvykdymas. Teisės apeliacine tvarka apskųsti šį sprendimą nėra. Jeigu skolininkas tinkamai ir laiku įvykdo visus įpareigojimus pagal patvirtintą skolos sumažinimo metodą, nemokumo teismas, gavęs skolininko rekomendaciją, priima nutartį, kuria skolininkas atleidžiamas nuo pareigos įvykdyti dar nepatenkintą reikalavimų, įtrauktų į skolos mažinimo procedūrą, dalį.

Skolos mažinimo procesas taip pat gali būti baigiamas, jeigu teismas nutraukia procesą ir įstatymo numatytais atvejais nusprendžia skolininko nemokumo klausimus spręsti bankroto procedūros tvarka, ypač kai skolininkas neįvykdo skolos sumažinimo sąlygų.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Kai baigiama bankroto procedūra, susijusi su fizinio asmens turtu (bet kuriuo metu baigus bankroto procedūrą) arba juridinio asmens turtu (kol juridinis asmuo bus likviduotas išbraukiant jį iš viešo registro), gali būti priimta nutartis dėl arešto ar išieškojimo pagal nustatytą ir skolininko neužginčytą reikalavimą, kuris per bankroto procedūrą nėra patenkinamas. Kai pateikiamas prašymas vykdyti išieškojimą, reikia pateikti tik atitinkamo reikalavimo patvirtinimo per bankroto procedūrą lapą ir patvirtinimo ataskaitą. Ši teisė pagal įstatymą netenka galios praėjus dešimčiai metų nuo bankroto procedūros pabaigos, o senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties, kuria baigiama procedūra, įsigaliojimo dienos.

Reorganizavimo atvejais po reorganizavimo plano įsigaliojimo galima priimti nutartį dėl išieškojimo arba arešto ir ją įvykdyti skolininko atžvilgiu, kad būtų išieškota reorganizavimo plane nurodyta reikalavimo suma. Tačiau jeigu reikalavimas yra užginčytas, vykdyti išieškojimą arba areštą įmanoma tik tuo atveju, jeigu nemokumo teismo sprendimas, kuriuo nustatomas reikalavimas, tapo galutinis; šis sprendimas turi būti pridedamas prie prašymo.

Skolos sumažinimo atvejais, kai skolos mažinimo procesas baigiamas, o skolininkas atleidžiamas nuo likusių reikalavimų patenkinimo, nebeįmanoma reikalauti išieškojimo ar arešto priemonėmis patenkinti likusius kreditorių reikalavimus. Nesvarbu, ar kreditorių reikalavimai skolos mažinimo procese buvo iš dalies patenkinti, nesvarbu net ir tai, ar jie užregistravo savo reikalavimus nemokumo byloje.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Išlaidos, pirmiausia nemokumo administratoriaus mokestis ir piniginės išlaidos, turėtų būti padengtos iš turto, t. y. jas turėtų padengti skolininkas.

Kadangi nemokaus skolininko turtas ne visada yra pakankamai didelis išlaidoms padengti, nemokumo teismas, prieš nuspręsdamas dėl prašymo dėl nemokumo, gali nurodyti prašymą dėl nemokumo pateikusiam asmeniui iki nustatyto termino sumokėti nemokumo bylos išlaidų avansą, jeigu jo reikia bylos išlaidoms padengti ir reikiamų išteklių negalima užsitikrinti kitomis priemonėmis. Tai taikytina ir tuo atveju, kai aišku, kad skolininkas neturi jokio turto. Įstatymu yra nustatyta viršutinė tokių avansų riba. Jeigu prašymą dėl nemokumo yra pateikę keli asmenys, jie avansą privalo sumokėti solidariai.

Jeigu išlaidų padengti iš turto neįmanoma, nemokumo bylos išlaidų likutis padengiamas iš avanso, t. y. jas padengia prašymą pateikęs asmuo.

Jeigu išlaidoms padengti avanso neužtenka, išlaidas padengia valstybė. Konkrečiu teisės aktu nustatyta viršutinė valstybės dengiamų išlaidų suma.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Skolininko teisinių veiksmų, kuriais mažinamos kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybės arba pirmenybė teikiama tam tikriems kreditoriams, vykdymo užtikrinimas negalimas. Šios srities veiksmai, kurių skolininkas nesiima, taip pat laikomi teisiniais veiksmais. Tokie veiksmai, kurių vykdymo užtikrinimas negalimas, skirstomi į tris kategorijas: a) teisiniai veiksmai be pakankamo atlygio; b) preferenciniai teisiniai veiksmai, kuriais sudaroma tokia padėtis, kai vienas kreditorius kitų kreditorių nenaudai gauna didesnę savo reikalavimų patenkinimo sumą negu būtų gavęs per bankroto procedūrą; c) teisiniai veiksmai, kuriais skolininkas tyčia sumažina kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, jeigu priešinga sandorio šalis šį ketinimą žinojo arba, atsižvelgiant į visas aplinkybes, turėjo žinoti.

Negalimumas užtikrinti skolininko teisinių veiksmų įvykdymo nustatomas nemokumo teismo nutartimi dėl ieškinio, kurį pareiškia nemokumo administratorius, užginčydamas skolininko teisinius veiksmus (ieškinys dėl sandorio panaikinimo). Nemokumo administratorius ieškinį dėl sandorio panaikinimo gali pareikšti per metus nuo sprendimo dėl nemokumo įsigaliojimo dienos. Jeigu ieškinys per tą laikotarpį nepareiškiamas, teisė į sandorio panaikinimą išnyksta. Skolininko atlygis, gautas pagal teisinius veiksmus, kurių vykdymo užtikrinimas negalimas, sudaro skolininko turtą, kai nutartis, kuria patenkinamas ieškinys dėl sandorio panaikinimo, tampa galutinė.

Negalimumas užtikrinti teisinio veiksmo vykdymo neturi poveikio šio teisinio veiksmo taikymui. Tačiau nemokumo byloje skolininko atlygis, gautas pagal teisinius veiksmus, kurių vykdymo užtikrinimas negalimas, priskiriamas skolininko turtui. Jeigu skolininko pradinio atlygio, gauto pagal teisinį veiksmą, kurio vykdymo užtikrinimas negalimas, neįmanoma perduoti kaip skolininko turto, turi būti sumokama lygiavertė kompensacija.

Nemokumo teismas neprivalo vadovautis kito teismo ar kitos valdžios institucijos sprendimu, kuriuo nemokumo bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad teisinis veiksmas, susijęs su skolininko turtu ar įsipareigojimais, yra niekinis, ir neprivalo vadovautis tokia išvada, jeigu ji padaroma kitokiu būdu. Kol nagrinėjama nemokumo byla, tokio teisinio veiksmo negaliojimą nagrinėja tik nemokumo teismas – arba priimdamas preliminariąją nutartį, arba nagrinėdamas šalutinį ginčą tuo klausimu. Tame ginče ieškinį gali pareikšti kitos nemokumo bylos šalys negu skolininkas, nebent tai yra valdantysis skolininkas, ir nemokumo administratorius arba prokuratūra. Nemokumo administratorius visada turi būti arba ieškovas, arba atsakovas. Jeigu vėliau galutine nutartimi nustatoma, kad teisinis veiksmas, susijęs su skolininko turtu ar įsipareigojimais, yra niekinis, kaip atlygis gauta ekonominė nauda turi būti grąžinta skolininko turtui papildyti.

Jeigu teisinis veiksmas, susijęs su skolininko turtu arba įsipareigojimais, pripažįstamas niekiniu teismo nutartimi, kuri tapo galutinė iki nemokumo bylos inicijavimo, nutartyje nurodytas teisinis veiksmas taip pat laikomas niekiniu nemokumo byloje.

Specialios taisyklės dėl tam tikrų kategorijų reikalavimų

Specialios taisyklės taikomos šių kategorijų reikalavimams:

  • reikalavimams skolininko turtui, atsiradusiems po nemokumo bylos inicijavimo arba po moratoriumo paskelbimo;
  • reikalavimams skolininko turtui, atsiradusiems po sprendimo dėl nemokumo priėmimo;
  • reikalavimams, kurie yra lygiaverčiai reikalavimams skolininko turtui;
  • antraeiliams reikalavimams;
  • skolininko akcininkų arba narių reikalavimams, kylantiems iš jų dalyvavimo įmonėje arba kooperatyve.

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.

Paskutinis naujinimas: 21/08/2018

Nemokumas - Vokietija

TURINIO LENTELE


Įžanga

Vokietijoje nemokumui ir nemokumo byloms taikytina teisė reglamentuota Nemokumo kodekse (vok. Insolvenzordnung, toliau – InsO), kuris įsigaliojo 1999 m. sausio 1 d. Nemokumo kodekso ypatybė ta, kad jame įtvirtintos ne tik procesinės, bet ir materialinės teisės nuostatos. Pavyzdžiui, nuostatos, kuriomis reglamentuojami nemokumo bylos iškėlimo padariniai, yra materialinės teisės nuostatos (InsO 80–147 straipsniai).

Pagrindinis Nemokumo kodekso tikslas – kolektyvinis skolininko kreditoriaus reikalavimų patenkinimas, realizuojant skolininko turtą ir paskirstant iš jo gautas pajamas, arba sudarant alternatyvų susitarimą, numatytą nemokumo plane, visų pirma siekiant išlaikyti įmonę veikiančią (InsO 1 straipsnio pirmas sakinys). Kolektyvinis reikalavimų patenkinimas (vok. gemeinschaftliche Befriedigung) reiškia, kad kreditoriams bus atlyginta proporcingai atitinkamiems jų reikalavimams. Be to, nemokumo procedūra skirta tam, kad sąžiningiems skolininkams būtų suteikta galimybė išsilaisvinti nuo likusių skolų (InsO 1 straipsnio antras sakinys).

Pagrindinis Vokietijos nemokumo procedūros principas, be vienodo požiūrio į kreditorius principo, yra kreditorių autonomijos principas (vok. Gläubigerautonomie). Kreditoriams proceso metu suteikiamos plačios teisės, visų pirma susijusios su skolininko turto realizavimo būdais. Kreditoriai taip pat priima sprendimą dėl konkrečios nemokumo bylos formos, nes, be standartinės procedūros, kreditoriams, kurių reikalavimai užtikrinti, ir paprastiesiems kreditoriams kodekse suteikiama galimybė įgyvendinti savo autonomiją sudarant nemokumo planą, kuriuo galima nukrypti nuo Nemokumo kodekso nuostatų siekiant realizuoti nemokaus skolininko turtą, paskirstyti gautas sumas atitinkamoms šalims, nustatyti nemokumo procedūros eigą ir skolininko atsakomybę užbaigus nemokumo procedūrą. Nemokumo planas ypač svarbus, jei įmonė reorganizuojama, nors juo taip pat gali būti vadovaujamasi likviduojant įmonę.

Vokietijos nemokumo bylų teisei taip pat būdingas vienovės principas. Tai reiškia, kad Įstatyme dėl reorganizavimo ir likvidavimo (vok. Gesetz für Sanierung und Liquidation) jokia atskira procedūra nenumatyta. Ir reorganizavimas, ir likvidavimas gali būti vykdomas taikant standartinę procedūrą arba nemokumo plano procedūrą.

1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Nemokumo byla gali būti iškelta dėl bet kurio juridinio ar fizinio asmens turimo turto, net jei šis asmuo nesiverčia komercine ar savarankiškai dirbančio asmens veikla (fizinis asmuo, kuris nevykdo tokios veiklos, vadinamas vartotoju). Nemokumo byla taip pat gali būti pradėta dėl juridinio asmens statuso neturinčios ūkinės bendrijos (pvz., tikrosios ūkinės bendrijos (vok. offene Handelsgesellschaft), komanditinės ūkinės bendrijos (vok. Kommanditgesellschaft) turto arba dėl atskiro fondo turto, pavyzdžiui, mirusio asmens turto. Viešosios teisės reglamentuojamiems juridiniams asmenims taikoma specialioji kodekso 12 straipsnio nuostata, kurioje nurodyta, kad nemokumo byla negali būti pradėta dėl Federacinei vyriausybei arba Žemei (vok. Land) priklausančio turto (InsO 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

Nemokumo byla keliama tik pagal prašymą, to savaime negali padaryti joks viešasis subjektas. Prašymą gali pateikti skolininkas arba kreditorius. Siekiant apsaugoti teismą ir skolininką nuo per anksti pateikiamų prašymų arba prašymų, teikiamų siekiant vienintelio tikslo – sukelti žalą, prašymą pateikiantis kreditorius privalo įtikinamai įrodyti, kad yra nemokumo pagrindai ir kad reikalavimas iš tikrųjų priklauso kreditoriui.

Jei nemoki tampa ribotos atsakomybės bendrovė, prašymą turi pateikti jos valdymo organai, nes kitaip jiems bus skiriamos sankcijos. Jei šis reikalavimas pažeidžiamas, kreditoriai gali pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Jei sunkumų patiriantis skolininkas veikė tyčia, tam tikromis aplinkybėmis jis pats gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (Baudžiamojo kodekso (vok. Strafgesetzbuch) 283 straipsnis ir paskesni straipsniai).

Bendra priežastis nemokumo bylai pradėti yra nepajėgumas mokėti. Skolininkas laikomas negalinčiu susimokėti skolų, jei jis negali įvykdyti mokėjimo prievolių, kurių mokėjimo terminas jau suėjo; paprastai nemokumas preziumuojamas, jei skolininkas nustojo vykdyti mokėjimus (InsO 17 straipsnio 2 dalis). Jei skolininkas yra juridinis asmuo arba bendrovė, kurios nė vienas partneris nėra neribotos atsakomybės fizinis asmuo, byla taip pat gali būti pradėta dėl per didelio įsiskolinimo. Skolininkas laikomas per daug įsiskolinusiu, jei jo turtas nebepadengia esamų įsipareigojimų, nebent konkrečiomis aplinkybėmis labai tikėtina, kad įmonė toliau tęs veiklą (InsO 19 straipsnio 2 dalis). Jei, atsižvelgiant į aplinkybes, labai tikėtina, kad įmonė tęs veiklą, į tai būtina atsižvelgti nustatant skolininko turto vertę. Prašymą taip pat gali pateikti skolininkas, jei nebėra pajėgus mokėti (InsO 18 straipsnio 1 dalis). Skolininkas laikomas nepajėgiu mokėti, jei tikėtina, kad jis negalės įvykdyti esamų mokėjimo prievolių tą dieną, kai baigiasi jų įvykdymo terminas (InsO 18 straipsnio 2 dalis).

Be to, būtina užtikrinti nemokumo bylos finansavimą. Todėl prašymas iškelti nemokumo bylą bus atmestas, jei skolininko turto veikiausiai nepakaks bylos išlaidoms padengti (InsO 26 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys).

Jei sąlygos yra įvykdomos, teismas, atsakingas už nemokumo bylą, arba nemokumo bylų teismas (vok. Insolvenzgericht) priima sprendimą iškelti bylą ir jis paskelbiamas. Teismas viešai paskelbia šią informaciją internete (Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.insolvenzbekanntmachungen.de/). Priimdamas sprendimą iškelti bylą, teismas paragina paprastuosius kreditorius per nustatytą laikotarpį pareikšti reikalavimus nemokumo administratoriui. Jis nustato susirinkimo dieną ir šiame susirinkime kreditoriai, remdamiesi nemokumo administratoriaus ataskaita, priima sprendimą dėl nemokumo bylos eigos ir nustato patikrinimui skirto teismo posėdžio, per kurį bus tikrinami pareikšti reikalavimai, datą.

Kaip jau nurodyta įžangoje, Nemokumo kodekse nenumatytos atskirų rūšių procedūros, taikomos reorganizavimui ir likvidavimui. Be standartinės procedūros, kodekse suteikiama galimybė sudaryti nemokumo planą, kuriuo remiantis būtų vykdomas likvidavimas arba reorganizavimas.

Nemokumo bylų teismas turi patikrinti, ar yra įvykdytos nemokumo bylos iškėlimo sąlygos, ir tai gali užtrukti šiek tiek laiko, o iškeldamas bylą teismas taikys visas laikinąsias apsaugos priemones, kurios atrodo būtinos, kad nepasikeistų skolininko finansinė padėtis ir nebūtų pakenkta kreditoriams, kol bus priimtas sprendimas dėl prašymo (InsO 21 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys). Praktiškai teismas paskiria laikinąjį nemokumo administratorių (vok. vorläufiger Insolvenzverwalter), kuris gali būti „silpnas“ arba „stiprus“. Jei paskiriamas „silpnas“ laikinasis nemokumo administratorius, skolininkas išlaiko teisę disponuoti turtu ir konkrečias administratoriaus pareigas nustato teismas, nors jos negali apimti daugiau nei „stipraus“ laikinojo nemokumo administratoriaus pareigos (InsO 22 straipsnio 2 dalies antras sakinys). Pavyzdžiui, teismas gali nurodyti, kad skolininkas gal realizuoti turtą tik pritarus administratoriui. Jei paskiriamas „silpnas“ laikinasis nemokumo administratorius, dėl to nenutrūksta nagrinėjami teisiniai ginčai (BGH NZG 1999, 939, 940). Laikinasis nemokumo administratorius yra „stiprus“, jei teismas nustato bendrą draudimą skolininkui realizuoti turtą, todėl teisė valdyti skolininko turtą ir juo disponuoti suteikiama administratoriui (InsO 22 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys).

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Nemokaus skolininko turtas (vok. Insolvenzmasse) apima turtą, priklausantį skolininkui bylos iškėlimo dieną, ir turtą, kurį jis naujai įsigijo bylos nagrinėjimo metu (t. y. kol byla užbaigiama ar nutraukiama). Į nemokaus skolininko turtą įeina griežtai asmeninės skolininko teisės ir daiktai, kurių negalima areštuoti, nes į juos taip pat negali būti nukreiptas atskiras vykdymas. Pavyzdžiui, uždirbtos pajamos yra nemokaus skolininko turto dalis tik tiek, kiek jos viršija minimalias skolininko pragyvenimui skirtas lėšas. Nemokumo administratorius taip pat gali panaikinti areštą turtui, priskiriamam nuosavam skolininko turtui, kurio negalima areštuoti.

Vokietijos teisėje teisė valdyti nemokaus skolininko turtą ir teisė juo disponuoti iš esmės perduodama nemokumo administratoriui nuo bylos iškėlimo momento (išimtis taikoma, kai skolininkas savarankiškai valdo turtą (vok. Eigenverwaltung), InsO 270 straipsnis ir paskesni straipsniai), todėl pareiga suteikti įkaitą paskolos davėjams, suteikiantiems finansavimą skolininkui, pavyzdžiui, tenka nemokumo administratoriui. Kalbant apie labai svarbius sandorius, pavyzdžiui, paskolos sutarties sudarymą, smarkiai apsunkinant nemokaus skolininko turtą, nemokumo administratoriui reikalingas kreditorių susirinkimo arba paskirto kreditorių komiteto sutikimas (InsO 160 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Įsipareigojimai dėl paskolų ir kiti įsipareigojimai, kuriuos prisiėmė nemokumo administratorius, yra siejami su nemokaus skolininko turtu ir tenkinami iš šio turto pirmumo tvarka, t. y. prieš patenkinant paprastųjų kreditorių reikalavimus. Taip užtikrinama, kad po nemokumo bylos iškėlimo sutarties šalys bus pasirengusios turėti verslo reikalų su nemokiu skolininku.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Kadangi nuo nemokumo bylos iškėlimo pradžios nemokumo administratoriui paprastai tenka svarbus vaidmuo (išimtis taikoma, kai skolininkas pats valdo turtą), šiuo procedūros etapu nemokumo bylų teismas iš esmės turi priežiūros ir vadovavimo įgaliojimus (žr. InsO 58, 76 straipsnius) (be specialiųjų įgaliojimų, pavyzdžiui, suteikiamų per nemokumo plano procedūrą arba jei skolininkas pats valdo turtą). Iškėlus nemokumo bylą, esminius (turto realizavimo, likvidavimo, reorganizavimo ir nemokumo plano) sprendimus paliekama priimti kreditoriams. Teismas turi specialiuosius įgaliojimus ir užduotis, tačiau jie suteikiami jam bylos iškėlimo etapu. Jis priima sprendimą dėl bylos iškėlimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nemokumo administratoriaus paskyrimo. Teismas taip pat atsako už nemokumo administratoriaus priežiūrą. Jis prižiūri nemokumo administratoriaus veiksmus, tačiau netikrina, ar jie tikslingi, ir negali duoti administratoriui nurodymų. Siekiant paspartinti nemokumo bylą, nemokumo bylą nagrinėjančio teismo sprendimus galima apskųsti tik tais atvejais, kai kodekse numatyta tiesioginio apeliacinio skundo galimybė (vok. sofortige Beschwerde) (žr. InsO 6 straipsnio 1 dalį). Tiesioginį apeliacinį skundą galima paduoti pačiam nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui arba už nemokumo bylų teismą aukštesnės instancijos apygardos teismui (vok. Landgericht) raštu arba žodžiu teismo kanceliarijoje (vok. Geschäftstelle). Skundas neturi stabdomojo poveikio; tačiau apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas arba nemokumo bylų teismas gali nurodyti laikinai sustabdyti vykdymą.

Nemokumo administratorius yra svarbiausias nemokumo bylos dalyvis. Nemokumo administratoriais gali būti skiriami tik fiziniai, bet ne juridiniai asmenys (InsO 56 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys). Visų pirma nemokumo administratoriais skiriami teisininkai, verslininkai, apskaitininkai ar patarėjai mokesčių klausimais. Iškėlus nemokumo bylą, teisė valdyti skolininko turtą ir juo disponuoti suteikiama nemokumo administratoriui. Pagrindinė jo pareiga yra atskirti turtą, kurį jis nustato esant iškėlus nemokumo bylą, nuo viso kito turto, kuris nepriklauso skolininkui. Jis taip pat turi perduoti tas skolininko turto dalis, kurios priskiriamos skolininko turtui pagal prievolių teisę, tačiau kurios dar neįtrauktos į skolininko turtą nemokumo bylos iškėlimo metu. Šitaip nustatytas skolininko turtas yra laikomas nemokaus skolininko turtu (vok. Insolvenzmasse, InsO 35 straipsnis), kurį realizuos nemokumo administratorius ir iš kurio bus tenkinami kreditorių reikalavimai. Kitos nemokumo administratoriaus pareigos:

  • darbo užmokesčio išmokėjimas nemokaus skolininko darbuotojams;
  • sprendimo, ar toliau tęsti vykstančius teisinius ginčus, ar juos nutraukti, priėmimas (InsO 85 straipsnis ir paskesni straipsniai) ir kaip elgtis su (visiškai) neįvykdytomis sutartimis (InsO 103 straipsnis ir paskesni straipsniai);
  • surašyti turtą ir įsipareigojimus (InsO 153 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys);
  • ginčyti sandorius, kurie buvo sudaryti prieš iškeliant nemokumo bylą ir kurie gali būti nepalankūs užtikrinimo priemonių neturintiems kreditoriams (InsO 129 straipsnis ir paskesni straipsniai).

Nemokumo administratorių prižiūri nemokumo bylų teismas (InsO 58 straipsnio 1 dalis). Jei paskiriamas kreditorių komitetas, jis stebi, kaip nemokumo administratorius vykdo savo pareigas (InsO 69 straipsnio pirmas sakinys).

Iškėlus nemokumo bylą, jei teisė disponuoti skolininko turtu suteikta nemokumo administratoriui, jis gali iš esmės laisvai disponuoti visu nemokaus skolininko turtu. Labai svarbiems sandoriams, pavyzdžiui, įmonės ar viso turto pardavimui, taikomi apribojimai. Šiems labai svarbiems sandoriams reikalingas kreditorių susirinkimo arba kreditorių komiteto pritarimas. Tačiau pritarimo reikalavimo pažeidimas neturi poveikio tretiesiems asmenims ir sukelia tik administratoriaus atsakomybę. Administratorius taip pat privalo vykdyti kreditorių susirinkimo sprendimą likviduoti įmonę arba tęsti jos veiklą (InsO 157, 159 straipsniai).

Jei nemokumo administratorius tyčia pažeidžia jam pagal Nemokumo kodeksą tenkančius įpareigojimus, jis privalo atlyginti žalą visoms bylos šalims (InsO 60 straipsnio 1 dalis). Kodekso 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Nemokumo administratorius turi atlyginti kiekvienos bylos šalies patirtą žalą, jei jis tyčia pažeidžia jam pagal šį kodeksą tenkančias pareigas. Jis turi elgtis taip, kaip to galima tikėtis iš tinkamo ir rūpestingo nemokumo administratoriaus.“

Nemokumo administratorius turi teisę gauti užmokestį už savo pareigas ir atitinkamų išlaidų atlyginimą (InsO 63 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys). Darbo užmokestis reglamentuojamas Nemokumo administratoriaus darbo užmokesčio taisyklėse (vok. Insolvenzrechtsvergütungsverordnung, toliau – InsVV) ir nustatomas pagal nemokaus skolininko turtą, esantį tuo metu, kai užbaigiama nemokumo byla. Taisyklėse numatyti pagal skalę suskirstyti standartiniai įkainiai, tačiau jie gali būti padidinti atsižvelgiant į jo pareigų dydį ir sunkumą.

Net ir po nemokumo bylos iškėlimo skolininkas, kuriam pareiškiami užtikrinimo priemonių neturinčių kreditorių reikalavimai, išlieka realizuotino turto savininkas (InsO 38, 39 straipsniai). Iš esmės jis yra atsakingas visu savo turtu. Tačiau teisė valdyti turtą ir juo disponuoti nemokumo byloje suteikiama nemokumo administratoriui. Išimtiniais atvejais, skolininko prašymu, teismo sprendimu dėl bylos iškėlimo skolininkas taip pat gali būti įpareigojamas pats valdyti savo turtą pagal kodekso 270 straipsnį ir paskesnius straipsnius, jei nėra žinomos aplinkybės, dėl kurių būtų galima tikėtis, kad dėl šio įpareigojimo kreditorių padėtis taptų mažiau palanki. Iš esmės šiuo atveju taip pat taikomos bendrosios nuostatos dėl nemokumo (InsO 270 straipsnio 1 dalies antras sakinys). Tačiau, kai skolininkas pats valdo savo turtą, jis išlaiko teisę valdyti turtą ir juo disponuoti, kuria naudojasi prižiūrimas teismo paskirto stebėtojo (vok. Sachverwalter) (InsO 270 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys). Kai skolininkas pats valdo turtą, įgaliojimus, kurie paprastai suteikiami nemokumo administratoriui, įgyvendina skolininkas ir stebėtojas.

Iškėlus nemokumo bylą, skolininkui tenka daug pareigų teikti informaciją ir bendradarbiauti. Tačiau kartu skolininkas turi teisę dalyvauti byloje.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Kodekso 94 straipsnyje ir paskesniuose straipsniuose reglamentuojamas klausimas, ar užtikrinimo priemonių neturintis kreditorius gali užskaityti nemokaus skolininko reikalavimą. Kodekse daromas esminis skirtumas pagal tai, ar užskaitymo galimybė jau buvo nemokumo bylos iškėlimo metu, ar ši galimybė atsirado jau vėliau. Pirmuoju atveju užskaita iš esmės leidžiama, o tai reiškia, kad užtikrinimo priemonių neturintis kreditorius neprivalo registruoti savo reikalavimo, siekdamas įtraukti jį į skolų sąrašą (vok. Tabelle), tačiau jo reikalavimas gali būti patenkintas pranešus nemokumo administratoriui apie užskaitą. Tačiau pranešimas apie užskaitą negalioja, jei kreditorius įgijo galimybę užskaityti reikalavimą remdamasis sandoriu, kurį galima pripažinti negaliojančiu (InsO 96 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Antruoju atveju, jei užskaitymo galimybė atsirado vėliau, reikia atskirti:

jei bylos iškėlimo metu reikalavimas, kuriam taikoma užskaita, jau buvo, tačiau dar nebuvo suėjęs jo įvykdymo terminas, dar nebuvo numatytas panašus atlygis arba jis vis dar buvo sąlyginis, užskaitą leidžiama taikyti po bylos iškėlimo, kai tik pašalinama užskaitą trukdanti atlikti kliūtis.

Jei tuo metu, kai byla buvo iškelta, reikalavimas dar nebuvo nustatytas, arba jeigu kreditorius įgijo reikalavimą skolininkui tik po bylos iškėlimo, užskaita draudžiama (InsO 96 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai), todėl skolininkas gali reikalauti, kad kreditorius įvykdytų savo sutartinius įsipareigojimus nemokaus skolininko turto naudai, tačiau kreditorius gali užregistruoti savo reikalavimą, kad jis būtų įtrauktas į skolų sąrašą, ir jis bus patenkintas tik nustatyta dalimi.

Tačiau, jei kreditorius neperėmė reikalavimo iš kito kreditoriaus po nemokumo bylos iškėlimo ir pats jį įgijo po bylos iškėlimo, pavyzdžiui, sudarydamas sutartį su nemokumo administratoriumi, jis pats turi teisę į užskaitą kaip nemokaus skolininko turto kreditorius.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Nemokumo bylų sukeliami padariniai esamoms sutartims Vokietijos teisėje reglamentuojami kodekso 103 straipsnyje ir paskesniuose straipsniuose. Iš esmės, iškėlus nemokumo bylą, esami sutartiniai santykiai gali nutrūkti arba tęstis toliau, arba nemokumo administratoriui suteikiama galimybė pasirinkti, ar vykdyti sutartį, ar ją nutraukti.

Kai kurių sandorių atveju nemokumo bylų padariniai aiškiai reglamentuoti įstatymo (InsO 103–118 straipsniai). Pavyzdžiui, įsakymai, darbo ar paslaugų teikimo sutartys arba leidimai imtis veiksmų dėl nemokaus skolininko turto nustoja galioti iškėlus nemokumo bylą, o sutartys, kurias skolininkas sudarė dėl turto nuomos, ir darbo sutartys galioja toliau ir yra privalomos nemokaus skolininko turto atžvilgiu.

Kalbant apie sutartis, kurių skolininkas ir kita šalis neįvykdė arba kurias nevisiškai įvykdė, kodekso 103 straipsnio 1 dalyje nemokumo administratoriui suteikiama teisė pasirinkti, ar vykdyti sutartį, ar ne. Jei nemokumo administratorius nusprendžia vykdyti sutartį iš nemokaus skolininko turto, kreditoriaus priešinis reikalavimas turi būti tenkinamas pirmumo tvarka, nes pagal kodekso 55 straipsnio 1 dalies 2 punktą tai yra iš nemokaus skolininko turto išieškotina skola. Jei nemokumo administratorius nusprendžia nevykdyti sutarties, pagal sutartį jis daugiau nieko negali reikalauti. Kreditorius gali reikalauti atlyginti žalą už sutarties nevykdymą tik kaip užtikrinimo priemonių neturintis kreditorius, užregistruodamas savo reikalavimą, kad jis būtų įtrauktas į skolų sąrašą (InsO 103 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys). Jei nemokumo administratorius nepriima sprendimo, sutarties šalis gali jo prašyti pasirinkti. Tokiu atveju administratorius turi nedelsdamas paskelbti, ar jis ketina reikalauti sutarties vykdymo. Jei jis to nepadaro, jis nebegali reikalauti, kad sutartis būtų vykdoma. Kalbant apie finansines paslaugas ir terminuotus sandorius, pagal kodeksą administratoriui neleidžiama pasirinkti (InsO 104 straipsnis).

Jei sutartinių santykių baigtis konkrečiai nereglamentuota kodekso 103–118 straipsniuose, sutartis galioja net ir po nemokumo bylos iškėlimo.

Sutartyse esančių nutraukimo sąlygų patikimumas dviprasmiškas. Atspirties taškas yra kodekso 119 straipsnis, kuriame nurodyta, kad susitarimai, kuriais atmetamas arba apribojamas 103 straipsnio ir paskesnių straipsnių taikymas, negalioja. Pagal šią nuostatą leidžiamos nutraukimo sąlygos, nepriklausančios nuo nemokumo ir nesusietos su nemokumo bylos iškėlimu ar prašymo padavimu, tačiau susijusios su skolininko nesumokėjimu. Tačiau nutraukimo sąlygos, kurios nepriklauso nuo nemokumo, kelia sunkumų, visų pirma atsižvelgiant į 2012 m. lapkričio 15 d. Vokietijos Federacijos Aukščiausiojo Teismo (vok. Bundesgerichtshof) sprendimą (BGHZ, 195, 348). Tame sprendime Vokietijos Federacijos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad energijos tiekimo sutartyje esanti nutraukimo sąlyga, kuri priklausė nuo nagrinėjamo nemokumo, negalioja. Tačiau minėtas teismas nurodė, kad nutraukimo sąlygos, priklausančios nuo nemokumo, nelaikomos negaliojančiomis per se: leidžiamos nutraukimo sąlygos, atitinkančios galimybę nutraukti sutartį įstatymo nustatyta tvarka. Todėl nuo nemokumo priklausančių nutraukimo sąlygų klausimas kol kas nėra galutinai išspręstas. Specialios taisyklės, taikomos finansinių paslaugų ir terminuotų sandorių sutartinėms sprendimo sąlygoms, nustatytos kodekso 104 straipsnio 3 ir 4 dalyse.

Jei skolininkas ir kreditorius pagal bendrąsias teisės normas susitarė neleisti perleidimo, šis susitarimas taip pat yra privalomas nemokumo administratoriui. Tačiau komerciniuose sandoriuose toks perleidimo draudimas paprastai negalioja, nes net jei sutartyje susitariama dėl perleidimo draudimo, piniginio reikalavimo perleidimas vis dėlto galioja, jei skolininkas ir kreditorius yra prekiautojai (Prekybos kodekso (vok. Handelsgesetzbuch, toliau – HGB) 354a straipsnio 1 dalis).

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Kadangi nemokumo bylos tikslas – lygiomis teisėmis patenkinti visų kreditorių reikalavimus, kodekso 87 straipsnyje paaiškinta, kad užtikrinimo priemonių neturintiems kreditoriams leidžiama užtikrinti savo reikalavimų vykdymą tik pagal nemokumo byloms taikomas nuostatas. Todėl iškėlus nemokumo bylą neleidžiamas vykdymas, tad užtikrinimo priemonių neturintiems kreditoriams neleidžiama nukreipti savo reikalavimų į nemokaus skolininko turtą arba į kitą skolininko turtą (InsO 89 straipsnio 1 dalis). Vykdymo draudimo privaloma laikytis pagal įstatymą, todėl jau pradėtas vykdymas savaime sustabdomas, neatsižvelgiant į tai, ar kreditorius žinojo apie bylos iškėlimą ir ar skolininkas prašė sustabdyti vykdymą.

Kodekso 88 straipsnyje numatyta, kad bylos iškėlimas turi atgalinį poveikį (vok. Rückschlagsperre) anksčiau taikytoms vykdymo priemonėms, ir nurodyta, kad teisės į turtą, kuriuo užtikrinama prievolė, įgytos dėl vykdymo per paskutinį mėnesį iki prašymo iškelti nemokumo bylą pateikimo arba po šio prašymo pateikimo, po nemokumo bylos iškėlimo gali netekti galios. Šiuo atveju taip pat nesvarbu, ar kreditorius žinojo apie ketinimą pateikti prašymą iškelti nemokumo bylą.

Jei užstatas įgytas dėl vykdymo priemonės prieš pateikiant prašymą iškelti nemokumo bylą, pagal kodekso 88 straipsnio pirmą sakinį užstatas galioja, tačiau tam tikromis sąlygomis jį galima ginčyti (BGH NJW 2004, 1444).

Nuo nemokumo bylos iškėlimo skolininkas praranda galimybę būti bylos šalimi savo turto interesais. Ši teisė suteikiama nemokumo administratoriui, kuris dėl savo pareigų turi teisę būti bylos šalimi. Todėl nemokumo administratorius gali savo vardu reikšti reikalavimus, siejamus su nemokaus skolininko turtu.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Kadangi nuo bylos iškėlimo nemokus skolininkas praranda teisę pareikšti ieškinį, nagrinėjama byla, jei ji susijusi su nemokaus skolininko turtu, iš pradžių sustabdoma (Civilinio proceso kodekso (vok. Zivilprozessordnung, toliau – ZPO) 240 straipsnio pirmas sakinys).

Jei skolininkas yra ieškovas (pavyzdžiui, jei byloje skolininkas yra ieškovas arba jis pateikia prieštaravimus dėl jau vykdytino reikalavimo), nemokumo administratorius gali tęsti bylą arba atsisakyti tai daryti (InsO 85 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys). Jei jis sutinka, byla tęsiama toliau. Jei jis nesutinka, turtas atskiriamas nuo nemokaus skolininko turto ir bylą gali toliau tęsti skolininkas arba atsakovas (InsO 85 straipsnio 2 dalis).

Jei skolininkas yra atsakovas, reikia atskirti: jei nemokumo bylos iškėlimo metu nagrinėjamas ieškinys dėl reikalavimo, patenkančio į nemokumo bylos sritį, reikalavimą būtina užregistruoti, kad jis būtų įtrauktas į skolų sąrašą (žr. InsO 87 straipsnį). Jei nemokumo administratorius ar užtikrinimo priemonių neturintis kreditorius prieštarauja, reikalavimas nustatomas atnaujinant sustabdytą bylą (InsO 180 straipsnio 2 dalis).

Kita vertus, jei reikalavimas nepatenka į nemokumo bylos sritį, tačiau, pavyzdžiui, yra reikalavimas dėl atleidimo nuo prievolės arba skolos, siejamos su pačiu nemokaus skolininko turtu, bylą gali toliau tęsti nemokumo administratorius arba ieškovas (InsO 86 straipsnis).

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Kaip jau paaiškinta įžangoje, Nemokumo kodekse kreditoriams suteikiama galimybė daryti didelę įtaką nemokumo bylai. Kreditoriai savo teises įgyvendina per kreditorių susirinkimą (vok. Gläubigerversammlung, InsO 74 straipsnis ir paskesni straipsniai) arba kreditorių komitetą (vok. Gläubigerausschuss), kurį gali pasirinktinai paskirti kreditorių susirinkimas (InsO 67 straipsnis ir paskesni straipsniai). Nors kreditorių susirinkimas yra centrinis organas, per kurį kreditoriai priima sprendimus, kreditorių komitetas yra organas, per kurį jie vykdo priežiūrą. Kreditorių susirinkimą šaukia nemokumo bylų teismas (InsO 74 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys), kuris jam pirmininkauja (InsO 76 straipsnio 1 dalis). Visi privilegijuotieji ir paprastieji kreditoriai, nemokumo administratorius, kreditorių komiteto nariai ir skolininkas turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkime (InsO 74 straipsnio 1 dalies antras sakinys). Iš esmės kreditorių susirinkimo sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, o daugumą lemia ne balsų skaičius, bet balsuojančių kreditorių turimų reikalavimų suma (InsO 76 straipsnio 2 dalis). Jei įmonė viršija tam tikrus dydžio kriterijus, nemokumo bylų teismas turi paskirti laikinąjį kreditorių komitetą dar prieš iškeliant nemokumo bylą (InsO 22a straipsnis). Šis komitetas dalyvauja skiriant nemokumo administratorių ir priimant sprendimus dėl skolininko įpareigojimo pačiam valdyti turtą (InsO 56a straipsnis, 270 straipsnio 3 dalis).

Kreditorių susirinkimo svarbą rodo tai, kad jis sprendžia, kaip toliau turi vykti byla, ypač kaip turi būti realizuotas skolininko turtas. Kitos kreditorių susirinkimo pareigos:

  • kito nemokumo administratoriaus rinkimas (InsO 57 straipsnio pirmas sakinys);
  • nemokumo administratoriaus priežiūra (InsO 66, 79 straipsniai, 197 straipsnio 1 dalies 1 punktas);
  • sprendimas nutraukti įmonės veiklą arba ją tęsti (InsO 157 straipsnis);
  • tam tikrų nemokumo administratoriaus sudarytų svarbių sandorių patvirtinimas (InsO 160 straipsnio 1 dalis);
  • bendradarbiavimas rengiant ir įgyvendinant nemokumo planą.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Dėl nemokumo administratoriaus įgaliojimų dėl nemokaus skolininko turto žr. atsakymą į klausimą „Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?“

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

  1. Kreditoriai, turintys teisę į turto atskyrimą

Kreditoriai, turintys teisę į turto atskyrimą (vok. aussonderungsberechtigte Gläubiger, toliau – kreditoriai, turintys teisę į turto atskyrimą) turi teisę reikalauti atskirti turtą iš nemokaus skolininko turto pagal daiktinę arba asmeninę teisę (InsO 47 straipsnio pirmas sakinys). Kreditoriai, turintys teisę į turto atskyrimą, nėra užtikrinimo priemonių neturintys kreditoriai, todėl jie neprivalo registruoti savo reikalavimų, kad jie būtų įtraukti į reikalavimų sąrašą, ir gali užtikrinti jų vykdymą pareikšdami ieškinį pagal bendrąsias teisės normas (InsO 47 straipsnio antras sakinys). Tačiau jie pareiškia šį ieškinį ne skolininkui, o nemokumo administratoriui, kuris dėl savo pareigų veikia kaip šalis. Teisė į turto atskyrimą gali būti kildinama iš turto nuosavybės teisės (jei ši nuosavybės teisė nėra perduota kaip užstatas, nes dėl to savininkas tampa tik kreditoriumi, kurio reikalavimas užtikrintas (InsO 51 straipsnio 1 punktas) arba iš paprasto teisės išlaikymo, taip pat iš restitucijos reikalavimo pagal prievolių teisę (pvz., nuomotojas prieš nuomininką).

  1. Kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti

Kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti (vok. absonderungsberechtigte Gläubiger, toliau – kreditoriai, turintys teisę į atskirą reikalavimų patenkinimą), – tai tie kreditoriai, kurie turi teisę į jų reikalavimų patenkinimą pirmumo tvarka iš nemokaus skolininko turtui priskiriamo realizuoto turto. Šie kreditoriai nedalyvauja reikalavimų patikros procedūroje, tačiau jiems teikiama pirmenybė, nes jie turi teisę į reikalavimų patenkinimą prieš kitus žemiau eilėje esančius kreditorius arba užtikrinimo priemonių neturinčius kreditorius, kurių reikalavimai neužtikrinti, iš pajamų, gautų realizavus turtą. Bet kuris likutis, likęs iš realizuoto turto, priskiriamas nemokaus skolininko turtui ir tik jis gali būti naudojamas kitų kreditorių reikalavimams patenkinti. Šio pobūdžio užtikrinimo teisė gali būti kildinama, be kita ko, iš kilnojamojo daikto įkeitimo ar užstatymo arba nuosavybės teisės, įgytos dėl užtikrinimo (InsO 50, 51 straipsniai).

Jei gautų pajamų nepakanka kreditoriaus, kurio reikalavimai užtikrinti, reikalavimams patenkinti ir kreditorius, kurio reikalavimai užtikrinti, pateikia skolininkui reikalavimą ne tik dėl daiktinės teisės, bet ir reikalavimą skolininkui in personam, jis taip pat gali reikalauti proporcingo išieškojimo iš nemokaus skolininko turto, įregistruodamas savo asmeninę teisę, kad ji būtų įtraukta į skolų sąrašą (InsO 52 straipsnio 2 sakinys).

  1. Kreditoriai, kurių reikalavimai nukreipti į patį skolininko turtą

Kreditoriai, kurių reikalavimai nukreipti į patį skolininko turtą (vok. Massegläubiger), neprivalo registruoti savo reikalavimų, kurie patenkinami iš anksto. Pagal kodekso 53 straipsnį į skolininko turtą nukreipiamos skolos apima nemokumo bylos išlaidas ir kitas administratoriaus po bylos iškėlimo sukurtas prievoles, susijusias su nemokumo valdymu (pvz., reikalavimus dėl įmonėje vis dar dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio arba teisininko, kurį pasiliko nemokumo administratorius, reikalavimai siekiant reikalavimų nemokiam skolininkui įvykdymo užtikrinimo teismuose). Šie reikalavimai tenkinami pirmumo tvarka, nes nemokumo administratorius gali tinkamai vadovauti procedūrai tik tada, jei jis gali prisiimti naujus įsipareigojimus, kurių įvykdymą galima visiškai užtikrinti.

  1. Užtikrinimo priemonių neturintys kreditoriai

Reikalavimų tikrinimo procedūroje dalyvauja tik užtikrinimo priemonių neturintys kreditoriai (vok. Insolvenzgläubiger, toliau – nemokaus asmens kreditoriai) (InsO 174 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys). Pagal InsO 38 straipsnį užtikrinimo priemonių neturintys kreditoriai yra visi asmeniniai kreditoriai su pagrįstais reikalavimais skolininkui, turimais nemokumo bylos iškėlimo dieną. Kodekso 39 straipsnio 1 dalyje išvardyti subordinuotieji užtikrinimo priemonių neturintys kreditoriai (vok. nachrangige Insolvenzgläubiger), kurie turi pareikšti reikalavimus tik jei to konkrečiai prašo nemokumo bylų teismas (InsO 174 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys). Subordinuotųjų nemokaus asmens kreditorių reikalavimai tenkinami po kitų užtikrinimo priemonių neturinčių kreditorių reikalavimų. Tai, pavyzdžiui, yra baudos, taip pat palūkanos ir delspinigiai už pavėluotą mokėjimą, skaičiuojami užtikrinimo priemonių neturinčių kreditorių reikalavimams nuo nemokumo bylos iškėlimo dienos.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Reikalavimai turi būti raštu pateikti nemokumo administratoriui per laiką, kurį nustato sprendime iškelti nemokumo bylą nagrinėjantis teismas, nurodant reikalavimo pagrindą ir sumą, taip pat pateikiant reikalavimą įrodančius dokumentus (InsO 174 straipsnio 1 dalies antras sakinys ir 2 dalis). Tačiau net ir pateikus reikalavimą pavėluotai, jis vis tiek bus nagrinėjamas. Nemokiam asmeniui turi būti pateikiami visi reikalavimai, nesvarbu, ar pagrindiniams teisiniams santykiams taikoma bendroji civilinė teisė, ar viešoji teisė (pavyzdžiui, mokesčių prievolės).

Užsienio kreditoriams taikomi specialūs reikalavimai: pagal 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (toliau – ES nemokumo reglamentas) 55 straipsnį ateityje užsienio kreditoriai galės teikti reikalavimus naudodami standartinę reikalavimų formą. Reikalavimai gali būti pateikiami bet kuria Sąjungos institucijų oficialiąja kalba. Tačiau kreditoriui gali tekti pateikti vertimą į oficialiąją nemokumo bylos iškėlimo valstybės narės kalbą arba į kitą kalbą, kuri, valstybės nurodymu, yra priimtina. Iš esmės reikalavimus reikia pateikti per nemokumo bylos iškėlimo valstybės teisėje nurodytą terminą. Jei tai yra užsienio kreditorius, šis laikotarpis yra ne trumpesnis kaip 30 dienų nuo paskelbimo apie nemokumo bylos iškėlimą nemokumo bylos iškėlimo valstybės nemokumo registre.

Nemokumo administratorius privalo kiekvieną tinkamai pareikštą reikalavimą įrašyti į skolų sąrašą (vok. Tabelle). Šiuo etapu reikalavimo turinys netikrinamas. Reikalavimai tikrinami, jų suma ir eilė nustatoma tik kai nemokumo bylų teismas surengia patikrinimui skirtą posėdį (InsO 176 straipsnio pirmas sakinys). Jei nemokumo administratorius ar užtikrinimo priemonių neturintis kreditorius neprieštarauja reikalavimui per patikrinimui skirtą teismo posėdį, arba jei pareikštas prieštaravimas atmetamas, reikalavimas laikomas priimtu ir kreditorius gauna jam priklausančią pajamų dalį. Skolininko prieštaravimas neturi įtakos reikalavimo nustatymui (InsO 178 straipsnio 1 dalies antras sakinys), tačiau, pasibaigus nemokumo bylai, užtikrinimo priemonių neturintis kreditorius negalės užtikrinti likusios savo reikalavimo dalies įvykdymo pagal vietą sąraše ir turės skolininkui pareikšti atskirą ieškinį (InsO 201 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys).

Jei per patikrinimui skirtą teismo posėdį nemokumo administratorius ar kitas užtikrinimo priemonių neturintis kreditorius pateikia prieštaravimą, kreditorius dėl reikalavimo priėmimo gali pareikšti ieškinį jį ginčijančiai šaliai (InsO 179 straipsnio 1 dalis). Jis skiria pajamų dalį tik tuo atveju, jei ieškinyje dėl reikalavimo priėmimo įrodoma, kad šis reikalavimas tikrai yra pagrįstas (InsO 180 straipsnis ir paskesni straipsniai). Per dvi savaites nuo paskirstymo sąrašo paskelbimo jis privalo įrodyti, kad pareiškė ieškinį dėl reikalavimo priėmimo (InsO 189 straipsnio 1 dalis). Jei jis to nepadaro, paskirstant pajamas į reikalavimą nebus atsižvelgta, net jei per tą laiką jis visiškai priimamas (InsO 189 straipsnio 3 dalis). Tačiau jei jis įrodo, kad pareiškė ieškinį laiku, reikalavimui priskirta dalis bus išlaikyta ir neskirstoma, kol ieškinys nagrinėjamas (InsO 189 straipsnio 2 dalis). Jei ieškinys dėl reikalavimo priėmimo galutinai atmetamas, išlaikyta dalis bus paskirstyta kitiems užtikrinimo priemonių neturintiems kreditoriams. Jei ginčijamam reikalavimui jau yra paruoštas vykdomasis dokumentas, ieškinį turi pareikšti ne kreditorius, bet prieštaravimą pareiškęs asmuo (InsO 179 straipsnio 2 dalis). Teismo sprendimas dėl reikalavimo nustatymo ar prieštaravimo patenkinimo galioja ne tik inter partes, bet ir nemokumo administratoriui bei visiems užtikrinimo priemonių neturintiems kreditoriams (InsO 183 straipsnio 1 dalis).

Jei užtikrinimo priemonių neturintis kreditorius neužregistravo savo reikalavimo, kad jis būtų įtrauktas į reikalavimų sąrašą, jis negali gauti pajamų iš realizuoto turto ir negali kitaip užtikrinti savo reikalavimo įvykdymo (InsO 87 straipsnis). Mokėjimo reikalavimai nemokumo administratoriui atmetami kaip nepriimtini.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Jei nemokumo plane nenurodyta kitaip, nemokumo administratorius realizuoja nemokaus skolininko turtą, kad paverstų jį pinigais ir paskirstytų juos kreditoriams. Administratorius savo nuožiūra sprendžia, kaip realizuoti turtą, siekdamas gauti kuo daugiau pajamų. Gali būti parduodama visa skolininko įmonė ar atskiri įrenginiai, įmonė taip pat gali būti padalyta ir turto dalys parduodamos atskirai.

Prieš paskirstant iš realizuoto turto gautas pajamas užtikrinimo priemonių neturintiems kreditoriams, pirmiausia reikia patenkinti kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti, ir kreditorių, kurių reikalavimai nukreipti į patį skolininko turtą, reikalavimus. Pajamos paskirstomos pagal paskirstymo sąrašą (vok. Verteilungsverzeichnis), kurį nemokumo administratorius sudaro remdamasis skolų sąrašu (InsO 175 straipsnis). Į šį sąrašą būtina įtraukti visus nemokiam skolininkui skirtus reikalavimus, į kuriuos atsižvelgtina paskirstant pajamas. Tada pajamos paskirstomos kreditoriams proporcingai jų reikalavimų sumai. Po to, kai patenkinami užtikrinimo priemonių neturinčių kreditorių reikalavimai, paskutiniai tenkinami kodekso 39 straipsnio 1 dalyje išvardytų subordinuotųjų kreditorių reikalavimai. Jie tenkinami tik jei visų kitų kreditorių reikalavimai yra visiškai patenkinti.

Paprastai pajamos paskirstomos dar prieš baigiant realizuoti nemokaus skolininko turtą. Kai tik yra gaunama pakankamai pajamų iš nemokaus skolininko turto, yra atliekami mokėjimai (InsO 187 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys). Kai turtas baigiamas realizuoti, pajamos yra galutinai paskirstomos (InsO 196 straipsnio 1 dalis). Tam reikalingas nemokumo bylą nagrinėjančio teismo pritarimas (InsO 196 straipsnio 2 dalis). Jei įmanoma patenkinti visus visų užtikrinimo priemonių neturinčių kreditorių reikalavimus (praktiškai taip būna retai), administratorius perveda visą likutį skolininkui (InsO 199 straipsnio pirmas sakinys).

Jei kreditorius turi daiktinę teisę į vieną iš nemokaus skolininko turto dalių, o gautų pajamų nepakanka visam reikalavimui patenkinti, kreditorius gali užregistruoti reikalavimą in personam, kad jis būtų įtrauktas į skolų sąrašą, tačiau tik tiek, kiek jo užtikrintas reikalavimas nebuvo patenkintas (arba jis gali atsisakyti užtikrinto reikalavimo ir užregistruoti reikalavimą skolininkui in personam, kad jis būtų įtrauktas į skolų sąrašą visa suma) (InsO 52 straipsnio antras sakinys).

Kol kas dar iki galo nenuspręsta, ar tai taikoma ir tuo atveju, jei dėl užskaitos kreditoriaus reikalavimas patenkinamas tik iš dalies. Kai kurie autoriai (pvz., Brandes / Lohmann, MüKo InsO, 94 straipsnio 55 punktas) teigia, kad užtikrinimo priemonių neturintis kreditorius gali užregistruoti visą savo reikalavimą, siekdamas, kad jis būtų įtrauktas į skolų sąrašą, o gavęs atitinkamą pajamų dalį, gali užskaityti jį priešinio reikalavimo suma. Vokietijos Federacijos Aukščiausiasis Teismas dar nėra priėmęs aiškaus sprendimo šiuo klausimu, tačiau jis yra užsiminęs, kad vadovautųsi šiuo požiūriu (BGH, 1960 m. gegužės 9 d. sprendimas, II ZR 95/58). Tačiau kiti autoriai pagal analogiją linkę taikyti kodekso 52 straipsnio antrą sakinį, nes tada kreditorius galėtų užregistruoti tik likusią sumą, kuri būtų įtraukta į skolų sąrašą, ir išmokėtina pajamų dalis būtų atitinkamai mažinama (pavyzdžiui, Uhlenbruck / Sinz, InsO, 94 straipsnio 61 punktas).

Jei trečiasis asmuo patenkina kreditoriaus, turinčio daiktinį užstatą skolininko atžvilgiu, reikalavimą, trečiasis asmuo savaime neužima kreditoriaus, kurio reikalavimas užtikrintas, vietos. Tačiau tam tikrais atvejais įstatyme numatyta subrogacija, be to, leidžiama susitarti sudarant sutartį. Tai nėra nemokumo bylos ypatumas, nes ši taisyklė nustatyta bendrosiose teisės normose. Jei kreditorius, pavyzdžiui, turi daiktinį užstatą ir jo reikalavimą patenkina ne skolininkas, o trečiasis asmuo, kuris garantuoja nemokiam kreditoriui skirtą reikalavimą, kreditoriaus reikalavimas skolininkui perduodamas garantui pagal įstatyme nustatytą subrogaciją (Civilinio kodekso (vok. Bürgerliches Gesetzbuch, toliau – BGB) 774 straipsnio pirmas sakinys). Kalbant apie papildomas užtikrinimo teises, pavyzdžiui, hipoteką ar įkeitimą, Civiliniame kodekse aiškiai numatyta, kad jos pereina garantui (BGB 412, 401 straipsniai). Kitos užtikrinimo teisės, pavyzdžiui, žemės įkeitimas, skirtas reikalavimui užtikrinti, garantui pagal įstatymą nepereina. Tačiau reikalavimą pagal sutartį turintis kreditorius pagal analogiją, remiantis Civilinio kodekso 412 ir 401 straipsniais, privalo perduoti kitą užtikrinimą garantui, nebent šalys susitaria kitaip. Tada garantas užima daiktinį užstatą turinčio kreditoriaus vietą.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

  1. Standartinė procedūra

Po galutinio paskirstymo nemokumo byla turi būti užbaigta (InsO 200 straipsnio 1 dalis). Sprendimas užbaigti nemokumo bylą turi būti skelbiamas. Užbaigus nemokumo bylą, teisė valdyti nemokaus skolininko turtą ir juo disponuoti grįžta skolininkui.

Užbaigus nemokumo bylą, užtikrinimo priemonių neturintys kreditoriai iš esmės gali įvykdyti likusius reikalavimus skolininkui be jokių apribojimų, nes panaikinama tik reikalavimo dalis, atitinkanti išmokėtų pajamų sumą. Siekiant įvykdyti nepatenkinto reikalavimo dalį, Nemokumo kodekso 201 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad užtikrinimo priemonių neturintys kreditoriai, remdamiesi teisėtu jų reikalavimų įtraukimu į skolų sąrašą, gali priversti skolininką įvykdyti reikalavimus lyg būtų priimtas vykdytinas teismo sprendimas, jei reikalavimai yra nustatyti ir skolininkas per patikrinimui skirtą teismo posėdį jų neginčijo. Tačiau iš to paties kodekso 201 straipsnio 2 dalies galima daryti išvadą, kad kitais atvejais kreditorius, siekdamas priversti skolininką įvykdyti reikalavimą, turi pareikšti jam ieškinį.

Išimtis taikoma fiziniams asmenims. Jie gali prašyti atleisti nuo likusios skolos (vok. Restschuldbefreiung, kodekso 201 straipsnio 3 dalis, 286 straipsnis ir paskesni straipsniai). Nuo likusios skolos gali būti atleidžiama praėjus 6 metams, jei per tą laiką skolininkas elgėsi sąžiningai, ir tada skolininkas visas pajamas, kurias galima suvaržyti, turi perduoti patikėtiniui (vok. Treuhänder); atleidimas nuo skolos turi privalomą galią visiems paprastiesiems kreditoriams, įskaitant tuos kreditorius, kurie nepareiškė savo reikalavimų (InsO 301 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad užtikrinimo priemonių neturintiems kreditoriams galutinai užkertamas kelias priversti skolininką įvykdyti reikalavimus (išimtis – InsO 302 straipsnyje nurodyti reikalavimai).

Juridinis asmuo, kuriam iškelta nemokumo byla ir kuris nebeturi jokio turto, automatiškai išbraukiamas iš įmonių registro ir nustoja egzistuoti.

  1. Nemokumo plano procedūra

Pagal nemokumo plano procedūrą kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti, ir užtikrinimo priemonių neturintys kreditoriai gali patys nuspręsti realizuoti nemokaus skolininko turtą, paskirstyti jį kreditoriams, organizuoti procedūrą ir nustatyti skolininko atsakomybę užbaigus nemokumo bylą; šiuos veiksmus, nukrypdami nuo Nemokumo kodekso nuostatų, jie nustato nemokumo plane (InsO 217 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys). Reorganizavimas ir nemokumo planas – tai ne tas pats. Nemokumo planas atlieka svarbų vaidmenį reorganizuojant įmonę, tačiau jis taip pat gali būti pagrindas likviduojant įmonę ir, pavyzdžiui, jame gali būti numatyta realizuoti nemokaus skolininko turtą ir paskirstyti jį susijusioms šalims, nukrypstant nuo kodekso nuostatų.

Nemokumo plane galima numatyti ne tik atleisti skolininką nuo likusios skolos, nes šis planas yra svarbi priemonė skolininkui atmesti nesąžiningai besielgiančius kreditorius. Nemokumo kodekso 245 straipsnyje numatyta, kad tam tikromis sąlygomis sutikimas dėl balsavimo grupės gali būti laikomas duotu net ir tada, jei nėra reikiamos balsų daugumos. Tačiau praktiškai nemokumo plano procedūra iki šiol taikoma atsargiai.

Nemokumo planą gali pateikti nemokumo administratorius arba skolininkas. Nemokumo planą sudaro aiškinamoji dalis (vok. darstellender Teil) ir organizacinė dalis (vok. gestaltender Teil). Aiškinamojoje dalyje apibūdinama, kokių priemonių jau imtasi nuo nemokumo bylos iškėlimo ir kokių priemonių dar numatoma imtis. Organizacinėje dalyje nustatoma, kaip turėtų pasikeisti dalyvaujančių šalių teisinė padėtis. Nuo tada, kai 2012 m. priimtas pakeitimas, kodekso 225a straipsnio 2 dalyje aiškiai numatyta, kad akcininkai arba nariai taip pat gali būti įtraukti į nemokumo planą, be to, leidžiama sudaryti apsikeitimo sandorius – konvertuoti skolą į nuosavybės vertybinius popierius paverčiant kreditoriaus reikalavimus skolininko akcijomis pagal įmonių teisę. Kodekso 243 straipsnyje ir paskesniuose straipsniuose numatytas labai svarbus balsavimo mechanizmas. Nemokumo plano organizacinėje dalyje nustatomos įvairios balsavimo grupės. Nemokumo planas priimamas tik tada, jei jį patvirtina dauguma kiekvienos grupės balso teisę turinčių kreditorių (kreditorių dauguma), o „už“ planą balsuojančių kreditorių reikalavimų suma sudaro daugiau nei pusę visų balso teisę turinčių kreditorių reikalavimų sumos (visų reikalavimų dauguma). Tačiau tam tikromis sąlygomis pagal kodeksą balsavimo grupė laikoma davusia sutikimą net ir tuo atveju, jei nėra reikiamos balsų daugumos (InsO 245 straipsnis). Šis „draudimas trukdyti“ (vok. Obstruktionsverbot) skirtas neleisti pavieniams kreditoriams ar akcininkams sužlugdyti planą. Pagal kodekso 247 straipsnį skolininkas taip pat turi sutikti su planu. Tačiau šiuo atveju prieštaravimas neturi reikšmės, jei pagal planą skolininko padėtis netampa blogesnė nei tuo atveju, jei šis planas nebūtų taikomas, ir jei nė vienas kreditorius negauna visą jo reikalavimo sumą viršijančios ekonominės vertės.

Kai dalyvaujančios šalys pritaria nemokumo planui ir gaunamas skolininko sutikimas, nemokumo planą turi patvirtinti bylą nagrinėjantis teismas. Teismas patvirtina nemokumo planą, jei yra įvykdomi visi esminiai procedūriniai reikalavimai ir kreditorius ar akcininkas nepateikia prašymo teigdamas, kad dėl plano jo padėtis gali pablogėti, palyginti su padėtimi, jei planas nebūtų įgyvendinamas (InsO 251 straipsnis). Kad dėl tokio prieštaravimo planas nežlugtų, organizacinėje plano dalyje galima numatyti skirti lėšų, jei šalis įrodytų, kad jos padėtis pablogės (InsO 251 straipsnio 3 dalis).

Sprendimą, kuriuo patvirtinamas planas, galima ginčyti tik ribotai (InsO 253 straipsnis).

Kai nemokumo plano patvirtinimo nebegalima ginčyti, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas ją nutraukia (InsO 258 straipsnio 1 dalis). Teisė disponuoti skolininko turtu pereina skolininkui. Organizacinėje plano dalyje numatyti padariniai tampa privalomi visoms dalyvaujančioms šalims, nepaisant to, ar jos užregistravo savo reikalavimus ar prieštaravo nemokumo planui kaip suinteresuotosios šalys (InsO 254b straipsnis). Tai reiškia, kad nemokumo plane numatytas atsisakymas, sustabdymas ar pan. įsigalioja ipso jure, nesant reikalo atskirai pareikšti ketinimo (InsO 254a straipsnio 1 dalis). Nemokumo planas neturi įtakos užtikrinimo priemonių neturinčių kreditorių teisėms, turimoms trečiųjų asmenų atžvilgiu.

Siekiant užtikrinti, kad skolininkas vykdytų nemokumo plane jam nustatytus įpareigojimus, plane galima numatyti, kad skolininką turi stebėti nemokumo administratorius. Stebėjimo laikotarpiu nemokumo administratorius privalo kasmet pateikti teismui ir kreditorių komitetui (jei jis paskiriamas) ataskaitą dėl esamos padėties ir būsimų nemokumo plano įvykdymo perspektyvų.

Neatsižvelgiant į tai, ar toks stebėjimas užsakomas, kodekso 255 straipsnyje numatyta „atnaujinimo sąlyga“ (vok. Wiederauflebensklausel) taikoma siekiant užtikrinti, kad skolininkas įvykdytų planą. Jei užtikrinimo priemonių neturinčių kreditorių reikalavimai atidedami arba, remiantis organizacine nemokumo plano dalimi, jų iš dalies atsisakoma, numatoma, kad toks atidėjimas ar atsisakymas nebėra privalomas kreditoriui, jei skolininkas iš esmės nevykdo plano šio kreditoriaus atžvilgiu. Tas pats taikoma visiems užtikrinimo priemonių neturintiems kreditoriams, jei įgyvendinant planą dėl skolininko turto iškeliama nauja nemokumo byla (InsO 255 straipsnio 2 dalis). Užtikrinimo priemonių neturintys kreditoriai su pripažintais reikalavimais, kurių skolininkas neginčijo per patikrinimui skirtą teismo posėdį, ir kuriuos jie turi pagal patvirtintą ir galutinį nemokumo planą ir jei jie yra įrašyti į skolų sąrašą, gali priversti skolininką įvykdyti šiuos reikalavimus taip pat, kaip ir pagal vykdytiną teismo sprendimą.

Jei įmonė reorganizuojama pagal nemokumo planą, paprastai, kad šis planas veiktų, reikės paskolų. Siekiant apsaugoti paskolos davėjus, organizacinėje plano dalyje galima numatyti paskolų viršutinę ribą (InsO 264 straipsnis). Jei naujojo paskolos davėjo reikalavimas neviršija viršutinės paskolos ribos, iškėlus naują nemokumo bylą, užtikrinimo priemonių neturintys kreditoriai stoja į eilę po naujojo paskolos davėjo.

Pagal nemokumo plano procedūrą skolininkui leidžiama prašyti atleisti nuo likusios skolos, neatsižvelgiant į pirmiau apibūdintą atleidimo nuo likusios skolos procedūrą. Kodekse nurodyta, kad, jei nemokumo plane nenumatyta kitaip, skolininkas atleidžiamas nuo likusios skolos kreditoriams, jei jis patenkina savo kreditorių reikalavimus nemokumo plane numatyta tvarka (InsO 227 straipsnio 1 dalis).

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Išsamesnė informacija apie kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo pateikiama atsakyme į klausimą „Kokios yra nemokumo bylos užbaigimo sąlygos ir padariniai (visų pirma, jei ji užbaigiama pagal kreditorių susitarimą)?“

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Pagal Vokietijos teisę nemokumo bylos išlaidos apmokamos iš anksto iš nemokaus skolininko turto ir joms teikiama pirmenybė užtikrinimo priemonių neturinčių kreditorių reikalavimų atžvilgiu (InsO 53 straipsnis). Nemokumo bylos išlaidas sudaro teismo išlaidos nemokumo byloje, laikinojo nemokumo administratoriaus ir nemokumo administratoriaus, taip pat kreditorių komiteto narių darbo užmokestis ir patirtos išlaidos (InsO 54 straipsnis).

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Siekiant užkirsti kelią veiksmams, kurie gali būti žalingi kreditoriams, bet koks nemokaus skolininko turtui priskiriamo turto įsigijimas po nemokumo bylos iškėlimo iš esmės negalioja, o turto, kuris būtų priklausęs nemokaus skolininko turtui po nemokumo bylos iškėlimo, įsigijimas prieš nemokumo bylos iškėlimą iš esmės galioja, tačiau tam tikromis aplinkybėmis jį galima ginčyti.

Nuo nemokumo bylos iškėlimo skolininko teisė disponuoti savo turtu suteikiama nemokumo administratoriui, o bet koks skolininko disponavimas nemokaus skolininko turtu po nemokumo bylos iškėlimo iš esmės absoliučiai negalioja (išskyrus atvejus, jei žemė įsigyjama sąžiningai, nors ir tai galima ginčyti) (InsO 81 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys). Jokių teisių į nemokaus skolininko turtą neįgyjama, jei skolininkas realizavo šiam turtui priklausantį turtą prieš iškeliant nemokumo bylą, tačiau rezultatas atsiranda tik po bylos iškėlimo (InsO 91 straipsnio 1 dalis) (išskyrus žemės įsigijimą, InsO 91 straipsnio 2 dalis). Užtikrinimo teisės, įgytos dėl vykdymo bylos per paskutinį mėnesį iki prašymo iškelti nemokumo bylą arba po tokio prašymo pateikimo, taip pat netenka teisinės galios po nemokumo bylos iškėlimo (InsO 88 straipsnio 1 dalis).

Turto įsigijimas iš nemokaus skolininko turto prieš nemokumo bylos iškėlimą, kitaip nei įsigijimas po nemokumo bylos iškėlimo, iš esmės galioja, tačiau tam tikromis sąlygomis jį galima ginčyti (InsO 129 straipsnis ir paskesni straipsniai). Ši teisė ginčyti nemokaus skolininko sandorius turi lemiamą reikšmę nemokumo teisės veikimui, nes taip nemokumo administratorius gali kontroliuoti skolininko turto nutekėjimą prieš nemokumo bylos iškėlimą. Ji gali labai padėti padidinti nemokaus skolininko turtą ir taip užtikrinti, kad pagal nemokumo teisę būtų lygiateisiškai ir tinkamai patenkinti kreditorių reikalavimai ir kad pavieniai kreditoriai nebūtų vertinami išskirtinėmis sąlygomis. Jei nemokumo administratorius sėkmingai įgyvendina teisę ginčyti nemokaus skolininko sandorius, šalis, gavusi naudą dėl ginčijamo sandorio, privalo grąžinti viską, kas buvo paimta iš nemokaus skolininko turto pagal sandorį. Jei ši šalis negali to padaryti natūra, ji privalo sumokėti kompensaciją. Nemokumo administratorius, siekdamas priverstinai įvykdyti teisę į restituciją, gali pareikšti ieškinį ir gali remtis teise į restituciją visų kreditoriaus pareikštų priešinių reikalavimų atžvilgiu. Jei naudą pagal ginčijamą sandorį gavęs asmuo atkuria gautą turtą, jis atgauna teisę pareikšti priešinius reikalavimus (InsO 144 straipsnis).

Kad prieš nemokumo bylos iškėlimą sudarytą sandorį būtų galima ginčyti, jis turi būti nepalankus užtikrinimo priemonių neturintiems kreditoriams (InsO 129 straipsnis) ir turi būti vienas iš kodekso 130–136 straipsniuose nurodytų pagrindų. Gali būti ginčijamas bet kuris teisinis veiksmas, t. y. bet koks elgesys (įskaitant neveikimą, InsO 129 straipsnio 2 dalis), kuris sukelia teisinius padarinius (2004 m. vasario 12 d. Vokietijos Federacijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas, IX ZR 98/03, 12 punktas). Jei kodekse nenumatyta kitaip, nėra svarbu, ar teisinį veiksmą atliko skolininkas. Be to, tai, ar sukeliamos sutartinės ar teisinės pasekmės, nėra lemiama (2013 m. gegužės 7 d. Vokietijos Federacijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas, IX ZR 191/12, 6 punktas).

Pagrindas ginčyti sandorį konkrečiai numatytas:

  • jei skolininkas suteikia neatlygintiną naudą, nebent ji buvo suteikta daugiau kaip prieš ketverius metus iki nemokumo bylos iškėlimo (InsO 134 straipsnis);
  • jei skolininkas per dešimt metų iki prašymo iškelti nemokumo bylą padavimo dienos atliko teisinį veiksmą, kuris yra nepalankus jo kreditoriams, jei kita šalis žinojo apie skolininko ketinimą (InsO 133 straipsnis); laikotarpis yra tik ketveri metai, jei tokiu veiksmu kitai šaliai buvo suteikta galimybė pateikti garantiją arba atlikti mokėjimą.
  • skolininkas per paskutinius tris mėnesius iki prašymo iškelti nemokumo bylą pateikimo dienos tyčia atlieka teisinį veiksmą, kuris yra tiesiogiai nepalankus užtikrinimo priemonių neturintiems kreditoriams, jei skolininkas jau buvo nemokus, ir jei kita šalis žinojo apie šį nemokumą (InsO 132 straipsnio 1 dalies 1 punktas);
  • jei atliktas teisinis veiksmas, kuriuo užtikrinimo priemonių neturinčiam kreditoriui tyčia suteikiamas užtikrinimas ar patenkinamas reikalavimas, į kurį jis neturi teisės, jei šis veiksmas atliktas per paskutinį mėnesį iki prašymo iškelti nemokumo bylą pateikimo dienos (InsO 131 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Visais šiais atvejais ir naudą gavęs skolininkas, ir ją gavęs kreditorius gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn (Baudžiamojo kodekso 283–283d straipsniai).

Vartotojų nemokumo bylos

Vartotojų nemokumo bylose (vok. Verbraucherinsolvenzverfahren) nagrinėjami atvejai, kai fiziniai asmenys nevykdo ir niekada nevykdė jokios savarankiškai dirbančio asmens veiklos, arba fiziniai asmenys vykdė savarankiškai dirbančio asmens veiklą, bet jų finansinė padėtis yra aiški ir jei jiems nepareikšti jokie reikalavimai, kylantys iš darbo santykių (InsO 304 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys). Kitaip nei pagal paprastą nemokumo procedūrą, daugiausia dėmesio skiriama ne turto realizavimui, o vartotojo atleidimui nuo skolos.

Ši procedūra skiriasi nuo paprastos procedūros daugiausia tuo, kad prašymą pateikia pats skolininkas individualiai arba kartu su kitais asmenimis. Tokiu atveju sprendimas pradėti nemokumo bylą priimamas po to, kai užbaigiamas neteisminis etapas, kurio metu pagal planą siekiama susitarti su kreditoriais (InsO 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jei mėginimas sudaryti neteisminį susitarimą nepavyksta, skolininkas gali pateikti prašymą iškelti nemokumo bylą.

Tada nemokumo bylos iškėlimas sustabdomas ir nemokumo bylą nagrinėjantis teismas suteikia kreditoriams galimybę susitarti su skolininku dėl skolų grąžinimo plano (vok. Schuldenbereinigungsplan). Jei sudaromas skolų grąžinimo planas, nuo šiol kreditorių reikalavimams taikomas tik skolų grąžinimo planas, kurį galima įvykdyti taip pat kaip ir teisme sudarytą susitarimą (vok. Prozessvergleich) (InsO 308 straipsnio 1 dalies antras sakinys). Prašymai iškelti nemokumo bylą ir atleisti nuo likusios skolos laikomi atsiimtais (InsO 308 straipsnio 2 dalis). Jei dėl skolų grąžinimo plano nesusitariama, vykdoma supaprastinta nemokumo procedūra.


Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.

Paskutinis naujinimas: 26/05/2020

Nemokumas - Estija

TURINIO LENTELE


Estijos teisės aktuose nustatytos trys skirtingos nemokumo bylų rūšys: bankroto procedūra, reorganizavimo procesas ir skolų restruktūrizavimo procesas. Bankroto procedūra reglamentuojama Bankroto įstatymu, reorganizavimo taisyklės išdėstytos Reorganizavimo įstatyme, o skolų restruktūrizavimo taisyklės nustatytos Skolų restruktūrizavimo ir skolų apsaugos įstatyme. Su įstatymais galima susipažinti estų ir anglų kalbomis Estijos oficialiajame internetiniame leidinyje Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasRiigi Teataja (valstybės oficialusis leidinys).

Bankroto procedūros tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus iš skolininko turto perduodant skolininko turtą arba atgaivinant skolininko verslą. Po bankroto procedūros skolininkui, kuris yra fizinis asmuo, suteikiama galimybė būti atleistam nuo prievolių. Bankroto procedūros atveju nustatoma skolininko nemokumo priežastis.

Reorganizavimo proceso tikslas – atsižvelgti į įmonių, kreditorių ir trečiųjų šalių interesus ir apsaugoti jų teises verslo reorganizavimo laikotarpiu. Verslo reorganizavimas reiškia, jog taikomos tam tikros priemonės, kad verslo subjektas įveiktų ekonominius sunkumus, būtų atkurtas jo likvidumas, pagerintas jo pelningumas ir užtikrintas jo tvarus valdymas.

Skolų restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti lengvesnes sąlygas restruktūrizuoti mokumo problemų turinčio fizinio asmens (skolininko) skolas, kad būtų išspręstos mokumo problemos ir būtų išvengta bankroto procedūros. Vykdant skolų restruktūrizavimo procesą skolininko finansines prievoles (asmenines skolas) įmanoma restruktūrizuoti pratęsiant prievolės įvykdymo terminą, prievolę įvykdant dalimis arba ją sumažinant.

2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (nauja redakcija) taikymo sritis apima bankroto procedūras ir skolų restruktūrizavimo procesus.

1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Pagal Estijos teisę fizinis asmuo yra žmogus, o pagal bankroto teisę nėra skirtumų tarp fizinių asmenų, kurie vykdo komercinę veiklą, ir tų, kurie vykdo profesinę veiklą, t. y. nėra skirtumų tarp savarankiškai dirbančių asmenų ir vartotojų. Juridinis asmuo yra pagal teisės aktus įsteigtas juridinis subjektas. Juridinis asmuo yra arba privatusis juridinis asmuo, arba viešasis juridinis asmuo. Privatusis juridinis asmuo – pagal įstatymą dėl atitinkamos rūšies juridinio asmens privačiais interesais įsteigtas juridinis asmuo. Privatieji juridiniai asmenys yra tikrosios ūkinės bendrijos, paprastosios komanditinės ūkinės bendrijos, uždarosios akcinės bendrovės, atvirosios akcinės bendrovės, komercinės asociacijos, fondai ir ne pelno asociacijos. Viešieji juridiniai asmenys yra valstybė, vietos valdžios institucijos ir kiti pagal atitinkamo juridinio asmens reglamentavimo įstatymą viešaisiais interesais įsteigti juridiniai asmenys.

1. Bankroto procedūra

Bankroto procedūra gali būti inicijuota ir juridiniams, ir fiziniams asmenims, neatsižvelgiant į tai, ar fizinis asmuo yra verslo subjektas. Valstybė ar vietos valdžios institucija negali bankrutuoti.

2. Reorganizavimo procesas

Reorganizavimo procesas inicijuojamas tik privatiesiems juridiniams asmenims.

3. Skolų restruktūrizavimo procesas

Skolų restruktūrizavimo procesas inicijuojamas mokumo problemų turintiems fiziniams asmenims.

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

1. Bankroto procedūra

Bankrotas reiškia teismo sprendimu paskelbtą skolininko nemokumą. Taigi, pirmoji pagrindinė sąlyga bankroto procedūrai inicijuoti – tai, kad skolininkas yra nemokus.

Skolininkas yra nemokus, jeigu skolininkas negali patenkinti kreditorių reikalavimų ir dėl skolininko finansinės padėties šis nepajėgumas nėra laikinas. Skolininkas, kuris yra juridinis asmuo, taip pat yra nemokus, jeigu skolininko turto nepakanka jo prievolėms padengti ir dėl skolininko finansinės padėties tas nepakankamumas nėra laikinas. Jeigu prašymą inicijuoti bankrotą pateikia skolininkas, teismas skelbia bankrotą ir tuo atveju, jeigu tikėtina, kad skolininkas taps nemokiu ateityje. Jeigu prašymą inicijuoti bankrotą pateikia skolininkas, skolininko nemokumas preziumuojamas.

Antroji pagrindinė sąlyga bankroto procedūrai inicijuoti yra skolininko arba kreditoriaus pateikiamas prašymas inicijuoti bankrotą. Be to, mirus skolininkui, skolininko teisių perėmėjas, skolininko testamento vykdytojas arba skolininko turto administratorius gali pateikti prašymą iškelti bankrotą skolininko turto atžvilgiu. Šiuo atveju prašymui iškelti bankrotą taikomos skolininkų prašymus iškelti bankrotą reglamentuojančios nuostatos. Teisės aktuose nustatytais atvejais prašymus iškelti bankrotą gali pateikti ir kiti asmenys; tokiais atvejais tiems asmenims taikomos kreditorius reglamentuojančios nuostatos, jeigu teisės aktais nenustatyta kitaip.

Jeigu prašymą inicijuoti bankrotą pateikia skolininkas, prašyme inicijuoti bankrotą jis turi pagrįsti savo nemokumą. Jeigu prašymą inicijuoti bankrotą pateikia kreditorius, prašyme inicijuoti bankrotą kreditorius turi pagrįsti skolininko nemokumą ir įrodyti keliamą reikalavimą.

Teismas gali reikalauti, kad prašymą teikiantis kreditorius sumokėtų teismo nustatytą sumą kaip teismo užstatą laikinojo patikėtinio atlygiui ir išlaidoms padengti, jeigu yra priežasčių manyti, kad bankrutuojančio asmens turto jiems padengti nepakanka. Jeigu kreditorius užstato nepateikia, procedūra baigiama. Jeigu prašymą teikiantys kreditoriai dirba nemokiam darbdaviui ir negali sumokėti nustatytos užstato sumos, kad būtų galima tęsti bankroto procedūrą, jie turi teisę prašyti, kad valstybė jiems skirtų nemokumo išmoką (per Eesti Töötukassa [Estijos nedarbo draudimo fondą]).

Teismas atsisako priimti kreditoriaus prašymą inicijuoti bankrotą, jeigu prašyme inicijuoti bankrotą neatskleidžiama, kad prašymą teikiantis asmuo turi reikalavimą skolininkui, prašyme inicijuoti bankrotą nepagrindžiamas skolininko nemokumas arba prašymas inicijuoti bankrotą grindžiamas reikalavimu, kuriam taikomas reorganizavimo planas arba skolų restruktūrizavimo planas. Teismas taip pat atsisako priimti prašymą inicijuoti bankrotą, jeigu esama kitų Civilinio proceso kodekse numatytų pagrindų.

Iki bankroto paskelbimo ir bankroto procedūros inicijavimo vyksta vadinamasis preliminarusis procesas. Jeigu teismas nusprendžia priimti prašymą inicijuoti bankrotą, jis skiria laikinąjį patikėtinį. Teismas, atsižvelgdamas į skolininko finansinę padėtį, taip pat gali atsisakyti skirti laikinąjį patikėtinį ir paskelbti skolininką bankrutavusiu. Jeigu teismas laikinojo patikėtinio neskiria, procedūra pagal prašymą inicijuoti bankrotą nebevykdoma ir byla baigiama. Laikinasis patikėtinis nustato skolininko turtą, įskaitant skolininko prievoles ir priverstinio vykdymo procesą skolininko turto atžvilgiu, ir patikrina, ar skolininko turto pakanka bankroto procedūros sąnaudoms ir išlaidoms padengti. Laikinasis patikėtinis pateikia skolininko finansinės padėties, mokumo ir skolininko verslo veiklos tęstinumo perspektyvų vertinimą, o jeigu skolininkas yra juridinis asmuo – taip pat skolininko atgaivinimo vertinimą, užtikrina, kad būtų areštuojamas skolininko turtas ir kt. Iš laikinojo patikėtinio veiksmų turi paaiškėti, ar prašymas inicijuoti bankrotą yra tenkintinas ar atmestinas.

Teismas, neatsižvelgdamas į skolininko nemokumą, baigia procesą jį nutraukdamas ir neskelbdamas bankroto, jeigu skolininko turto nepakanka bankroto procedūros sąnaudoms ir išlaidoms padengti ir jeigu neįmanoma išieškoti ar susigrąžinti turto iš valdymo organo nario arba neįmanoma jam pateikti reikalavimo.

Bankrotą teismas skelbia sprendimu (sprendimu dėl bankroto). Sprendime dėl bankroto turi būti nurodytas bankroto paskelbimo laikas. Bankroto procedūra inicijuojama bankroto paskelbimu.

Jeigu teismas skelbia bankrotą, jis nedelsdamas paskelbia atitinkamą pranešimą (pranešimą apie bankrotą) oficialiajame leidinyje Ametlikud Teadaanded (oficialūs skelbimai).

Sprendimas dėl bankroto yra nedelsiant vykdytinas. Sprendimo dėl bankroto vykdymas negali būti stabdomas ar atidedamas ir negali būti keičiamas teisės aktais numatytas sprendimo dėl bankroto vykdymo būdas ar tvarka. Jeigu sprendimą dėl bankroto panaikina aukštesnės instancijos teismas, tai neturi poveikio patikėtinio atliktų arba jo atžvilgiu atliktų teisinių veiksmų galiojimui. Skolininkas ir prašymą teikiantis kreditorius per 15 dienų nuo pranešimo apie bankrotą paskelbimo gali apskųsti sprendimą dėl bankroto apeliacine tvarka. Skolininkas ir prašymą inicijuoti bankrotą teikiantis asmuo Aukščiausiajam Teismui gali apskųsti apygardos teismo nutartį dėl apeliacinio skundo, kuriuo skundžiamas sprendimas. Patikėtinis negali teikti apeliacinio skundo skolininko vardu ar atstovauti skolininkui apeliacinio skundo nagrinėjimo posėdyje.

Jeigu vykstant bankroto procedūrai skelbiamas pranešimas arba procesinis dokumentas, tas pranešimas arba procesinis dokumentas turi būti skelbiamas oficialiajame leidinyje Ametlikud Teadaanded. Teismas gali oficialiajame leidinyje Ametlikud Teadaanded paskelbti pranešimą dėl prašymo inicijuoti bankrotą nagrinėjimo posėdžio laiko ir vietos. Pranešimą dėl sprendimo dėl bankroto, kuriuo skolininkas paskelbiamas bankrutavusiu (pranešimas dėl bankroto), teismas nedelsdamas skelbia oficialiajame leidinyje Ametlikud Teadaanded.

2. Reorganizavimo procesas

Kad būtų pradėtas verslo reorganizavimo procesas, įmonė teikia atitinkamą prašymą.

Teismas pradeda reorganizavimo procesą, jeigu reorganizavimo prašymas atitinka Civilinio proceso kodekso ir Reorganizavimo įstatymo reikalavimus ir jeigu įmonė pateikė pagrįstą argumentą, jog:

  1. tikėtina, kad įmonė ateityje taps nemoki;
  2. verslui reikalingas reorganizavimas;
  3. po reorganizavimo tikėtinas tvarus verslo valdymas.

Reorganizavimo procesas neinicijuojamas, jeigu:

  1. įmonei yra inicijuota bankroto procedūra;
  2. yra priimtas teismo sprendimas dėl privalomo įmonės likvidavimo arba vykdomas papildomas likvidavimas;
  3. nuo įmonės reorganizavimo proceso pabaigos praėjo mažiau nei dveji metai.

Kai įmonė prašo reorganizuoti verslą, teismas taip pat gali atsisakyti priimti prašymą, jeigu įmonė nepateikė pagrįsto argumento, kad verslui reikalingas reorganizavimas ir kad po reorganizavimo tikėtinas tvarus verslo valdymas.

Teismas, gavęs prašymą pradėti reorganizavimą, per septynias dienas priima sprendimą dėl reorganizavimo ir inicijuoja reorganizavimo procedūrą.

Be kita ko, sprendime dėl reorganizavimo nurodoma:

  1. asmens, kuris paskirtas reorganizavimo patarėju, duomenys;
  2. terminas, iki kurio turi būti priimtas reorganizavimo planas;
  3. terminas, iki kurio reorganizavimo planas turi būti pateiktas patvirtinti teismui (neturi būti ilgesnis kaip 60 dienų);
  4. suma, kurią turi pervesti įmonė į šiuo tikslu nurodytą sąskaitą kaip užstatą reorganizavimo patarėjo pradiniam atlygiui ir išlaidoms padengti, ir terminas, iki kurio įmonė ją privalo sumokėti.

Reorganizavimo proceso inicijavimo pasekmės:

  1. teismas sustabdo priverstinio vykdymo procesus įmonės turto atžvilgiu, kol bus patvirtintas reorganizavimo planas arba bus baigtas reorganizavimo procesas, išskyrus atvejus, kai priverstinio vykdymo procesas vykdomas dėl reikalavimo, kilusio iš darbo santykių, arba reikalavimo mokėti išlaikymą;
  2. delspinigių už mokėjimo įsipareigojimų neįvykdymą arba laipsniškai didėjančios sutartinės baudos už įmonei pateiktą reikalavimą skaičiavimas sustabdomas, kol bus patvirtintas reorganizavimo planas;
  3. šį klausimą nagrinėjantis teismas, gavęs įmonės prašymą ir prie jo pridėtą reorganizavimo patarėjo pritarimą, sustabdo teismo procesą dėl finansinio reikalavimo įmonei, kol bus patvirtintas reorganizavimas arba bus baigtas reorganizavimo procesas, išskyrus atvejus, kai pateiktas iš darbo santykių kylantis reikalavimas arba reikalavimas mokėti išlaikymą, dėl kurio dar nepriimtas teismo sprendimas;
  4. jeigu kreditorius pateikia prašymą inicijuoti bankrotą, juo remdamasis teismas atideda bet kokį sprendimą dėl bankroto procedūros inicijavimo, kol bus patvirtintas reorganizavimo planas arba bus baigtas reorganizavimo procesas.

Jeigu teismas nusprendžia inicijuoti reorganizavimo procesą ir priima sprendimą dėl reorganizavimo, reorganizavimo patarėjas nedelsdamas siunčia kreditoriams pranešimą apie reorganizavimą, kuriuo jiems praneša apie reorganizavimo proceso inicijavimą ir nurodo skolų sąraše išvardytas jų reikalavimų įmonei sumas.

3. Skolų restruktūrizavimo procesas

Skolų restruktūrizavimo procesu skolininkui sudaromos sąlygos restruktūrizuoti savo finansines prievoles. Laikoma, kad skolininkas turi mokumo problemų, jeigu jis negali arba, tikėtina, negalės įvykdyti savo prievolių suėjus jų terminui.

Kad būtų inicijuotas skolų restruktūrizavimo procesas, skolininkas teismui teikia atitinkamą prašymą, prie jo, be kitų dalykų, pridėdamas skolų restruktūrizavimo planas, kuriame nurodomos restruktūrizuotinos prievolės, restruktūrizavimo būdas ir restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminas. Prieš teismui pateikdamas prašymą restruktūrizuoti skolas, skolininkas turi imtis reikiamų neteisminio skolų restruktūrizavimo veiksmų.

Teismas priima prašymą restruktūrizuoti skolas, jeigu jis atitinka Civilinio proceso kodekse ir Skolų restruktūrizavimo ir skolų apsaugos įstatyme išdėstytus reikalavimus. Nutartis dėl prašymo priėmimo perduodama skolininkui ir visiems kreditoriams, kurių reikalavimus skolininkas siekia restruktūrizuoti. Nutartis taip pat skelbiama oficialiajame leidinyje Ametlikud Teadaanded.

Teismas nepriima prašymo restruktūrizuoti skolas, jeigu:

  1. skolininkas yra paskelbtas bankrutavusiu;
  2. dešimties metų laikotarpiu iki prašymo pateikimo teismas yra tenkinęs skolininko prašymą restruktūrizuoti skolas arba skolininko prašymą atleisti nuo skolų vykdant bankroto procedūrą;
  3. skolininkas neturi mokumo problemų arba jas akivaizdžiai galima išspręsti nerestruktūrizuojant skolų – be kita ko, parduodant tiek skolininko turto skoloms padengti, kiek iš skolininko pagrįstai galima tikėtis;
  4. prašymas arba jo priedai neatitinka teisinių reikalavimų.

Teismas gali atsisakyti priimti prašymą restruktūrizuoti skolas, jeigu:

  1. nėra tikėtina, kad skolininko siūlomas skolų restruktūrizavimo planas bus patvirtintas arba jo bus laikomasi, atsižvelgiant, be kitų dalykų, į skolininko mokumą trejų metų laikotarpiu iki prašymo restruktūrizuoti skolas pateikimo ir į skolininko gebėjimą imtis pagrįstai pelningos veiklos skolų restruktūrizavimo plano galiojimo laikotarpiu, įvertinant skolininko amžių, profesiją ir išsilavinimą;
  2. prieš teismui pateikdamas prašymą restruktūrizuoti skolas, skolininkas nesiėmė reikiamų neteisminio skolų restruktūrizavimo veiksmų;
  3. skolininkas tyčia arba dėl didelio aplaidumo pateikė iš esmės neteisingą arba ne visą informaciją apie savo turtą, pajamas, kreditorius ar prievoles;
  4. skolininkas atsisako priesaika patvirtinti pateiktos informacijos teisingumą arba suteikti teismo prašomą papildomą informaciją;
  5. skolininkas yra nuteistas už nusikaltimą, susijusį su bankroto procedūra ar priverstinio vykdymo procesu, mokestinį nusikaltimą arba konkrečiai su įmonėmis susijusį nusikaltimą ir informacija apie apkaltinamąjį nuosprendį nėra pašalinta iš informacijos apie teistumą duomenų bazės;
  6. trejų metų laikotarpiu iki prašymo pateikimo arba po prašymo pateikimo skolininkas tyčia arba dėl didelio aplaidumo pateikė neteisingą arba ne visą informaciją apie savo finansinę padėtį siekdamas gauti pagalbą arba kitas lengvatas iš valstybės, vietos valdžios institucijos ar fondo arba siekdamas nuslėpti mokesčius;
  7. skolininkas akivaizdžiai tyčia sudarė sandorius, kenkiančius kreditorių interesams.

Jeigu teismas, nagrinėdamas skolininko prašymą, nusprendžia, kad skolų restruktūrizavimo procesas inicijuotinas, teismas nutartį dėl prašymo priėmimo perduoda skolininkui ir visiems kreditoriams, kurių reikalavimus skolininkas siekia restruktūrizuoti. Nutartis taip pat skelbiama oficialiajame leidinyje Ametlikud Teadaanded.

----Jeigu prašymas restruktūrizuoti skolas priimamas, delspinigių už mokėjimo įsipareigojimų neįvykdymą arba periodiškai didėjančios sutartinės baudos pagal reikalavimą skolininkui skaičiavimas sustabdomas, kol bus patvirtintas restruktūrizavimo planas arba bus baigtas procesas. Ši nuostata netaikoma reikalavimams, kurių skolininkas nesiekia restruktūrizuoti. Jeigu prašymas priimamas, kreditorius, remdamasis finansinės prievolės pažeidimu, padarytu iki prašymo restruktūrizuoti skolas pateikimo, negali nutraukti su skolininku sudarytos sutarties, pagal kurią kyla reikalavimai, kuriuos skolininkas siekia restruktūrizuoti, arba šiais pagrindais atsisakyti vykdyti savo prievoles. Bet koks susitarimas, pagal kurį kreditorius gali nutraukti sutartį, kai pateikiamas prašymas restruktūrizuoti skolas arba patvirtinamas skolų restruktūrizavimo planas, yra niekinis. Kai bus priimtas prašymas, teismas sustabdys priverstinio vykdymo procesą (arba privalomo vykdymo procesą), kuriuo siekiama išieškoti lėšas iš skolininko turto, kol bus patvirtintas skolų restruktūrizavimo planas arba bus baigtas procesas. Teismas taip pat gali sustabdyti teismo procesą, kuriame nagrinėjamas finansinis ieškinys skolininkui, dėl kurio dar nepriimtas sprendimas, atšaukti ieškinio užtikrinimo priemones, įskaitant banko sąskaitos blokavimą, ir uždrausti kreditoriams naudotis savo teisėmis, kylančiomis iš skolininko pateikto užstato, įskaitant teises, kylančias iš įkeisto turto pardavimo arba prašymo jį parduoti.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Kai paskelbiamas bankrotas, skolininko turtas tampa bankrutuojančio asmens turtu ir skolininko teisė administruoti bankrutuojančio asmens turtą ir juo disponuoti perduodama bankroto patikėtiniui.

Pagal sprendimą dėl bankroto skolininko turtas tampa bankrutuojančio asmens turtu ir naudojamas kaip turtas, skirtas kreditorių reikalavimams patenkinti ir bankroto procedūrai įvykdyti. Bankrutuojančio asmens turtas yra skolininko turtas bankroto paskelbimo metu ir turtas, kurį skolininkas susigrąžina, išieško arba įgyja vykstant bankroto procedūrai. Į bankrutuojančio asmens turtą neįtraukiamas skolininko turtas, iš kurio pagal teisės aktus negali būti tenkinamas mokėjimo reikalavimas.

Turtas, iš kurio pagal teisės aktus negali būti tenkinamas mokėjimo reikalavimas, reglamentuojamas Priverstinio vykdymo proceso kodekse. Teisės aktuose nustatytas nebaigtinis neareštuotinų objektų sąrašas. Pagrindinis neareštuotinų objektų sąrašo tikslas – užtikrinti skolininkui minimalią socialinę apsaugą. Draudimas parduoti neareštuotiną turtą taip pat kyla iš poreikio apsaugoti kitas pagrindines teises: teisę laisvai pasirinkti veiklos sritį, profesiją ir pareigas, teisę vykdyti verslą, teisę įgyti išsilavinimą, religijos laisvę, privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą ir kt. Be to, tam tikrų objektų areštas prieštarauja priimtiems moralės principams.

Pagal Estijos teisės aktus apribojimai taip pat taikomi pajamų areštui; pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad pagal skolininko atžvilgiu vykdomo proceso sąlygas skolininkas pragyvenimui turėtų minimalią lėšų sumą, reikalingą jam ir nuo jo priklausantiems asmenims.

Paskelbus bankrotą, visi skolininko veiksmai, kuriais disponuojama bankrutuojančio asmens turtui priklausančiais objektais, yra niekiniai. Disponavimo veiksmu kitos šalies perduotas turtas grąžinamas tai šaliai, jeigu tas turtas yra išlaikytas kaip bankrutuojančio asmens turto dalis, arba išmokama kompensacija, jeigu perdavus turtą padidėja bankrutuojančio asmens turtas. Jeigu skolininkas savo būsimus reikalavimus perdavė prieš paskelbiant bankrotą, perdavimo veiksmai tampa niekiniai, kai reikalavimų, kilusių po bankroto paskelbimo, atžvilgiu paskelbiamas bankrotas. Skolininkas, kuris yra fizinis asmuo, gavęs patikėtinio sutikimą, gali disponuoti bankrutuojančio asmens turtu. Be patikėtinio sutikimo atlikti disponavimo veiksmai yra niekiniai.

Paskelbus bankrotą, į bankrutuojančio asmens turtą įtrauktos prievolės, kuri turi būti įvykdyta skolininkui, vykdymą gali priimti tik patikėtinis. Jeigu prievolė buvo įvykdyta skolininko naudai, prievolė laikoma įvykdyta tik tuo atveju, jei prievolei įvykdyti perduodamas turtas lieka bankrutuojančiam asmeniui arba perdavus turtą padidėja bankrutuojančio asmens turtas. Jeigu prievolė buvo įvykdyta skolininko naudai iki pranešimo apie bankrotą paskelbimo, prievolė laikoma įvykdyta, jeigu prievolę įvykdęs asmuo prievolės įvykdymo metu nežinojo ir neturėjo žinoti apie bankroto paskelbimą.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Kai paskelbiamas bankrotas, skolininkas, jei yra fizinis asmuo, netenka teisės sudaryti sandorių, susijusių su bankrutuojančio asmens turtu, o skolininkas, kuris yra juridinis asmuo, netenka teisės sudaryti bet kokių sandorių.

Skolininkas suteikia teismui, patikėtiniui ir bankroto komitetui informaciją, kuri jiems reikalinga bankroto procedūrai vykdyti, ypač susijusią su skolininko turtu, įskaitant prievoles, ir verslo ar profesine veikla. Skolininkas privalo pateikti patikėtiniui bankroto paskelbimo dieną buvusio skolininko turto, įskaitant įsipareigojimus, balansą ir aprašą.

Teismas gali pareikalauti, kad skolininkas teisme prisiektų, jog teismui pateikta informacija apie turtą, skolas, verslo ar profesinę veiklą, remiantis skolininko žiniomis, yra teisinga.

Skolininkas turi teikti pagalbą savo pareigas vykdančiam laikinajam patikėtiniui ir patikėtiniui.

Paskelbus bankrotą, dar neprisiekęs skolininkas negali išvykti iš Estijos be teismo leidimo.

Teismas gali skirti skolininkui baudą, privalomą dalyvavimą arba areštą, jeigu nesilaikoma teismo įsakymo arba siekdamas užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisės aktais nustatytas įpareigojimas.

Skolininkas turi teisę išnagrinėti patikėtinio turimą dokumentaciją ir teismo dokumentaciją bankroto byloje. Dėl pagrįstų priežasčių patikėtinis gali nepatenkinti skolininko prašymo išnagrinėti į patikėtinio dokumentaciją įtrauktą dokumentą, jeigu tai pakenktų bankroto procedūros vykdymui.

Bankroto patikėtinis

  • Bankroto patikėtinis sudaro sandorius dėl bankrutuojančio asmens turto ir atlieka kitus veiksmus. Patikėtinio veiksmais sukuriamos teisės ir prievolės priklauso skolininkui. Patikėtinis, vykdydamas savo pareigas, vietoje skolininko dalyvauja teismo procese kaip ginčų, susijusių su bankrutuojančio asmens turtu, šalis.
  • Kai paskelbiamas bankrotas, skolininko teisė administruoti bankrutuojančio asmens turtą ir juo disponuoti perduodama bankroto patikėtiniui. Vykstant skolininko, kuris yra juridinis asmuo, bankroto procedūrai, patikėtinis gali sudaryti bet kokius sandorius ir atlikti bet kokius teisinius veiksmus su bankrutuojančio asmens turtu. Skolininko, kuris yra fizinis asmuo, bankroto atveju patikėtinis gali sudaryti tik tokius sandorius ir atlikti tokius teisinius veiksmus su bankrutuojančio asmens turtu, kurie yra reikalingi bankroto procedūros tikslui pasiekti ir patikėtinio pareigoms įvykdyti.
  • Patikėtinis gina visų kreditorių ir skolininko teises ir interesus ir užtikrina, kad bankroto procedūra vyktų teisėtai, greitai ir finansiškai pagrįstai. Patikėtinis turi vykdyti savo įpareigojimus taip rūpestingai, kaip to tikimasi iš kruopštaus ir sąžiningo patikėtinio, ir atsižvelgti į visų kreditorių ir skolininko interesus.
  • Patikėtinis nustato kreditorių reikalavimus, administruoja bankrutuojančio asmens turtą, organizuoja jo formavimą, pardavimą ir kreditorių reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančio asmens turto; nustato skolininko nemokumo priežastis ir nemokumo susidarymo laiką; prireikus pasirūpina, kad būtų tęsiama skolininko verslo veikla; prireikus atlieka skolininko, kuris yra juridinis asmuo, likvidavimą; teisės aktuose nustatytais atvejais teikia informaciją kreditoriams ir skolininkui; teikia ataskaitas apie jų veiklą ir informaciją apie bankroto procedūrą teismui, priežiūros pareigūnui ir bankroto komitetui; vykdo kitus teisės aktuose nustatytus įpareigojimus. Jeigu skolininko nemokumas kilo dėl didelės valdymo klaidos, patikėtinis už klaidą atsakingam asmeniui privalo pateikti reikalavimą atlyginti žalą iš karto, kai tampa akivaizdūs pakankami pagrindai pateikti reikalavimą. Patikėtinis turi ne tik teisės aktuose numatytas patikėtinio teises, bet ir laikinojo patikėtinio teises.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Pagal Estijos bankroto procedūrą leidžiama įskaityti reikalavimus. Vykstant bankroto procedūrai, reikalavimų įskaitymui taikomos šios sąlygos:

  1. įskaitytini reikalavimai turi būti finansinės prievolės arba kitokios tos pačios rūšies prievolės;
  2. kreditorius turi būti įgijęs teisę įvykdyti savo prievolę, o skolininkas turi būti įgijęs pareigą įvykdyti savo prievolę;
  3. kreditorius iki galutinio paskirstymo pasiūlymo pateikimo teismui turi skolininkui pareikšti apie įskaitymą, o šis pareiškimas neturi būti sąlyginis, jame neturi būti nustatytas terminas;
  4. kreditorius teisę įskaityti savo reikalavimą į skolininko reikalavimą turi būti įgijęs iki bankroto paskelbimo.

Jeigu skolininko reikalavimas priklausė nuo atidedamosios sąlygos arba bankroto paskelbimo metu dar nebuvo suėjęs jo terminas, arba jis nebuvo skirtas tos pačios rūšies prievolėms įvykdyti, reikalavimą galima įskaityti tik tuo atveju, jei atidedamoji sąlyga atsirado, skolininko reikalavimo terminas suėjo arba prievolės tapo tos pačios rūšies prievolėmis. Įskaityti reikalavimo neleidžiama, jeigu skolininko reikalavimo atidedamoji sąlyga atsiranda arba reikalavimo terminas sueina, kol kreditorius dar negali įskaityti reikalavimo.

Jeigu kreditoriaus reikalavimas baigė galioti, vis tiek galima tą reikalavimą įskaityti, jeigu įskaitymo teisė atsirado iki reikalavimo galiojimo pabaigos. Kreditorius taip pat gali įskaityti reikalavimą, atsiradusį dėl to, kad skolininkas nesilaikė sutarties, o patikėtinis po bankroto paskelbimo atsisakė skolininko prievolės. Jeigu sutartinės prievolės objektas yra dalomas, o kreditorius iki bankroto paskelbimo iš dalies įvykdė savo prievolę, kreditorius gali į skolininko finansinę prievolę įskaityti įvykdytą kreditoriaus prievolės dalį. Jeigu skolininkas yra gyvenamosios ar komercinės patalpos nuomotojas, o gyvenamosios ar komercinės patalpos nuomininkas iš anksto sumokėjo skolininkui nekilnojamojo turto ar patalpų nuompinigius, tai laikoma reikalavimu skolininkui dėl nepagrįsto praturtėjimo, kurį gyvenamosios ar komercinės patalpos nuomininkas gali įskaityti į skolininko reikalavimą gyvenamosios arba komercinės patalpos nuomininkui, o gyvenamosios ar komercinės patalpos nuomininkas taip pat gali įskaityti reikalavimą atlyginti žalą dėl sutarties nutraukimo nesuėjus terminui arba dėl sutarties atsisakymo.

Vykstant bankroto procedūrai perleidimo būdu įgytą reikalavimą galima įskaityti tik tuo atveju, jei reikalavimas buvo perleistas ir skolininkui apie tai buvo pranešta raštu ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki bankroto paskelbimo. Perleidimo būdu įgyto reikalavimo skolininkui negalima įskaityti, jeigu reikalavimas buvo perleistas trejų metų laikotarpiu iki laikinojo patikėtinio paskyrimo ir skolininkas tuo metu buvo nemokus, o reikalavimą įgijęs asmuo reikalavimo perleidimo metu žinojo arba turėjo žinoti apie nemokumą.

Reikalavimai, kurie negali būti įskaitomi – tai reikalavimai mokėti išlaikymą, reikalavimai atlyginti žalą sveikatai arba žalą dėl asmens mirties, taip pat reikalavimai dėl neteisėto ir tyčinio žalos padarymo, kuriuos kita šalis turi šaliai, prašančiai įskaitymo; kitos šalies reikalavimai, kurie, remiantis teisės aktais, negali būti pateikti kaip reikalavimai atlikti mokėjimą; areštuotas reikalavimas įskaityti šalies reikalavimą kitai šaliai, jeigu įskaitymo prašanti šalis reikalavimą įgijo po arešto arba jei jos reikalavimo terminas suėjo po arešto ir po areštuoto reikalavimo termino; reikalavimas, dėl kurio kita šalis gali pateikti prieštaravimų, arba kitos šalies reikalavimas, kurio įskaityti neleidžiama kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais.

Įskaitymai nėra atskirai reglamentuojami reorganizavimo procesų ir skolų restruktūrizavimo procesų atveju, taigi, jiems taikoma Prievolių teisės įstatyme nustatyta bendra tvarka.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Bankroto procedūra

Patikėtinis turi teisę įvykdyti neįvykdytą prievolę, kylančią iš skolininko sudarytos sutarties, ir reikalauti, kad kita šalis įvykdytų savo prievoles, arba atsisakyti iš sutarties kylančios skolininko prievolės, jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip. Patikėtinis negali atsisakyti skolininko prievolės, kylančios iš sutarties, jeigu prievolė yra užtikrinta išankstiniu pranešimu, įtrauktu į žemės registrą. Jeigu patikėtinis toliau vykdo skolininko prievolę arba pateikia pranešimą, kad ketina ją vykdyti, kita sutarties šalis toliau vykdo savo prievoles. Šiuo atveju patikėtinis netenka teisės atsisakyti vykdyti skolininko prievolę. Jeigu patikėtinis reikalauja, kad kita sutarties šalis laikytųsi sutarties, kita šalis gali reikalauti, kad patikėtinis užtikrintų skolininko prievolės vykdymą. Kita šalis gali atsisakyti vykdyti savo prievolę, atsisakyti sutarties arba nutraukti sutartį pirma laiko, kol patikėtinis neužtikrino skolininko prievolės įvykdymo. Kitos šalies reikalavimas skolininkui, kilęs iš prievolės, vykdomos po to, kai patikėtinis pareikalavo, kad kita šalis vykdytų savo prievolę, yra konsoliduota prievolė. Jeigu patikėtinis po bankroto paskelbimo atsisakė skolininko prievolės, kita sutarties šalis gali pateikti reikalavimą dėl sutarties nesilaikymo kaip bankroto procedūros kreditorė. Jeigu sutartinės prievolės objektas yra dalomas, o kita šalis iki bankroto paskelbimo iš dalies įvykdė savo prievolę, kita šalis gali reikalauti, kad būtų įvykdyta skolininko finansinės prievolės dalis, atitinkanti kitos šalies prievolės dalį, įvykdytą tik jai būnant bankroto procedūros kreditore.

Teisės aktuose tam tikrų rūšių sutartims taip pat numatyti specialūs atvejai:

  1. jeigu skolininkas iki bankroto paskelbimo pardavė kilnojamąjį turtą su nuosavybės teisės išlaikymu ir perdavė kilnojamąjį turtą valdyti pirkėjui, pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavimo sutarties būtų laikomasi. Šiuo atveju patikėtinis negali atsisakyti skolininko prievolių, kylančių iš pardavimo sutarties;
  2. gyvenamosios ar komercinės patalpos nuomotojo bankrotas nėra pagrindas nutraukti gyvenamosios ar komercinės patalpos nuomos sutartį, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Jeigu gyvenamosios ar komercinės patalpos nuomos sutartyje bankrotas numatytas kaip sutarties nutraukimo pagrindas, patikėtinis gali nutraukti sutartį pirma laiko per vieną mėnesį arba per trumpesnį laiką, jeigu tai nustatyta sutartyje. Gyvenamojo būsto nuomotojo bankrotas nėra pagrindas nutraukti gyvenamojo būsto nuomos sutartį. Jeigu iki bankroto paskelbimo skolininkui iš anksto buvo sumokėti nuompinigiai už nekilnojamąjį turtą ar patalpas, gyvenamosios ar komercinės patalpos nuomininkas gali įskaityti reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo į skolininko reikalavimą gyvenamosios ar komercinės patalpos nuomininkui;
  3. gyvenamosios ar komercinės patalpos nuomininko bankroto atveju gyvenamosios ar komercinės patalpos nuomotojas gyvenamosios ar komercinės patalpos nuomos sutartį gali nutraukti tik bendra tvarka, be to, gyvenamosios ar komercinės patalpos nuomos sutarties negalima nutraukti pirma laiko dėl vėlavimo sumokėti nuompinigius, kurių mokėjimo terminas suėjo iki prašymo inicijuoti bankrotą pateikimo. Patikėtinis turi teisę nutraukti skolininko sudarytą gyvenamosios ar komercinės patalpos nuomos sutartį pirma laiko per vieną mėnesį arba per trumpesnį laiką, jeigu tai nustatyta sutartyje. Jeigu nekilnojamasis turtas ar patalpos iki bankroto paskelbimo nebuvo perduotos skolininkui valdyti, sutarties gali atsisakyti ir patikėtinis, ir kita šalis. Jeigu sutarties atsisakoma arba ji nutraukiama pirma laiko, kita šalis gali reikalauti atlyginti nuostolius, susidariusius dėl sutarties nutraukimo nesuėjus terminui, kaip bankroto proceso kreditorė arba taikant įskaitymą;
  4. gyvenamųjų ir komercinių patalpų nuomai taikoma tvarka taip pat taikoma ir skolininko sudarytoms nuomos sutartims.

Patikėtinis turi teisę nuspręsti, ar sutartį vykdyti toliau, ar ją nutraukti, tačiau jeigu kita šalis pateikia patikėtiniui pasiūlymą apsispręsti, patikėtinis turi nedelsdamas, ne vėliau kaip per septynias dienas, pranešti, ar jis vykdys skolininko prievolę, ar jos atsisakys. Patikėtinio prašymu teismas gali tą laikotarpį ir pratęsti. Jeigu patikėtinis laiku nepraneša apie prievolės vykdymą arba jos atsisakymą, patikėtinis neturi teisės reikalauti, kad kita šalis laikytųsi sutarties, kol patikėtinis neįvykdė skolininko prievolės.

Kai kurioms skolininko sudarytoms sutartims taip pat gali būti taikoma restitucija. Pavyzdžiui, teismas panaikina sutartis, kurios sudarytos nuo laikinojo patikėtinio skyrimo iki bankroto paskelbimo. Be laiko sąlygos, kita būtina restitucijos sąlyga – tai, kad sutartimi buvo pakenkta kreditorių interesams. Jeigu kreditorių interesams nėra pakenkta ir dėl restitucijos bankrutuojančio asmens turtas nepadidėja, taikyti restitucijos nėra pagrindo.

Paprastai bankrutuojantis skolininkas ar jo patikėtinis neturi teisės daryti sutarčių pakeitimų. Tačiau sutartys gali būti iš dalies keičiamos, jeigu po bankroto paskelbimo pasiekiamas kompromisas. Šiuo atveju skolininkui ir kreditoriams pasiekus susitarimą įmanoma sumažinti skolas arba pratęsti mokėjimo terminą. Tą patį rezultatą taip pat galima pasiekti reorganizavimo procesu arba skolų restruktūrizavimo procesu. Bankroto įstatyme, Reorganizavimo įstatyme ir Skolų restruktūrizavimo įstatyme reikalavimų perleidimas ar prievolių perėmimas atskirai nereglamentuojami, taigi, taikoma Prievolių teisės įstatyme numatyta bendra tvarka.

Reorganizavimo procesas ir skolų restruktūrizavimo procesas

Vykstant reorganizavimo procesui leidžiama restruktūrizuoti sutartis. Kai pateikiamas reorganizavimo prašymas arba patvirtinamas reorganizavimo planas, susitarimas, pagal kurį kreditorius gali nutraukti sutartį, yra niekinis. Pagal reorganizavimo planą negali būti restruktūrizuojamas reikalavimas, kylantis iš darbo sutarties arba iš sandorio dėl išvestinių finansinių priemonių.

Jeigu priimamas prašymas restruktūrizuoti skolas, kreditorius, remdamasis finansinės prievolės pažeidimu, padarytu iki prašymo restruktūrizuoti skolas pateikimo, negali nutraukti su skolininku sudarytos sutarties, pagal kurią kyla reikalavimai, kuriuos skolininkas siekia restruktūrizuoti, arba tais pagrindais atsisakyti vykdyti savo prievoles. Susitarimas, pagal kurį kreditorius gali nutraukti sutartį, kai pateikiamas prašymas restruktūrizuoti skolas arba patvirtinamas skolų restruktūrizavimo planas, yra niekinis. Iš nuolatinės sutarties atsirandančios prievolės, kurios sukuriamos arba kurių vykdymo terminas sueina po prašymo restruktūrizuoti skolas pateikimo, gali būti restruktūrizuojamos vykdant skolų restruktūrizavimo procesą. Restruktūrizavimo plane gali būti numatyta, kad patvirtinus restruktūrizavimo planą baigia galioti kreditavimo susitarimas arba kita nuolatinė sutartis, kurią skolininkas sudarė iki prašymo restruktūrizuoti skolas pateikimo ir kuria skolininkui nustatomos finansinės prievolės, kurių įvykdymo terminas sueina po prašymo restruktūrizuoti skolas pateikimo. Sutarties nutraukimas turi tuos pačius padarinius kaip ir jos nutraukimas pirma laiko dėl skolininko sukeltų aplinkybių. Skolininko prievolės, kylančios dėl sutarties nutraukimo, gali būti iš anksto restruktūrizuotos pagal restruktūrizavimo planą. Jeigu planuojama restruktūrizuoti iš nuomos sutarties kylančias prievoles, nuomotojas, kuris yra kreditorius, gali pirma laiko nutraukti sutartį per savaitę nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo.

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Paskelbus bankrotą, bankroto procedūros kreditoriai savo reikalavimus skolininkui gali pateikti tik bankroto procedūros metu. Patikėtiniui turi būti pranešama apie visus iki bankroto paskelbimo kilusius jų reikalavimus skolininkui, nesvarbu, koks yra reikalavimų pagrindas ar jų įvykdymo terminai. Jeigu paskelbiamas bankrotas, skolininkui inicijuotas priverstinio vykdymo procesas baigiamas, o kreditorius turi pateikti reikalavimą bankroto patikėtiniui.

Vykstant reorganizavimo procesui ir skolų restruktūrizavimo procesui, reorganizavimo plano ir atitinkamai skolų restruktūrizavimo plano galiojimo laikotarpiu naujų procesų negali inicijuoti tik tie kreditoriai, su kurių reikalavimais yra susijęs atitinkamas planas. Reorganizavimo atveju priverstinio vykdymo procesas sustabdomas, išskyrus tuos atvejus, kai priverstinio vykdymo procesu siekiama patenkinti iš darbo santykių kilusį reikalavimą arba reikalavimą mokėti išlaikymą. Vykstant skolų restruktūrizavimo procesui teismas gali nustatyti laikinos teisinės apsaugos priemonę, sustabdydamas priverstinio vykdymo procesą dar iki prašymo nagrinėjimo ar pateikimo. Priėmęs prašymą, teismas sustabdo priverstinio vykdymo procesą (arba privalomo vykdymo procesą), kuriuo siekiama išieškoti lėšas iš skolininko turto, kol bus patvirtintas skolų restruktūrizavimo planas arba bus baigtas procesas.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Bankroto procedūra

Ginčuose dėl bankrutuojančio asmens turto ar turto, kurį galima įtraukti į bankrutuojančio asmens turtą, skolininko teisė būti teismo proceso šalimi perduodama patikėtiniui. Jeigu ieškinys ar bet kuris kitas pareiškimas, susijęs su bankrutuojančio asmens turtu, kurį skolininkas pareiškia kitam asmeniui arba pateikia jo atžvilgiu, yra nagrinėjamas iki bankroto paskelbimo inicijuotame teismo procese arba jeigu skolininkas dalyvauja teismo procese kaip trečioji šalis, patikėtinis, vykdydamas savo pareigas, gali įstoti į procesą vietoje skolininko. Jeigu patikėtinis žino apie tokį procesą, tačiau į jį neįstoja, skolininkas gali ir toliau atlikti ieškovo, pareiškėjo ar trečiosios šalies funkcijas.

Jeigu iki bankroto paskelbimo inicijuotame teismo procese nagrinėjamas su nuosavybe susijęs reikalavimas skolininkui, tačiau dėl reikalavimo dar nepriimtas sprendimas, teismas šio reikalavimo nenagrinėja ieškiniu inicijuotame procese. Teismas procesą atnaujina ieškovo prašymu, jeigu aukštesnės instancijos teismas panaikino sprendimą dėl bankroto ir įsigaliojo nutartis, kuria atmetamas prašymas inicijuoti bankrotą, arba jeigu bankroto procesas buvo baigtas jį nutraukiant po bankroto paskelbimo.

Jeigu iki bankroto paskelbimo inicijuotame teismo procese skolininkui buvo pateiktas reikalavimas išskirti objektą iš bankrutuojančio asmens turto, teismas šį reikalavimą išnagrinėja. Šiuo atveju bankroto patikėtinis gali įstoti į procesą vietoje skolininko. Patikėtinis turi skolininko, kaip atsakovo, teises ir prievoles. Jeigu patikėtinis į procesą neįstoja, ieškovo prašymu procesas gali būti tęsiamas.

Jeigu skolininkui yra pateiktas su nuosavybe susijęs reikalavimas teismo procese, kuriame priimtą sprendimą dėl reikalavimo galima apskųsti apeliacine tvarka, po bankroto paskelbimo patikėtinis skolininko vardu gali pateikti apeliacinį skundą. Skolininkas gali pateikti apeliacinį skundą patikėtiniui sutikus.

Jeigu teisme yra apskųsta skolininkui taikoma administracinė priemonė, tos administracinės priemonės apskundimo termino skaičiavimas sustabdomas.

Reorganizavimo procesas ir skolų restruktūrizavimo procesas

Kai pateikiamas reorganizavimo prašymas, bylą nagrinėjantis teismas, gavęs įmonės prašymą ir prie prašymo pridėtą reorganizavimo patarėjo pritarimą, gali sustabdyti teismo procesą dėl finansinio reikalavimo įmonei, kol bus patvirtintas reorganizavimo planas arba baigtas reorganizavimo procesas, išskyrus atvejus, kai pateiktas iš darbo santykių kylantis reikalavimas arba reikalavimas mokėti išlaikymą, dėl kurio dar nėra priimtas sprendimas. Priimdamas prašymą restruktūrizuoti skolas, teismas sustabdo procesą dėl finansinio reikalavimo skolininkui, dėl kurio dar nėra priimta sprendimo, kol bus patvirtintas skolų restruktūrizavimo planas arba bus baigtas procesas.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Kreditorių dalyvavimas bankroto procedūroje

Kreditorius savo reikalavimą gina dalyvaudamas bankroto procedūroje. Kreditoriai privalo pranešti patikėtiniui ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pranešimo apie bankrotą paskelbimo oficialiajame leidinyje Ametlikud Teadaanded apie visus iki bankroto paskelbimo kilusius savo reikalavimus skolininkui, nesvarbu, kokie būtų reikalavimų įvykdymo pagrindai ar terminai. Patikėtiniui apie reikalavimą pranešama raštišku pareiškimu (reikalavimo įrodymu). Kreditoriai savo reikalavimus turi ginti visuotiniame kreditorių susirinkime (reikalavimų gynimo posėdyje). Teisės į užstatą ginamos kartu su reikalavimais, kurie jomis užtikrinami. Reikalavimas, jo tenkinimo eilė ir teisė į užstatą, kuriuo jis užtikrinamas, laikomi patvirtintais, jeigu nei patikėtinis, nei kuris nors kreditorius dėl jų nepareiškia prieštaravimo reikalavimų gynimo posėdyje. Reikalavimų gynimo posėdyje patvirtintų reikalavimų arba jų tenkinimo eilės vėliau ginčyti negalima.

Kiekvienas kreditorius ne tik teikia savo reikalavimą ir jį gina, bet, dalyvaudami visuotiniame kreditorių susirinkime, dalyvauja ir bankroto procedūroje. Visuotinis kreditorių susirinkimas yra kompetentingas tvirtinti patikėtinį, rinkti bankroto komitetą, spręsti dėl skolininko verslo tąsos arba likvidavimo, spręsti dėl skolininko likvidavimo (jeigu skolininkas yra juridinis asmuo), sudaryti kompromisą, tiek, kiek leidžiama teisės aktais, spręsti su bankrutuojančio asmens turto pardavimu susijusius klausimus, ginti reikalavimus, priimti sprendimus dėl skundų, susijusių su patikėtinio veikla, priimti sprendimus dėl bankroto komiteto narių atlygio ir dėl kitų teisės aktuose nustatytai visuotinio kreditorių susirinkimo kompetencijai priklausančių klausimų. Jeigu visuotinis kreditorių susirinkimas nusprendžia rinkti bankroto komitetą, pastarasis, be kitų dalykų, privalo ginti visų kreditorių interesus vykstant bankroto procedūrai.

Kreditorių dalyvavimas reorganizavimo procese

Reorganizavimo patarėjas nedelsdamas praneša kreditoriams apie reorganizavimo proceso inicijavimą ir nurodo skolų sąraše išvardytas jų reikalavimų įmonei sumas. Šiuo tikslu patarėjas pateikia kreditoriams pranešimą apie reorganizavimą. Jeigu kreditorius, kurio reikalavimą siekiama restruktūrizuoti pagal reorganizavimo planą, nesutinka su pranešime apie reorganizavimą išdėstyta informacija, kreditorius per pranešime apie reorganizavimą nustatytą laiką reorganizavimo patarėjui pateikia raštišką pareiškimą, kuriame nurodo, kokiais klausimais jis nesutinka su pranešime apie reorganizavimą išdėstytu reikalavimu, ir pateikia šių aplinkybių įrodymus. Jeigu iki nurodytos datos pareiškimas nepateikiamas, laikoma, kad kreditorius sutiko su reikalavimo suma. Jeigu reorganizavimo patarėjas nesutinka su kreditoriaus pareiškime išdėstytu teiginiu, jis nedelsdamas pateikia pareiškimą su įrodymais teismui ir pagrindžia, kodėl nesutinka su pareiškime išdėstyta informacija. Reorganizavimo patarėjas savo teiginius pagrindžia. Remdamasis pateiktais teiginiais ir įrodymais, teismas priima sprendimą dėl kreditoriaus pagrindinio reikalavimo ir pretenzijos į užtikrinimo priemonę, taip pat dėl užtikrinimo priemonės ir jos taikymo srities.

Kreditorių dalyvavimas skolų restruktūrizavimo procese

Skolų restruktūrizavimo procesas siejamas su kreditoriais, kurių reikalavimų skolininkui terminas suėjo iki prašymo restruktūrizuoti skolas pateikimo. Teismas sprendžia, ar priimti prašymą restruktūrizuoti skolas, teismas prireikus taip pat gali išklausyti kreditoriaus nuomonę ir paprašyti papildomos informacijos ar dokumentų. Nutartis dėl prašymo priėmimo perduodama skolininkui ir visiems kreditoriams, kurių reikalavimus skolininkas siekia restruktūrizuoti. Jeigu prašymas priimamas, kreditorius, remdamasis finansinės prievolės pažeidimu, padarytu iki prašymo restruktūrizuoti skolas pateikimo, negali nutraukti su skolininku sudarytos sutarties, pagal kurią kyla reikalavimai, kuriuos skolininkas siekia restruktūrizuoti, arba atsisakyti tais pagrindais vykdyti savo prievoles. Perduodamas kreditoriui restruktūrizavimo planą, teismas jam suteikia bent dviejų savaičių, tačiau ne daugiau kaip keturių savaičių terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo restruktūrizavimo plano gavimo dienos, per kurį galima pareikšti nuomonę teismui arba patarėjui. Kreditorius pareiškia nuomonę, ar jis sutinka su skolininko informacija apie reikalavimą ir užtikrinimo priemonę, skolininko pateiktu skolų apskaičiavimu ir skolininko prašomu skolų restruktūrizavimo būdu. Jeigu kreditorius nesutinka su skolininko prašomu skolų restruktūrizavimo būdu, kreditorius turi nurodyti, ar jis sutiktų su kitokiu skolų restruktūrizavimo būdu. Jeigu kreditorius, kurio reikalavimą siekiama restruktūrizuoti, nesutinka su skolų sąraše skolininko pateikta informacija, kreditorius per teismo nurodytą laikotarpį praneša teismui arba, teismo nurodymu, patarėjui, kokiais klausimais jis nesutinka su reikalavimu, ir pateikia šių aplinkybių įrodymus. Jeigu iki nurodytos datos pareiškimas nepateikiamas, laikoma, kad kreditorius sutiko su reikalavimo suma. Jeigu skolininkas arba patarėjas nesutinka su kreditoriaus pareiškime išdėstytu teiginiu, jis teismui greitai pateikia pareiškimą su įrodymais ir pagrindžia, kodėl nesutinka su pareiškime išdėstyta informacija. Remdamasis pateiktais teiginiais ir įrodymais, teismas priima sprendimą dėl kreditoriaus pagrindinio reikalavimo ir pretenzijos į užtikrinimo priemonę, taip pat dėl užtikrinimo priemonės.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Pagal sprendimą dėl bankroto skolininko turtas tampa bankrutuojančio asmens turtu ir naudojamas kaip turtas, skirtas kreditorių reikalavimams patenkinti ir bankroto procedūrai įvykdyti. Bankrutuojančio asmens turtas yra skolininko turtas bankroto paskelbimo metu ir turtas, kurį skolininkas susigrąžina, išieško arba įgyja vykstant bankroto procedūrai. Į bankrutuojančio asmens turtą neįtraukiamas skolininko turtas, iš kurio pagal teisės aktus negali būti tenkinamas mokėjimo reikalavimas.

Kai paskelbiamas bankrotas, skolininko teisė administruoti bankrutuojančio asmens turtą ir juo disponuoti perduodama bankroto patikėtiniui. Paskelbus bankrotą, visi skolininko veiksmai, kuriais disponuojama bankrutuojančio asmens turtui priklausančiais objektais, yra niekiniai. Iki bankroto paskelbimo teismas gali uždrausti skolininkui disponuoti turtu arba tam tikra turto dalimi be laikinojo patikėtinio sutikimo.

Kai paskelbiamas sprendimas dėl bankroto, patikėtinis turi nedelsdamas perimti skolininko turto valdymą ir pradėti administruoti bankrutuojančio asmens turtą. Jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip, patikėtinis turi susigrąžinti trečiosios šalies turimą skolininko turtą ir jį priskirti bankrutuojančio asmens turtui. Bankrutuojančio asmens turtas administruojamas su bankrutuojančio asmens turtu atliekant veiksmus, reikalingus bankrutuojančio asmens turtui išsaugoti ir bankroto procedūrai įvykdyti, taip pat skolininko veiklai valdyti, jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, arba skolininko verslo veiklai organizuoti, jeigu skolininkas yra savarankiškai dirbantis asmuo. Vykstant skolininko, kuris yra juridinis asmuo, bankroto procedūrai, patikėtinis įgyja juridinio asmens valdybos arba ją pakeičiančio organo teises ir prievoles, kurios neprieštarauja bankroto procedūros tikslui. Patikėtinio atsakomybė yra tokia pat kaip ir valdymo organo nario atsakomybė.

Patikėtinis sandorį grynaisiais pinigais dėl bankrutuojančio asmens turto gali sudaryti tik teismui leidus. Patikėtinis nevykdo jokių mokėjimų kreditoriams grynaisiais pinigais pagal paskirstymo santykį. Patikėtinis gali sudaryti bankroto procedūros požiūriu itin svarbius sandorius tik sutikus bankroto komitetui. Itin svarbūs sandoriai visų pirma yra skolinimasis, o jeigu į bankrutuojančio asmens turtą yra įtrauktas verslo subjektas – visi sandoriai, nepriklausantys įprastai verslo subjekto veiklai. Patikėtinis bankrutuojančio asmens turto sąskaita arba šio turto atžvilgiu negali sudaryti sandorių su pačiu savimi ar su asmenimis, susijusiais su juo, taip pat negali sudaryti jokių kitų panašaus pobūdžio sandorių bei sandorių, dėl kurių kyla interesų konfliktas, ir negali prašyti kompensuoti dėl tokių sandorių patiriamų išlaidų.

Patikėtinis gali pradėti bankrutuojančio asmens turto pardavimą po pirmojo visuotinio kreditorių susirinkimo, jeigu per susirinkimą kreditoriai nenusprendė kitaip. Jeigu skolininkas apeliacine tvarka apskundė sprendimą dėl bankroto, skolininko turto negalima parduoti be skolininko sutikimo, kol neišnagrinėtas apygardos teismui pateiktas apeliacinis skundas. Šie apribojimai netaikomi turto, kuris yra greitai gendantis, greitai nuvertėjantis arba per brangus laikyti ar išsaugoti, pardavimui. Jeigu skolininko verslo veikla tęsiama, turto negalima parduoti, jeigu tai trukdo tęsti verslo veiklą. Jeigu pateikiamas pasiūlymas sudaryti kompromisą, turto negalima parduoti iki kompromiso sudarymo, išskyrus atvejus, kai visuotinis kreditorių susirinkimas nusprendžia, kad turtą galima parduoti neatsižvelgiant į pasiūlymą sudaryti kompromisą. Bankrutuojančio asmens turtas parduodamas aukcione Priverstinio vykdymo proceso kodekse nustatyta tvarka.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Reikalavimai, pateikiami bankrutuojančio skolininko turto atžvilgiu

Visi reikalavimai skolininkui, atsiradę iki bankroto paskelbimo, pateikiami bankrutuojančio skolininko turto atžvilgiu, nesvarbu, kokie būtų reikalavimų įvykdymo pagrindai ar terminai. Kai paskelbiamas bankrotas, laikoma, kad suėjo visų kreditorių reikalavimų skolininkui terminai, jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip. Jeigu kreditorius atitinkamą reikalavimą pateikė teismui, tačiau teismas dar nepriėmė sprendimo, teismas sustabdo procesą dėl ieškinio, o kreditorius turi pateikti reikalavimą bankroto patikėtiniui. Jeigu kreditorius pateikė reikalavimą teismui, o teismas paskelbė sprendimą ir tas sprendimas įsigaliojo, kreditorius taip pat turi pateikti savo reikalavimą bankroto patikėtiniui, tačiau laikoma, kad šis reikalavimas yra apgintas. Jeigu skolininkas turėjo teisę apskųsti teismo sprendimą, tai gali padaryti bankroto patikėtinis.

Reikalavimų, atsirandančių po bankroto procedūros inicijavimo, nagrinėjimas

Paskelbus bankrotą, bankroto procedūros kreditoriai savo reikalavimus skolininkui gali pateikti tik Bankroto įstatyme nustatyta tvarka. Reikalavimai gali būti pateikiami tik bankroto patikėtiniui, be to, gali būti pateikiami tik iki bankroto paskelbimo atsiradę reikalavimai. Paskelbus bankrotą atsiradę reikalavimai negali būti teikiami iki bankroto procedūros pabaigos. Turi būti atsižvelgiama į tai, kad juridinių asmenų atveju dažniausiai bankroto procedūros užbaigimas reiškia juridinio asmens likvidavimą, todėl nėra asmens, kuriam po bankroto procedūros užbaigimo būtų galima pateikti reikalavimus. Taigi, reikia būti atidiems ir atsižvelgti į tą riziką sudarant sandorius su bankrutuojančiu juridiniu asmeniu. Reikalavimai fiziniam asmeniui, atsirandantys bankroto procedūros metu, bendra tvarka gali būti teikiami po bankroto procedūros užbaigimo. Prievolės atlyginti neteisėtais skolininko, kuris yra juridinis asmuo, veiksmais bankroto procedūros vykdymo metu padarytą žalą yra konsoliduotosios prievolės, taigi, iš skolininko bendra tvarka gali būti reikalaujama jas įvykdyti bankroto procedūros metu. Bankrutuojančio asmens turto atžvilgiu taip pat galimas priverstinio vykdymo procesas, kad prievolės būtų įvykdytos.

Be to, gali susidaryti padėtis, kai po bankroto paskelbimo skolininkas atlieka disponavimo veiksmus su bankrutuojančio asmens turtui priklausančiu objektu. Tokie disponavimo veiksmai yra niekiniai, nes, kai paskelbiamas bankrotas, teisė administruoti turtą ir juo disponuoti perduodama bankroto patikėtiniui. Jeigu, nepaisant to, skolininkas atlieka disponavimo veiksmus, disponavimo veiksmu kitos šalies perduotas turtas tai šaliai grąžinamas, jeigu tas turtas yra išlaikytas kaip bankrutuojančio asmens turto dalis, arba išmokama kompensacija, jeigu dėl perdavimo padidėjo bankrutuojančio asmens turtas. Jeigu skolininkas disponavimo tam tikru objektu veiksmus atliko bankroto paskelbimo dieną, preziumuojama, kad disponavimo veiksmas atliktas po bankroto paskelbimo. Jeigu prieš paskelbiant bankrotą skolininkas perdavė savo būsimus reikalavimus, perdavimo veiksmai tampa niekiniai, kai vėliau atsirandančių reikalavimų atžvilgiu paskelbiamas bankrotas. Skolininkas, kuris yra fizinis asmuo, gavęs patikėtinio sutikimą, gali disponuoti bankrutuojančio asmens turtu. Be patikėtinio sutikimo atlikti disponavimo veiksmai yra niekiniai.

Reikalavimų, atsirandančių po reorganizavimo proceso ir skolų restruktūrizavimo proceso inicijavimo, nagrinėjimas

Reorganizavimo plano galiojimo laikotarpiu negalima pateikti reikalavimo pareiškimo pagal reikalavimą, kuriam taikomas reorganizavimo planas. Reikalavimo pareiškimus galima teikti pagal kitus reikalavimus. Restruktūrizavimo plano galiojimo laikotarpiu pagal reikalavimą, kuriam taikomas restruktūrizavimo planas, negalima pateikti reikalavimo pareiškimo arba pareiškimo tokiame procese, kuris vykdomas pagal pareiškimą. Reikalavimo pareiškimus galima teikti pagal kitus reikalavimus. Restruktūrizavimo plano patvirtinimu neapribojama kreditoriaus teisė teismo procesuose ginčyti restruktūrizavimo plane nepatvirtintų reikalavimų. Kreditorius teisme taip pat gali užginčyti reikalavimo sumos dalį, kuri nėra pripažinta.

Skolininkui pateikus reorganizavimo prašymą arba prašymą restruktūrizuoti skolas, sustabdomas skolininkui pateiktų reikalavimų senaties termino skaičiavimas. Kai pateikiamas reorganizavimo prašymas, bylą nagrinėjantis teismas, gavęs įmonės prašymą ir prie prašymo pridėtą reorganizavimo patarėjo pritarimą, gali sustabdyti teismo procesą dėl finansinio reikalavimo įmonei, kol bus patvirtintas reorganizavimo planas arba baigtas reorganizavimo procesas, išskyrus atvejus, kai pateiktas iš darbo santykių kylantis reikalavimas arba reikalavimas mokėti išlaikymą, dėl kurio dar nėra priimtas sprendimas. Priimdamas prašymą restruktūrizuoti skolas, teismas sustabdo procesą dėl finansinio reikalavimo skolininkui, dėl kurio dar nėra priimta sprendimo, kol bus patvirtintas skolų restruktūrizavimo planas arba bus baigtas procesas.

Reorganizavimo planu asmuo, solidariai atsakingas už įmonės prievolės įvykdymą, neatleidžiamas nuo to asmens prievolės įvykdymo. Restruktūrizavimo plano patvirtinimu asmuo, solidariai atsakingas už skolininko prievolės įvykdymą, neatleidžiamas nuo to asmens prievolės įvykdymo.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Reikalavimų pateikimo, patikrinimo ir patvirtinimo vykstant bankroto procedūrai reglamentavimo taisyklės

Kreditoriai privalo pranešti patikėtiniui ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pranešimo apie bankrotą paskelbimo oficialiajame leidinyje Ametlikud Teadaanded apie visus iki bankroto paskelbimo kilusius savo reikalavimus skolininkui, nesvarbu, kokie būtų reikalavimų įvykdymo pagrindai ar terminai. Kai paskelbiamas bankrotas, laikoma, kad suėjo visų kreditorių reikalavimų skolininkui terminai. Patikėtiniui apie reikalavimą pranešama raštišku pareiškimu (reikalavimo įrodymu). Reikalavimo įrodyme išdėstomas reikalavimo turinys, pagrindas, suma ir nurodoma, ar reikalavimas užtikrintas užstatu. Prie reikalavimo įrodymo pridedami dokumentai, kuriais pagrindžiamos reikalavimo įrodyme nurodytos aplinkybės. Patikėtinis privalo patikrinti, ar pateikti reikalavimai yra pagrįsti ir ar egzistuoja teisė į užstatą, kuriuo užtikrinami reikalavimai. Kreditoriai ir skolininkas iki reikalavimų gynimo posėdžio patikėtiniui gali teikti raštiškus prieštaravimus dėl reikalavimų ar teisių į užstatą, kuriuo užtikrinami reikalavimai.

Reikalavimai ginami visuotiniame kreditorių susirinkime (reikalavimų gynimo posėdyje). Teisės į užstatą ginamos kartu su reikalavimais, kurie jomis užtikrinami. Reikalavimų gynimo posėdyje reikalavimai nagrinėjami ta tvarka, kuria buvo pateikti. Reikalavimas, jo tenkinimo eilė ir teisė į užstatą, kuriuo jis užtikrinamas, laikomi patvirtintais, jeigu nei patikėtinis, nei kuris nors kreditorius dėl jų nepareiškia prieštaravimo reikalavimų gynimo posėdyje arba jeigu patikėtinis ar prieštaravimą pareiškęs kreditorius atsisako prieštaravimo reikalavimų gynimo posėdyje. Patikėtinis privalo pareikšti prieštaravimą dėl reikalavimo arba teisės į užstatą reikalavimų gynimo posėdyje, jeigu esama pagrindų tokiam prieštaravimui pareikšti. Reikalavimų gynimo posėdyje patvirtintais be gynimo laikomi reikalavimai, patenkinti įsigaliojusiu teismo arba arbitražo sprendimu, teismo arba arbitražo sprendimu patvirtintos teisės į užstatą, taip pat teisės į užstatą, įtrauktos į žemės registrą, laivų registrą, komercinių įkeitimo priemonių registrą arba Estijos centrinį vertybinių popierių registrą. Parengiamas patvirtintų reikalavimų sąrašas.

Reikalavimų gynimo posėdžio protokole nurodoma, ar buvo patvirtintas kiekvienas atskiras reikalavimas arba teisė į užstatą, kuriuo jis užtikrinamas, ir kas pareiškė prieštaravimą dėl reikalavimo, jo tenkinimo eilės ar teisės į užstatą, kuriuo jis užtikrinamas. Protokole taip pat nurodoma, kas atsisakė pareikšto prieštaravimo. Jeigu kreditoriaus reikalavimas nebuvo patvirtintas ir kreditorius nepareiškė ieškinio dėl to reikalavimo patvirtinimo arba teismas ieškinį atmetė, kreditoriaus prieštaravimų dėl kito kreditoriaus reikalavimų nepaisoma. Jeigu daugiau prieštaravimų dėl kito kreditoriaus reikalavimo nepareiškiama, reikalavimas laikomas patvirtintu. Reikalavimų gynimo posėdyje patvirtintų reikalavimų arba jų tenkinimo eilės vėliau ginčyti negalima.

Reikalavimų pateikimo, patikrinimo ir patvirtinimo vykstant reorganizavimo ir skolų restruktūrizavimo procesams reglamentavimo taisyklės

Vykstant reorganizavimo procesui skolininkas pateikia skolų sąrašą, kuriame išdėsto visus jam pateiktus reikalavimus ir atitinkamus kreditorius. Tad patys kreditoriai jokių reikalavimų neteikia. Kreditorius, kurio reikalavimą siekiama restruktūrizuoti pagal reorganizavimo planą ir kuris nesutinka su reorganizavimo procese nagrinėtino reikalavimo suma, reorganizavimo patarėjui gali pateikti raštišką pareiškimą, kuriame nurodyta, kokiais klausimais jis nesutinka su pranešime apie reorganizavimą išdėstytu reikalavimu, ir pateikiami šių aplinkybių įrodymai. Jeigu iki nurodytos datos pareiškimas nepateikiamas, laikoma, kad kreditorius sutiko su reikalavimo suma. Skolininkas gali pateikti prieštaravimą kreditoriaus išdėstytiems argumentams, tačiau jis turi pagrįsti savo poziciją. Remdamasis pateiktais teiginiais ir įrodymais, teismas priima sprendimą dėl kreditoriaus pagrindinio reikalavimo ir pretenzijos į užtikrinimo priemonę, taip pat dėl užtikrinimo priemonės ir jos taikymo srities.

Vykstant skolų restruktūrizavimo procesui skolininkas pateikia skolų restruktūrizavimo planą, kuriame nurodo restruktūrizuotinas prievoles ir skolininko prašomą restruktūrizavimo būdą. Panašiai kaip ir vykstant reorganizavimo procesui, patys kreditoriai jokių reikalavimų neteikia. Jeigu kreditorius, kurio reikalavimą siekiama restruktūrizuoti, nesutinka su skolų sąraše skolininko pateikta informacija, kreditorius per teismo nurodytą laikotarpį praneša teismui arba, teismo nurodymu, – patarėjui, kokiais klausimais jis nesutinka su reikalavimu, ir pateikia šių aplinkybių įrodymus. Jeigu iki nurodytos datos pareiškimas nepateikiamas, laikoma, kad kreditorius sutiko su reikalavimo suma. Jeigu skolininkas arba patarėjas nesutinka su kreditoriaus pareiškime išdėstytu teiginiu, jis teismui greitai pateikia pareiškimą su įrodymais ir pagrindžia, kodėl nesutinka su pareiškime išdėstyta informacija. Remdamasis pateiktais teiginiais ir įrodymais, teismas priima sprendimą dėl kreditoriaus pagrindinio reikalavimo ir pretenzijos į užtikrinimo priemonę, taip pat dėl užtikrinimo priemonės.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Taikomas visų kreditorių vienodo statuso principas. Nepaisant to, taikomos tam tikros išimtys, kuriomis kai kuriems kreditoriams suteikiama privilegijuotoji teisė.

Prieš išmokant lėšas pagal paskirstymo santykį su bankroto procedūra susiję mokėjimai iš bankrutuojančio asmens turto atliekami tokia tvarka:

  1. mokėjimai pagal reikalavimus, atsiradusius dėl turto išskyrimo arba susigrąžinimo padarinių;
  2. skolininkui ir jo išlaikomiems asmenims mokamas išlaikymas;
  3. mokėjimai pagal konsoliduotąsias prievoles;
  4. vykstant bankroto procedūrai patirtos sąnaudos ir išlaidos.

Kai atliekami šie mokėjimai, kreditorių reikalavimai tenkinami tokia tvarka:

  1. patvirtinti reikalavimai, užtikrinti užstatu;
  2. kiti patvirtinti reikalavimai, pateikti iki nustatyto termino;
  3. kiti patvirtinti reikalavimai, nepateikti iki nustatyto termino.

Solidariai atsakingų skolininkų atveju už skolininko prievoles gali atsakyti trečioji šalis. Šiuo atveju solidariai atsakingas skolininkas turi prievolę kreditoriui, neatsižvelgiant į skolininko nemokumą. Jeigu solidariai atsakingas skolininkas sumoka skolos, kurios grąžinimo reikalavimą kreditorius pateikė skolininkui, dalį, reikalavimas mažinamas ta dalimi.

Skolininko prievolė pagal teisės aktus taip pat gali būti perduota trečiajai šaliai. Jeigu darbdavys tapo nemokus, t. y. darbdavys buvo paskelbtas bankrutavusiu arba bankroto procedūra buvo nutraukta, darbuotojui kompensuojamas darbo užmokestis, negautas iki darbdavio paskelbimo nemokiu, visas darbo užmokestis už atostogas, negautas iki darbdavio paskelbimo nemokiu, ir visos išmokos, negautos iki darbo sutarties nutraukimo prieš darbdavio paskelbimą nemokiu arba po jo paskelbimo nemokiu. Jeigu darbdavys yra nemokus, bankroto procedūros kreditorius, iki nurodyto termino negavęs nedarbo draudimo įmokų, yra valstybė.

Vykstant reorganizavimo procesams ir skolų restruktūrizavimo procesams bankrutuojančio asmens turto sąvoka nevartojama, o reikalavimai tenkinami pagal reorganizavimo ar skolų restruktūrizavimo planą. Reorganizavimo planu asmuo, solidariai atsakingas už įmonės prievolės įvykdymą, neatleidžiamas nuo to asmens prievolės įvykdymo. Jeigu už įmonės prievolės įvykdymą solidariai atsakingas asmuo prievolę įvykdė, asmuo gali apginti savo teisę įmonės atžvilgiu tik tiek, kiek įmonė atsakinga už prievolės įvykdymą pagal reorganizavimo planą. Restruktūrizavimo plano patvirtinimu asmuo, solidariai atsakingas už skolininko prievolės įvykdymą, neatleidžiamas nuo to asmens prievolės įvykdymo. Jeigu už skolininko prievolės įvykdymą solidariai atsakingas asmuo prievolę įvykdė, asmuo gali apginti savo teisę skolininko atžvilgiu tik tiek, kiek skolininkas yra atsakingas už prievolės įvykdymą pagal restruktūrizavimo planą.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

Bankroto procedūros užbaigimas ir jo poveikis

Bankroto procedūra baigiama, kai atmetamas prašymas inicijuoti bankrotą, kai bankroto procedūra nutraukiama sutikus kreditoriams ir išnykus bankroto pagrindams, kai patvirtinama galutinė ataskaita, kai patvirtinamas kompromisas arba kai atsiranda kitų teisės aktuose numatytų pagrindų.

Teismas, neatsižvelgdamas į skolininko nemokumą, baigia procesą jį nutraukdamas nutartimi ir neskelbdamas bankroto, jeigu skolininko turto nepakanka bankroto procedūros sąnaudoms ir išlaidoms padengti ir jeigu iš valdymo organo nario neįmanoma išieškoti ar susigrąžinti turto arba jam pateikti reikalavimo. Teismas, neatsižvelgdamas į skolininko nemokumą, taip pat gali baigti procesą jį nutraukdamas ir neskelbdamas bankroto, jeigu skolininko turtą daugiausia sudaro reikalavimai išieškoti lėšas arba reikalavimai trečiosioms šalims ir tų reikalavimų patenkinimas nėra tikėtinas. Teismas nenutraukia proceso, jeigu skolininkas, kreditorius arba trečioji šalis į šiuo tikslu nurodytą sąskaitą perveda teismo nustatytą sumą kaip užstatą bankroto procedūros sąnaudoms ir išlaidoms padengti. Jeigu skolininko, kuris yra juridinis asmuo, bankroto procedūra baigiama ją nutraukiant, laikinasis patikėtinis likviduoja juridinį asmenį per du mėnesius nuo nutarties baigti procesą be likvidavimo įsigaliojimo. Jeigu bankroto procedūros nutraukimo metu skolininkas turi kokio nors turto, pirmiausia sumokamas laikinojo patikėtinio atlygis ir padengiamos reikiamos išlaidos.

Teismas skolininko prašymu baigia bankroto procedūrą, jeigu išnyksta bankroto procedūros pagrindai ir jeigu skolininkas įrodo, kad jis nėra nemokus arba kad nėra tikėtina, jog jis taps nemokus paskelbus bankrotą dėl to, kad skolininko nemokumas yra tikėtinas ateityje. Jeigu bankroto procedūra baigiama, nes išnyko bankroto pagrindai, juridinis asmuo nelikviduojamas.

Teismas skolininko prašymu baigia bankroto procedūrą, jeigu visi iki nustatyto termino reikalavimus pateikę kreditoriai sutinka, kad procedūra būtų baigta. Jeigu skolininkas, kuris yra juridinis asmuo, nuolat yra nemokus, teismas, priimdamas nutartį baigti procedūrą, nusprendžia dėl skolininko, kuris yra juridinis asmuo, likvidavimo.

Bankroto procedūra baigiama patvirtinant galutinę ataskaitą, kai patikėtinis pateikia galutinę ataskaitą bankroto komitetui ir teismui. Galutinėje ataskaitoje patikėtinis pateikia informaciją apie bankrutuojančio asmens turtą ir iš jo pardavimo gautas lėšas, mokėjimus, kreditorių patvirtintus reikalavimus, pareikštus ir dar nepareikštus ieškinius ir kt. Kreditoriai teismui gali pareikšti prieštaravimus dėl galutinės ataskaitos. Teismas priima sprendimą dėl galutinės ataskaitos patvirtinimo ir bankroto procedūros užbaigimo. Jeigu iš galutinės ataskaitos matyti, kad bankroto procedūros metu buvo pažeistos skolininko arba kreditorių teisės, teismas atsisako patvirtinti galutinę ataskaitą ir nutartimi ją grąžina patikėtiniui, kad bankroto procedūra būtų tęsiama.

Bankroto procedūra taip pat gali būti baigiama paskelbus apie kompromisą. Kompromisas yra skolininko ir kreditorių susitarimas dėl skolų sumokėjimo, juo sumažinamos skolos arba pratęsiamas mokėjimo terminas. Kompromisas vykstant bankroto procedūrai sudaromas skolininko arba patikėtinio pasiūlymu po bankroto paskelbimo. Kompromiso nutarimą tvirtina visuotinis kreditorių susirinkimas. Ar tvirtinti kompromisą, sprendžia teismas. Teismas baigia bankroto procedūrą nutartimi, kuria patvirtinamas kompromisas.

Jeigu bankroto procedūra nebaigiama per dvejus metus nuo bankroto paskelbimo, patikėtinis bankroto komitetui ir teismui kas šešis mėnesius teikia ataskaitą, kol baigiama bankroto procedūra. Toje ataskaitoje patikėtinis išdėsto priežastis, kodėl nebaigta bankroto procedūra, ir pateikia informaciją apie parduotą ir neparduotą bankrutuojančio asmens turtą ir apie bankrutuojančio asmens turto administravimą. Teismas patikėtinio įgaliojimus nutraukia, kai baigiama bankroto procedūra, jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip. Teismas gali atsisakyti nutraukti patikėtinio įgaliojimus, jeigu iki bankroto procedūros baigimo parduodamas ne visas bankrutuojančio asmens turtas, už bankrutuojančio asmens turtą dar turi būti gauta lėšų, patikėtinio pareikšti ieškiniai dar neišnagrinėti arba patikėtinis ketina ar privalo pareikšti ieškinį. Šiuo atveju patikėtinis toliau vykdo savo pareigas po bankroto procedūros užbaigimo. Jeigu, baigus bankroto procedūrą ir nutraukus patikėtinio įgaliojimus, už bankrutuojančio asmens turtą dar gaunama lėšų, tampa prieinamos paskirstymui deponuojamos lėšos arba tampa akivaizdu, kad bankrutuojančio asmens turtui priklauso objektai, į kuriuos nebuvo atsižvelgta rengiant paskirstymo pasiūlymą, teismas savo iniciatyva arba patikėtinio ar kreditoriaus prašymu priima nutartį dėl vėlesnio paskirstymo.

Reorganizavimo proceso užbaigimas ir jo poveikis

Reorganizavimo procesas laikomas baigtu, jeigu jis užbaigiamas nesuėjus terminui, panaikinamas reorganizavimo planas, reorganizavimo planas įgyvendinamas nesuėjus terminui arba sueina reorganizavimo plane nurodytas reorganizavimo plano įgyvendinimo terminas. Kai reorganizavimo planas įgyvendinamas nesuėjus terminui, reorganizavimo procesas laikomas baigtu, jeigu įmonė iki sueinant reorganizavimo plano įgyvendinimo terminui įvykdo visas pagal reorganizavimo planą prisiimtas prievoles.

Reorganizavimo procesas gali būti baigiamas nesuėjus terminui tik iki reorganizavimo plano patvirtinimo. Teismas reorganizavimo procesą baigia nesuėjus terminui, jeigu įmonė pažeidžia savo prievolę bendradarbiauti arba nesumoka teismo nustatytos sumos kaip užstato reorganizavimo patarėjo arba eksperto atlygiui ir išlaidoms padengti, reorganizavimo planas nepatvirtinamas, įmonė pateikia atitinkamą prašymą, išnyksta reorganizavimo proceso inicijavimo pagrindai, iššvaistomas įmonės turtas arba padaroma žala kreditorių interesams, iki nurodyto termino nepateikiamas reorganizavimo planas arba reikalavimas yra nevienareikšmiškas. Jeigu teismas baigia reorganizavimo procesą nesuėjus terminui, visi reorganizavimo proceso inicijavimo padariniai išnyksta atgaline data.

Kai sueina reorganizavimo plano įgyvendinimo terminas, reorganizavimo procesas baigiamas.

Reorganizavimo procesas taip pat gali būti baigiamas panaikinant reorganizavimo planą. Reorganizavimo planas panaikinamas, jeigu įmonės atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis už su bankrotu arba su priverstinio vykdymo procesu susijusios nusikalstamos veikos padarymą po reorganizavimo plano patvirtinimo arba įmonė iš esmės neįvykdo savo prievolių pagal reorganizavimo planą, taip pat jeigu praėjus bent pusei reorganizavimo plano galiojimo laiko yra akivaizdu, kad įmonė negali įvykdyti pagal reorganizavimo planą prisiimtų prievolių, jeigu remiantis reorganizavimo patarėjo prašymu nėra sumokėtas mokestis už priežiūrą arba įmonė nepadeda reorganizavimo patarėjui vykdyti priežiūros įpareigojimų arba neteikia reorganizavimo patarėjui informacijos, kurios pastarajam reikia priežiūrai vykdyti, taip pat jeigu įmonė pateikia prašymą panaikinti reorganizavimo planą arba įmonė paskelbiama bankrutavusia. Jeigu reorganizavimo planas panaikinamas, reorganizavimo proceso inicijavimo padariniai išnyksta atgaline data.

Skolų restruktūrizavimo proceso užbaigimas ir jo poveikis

Skolų restruktūrizavimo procesas baigiamas, kai paliekamas nenagrinėtas arba atmetamas prašymas restruktūrizuoti skolas, panaikinamas skolų restruktūrizavimo planas, nutraukiamas procesas arba sueina skolų restruktūrizavimo plane nurodytas įgyvendinimo terminas. Kai restruktūrizavimo planas įgyvendinamas nesuėjus terminui, procesas baigiamas, jeigu skolininkas iki sueinant restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminui įvykdo visas pagal restruktūrizavimo planą prisiimtas prievoles.

Jeigu skolininkas paskelbiamas bankrutavusiu, teismas skolininko prašymu panaikina restruktūrizavimo planą. Teismas gali panaikinti restruktūrizavimo planą, jeigu skolininkas iš esmės neįvykdo restruktūrizavimo plane nurodytų savo prievolių arba, praėjus bent pusei restruktūrizavimo plano galiojimo laikotarpio, akivaizdu, kad skolininkas negali įvykdyti pagal šį planą prisiimtų prievolių, skolininkas neturi mokumo problemų arba jas įveikė, skolininkas tyčia arba dėl didelio aplaidumo pateikė iš esmės neteisingą ar ne visą informaciją apie savo turtą, pajamas, kreditorius ar prievoles, skolininkas atliko restruktūrizavimo plane nenurodytus mokėjimus kreditoriams, taip padarydamas esminės žalos kitų kreditorių interesams, skolininkas nepadeda teismui arba patarėjui vykdyti priežiūros įpareigojimų arba nesuteikia priežiūrai vykdyti reikalingos informacijos, arba jeigu skolininkas neįmoka teismo nustatyto dydžio užstato patarėjo ar eksperto atlygiui ir išlaidoms padengti. Jeigu restruktūrizavimo planas panaikinamas, prašymo restruktūrizuoti skolas priėmimo padariniai išnyksta atgaline data.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Kreditorių teisės po bankroto procedūros užbaigimo

Po bankroto procedūros užbaigimo kreditoriai skolininkui bendra tvarka gali pateikti reikalavimus, kurie galėjo būti, tačiau nebuvo pateikti vykstant bankroto procedūrai, ir reikalavimus, kurie buvo pateikti, tačiau nebuvo patenkinti, arba dėl kurių skolininkas pateikė prieštaravimą. Šiuo atveju delspinigiai ir įstatyminiai delspinigiai už bankroto procedūros laikotarpį neskaičiuojami.

Jeigu skolininkas, kuris yra fizinis asmuo, atleidžiamas nuo prievolių, kurios nebuvo įvykdytos bankroto procedūros metu, išnyksta bankroto procedūros kreditorių reikalavimai skolininkui, įskaitant bankroto procedūros kreditorių, kurie savo reikalavimų nepateikė vykstant bankroto procedūrai, reikalavimus, išskyrus prievoles atlyginti tyčia neteisėtais veiksmais padarytą žalą arba mokėti vaiko arba vieno iš tėvų išlaikymo išmokas.

Po bankroto procedūros užbaigimo kreditoriai taip pat gali pateikti iš konsoliduotųjų prievolių kylančius reikalavimus, kurie nebuvo patenkinti skolininko bankroto procedūros metu. Bankroto procedūros metu kylantys reikalavimai, kurių nebuvo galima pateikti bankroto procedūros pagrindu, skolininkui taip pat gali būti teikiami bendra tvarka. Šiuo atveju senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo bankroto procedūros užbaigimo. Kreditoriaus reikalavimo dalis, kuri nebuvo patvirtinta vykstant bankroto procedūrai ir nebuvo patenkinta bankroto procedūros metu, tenkinama pagal nutartį dėl vykdomojo dokumento, jeigu skolininkas nepateikė prieštaravimo dėl reikalavimo arba teismas kreditoriaus reikalavimo nepatvirtino.

Kreditorių teisės po reorganizavimo proceso užbaigimo

Jeigu reorganizavimo procesas baigiamas, kai sueina reorganizavimo plano įgyvendinimo terminas, kreditorius gali atlikti priverstinio vykdymo veiksmus, kad būtų patenkinta pagal reorganizavimo planą restruktūrizuoto reikalavimo dalis, kuri buvo suderinta reorganizavimo plane, tačiau nebuvo pagal šį planą patenkinta.

Jeigu reorganizavimo planas panaikinamas arba jo vykdymas nutraukiamas nesuėjus terminui, reorganizavimo proceso inicijavimo padariniai išnyksta atgaline data. Įmonės atžvilgiu atkuriama kreditoriaus, kurio reikalavimas buvo restruktūrizuotas pagal reorganizavimo planą, teisė į pradinę reikalavimo sumą. Taip pat turi būti atsižvelgiama į reorganizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu kreditoriaus gautas sumas.

Kreditorių teisės po skolų restruktūrizavimo proceso užbaigimo

Jeigu prašymas atmetamas arba paliekamas nenagrinėtas, arba procesas baigiamas, visi prašymo priėmimo padariniai išnyksta atgaline data. Skolininko atžvilgiu atkuriama kreditoriaus, kurio reikalavimas buvo restruktūrizuotas pagal restruktūrizavimo planą, teisė į pradinę reikalavimo sumą. Taip pat turi būti atsižvelgiama į restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu kreditoriaus gautas sumas.

Kai sueina restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminas, kreditorius gali atlikti priverstinio vykdymo veiksmus, kad būtų patenkinta pagal restruktūrizavimo planą restruktūrizuoto reikalavimo dalis, kuri buvo suderinta restruktūrizavimo plane, tačiau nebuvo patenkinta pagal reorganizavimo planą.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Bankroto procedūra

Jeigu prašymas inicijuoti bankrotą patenkinamas arba bankroto procedūra baigiama kompromisu, bankroto procedūros sąnaudos ir išlaidos sumokamos iš bankrutuojančio asmens turto. Jeigu teismas palieka kreditoriaus prašymą inicijuoti bankrotą nenagrinėtą arba jį atmeta, arba jeigu procesas baigiamas, nes kreditorius atsiima prašymą inicijuoti bankrotą, vykstant bankroto procedūrai patirtas sąnaudas ir išlaidas kompensuoja kreditorius. Jeigu bankroto procedūra nutraukiama, teismas pagal aplinkybes nusprendžia, kaip padalyti vykstant bankroto procedūrai patirtas sąnaudas ir išlaidas.

Jeigu skolininko prašymu inicijuota procedūra nutraukiama neskelbiant bankroto ir skolininko turto nepakanka reikiamiems mokėjimams atlikti, teismas nurodo skolininkui sumokėti laikinojo patikėtinio atlygį ir kompensuotinas išlaidas, tačiau gali nurodyti jas kompensuoti iš valstybės lėšų. Iš valstybės lėšų kompensuojama laikinojo patikėtinio atlygio ir išlaidų dalis neturi viršyti 397 EUR (įskaitant teisės aktais nustatytus mokesčius, tačiau išskyrus pridėtinės vertės mokestį). Teismas nenurodo kompensuoti laikinojo patikėtinio atlygio ir išlaidų iš valstybės lėšų, jeigu skolininkas, kreditorius ar trečioji šalis į šiuo tikslu nurodytą sąskaitą pervedė teismo nustatytą sumą kaip užstatą kompensuotinam laikinojo patikėtinio atlygiui ir išlaidoms padengti.

Reorganizavimo procesas

Jeigu inicijuojamas reorganizavimo procesas, teismas nustato terminą, iki kurio įmonė į šiuo tikslu nurodytą sąskaitą turi pervesti teismo nustatytą sumą kaip užstatą reorganizavimo patarėjo pradiniam atlygiui ir pradinėms išlaidoms padengti. Jeigu įmonė šios sumos nesumoka, teismas baigia reorganizavimo procesą. Teismas priima sprendimą dėl reorganizavimo patarėjo kompensuotino atlygio ir išlaidų, kai nutraukiami reorganizavimo patarėjo įgaliojimai arba kai, remiantis reorganizavimo patarėjo veiklos ir išlaidų ataskaita, patvirtinamas reorganizavimo planas.

Jeigu teismas į reorganizavimo procesą įtraukia ekspertų, ekspertai turi teisę į reikalingų ir pagrįstų išlaidų, patiriamų vykdant įsipareigojimus, atlyginimą ir turi teisę gauti atlygį už pareigų vykdymą. Kai nutraukiami eksperto įgaliojimai, teismas, remdamasis per teismo nustatytą laiką pateikta eksperto veiklos ir išlaidų ataskaita, priima sprendimą dėl kompensuotino eksperto atlygio ir išlaidų. Nustatydamas eksperto atlygį teismas gali išklausyti ir įmonę.

Skolų restruktūrizavimo procesas

Vykdant skolų restruktūrizavimo procesą patiriamas sąnaudas ir išlaidas padengia skolininkas. Procesines kreditorių išlaidas padengia patys kreditoriai. Teismas gali nurodyti skolininkui padengti procesines kreditorių išlaidas, jeigu skolininkas žinojo, kad teikia nepagrįstą prašymą restruktūrizuoti skolas arba privertė kreditorius patirti procesinių išlaidų žinodamas, kad teikia klaidingą informaciją arba nepagrįstą prašymą ar prieštaravimą. Skolininkui valstybė neteikia jokios procesinės pagalbos valstybiniam mokesčiui sumokėti. Jeigu skolų restruktūrizavimo planas įgyvendinamas, skolininkas neprivalo kompensuoti valstybės suteiktos procesinės pagalbos išlaidų. Jeigu skiriamas patarėjas arba ekspertas, teismas nustato sumą, kurią skolininkas turi pervesti į šiuo tikslu nurodytą sąskaitą kaip užstatą patarėjo arba eksperto atlygiui ir išlaidoms padengti.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Bankroto procedūra

Kai paskelbiamas bankrotas, skolininko teisė administruoti bankrutuojančio asmens turtą ir juo disponuoti perduodama bankroto patikėtiniui. Paskelbus bankrotą, visi skolininko veiksmai, kuriais disponuojama bankrutuojančio asmens turtui priklausančiais objektais, yra niekiniai. Skolininkas, kuris yra fizinis asmuo, gavęs patikėtinio sutikimą, gali disponuoti bankrutuojančio asmens turtu. Be patikėtinio sutikimo atlikti disponavimo veiksmai yra niekiniai.

Teismas, taikydamas restituciją, panaikina bet kokį skolininko sandorį ar kitą veiksmą, kuris yra sudarytas ar atliktas iki bankroto paskelbimo ir kuriuo padaroma žala kreditorių interesams. Jeigu sandoris, kuriam taikoma restitucija, yra sudarytas arba bet koks kitas veiksmas, kuriam taikoma restitucija, yra atliktas laikotarpiu nuo laikinojo patikėtinio paskyrimo iki bankroto paskelbimo, laikoma, kad tuo sandoriu ar veiksmu buvo padaryta žala kreditorių interesams.

Skolininkas, kreditorius ar patikėtinis gali prašyti teismo panaikinti visuotinio kreditorių susirinkimo nutarimą, jeigu tas nutarimas prieštarauja teisės aktams ar buvo priimtas pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką arba jeigu teisė užginčyti nutarimą yra tiesiogiai nustatyta teisės aktais. Prašyti panaikinti visuotinio kreditorių susirinkimo nutarimą galima ir tuo atveju, jeigu tuo nutarimu daroma žala bendriems kreditorių interesams.

Jeigu procedūra inicijuota siekiant nuo prievolių atleisti skolininką, kuris yra fizinis asmuo, teismas kreditoriaus prašymu gali panaikinti nutartį, kuria skolininkas atleidžiamas nuo prievolių, kurios nebuvo įvykdytos bankroto procedūros metu per metus nuo nutarties priėmimo, jeigu tampa akivaizdu, kad skolininkas per skolininko atleidimo nuo prievolių procedūrą tyčia pažeidė įsipareigojimus ir taip iš esmės apsunkino kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus.

Jeigu skolininkas ir kreditoriai po bankroto paskelbimo sudaro kompromisą, teismas jį gali panaikinti, jei skolininkas neįvykdo sudarius kompromisą atsiradusių prievolių, yra apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteisiamas už su bankrotu ar priverstinio vykdymo procesu susijusios nusikalstamos veikos padarymą arba jei, praėjus bent pusei kompromiso galiojimo laikotarpio, tampa akivaizdu, kad skolininkas negali įvykdyti kompromiso sąlygų. Kompromiso panaikinimas turi poveikį visiems kompromise dalyvaujantiems kreditoriams ir taip apsaugomas bendras kreditorių organas.

Reorganizavimo procesas

Teismas panaikina reorganizavimo planą, jeigu įmonės atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis už su bankrotu arba su priverstinio vykdymo procesu susijusios nusikalstamos veikos padarymą po reorganizavimo plano patvirtinimo, jeigu įmonė iš esmės neįvykdo savo prievolių pagal reorganizavimo planą, jeigu, praėjus bent pusei reorganizavimo plano galiojimo laiko, yra akivaizdu, kad įmonė negali įvykdyti pagal reorganizavimo planą prisiimtų prievolių, jeigu, remiantis reorganizavimo patarėjo prašymu, nėra sumokėtas mokestis už priežiūrą arba jeigu įmonė nepadeda reorganizavimo patarėjui vykdyti priežiūros įpareigojimų ar neteikia reorganizavimo patarėjui informacijos, kurios pastarajam reikia priežiūrai vykdyti, taip pat jeigu įmonė pateikia atitinkamą prašymą arba įmonė paskelbiama bankrutavusia. Įmonės atžvilgiu atkuriama kreditoriaus, kurio reikalavimas buvo restruktūrizuotas pagal reorganizavimo planą, teisė į pradinę reikalavimo sumą, taip pat turi būti atsižvelgiama į reorganizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu kreditoriaus gautas sumas.

Skolų restruktūrizavimo procesas

Teismas panaikina restruktūrizavimo planą skolininko prašymu arba jeigu skolininkas paskelbiamas bankrutavusiu, arba skolininkas iš esmės neįvykdo savo prievolių pagal reorganizavimo planą, jeigu, praėjus bent pusei restruktūrizavimo plano galiojimo laikotarpio, yra akivaizdu, kad skolininkas negali įvykdyti pagal šį planą prisiimtų prievolių, skolininkas neturi mokumo problemų arba jas išsprendė, o restruktūrizuoti kreditorių reikalavimus nebėra sąžininga kreditorių atžvilgiu dėl esminio aplinkybių pasikeitimo, jeigu skolininkas tyčia arba dėl didelio aplaidumo pateikė iš esmės neteisingą ar ne visą informaciją apie savo turtą, pajamas, kreditorius ar prievoles, skolininkas atliko restruktūrizavimo plane nenurodytus mokėjimus kreditoriams, taip padarydamas esminės žalos kitų kreditorių interesams, skolininkas nepadeda teismui arba patarėjui vykdyti priežiūros įpareigojimų arba nesuteikia priežiūrai vykdyti reikalingos informacijos, arba jeigu skolininkas neįmoka teismo nustatyto dydžio užstato. Skolininko atžvilgiu atkuriama kreditoriaus, kurio reikalavimas buvo restruktūrizuotas pagal restruktūrizavimo planą, teisė į pradinę reikalavimo sumą. Taip pat turi būti atsižvelgiama į restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu kreditoriaus gautas sumas.


Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.

Paskutinis naujinimas: 26/06/2020

Nemokumas - Airija

TURINIO LENTELE


Airijoje fizinių asmenų nemokumą reglamentuoja 1988 m. Bankroto įstatymas (su pakeitimais) ir 2012–2015 m. Fizinių asmenų nemokumo įstatymai (toliau – FAN įstatymas). FAN įstatyme numatyti trys skolų pertvarkymo būdai ir nustatyti bankroto teisės aktų pakeitimai.

Visas fizinių asmenų nemokumo bylas, įskaitant bankrotą, administruoja Airijos nemokumo tarnyba (Insolvency Service of Ireland, ISI) – 2013 m. įsteigta nepriklausoma įstatymų nustatyta institucija, kurios veiklos priežiūrą vykdo Teisingumo ir lygybės departamentas.

Išnagrinėjus fizinių asmenų nemokumo bylas, kurias reglamentuoja FAN įstatymas, priimamas vienas iš šių trijų susitarimų:

  1. pranešimas apie skolos sumažinimą (Debt Relief Notice) – skirtas asmenų, kurie faktiškai neturi jokio turto ir gauna labai mažas pajamas, skoloms iki 35 000 EUR;
  2. skolos mokėjimo susitarimas (Debt Settlement Arrangement skirtas suderintam neterminuotų neužtikrintų skolų sumokėjimui per ne daugiau kaip penkerių metų laikotarpį (su galimybe pratęsti iki šešerių metų tam tikromis aplinkybėmis);
  3. fizinio asmens nemokumo susitarimas (Personal Insolvency Arrangement) – skirtas suderintam ne didesnės kaip 3 mln. EUR užtikrintos skolos (gali būti padidinta kreditorių susitarimu) ir neterminuotos neužtikrintos skolos sumokėjimui ar restruktūrizavimui per ne daugiau kaip šešerių metų laikotarpį (su galimybe pratęsti iki septynerių metų tam tikromis aplinkybėmis).

Tiek skolos mokėjimo susitarimas, tiek fizinio asmens nemokumo susitarimas įgyvendinami trimis vienodais etapais:

1 etapas. Atitinkamas teismas išduoda apsaugos pažymą (Protective Certificate), kurioje nurodoma, kad tam tikri įvardyti ar „nurodyti“ kreditoriai negali paduoti skolininko į teismą ar pareikšti jam ieškinių, įskaitant prašymus paskelbti bankrotą, siekdami išieškoti skolas. Atitinkamo teismo išduota apsaugos pažyma galios 70 dienų, tačiau tam tikrais pagrindais jos galiojimas gali būti pratęstas dar 40 dienų.[i]

2 etapas. Fizinių asmenų nemokumo specialistas derasi skolininko vardu su jo nurodytais kreditoriais ir siekia patvirtinti pasiūlymą balsuojant įstatymų nustatytame kreditorių susirinkime. Naujausiuose teisės aktuose numatyta, kad tik fizinio asmens nemokumo susitarimo atveju skolininkas gali kreiptis į teismą dėl jo pasiūlymo peržiūros, jeigu kreditorių susirinkime kreditoriai atmetė pasiūlymą dėl fizinio asmens nemokumo susitarimo.[ii]

3 etapas. Susitarimų įgyvendinimas, įskaitant fizinių asmenų nemokumo specialistų atliekamą periodinį paskirstymą kreditoriams ir, kai tinkama, metines peržiūras.

Skolininkas gali prašyti taikyti pranešimą apie skolos sumažinimą, skolos mokėjimo susitarimą arba fizinio asmens nemokumo susitarimą tik vieną kartą.

Bankrotas yra galimybė skolininkams, kurie dėl savo aplinkybių neatitinka pirmiau nurodytų trijų skolų sureguliavimo sprendimų tinkamumo kriterijų arba yra anksčiau kreipęsi dėl vieno iš skolų sureguliavimo sprendimų, tačiau susitarimas su kreditoriais nepasiteisino.

Jeigu asmuo įrodo, kad jo finansinei padėčiai netinka nemokumo susitarimas, ir turi tai patvirtinantį fizinių asmenų nemokumo specialisto raštą, jis gali kreiptis į Aukštąjį teismą dėl bankroto paskelbimo. Asmuo turi pateikti prašymą dėl teismo sprendimo dėl bankroto paskelbimo (bankroto nutarties) Aukštojo teismo ekspertizės biurui ir sumokėti pradinį 200 EUR mokestį. Pareiškėjai bus išklausyti Aukštajame teisme; paskelbus asmens bankrotą, jis pagal teisės aktų reikalavimus turi laikytis oficialaus bankrutavusio asmens turto valdytojo ir jo biuro (ISI Bankroto skyriaus), atsakingo už bankrutavusio asmens turto administravimą, nurodymų.

Kai tik paskelbiamas skolininko bankrotas, visos neužtikrintos jo skolos nurašomos, o visas jo turtas tampa oficialaus bankrutavusio asmens turto valdytojo, kuris yra Aukštojo teismo paskirtas bankrutavusio asmens turto administratorius, nuosavybe.

Bankroto byla gali būti iškelta šiomis dviem aplinkybėmis:

  1. prašant kreditoriui, kuris Aukštajam teismui pateikia prašymą paskelbti asmenį, kuris yra jam įsiskolinęs, bankrutavusiu, įrodydamas, kad jis yra to asmens kreditorius, o toks asmuo nesiėmė tinkamų priemonių savo skoloms sumokėti;
  2. prašant pačiam asmeniui, vadinamasis bankrotas asmens prašymu.

Bankrutavęs asmuo automatiškai atleidžiamas nuo bankroto įsipareigojimų vykdymo po vienų metų nuo teismo sprendimo paskelbti bankrotą priėmimo dienos, su sąlyga, kad jo atžvilgiu nebuvo priimta nutartis dėl bankroto pratęsimo (kurią įsipareigojimų nevykdymo atveju gali priimti oficialus turto valdytojas).

FAN įstatymu sukurta nauja ISI reglamentuojama profesija, kurią galima susikarstyti į dvi kategorijas:

1. Patvirtinti tarpininkai – fizinis arba juridinis asmuo, kurį ISI įgaliojo padėti skolininkams, norintiems pateikti prašymą dėl pranešimo apie skolos sumažinimą.

2. Fizinių asmenų nemokumo specialistai – asmuo, kurį ISI įgaliojo palaikyti skolininko ir jo kreditoriaus (-ių) ryšį, siekiant užtikrinti skolos mokėjimo susitarimo arba fizinio asmens nemokumo susitarimo sudarymą. Fizinių asmenų nemokumo specialistas yra teisiškai įpareigotas veikti laikydamasis FAN įstatymo ir susijusių taisyklių.[iii].

1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Airijoje asmenys (įskaitant partnerius) iškelia fizinio asmens nemokumo bylą laikydamiesi FAN įstatyme nustatytos tvarkos. Kreditoriai gali iškelti bankroto bylą skolininkui arba skolininkas savo iniciatyva gali prašyti paskelbti jo bankrotą.

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

Nemokumo bylos

Pagrindinė nemokumo bylos iškėlimo fiziniam asmeniui sąlyga yra skolininko nemokumas, t. y. nesugebėjimas laiku sumokėti savo skolas.  Skolų pobūdis ir dydis bei skolininko pajamos lemia, kuris iš trijų susitarimų yra tinkamas.

Siekdama užtikrinti, kad asmuo, sudaręs nemokumo susitarimą, vis tiek galėtų išlaikyti pakankamą gyvenimo lygį, ISI (po išsamių konsultacijų) parengė gaires „Pakankamos gyvenimo išlaidos“ (Reasonable Living Expenses). Šiomis gairėmis užtikrinamas ne tik nemokumo susitarimo tvarumas, bet ir padedama apsaugoti įstatymų nustatytą skolininko teisę į pakankamą gyvenimo lygį, užtikrinant sąžiningą ir skaidrų sunkumus patiriančių skolininkų kasdienių gyvenimo išlaidų standartizavimo metodą. Skolininko pakankamas gyvenimo išlaidas pagal ISI parengtą formą apskaičiuoja skolininko patvirtintas tarpininkas arba fizinių asmenų nemokumo specialistas, kai į juos kreipiamasi dėl nemokumo susitarimo.

1. Pranešimas apie skolos sumažinimą

Norėdamas kreiptis dėl pranešimo apie skolos sumažinimą, skolininkas turi:

  • būti nepajėgus sumokėti visų savo skolų suėjus mokėjimo terminui;
  • turėti 60 EUR ar mažesnes grynąsias mėnesines pajamas atskaičius pakankamas gyvenimo išlaidas;
  • turėti turto, kurio vertė ne didesnė kaip 400 EUR. Skolininkams taip pat leidžiama turėti:
    • vieną papuošalą, kurio vertė ne didesnė kaip 750 EUR;
    • vieną variklinę transporto priemonę, kurios vertė ne didesnė kaip 2 000 EUR, ir
    • buitinės įrangos ar įrankių, jeigu jų bendra vertė neviršija 6 000 EUR;
  • turėti nuolatinę gyvenamąją vietą Airijos Respublikoje arba per pastaruosius metus įprastai gyventi ar turėti veiklos vykdymo vietą Airijoje;
  • būti parengęs ir pasirašęs nustatytos formos finansinę ataskaitą (PFS) ir pateikęs įstatymų nustatytą pareiškimą, kad ji yra teisinga ir tiksli.

Tipiniai skolų, kurios įtraukiamos į pranešimą apie skolos sumažinimą, pavyzdžiai yra kredito kortelių skolos, sąskaitos kreditavimas, asmeninės paskolos, kredito unijų paskolos, komunalinių paslaugų sąskaitos ir parduotuvių kortelės.

2. Skolos mokėjimo susitarimas

Skolininkas gali kreiptis dėl skolos mokėjimo susitarimo, jeigu:

  • yra nepajėgus sumokėti visų savo skolų suėjus mokėjimo terminui;
  • turi vieną ar kelis neapsaugotus kreditorius;
  • turi nuolatinę gyvenamąją vietą Airijoje arba per pastaruosius metus įprastai gyveno ar turėjo veiklos vykdymo vietą Airijoje;
  • yra užpildęs nustatytos formos finansinę ataskaitą ir pateikęs įstatymų nustatytą pareiškimą, kad pateikta informacija yra teisinga ir tiksli;
  • yra gavęs pareiškimą iš fizinių asmenų nemokumo specialisto, kuriame patvirtinta, kad, fizinių asmenų nemokumo specialisto nuomone:
    • nustatytos formos finansinėje ataskaitoje pateikta informacija yra teisinga ir tiksli;
    • skolininkas turi teisę pateikti pasiūlymą dėl skolos mokėjimo susitarimo;
    • įvertinus skolininko nustatytos formos finansinę ataskaitą, nėra tikimybės, kad per artimiausius penkerius metus skolininkas taps mokus;
    • jeigu skolininkas sudarys skolos mokėjimo susitarimą, yra pagrįsta tikimybė, kad jis taps mokus per artimiausius penkerius metus.

Be išvardytų skolų, kurias galima įtraukti į pranešimą apie skolos sumažinimą, į skolos mokėjimo susitarimą paprastai įtraukiamos paskolos ir asmeninės garantijos.

3. Fizinio asmens nemokumo susitarimas

Skolininkas gali kreiptis dėl fizinio asmens nemokumo susitarimo, jeigu:

  • yra nepajėgus sumokėti visų savo skolų suėjus mokėjimo terminui;
  • yra skolingas bent vienam apsaugotam kreditoriui, kurio turimas užstatas yra susijęs su nuosavybe ar turtu Airijoje;
  • turi mažesnių nei 3 mln. EUR neužtikrintų skolų (jeigu visi apsaugoti kreditoriai sutinka, ši riba gali būti padidinta);
  • taikant hipotekos įsiskolinimo procedūrą (pavyzdžiui, Airijos centrinio banko reguliuojamą hipotekos įsiskolinimų sureguliavimo procedūrą), šešis mėnesius bendradarbiavo su apsaugotu kreditoriumi dėl pagrindinės privačios gyvenamosios vietos ir
    • ją užbaigus nebuvo susitarta dėl alternatyvios grąžinimo tvarkos arba
    • apsaugotas kreditorius patvirtino, kad tokio susitarimo neįgyvendins, arba
    • skolininkas sudarė alternatyvų skolos grąžinimo susitarimą ir stengėsi jo laikytis ir tai yra patvirtinęs fizinių asmenų nemokumo specialistas;
  • turi nuolatinę gyvenamąją vietą Airijoje arba per pastaruosius metus įprastai gyveno ar turėjo veiklos vykdymo vietą Airijoje;
  • yra užpildęs ir pasirašęs nustatytos formos finansinę ataskaitą ir pateikęs įstatymų nustatytą pareiškimą, kad ji yra teisinga ir tiksli;
  • yra gavęs pareiškimą iš fizinių asmenų nemokumo specialisto, kuriame patvirtinta, kad, fizinių asmenų nemokumo specialisto nuomone:
    • nustatytos formos finansinėje ataskaitoje pateikta informacija yra teisinga ir tiksli;
    • skolininkas turi teisę pateikti pasiūlymą dėl fizinio asmens nemokumo susitarimo;
    • įvertinus nustatytos formos finansinę ataskaitą, nėra tikimybės, kad per artimiausius penkerius metus skolininkas taps mokus;
    • jeigu skolininkas sudarys fizinio asmens nemokumo susitarimą, yra pagrįsta tikimybė, kad jis taps mokus per artimiausius penkerius metus.

Be išvardytų skolų, kurias galima įtraukti į pranešimą apie skolos sumažinimą ir skolos mokėjimo susitarimą, į fizinio asmens nemokumo susitarimą paprastai įtraukiamos pagrindinės privačios gyvenamosios vietos paskolos, investicinio turto paskolos, nuomai įsigyjamo turto hipotekos ir (arba) paskolos.

Bankrotas

Airijoje asmenys turi teisę kreiptis dėl bankroto asmens prašymu, t. y. gali Aukštajam teismui pateikti prašymą paskelbti jų bankrotą. Tokio prašymo pateikimo sąlygos yra šios:

  • asmuo, arba skolininkas, turi būti nepajėgus sumokėti savo skolų suėjus mokėjimo terminui;
  • skolininko skolos turi viršyti jo turto vertę 20 000 EUR ar daugiau;
  • skolininkas turėjo pagrįstai bandyti pasinaudoti vienu iš trijų pirmiau minimų nemokumo susitarimų savo skoloms padengti. Tai turi būti įrodyta teismuose nurodant fizinių asmenų nemokumo specialisto ar patvirtinto tarpininko raštą.

Kreditorius taip pat gali kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.  Jeigu kreditorius kreipiasi dėl bankroto, jis negalėjo nepagrįstai atsisakyti pasiūlymo sudaryti skolos mokėjimo susitarimą arba fizinio asmens nemokumo susitarimą.

Prašymas priimti nutartį dėl bankroto yra pareiškimas, kuriuo pareiškėjas įpareigojamas pateikti įvairius Aukštojo teismo nurodytus dokumentus ir rašytinius patvirtinimus Aukštojo teismo ekspertizės biurui. Priėmus nutartį dėl bankroto, ji įsigalioja nuo faktinio nutarties priėmimo momento; nutartis netaikoma atgaline data iki prašymo paskelbti bankrotą pateikimo dienos, kitaip nei gali būti kai kuriose jurisdikcijose.

Kol bus priimta nutartis paskelbti bankrotą, kreditorius negali pasinaudoti jokia konkrečia teisių gynimo priemone pagal Bankroto įstatymą paskirti laikinąjį administratorių – Bankroto įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad bankrutavęs asmuo gali būti suimtas priėmus sprendimą paskelbti bankrotą, jeigu jis ketina išvykti iš jurisdikcijos, kad išvengtų bankroto.

Skolininkas arba kreditorius gali pareikšti prieštaravimą dėl nutarties dėl bankroto, pateikdamas Aukštojo teismo prašymą ir rašytinius patvirtinimus, kuriuose išdėsto prieštaravimo pagrindus.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Pagrindinis FAN įstatymo tikslas yra apsaugoti, kiek tai įmanoma praktiškai, skolininko pagrindinę privačią gyvenamąją vietą, todėl atitinkamos teisės aktų nuostatos yra parengtos į tai atsižvelgiant.

Turtas nemokumo byloje

Skolos mokėjimo susitarimo arba fizinio asmens nemokumo susitarimo atveju fizinių asmenų nemokumo specialistas paprastai fiziškai neįgyja skolininko turto ar nuosavybės teisių. Fizinių asmenų nemokumo specialistas kontroliuoja skolininko pajamų srautą susitarimo galiojimo laikotarpiu ir tenkina kreditorių reikalavimus iš šio pajamų srauto pagal susitarimo sąlygas. Pajamų, kurias galima naudoti, srautas yra atskaičius pakankamas gyvenimo išlaidas, nuomos ar hipotekos mokėjimus ir kitus mokėjimus ypatingomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, medicinos išlaidas. Užtikrintos paskolos grąžinimo mokėjimus skolininkas paprastai moka tiesiogiai savo kreditoriui pagal jų susitarimo sąlygas.  Jeigu kuris nors turtas turi būti parduotas pagal susitarimą, paprastai skolininkas jį parduoda tiesiogiai.

Turtas bankroto byloje

Pagal bankroto teisės aktus visas turtas, priklausantis bankrutavusiam asmeniui teismo sprendimo paskelbti bankrotą priėmimo dieną iš karto perduodamas oficialiam turto valdytojui (tai reiškia, kad oficialiam turto valdytojui dabar priklauso visas bankrutavusio asmens turtas). Siekiant aiškumo, šį turtą sudaro:

  • grynieji pinigai;
  • sąskaitos finansų įstaigose, įskaitant einamąsias, taupomąsias, investicines ir pan. sąskaitas;
  • visa žemė ir pastatai, įskaitant tuos, kurie laikomi sutuoktinių bendra nuolatine gyvenamąja vieta;
  • mašinos, įranga, profesiniai įrankiai, baldai, namų apyvokos prekės ir prietaisai;
  • visos transporto priemonės;
  • pensijos (su kai kuriomis išimtimis), investiciniai produktai, akcijos ir pajai;
  • bet kurios įmonės, kurią bankrutuojantis asmuo valdo savo vardu arba kaip ūkinės bendrijos dalį, faktinės atsargos;
  • įsiskolinimai bankrutavusiam asmeniui.

Yra ir minėtos tvarkos išimčių:

  • skolininkai gali reikalauti išimtinio asmeninio turto, kurio vertė neviršija 6 000 EUR, ir gali kreiptis į Aukštąjį teismą dėl šios ribos padidinimo;
  • turtas, atsirandantis dėl asmeninių teisių pažeidimo, nėra įtraukiamas į bankroto bylą, nes tai nėra teisės, kurias kreditoriai galėtų nukreipti į administratorių, nes jos yra asmeniškai suteikiamos fiziniam asmeniui;
  • tam tikros teisės į pensijų išmokas (jeigu reikia daugiau paaiškinimų, žiūrėkite į teisės aktus).

Bankrutavęs asmuo turi pranešti oficialiam turto valdytojui, jeigu bankroto laikotarpiu gauna bet kokio turto, neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu toks turtas gautas. Šis turtas perduodamas oficialiam turto valdytojui, jam pareikalavus, ir priskiriamas bankrutavusio asmens turtui.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Nemokumo bylos

Skolininko pasamdytas fizinių asmenų nemokumo specialistas veiks kaip skolininko ir jo kreditorių derybų dalyvis. Teisės aktuose nustatyta fizinių asmenų nemokumo specialistų pareiga veikti geriausiais tiek skolininko, tiek kreditoriaus (-ių) interesais, todėl jie turi parengti geriausią įmanomą susitarimą visoms suinteresuotosioms šalims, kurioms taikomas nemokumo susitarimas.

Fizinių asmenų nemokumo specialisto atsakomybė ir funkcijos:

  • bendradarbiauti su skolininku, kuris ketina pateikti pasiūlymą dėl nemokumo susitarimo;
  • priimti paskyrimą veikti kaip nemokumo specialistas;
  • peržiūrėti skolininko parengtą nustatytos formos finansinę ataskaitą ir teikti patarimus skolininkui dėl galimybių ir jų tinkamumo pateikti pasiūlymą dėl skolos sumokėjimo arba fizinio asmens nemokumo susitarimo;
  • įsitikinti, kad skolininko pateikta finansinė informacija yra tiksli ir išsami;
  • remiantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, pateikti nuomonę, kuris nemokumo susitarimas (skolos mokėjimo susitarimas ar fizinio asmens nemokumo susitarimas) geriausiai tinka skolininkui;
  • teikti informaciją apie pasirinktą procedūrą, bendrą poveikį sudarius nemokumo susitarimą ir galimas išlaidas;
  • skolininko vardu kreiptis dėl apsaugos pažymos;
  • informuoti visus kreditorius apie saugumo pažymą, fizinių asmenų nemokumo specialisto paskyrimą, pridedant skolininko nustatytos formos finansinės ataskaitos kopiją;
  • parengti pasiūlymą kreditoriams ir sušaukti įstatymų nustatytą kreditorių susirinkimą pasiūlymui apsvarstyti ir už jį balsuoti;
  • kai pasiūlymas patvirtinamas, informuoti ISI ir visus kreditorius apie rezultatą;
  • teismui patvirtinus arba atlikus teismo peržiūrą, vykdyti susitarimo sąlygas, įskaitant lėšų surinkimą iš skolininko ir atsiskaitymą su kreditoriams susitarimo galiojimo laikotarpiu;
  • stebėti susitarimą per visą jo galiojimo laikotarpį;
  • bent kartą per metus atlikti susitarimo peržiūrą.

Nemokumo byloje skolininko pareiga yra sąžiningai dalyvauti procedūroje, pritarti susitarimui, dėl kurio susitarė jo fizinių asmenų nemokumo specialistas, ir vykdyti privalomas susitarimo sąlygas.

Bankrotas

Priėmus teismo sprendimą paskelbti bankrotą, visas bankrutavusio asmens turtas perduodamas oficialiam bankrutavusio asmens turto valdytojui. Oficialus turto valdytojas yra nepriklausomas statutinis pareigūnas, kuris atsako už bankrutavusių asmenų turto administravimą ir ISI Bankroto skyriaus valdymą.

Airijoje privatus asmuo gali būti paskirtas bankroto patikėtiniu, pakeisiančiu Aukštojo teismo oficialų bankrutavusio asmens turto valdytoją. Praktikoje tokie asmenys paskiriami itin retai. Bankroto įstatyme nenurodyta jokia taip paskiriamų asmenų kvalifikacija.

Bankroto byloje skolininkas turi tik teisę kreiptis į Aukštąjį teismą, kad būtų užginčyti tam tikri oficialaus bankrutavusio asmens turto valdytojo sprendimai. Skolininkas privalo vykdyti oficialaus bankrutavusio asmens turto valdytojo biuro pateiktus prašymus dėl bankrutavusio asmens turto administravimo.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Tiek pagal FAN įstatymą, tiek pagal 1988 m. Bankroto įstatymą (su pakeitimais) leidžiama atlikti įskaitymus. Numatyta, kad, nustatant turto vertę ar mokėtiną sumą, visi skolos ar kredito likučiai (b) to paties kreditoriaus atžvilgiu gali būti įskaityti, juos nukreipiant į pradinę sumą (a). Tad likęs turtas laikomas skola arba turtu, kurie gali būti mokėtini susitariančiam skolininkui arba jo kreditoriui (-iams).[iv]

Jeigu skolininkas turi santaupų kredito unijoje, kuriai jis taip pat yra skolingas, kredito unija šias santaupas išskaito iš skolininko skolos.[v]

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Nemokumo bylos

Apsaugos pažyma neleidžia kreditoriui imtis jokių veiksmų per apsaugos pažymos galiojimo laikotarpį.  Galutiniame susitarime bus nustatyta, kas buvo susitarta dėl jau sudarytų sutarčių.

Bankrotas

Bankrotas neturi įtakos apsaugoto kreditoriaus teisėms į užstatą, t. y. apsaugotas kreditorius išsaugo visas teises, kurias turėjo pagal užstato sąlygas iki bankroto. Vienintelis skirtumas yra tas, kad turto savininkas dabar yra ne bankrutavęs asmuo, o oficialus bankrutavusio asmens turto valdytojas.

Oficialus bankrutavusio asmens turto valdytojas turi realizuoti (parduoti arba perleisti) visą turtą, sudarantį bankrutavusio asmens turtą, kad būtų įvykdyta kuo daugiau bankrutavusio asmens įsipareigojimų. Todėl visi reikalavimai skolininkui vykdyti sutartinius įsipareigojimus tampa bankrutavusio asmens įsipareigojimais. Tik išimtinėmis aplinkybėmis oficialus bankrutavusio asmens turto valdytojas toliau vykdys paslaugų sutartis, kurių šalimi yra bankrutavęs asmuo.

Jeigu oficialus bankrutavusio asmens turto valdytojas toliau vykdo sutartį, jis tampa asmeniškai atsakingas ir turi teisę į kompensaciją iš bankrutavusio asmens lėšų.[vi]

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Nemokumo bylos

Skolos mokėjimo susitarimas arba fizinio asmens nemokumo susitarimas. Pirmasis skolininko, siekiančio sudaryti skolos mokėjimo arba fizinio asmens nemokumo susitarimą, žingsnis yra kreiptis į atitinkamą teismą dėl apsaugos pažymos. Gauta pažyma gali užkirsti kelią tam tikriems įvardytiems ar nurodytiems kreditoriams, dėl kurių išduota apsaugos pažyma, imtis bet kokių veiksmų prieš skolininką, siekiant išieškoti ar pareikalauti padengti nurodytas skolas. Iš tikrųjų kreditoriui neleidžiama:

  • pradėti teismo proceso, susijusio su jo skola;
  • tęsti bet kokį teismo procesą, įskaitant teismo nutarčių, sprendimų ir pan. vykdymą, kurie buvo pradėti iki apsaugos pažymos išdavimo, t. y. laikoma, kad tokie teismo procesai yra sustabdomi, kol galioja apsaugos pažyma;
  • imtis bet kokių priemonių, kad išieškotų savo skolą arba užtikrintų jos grąžinimą;
  • kreiptis į skolininką dėl savo skolos, nebent skolininkas to paprašytų;
  • pakeisti ar nutraukti bet kokį susitarimą su skolininku arba
  • iškelti bankroto bylą skolininkui.

Kai skolininkas sudarys susitarimą, susitarimo galiojimo metu kreditoriams bus taikomi vykdymo apribojimai, panašūs į nurodytus pirmiau.

Pranešimas apie skolos sumažinimą. Pranešimo apie skolos sumažinimą atveju, kai priemonę patvirtina atitinkamas teismas, pranešimo apie skolos sumažinimą galiojimo laikotarpiu taikomos tos pačios apsaugos priemonės, kaip ir pirmiau nurodytu skolos mokėjimo susitarimo ar fizinio asmens nemokumo susitarimo atveju.

Bankrotas

Apsaugotų ir neapsaugotų kreditorių teisės bankroto bylose skiriasi. Vienintelė galimybė bankrutavusio asmens neapsaugotiems kreditoriams išieškoti skolas yra pareikšti reikalavimą bankrutavusiam asmeniui dėl įsiskolinimo sumos. Po teismo sprendimo paskelbti bankrotą dienos neapsaugoti kreditoriai negali pradėti teismo proceso prieš bankrutavusį asmenį. Tai yra tiesioginė ir automatinė Aukštojo teismo nutarties dėl bankroto pasekmė. Bankroto bylos neturi įtakos apsaugotų kreditorių teisėms.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Nemokumo bylos

Skolos mokėjimo susitarimas, fizinio asmens nemokumo susitarimas arba pranešimas apie skolos sumažinimą.

Žr. atsakymą į 7 klausimą.

Bankrotas

Kaip ir bankrutavusio asmens turto atveju, oficialus bankrutavusio asmens turto valdytojas pakeičia bankrutavusį asmenį kaip atsakovą pagal visus ieškinius, kuriuos kreditoriai pareiškė bankrutavusiam asmeniui. Oficialus bankrutavusio asmens turto valdytojas gali ginti savo poziciją, susitarti arba pasitraukti iš bylos. Jeigu oficialus bankrutavusio asmens turto valdytojas sėkmingai apgina savo poziciją byloje, visi priešieškiniai ar išlaidos bus įmokėti į bankrutavusio asmens turtą visų kreditorių naudai. Jeigu byloje priimamas palankus sprendimas arba pavyksta susitarti, sutarta suma tampa pripažintu reikalavimu bankroto byloje.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Padedama suinteresuotųjų šalių, ISI parengė standartinį skolos mokėjimo susitarimo ir fizinio asmens nemokumo susitarimo protokolinį (precedentų) dokumentą. Jame nustatomi skolininkų ir kreditorių įsipareigojimai susitarimo vykdymo metu. Pavyzdiniai mokėjimo susitarimo ir fizinio asmens nemokumo susitarimo protokoliniai dokumentai pridedami prie šio dokumento.

Kreditoriaus dalyvavimo tvarka:

1. Skolos įrodymas. Skolos mokėjimo ar fizinio asmens nemokumo susitarimo atvejais, kai teismas skolininkui išduoda apsaugas pažymą, jo fizinių asmenų nemokumo specialistas turi parašyti susijusiems kreditoriams ir juos informuoti apie jų paskyrimą bei paraginti juos pateikti savo skolų įrodymus ir nurodyti, kaip jų skola turėtų būti vertinama pagal susitarimo sąlygas.

Bankroto byloje visi kreditoriai privalo pateikti oficialius skolos įrodymus iki jų dividendo išmokėjimo.

2. Balsavimas. Kai fizinių asmenų nemokumo specialistas, veikdamas skolininko, norinčio sudaryti skolos mokėjimo ar fizinio asmens nemokumo susitarimą, vardu, sušaukia kreditorių susirinkimą, dalyvaujantys kreditoriai turi teisę balsuoti dėl susitarimo sąlygų, jeigu jie yra įrodę savo skolą.

3. Prieštaravimai. Kreditorius gali pareikšti prieštaravimą teismuose iki skolos mokėjimo ar fizinio asmens nemokumo susitarimo sąlygų įsigaliojimo. Konkrečios sąlygos yra nustatytos teisės aktuose.[vii]

4. Pasiūlymas dėl susitarimo su kreditoriais. Kreditoriai turi teisę balsuoti už bankrutavusio asmens pateiktą pasiūlymą sudaryti susitarimą. Tai įvyktų tada, kai bankrutavęs asmuo norėtų susitarti su kai kuriais ar visais savo kreditoriais iki bankroto termino pabaigos, kad būtų išsaugotas visas jo turtas.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

-

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Nemokumo bylos

Skolos mokėjimo ar fizinio asmens nemokumo susitarimo atvejais kreditorius oficialiai nepareiškia reikalavimų skolininkui. Per pirmą procedūros etapą skolininkas užpildo nustatytos formos finansinę ataskaitą. Joje išvardijami visi kreditoriai ir kiekvienam kreditoriui mokėtinos sumos. Tai yra faktinis pagrindas, kuriuo remiantis išduodama apsaugos pažyma.  Išdavus apsaugos pažymą, fizinių asmenų nemokumo specialistas gali paprašyti kreditorių įrodyti savo skolas ir tik tada parengti nemokumo susitarimą.  Jeigu kreditorius, gavęs prašymą, nepateikia skolos įrodymų, tai turi įtakos balsavimo teisėms dėl susitarimo ir dividendų daliai.

Pateikus prašymą dėl pranešimo apie skolos sumažinimą, oficialūs kreditorių reikalavimai nepareiškiami, tačiau patvirtintas tarpininkas gali paprašyti kreditoriaus patvirtinti, kad skolininko nurodyta mokėtina suma yra teisinga.

Susitarimas netaikomas naujoms skoloms, atsiradusioms po susitarimo sudarymo dienos.  Tuo atveju, jeigu pasikeičia ankstesnių skolų dydis, gali prireikti pakeisti bendrą susitarimą (pavyzdžiui, išryškėja neapibrėžtasis įsipareigojimas).

Bankrotas

Bankroto byloje bankrutavusio asmens turto (visas bankrutavusio asmens turtas ir įsipareigojimai) aprašas pateikiamas dviejose formose, kurias bankrutavęs asmuo turi užpildyti ir pateikti bankroto inspektoriui teismo sprendimo dėl bankroto paskelbimo priėmimo dieną, t. y. padėties ataskaitoje ir asmeninės informacijos ataskaitoje. Visų rūšių įsipareigojimai nurodomi kaip neįrodyti reikalavimai bankroto byloje, jeigu jie buvo pareikšti skolininkui iki teismo sprendimo dėl bankroto paskelbimo priėmimo dienos, t. y. dieną, kurią prasideda bankroto terminas. Bankrutavusio asmens skolos, susidariusios po teismo sprendimo dėl bankroto paskelbimo priėmimo dienos, negali būti laikomos reikalavimu bankroto byloje.[viii]

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Nemokumo bylos

Išdavus apsaugos pažymą nemokumo bylose, susijusiose su skolos mokėjimo ir fizinio asmens nemokumo susitarimais, nurodytiems kreditoriams pranešama apie apsaugos pažymos išdavimą ir pateikiama skolininko nustatytos formos finansinės ataskaitos kopija. Kreditoriaus gali būti paprašyta pateikti skolos įrodymus ir paklausta, kuriam skolos mokėjimo būdui jis teikia pirmenybę. Kreditoriaus skola įrodoma kaip ir bankrutavusio asmens skola pagal Bankroto įstatymą.

Kreditoriui įrodžius savo skolą, jie turės teisę balsuoti įstatymų nustatytame kreditorių susirinkime, sušauktame siekiant patvirtinti skolininko pasiūlymą.  Jeigu kreditorius nepateikia skolos įrodymų arba kitaip netinkamai įrodo savo skolą, jis negali dalyvauti kreditorių susirinkime arba gauti dalį dividendų, numatytų susitarime.

Bankrotas

Kitą dieną po asmenų bankroto paskelbimo ISI Bankroto skyrius finansų įstaigoms ir vyriausybės departamentams išsiunčia pranešimus apie bankrutavusiais paskelbtus asmenis. Pranešimas apie šiuos teismo sprendimus taip pat skelbiamas ISI svetainėje ir Airijos valstybės oficialiajame leidinyje Iris Oifigiul.

Visi bankrutavusio asmens apsaugoti kreditoriai per trisdešimt dienų (raštu arba e .paštu) nuo teismo sprendimo dėl bankroto paskelbimo priėmimo dienos turi pateikti savo reikalavimų, nukreiptų į bankrutavusio asmens turtą, įrodymus. Tokie skolos įrodymai gali būti hipotekos dokumentai, sąskaitos faktūros, išrašai ir sąskaitos, o tam tikromis aplinkybėmis gali reikėti kreditoriaus rašytinio patvirtinimo.

Prieš išmokant dividendus bankrutavusio asmens kreditoriams, ISI paskelbs apie būsimus mokėjimus ir su jais susijusias bylas. Kreditoriams (tiek apsaugotiems, tiek neapsaugotiems) vėl suteikiama trisdešimt dienų pareikšti reikalavimus ISI, taip pat reikalaujama pateikti tokius pačius įrodymus.

ISI Bankroto skyrius reikalauja, kad kreditoriai visada užpildytų standartines skolų įrodymo formas, kurios skelbiamos ISI svetainėje.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Pirmaeilės skolos

Sudarius fizinio asmens nemokumo susitarimą ir skolos mokėjimo susitarimą, pirmaeilės skolos sumokamos laikantis susitarimo sąlygų, o bankroto atveju pirmaeilėms skoloms teikiamas prioritetas iš karto po bankroto mokesčių ir visų oficialaus bankrutavusio asmens turto valdytojo išlaidų ar sąnaudų, patirtų administruojant bankrutavusio asmens turtą. Skolos, kurios laikomos pirmaeilėmis, yra:

  • tam tikros sumos, mokėtinos mokesčių administratoriams, pavyzdžiui, pelno mokestis, kapitalo prieaugio mokestis, PVM, PAYE, PRSI ir pan.;
  • tam tikri vietos valdžios institucijų įkainiai, apskaičiuoti per 12 mėnesių iki dienos, kurią teismo sprendimu skolininkas paskelbiamas bankrutavusiu arba sudaro susitarimą (pradžios diena). Jiems priskiriami vietos tarybos įkainiai ir rinkliavos;
  • darbo užmokestis, mokėtinas bet kuriems skolininko darbuotojams už 4 mėnesius iki pradžios dienos;
  • bet kurie mokėjimai, susiję su pensijomis, atostogomis ar ligos pašalpa, mokėtini šiems darbuotojams.[ix]

Užtikrintos skolos

Sudarius fizinio asmens nemokumo susitarimą, apsaugotas kreditorius turi laikytis susitarimo sąlygų. Įprasto fizinio asmens nemokumo susitarimo atveju su apsaugotu kreditoriumi atsiskaitoma iš skolininko pajamų sumokant bet kurią susitarime suderintą sumą. Likusios skolininko mėnesinės pajamos, jeigu tokių yra, atskaičius skolininko pakankamas gyvenimo išlaidas ir fizinių asmenų nemokumo specialisto mokesčius, išmokamos neapsaugotiems kreditoriams kaip dividendai.

Bankrotas neturi įtakos apsaugoto kreditoriaus teisėms. Toks kreditorius gali pasirinkti vieną iš trijų galimybių, susijusių su savo skola:

  • išlaikyti užstatą – tai reiškia, kad jis iš esmės nedalyvaus bankroto byloje;
  • realizuoti arba įvertinti užstatą ir reikalauti padengti trūkumą (jeigu toks yra) – kreditorius apskaičiuos užtikrinto turto tikrąją rinkos vertę ir atims ją iš visos skolos. Dėl to atsirandantis trūkumas (jeigu toks yra) pripažįstamas neužtikrintu reikalavimu, nukreiptu į bankrutavusio asmens turtą. Šios procedūros metu apsaugotas kreditorius gali parduoti atitinkamą turtą;
  • atsisakyti užstato – apsaugotas kreditorius gali visiškai atsisakyti užstato ir leisti, kad jo reikalavimas būtų pripažintas neužtikrintu reikalavimu, nukreiptu į bankrutavusio asmens turtą.

Neužtikrintos skolos

Tiek fizinio asmens nemokumo susitarimo, tiek skolos mokėjimo susitarimo atveju neapsaugotų kreditorių skolos yra padengiamos laikantis susitarime suderintų sąlygų. Pranešimo apie skolos sumažinimą atveju, jeigu priežiūros laikotarpiu pagerėja asmens aplinkybės, jis apie tai turi informuoti ISI ir, atsižvelgiant į pokyčių dydį, gali būti paprašytas padengti tam tikras skolas.

Neapsaugotų bankrutavusio asmens kreditorių reikalavimų eiliškumas yra vienodas. Jų skolos padengiamos išmokant lėšas, likusias atėmus bankroto mokesčius, oficialaus bankrutavusio asmens turto valdytojo išlaidas ir pirmaeiles skolas.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

Nemokumo bylos

Bendroji palankaus nemokumo bylos užbaigimo sąlyga yra skolininko įsipareigojimų pagal susitarimą vykdymas visu susitarimo galiojimo laikotarpiu. Tai padarius, skolininkas atleidžiamas nuo neužtikrintų skolų.  Užtikrintos skolos statusas priklausys nuo konkrečių susitarimo sąlygų.

Jeigu skolininkas pažeis pranešimo apie skolos sumažinimą, skolos mokėjimo susitarimo arba fizinio asmens nemokumo susitarimo sąlygas, toks susitarimas gali būti nutrauktas. Jeigu skolininkas vėluoja atlikti mokėjimus šešis mėnesius, laikoma, kad susitarimas nebegalioja. Bet kuriuo atveju skolininkas tampa atsakingas už visas savo skolas, įskaitant visas pradelstąsias skolas, rinkliavas ir palūkanas, sukauptas šių skolų nemokėjimo laikotarpiu.

Bankrotas

Bankrutavęs asmuo, kuris laikėsi bankroto procedūros reikalavimų, automatiškai atleidžiamas nuo bankroto įsipareigojimų vykdymo po vienų metų. Bankrutavęs asmuo gali bet kuriame bankroto laikotarpio etape pasiūlyti kreditoriams sudaryti susitarimą, kad padengtų savo skolas. Bankrutavęs asmuo turi kreiptis į Aukštąjį teismą dėl savo bankroto bylos nagrinėjimo sustabdymo; tada oficialus bankrutavusio asmens turto valdytojas nebegali toliau realizuoti turto. Bankrutavęs asmuo dabar Aukštajame teisme gali pasiūlyti kreditoriams sudaryti susitarimą. Dėl pasiūlymo dėl susitarimo balsuoja bankrutavusio asmens kreditoriai; jeigu bent 60 proc. šių kreditorių (pagal skaičių ir skolos vertę) sutinka su pasiūlymo sąlygomis, pasiūlymas bus priimtas.

Susitarime su kreditoriais suderinta suma gali būti mokama iš bankrutavusio asmens turto dividendų arba paties bankrutavusio asmens lėšų. Turi būti padengti visi mokesčiai ar išlaidos, kuriuos patyrė oficialaus bankrutavusio asmens turto valdytojo biuras administruodamas bankrutavusio asmens turtą, taip pat visos pirmaeilės skolos. Kai oficialus bankrutavusio asmens turto valdytojas pritaria pasiūlymui dėl susitarimo su kreditoriais, kurį sudarant tarpininkavo Aukštasis teismas, bankrutavęs asmuo atleidžiamas nuo bankroto įsipareigojimų vykdymo.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Nemokumo bylos

Neapsaugoti kreditoriai – netaikoma.

Apsaugoti kreditoriai – užtikrintos skolos statusas priklausys nuo konkrečių susitarimo sąlygų.

Bankrotas

Bankroto byloje kreditoriai negali reikalauti padengti esamas skolas po teismo sprendimo dėl bankroto paskelbimo priėmimo dienos (skolų, atsiradusių po bankroto paskelbimo dienos, išieškojimas gali būti vykdomas įprastai); jie turi tiesiogiai bendrauti su oficialiu bankrutavusio asmens turto valdytoju. Kai bankrutavęs asmuo yra atleidžiamas nuo bankroto įsipareigojimų vykdymo, o tai dažniausia įvyksta po vienų metų (jeigu nevykdomi įsipareigojimai ir pan., šis terminas gali būti pratęstas iki 15 metų), visos neužtikrintos skolos (įskaitant pirmaeiles skolas) yra panaikinamos. Skolos apsaugotiems kreditoriais, kai šie nusprendžia pasinaudoti galimybe išlaikyti užstatą, išlieka ir atleidus nuo bankroto įsipareigojimų vykdymo. Bankroto procedūra neturi įtakos apsaugotų kreditorių teisėms į užtikrintą turtą.

Jeigu apsaugotas kreditorius įvertino užstatą ir bankroto byloje pareikalavo padengti trūkumą (kaip neužtikrintą skolą), dalis, likusi išmokėjus bet kokius dividendus, bus nurašyta po atleidimo. Reikėtų pažymėti, kad net ir tuo atveju, jeigu apsaugotas kreditorius tik pasinaudos galimybe išlaikyti užstatą (o ne reikalauti padengti trūkumą), jis negalės reikalauti padengti trūkumą po to, kai bankrutavęs asmuo bus atleistas nuo bankroto įsipareigojimų vykdymo. Pagal šį scenarijų grynasis bankroto poveikis užtikrintai paskolai (arba hipotekai) yra tas, kad bet kuri paskolos dalis, viršijanti susieto turto vertę (teismo sprendimo paskelbti bankrotą priėmimo dieną), yra laikoma neužtikrinta skola.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Nemokumo bylos

Skolos mokėjimo susitarimas arba fizinio asmens nemokumo susitarimas. Bankroto byloje kreditoriai paprastai padengia susitarimo išlaidas. Fizinių asmenų nemokumo specialisto mokesčiai, suderinti su kreditoriais balsuojant dėl susitarimo ir jį priimant arba vėliau peržiūrėti ir patvirtinti teismo, yra atimami iš turimų skolininko lėšų. Jeigu kreditorius pareiškia prieštaravimą dėl išduotos saugumo pažymos ar susitarimo, toks kreditorius paprastai pats padengia savo išlaidas [x].  Jeigu kreditorius pareiškia prieštaravimą dėl siūlomo fizinio asmens nemokumo susitarimo, kreditorius gali kreiptis į teismą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jeigu jo prieštaravimui bus pritarta [xi]. Įprastai išlaidos siejamos su tuo, kas imasi veiksmų, t. y. išlaidas turi padengti šalis, kuri ėmėsi veiksmų.

Pranešimas apie skolos sumažinimą. Pranešimo apie skolos sumažinimą atveju išlaidos nėra atlyginamos.

Bankrotas

Kreditoriai padengia bankroto išlaidas, kurios yra apmokamos iš visų turimų bankrutavusio asmens lėšų.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Nemokumo bylos

Į sąlygas, kurias skolininkas turi įvykdyti prieš pradėdamas nemokumo bylą, yra įtraukta nuostata, kad jie turi pateikti išsamią ir tikslią ataskaitą apie savo finansinę padėtį ir pasirašyti oficialų pareiškimą, kuriuo ši informacija patvirtinama. Fizinių asmenų nemokumo specialistas taip pat turi įsitikinti, kad skolininkas nemeluoja ir jam atskleidė visą reikalingą informaciją apie savo finansinę padėtį. Kreditorius ar fizinių asmenų nemokumo specialistas, arba ISI tik pranešimo apie skolos sumažinimą atveju, gali kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos nutraukimo tam tikrais pagrindais, kurie numatyti FAN įstatyme, įskaitant:

  • savo veiksmais skolininkas taip pakeitė savo finansinę padėtį, kad galėtų siekti susitarimo arba pranešimo apie skolos sumažinimą;
  • nebuvo įvykdyti Įstatymo procedūriniai reikalavimai;
  • skolininko nustatytos formos finansinėje ataskaitoje yra netikslumų ar praleidimų, kurie padarė arba gali padaryti reikšmingos žalos kreditoriui;
  • skolininkas neatitinka tinkamumo reikalavimų;
  • skolininkas suteikė pirmenybę trečiajai šaliai ir taip sumažino turimą sumą skoloms sumokėti arba
  • skolininkas padarė pažeidimų pagal 2012 m. Bankroto įstatymą (su pakeitimais).

Kreditoriai neturi teisės reikalauti panaikinti bet kokius sandorius ar turto perleidimą iki nemokumo bylos iškėlimo. Tačiau, jeigu galima vertinti, kad skolininko įmokos į pensijų fondą yra per didelės, kreditorius gali kreiptis į teismus dėl finansinės kompensacijos. Teismas gali nuspręsti, kad fondo valdytojas turi grąžinti visą sumokėtą sumą, kuri bus paskirstoma kreditoriams, kurie yra susitarimo šalys.

Bankrotas

Pagal bankroto teisės aktus ankstesnis turto perdavimas ir mokėjimai, kuriuos bankrutavę ar kiti asmenys atliko kreditoriams, gali būti panaikinti. Taip gali būti, kai:

  • bankrutavęs asmuo yra sumokėjęs sumą arba perdavęs turtą bet kuriam kreditoriui, neatsižvelgdamas į kitus kreditorius, kuriems yra skolingas. Oficialus bankrutavusio asmens turto valdytojas gali prašyti, kad tokie mokėjimai, atlikti per trejus metus iki teismo sprendimo dėl bankroto paskelbimo priėmimo dienos, būtų anuliuoti. Jeigu oficialaus bankrutavusio asmens turto valdytojo prašymas tenkinamas, atitinkama suma bus grąžinta į bankrutavusio asmens turtą visų kreditorių naudai;[xii]
  • bankrutavęs asmuo perleido ar padovanojo turtą trečiajai šaliai už sumą, mažesnę už tikrąją rinkos vertę. Patenkinus oficialaus bankrutavusio asmens turto valdytojo prašymą Aukštajam teismui, tokie pervedimai, atlikti per trejus metus iki teismo sprendimo dėl bankroto paskelbimo priėmimo dienos, gali būti panaikinti, o trūkumas sumokėtas į bankrutavusio asmens turtą visų kreditorių naudai;[xiii]
  • bankrutavęs asmuo perdavė turtą arba atliko mokėjimą, kuris gali būti laikomas „vengimo sandoriu“, t. y. bankrutavęs asmuo ketino išvengti, kad turtas ar pinigų suma būtų laikomi bankrutavusio asmens turto dalimi. Šiais atvejais taikomi du laikotarpiai:
    • oficialus bankrutavusio asmens turto valdytojas gali atšaukti tokius sandorius, sudarytus likus trejiems metus iki bankroto, pateikdamas prašymą Aukštajam teismui, kurį pastarasis patvirtintų, ir
    • bet kokie sandoriai, sudaryti likus penkeriems metams iki bankroto, su sąlyga, kad bankrutavęs asmuo neįrodo, jog sudarant sandorį buvo mokus.[xiv]

Visais pirmiau aprašytais atvejais oficialus bankrutavusio asmens turto valdytojas turi patvirtinti Aukštajam teismui pateikdamas rašytinį patvirtinimą, kad šie sandoriai iš tikrųjų buvo sudaryti tokiu būdu, kuris yra priimtinas Aukštajam teismui pagal teisės aktų reikalavimus; taigi šie sandoriai ir (arba) pervedimai būtų laikomi žalingais bankrutavusio asmens turto kreditoriams.



[i] Žr. 2012 m. Nemokumo įstatymo (su pakeitimais) 3 skyriaus 59–64 straipsnius (skolos mokėjimo susitarimas) ir 4 skyriaus 93–98 straipsnius (fizinio asmens nemokumo susitarimas), kuriuose pateiktos nuostatos dėl apsaugos pažymų

[ii] 2012 m. Nemokumo įstatymo (su pakeitimais) 115A straipsnis

[iii] Žr. 2012 m. Fizinių asmenų nemokumo įstatymo 5 dalį, kurioje nustatytas fizinių asmenų nemokumo specialistų veiklos teisinis pagrindas, ir 2012 m. Fizinių asmenų nemokumo įstatymo (Fizinių asmenų nemokumo specialistų veiklos leidimai ir priežiūra) 2013 taisykles (2013 m. S.I. Nr. 209), kuriose nustatyti kvalifikaciniai kriterijai, priežiūros standartai ir leidimų išdavimo reikalavimai.

[iv] 2012 m. Nemokumo įstatymo (su pakeitimais) 135 straipsnis ir 1988 m. Bankroto įstatymo (su pakeitimais) Pirmojo priedo 17 straipsnis

[v] 2012 m. Nemokumo įstatymo (su pakeitimais) 135 straipsnio 2 dalis

[vi] 1988 m. Bankroto įstatymo (su pakeitimais) 61 ir 136 straipsniai

[vii] 2012 m. Nemokumo įstatymo (su pakeitimais) 87 straipsnis (skolos mokėjimo susitarimas) ir 120 straipsnis (fizinio asmens nemokumo susitarimas)

[viii] 1988 m. Bankroto įstatymo (su pakeitimais) 75 straipsnis

[ix] 1988 m. Bankroto įstatymo (su pakeitimais) 81 ir 101 straipsniai

[x] 2012 m. Nemokumo įstatymo 97 straipsnis

[xi] 2012 m. Nemokumo įstatymo 115 straipsnio a punktas

[xii] 1988 m. Bankroto įstatymo (su pakeitimais) 57 straipsnis

[xiii] 1988 m. Bankroto įstatymo (su pakeitimais) 58 straipsnis

[xiv] 1988 m. Bankroto įstatymo (su pakeitimais) 59 straipsnis


Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.

Paskutinis naujinimas: 07/05/2020

Nemokumas - Graikija

TURINIO LENTELE


1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Nemokumo bylos gali būti keliamos prekiautojams, taip pat juridinio asmens statusą turinčioms ekonominio tikslo siekiančioms asmenų asociacijoms.

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

Siekdamas iškelti bylą, jei yra viešasis interesas, prašymą pirmosios instancijos teisme (eisangeléas protodikón) turi pateikti pats skolininkas, teisiškai suinteresuotas kreditorius arba prokuroras. Bylos iškėlimo sąlygos: a) jei bylą prašo iškelti kreditorius, skolininkas turi būti nutraukęs mokėjimus; b) jei bylą prašo iškelti skolininkas, pakanka tikimybės, kad jis negalės sumokėti skolų. Teismas nustato mokėjimų nutraukimo dieną, kuri negali būti ankstesnė nei dveji metai iki teismo sprendimo paskelbimo dienos. Teismo pirmininkas bet kurio teisiškai suinteresuoto asmens prašymu gali įpareigoti taikyti bet kokią priemonę, kuri laikoma reikalinga siekiant neleisti pakeisti skolininko turto kreditorių nenaudai. Šios priemonės savaime netenka galios priėmus teismo sprendimą dėl nemokumo paskelbimo.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Į nemokaus skolininko turtą (ptocheutikí periousía) įeina visas skolininko turimas turtas, nepaisant jo buvimo vietos nemokumo paskelbimo dieną. Į nemokaus skolininko turtą neįeina: a) bet koks turtas, kuris negali būti suvaržytas, t. y. daiktai, kurie yra absoliučiai būtini skolininko ir jo šeimos pagrindiniams pragyvenimo poreikiams, arba b) visas turtas, kuris pagal specialiąsias teisės aktų nuostatas negali būti suvaržytas. Šis turtas taip pat neapima turto, kurį skolininkas įsigijo po nemokumo paskelbimo.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Nuo nemokumo paskelbimo skolininkas savaime netenka teisės valdyti savo turtą, t. y. jį administruoti ir juo disponuoti. Valdymo veiksmo, atlikto skolininko vardu be administratoriaus (sýndikos) sutikimo nebus įmanoma įvykdyti. Turtą valdo administratorius. Tik išimtiniais teisės aktuose nustatytais atvejais skolininkas gali pats imtis valdyti savo turtą. Paskirtas administratorius turi būti bent penkerių metų darbo patirtį turintis teisininkas. Administratoriaus darbą prižiūri teisėjas pranešėjas (eisigitís dikastís). Kai kuriems administratoriaus veiksmams reikalingas nemokumo bylą nagrinėjančio teismo leidimas (nemokumo bylą nagrinėjantis teismas, ptocheutikó dikastírio). Nemokumo bylą nagrinėjantis teismas yra galutinis prižiūrėtojas, atsakingas už nemokumo bylos eigą.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Nemokumo paskelbimas neturi įtakos kreditoriaus teisei remtis priešinio skolininko reikalavimo užskaita, jei prieš paskelbiant nemokumą įvykdomos užskaitos sąlygos. Užskaitos draudimas taip pat taikomas nemokumui.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Visos dvišalės sutartys, kurios galioja nemokumo paskelbimo dieną ir kurių šalis yra skolininkas, lieka toliau galioti, nebent Nemokumo kodekse nustatyta kitaip. Gavęs teisėjo pranešėjo leidimą‑, administratorius turi teisę įvykdyti visas neįvykdytas sutartis ir reikalauti, kad ją įvykdytų sutarties šalys. Visos ilgalaikės sutartys lieka toliau galioti, nebent teisės aktuose nustatyta kitaip. Finansinės sutartys negalioja. Nuostatos dėl nemokumo teisės neturi įtakos nutraukimo teisei pagal teisės aktus ar sutartį. Nemokumo paskelbimas suteikia pagrindą nutraukti asmeninio pobūdžio sutartis, kurių šalis yra skolininkas. Administratorius sutartinius santykius, kurių priešinga šalis yra skolininkas, gali perleisti trečiajam asmeniui. Darbo santykiai nutraukiami paskelbus nemokumą.

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Paskelbus nemokumą, savaime sustabdomos visos bylos, kurias pavieniai kreditoriai iškėlė skolininkui siekdami patenkinti reikalavimus, priskiriamus nemokumo bylai, nepažeidžiant nuostatų dėl kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti ir kurių atveju sustabdymas netaikomas įkeistai nemokaus turto daliai. Tačiau šiems kreditoriams tam tikromis sąlygomis byla gali būti sustabdyta keletą mėnesių. Konkrečiau, paskelbus nemokumą, draudžiama atlikti toliau nurodytus veiksmus: tęsti vykdymą, pareikšti ieškinius dėl vykdymo ar paskelbimo, tęsti tokias bylas, paduoti ar nagrinėti apeliacinius skundus, taip pat priimti administracinio ar mokestinio pobūdžio aktus arba pagal juos nukreipti vykdymą į nemokaus skolininko turtą.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Administratorius tęsia visas nemokumo paskelbimo dieną nagrinėjamas bylas, jei skolininkas šiose bylose yra kreditorius. Jei šiose bylose jis yra skolininkas, bylų nagrinėjimas sustabdomas ir taikoma pareiškimo be patikros procedūra.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Kreditoriai turi pareikšti savo reikalavimus skolininkui per nemokumo registrą (grammatéas ton ptocheúseon). Visi kreditoriai, nepaisant privilegijų ar užtikrinimo, įskaitant kreditorius su sąlyginiais reikalavimais, sudaro kreditorių susirinkimą (synéleusi ton pistotón). Pirmasis susirinkimas šaukiamas teismo sprendimu dėl nemokumo paskelbimo. Kreditorių susirinkimas gali išrinkti iš trijų narių sudarytą kreditorių komitetą (epitropí pistotón), kuris savo ruožtu gali paskirti bendrą visų narių atstovą. Trijų narių kreditorių komitetas stebi nemokumo bylos eigą.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Užbaigęs aprašyti skolininko kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, administratorius gali kreiptis į teisėją pranešėją‑ ir prašyti leidimo parduoti prekes arba kilnojamuosius daiktus, įeinančius į nemokaus skolininko turtą, tačiau tik esamiems poreikiams patenkinti. Administratorius gali realizuoti skolininko turtą ir paskirstyti gautas pajamas kreditoriams, realizuodamas visą įmonę arba atskirą jos turtą tik po to, kai užbaigiama kreditorių patikra, ir jei nėra priimamas ar patvirtinamas įmonės reorganizavimo planas arba jei šis priėmimas ar patvirtinimas atšaukiamas. Skolininko nekilnojamasis turtas gali būti realizuotas tik leidus nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui pagal administratoriaus prašymą, ir po teisėjo pranešėjo pranešimo‑.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Visi skolininko kreditoriai gali pareikšti savo reikalavimus ir pateikti dokumentus nemokumo registrui, nesvarbu, ar jų reikalavimai yra privilegijuoti, ar ne, ir nepaisant to, ar jie užtikrinti įkaitu, ar ne. Nemokumo byloje dalyvauja tie kreditoriai, kurie nemokumo paskelbimo dieną turi sutartinį piniginį reikalavimą skolininkui, kuris jau yra atsiradęs ir gali būti pateiktas teisme. Bet kokie reikalavimai, atsiradę po nemokumo bylos iškėlimo, negali būti pateikti. Administratoriaus teismo išlaidos, išlaidos, patirtos administruojant nemokaus skolininko turtą, administratoriaus užmokestis ir visi reikalavimai, nukreipti į patį turtą (omadiká pistómata) atskaičiuojami iš anksto, po sprendimo realizuoti nemokaus skolininko turtą, ir tenkinami prieš tenkinant skolininko kreditorių reikalavimus.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Reikalavimus nemokumo registrui reikia pateikti raštu, nurodant reikalavimo rūšį, pagrindą, atsiradimo dieną ir kt., per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo paskelbti nemokumą paskelbimo Teismo pranešimų biuletenyje (Deltío Dikastikón Dimosieúseon tou Tameíou Nomikón) dienos. Jei minėtas laikotarpis reikalavimui pateikti‑pasibaigia, kreditorius vis dar gali pateikti prieštaravimą (anakopí) ir prašyti, kad jo reikalavimą patikrintų nemokumo bylą nagrinėjantis teismas. Patikrai taikomi tokie reikalavimai: a) patikrą turi atlikti administratorius dalyvaujant teisėjui‑ pranešėjui praėjus trims dienoms nuo reikalavimams pateikti nustatyto termino pabaigos ‑; b) kreditorius, kurio reikalavimas tikrinamas, gali dalyvaut patikroje asmeniškai arba per tinkamai įgaliotą trečiąjį asmenį; c) patikra atliekama, palyginant kreditoriaus dokumentus su skolininko buhalterija ir dokumentais; d) teisėjas‑ pranešėjas parengia kreditorių patikros ataskaitą; e) kilus abejonių, teisėjas pranešėjas ‑ sprendžia, ar priimti reikalavimą ir gali jį priimti laikinai; f) per patikrą skolininkas, administratorius ir kreditoriai, kurių reikalavimai jau priimti, gali reikšti prieštaravimus. Nėra specialios interneto svetainės, kurioje būtų pateikiamos minėtos procedūros formos. Tačiau specialias formas galima gauti pirmosios instancijos teismo (protodikeío) nemokumo registre.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Priėmus sprendimą realizuoti nemokaus skolininko turtą, administratorius, nepagrįstai nedelsdamas, sudaro paskirstymo sąrašą ir pateikia jį teisėjui pranešėjui‑. Teisėjas pranešėjas savo biure paskelbia vykdytinų reikalavimų sąrašą. Paskirstant atsižvelgiama į šias bendrąsias privilegijas: i) reikalavimus, grindžiamus visų rūšių suteiktu finansavimu, kad skolininko veikla būtų tęsiama; ii) reikalavimus skolininko medicininiam gydymui ir laidotuvių išlaidoms; iii) reikalavimus aprūpinti būtinu maistu; iv) darbuotojų reikalavimus, susijusius su jų darbu, advokatų išlaidas; v) ūkininkų reikalavimus; vi) reikalavimus Graikijos valstybės ir vietos valdžios institucijų vardu; vii) garantinio fondo (synengyitikó) reikalavimus ir specialiąsias kreditorių privilegijas, t. y. privilegijuotuosius reikalavimus, nukreiptus į konkretų kilnojamąjį ar nekilnojamąjį skolininko turtą arba pinigų sumą. Jei privilegijuotieji reikalavimai, tenkinami iš realizuoto turto pajamų ar pinigų sumos, sutampa, atitinkamos Civilinio proceso kodekso nuostatos taikomos mutatis mutandis.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

Skolininkas arba administratorius gali nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui pateikti reorganizavimo planą. Jame turi būti pateikta informacija apie skolininko finansinę padėtį ir siūlomą kreditorių reikalavimų patenkinimą, pavyzdžiui, organizaciniai pokyčiai ir verslo planai, informacija apie teises ir bendrą kiekvieno kreditoriaus vietą eilėje, ir kt. Nemokumo bylą nagrinėjantis teismas automatiškai išnagrinėja preliminarų planą per 20 dienų nuo jo pateikimo ir dėl konkrečių teisės aktuose nustatytų priežasčių gali planą atmesti. Jei teismas neatmeta plano, jis nustato ne trumpesnį nei trijų mėnesių terminą kreditoriams, kurie gali pritarti šiam planui arba jam nepritarti, ir kreditorių susirinkimo datą. Plano svarstymas ir balsavimas gali vykti dalyvaujant teisėjui pranešėjui. Planui patvirtinti būtina kvalifikuota dauguma. Jei kreditoriai patvirtina reorganizavimo planą, jis teikiamas tvirtinti teismui. Kai priimamas galutinis teismo sprendimas dėl plano patvirtinimo, jis tampa privalomas visiems kreditoriams, nepaisant jų vietos eilėje, ir neatsižvelgiant į tai, ar jie pateikė savo reikalavimus. Nemokumo byla užbaigiama. Kreditoriai gali pareikšti atskirą ieškinį.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Paskelbus apie nemokumo bylos užbaigimą, skolininkas atgauna teisę valdyti savo turtą, o kreditoriai gali kelti atskiras bylas. Konkrečiau, nemokumo byla užbaigiama realizavus turtą, o administratorius per mėnesį pateikia ataskaitą.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Nemokumo bylos išlaidos padengiamos iš nemokaus skolininko turto.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Skolininko veiksmai, atlikti per laikotarpį nuo mokėjimų nutraukimo iki nemokumo paskelbimo (toliau – pereinamasis laikotarpis, ýpopti períodos), jeigu jie yra nenaudingi bendrai visiems kreditoriams, laikantis nemokumo teisės aktuose nustatytų sąlygų, gali būti atšaukti (veiksmai, kuriuos galima atšaukti, práxeis dynitikís anáklisis) arba turi būti atšaukti (veiksmai, kurie turi būti privalomai atšaukti práxeis ypochreotikís anáklisis). Ieškinį dėl atšaukimo nemokumo bylą nagrinėjančiame teisme gali pareikšti administratorius arba tam tikromis sąlygomis – kreditorius. Visi asmenys, įgiję skolininko turtą pagal atšauktą veiksmą, privalo jį grąžinti.


Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.

Paskutinis naujinimas: 13/02/2018

Nemokumas - Ispanija

TURINIO LENTELE


1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Nemokumo procedūra, vadinama kreditorių susirinkimu (concurso de acreedores), taikoma privatiems skolininkams ir verslininkams – tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. 2015 m. liepos 28 d. Įstatymu Nr. 25/2015 nustatyti nemokumo bylų ypatumai, kai skolininkas yra fizinis asmuo, visų pirma siekiant sudaryti sąlygas atleisti skolininką nuo skolų, kurios vykstant procesui negrąžinamos.

Nemokiu gali būti paskelbtas bet kuris skolininkas, nesvarbu, ar jis yra fizinis asmuo (įskaitant nepilnamečius ar neveiksnius asmenis), juridinis asmuo, verslininkas, ar vartotojas, nors įstatyme numatyta tam tikrų su skolininkų tipais susijusių ypatumų, ypač kalbant apie prekybos įmones ar vartotojus.

Juridiniai asmenys gali būti paskelbti nemokiais net jeigu jie likviduojami. Tai, ar jie priklauso bendrovių grupei, nesvarbu, nes nemokia gali būti paskelbta viena arba kelios grupei priklausančios bendrovės, o ne pati grupė.

Nemokumo byla gali būti iškelta dėl palikimo, jeigu jis nėra besąlygiškai priimtas.

Institucijos, kurios sudaro valstybės teritorinę organizaciją, viešojo sektoriaus institucijos ir kiti viešosios teisės subjektai negali būti pripažinti nemokiais.

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

2.1. Nemokumo bylos iškėlimo sąlygos

Įstatyme numatytos tam tikros subjektyvios ir objektyvios būtinosios sąlygos, kurios turi būti įvykdytos norint iškelti nemokumo bylą:

A) subjektyvi būtinoji sąlyga: nemokiu gali būti pripažintas bet kuris skolininkas, nepaisant to, ar jis yra fizinis, ar juridinis asmuo, verslininkas ar vartotojas, nors įstatyme numatyta tam tikrų su skolininkų tipais susijusių ypatumų, ypač kalbant apie prekybos įmones ar vartotojus.

Institucijos, kurios sudaro valstybės teritorinę organizaciją, viešojo sektoriaus institucijos ir kiti viešosios teisės subjektai negali būti pripažinti nemokiais;

B) objektyvi būtinoji sąlyga: skolininko nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip nuolatinis negalėjimas įvykdyti įsipareigojimų.

2.2. Šalys, kurios gali pateikti pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo

Atsižvelgiant į tai, ar pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikia skolininkas, ar kreditoriai, taikomi skirtingi pareiškimo pateikimo reikalavimai.

Jeigu pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikia skolininkas (savanoriška nemokumo procedūra), jis turi teismui įrodyti, kad šiuo metu yra arba neišvengiamai taps nemokus, o būtent, kad jis nuolat negali įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Jeigu skolininkas jau yra nemokus, jis privalo pateikti pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo per du mėnesius po to, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie nemokumą.

Tačiau pagal įstatymą per šį dviejų mėnesių laikotarpį skolininkas gali pranešti teismui, kad jis su kreditoriais derasi dėl skolos refinansavimo sutarties; tokiu atveju, kol vyksta derybos, termino eiga sustabdoma ir kreditoriai negali inicijuoti atskiro vykdymo proceso turto, kurio skolininkui reikia norint vykdyti veiklą tris mėnesius, atžvilgiu. Jeigu pasibaigus šiam laikotarpiui su kreditoriais susitarti nepavysta, skolininkai privalo per vieną mėnesį pateikti pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo.

Kartu su pareiškimu skolininkai privalo pateikti tam tikrus dokumentus, kaip antai savo ekonominės veiklos ataskaitą, turto aprašą, kreditorių sąrašą, kuriame nurodomos paskolos garantijos, darbuotojų ir jų sąskaitų, jeigu jie jas privalo turėti, sąrašą.

Skolininkai (fiziniai arba juridiniai asmenys) privalo pateikti pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, jeigu jie jau yra nemokūs, t. y. jeigu jie nuolat negali įvykdyti įsipareigojimų. O jeigu nemokumas tik gresia (asmuo dar nėra nemokus, tačiau numato, kad toks taps), skolininkai tiesiog turi teisę kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo.

Komerciniam teismui (juzgado de lo mercantil) teikiamas pareiškimas turi atitikti tam tikrus Nemokumo įstatymo (Ley Concursal) 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus privalomus reikalavimus: turi būti pateikta skolininko finansinės ir teisinės istorijos ataskaita; turi būti nurodyta, ar jis užsiima ekonomine veikla; jeigu jis yra juridinis asmuo, jis turi nurodyti savo akcininkus, administratorius arba likvidatorius ir teisės aktų nustatytą auditą atliekantį auditorių; turi būti pateiktas turto ir teisių aprašas, kuriame pateikiama juos atpažinti leidžianti atitinkama informacija; turi būti pateiktas abėcėlinis kreditorių sąrašas, kuriame nurodomi adresai ir reikalavimų suma bei suėjimo terminas, taip pat suteiktos garantijos; atitinkamais atvejais turi būti pateiktas darbuotojų sąrašas; jeigu skolininkas privalo rengti finansines ataskaitas, jis turi pateikti buhalterines knygas; o jeigu jis priklauso bendrovių grupei, jis turi tai nurodyti ir pateikti grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas.

Skolininkai privalo bendradarbiauti su nemokumo bylą nagrinėjančiu teisėju ir su administratoriais ne tik pasyviai paklusdami jų reikalavimams, bet ir aktyviai – pranešdami visą svarbią informaciją. Ši pareiga apima ir pareigą atvykti (į teismą ir į susitikimus su administratoriais), bendradarbiauti ir informuoti. Šios pareigos nustatytos skolininkams, kurie yra fiziniai asmenys ir juridinių asmenų de facto arba de jure direktoriai, šias pareigas einantys dabar arba jas ėję pastaruosius dvejus metus. Jeigu ši pareiga nevykdoma, preziumuojama tyčia arba didelis neatsargumas, ir nemokumas gali būti pripažintas tyčiniu (tais atvejais, kai taikomos su tyčiniu nemokumu susijusios nuostatos, o būtent, kai patvirtintas nuostolingas sandoris arba pradėta likvidavimo procedūra).

Skolininkas gali būti pripažintas atsakingu už nemokumą ir jam gali būti taikomos bausmės. Vienas iš nemokumo proceso tikslų – išsiaiškinti nemokumo priežastis ir visų pirma tai, ar skolininkas arba kiti su juo tiesiogiai arba netiesiogiai susiję asmenys savo veiksmais prisidėjo prie nemokumo arba apsunkino susidariusią padėtį. Per jį, taikant Nemokumo įstatymo 172 ir 172bis straipsniuose nurodytų sankcijų lentelę, išsiaiškinama, kokia atsakomybė tenka atitinkamiems asmenims.

2.3. Bylos iškėlimo tvarka ir momentas

Teisėjas privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir, jeigu nemokumas arba gresiantis nemokumas yra pateisinamas, jis privalo pripažinti skolininką nemokiu prašymo pateikimo arba kitą dieną. Jeigu pateikti ne visi dokumentai, teisėjas gali suteikti nepratęsiamą penkių dienų laikotarpį papildomiems dokumentams pateikti.

Pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo gali pateikti ir bet kuris kreditorius – tokiu atveju šis procesas tampa privalomas (concurso necesario). Pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo teikiantys kreditoriai privalo pateikti skolininko esamo nemokumo įrodymų ir įrodymų, kad pagal skolininko atžvilgiu išduotą vykdomąjį dokumentą negauta pakankamai turto skolai išieškoti, arba jie turi pateikti tam tikrų aplinkybių, į kurias atsižvelgiant būtų galima preziumuoti nemokumą, įrodymų, kaip antai: aplinkybės, kad skolininkas apskritai nustojo vykdyti įsipareigojimus; didelės skolininko turto dalies arešto; skuboto turto paslėpimo arba realizavimo; arba tam tikrų skolų (mokesčių, socialinių įmokų, darbuotojų reikalavimų) neapmokėjimo.

Jeigu dėl nemokumo bylos iškėlimo kreipiasi kreditorius, skolininkui įteikiamas teismo šaukimas ir jis gali ginčyti nutartį iškelti nemokumo bylą. Tokiais atvejais teisėjas surengia posėdį, per kurį šalys gali pateikti įrodymus su tam tikrais apribojimais, o teisėjas turi nuspręsti, ar skolininkas tuo metu yra nemokus, ir atitinkamais atvejais priimti nutartį dėl nemokumo. Byla iškeliama ir tada, kai skolininkas pritaria nutarčiai iškelti nemokumo bylą, jos neginčija arba neatvyksta į posėdį.

Skolininkai, kurie yra fiziniai asmenys ir kurių įsipareigojimai vertinami ne daugiau kaip penkiais milijonais eurų, tais atvejais, kai jie yra nemokūs arba jiems gresia nemokumas, gali prašyti taikyti neteisminio susitarimo dėl mokėjimo procedūrą. Tą gali padaryti ir juridiniai asmenys, kurie įvykdo Nemokumo įstatymo 231 straipsnio reikalavimus.

Nutartis iškelti nemokumo bylą įsigalioja ją priėmus, net jeigu ji apskundžiama.

2.4. Nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimas

Nutartis iškelti nemokumo bylą turi būti paskelbta, pageidautina, elektroninėmis priemonėmis, o nutarties išrašas turi būti paskelbtas valstybės oficialiajame leidinyje, nors teisėjas gali nurodyti apie ją paskelbti daugiau priemonių, jeigu, jo manymu, tai būtina.

2.5. Laikinosios priemonės

Pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikusio asmens prašymu ir, atitinkamais atvejais, pateikus galimų prievolių užtikrinimą, teisėjas priima pareiškimą ir gali bendruosiuose procesiniuose įstatymuose nustatyta tvarka taikyti priemones, būtinas norint užtikrinti, kad skolininko turtas nebūtų realizuotas.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

3.1. Nemokaus subjekto turto dalį sudarantis turtas

Nemokaus subjekto turtą arba „su byla susijusį turtą“ sudaro visas turtas ir teisės, kuriuos skolininkas turi nutarties iškelti nemokumo bylą priėmimo metu, taip pat kuriuos skolininkas įgyja arba susigrąžina proceso metu. Turtas, kurio pagal įstatymus negalima areštuoti, nepriskiriamas prie nemokaus subjekto turto.

Kreditoriai, kurie turi pirmumo teisių į laivus arba orlaivius, gali atskirti šį turtą nuo nemokaus subjekto turto atitinkamo sektoriaus teisės aktais nustatyta tvarka.

Jeigu nemokumo byla iškeliama susituokusiems fiziniams asmenims, jų asmeninis turtas laikomas su byla susijusio turto dalimi, o jeigu jie yra susitarę dėl sutuoktinių turto bendros nuosavybės, bendroji jungtinė nuosavybė taip pat įtraukiama į nemokaus asmens turtą, jeigu to reikia skolininko įsipareigojimams įvykdyti.

Iškėlus nemokumo bylą, skolininkui veiklos nutraukti nereikia ir jis gali toliau vykdyti bendrovės veiklą pagal susitarimą dėl jo įgaliojimų suteikimo arba sustabdymo. Paprastai, kai nustatyta skolininko teisių įgyvendinimo priežiūra, būtina gauti administratorių leidimą administruoti turtą arba juo disponuoti, tačiau gali būti leidžiama atlikti tam tikrus bendrojo pobūdžio veiksmus, jeigu jie yra įprastos bendrovės veiklos dalis. Iš esmės iki susitarimo su kreditoriais patvirtinimo arba likvidavimo proceso pradžios be teisėjo leidimo negalima suvaržyti turto siekiant finansuoti nemokią bendrovę. Kitame skirsnyje paaiškinta skolininko teisių sustabdymo arba jų įgyvendinimo priežiūros tvarka.

Vykstant refinansavimo procesui pusė finansuoti skirtų naujų piniginių pajamų laikomos paskola nemokiam subjektui.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

4.1. Skolininko teisės

Iš esmės pirmiausia reikėtų atskirti savanorišką procesą ir privalomą procesą (22 straipsnis). Pirmuoju atveju skolininkas ir toliau valdo savo turtą ir juo disponuoja, o administratorius jį prižiūri ir tam tikrais atvejais duoda leidimą ar sutikimą. Vykstant privalomam procesui sustabdomos skolininko teisės valdyti savo turtą ir juo disponuoti ir skolininką pakeičia administratorius. Tokiu reglamentavimu nesiekiama nubausti skolininko – jo tikslas yra išsaugoti turtą ir užtikrinti tinkamą proceso rezultatą.

Tačiau svarbiausia – tęsti skolininko ekonominę veiklą, dėl kurios 44 straipsniu administratoriui leidžiama nustatyti sąrašą veiklos, kuriai dėl jos pobūdžio ir apimties netaikoma būtinoji kontrolė. Taikoma sistema yra lanksti, nes savanoriško proceso metu teisėjas motyvuota nutartimi gali sustabdyti teises, taip pat nurodyti privalomo proceso metu taikyti vien priežiūrą (kai tam tikriems veiksmams reikia gauti leidimą arba sutikimą) ir nurodyti riziką, kurios jis tikisi išvengti, bei naudą, kurią jis tikisi užtikrinti.

Be to, administratoriaus prašymu, išklausius skolininką, bet kuriuo vėlesniu etapu iš pradžių nustatytas teisių apribojimas arba apsikeitimas jomis gali būti pakeistas tokia pačia motyvuota nutartimi (pakeitimai negali būti įgyvendinti automatiškai) reikalaujant, kad apie tokius pakeitimus būtų paskelbta taip pat kaip apie nutartį iškelti nemokumo bylą.

Pasibaigus procesui teisių apribojimai taip pat baigiasi. Priešingu atveju jų galiojimas pratęsiamas tol, kol bus patvirtintas susitarimas su kreditoriais, kuriame gali būti numatyta skolininko teisių apribojimo arba panaikinimo priemonių. Jeigu nemokumo procesas baigiasi likvidavimu, šiame etape apribojamos skolininko teisės.

Paprastai Nemokumo įstatymo nuostatomis siekiama užtikrinti, kad skolininko turtas, dėl kurio vyksta nemokumo procesas, liktų nepakitęs; tačiau tam tikrais atvejais gavus teisėjo leidimą, kurio tam tikrais atvejais nereikalaujama, vykstant nemokumo procesui tam tikras skolininko turtas gali būti parduotas. 146bis straipsnyje nustatyta tvarka, vykstant nemokumo procesui, taip pat įmanoma parduoti gamybos vienetus.

Yra numatyta bendrosios skolininko veiklos tęstinumo taisyklės išimtis: administratoriaus prašymu ir išklausius skolininką bei darbuotojų atstovus skolininko įmonė gali būti uždaryta arba jos veikla gali būti sustabdyta. Jeigu tai reiškia kolektyvinį darbo sutarčių nutraukimą, galiojimo sustabdymą arba pakeitimą, teisėjas privalo laikytis specialiųjų nuostatų.

Įstatyme taip pat numatyti specialūs įpareigojimai dėl skolininko sąskaitų ir atskirai reglamentuojamas nemokumo proceso poveikis nemokių juridinių asmenų valdymo organams.

4.2. Nemokumo administratorių paskyrimas ir įgaliojimai

Administratorius – tai privalomai paskirtas asmuo ar įstaiga, kurie padeda teisėjui ir kuriems patikėta administruoti nemokumo procesą. Iškėlęs nemokumo bylą, teisėjas nurodo pradėti antrą proceso etapą, kuris apima visus klausimus, susijusius su administratoriaus paskyrimu, nuostatais, teisėmis ir pareigomis.

Administratorius parenkamas įstatymuose numatytomis sąlygomis iš fizinių ir juridinių asmenų, savo noru įsiregistravusių Viešajame nemokumo registre (Registro Público Concursal). Šiuo tikslu skiriami mažo, vidutinio ir didelio masto nemokumo procesai. Pirmasis administratorius iš sąrašo skiriamas burtų keliu, o vėliau jie skiriami iš eilės, išskyrus didelio masto procesus, kuriems teisėjas gali paskirti, jo manymu, tinkamiausią administratorių, nurodęs tokio sprendimo motyvus ir atsižvelgdamas į įstatymuose išdėstytus kriterijus. Per nemokumo procesus, susijusius su kredito įstaigomis, teisėjas privalo skirti administratorių iš subjektų, kuriuos pasiūlo Bankų rekapitalizavimui skirtos rekonstrukcijos programos fondas (Fondo de Reestructuración Ordenada Bancaria). Vykstant procesui, susijusiam su įstaigomis, kurių priežiūrą vykdo Nacionalinė vertybinių popierių komisija (Comisión Nacional del Mercado de Valores), teisėjas privalo skirti administratorių iš šios institucijos pasiūlytų subjektų, o vykstant draudimo bendrovių nemokumo procesui – iš Draudimo kompensacijų konsorciumo (Consorcio de Compensación de Seguros) pasiūlytų subjektų.

Paprastai skiriamas tik vienas administratorius. Išimtiniais atvejais vykstant nemokumo procesui teisėjas, kuriam pavesta nagrinėti nemokumo bylą, gali antruoju administratoriumi skirti viešojo administravimo kreditorių arba kreditorių viešosios teisės subjektą, susijusį su atitinkamu viešojo administravimo subjektu arba jam atskaitingą, jeigu yra pateisinamų viešųjų interesų.

Nemokumo įstatymo 33 straipsnyje išsamiai apibūdintos administratorių pareigos skirstomos į šias kategorijas: procesinio pobūdžio pareigos; su skolininku arba jo valdymo organais susijusios pareigos; su darbo klausimais susijusios pareigos; su kreditorių teisėmis susijusios pareigos; su ataskaitų teikimu ir vertinimu susijusios pareigos; su turto realizavimu arba likvidavimu susijusios pareigos; kanceliarinės pareigos. Svarbiausia jų pareiga – pateikti 75 straipsnyje nurodytą ataskaitą, prie kurios jie privalo pridėti turto aprašo pasiūlymą ir kreditorių sąrašą.

Administratoriams mokamą atlyginimą nustato teisėjas, atsižvelgdamas į atlyginimo ribas, numatytas 2004 m. rugsėjo 6 d. Karališkajame dekrete Nr. 1860/2004.

Paskirtasis administratorius privalo priimti jam suteiktus įgaliojimus, o teisėjas gali jo kandidatūrą atmesti arba jį atstatydinti iš pareigų, jeigu tam yra pateisinamų priežasčių. Administratoriai taip pat gali paskirti įgaliotus padėjėjus, kurie jiems padeda vykdyti pareigas.

4.3. Nemokumo bylą nagrinėjantis teisėjas

Įgaliojimai nagrinėti nemokumo bylas priskiriami komercinės teisės sričiai, kuri yra specializuotas civilinės teisės pošakis. Teisėjas pripažįsta asmenis nemokiais ir vadovauja bylos nagrinėjimui. 1985 m. liepos 1 d. Organinio teismų įgaliojimų įstatymo (Ley Orgánica del Poder Judicial) Nr. 6/1985 86ter straipsnyje pateiktas komercinių teismų teisėjų įgaliojimų sąrašas, į kurį visų pirma įtraukti visi klausimai, kylantys nemokumo proceso srityje.

Teisėjas nutartimi iškelti nemokumo bylą arba prieš ją priimdamas kaip laikinąją apsaugos priemonę gali nustatyti skolininko pagrindinių teisių apribojimą. Toks apribojimas gali būti susijęs su: a) pašto ir telefono ryšio kontrole; b) įpareigojimu gyventi nurodytoje gyvenamojoje vietoje su galimybe taikyti namų areštą ir c) patekimu į gyvenamąsias patalpas bei kratos atlikimu jose. Jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, šios priemonės gali būti taikomos ir visiems arba tam tikriems jo esamiems direktoriams arba likvidatoriams, taip pat asmenims, kurie ėjo šias pareigas dvejus ankstesnius metus.

Nemokumo įstatymo 8 straipsniu nemokumo bylą nagrinėjančiam teisėjui suteikiama „išimtinė ir išskirtinė“ kompetencija spręsti klausimus apskritai dėl visų veiksmų, nukreiptų į skolininko turtą arba tiesiogiai su juo susijusių. Teisėjas taip pat turi kompetenciją priimti sprendimus, susijusius su kolektyviniu darbo sutarčių sustabdymu, kai darbdavys pripažįstamas nemokiu, ir nagrinėti ieškinius dėl nemokios bendrovės direktorių arba likvidatorių atsakomybės.

Teisėjas taip pat yra kompetentingas priimti tik su nemokumo procesu susijusius prejudicinius sprendimus dėl tiesiogiai su nemokumo procedūromis susijusių administracinių ir socialinių klausimų.

Nemokumo įstatyme nustatytos taisyklės dėl tarptautinės ir teritorinės jurisdikcijos, taip pat specialiosios procesinės nuostatos, kurios turi viršenybę prieš procesinės teisės bendrųjų aktų nuostatas.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Iškėlus nemokumo bylą nebegalima atlikti skolininko reikalavimų arba skolų įskaitymo. Tačiau atlikti įskaitymą leidžiama, jeigu jo reikalavimai buvo įvykdyti prieš priimant nutartį iškelti nemokumo bylą, net jeigu toks sprendimas priimamas vėliau. Šie reikalavimai bendrai nurodyti Civilinio kodekso (Código Civil) 1196 straipsnyje (reikalavimų abipusiškumas, skolų vienarūšiškumas ir reikalavimas, kad skolų mokėjimo terminas būtų suėjęs bei kad jos būtų mokėtinos).

Ši nuostata netaikoma tarpvalstybiniame nemokumo procese, jeigu pagal skolininko priešpriešiniam reikalavimui taikomą teisę nemokumo atveju tai leidžiama.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

6.1. Poveikis sutartims, kurių šalis yra skolininkas

Nemokumo įstatymu reglamentuojamas nemokumo proceso poveikis skolininko su trečiosiomis šalimis sudarytoms sutartims, kurių įvykdymo terminas sueina prieš priimant nutartį iškelti nemokumo bylą. Šios nuostatos taikomos dvišalėms sutartims, o pagal vienašales sutartis kreditorių (trečiųjų šalių) reikalavimai bus pripažįstami arba jie turi būti įtraukti į su byla susijusį turtą, kaip nurodyta 61 straipsnyje. Su viešojo administravimo subjektais sudarytos sutartys reglamentuojamos specialiosiomis administracinės teisės nuostatomis.

61 straipsnio 2 dalyje numatyta bendroji taisyklė, pagal kurią vien nutartis iškelti nemokumo bylą neturi įtakos sutartims, kuriose nustatyti priešpriešiniai reikalavimai ir kurias turi įvykdyti skolininkas arba kita šalis. Skolininko įsipareigojimai vykdomi iš nemokaus subjekto turto. Reikalavimai sumokėti kompensaciją už sutarties nutraukimą taip pat laikomi reikalavimais į nemokaus subjekto turtą.

Siekiant sustiprinti tokių sutarčių galiojimą, įstatyme nurodyta, kad nuostatos, kuriomis suteikiama teisė atšaukti arba nutraukti sutartį vien dėl to, kad viena iš šalių pripažįstama nemokia, negalioja.

Jeigu tai naudinga nemokumo bylai, administratorius (sustabdymo atveju) arba skolininkas (priežiūros atveju) gali paprašyti nemokumo bylą nagrinėjančio teisėjo nutraukti sutartį. Tokiais atvejais teisėjas privalo įteikti skolininkui, administratoriui ir kitai sutarties šaliai šaukimus atvykti į teismą. Jeigu į teismą atvykusioms šalims pavyksta susitarti, teisėjas priima nutartį nutraukti sutartį. Priešingu atveju ginčas sprendžiamas vykstant šalutiniam nemokumo procesui, o teisėjas išsprendžia visus klausimus, susijusius su sumokėtų sumų grąžinimu bei žalos atlyginimu, išieškant iš nemokaus subjekto turto; jeigu atitinkama suma yra didelė, žinoma, tai gali turėti didelio poveikio.

6.2. Sutarčių nutraukimas dėl pažeidimo

62 straipsnyje nustatyta, kad nutartis iškelti nemokumo bylą neturi įtakos dvišalių sutarčių nutraukimui dėl bet kurios šalies vėliau įvykdyto pažeidimo. Pasinaudoti teise nutraukti sutartis, kurių vykdymas yra tęstinis, galima ir tais atvejais, kai pažeidimas įvykdytas prieš priimant nutartį iškelti nemokumo bylą. Tačiau net jeigu yra sutarties nutraukimo pagrindų, teisėjas, atsižvelgdamas į su nemokumo byla susijusius interesus, gali nurodyti įvykdyti sutartį, kurioje numatytų mokėjimų terminas yra suėjęs arba kurią skolininkas turi įvykdyti iš nemokaus subjekto turto.

Ieškiniai dėl sutarčių nutraukimo reiškiami nemokumo bylą nagrinėjančiam teisėjui vykstant šalutiniam nemokumo procesui. Patenkinus prašymą (taigi, sutikus nutraukti sutartį), baigiasi visi neįvykdyti įsipareigojimai. Kalbant apie įsipareigojimus, kurių vykdymo terminas yra suėjęs, vykstant nemokumo procesui nagrinėjami kreditorių, kurie yra įvykdę sutartinius įsipareigojimus, reikalavimai, jeigu skolininkas pažeidė sutartį prieš nemokumo bylos iškėlimą; jeigu jis sutartį pažeidžia vėliau, įsipareigojimus įvykdžiusių šalių reikalavimai tenkinami iš nemokaus subjekto turto. Reikalavimai apima žalos atlyginimą (62 straipsnio 4 dalis).

Įstatymo 64 straipsnyje išdėstytos specialiosios nuostatos, kuriomis reglamentuojamas poveikis darbo sutartims, o kitu straipsniu reglamentuojamas poveikis sutartims su vadovais.

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

7.1. Draudimas reikšti naujus ieškinius dėl pripažinimo

Civilinių ir darbo teismų teisėjai negali priimti ieškinių, kuriuos turėtų nagrinėti nemokumo bylą nagrinėjantis teisėjas (iš esmės tų, kurie yra nukreipti į skolininko turtą).

Jeigu per klaidą toks ieškinys priimamas, nurodoma nutraukti visus procesinius veiksmus, o visi atlikti veiksmai laikomi negaliojančiais. Komercinių teismų teisėjai taip pat privalo nepriimti ieškinių, pareikštų po nemokumo bylos iškėlimo ir iki jos užbaigimo, jeigu tokie ieškiniai susiję su savo įsipareigojimus pažeidusių nemokių bendrovių direktoriams pareikštais reikalavimais dėl įmonių įsipareigojimų ir jei yra pagrindų likviduoti bendrovę.

7.2. Nemokumo bylos iškėlimo poveikis vykdymo procesams ir išieškojimo procedūroms, susijusioms su skolininko turtu

Pagal bendrąją taisyklę iškėlus nemokumo bylą nebegalima inicijuoti teisminių arba neteisminių vykdymo procedūrų, taip pat nebegalima tęsti administracinių arba mokesčių surinkimo procedūrų, susijusių su skolininko turtu. Pažeidus šį draudimą atlikti veiksmai pripažįstami niekiniais. Yra numatytos dvi šios taisyklės išimtys, kai vykdymo procesas gali būti tęsiamas, nepaisant nemokumo bylos iškėlimo, kol bus patvirtintas likvidavimo planas: a) administracinis vykdymo procesas, kuriame priimta nutartis dėl turto arešto, ir b) su darbo santykiais susijęs vykdymo procesas, kuriam vykstant prieš priimant nutartį areštuojamas skolininkui priklausantis turtas, su sąlyga, kad areštuotas turtas nebūtinas tam, kad skolininkas galėtų toliau plėtoti verslą ar profesinę veiklą.

Dėl vykstančių vykdymo procesų 55 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nemokumo bylos iškėlimo dieną vykdomi veiksmai turi būti sustabdyti, tačiau atitinkami reikalavimai gali būti nagrinėjami nagrinėjant nemokumo bylą.

Yra nustatytos specialios reikalavimų tenkinimo iš užtikrinimo priemonių taisyklės, kurios nurodytos kitame skirsnyje, nes jos susijusios su poveikiu tam tikriems reikalavimams.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

8.1. Poveikis byloms dėl pripažinimo, nagrinėjamoms nemokumo bylos iškėlimo metu

Su skolininku susijusios bylos dėl pripažinimo, kurios nagrinėjamos nemokumo bylos iškėlimo metu, nagrinėjamos toliau, kol priimamas galutinis sprendimas, tačiau, nepaisant šios nuostatos, bylos dėl žalos atlyginimo, iškeltos pagal juridinių asmenų reikalavimus jų direktoriams, likvidatoriams arba auditoriams, prijungiamos prie nemokumo bylos ir nagrinėjamos toliau.

Arbitražo procesas: nagrinėjant nemokumo bylą, su skolininku susiję arbitražiniai susitarimai netenka galios (52 straipsnis); todėl, iškėlus nemokumo bylą, draudžiama inicijuoti arbitražo procesą. Jau prasidėję arbitražo procesai tęsiami toliau, kol priimamas galutinis arbitražo sprendimas.

8.2. Skolininko teisė reikšti ieškinius (54 straipsnis)

Įstatyme nustatyta, kad skolininko teisė reikšti ieškinius priklauso nuo jam paliktų teisių apimties. Pagal bendrą taisyklę, jeigu skolininkui paskirtas administratorius, administratorius turi teisę reikšti neasmeninio pobūdžio ieškinius; jeigu nustatyta skolininko priežiūra, jis turi teisę reikšti ieškinius, gavęs administratoriaus leidimą, jeigu ieškiniai turi įtakos skolininko turtui. Tais atvejais, kai nustatyta skolininko priežiūra ir administratorius mano, kad pareikšti ieškinį būtų naudinga nemokumo bylai, o skolininkas jo nereiškia, teisėjas gali leisti administratoriui jį pareikšti.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

9.1. Kreditorių dalyvavimas nemokumo byloje

Kreditoriai gali prašyti teisėjo iškelti nemokumo bylą, o skolininkas gali ginčyti tokį prašymą – tokiu atveju rengiamas teismo posėdis ir teisėjas priima atitinkamą nutartį. Jeigu teisėjas iškelia nemokumo bylą, nemokumo procesas laikomas privalomu – tai paprastai reiškia, kad skolininko įgaliojimai valdyti savo turtą ir juo disponuoti sustabdomi bei suteikiami administratoriui.

Iškėlus nemokumo bylą kreditoriams suteikiamas vieno mėnesio laikotarpis ieškiniams pareikšti, skaičiuojamas nuo nutarties paskelbimo valstybės oficialiajame leidinyje, o administratorius privalo pranešti kiekvienam skolininko dokumentuose nurodytam kreditoriui apie pareigą pranešti apie savo reikalavimus. Toks pat laikotarpis nustatomas ir užsienyje esantiems kreditoriams. Šis pranešimas turi būti išdėstytas raštu ir jis siunčiamas administratoriui; jame turi būti nurodytas reikalavimas ir būtina informacija apie reikalavimo sumą, jo atsiradimo datą bei vykdymo terminą, požymius ir pageidaujamą tenkinimo eilę, o jeigu remiamasi specialiomis pirmumo teisėmis, turi būti nurodytas turtas arba teisės, iš kurių turi būti vykdomas atsiskaitymas, ir jų registravimo duomenys. Taip pat reikia pridėti patvirtinamuosius dokumentus. Ši informacija gali būti siunčiama elektroninėmis priemonėmis.

Administratorius turi nuspręsti dėl kiekvieno reikalavimo įtraukimo arba neįtraukimo į kreditorių sąrašą, kuris pridedamas prie administratoriaus ataskaitos, dėl jo sumos ir tenkinimo eilės. Kreditoriai, kurie nesutinka su nurodyta reikalavimo tenkinimo eile arba suma, taip pat kurie nebuvo įtraukti į kreditorių sąrašą, gali ginčyti ataskaitą per 10 dienų šalutinėje nemokumo byloje, ir teisėjas dėl to priima sprendimą. Prieš pateikdamas ataskaitą (likus 10 dienų iki jos pateikimo) administratorius nusiunčia kreditoriams, kurių adresus turi, el. pranešimą apie kreditorių sąrašo projektą ir turto aprašą. Nepatenkinti kreditoriai gali raštu paprašyti administratoriaus ištaisyti padarytą klaidą arba pateikti kitą būtiną informaciją.

Kreditoriai taip pat dalyvauja susitarimo ir likvidavimo etapuose. Susitarimo etape jie gali pateikti pasiūlymą dėl susitarimo, taip pat gali pasisiūlyti laikytis skolininko pateikto išankstinio susitarimo pasiūlymo. Bet kuriuo atveju jie kviečiami dalyvauti kreditorių susirinkime, kuriame diskutuojama dėl susitarimo ir balsuojama dėl jo patvirtinimo. Tam būtinas Nemokumo įstatymo 124 straipsnyje nurodytas kvorumas. Ši procedūra gali būti atliekama ir raštu, jeigu kreditorių skaičius viršija 300.

Kai kurie kreditoriai gali ginčyti patvirtintą susitarimą (jeigu jie nedalyvavo susirinkime arba iš jų buvo neteisėtai atimta balsavimo teisė), be to, kreditoriai gali prašyti leidimo nesilaikyti jau patvirtinto susitarimo.

Likvidavimo etape kreditoriai gali teikti pastabas dėl administratoriaus pateikto likvidavimo plano ir dėl galutinės ataskaitos, kol paskelbiama apie nemokumo bylos užbaigimą.

Reikalavimų tenkinimo eilės nustatymo etape kreditoriams suteikiamas šalies statusas, jie gali teikti pastabas dėl administratoriaus ataskaitos ir dėl prokuroro išvados, tačiau neturi teisės teikti savarankiškų reikalavimų dėl reikalavimų tenkinimo eilės.

Galiausiai, tam tikrais atvejais kreditoriai taip pat gali teikti pastabas, kuriomis ginčijamas nemokumo bylos užbaigimas.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

10.1. Disponavimas nemokaus subjekto turtu pradiniame etape

Jeigu iškėlus nemokumo bylą skolininko veikla nesustabdoma, skolininkas gali toliau disponuoti savo turtu laikydamasis nustatytos priežiūros tvarkos: jeigu jam taikoma priežiūra, jis turi gauti administratoriaus leidimą arba sutikimą, o jeigu jam paskirtas administratorius, pastarasis atsako už disponavimą skolininko turtu.

Kol nėra patvirtintas susitarimas arba kol nėra prasidėjęs likvidavimo etapas, disponuoti nemokaus subjekto turtu arba nustatyti jo suvaržymus iš esmės galima tik gavus teisėjo leidimą. Ši nuostata netaikoma: a) turto pardavimui, kuris, administratoriaus manymu, būtinas siekiant užtikrinti bendrovės finansinį pajėgumą, arba kai siekiama įvykdyti byloje nustatytą grynųjų pinigų poreikio reikalavimą; b) turto, kuris nebūtinas skolininko veiklai tęsti, pardavimui, jeigu užtikrinama, kad kaina iš esmės atitiktų turto apraše nurodytą turto vertę, ir c) disponavimui turtu, kuris turi esminės reikšmės skolininko veiklos tęstinumui.

Pastaruoju atveju, jeigu skolininkas nėra nušalintas nuo savo turto valdymo ir disponavimo juo, administratorius gali iš anksto nustatyti veiksmus arba operacijas, būdingas bendrovės verslo arba prekybos veiklai, kurias skolininkas gali pats vykdyti, atsižvelgdamas į jų pobūdį ir vertę. Skolininkas taip pat gali atlikti šiuos veiksmus nuo nemokumo bylos iškėlimo iki tol, kol administratorius pradeda eiti savo pareigas.

10.2. Disponavimas nemokaus subjekto turtu likvidavimo etape

Likvidavimo procesą sudaro du pagrindiniai etapai:

a) likvidavimo operacijų atlikimas pagal administratoriaus parengtą planą, dėl kurio pastabas gali teikti skolininkas, kreditoriai ir darbuotojų atstovai ir kurį turi patvirtinti teismas. Įstatymu siekiama, kai įmanoma, apsaugoti bendrovę ir tam numatytos specialiosios gamybos vienetų pardavimo nuostatos. Šį planą galima apskųsti teisėjui, o likvidavimo operacijos turi būti atliekamos pagal plano nuostatas. Jeigu planas nepatvirtinamas, įstatyme numatytos vietoj jo taikytinos nuostatos;

b) atsiskaitymas su kreditoriais, su išlyga, kad atsiskaitymas gali būti pradėtas net neužbaigus likvidavimo veiksmų.

Tačiau pažymėtina, kad ne visos likvidavimo operacijos atliekamos šiame proceso etape. Tam tikras turtas gali būti realizuotas pradiniame etape ne atsiskaitymo su kreditoriais tikslu, kaip antai toliau nurodytais atvejais: su byla susijęs turtas gali būti išsaugotas, siekiant išsaugoti skolininko ekonominę veiklą; kreditoriai, kurie turi pirmumo teisių į laivus arba orlaivius, gali atskirti šį turtą nuo nemokaus subjekto turto specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir, galiausiai, tam tikri vykdymo procesai, kuriuos atskiri pirmumo teisę turintys kreditoriai inicijuoja prieš iškeliant nemokumo bylą, taip pat administraciniai vykdymo procesai gali būti tęsiami, jeigu nutartis dėl arešto buvo priimta prieš iškeliant nemokumo bylą.

Parduodant turtą per likvidavimo etapą iš esmės galima naudotis nemaža diskrecija atsižvelgiant į teisėjo patvirtintą likvidavimo planą. Administratorius taip pat gali pasamdyti specializuotą įmonę, kad ši parduotų tam tikrą turtą, – už tokios įmonės paslaugas jis paprastai atsiskaito iš savo atlyginimo. Tačiau 2015 m. gegužės 25 d. Įstatyme Nr. 9/2015, kuriuo įvykdyta reforma, išdėstytos imperatyvios nuostatos, visų pirma susijusios su turtu ir teisėmis, į kuriuos nukreipti pirmaeiliai reikalavimai. Plane neaptartais atvejais taikomos nuostatos dėl disponavimo turtu per atskiras vykdymo procedūras civilinėse bylose. Paprastai turtas parduodamas taikant vienakrypčio pardavimo sistemą, užtikrinant tam tikras viešumo garantijas pagal parduodamo turto pobūdį. Taip pat leidžiama perleisti teises kaip atsiskaitymą arba siekiant atsiskaityti su neviešaisiais kreditoriais.

Įstatyme numatytos specialiosios gamybos vienetų pardavimo visuose nemokumo proceso etapuose taisyklės (kurios nustatytos vadovaujantis bendrovės apsaugos principu), kad pagal vieną pardavimo sutartį būtų perleistas visas turtas, ir išdėstytos specialiosios nuostatos dėl su atitinkama veikla susijusių įsipareigojimų perleidimo.

Iš esmės gamybos vienetų pardavimas reiškia visų funkciniu požiūriu su tam tikra veikla susijusių sutarčių perleidimą, tačiau ne skolų, atsiradusių iki nemokumo bylos iškėlimo, perėmimą, išskyrus atvejus, kai pirkėjai yra susiję su skolininku arba taikomos su verslo perėmimu susijusios darbo teisės nuostatos. Tokiais atvejais teisėjas gali duoti sutikimą, kad pirkėjas neperimtų įsipareigojimų, susijusių su iki perleidimo neišmokėtu darbo užmokesčiu arba kompensacijomis, ir kad tokie įsipareigojimai būtų įvykdyti iš Darbo užmokesčio garantinio fondo (Fondo de Garantía Salarial). Kad būtų užtikrintas bendrovės išlikimas, naujasis pirkėjas gali sudaryti susitarimus su darbuotojais dėl kolektyvinių darbo sąlygų pakeitimo.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Iškėlus nemokumo bylą, visų kreditorių, nepaisant jų pilietybės arba buveinės šalies, reikalavimai (tiek neužtikrinti, tiek pirmaeiliai) įtraukiami į skolininko įsipareigojimus. Taip siekiama, remiantis principu par condicio creditorum ir „dividendų teisės“ (ley del dividendo) laikymosi principu, užtikrinti vienodą požiūrį į visus reikalavimus taikant skolininko patvirtinto nemokumo procedūras, kiek tai susiję su visų jo skolų grąžinimu (49 ir 76 straipsniai).

Pirmiausia iš esmės skiriami nemokumo kreditoriai ir kreditoriai, kuriems nemokumo byla neturi įtakos, – kreditoriai, turintys reikalavimo teisę į nemokaus subjekto turtą.

Reikalavimai į nemokaus subjekto turtą nurodyti Nemokumo įstatymo 84 straipsnio 2 dalyje pateiktame išsamiame sąraše – tai reiškia, kad į jį neįtraukti reikalavimai laikomi nemokumo reikalavimais. Iš esmės daugeliu atvejų tai yra reikalavimai, atsiradę dėl nemokumo proceso arba tęsiant skolininko veiklą jau iškėlus nemokumo bylą, arba reikalavimai, kylantys iš nesutartinės atsakomybės. Tačiau tarp jų yra ir kitų reikalavimų, kaip antai reikalavimai dėl darbo užmokesčio už 30 paskutinių darbo dienų prieš iškeliant nemokumo bylą, kurio dydis neviršija dviejų minimalių garantuojamų tarpšakinių darbo užmokesčių, ir skolininko arba asmenų, kuriuos jis privalo išlaikyti, reikalavimai dėl išlaikymo.

Kitais atvejais šie reikalavimai kyla iš sprendimų, priimtų nagrinėjant bylą; pavyzdžiui, nustatant skolininko sudarytų sandorių užginčijimo pasekmes arba dėl sutarčių nutraukimo.

Pusė reikalavimų, kylančių iš naujų piniginių pajamų, gautų pagal refinansavimo sutartį pagal 71bis straipsnyje arba ketvirtojoje papildomoje nuostatoje numatytas sąlygas, sumos, taip pat gali būti laikoma reikalavimais į nemokaus subjekto turtą.

Taikant likvidavimo procedūrą skolininkui atsižvelgiant į susitarimą pagal 100 straipsnio 5 dalies nuostatas pareikšti reikalavimai taip pat yra reikalavimai, nukreipti į nemokaus subjekto turtą.

Į nemokaus subjekto turtą nukreipti reikalavimai yra „iš anksto išskaitomi“, t. y. jiems teikiama pirmenybė prieš visus kitus reikalavimus ir jiems neturi įtakos palūkanų skaičiavimo sustabdymas.

Reikalavimai sumokėti darbo užmokestį už paskutines 30 darbo dienų privalo būti įvykdyti nedelsiant. Likusieji į nemokaus subjekto turtą nukreipti reikalavimai įvykdomi, kai sueina jų terminas, tačiau administratorius gali pakeisti šią nuostatą, jeigu to reikia dėl nemokumo bylos ir jei yra pakankamai turto visiems į nemokaus subjekto turtą nukreiptiems reikalavimams įvykdyti.

Tačiau įstatyme numatytos specialiosios nuostatos (176bis straipsnis), taikomos tais atvejais, kai manoma, kad skolininko turto nepakaks į nemokaus subjekto turtą nukreiptiems reikalavimams įvykdyti. Tokiais atvejais nemokumo bylą privaloma užbaigti. Jeigu administratorius numato tokias aplinkybes, jis privalo apie jas informuoti teisėją ir tenkinti reikalavimus, nukreiptus į nemokaus subjekto turtą, specialia 176bis straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Iškėlus nemokumo bylą kreditoriams suteikiamas vieno mėnesio laikotarpis ieškiniams pareikšti, skaičiuojamas nuo nutarties paskelbimo valstybės oficialiajame leidinyje, o administratorius privalo pranešti kiekvienam skolininko dokumentuose nurodytam kreditoriui apie pareigą pranešti apie savo reikalavimus. Nenumatyta jokia speciali tokių reikalavimų pareiškimo forma. Užsienyje esantiems kreditoriams numatytas toks pat laikotarpis, nors taikomos 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų 53 ir 55 straipsnių nuostatos.

Pranešimas dėl reikalavimo turi būti išdėstytas raštu ir jis siunčiamas administratoriui; jame turi būti nurodytas reikalavimas ir būtina informacija apie reikalavimo sumą, jo atsiradimo bei termino suėjimo datas, požymius ir pageidaujamą tenkinimo eilę, o jeigu remiamasi specialiomis pirmumo teisėmis, turi būti nurodytas turtas arba teisės, į kuriuos turi būti nukreiptas išieškojimas, ir jų registravimo duomenys. Taip pat reikia pridėti patvirtinamuosius dokumentus. Ši informacija gali būti siunčiama elektroninėmis priemonėmis.

Administratorius turi nuspręsti dėl kiekvieno reikalavimo įtraukimo arba neįtraukimo į kreditorių sąrašą, kuris pridedamas prie administratoriaus ataskaitos, ir dėl jo sumos, taip pat dėl jo tenkinimo eilės. Kreditoriai, kurie nesutinka su nurodyta reikalavimo tenkinimo eile arba suma, taip pat kurie nebuvo įtraukti į kreditorių sąrašą, gali ginčyti ataskaitą per 10 dienų šalutinėje nemokumo byloje, ir teisėjas dėl to priima sprendimą. Prieš pateikdamas ataskaitą (likus 10 dienų iki jos pateikimo) administratorius nusiunčia kreditoriams, kurių adresus turi, pranešimą apie kreditorių sąrašo projektą ir turto aprašą. Nepatenkinti kreditoriai gali raštu paprašyti administratoriaus ištaisyti padarytą klaidą ar pateikti kitą būtiną informaciją.

Jeigu kreditoriai laiku nepraneša apie savo reikalavimus, administratorius arba teisėjas, spręsdamas kreditorių sąrašo užginčijimo klausimą, vis tiek gali įtraukti tokius reikalavimus į sąrašą, tačiau jie laikomi antraeiliais. Tačiau 86 straipsnio 3 dalyje nurodyti reikalavimai, iš skolininko dokumentų kylantys reikalavimai, vykdomajame dokumente nurodyti reikalavimai, viešajame registre įregistruota užtikrinimo priemone užtikrinti reikalavimai, kitaip nemokumo byloje arba kitame teismo procese užfiksuoti reikalavimai ir reikalavimai, kuriuos turi patvirtinti viešojo administravimo subjektai, dėl šios priežasties netampa antraeiliais ir vykdomi pagal atitinkamą eilę.

Pavėluotai pateikti reikalavimai, kurie neatitinka net šių įtraukimo į sąrašą kriterijų, vykstant nemokumo procesui nebegali būti patenkinti.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Pagal įstatymą nemokumo reikalavimai skirstomi į tris kategorijas (89 straipsnis): pirmaeiliai, neužtikrinti ir antraeiliai. Pirmaeiliai reikalavimai savo ruožtu skirstomi į specialiuosius ir bendruosius, o šie, naujojo 94 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, – į skirtingas rūšis. Nemokumo įstatyme numatytas reikalavimų skirstymas atliekamas automatiškai. Neužtikrintų reikalavimų kategorija yra liekamoji: visi reikalavimai, kurie nepatenka į kitas dvi pirmaeilių ir antraeilių reikalavimų kategorijas, laikomi neužtikrintais.

A) Specialieji pirmaeiliai reikalavimai (90 straipsnis) apima:

1. nekilnojamojo turto hipoteka, kilnojamojo turto hipoteka arba įkeisto turto arba teisių registruotu suvaržymu užtikrintus reikalavimus;

2. iš suvaržyto turto gaunamų pajamų įkeitimu užtikrintus reikalavimus;

3. paskolų reikalavimus į materialųjį turtą, įskaitant darbuotojų reikalavimus į jų pagamintus objektus, kol šie yra skolininko nuosavybė arba skolininkas juos turi savo žinioje;

4. reikalavimus į finansinės nuomos įmokas arba pirkimo išsimokėtinai įmokas už kilnojamąjį arba nekilnojamąjį turtą, mokamas nuomotojams arba pardavėjams ir, atitinkamais atvejais, finansuotojams, už išsaugant nuosavybės teisę išnuomotą arba parduotą turtą, kuriuo draudžiama disponuoti, arba kai yra numatyta pažeidus mokėjimo įsipareigojimus taikoma sąlyga;

5. reikalavimus, užtikrintus vertybiniais popieriais, kuriuos atspindi įrašai sąskaitose, į suvaržytus vertybinius popierius;

6. reikalavimus, užtikrintus įkeitimu, nustatytu viešuosiuose dokumentuose, į įkeistą turtą arba teises, kuriuos savo žinioje turi kreditorius arba trečioji šalis. Tam, kad užtikrinti reikalavimai būtų tenkinami iš įkeisto turto pirmumo tvarka, pakanka, kad jie būtų užfiksuoti patvirtintame dokumente, kuriame nurodyta jo sudarymo data. Tais atvejais, kai būsimieji reikalavimai yra užtikrinti įkeitimu, prieš iškeliant nemokumo bylą ir po jos iškėlimo atsiradę reikalavimai laikomi specialiaisiais pirmaeiliais reikalavimais tik jeigu įkeitimas nustatomas dar kartą arba jeigu jis įregistruojamas viešajame registre iki nemokumo bylos iškėlimo, remiantis 68 straipsniu.

Specialiojo pirmaeilio reikalavimo statusas suteikiamas tik tai reikalavimo daliai, kuri neviršija atitinkamos kreditorių sąraše nurodytos garantijos vertės. Reikalavimo suma, kuri viršija sumą, pripažįstamą specialiuoju pirmaeiliu reikalavimu, tenkinama eile, kuri nustatoma pagal reikalavimo pobūdį.

B) Bendrieji pirmaeiliai reikalavimai (91 straipsnis) apima:

1. reikalavimus dėl darbo užmokesčio, kurie nelaikomi specialiaisiais pirmaeiliais reikalavimais ir kurių dydis apskaičiuojamas trigubą minimalų garantuojamą tarpšakinį darbo užmokestį padauginus iš dienų, už kurias nesumokėtas darbo užmokestis, skaičiaus; kompensacijas už sutarčių nutraukimą, kurių dydis atitinka įstatymuose numatytą minimumą, kuris apskaičiuojamas kaip suma, neviršijanti trigubo minimalaus tarpšakinio darbo užmokesčio; kompensacijas už nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas, priskaičiuotas iki nemokumo bylos iškėlimo;

2. sumas, kurios atitinka mokesčių ir socialinio draudimo įmokų išskaitas ir kurias skolininkas privalo sumokėti pagal įstatymų reikalavimus;

3. per šešių mėnesių laikotarpį iki nemokumo bylos iškėlimo kilusius fizinių asmenų reikalavimus, susijusius su laisvai samdomų asmenų atliktais darbais ir su asmenų, laikomų autoriais, perduotomis teisėmis naudotis kūriniais, kurie saugomi kaip intelektinė nuosavybė;

4. mokestinius reikalavimus ir kitus su viešąja teise susijusius reikalavimus, taip pat socialinės apsaugos srities reikalavimus, kurie nelaikomi specialiaisiais pirmaeiliais reikalavimais. Ši pirmumo teisė gali būti atitinkamai taikoma iki 50 proc. visų mokesčių administratoriaus reikalavimų ir visų socialinės apsaugos sistemos reikalavimų;

5. deliktinius reikalavimus;

6. reikalavimus, kylančius iš naujų piniginių pajamų, gautų pagal refinansavimo sutartį, atitinkančią 71 straipsnio 6 dalyje nurodytas sąlygas, ir iš sumos, nepripažįstamos reikalavimu, nukreiptu į nemokaus subjekto turtą;

7. iki 50 proc. kreditoriaus, kuris pateikė pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, turimų reikalavimų, nelaikomų antraeiliais reikalavimais, sumos.

C) Antraeiliai reikalavimai nurodyti 92 straipsnyje:

1. reikalavimai, apie kuriuos pranešama per vėlai ir administratorius juos įtraukia į kreditorių sąrašą, taip pat reikalavimai, apie kuriuos nepranešama arba pranešama per vėlai ir jie įtraukiami į sąrašą remiantis vėlesniais pranešimais arba juos į sąrašą įtraukia teisėjas, išsprendęs skundą dėl sąrašo. 86 straipsnio 3 dalyje nurodyti reikalavimai, iš skolininko dokumentų kylantys reikalavimai, vykdomajame dokumente nurodyti reikalavimai, viešajame registre įregistruota užtikrinimo priemone užtikrinti reikalavimai, kitaip nemokumo byloje arba kitame teismo procese užfiksuoti reikalavimai ir reikalavimai, kuriuos turi patvirtinti viešojo administravimo subjektai, dėl šių priežasčių netampa antraeiliais ir jie tenkinami nustatyta eilės tvarka;

2. reikalavimai, kurie yra pagal sutartį laikomi antraeiliais visų kitų skolininkui reiškiamų reikalavimų atžvilgiu;

3. reikalavimai dėl bet kokio pobūdžio priemokų ir palūkanų, įskaitant delspinigius, išskyrus susijusius su užtikrintais reikalavimais ir atsižvelgiant į atitinkamos garantijos ribą;

4. reikalavimai dėl baudų ir kitų piniginių sankcijų;

5. reikalavimai, kuriuos reiškia asmenys, kuriuos su skolininku sieja ypatingi santykiai, kaip nurodyta kitame straipsnyje, išskyrus įtrauktus į 91 straipsnio 1 dalį, kai skolininkas yra fizinis asmuo, ir reikalavimus, kurie nekyla iš paskolų bei panašių finansavimo susitarimų ir kuriuos reiškia 93 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyti akcininkai, atitinkantys juose išdėstytas dalyvavimo valdant įmonės kapitalą sąlygas. Reikalavimams dėl išlaikymo, kurie kilo ir kurių terminas suėjo prieš iškeliant nemokumo bylą, ši taisyklė netaikoma ir jie laikomi neužtikrintais reikalavimais;

6. iš ieškinių, kuriais užginčyti skolininko sudaryti sandoriai, kylantys reikalavimai asmens, kuris, kaip pripažinta, atlikdamas užginčytus veiksmus veikė nesąžiningai, naudai;

7. reikalavimai, kylantys iš 61, 62, 68 ir 69 straipsniuose nurodytų sutarčių, kuriose numatyti priešpriešiniai įsipareigojimai, jeigu teisėjas, remdamasis administratoriaus ataskaita, konstatuoja, kad kreditorius ne kartą trukdė vykdyti sutartį ir tai buvo žalinga nemokumo bylai.

13.1. Reikalavimų tenkinimas

Specialieji pirmaeiliai reikalavimai tiek kiekvienas atskirai, tiek keli bendrai tenkinami iš turto ir teisių, susijusių su nemokumo byla. Šiems reikalavimams taikomos specialiosios nuostatos, pagal kurias administratoriui leidžiama juos patenkinti iš nemokaus subjekto turto nerealizuojant atitinkamo turto, panaikinant turto suvaržymus. Taip pat galima parduoti turtą paliekant jo suvaržymus – tokiu atveju pirkėjas prisiima skolininko įsipareigojimus. Įstatymo 155 straipsnyje numatytos specialios šio turto pardavimui taikomos nuostatos.

Bendrieji pirmaeiliai reikalavimai tenkinami nustatyta eilės tvarka proporcingai pagal kiekvienos kategorijos reikalavimus turintiems kreditoriams priklausančią sumą. Paskui tenkinami neužtikrinti reikalavimai, tačiau administratoriaus prašymu tam tikromis sąlygomis teisėjas gali pakeisti reikalavimų tenkinimo eilę (157 straipsnis). Neužtikrinti reikalavimai tenkinami proporcingai ir atsižvelgiant į nemokaus subjekto turto likvidumą.

Antraeiliai reikalavimai tenkinami paskutiniai 92 straipsnyje nustatyta eilės tvarka.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

14.1. Restruktūrizavimo procesas

Restruktūrizavimo procesas gali būti susijęs su dviem skirtingais atvejais: su kreditorių susitarimu, kuriuo išsprendžiama nemokumo byla, ir su galimybe skolininkui išvengti nemokumo bylos su kreditoriais sudarant susitarimą dėl skolos pertvarkymo arba restruktūrizavimo. Abu šie atvejai reglamentuojami Nemokumo įstatymu.

A) Kreditorių susitarimas

Pasibaigus nemokumo proceso pradiniam etapui, kai galutinai nustatomas su nemokumo byla susijęs turtas ir įsipareigojimai, galimi du sprendimai: kreditorių susitarimas arba likvidavimas. Pirmenybė teikiama kreditorių susitarimui, nes įstatyme nurodyta visais atvejais pradėti nuo susitarimo sudarymo, išskyrus tada, kai skolininkas paprašo vykdyti likvidavimą.

Tiek skolininkas, tiek kreditoriai, kurių reikalavimai viršija penktadalį jo įsipareigojimų, pasibaigus pradiniam etapui gali pateikti pasiūlymą dėl susitarimo. Skolininkas taip pat turi teisę pateikti išankstinį pasiūlymą dėl susitarimo, nors kai kuriems skolininkams tokia galimybė nesuteikiama (skolininkams, kurie yra nuteisti už tam tikrus nusikaltimus ir kurie neteikia privalomų metinių ataskaitų).

Išankstinis pasiūlymas dėl susitarimo pateikiamas siekiant, kad skolininkas ir jo kreditoriai greitai pasiektų susitarimą išvengiant visų nemokumo proceso etapų. Tam, kad pasiūlymas galėtų būti svarstomas, būtina, kad jį pasirašytų tam tikra kreditorių dalis. Kai pasiūlymas pateikiamas, jį turi įvertinti administratorius, o likusieji kreditoriai gali jį pasirašyti; jeigu pasiūlymą pasirašo reikalaujama kreditorių dauguma, teisėjas priima sprendimą patvirtinti pasiūlytą susitarimą.

Paprastai susitarimo svarstymo etapas pradedamas teismo sprendimu, kuriuo užbaigiamas pradinis etapas; jame teisėjas nustato kreditorių susirinkimo datą, nors tais atvejais, kai kreditorių yra daugiau kaip trys šimtai, procedūros gali būti atliekamos raštu. Nuo šio momento pradedamas skaičiuoti laikotarpis, per kurį skolininkas ir kreditoriai gali pateikti pasiūlymus dėl susitarimo, kuriems keliami tam tikri pagrindiniai minimalūs turinio reikalavimai. Jeigu visos nustatytos sąlygos įvykdomos, teisėjas priima pasiūlymus ir juos persiunčia administratoriui įvertinti.

Kreditorių susirinkimui pirmininkauja teisėjas, ir jis laikomas teisėtai sušauktu, kai jame dalyvauja kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro daugiau kaip pusę neužtikrintų reikalavimų. Kreditorių susirinkime privalo dalyvauti skolininkas ir administratorius. Per susirinkimą diskutuojama ir balsuojama dėl susitarimo pasiūlymų ir tam, kad pasiūlymui būtų pritarta, už jį turi balsuoti įstatymo 124 straipsnyje nurodyta kreditorių dauguma, atsižvelgiant į susitarimo turinį. Vėliau teisėjas priima sprendimą patvirtinti pasiūlymą, kuriam pritarė susirinkimas, ir yra numatyta išankstinė pasiūlymo užginčijimo procedūra, skirta administratoriui ir kreditoriams, kurie nedalyvavo susirinkime arba kurių teisės buvo atimtos.

Susitarimas įsigalioja sprendimo, kuriuo jis patvirtintas, priėmimo dieną ir nuo to momento nemokumo procesas nebeturi poveikio, o poveikį turi susitarimas. Administratorius taip pat baigia eiti savo pareigas. Susitarimas privalomas skolininkui ir neužtikrintų bei antraeilių reikalavimų turintiems kreditoriams, taip pat pirmaeilių reikalavimų turintiems kreditoriams, kurie balsavo už susitarimą. Pirmaeilių reikalavimų turintiems kreditoriams jis taip pat gali būti privalomas, atsižvelgiant į tai, kokia balsų dauguma pritarta susitarimui. Įvykdžius susitarimą teisėjas apie tai paskelbia ir priima nutartį užbaigti nemokumo bylą.

Jeigu susitarimas nevykdomas, bet kuris kreditorius gali paprašyti teisėjo konstatuoti, kad reikalavimai nevykdomi.

B) Skolos restruktūrizavimas per refinansavimo sutartis, siekiant išvengti nemokumo proceso

Nuo Nemokumo įstatymo paskelbimo sukaupta patirtis parodė, kad nemokumo procesas nepadeda užtikrinti verslo tęstinumo pagal sutartą sprendimą. Todėl 2014 m. kovo 12 d. Komisijos rekomendacija dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą valstybės narės buvo raginamos imtis priemonių išvengti nemokumo bylų skolininkams ir kreditoriams sudarant skolos refinansavimo sutartis. Naujausiais Nemokumo įstatymo pakeitimais Ispanijos teisės aktų leidėjas nustatė su tuo susijusias keturių rūšių priemones: a) nustatyta išankstinio pranešimo sistema, kuria naudodamasis skolininkas informuoja komercinio teismo teisėją apie pradėtas derybas su kreditoriais dėl refinansavimo sutarties; pateikus tokį pranešimą sustabdomas įpareigojimas kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo ir tam tikrais atvejais leidžiama sustabdyti tam tikram laikotarpiui atskirus vykdymo veiksmus; b) nustatyti apsaugos mechanizmai, kad refinansavimo sutartys nebūtų užginčytos; c) nustatyta oficiali refinansavimo sutarčių patvirtinimo tvarka, kad būtų sustiprintas jų poveikis, ir d) numatytos skatinamosios priemonės dėl skolos konvertavimo į nuosavą kapitalą. Šiame skirsnyje pagrindinį dėmesį skiriame teismo atliekamam refinansavimo sutarčių patvirtinimui, kuris reglamentuojamas Nemokumo įstatymo ketvirta papildoma nuostata.

Refinansavimo sutartis, kurias pasirašo kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 51 proc. finansinių įsipareigojimų, gali patvirtinti teismas. Įstatyme nustatytos specialiosios nuostatos dėl finansinių įsipareigojimų procentinės dalies apskaičiavimo ir dėl sindikuotųjų paskolų.

Taikant šią procedūrą skolininkas arba kreditoriai pateikia paraišką kartu su auditoriaus pažyma, patvirtinančia, kad buvo pasiekta kiekvienu atveju atsižvelgiant į pageidaujamą apsaugos lygį reikalaujama dauguma, kuri negali būti mažesnė nei 51 proc. finansinių įsipareigojimų. Teisėjas išnagrinėja paraišką ir, jei ji priimtina, priima nutartį sustabdyti atskirus vykdymo veiksmus, kol vyks patvirtinimo procedūra.

Paskelbus nutartį dėl patvirtinimo pradedamas skaičiuoti 15 dienų laikotarpis, per kurį ją gali užginčyti prieštaraujantys kreditoriai. Vieninteliai užginčijimo pagrindai yra formalių reikalavimų nesilaikymas arba aukojamų interesų neproporcingumas. Užginčijimo klausimas sprendžiamas vykstant šalutiniam nemokumo procesui, kuriame dalyvauja skolininkas ir likusieji kreditoriai, kurie yra sutarties šalys, ir kurio metu priimamas neskundžiamas sprendimas. Taip pat aiškiai nurodyta, kad teismui patvirtinus sutartį, kuri įsigalioja po sprendimo paskelbimo valstybės oficialiajame leidinyje, teisėjas gali nurodyti panaikinti bet kokį areštą, nustatytą vykstant atskiram vykdymo procesui, kai toks procesas susijęs su skolomis, dėl kurių sudaryta refinansavimo sutartis.

Teismo patvirtinimu ne tik išplečiamas sutarto pratęsimo poveikis, taip nukrypstant nuo sutarties uždarumo principo. Juo bendrai siekiama apsaugoti nuo skolininko sudarytos sutarties užginčijimo, tačiau tai, kiek jis taikomas prieštaraujantiems kreditoriams, priklauso nuo sutarčiai pritarusių kreditorių dalies. Todėl: a) panaikinama kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti, apsauga; b) sutarties poveikis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokia balsų dauguma jai pritarta, ir į tai, ar reikalavimas užtikrintas galiojančia užtikrinimo priemone.

Finansinių reikalavimų turintys kreditoriai, kurie nepasirašo sutarties, tačiau kuriems taikomas teismo patvirtinimas, išsaugo teises asmenų, kurie yra solidariai atsakingi su skolininku, ir laiduotojų bei garantijos teikėjų atžvilgiu, ir šie negali remtis pritarimu refinansavimo sutarčiai arba teismo patvirtinimo poveikiu. Kalbant apie sutartį pasirašiusius finansinius kreditorius, jos poveikis laiduotojams ir garantijos teikėjams priklauso nuo atitinkamuose teisiniuose susitarimuose aptartų sąlygų.

Kiekvienas kreditorius, nepaisant to, ar jis pasirašė sutartį, vykstant šalutiniam nemokumo procesui gali paprašyti sutartį patvirtinusio teisėjo konstatuoti, kad jos reikalavimų nesilaikoma. Priimtas sprendimas yra neskundžiamas. Jeigu teismas pripažįsta, kad reikalavimų nesilaikoma, kreditoriai gali reikalauti iškelti nemokumo bylą arba inicijuoti atskirą vykdymo procesą.

Jeigu sutartyje nurodyti reikalavimai patenkinami iš užtikrinimo priemonių ir jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, kreditorius gali tam tikromis sąlygomis pasiimti gautas sumas.

14.2. Skolininkų, kurie yra fiziniai asmenys, atleidimas nuo neįvykdytų reikalavimų

2015 m. liepos 28 d. įstatymu Nr. 25/2015 Nemokumo įstatymo naujame 178bis straipsnyje nustatytas vadinamasis „antrosios galimybės“ mechanizmas.

Šia nuostata fiziniai asmenys atleisti nuo 178 straipsnio 2 dalyje išdėstytos bendrosios taisyklės, pagal kurią tais atvejais, kai nemokumo byla užbaigiama dėl likvidavimo arba dėl to, kad neužtenka su byla susijusio turto, likusius reikalavimus privalo patenkinti skolininkai, kurie yra fiziniai asmenys.

Šia nuostata skolininkas gali pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu jis veikė sąžiningai, t. y. jeigu įvykdyti šie reikalavimai:

1. nemokumas nėra pripažintas tyčiniu;

2. skolininkas 10 metų laikotarpiu iki nemokumo bylos iškėlimo galutiniu teismo sprendimu nebuvo nuteistas už turtinį nusikaltimą, sukčiavimą arba finansinį nusikaltimą, klastojimą, su mokesčių arba socialinės apsaugos sistema susijusį nusikaltimą arba už nusikaltimą darbuotojų teisėms;

3. skolininkas sudarė arba bent jau mėgino sudaryti neteisminį susitarimą dėl atsiskaitymo pagal 231 straipsnio reikalavimus;

4. skolininkas visiškai patenkino į nemokaus subjekto turtą nukreiptus reikalavimus ir pirmaeilius nemokumo reikalavimus, taip pat, jei jis nemėgino sudaryti išankstinio neteisminio susitarimo dėl atsiskaitymo, – bent 25 proc. neužtikrintų nemokumo reikalavimų sumos;

5. jeigu neįvykdyti ankstesniuose punktuose nurodyti reikalavimai:

i) skolininkas laikosi atsiskaitymo plano;

ii) jis nepažeidė įsipareigojimų bendradarbiauti su teisėju ir administratoriumi;

iii) jis nėra pasinaudojęs šia išimtimi pastaruosius 10 metų;

iv) jis ketverius metus iki nemokumo bylos iškėlimo nebuvo atmetęs darbo pasiūlymo, atitinkančio jo gebėjimus;

v) prašyme atleisti nuo neįvykdytų reikalavimų jis aiškiai sutinka, jog informacija apie tai, kad jis pasinaudojo atleidimu nuo reikalavimų, būtų penkerius metus įrašyta Viešojo nemokumo registro specialioje skiltyje.

Tokio atleidimo klausimas sprendžiamas vykstant procesui, kuris inicijuojamas skolininko prašymu ir kuriame dalyvauja administratorius bei kreditoriai, kurie yra atitinkamų santykių šalys. Skolininkas privalo pateikti reikalavimų, kuriems atleidimas netaikomas, tenkinimo planą, ir tokie reikalavimai turi būti patenkinti per laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis kaip penkeri metai.

Jeigu, pasibaigus atsiskaitymo plano įvykdymo laikotarpiui, atleidimas nuo reikalavimų neatšaukiamas, nemokumo bylą nagrinėjantis teisėjas skolininko prašymu priima nutartį, kuria skolininkas galutinai atleidžiamas nuo reikalavimų, kurie nebuvo patenkinti vykstant nemokumo procesui. Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, po posėdžio, kuriame dalyvauja kreditoriai, teisėjas taip pat gali priimti nutartį galutinai atleisti nuo neįvykdytų įsipareigojimų skolininkus, kurie nevisiškai įvykdė atsiskaitymo planą, tačiau jam įvykdyti skyrė ne mažiau kaip pusę savo gautų pajamų (kurios nelaikomos neareštuotinomis) penkerius metus nuo laikino atleidimo nuo reikalavimų įvykdymo arba ketvirtadalį tų pajamų, jeigu skolininkas atitinka teisės aktuose, kuriais numatyta išteklių pritrūkusių hipotekos skolininkų apsauga, nurodytus kriterijus, susijusius su namų ūkio pajamomis ir itin sunkia šeimos padėtimi.

Atleidimas taikomas visų neužtikrintų ir antraeilių reikalavimų, kurie nėra įvykdyti nemokumo bylos užbaigimo dieną, atžvilgiu, išskyrus su viešąją teise ir išlaikymu susijusius reikalavimus. Kalbant apie specialiuosius pirmaeilius reikalavimus, skolininkas atleidžiamas nuo tos jų dalies, kurios nebuvo galima įvykdyti iš užtikrinimo priemonių.

Atleidimas gali būti atšauktas bet kurio kreditoriaus prašymu, jeigu per penkerius metus nuo jo taikymo pradžios patvirtinama, kad skolininkas gauna neatskleistų pajamų, turi neatskleisto turto arba teisių.

Prašyti atšaukti atleidimą nuo įsipareigojimų galima ir tuo atveju, kai per atsiskaitymo planui įvykdyti nustatytą laikotarpį: a) skolininkas susiduria su viena iš aplinkybių, dėl kurios pagal 178bis straipsnio 3 dalies nuostatas jis negali būti atleistas nuo neįvykdytų reikalavimų; b) atitinkamais atvejais skolininkas nesilaiko įpareigojimo mokėti skolas, nuo kurių sumokėjimo jis nėra atleistas, laikantis atsiskaitymo plano arba c) skolininko finansinė padėtis iš esmės pagerėja dėl gauto palikimo, dovanos arba laimėjimo, iš kurio jis gali sumokėti visas nesumokėtas skolas ir dėl to nenukentės jo išlaikymo įsipareigojimų vykdymas.

Jeigu teisėjas priima nutartį atšaukti atleidimą nuo įsipareigojimų, kreditoriai atgauna visas teises skolininkui reikšti ieškinius dėl reikalavimų, kurie nepatenkinami iki nemokumo bylos užbaigimo, įvykdymo.

14.3. Nemokumo bylos užbaigimas

Nemokumo bylos užbaigimo pagrindai nurodyti Nemokumo įstatymo 176 straipsnyje. Iš esmės nemokumo byla baigiama dėl toliau nurodytų priežasčių:

a) provincijos teismas (Audiencia Provincial) panaikina nutartį iškelti nemokumo bylą;

b) pripažįstama, kad susitarimas įvykdytas;

c) patvirtinama, kad su byla susijusio turto nepakanka į nemokaus subjekto turtą nukreiptiems reikalavimams įvykdyti;

d) patvirtinama, kad buvo patenkinti visi pripažinti reikalavimai arba kitaip atsiskaityta su visais kreditoriais;

e) pasibaigus pradiniam etapui visi kreditoriai pasitraukia iš bylos arba atsiima joje pareikštus reikalavimus.

Bylos užbaigimą turi patvirtinti teisėjas ir yra numatyta tvarka, kuria suinteresuotosios šalys gali jį apskųsti. Įstatyme išdėstytos specialiosios nuostatos dėl nemokumo bylos užbaigimo tais atvejais, kai skolininko turto nepakanka į nemokaus subjekto turtą nukreiptiems reikalavimams patenkinti. Šią aplinkybę skolininkas gali patvirtinti savo paties pareiškime dėl nemokumo bylos iškėlimo – tokiu atveju teisėjas iškelia nemokumo bylą ir ją užbaigia ta pačia tuo pat metu priimta nutartimi.

Kai paskelbiama apie nemokumo bylos užbaigimą, baigia galioti visi skolininko teisių apribojimai. Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, įstatyme jam numatytos specialiosios nuostatos dėl pasinaudojimo atleidimu nuo reikalavimų, kurie nebuvo įvykdyti nagrinėjant nemokumo bylą, įvykdymo. Pasinaudojimo šiuo atleidimu reikalavimai nustatyti 178bis straipsnyje. Būtina, kad skolininko veiksmai būtų sąžiningi, be to, jis privalo įvykdyti tam tikrus įpareigojimus. Skolininkas privalo pats paprašyti jį atleisti nuo reikalavimų vykdymo, o administratorius ir kreditoriai gali dėl to pareikšti pastabas. Tam tikrais atvejais atleidimą galima atšaukti, pavyzdžiui, jeigu skolininko finansinė padėtis pagerėja arba jis nesilaiko atsiskaitymo plano, kurio yra įsipareigojęs laikytis, kad sumokėtų skolas, nuo kurių nėra atleistas.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Jeigu juridinio asmens nemokumo byla užbaigiama dėl likvidavimo, jis praranda teisinį subjektiškumą.

Jeigu byla užbaigiama dėl susitarimo įgyvendinimo, kreditorių reikalavimai būna įvykdyti pagal jo nuostatas. Pirmaeilių reikalavimų turintys kreditoriai, kurie nepasirašė kreditorių susitarimo, tam tikromis sąlygomis gali tęsti arba inicijuoti atskiras vykdymo procedūras.

Įgyvendinant kreditorių susitarimą skolininkas taip pat gali prarasti teisinį subjektiškumą, kai dėl struktūrinių pokyčių jo įsipareigojimus perima nauja bendrovė arba įgyjančioji bendrovė.

Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, nemokumo bylos užbaigimas dėl likvidavimo arba turto nepakankamumo reiškia, kad kreditoriai skolininko atžvilgiu gali inicijuoti atskiras vykdymo procedūras, nebent 178bis straipsnyje nustatyta tvarka skolininkas yra atleistas nuo neįvykdytų reikalavimų.

15.1. Nemokumo bylos atnaujinimas

Jeigu per penkerius metus po ankstesnės nemokumo bylos užbaigimo dėl likvidavimo arba turto nepakankamumo priimama nutartis iškelti nemokumo bylą skolininkui, kuris yra fizinis asmuo, tai laikoma ankstesnės bylos atnaujinimu.

Jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, nemokumo bylą, kuri buvo užbaigta dėl likvidavimo arba turto nepakankamumo, nutartimi atnaujina tas pats teismas, kuris nagrinėjo pirmąją bylą, joje kylantys klausimai sprendžiami toje pačioje byloje ir joje apsiribojama vien vėliau atsiradusio turto ir teisių realizavimo etapu.

Metus po nutarties nutraukti nemokumo bylą dėl turto nepakankamumo priėmimo kreditoriai gali prašyti atnaujinti bylą, kad galėtų inicijuoti išieškojimo procedūras, nurodydami konkrečias ketinamas inicijuoti procedūras arba raštu nurodydami atitinkamas aplinkybes, dėl kurių nemokumas galėtų būti pripažintas tyčiniu, išskyrus atvejus, kai sprendimas dėl atitinkamo pripažinimo priimtas vykstant uždaram nemokumo procesui.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Nemokumo įstatymo 84 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad visos būtinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimu ir nemokumo bylos vedimu, laikomos reikalavimais, nukreiptais į nemokaus subjekto turtą. Tai visų pirma apima visus reikalavimus, kylančius dėl būtinų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimu ir nutarties iškelti nemokumo bylą priėmimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, šiame įstatyme nurodytų sprendimų paskelbimu ir skolininko bei administratoriaus dalyvavimu ir atstovavimu jiems viso nemokumo proceso bei šalutinio proceso metu, kai jie privalo dalyvauti pagal įstatymą arba jų dalyvavimas naudingas nemokaus subjekto turto požiūriu, kol įsigalios susitarimas arba (kitais atvejais) kol bus baigta nemokumo byla, išskyrus reikalavimus, kylančius iš apeliacinių skundų dėl teismo sprendimų, kurie visiškai arba iš dalies panaikinami ir aiškiai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

Pagal 84 straipsnio 2 dalies 3 punktą į reikalavimus, nukreiptus į nemokaus subjekto turtą, įtrauktos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su skolininko, administratoriaus arba teisėtų kreditorių dalyvavimu ir atstovavimu jiems nemokumo byloje, kuri toliau nagrinėjama arba inicijuojama pagal šį įstatymą dėl nemokaus subjekto turto interesų, išskyrus nuostatas, susijusias su skolininko pasitraukimu, pripažinimu, atsiskaitymu arba atskira gynyba ir, atitinkamais atvejais, laikantis jame numatytų kiekybinių apribojimų.

Jeigu nemokumo byla užbaigiama dėl nemokaus subjekto turto nepakankamumo, reikalavimai atlyginti bylinėjimosi išlaidas patenkinami prieš visus kitus reikalavimus, nukreiptus į nemokaus subjekto turtą, išskyrus darbuotojų reikalavimus ir reikalavimus dėl išlaikymo (176a straipsnio 2 dalis).

Administratoriaus atlyginimas, kurį teisėjas nustato atsižvelgdamas į teisės aktais patvirtintus dydžius, išieškomas iš nemokaus subjekto turto; šiuo metu tebegalioja 2004 m. rugsėjo 6 d. Karališkuoju dekretu Nr. 1860/2004 patvirtinti atlyginimo dydžiai. 34 straipsnyje išdėstytos specialiosios jo nustatymo ir galiojimo nuostatos.

Įstatyme numatyta galimybė paskirti įgaliotus administratoriaus padėjėjus, kuriems atlyginimą moka administratorius.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Skolininko sudarytų sandorių užginčijimas nemokumo byloje reglamentuojamas Nemokumo įstatymo 71–73 straipsniais. Šios nuostatos buvo ne kartą keistos daugiausia dėl refinansavimo sutartyse nustatytų „apsauginių mechanizmų“ pobūdžio.

71 straipsnyje numatytas teisinis lėšų susigrąžinimo mechanizmas, grindžiamas bendrąja nuostata, pagal kurią visi skolininko atlikti veiksmai, kurie yra „žalingi su byla susijusiam turtui“, laikomi „atšaukiamais“, nepaisant to, ar buvo „ketinimas suklaidinti“. Siekiant užtikrinti skolininko sudarytų sandorių užginčijimo veiksmingumą, nustatytas tam tikras laikotarpis: dveji metai iki nemokumo bylos iškėlimo dienos.

A) Sandorių užginčijimo laikotarpis

Įstatyme nustatytas konkretus sandorių užginčijimo laikotarpis: dveji metai iki nemokumo bylos iškėlimo dienos.

B) „Turtinės žalos“ sąvoka

„Įtartinu laikotarpiu“ skolininko atlikti veiksmai gali būti užginčyti, jeigu jie yra žalingi su byla susijusiam turtui. Skundą pateikusi šalis privalo tinkamai įrodyti turtinę žalą. Tačiau, atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais paprastai susiduriama įrodinėjant žalingus veiksmus, Nemokumo įstatyme numatytos kelios prezumpcijos ir taip supaprastinta ieškinio pareiškimo tvarka. Kaip ir kitose teisės srityse, prezumpcijos gali būti nenuginčijamos arba nuginčijamos. Todėl: a) preziumuojama, kad turtinė žala nenuginčijama toliau nurodytais dviem atvejais: i) kai kalbama apie laisvą disponavimą turtu, išskyrus panaudą, ir ii) kai kalbama apie mokėjimus ir kitus veiksmus, kuriais įvykdomi įsipareigojimai, kurių terminas sueina po nemokumo bylos iškėlimo, išskyrus atvejus, kai tokių įsipareigojimų įvykdymas užtikrintas, – tokiu atveju prezumpcija gali būti nuginčyta pateikus priešingų įrodymų; b) toliau nurodytais trimis atvejais preziumuojama, kad turtinė žala nuginčijama: i) kai kalbama apie turto perleidimą siekiant atsiskaityti su asmenimis, kuriuos su skolininku sieja ypatingi santykiai, ii) kai kalbama apie turto apsunkinimą siekiant užtikrinti anksčiau prisiimtus įsipareigojimus arba naujus įsipareigojimus, prisiimtus vietoj ankstesnių, ir iii) apie mokėjimus arba kitus veiksmus, kuriais įvykdomi įsipareigojimai, kurių įvykdymas užtikrintas ir kurių terminas sueina po nemokumo bylos iškėlimo.

C) Procedūra

Teisę užginčyti skolininko sudarytus sandorius nemokumo byloje turi administratorius. Tačiau, siekiant apsaugoti kreditorius nuo administratorių neveiklumo, įstatyme numatyta šalutinė arba antrinė teisė, kuri suteikiama kreditoriams, raštu paraginusiems administratorių užginčyti skolininko sudarytus sandorius, jeigu per dviejų mėnesių laikotarpį nuo prašymo dienos administratorius tokių sandorių neužginčija. Įstatyme yra nuostatų, kuriomis siekiama užtikrinti, kad administratoriai veiksmingai įvykdytų reikalavimą užtikrinti, kad su byla susijęs turtas nebūtų perleistas. Teisę užginčyti refinansavimo sutartis turi tik administratorius ir dėl šių sutarčių jokios šalutinės teisės nesuteikiamos.

Siekiant apsaugoti refinansavimo sutartis, neseniai padarytais teisės aktų pakeitimais numatytos specialiosios nuostatos, kuriomis apibrėžiami apsaugos mechanizmai, dėl kurių šios sutartys (patvirtintos tam tikromis sąlygomis) negali būti užginčytos (71bis straipsnis).


Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.

Paskutinis naujinimas: 23/04/2020

Nemokumas - Prancūzija

TURINIO LENTELE


1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Apsaugos priemonių taikymo (pranc. procédure de sauvegarde), teisminio reorganizavimo (procédure de redressement judiciaire) ar teisminio likvidavimo (procédure de liquidation judiciaire) procedūra gali būti taikoma bet kuriam komercinę ar amatų veiklą vykdančiam asmeniui, ūkininkui, kitam savarankišką veiklą vykdančiam fiziniam asmeniui, įskaitant laisvąja profesija besiverčiantį asmenį, kurio veikla reglamentuojama įstatymu ar įstatymo lydimuoju teisės aktu arba kuris naudoja teisės aktais saugomą profesinį vardą, ir bet kuriam privatinės teisės subjektui.

Bankroto byla gali būti iškelta individualios veiklos vykdytojui (pranc. auto-entrepreneur).

Apsaugos priemonių taikymo procedūra gali būti pradėta tik ekonominę veiklą vykdančiam asmeniui. Jei iškeliama teisminio reorganizavimo ar teisminio likvidavimo byla, gali būti, kad tokios bylos iškėlimo metu asmuo jau nebevykdė ekonominės veiklos.

Privatinės teisės subjektai, kuriems gali būti iškeliama bankroto byla, apima komercines įmones, nekomercines įmones, ekonominių interesų grupes, asociacijas, profesines sąjungas, profesines ar verslo asociacijas arba darbo tarybas.

Bankroto byla negali būti keliama privatinės teisės grupėms, neturinčioms juridinio asmens statuso, pvz., jungtinės veiklos subjektams arba steigimo stadijoje esančioms įmonėms.

Ši taisyklė taip pat galioja visiems juridiniams asmenims, kurių veikla reglamentuojama pagal viešąją teisę.

Supaprastinta apsaugos priemonių taikymo procedūra ir supaprastinta finansinių apsaugos priemonių taikymo procedūra

Skolininkas gali taikyti supaprastintą apsaugos priemonių taikymo procedūrą (pranc. procédure de sauvegarde accélérée) arba supaprastintą finansinių apsaugos priemonių taikymo procedūrą (procédure de sauvegarde financière accélérée), jeigu jo finansines ataskaitas patvirtino auditorius arba jas parengė buhalteris ir jeigu toks skolininkas turi daugiau nei 20 darbuotojų arba jo apyvarta atskaičius mokesčius viršija 3 mln. EUR, arba jo bendras balansas yra didesnis nei 1,5 mln. EUR. Supaprastinta apsaugos priemonių taikymo procedūra ir supaprastinta finansinių apsaugos priemonių taikymo procedūra taip pat gali pasinaudoti skolininkai, kurie parengė konsoliduotas finansines ataskaitas.

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

Apsaugos priemonių taikymo procedūra pradedama, jeigu skolininkui kyla neįveikiamų sunkumų, tačiau dar nepasiektas etapas, kai nutraukiami mokėjimai.

Teisminio reorganizavimo procedūra pradedama, jeigu skolininkas negali turimomis lėšomis padengti esamų įsipareigojimų ir pasiekė etapą, kai nutraukiami mokėjimai.

Teisminio reorganizavimo paskirtis – išlaikyti komercinę veiklą, išsaugoti darbo vietas ir įvykdyti įsipareigojimus. Įmonės vadovas privalo prašyti pradėti šią procedūrą per 45 dienas nuo mokėjimų nutraukimo dienos.

Teisminio likvidavimo procedūra pradedama tuo atveju, kai įmonė pasiekia mokėjimų nutraukimo etapą ir kai akivaizdu, kad teisminio reorganizavimo neįmanoma įvykdyti.

Prašyti inicijuoti apsaugos priemonių taikymo procedūrą gali tik skolininkas.

Priešingai, prašymą pradėti teisminio reorganizavimo arba teisminio likvidavimo procedūrą gali pateikti ne tik skolininkas, bet ir kreditorius arba prokuroras, jeigu dar nėra pradėta taikinimo procedūra (pranc. procédure de conciliation – prieš bankroto bylos iškėlimą taikoma procedūra).

Teismo sprendimas, kuriuo iškeliama bankroto byla, įsiteisėja jo priėmimo dieną nuo nulio valandų nulio minučių.

Skolininkui apie teismo sprendimą, kuriuo iškeliama byla, pranešama per aštuonias dienas nuo jo priėmimo dienos ir jis įteikiamas nemokumo specialistams ir prokuratūrai, įskaitant kitas valstybes nares, kuriose skolininkas turi buveinę.

Teismo sprendimas iš karto įsigalioja visų dalyvių atžvilgiu.

Teismo sprendimas, kuriuo iškeliama byla, per penkiolika dienų nuo paskelbimo įrašomas į komercinį ir įmonių registrą, prekybos registrą arba specialų apygardos teismo raštinės tvarkomą registrą.

Teismo sprendimo išrašas įtraukiamas į biuletenį „Bodacc“ (oficialų civilinių ir komercinių pranešimų biuletenį) ir į teisinių pranešimų registrą, kuris nustatomas pagal skolininko registruotos buveinės vietą arba verslo adresą.

Supaprastinta apsaugos priemonių taikymo procedūra ir supaprastinta finansinių apsaugos priemonių taikymo procedūra

Taip pat galioja supaprastinta apsaugos priemonių taikymo procedūra ir supaprastinta finansinių apsaugos priemonių taikymo procedūra.

Supaprastinta apsaugos priemonių taikymo procedūra gali būti pradedama, jei to prašo skolininkas, kuris pradėjo taikinimo procedūrą ir pateikia įrodymus, kad parengė veiklos tęstinumo užtikrinimo planą.

Faktas, kad skolininkas nutraukė mokėjimus, nėra kliūtis pradėti supaprastintą apsaugos priemonių taikymo procedūrą, jeigu ši padėtis susiklostė ne anksčiau nei prieš 45 dienas iki prašymo pradėti taikinimo procedūrą pateikimo dienos.

Supaprastinta finansinių apsaugos priemonių taikymo procedūra gali būti pradedama esant tokioms pačioms sąlygoms, kurios galioja supaprastintai apsaugos priemonių taikymo procedūrai, ir tuo atveju, kai iš skolininko finansinių ataskaitų matyti, kad, atsižvelgiant į jo skolą, planą gali patvirtinti tik tie kreditoriai, kurie yra kredito įstaigos komiteto nariai.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Bankroto byla taikoma visam skolininko turtui.

Juridinio asmens atveju tai yra tik to asmens turtas.

Jeigu skolininkas veikia kaip individualus verslininkas, bankroto byla taikoma ir jo asmeniniam turtui.

Tačiau pagal įstatymą profesionalūs kreditoriai negali areštuoti individualaus verslininko, vykdančio komercinę, pramoninę, amatininko ar žemės ūkio veiklą arba besiverčiančio laisvąja profesija, pagrindinės gyvenamosios vietos.

Kita žemė ir pastatai, nenaudojami verslo tikslais, gali būti pripažįstami neareštuojamu turtu. Šiuo tikslu priimta deklaracija, kurią turi patvirtinti notaras ir kuri turi būti paskelbta viešai, galioja tik profesionalių kreditorių, kurių reikalavimai atsiranda po deklaracijos paskelbimo, atžvilgiu.

Išimtimi, pagal kurią profesionaliems kreditoriams draudžiama areštuoti skolininko pagrindinę gyvenamąją vietą, siekiama apsaugoti skolininką ir jo šeimą.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Skolininko teisių atėmimas

Apsaugos priemonių taikymas ir teisminis reorganizavimas

Kai pradedamos apsaugos priemonių taikymo ar teisminio reorganizavimo procedūros, skolininko teisės neatimamos, jis toliau valdo savo verslą.

Jei pradedama apsaugos priemonių taikymo procedūra, teismas gali paskirti administratorių, kuris prižiūri, kaip skolininkas, atsižvelgdamas į teismo sprendimu nustatytus įgaliojimus, tvarko savo verslo reikalus, arba padeda jam šiuos reikalus tvarkyti. Tam tikrais atvejais (kai verslo subjektas turi bent 20 darbuotojų ir kai jo apyvarta, atskaičius mokesčius, yra bent 3 mln. EUR) tas paskyrimas yra privalomas.

Jei pradedama teisminio reorganizavimo procedūra, teismas taip pat gali paskirti administratorių (pranc. administrateur judiciaire), kuris padeda skolininkui tvarkyti savo verslo reikalus arba visiškai ar iš dalies perima iš skolininko šių reikalų tvarkymą. Minėtas paskyrimas privalomas tais pačiais atvejais, kaip ir pradėjus apsaugos priemonių taikymo procedūrą.

Teisminis likvidavimas

Jei pradedama teisminio likvidavimo procedūra, skolininkui atimama teisė administruoti savo turtą arba juo disponuoti. Skolininko teises įgyvendina ir su verslo subjekto turtu susijusius veiksmus atlieka likvidatorius (pranc. liquidateur). Todėl likvidatorius įsipareigoja administruoti skolininko turtą.

Nemokumo specialistai

Nemokumo specialistai – teismo paskirti atstovai, kurių veiklą prižiūri prokuratūra ir kurie yra teisės aktais reglamentuojamų profesijų atstovai.

Šie specializuoti profesionalai turi būti įtraukti į nacionalinius sąrašus ir atitikti griežtas tinkamumo ir geros reputacijos sąlygas.

Teismas gali paskirti ir asmenis, kurie nėra įtraukti į šiuos sąrašus, tačiau turi bylos požiūriu svarbią konkrečią patirtį ar kvalifikaciją.

Nemokumo specialistus teismas paskiria iškėlęs bylą.

Pagal įprastą teisę nemokumo specialistams gali būti taikoma civilinė ir baudžiamoji atsakomybė.

Specialistų atlygis nustatomas pagal dekrete nustatytas konkrečias skales; jų atlygį pagal šias skales teismas priteisia iš skolininko.

Nemokumo specialisto ir skolininko įgaliojimai

Teismo paskirtas administratorius

Iš esmės teismas, pradėdamas apsaugos priemonių taikymo arba teisminio reorganizavimo procedūrą, paskiria administratorių, kurio kandidatūrą gali pasiūlyti skolininkas, dėl kurio pradėta apsaugos priemonių taikymo procedūra, arba prokuratūra.

Administratoriaus paskirti neprivaloma, jeigu skolininkas turi mažiau nei 20 darbuotojų ir jeigu jo apyvarta, atskaičius mokesčius, yra mažesnė nei 3 mln. EUR.

Jei pradedama supaprastinta apsaugos priemonių taikymo procedūra ir supaprastinta finansinių apsaugos priemonių taikymo procedūra, administratorių visada privaloma paskirti.

Vykdant apsaugos priemonių taikymo procedūrą, skolininko teisės neatimamos, jis toliau disponuoja savo turtu ir jį valdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.

Teismo paskirtas administratorius (jeigu jis yra paskirtas) prižiūri, kaip skolininkas, vadovaudamasis teismo nustatytais įgaliojimais, tvarko savo verslo reikalus, arba padeda jam šiuos reikalus tvarkyti.

Jei pradedama teisminio reorganizavimo procedūra, teismo paskirtas administratorius padeda skolininkui tvarkyti savo verslo reikalus arba visiškai ar iš dalies perima iš skolininko šių reikalų tvarkymą.

Teismo paskirtas administratorius privalo pats imtis arba įpareigoti skolininką imtis būtinų priemonių siekiant apsaugoti įmonės teises jos skolininkų atžvilgiu ir būtinų priemonių siekiant palaikyti gamybos pajėgumus.

Teismo paskirtam administratoriui suteikiami specialūs įgaliojimai, pvz., leidimas savo parašu tvirtinti su skolininko, kuriam uždrausta išrašyti čekius, banko sąskaitomis susijusius dokumentus, reikalauti toliau vykdyti galiojančias sutartis ir sumažinti darbuotojų skaičių, jei tai būtina.

Teismo paskirtas teisinis atstovas

Teismas privalo paskirti teisinį atstovą (pranc. mandataire judiciaire) visada, kai taikoma bet kokia kolektyvinė procedūra.

Teisinio atstovo užduotis – atstovauti kreditoriams ir jų kolektyviniams interesams.

Jis sudaro pareikštų reikalavimų, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusius reikalavimus, sąrašą, jame pateikdamas savo pasiūlymus dėl reikalavimų priėmimo, atmetimo arba perdavimo kompetentingam teismui, ir šį sąrašą persiunčia bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui.

Likvidatorius

Teismas likvidatorių paskiria nutartimi dėl teisminio likvidavimo.

Likvidatorius privalo patikrinti reikalavimus ir realizuoti skolininko turtą, kad galėtų sumokėti kreditoriams.

Jis atleidžia darbuotojus ir gali nuspręsti tęsti dabartines sutartis.

Teisminio likvidavimo procedūros metu jis atstovauja teisių netekusiam skolininkui ir atitinkamai įgyvendina didžiąją dalį jo teisių ir atlieka daugumą veiksmų, susijusių su šiuo turtu. Kita vertus, jis negali įgyvendinti skolininko nepiniginių teisių.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Įskaitymas – tarpusavio prievolių panaikinimas iki mažesniosios sumos ribos.

Įskaitymas gali būti taikomas tik dviem asmenims, kurie turi simetrinius abipusius reikalavimus ir skolas.

Todėl įskaitymu atliekamas trumpesnis dvipusis mokėjimas, kurio pagrindą sudaro abipusiai reikalavimai.

Iš esmės skolininkui draudžiama patenkinti bet kokį reikalavimą, kuris atsiranda iki teismo sprendimo, kuriuo pradedama apsaugos priemonių taikymo ar teisminio reorganizavimo procedūra, priėmimo dienos.

Tačiau draudimas patenkinti ankstesnius reikalavimus panaikinamas tuo atveju, jeigu susiję reikalavimai patenkinami įskaitymo būdu. Abipusiai reikalavimai laikomi susijusiais tuo atveju, kai jie kyla arba atsiranda dėl tos pačios sutarties ar grupės sutarčių vykdymo arba nevykdymo.

Jeigu su ankstesniu reikalavimu susijęs reikalavimas kyla priėmus teismo sprendimą, kuriuo pradedama procedūra, šį reikalavimą įmanoma patenkinti taikant įskaitymą ankstesnio reikalavimo atžvilgiu, jeigu apie pastarąjį buvo paskelbta.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Procedūra dėl tolesnio galiojančių sutarčių vykdymo

Bankroto bylos iškėlimo faktas nereiškia, kad nuo tos dienos, kai iškeliama tokia byla, yra ginčijamas skolininko ir jo sutarties partnerių (tiekėjų, klientų) sutarčių galiojimas.

Galiojanti sutartis – sutartis, kuri bylos iškėlimo metu galioja ir yra vykdoma, taip pat vėliau vykdytina sutartis, kurios galiojimas tą dieną nesibaigia, arba nedelsiant vykdytina sutartis, kuri dar nėra įvykdyta, tačiau buvo sudaryta.

Su galiojančiomis sutartimis susijusios specialios nuostatos netaikomos darbo sutartims.

Apsaugos priemonių taikymas ir teisminis reorganizavimas

Iš esmės sutartys automatiškai toliau vykdomos.

Taigi, sutarties partneris turi įvykdyti savo prievoles, nors skolininkas iki bylos iškėlimo nutarties neįvykdo įsipareigojimų.

Jam numatytą dieną bus sumokėta už paslaugas, suteiktas po bylos iškėlimo nutarties priėmimo.

Tik teismo paskirtam administratoriui suteikiama viešąja politika pagrįsta galimybė reikalauti toliau vykdyti sutartį, jei jis sumoka už jam teiktinas paslaugas.

Jei teismas nepaskyrė administratoriaus, skolininkas, gavęs teismo paskirto teisinio atstovo sutikimą, gali reikalauti vykdyti galiojančias sutartis.

Teismo paskirtas administratorius turi galimybę nutraukti vykdytiną sutartį arba mokėti dalimis, jeigu jis nustato, kad jis neturi pakankamai lėšų skolininko prievolėms įvykdyti.

Sutarties partneris gali teismo paskirtam administratoriui (arba jeigu jo nėra – skolininkui) oficialiai pranešti apie sprendimą dėl tolesnio sutarties vykdymo.

Galiojanti sutartis automatiškai nutraukiama, jeigu teismo paskirtas administratorius (arba skolininkas) per mėnesį neatsako į oficialų pranešimą.

Ši taisyklė taip pat taikoma, jeigu sutarties partneris neatlieka mokėjimo ir nesutinka tęsti sutartinių santykių.

Teismo paskirtas administratorius (arba jeigu jo nėra – skolininkas) taip pat gali prašyti, kad bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas paskelbtų apie galiojančios sutarties nutraukimą, jeigu ją nutraukti būtina siekiant apsaugoti ar sanuoti skolininką ir jeigu tai pernelyg nekenkia sutarties partnerio interesams.

Teisminis likvidavimas

Kaip ir vykdant apsaugos priemonių taikymo ir teisminio reorganizavimo procedūras, visos galiojančios sutartys iš esmės išsaugomos. Taigi, sutarties partneris turi įvykdyti savo prievoles, nors skolininkas iki bylos iškėlimo nutarties neįvykdo įsipareigojimų.

Už paslaugas, suteiktas po bylos iškėlimo nutarties, sumokama numatytą dieną.

Tik likvidatorius gali reikalauti vykdyti galiojančias sutartis ir atitinkamai teikti skolininkui prižadėtas paslaugas.

Sutarties partneris gali likvidatoriui oficialiai pranešti apie sprendimą dėl tolesnio sutarties vykdymo.

Sutartis automatiškai nutraukiama, jeigu likvidatorius per mėnesį neatsako į oficialų pranešimą.

Ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai skolininko prievolės įvykdymas yra susijęs su pinigų sumos sumokėjimu tą dieną, kai sutarties partneris informuojamas apie likvidatoriaus sprendimą nebevykdyti sutarties, taip pat jeigu nevykdomi mokėjimo įsipareigojimai, kai sutarties partneris nesutinka tęsti sutartinių santykių.

Jeigu prievolių vykdymas nėra susijęs su pinigų sumos sumokėjimu, likvidatorius taip pat gali prašyti bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo paskelbti apie sutarties nutraukimą, jeigu tai būtina likvidavimo operacijoms įvykdyti ir jeigu tai pernelyg nekenkia sutarties partnerio interesams.

Galiojančių sutarčių perleidimas

Jeigu vykdomos apsaugos priemonių taikymo, teisminio reorganizavimo arba teisminio likvidavimo procedūros ir jeigu nurodoma visiškai arba iš dalies perleisti įsipareigojimą, teismas gali nustatyti, kurios išperkamosios nuomos, nuomos ar prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sutartys, reikalingos verslui tęsti, turi būti perleidžiamos.

Sutarties partneris, kurio sutartis tokiu būdu nebuvo perleista, gali kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teisėją, kad jis paskelbtų, jog sutartis nutraukiama, jeigu administratorius (jo nesant – skolininkas) arba likvidatorius nereikalauja jos toliau vykdyti.

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Jei iškeliama bankroto byla, kreditoriai įpareigojami užtikrinti savo teisių vykdymą skolininko atžvilgiu tik pagal bankroto bylą ir negali imtis individualių veiksmų prieš skolininką, kad šis sumokėtų.

Teismo sprendimas, kuriuo teisminio likvidavimo procedūra užbaigiama dėl to, kad nepakanka turto, nereiškia, kad kreditoriai atgauna teisę iškelti skolininkui atskirą bylą.

Galioja keletas šios taisyklės išimčių:

  • susijusių su ieškiniais dėl prekių, kurios teisminio likvidavimo procedūros metu įgytos paveldėjimo būdu;
  • jeigu reikalavimas kyla dėl nusikalstamos veikos, kai nustatyta skolininko kaltė, arba jeigu reikalavimas yra susijęs su asmeninėmis kreditoriaus teisėmis;
  • jeigu reikalavimas kyla dėl socialinės apsaugos įstaigoms žalingos apgaulingos veiklos. Ar reikalavimas yra apgaulingas, nustatoma teismo sprendimu arba atsižvelgiant į socialinės apsaugos institucijos paskirtą baudą.

Kreditoriai savo teisę iškelti atskirą bylą taip pat susigrąžina, kai:

  • paskelbiamas skolininko asmeninis bankrotas;
  • nustatoma skolininko atsakomybė už tyčinį bankrotą;
  • skolininkui dėl bet kurio jo turto arba juridiniam asmeniui, kuriam jis vadovavo, anksčiau buvo pradėta teisminio likvidavimo procedūra, kuri, nustačius turto trūkumą, buvo užbaigta mažiau nei prieš penkerius metus iki jam taikomos procedūros pradžios; per penkerius metus iki tos dienos skolininkui buvo panaikintos skolos;
  • byla iškeliama kaip teritorinė byla pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 3 straipsnio 2 dalį.

Be to, jeigu nustatomas sukčiavimas vieno ar kelių kreditorių atžvilgiu, teismas leidžia bet kuriam kreditoriui skolininko atžvilgiu atnaujinti atskirą bylą. Teismas sprendimą priima baigdamas bylą, išklausęs ar tinkamai iškvietęs skolininką, likvidatorių ir vadovus. Vėliau tokiomis pat sąlygomis jis gali bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu priimti papildomą nutartį.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Teismo sprendimu, kuriuo pradedama bankroto byla, sustabdomas arba panaikinamas skolininkui pareikštas ieškinys, kuriuo siekiama, kad būtų sumokėta pinigų suma arba panaikinta sutartis remiantis neįvykdyta prievole sumokėti pinigų sumas.

Vykdymo procedūra ir apsaugos priemonės taip pat sustabdomos.

Kreditorių ieškinio, kuris pareikštas iki kolektyvinės procedūros pradžios, nagrinėjimas nutraukiamas arba sustabdomas.

Todėl suinteresuoti yra visi ankstesni kreditoriai, nepaisant to, ar jų reikalavimai yra užtikrinti.

Procedūros nutraukimas arba panaikinimas taikomas visoms bankroto byloms.

Nagrinėjamose bylose daroma pertrauka, kol ieškinį pareiškęs kreditorius paskelbia apie savo ieškinį.

Paskui bylos automatiškai atnaujinamos, tačiau jose siekiama tik patvirtinti reikalavimą ir nustatyti jo sumą nenustatant skolininko atsakomybės.

Bylos ir vykdymo procedūros, išskyrus pirmiau išvardytąsias, toliau nagrinėjamos skolininko stebėjimo laikotarpiu po to, kai įtraukiamas teisinis atstovas ir teismo paskirtas administratorius, jeigu jo pareigos apima pagalbos teikimą skolininkui arba atstovavimą jam, arba teismo paskirto teisinio atstovo ar administratoriaus iniciatyva atnaujinus bylą.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Apsaugos priemonių taikymo ir teisminio reorganizavimo procedūra

Siekiant patvirtinti apsaugos priemonių planą, su kreditoriais tariamasi dėl skolos mokėjimo laikotarpių arba panaikinimo.

Pasiūlymą teismo paskirtas administratorius (arba, jeigu jo nėra – skolininkas) persiunčia teismo paskirtam teisiniam atstovui, kuris atstovauja kreditoriams.

Teismo paskirtas teisinis atstovas gauna individualų arba kolektyvinį kiekvieno apie savo reikalavimą paskelbusio kreditoriaus susitarimą.

Teismo paskirtas teisinis atstovas neprivalo konsultuotis su kreditoriais, kurių mokėjimo prievolių įvykdymo sąlygoms plano projektas neturi jokios įtakos arba kurių atžvilgiu numatyta mokėjimo prievolę įvykdyti sumokant grynuosius pinigus iš karto, kai tik patvirtinamas planas arba priimami reikalavimai.

Kreditorių komitetas

Jeigu skolininkas turi daugiau nei 150 darbuotojų ir jo apyvarta viršija 20 mln. EUR, sudaromas kreditorių komitetas, kuris pateikia savo nuomonę dėl planų, susijusių su įsipareigojimų įvykdymu, projektų. Teismas gali nuspręsti taikyti šias nuostatas ir tuo atveju, jeigu minėtos ribos nepasiekiamos.

Kreditorių komitetas kviečia skirtingų kategorijų kreditorius į atskirus posėdžius, kad pateiktų jiems pasiūlymus, kuriuos jie galės aptarti ir dėl kurių jie priims kolektyvinį sprendimą, t. y. kreditorių mažuma turės laikytis kreditorių daugumos priimto sprendimo.

Taip pat veikia kredito įstaigų komitetas, kurį sudaro finansų įmonės ir kredito bei panašios įstaigos, ir komitetas, kuris atstovauja pagrindiniams prekių tiekėjams ir paslaugų teikėjams. Jeigu yra obligacijų turėtojų, sušaukiamas visuotinis visų kreditorių, turinčių Prancūzijoje ar užsienyje išleistų obligacijų, susirinkimas, kuriame siekiama aptarti kreditorių komitetų patvirtintus planų projektus.

Teismo paskirtas administratorius privalo konsultuotis su kreditorių komitetais dėl plano projekto ir balsuoti už plano patvirtinimą, tik tuomet teismas gali priimti sprendimą.

Jeigu yra sudarytas kreditorių komitetas, bet kuris kreditorius, kuris yra komiteto narys, gali pateikti alternatyvius pasiūlymus dėl skolininko pateikto plano projekto.

Taigi, plano projektą gali parengti skolininkas (galbūt padedant teismo paskirtam administratoriui) arba, jeigu vykdomas teisminis reorganizavimas, plano projektą gali parengti skolininko padedamas administratorius, tačiau planas gali būti parengtas ir komiteto nariais esančių kreditorių iniciatyva. Tuomet komitetų patvirtintas planas, ir planas, kuriam pritarė skolininkas arba administratorius, jei tai yra atskiras planas, tuo pat metu gali būti pateikiami teismui.

Supaprastinta apsaugos priemonių taikymo procedūra

Jeigu pradedama supaprastinta apsaugos priemonių taikymo procedūra, būtina sudaryti kreditorių komitetus (t. y. kredito įstaigų komitetą ir prekių tiekėjų bei paslaugų teikėjų komitetą) ir, kai tinkama, sušaukti visuotinį obligacijų turėtojų susirinkimą.

Su kreditoriais, kurie nėra komiteto nariai, taip pat konsultuojamasi individualiai.

Supaprastinta finansinių apsaugos priemonių taikymo procedūra

Jeigu pradedama supaprastinta finansinių apsaugos priemonių taikymo procedūra, reikia sudaryti tik kredito įstaigų komitetą ir, kai tinkama, sušaukti visuotinį obligacijų turėtojų susirinkimą.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Skolininko turtą galima realizuoti visiškai arba iš dalies perleidžiant verslą arba pavienius įsipareigojimus. Šiems sandoriams taikomos skirtingos taisyklės.

Verslas perleidžiamas teismo nurodymu; nemokumo specialistai perleidimo neatlieka.

Kai vykdoma apsaugos priemonių taikymo procedūra, verslas gali būti perleidžiamas iš dalies. Kai vykdomos teisminio reorganizavimo ar teisminio likvidavimo procedūros, verslas gali būti perleidžiamas iš dalies arba visiškai.

Tokiais atvejais teismas priima nutartį, nustatydamas laikotarpį, kuriuo teismo paskirtam teisiniam atstovui, likvidatoriui arba administratoriui, jeigu toks yra, siunčiami perėmimo pasiūlymai. Pasiūlymai turi būti išdėstyti raštu ir juose turi būti nurodyta tam tikra privaloma informacija.

Individualūs turto objektai perleidžiami pagal skirtingas taisykles.

Apsaugos priemonių taikymo ir teisminio reorganizavimo laikotarpiu, kai skolininko teisės nėra atimtos, jis gali toliau vienas disponuoti savo turtu, nepažeisdamas administratoriaus pareigų.

Jeigu disponavimas turtu, į kurį įeina turto realizavimas, nėra kasdienio verslo valdymo dalis, reikia gauti išankstinį bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo leidimą.

Kai vykdomas apsaugos priemonių taikymo arba teisminio reorganizavimo planas, skolininkas atgauna visišką savo turto kontrolę.

Kai vykdomas teisminis likvidavimas, likvidatorius privalo gauti bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo leidimą perleisti turtą.

Nekilnojamasis turtas parduodamas teismo nurodymu. Bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas nustato rezervinę kainą ir pagrindines pardavimo sąlygas. Jis taip pat gali leisti parduoti turtą aukcione jo nuožiūra nurodyta rezervine kaina. Galiausiai teisėjas gali leisti turtą parduoti privačiai, jo nurodyta kaina ir sąlygomis.

Tada likvidatorius paskirsto pardavimo pajamas pagal kreditorių reitingavimą.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Iki bylos iškėlimo nutarties atsiradę reikalavimai turi būti paskelbiami, nesvarbu, koks jų pobūdis: komerciniai, civiliniai, administraciniai (iždo, socialinės paramos ir socialinės apsaugos institucijų) ar baudžiamieji (bauda). Nesvarbu, ar reikalavimas yra neužtikrintas ar prioritetinis, ar turi būti patenkintas dabar ar po konkretaus termino ir ar tai yra konkretus ar sąlyginis reikalavimas. Šios nuostatos netaikomos darbuotojams.

Reikalavimai, kurie atitinkamai kyla priėmus sprendimą, kuriuo pradedama procedūra, yra patenkinami laikantis jiems taikomų terminų; taip siekiama užtikrinti bylos nagrinėjimą arba prekių tiekimą ar paslaugų teikimą skolininkui, kad jis galėtų vykdyti verslą.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Visi kreditoriai, kurių reikalavimas kyla iki teismo sprendimo, kuriuo pradedama procedūra, turi pareikšti savo reikalavimus teismo paskirtam teisiniam atstovui, jeigu pradedama apsaugos priemonių taikymo arba teisminio reorganizavimo procedūra, arba likvidatoriui, jeigu taikoma likvidavimo procedūra.

Laikas, per kurį turi būti pareikštas reikalavimas, yra du mėnesiai nuo teismo sprendimo, kuriuo pradedama procedūra, teisėto paskelbimo.

Skolininkas taip pat gali pats pareikšti vieno iš savo kreditorių reikalavimą tokiomis pat sąlygomis.

Reikalavimų pareiškimas taip pat yra susijęs su tam tikrais reikalavimais, kylančiais priėmus teismo sprendimą, kuriuo pradedama procedūra, t. y. reikalavimais, kurie nėra tenkinami prioritetine tvarka, palyginti su įmonei naudingais reikalavimais, arba su procedūriniais aspektais susijusiais reikalavimais.

Pareikštame reikalavime turi būti nurodytas mokėtinų sumų ir sumų, kurių mokėjimo terminas dar nesuėjo, dydis, mokėjimo datos, prioritetinio reikalavimo pobūdis arba taikoma apsaugos priemonė ir palūkanų apskaičiavimo taisyklės.

Norint pareikšti reikalavimą, nebūtina laikytis kokios nors konkrečios formos. Pačioje deklaracijoje turi būti vienareikšmiškai nurodomas kreditoriaus ketinimas reikalauti patenkinti jo reikalavimą, atvykti į posėdį, kuriame pareiškiami reikalavimai, ir dalyvauti procedūroje.

Gavęs skolininko pastabas, teismo paskirtas teisinis atstovas sudaro pareikštų reikalavimų sąrašą, pateikia savo pasiūlymus dėl šių reikalavimų priimtinumo, atmetimo arba perdavimo kompetentingam teismui.

Šis sąrašas perduodamas bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui ir teismo paskirtam administratoriui.

Prieš priimdamas arba atmesdamas reikalavimą, bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas patikrina jo tikrumą, sumą ir pobūdį atsižvelgdamas į deklaracijos autoriaus įrodymus, taip pat, kai tinkama, išklausytų asmenų ir teismo paskirto teisinio atstovo įrodymus.

Kreditorių, kurie savo reikalavimų nepareiškė per nustatytą laiką, teisės apribojamos, todėl jie negali dalyvauti dalijant turtą arba reikalauti sumokėti dividendus, jei patvirtinamas planas arba parduodamas skolininko turtas, nebent bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas panaikina jų teisių apribojimą.

Kreditoriai, kurių teisių apribojimas buvo panaikintas, vėliau gali pateikti prašymą ir dalyvauti skirstant turtą.

Supaprastinta apsaugos priemonių taikymo procedūra ir supaprastinta finansinių apsaugos priemonių taikymo procedūra

Skolininkas sudaro kiekvieno kreditoriaus, kuris dalyvavo taikinimo procedūroje, pareikštinų reikalavimų sąrašą. Sąrašą tvirtina skolininko auditorius ir jis atiduodamas saugoti teismo raštinėje.

Teismo paskirtas teisinis atstovas kiekvienam kreditoriui perduoda sąrašo, susijusio su jo reikalavimu, išrašą.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Pirmenybės teisę turinčiam kreditoriui suteikiama garantija, kad skolininkas tuo atveju, jeigu prieš jį bus pradėta kolektyvinė procedūra, sumokės jam anksčiau nei kitiems, paprastiems kreditoriams, kurių reikalavimas nėra užtikrintas.

Taigi, kreditorius gali turėti pirmenybės teisę:

  • dėl to, kad turi skolininko suteiktą arba teismo sprendimu nustatytą garantiją, arba
  • dėl to, kad jam pirmenybės teisė suteikiama įstatymu atsižvelgiant į jo statusą.

Pirmenybės teisę turintys kreditoriai nėra lygūs. Tuo atveju, jeigu konkuruoja keletas kreditorių, jiems sumokama įstatymuose nustatyta tvarka, tačiau bet kuriuo atveju anksčiau nei kreditoriams, kurių reikalavimai nėra užtikrinti.

Kreditoriams, kurių reikalavimai nėra užtikrinti, sumokama iš likusio skolininko turto po to, kai sumokama visiems pirmenybės teisę turintiems kreditoriams. Turtas paskirstomas pagal pro rata principą.

Pirmenybės teisių eiliškumo nustatymas

Apsaugos priemonių taikymo ir teisminio reorganizavimo procedūra

Iš parduoto nekilnojamojo turto gautos pajamos kreditoriams paskirstomos toliau nurodyta tvarka.

  1. Besąlyginė pirmenybės teisė į reikalavimus, susijusius su darbo užmokesčiu: sumokamas darbo užmokestis už paskutines šešiasdešimt darbo dienų iki teismo sprendimo, kuriuo pradedama procedūra, priėmimo dienos.
  2. Teismo išlaidos, kurios pagrįstai atsiranda teismui nusprendus pradėti procedūrą ir kurios yra būtinos siekiant įvykdyti procedūros vykdymo reikalavimus: išlaidos, susijusios su turto išsaugojimu, pardavimu ir gautų pajamų paskirstymu kreditoriams (aprašo sudarymo ir skelbimo išlaidos, atlyginimas teismo paskirtiems atstovams ir pan.).
  3. Reikalavimai, kurie užtikrinami taikinimu pagrįsta pirmenybės teise: tokie reikalavimai naudingi kreditoriams, kurie suteikia naują finansinę injekciją arba tiekia naujas prekes ar teikia naujas paslaugas siekdami užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą ir jos išsaugojimą.
  4. Pirmenybės teisę turintys reikalavimai, kurie kyla teismui nusprendus pradėti procedūrą: reikalavimai, kurie kyla siekiant patenkinti procedūros vykdymo arba laikino įmonės veiklos palaikymo reikalavimus, arba reikalavimai, kylantys dėl skolininkui tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų jo įmonės veiklos palaikymo metu arba dėl tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų, kuriomis siekiama įvykdyti likvidatoriaus administruojamą galiojančią sutartį, arba reikalavimai, kylantys dėl kasdienių skolininko, kuris yra fizinis asmuo, poreikių.
  5. Reikalavimai, kurie garantuojami darbuotojams suteikiant bendro pobūdžio pirmenybės teisę: sumokamas darbo užmokestis už šešis darbo mėnesius iki teismo sprendimo, kuriuo pradedama procedūra, priėmimo dienos.
  6. Reikalavimai, kurie garantuojami taikant specialią pirmenybės teisę arba hipoteką.
  7. Neužtikrinti reikalavimai.

Iš parduoto kilnojamojo turto gautos pajamos kreditoriams paskirstomos toliau nurodyta tvarka.

  1. Reikalavimai, kurie garantuojami taikant specialų užtikrintą mokestį kilnojamajam turtui, kuriam taikomas suvaržymas.
  2. Besąlyginė pirmenybės teisė į reikalavimus, susijusius su darbo užmokesčiu: sumokamas darbo užmokestis už paskutines šešiasdešimt darbo dienų iki teismo sprendimo, kuriuo pradedama procedūra, priėmimo dienos.
  3. Teismo išlaidos, kurios pagrįstai atsiranda teismui nusprendus pradėti procedūrą ir kurios yra būtinos siekiant įvykdyti procedūros vykdymo reikalavimus: išlaidos, susijusios su turto išsaugojimu, pardavimu ir gautų pajamų paskirstymu kreditoriams (aprašo sudarymo ir skelbimo išlaidos, atlyginimas teismo paskirtiems atstovams ir pan.).
  4. Reikalavimai, kurie užtikrinami taikinimu pagrįsta pirmenybės teise: tokie reikalavimai naudingi kreditoriams, kurie suteikia naują finansinę injekciją arba tiekia naujas prekes ar teikia naujas paslaugas siekdami užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą ir jos išsaugojimą.
  5. Pirmenybės teisę turintys reikalavimai, kurie kyla teismui nusprendus pradėti procedūrą: reikalavimai, kurie kyla siekiant patenkinti procedūros vykdymo arba laikino įmonės veiklos palaikymo reikalavimus, arba reikalavimai, kylantys dėl skolininkui tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų jo įmonės veiklos palaikymo metu arba dėl tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų, kuriomis siekiama įvykdyti likvidatoriaus administruojamą galiojančią sutartį, arba reikalavimai, kylantys dėl kasdienių skolininko, kuris yra fizinis asmuo, poreikių.
  6. Iždo pirmenybės teisė.
  7. Reikalavimai, kurie garantuojami taikant specialų užtikrintą mokestį kilnojamajam turtui, kuriam netaikomas suvaržymas.
  8. Reikalavimai, kurie garantuojami taikant kitus bendrus užtikrintus mokesčius kilnojamajam turtui.
  9. Neužtikrinti reikalavimai.

Teisminis likvidavimas

Iš parduoto nekilnojamojo turto gautos pajamos kreditoriams paskirstomos toliau nurodyta tvarka.

  1. Besąlyginė pirmenybės teisė į reikalavimus, susijusius su darbo užmokesčiu: sumokamas darbo užmokestis už paskutines šešiasdešimt darbo dienų iki teismo sprendimo, kuriuo pradedama procedūra, priėmimo dienos.
  2. Teismo išlaidos, kurios pagrįstai atsiranda teismui nusprendus pradėti procedūrą ir kurios yra būtinos siekiant įvykdyti procedūros vykdymo reikalavimus: aprašo sudarymo ir skelbimo išlaidos, atlyginimas teismo paskirtiems atstovams ir pan.
  3. Reikalavimai, kurie užtikrinami taikinimu pagrįsta pirmenybės teise: tokie reikalavimai naudingi kreditoriams, kurie suteikia naują finansinę injekciją arba tiekia naujas prekes ar teikia naujas paslaugas siekdami užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą ir jos išsaugojimą.
  4. Reikalavimai, kurie garantuojami taikant kitus specialius užtikrintus mokesčius nekilnojamajam turtui.
  5. Pirmenybės teisę turintys reikalavimai, kurie kyla teismui nusprendus pradėti procedūrą: reikalavimai, kurie kyla siekiant patenkinti procedūros vykdymo arba laikino įmonės veiklos palaikymo reikalavimus, arba reikalavimai, kylantys dėl skolininkui tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų jo įmonės veiklos palaikymo metu arba dėl tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų, kuriomis siekiama įvykdyti likvidatoriaus administruojamą galiojančią sutartį, arba reikalavimai, kylantys dėl kasdienių skolininko, kuris yra fizinis asmuo, poreikių.
  6. Neužtikrinti reikalavimai.

Iš parduoto kilnojamojo turto gautos pajamos kreditoriams paskirstomos toliau nurodyta tvarka.

  1. Reikalavimai, kurie garantuojami taikant specialų užtikrintą mokestį kilnojamajam turtui, kuriam taikomas suvaržymas.
  2. Besąlyginė pirmenybės teisė į reikalavimus, susijusius su darbo užmokesčiu: sumokamas darbo užmokestis už paskutines šešiasdešimt darbo dienų iki teismo sprendimo, kuriuo pradedama procedūra, priėmimo dienos.
  3. Teismo išlaidos, kurios pagrįstai atsiranda teismui nusprendus pradėti procedūrą ir kurios yra būtinos siekiant įvykdyti procedūros vykdymo reikalavimus: aprašo sudarymo ir skelbimo išlaidos, atlyginimas teismo paskirtiems atstovams ir pan.
  4. Reikalavimai, kurie garantuoti taikinimu pagrįsta pirmenybės teise.
  5. Pirmenybės teisę turintys reikalavimai, kurie kyla teismui nusprendus pradėti procedūrą: reikalavimai, kurie kyla siekiant patenkinti procedūros vykdymo arba laikino įmonės veiklos palaikymo reikalavimus, arba reikalavimai, kylantys dėl skolininkui tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų jo įmonės veiklos palaikymo metu arba dėl tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų, kuriomis siekiama įvykdyti likvidatoriaus administruojamą galiojančią sutartį, arba reikalavimai, kylantys dėl kasdienių skolininko, kuris yra fizinis asmuo, poreikių.
  6. Reikalavimai, kurie garantuojami įkeičiant prekes, arba reikalavimai, kurie garantuojami įkeičiant mechanizmus ar įrangą.
  7. Iždo pirmenybės teisė.
  8. Reikalavimai, kurie garantuojami taikant specialų užtikrintą mokestį kilnojamajam turtui, kuriam netaikomas suvaržymas.
  9. Kitos bendro pobūdžio pirmenybės teisės į kilnojamąjį turtą (Civilinio kodekso (pranc. Code civil)) 2331 straipsnis) ir bendro pobūdžio pirmenybės teisės į darbo užmokestį.
  10. Neužtikrinti reikalavimai.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

Apsaugos priemonių taikymo ir teisminio reorganizavimo procedūra

Apsaugos priemonių taikymo ir teisminio reorganizavimo procedūros nustatytos siekiant išgelbėti įmonę, palaikyti įmonės veiklą, išsaugoti darbo vietas ir įvykdyti įsipareigojimus šiuo tikslu parengiant planą. Apsaugos priemonių taikymo arba teisminio reorganizavimo planas gali būti tvirtinamas tik jeigu tenkinamos šios sąlygos.

Apsaugos priemonių taikymo procedūroje dalyvaujantis skolininkas arba teisminio reorganizavimo procedūroje dalyvaujantis administratorius, arba kreditorius, jeigu yra sudaryti kreditorių komitetai, parengia plano projektą, jeigu yra reali galimybė išgelbėti įmonę. Planą sudaro trys dalys:

  • ekonominė ir finansinė dalis, kurioje nustatomos įmonės sanavimo galimybės, remiantis veiklos galimybėmis ir metodais, rinkos sąlygomis ir turimais finansiniais ištekliais;
  • įsipareigojimų įvykdymo nuostatos ir sąlygos ir bet kokios garantijos, kurias įmonės vadovas turi pateikti, kad užtikrintų jų įgyvendinimą;
  • socialinė dalis, kurioje nustatomas ir pagrindžiamas darbuotojų skaičius ir įdarbinimo galimybės, taip pat numatomos įmonės veiklos tęstinumo socialinės sąlygos. Jeigu plano projekte numatyta dėl ekonominių priežasčių atleisti darbuotojus, jame bus peržiūrimos priemonės, kurių jau buvo imtasi, ir apibrėžiami veiksmai, kurie turi būti vykdomi siekiant palengvinti pakartotinį įdarbinimą ir išmokėti kompensacijas darbuotojams, kuriems gresia pavojus netekti darbo.

Plane paminėti visi įsipareigojimai, kuriuos prisiėmė už jo įgyvendinimą atsakingi asmenys ir kurie yra būtini įmonės sanavimui.

Tuomet teismas priima sprendimą dėl plano projekto, kurį jam pateikė skolininkas arba kreditorius.

Teismo apsaugos priemonių taikymo ar reorganizavimo plano arba pardavimo plano patvirtinimas prilygsta teisminiam sprendimui. Planas taip pat turi sutartinį pobūdį, jeigu sudaromi kreditorių komitetai.

Plano vykdymo trukmė negali viršyti dešimties arba, jei jis galioja ūkininkams, penkiolikos metų.

Teismas paskiria administratorių arba teisinį atstovą, kad jis prižiūrėtų visą plano vykdymo laikotarpį, kaip jis įgyvendinamas.

Patvirtinus planą, baigiasi stebėjimo laikotarpis. Skolininkui grąžinama jo turto kontrolė ir jis vėl gali tvarkyti savo įmonės reikalus atsižvelgdamas į jam taikomas plane teismo nustatytas priemones.

Skolininkas privalo laikytis visų plane įtvirtintų nuostatų aspektų.

Jei skolininkas to nepadaro ir jei nevykdo savo įsipareigojimų arba apsaugos priemonių taikymo arba teisminio reorganizavimo plano įgyvendinimo metu nutraukia mokėjimus, kyla pavojus, kad įgyvendinamas planas bus nutrauktas ir prieš skolininką bus atnaujinta procedūra.

Perėjimas prie teisminio likvidavimo

Apie teisminį likvidavimą gali būti paskelbiama per stebėjimo laikotarpį, kuris prasideda priėmus teismo sprendimą dėl apsaugos priemonių taikymo arba teisminio reorganizavimo, arba šiam laikotarpiui pasibaigus.

Teismas privalo paskelbti apie teisminį likvidavimą iš karto, kai tik paaiškėja, kad veiklos tęsti nebeįmanoma arba kai teisminio reorganizavimo procedūros metu neįmanoma patvirtinti jokio pardavimo plano.

Skolininko, kuris yra fizinis asmuo, prievolių pabaiga, kai taikoma teisminio likvidavimo procedūra

Skolininkas netenka teisių nuo paskelbimo apie teisminį likvidavimą dienos iki likvidavimo procedūros pabaigos. Tuo momentu skolininko teisės atkuriamos ir jis vėl gali imtis priemonių.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Apsaugos priemonių taikymo ar teisminio reorganizavimo plano įgyvendinimo pabaiga nereiškia, kad kreditoriai, kurie nepaskelbė apie savo reikalavimą, gali iškelti bylą skolininkui.

Išimties tvarka atnaujinti asmeninę bylą tiesiogiai numatyta tik tais atvejais, kai teisminis likvidavimas baigiamas, nes nepakanka turto.

Laikas, kai bankroto byla laikoma baigta

Stebėjimo laikotarpis – laikotarpis nuo teismo sprendimo, kuriuo pradedama procedūra, priėmimo dienos iki dienos, kai priimamas teismo sprendimas, kuriuo patvirtinamas apsaugos priemonių taikymo ar teisminio reorganizavimo planas, arba paskelbiama apie teisminį likvidavimą.

Apsaugos priemonių taikymo ir teisminio reorganizavimo procedūrų metu įmonei taikomas stebėjimo laikotarpis, kuriuo tęsiama jos veikla, o skolininkas toliau, laikydamasis tam tikrų apribojimų, tvarko verslo reikalus.

Jeigu yra reali galimybė sanuoti įmonę, stebėjimo laikotarpis pasibaigs tada, kai bus parengtas apsaugos priemonių taikymo arba teisminio reorganizavimo planas.

Apsaugos priemonių taikymo arba teisminio reorganizavimo planas sudaro sąlygas skolininkui atgauti savo įmonės kontrolę, tačiau tai nereiškia procedūros pabaigos.

Procedūra užbaigiama tada, kai bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas patvirtina administratoriaus arba teismo paskirto teisinio atstovo parengtą veiklos ataskaitą. Tuomet teismo pirmininkas priima nutartį, kuria nutraukiama procedūra. Tai yra teisminio administravimo priemonė, kurios apskųsti negalima.

Todėl teisminiu požiūriu procedūra užbaigiama tada, kai priimama nutartis, kuria ji nutraukiama.

Tačiau procedūros padariniai neišnyksta priėmus nutartį nutraukti procedūrą, nes apsaugos priemonių taikymo arba teisminio reorganizavimo planas įgyvendinamas toliau.

Skolininkas privalo laikytis visų plane įtvirtintų nuostatų aspektų.

Jei skolininkas to nepadaro ir jei nevykdo savo įsipareigojimų arba apsaugos priemonių taikymo arba teisminio reorganizavimo plano įgyvendinimo metu nutraukia mokėjimus, kyla pavojus, kad įgyvendinamas planas bus nutrauktas ir prieš skolininką bus atnaujinta procedūra.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Procedūros metu patirtas išlaidas sumoka įmonė, kuriai iškelta bankroto byla.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Tais atvejais, kai teismas pradeda teisminio reorganizavimo arba teisminio likvidavimo procedūrą, diena, kai skolininkas iš esmės nutraukia mokėjimus, laikoma teismo sprendimo, kuriuo pradedama procedūra, priėmimo diena.

Tačiau teismas gali nuspręsti, kad mokėjimai buvo nutraukti likus ne daugiau kaip 18 mėnesių iki dienos, kai buvo iškelta bankroto byla.

Tokiu atveju laikotarpis nuo mokėjimų nutraukimo dienos iki teisminio reorganizavimo arba teisminio likvidavimo procedūros pradžios vadinamas „abejonių“ laikotarpiu.

Tam tikri veiksmai, kuriuos skolininkas atliko „abejonių“ laikotarpiu ir kurie, įtariama, yra apgaulingi, pripažįstami negaliojančiais.

Ieškinys dėl veiksmų, atliktų per „abejonių“ laikotarpį, pripažinimo negaliojančiais priklauso išimtinei teismo, kuris taiko procedūrą, jurisdikcijai.

Ieškinį gali pareikšti tik teismo paskirtas administratorius, teismo paskirtas teisinis atstovas, likvidatorius ir prokuratūra.

Kreditoriai individualiai arba kolektyviniu būdu per teismo paskirtą teisinį atstovą gali pareikšti ieškinį dėl skolininko teisinių veiksmų pripažinimo negaliojančiais.

Veiksmas negalioja visų atžvilgiu ir panaikinamas atgaline data.

Yra dvylika atvejų, kai toliau nurodyti neteisėti veiksmai privalomai pripažįstami negaliojančiais:

  • visi veiksmai, kuriais nemokamai perleidžiama nuosavybės teisė į kilnojamąjį arba nekilnojamąjį turtą;
  • bet kokia komutatyvaus pobūdžio sutartis, pagal kurią skolininko įsipareigojimai gerokai viršija kitos šalies įsipareigojimus;
  • bet koks mokėjimas, neatsižvelgiant į jo atlikimo būdą, už skolas, kurių grąžinimo terminas nesuėjo mokėjimo dieną;
  • bet koks mokėjimas už mokėtinas skolas, atliktas naudojant ne grynuosius, įsakomuosius vekselius, banko pavedimus, perdavimo aktus ar bet kurios kitos verslo sandoriuose visuotinai priimtinos formos mokėjimą, o kitus būdus;
  • bet koks lėšų deponavimas arba perdavimas, atliekamas įkeitus turtą, jeigu dar nėra galutinio teismo sprendimo;
  • bet kokia hipotekos sutartis, teisinė hipoteka, taip pat teisinė sutuoktinių hipoteka ir bet kokia suvaržymo teisė arba įkaitas, nukreiptas į skolininko turtą už ankstesnes skolas pagal sutartis;
  • bet kokia apsaugos priemonė, išskyrus atvejus, kai registracijos arba įsakymo dėl arešto priėmimo faktas įvyko anksčiau nei mokėjimo nutraukimas;
  • bet koks įmonės darbuotojų įgaliojimų suteikimas ir galimybių panaudojimas;
  • bet koks prekių ar teisių perdavimas patikėtiniui, išskyrus atvejus, kai šis perdavimas yra tuo pat metu sudarytos sutarties dėl skolos garantija;
  • bet koks patikos susitarimo pakeitimas, turintis poveikio patikėtiniui jau perduotoms teisėms ar turtui, kuriuo siekiama garantuoti iki šio pakeitimo atsiradusias sutartines skolas;
  • jeigu skolininkas veikia kaip autonomiškas verslininkas, kurio atsakomybė yra ribota, bet koks turto, už kurį turi būti sumokėtos įmonės veiklai nepriskirtinos pajamos, perdavimas arba jo pakeitimas, dėl kurio išeikvojamas turtas, už kurio pardavimą gautos pajamos turi būti skirtos kitam šio verslininko turtui;
  • skolininko pateikta notarinė deklaracija dėl arešto netaikymo turtui.

Šiuos veiksmus negaliojančiais privalo pripažinti teismas ir šiuo atveju nesvarbu, ar šalys veikė sąžiningai ar nesąžiningai.

Teismas negaliojančiais gali pripažinti ir veiksmus, kuriais nemokamai perduodama nuosavybės teisė į kilnojamąjį arba nekilnojamąjį turtą, ir deklaraciją dėl arešto netaikymo, jeigu veiksmai atlikti ar deklaracija priimta likus mažiau nei šešiems mėnesiams iki mokėjimo nutraukimo dienos. Šiais atvejais veiksmų neprivaloma pripažinti negaliojančiais.


Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.

Paskutinis naujinimas: 11/05/2020

Nemokumas - Kroatija

TURINIO LENTELE


1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Nemokumo ir bankroto byla gali būti iškelta juridiniams asmenims, taip pat privataus skolininko turto atžvilgiu, jeigu įstatymuose nenurodyta kitaip. Pagal Bankroto įstatymą (kroat. Stečajni zakon, toliau – SZ) privatus skolininkas yra fizinis asmuo, kurio individuali veikla apmokestinama pajamų mokesčiu pagal Pajamų mokesčio įstatymo (kroat. Zakon o porezu na dohodak) nuostatas, arba fizinis asmuo, apmokestinamas pelno mokesčiu pagal Pelno mokesčio įstatymo (kroat. Zakon o porezu na dobit) nuostatas.

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

a) Nemokumo byla gali būti iškelta, jeigu teismas nustato, kad subjektui gresia nemokumas, t. y. teismas padaro išvadą, kad skolininkas negalės įvykdyti esamų įsipareigojimų suėjus jų terminui.

Laikoma, kad nemokumas gresia, jeigu aplinkybės, dėl kurių skolininkas laikomas nemokiu, dar nėra atsiradusios ir jeigu:

− Finansų agentūros (kroat. Financijska agencija) tvarkomame Mokėjimo įsipareigojimų vykdymo eilės registre yra įregistruota vienas arba daugiau skolininko neįvykdytų įsipareigojimų, kurie pagrįstai turėjo būti įvykdyti ir kurių suma turėjo būti išieškota iš bet kurios jo sąskaitos be papildomo skolininko pritarimo, arba

− skolininkas daugiau kaip 30 dienų vėluoja darbuotojams sumokėti darbo užmokestį pagal darbo sutartį, darbo teisės aktus, kolektyvinę sutartį, specialiąsias nuostatas arba kitą dokumentą, kuriuo reglamentuojami darbdavių įsipareigojimai darbuotojams, arba

− skolininkas nesumoka įmokų ir mokesčių nuo ankstesnėje įtraukoje nurodyto darbo užmokesčio per 30 dienų nuo dienos, kurią jis privalėjo sumokėti darbuotojams darbo užmokestį.

b) Bankroto byla gali būti inicijuojama, jeigu teismas nustato bankroto pagrindų, t. y. nemokumą arba pernelyg didelį įsiskolinimą.

Skolininkas laikomas nemokiu, jeigu jis nuolat negali įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Aplinkybė, kad skolininkas įvykdė arba gali įvykdyti visus kai kurių kreditorių reikalavimus arba jų dalį, nereiškia, kad skolininkas yra mokus.

Skolininkas laikomas nemokiu:

− jeigu Finansų agentūros tvarkomame Mokėjimo įsipareigojimų vykdymo eilės registre yra įregistruota vienas arba daugiau jo neįvykdytų įsipareigojimų, kurių terminas yra suėjęs daugiau kaip prieš 60 dienų, kurie pagrįstai turėjo būti įvykdyti ir kurių suma turėjo būti išieškota iš bet kurios jo sąskaitos be papildomo skolininko pritarimo;

− jeigu jis nesumoka darbuotojams trijų iš eilės darbo užmokesčių pagal darbo sutartį, darbo teisės aktus, kolektyvinę sutartį, specialiąsias nuostatas arba kitą dokumentą, kuriuo reglamentuojami darbdavių įsipareigojimai darbuotojams.

Skolininkas laikomas pernelyg įsiskolinusiu, jeigu jo, kaip juridinio asmens, turto nebeužtenka turimiems įsipareigojimams įvykdyti.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Bankroto byloje bankrutuojančio subjekto turtas apima visą turtą, kuris priklausė skolininkui bankroto bylos iškėlimo dieną ir kurį skolininkas įgijo, kol vyko bankroto procesas. Bankrutuojančio subjekto turtas naudojamas bankroto bylos išlaidoms padengti, skolininko kreditorių reikalavimams ir reikalavimams, kurie yra užtikrinti tam tikromis teisėmis į skolininko turtą, patenkinti.

Aplinkybė, kad anksčiau pagal įstatymus įgalioti skolininko atstovai arba privatus skolininkas iškėlus bankroto bylą laisvai naudojasi bankrutuojančio subjekto turtu, neturi teisinio poveikio, išskyrus atvejus, kai toks naudojimasis reglamentuojamas bendrosiomis nuostatomis dėl pasitikėjimo viešaisiais registrais principo. Jeigu kita šalis padidina bankrutuojančio subjekto turto vertę, jai grąžinamas atitinkamas užmokestis iš bankrutuojančio subjekto turto.

Jeigu prieš iškeliant bankroto bylą arba bankroto proceso metu privatus skolininkas gauna palikimą pagal įstatymą arba testamentą, tik skolininkas turi teisę priimti arba atsisakyti priimti palikimą pagal įstatymą arba testamentą.

Jeigu skolininką su trečiuoju asmeniu sieja bendrosios nuosavybės arba kitokie teisiniai santykiai arba jeigu jis su trečiuoju asmeniu yra sudaręs jungtinės veiklos sutartį, atsiskaitymas iš jo turto vykdomas taikant atskiras su bankroto byla nesusijusias procedūras. Galima reikalauti iš tokių santykių kylančius įsipareigojimus įvykdyti atskirai iš skolininkui priklausančios turto dalies.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

a) Nemokumo byla. Administratorius skiriamas pagal tokius pačius reikalavimus kaip ir likvidatorius. Jeigu teismas mano, kad tai būtina, jis paskiria administratorių nutartimi iškelti nemokumo bylą. Administratoriaus įgaliojimai baigiasi nutarties patvirtinti susitarimą su kreditoriais priėmimo dieną, bankroto bylos iškėlimo dieną arba kreditorių nutarimu.

Per nemokumo procesą administratorius privalo:

1. išanalizuoti skolininko veiklą;

2. išanalizuoti skolininko turto ir įsipareigojimų sąrašą;

3. išanalizuoti įregistruotų reikalavimų patikimumą;

4. ginčyti reikalavimus, jeigu atsižvelgiant į kreditorių pareiškimus arba dėl kitų priežasčių jam kyla abejonių dėl jų tikrumo;

5. prižiūrėti skolininko veiklą, visų pirma jo finansines operacijas, įsipareigojimų tretiesiems asmenims prisiėmimą, prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių priėmimą ir prekių pardavimo arba paslaugų teikimo veiklą, siekdamas užtikrinti, kad skolininko turtui nebūtų padaryta žalos;

6. pateikti teismui skundą, jeigu skolininkas pažeidžia SZ 67 straipsnio nuostatas;

7. teikti nurodymus ir išduoti pažymas pagal SZ 69 ir 71 straipsnius;

8. užtikrinti, kad būtų visiškai ir laiku atlygintos visos nemokumo bylos išlaidos;

9. vykdyti kitas SZ numatytas funkcijas.

Nuo nemokumo bylos iškėlimo iki jos užbaigimo skolininkas gali atlikti tik tokius mokėjimus, kurie yra būtini jo įprastai veiklai vykdyti. Šiuo laikotarpiu skolininkas negali vykdyti įsipareigojimų, kurie atsirado ir kurių terminas suėjo prieš iškeliant nemokumo bylą, išskyrus įsipareigojimus, susijusius su darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių mokėjimu skolininko darbuotojams ir buvusiems darbuotojams, kylančius iš darbo santykių, jeigu tokių įsipareigojimų vykdymo terminas suėjo iki nemokumo bylos iškėlimo dienos, taip pat susijusius su išeitinėmis išmokomis iki įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse nustatyto dydžio, su žalos atlyginimu dėl darbo vietoje patirtų sužalojimų arba profesinės ligos, su bazinių įmokų suma padidintu darbuotojų darbo užmokesčiu ir su kitomis darbuotojų materialinėmis teisėmis, numatytomis darbo sutartyse ir kolektyvinėse sutartyse, kurių terminas suėjo po to, kai buvo pateiktas pasiūlymas iškelti nemokumo bylą, taip pat kitus mokėjimus, būtinus įprastinei veiklai vykdyti, kaip nurodyta specialiajame įstatyme.

Nuo pasiūlymo iškelti nemokumo bylą pateikimo iki nutarties iškelti nemokumo bylą priėmimo skolininkas negali perleisti arba apsunkinti savo turto, išskyrus atvejus, kai yra gautas išankstinis administratoriaus arba, jeigu administratorius nepaskirtas, teismo sutikimas.

B) Bankroto byla. Bankroto byloje likvidatorius parenkamas atsitiktine tvarka iš teritorijos, kurią aptarnauja kompetentingas teismas, likvidatorių A sąrašo, išskyrus atvejus, kai SZ nurodyta kitaip. Šia tvarka teismas paskiria likvidatorių nutartimi iškelti bankroto bylą. Išimtiniais atvejais, jeigu per nemokumo procesą, kuris vyko prieš iškeliant bankroto bylą, buvo paskirtas administratorius arba jeigu per bankroto procesą buvo paskirtas laikinasis likvidatorius, teismas likvidatoriumi paskiria tokį administratorių arba laikinąjį likvidatorių.

Likvidatoriui suteikiamos skolininko organų teisės ir pareigos, išskyrus atvejus, kai SZ nurodyta kitaip. Jeigu skolininkas bankroto proceso metu tęsia savo veiklą pagal SZ 217 straipsnio 2 dalį, tokiai veiklai vadovauja likvidatorius.

Likvidatorius atstovauja skolininkui. Likvidatorius vadovauja tik tai privataus skolininko veiklai, kuri yra susijusi su bankrutuojančio subjekto turtu, ir atstovauja skolininkui kaip jo teisinis atstovas.

Likvidatorius privalo veikti sąžiningai ir tvarkingai, visų pirma jis privalo:

1. sutvarkyti buhalterinės apskaitos įrašus iki bankroto bylos iškėlimo datos;

2. sudaryti preliminarią bankroto bylos išlaidų sąmatą ir pateikti ją tvirtinti kreditorių komitetui;

3. sudaryti turto inventorizavimo komitetą;

4. sudaryti pradinį skolininko turto balansą;

5. atsakingai vadovauti skolininko pradėtų, tačiau nebaigtų operacijų užbaigimui, taip pat veiklai, kuri būtina siekiant išvengti žalos skolininko turtui;

6. užtikrinti skolininko reikalavimų patenkinimą;

7. sąžiningai vykdyti skolininko veiklą, nurodytą SZ 217 straipsnio 2 dalyje;

8. pateikti Kroatijos pensijų draudimo institutui dokumentus, susijusius su išmokų gavėjų statusu pagal darbo teisę;

9. kruopščiai išieškoti skolininko turtą ir įgyvendinti jo teises, kurios sudaro bankrutuojančio subjekto turto dalį;

10. parengti turtą atsiskaitymui su kreditoriais ir, gavęs patvirtinimą, vykdyti atsiskaitymą;

11. pateikti kreditorių komitetui galutinę ataskaitą;

12. vykdyti vėlesnį atsiskaitymą su kreditoriais;

13. užbaigus bankroto bylą, pagal SZ veikti kaip atstovui bankrutavusio subjekto turto atžvilgiu.

Likvidatorius privalo ne rečiau kaip kas tris mėnesius teikti standartinės formos rašytines ataskaitas apie bankroto bylos eigą ir apie bankrutuojančio subjekto turto balansą.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Jeigu bankroto bylos iškėlimo metu kreditorius pagal įstatymą arba sutartį turėjo teisę į įskaitymą, bankroto bylos iškėlimas šiai teisei įtakos neturi.

Jeigu bankroto bylos iškėlimo metu yra vienas arba daugiau reikalavimų, kurie turi būti įskaityti, kai įvykdoma atidedamoji sąlyga, kurių terminas nesuėjęs arba kurie neturi būti įvykdyti tokiu pačiu būdu, įskaitymas atliekamas, kai įvykdomos būtinos sąlygos. Įskaitymui netaikoma taisyklė, pagal kurią iškėlus bankroto bylą sueina neįvykdytų reikalavimų terminas ir pagal kurią nepiniginių reikalavimų bei neapibrėžtos piniginės vertės reikalavimų piniginė vertė nustatoma atsižvelgiant į jų vertę bankroto bylos iškėlimo momentu. Jeigu reikalavimas, su kuriuo turi būti atliktas įskaitymas, tampa besąlyginis ir jo terminas sueina prieš tai, kai atsiranda galimybė atlikti įskaitymą, įskaitymas netaikomas.

Įskaitymas taikomas reikalavimams, išreikštiems skirtingomis valiutomis arba apskaitos vienetais, jeigu tokias valiutas arba apskaitos vienetus galima nesunkiai pakeisti reikalavimo tenkinimo atliekant įskaitymą vietoje. Konvertavimas atliekamas pagal atsiskaitymo vietoje pranešimo apie įskaitymą gavimo metu galiojantį keitimo kursą.

Įskaitymo atlikti neleidžiama:

1. jeigu kreditoriaus įsipareigojimas bankrutuojančio subjekto turto atžvilgiu atsirado tik po to, kai buvo iškelta bankroto byla;

2. jeigu kitas kreditorius perdavė reikalavimą kreditoriui tik po to, kai buvo iškelta bankroto byla;

3. jeigu kreditorius įgijo perleistą reikalavimo teisę per paskutinius šešis mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo arba jeigu paskutinius šešis mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo dienos nebuvo iškelta nemokumo byla ir kreditorius žinojo arba turėjo žinoti, kad skolininkas tapo nemokus arba kad buvo pateiktas pasiūlymas iškelti skolininkui nemokumo arba bankroto bylą. Pagal nukrypti leidžiančią nuostatą atlikti įskaitymą leidžiama, jeigu buvo perleistas reikalavimas, susijęs su neįvykdytos sutarties įvykdymu, arba jeigu teisė į reikalavimo patenkinimą buvo iš naujo įgyta sėkmingai užginčijus skolininko sudarytą teisinį sandorį;

4. jeigu kreditorius teisę atlikti įskaitymą įgijo pagal nuginčijamą teisės aktą.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Jeigu bankroto bylos iškėlimo metu skolininkas ir kita jo sudarytos sutarties šalis yra neįvykdę dvišalės sutarties arba ją nevisiškai įvykdę, likvidatorius gali įvykdyti sutartį už skolininką ir pareikalauti, kad kita šalis įvykdytų sutartį. Jeigu likvidatorius atsisako vykdyti sutartį, kita šalis gali pareikšti reikalavimus dėl sutarties pažeidimo tik kaip bankroto kreditorė. Jeigu kita sutarties šalis kreipiasi į likvidatorių su prašymu pranešti apie jo pasirinkimą, likvidatorius privalo nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip po posėdžio, per kurį pateikiamos ataskaitos, registruotu laišku pranešti kitai šaliai, ar ketina reikalauti įvykdyti sutartį. Pagal nukrypti leidžiančią nuostatą, jeigu kita šalis iki posėdžio, per kurį pateikiamos ataskaitos, patirtų didelės žalos ir ji apie tai praneša likvidatoriui, likvidatorius privalo registruotu laišku per aštuonias dienas pranešti kitai šaliai, ar reikalaus įvykdyti sutartį. Jeigu likvidatorius to nepadaro, jis neturi teisės reikalauti įvykdyti sutartį.

Jeigu vykdytini įsipareigojimai yra dalomi ir kita šalis bankroto bylos iškėlimo metu yra iš dalies įvykdžiusi savo įsipareigojimus, tokia šalis turi teisę įgyvendinti savo teisę į atlygį, atitinkantį dalinį įsipareigojimų įvykdymą, kaip bankroto kreditorė, net jeigu likvidatorius pareikalavo įvykdyti likusią įsipareigojimų dalį. Kita šalis neturi teisės reikalauti grąžinti vertę, kuria padidėjo skolininko turtas dėl jos dalinio įsipareigojimų įvykdymo, remdamasi tuo, kad ji neįgyvendino savo teisės gauti atlygį.

Jeigu žemės registre padaromas įrašas dėl teisių išlaikymo, siekiant užtikrinti reikalavimą, susijusį su teisių į vieną iš skolininkui priklausančių objektų arba vienos iš skolininko naudai nurodytų teisių įgijimu arba panaikinimu, arba susijusį su tokios teisės turinio arba pirmumo pakeitimu, kreditorius savo reikalavimo patenkinimą gali gauti kaip kreditorius iš bankrutuojančio subjekto turto. Tai taikoma ir tais atvejais, kai skolininkas buvo prisiėmęs visus kitus įsipareigojimus kreditoriui, kurių jis vėliau neįvykdė arba nevisiškai įvykdė. Ši nuostata pagal analogiją taikoma įrašams dėl teisių išlaikymo laivybos registre, statomų laivų registre ar orlaivių registre.

Jeigu prieš iškeliant bankroto bylą skolininkas parduoda savo kilnojamąjį turtą su sąlyga dėl teisių išlaikymo ir perduoda tokį turtą pirkėjo žinion, pirkėjas gali pareikalauti įvykdyti pirkimo-pardavimo sutartį. Tai taikoma ir tais atvejais, kai skolininkas yra prisiėmęs papildomų įsipareigojimų pirkėjui ir jis jų visų neįvykdo arba įvykdo tik iš dalies. Jeigu prieš iškeliant bankroto bylą skolininkas nusiperka nekilnojamojo turto su sąlyga dėl nuosavybės teisės išlaikymo ir pardavėjas perduoda jam tokį turtą valdyti, likvidatorius turi teisę pasirinkti pagal SZ 181 straipsnį.

Iškėlus bankroto bylą nekilnojamojo turto arba patalpų nuoma nesibaigia. Tai taikoma ir nuomos santykiams, kuriuose skolininkas dalyvauja kaip nuomotojas ir kurie yra susiję su objektais, kurie siekiant užtikrinti prievolių įvykdymą yra perduoti trečiajam asmeniui, finansavusiam jų įsigijimą arba gamybą. Kita šalis gali pasinaudoti teisėmis, susijusiomis su laikotarpiu iki bankroto bylos iškėlimo, taip pat su žala, patirta dėl sutarties nutraukimo prieš terminą, tik kaip bankroto kreditorė.

Likvidatorius gali nutraukti nekilnojamojo turto arba patalpų nuomos sutartį, kurią skolininkas yra sudaręs kaip nuomininkas, nepaisydamas sutarties termino ir pranešęs apie sutarties nutraukimą iki įstatymuose numatyto termino. Jeigu likvidatorius praneša apie sutarties nutraukimą, kita šalis, kaip bankroto kreditorė, gali reikalauti kompensacijos už sutarties nutraukimą prieš terminą. Jeigu bankroto bylos iškėlimo metu skolininkas nėra perėmęs nekilnojamojo turto arba patalpų, likvidatorius ir kita šalis gali nutraukti sutartį. Jeigu likvidatorius nutraukia sutartį, kita šalis, kaip bankroto kreditorė, gali reikalauti kompensacijos už sutarties nutraukimą prieš terminą. Kiekviena šalis kitos šalies prašymu privalo per 15 dienų pranešti kitai šaliai apie ketinimą nutraukti sutartį. Jeigu šalis to nepadaro, ji praranda teisę nutraukti sutartį.

Jeigu skolininkas, kaip nekilnojamojo turto arba patalpų nuomotojas iki bankroto bylos iškėlimo, turėjo su nuomos santykiais susijusių reikalavimų, kurie galėjo būti pareikšti ateityje, tokie reikalavimai gali būti pareikšti tiek, kiek jie susiję su nuomos mokesčiu arba nuoma už einamąjį kalendorinį mėnesį bankroto bylos iškėlimo metu. Jeigu bankroto byla iškeliama po penkioliktos mėnesio dienos, ateityje ketinami pareikšti reikalavimai gali būti pareikšti kitą kalendorinį mėnesį ir jie turi būti konkrečiai susiję su atsiskaitymu pagal nuomos sutartį. Dėl priverstinio vykdymo atsiradę reikalavimai prilygsta sutartiniams reikalavimams.

Likvidatorius gali skolininko, kuris yra nuomotojas, vardu nutraukti nuomos santykius pranešęs apie tai prieš teisės aktuose nustatytą terminą, nepaisydamas sutartyje nustatyto pranešimo termino.

Trečioji šalis, kuriai likvidatorius perleido nekilnojamąjį turtą arba patalpas, kurias nuomojosi skolininkas, ir kuri dėl to užmezga nuomos santykius vietoj skolininko, gali nutraukti tokią sutartį pranešusi apie tai prieš teisės aktuose nustatytą terminą.

Jeigu skolininkas yra nuomininkas, kita sutarties šalis negali nutraukti nuomos sutarties po pasiūlymo iškelti bankroto bylą pateikimo:

1. dėl vėlavimo sumokėti nuomos mokestį, priskaičiuotą prieš bankroto bylos iškėlimą;

2. dėl skolininko finansinės padėties pablogėjimo.

Dėl bankroto bylos iškėlimo su skolininku sudarytos darbo sutartys arba paslaugų teikimo sutartys nenutraukiamos. Bankroto bylos iškėlimas yra specialusis pateisinamas darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Iškėlus bankroto bylą likvidatorius, veikdamas skolininko (kaip darbdavio) vardu, ir darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį, nepaisydami sutartyje numatyto jos termino ir teisės aktų arba sutarties nuostatų dėl darbuotojų apsaugos. Taikomas vieno mėnesio pranešimo terminas, jeigu įstatymuose nenumatytas trumpesnis terminas. Jeigu darbuotojai mano, kad darbo sutartis nutraukta ne pagal įstatymus, jie gali ginti savo teises pagal Darbo įstatymą (kroat. Zakon o radu).

Gavęs teismo patvirtinimą likvidatorius gali sudaryti naujas terminuotas darbo sutartis be bendrosiose darbo teisės nuostatose dėl terminuotų darbo sutarčių nustatytų apribojimų, kad galėtų užbaigti jau pradėtą verslo veiklą ir išvengtų galimos žalos. Darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas likvidatorius nustato gavęs teismo patvirtinimą ir laikydamasis įstatymų bei kolektyvinės sutarties reikalavimų. Įsipareigojimas sumokėti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, į kurias darbuotojai įgijo teisę po bankroto bylos iškėlimo, vykdomas iš bankrutuojančio subjekto turto.

Iškėlus bankroto bylą darbuotojų teisė dalyvauti baigiasi. Susitarimai su darbo taryba likvidatoriui neprivalomi.

Iškėlus bankroto bylą, su turtu, kuris sudaro bankrutuojančio subjekto turtą, susiję skolininko nurodymai netenka galios. Jeigu nurodymus gavęs asmuo ne dėl savo kaltės nesužino apie bankroto bylą ir tęsia atitinkamą veiklą, laikoma, kad nurodymai tebegalioja. Asmens, gavusio nurodymus dėl tokios tęsiamos veiklos, reikalavimai tenkinami kaip bankroto kreditoriaus reikalavimai. Siekdamas ištaisyti žalą, nurodymus gavęs asmuo privalo tęsti veiklą po bankroto bylos iškėlimo, kol likvidatorius tokią veiklą perima. Su tokia veikla susijusius nurodymus gavusio asmens reikalavimai tenkinami iš bankrutuojančio subjekto turto kaip kreditorių reikalavimai.

Skolininkui arba skolininko pateikti pasiūlymai netenka galios bankroto bylos iškėlimo dieną, išskyrus atvejus, kai jie buvo priimti iki tos dienos.

Kalbant apie verslo sutartis, kuriomis asmuo yra įsipareigojęs teikti tam tikras paslaugas skolininko vardu, ir apie skolininko suteiktus įgaliojimus, susijusius su turtu, kuris įtraukiamas į bankrutuojančio subjekto turtą, jeigu tokie įgaliojimai netenka galios iškėlus bankroto bylą, siekdamas ištaisyti žalą nurodymus gavęs asmuo privalo tęsti veiklą net ir iškėlus bankroto bylą, kol likvidatorius perima tokią veiklą. Su tęsiama veikla susijusius nurodymus gavusio asmens reikalavimai tenkinami kaip kreditorių reikalavimai iš bankrutuojančio subjekto turto.

Sutarčių nuostatos, kuriomis iš anksto atsisakoma SZ nuostatų taikymo arba jų taikymas apribojamas, neturi teisinės galios.

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

a) Nemokumo procesas. Skolininkui negalima iškelti vykdymo, administracinės bylos arba su prievolių įvykdymo užtikrinimu susijusios bylos nuo nemokumo bylos iškėlimo iki jos užbaigimo. Visos tokios iškeltos bylos sustabdomos nemokumo bylos iškėlimo dieną. Sustabdytos bylos kreditorių siūlymu atnaujinamos:

– sudarius susitarimą su kreditoriais – dėl reikalavimų, kurie buvo ginčijami nemokumo byloje, arba jų dalies;

– kai priimamas galutinis sprendimas nutraukti nemokumo bylą.

Šios nuostatos netaikomos byloms, kurioms nemokumo byla neturi įtakos, taip pat byloms, susijusioms su reikalavimais, atsiradusiais po nemokumo bylos iškėlimo.

Per procesą, kuris vyksta teisme, priėmusiame nutartį sustabdyti bylą dėl nemokumo bylos iškėlimo, ir per kurį vėliau priimamas galutinis sprendimas patvirtinti susitarimą su kreditoriais, apimantį kreditoriaus reikalavimą, teismas tęsia bylos nagrinėjimą ir atmeta ieškinį arba nutraukia vykdymo procesą arba su prievolių įvykdymo užtikrinimu susijusią bylą, išskyrus tiek, kiek ji susijusi su reikalavimais, kurie buvo ginčijami nemokumo byloje, arba su jų dalimi.

b) Bankroto procesas. Iškėlus bankroto bylą privatūs kreditoriai negali reikalauti priverstinio skolininko įsipareigojimų įvykdymo arba įgyvendinti savo teisių į reikalavimo užtikrinimą tos skolininko turto dalies, kuri sudaro bankrutuojančio subjekto turtą, atžvilgiu arba kito skolininko turto atžvilgiu. Kreditoriai, kurie nėra bankroto kreditoriai, neturi teisės reikalauti priverstinio vykdymo arba užtikrinimo, susijusio su privačių skolininkų būsimais reikalavimais, grindžiamais darbo santykiais arba kitais paslaugų teikimo santykiais, taip pat susijusio su jų tais pačiais pagrindais grindžiamais reikalavimais bankroto byloje, išskyrus vykdymą ir užtikrinimą, susijusį su išlaikymo reikalavimais ir kitais reikalavimais, kurie gali būti tenkinami iš skolininko darbo pajamų, iš kurių negali būti tenkinami kitų kreditorių reikalavimai. Tokie bankroto bylos iškėlimo metu vykstantys vykdymo ir užtikrinimo procesai nebetęsiami. Jeigu jie tęsiami, vykdymo procesui vadovaujantis teismas jį sustabdo.

Iškėlus bankroto bylą kreditoriai, kurie turi teisę reikalauti neįtraukti tam tikro skolininko turto į bankrutuojančio subjekto turtą (kroat. izlučni vjerovnici), siekdami įgyvendinti savo teises, gali inicijuoti vykdymo ir užtikrinimo bylas skolininko atžvilgiu pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles. Sustabdyti vykdymo ir užtikrinimo procesai, kuriuos kreditoriai inicijavo prieš iškeliant bankroto bylą, tęsiami ir jiems vadovauja vykdymo bylas nagrinėjantis teismas pagal vykdymo proceso taisykles

Iškėlus bankroto bylą kreditoriai, kurių atskiri reikalavimai yra užtikrinti (kroat. razlučni vjerovnici), neturi teisės inicijuoti vykdymo arba užtikrinimo bylų. Bankroto bylos iškėlimo metu jau iškeltos vykdymo ir užtikrinimo bylos sustabdomos. Sustabdytas vykdymo ir užtikrinimo bylas toliau nagrinėja bankroto bylą nagrinėjantis teismas pagal taisykles, kuriomis reglamentuojamas turto, kuriuo užtikrinti atskiri kreditorių reikalavimai, realizavimas per bankroto procesą.

Iškėlus bankroto bylą leidžiama daryti įrašus viešuosiuose registruose, jeigu tokiems įrašams padaryti keliamos išankstinės sąlygos buvo įvykdytos prieš įsigaliojant bankroto bylos iškėlimo teisinėms pasekmėms.

Šešis mėnesius po bankroto bylos iškėlimo neleidžiama iš bankrutuojančio subjekto turto priverstinai vykdyti reikalavimų, kurie nėra grindžiami likvidatoriaus priimtais teisės aktais.

Ši nuostata netaikoma:

1. iš bankrutuojančio subjekto turto tenkintiniems reikalavimams, kylantiems iš dvišalės sutarties, kurią likvidatorius yra įsipareigojęs įvykdyti;

2. įsipareigojimams, kylantiems iš neterminuotų sutartinių santykių, suėjus pirmajam terminui, iki kurio likvidatorius galėjo nutraukti sutartį;

3. įsipareigojimams, kylantiems iš neterminuotų sutartinių santykių, jeigu likvidatorius yra gavęs atlygį bankrutuojančio subjekto turto naudai.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

a) Nemokumo procesas. Nuo nemokumo bylos iškėlimo iki jos užbaigimo skolininkui negalima reikšti civilinių ieškinių. Visos tokios jau iškeltos bylos nemokumo bylos iškėlimo dieną sustabdomos. Sustabdyta byla kreditoriaus siūlymu atnaujinama:

– sudarius susitarimą su kreditoriais – dėl reikalavimų, kurie buvo ginčijami nemokumo byloje, arba jų dalies;

– kai priimamas galutinis sprendimas nutraukti nemokumo bylą.

Šios nuostatos netaikomos byloms, kurioms nemokumo byla neturi įtakos, taip pat byloms, susijusioms su reikalavimais, atsiradusiais po nemokumo bylos iškėlimo.

Per procesą, kuris vyksta teisme, priėmusiame nutartį sustabdyti bylą dėl nemokumo bylos iškėlimo, ir per kurį vėliau priimamas galutinis sprendimas patvirtinti susitarimą su kreditoriais, apimantį kreditoriaus reikalavimą, teismas tęsia bylos nagrinėjimą ir atmeta ieškinį arba nutraukia vykdymo bylą arba su prievolių įvykdymo užtikrinimu susijusią bylą, išskyrus tiek, kiek ji susijusi su reikalavimais, kurie buvo ginčijami nemokumo byloje, arba su jų dalimi.

b) Bankroto procesas. Likvidatorius skolininko vardu ir jo naudai perima bylinėjimąsi, išskaitant arbitražo bylas, susijusį su turtu, priskiriamu bankrutuojančio subjekto turtui, kuris jau buvo prasidėjęs bankroto bylos iškėlimo metu. Su bankroto byloje pareikštais reikalavimais susijusios bylos gali būti toliau nagrinėjamos tik po to, kai tokie reikalavimai apsvarstomi per parengiamąjį posėdį.

Bankroto bylos iškėlimo metu skolininkui jau iškeltas bylas jo vardu perima likvidatorius, jeigu tokios bylos yra susijusios su:

1. turto neįtraukimu į bankrutuojančio subjekto turtą;

2. prievolių įvykdymo užtikrinimu;

3. iš bankrutuojančio subjekto turto vykdytinais įsipareigojimais.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

a) Nemokumo procesas. Skolininko kreditoriai nemokumo byloje yra asmenys, kurie nemokumo bylos iškėlimo metu turi skolininkui piniginių reikalavimų. SZ nuostatos dėl teisės balsuoti sprendžiant bankroto klausimus atitinkamai taikomos kreditorių teisei balsuoti dėl restruktūrizavimo plano.

Kreditoriai balsuoja raštu užpildydami nurodytos formos balsavimo blanką. Balsavimo blankas turi būti pateiktas teismui ne vėliau kaip balsavimo posėdžio pradžioje ir jį turi pasirašyti bei patvirtinti įgaliotas asmuo. Jeigu iki posėdžio pradžios kreditoriai balsavimo blanko nepateikia arba pateikia balsavimo blanką, iš kurio negalima neabejotinai nustatyti, kaip jie balsavo, laikoma, kad jie balsavo prieš restruktūrizavimo planą.

Kreditoriai per posėdį pateikia savo balsus užpildytame nustatytos formos balsavimo blanke. Jeigu balsavimo teisę turintys kreditoriai šiame posėdyje nebalsuoja, laikoma, kad jie balsavo prieš restruktūrizavimo planą.

Kiekviena balsavimo teisę turinčių kreditorių grupė dėl restruktūrizavimo plano balsuoja atskirai. Bankroto procedūrų dalyvių skirstymo taisyklės atitinkamai taikomos ir kreditorių skirstymui per nemokumo procesą.

Laikoma, kad kreditoriai pritarė restruktūrizavimo planui, jeigu už jį balsavo dauguma visų kreditorių ir jeigu kiekvienoje grupėje kreditorių, kurie balsavo už restruktūrizavimo planą, visų reikalavimų suma ne mažiau kaip dvigubai didesnė už kreditorių, kurie balsavo prieš planą, reikalavimų sumą.

Kreditoriai, kurie turi bendrą teisę arba kurių teisės iki nemokumo pagrindų atsiradimo sudarė vieną bendrą teisę, balsuodami laikomi vienu kreditoriumi. Atitinkamai vertinami ir užtikrinimo teisių arba uzufrukto teisių turėtojai.

b) Bankroto procesas. Kreditorių komitetas. Siekdamas apsaugoti kreditorių interesus bankroto byloje, teismas gali prieš pirmąjį kreditoriams skirtą posėdį sudaryti kreditorių komitetą ir paskirti jo narius.

Kreditorių komitete turi būti atstovaujama ir didžiausius reikalavimus turintiems kreditoriams, ir kreditoriams, kurių reikalavimai yra maži. Be to, kreditorių komitete turi būti atstovaujama buvusiems skolininko darbuotojams, išskyrus atvejus, kai jie dalyvauja byloje kaip kreditoriai, reiškiantys nereikšmingus reikalavimus.

Kreditorių komiteto nariais gali būti paskirti kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti atskirai (kroat. razlučni vjerovnici), ir asmenys, kurie nėra kreditoriai, tačiau galėtų prisidėti prie komiteto darbo savo specialiosiomis žiniomis.

Kreditorių komiteto narių skaičius turi būti nelyginis ir ne didesnis kaip devyni. Jeigu kreditorių yra mažiau nei penki, visiems kreditoriams suteikiami kreditorių komiteto narių įgaliojimai.

Jeigu per parengiamąjį posėdį nustatyta pripažintų kreditorių reikalavimų vertė viršija 50 mln. HRK ir bankroto bylos iškėlimo dieną skolininkas yra sudaręs darbo sutartis su daugiau kaip 20 darbuotojų, teismas privalo leisti kreditoriams nutarti sudaryti kreditorių komitetą.

Kreditorių komitetas privalo prižiūrėti likvidatorių ir padėti jam vykdyti verslo veiklą, taip pat stebėti operacijas pagal SZ 217 straipsnį, tikrinti buhalterinę apskaitą ir kitus su verslu susijusius įrašus bei nurodyti atlikti apyvartos ir grynųjų pinigų sumos patikrą. Kreditorių komitetas gali įgalioti atskirus komiteto narius atlikti atskirus jo funkcijoms priskirtus veiksmus.

Vykdydamas savo funkcijas kreditorių komitetas visų pirma:

1. nagrinėja likvidatoriaus ataskaitas dėl bankroto bylos eigos ir dėl bankrutuojančio subjekto turto būklės;

2. tikrina apskaitos žurnalus ir visus dokumentus, kuriuos yra perėmęs likvidatorius;

3. teikia teismui skundus dėl likvidatoriaus atliktų veiksmų;

4. pritaria bankroto proceso išlaidų sąmatoms;

5. teismo prašymu teikia teismui nuomonę dėl skolininko turto likvidavimo;

6. teismo prašymu teikia teismui nuomonę dėl vykdomų verslo operacijų tęsimo arba dėl skolininko veiklos;

7. teismo prašymu teikia teismui nuomonę dėl pateisinamų nuostolių, kurie buvo nustatyti turto apraše, pripažinimo.

3) Kreditorių komitetas privalo informuoti kreditorius apie bankroto bylos eigą ir apie bankrutuojančio subjekto turto būklę.

Kreditorių susirinkimas

Teismas sušaukia kreditorių susirinkimą. Teisė jame dalyvauti suteikiama visiems bankroto kreditoriams, visiems bankroto kreditoriams, kurių reikalavimai užtikrinti atskirai, likvidatoriui ir privačiam skolininkui.

Per posėdį, kuriame teikiamos ataskaitos, arba per bet kurį vėlesnį posėdį kreditorių susirinkimas turi teisę:

1. sudaryti kreditorių komitetą, jeigu jis dar nėra sudarytas, pakeisti jo sudėtį arba jį paleisti;

2. skirti naują likvidatorių;

3. priimti sprendimą dėl skolininko veiklos tęsimo arba nutraukimo, taip pat dėl skolininko turto realizavimo būdo ir sąlygų;

4. nurodyti likvidatoriui parengti susitarimą su kreditoriais;

5. priimti visus kreditorių komiteto kompetencijai priskirtus sprendimus;

6. spręsti kitus klausimus, svarbius norint tinkamai išnagrinėti ir užbaigti bankroto bylą pagal SZ.

Kreditorių susirinkimas turi teisę pareikalauti likvidatoriaus teikti pranešimus ir ataskaitas apie susidariusią padėtį ir vykdomą veiklą. Jeigu kreditorių komitetas nesudaromas, kreditorių susirinkimas gali nurodyti atlikti likvidatoriaus valdomos apyvartos ir grynųjų pinigų sumų patikrą.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Iškėlus bankroto bylą skolininko, kaip juridinio asmens, teisės baigiasi ir jos perduodamos likvidatoriui. Iškėlus bankroto bylą privataus skolininko teisės valdyti turtą, kuris sudaro bankrutuojančio subjekto turtą, ir juo disponuoti perduodamos likvidatoriui.

Iškėlus bankroto bylą likvidatorius privalo nedelsdamas perimti viso bankrutuojančio subjekto turto valdymą ir administravimą.

Remdamasis nutartimi dėl priverstinio vykdymo, priimta iškeliant bankroto bylą, likvidatorius gali prašyti teismo nurodyti skolininkui perduoti turtą ir nustatyti šios nutarties priverstinio vykdymo priemones.

Kai nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo tampa galutine, likvidatorius gali paprašyti teismo nurodyti tretiesiems asmenims, kurių žinioje yra bankrutuojančio subjekto turtui priskirto turto, perduoti tokį turtą. Kartu su tokiu prašymu likvidatorius turi pateikti dokumentą, patvirtinantį nuosavybės teisę į turtą. Teismas priima sprendimą dėl likvidatoriaus pasiūlymo išklausęs asmenis, kurių žinioje yra bankrutuojančio subjekto turtą sudarančio turto.

Likvidatorius sudaro atskirų turto objektų, priskirtų bankrutuojančio subjekto turtui, sąrašą. Sprendžiant šį klausimą privatus skolininkas ir asmenys, kurie anksčiau buvo pagal įstatymą įgalioti atstovauti skolininkui, privalo bendradarbiauti su likvidatoriumi. Likvidatorius privalo surinkti iš šių asmenų būtiną informaciją, išskyrus atvejus, kai dėl to procesas būtų nepagrįstai vilkinamas.

Likvidatorius sudaro visų skolininko kreditorių, apie kuriuos jam žinoma iš skolininko verslo apskaitos žurnalų ir veiklos dokumentų, kitos iš skolininko gautos informacijos, pareikštų reikalavimų arba kitų šaltinių, sąrašą.

Likvidatorius sudaro sisteminę apžvalgą, kurioje nurodo ir lygina esamą bei bankroto bylos iškėlimo metu buvusį bankrutuojančio subjekto turtą, skolininko įsipareigojimus bei jų įvertinimą.

Bankrutuojančio subjekto turto aprašas, kreditorių sąrašas ir turto bei įsipareigojimų apžvalga turi būti pateikti teismo kanceliarijai ne vėliau kaip likus aštuonioms dienoms iki posėdžio, per kurį teikiamos ataskaitos.

Verslo ir mokesčių teisės aktuose numatyta skolininko pareiga vesti verslo apskaitos žurnalus ir teikti ataskaitas iškėlus bankroto bylą nepakinta. Likvidatorius privalo vykdyti šias pareigas tiek, kiek jos susijusios su bankrutuojančio subjekto turtu.

Likvidatorius privalo ne vėliau kaip likus 15 dienų iki posėdžio, per kurį teikiamos ataskaitos, pateikti teismui ataskaitą apie skolininko ekonominę padėtį ir nurodyti tokios padėties priežastis – ši ataskaita skelbiama teismo elektroninėje skelbimų lentoje (kroat. e-Oglasna ploča suda) ne vėliau kaip likus aštuonioms dienoms iki posėdžio, per kurį teikiamos ataskaitos.

Po posėdžio, per kurį teikiamos ataskaitos, likvidatorius privalo nedelsdamas realizuoti bankrutuojančio subjekto turtui priskirtą turtą, jeigu tai neprieštarauja kreditorių susirinkimo nutarimui.

Likvidatorius privalo realizuoti su bankroto byla susijusį turtą pagal kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimus.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Iškėlus bankroto bylą skolininko, kaip juridinio asmens, teisės baigiasi ir jos perduodamos likvidatoriui. Iškėlus bankroto bylą privataus skolininko teisės valdyti turtą, kuris sudaro bankrutuojančio subjekto turtą, ir juo disponuoti perduodamos likvidatoriui.

Iškėlus bankroto bylą likvidatorius privalo nedelsdamas perimti viso bankrutuojančio subjekto turto valdymą ir administravimą.

Remdamasis nutartimi dėl priverstinio vykdymo, priimta iškeliant bankroto bylą, likvidatorius gali prašyti teismo nurodyti skolininkui perduoti turtą ir nustatyti šios nutarties priverstinio vykdymo priemones.

Kai nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo tampa galutine, likvidatorius gali paprašyti teismo nurodyti tretiesiems asmenims, kurių žinioje yra bankrutuojančio subjekto turtui priskirto turto, perduoti tokį turtą. Kartu su tokiu prašymu likvidatorius turi pateikti dokumentą, patvirtinantį nuosavybės teisę į turtą. Teismas priima nutartį dėl likvidatoriaus pasiūlymo išklausęs asmenis, kurių žinioje yra bankrutuojančio subjekto turtą sudarančio turto.

Likvidatorius sudaro atskirų turto objektų, priskirtų bankrutuojančio subjekto turtui, sąrašą. Sprendžiant šį klausimą privatus skolininkas ir asmenys, kurie anksčiau buvo pagal įstatymą įgalioti atstovauti skolininkui, privalo bendradarbiauti su likvidatoriumi. Likvidatorius privalo surinkti iš šių asmenų būtiną informaciją, išskyrus atvejus, kai dėl to procesas būtų nepagrįstai vilkinamas.

Likvidatorius sudaro visų skolininko kreditorių, apie kuriuos jam žinoma iš skolininko verslo apskaitos žurnalų ir veiklos dokumentų, kitos iš skolininko gautos informacijos, pareikštų reikalavimų arba kitų šaltinių, sąrašą.

Likvidatorius sudaro sisteminę apžvalgą, kurioje nurodo ir lygina esamą bei bankroto bylos iškėlimo metu buvusį bankrutuojančio subjekto turtą, skolininko įsipareigojimus bei jų įvertinimą.

Bankrutuojančio subjekto turto aprašas, kreditorių sąrašas ir turto bei įsipareigojimų apžvalga turi būti pateikti teismo kanceliarijai ne vėliau kaip likus aštuonioms dienoms iki posėdžio, per kurį teikiamos ataskaitos.

Verslo ir mokesčių teisės aktuose numatyta skolininko pareiga vesti verslo apskaitos žurnalus ir teikti ataskaitas iškėlus bankroto bylą nepakinta. Likvidatorius privalo vykdyti šias pareigas tiek, kiek jos susijusios su bankrutuojančio subjekto turtu.

Likvidatorius privalo ne vėliau kaip likus 15 dienų iki posėdžio, per kurį teikiamos ataskaitos, pateikti teismui ataskaitą apie skolininko ekonominę padėtį ir nurodyti tokios padėties priežastis – ši ataskaita skelbiama teismo elektroninėje skelbimų lentoje (kroat. e-Oglasna ploča suda) ne vėliau kaip likus aštuonioms dienoms iki posėdžio, per kurį teikiamos ataskaitos.

Po posėdžio, per kurį teikiamos ataskaitos, likvidatorius privalo nedelsdamas realizuoti bankrutuojančio subjekto turtui priskirtą turtą, jeigu tai neprieštarauja kreditorių susirinkimo nutarimui.

Likvidatorius privalo realizuoti su bankroto byla susijusį turtą pagal kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimus.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

a) Nemokumo byla. Reikalavimai reiškiami Finansų agentūros kompetentingam padaliniui užpildant standartinę formą, prie kurios pridedamos dokumentų, iš kurių kyla reikalavimas arba kurie jį patvirtina, kopijos.

Mokesčių administracija, kuri yra Finansų ministerijos padalinys (kroat. Ministarstvo financija – Porezna uprava), gali reikšti reikalavimus, susijusius su mokesčiais, mokesčių priedais, privalomojo draudimo įmokomis, kurios pagal įstatymus turi būti atskaitomos nuo pajamų ir darbo užmokesčio, taip pat kitus reikalavimus, kuriuos ji turi teisę reikšti pagal specialiuosius teisės aktus, išskyrus reikalavimus, susijusius su darbo santykių pajamų apmokestinimu bei papildomu apmokestinimu ir įmokomis nuo apmokestinamosios vertės, taikomomis asmenims, apdraustiems pagal darbo santykius reglamentuojančias taisykles.

Nemokumo bylose skolininko darbuotojai, buvusieji darbuotojai ir Finansų ministerijos Mokesčių administracija negali reikšti reikalavimų, susijusių su darbo santykiais ir išeitinėmis išmokomis iki įstatymuose arba kolektyvinėje sutartyje nurodytos sumos, taip pat reikalavimų, susijusių su dėl darbo vietoje patirto sužalojimo arba profesinės ligos atsiradusiais nuostoliais; tokie reikalavimai nemokumo bylose nenagrinėjami. Jeigu pareiškėjas nenurodo šių reikalavimų pasiūlyme dėl nemokumo bylos iškėlimo arba nurodo juos klaidingai, skolininko darbuotojai, buvę darbuotojai ir Finansų ministerijos Mokesčių administracija turi teisę pareikšti prieštaravimą.

Kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti atskirai (kroat. razlučni vjerovnici), reikšdami reikalavimus privalo pateikti informaciją apie savo teises, išieškojimo iš reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonės pagrindą ir nurodyti skolininko turto dalį, kuria atskirai užtikrintas jų reikalavimas, taip pat nurodyti, ar jie atsisako teisės į reikalavimo patenkinimą iš užtikrinimo priemonės, ar ne.

Kreditoriai, kurie turi teisę reikalauti, kad tam tikra skolininko turto dalis nebūtų įtraukta į bankrutuojančio subjekto turtą (kroat. izlučni vjerovnici), reikšdami reikalavimus privalo pateikti informaciją apie savo teises, nurodyti pagrindą, dėl kurio tam tikras turtas neturi būti įtrauktas į bankrutuojančio subjekto turtą, taip pat skolininko turto dalį, kuriai taikoma jų teisė reikalauti neįtraukti tokio turto į bankrutuojančio subjekto turtą.

Šių dviejų kategorijų kreditoriai (kroat. razlučni vjerovnici ir izlučni vjerovnici), reikšdami reikalavimus, privalo išreikšti savo sutikimą arba prieštaravimą dėl atsiskaitymo iš turto, kuriuo atskirai užtikrinti jų reikalavimai, sustabdymo arba dėl turto, kurio jie turi teisę reikalauti neįtraukti į bankrutuojančio subjekto turtą, atskyrimo sustabdymo įgyvendinant restruktūrizavimo planą.

Susitarimas su kreditoriais neturi pažeisti kreditorių teisės į reikalavimų patenkinimą iš turto, kuriuo atskirai užtikrinti tokie reikalavimai, išskyrus atvejus, kai tame susitarime nurodyta kitaip. Jeigu susitarime su kreditoriais aiškiai nenurodyta kitaip, jame turi būti nurodyta, kokia tokių kreditorių teisių dalis turi būti sumažinta, kuriam laikotarpiui atidedamas atsiskaitymas ir kokios kitos nemokumo procesą reglamentuojančios nuostatos taikomos šioms teisėms.

Jeigu kreditorius nepareiškia reikalavimo, tačiau jis yra nurodytas pasiūlyme dėl nemokumo bylos iškėlimo, laikoma, kad toks reikalavimas yra pareikštas.

Skolininkas ir administratorius (jeigu jis paskirtas) privalo išdėstyti savo požiūrį į kreditorių pareikštus reikalavimus. Tokios pastabos pateikiamos Finansų agentūros kompetentingam padaliniui užpildant standartinę formą, kurioje dėl kiekvieno reikalavimo nurodoma ši informacija:

1. reikalavimo numeris pareikštų reikalavimų lentelėje;

2. kreditorių identifikavimo informacija;

3. pareikšto reikalavimo suma;

4. skolininko ir administratoriaus (jeigu jis paskirtas) pareiškimas dėl reikalavimo pripažinimo arba ginčijimo;

5. ginčijama reikalavimo suma;

6. aplinkybės, patvirtinančios ginčijamo reikalavimo arba jo dalies nepagrįstumą.

Pasibaigus laikotarpiui, per kurį galima išdėstyti požiūrį į pareikštus reikalavimus, skolininkas ir administratorius (jeigu jis paskirtas) nebegali ginčyti reikalavimų, kuriuos jie yra pripažinę.

Kreditorius gali ginčyti kito kreditoriaus pareikštą reikalavimą.

Prieštaravimas dėl reikalavimo teikiamas Finansų agentūros kompetentingam padaliniui užpildant standartinę formą ir jame turi būti nurodyta ši informacija:

1. reikalavimą ginčijančio kreditoriaus identifikavimo informacija;

2. ginčijamo reikalavimo numeris pareikštų reikalavimų lentelėje;

3. ginčijamą reikalavimą pateikusio kreditoriaus identifikavimo informacija;

4. pareikšto reikalavimo, kuris yra ginčijamas, suma;

5. reikalavimą ginčijančio kreditoriaus pareiškimas;

6. ginčijama reikalavimo suma;

7. aplinkybės, patvirtinančios ginčijamo reikalavimo arba jo dalies nepagrįstumą.

Finansų agentūra sudaro standartinės formos pareikštų reikalavimų lentelę ir ginčijamų reikalavimų lentelę.

a) Bankroto byla. Reikalavimai reiškiami likvidatoriui užpildant du standartinės formos egzempliorius, prie kurių pridedamos dokumentų, iš kurių kyla reikalavimas arba kurie jį patvirtina, kopijos.

Likvidatorius parengia skolininko darbuotojų ir buvusių darbuotojų visų reikalavimų iki bankroto bylos iškėlimo, kurių sumos turi būti nurodytos neatskaičius mokesčių ir juos atskaičius, sąrašą; turi būti pateikti pasirašyti du pareikštų reikalavimų egzemplioriai.

Paskesnės eilės kreditorių reikalavimai reiškiami tik specialiu teismo kvietimu. Reiškiant tokius reikalavimus turėtų būti nurodyta, kad jų tenkinimo eilė yra paskesnė, taip pat eilė, kuria kreditorius turi teisę reikalauti tenkinti jo reikalavimą.

Kreditoriai, kurie turi teisę reikalauti neįtraukti tam tikro turto į bankrutuojančio subjekto turtą (kroat. izlučni vjerovnici), privalo pranešti likvidatoriui apie savo teisę reikšti tokį reikalavimą ir nurodyti tokios teisės pagrindą, taip pat nurodyti turtą, kurio atžvilgiu taikoma ši teisė, arba savo teisę gauti kompensaciją už teisę reikalauti neįtraukti turto į bankrutuojančio subjekto turtą.

Kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti atskirai (kroat. razlučni vjerovnici), privalo pranešti likvidatoriui apie savo teisę į reikalavimo įvykdymą iš užtikrinimo priemonės ir nurodyti tokios teisės pagrindą, taip pat nurodyti turtą, kuriuo užtikrintas reikalavimas. Jeigu tokie kreditoriai taip pat pareiškia reikalavimą kaip bankroto kreditoriai, jie privalo nurodyti bankroto skolininko turto dalį, kuria atskirai užtikrintas jų reikalavimas, taip pat savo reikalavimo sumą, kuri, kaip numatoma, nebus atlyginta įgyvendinus tokią teisę į reikalavimo užtikrinimą.

Kreditoriai, kurių reikalavimai yra užtikrinti atskirai ir kurie neinformuoja likvidatoriaus apie tokį užtikrinimą, nepraranda teisės įgyvendinti savo teisės į reikalavimo užtikrinimą. Išimtimi laikomi atvejai, kai kreditoriai, kurių reikalavimai yra užtikrinti atskirai, praranda teisę pasinaudoti reikalavimo užtikrinimu ir negali reikalauti bankroto skolininko arba kreditoriaus atlyginti nuostolius arba sumokėti kitokią kompensaciją, jeigu objektas, kuriuo buvo užtikrintas reikalavimas, buvo realizuotas per bankroto procesą jiems nedalyvaujant, o teisė pasinaudoti atskiru reikalavimo užtikrinimu nebuvo įrašyta į viešąjį registrą arba likvidatorius apie ją nežinojo ir negalėjo žinoti.

Pareikštų reikalavimų sumos ir tenkinimo eilė nagrinėjamos per parengiamąjį posėdį.

Likvidatorius privalo aiškiai nurodyti, ar jis pripažįsta kiekvieną pareikštą reikalavimą, ar jį ginčija.

Likvidatoriaus, privataus skolininko arba vieno iš bankroto kreditorių ginčijami reikalavimai nagrinėjami atskirai. Teisės reikalauti neįtraukti turto į bankrutuojančio subjekto turtą ir teisės į reikalavimo užtikrinimą nenagrinėjamos.

Laikoma, kad reikalavimas pripažintas, jeigu per parengiamąjį posėdį jį pripažįsta likvidatorius ir jo neginčija bankroto kreditorius arba jeigu pareikštas prieštaravimas atmetamas. Jeigu privatus skolininkas ginčija reikalavimą, tai netrukdo jį pripažinti.

Teismas sudaro išnagrinėtų reikalavimų lentelę, kurioje prie kiekvieno pareikšto reikalavimo nurodo pripažintą reikalavimo sumą, jo tenkinimo eilę ir asmenį, kuris užginčijo reikalavimą. Į lentelę įrašomi ir privataus skolininko prieštaravimai dėl reikalavimų. Teismas informaciją apie pripažintus reikalavimus taip pat nurodo įsakomuosiuose vekseliuose ir kituose skolos dokumentuose.

Remdamasis išnagrinėtų reikalavimų lentele teismas priima nutartį, kurioje nurodo pripažintų arba ginčijamų atskirų reikalavimų sumą ir tenkinimo eilę. Šia nutartimi teismas taip pat nurodo pareikšti ieškinį dėl reikalavimų pripažinimo arba užginčijimo.

Jeigu likvidatorius ginčija reikalavimą, teismas nurodo kreditoriui pareikšti ieškinį skolininkui dėl ginčijamo reikalavimo pripažinimo.

Jeigu vienas iš bankroto kreditorių ginčija likvidatoriaus pripažintą reikalavimą, teismas nurodo tokiam kreditoriui pareikšti ieškinį dėl ginčijamo reikalavimo pripažinimo. Tokioje byloje reikalavimą ginčijantis asmuo veikia skolininko vardu ir jo interesais.

Jeigu ginčijami skolininko darbuotojų ir buvusių darbuotojų reikalavimai, ieškinys dėl ginčijamų reikalavimų pripažinimo reiškiamas pagal teisme taikomas bendrąsias procesines nuostatas ir specialiąsias darbo ginčų nagrinėjimo nuostatas.

Jeigu dėl ginčijamo reikalavimo išduotas vykdomasis raštas, teismas nurodo reikalavimą ginčijančiai šaliai pareikšti ieškinį, kad įrodytų savo prieštaravimo esmę.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Su kreditoriais atsiskaitoma pagal pinigų srauto principą. Jeigu turimo turto užtenka tik atsiskaityti iš dalies, į paskesnės eilės kreditorius neatsižvelgiama. Atsiskaitymą vykdo likvidatorius. Prieš kiekviena atsiskaitymą likvidatorius turi gauti kreditorių komiteto arba teismo (jeigu kreditorių komitetas nesudarytas) sutikimą.

Pirmąja eile tenkinami didesnio prioriteto reikalavimai apima skolininko darbuotojų ir buvusių darbuotojų reikalavimus, kilusius iš darbo santykių iki bankroto bylos iškėlimo dienos ir reiškiamus dėl visos sumos neatskaičius mokesčių, įstatymuose arba kolektyvinėje sutartyje nurodyto dydžio išeitines išmokas, taip pat reikalavimus, reiškiamus dėl žalos, kilusios susižalojus darbo vietoje arba susirgus profesine liga, atlyginimo.

Antrąja eile tenkinami didesnio prioriteto reikalavimai apima visus kitus skolininkui reiškiamus reikalavimus, išskyrus prie mažesnio prioriteto reikalavimų priskiriamus reikalavimus.

Patenkinus didesnio prioriteto reikalavimus, prie mažesnio prioriteto reikalavimų priskiriami reikalavimai tenkinami šia eile:

1. palūkanos, priskaičiuotos nuo bankroto kreditorių reikalavimų sumų nuo bankroto bylos iškėlimo;

2. atskirų kreditorių patirtos bylinėjimosi išlaidos;

3. baudos, skirtos už nusikaltimus arba baudžiamuosius nusižengimus, ir su baudžiamuoju procesu susijusios išlaidos;

4. reikalavimai dėl skolininko paslaugų laisvo teikimo;

5. reikalavimai grąžinti paskolas, kuriomis būtų pakeistas bendrovės dalyvio kapitalas arba atitinkamas reikalavimas.

Neįvykdytų reikalavimų terminas sueina iškėlus bankroto bylą.

Reikalavimai, kuriems taikoma naikinamoji sąlyga, kuri įvykdoma iškėlus bankroto bylą, laikomi besąlyginiais reikalavimais tol, kol įvykdoma ši sąlyga.

Bankroto administravimo išlaidos visų pirma apmokamos ir kiti su bankrutuojančio subjekto turtu susiję įsipareigojimai visų pirma įvykdomi iš bankrutuojančio subjekto turto. Likvidatorius patenkina reikalavimus iš eilės atsižvelgdamas į tai, kada suėjo jų terminas.

Prieš pradėdamas atsiskaitymą, likvidatorius sudaro reikalavimų, kurie bus tenkinami vykdant atsiskaitymą, sąrašą (atsiskaitymo sąrašas). Skolininko esamų ir buvusių darbuotojų reikalavimai, kylantys iš darbo santykių ir atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo, tenkinami išmokant jų sumą neatskaičius mokesčių. Sąraše turi būti nurodyta reikalavimų suma ir suma, kuri gali būti išmokėta kreditoriams iš bankrutuojančio subjekto turto.

Kreditorius, kurio reikalavimai yra užtikrinti atskirai ir kuriam skolininkas atsako asmeniškai, turėtų ne vėliau kaip per 15 dienų nuo atsiskaitymo sąrašo paskelbimo pateikti likvidatoriui įrodymų apie teisės pasinaudoti reikalavimo užtikrinimu atsisakymą (ir nurodyti tokio reikalavimo sumą) arba apie tai, kad teisė į atskirą reikalavimo užtikrinimą nebuvo įgyvendinta. Jeigu jis laiku nepateikia įrodymų, dalinio atsiskaitymo atveju jo reikalavimai netenkinami.

Dalinio atsiskaitymo atveju reikalavimai su atidedamąja sąlyga tenkinami visiškai. Vykdant atsiskaitymą šiems reikalavimams patenkinti reikalinga turto dalis rezervuojama.

Per galutinį atsiskaitymą iš bankrutuojančio subjekto turto reikalavimai su atidedamąja sąlyga netenkinami, jeigu galimybė, kad numatyta sąlyga bus įvykdyta, yra tokia menka, kad atsiskaitymo metu ji nėra reikšminga. Tokiu atveju per ankstesnius atsiskaitymus tokiam reikalavimui patenkinti rezervuotos sumos įtraukiamos į turtą, iš kurio atliekamas galutinis atsiskaitymas.

Kreditoriams, su kuriais nebuvo atsiskaityta vykdant dalinį atsiskaitymą ir kurie vėliau įvykdo SZ 275 ir 276 straipsniuose nurodytas sąlygas, per kitą atsiskaitymą iš likusio bankrutuojančio subjekto turto išmokama tokia pati suma, kaip ir kitiems kreditoriams. Tik tada galima toliau tenkinti kitų kreditorių reikalavimus.

Galutinis atsiskaitymas pradedamas užbaigus bankrutuojančio subjekto turto realizavimą. Galutinį atsiskaitymą galima inicijuoti tik gavus teismo sutikimą.

Jeigu vykdant galutinį atsiskaitymą visų kreditorių reikalavimai gali būti visiškai patenkinti, likvidatorius perveda likusį perviršį privačiam skolininkui. Jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, likvidatorius perduoda kiekvienam asmeniui, kuris skolininko atžvilgiu turi reikalavimų, tokią perviršio dalį, kurią toks asmuo turėtų teisę gauti, jeigu skolininkas būtų likviduojamas ne dėl bankroto.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

a) Nemokumo procesas. Jeigu kreditoriai pritaria restruktūrizavimo planui, teismas nutartimi pripažįsta pritarimą restruktūrizavimo planui ir patvirtina susitarimą su kreditoriais, išskyrus atvejus, kai:

− vienas iš kreditorių pakankamai tvirtai įrodo, kad pagal restruktūrizavimo planą jis turėtų teisę gauti mažiau nei galėtų pagrįstai tikėtis gauti tuo atveju, jeigu restruktūrizavimas nebūtų vykdomas;

− atsižvelgiant į restruktūrizavimo planą neatrodo tikėtina, kad jį įgyvendinus skolininkas galės tapti mokiu iki einamųjų metų pabaigos ir per dvejus paskesnius kalendorinius metus;

− restruktūrizavimo plane nenurodytas sumų, kurias kreditoriai gautų, jeigu jų reikalavimai nebūtų ginčijami, išmokėjimas; arba

− restruktūrizavimo plane siūloma kapitalizuoti vieno arba daugiau kreditorių reikalavimus ir skolininko dalyviai nėra priėmę nutarimo pritarti tokiai veiklai pagal Bendrovių įstatymą (kroat. Zakon o trgovačkim društvima).

Jeigu neįvykdomos susitarimo su kreditoriais patvirtinimo sąlygos, teismas priima nutartį, kurioje nurodo, kad susitarimas su kreditoriais netvirtinamas, ir sustabdo bylos nagrinėjimą.

Patvirtintas susitarimas su kreditoriais turi teisinį poveikį ir byloje nedalyvavusiems, ir joje dalyvavusiems kreditoriams, ir jų užginčyti reikalavimai vėliau pripažįstami.

Skolininkas, kuris gavo pelno iš įsipareigojimų, kurie yra nurašyti pagal patvirtintą susitarimą su kreditoriais, turi išsaugoti tokį gautą pelną iki visų iš susitarimo su kreditoriais kylančių įsipareigojimų įvykdymo termino pabaigos.

Jeigu kreditorius nurašo skolininko įsipareigojimą pagal patvirtintą susitarimą su kreditoriais, nurašyto įsipareigojimo suma pripažįstama kreditoriaus išlaidomis, kurios gali būti atskaitomos apskaičiuojant mokesčius.

b) Bankroto procesas. Iš karto po to, kai užbaigiamas galutinis atsiskaitymas, teismas priima nutartį užbaigti bankroto bylą, kuri pateikiama institucijai, tvarkančiai registrą, kuriame įregistruotas skolininkas. Išregistruoto iš registro skolininko, kuris yra juridinis asmuo, nebelieka, o skolininkas, kuris yra fizinis asmuo, netenka individualią veiklą vykdančio prekybininko, verslininko arba savarankiškai dirbančio asmens statuso.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Užbaigus bankroto procesą prieš privatų skolininką bankroto kreditoriai gali toliau neribotai siekti savo likusių reikalavimų patenkinimo.

Bankroto kreditoriai gali reikalauti priverstinai įvykdyti skolininko įsipareigojimus, remdamiesi nutartimi dėl jų reikalavimų pripažinimo, jeigu tokie reikalavimai yra pripažinti ir skolininkas jų neužginčijo per parengiamąjį posėdį. Nesėkmingai užginčytas reikalavimas prilygsta neužginčytam reikalavimui.

Likvidatoriaus arba vieno iš kreditorių siūlymu, arba veikdamas ex officio, teismas nurodo tęsti procesą, kad būtų toliau atsiskaitoma su kreditoriais, jeigu po paskutinio teismo posėdžio:

1. įvykdomos atsiskaitymo su kreditoriais iš rezervuotų sumų būtinosios sąlygos;

2. iš bankrutuojančio subjekto turto išmokėtos sumos vėl įtraukiamos į bankrutuojančio subjekto turtą;

3. randama turto, kuris sudaro bankrutuojančio subjekto turto dalį.

Teismas nurodo tęsti procesą, kad būtų toliau atsiskaitoma su kreditoriais, nepaisydamas aplinkybės, kad byla yra užbaigta.

Teismas gali nebevykdyti paskesnio atsiskaitymo ir gali pervesti kreditoriams sumą, iš kurios galima vykdyti atsiskaitymą, arba perduoti rastą objektą privačiam skolininkui, jeigu jis mano, kad tai tikslinga atsižvelgiant į nereikšmingą sumos dydį arba į mažą objekto vertę ir į atsiskaitymo proceso tęsimo išlaidas. Teismas gali nustatyti sąlygą, pagal kurią atsiskaitymas tęsiamas tik jeigu iš anksto apmokamos tokio proceso išlaidos.

Užbaigęs vėlesnį atsiskaitymą, teismas priima nutartį užbaigti bankroto bylą.

Kai nurodoma vykdyti paskesnį atsiskaitymą, likvidatorius pagal galutinį sąrašą išdalija sumą, kuria galima laisvai disponuoti, arba sumą, gautą realizavus vėliau rastą bankrutuojančio subjekto turto dalį. Likvidatorius teismui pateikia galutinę ataskaitą.

Kreditoriai, kurių reikalavimai turi būti tenkinami iš bankrutuojančio subjekto turto ir apie kurių reikalavimus likvidatorius sužino:

1. vykdydamas dalinį atsiskaitymą, kai nustatoma atsiskaityti skirta turto dalis;

2. vykdydamas galutinį atsiskaitymą, kai užbaigiamas paskutinis posėdis;

3. vykdydamas paskesnį atsiskaitymą, kai paskelbiamas tokiam atsiskaitymui skirtas sąrašas,

gali reikalauti atsiskaityti tik iš bankrutuojančio subjekto turto, likusio įvykdžius atsiskaitymą.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Kiekvienas kreditorius apmoka savo išlaidas, patirtas per nemokumo ir bankroto procesus, išskyrus atvejus, kai SZ nurodyta kitaip.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Likvidatorius, veikdamas skolininko vardu, ir bankroto kreditoriai gali pagal SZ nuostatas ginčyti teisinius veiksmus, atliktus prieš iškeliant bankroto bylą, kurie trukdo vienodai atsiskaityti su bankroto kreditoriais (ir dėl to kreditoriai patiria žalos) arba pagal kuriuos vieniems kreditoriams suteikiama viršenybė prieš kitus (kreditorių privilegijavimas). Tokiems teisiniams veiksmams prilygsta neveikimas, dėl kurio skolininkas neteko teisės arba kuriuo buvo grindžiami, palaikomi arba užtikrinti jam pareikšti piniginiai reikalavimai.

Teisiniai veiksmai, kuriais kreditoriui suteiktas užtikrinimas arba patenkintas jo reikalavimas, arba sudarytos sąlygos tokiam užtikrinimui arba patenkinimui tokiu būdu ir metu, kuris atitinka kreditoriaus teisių turinį (atitinkamas atsiskaitymas), ir kurie buvo atlikti per paskutinius tris mėnesius iki pasiūlymo iškelti bankroto bylą pateikimo, gali būti ginčijami, jeigu jų atlikimo metu skolininkas buvo nemokus, o kreditorius apie jo nemokumą žinojo.

Teisiniai veiksmai, kuriais kreditoriui suteiktas užtikrinimas arba patenkintas jo reikalavimas, arba sudarytos sąlygos tokiam užtikrinimui arba patenkinimui pagal jo teisių turinį, gali būti ginčijami, jeigu jie buvo atlikti po pasiūlymo iškelti bankroto bylą pateikimo ir jeigu tokių veiksmų atlikimo metu kreditorius žinojo apie nemokumą arba apie pasiūlymą iškelti bankroto bylą.

Laikoma, kad kreditorius žinojo apie nemokumą arba apie pasiūlymą iškelti bankroto bylą, jeigu jis žinojo arba turėjo žinoti apie aplinkybes, į kurias atsižvelgiant turėjo būti akivaizdu, kad skolininkas yra nemokus arba kad yra pateiktas pasiūlymas iškelti bankroto bylą.

Laikoma, kad asmenys, kurie tokių veiksmų atlikimo metu buvo užmezgę glaudžius santykius su skolininku, žinojo apie nemokumą ir apie pasiūlymą iškelti bankroto bylą.

Teisiniai veiksmai, kuriais kreditoriui, kuris neturėjo teisės pareikšti reikalavimo arba neturėjo teisės pareikšti reikalavimo tokiu būdu ar tuo metu, suteiktas užtikrinimas arba patenkintas jo reikalavimas, arba sudarytos sąlygos tokiam užtikrinimui arba patenkinimui, gali būti ginčijami:

1. jeigu jie atlikti paskutinį mėnesį prieš pateikiant pasiūlymą iškelti bankroto bylą arba po tokio pasiūlymo pateikimo, arba

2. jeigu jie atlikti antrą arba trečią mėnesį prieš pateikiant pasiūlymą iškelti bankroto bylą ir skolininkas tuo metu buvo nemokus, arba

3. jeigu tokie veiksmai buvo atlikti trečią arba antrą mėnesį prieš pateikiant pasiūlymą iškelti bankroto bylą ir kreditorius veiksmų atlikimo metu žinojo, kad jie bus žalingi bankroto kreditoriams.

Laikoma, kad kreditorius žinojo, jog tokie veiksmai bus žalingi kitiems kreditoriams, jeigu toks kreditorius žinojo arba turėjo žinoti apie aplinkybes, kurios turėjo akivaizdžiai rodyti, kad kreditoriai patirs žalos. Laikoma, kad asmenys, kurie tokių veiksmų atlikimo metu buvo užmezgę glaudžius santykius su skolininku, žinojo, kad bankroto kreditoriai patirs žalos.

Skolininko atlikti teisiniai veiksmai, kuriais tiesiogiai padaroma žalos bankroto kreditoriams, gali būti ginčijami:

1. jeigu jie buvo atlikti per tris mėnesius iki pasiūlymo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo, jeigu skolininkas tokių veiksmų atlikimo metu buvo nemokus ir jeigu kita šalis žinojo apie nemokumą, arba

2. jeigu jie buvo atlikti pateikus pasiūlymą dėl bankroto bylos iškėlimo ir jeigu kitas asmuo tokių teisinių veiksmų atlikimo metu žinojo arba turėjo žinoti apie nemokumą arba apie pasiūlymą iškelti bankroto bylą.

Visi skolininko teisiniai veiksmai, dėl kurių skolininkas praranda kurias nors teises arba negali jų įgyvendinti, taip pat veiksmai, dėl kurių gali toliau galioti arba gali būti priverstinai vykdomi skolininkui reiškiami piniginiai reikalavimai, laikomi prilygstančiais veiksmams, dėl kurių kreditoriai patiria tiesioginės žalos.

Per paskutinius dešimt metų iki pasiūlymo iškelti bankroto bylą pateikimo arba vėliau skolininko atlikti teisiniai veiksmai, kuriais buvo siekiama sukelti žalos kreditoriams, gali būti ginčijami, jeigu kita šalis žinojo apie skolininko ketinimą tokių veiksmų atlikimo metu. Preziumuojama, kad kita šalis žinojo apie ketinimą, jeigu ji žinojo, kad skolininkui gresia nemokumas ir kad dėl tokių veiksmų kreditoriai patirs žalos.

Laikoma, jog kreditorius žinojo, kad skolininkui gresia nemokumas ir kad dėl tokių veiksmų kreditoriai patirs žalos, jeigu toks kreditorius žinojo arba turėjo žinoti apie aplinkybes, kurios turėjo aiškiai rodyti, kad skolininkas buvo nemokus ir kad tokie veiksmai bus žalingi kreditoriams.

Skolininko ir jam artimų asmenų sudarytos atlygintinės sutartys gali būti ginčijamos, jeigu jomis kreditoriams padaroma tiesioginės žalos. Tokios sutarties negalima ginčyti, jeigu ji buvo sudaryta anksčiau nei dveji metai iki pasiūlymo iškelti bankroto bylą pateikimo arba jeigu kita šalis įrodo, kad sutarties sudarymo metu ji nežinojo apie skolininko ketinimus sukelti žalos kreditoriams.

Skolininko teisiniai veiksmai, atlikti neatlygintinai arba už nereikšmingo dydžio atlyginimą, gali būti ginčijami, išskyrus atvejus, kai jie buvo atlikti likus ketveriems metams iki pasiūlymo iškelti bankroto bylą pateikimo. Veiksmai, susiję su pavienėmis nereikšmingos vertės dovanomis, negali būti ginčijami.

Teisiniai veiksmai, kuriais bendrovės dalyvis pareiškia reikalavimą grąžinti skolą, panaudotą kapitalui apmokėti, arba kokį nors panašų reikalavimą, negalioja:

1. jeigu jais suteiktas užtikrinimas ir jeigu tokie veiksmai buvo atlikti per penkerius metus iki pasiūlymo iškelti bankroto bylą pateikimo arba vėliau;

2. jeigu jais užtikrintas atsiskaitymas ir jeigu tokie veiksmai buvo atlikti likus ne daugiau kaip metams iki pasiūlymo iškelti bankroto bylą pateikimo arba vėliau.

Teisiniai veiksmai, kuriais bendrovės neskelbiamajam akcininkui grąžintas visas įnašas arba jo dalis, arba kuriais visiškai arba iš dalies atsisakyta reikalauti tokio akcininko padengti jam tenkančią patirtų nuostolių dalį, gali būti ginčijami, jeigu sutartis, kuria tokie veiksmai grindžiami, buvo sudaryta paskutiniais metais prieš pateikiant pasiūlymą iškelti bendrovei bankroto bylą arba vėliau. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai neskelbiamasis akcininkas pagal sutartį likviduojamas.

Kai įvykdomas atitinkamas atsiskaitymas, skolininko mokėjimai vekseliu negali būti išreikalauti iš gavėjo, jeigu pagal įstatymą dėl perleidžiamųjų priemonių, gavėjas, atsisakęs priimti mokėjimą, prarastų galimybę reikšti reikalavimą kitiems skolininkams.

Laikoma, kad veiksmai buvo atlikti tuo metu, kai atsirado jų teisinis poveikis.

Jeigu tam, kad teisinis veiksmas turėtų teisinę galią, būtinas įrašas viešoje apskaitos knygoje, registre arba žurnale, laikoma, kad teisinis veiksmas atliktas tuomet, kai įvykdomos kitos išankstinės galiojimo sąlygos, skolininko valios išreiškimas padaryti tokį įrašą tampa privalomas ir kita šalis pateikia prašymą padaryti įrašą apie teisinius pokyčius. Ši nuostata taikoma ir prašymams padaryti įrašą iš anksto siekiant užtikrinti teisę į teisinius pokyčius.

Jeigu teisiniam veiksmui taikoma tam tikra sąlyga arba terminas, atsižvelgiama į jo įvykdymo momentą, o ne į sąlygos įvykdymo arba termino suėjimo momentą.

Galima ginčyti teisinius veiksmus, kuriems atlikti gautas vykdomasis raštas, ir teisinius veiksmus, atliktus per vykdymo procesą.

Jeigu skolininkas už tam tikrų veiksmų atlikimą priėmė tokios vertės atlyginimą, kokios vertės turtas tiesiogiai tapo jo turto dalis, tokius teisinius veiksmus galima ginčyti tik jeigu buvo padaryta tyčinė žala.

Likvidatorius gali skolininko vardu ginčyti skolininko teisinius veiksmus, gavęs teismo sutikimą. Atitinkamas ieškinys reiškiamas asmeniui, kurio atžvilgiu atlikti ginčijami veiksmai.

Likvidatorius gali reikšti ieškinius, kuriais ginčijami teisiniai veiksmai, pusantrų metų nuo bankroto bylos iškėlimo.

Kiekvienas bankroto kreditorius gali savo vardu ir sąskaita pareikšti ieškinį, kuriuo ginčijami teisiniai veiksmai, jeigu:

– likvidatorius nepareiškė ieškinio, kad užginčytų teisinius veiksmus, per SZ 212 straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį, – per tris mėnesius nuo SZ 212 straipsnio 3 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos;

– likvidatorius atsiima ieškinį, kuriuo ginčijami teisiniai veiksmai – per tris mėnesius nuo galutinės nutarties, kuria patvirtintas ieškinio atsiėmimas, paskelbimo teismo elektroninėje skelbimų lentoje (kroat. e-Oglasna ploča suda);

– jis anksčiau yra paprašęs likvidatoriaus padaryti pareiškimą ir likvidatorius yra pareiškęs, kad jis nereikš ieškinių siekdamas užginčyti teisinius veiksmus, – per tris mėnesius nuo likvidatoriaus pareiškimo paskelbimo teismo elektroninėje skelbimų lentoje;

– jis anksčiau yra paprašęs likvidatoriaus padaryti pareiškimą, bet likvidatorius per tris mėnesius nėra pareiškęs, ar jis reikš ieškinį siekdamas užginčyti teisinius veiksmus, – per tris mėnesius nuo prašymo padaryti tokį pareiškimą paskelbimo.

Jeigu patenkinamas prašymas panaikinti teisinius veiksmus, užginčyti teisiniai veiksmai neturi teisinio poveikio bankrutuojančio subjekto turtui ir kita šalis privalo grąžinti visą materialinę naudą, kurią ji gavo dėl sudaryto užginčyto sandorio, kad ši būtų įtraukta į bankrutuojančio subjekto turtą, išskyrus atvejus, kai SZ nurodyta kitaip. Pasiūlymą dėl priverstinio vykdymo remiantis sprendimu, kuriuo patenkintas ieškinys, kuriuo buvo užginčyti teisiniai veiksmai, gali pateikti likvidatorius skolininko vardu ir sąskaita arba bankrutuojančio subjekto turto sąskaita ir bankroto kreditorius savo vardu ir bankroto skolininko arba bankrutuojančio subjekto turto naudai.

Asmuo, neatlygintinai arba už nereikšmingo dydžio atlyginimą priėmęs tam tikrų įsipareigojimų įvykdymą, privalo grąžinti, ką yra gavęs, tik jeigu jis dėl to praturtėjo, išskyrus atvejus, kai jis žinojo arba turėjo žinoti, kad toks įsipareigojimų įvykdymas bus žalingas kreditoriams.

Galutinis sprendimas, priimtas dėl ieškinio, kuriuo užginčyti teisiniai veiksmai, taikomas bankroto skolininkui, bankrutuojančio subjekto turtui ir visiems bankroto kreditoriams, išskyrus atvejus, kai SZ nurodyta kitaip.

Jeigu teismas patenkina prašymą panaikinti teisinius veiksmus, kita šalis privalo grąžinti visą materialinę naudą, kurią ji gavo dėl užginčyto sandorio, kad ji būtų įtraukta į bankrutuojančio subjekto turtą. Kai ši nauda vėl įtraukiama į bankrutuojančio subjekto turtą, kreditoriai, kurie yra ieškovai, turi pirmumo teisę, kad jų reikalavimai būtų patenkinti iš tokios naudos proporcingai jų pripažintų reikalavimų sumai.

Skolininko teisiniai veiksmai byloje gali būti ginčijami bet kuriuo metu.

Teisinis veiksmas gali būti ginčijamas pareiškiant ieškinį net kitos šalies įpėdiniui arba kitam universaliam teisių perėmėjui.

Teisinis sandoris gali būti ginčijamas pareiškiant ieškinį kitiems kitos šalies teisių perėmėjams:

1. jeigu įgijimo metu teisių perėmėjas žinojo apie aplinkybes, kuriomis grindžiamas jo teisių perdavėjo turto įgijimo negaliojimas;

2. jeigu įgijimo metu teisių perėmėjas buvo užmezgęs glaudžius santykius su skolininkui, išskyrus atvejus, kai jis gali įrodyti, kad tuo metu jis nežinojo apie aplinkybes, kuriomis grindžiamas jo teisių perdavėjo turto įgijimo negaliojimas;

3. jeigu tai, kas buvo įgyta, buvo perduota teisių perėmėjui neatlygintinai arba už nereikšmingo dydžio atlyginimą.

Iškėlus bankroto bylą atlikti teisiniai veiksmai, kurie lieka galioti pagal pasitikėjimo viešaisiais registrais užtikrinimo nuostatas, gali būti ginčijami pagal nuostatas dėl teisinių veiksmų, atliktų iki bankroto bylos iškėlimo, užginčijimo.


Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.

Paskutinis naujinimas: 23/08/2019

Nemokumas - Italija

TURINIO LENTELE


1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Nemokumo bylą galima inicijuoti komercinės veiklos vykdytojams (asmenims arba įmonėms), jeigu jie turi bent vieną iš šių požymių:

a) 300 000 EUR arba didesnį turtą per trejus metus iki prašymo dėl nemokumo arba kompromiso pateikimo;

b) 200 000 EUR arba didesnes bendras metines pajamas kiekvienais metais iš trejų metų iki prašymo dėl nemokumo arba kompromiso pateikimo;

c) 500 000 EUR arba didesnę bendrą skolą (prašymo dėl nemokumo arba kompromiso pateikimo dieną, neatsižvelgiant į skolos atsiradimo datą).

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

a) nemokumo bylai inicijuoti reikia, kad įmonė būtų nemoki; inicijuoti bylą gali prašyti:

– skolininkas;

– kreditorius;

– prokuroras;

b) susitarimui su kreditoriais (concordato preventivo) reikia, kad įmonei būtų kilę sunkumų (t. y. ji turi patirti finansinių sunkumų, kurie nėra tokie sunkūs, kad sukeltų nemokumą); šio susitarimo gali prašyti tik skolininkas.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Nemokaus skolininko turtą sudaro visas turtas, išskyrus šį:

1) griežtai asmeninę nuosavybę ir teises;

2) išlaikymo išmokas, darbo užmokestį, pensijas, atlyginimus ir kitas nemokių skolininkų darbo pajamas tokia apimtimi, kuri reikalinga sau ir šeimai išlaikyti;

3) pajamas iš nemokaus skolininko vaikų turto, prieinamo jam pagal teisės aktus, turtą, esantį fonduose, atskirtuose šeimos poreikiams (fondo patrimoniale), ir pajamas iš jų, išskyrus Civilinio kodekso 170 straipsnyje numatytus atvejus;

4) daiktus, kurie pagal įstatymą negali būti areštuojami.

Į nemokaus skolininko turtą taip pat įtraukiamas visas turtas, kurį nemokus skolininkas įgyja po bylos inicijavimo, tačiau neįtraukiami įsipareigojimai, prisiimti tam turtui įgyti ir išlaikyti.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Nemokumo administratorius turi įgaliojimus ir pareigą valdyti turtą, jį parduoti ir paskirstyti pajamas kreditoriams.

Nemokumo administratorius gali pateikti nemokiam skolininkui klausimus informacijai atskleisti, o skolininkas gali ginčyti nemokumo administratoriaus ir teismo paskirto bankroto administratoriaus vykdomas priemones, tačiau tik tuo atveju, jeigu jos buvo patvirtintos pažeidžiant įstatymą (taigi, priemonių negalima ginčyti vien siekiant paspartinti procesą).

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Bet kas, turintis sumokėti pinigų sumą nemokumo administratoriui, gali šią skolą įskaityti reikalavimu (controcredito) toje pačioje byloje, tačiau tik tuo atveju, jei ir skola, ir reikalavimas atsirado prieš bylos inicijavimą.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Administratorius gali nuspręsti, ar sutartys, galiojusios nemokumo proceso inicijavimo metu, bus toliau vykdomos, ar nutraukiamos.

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Po nemokumo bylos inicijavimo kreditoriai teisinių veiksmų gali imtis tik tuo atveju, jeigu administratorius nesiima veiksmų, t. y. tokių veiksmų nesiima tyčia arba dėl aplaidumo.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Kreditoriaus pareikštus ieškinius asmeniui, kuris vėliau paskelbiamas nemokiu, gali toliau ginti tik administratorius.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Kreditorių komitetą sudaro trys arba penki kreditoriai; jis turi nemažus įgaliojimus:

– duoda leidimus sandoriams, kompromisams, ieškinių atsisakymui, trečiųjų šalių teisių pripažinimui, hipotekos atšaukimui, vertybinių popierių grąžinimui, obligacijų atsisakymui, paveldėto turto ir dovanų priėmimui ir visiems kitiems specialaus administravimo atvejams;

– kreipiasi į teismą, kad jis pakeistų administratorių;

– tvirtina likvidavimo planą;

– duoda leidimą administratoriui perimti nemokumo paskelbimo dieną galiojusias sutartis;

– dalyvauja sudarant nemokaus skolininko turto aprašą;

– vertina visus su procesu susijusius dokumentus;

– duoda leidimą administratoriui į turtą neįtraukti arba nelikviduoti vieno ar daugiau turto objektų, jeigu likvidavimas atrodo akivaizdžiai nepalankus;

– kreipiasi į teismo paskirtą bankroto administratorių, kad jis sustabdytų turto pardavimą.

Be jau minėtų aktyvių administravimo įgaliojimų, kreditorių komitetas reiškia nuomones dėl teismo paskirto administratoriaus arba teismo vykdomų priemonių, t. y.:

– leidimo apsaugotiems kreditoriams parduoti kaip užstatą turimą turtą;

– leidimo teismo paskirtam bankroto administratoriui toliau vykdyti įmonės veiklą (tolesniam veiklos vykdymui turi pritarti kreditorių komitetas);

– leidimo teismo paskirtam bankroto administratoriui nuomoti verslą (nuomai turi pritarti kreditorių komitetas).

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Administratorius (gavęs išankstinį leidimą) gali:

– toliau vykdyti įmonės veiklą;

– nuomoti verslą;

– parduoti visą turtą ir pajamas paskirstyti kreditoriams;

– nuspręsti neparduoti mažos vertės turto.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Bet kuris kreditorius gali kreiptis į teismą, kad skolininkas būtų paskelbtas nemokiu. Kreditoriui nebūtina turėti vykdomojo rašto; svarbu, kad reikalavimas būtų pagrįstas dokumentiniais įrodymais.

Visi kreditoriai (taigi, įskaitant ir tuos, kurie kreipėsi dėl skolininko pripažinimo nemokiu ir to pripažinimo pasiekė) inicijavus nemokumo bylą turi prašyti užregistruoti jų reikalavimus.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Kreditoriai savo reikalavimus gali pateikti be teisinio atstovo.

Jų prašymuose turi būti pateikti dokumentiniai reikalavimo įrodymai, prašymai turi būti pateikiami elektroniniu būdu (naudojant sertifikuotą elektroninį paštą).

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Turto pardavimo pajamos visiems kreditoriams paskirstomos prioriteto tvarka. Teisės nuostatomis prioritetinės teisės priskiriamos daugeliui reikalavimų (hipotekoms, vertybiniams popieriams, bendriesiems arba specialiesiems pirmaeiliams reikalavimams), kuriuos galima patenkinti iš tam tikro arba viso turto.

Jeigu (kaip beveik visada būna) turto realizavimo pajamų visiems reikalavimams patenkinti neužtenka, jie paskirstomi ne proporcingai reikalavimo sumai, o Civiliniame kodekse išdėstyta prioriteto tvarka.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

Nemokumo byla baigiama, kai:

– nėra pateikta reikalavimų;

– visi reikalavimai yra patenkinti;

– paskirstytos visos turto pardavimo pajamos;

– nustatyta, kad nėra parduotino turto ar kitų pajamų.

Kai nemokumo byla baigiama, nemokus skolininkas vėl įgyja teisę inicijuoti teisinius veiksmus ir į juos reaguoti ir gali įgyti turtą be administratoriaus žinios.

Kompromisas su kreditoriais sudaromas, kai skolininko ir kreditorių susitarimas yra patvirtintas, tačiau kai susitarime reikalaujama realizuoti turtą (concordato liquidatorio), tęsiama pardavimo procedūra, todėl procedūra baigiama tik tada, kai visas turtas yra parduotas, o pajamos yra paskirstytos kreditoriams.

Kai sudaromas kompromisas su kreditoriais, nemokus skolininkas atleidžiamas nuo visų skolų.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Kai nemokumo byla užbaigiama, kreditoriai gali pareikšti skolininkui ieškinį dėl likusios skolos (t. y. skolos dalies, kurios negrąžino administratorius) išieškojimo, jeigu nebuvo įvykdyta atleidimo nuo skolų procedūra – įvykdžius šią procedūrą, kreditoriai negali pareikšti nemokiam skolininkui jokių reikalavimų.

Kai sudaromas kompromisas su kreditoriais, kreditoriai negali pareikšti skolininkui jokių reikalavimų. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo savo įsipareigojimų, kreditoriai gali prašyti nutraukti kompromisą; prašymas turi būti pateikiamas per vienerius metus.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Nemokumo bylos išlaidos padengiamos iš paties proceso lėšų – jos apmokamos iš turto pardavimo pajamų.

Jeigu turto nėra, administratoriaus atlyginimą ir jo patirtas išlaidas apmoka valstybė.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Nemokaus skolininko teisinius veiksmus, atliktus iki nemokumo bylos inicijavimo, galima panaikinti, jeigu jie buvo atlikti per tam tikrą laikotarpį (per vienerius metus arba per šešis mėnesius) iki bylos inicijavimo.

Nemokaus skolininko teisiniai veiksmai, atlikti po nemokumo bylos inicijavimo, yra niekiniai.

Specialaus administravimo veiksmai, atlikti galiojant kompromisams su kreditoriais ir be teismo leidimo, yra niekiniai.


Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.

Paskutinis naujinimas: 03/01/2020

Nemokumas - Kipras

TURINIO LENTELE


1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Bankrotas (gr. ptóchevsi). Nutartis dėl bankroto (gr. diátagma ptóchevsis) priimama tik dėl nemokaus fizinio asmens.

Likvidavimas (gr. ekkathárisi). Nutartis dėl likvidavimo (gr. diátagma ekkathárisis) priimama dėl bet kurio juridinio asmens. Savanoriškas likvidavimas (gr. ekoúsia ekkathárisi) ne teismo tvarka arba prižiūrint teismui taip pat taikomas juridiniams asmenims.

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

Bankrotas. Teisės normos dėl fizinių asmenų bankroto nustatytos Bankroto įstatyme (gr. perí Ptóchevsis Nómos, 5 skyrius), kuris per pastaruosius dvejus metus buvo iš esmės pakeistas siekiant atsižvelgti į pasikeitusią ekonominę ir socialinę padėtį.

Prašymą dėl bankroto gali pateikti kreditorius arba pats skolininkas, jeigu skolos viršija 15 000 EUR, ir jeigu yra atliktas bankroto veiksmas ir skolininkas asmeniškai buvo Kipre arba nuolat gyveno arba vykdė veiklą Kipre, arba buvo veiklą Kipre vykdančios įmonės arba bendrijos narys.

Skolininkas atlieka bankroto veiksmą (gr. práxi ptóchevsis), be kita ko, tokiais atvejais:

a) kreditorius gauna galutinį sprendimą dėl skolininko dėl bet kokios sumos, ir skolininkas jos nesumoka;

b) skolininkas pateikia deklaraciją, kad nebegali sumokėti savo skolų;

c) skolininkas pateikia prašymą dėl bankroto;

d) asmeninis skolų grąžinimo planas, kurio šalis buvo skolininkas, laikomas neįvykdytu arba panaikintu pagal Įstatymo dėl fizinių asmenų nemokumo (gr. perí Aferengyótitas Fysikón Prosópon Nómos) nuostatas.

Bendrovių likvidavimas. Bendrovė gali būti likviduojama todėl, kad negali sumokėti savo skolų arba specialiu bendrovės sprendimu dėl likvidavimo, išparduodant jos turtą ir grąžinant visas skolas ar jų dalį. Jeigu bendrovė negali apmokėti savo skolų, gali būti priimamas įsakymas dėl likvidavimo. Mokėtina skolų suma turi būti didesnė nei 5 000 EUR. Prašymą dėl likvidavimo teismui pateikia kreditorius arba akcininkai.

Savanoriškas likvidavimas

Savanoriškas likvidavimas gali būti trijų rūšių:

  • kreditorių inicijuotas savanoriškas likvidavimas (gr. ekoúsia ekkathárisi apó pistotés). Tai yra likvidavimas neteismine tvarka, jeigu bendrovė yra nemoki ir jos valdyba nusprendžia ją likviduoti. Kreditorių inicijuotas savanoriškas likvidavimas pradedamas sušaukiant kreditorių susirinkimą, siekiant apsvarstyti specialų sprendimą dėl savanoriško likvidavimo, kurį priėmė bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas;
  • narių inicijuotas savanoriškas likvidavimas (gr. ekoúsia ekkathárisi apó méli). Tai taip pat yra likvidavimas neteismine tvarka, inicijuojamas specialiu visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, kai bendrovė yra moki;
  • savanoriškas likvidavimas prižiūrint teismui (gr. ekoúsia ekkathárisi ypó tin epopteía tou Dikastiríou). Kai bendrovė priima sprendimą dėl savanoriško likvidavimo, teismas gali priimti nutartį, kad bendrovė turi būti likviduojama prižiūrint teismui.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Bankrotas. Bankrutuojančio asmens turtą sudaro visas jam bankroto bylos iškėlimo metu priklausantis arba suteiktas turtas arba turtas, kurį bankrutuojantis asmuo įsigyja arba kuris pereina jam, išskyrus turtą, kuris yra būtinas bankrutuojančio asmens ir jo šeimos išgyvenimui.

Turtas, įsigytas po bankroto bylos iškėlimo ir prieš bankroto įvykdymo patvirtinimą arba bankroto panaikinimą yra bankrutuojančio asmens turto dalis.

Likvidavimas. Likviduojamas turtas yra turtas, kuris priklausė bendrovei iki nutarties dėl likvidavimo priėmimo arba iki specialaus sprendimo dėl savanoriško likvidavimo priėmimo dienos.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Bankrotas. Jeigu priimama nutartis dėl bankroto, bankrutuojančio asmens turtą pradeda administruoti oficialus bankroto administratorius (gr. epísimos paralíptis). Vėliau administratoriumi (gr. diacheiristís) gali būti paskirtas bet kuris licenciją turintis nemokumo administratorius (gr. adeiodotiménos sýmvoulos aferengyótitas). Administratoriaus užduotis – parduoti bankrutuojančio asmens turtą ir paskirstyti iš jo pardavimo gautas pajamas kreditoriams. Jeigu oficialus bankroto administratorius arba nemokumo administratorius imasi vykdyti administratoriaus pareigas, bankrutuojantis asmuo išlaiko viso turimo turto nuosavybės teisę, tačiau nuo bankroto bylos iškėlimo dienos jį valdo tik administratorius.

Likvidavimas. Kai priimama nutartis dėl likvidavimo, jeigu kreditoriai nepaskiria likvidatoriaus, oficialus bankroto administratorius automatiškai tampa likvidatoriumi (gr. ekkatharistís), nebent licenciją turintis nemokumo administratorius oficialaus bankroto administratoriaus teismui pateiktu prašymu arba po kreditorių susirinkimo ir bendrovės dalininkų priimto sprendimo paskiriamas likvidatoriumi. Likvidatoriaus užduotis – parduoti likviduojamos bendrovės turtą ir paskirstyti iš jo gautas pajamas kreditoriams ir dalininkams. Kai oficialus bankroto administratorius arba nemokumo specialistas pradeda eiti likviduojamo juridinio asmens turto likvidatoriaus pareigas, nors bendrovė išlaiko viso savo turto nuosavybės teisę, nuo tos dienos, kai pradedama likvidavimo procedūra, turtą valdo likvidatorius, siekdamas jį parduoti.

Savanoriškas likvidavimas. Jeigu bendrovė likviduojama savanoriškai, nuo pirmosios likvidavimo procedūros dienos bendrovė nutraukia savo veiklą, išskyrus tą veiklos dalį, kuri yra būtina siekiant naudingai likviduoti bendrovę. Likvidatoriaus užduotis – parduoti likviduojamos bendrovės turtą ir paskirstyti pajamas kreditoriams ir dalininkams.

  • Kreditorių inicijuotas savanoriškas likvidavimas. Kreditoriai ir bendrovė atskiruose susirinkimuose paskiria nemokumo specialistą, kurį jie nori paskirti bendrovės likvidatoriumi, tačiau jeigu abu susirinkimai nesutaria, likvidatoriumi paskiriamas kreditorių paskirtas nemokumo specialistas.
  • Narių inicijuotas savanoriškas likvidavimas. Bendrovė visuotinio susirinkimo sprendimu likvidatoriumi paskiria licenciją turintį nemokumo specialistą, kuris prisiima atsakomybę už bendrovės reikalų tvarkymą ir jos turto paskirstymą. Paskyrus likvidatorių, nutrūksta direktorių įgaliojimai, išskyrus tuos įgaliojimus, kuriuos patvirtina bendrovės visuotinis susirinkimas arba likvidatorius.
  • Savanoriškas likvidavimas prižiūrint teismui. Priimdamas nutartį dėl likvidavimo prižiūrint teismui, teismas gali šioje arba kitoje nutartyje nurodyti paskirti dar vieną likvidatorių. Teismo paskirtas likvidatorius turi tokius pačius įgaliojimus, pareigas ir jo padėtis yra tokia pat kaip ir specialiu sprendimu arba kreditorių sprendimu paskirto likvidatoriaus.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Bankrotas. Teisės aktuose numatyta, kad gali būti remiamasi savitarpio įskaitymu, jeigu bankrutuojantis asmuo ir bet kuris kitas asmuo iki nutarties dėl bankroto priėmimo turi tarpusavio kreditų ar skolų arba kitų tarpusavio sandorių, nebent kredito suteikimo metu kitas asmuo žinojo apie bankrutuojančio asmens atliekamą bankroto veiksmą.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Bankrotas. Esamos teisėtos sutartys, kurių šalis yra bankrutuojantis asmuo, lieka toliau galioti, o bankrutuojantis asmuo ir toliau lieka asmeniškai atsakingas už jų sąlygų vykdymą.

Likvidavimas. Esamos teisėtos sutartys, kurios šalis yra likviduojama bendrovė, lieka toliau galioti. Tas pats taikoma teisėtoms sutartims, kurias yra sudariusios savanoriškai likviduojamos bendrovės.

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Bankrotas. Jeigu ieškinys bankrutuojančiam asmeniui pareiškiamas po nutarties dėl bankroto priėmimo, kad ieškinys būtų nagrinėjamas, būtina gauti teismo leidimą.

Likvidavimas. Jeigu ieškinys likviduojamai bendrovei pareiškiamas po nutarties dėl likvidavimo priėmimo, prieš nagrinėjant ieškinį turi būti gautas teismo leidimas.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Bankrotas. Ieškiniai bankrutuojančiam asmeniui, kurie jau nagrinėjami, paprastai nagrinėjami toliau, nesant reikalo prašyti teismo leidimo toliau juos nagrinėti.

Likvidavimas. Likviduojamai bendrovei iškelti jau nagrinėjami ieškiniai gali būti toliau nagrinėjami tik gavus teismo leidimą. Tokius ieškinius priklauso palaikyti tik oficialiam bankroto administratoriui arba bendrovės likvidatoriui.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Bankrotas. Siekdamas dalyvauti bankroto byloje, kreditorius turi užpildyti skolą įrodančias formas (gr. epalíthevsi chréous) ir pateikti visus patvirtinančius įrodymus. Oficialus bankroto administratorius arba nemokumo specialistas, kuris atlieka administratoriaus pareigas, priima sprendimą dėl to, ar priimti, ar atmesti įrodymus. Vėliau kreditoriams Bankroto įstatyme nustatyta pirmenybės tvarka išmokami dividendai. Užregistravus kreditorių įrodymus, jie gali dalyvauti oficialaus bankroto administratoriaus arba bendrovę likviduojančio nemokumo specialisto šaukiamuose susirinkimuose.

Likvidavimas. Siekdamas dalyvauti likvidavimo procedūroje, kreditorius privalo užpildyti skolos įrodymo formas ir pateikti visus patvirtinančius įrodymus. Taikomos tos pačios procedūros kaip ir bankroto atveju, išskyrus tai, kad šiuo atveju dividendai paskirstomi pagal Bendrovių įstatymą (gr. perí Etaireión Nómos, 113 skyrius).

Tas pats taikoma savanoriškam likvidavimui, visų pirma savanoriškam kreditorių likvidavimui, jeigu kreditoriai dalyvauja tiesiogiai nuo pat procedūros pradžios, kai jų susirinkimas šaukiamas pasirinktam likvidatoriui siūlyti.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Bankrotas. Administratorius turi įgaliojimus ir teisę parduoti nekilnojamąjį turtą bet kuriuo būdu, kuris, jo nuomone, yra tinkamas, ir veikdamas procedūros interesais. Vėliau kreditoriams Bankroto įstatyme nustatyta pirmenybės tvarka išmokami dividendai. Jeigu turtas įkeistas hipoteka, teismas turi priimti nutartį.

Likvidavimas. Likviduojamos bendrovės likvidatorius gali parduoti bendrovės nekilnojamąjį turtą bet kuriuo būdu, kuris, jo nuomone, atitinka procedūros interesus. Vėliau kreditoriams Bendrovių įstatyme nustatyta pirmenybės tvarka išmokami dividendai. Jeigu turtas įkeistas hipoteka, teismas turi priimti nutartį. Tos pačios taisyklės taikomos savanoriškam likvidavimui.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Bankrotas. Jeigu yra priimama nutartis dėl bankroto, kreditoriai gali pateikti iki bankroto dienos arba nutarties dėl likvidavimo priėmimo dienos atsiradusios skolos įrodymus, susijusius su reikalavimais sumokėti fiksuotą sumą. Reikalavimai, atsiradę po nutarties dėl bankroto priėmimo, bankroto byloje nenagrinėjami, ir kreditoriai privalo imtis veiksmų prieš patį bankrutuojantį asmenį.

Likvidavimas. Priėmus nutartį dėl likvidavimo arba specialų sprendimą dėl savanoriško likvidavimo, kreditoriai gali pateikti skolų, atsiradusių iki nutarties dėl likvidavimo arba specialaus sprendimo priėmimo dienos, įrodymus, susijusius su reikalavimais sumokėti fiksuotą sumą. Reikalavimai, atsiradę po nutarties dėl likvidavimo arba specialaus sprendimo priėmimo, per likvidavimo procedūrą nenagrinėjami, ir kreditoriai privalo imtis veiksmų prieš pačią likviduojamą bendrovę.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Bankrotas. Kai yra priimama nutartis dėl bankroto, kiekvienas kreditorius per 35 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos privalo raštu oficialiam bankroto administratoriui arba administratoriui pateikti skolos įrodymus. Pateikiant įrodymus privaloma pateikti išsamią informaciją apie skolą, nurodyti visus garantus ir tai, ar kreditorius turi užtikrinimą. Oficialus bankroto administratorius arba administratorius privalo raštu per 10 dienų priimti arba atmesti įrodymus dividendų tikslais. Kreditorius arba garantas, kurio netenkina oficialaus bankroto administratoriaus arba administratoriaus sprendimas, gali jį ginčyti teisme per 21 dieną.

Likvidavimas. Jeigu priimama nutartis dėl likvidavimo, kiekvienas kreditorius per 35 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos privalo oficialiam bankroto administratoriui arba likvidatoriui raštu pateikti skolos įrodymus. Pateikiant įrodymus privaloma pateikti išsamią informaciją apie skolą, nurodyti visus garantus ir tai, ar kreditorius turi užtikrinimą. Oficialus bankroto administratorius arba likvidatorius per 10 dienų privalo raštu priimti arba atmesti įrodymus dividendų tikslais. Kreditorius arba garantas, kurio netenkina oficialaus bankroto administratoriaus arba likvidatoriaus sprendimas, gali jį ginčyti teisme per 21 dieną Tos pačios taisyklės taikomos savanoriškam likvidavimui.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Bankrotas. Paskirstant bankrutuojančio asmens turtą, skolos išrikiuojamos po lygiai ir proporcingai kiekvienai kategorijai (pagal taisyklę „pari passu“), nebent turto pakanka sumokėti visas skolas. Reikalavimų eilė nustatoma taip:

  • faktinės administravimo išlaidos ir administratoriaus užmokestis;
  • oficialiam bankroto administratoriui mokėtini mokėjimai;
  • kreditoriaus, kuris pateikė prašymą, patirtos išlaidos;
  • skolos, kurioms teikiama pirmenybė;
  • neužtikrintos skolos.

Likvidavimas. Paskirstant likviduojamo asmens turtą, skolos išskirstomos po lygiai, proporcingai kiekvienai kategorijai (pagal taisyklę „pari passu“), nebent turto pakanka visoms skoloms grąžinti. Reikalavimų eilė nustatoma taip:

  • faktinės likvidavimo išlaidos ir likvidatoriaus užmokestis;
  • oficialiam bankroto administratoriui arba likvidatoriui mokėtini mokėjimai;
  • kreditoriaus, kuris yra pareiškėjas, patirtos išlaidos;
  • skolos, kurioms teikiama pirmenybė;
  • trumpalaikės skolos;
  • skolos kreditoriams, kurių reikalavimai neužtikrinti.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

Bankrotas. Bankrutuojantis asmuo gali pateikti oficialiam bankroto administratoriui arba administratoriui siūlymą sudaryti susitarimą su kreditoriais (gr. symvivasmós). Šaukiamas kreditorių susirinkimas, kuriame visų skolą jiems įrodžiusių kreditorių, kurių reikalavimų vertė sudaro 3/4 bankrutuojančio asmens įsipareigojimų, turi patvirtinti schemą. Jeigu kreditoriai sutinka su pasiūlymu, bankrutuojantis asmuo arba oficialus bankroto administratorius ar administratorius prašo teismo jį patvirtinti. Teismo patvirtinimas yra privalomas visiems savo reikalavimus įrodžiusiems kreditoriams. Jeigu yra laikomasi susitarimo su kreditoriais sąlygų, laikoma, kad įrodytos skolos grąžintos visos.

Bankroto procedūra visiškai užbaigiama, kai yra panaikinama nutartis dėl bankroto.

Likvidavimas. Likvidavimo procedūra visiškai užbaigiama po galutinio likvidavimo arba panaikinus nutartį dėl likvidavimo.

Savanoriško likvidavimo procedūra užbaigiama, o likviduojama bendrovė galutinai likviduojama praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai oficialiam bankroto administratoriui pateikiamos bendrovės galutinės finansinės ataskaitos, kurios parengiamos užbaigus likvidavimą ir paskirsčius bendrovės turtą.

Tačiau, jeigu asmuo yra teisiškai suinteresuotas atgaivinti bendrovę, kuri buvo likviduota savanoriškai arba teismo nutartimi, jis gali tai padaryti per dvejus metus nuo likvidavimo, pateikdamas šiuo klausimu prašymą teismui.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Bankrotas. Jeigu nutartis dėl bankroto panaikinama ir kreditoriai davė savo sutikimą dar negavę visų mokėjimų, tokie kreditoriai turi teisę reikalauti sumų, kurios liko nesumokėtos po nutarties panaikinimo.

Likvidavimas. Jeigu nutartis dėl likvidavimo panaikinama ir kreditoriai davė savo sutikimą dar negavę visų mokėjimų, jie turi teisę reikalauti sumų, kurios liko nesumokėtos po nutarties panaikinimo.

Jeigu asmuo yra teisiškai suinteresuotas atgaivinti bendrovę, kuri buvo likviduota savanoriškai arba teismo nutartimi, jis gali tai padaryti per dvejus metus nuo likvidavimo, pateikdamas šiuo klausimu prašymą teismui.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Bankrotas. Nutarties dėl bankroto priėmimo išlaidas padengia kreditorius, kuris pateikia prašymą priimti šią nutartį. Oficialaus bankroto administratoriaus apmokėtinos išlaidos yra 500 EUR. Per bankroto procedūrą patirtos išlaidos apmokamos iš bankrutuojančio asmens turto.

Likvidavimas. Nutarties dėl likvidavimo priėmimo išlaidas padengia kreditorius, kuris pateikia prašymą priimti šią nutartį. Oficialaus bankroto administratoriaus apmokėtinos išlaidos yra 500 EUR. Išlaidos, patirtos per likvidavimo ir bendrovės turto paskirstymo procedūrą apmokamos iš likviduojamo asmens turto.

Dokumentų, susijusių su savanoriško likvidavimo procedūra, pateikimo ir registravimo išlaidos iš viso sudaro apie 440 EUR. Išlaidos, patirtos per likvidavimo ir bendrovės turto paskirstymo procedūrą apmokamos iš likviduojamo asmens turto.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Bankrotas. Tam tikros nuostatos, kurios taikomos bankroto procedūrai, leidžia administratoriui kreiptis į teismą ir prašyti išieškoti iš turto kreditorių naudai. Pagrindinės nuostatos:

Α. Nesąžiningas perdavimas (gr. dólia metavívasi):

Jeigu administratorius arba likvidatorius turi įrodymų, kad bendrovės ar fizinio asmens turtas buvo perduotas be atlygio arba už atlygį, kuris yra daug mažesnis už tikrąją turto vertę, jis gali kreiptis į teismą, kad šis priimtų nutartį dėl nesąžiningo perdavimo ar veiksmo.

Kad ši nuostata būtų taikoma, perdavimas turi būti įvykęs: a) per trejus metus iki bankroto dienos, nebent jis buvo sąžiningas ir atliktas už vertingą atlygį, arba b) per dešimt metų iki bankroto dienos, jeigu perdavimo metu atitinkamas fizinis asmuo negalėjo sumokėti visų savo skolų neperduodamas turto. Jeigu bendrovė likviduojama, kad veiksmas būtų laikomas nesąžiningu, jis turi būti atliktas per šešis mėnesius iki likvidavimo pradžios, t. y. prašymo dėl likvidavimo pateikimo dienos.

Β. Nesąžiningas pirmenybės suteikimas (gr. dólia protímisi):

Jeigu administratorius arba likvidatorius turi įrodymų, kad kreditoriui buvo suteikta pirmenybė, jis gali prašyti teismo priimti sprendimą dėl šios pirmenybės panaikinimo.

Likvidavimas. Tam tikros nuostatos, kurios taikomos likvidavimo procedūrai, gali leisti likvidatoriui kreiptis į teismą ir reikalauti grąžinti turtą kreditorių naudai. Pagrindinės nuostatos:

Α. Nesąžiningas perdavimas:

Jeigu administratorius arba likvidatorius turi įrodymų, kad bendrovės ar fizinio asmens turtas buvo perduotas be atlygio arba už atlygį, kuris yra daug mažesnis už tikrąją turto vertę, jis gali kreiptis į teismą, kad šis priimtų nutartį dėl nesąžiningo perdavimo ar veiksmo.

Kad ši nuostata būtų taikoma, perdavimas turi būti įvykęs: a) per trejus metus iki bankroto dienos, nebent jis buvo sąžiningas ir atliktas už vertingą atlygį, arba b) per dešimt metų iki bankroto dienos, jeigu perdavimo metu atitinkamas fizinis asmuo negalėjo sumokėti visų savo skolų neperduodamas turto. Jeigu bendrovė likviduojama, kad veiksmas būtų laikomas nesąžiningu, jis turi būti atliktas per šešis mėnesius iki likvidavimo pradžios, t. y. prašymo dėl likvidavimo pateikimo dienos.

B. Nesąžiningas pirmenybės suteikimas:

Jeigu administratorius arba likvidatorius turi įrodymų, kad kreditoriui buvo suteikta pirmenybė, jis gali prašyti teismo priimti sprendimą dėl šios pirmenybės panaikinimo.


Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.

Paskutinis naujinimas: 15/06/2020

Nemokumas - Lietuva

TURINIO LENTELE



1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Nemokumo procedūra gali būti inicijuojama juridiniams ir fiziniams asmenims.

Juridiniams asmenims gali būti inicijuojama bankroto byla, bankroto ne teismo tvarka procedūros, restruktūrizavimo byla.

Bankroto byla gali būti keliama ar bankroto procedūros ne teismo tvarka pradedamos visų teisinių formų juridiniams asmenims, išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas.

Iškėlus bankroto bylą ar pradėjus bankroto procedūras ne teismo tvarka juridinio asmens turtas realizuojamas ir iš gautų lėšų tenkinami kreditorių interesai, o pats juridinis asmuo likviduojamas dėl bankroto.

Restruktūrizavimo byla gali būti keliama visų teisinių formų juridiniams asmenims, išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas, kredito įstaigas, mokėjimo įstaigas, elektroninių pinigų įstaigas, draudimo ir perdraudimo įmones, valdymo įmones, investicines bendroves ir vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus. Iškėlus restruktūrizavimo bylą siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, atkurti mokumą, išsaugoti ir plėtoti veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Tuo tikslu restruktūrizuojamo juridinio asmens įsipareigojimai išdėstomi 4 metų laikotarpiui pagal restruktūrizavimo planą, kuriam turi pritarti tiek juridinio asmens dalyviai, tiek kreditoriai. Plano įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas dar vieniems metams. Restruktūrizavimas ne teismo tvarka nėra galimas.

Fizinio asmens bankroto byla gali būti keliama fiziniam asmeniui, įskaitant ūkininkus ar individualia veikla besiverčiančius asmenis. Fizinio asmens bankrotas ne teismo tvarka nėra galimas.

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

Bankroto byla juridiniam asmeniui gali būti keliama, jeigu teismas nustato bent vieną iš šių sąlygų:

• įmonė yra nemoki

• įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas;

• įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.

Įmonės nemokumas suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.

Juridinio asmens bankroto procedūra gali būti vykdoma ir ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Bankroto procese ne teismo tvarka teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia įmonės kreditorių susirinkimas.

Restruktūrizavimo byla gali būti iškeliama juridiniam asmeniui, kuris:

• nėra nutraukęs veiklos;

• nėra bankrutuojantis ar bankrutavęs;

• įsteigtas ne mažiau kaip prieš 3 metus iki kreipimosi į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo;

• jeigu praėjo ne mažiau kaip penkeri metai nuo:

a) teismo sprendimo baigti restruktūrizavimo bylą;

b) teismo nutarties restruktūrizavimo bylą nutraukti dėl to, kad visi kreditoriai atsisakė savo reikalavimų arba restruktūrizuojama įmonė anksčiau, nei buvo nustatyta restruktūrizavimo plane, patenkino visų kreditorių reikalavimus.

Fiziniam asmeniui bankroto byla gali būti iškeliama, kai šis asmuo nemokus ir sąžiningas. Nemokiu fizinis asmuo gali būti pripažįstamas, jeigu negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas.

Norinčio bankrutuoti fizinio asmens sąžiningumas vertinamas pagal tai, ar jis teikia išsamią ir teisingą informaciją ir ar tapo nemokus elgdamasis sąžiningai, t. y. ar jo veiksmai per paskutinius trejus metus atitiko rūpestingumo ir atidumo kriterijus, ar jais nebuvo sąmoningai, kryptingai leidžiama susidaryti skoloms, kurios nebus padengtos.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Visas bankrutuojančiai ar restruktūrizuojamai įmonei priklausantis turtas, nepriklausomai nuo jo sudėties (kilnojamasis ir nekilnojamasis, materialusis ir nematerialusis, turtinės teisės ir kt.) ar buvimo vietos, sudaro šios įmonės turtą. Bankroto ar restruktūrizavimo procese įmonės įgyjamas turtas ar gaunamos pajamos taip pat priskiriamos prie įmonės turto ir iš jo taip pat tenkinami kreditorių reikalavimai. Bankroto atveju kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą nustato įstatymas, o restruktūrizavimo atveju kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka nustatoma restruktūrizavimo plane. Vykstant bankroto procesui realizuojamas visas juridinio asmens turtas ir iš gaunamų pajamų apmokamos bankroto administravimo išlaidos bei tenkinami kreditorių reikalavimai, o restruktūrizavimo atveju realizuojamas tik tas turtas, kurio realizavimas numatytas restruktūrizavimo plane.

Speciali tvarka taikoma iš bankrutuojančios įmonės ūkinės veiklos gaunamoms pajamoms – šios pajamos naudojamos su šia veikla susijusioms išlaidoms dengti. Visi atsiskaitymai, susiję su ūkine komercine veikla, vykdomi per vieną atsiskaitymams, susijusiems su ūkine komercine veikla, skirtą įmonės sąskaitą (įmonės komercinė sąskaita), iš kurios negali būti vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais.

Fizinio asmens bankroto atveju apskaitomas visas fizinio asmens turtas, nepriklausomai nuo jo sudėties (kilnojamasis ir nekilnojamasis, materialusis ir nematerialusis, turtinės teisės ir kt.) ar buvimo vietos. Neapskaitomi tik fizinio asmens turimi grynieji pinigai, kai jų vertė neviršija vienos minimaliosios mėnesinės algos. Iš viso fizinio asmens turto (išskyrus toliau nurodytas išimtis) realizavimo gautų pajamų tenkinami kreditorių interesai.

Fizinio asmens bankroto proceso metu bankrutuojantis fizinis asmuo turi teisę tam tikrą gaunamų pajamų sumą naudoti būtiniesiems poreikiams tenkinti. Iškėlus bankroto bylą šią sumą, atsižvelgęs į fizinio asmens ir jo išlaikomų asmenų poreikius, nustato teismas, o teismui patvirtinus fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, fizinio asmens naudotina suma nustatoma mokumo atkūrimo plane.

Specialų statusą turi ir fizinio asmens vienintelis gyvenamasis būstas, būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, ir kitas turtas, reikalingas fizinio asmens individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti. Bankrutuojantis fizinis asmuo turi teisę šį turtą, net jeigu jis įkeistas, išsaugoti, jeigu dėl to susitaria su hipotekos kreditoriumi ir įkeisto turto išsaugojimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Įmonės bankroto atveju paskirtas bankroto administratorius perima įmonės valdymą, disponuoja įmonės turtu, organizuoja jo realizavimą bei iš gautų lėšų atsiskaito su kreditoriais ir atlieka visus veiksmus, reikalingus įmonę likviduoti. Svarbiausios įmonės bankroto administratoriaus pareigos yra šios:

• atstovauti įmonę, ginti jos ir visų kreditorių interesus;

• perimti bankrutuojančios įmonės ir jos turto valdymą;

• nutraukti toliau nenumatomas vykdyti įmonės sudarytas sutartis (įskaitant sutartis su valdymo organų nariais ir darbuotojais);

• kreiptis dėl Garantinio fondo lėšų skyrimo atsiskaitymui su kreditoriais-darbuotojais;

• prireikus sudaryti laikinas darbo ar paslaugų sutartis, reikalingas vykstant bankroto procesui;

• patikrinti kreditorių pateiktus reikalavimus ir jų sąrašą teikti tvirtinti teismui;

• vadovauti bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai;

• patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo;

• ginčyti teisme įmonės sandorius, priešingus įmonės veiklos tikslams ir galėjusius turėti įtakos tam, kad įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais;

• esant pagrindui, kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu;

• šaukti kreditorių susirinkimus;

• rengti ir teikti kreditorių susirinkimui veiklos ataskaitas;

• sudaryti ir teikti įmonės metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius;

• vykdyti teismo ir kreditorių susirinkimo sprendimus;

• teikti informaciją apie bankroto procesą;

• organizuoti bankrutavusios įmonės turto pardavimą;

• iš bankroto procese gautų lėšų atsiskaityti su kreditoriais;

• atlikti veiksmus, reikalingus įmonės likvidavimui ir išregistravimui.

Įmonės restruktūrizavimo atveju paskirtas restruktūrizavimo administratorius veikia kaip profesionalus konsultantas ir nepriklausomas asmuo, kontroliuojantis restruktūrizavimo procedūrų eigą. Svarbiausios restruktūrizavimo administratoriaus pareigos yra šios:

• dalyvauti rengiant ir svarstant įmonės restruktūrizavimo planą, imtis priemonių, kad teismo nustatytais terminais būtų parengtas, pateiktas tvirtinti ir įgyvendintas restruktūrizavimo planas;

• parengti rašytinę išvadą dėl restruktūrizavimo plano projekto įgyvendinimo galimybių;

• prižiūrėti restruktūrizuojamos įmonės valdymo organų veiklą, susijusią su restruktūrizavimo plano vykdymu, nurodyti įmonės valdymo organų nariams jų veiklos trūkumus ir nustatyti terminą tiems trūkumams pašalinti, kreiptis į teismą dėl įmonės valdymo organų nušalinimo;

• šaukti kreditorių, įmonės dalyvių, savininkų arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovų susirinkimus ir juose dalyvauti be balso teisės;

• teikti su įmonės restruktūrizavimo bylos nagrinėjimu susijusią informaciją, informuoti teismą apie restruktūrizavimo plano vykdymo eigą.

Restruktūrizavimo administratorius kartu su restruktūrizuojamos įmonės valdymo organais atsako už teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano įgyvendinimą.

Fizinio asmens bankroto atveju paskirtas bankroto administratorius disponuoja fizinio asmens turtu ir organizuoja jo realizavimą bei iš gautų lėšų atsiskaito su kreditoriais. Svarbiausios fizinio asmens bankroto administratoriaus pareigos yra šios:

• disponuoti fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis;

• tvarkyti visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą;

• organizuoti fizinio asmens turto pardavimą ir vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais;

• šaukti kreditorių susirinkimus ir juose dalyvauti be balsavimo teisės;

• teikti informaciją apie fizinio asmens bankroto procesą, mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitą;

• inicijuoti mokumo atkūrimo plano keitimus;

• atstovauti fiziniam asmeniui bylose dėl turto išieškojimo bankrutuojančio fizinio asmens naudai, imasi priemonių išieškoti skolas iš skolininkų;

• ginti fizinio asmens ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus;

• vertinti fizinio asmens vykdomos individualios ir (ar) ūkininko veiklos tikslingumą.

Bankrutuojantis fizinis asmuo privalo siekti kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus. Siekdamas šio tikslo bankrutuojantis fizinis asmuo privalo pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą, gautas pajamas skirti kreditorių reikalavimams tenkinti, parengti, o teismui patvirtinus – vykdyti mokumo atkūrimo planą, bendradarbiauti su paskirtu bankroto administratoriumi.

Vykstant bankroto procesui bankrutuojantis fizinis asmuo turi teisę gauti informaciją iš bankroto administratoriaus, dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginčyti neteisėtus kreditorių susirinkimo nutarimus, reikalauti pakeisti bankroto administratorių, reikalauti atlyginti žalą, jeigu administratorius netinkamai vykdo savo pareigas.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Įmonės ar fizinio asmens bankroto atveju nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą draudžiamas bankrutuojančio asmens ir kreditorių reikalavimų įskaitymas, išskyrus įskaitymus, kurie leidžiami pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

Įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos sustabdomas šios įmonės ir jos kreditorių reikalavimų įskaitymas. Vėliau įskaitymas galimas pagal teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Įmonės bankroto atveju paskirtas bankroto administratorius per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių (išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės), kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys ir šios sutartys laikomos pasibaigusiomis.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo arba civilines sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu.

Apie būsimą darbo sutarčių su kitais darbuotojais nutraukimą bankroto administratorius darbuotojus raštu įspėja per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo ir po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su darbuotojais darbo sutartis. Su atleidžiamais darbuotojais, reikalingais įmonės bankroto proceso metu, sudaromos terminuotos darbo sutartys. Tokių darbuotojų skaičių pagal pareigybes nustato kreditorių susirinkimas.

Įmonės restruktūrizavimas neturi įtakos galiojančioms juridinio asmens sutartims. Visos sudarytos sutartys įvertinamos jų tikslingumo aspektu ir restruktūrizavimo plane numatoma nutraukti neperspektyvias vykdyti sutartis. Jos nutraukiamos bendra tvarka, jokių sutarčių nutraukimo restruktūrizavimo metu ypatumų įstatymai nenumato.

Fizinio asmens bankroto atveju mokumo atkūrimo plane numatoma, kurios sutartys bus nutraukiamos, o kurios toliau vykdomos. Teismui patvirtinus mokumo atkūrimo planą bankrutuojantis fizinis asmuo privalo suinteresuotiems asmenims pranešti, kad bus nutrauktos sutartys, kurias nutraukti numatyta mokumo atkūrimo plane.

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Įmonės ar fizinio asmens bankroto atveju individualių kreditorių reikalavimai turi būti perduodami paskirtam bankroto administratoriui. Vėliau reikalavimus tvirtina teismas, o ginčas dėl konkretaus reikalavimo fakto ar dydžio išsprendžiamas bankroto byloje.

Įmonės restruktūrizavimo atveju iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradę reikalavimai per teismo nustatytą terminą pareiškiami paskirtam restruktūrizavimo administratoriui. Vėliau reikalavimus tvirtina teismas, o ginčas dėl konkretaus reikalavimo fakto ar dydžio išsprendžiamas restruktūrizavimo byloje. Individualių kreditorių reikalavimai, atsiradę iškėlus restruktūrizavimo bylą, pateikiami ir ginčai dėl jų sprendžiami bendra tvarka.

Skolininkui iškėlus bankroto ar restruktūrizavimo bylą, antstolis privalo sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmus ir vykdomąją bylą bei vykdomuosius dokumentus persiųsti atitinkamai bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, priėmimo paaiškėja, kad atsakovui iškelta bankroto byla, byla dėl turtinių reikalavimų šiam atsakovui sustabdoma ir perduodama bankroto bylą iškėlusiam teismui.

Kitais atvejais, t. y.: a) jeigu paaiškėjimo, kad atsakovui iškelta bankroto byla, momentu jau buvo priimta teismo nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje; b) kai atsakovui iškeliama restruktūrizavimo byla, bankroto ar restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimas nėra pagrindas perduoti bylą atitinkamai bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Įmonių bankroto atveju svarbiausios kreditorių teisės yra šios:

• kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei;

• nutarti pradėti bankroto procedūrą ne teismo tvarka;

• per teismo nustatytą terminą perduoti paskirtam įmonės bankroto administratoriui savo reikalavimus;

• dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ten balsuoti:

- dėl administratorius pateiktų veiklos ataskaitų tvirtinimo;

- dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo ir keitimo;

- dėl įmonės turto pardavimo kainos tvirtinimo;

- dėl įmonės bankroto proceso metu sudarytų metinių finansinių ataskaitų tvirtinimo;

- dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos (jos tęstinumo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo, sąmatos tvirtinimo ir pan.);

- dėl darbuotojų, kurie dirbs įmonės bankroto proceso metu, skaičiaus ir pareigybių nustatymo;

- dėl atlyginimo administratoriui nustatymo;

- dėl taikos sutarties sudarymo;

- dėl kreipimosi į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo;

- kitais klausimais.

• kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą;

• ginčyti įmonės sudarytus sandorius (actio Pauliana);

• kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu;

• ginčyti teisme kreditorių susirinkimo nutarimus;

• kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo;

• patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto ir gaunamų lėšų.

Fizinių asmenų bankroto atveju svarbiausios kreditorių teisės yra šios:

• per teismo nustatytą terminą pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos;

• reikalauti, kad reikalavimai būtų tenkinami plane nustatyta tvarka;

• dalyvauti kreditorių susirinkimuose (patvirtinus bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, kreditorių susirinkimai turi būti šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį) ir juose balsuoti:

- dėl kreditorių skundų dėl bankroto administratoriaus veiksmų;

- dėl reikalavimo, kad bankroto administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas;

- dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo ir keitimo;

- dėl skolininko turto pardavimo kainos tvirtinimo;

- dėl fizinio asmens individualios ir (ar) ūkininko veiklos (jos tęstinumo, pradėjimo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo ir pan.);

- dėl pasiūlymų patikslinti mokumo atkūrimo planą;

- dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo;

- kitais klausimais.

• kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie bankroto bylos eigą;

• suteikti pagalbą dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo;

• teikti pasiūlymus dėl mokumo atkūrimo plano;

• kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl bankroto administratoriaus veiklos ar pakeitimo, siūlyti kitą bankroto administratoriaus kandidatūrą;

• apskųsti teismui kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus per 14 dienų nuo dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie šiuos sprendimus;

• kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo;

• kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo;

• patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančio fizinio asmens turto ir gaunamų lėšų.

Įmonių restruktūrizavimo atveju svarbiausios kreditorių teisės yra šios:

• paskirtam restruktūrizavimo administratoriui pareikšti reikalavimus, atsiradusius iki restruktūrizavimo bylos skolininkui iškėlimo;

• dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose:

- dėl pritarimo restruktūrizavimo planui;

- dėl restruktūrizavimo administratoriaus atstatydinimo ir kitos restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūros siūlymo;.

- dėl kreipimosi į teismą dėl įmonės valdymo organų kompetencijos apribojimo;

- dėl kreipimosi į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo, jeigu nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas;

- dėl prašymo pratęsti restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpį;

- dėl kitų klausimų.

• gauti iš įmonės valdymo organo ir restruktūrizavimo administratoriaus informaciją apie įmonės restruktūrizavimą, išskyrus komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją;

• suteikti pagalbą dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo;

• teikti pasiūlymus restruktūrizavimo administratoriui ar įmonės valdymo organui dėl restruktūrizavimo plano;

• kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl restruktūrizavimo administratoriaus veiklos ar jo pakeitimo;

• apskųsti teismui kreditorių susirinkimo (komiteto) priimtus nutarimus per 14 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie šiuos nutarimus;

• patenkinti reikalavimus restruktūrizavimo laikotarpiu.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Įmonės bankroto atveju įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą jos valdymo organai netenka įgaliojimų, o paskirtas bankroto administratorius valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis įmonės lėšomis disponuoja. Administratorius organizuoja bankrutavusios įmonės turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams. Skirtingų rūšių turtas parduodamas nevienoda tvarka: pavyzdžiui, nekilnojamasis ir įkeistas turtas, taip pat turtas, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą, parduodamas iš varžytynių, o greitai gendantis turtas parduodamas už administratoriaus atsižvelgiant į rinkos kainas nustatytą kainą. Kito turto pardavimo tvarką ir kainą nustato bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas. Be to, teisės aktai nustato papildomus kai kurių rūšių turto (pavyzdžiui, vertybiniai popieriai, radioaktyvios medžiagos) pardavimo tvarkos ypatumus.

Įmonės restruktūrizavimo atveju įmonės veiklai vadovauja ir toliau įmonės turtą valdo ir juo toliau disponuoja įmonės valdymo organai, tačiau laikydamiesi teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano. Įmonės valdymo organų veiklą restruktūrizavimo metu prižiūri teismo paskirtas restruktūrizavimo administratorius. Laikotarpiu nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo (restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu) draudžiama be teismo leidimo parduoti ar perleisti nuosavybėn arba suteikti neatlygintinai naudotis įmonę arba jos dalį, ilgalaikį turtą, trumpalaikiam turtui priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises, be to, restruktūrizuojama įmonė negali suteikti garantijų, laiduoti, įkeisti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymo.

Fizinio asmens bankroto atveju bankrutuojančiam fiziniam asmeniui draudžiama disponuoti turimu turtu. Bankrutuojančio fizinio asmens turtu disponuoja bankroto administratorius pagal teismo patvirtintą fizinio asmens mokumo atkūrimo planą. Pats bankrutuojantis fizinis asmuo turi teisę disponuoti tik per mėnesį būtiniausiems poreikiams patenkinti skirta suma ir lėšomis, reikalingomis tęsiamai veiklai vykdyti. Būtiniausiems poreikiams patenkinti skirtą sumą laikotarpiui nuo bankroto bylos iškėlimo iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo nustato teismas, o patvirtinus mokumo atkūrimo planą suma nurodoma plane.

Vykstant fizinio asmens bankroto procesui kreditorių reikalavimams tenkinti parduotino turto pardavimą organizuoja bankroto administratorius pagal mokumo atkūrimo plane nustatytą eiliškumą ir terminus. Atsižvelgdamas į mokumo atkūrimo plane numatytą turto pardavimo kainą ir parduodamo turto rinkos kainą, pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Už mažesnę kainą, nei numatyta mokumo atkūrimo plane, turtas gali būti parduodamas tik bankrutuojančio fizinio asmens sutikimu.

Nekilnojamasis turtas ir įkeistas turtas (išskyrus turtą, kai jo pradinė pardavimo kaina mažesnė negu atlyginimas už varžytynių vykdymą) parduodamas varžytynėse. Dvejose varžytynėse neparduoto turto, taip pat kito turto pardavimo kainą ir tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Neparduotas turtas kreditorių prašymu ir kreditorių susirinkimo sutikimu gali būti perduodamas kreditoriams.

Kai kartu su fiziniu asmeniu gyvena jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ir (ar) jo globojami (rūpinami) asmenys, vienintelis gyvenamasis būstas (gali būti įkeistas) teismo sprendimu gali būti parduodamas ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo plano patvirtinimo. Per šį laikotarpį fizinis asmuo turi susirasti pirkti ar išsinuomoti kitą būstą. Fizinis asmuo turi teisę susitarti su įkaito turėtoju dėl įkeisto turto (tai paprastai gyvenamasis būstas) išsaugojimo vykstant bankroto procesui. Toks turtas neparduodamas.

Teisės aktai gali numatyti papildomus kai kurių rūšių turto (pavyzdžiui, vertybiniai popieriai, radioaktyvios medžiagos) pardavimo tvarkos ypatumus.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Iškėlus įmonei bankroto bylą paprastai ūkinė komercinė įmonės veikla nutraukiama ir dėl to iš jos naujų reikalavimų įmonei neatsiranda. Tais atvejais, kai įmonė ir iškėlus bankroto bylą dar vykdo veiklą (tokia galimybė yra, jeigu veikla mažina nuostolius), iš jos atsiradę reikalavimai tenkinami iš pajamų, gaunamų iš šios veiklos vykdymo. Iš šių lėšų likę nepatenkinti reikalavimai tenkinami bendra tvarka trečiąja eile (žr. papildomai atsakymą į 13 klausimą).

Įmonės restruktūrizavimo atveju po restruktūrizavimo proceso pradžios atsiradę reikalavimai tenkinami bendra tvarka, jokių ypatumų teisės aktai nenumato.

Fizinio asmens bankroto atveju po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos teismas priima ir tvirtina kreditorių reikalavimus iš individualios ir (ar) ūkininko veiklos, taip pat bankrutuojančio fizinio asmens prisiimtus skolinius įsipareigojimus šiai veiklai vykdyti ir (ar) bankroto procedūroms atlikti. Patvirtinus šiuos reikalavimus, tikslinamas bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planas. Kiti fiziniam asmeniui iškėlus bankroto bylą atsiradę reikalavimai tenkinami bendra tvarka, jokių ypatumų teisės aktai nenumato.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Įmonių ir fizinių asmenų bankroto atveju, taip pat įmonių restruktūrizavimo atveju teismas, iškeldamas atitinkamai bankroto ar restruktūrizavimo bylą, nustato terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus paskirtam bankroto ar restruktūrizavimo administratoriui ir pateikti šiuos reikalavimus patvirtinančius įrodymus. Juridinių asmenų bankroto ar restruktūrizavimo atveju nustatomas ne ilgesnis kaip 45 dienų terminas, o fizinio asmens bankroto atveju – ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas. Paskirtas administratorius patikrina pateiktus reikalavimus ir nesant dėl jų buvimo ar dydžio ginčo teikia reikalavimus tvirtinti teismui. Ginčą dėl reikalavimų ar jų dalies, kurių administratorius nepripažįsta, sprendžia teismas. Teismo nutartis patvirtinti kreditoriaus reikalavimą gali būti skundžiama. Kai reikalavimai pateikiami praleidus teismo nustatytą jų pateikimo terminą, terminas, jeigu jo praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis, gali būti atnaujinamas.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Įkeitimu ar hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą skolininko turtą, arba perduodant įkeistą turtą kreditoriui. Kai įkeisto turto vertės neužtenka įkaito turėtojo reikalavimui patenkinti, likusi nepatenkinta reikalavimo dalis tenkinama trečiąja eile įmonių bankroto atveju, antrąja eile restruktūrizavimo ar fizinio asmens bankroto atveju. Fizinio asmens bankroto atveju gali būti susitarta įkeisto turto neparduoti. Tokiu atveju mokumo atkūrimo plane bus numatomos kasmėnesinės įmokos įkaito turėtojui.

Kai pardavus įkeistą turtą gaunama lėšų daugiau, nei reikia atsiskaityti su įkaito turėtoju, likusi lėšų dalis skiriama kitų kreditorių reikalavimams tenkinti.

Kiti kreditorių reikalavimai tenkinami eilėmis ir etapais.

Įmonių bankroto atveju kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Pirmajame etape tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape – palūkanos ir netesybos. Kiekviename etape kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinami atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą.

Pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe (šie reikalavimai gali būti tenkinami iš tam sukurto Garantinio fondo lėšų); žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai – sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus (iki 40 procentų šių reikalavimų gali būti tenkinama iš Žemės ūkio ministerijos tam skirtų valstybės biudžeto lėšų).

Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į valstybės ir socialinio draudimo biudžetus, dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija; dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų ir valstybės biudžeto lėšų.

Trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai.

Įmonių restruktūrizavimo atveju kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Pirmuoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antruoju etapu – palūkanos ir netesybos.

Pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai sumokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją bei įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, neviršijantys įkeisto, restruktūrizavimo metu neparduodamo, turto vertės.

Antrąja eile tenkinami likusieji kreditorių reikalavimai, išskyrus tenkinamus trečiąja eile ir užtikrintus reikalavimus, kai įkeistas turtas restruktūrizavimo metu neparduodamas.

Reikalavimai iš restruktūrizavimo metu suteiktų ir neužtikrintų paskolų tenkinami po pirmos eilės ir prieš antrą.

Trečiąja eile tenkinami restruktūrizuojamos įmonės dalyvių, iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo tapusių įmonės kreditoriais, kurie vieni ar su kitais dalyviais kontroliuoja restruktūrizuojamą įmonę, reikalavimai, nesusiję su darbo santykiais.

Kiekvienu etapu kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą.

Fizinių asmenų bankroto atveju kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Pirmuoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, antruoju etapu – palūkanos ir netesybos.

Pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, mirties, susirgimo profesine liga ar mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe (šie reikalavimai gali būti tenkinami iš tam sukurto Garantinio fondo lėšų); reikalavimai dėl piniginių lėšų vaikui išlaikyti; žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus (šie reikalavimai gali būti tenkinami iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos tam skirtų lėšų).

Po pirmosios eilės ir prieš antrąją tenkinami kreditorių reikalavimai, atsiradę fizinio asmens bankroto proceso metu iš individualios ir (ar) ūkininko veiklos, reikalavimai, atsiradę dėl skolinių įsipareigojimų individualiai veiklai ar bankroto administravimo išlaidoms.

Antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai.

Kiekvienu etapu kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinami atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės kreditorių reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

Taikos sutartis gali būti sudaroma vykstant įmonės bankroto procesui. Sudarius taikos sutartį įmonės bankroto procedūros nutraukiamos, įmonė toliau įprastai veikia, vykdydama taikos sutartį.

Įmonės bankroto atveju sudaryti taikos sutartį leidžiama bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo. Pasiūlyti sudaryti taikos sutartį gali kreditoriai, administratorius, įmonės savininkai. Bankroto administratorius privalo pasiūlyti sudaryti taikos sutartį prieš pradedant išieškojimą iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko turto (kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti). Taikos sutartyje nurodomos kreditorių įmonei teikiamos nuolaidos, reikalavimai, įmonės įsipareigojimai, kreditorių reikalavimų patenkinimo būdai ir terminai, atsakomybė už sutarties nevykdymą.

Taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Taikos sutartį tvirtina teismas, o neteisminio bankroto proceso atveju – notaras.

Įmonės restruktūrizavimo atveju ir fizinio asmens bankroto atveju taikos sutarties sudarymo galimybė nenumatyta, tačiau atitinkamai restruktūrizavimo procesas gali būti nutraukiamas, o fizinio asmens bankroto procedūra baigiama kreditoriams atsisakius reikalavimų ar skolininkui patenkinus visus atitinkamai teismo patvirtintus ir restruktūrizavimo plane ar fizinio asmens mokumo atkūrimo plane numatytus kreditorių reikalavimus.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Įmonės bankroto atveju realizavus įmonės turtą bankrutavusi įmonė likviduojama ir išregistruojama iš Juridinių asmenų registro. Likusių nepatenkintų kreditorių reikalavimų niekas neatlygina. Jeigu po įmonės likvidavimo atsirastų jos turto, jo vertė butų panaudota tolesniam likusių nepatenkintų kreditorių reikalavimų tenkinimui.

Įmonės restruktūrizavimo atveju įmonė toliau veikia įprastai ir kreditoriai turi tokias pačias teises kaip ir įprastai veikiančios įmonės atžvilgiu.

Fizinio asmens bankroto atveju pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui kreditoriai turi teisę, kad fizinis asmuo patenkintų likusius nepatenkintus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, mirties, piniginių lėšų vaikui išlaikyti, baudų valstybei už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas sumokėjimo, žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis, atlyginimo, likusius nepatenkintus įkeitimu ar hipoteka užtikrintus reikalavimus (kai įkeistas turtas vykstant bankroto procesui nebuvo numatytas parduoti). Kiti mokumo atkūrimo plane numatyti ir likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai nurašomi, kreditoriai netenka teisės reikalauti juos įvykdyti.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Įmonės bankroto atveju administravimo išlaidos dengiamos iš įmonės lėšų, įskaitant lėšas, gautas vykstant bankroto procesui. Kai įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, jos gali būti apmokamos asmens, pateikusio pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, lėšomis arba gali būti skiriamas bankroto administratorius, sutinkantis prisiimti riziką, kad bankroto proceso metu nebus gauta pakankamai lėšų teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir todėl bankroto administravimo išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų.

Iškėlus įmonės bankroto bylą teismas patvirtina lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Vėlesniems laikotarpiams bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas. Bankroto administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos administravo išlaidų sąmatos, išskyrus atvejus, kai dėl nenumatytų priežasčių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus.

Įmonės restruktūrizavimo atveju administravimo išlaidos dengiamos iš įmonės lėšų, įskaitant lėšas, gautas vykstant restruktūrizavimo procesui

Iškeldamas restruktūrizavimo bylą teismas tvirtina administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. Patvirtinus restruktūrizavimo planą tolesniam laikotarpiui skirta restruktūrizavimo išlaidų suma nurodoma restruktūrizavimo plane.

Fizinio asmens bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų, įskaitant ir gaunamas bankroto proceso metu. Bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, o bankroto administratoriaus atlyginimo suma nustatoma pavedimo sutartyje, sudarytoje tarp fizinio asmens ir bankroto administratoriaus.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Kreditorių teises pažeidžiantys skolininko sandoriai per vienų metų ieškinio senaties terminą, taikomą nuo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie sandorį, paskirto nemokumo administratoriaus ar konkretaus kreditoriaus gali būti ginčijami actio Pauliana pagrindu. Tam, kad sandoris būtų nuginčytas actio Pauliana pagrindu, turi būti nustatytos visos šios sąlygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, t. y. skolininkas turi būti neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs prievolę kreditoriui;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditorių teises. Kreditorių teisės pažeidžiamos, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba dėl sudaryto sandorio skolininkas, nors ir netapo nemokus, tačiau pasikeitė (sumažėjo) skolininko galimybė įvykdyti prievolę kreditoriui, pavyzdžiui, dėl to, kad sumažėjo skolininko turto vertė (tokia situacija gali susiklostyti, pavyzdžiui, kai už perleistą turtą gaunama aiškiai mažesnė negu rinkos vertės kaina);

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.

Be to, bankroto ar restruktūrizavimo metu įstatymai numato disponavimo skolininko turtu apribojimus (žr. papildomai atsakymą į 10 klausimą) ir skolininko sandoriai, sudaryti nesilaikant šių apribojimų, yra negaliojantys nuo jų sudarymo momento.


Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.

Paskutinis naujinimas: 18/10/2019

Nemokumas - Liuksemburgas

TURINIO LENTELE


1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje numatytos aštuonių rūšių nemokumo procedūros.

Trys iš jų taikomos tik komercinės veiklos subjektams (fiziniams ir juridiniams asmenims):

  1. Prekybos kodekse (Code de Commerce) numatytos bankroto procedūros tikslas yra likviduoti komercinės veiklos subjekto, kuris tapo nemokiu ir nekreditingu, turtą.
  2. Kompromisinis susitarimas su kreditoriais siekiant išvengti bankroto, kuris numatytas 1886 m. balandžio 14 d. įstatyme dėl kompromisinio susitarimo su kreditoriais siekiant išvengti bankroto (loi du 14 avril 1886 concernant le concordat préventif de la faillite), yra procedūra, kuria tam tikromis sąlygomis gali pasinaudoti skolininkai, atitinkantys bankroto kriterijus. Kai sudarant tokį kompromisinį susitarimą atsisakoma turto, jo, kaip ir bankroto, tikslas yra likviduoti atitinkamo komercinės veiklos subjekto turtą. Tačiau ši procedūra skiriasi nuo bankroto, nes komercinės veiklos subjektas išvengia bankroto procedūros padarinių.
  3. Kontroliuojamo administravimo procedūros, kuri numatyta 1935 m. gegužės 24 d. Didžiojo Hercogo dekretu (arrêté grand-ducal du 24 mai 1935 instituant la gestion contrôlée), tikslas yra reorganizuoti to prašančių komercinės veiklos subjektų verslą. Tačiau ši procedūra taip pat gali būti taikoma tuo atveju, kai komercinės veiklos subjektai nori, kad jų turtas būtų realizuotas tinkamiausiu būdu.

Be šių procedūrų, Liuksemburgo teisės aktuose (Prekybos kodekso 593 ir paskesniuose straipsniuose) numatyta procedūra, pagal kurią komercinės veiklos subjektams tam tikromis sąlygomis gali būti sustabdyti mokėjimai.

  1. Ketvirtąja procedūra gali naudotis tik fiziniai asmenys, kurie nėra komercinės veiklos subjektai. Tai – procedūra dėl per didelio įsiskolinimo, numatyta 2013 m. sausio 8 d. įstatyme dėl per didelio įsiskolinimo (loi du 8 janvier 2013 sur le surendettement), kurios tikslas yra sudaryti sąlygas pareiškėjams pagerinti savo finansinę padėtį nustatant skolos grąžinimo planą.

Taip pat yra nemokumo procedūrų, skirtų notarams, kredito įstaigoms, draudimo bendrovėms ir kolektyvinio investavimo subjektams (kadangi šios procedūros konkrečiai skirtos specialistų kategorijai arba verslo sektoriui, šioje informacijos suvestinėje jos nebus aprašytos).

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

1. Bankrotas

Bankroto procedūra pradedama, kai skolininkas paskelbia bankrotą, kai vienas arba daugiau kreditorių kreipiasi dėl skolininko bankroto arba kai šią procedūrą pradeda teismas.

Komercinės veiklos subjektai privalo paskelbti bankrotą apylinkės teismo (tribunal d’arrondissement), atsakingo už komercinių bylų nagrinėjimą komercinės veiklos subjekto buveinės ar registruotos buveinės vietoje, sekretoriate. Tai reikia padaryti per vieną mėnesį nuo tada, kai yra įvykdytos bankroto sąlygos.

Jei vienas ar daugiau kreditorių nusprendžia kreiptis, kad komercinės veiklos subjektas būtų pripažintas bankrutavusiu, jie turi kreiptis į teismo pareigūną, kuris raštišku įsakymu nurodo komercinės veiklos subjektui per aštuonias dienas (nustatyto termino raštiškas įsakymas) atvykti į apylinkės teismą, atsakingą už komercinių bylų nagrinėjimą, kad būtų priimtas sprendimas dėl prašymo iškelti bankroto bylą esmės.

Bankroto procedūrą taip pat gali pradėti teismas, remdamasis turima informacija. Tokiu atveju teismas per teismo kanceliariją turi kviesti atvykti bankrutavusį skolininką, kad šis paaiškintų situaciją teismo kolegijai.

Apylinkės teismas, atsakingas už komercinių bylų nagrinėjimą (toliau – komercinių bylų teismas (tribunal de commerce)), prieš pripažindamas komercinės veiklos subjektą bankrutavusiu, turi patikrinti, ar atitinkamas asmuo ar bendrovė atitinka šias tris sąlygas:

  • komercinės veiklos subjekto statusas – fizinis asmuo, kuris užsiimdamas savo įprasta profesija (pagrindine arba papildoma) vykdo veiksmus, kurie pagal teisės aktus laikomi komerciniais (t. y. veiksmus, išvardytus Prekybos kodekso 2 straipsnyje), arba juridinis asmuo, įregistruotas viena iš formų, numatytų iš dalies pakeistame 1915 m. rugpjūčio 10 d. įstatyme dėl komercinių bendrovių (loi modifiée du 10 août 1915 concernant les sociétés commerciales) (e.g. société anonyme (akcinė bendrovė), société à responsabilité limitée (uždaroji akcinė bendrovė), kooperatinė bendrovė ir pan.);
  • mokėjimų nutraukimas – tai reiškia, kad neginčijamos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs (pvz., darbo užmokestis, socialinis draudimas ir kt.), yra nesumokėtos, o terminuotos arba neapibrėžtosios skolos ir įprasti įsipareigojimai nėra pakankami, ir
  • kreditingumo praradimas – komercinės veiklos subjektas nebegali gauti kredito iš bankų, tiekėjų ar kreditorių.

Nors atsisakymo arba nepajėgumo sumokėti atskirą neginčijamą ir mokėtiną skolą (neatsižvelgiant į jos dydį) iš principo pakanka, kad būtų galima pripažinti padėtį, kai mokėjimai nutraukiami, paprastos pinigų srauto problemos nereiškia bankroto, jei komercinės veiklos subjektas gali gauti reikalingą kreditą, kad galėtų toliau vykdyti komercinę veiklą ir įsipareigojimus.

2. Kompromisinis susitarimas su kreditoriais siekiant išvengti bankroto

Kompromisinis susitarimas su kreditoriais siekiant išvengti bankroto yra skirtas „sąžiningiems skolininkams, atsidūrusiems sunkioje padėtyje“. Šias ypatybes vertina teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes.

Kai pateikiamas prašymas, komercinių bylų teismas paskiria vieną iš savo teisėjų, kad šis įvertintų pareiškėjo situaciją ir parengtų ataskaitą.

Teismas, remdamasis šia ataskaita, gali sutikti su atidėjimo laikotarpiu, kad komercinės veiklos subjektas kreditoriams galėtų pateikti pasiūlymus dėl kompromisinio susitarimo.

3. Kontroliuojamas administravimas

Skolininkai turi pateikti pagrįstą prašymą apylinkės, kurioje yra pagrindinė jų verslo vieta arba registruota buveinė (bendrovės atveju), komercinių bylų teismui.

Komercinės veiklos subjektams kontroliuojamas administravimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei jie tapo nekreditingais arba negali vykdyti visų savo įsipareigojimų. Be to, prašyme turi būti prašoma reorganizuoti skolininko verslą arba realizuoti jo turtą tinkamiausiu būdu. Galiausiai, pagal teismų praktiką skolininkai privalo elgtis sąžiningai. Šiomis aplinkybėmis teismas, atsižvelgdamas į bylos faktus ir aplinkybes, turi diskreciją įvertinti, ar komercinės veiklos subjektas veikė sąžiningai, kaip to reikalaujama norint pasinaudoti šia procedūra.

4. Per didelis įsiskolinimas

Per didelis fizinių asmenų įsiskolinimas – tai situacija, kai skolininkas, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje, aiškiai negali padengti visų savo skolų, kurių mokėjimo terminas suėjo ir sueina, atsiradusių ne iš profesinės veiklos, ir vykdyti savo įsipareigojimų, kuriuos jis prisiėmė, kad solidariai užtikrintų arba sumokėtų atskiro komercinės veiklos subjekto arba bendrovės skolą, jei šis asmuo faktiškai arba pagal teisės aktus nėra tos bendrovės direktorius.

Kolektyvinio skolų grąžinimo procedūrą sudaro trys etapai:

  • sutarto atsiskaitymo etapas, kuris vyksta Tarpininkavimo dėl per didelio įsiskolinimo komisijoje (Commission de médiation en matière de surendettement);
  • reorganizavimo su teismo priežiūra etapas, kuris vyksta per daug įsiskolinusio skolininko gyvenamosios vietos magistratų teisme (juge de paix);
  • išieškojimo iš asmens etapas, taip pat vadinamas asmens bankrotu (faillite civile), kuris vyksta per daug įsiskolinusio skolininko gyvenamosios vietos magistratų teisme.

Atkreiptinas dėmesys, kad išieškojimo iš asmens etapas, kuris papildo kitus du kolektyvinio skolų grąžinimo procedūros etapus, gali būti pradedamas tik tuo atveju, kai per daug įsiskolinusio skolininko padėtis yra nepataisoma, o tai reiškia situaciją, kai skolininkas negali įgyvendinti:

  • sutarto atsiskaitymo plano priemonių arba
  • Tarpininkavimo komisijos siūlomų priemonių pagal sutartą atsiskaitymą ir
  • priemonių, nustatytų reorganizavimo su teismo priežiūra proceso metu.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašymus dėl sutarto atsiskaitymo procedūros reikia siųsti Tarpininkavimo komisijos pirmininkui.

Prašymo dėl sutarto atsiskaitymo procedūros formą galima atsisiųsti šiuo adresu: Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://justice.public.lu/fr/creances/surendettement.html.

Be to, per daug įsiskolinusio skolininko kreditoriai savo reikalavimus turi pareikšti Informacijos ir konsultacijų dėl per didelio įsiskolinimo tarnyboje (Service d’information et de conseil en matière de surendettement). Reikalavimų pateikimo formą galima atsisiųsti šiuo adresu: Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://justice.public.lu/fr/creances/surendettement.html.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

1. Bankrotas

Priėmus nutartį iškelti bankroto bylą bankrutuojantys skolininkai automatiškai netenka teisės administruoti bet kokį savo turtą, įskaitant ir tą turtą, kuris bankrutuojančiam skolininkui gali būti perduotas po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo.

Tai taikoma visam bankrutuojančio skolininko kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui. Ši priemonė skirta apsaugoti kreditorių interesus.

Paprastai patikėtinis vyksta į bankrutuojančio skolininko patalpas, kad parengtų jose esančio turto aprašą. Patikėtinis turi atskirti turtą, kuris visiškai priklauso bankrutuojančiam skolininkui, ir turtą, į kurį trečiosios šalys gali pareikšti įvairias nuosavybės teises.

Patikėtinis, realizuodamas kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, užtikrina, kad bet koks bankrutuojančio skolininko turtas būtų parduotas atsižvelgiant į kreditorių interesus. Kad galėtų parduoti šį turtą, patikėtinis turi gauti teismo leidimą. Kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas turi būti parduotas taip, kaip nustatyta Prekybos kodekse. Pajamas reikia įnešti į banko sąskaitą, atidarytą dėl bankroto bylos.

2. Per didelis įsiskolinimas

Teismas imasi priemonių skolininko finansinei ir socialinei padėčiai įvertinti, kad būtų patikrinti reikalavimai ir turto bei įsipareigojimų vertė.

Nusprendęs pradėti išieškojimo iš asmens procedūrą ir nustatęs, kad yra turto, kuris gali būti likviduojamas, teismas pradeda skolininko turto likvidavimą.

Teismas priima sprendimus dėl bet kokių ginčijamų reikalavimų ir nurodo pradėti asmeninio skolininko turto likvidavimą. Tai netaikoma tik kasdieniam gyvenimui reikalingiems baldams ir su profesine veikla nesusijusiam turtui, kuris būtinas profesinei veikla vykdyti. Išieškojimo iš asmens procedūros metu per daug įsiskolinusio skolininko turtas likviduojamas atsižvelgiant į įstatymo tikslą – pagerinti skolininko finansinę padėtį sudarant jam ir jo namų ūkiui galimybę gyventi žmogaus orumo nežeminančiomis sąlygomis.

Skolininko teisės ir veiksmai dėl jo turto įgyvendinamos teismo paskirtam likvidatoriui vykdant likvidavimą.

Likvidatorius turi per šešis mėnesius taikiai parduoti skolininko turtą arba surengti priverstinį pardavimą.

Išieškojimo iš asmens procedūros padariniai:

  1. Kai pajamos iš turto likvidavimo yra pakankamos kreditorių reikalavimams patenkinti, teismas nurodo užbaigti procedūrą.
  2. Kai pajamos iš turto likvidavimo yra nepakankamos kreditorių reikalavimams patenkinti, teismas nurodo užbaigti procedūrą dėl nepakankamo turto.
  3. Kai skolininkas neturi jokio kito turto, išskyrus baldus, reikalingus kasdieniam gyvenimui, ir su profesine veikla nesusijusį turtą, kuris būtinas profesinei veiklai vykdyti, teismas nurodo užbaigti procedūrą dėl nepakankamo turto.
  4. Kai turtas neturi jokios rinkos vertės arba jo pardavimas pareikalautų neproporcingai didelių išlaidų atsižvelgiant į jo rinkos vertę, teismas nurodo užbaigti procedūrą dėl nepakankamo turto.

Užbaigus procedūrą, kai nepakanka turto, panaikinamos visos skolininko skolos, nesusijusios su profesine veikla.

Tačiau panaikinant skolininko skolas, nesusijusias su profesine veikla, šios skolos nepanaikinamos:

  • skolos, kurias garantas arba bendraskolis sumokėjo vietoj skolininko;
  • įstatymo 46 straipsnyje nurodytos skolos, pvz., einamieji mokėjimai už alimentų skolas ir piniginės sumos, skirtos nukentėjusiems nuo tyčinių smurtinių nusikaltimų dėl patirto kūno sužalojimo.

Tačiau įstatymo 46 straipsnyje nurodytos skolos gali būti panaikintos, jei atitinkamas kreditorius sutiko atsisakyti jas išieškoti, pakeisti jų mokėjimo grafiką arba jas panaikinti.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

1. Bankrotas

Priėmus nutartį iškelti bankroto bylą bankrutuojantys skolininkai automatiškai netenka teisės administruoti bet kokį savo turtą, įskaitant ir tą turtą, kuris bankroto procedūros metu gali būti perduodamas.

Priėmus šią nutartį skolininko turto administravimas pavedamas patikėtiniui.

Kai bankrutuoja juridinis asmuo, bankrutuojančio skolininko turtą sudaro visas įmonės turtas ir įsipareigojimai, išskyrus teises, kurias partneriai gali turėti pagal savo statusą.

Patikėtiniai pasirenkami iš asmenų, kurie gali geriausiai užtikrinti apgalvotą ir tikslų valdymą.

Faktiškai apylinkės teismo, atsakingo už komercinių bylų nagrinėjimą, teisėjai patikėtinius pasirenka iš advokatų sąrašo. Tačiau teismas taip pat gali paskirti notarus arba buhalterius ir (arba) auditorius, kai to reikia dėl bankrutuojančio skolininko interesų.

Kaip ir visuose procesuose, susijusiuose su komercinės veiklos subjektais, komercinių bylų teismas turi jurisdikciją nagrinėti bankroto bylą.

Todėl komercinių bylų teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą, nustato mokėjimų nutraukimo datą, skiria įvairius dalyvius (bankroto administratorių, patikėtinį), nustato reikalavimų pateikimo datą ir reikalavimų patikrinimo ataskaitos užpildymo datą ir nurodo užbaigti bankroto procedūrą.

Turto administravimas pavedamas teismo paskirtam patikėtiniui, kuris yra atsakingas už skolininko turto realizavimą ir pajamų paskirstymą įvairiems kreditoriams atsižvelgiant į taisykles dėl pirmaeilių reikalavimų ir turto suvaržymus.

Bankroto administratorius yra atsakingas už bankroto veiksmų, valdymo ir likvidavimo priežiūrą. Posėdžio metu jis praneša apie bet kokius ginčus, kurie gali kilti, ir nurodo imtis bet kokių apsaugos priemonių, reikalingų nemokaus skolininko turtui apsaugoti ir išsaugoti. Jis taip pat pirmininkauja bet kokiems bankrutuojančio skolininko kreditorių susirinkimams.

Priėmus nutartį iškelti bankroto bylą bankrutuojantys komercinės veikos subjektai netenka teisės administruoti savo turtą ir daugiau negali atlikti jokių mokėjimų ar vykdyti sandorių ar kitų veiksmų, susijusių su šiuo turtu.

2. Per didelis įsiskolinimas

Kalbant apie skolininko pareigas ir poveikį skolininko turtui pradėjus kolektyvinio skolų padengimo procedūrą pastebėtina, kad skolininkui taikoma pareiga tinkamai elgtis.

Tinkamo elgesio laikotarpiu skolininkas privalo:

  • bendradarbiauti su procedūroje dalyvaujančiomis institucijomis bei įstaigomis ir sutikti greitai pateikti bet kokią informaciją apie savo turtą, pajamas bei skolas ir bet kokius savo padėties pasikeitimus;
  • jeigu tai įmanoma, pagal savo gebėjimus vykdyti apmokamą veiklą;
  • nedidinti savo nemokumo ir rūpestingai elgtis siekiant sumažinti savo skolas;
  • neteikti pirmenybės konkrečiam kreditoriui, išskyrus išlaikymo kreditorius, reikalaujančius einamųjų mokėjimų, būsto nuomotojus, reikalaujančius einamųjų nuomos mokesčių už būstą, kuris reikalingas pagrindiniams skolininko poreikiams užtikrinti, prekių ir paslaugų, būtinų oriam gyvenimui, tiekėjus ir kreditorius, reikalaujančius einamųjų mokėjimų, susijusių su žalos atlyginimo, kuris iš skolininko buvo priteistas už tyčiniais smurtiniais veiksmais padarytą kūno sužalojimą, mokėjimo vykdymu;
  • vykdyti procedūros metu prisiimtus įsipareigojimus.

Priklausomai nuo to, ar procedūra yra susitarimo, ar teismo stadijoje, dalyvauja dviejų rūšių įstaigos.

Sutarto atsiskaitymo stadija vyksta Tarpininkavimo komisijoje. Tarpininkavimo komisijos narius skiria ministras. Tarpininkavimo komisija turi pirmininką bei sekretorių ir renkasi ne rečiau kaip kartą per keturis mėnesius. Kad asmenys galėtų tapti Tarpininkavimo komisijos nariais, jie, be kitų dokumentų, turi pateikti nuosprendžių registro pažymą. Paskirti Tarpininkavimo komisijos nariai turi juridinę prievolę pranešti ministrui apie bet kokius dėl jų vykstančius baudžiamuosius procesus arba priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, kad šiuos narius būtų galima pakeisti. Tarpininkavimo komisijos nariai už sesiją gauna 10 EUR išmoką, o komisijos pirmininkas – 20 EUR išmoką.

Tarpininkavimo komisija visų pirma sprendžia, ar priimti prašymus dėl procedūros, ir ar reikalavimai yra priimtini. Tarpininkavimo komisija taip pat tvirtina arba keičia atsiskaitymo planų, dėl kurių susitarta, projektus, kurie jai teikiami Informacijos ir konsultacijų dėl per didelio įsiskolinimo tarnybai (toliau – Tarnyba) atlikus tyrimą.

Jei per šešis mėnesius nuo tada, kai Komisija pritarė procedūrai, suinteresuotosios šalys su siūlomu planu nesutiko, Komisija parengia ataskaitą, kurioje įrašoma, kad atsiskaitymo, dėl kurio susitarta, procedūra nepavyko. Per du mėnesius nuo tos dienos, kurią ši ataskaita paskelbiama registre, skolininkas savo gyvenamosios vietos arba buveinės magistratų teisme gali inicijuoti teismo prižiūrimą reorganizavimo procedūrą. Jei skolininkas šio prašymo nepateikia per nurodytą terminą, naują kolektyvinio skolų padengimo procedūrą jis gali inicijuoti tik praėjus dvejiems metams nuo ataskaitos paskelbimo registre dienos.

Jei pradedama teismo prižiūrimo reorganizavimo stadija, šalys bus kviečiamos atvykti į magistratų teismą, kuris gali jų paprašyti pateikti visus dokumentus ar informaciją, iš kurių būtų galima nustatyti skolininko turtą ir (arba) įsipareigojimus.

Teismas, remdamasis pateikta informacija, parengia reorganizavimo planą, kuriame numatomos priemonės, sudarančios galimybę skolininkui vykdyti savo įsipareigojimus.

Teismo parengtas reorganizavimo planas taikomas daugiausiai septynerius metus ir tam tikrais atvejais gali nustoti galioti (visų pirma tada, kai skolininkas neįvykdo savo įsipareigojimų pagal reorganizavimo planą).

3. Kontroliuojamas administravimas

Kontroliuojamo administravimo procedūros metu skolininkai įgaliojimus priimti sprendimus perduoda administratoriams, kuriems pavedama parengti aprašą ir sudaryti reorganizavimo planą arba turto realizavimo ir paskirstymo planą. Skolininkams taip pat draudžiama elgtis tokiu būdu, kuriuo būtų trukdoma šioje procedūroje paskirtų administratorių darbui.

4. Kompromisinis susitarimas su kreditoriais

Kompromisinio susitarimo su kreditoriais procedūros metu skolininkas be įgaliotojo teisėjo leidimo negali parduoti ar įkeisti jokio turto arba prisiimti jokių įsipareigojimų. Įgaliotas teisėjas sudaro aprašą ir ištiria verslo padėtį. Jei reikia, jis gali pasitelkti specialistus.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Pirmiau nurodytų procedūrų, išskyrus kompromisinio susitarimo su kreditoriais procedūrą, metu pirmaeiliai kreditorių reikalavimai nepanaikinami.

1. Kompromisinis susitarimas su kreditoriais

Kreditoriai, gaunantys mokesčius už turtą ir dalyvaujantys balsavime, praranda privilegijuotųjų kreditorių statusą (1886 m. balandžio 14 d. įstatymo 10 straipsnis).

2. Bankrotas

„Kalbant apie bankrotą, pagal nusistovėjusią teismų praktiką, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą daugiau nėra galimas joks įskaitymas (net ir ankstesnių reikalavimų, jei iki to momento jie neturėjo vienos iš trijų ypatybių – likvidumo, mokėtinumo ir pakeičiamumo) pagal teisės aktus, teismo nurodymu arba pagal susitarimą. Nors priėmus nutartį iškelti bankroto bylą gali būti užkirstas kelias bet kokiam įskaitymui pagal teisės aktus, tai nereiškia, kad tai galioja besąlygiškai arba atgaline data. Nutartis iškelti bankroto bylą neturi įtakos įskaitymui pagal teisės aktus, jei jo sąlygos buvo įvykdytos prieš pradedant bankroto procedūrą. Apeliacinis teismas (Cour d’appel) yra pripažinęs, kad „dėl abejotino laikotarpio neužkertamas kelias tokios rūšies įskaitymui. Įskaitymas pagal teisės aktus yra galimas nepaisant mokėjimų nutraukimo. Tai nėra kreditoriaus veiksmas, nes tai vyksta be jo žinios. Prekybos kodekso 445 straipsnis šiuos atveju netaikomas.

Kalbant apie įskaitymą pagal teismo nutartį, tokios nutarties negalima priimti, jei buvo pradėta kolektyvinė procedūra. Tačiau įskaitymas pagal teismo nutartį galimas abejotinu laikotarpiu, jei atitinkama nutartis įsiteisėjo (jos negalima skųsti). Tokiu atveju įskaitymas gali turėti poveikį tik nuo nutarties priėmimo dienos.

Kalbant apie įskaitymą, dėl kurio susitarta, suprantama, kad jis negali įvykti, jei buvo pradėta kolektyvinė procedūra. Be to, jis negali įvykti abejotinu laikotarpiu, kadangi pagal Prekybos kodekso 445 straipsnį tai laikoma netinkamu mokėjimo būdu, už kurį taikoma negaliojimo sankcija [1].“

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2005 m. rugpjūčio 5 d. įstatyme dėl finansinių garantijų (loi du 5 août 2005 sur les garanties financières) numatytos konkrečios pirmiau aprašytų taisyklių išimtys, pavyzdžiui, dėl susitarimų dėl įskaitymo, kuriuos šalys gali sudaryti nemokumo bylos iškėlimo dieną (arba netgi vėliau – žr. 2005 m. rugpjūčio 5 d. įstatymo dėl finansinių garantijų 18 ir paskesnius straipsnius).

3. Kontroliuojamas administravimas

Kalbant apie kontroliuojamą administravimą, kompromisinį susitarimą su kreditoriais arba mokėjimų sustabdymą, įskaitymas negali būti atliekamas, kai skolininkai praranda laisvę perleisti savo teises ir turtą.


[1] „La compensation comme garantie d’une créance sur un débiteur en faillite“, Pierre HURT, J.T., 2010, p. 30.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Viena iš pagrindinių problemų, su kuria patikėtiniai susiduria pradėjus bankroto procedūrą, yra susijusi su esamomis sutartimis, kurios buvo sudarytos prieš priimant nutartį iškelti bankroto bylą. Esamos sutartys (išskyrus darbo sutartis, kurios automatiškai pasibaigia bankroto bylos iškėlimo dieną (Darbo kodekso (Code du travail) 12-1 straipsnis) paprastai galioja toliau tol, kol patikėtinis jas nutraukia.

Patikėtinis, spręsdamas, ar šios sutartys turi laikinai galioti toliau, turi palyginti susijusius interesus. Jei sutartyje yra sąlygų, pagal kurias sutartis nutraukiama, jei viena iš šalių pripažįstama bankrutavusia, patikėtinis turėtų nuspręsti, ar jis ketina ginčyti šių sąlygų taikymą (atsižvelgdamas į tai, kad šių sąlygų galiojimas yra ginčytinas. Pavyzdžiui, Belgijoje tokios sąlygos, susijusios su komercine nuoma, laikomos negaliojančiomis).

Bet kuriuo atveju, tik patikėtinis gali nuspręsti, ar šios sutartys turi būti vykdomos, ar nutraukiamos. Jei kita sutarties šalis tai ginčija, o dėl to sutartis automatiškai nutraukiama dėl bankroto, patikėtiniui tenka dalyvauti teismo procese, kurio rezultatas nėra aiškus, taip pat atsiranda naujų su bankrutuojančio asmens turtu susijusių išlaidų [1].


[1] Šaltiniai: „Les procédures collectives au Luxembourg“, Yvette HAMILIUS ir Brice HELLINCKX (3 skyriaus autoriai), Editions Larcier, 2014, p. 86.

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

1. Kompromisinis susitarimas su kreditoriais, bankrotas, mokėjimų sustabdymas ir kontroliuojamo administravimo procedūra

Sudarius kompromisinį susitarimą su kreditoriais mokėjimų sustabdymas ir kontroliuojamo administravimo procedūra, vykdymo užtikrinimo priemonės komercinės veiklos subjektų ir jų turto atžvilgiu sustabdomos. Tačiau jokiu Didžiojoje Hercogystėje taikomu teisės aktu kreditoriams nėra uždrausta imtis priemonių, skirtų išsaugoti skolininko turto vientisumą.

Visų šių procedūrų metu skolininkai nebegali laisvai perleisti savo turto. „Nuo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo iki proceso pabaigos dėl turto, kuris yra bankrutuojančio asmens turto dalis, vien prieš bankrutuojantį asmenį teisėtai negalima imtis jokių teisinių veiksmų (Lux. 1935 m. sausio 12 d., Pas. 14, p. 27). „Neapsaugoti kreditoriai ir kreditoriai, turintys paprastų pirmaeilių reikalavimų, bankroto proceso metu negali kreiptis dėl nutarties prieš bankrutuojantį asmenį ar netgi patikėtinį priėmimo, tačiau gali tik pareikšti savo reikalavimą arba pareikšti ieškinį dėl jų reikalavimų pripažinimo“ (Cass. 1997 m. lapkričio 13 d., Pas. 3030, p. 265).

Tačiau tam tikrais atvejais padedant komercinių bylų teismo paskirtam asmeniui galima atlikti perleidimo veiksmus (dėl mokėjimų sustabdymo arba kontroliuojamo administravimo).

Be to, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą skolos, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs, tampa mokėtinos, o palūkanų taikymas nutraukiamas.

2. Per didelis įsiskolinimas

Kalbant apie kolektyvinį skolų padengimą, Tarpininkavimo komisijai priėmus sprendimą priimti skolininko prašymą automatiškai sustabdomos bet kokios vykdymo užtikrinimo priemonės, taikomos skolininko turtui, išskyrus priemones, susijusias su išlaikymo prievolėmis, nutraukiamas palūkanų taikymas, o skolos, kurios nebuvo mokėtinos, tampa mokėtinomis.

Jei susitarimo dėl atsiskaitymo etapas nepavyko, magistratų teismas, kuriame vyks teismo etapas, gali tomis pačiomis sąlygomis, kaip nurodyta pirmiau, sustabdyti bet kokias vykdymo užtikrinimo priemones.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Bylą, kuri jau buvo nagrinėjama bankroto bylos iškėlimo metu, gali teisėtai tęsti patikėtinis pagal savo statusą. Tačiau pareiškėjai tokiose bylose privalo įteisinti procesą įtraukdami patikėtinį, kuris vienintelis turi įgaliojimus teisėtai atstovauti bankrutuojančiam skolininkui.

Jei skolininkas pralaimi bylą, kreditoriai, kurie kreipėsi į teismą iki bankroto, gauna garantiją, kurią gali panaudoti likvidavimo metu. Tačiau šios garantijos negalima vykdyti, kadangi priėmus nutartį iškelti bankroto bylą skolininkas netenka teisės administruoti bet kokį turtą.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

1. Bankrotas

Paskelbus pranešimą apie bankrotą viename arba daugiau laikraščių, kurie platinami Liuksemburge, kreditoriai informuojami, kad skolininkas bankrutavo. Tada jie savo reikalavimus, kartu su jų garantijomis, per nutartyje iškelti bankroto bylą nurodytą terminą turi pareikšti apylinkės teismo, atsakingo už komercinių bylų nagrinėjimą, kanceliarijoje. Teismo pareigūnas užregistruoja reikalavimus ir pateikia gavimo dokumentą.

Pareiškimai dėl reikalavimų turi būti pasirašyti, o juose turi būti nurodytos kreditorių pavardės, vardai, profesijos ir adresai, taip pat reikalavimo suma, reikalavimo pagrindas ir bet kokios su reikalavimu susijusios garantijos ar užstatai. Tada įvairūs pateikti reikalavimai patikrinami dalyvaujant patikėtiniui, bankrutavusiam skolininkui ir bankroto administratoriui.

Jei šios procedūros metu kyla kokių nors ginčų, kreditoriai gali būti kviečiami atvykti ir pateikti daugiau informacijos apie reikalavimą ir paaiškinti jo esmę arba tikslią sumą per apklausą.

Jei patikėtinis nustatė turtą, kurį galima paskirstyti kreditoriams, patikėtinis juos kviečia į susirinkimą dėl finansinių ataskaitų pateikimo, kurio metu kreditoriai gali pateikti nuomonę apie paskirstymo planą.

Jei nėra pakankamai turto, bankroto procedūrą nurodoma baigti.

Jei patikėtinis nevykdo savo pareigų kreditoriams priimtinu būdu, savo skundus jie gali siųsti bankroto administratoriui, kuris prireikus gali pakeisti patikėtinį.

2. Kontroliuojamas administravimas

Kontroliuojamo administravimo procedūros metu administratoriai kreditoriams turi pateikti išsamią informaciją apie reorganizavimo arba turto realizavimo planą.

Tokiu atveju kreditoriai gali būti kviečiami pateikti pastabas. Per 15 dienų nuo tada, kai jie buvo informuoti, kreditoriai turi pranešti kanceliarijai, ar jie sutinka su planu, kuris gali būti įgyvendintas tik tuo atveju, jei su juo sutinka daugiau kaip pusė kreditorių, kurių reikalavimai sudaro daugiau kaip pusę įsipareigojimų.

3. Kompromisinis susitarimas su kreditoriais

Kompromisinio susitarimo su kreditoriais procedūros metu surengiamas kreditorių susirinkimas, kad jie galėtų aptarti paskirto teisėjo pateiktus pasiūlymus dėl kompromisinio susitarimo. Todėl kreditoriai privalo pareikšti savo reikalavimus ir nurodyti, ar sutinka su pasiūlymais dėl kompromisinio susitarimo.

Tada posėdžio dėl kompromisinio susitarimo patvirtinimo metu kreditoriai gali pateikti pastabas. Jei kreditoriai nebuvo pakviesti į kreditorių susirinkimą arba jei kreditoriai balsavo prieš pasiūlymus dėl kompromisinio susitarimo, jie gali pateikti apeliacinį skundą dėl nutarties, kuria patvirtinamas kompromisinis susitarimas.

4. Per didelis įsiskolinimas

Pirmojoje instancijoje, atsiskaitymo, dėl kurio susitarta, stadijoje kreditoriai turi pateikti savo reikalavimus Informacijos ir konsultacijų dėl per didelio įsiskolinimo tarnybai. Tada kreditoriai gali aktyviai dalyvauti minėtai tarnybai priimant sutartą atsiskaitymo planą.

Tarpininkavimo dėl per didelio įsiskolinimo komisija surengia kreditorių susirinkimą ir išdėsto sutartuose atsiskaitymo planuose pateiktus pasiūlymus. Tada bent 60% kreditorių, kurių reikalavimai sudaro 60% reikalavimų visumos, turi nurodyti, kad jie sutinka su sutartu atsiskaitymo planu, kad šis galėtų būti laikomas priimtu. Jei kreditoriai nepateikia atsakymo, laikoma, kad jie su planu sutinka.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Bankroto procedūros metu patikėtiniai atstovauja ir bankrutuojančiam asmeniui, ir jo kreditoriams. Veikdami pagal šią dvigubą kompetenciją jie ne tik yra atsakingi už bankrutavusio asmens turto administravimą, tačiau taip pat yra įgalioti kaip ieškovai arba atsakovai kontroliuoti visus ieškinius, kuriais siekiama išsaugoti turtą, kuris turi būti naudojamas kaip garantija kreditoriams, bei susigrąžinti arba padidinti šį turtą bendrais kreditorių interesais (Apeliacinis teismas, 1880 m. liepos 2 d., Pas. 2, p. 49).

Patikėtinis gali pareikšti bet kokius ieškinius dėl bendro užstato kreditoriams, kurį sudaro skolininko turtas, t. y. ieškinius, kuriais šį turtą siekiama susigrąžinti, apsaugoti arba likviduoti (Apeliacinis teismas, 2015 m. vasario 25 d., Pas 37, p. 483).

Kalbant apie esamas sutartis po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo, patikėtinis turi nuspręsti, ar jos turi būti nutrauktos, ar geriau būtų (jei pagal jas būtų grąžintas turtas) toliau jas vykdyti siekiant vėliau įvykdyti bankrutavusio asmens įsipareigojimus.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Visi kreditoriai turi pareikšti savo reikalavimus nepriklausomai nuo reikalavimo pobūdžio ir nuo to, ar jų reikalavimas yra pirmaeilis. Tačiau ši procedūra netaikoma reikalavimams, susijusiems su turtu, t. y. reikalavimams, atsiradusiems vėliau ir dėl bankroto procedūros (pvz., patikėtinio išlaidos, nuomos mokestis, kurio mokėjimo terminas sueina po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo, ir pan.).

Kalbant apie reikalavimus, kylančius iš nemokaus skolininko turto pradėjus nemokumo bylą ir atsiradusiu dėl bankroto administravimo arba tęsiant tam tikrą bankrutavusio skolininko verslo veiklą, šie reikalavimai įvykdomi pirmiausiai, prieš likusį turtą paskirstant kreditoriams. Taigi, su nemokaus skolininko turtu susiję reikalavimai visais atvejais vykdomi prieš kitų kreditorių reikalavimus.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

1. Bankrotas

Bankroto procedūros metu nutartis iškelti bankroto bylą bus paskelbta įvairiais būdais (spaudoje, registracija komercinių bylų teisme), kad apie šią situaciją sužinotų bankrutuojančio skolininko kreditoriai, o jie tada gali apie save pranešti (Prekybos kodekso 472 straipsnis).

Tada kreditoriai savo reikalavimą ir patvirtinamuosius dokumentus turi pateikti komercinių bylų teismo kanceliarijai (Prekybos kodekso 496 straipsnis).

Forma, kurią naudodami kreditoriai gali pateikti šį pareiškimą dėl reikalavimo, pateikiama internetu šiuo adresu: Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://justice.public.lu/fr/creances/declaration-creance.html

Už likvidavimą atsakingas patikėtinis tikrina reikalavimus ir gali juos ginčyti (Prekybos kodekso 500 straipsnis).

Bet koks ginčijamas reikalavimas perduodamas teismui.

Tačiau jei yra kokių nors ginčų, kurie dėl savo dalyko nepriklauso apylinkės teismo, atsakingo už komercinių bylų nagrinėjimą, jurisdikcijai, jie perduodami kompetentingam teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl šių ginčų esmės. Jie taip pat perduodami apylinkės teismui, atsakingam už komercinių bylų nagrinėjimą, kad šis pagal 504 straipsnį dėl jų priimtų nutartį dėl sumų, į kurias atitinkami kreditoriai gali pretenduoti vykstant diskusijoms dėl kompromisinio susitarimo (502 straipsnis).

2. Kompromisinis susitarimas su kreditoriais

Kompromisinio susitarimo su kreditoriais procedūros metu skolininkas, kuris kreipiasi dėl kompromisinio susitarimo sudarymo, prašyme turi nurodyti kreditorių tapatybes bei adresus ir jų reikalavimų sumas (1886 m. balandžio 14 d. įstatymo 3 straipsnis).

Kreditoriams siunčiamas registruotas laiškas (1886 m. balandžio 14 d. įstatymo 8 straipsnis), kuriuo jie kviečiami dalyvauti susirinkime dėl kompromisinio susitarimo.

Kvietimas taip pat bus paskelbtas spaudoje.

Susirinkime dėl kompromisinio susitarimo kreditoriai nurodo savo reikalavimų sumas.

Kaip nurodyta pirmiau, kreditoriai, kurių reikalavimai yra užtikrinti mokesčiais už turtą ir kurie dalyvauja balsavime, praranda privilegijuotųjų kreditorių statusą (1886 m. balandžio 14 d. įstatymo 10 straipsnis).

3. Mokėjimų sustabdymas

Mokėjimų sustabdymo procedūros metu skolininkas taip pat turi pateikti kreditorių sąrašą ir nurodyti jų vardus bei pavardes, jų reikalavimų sumą ir jų adresus.

Kreditoriai į susirinkimą kviečiami registruotu laišku (Prekybos kodekso 596 straipsnis) ir per spaudą.

Per susirinkimą jie turi nurodyti savo reikalavimų sumas (Prekybos kodekso 597 straipsnis).

4. Kontroliuojamas administravimas

Kontroliuojamo administravimo procedūros metu nėra jokios reikalavimų pateikimo ir priėmimo procedūros. Skolininkai savo prašymuose turi informuoti teismą apie kreditorių tapatybes.

Po to teismas šiuos kreditorius informuoja apie teismo paskirtų administratorių parengtą reorganizacijos arba turto realizavimo planą.

5. Per didelio įsiskolinimo procedūra

Per vieną mėnesį nuo pranešimo dėl kolektyvinio skolų grąžinimo paskelbimo kanceliarijoje per daug įsiskolinusio skolininko kreditoriai turi pateikti savo reikalavimus Informacijos ir konsultacijų dėl per didelio įsiskolinimo tarnybai.

Pareiškimas dėl reikalavimo turi atitikti 2014 m. sausio 17 d. Didžiojo Hercogo reglamento, kuriuo įgyvendinamas 2013 m. sausio 8 d. įstatymas dėl per didelio įsiskolinimo (règlement grand-ducal du 17 janvier 2014 portant exécution de la loi du 8 janvier 2013 concernant le surendettement), 6 ir 7 straipsnius.

Kreditoriai gali naudotis pateikiama Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langaspareiškimo forma.

Tarpininkavimo komisija tiria, ar reikalavimai yra priimtini.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Pagrindinis bankroto teisės principas – kiekvienas kreditorius turi gauti lygiavertę dalį, proporcingą jo reikalavimo sumai.

Kai kuriems kreditoriams, turintiems garantiją arba pirmaeilį reikalavimą, sumokama pirmiausiai.

Privilegijuotieji kreditoriai išrikiuojami pagal teisinę tvarką, kuri yra viešoji politika (turto nuomotojai, hipotekos kreditoriai, kreditoriai, turintys verslo kapitalo ir, visų pirma, viešojo iždo plačiąja prasme, vertybinių popierių).

Apskritai patikėtinis remiasi Civilinio kodekso (Code civil) 2096–2098, 2101 ir 2102 straipsniais.

Patikėtinis turi patikrinti kiekvieną reikalavimą remdamasis įstatymu ir teismų praktika.

Grynasis turtas, tenkantis neapsaugotiems kreditoriams, turi būti proporcingai paskirstytas pagal Prekybos kodekso 561 straipsnio pirmą pastraipą.

Kai patikėtinis žino teismo nustatytą mokesčių sumą, išrikiavimo privilegijuotuosius kreditorius ir žino likusią sumą, kurią reikia paskirstyti neapsaugotiems kreditoriams, jis parengia turto paskirstymo planą, kuris pirmąja instancija pateikiamas bankroto administratoriui. Pagal Prekybos kodekso 533 straipsnį patikėtinis visus kreditorius registruotu laišku, prie kurio jis prideda turto paskirstymo plano kopiją, kviečia į susirinkimą dėl finansinių ataskaitų pateikimo.

Bankrutavusiam skolininkui per teismo pareigūną arba paskelbiant Liuksemburgo laikraštyje turi būti įteiktas pranešimas apie susirinkimą.

Jei kreditorius neginčija patikėtinio finansinių ataskaitų pateikimo, patikėtinis susirinkimo dėl pateikimo protokolą, pagrįstą turto paskirstymo planu, pateikia pasirašyti bankroto administratoriui ir teismo kancleriui.

Po finansinių ataskaitų pateikimo patikėtinis sumoka kreditoriams.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

1. Bankrotas

Bankroto procedūros metu atlikus mokėjimus patikėtinis gali kreiptis dėl bankroto procedūros užbaigimo. Po to priimama nutartis dėl užbaigimo, kuria baigiama bankroto procedūra.

Pagal Prekybos kodekso 536 straipsnį bankrutavę asmenys, kurie nebuvo pripažinti bankrutavusiais dėl nusikalstamos veikos arba dėl aplaidaus ar nesąžiningo elgesio, daugiau negali išieškoti jų skolų, nebent per septynerius metus po nutarties užbaigti bankroto procedūrą nesant pakankamai turto priėmimo skolininkų turtas padidėja.

Pagal Prekybos kodekso 586 straipsnį bankrutavę skolininkai, sumokėję visas sumas, kurias jie buvo skolingi (pagrindinę skolą, palūkanas ir išlaidas) gali būti atleisti nuo skolų dėl to pateikę prašymą Aukščiausiajam Teisingumo Teismui (Cour supérieure de justice).

2. Kompromisinis susitarimas su kreditoriais, mokėjimų sustabdymas, kontroliuojamas administravimas

Kompromisinio susitarimo su kreditoriais, mokėjimų sustabdymo ir kontroliuojamo administravimo procedūros baigiamos teismo sprendimu, kuriuo patvirtinama atitinkama priemonė.

Teismas bankrutavusiam kreditoriui gali taikyti civilines arba baudžiamąsias sankcijas.

Jei teismas nustato, kad bankrotą lėmė sunkus ir akivaizdus bankrutavusio skolininko nusižengimas, jis gali bankrutavusiam asmeniui uždrausti tiesiogiai arba per kitą asmenį vykdyti verslo veiklą. Šis draudimas taip pat taikomas norint užimti pareigas, susijusias su įgaliojimais priimti sprendimus bendrovėje.

Kitos civilinės sankcijos dėl komercinių bendrovių bankroto – galimybė taikyti bankroto procedūrą jų vadovams ir galimybė teikti ieškinius pagal Civilinio kodekso 1382 ir 1383 straipsnius (bendroji teisinė atsakomybė) ir Komercinių bendrovių įstatymo (loi sur les sociétés commerciales) 59 ir 192 straipsnius.

Bankrutavusiam skolininkui taip pat gali būti taikomos baudžiamosios sankcijos (nusikalstamas bankrotas).

Sudarius kompromisinius susitarimus su kreditoriais, šia procedūra pasinaudoję asmenys turi grąžinti skolas savo kreditoriams, jei jų turtas padidėja (1886 m. balandžio 14 d. įstatymo dėl kompromisinio susitarimo su kreditoriais siekiant išvengti bankroto 25 straipsnis).

Kompromisinis susitarimas su kreditoriais neturi įtakos šioms skoloms:

  • mokesčiams ir kitoms vyriausybės nustatytoms pareigoms;
  • reikalavimams, užtikrintiems pirmumo teisėmis, hipotekomis arba užstatu;
  • reikalavimams dėl išlaikymo.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Užbaigus nemokumo bylą, jei yra kokio nors turto, kreditoriai gauna visas sumas arba jų reikalavimų sumos dalį atsižvelgiant į paskirstymo sąlygas, priimtas nutartimi užbaigti bylą.

Jei bankrutavę skolininkai nebuvo pripažinti bankrutavusiais nusikalstamai arba dėl aplaidumo ar apgaulės, kreditoriai nebegali išieškoti jų skolų, nebent per septynerius metus po nutarties užbaigti bankroto procedūrą priėmimo skolininkų turtas padidėja.

Kreditoriai taip pat gali pareikšti ieškinį pagal Civilinio kodekso 1382 ir 1383 straipsnius, kad bankrutavusio skolininko vadovams būtų taikoma bendroji teisinė atsakomybė, arba ieškinį pagal Komercinių bendrovių įstatymo 59 ir 192 straipsnius (administratorių ir vadovų atsakomybė vykdant savo įgaliojimus).

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Prašymo iškelti bankroto bylą išlaidos įtraukiamos į išlaidas, susijusias su nemokaus skolininko turtu.

Kadangi šios išlaidos patiriamos dėl bankroto procedūros, jos padengiamos iš skolininko turto, o tik tada patikėtinis likusią turto dalį paskirsto įvairiems kreditoriams.

1893 m. kovo 29 d. įstatymo dėl teisinės pagalbos ir deficito atveju taikomos procedūros (loi du 29 mars 1893 concernant l’assistance judiciaire et la procédure en débet) 1 ir 2 straipsniuose nurodytos įvairios išlaidos, kurios gali būti patiriamos dėl nemokumo byloje reikalingų formalumų, bei nustatyta jų mokėjimo tvarka, kai nėra pakankamai turto.

Kompetentingas apylinkės teismas nustato patikėtinio honorarą remdamasis 2003 m. liepos 18 d. Didžiojo Hercogo reglamentu (règlement grand-ducal du 18 juillet 2003).

Apylinkės teismui, atsakingam už komercinių bylų nagrinėjimą, patikėtinis turi pateikti išlaidų ir mokesčių pagal atgautą turtą ataskaitą.

Prekybos kodekso 536-1 straipsnio antroje pastraipoje nustatyta, kad bankroto procedūrų, užbaigtų dėl nepakankamo turto, išlaidas ir mokesčius iš anksto padengs Netiesioginių mokesčių tarnyba (Administration de l’Enregistrement) pagal 1893 m. kovo 29 d. įstatyme dėl teisinės pagalbos ir deficito atveju taikomos procedūros nustatytas sąlygas.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

1. Bankrotas

Nutartimi iškelti bankroto bylą nustatyta data, kurią bankrutavęs skolininkas sustabdė mokėjimus, gali būti ankstesnė už nutarties datą. Tačiau ši data už nutarties datą negali būti ankstesnė daugiau nei šešiais mėnesiais.

Siekiant apsaugoti kreditorių interesus laikotarpis nuo mokėjimų nutraukimo iki nutarties laikomas abejotinu laikotarpiu.

Tam tikri šiuo laikotarpiu atlikti veiksmai, jei jais gali būti pažeidžiamos kreditorių teisės, bus laikomi niekiniais. Visų pirma prie jų priskiriami šie veiksmai:

  • bet kokie veiksmai, susiję su kilnojamuoju arba nekilnojamuoju turtu, kurį bankrutuojantis subjektas pardavė už dyką arba už tokią pardavimo kainą, kuri yra aiškiai mažesnė už atitinkamo turto vertę;
  • visi mokėjimai grynaisiais pinigais arba perdavimu, pardavimu, įskaitymu arba kitais būdais už skolas, kurių mokėjimo terminas dar nesuėjo;
  • visi mokėjimai ne grynaisiais pinigais arba naudojant prekybos priemones turimoms skoloms padengti;
  • bet kokia hipoteka ar bet kokios kitos nuosavybės teisės, kurias skolininkas suteikia už skolas, prisiimtas iki mokėjimų nutraukimo.

Tačiau kitiems veiksmams negaliojimo principas nėra automatiškai taikomas.

Todėl tam tikri bankrutavusio asmens atlikti mokėjimai už skolas, kurių mokėjimo terminas sueina, ir bet kokie kiti veiksmai, atlikti už mokestį, abejotinu laikotarpiu gali būti pripažinti negaliojančiais, jei įrodoma, kad tretieji asmenys, kurie gavo mokėjimus arba vedė derybas su bankrutavusiu skolininku žinojo apie mokėjimų nutraukimą.

Jei kreditorius žino, kad skolininkas negali vykdyti įsipareigojimų, tas kreditorius negali siekti, kad jam būtų teikiama pirmenybė pažeidžiant visų kreditorių bendrai teises.

Teisėtai įgyta Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashipoteka ir pirmumo teisės gali būti įregistruotos iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dienos. Tačiau teisės, įregistruotos likus 10 dienų iki mokėjimų nutraukimo dienos arba po jos gali būti pripažįstamos niekinėmis, jei nuo hipotekos lakšto dienos iki registracijos dienos praėjo daugiau kaip 15 dienų.

Galiausiai, bet kokie veiksmai ar mokėjimai, atlikti pažeidžiant kreditorių teises, t. y. kuriuos skolininkas atliko žinodamas žalą, kuri šiais veiksmais bus padaryta kreditoriui (pvz., nemokaus skolininko turto sumažinimas, reikalavimų eilės nesilaikymas ir pan.), laikomi niekiniais neatsižvelgiant į jų padarymo dieną.

Abejotinas laikotarpis netaikomas finansinių garantijų sutartims arba būsimų reikalavimų, perduodamų pakeitimo vertybiniais popieriais įstaigai, atveju.

2. Kompromisinis susitarimas su kreditoriais

Procedūros, skirtos pasiekti kompromisinį susitarimą su kreditoriais, metu skolininkai negali perduoti, įkeisti jokio turto ar prisiimti kokių nors įsipareigojimų be įgaliotojo teisėjo leidimo.

3. Kontroliuojamas administravimas

Nuo sprendimo, kuriuo paskiriamas įgaliotasis teisėjas turto aprašui parengti, priėmimo dienos komercinės veiklos subjektas be įgaliotojo teisėjo leidimo negali perduoti, pavesti, gauti kilnojamojo ilgalaikio turto arba jo atžvilgiu nustatyti užstato arba hipotekos, nes tokie sandoriai pripažįstami negaliojančiais.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatyme dėl kontroliuojamo administravimo numatytos baudžiamosios sankcijos komercinės veiklos subjektams, kurie paslėpė dalį savo turto, nurodė per didelę savo įsipareigojimų sumą arba įtraukė kreditorius, kurie nurodė per didelius reikalavimus.

4. Per didelis įsiskolinimas

Kai taikoma, teisėjas gali paskirti asmenis, atsakingus už socialinės pagalbos, pagalbos švietimo ar finansų valdymo klausimais teikimą siekiant užtikrinti, kad skolininko pajamų dalis, kuri nėra paskirstyta skoloms grąžinti, būtų naudojama tiems tikslams, kuriems yra numatyta.

Šie asmenys, vykdydami savo užduotis, yra įgalioti imtis bet kokių priemonių, skirtų užkirsti kelią, kad ši pajamų dalis nebūtų naudojama ne savo įprastu tikslu arba kad nebūtų pažeisti skolininko namų ūkio interesai.


Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.

Paskutinis naujinimas: 29/10/2019

Nemokumas - Vengrija

TURINIO LENTELE


1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Juridinių asmenų nemokumo bylos reglamentuojamos 1991 m. Įstatymu XLIX dėl bankroto ir likvidavimo procedūrų (Bankroto įstatymas).

Bankroto įstatymu reglamentuojamos dviejų rūšių nemokumo bylos: bankroto procedūra ir likvidavimo procedūra.

Bankroto procedūra yra reorganizavimo procedūra, kurios paskirtis – suteikti nemokiam skolininkui mokėjimų sustabdymą siekiant susitarti dėl savanoriškos mokėjimų tvarkos ir pabandyti sudaryti susitarimą, kaip atkurti mokumą.

Likvidavimo procedūros paskirtis yra patenkinti kreditorių reikalavimus pagal specialias taisykles, pagal kurias nemokus skolininkas likviduojamas be teisių perėmėjo, taikant procedūrą, kuria siekiama paskirstyti visą nemokaus skolininko turtą kreditoriams. Tačiau likvidavimo procedūra turi būti nutraukta, jeigu skolininkas sumokėjo visas savo skolas ir procedūros išlaidas arba jeigu su kreditoriais yra sudarytas susitarimas dėl skolų sureguliavimo sąlygų ir teismas šį susitarimą patvirtino.

Pavyzdžiui, įstatymuose, kuriais reglamentuojami užsienyje registruotas buveines turinčių įmonių, pilietinės visuomenės organizacijų ir finansų sektoriaus įmonių (kredito įstaigų, finansų įmonių, draudimo įmonių, investicinių įmonių, atvirųjų sandėlių) Vengrijoje esantys padaliniai, įtvirtintos specialios nukrypti leidžiančios nuostatos.

Finansų sektoriaus įmonėms bankroto procedūra netaikoma, tačiau priežiūros institucijos turi galimybę įsikišti ankstyvoje jų finansinės būklės pablogėjimo stadijoje, kad būtų išvengta nemokumo, ir turi būti sukuriami fondai (Žalos atlyginimo fondas, Investuotojų apsaugos fondas, Indėlių draudimo fondas), kad būtų apsaugoti vartotojai ir jiems būtų išmokėtos kompensacijos.

Finansų sektoriaus įmonių atveju likvidavimą teisme gali inicijuoti Vengrijos Nacionalinis Bankas, vykdydamas finansų priežiūros institucijos įgaliojimus, po to, kai jis atšaukia tokios įmonės licenciją vykdyti atitinkamą veiklą.

Pilietinės visuomenės organizacijų įstatyme įtvirtintos tam tikros nukrypti leidžiančios nuostatos dėl pilietinės visuomenės organizacijų (asociacijų, fondų) bankroto ir likvidavimo procedūrų, kitais atvejais taikomos Bankroto įstatymo nuostatos.

Fizinių asmenų skolų sureguliavimo procedūra (asmeninis bankrotas)

2015 m. Įstatymas CV dėl fizinių asmenų skolų sureguliavimo įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 1 d. Įstatymu siekiama nustatyti teisinę skolų sureguliavimo sistemą ir kartu užtikrinti bankroto apsaugą skolininkui bendradarbiaujant su kreditoriais. Įstatymu visų pirma apsaugomi hipotekos skolininkai, ypač ilgą laikotarpį turintys pradelstųjų skolų, įsiskolinę keliems kreditoriams ir tie, kurių gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui gresia priverstinis pardavimas.

Procedūra pradedama neteismine tvarka, ją koordinuoja pirmasis hipotekos paskolos davėjas. Teisme bankroto procedūra pradedama, jeigu neteismine tvarka nepasiekiama susitarimo. Pirmiausia teismo procesu taip pat siekiama susitarimo, tačiau jeigu už tokį susitarimą nenubalsuojama, tada teismas nustato skolų sureguliavimo sąlygas.

Vyriausybė įsteigė Valstybinę šeimos nemokumo tarnybą. Ši organizacija atlieka svarbų vaidmenį vykdant skolų sureguliavimo procedūrą. Šeimos nemokumo tarnyba tikrina, ar skolininkas atitinka įstatymo reikalavimus, tvarko valstybinį procedūrų duomenų registrą, joje dirba šeimos turto administratoriai. Šeimos turto administratoriai atlieka teismo skirtas parengiamąsias ir bendradarbiavimo funkcijas, kai skolų sureguliavimo klausimas nagrinėjamas teisme, vykdo teismo sprendimus, padeda skolininkui, prižiūri skolininko namų ūkio tvarkymą, parduoda komerciniu požiūriu vertingą skolininko turtą ir sumoka kreditoriams.

Sėkmingo skolų sureguliavimo rezultatas yra tas, kad skolų, nuo kurių atleidžiama procedūros eigoje, vėliau iš skolininko reikalauti nebegalima, o kreditoriams per prognozuojamą laikotarpį patenkinama konkreti jų reikalavimo dalis.

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/848 apie fizinių asmenų skolų sureguliavimo procedūrą dar nėra pranešta.

Pagal Bankroto įstatymą bankroto procedūrą gali inicijuoti skolininko organizacija, pritarus pagrindiniam jos sprendimų priėmimo organui, naudodamasi tam tikra forma – atliekant šią procedūrą privalomas teisinis atstovavimas. Skolininkas tokio prašymo negali teikti, jeigu jam jau vykdoma bankroto procedūra arba yra priimtas pirmosios instancijos sprendimas, kuriuo nurodyta skolininką likviduoti. Naujo prašymo pradėti bankroto procedūrą leistinumo sąlygos ir laiko apribojimai priklauso nuo ankstesnės bankroto procedūros metu buvusių arba atsiradusių kreditorių reikalavimų patenkinimo, taip pat nuo ankstesnės bankroto procedūros užbaigimo turi būti praėję dveji metai, o jeigu ankstesnis prašymas buvo atmestas ex officio, nuo galutinės nutarties toje byloje paskelbimo turi būti praėję vieni metai.

Paprastai jeigu skolininkas yra nemokus, skolininko arba jo kreditorių prašymu jam gali būti pradėta likvidavimo procedūra, arba tam tikrais Bankroto įstatyme nurodytais atvejais ją ex officio gali pradėti teismas. Bankroto įstatyme konkrečiai nurodyta, kas gali pradėti likvidavimo procedūrą, ir reglamentuojamos bylos nagrinėjimo vienos iš šalių prašymu arba ex officio taisyklės.

Abiejų rūšių procedūros yra kolektyvinio skolų sureguliavimo procedūros, jose turi dalyvauti skolininko kreditoriai ir, kai vyksta šios procedūros, jie negali siekti skolininko atžvilgiu turimų savo reikalavimų įvykdymo kitu būdu arba kitame procese.

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

Bankroto procedūra

Prašymą pradėti bankroto procedūrą gali pateikti skolininko direktorius, taip pat privaloma, kad skolininkui atstovautų advokatas arba teisininkas.

Bet kuriuo konkrečiu metu skolininkui galima pradėti tik vieną bankroto procedūrą, prieš jį tuo metu negali būti pradėta likvidavimo procedūra. Naują bankroto procedūrą galima pradėti tik tuo atveju, jeigu skolininkas atsiskaitė pagal reikalavimus, pateiktus įgyvendinant ankstesnę procedūrą, ir nuo to laiko nepraėjo dveji metai. Jeigu teismas dėl formalių trūkumų ex officio atmetė ankstesnį prašymą pradėti bankroto procedūrą, naujos bankroto procedūros negalima pradėti vienus metus.

Likvidavimo procedūra

Likvidavimo procedūrą gali pradėti skolininkas, kreditorius, ankstesnėje savanoriško likvidavimo procedūroje dalyvavęs administratorius arba, teisės aktuose nurodytais atvejais, teismas arba administracinė institucija. Pavyzdžiui, teismas likvidavimo procedūrą pradeda, jeigu vykstant bankroto procedūrai nepasiekiama savanoriško susitarimo arba jeigu teismas, vykdydamas komercinių bylų teismo teisinės priežiūros įgaliojimus, nurodo likviduoti šiurkščiai teisės aktus pažeidusią įmonę.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Nemokaus skolininko turtui priskiriamas turtas yra viso ilgalaikio turto ir trumpalaikio turto apskaitos teisės aktų prasme suma.

Bet koks bankroto procedūros metu susidaręs turto padidėjimas taip pat yra nemokaus skolininko turto dalis.

Skolininkas išlaiko su nemokaus skolininko turto valdymu susijusias teises, tačiau jomis naudojasi prižiūrimas administratoriaus. Vykstant likvidavimo procedūrai, skolininkui nepaliekama teisių, susijusių su nemokaus skolininko turto valdymu: tos teisės perduodamos likvidatoriui. Likvidatorius yra skolininko organizacijos teisinis atstovas, kuris registruoja ir vertina kreditorių reikalavimus, realizuoja turtą ir, prižiūrint teismui, kreditoriams paskirsto gautas pajamas kreditoriams.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Vykstant bankroto ir likvidavimo procedūroms, skolininkas pagal Bankroto įstatymą gali būti vienas iš įstatyme išvardytų ekonominės veiklos vykdytojų. Bankroto procedūrą pradeda skolininkas, kuris procedūros vykdymo metu gali tęsti savo ekonominę veiklą. Skolininko direktoriams ir savininkams neribojamos galimybės naudotis savo teisėmis, tačiau jie šiomis teisėmis gali naudotis tik nepažeisdami teisės aktais administratoriui numatytų teisių. Skolininkas, bendradarbiaudamas su administratoriumi, užregistruoja reikalavimus ir nustato jų eilę, taip pat administratoriui dalyvaujant parengia programą ir pasiūlymą vykdyti derybas dėl bendradarbiavimo susitarimo, kuriuo siekiama atkurti arba išsaugoti mokumą. Bendradarbiavimo susitarime išdėstomas skolininko ir kreditorių susitarimas dėl skolos sureguliavimo sąlygų ir visi kiti aspektai, kuriuos jie laiko svarbiais reorganizacijai atlikti.

Iki prasidedant procedūrai, bankroto procedūros ir likvidavimo procedūros kreditorius reiškia asmenį, kuris turi pradelstų piniginių reikalavimų arba pinigais išreikštų reikalavimų, kurie yra grindžiami galutiniu, vykdytinu teismo arba valdžios institucijos sprendimu arba kuriuos skolininkas pripažįsta ir neginčija. Vykstant bankroto procedūrai, kreditoriumi taip pat laikomas bet kuris asmuo, kurio reikalavimų, užregistruotų administratoriaus, įvykdymo terminas sueina bankroto procedūros metu arba po jos, arba bet kuris asmuo, kurio reikalavimus užregistravo likvidatorius vykstant likvidavimo procedūrai.

Bankroto procedūros administratorius yra teismo skiriamas juridinis asmuo, įgaliotas atlikti nemokumo specialisto funkcijas. Administratorius turi paskirti tinkamą kvalifikaciją turintį savo įgaliotą asmenį atlikti administratoriaus veiklą. Šio asmens pareiga yra stebėti skolininko ekonominę veiklą siekiant sudaryti bendradarbiavimo susitarimą, kartu nepamirštant kreditorių interesų, užregistruoti kreditorių reikalavimus, bendradarbiauti rengiant pasiūlymą dėl bendradarbiavimo susitarimo ir bendrai pasirašyti derybose dėl bendradarbiavimo susitarimo priimamų rezoliucijų protokolus.

Likvidatorius yra teismo paskirta likvidavimo organizacija (juridinis asmuo, įgaliotas vykdyti nemokumo specialisto funkcijas), kuri yra likviduojamos organizacijos teisinis atstovas ir kuri tuo pačiu metu užtikrina kreditorių interesus ir atlieka teisės aktais nustatytas funkcijas. Teisės aktais likvidavimo organizacijoms yra nustatyti griežti asmeniniai ir profesiniai reikalavimai, apimantys reguliarų profesinį mokymą.

Likvidavimo organizacija likvidatoriaus veiklai vykdyti skiria nemokumo administratorių.

Likvidavimo organizacijos pavadinimas ir nemokumo administratorius taip pat nurodomi teisminiame juridinių asmenų registre.

Bankroto ir likvidavimo procedūros yra ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų teisminiai civiliniai procesai. Bankroto įstatymo nereglamentuojamais klausimais taikomos Civilinio proceso kodekso taisyklės ir nukrypti leidžiančios nuostatos, kurių taikymas kyla iš ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų specifikos. Bankroto procedūrą skiria teismas, o likvidavimo procedūrą teismas skiria tada, kai skolininkas paskelbiamas nemokiu, arba kitais teisės aktuose nurodytais atvejais arba kito teismo, valdžios institucijos arba administratoriaus prašymu. Procedūros pradžioje teismas iš likvidatorių sąrašo skiria administratorių arba likvidatorių. Kai pradedama likvidavimo procedūra, teismas kreditorių prašymu skiria likvidatorių, turintį kompetenciją atlikti laikinojo administratoriaus pareigas – prižiūrėti skolininko veiklą, kol bus nurodyta atlikti likvidavimą.

Pareikštus prieštaravimus dėl neteisėtų administratoriaus veiksmų arba neveikimo nagrinėja teismas – jeigu nustatoma, kad veiksmai arba neveikimas yra neteisėti, teismas pareikalauja administratoriaus arba likvidatoriaus vykdyti veiklą laikantis teisės aktų, o jeigu šis teismo nurodymas nevykdomas, administratorius arba likvidatorius pašalinamas iš procedūros ir skiriamas naujas administratorius arba likvidatorius.

Vykstant bankroto procedūrai, skolininkui taikoma bankroto teikiama apsauga, vykdymo procesas sustabdomas ir skolininkui sustabdoma prievolė vykdyti mokėjimus arba skelbiamas prievolės grąžinti anksčiau susidariusias skolas moratoriumas.

Jeigu Bankroto įstatyme nurodyta dauguma sutinka su savanorišku susitarimu ir susitarimas atitinka įstatymų reikalavimus, teismas jį patvirtina ir skolininkas privalo jo laikytis.

Jeigu savanoriškai nesusitariama, teismas ex officio nurodo skolininką likviduoti.

Vykstant likvidavimo procedūrai, skolininkas ir kreditoriai taip pat gali pasiekti susitarimą. Likvidavimo procedūros eigoje teismas nustato derybų dėl bendradarbiavimo susitarimo datą ir jeigu balsavimo dėl savanoriško susitarimo rezultatai yra teigiami, o susitarimas atitinka teisės aktus, teismas jį patvirtina. Vykstant likvidavimo procedūrai, savanoriško susitarimo patvirtinimo sąlygos yra tokios, kad pagal šį susitarimą skolininkas taps mokiu ir bus atsiskaityta pagal privilegijuotuosius reikalavimus arba yra pateikta tokių reikalavimų užtikrinimo priemonė.

Teismas sprendžia, ar bankroto arba likvidavimo procedūrą užregistruoti kaip baigtą, ar procedūrą nutraukti.

Jeigu likvidavimo procedūra baigiama skolininkui neturint teisių perėmėjo, teismui pateikus pranešimą komercinių bylų teismas išbraukia likvidavimu panaikintą skolininką iš komercinės veiklos registro arba pilietinės visuomenės organizaciją iš pilietinės visuomenės organizacijų registro.

Vykstant likvidavimo procedūrai, darbuotojų darbo užmokesčio sumokėjimas garantuojamas iš Darbo užmokesčio garantijų fondo, taikant Įstatyme dėl Darbo užmokesčio garantijų fondo nustatytas sąlygas.

Procedūros pradėjimo teisiniai padariniai:

bankroto procedūros eigoje teismas imasi veiksmų, kad skolininko prašymu pagal Bankroto įstatymą Įmonių leidinyje būtų nedelsiant paskelbtas laikinas mokėjimų sustabdymas. Prašymo esmė išnagrinėjama vėliau, kai teismas priima nutartį ex officio atmesti prašymą teisės aktuose nustatytais atvejais, o kitais atvejais priima sprendimą skirti bankroto procedūrą. Bankroto procedūra pradedama paskelbiant atitinkamą nutartį Įmonių leidinyje. Pradėjus bankroto procedūrą, skolininkas turi teisę į piniginiams reikalavimams įvykdyti skirtų mokėjimų sustabdymą iki antros darbo dienos, einančios po 120-os dienos, 0.00 val. (su keliomis išimtimis), be to, moratoriumas gali būti pratęstas net iki 365 dienų. Mokėjimų sustabdymo laikotarpiu gali būti vykdomi tik teisės akte nurodyti reikalavimai, su mokėjimo prievolių nevykdymu arba pavėluotu vykdymu susiję teisiniai padariniai nekyla, sustabdomas išieškojimas iš skolininko pagal piniginius reikalavimus, taigi, skolininkui suteikiama realistiška galimybė parengti programą, kuria siekiama atkurti mokumą ir sureguliuoti skolas.

Jeigu teismas paskelbia skolininką nemokiu dėl bet kurios iš teisės akte apibrėžtų nemokumo priežasčių, nutartyje nurodoma likviduoti skolininką ir, įsigaliojus šiai nutarčiai, Įmonių leidinyje paskelbiama nutartis, kuria skiriamas likvidatorius ir išdėstomas raginimas kreditoriams pranešti apie savo reikalavimus. Kai skiriama likvidavimo procedūra, nuosavybės teisės išnyksta, – taip apsaugomas nemokaus skolininko turtas ir nuo likvidavimo procedūros pradžios tik likvidatorius, einantis skolininko atstovo pareigas, gali daryti teisinius pareiškimus dėl skolininko turto. Likvidavimo procedūros pradžios dieną baigia galioti visos ekonominės veiklos vykdytojo skolos (jos tampa pradelstos).

Likvidavimu siekiama paskirstyti visą skolininko turtą kreditoriams, turi būti nutraukiamas net išieškojimas iš turto, kuriam taikoma likvidavimo procedūra. Ginčo ir ne ginčo tvarka nagrinėjamos bylos, pradėtos iki tos dienos, kai pradedama likvidavimo procedūra, toliau nagrinėjamos bylą pradėjusiame nagrinėti teisme. Nuo antros likvidavimo procedūros dienos bet kuris su nemokaus skolininko turtu susijęs reikalavimas gali būti ginamas tik likvidavimo procedūros tvarka. Bet koks skolininko nekilnojamojo turto ar kito turto perleidimo ir suvaržymo apribojimas netenka galios likvidavimo procedūros pradžios dieną, o atpirkimo teisės ir pasirinkimo pirkti sandoriai bei kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės netenka galios, kai turtas parduodamas. Savo reikalavimą tam teisę turintis asmuo gali patenkinti iš užtikrinimo priemonės, kurią skolininkas pateikė iki likvidavimo procedūros pradžios, paskui reikalavimo teisę turintis asmuo likusią sumą turi perduoti likvidatoriui.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Vykstant likvidavimo procedūrai, kiekvienas kreditorius gali ginti reikalavimą skolininkui tik užsiregistruodamas šiai procedūrai, neteismine tvarka negalima atlikti įskaitymo, išskyrus baigiamąją užskaitą, taikomą pagal tarptautines prekybos konvencijas. Tačiau jeigu tarp kreditoriaus ir skolininko yra ankstesnė neišnagrinėta byla, kreditorius gali bet kuriuos šioje byloje ginamus reikalavimus įskaityti į savo skolą skolininkui.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Pats likvidavimo procedūros pradėjimas neturi tokio teisinio poveikio, kuris lemtų anksčiau skolininko sudarytų sutarčių nutraukimą. Sutartys gali būti nutrauktos procedūros eigoje, bankroto procedūros atveju – prižiūrint administratoriui, o likvidavimo procedūros atveju sutartis nutraukia likvidatorius, kaip skolininko teisinis atstovas. Likvidatorius turi teisę nutraukti sutartis, šiam nutraukimui įsigaliojant iš karto, arba atsisakyti sutarčių.

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Iš skolininko turto negalima išieškoti, įkeitimą turintis kreditorius negali jo parduoti, o skolos sureguliuojamos likvidavimo procedūros eigoje.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Anksčiau pradėtas bylas baigia jas pradėjęs nagrinėti teismas. Jeigu skolininkas bylą pralaimėjo, bylą laimėjusi šalis įstoja į likvidavimo procedūrą kaip kreditorius. Jeigu skolininkas bylą laimėjo, jam perduotinas turtas arba lėšos įtraukiami į nemokaus skolininko turtą. Keliose Bankroto įstatymo nuostatose nurodyta, kad teikti informaciją kreditoriams yra administratoriaus arba likvidatoriaus funkcija.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Kreditoriai gali sudaryti kreditorių komitetus arba išsirinkti kreditorių atstovą, su kuriuo likvidatorius turi konsultuotis, jį informuoti ir gauti jo netiesioginį arba tiesioginį sutikimą dėl tam tikrų veiksmų.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Likvidatorius gali parduoti skolininko turtą viešo pardavimo būdu audituojamame internetiniame pardavimo portale geriausią pasiūlymą pateikusiam pirkėjui.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Ir anksčiau susidariusias skolas, ir po nemokumo bylos pradėjimo susidariusias skolas kreditorius gali pareikšti pateikdamas reikalavimą kaip bankroto procedūros arba likvidavimo procedūros kreditorius.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Nemokumo specialistas (bankroto procedūros administratorius arba likvidatorius pagal likvidavimo procedūrą) užregistruoja kreditorių reikalavimus ir pateikia ginčijamus reikalavimus nagrinėti teismui, atliekančiam bankroto procedūrą arba likvidavimo procedūrą.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Likvidatorius iš pajamų, gautų pardavus įkeistą turtą, atskaitęs tam tikras išlaidas, sumoka įkeitimą turinčiam kreditoriui. Likusioji suma paskirstoma kreditoriams pagal turto paskirstymo nuostatas, atsižvelgiant į Bankroto įstatyme nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir remiantis laikinuoju likvidavimo balansu arba baigiamuoju likvidavimo balansu.

Pardavus kitą turtą, pajamos gali būti paskirstytos po laikinojo likvidavimo balanso arba baigiamojo likvidavimo balanso priėmimo, atsižvelgiant į teismo patvirtintas turto paskirstymo nuostatas ir Bankroto įstatyme nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

Skolininkas gali su kreditoriais sudaryti savanorišką susitarimą vykstant tiek bankroto procedūrai, tiek likvidavimo procedūrai. Jeigu susitarimas atitinka teisės aktus, teismas jį patvirtina ir skelbia procedūrą baigta. Tokiais atvejais skolininkas tęsia veiklą. Kreditorių reikalavimai tenkinami susitarime nustatytu būdu ir jame nustatyta apimtimi, skolininkas atleidžiamas nuo bet kokių sumų, viršijančių nurodytas susitarime, mokėjimo.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Jeigu bankroto procedūra baigiama teismo patvirtintu savanorišku susitarimu, kreditorių reikalavimai tenkinami susitarime nustatytu būdu ir grafiku. Jeigu skolininkas nesilaiko susitarimo, kreditoriai gali pradėti vykdymo procesą arba inicijuoti skolininko likvidavimą.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Kreditoriai sumoka registracijos mokestį. Už nemokumo bylos (bankroto procedūros, likvidavimo procedūros) pradėjimą taikomas mokestis. Visas kitas patiriamas išlaidas padengia skolininkas.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Likvidatorius arba kreditoriai gali užginčyti tokius sandorius pateikdami prašymą ir gali prašyti paskelbti sandorį negaliojančiu. Tokiu būdu skolininkui grąžinto turto apimtimi padidėja nemokaus skolininko turtas.

Likvidatorius arba kreditoriai gali pradėti bylas prieš skolininko buvusius direktorius dėl jų veiklos, kuria buvo pakenkta kreditorių interesams, remdamiesi tuo, kad buvę direktoriai, atlikdami savo valdymo funkcijas, neatsižvelgė į kreditorių interesus, kai susidarė nemokumo grėsmę sukėlusi padėtis ir dėl to sumažėjo ekonominės veiklos vykdytojo turtas, tapo sudėtinga iki galo patenkinti kreditorių reikalavimus arba nebuvo sumokėti aplinkos mokesčiai. Jeigu tai įrodoma, buvęs skolininko direktorius turi kompensuoti kreditoriams tokiu būdu padarytą žalą.


Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.

Paskutinis naujinimas: 03/12/2018

Nemokumas - Malta

TURINIO LENTELE


1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Nemokumo bylos (bendrovės) ir bankroto bylos (ūkinės bendrijos ir prekiautojai)

Pagal nacionalinę teisę yra dviejų rūšių subjektai, kuriems gali būti keliamos nemokumo bylos – tai komercinės ūkinės bendrijos ir prekiautojai. Šių rūšių asmenims taikomos skirtingos taisyklės. Komercines ūkines bendrijas galima skirstyti į tikrąsias bendrijas (en nom collectif), komanditines bendrijas (en commandite) ir ribotos atsakomybės bendroves.

Nemokumo bylos gali būti keliamos visiems minėtiems subjektams (fiziniams ir juridiniams asmenims), tačiau jiems bus taikomos skirtingos procedūros, taisyklės ir teisės aktai. Iš tiesų bankroto bylos (Maltos įstatymų 13 straipsnis) gali būti keliamos tikrosioms ūkinėms bendrijoms (en nom collectif), komanditinėms ūkinėms bendrijoms (en commandite) ir prekiautojams.  Tikrosios ūkinės bendrijos (en nom collectif) ir komanditinės ūkinės bendrijos (en commandite) visais klausimais bankroto bylose laikomos prekiautojais. 13 skyriuje „prekiautojas“ apibrėžiamas kaip bet kuris asmuo, kuris pagal savo profesiją prekiauja savo vardu, ir į šią sąvoką įeina bet kokia komercinė ūkinė bendrija.

Reorganizavimo procedūra (bendrovės sanavimas)

Reorganizavimo procedūra gali būti taikoma bendrovėms pagal 1995 m. Bendrovių įstatymo 386 skyriaus 327–329B straipsnius.

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

Nemokumo bylos (bendrovės)

Jei bendrovė negali susimokėti skolų, bendrovės visuotiniam susirinkimui, valdybai, obligacijų turėtojui, kreditoriui ar kreditoriams, taip pat dalininkui ar dalininkams priėmus sprendimą, bendrovė gali kreiptis į teismą dėl jos veiklos nutraukimo ir vėliau – likvidavimo. Pagal 386 skyriaus 214 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktį taikomas toks kriterijus:

Bendrovė laikoma negalinčia susimokėti skolų, jeigu:

a) bendrovės turima skola lieka iš dalies ar visiškai nesumokėta per 24 savaites nuo bendrovės atžvilgiu išduoto vykdomojo dokumento įvykdymo taikant bet kurį iš Organizavimo ir civilinio proceso kodekso 273 straipsnyje nurodytų vykdymo veiksmų, arba

b) teismui įrodoma, kad bendrovė negali susimokėti skolų, taip pat atsižvelgiant į galimus ir būsimus bendrovės įsipareigojimus.

Teismas suteikia šalims galimybę būti išklausytoms ir galiausiai nusprendžia, ar esama nemokumo sąlygų, ir jei šios sąlygos yra, teismas įpareigoja nutraukti bendrovės veiklą, o numatoma nemokumo data bus laikoma pareiškimo pateikimo teismui diena pagal 386 skyriaus 223 straipsnį.

Per laikotarpį nuo nutarties dėl bendrovės veiklos nutraukimo priėmimo, jei bendrovė tampa nemoki, iki pareiškimo dėl nemokumo pateikimo teismui dienos teismas gali bet kada paskirti laikinąjį administratorių ir įpareigoti jį administruoti bendrovės turtą ar veiklą pagal teismo nutartyje, kuria šis administratorius paskiriamas, pateiktus nurodymus. Laikinasis administratorius eina pareigas, kol priimama nutartis dėl likvidavimo arba likvidavimo prašymas atmetamas, nebent administratorius iki to laiko pasitraukia iš pareigų arba teismas dėl pagrįstos priežasties pašalina jį iš pareigų.

Nemokumas. Savanoriškas likvidavimas kreditorių iniciatyva

Bendrovė taip pat gali nutraukti veiklą savanoriškai, o jei valdybos nariai laikosi nuomonės, kad bendrovės turto nepakanka jos įsipareigojimams įvykdyti, bus šaukiamas kreditorių susirinkimas, kad būtų paskirtas nemokumo specialistas (ir (arba) likvidacinis komitetas), kuriuo kreditoriai pasitiki ir kuris bus įgaliotas likviduoti bendrovę neiškeliant bylos teisme. Taikytinos taisyklės nustatytos 386 skyriaus 277 ir paskesniuose straipsniuose.

Reorganizavimo procedūra (bendrovės sanavimas)

Jei priimamas neeilinis nutarimas – bendrovė, valdybos sprendimu – direktoriai arba bendrovės kreditoriai, kuriems tenka daugiau nei pusė bendrovės įsiskolinimų vertės, gali prašyti teismo pradėti reorganizavimo procedūrą (sanavimo procedūra pagal 386 skyriaus 329B straipsnį), jei bendrovė negali susimokėti savo skolų arba neišvengiamai tikėtina, kad ji taps nemoki. Kaip ir pirmiau nurodytu atveju, bendrovė laikoma negalinčia sumokėti skolų, jeigu:

a) bendrovės mokėtina skola lieka iš dalies ar visiškai nesumokėta praėjus 24 savaitėms nuo bendrovės atžvilgiu išduoto vykdomojo dokumento įvykdymo taikant bet kurį iš Organizavimo ir civilinio proceso kodekso 273 straipsnyje nurodytų vykdomųjų veiksmų. arba

b) jei teismui įrodoma, kad bendrovė negali susimokėti skolų, taip pat atsižvelgiant į galimus ir būsimus bendrovės įsipareigojimus.

Teismas sprendžia, ar reorganizuoti bendrovę, ir jei jis pritaria reorganizavimui, per 20 darbo dienų nuo teismui pateikto prašymo administruoti bendrovės veiklą priima nutartį dėl bendrovės sanavimo teismo nurodytu laikotarpiu (šiuo metu šis laikotarpis yra vieni metai, tačiau jis gali būti pratęstas dar vieniems metams, vis dėlto, pagal šiuo metu svarstomus pakeitimus, šis laikotarpis būtų sutrumpintas iki keturių mėnesių, kuriuos bus galima pratęsti dar keturiems mėnesiams, tačiau visas laikotarpis neturės viršyti dvylikos mėnesių).

Bankroto byla (ūkinės bendrijos ir prekiautojai)

Bankroto bylą gali iškelti bet kuris kreditorius, nesvarbu, ar jam mokėtina skola yra komercinė, ar kitokia, nors ši skola dar netapo mokėtina. Kreditorius turi teisę supaprastinta tvarka kreiptis į civilinių bylų teismo pirmuosius rūmus prašydamas teismo paskelbti, kad skolininkas ar jo teisėtas atstovas bankrutuoja.

Bankroto paskelbimo kriterijus – skolininko turimų skolų mokėjimo sustabdymas. Teismas priima sprendimą dėl bankroto paskelbimo ir paskiria vieną ar kelis kuratorius, kurie pagal Prekybos kodekso 13 skyrių įgyvendina jiems priskirtas funkcijas.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Nemokumo bylos (bendrovės) (įskaitant kreditorių inicijuojamą savanorišką likvidavimą)

Visas bendrovės turtas panaudojamas skolininko įsipareigojimams įvykdyti. Neatskiriamas turtas, kuris jau buvo skolininko turto dalis, ir turtas, kuris skolininkui perėjo po nemokumo bylos iškėlimo.

Bankroto byla (ūkinės bendrijos ir prekiautojai)

Bankroto bylose, susijusiose su prekiautojais, tikrosiomis ūkinėmis bendrijomis (en nom collectif) ir komanditinėmis ūkinėmis bendrijomis (en commandite) likviduojamos bendrovės turto dalį gali sudaryti visas kilnojamasis arba nekilnojamasis turtas. Kai paskelbiamas bankrotas, bankrutavęs asmuo ipso jure netenka galimybės valdyti viso savo turto, nesvarbu, ar jis susijęs su jo veikla, ar ne, išskyrus teisę į kasdienę pragyvenimo išmoką.

Jo turtą valdo kuratorius, kuris, teismui pritarus, turi teisę parduoti ir nusavinti turtą. Jei bankrutavusio asmens turtą sudaro gendančios prekės, gavus teismo leidimą, šios prekės gali būti parduotos per licenciją turintį aukciono rengėją.

Jei prekės yra negendančios arba tai yra kitas turtas, taip pat reikalingas teismo leidimas.

Tokiais atvejais teisėjas duoda tokius nurodymus, kuriuos jis laiko palankiausiais bankrutavusio asmens ir kreditorių interesams, net jei susiklostytų tokios aplinkybės, kad kuratorius galėtų atkurti bankrutavusio asmens veiklą arba padidinti jo turtą, jei tik tai yra naudinga kreditoriams.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Nemokumo bylos (bendrovės)

Kai tik teismas įpareigoja nutraukti bendrovės veiklą dėl to, kad ji yra nemoki, jis paskiria nemokumo specialistą.

386 skyriuje nurodyta, kad toks nemokumo specialistas turi būti fizinis asmuo, kuris yra advokatas arba sertifikuotas auditorius, arba įtrauktas į Įmonių registrą kaip tinkamas nemokumo specialisto pareigoms atlikti.

Taikomas dar vienas apribojimas, t. y. kad nemokumo specialistas negali eiti šių pareigų visų pirma jei jis buvo bendrovės direktorius ar sekretorius arba per ketverius metus iki bendrovės veiklos nutraukimo ėjo kurias nors kitas pareigas šioje konkrečioje bendrovėje arba su šia konkrečia bendrove susijusias pareigas.

Teismas turi plačią diskreciją nuspręsti, kas turi mokėti užmokestį nemokumo specialistui. Jei nenumatyta kitaip, nemokumo specialistas gauna užmokestį iš bendrovės turto. Tačiau jei bendrovės turto nepakanka, teismas gali įpareigoti kitus (susijusius) asmenis mokėti nemokumo specialistui atlyginimą pagal teismo nurodymus.

Pagal 386 skyriaus 296 straipsnį bendrovės tarnautojų (bendrovės direktorių ir sekretoriaus) įgaliojimai nutrūksta paskyrus nemokumo specialistą, todėl direktoriai ar jų įgaliotieji atstovai ir bendrovės sekretorius neturi teisės sudaryti sandorių minėtos likviduojamos bendrovės vardu ir interesais. Nemokumo specialistas prižiūri ir kontroliuoja visą turtą ir visas teises, į kurias, jo pagrįstu įsitikinimu, bendrovė turi teisę.

Pagal 386 skyriaus 238 straipsnį nemokumo specialistas, kai teismas likviduoja bendrovę, teismo ar likvidacinio komiteto leidimu yra įgaliotas:

a) pareikšti bet kokį ieškinį ir gintis nuo pareikšto ieškinio ar dalyvauti kitokiame teismo procese bendrovės vardu ir interesais;

b) tęsti bendrovės veiklą, kiek tai gali būti būtina, kad ji būtų sėkmingai likviduota;

c) sumokėti kreditoriams pagal įstatymo nustatytą jų eilę;

d) sudaryti susitarimą su kreditoriais arba asmenimis, kurie teigia esą kreditoriai, arba teigia turintys esamų ar būsimų, realių ar galimų reikalavimų bendrovei, kurie yra konkrečiai nustatyti ar mokėtini kaip žalos atlyginimas ar už kuriuos bendrovė gali būti laikoma atsakinga, ir perduoti tokius klausimus spręsti arbitražui;

e) kviesti dalininkus ar tariamus dalininkus ir sudaryti susitarimą dėl skolų, įsipareigojimų ir reikalavimų bendrovei, nesvarbu, ar jie būtų esami ar būsimi, realūs ar galimi, nustatyti ar mokėtini kaip žalos atlyginimas, atsiradę ar turintys atsirasti tarp bendrovės ir dalininko ar tariamo dalininko arba kito skolininko ar tariamo skolininko, taip pat visais klausimais, kaip nors susijusiais su bendrovės turtu ar jos likvidavimu arba turinčiais įtaką bendrovės turtui ar jos likvidavimui, tokiomis sąlygomis, dėl kurių susitarta, ir imtis bet kokių užtikrinimo priemonių siekiant sumokėti tokią skolą, įvykdyti tokį reikalavimą, įsipareigojimą ar atgauti skolą ir patvirtinti jų visų įvykdymą (nurašymą);

f) atstovauti bendrovei visais klausimais ir atlikti visus veiksmus, kurie gali būti būtini bendrovei likviduoti ir jos turtui paskirstyti.

Be to, teismas gali numatyti, kad, nesant likvidacinio komiteto, nemokumo specialistas gali įgyvendinti visus a ir b punktuose nurodytus įgaliojimus be teismo leidimo.

Apskritai, jei teismas likviduoja bendrovę, nemokumo specialistas yra įgaliotas:

a) parduoti bendrovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat bet kurią jos teisę viešajame aukcione ar privačiu susitarimu, įskaitant bet kurią bendrovės teisę perduoti visą jos turtą ar jo dalį arba teisę;

b) atlikti visus veiksmus ir bendrovės vardu ir interesais sudaryti visus aktus, surašyti kvitus ir kitus dokumentus;

c) sumokėti būtinas sumas už bendrovės turto užtikrinimą;

d) paskirti įgaliotinį vietoj savęs, kuris konkrečiais tikslais atliktų veiksmus kaip nemokumo specialistas.

Teismas tikrina, kaip nemokumo specialistas įgyvendina pagal šį straipsnį suteiktus įgaliojimus, kai teismas likviduoja bendrovę, ir bet kuris kreditorius ar dalininkas gali kreiptis į teismą dėl bet kurio šių įgaliojimų įgyvendinimo ar siūlomo įgyvendinimo aspekto.

Per laikotarpį tarp nutarties dėl veiklos nutraukimo, jei bendrovė tampa nemoki, priėmimo iki nemokumo pareiškimo pateikimo teismui, jei teismas paskiria laikinąjį administratorių, taip pat nutrūksta bendrovės tarnautojų įgaliojimai, jei teismas šio administratoriaus paskyrimo nutartyje nustatyta tvarka paveda administratoriui administruoti bendrovės turtą ar veiklą.

Reorganizavimo procedūra (bendrovės sanavimas)

Pagal 386 skyriaus 329B 6 dalies a punktą nutarties dėl sanavimo (reorganizavimo) galiojimo laikotarpiu bendrovė toliau vykdo įprastą veiklą vadovaujant specialiai paskirtam valdytojui.

Specialiai paskirtas valdytojas turi būti teismo patvirtintas fizinis asmuo, turintis įrodytą kompetenciją ir patirtį įmonių veiklos valdymo srityje, jei jis yra kvalifikuotas ir sutinka būti paskirtas, taip pat jei dėl jo paskyrimo nekyla interesų konfliktas.

Specialiai paskirto valdytojo užmokestį moka bendrovė. Iš tiesų paskirdamas specialųjį valdytoją teismas nustato ne ilgesnį nei 10 darbo dienų laikotarpį, skaičiuojamą nuo nutarties dėl bendrovės sanavimo priėmimo dienos, per kurį bendrovė deponuoja tam tikrą pinigų sumą teisme arba pasiūlo kitą tinkamą garantiją ar tinkamą priemonę, kurios, teismo nuomone, pakanka specialiai paskirto valdytojo darbo užmokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su jo paskyrimu, padengti.

Jei paskiriamas specialusis valdytojas, visi pagal bet kokį įstatymą ar steigimo sutartį ir įstatus bendrovei suteikti įgaliojimai sustabdomi, išskyrus atvejus, kai gaunamas specialiojo valdytojo sutikimas dėl tokių įgaliojimų įgyvendinimo, ir šis sutikimas gali būti duotas bendrai arba dėl konkretaus atvejo ar atvejų. Jei tokio sutikimo negaunama, visi šie įgaliojimai suteikiami specialiai paskirtam valdytojui.

Apskritai specialiai paskirtas valdytojas yra įgaliotas:

a) prižiūrėti arba valdyti visą bendrovės turtą ir nuo šiol jis yra atsakingas už bendrovės veiklos, verslo ir turto valdymą bei priežiūrą;

b) pranešęs teismui, atleisti bet kurį bendrovės direktorių iš pareigų ir paskirti bet kurį asmenį valdytoju;

c) samdyti asmenis specialisto ar administracinėms paslaugoms teikti ir įpareigoti bendrovę mokėti jiems atitinkamą užmokestį ar padengti jų išlaidas ir

d) sušaukti bendrovės narių ar kreditorių susirinkimą.

Be to, specialiai paskirtas valdytojas, prieš tai gavęs aiškų teismo leidimą, yra įgaliotas:

i) prisiimti ilgesnius nei 6 mėnesių trukmės įsipareigojimus bendrovės vardu;

ii) nutraukti darbo santykius su bendrovės darbuotojais, jei mano, kad tai būtina siekiant užtikrinti tolesnį visos bendrovės veiklos ar jos dalies tęstinumą.

Bankroto byla (ūkinės bendrijos ir prekiautojai)

Kaip paaiškinta pirmiau, kalbant apie prekiautojus, vykdančius veiklą savo vardu, ir ūkines bendrijas, taikytinos Prekybos kodekso antraštinės dalies „Bankrotas“ nuostatos.

Kalbant apie nemokumo specialisto įgaliojimus bankroto bylose, šis specialistas vadinamas kuratoriumi, o kuratorius yra asmuo ar asmenys, kuriuos teismas laiko tinkamais eiti šias pareigas, net jei toks kuratorius yra susijęs su bankrutuojančiu asmeniu arba gali būti jo kreditorius.

Pradėjęs eiti šias pareigas, kuratorius ima valdyti visą bankrutuojančio asmens turtą ir šiam asmeniui priklausančias teises.  Be to, bankrutuojantis asmuo imasi visų būtinų priemonių, kad išlaikytų bankrutuojančio asmens teises jo skolininkų atžvilgiu. Jis taip pat turi užregistruoti viešajame registre bet kokią hipoteką, turinčią įtakos bankrutuojančio asmens skolininkų turtui. Kuratorius yra atsakingas už savo veiksmus bankrutuojančiam asmeniui.

Kuratorius taip pat privalo paduoti į teismą skolininkus, kurie nesumokėjo skolų bankrutuojančiam asmeniui, tačiau kuratorius neturi teisės sudaryti susitarimo su kreditoriais ar perduoti ginčo arbitražui be rašytinio bankrutavusio asmens kreditorių daugumos (pagal reikalavimų vertę) sutikimo ir teismo leidimo.

Per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo dėl bankroto priėmimo kuratorius sudaro bankrutuojančio asmens turto aprašą.

Kiekvienas kreditorius turi teisę susipažinti su šiuo aprašu, o kreditorius ir bankrutuojantis asmuo privalo padėti sudaryti šį aprašą.

Šiame apraše pateikiamas tikrasis turto sąrašas ir viso bankrutuojančio asmens turto įvertinimas.

Kuratorius negali disponuoti turtu be teismo sutikimo ir visa procedūra yra vykdoma viešai. Pajamos iš turto, kurį kuratorius parduoda bankrutuojančio asmens ar ūkinės bendrijos vardu, turi būti surašytos ir surinkti visi kvitai bei sąskaitos faktūros.

Teismas yra įgaliotas reikalauti, kad kuratoriai, bankrutuojantis asmuo ir kreditoriai prisiekdami pateiktų visą informaciją, kuri, teismo nuomone, yra būtina.

Kalbant apie skolininko (šiuo atveju bankrutuojančio asmens arba bankrutuojančios ūkinės bendrijos) teises, jis turi teisę prižiūrėti, ar kreditorius administruoja bankrotą laikydamasis įstatymų ir ar jis tai daro teisingai.

Skolininkas turi teisę informuoti teismą, jei tokie kuratoriaus veiksmai atliekami ne pagal teismo nutarties sąlygas arba jei jis netinkamai atlieka savo pareigas.

Bankrutuojančio asmens buhalterinės knygos ir dokumentai gali būti bet kada patikrinti, ir tai reiškia, kad skolininkas turi teisę žinoti apie teismo paskirto kuratoriaus veiksmus ir juos tikrinti.

Pagal įstatymą skolininkas taip pat turi teisę reguliariai gauti dienpinigius, t. y. teismas leidžia skolininkui skirti tam lėšų iš jo paties turto, o šias lėšas kuratorius išmoka skolininkui kaip dienpinigius skolininko ir jo šeimos pragyvenimui, jei nedaroma prielaida, kad bankrutuojantis asmuo sukčiavo.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Nemokumo ir reorganizavimo procedūros (bendrovės) / bankroto byla (ūkinės bendrijos ir prekiautojai)

Pagal 459 skyrių visos nuostatos dėl sandorių užbaigimo ar visos kitos sutarčių nuostatos, kuriose numatytas vienos šalies kitai šaliai mokėtinų sumų įskaitymas ar užskaita, kai šios sumos susijusios su tarpusavio kreditais, tarpusavio skolomis ar kitais tarpusavio sandoriais, yra vykdytinos pagal jų sąlygas prieš bankrotą ar nemokumą ar po šių procedūrų, kiek tai susiję su tarpusavio skolomis, tarpusavio kreditais ar tarpusavio sandoriais, atsiradusiais ar sudarytais prieš vienos iš šalių bankrotą ar nemokumą:

a) sutarties šalių atžvilgiu;

b) laiduotojo ar asmens, užtikrinančio sutarties šalies įsipareigojimus, atžvilgiu;

c) nemokumo specialisto, bankroto administratoriaus, kuratoriaus, valdytojo, specialiai paskirto valdytojo ar kito panašaus bet kurios sutarties šalies tarnautojo atžvilgiu, ir

d) sutarties šalių kreditorių atžvilgiu.

Pirmiau nurodytos taisyklės netaikomos susitarimui dėl sandorių užbaigimo ir užskaitos, sudarytam tuo metu, kai kita šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad yra nagrinėjamas pareiškimas dėl bendrovės veiklos nutraukimo ar likvidavimo dėl jos nemokumo, ar kad bendrovė ėmėsi formalių veiksmų pagal taikytiną teisę siekdama nutraukti veiklą ir būti likviduota dėl nemokumo.

Jos taip pat netaikomos, jei nemokumo procedūra taikoma fiziniam asmeniui (kuris nėra prekiautojas) arba komercinei ūkinei bendrijai, kuri nėra bendrovė (tikroji ūkinė bendrija (en nom collectif) arba komanditinė ūkinė bendrija (en commandite) ir kita šalis žinojo ar turėjo žinoti apie to paties pobūdžio nemokios šalies įvykius, kurie nurodyti pirmesnėje dalyje.

Sutartyje numatyta teisė ar įgaliojimas įgyvendinti nuostatą dėl sandorių užbaigimo ir užskaitos neatšaukiama, jei paskelbiamas kitos sutarties šalies bankrotas ar ji tampa nemoki.

Be to, neatsižvelgiant į kitas nacionalinės teisės nuostatas, negalima niekaip apriboti ar pavėlinti sutarties nuostatos, kurioje numatytas įskaitymas ar užskaita ar kuri susijusi su įskaitymu ar užskaita, taikymo, jei ši nuostata priešingu atveju būtų vykdytina, ir jokia teismo nutartis, nurodymas ar įpareigojimas ar pan., taip pat joks procesas neturi įtakos šiai nuostatai. Tačiau, neatsižvelgiant į šios dalies nuostatas, niekas nedraudžia taikyti įstatymo, pagal kurį užskaitos ar įskaitymo konkrečiu atveju negalima įvykdyti dėl sukčiavimo ar kitos panašios priežasties, arba užskaitą ar įskaitymą leidžiama vykdyti, jei pagal atitinkamų šalių sutarties nuostatą užskaita ar įskaitymas taptų negaliojantis dėl sukčiavimo ar panašios priežasties.

Įstatyme nurodyta, kad sutarties šalys gali teisėtai:

  • susitarti dėl sistemos ar mechanizmo, kurį taikydamos, jos galėtų nepiniginę prievolę paversti lygiaverte pinigine prievole ir įvertinti šią prievolę užskaitos ar įskaitymo tikslais;
  • susitarti dėl keitimo kurso ar metodo, taikomo keitimo kursui nustatyti siekiant atlikti užskaitą ar įskaitymą, jei užskaitytinų ar įskaitytinų sumų valiuta skiriasi, ir nustatyti, kokia valiuta turi būti išmokėta grynoji suma;
  • susitarti, kad visi sandoriai ar kitos operacijos, atliekamos pagal bet kurią sutartį, nesvarbu, ar toks sandoris ar operacija konkrečiai įvardyta, ar nurodyta tik sandorių ar operacijų rūšis ar klasė, pagal sutarties nuostatas dėl užskaitos ar įskaitymo laikomi vienu sandoriu ar operacija ir kad šalys ir kiekvienas nemokumo specialistas, bankroto administratorius, kuratorius, valdytojas ar specialiai paskirtas valdytojas ar kitas šalių vardu veikiantis tarnautojas, taip pat teismas visus šiuos sandorius ar operacijas laiko vienu sandoriu.

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Nemokumo bylos (bendrovės)

386 skyriaus 303 straipsnyje numatytos privilegijos, hipoteka ar kitas turto ar teisių apsunkinimas, perdavimas ar kitoks disponavimas, taip pat bet koks mokėjimo, vykdymo ar kitoks veiksmas, susijęs su turtu ar teisėmis, jei jį atlieka bendrovė ar jei jis atliekamas prieš bendrovę, taip pat bet koks bendrovės įsipareigojimas, prisiimtas per šešis mėnesius iki bendrovės veiklos nutraukimo, laikomas neteisėtu pasinaudojimu pirmumo teise prieš bendrovės kreditorius, nesvarbu, ar toks sandoris yra neatlygintinas, ar atlygintinas, jei tai yra pernelyg mažos vertės sandoris arba jei suteikiama pirmenybė. Tokiais atvejais sandoris (nesąžiningas pasinaudojimas pirmumo teise) negalioja.

Pernelyg maža vertė apibrėžiama taip:

a) bendrovė sudaro pernelyg mažos vertės sandorį, jei:

i) bendrovė padovanoja dovaną arba sudaro sandorį, kurio sąlygose numatyta, kad bendrovė negaus jokio atlygio, arba

ii) bendrovė sudaro atlygintiną sandorį, tačiau atlygio vertė pinigais arba jų ekvivalentu yra gerokai mažesnė už bendrovės suteikto atlygio piniginę vertę arba piniginio ekvivalento vertę.

Pirmenybė apibrėžiama taip:

b) bendrovė suteikia pirmenybę asmeniui, jei:

i) šis asmuo yra vienas iš jos kreditorių, laiduotojų arba garantų, užtikrinančių bendrovės skolas ar kitus įsipareigojimus, ir

ii) bendrovė atlieka veiksmus arba jos atžvilgiu atliekami veiksmai, dėl kurių bet kuriuo atveju susiklosto tokia asmens padėtis, kai jam yra palankiau, kad bendrovė taptų nemoki ir būtų likviduota, nei tuo atveju, jei šio veiksmo ar neveikimo nebūtų buvę.

Išimtis taikoma tuo atveju, jei asmuo, kurio naudai sudaromas ar sudarytas sandoris ar prisiimtas įsipareigojimas dėl sandorio, įrodo, kad nežinojo ir neturėjo pagrindo manyti, kad bendrovės veikla gali būti nutraukta dėl nemokumo.

Išskyrus pirmiau nurodytus atvejus, nėra jokios kitos nuostatos, kuri turėtų tiesioginę įtaką sutartims.

Reorganizavimo procedūra (bendrovės sanavimas)

Nėra jokių ad hoc teisės aktų, kuriais būtų reglamentuojami reorganizavimo procedūros padariniai sutartims.

Bankroto byla (ūkinės bendrijos ir prekiautojai)

Pagal Prekybos kodeksą, o tiksliau jo 485 straipsnį kiekvienas bankrutuojančio asmens turto perdavimo aktas ar prisiimtas įsipareigojimas, taip pat bet koks šio asmens palikimo atsisakymas atlygintinai ar neatlygintinai, jei taip siekiama apgauti kreditorius, gali būti panaikintas.

Kitaip nei Bendrovių įstatyme, Prekybos kodekse nenurodytas laikotarpis, kaip, pavyzdžiui, Maltos įstatymų 386 skyriaus 303 straipsnyje.

Jei minėtais atvejais įrodoma, kad bankrutuojantis asmuo žinojo apie aplinkybes, dėl kurių paskelbtas bankrotas, tokie veiksmai gali būti panaikinti.

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Nemokumo bylos (bendrovės)

Kai iškeliama nemokumo byla (teismas nutraukia bendrovės veiklą dėl nemokumo), dėl bendrovės ar jos turto negali būti reiškiamas joks ieškinys ar keliama byla (draudimas imtis veiksmų), išskyrus atvejus, kai tai leidžia teismas, ir tik teismo nustatytomis sąlygomis. Įstatyme nenurodyta, kokiais atvejais teismas leidžia kreditoriui iškelti ar tęsti bylą, tačiau pagal bendrą principą nagrinėjant nemokumo bylą bendrovės turtas yra tinkamai administruojamas visų kreditorių naudai, o konkretūs kreditoriai neturėtų galėti įgyti pranašumo, iškeldami bendrovei bylą.

Reorganizavimo procedūra (bendrovės sanavimas)

Nacionalinėje teisėje numatyta, kad bylos nagrinėjimas sustabdomas, jei vykdoma reorganizavimo (bendrovės sanavimo) procedūra. Iš tiesų 386 skyriaus 329B straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pateikus reorganizavimo (bendrovės sanavimo) paraišką, jei ji neatmesta, arba bendrovės sanavimo procedūros galiojimo laikotarpiu:

a) bet kokio esamo ar naujo prašymo likviduoti bendrovę nagrinėjimas sustabdomas;

b) negali būti priimtas ar įvykdytas joks sprendimas nutraukti bendrovės veiklą ir ją likviduoti;

c) sustabdomas visų piniginio pobūdžio reikalavimų bendrovei vykdymas ir visų pagal juos skaičiuotinų palūkanų skaičiavimas;

d) galiojant nuomos sutarčiai, nuomotojas ar kitas asmuo, kuriam mokamas nuomos mokestis, negali įgyvendinti teisės nutraukti nuomos sutartį dėl bendrovei išnuomotų patalpų, jei bendrovė nevykdo kokios nors sąlygos, susijusios su šių patalpų nuoma, išskyrus atvejus, kai tai daroma teismo leidimu ir jo nustatytomis sąlygomis;

e) negali būti imamasi jokių kitų veiksmų siekiant įvykdyti bendrovės turto užtikrinimą arba perduoti bendrovės pagal išperkamosios nuomos sutartį turimas prekes valdyti kitam asmeniui, nebent tai leistų teismas ir tai būtų atliekama jo nustatytomis sąlygomis;

f) dėl bendrovės ar jos turto negali būti imamasi jokių Organizavimo ir civilinio proceso kodekso 16 skyriuje nurodytų prevencinių ar vykdomųjų priemonių, išskyrus atvejus, kai tai leidžia teismas ir tai daroma jo

nustatytomis sąlygomis, ir

g) prieš bendrovę ar jos turtą negali būti pradėtas ir tęsiamas joks teismo procesas, išskyrus atvejus, kai tai leidžia teismas ir tai daroma jo nustatytomis sąlygomis.

Bankroto byla (ūkinės bendrijos ir prekiautojai)

Jei bankroto byla iškeliama prekiautojui ar ūkinei bendrijai ir teismas paskiria kuratorių, tokiu atveju, laikantis 13 skyriaus 500 straipsnio nuostatų, visus ieškinius dėl bankrutavusio asmens ar jo turto galima pareikšti tik kuratoriui, bet ne bankrutuojančiam asmeniui ar bankrutuojančiai ūkinei bendrijai.

Kreditorius turi teisę žinoti, ištirti ir patikrinti, kaip kuratorius administruoja bankrutuojančio asmens reikalus, ir prašyti kreiptis į teismą, jei kuratorius pažeidžia jo teises.

Per bendrovės sanavimo procedūrą teismas turi teisę priimti laikiną nutartį dėl bankrutuojančio asmens ar ūkinės bendrijos veiklos sanavimo atidėjimo.

Vis dėlto, skirtingai nei gaivinant bendroves, kreditoriai vis vien gali reikšti ieškinius kuratoriui, atstovaujančiam bankrutuojančiam prekiautojui ar bankrutuojančiai ūkinei bendrijai.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Nemokumo bylos (bendrovės)

Kai iškeliama nemokumo byla (bendrovės veikla nutraukiama teismo sprendimu dėl nemokumo), bendrovei ar dėl jos turto negali būti reiškiamas joks ieškinys (turintis stabdomąjį poveikį) ar keliama byla, išskyrus atvejus, kai gaunamas teismo leidimas ir tik teismo nustatytomis sąlygomis. Įstatyme nenurodyta, kokiais atvejais teismas leidžia kreditoriui iškelti ar tęsti bylą, tačiau pagal bendrą principą nagrinėjant nemokumo bylą bendrovės turtas yra tinkamai administruojamas visų kreditorių naudai, o konkretūs kreditoriai neturėtų galėti įgyti pranašumo, iškeldami bendrovei bylą.

Reorganizavimo procedūra (bendrovės sanavimas)

Nacionalinėje teisėje numatyta, kad bylos nagrinėjimas sustabdomas, jei vykdoma reorganizavimo (bendrovės sanavimo) procedūra. Iš tiesų 386 skyriaus 329B straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pateikus reorganizavimo (bendrovės sanavimo) paraišką, jei ji neatmesta, arba bendrovės sanavimo procedūros galiojimo laikotarpiu:

a) bet kokio esamo ar naujo prašymo likviduoti bendrovę nagrinėjimas sustabdomas;

b) negali būti priimtas ar įgyvendintas joks sprendimas nutraukti bendrovės veiklą ir likviduoti ją;

c) sustabdomas visų piniginio pobūdžio reikalavimų bendrovei vykdymas ir visų pagal juos skaičiuotinų palūkanų skaičiavimas;

d) galiojant nuomos sutarčiai, nuomotojas ar kitas asmuo, kuriam mokamas nuomos mokestis, negali įgyvendinti teisės nutraukti nuomos sutartį dėl bendrovei išnuomotų patalpų, jei bendrovė nevykdo kokios nors sąlygos, susijusios su šių patalpų nuoma, išskyrus atvejus, kai tai leidžia teismas ir tai daroma jo nustatytomis sąlygomis;

e) negali būti imamasi jokių kitų veiksmų siekiant įvykdyti bendrovės turto užtikrinimą arba perimti bendrovės pagal išperkamosios nuomos sutartį turimas prekes, išskyrus atvejus, kai tai leidžia teismas ir tai daroma jo nustatytomis sąlygomis;

f) dėl bendrovės ar jos turto negali būti imamasi jokių Organizavimo ir civilinio proceso kodekso 16 skyriuje nurodytų prevencinių ar vykdomųjų priemonių, išskyrus atvejus, kai tai leidžia teismas ir tai daroma jo

nustatytomis sąlygomis, ir

g) prieš bendrovę ar jos turtą nepradedamas ir netęsiamas joks teismo procesas, išskyrus atvejus, kai tai leidžia teismas ir tai daroma jo nustatytomis sąlygomis.

Bankroto byla (ūkinės bendrijos ir prekiautojai)

Nacionalinėje teisėje (Prekybos kodekse) bylos nagrinėjimo sustabdymas nenumatytas.  Vis dėlto kuratoriaus prašymu tokį prašymą būtų galima pateikti teismui, ir jį galėtų išnagrinėti bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas, kad sureguliuotų bankroto eigą ir apsaugotų bankrutuojančio asmens teises bei pareigas, taip pat pasirūpintų, kad prašymą teikiantis kreditorius būtų išklausytas dėl savo teisių ir būtų priimtas atitinkamas sprendimas.

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Nemokumo bylos (bendrovės)

Kreditoriai gali įstoti į nemokumo bylas, jei įrodo savo teisinį suinteresuotumą ir todėl galėtų pateikti pastabas nagrinėjant šią bylą teisme.

Nemokumo specialistas informuoja kreditorius apie vykdomą procesą ir rengia susirinkimus, per kuriuos kreditoriams leidžiama pareikšti savo nuomonę.

Reorganizavimo procedūra (bendrovės sanavimas)

329B skyriaus 329B straipsnyje konkrečiai nurodyta, kad ir teismas, ir specialiai paskirtas valdytojas veikia, inter alia, kreditorių interesais.

Specialiai paskirtas valdytojas taip pat privalo sušaukti kreditorių susirinkimą (-us), o pirmasis susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau nei per mėnesį nuo jo paskyrimo.

Per šiuos susirinkimus specialiai paskirtas valdytojas privalo paskirti jungtinį kreditorių ir narių komitetą, su kuriuo specialiai paskirtas valdytojas prireikus konsultuotųsi ir kuris teiktų jam pagalbą, reikalingą tvarkant bendrovės reikalus, veiklą ir turtą ir siekiant bendrovės veiklos tęstinumo.

Bankroto byla (ūkinės bendrijos ir prekiautojai)

Kreditoriai gali įstoti į bankroto bylą ir dalyvauti joje, jei įrodo, kad yra teisiškai suinteresuoti ir galėtų pateikti pastabas teismo nagrinėjamoje byloje.

Kuratorius praneša kreditoriams apie vykdomą procesą ir rengia susirinkimus, kuriuose kreditoriams leidžiama pareikšti savo nuomonę.

Kreditoriams taip pat suteikiama teisė balsuoti ir galutinai susitarti dėl siūlomo susitarimo, kuriam reikalingi trys ketvirtadaliai savo reikalavimą įrodžiusių kreditorių balsų (pagal jų reikalavimų vertę).

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Nemokumo bylos (bendrovės)

Nemokumo specialistas gali parduoti turtą pagal naudingiausią pasiūlymą dėl bendrovės turto.

Reorganizavimo procedūra (bendrovės sanavimas)

Specialiai paskirtas valdytojas negalės disponuoti bendrovės turtu be specialaus teismo leidimo arba jis galės tai daryti tik pagal teismo patvirtintą (su pakeitimais arba be jų) sanavimo planą. Bet kuriuo atveju teismas nurodo arba tvirtina bendrovės turto realizavimo būdą.

Bankroto byla (ūkinės bendrijos ir prekiautojai)

Bankroto bylose kuratorius realizuoja turtą pagal naudingiausią pasiūlymą dėl bendrovės turto, ir tam jis turi gauti teismo leidimą.

Jei sanuojama ūkinė bendrija ar bankrutuojantis asmuo, pagal 13 skyriaus 498 straipsnį kuratorius turi laikytis sanavimo plano, tačiau teismas turi plačią diskreciją duoti nurodymus, kurie, jo nuomone, labiausiai atitinka bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesus.

Vis dėlto kreditorius gali prieštarauti tokiam teismo nurodymui, jei, remdamasis pagrįsta priežastimi, jis įrodo, kad tai neatitinka kreditorių interesų.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Nemokumo bylos (bendrovės)

Reikalavimai, kilę po nemokumo bylos iškėlimo, ir iki tol buvę reikalavimai neskiriami. Tačiau nemokumo bylose, jei turto nepakanka įsipareigojimams įvykdyti, teismas gali priimti nutartį dėl sąnaudų ir išlaidų, patirtų nutraukiant veiklą ir likviduojant, apmokėjimo iš bendrovės turto tokiu eiliškumu, kurį teismas laiko tinkamu, ir teismas atsižvelgia į tokį bendrą eiliškumą:

a) išlaidas, kurias bankroto administratorius ar nemokumo specialistas tinkamai gali patirti ar patyrė saugodamas, realizuodamas arba rinkdamas bendrovės turtą;

b) visas kitas išlaidas ar mokėjimus, kurias oficialus bankroto administratorius atliko pagal savo įgaliojimus, įskaitant išlaidas ar mokėjimus, atliktus tęsiant bendrovės veiklą;

c) laikinojo administratoriaus užmokestį, jei jis mokamas;

d) pareiškėjo išlaidas, taip pat paraiškoje nurodyto asmens išlaidas, jei teismas leidžia šias išlaidas apmokėti;

e) specialiai paskirto valdytojo užmokestį, jei jis mokamas;

f) visas sumas, mokamas asmeniui, kuris yra pasamdytas arba įgaliotas padėti parengti bendrovės balansą ar ataskaitą;

g) visas išmokas, mokamas teismo nurodymu, jei patiriamos išlaidos pagal prašymą atleisti nuo pareigos pateikti balansą, arba pratęsti balanso pateikimo terminą;

h) visus reikalingus nemokumo specialisto mokėjimus, atliktus jam administruojant bendrovės turtą, įskaitant likvidacinio komiteto narių ar jų atstovų patirtas išlaidas, kurias leido patirti nemokumo specialistas;

i) nemokumo specialisto pasamdyto asmens užmokestį, mokamą už paslaugas bendrovei, kaip reikalaujama ar leidžiama pagal 386 skyriaus nuostatas;

j) oficialaus bankroto administratoriaus ir nemokumo specialisto užmokestį.

Reorganizavimo procedūra (bendrovės sanavimas)

Netaikoma

Bankroto byla (ūkinės bendrijos ir prekiautojai)

Reikalavimai, pareikšti po bankroto bylos iškėlimo, ir prieš tai pateikti reikalavimai neskiriami. Bankroto byloje, jei turto nepakanka įsipareigojimams įvykdyti, teismas gali priimti nutartį dėl sąnaudų, išlaidų ir mokėjimų, patirtų nutraukiant veiklą ir likviduojant, apmokėjimo iš bendrovės turto tokiu eiliškumu, kurį teismas laiko tinkamu, ir teismas atsižvelgia į tokį bendrą eiliškumą:

a) išlaidas, kurias kuratorius gali tinkamai patirti ar patyrė siekdamas išlaikyti, realizuoti arba surinkti bendrovės turtą;

b) visas kitas kuratoriaus ar jo įgalioto asmens patirtas išlaidas ar atliktus mokėjimus, įskaitant išlaidas ar mokėjimus, atliktus tęsiant bendrovės veiklą;

c) kuratoriaus užmokestį, jei jis mokamas;

d) pareiškėjo išlaidas, taip pat paraiškoje nurodyto asmens išlaidas, jei teismas leidžia šias išlaidas apmokėti;

e) specialiai paskirto valdytojo ir registruotojo užmokestį, jei jis mokamas;

f) visas sumas, mokamas asmeniui, kuris yra pasamdytas arba įgaliotas padėti parengti bendrovės balansą ar ataskaitą;

g) visas išmokas, mokamas teismo nurodymu, jei patiriamos išlaidos pagal prašymą atleisti nuo pareigos pateikti balansą arba pratęsti balanso pateikimo terminą;

h) visus mokėjimus, kuriuos kuratorius turi atlikti administruodamas bendrovės turtą, įskaitant visas komiteto narių ar jų atstovų išlaidas, kurias leido patirti kuratorius, jei jos patirtos.

Apmokėjus šias išlaidas, sumokama kreditoriams, kurių reikalavimai užtikrinti, ir su jais atsiskaitoma pagal jų reikalavimo užregistravimo laiką, o po to, kai sumokama šiems kreditoriams, kurių reikalavimai užtikrinti, sumokama visiems kitiems kreditoriams pagal jų reikalavimų užregistravimo laiką. Jei neužtikrintiems kreditorių reikalavimams nepakanka lėšų, jų reikalavimų eilė sudaroma pari passu.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Nemokumo bylos (bendrovės)

Reikalavimus savo nuožiūra priima nemokumo specialistas. Konkrečių reikalavimų pateikimo taisyklių nėra. Svarbu pažymėti, kad jei oficialus bankroto administratorius paskiriamas nemokumo specialistu, naudojamos tokios reikalavimų formos:

OFFICIAL RECEIVER

c/o MFSA

Notabile Road

Attard, BKR3000

Bendrovės, kurios veikla nutraukiama, duomenys:

1

Pavadinimas ir registracijos numeris

2

Faktinė veiklos nutraukimo data

Kreditoriaus duomenys

3

Pavadinimas (vardas, pavardė) / registracijos numeris

4

Adresas

5

E. pašto adresas

6

Telefono / mobiliojo telefono nr.

/

Duomenys apie įsiskolinimą

7

Visa reikalavimo suma, įskaitant nekapitalizuotas palūkanas, mokėtinas veiklos nutraukimo dieną

8

Visa nekapitalizuotų palūkanų suma, mokėtina veiklos nutraukimo dieną

9

Apibūdinti skolos kilmę, įskaitant visas reikšmingas datas

(prireikus pridėti papildomą lapą)

10

Duomenys apie dokumentus ir (arba) reikalavimą pagrindžiantys įrodymai (pridėti patvirtintą tikrąją kopiją ir kiekvieną dokumentą sunumeruoti eilės tvarka)

(prireikus pridėti papildomą lapą)

Duomenys apie užtikrinimo garantiją (jei ji pateikiama)

11

Apibūdinti pateikiamos ar gautos užtikrinimo garantijos rūšį

(prireikus pridėti papildomą lapą)

12

Datos, kai užtikrinimo garantija buvo pateikta ar gauta

13

Užtikrintos skolos suma

Kreditoriaus pareiškimas

14

Aš, toliau pasirašęs asmuo, pareiškiu, kad, kiek man yra žinoma, šioje formoje pateikta informacija yra teisinga, tiksli ir išsami:

kreditoriaus parašas

vardas ir pavardė didžiosiomis raidėmis

asmens tapatybės kortelės numeris

15

Jei pasirašoma atstovaujant juridiniam asmeniui, pildomi toliau nurodyti duomenys:

____________________________________________________ vardu

Reg. Nr. _________________________ veikdamas kaip _____________________________.

Kalbant apie laikotarpį, per kurį šiuos reikalavimus galima pateikti, 386 skyriaus 255 straipsnyje teismas įgaliojamas nustatyti laikotarpį ar laikotarpius, per kuriuos kreditoriai turi įrodyti savo skolas ar reikalavimus arba per kurį jie netenka teisės į lėšų paskirstymą iki šių skolų įrodymo.

Reorganizavimo procedūra (bendrovės sanavimas)

Nėra ad hoc teisės aktų, kuriais būtų reglamentuojami reorganizavimo procedūros padariniai, susiję su reikalavimų pateikimu, nagrinėjimu ir priėmimu.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Nemokumo bylos (bendrovės)

Reikėtų pažymėti, kad, kalbant apie nemokumą, Maltos teisės aktuose išsami kreditorių eilė nenurodyta, nes ji reglamentuota ne konkrečiu teisės aktu, o įvairiais teisės aktais. Teisės aktai, kuriais reglamentuojama kreditorių reikalavimų eilė, nurodyti toliau:

386 skyriaus 302 straipsnyje nurodyta, kad, likviduojant bendrovę, kurios turto nepakanka įsipareigojimams įvykdyti, kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti, ir kreditorių, kurių reikalavimai neužtikrinti, teisės ir jų skolinių reikalavimų pirmumas bei eiliškumas reglamentuojamas pagal tuo metu galiojančius įstatymus.

13 skyriaus 535 straipsnyje taip pat nurodyta, kad kreditorių, turinčių įkaitą, privilegijų ar hipoteką, eilė sudaroma pagal tuo metu galiojančius įstatymus.

Pagal 13 skyriaus 535 straipsnį ir 386 skyriaus 302 straipsnį nurodyta, kad skolų eiliškumas reglamentuojamas pagal tuo metu galiojančius įstatymus.

Pagal Maltos teisę principas pari passu netiesiogiai įtvirtintas Civilinio kodekso 16 skyriaus 1996 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teisėtas pagrindas suteikti pirmumo teisę yra privilegijos, hipoteka ir turto atskyrimas. Jame taip pat nurodyta, kad kreditorius turi teisę subordinuoti, atidėti esamas arba būsimas savo teises į mokėjimą, vykdymą, eiliškumą ar kitaip jų atsisakyti ar jas pakeisti, kaip ir panašias esamas ar būsimas teises kito asmens naudai. Kreditorius gali subordinuoti, atidėti esamas ar būsimas teises, jų atsisakyti, jas pakeisti ar imtis kitų panašių veiksmų, sudarydamas susitarimą arba padarydamas vienašalį pareiškimą bet kuriam asmeniui, įskaitant kitą kreditorių, kuris jau nustatytas ar dar turi būti nustatytas šio susitarimo įsigaliojimo ar pareiškimo padarymo metu.

Todėl eiliškumo skirtumai nustatomi susitarimu. Taigi, jei nėra privilegijų, hipotekos arba turto atskyrimo, skolininkų eilė sudaroma lygiateisiškai.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, reikėtų žiūrėti įvairius specialiuosius įstatymus, kuriais tam tikriems reikalavimams teikiama pirmenybė, pavyzdžiui, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 406 skyrių, Darbo ir pramoninių santykių įstatymo 452 skyrių ir Socialinės apsaugos įstatymo 318 skyrių.

PVM įstatymo 62 straipsnyje nurodyta, kad:

„Komisarui suteikiama speciali privilegija dėl turto, sudarančio asmens ekonominės veiklos dalį, jei šis asmuo turi sumokėti mokestį pagal šį įstatymą ir šis mokestis, neatsižvelgiant į tai, kas nurodyta kituose įstatymuose, turi būti sumokamas pirmumo tvarka visų kitų skolų, kurioms taip pat teikiama pirmenybė, atžvilgiu, išskyrus atvejį, kai skolai taikoma bendra privilegija ir Civilinio kodekso 2009 straipsnio a arba b punktuose nurodytą skolą“.

Darbo ir pramoninių santykių įstatymo 20 straipsnyje nurodyta:

„neatsižvelgiant į kitų įstatymų nuostatas, darbuotojo reikalavimas išmokėti ne daugiau kaip trijų mėnesių esamą darbo užmokestį, kurį darbdavys turi išmokėti darbuotojui, ir kompensacija už atostogas, į kurią darbuotojas turi teisę dėl darbo sutarties nutraukimo, arba pranešimas apie tai, yra privilegijuotasis reikalavimas, nukreiptas į darbdavio turtą, ir jis tenkinamas pirmenybės tvarka visų kitų reikalavimų atžvilgiu, nesvarbu, ar jie būtų privilegijuoti, ar hipotekiniai:

jeigu kiekvienu atveju maksimali privilegijuotojo reikalavimo suma neviršija nacionalinio minimalaus darbo užmokesčio ekvivalento, mokėtino reikalavimo pareiškimo metu, per 6 mėnesių laikotarpį.“

Socialinės apsaugos įstatymo 116 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad:

„neatsižvelgiant į bet kurio kito įstatymo nuostatas, direktoriaus reikalavimas dėl bet kokios mokėtinos sumos pagal pirmo ar antro lygio įmoką pagal šį straipsnį laikomas privilegijuotuoju reikalavimu, jei tai yra pirmo lygio įmoka, ir yra tenkinamas lygiai su darbuotojų darbo užmokesčiu iš darbdavio turto, o jei tai yra antro lygio įmoka, reikalavimas tenkinamas iš atitinkamo savarankiškai dirbančio asmens turto ir išmokamas pirmenybės tvarka visų kitų reikalavimų atžvilgiu (išskyrus darbo užmokestį), nesvarbu, ar tai yra privilegijuotieji, ar hipotekiniai reikalavimai“.

Be to, Civilinio kodekso 2088–2095 straipsniuose konkrečiai reglamentuotas privilegijuotųjų reikalavimų eilės pirmumas. Be kita ko, juose nurodyta, kad skolos sumokamos jų registravimo tvarka. Tą pačią dieną užregistruoti hipotekiniai reikalavimai tenkinami vienoda tvarka.

Tačiau nemokumo bylose, jei įsipareigojimams įvykdyti turto nepakanka, teismas gali priimti (o daugeliu atveju ir priima) nutartį dėl reikalavimo apmokėti sąnaudas ir išlaidas, patirtas nutraukiant bendrovės veiklą ir ją likviduojant, iš bendrovės turto tokiu eiliškumu, kuris, teismo nuomone, yra tinkamas, ir teismas atsižvelgia į toliau nurodytą bendrą eiliškumą:

a) išlaidas, kurias bankroto administratorius ar nemokumo specialistas tinkamai gali patirti ar patyrė saugodamas, realizuodamas arba rinkdamas bendrovės turtą;

b) visas kitas išlaidas ar mokėjimus, kurias oficialus bankroto administratorius atliko pagal savo įgaliojimus, įskaitant išlaidas, patirtas tęsiant bendrovės veiklą;

c) laikinojo administratoriaus užmokestį, jei jis mokamas;

d) pareiškėjo išlaidas, taip pat paraiškoje nurodyto asmens išlaidas, jei teismas leidžia šias išlaidas apmokėti;

e) specialiai paskirto valdytojo užmokestį, jei jis mokamas;

f) visas sumas, mokamas asmeniui, kuris yra pasamdytas arba įgaliotas padėti parengti bendrovės balansą ar ataskaitą;

g) visas išmokas, mokamas teismo nurodymu, jei patiriamos išlaidos pagal prašymą atleisti nuo pareigos pateikti balansą, arba pratęsti balanso pateikimo terminą;

h) visus reikalingus nemokumo specialisto mokėjimus, atliktus jam administruojant bendrovės turtą, įskaitant likvidacinio komiteto narių ar jų atstovų patirtas išlaidas, kurias leido patirti nemokumo specialistas;

i) nemokumo specialisto pasamdyto asmens užmokestį, mokamą už paslaugas bendrovei, kaip reikalaujama ar leidžiama pagal 386 skyriaus nuostatas;

j) oficialaus bankroto administratoriaus ir nemokumo specialisto užmokestį.

Nagrinėjant nemokumo bylą nemokumo specialistas parengia ataskaitą, kuriame sudaro kreditorių eilę ir paskirstymo schemą, kuri bus pateikta teisme. Kreditoriams leidžiama pateikti pastabas, jei jie nesutinka su šios ataskaitos turiniu, ir teismas gali nurodyti ją pataisyti. Galiausiai minėtą eilę ir schemą patvirtinta teismas, kuris nurodo nemokumo specialistui atlikti mokėjimus kreditoriams.

Reorganizavimo procedūra (bendrovės sanavimas)

Nėra duomenų

Bankroto byla (ūkinės bendrijos ir prekiautojai)

Pirmiausia mokėjimų paskirstymas reglamentuojamas Prekybos kodekso 531 straipsnyje ir Civiliniame kodekse nurodytais įstatymais, kuriuose pateikiama kreditorių eilė, nurodant pagal įstatymą privilegijuotuosius kreditorius ir užtikrintos hipotekos kreditorius. Tai yra kreditoriai, turintys užtikrintus reikalavimus, numatytus įstatymo nuostatose arba viešame akte pagal jo registracijos datą, ir šie atvejai taip pat reglamentuoti Prekybos kodekso 535 straipsnyje.

Paskui paprastųjų kreditorių (kurie nėra registruoti) eilė sudaroma pari passu pagal jų reikalavimus.

Jei paskelbiamas asmens bankrotas, per 10 dienų nuo šio paskelbimo sušaukiamas susirinkimas, kuriame, dalyvaujant teisėjui, registruotojui, kuratoriui, bankrutuojančiam asmeniui ir kreditoriams, nagrinėjami reikalavimai ir sudaromas aprašas.

Šiame susirinkime išklausomas bankrutuojantis asmuo, kuris pasiūlo susitarimo su kreditoriais sąlygas. Per posėdį aptariama, ar byloje gali būti sudarytas susitarimas su kreditoriais, kai yra paskiriami kreditoriai (kurie nėra registruotieji kreditoriai, nes jie nėra privilegijuotieji ar hipotekos kreditoriai ar neturi įkaito), atstovaujantys visiems kreditoriams, ir net kiekvienas kreditorius atskirai turi teisę per 8 dienas tai ginčyti.

Tada rengiamas antras susirinkimas, kuriam pirmininkauja teisėjas ir kuriame, siekiant patvirtinti susitarimą su kreditoriais, turi būti atstovaujama trims ketvirtadaliams sumų, kurias bankrutuojantis asmuo pripažino kaip mokėtinas;

pasibaigus šiai procedūrai ir sudarius visų kreditorių sąrašą, rengiamas dar vienas susirinkimas, kuriam pirmininkauja teisėjas, po to, kai įstatymo nustatyta tvarka paskelbiamas pranešimas apie šį susirinkimą.

Šiame susirinkime kiekvienas kreditorius pateikia savo reikalavimus, o jei kuratorius prieštarauja kuriam nors kreditoriui, pastarasis turi įrodyti savo reikalavimą kuratoriui ir kitiems kreditoriams.

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

Nemokumo bylos (bendrovės)

Nagrinėjant nemokumo bylas, kai nemokumo specialistas realizuoja visą bendrovės turtą arba tiek turto, kiek, jo nuomone, galima realizuoti, be reikalo nevilkinant nemokumo proceso, ir paskirsto galutinį mokėjimą (jei jis paskirstomas) kreditoriams, taip pat dalininkams tarpusavyje nusistačius jiems priklausančias teises, ir išmokėjus galutinius mokėjimus dalininkams (jei jie mokami), taip pat bendrovės lėšomis pateikus ataskaitas, įsitikinęs, kad nemokumo specialistas įvykdė 386 skyriaus reikalavimus ir visus kitus jame nustatytus reikalavimus, atsižvelgiant į ataskaitą ir visus galimus bet kurio kreditoriaus, dalininko ar suinteresuotojo asmens prieštaravimus, teismas panaikina nemokumo specialisto paskyrimą.

Vėliau teismas priima nutartį nuo nutarties priėmimo dienos išbraukti bendrovės pavadinimą iš registro. Apie šią nutartį pranešama Įmonių registrui, kuris išbraukia bendrovę iš registro.

Reorganizavimo procedūra (bendrovės sanavimas)

329B straipsnio 12 dalyje numatyti įvairūs atvejai, susiję su sanavimo procedūros užbaigimu:

a) jei bet kada per bendrovės sanavimo procedūrą specialiai paskirtas valdytojas, pasikonsultavęs su jungtiniu kreditorių ir narių komitetu, išsiaiškina, kad bendrovei nėra tikslo tęsti šios procedūros, specialiai paskirtas valdytojas pateikia teismui prašymą nutraukti bendrovės sanavimo procedūrą, išsamiai nurodydamas to priežastis, ir teismas įpareigoja likviduoti bendrovę teismo sprendimu.

Taikoma su nemokumo byla susijusi 386 skyriuje nurodyta procedūra;

b) jei bet kada per bendrovės nemokumo procedūrą specialiai paskirtas valdytojas, pasikonsultavęs su jungtiniu kreditorių ir narių komitetu, išsiaiškina, kad bendrovės reikalai pagerėjo tiek, kad ji gali susimokėti skolas, jis pateikia teismui prašymą, išsamiai nurodydamas to priežastis, ir prašo teismo priimti nutartį dėl bendrovės sanavimo procedūros nutraukimo. Jei teismas patenkina prašymą, jis nustato tokias sąlygas, kurios, jo nuomone, yra būtinos, atsižvelgiant į bylos aplinkybes.

Tokiu atveju bendrovė toliau tęsia savo veiklą. Kai tik teismas patenkina minėtą prašymą, byla nagrinėjama toliau;

c) jei bet kada per bendrovės nemokumo procedūrą bendrovės direktoriai ar nariai neeiliniame visuotiniame susirinkime įsitikina, kad bendrovės reikalai pagerėjo tiek, kad ji gali susimokėti skolas, jie teismui gali pateikti prašymą kartu su atitinkamais patvirtinamaisiais dokumentais ir informacija, patvirtinančia, kad jie yra tuo įsitikinę, ir prašyti teismo priimti nutartį dėl bendrovės sanavimo procedūros nutraukimo, o teismas, pirmiausia išklausęs specialiai paskirtą valdytoją, priima nutartį patenkinti ar atmesti prašymą. Jei teismas patenkina prašymą, jis nustato tokias sąlygas, kurios, jo nuomone, yra būtinos, atsižvelgiant į bylos aplinkybes.

Kaip ir pirmiau nurodytu atveju, bendrovė toliau tęsia savo veiklą. Kai tik teismas patenkina minėtą prašymą, byla nagrinėjama toliau;

d) baigiantis paskyrimo laikotarpiui, specialiai paskirtas valdytojas teismui pateikia galutinę rašytinę ataskaitą, kurioje išsamiai išdėsto nuomonę ir priežastis, susijusias su tuo, ar bendrovė turi pagrįstų perspektyvų toliau visiškai ar iš dalies tęsti veiklą, ir ar ji galės reguliariai susimokėti skolas.

Jei specialiai paskirto valdytojo galutinėje ataskaitoje pareiškiama nuomonė, kad bendrovė turi pagrįstų perspektyvų visiškai ar iš dalies toliau tęsti veiklą, prie šios ataskaitos reikia papildomai pridėti tikslų ir išsamų sanavimo planą, kuriame turi būti pateikti visi pasiūlymai, reikalingi, kad bendrovė toliau tęstų veiklą, ir paaiškinimai, kurių gali reikėti, kad toks sanavimas būtų įgyvendintas, įskaitant pasiūlymus dėl finansinių išteklių, darbuotojų išlaikymo ir būsimo bendrovės valdymo. Minėtame sanavimo plane taip pat paaiškinamas siūlomas mokėjimų atlikimo kreditoriams būdas, patenkinant visus jų reikalavimus ar jų dalį, ar su visais kreditoriais pasiektas savanoriškas susitarimas, ir ar teismui siūloma sankcionuoti susitarimą su kreditoriais, kurį patvirtino ne visi kreditoriai.

Gavęs galutinę ataskaitą ir sanavimo planą, teismas gali prašyti pateikti paaiškinimus ir patikslinimus, kurių, jo nuomone, reikia ir kurie teismo nurodymu gali būti pateikiami žodžiu arba raštu. Tada teismas gali atmesti siūlomą sanavimo planą arba priimti ir patvirtinti jį visą ar jo dalį, arba reikalauti jį pakeisti. Jei teismas patvirtina specialiai paskirto valdytojo pateiktą sanavimo planą su teismo nurodytais pakeitimais arba be jų, sanavimo planas įsigalioja ir tampa teisiškai privalomas visoms suinteresuotosioms šalims. Bylos nagrinėjimas atnaujinamas iš karto po to, kai teismas patvirtina sanavimo planą;

e) jei teismas priima nutartį dėl bendrovės sanavimo procedūros užbaigimo remdamasis tuo, kad bendrovė neturi pagrįstų perspektyvų tęsti veiklos ir negalės reguliariai susimokėti skolų, jis įpareigoja, kad teismas likviduotų bendrovę.

Taikoma su nemokumo byla susijusi 386 skyriuje nurodyta procedūra;

Bankroto byla (ūkinės bendrijos ir prekiautojai)

Nagrinėjant bankroto bylą, kai kuratorius realizuoja visą bendrovės turtą arba tiek turto, kiek, jo nuomone, galima realizuoti, be reikalo nevilkinant nemokumo proceso, ir paskirsto galutinį mokėjimą (jei jis paskirstomas) kreditoriams, taip pat dalininkams tarpusavyje nusistačius jiems priklausančias teises, ir išmokėjus galutinius mokėjimus dalininkams (jei jie mokami), taip pat bendrovės lėšomis, pateikus ataskaitas, įsitikinęs, kad kuratorius įvykdė 13 skyriaus reikalavimus ir visus kitus jame nustatytus reikalavimus, atsižvelgiant į ataskaitą ir visus galimus bet kurio kreditoriaus, dalininko ar suinteresuotojo asmens prieštaravimus, teismas panaikina kuratoriaus paskyrimą.

Tada teismas priima nutartį išbraukti ūkinės bendrijos pavadinimą iš registro nuo nutarties priėmimo dienos. Apie šią nutartį pranešama Įmonių registrui, kuris išbraukia bendrovę iš registro.

Žinoma, pirmiau nurodytos taisyklės taikomos ūkinėms bendrijoms.

Kai paskelbiamas prekiautojo bankrotas ir paskirstomas turtas, tada bankrutuojantis asmuo gali, pateikdamas prašymą kancleriui, kreiptis į teismą, o teismas sušauks kreditorius ir bankroto bylos kuratorių, kad nustatytų, ar prekiautojas gali būti reabilituotas ir vėl prekiauti.

Jei prekiautojas elgėsi sąžiningai ir nesukčiavo, jis gali būti reabilituotas ir vėl prekiauti. Dėl šio reabilitavimo bankrutuojantis asmuo atleidžiamas nuo visų skolų, kurių iš jo buvo galima reikalauti prieš paskelbiant bankrotą, ir šis atleidimas taikomas ir šio asmens vėliau įgytam turtui.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Nemokumo bylos (bendrovės)

Pagal 386 skyriaus 315 straipsnio 1 dalį kreditorius gali reikalauti žalos atlyginimo iš asmens, kuris laikomas vykdžiusiu bendrovės veiklą siekdamas apgauti bendrovės kreditorius arba bet kurio kito asmens kreditorius, arba veikdamas bet kuriuo kitu nesąžiningu tikslu. Tokiais atvejais, pateikus pareiškimą teismui, teismas gali paskelbti, kad bet kuris asmuo, kuris sąmoningai prisidėjo prie veiklos vykdymo pirmiau nurodytu būdu, yra asmeniškai atsakingas už tai, neapribojant jo atsakomybės už visas teismo nurodytas bendrovės skolas ar kitus įsipareigojimus.

Reorganizavimo procedūra (bendrovės sanavimas)

Nėra ad hoc teisės aktų, kuriais reglamentuojamos kreditorių teisės po nemokumo bylos užbaigimo.

Bankroto byla (ūkinės bendrijos ir prekiautojai)

Užbaigus ūkinės bendrijos arba prekiautojo bankroto bylą kreditoriai nebeturi jokių teisių, nebent kreditorius gali įrodyti, kad prekiautojas ar ūkinė bendrija veikė nesąžiningai ar sukčiavo kreditorių atžvilgiu.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Nemokumo bylos (bendrovės)

Išlaidos teismo sprendimu tenka nemokumo pareiškimą pateikiančiam asmeniui arba bendrovei.

Reorganizavimo procedūra (bendrovės sanavimas)

Reorganizavimo (bendrovės sanavimo) byloje bendrovei tenka proceso išlaidos.

Bankroto byla (ūkinės bendrijos ir prekiautojai)

Sąnaudas ir išlaidas padengia pareiškimą pateikęs asmuo arba bankrutavęs asmuo.

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Nemokumo bylos (bendrovės)

386 skyriaus 303 straipsnyje numatytos privilegijos, hipoteka ar kitas turto ar teisių apsunkinimas, perdavimas ar kitoks disponavimas, taip pat bet koks mokėjimas, vykdymas ar kitoks veiksmas, susijęs su turtu ar teisėmis, jei jį atlieka bendrovė ar jei jis atliekamas prieš bendrovę, taip pat bet koks bendrovės įsipareigojimas, prisiimtas per šešis mėnesius iki bendrovės veiklos nutraukimo, laikomas neteisėtu pasinaudojimu pirmumo teise prieš jos kreditorius, nesvarbu, ar toks sandoris yra neatlygintinas, ar atlygintinas, jei tai yra pernelyg mažos vertės sandoris arba jei suteikiama pirmenybė. Tokiais atvejais sandoris (neteisėtas pasinaudojimas pirmumo teise) negalioja.

Pernelyg maža vertė apibrėžiama taip:

a) bendrovė sudaro pernelyg mažos vertės sandorį, jei:

i) bendrovė padovanoja dovaną arba sudaro sandorį, kurio sąlygose numatyta, kad bendrovė negaus jokio atlygio, arba

ii) bendrovė sudaro atlygintiną sandorį, tačiau atlygio vertė pinigais arba jų ekvivalentu yra gerokai mažesnė už bendrovės suteikto atlygio piniginę vertę arba piniginio ekvivalento vertę.

Pirmenybė apibrėžiama taip:

b) bendrovė suteikia pirmenybę asmeniui, jei:

i) šis asmuo yra vienas iš jos kreditorių, laiduotojų arba garantų, užtikrinančių bendrovės skolas ar kitus įsipareigojimus, ir

ii) bendrovė atlieka veiksmus arba jos atžvilgiu atliekami veiksmai, dėl kurių šiam asmeniui yra palankiau, kad bendrovė taptų nemoki ir būtų likviduota, nei tuo atveju, jei šio veiksmo ar neveikimo nebūtų buvę.

Išimtis taikoma tuo atveju, jei asmuo, kurio naudai sudaromas arba sudarytas sandoris, įrodo, kad nežinojo ir neturėjo pagrindo manyti, kad bendrovės veikla gali būti nutraukta dėl nemokumo.

Reorganizavimo procedūra (bendrovės sanavimas)

Nėra ad hoc teisės aktų, kuriais būtų numatytas reorganizacijos (bendrovės sanavimo) procese visiems kreditoriams bendrai nenaudingų sandorių pripažinimas niekiniais, jų nuginčijimas ar nevykdytinumas.

Bankroto byla (ūkinės bendrijos ir prekiautojai)

Nėra ad hoc teisės aktų, kuriais būtų numatytas bankroto ar sanavimo procese visiems kreditoriams bendrai nenaudingų sandorių pripažinimas niekiniais, jų nuginčijimas ar nevykdytinumas.


Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.

Paskutinis naujinimas: 15/02/2018

Nemokumas - Austrija

TURINIO LENTELE


1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Austrijos bankroto teisė taikoma ne tik verslininkams. Galimybė tapti nemokiu faktiškai apibrėžiama kaip veiksnumas pagal privatinę teisę: bet kuris asmuo, galintis turėti teisių ir pareigų, taip pat turi galimybę tapti nemokiu. Kita vertus, tai nėra galimybės sudaryti sandorius klausimas. Tai reiškia, kad bet kuris fizinis asmuo (net ir vaikas) gali būti nemokus skolininkas; nemokiais skolininkais taip pat gali tapti juridiniai asmenys (viešieji ir privatieji), registruotos partnerystės pagal Įmonių kodeksą (vok. Unternehmensgesetzbuch) (tikrosios ūkinės bendrijos (vok. offene Gesellschaften), paprastosios komanditinės ūkinės bendrijos (vok. Kommanditgesellschaften)) ir mirusių asmenų palikimas. Kita vertus, pasyviosios partnerystės (vok. stille Gesellschaften) ir civilinės teisės bendrovės (vok. Gesellschaften bürgerlichen Rechts) galimybės tapti nemokiomis neturi.

Likvidavus juridinį asmenį arba registruotą partnerystę, inicijuoti nemokumo bylą leidžiama tol, kol turtas nepaskirstytas (Nemokumo kodekso (vok. Insolvenzordnung, toliau – NK) 68 straipsnis).

Bankroto procedūra (vok. Konkursverfahren), tačiau ne reorganizavimo procesas (vok. Sanierungsverfahren), gali būti inicijuota kredito įstaigų, vertybinių popierių įmonių, investavimo paslaugų įmonių ir draudimo įmonių turtui (Bankininkystės įstatymo (vok. Bankwesengesetz, BWG) 82 straipsnio 1 dalis, 2018 m. Vertybinių popierių priežiūros įstatymo (vok. Wertpapieraufsichtsgesetz, WAG 2018) 79 straipsnis ir 2016 m. Draudimo priežiūros įstatymo (vok. Versicherungsaufsichtsgesetz, VAG 2016) 309 straipsnio 3 dalis).

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

Nuo 2010 m. Nemokumo įstatymo pakeitimo įstatymo (vok. Insolvenzrechtsänderungsgesetz 2010) priėmimo dabar pagal Austrijos teisę yra tik viena standartinė nemokumo bylų rūšis. Vis dėlto tuo pačiu metu, priklausomai nuo faktinės nemokumo bylos eigos, jai priskiriami skirtingi pavadinimai.

Nemokumo byla vadinama bankroto procedūra (vok. Konkursverfahren), jeigu bylos inicijavimo metu dar nėra pateiktas restruktūrizavimo planas. Iš esmės vykstant bankroto procedūrai įmanomas ir likvidavimas, ir restruktūrizavimas.

Nemokumo byla vadinama reorganizavimo procesu, jeigu bylos inicijavimo metu jau yra priimtas restruktūrizavimo planas. Proceso metu siekiama reorganizuoti skolininką. Reorganizavimo procesas gali būti vykdomas verslą vykdantiems fiziniams asmenims, juridiniams asmenims, ūkinėms bendrijoms ir mirusių asmenų palikimui (NK 166 straipsnis).

Reorganizavimo procesas įmanomas tiek skolininkui valdant turtą, tiek jo nevaldant (vok. Eigenverwaltung). Skolininkas (prižiūrint reorganizavimo administratoriui (vok. Sanierungsverwalter)) ir toliau valdo turtą, jeigu jis restruktūrizavimo plane nemokaus turto kreditoriams pasiūlo bent 30 proc. turto dalį ir pateikiami papildomi dokumentai. Pavyzdžiui, reikalingas finansinis planas, kuriame numatomas finansavimo užtikrinimas 90 dienų.

Skolos sureguliavimo procesas (vok. Schuldenregulierungsverfahren), prieinamas verslo nevykdantiems fiziniams asmenims, yra dar vienas nemokumo bylos variantas.

Prašymą inicijuoti nemokumo bylą turi pateikti arba skolininkas, arba kreditorius. Reorganizavimo proceso atveju prašymą bet kuriuo atveju turi pateikti skolininkas ir turi būti parengtas restruktūrizavimo planas.

Būtina sąlyga nemokumo bylai inicijuoti – skolininkas iš esmės turi būti nemokus (NK 66 straipsnis). Nemokumo bylą taip pat galima inicijuoti kaip reorganizavimo procesą, kai gresia nemokumas (NK 167 straipsnio 2 dalis). Nemokumo bylos registruotoms partnerystėms, kuriose nė vienas neribotą atsakomybę turintis partneris nėra fizinis asmuo, arba juridinių asmenų turtui ir mirusių asmenų palikimui taip pat inicijuojamos per didelio įsiskolinimo atveju (NK 67 straipsnis).

Dar viena sąlyga, kad būtų inicijuojama nemokumo byla – turtas turi padengti išlaidas. Turi būti padengiamos bent jau pradinės nemokumo bylos išlaidos (išimtis: skolos sureguliavimo procesas tam tikrais atvejais).

Apie nemokumo bylos inicijavimą įsakymu paskelbiama internete (www.edikte.gv.at). Nemokumo bylos inicijavimas įgyja teisinę galią kitą dieną nuo įsakymo paskelbimo. Nemokumo bylos inicijavimo atvejai taip pat registruojami viešuose registruose (Žemės registre (vok. Grundbuch), Įmonių registre (vok. Firmenbuch) ir kt.).

Jeigu nemokumo bylos negalima inicijuoti nedelsiant, nemokumo teismas (vok. Insolvenzgericht) turi skirti laikinąsias apsaugos priemones siekiant apsaugoti turtą ir ypač užkirsti kelią nuginčijamiems teisiniams veiksmams ir užtikrinti verslo tęstinumą, jeigu prašymas inicijuoti bylą nėra akivaizdžiai nepagrįstas (NK 73 straipsnis). Teismas gali uždrausti skolininkui atlikti tam tikrus teisinius veiksmus (pvz., parduoti arba suvaržyti teises į turtą) arba reikalauti tokiems veiksmams teismo patvirtinimo. Taip pat galima skirti laikinąjį administratorių.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Nemokumo bylos inicijavimo poveikis – skolininkui atimama teisė laisvai disponuoti visu turtu, kuriam taikomas priverstinis išieškojimas ir kuris skolininkui priklauso arba yra skolininko įgyjamas nemokumo bylos nagrinėjimo metu (NK 2 straipsnio 2 dalis). Tas turtas priskiriamas nemokaus skolininko turtui (vok. Insolvenzmasse).

Atitinkamai nemokaus skolininko turtą sudaro visas kilnojamasis ir nekilnojamasis skolininko turtas, pvz., nekilnojamojo turto objektų nuosavybės dalys, bendrosios nuosavybės dalys, reikalavimai, nuomos teisės, palikimas ir kt. Nemokaus skolininko turtui nepriskiriami skolininko reikalavimai gauti išlaikymą, skolininko asmeninėmis pastangomis uždirbamos lėšos arba neareštuotina darbo užmokesčio dalis (būtinasis pragyvenimas). Panašiai nemokaus skolininko turtas neapima neareštuotino kilnojamojo turto (pvz., asmeninio naudojimo daiktų) ir grynai asmeninių teisių (pvz., pramoninės nuosavybės teisių).

Jeigu skolininkas gyvena nemokaus skolininko turtui priklausančiame name (arba pats savininkas gyvena savo bute), jis ir jo šeima iš pradžių neiškeldinami iš būtinųjų gyvenamųjų patalpų (NK 5 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto tai neužkerta kelio nemokumo byloje realizuoti namą (arba butą, kuriame gyvena pats savininkas). Nemokumo teismas taip pat palieka skolininkui ir jo šeimai teisę laisvai disponuoti būtinų gyvenamųjų patalpų nuomos teisėmis (arba kitomis naudojimo teisėmis) (NK 5 straipsnio 4 dalis). Paliekant skolininkui teisę laisvai disponuoti tokiomis teisėmis jos atskiriamos nuo nemokaus skolininko turto.

Be to, kreditorių komitetas (vok. Gläubigerausschuss), gavęs nemokumo teismo patvirtinimą, gali nuspręsti nuo nemokaus skolininko turto atskirti reikalavimus, kurių tinkamas patenkinimas nėra tikėtinas, arba nedidelės vertės daiktus (NK 119 straipsnio 5 dalis). Tokio atskyrimo priežastis – išvengti kiekvieno nemokaus skolininko turtui priklausančio daikto realizavimo išlaidų, jeigu toks daiktas nemokaus skolininko turtui neduotų jokios naudos.

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Bankroto procedūra

  • Skolininkas
    • turi teisę kreiptis dėl bankroto ir apeliacine tvarka apskųsti bankroto procedūros inicijavimą;
    • netenka teisės disponuoti turtu, priklausančiu nemokaus skolininko turtui, kai inicijuojama bankroto procedūra;
    • turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose (vok. Gläubigerversammlung) ir kreditorių komiteto susirinkimuose;
    • turi teisę pateikti prašymą sudaryti restruktūrizavimo planą.
  • Bankroto patikėtinis (vok. Masseverwalter)
    • yra atsakingas už praktinį nemokumo bylos administravimą;
    • peržiūri finansinę skolininko padėtį;
    • toliau vykdo verslą, jeigu inicijuojant bylą jis dar nėra užbaigtas ir dėl verslo tąsos neblogėja kreditorių padėtis;
    • nagrinėja pateiktus reikalavimus;
    • nagrinėja, ar restruktūrizavimo planas atitinka kreditorių interesus ir ar tikėtina, kad jis bus įgyvendintas;
    • nustato turtą ir juo disponuoja;
    • administruoja nemokaus skolininko turtą ir veikia kaip jo atstovas;
    • naudojasi ginčijimo teise nemokaus skolininko turto naudai;
    • paskirsto iš nemokaus skolininko turto gautas pajamas.

Kai bankroto procedūra taikoma verslo nevykdantiems fiziniams asmenims (skolos sureguliavimo procesas), bankroto patikėtinio skyrimas yra išimtis. Jeigu nemokumo teismas nepaskiria bankroto patikėtinio, jis turi pats spręsti pagal Nemokumo kodeksą bankroto patikėtiniui pavedamus klausimus.

Restruktūrizavimo procedūra skolininkui nevaldant turto

  • Skolininkas
    • prašo inicijuoti reorganizavimo procesą ir sudaryti restruktūrizavimo planą;
    • netenka teisės disponuoti turtu, priklausančiu nemokaus skolininko turtui, kai inicijuojama nemokumo byla;
    • turi teisę dalyvauti kreditorių ir kreditorių komiteto susirinkimuose;
  • Bankroto patikėtinis
    • yra atsakingas už praktinį nemokumo bylos administravimą;
    • peržiūri finansinę skolininko padėtį;
    • toliau vykdo verslą, jeigu inicijuojant bylą jis dar nėra užbaigtas ir dėl verslo tąsos neblogėja kreditorių padėtis;
    • nagrinėja pateiktus reikalavimus;
    • nagrinėja, ar restruktūrizavimo planas atitinka kreditorių interesus ir ar tikėtina, kad jis bus įgyvendintas;
    • administruoja nemokaus skolininko turtą ir veikia kaip jo atstovas;
    • naudojasi ginčijimo teise nemokaus skolininko turto naudai.

Restruktūrizavimo procedūra skolininkui valdant turtą

  • Skolininkas
    • prašo inicijuoti reorganizavimo procesą skolininkui valdant turtą bei sudaryti restruktūrizavimo planą ir kartu su prašymu pateikia turtą valdančio skolininko statusui reikalingus dokumentus;
    • išlaiko (ribotą) teisę disponuoti turtu ir iš esmės pats toliau administruoja savo turtą;
    • yra prižiūrimas reorganizavimo administratoriaus ir nemokumo teismo.
  • Reorganizavimo administratorius
    • prižiūri skolininką ir skolininko verslo valdymą;
    • suteikia arba atsisako suteikti leidimą imtis teisinių veiksmų, kurie nėra taikomi vykdant įprastą verslo veiklą;
    • atstovauja skolininkui visais klausimais, kuriais skolininkas neturi disponavimo teisės;
    • nustato finansinę skolininko padėtį;
    • nagrinėja, ar restruktūrizavimo planą įmanoma įvykdyti ir ar yra priežasčių atšaukti teisę administruoti turtą;
    • nagrinėja pateiktus reikalavimus;
    • naudojasi ginčijimo teise nemokaus skolininko turto naudai.

Nemokumo teismas turi prižiūrėti nemokumo administratoriaus (vok. Insolvenzverwalter) veiksmus. Teismas nemokumo administratoriui gali duoti raštiškus ar žodinius nurodymus, gauti ataskaitas ir paaiškinimus, tikrinti sąskaitas, kitus dokumentus ir atlikti reikiamus tyrimus. Teismas taip pat gali nurodyti nemokumo administratoriui gauti kreditorių komiteto nurodymus konkrečiais klausimais. Nemokumo administratorius turi pranešti teismui apie tam tikrus sandorius prieš juos sudarydamas (NK 116 straipsnis); kitiems sandoriams reikalingas kreditorių komiteto ir nemokumo teismo patvirtinimas (NK 117 straipsnis).

Nemokumo administratoriaus skyrimas ir atlygis

Nemokumo administratorių nemokumo bylos inicijavimo metu savo iniciatyva skiria nemokumo teismas. Administratorius turi būti gerbiamas, patikimas, turėti verslo patirties ir išmanyti nemokumo sistemą (NK 80 straipsnio 2 dalis). Kai nemokumo byla susijusi su verslo subjektais, reikalingos pakankamos verslo teisės ar verslo administravimo žinios (NK 80 straipsnio 3 dalis). Nemokumo administravimu suinteresuoti asmenys gali užsiregistruoti nemokumo administratorių sąraše. Sąrašas pateiktas internete adresu www.iv.justiz.gv.at, juo naudojasi nemokumo teismai, kad jiems būtų paprasčiau parinkti tinkamą nemokumo administratorių.

Nemokumo administratorius negali būti artimas skolininko giminaitis (NK 32 straipsnis), tačiau negali būti ir jo konkurentas, jis turi būti nepriklausomas ir nuo skolininko, ir nuo kreditorių (NK 80b straipsnio 1 dalis).

Nemokumo administratoriais gali būti skiriami ir juridiniai asmenys. Jie turi teismui nurodyti fizinio asmens, jiems atstovaujančio vykdant nemokumo administravimą, vardą ir pavardę (NK 80 straipsnio 5 dalis).

Nemokumo administratorius turi teisę į savo patirtų piniginių išlaidų kompensavimą ir į atlygį už savo darbą, įskaitant PVM (NK 82 straipsnio pirmas sakinys). Administratoriaus mokesčio dydis reguliuojamas teisės aktais (NK 82 straipsnis) ir priklauso nuo bendrųjų pajamų, kurias nemokumo administratorius gavo iš turto realizavimo. Tačiau tai apima tik tas pajamas, už kurių surinkimą nemokumo administratorius buvo atsakingas. Minimalus nemokumo administratoriaus atlygis yra 3 000 EUR. Papildomas atlygis mokamas patvirtinus restruktūrizavimo ar mokėjimo planą (NK 82a straipsnis) ir už turto dalies realizavimą (NK 82d straipsnis). Atskiras atlygis mokamas ir už tolesnį verslo vykdymą (NK 82 straipsnio 3 dalis).

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Galimybė įskaityti skolininko reikalavimą nemokumo bylos nagrinėjimo metu iš esmės išlaikoma.

Tačiau taikoma būtina sąlyga, kad reikalavimai buvo tinkami įskaitymui bylos inicijavimo metu. Reikalavimų įskaityti neleidžiama, jeigu nemokumo bylos kreditorius tapo nemokaus skolininko bendraskoliu tik po nemokumo bylos inicijavimo arba jeigu reikalavimas skolininkui buvo įgytas tik po nemokumo bylos inicijavimo (NK 20 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys). Be to, įskaityti reikalavimo neleidžiama, jeigu trečioji šalis per paskutinius šešis mėnesius iki nemokumo bylos inicijavimo įgijo priešpriešinį reikalavimą skolininkui ir įgijimo metu žinojo arba turėjo žinoti apie nemokumą (NK 20 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tokiais atvejais net ir nedidelis aplaidumas aiškinamas trečiosios šalies nenaudai.

Nemokumo byloje galima įskaityti sąlyginį reikalavimą, neatsižvelgiant į tai, ar sąlyginį reikalavimą pateikia nemokumo bylos kreditorius ar skolininkas. Jeigu nemokumo bylos kreditorius turi sąlyginį reikalavimą, nemokumo teismas gali jį įskaityti, jeigu pateikiamas užstatas (NK 19 straipsnio 2 dalis). Įskaityti reikalavimo nemokumo byloje netrukdo tai, kad nemokumo bylos kreditoriaus reikalavimas yra nepiniginis (NK 19 straipsnio 2 dalis). Tai nesukelia sunkumų, nes tokios teisės po nemokumo bylos inicijavimo paverčiamos piniginiais reikalavimais (NK 14 straipsnio 1 dalis).

Nemokių skolininkų kreditoriai, turintys reikalavimus, kuriuos galima įskaityti, neprivalo jų pateikti nemokumo byloje, jeigu jie patenkinami įskaitant priešpriešinį reikalavimą (NK 19 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto Aukščiausiasis Teismas (vok. Oberster Gerichtshof, OGH) nusprendė, kad, jeigu nemokumo bylos kreditorius nepasinaudoja teisės aktais numatyta galimybe pagal NK 19 straipsnio 1 dalį įskaityti reikalavimą nemokumo bylos nagrinėjimo metu, galutinai patvirtinus restruktūrizavimo planą ir užbaigus nemokumo bylą, jis reikalavimą paprastai galės įskaityti tik proporcingai restruktūrizavimo plane nurodytai turto daliai (RIS-Justiz RS0051601 [T4]).

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Dvišalės sutartys

Jeigu nemokumo bylos inicijavimo metu skolininkas ir kita proceso šalis nėra įvykdę dvišalės sutarties arba ją yra įvykdę ne iki galo, nemokumo administratorius gali arba įvykdyti sutartį (visą) skolininko vardu ir reikalauti kitos proceso šalies ją įvykdyti, arba atsisakyti sutarties (NK 21 straipsnio 1 dalis). Vykstant reorganizavimo procesui, kai skolininkas valdo turtą, skolininkas paraginamas padaryti pareiškimą pagal NK 21 straipsnį. Jeigu skolininkas pageidauja atsisakyti sutarties, reikalingas reorganizavimo administratoriaus patvirtinimas (NK 171 straipsnio 1 dalis). Jeigu kita proceso šalis turi prievolę įvykdyti sutartį iš anksto, ji gali atsisakyti vykdyti sutartį, kol bus pateiktas užstatas, išskyrus atvejus, kai sutarties sudarymo metu proceso šalis žinojo apie nepalankią skolininko finansinę padėtį (NK 21 straipsnio 3 dalis).

Nuoma

Jeigu nemokumo byla inicijuojama nuomininkui, nemokumo administratorius turi teisę nutraukti nuomą, jeigu įvykdoma pareiga laikytis teisės aktais nustatyto arba sutarto trumpesnio pranešimo termino (NK 23 straipsnis).

Darbo sutartys

Jeigu skolininkas yra darbdavys ir jeigu sutartis dėl darbo santykių jau yra sudaryta, ją darbuotojas iš esmės gali nutraukti savo iniciatyva anksčiau laiko arba ją per vieną mėnesį nuo sprendimo, kuriuo nurodoma likviduoti įmonę arba jos padalinį, šis likvidavimas patvirtinamas arba atliekamas pats likvidavimo veiksmas, paskelbimo gali nutraukti nemokumo administratorius, laikydamasis teisės aktais nustatyto pranešimo termino, kolektyvine sutartimi nustatyto pranešimo termino arba leistinai sutarto trumpesnio pranešimo termino ir atsižvelgdamas į teisės aktais nustatytus sutarties nutraukimo apribojimus. Specialios nuostatos taikomos nemokumo bylai skolininkui valdant turtą.

Draudimas nutraukti sutartis

Jeigu sutarties nutraukimas pakenktų tolesniam skolininko verslo vykdymui, kita proceso šalis gali nutraukti su skolininku sudarytą sutartį šešių mėnesių laikotarpiui nuo nemokumo bylos inicijavimo, tačiau tik esant svarbiai priežasčiai. Skolininko ekonominės padėties pablogėjimas ir skolininko neįvykdyti reikalavimai, kurių įvykdymo terminai suėjo prieš nemokumo bylos inicijavimą, nėra laikomi svarbia priežastimi (NK 25a straipsnio 1 dalis). Teisės į paskolų paskirstymą atveju ir darbo sutarčių atveju apribojimai netaikomi, jeigu sutartį nutraukti būtina siekiant išvengti didelės asmeninės ar ekonominės žalos sutarties šaliai (NK 25a straipsnio 2 dalis).

Negaliojantys susitarimai

Pagal NK 25b straipsnio 2 dalį neleidžiama į sutartį įtraukti nuostatos, pagal kurią sutarties atsisakoma arba ji nutraukiama nemokumo bylos inicijavimo atveju. Tai iš esmės taikoma visoms sutartims (keletas išimčių yra susijusios su sutartimis pagal Bankininkystės įstatymą arba Vertybinių popierių biržos įstatymą (vok. Börsegesetz).

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Kai nemokumo byla inicijuojama, nemokių skolininkų kreditoriai nebegali siekti teismo proceso būdu įvykdyti savo reikalavimų skolininkui nei individualiai, nei kitaip, o tik per nemokumo bylą (teismo proceso draudimas, NK 6 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat negali duoti nurodymų dėl reikalavimų patenkinimo iš nemokaus skolininko turto. Tik vykstant reorganizavimo procesui, kai skolininkas valdo turtą, skolininkas išlaiko teisę dalyvauti teismo procesuose ir kituose procesuose, susijusiuose su skolininko teisės valdyti turtą klausimais (NK 173 straipsnis). Jeigu, pažeidžiant NK 6 straipsnio 1 dalį, po nemokumo bylos inicijavimo skolininkas pareiškia ieškinį arba ieškinys pareiškiamas skolininkui, ieškinys turi būti paliekamas nenagrinėtas.

Be to, po nemokumo bylos inicijavimo nebegalima įgyti turto suvaržymo teisės arba teisės į reikalavimo patenkinimą, kuria siekiama priverstinai įvykdyti nemokumo byloje pateiktą reikalavimą (priverstinio vykdymo draudimas, NK 10 straipsnio 1 dalis). Nėra bendro draudimo priverstinai įgyvendinti prieš nemokumo bylos inicijavimą įgytą teisę į atskyrimą ir teisę sudaryti atskirą susitarimą; taigi šias teises priverstinai įgyvendinti galima ir nemokumo bylos nagrinėjimo metu.

Teismo proceso ir priverstinio vykdymo draudimus teismas turi įgyvendinti teismo iniciatyva, jie galioja visiems nemokumo bylos kreditoriams.

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Inicijavus nemokumo bylą su nemokaus skolininko turtu susiję nebaigti teismo procesai sustabdomi ex lege (NK 7 straipsnio 1 dalis). Procesus teismas stabdo teismo iniciatyva.

Su nemokumo byloje pateiktais reikalavimais susijusių procesų bet kuriuo atveju negalima atnaujinti iki tikrinimo posėdžio (NK 7 straipsnio 3 dalis). Jeigu tikrinimo posėdyje reikalavimą ginčija nemokumo administratorius arba vienas iš kreditorių, turinčių teisę tai daryti, sustabdytas procesas gali būti tęsiamas kaip tikrinimo procesas (NK 113 straipsnis).

Procesas dėl reikalavimų, kurie nepateikiami nemokumo byloje, gali būti atnaujinamas nedelsiant.

Priverstinio vykdymo procesas, pradėtas iki nemokumo bylos inicijavimo, iš esmės nestabdomas. Tačiau turto suvaržymo teisės ir teisės į reikalavimų patenkinimą, įgytos siekiant priverstinai įvykdyti mokėjimą per 60 dienų iki nemokumo bylos inicijavimo, baigia galioti ex lege, išskyrus atvejus, kai šios teisės atsirado kaip teisės į reikalavimų patenkinimą pagal viešąją teisę (NK 12 straipsnio 1 dalis). Jeigu teisės baigia galioti, priverstinio turto realizavimo procesas turi būti stabdomas nemokumo teismo arba nemokumo administratoriaus prašymu (NK 12 straipsnio 2 dalis).

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Pirmasis kreditorių susirinkimas

Kreditorių susirinkimas yra visuotinis nemokumo bylos kreditorių organas, sudarantis nemokumo bylos kreditoriams galimybę dalyvauti byloje. Nemokumo teismas yra atsakingas už kreditorių susirinkimo sušaukimą ir pirmininkavimą jame (NK 91 straipsnio 1 dalis). Pirmasis kreditorių susirinkimas šaukiamas inicijavus nemokumo bylą ir yra privalomas pagal teisės aktus. Kitus susirinkimus nemokumo teismas šaukia savo nuožiūra. Konkrečiais atvejais kreditorių susirinkimas šaukiamas, jeigu jo prašo nemokumo administratorius, kreditorių komitetas arba bent du kreditoriai, kurių reikalavimai atitinka apie ketvirtadalį nemokumo byloje pateiktų reikalavimų, nurodant darbotvarkės punktus.

Kreditorių susirinkimas turi tam tikras teises teikti prašymus (pvz., dėl kreditorių komiteto skyrimo arba nemokumo administratoriaus atleidimo). Jis taip pat atsakingas už balsavimą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo.

Kreditorių susirinkimo sprendimai ir prašymai paprastai turi būti tvirtinami absoliučia balsų dauguma, kuri apskaičiuojama pagal reikalavimų sumą (NK 92 straipsnio 1 dalis).

Kreditorių komitetas

Kreditorių komitetas nemokumo byloje skiriamas ne visada – tik tada, kai tai atrodo tikslinga pagal verslo pobūdį arba konkretų mastą. Jeigu planuojama parduoti arba išnuomoti verslą arba jo dalį (NK 117 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kreditorių komitetas turi būti šaukiamas visada. Jis prižiūri nemokumo administratorių ir jam padeda (NK 89 straipsnio 1 dalis). Administratorius svarbiais klausimais turi konsultuotis su kreditorių komitetu (NK 114 straipsnio 1 dalis). Būtina tam tikrų svarbių sandorių (pvz., verslo pardavimo) galiojimo sąlyga yra kreditorių komiteto pritarimas.

Kreditorių komitetą sudaro trys–septyni nariai. Juos savo iniciatyva arba pagal gautą prašymą skiria teismas. Nariais gali būti skiriami ne tik kreditoriai, bet ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys.

Kreditorių apsaugos asociacijos

Praktikoje nemokių skolininkų kreditoriams daugeliu atvejų atstovauja kreditorių apsaugos asociacijos (vok. Gläubigerschutzverbände). Šios asociacijos teikia reikalavimus, dalyvauja posėdžiuose, naudojasi savo atstovaujamų nemokumo bylos kreditorių balsavimo teisėmis restruktūrizavimo plano atveju. Kreditorių apsaugos asociacijos taip pat prižiūri, kaip nemokumo administratorius paskirsto lėšas.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Bankroto patikėtinis iš esmės privalo neteismine tvarka realizuoti nemokaus skolininko turtui priklausančius daiktus, juos parduodamas atviroje rinkoje. Aukcionus pagal Priverstinio vykdymo kodeksą (vok. Exekutionsordnung) teismas vykdo tik išimtiniais atvejais, kai nemokumo teismas taip nusprendžia bankroto patikėtinio prašymu.

Nemokumo teismui pritarus, kreditorių komitetas gali nuspręsti, kad reikalavimai, kurių tinkamai priverstinai įvykdyti veikiausiai nepavyks, ir mažos vertės daiktai turėtų būti palikti skolininkui laisvai disponuoti.

11 Kokie reikalavimai turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą ir kaip vertinami reikalavimai, atsiradę iškėlus nemokumo bylą?

Nemokumo byloje pateikti reikalavimai

Nemokumo byloje pateikti reikalavimai (vok. Insolvenzforderungen) yra reikalavimai, kuriuos po nemokumo bylos inicijavimo teikia kreditoriai, turintys piniginių reikalavimų skolininkui (NK 51 straipsnis). Vis dėlto nemokumo byloje pateiktų reikalavimų palūkanos, susikaupusios nuo nemokumo bylos inicijavimo pradžios, dalyvavimo nemokumo byloje išlaidos, baudos už bet kokias nusikalstamas veikas, taip pat su dovanomis susiję reikalavimai, o su mirusio asmens palikimu susijusių nemokumo bylų atveju ir reikalavimai pagal testamentines išskirtines, nėra laikomi nemokumo byloje pateiktais reikalavimais (NK 58 straipsnis).

Nemokumo byloje pateiktiems reikalavimams iš esmės taikomas vienodo statuso principas. Nemokumo byloje pirmenybė neteikiama nei valdžios institucijoms, nei darbuotojams.

Vis dėlto akcininko reikalavimai grąžinti akcininko paskolą, kuria pakeičiamas turtas, yra antraeiliai.

Jeigu kreditorius pageidauja patenkinti savo reikalavimą iš nemokaus skolininko turto, jis turi savo reikalavimą pateikti nemokumo byloje, net jeigu šiuo klausimu vyksta teismo procesas arba jau yra priimtas sprendimas.

Reikalavimai dėl skolų, patirtų dėl turto

Reikalavimai dėl skolų, patirtų dėl turto (vok. Massenforderungen), yra reikalavimai, konkrečiai išvardyti kodekse, atsirandantys tik po nemokumo bylos inicijavimo. Reikalavimai dėl skolų, patirtų dėl turto, tenkinami iš nemokaus skolininko turto pirmenybine tvarka, t. y. prieš tenkinant nemokumo bylos kreditorių reikalavimus (NK 47 straipsnio 1 dalis). Svarbiausi tokie reikalavimai yra šie (NK 46 straipsnio 1 dalis):

  • su nemokumo byla susijusios išlaidos;
  • lėšos, skiriamos nemokaus skolininko turtui išsaugoti, administruoti ir valdyti;
  • visos su nemokaus skolininko turtu susijusios valstybinės rinkliavos, jeigu rinkliavą lemiančios aplinkybės susidaro po nemokumo bylos inicijavimo;
  • darbuotojų reikalavimai gauti įprastą atlyginimą už laikotarpius po nemokumo bylos inicijavimo;
  • reikalavimai vykdyti nemokumo administratoriaus sudarytas dvišales sutartis;
  • reikalavimai, susiję su nemokumo administratoriaus teisiniais veiksmais;
  • reikalavimai, susiję su nemokaus skolininko turto nepagrįstu pagausėjimu;
  • reikalavimai, susiję su darbo santykių nutraukimu, jeigu darbo sutartis buvo sudaryta nemokumo bylos nagrinėjimo metu;

Reikalavimų dėl skolų, patirtų dėl turto, nemokumo byloje teikti nebūtina. Jeigu nemokumo administratorius atsisako tenkinti tokius reikalavimus, kurių patenkinimo terminas yra suėjęs, tada atitinkamas kreditorius gali reikalavimą ginti teismuose.

12 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą?

Nemokumo byloje pateikti reikalavimai turi būti raštu pateikiami nemokumo teismui. Reikalavimai turi būti teikiami nacionaline valiuta (eurais); valiutos keitimo kursas bus apskaičiuojamas pagal nemokumo bylos inicijavimo dienos duomenis. Teikiant reikalavimą būtina nurodyti jo sumą ir faktus, kuriais jis grindžiamas, taip pat įrodymus, kurie gali būti pateikti reikalavimui pagrįsti. Kreditorius taip pat turi nurodyti, ar išlaikomos nuosavybės teisės į reikalavimo objektą ir į kurį turtą teisės išlaikomos, ar reikalaujama įskaitymo ir, jei taip, nemokumo bylos iškėlimo dieną galiojančių abipusių reikalavimų sumas. Kreditorius turi nurodyti savo e. pašto adresą ir banko sąskaitos duomenis.

Reikalavimai turėtų būti pateikti naudojantis forma, teikiama adresu Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.justiz.gv.at/. Jei kreditorius pateikia reikalavimą nenaudodamas šios formos, reikalavime vis tiek turi būti nurodyta formoje išvardyta informacija.

Užsienio kreditorių pateiktiems reikalavimams taikomas ES nemokumo reglamentas. Standartinė forma pateikta įgyvendinimo reglamente; jeigu kreditorius nenaudoja tos formos, pateiktame reikalavime vis tiek turi būti pateikta Nemokumo reglamente nurodyta informacija.

Nemokumo byloje reikalavimai turi būti pateikiami iki įsakyme dėl nemokumo nurodyto reikalavimų pateikimo termino. Jeigu kreditorius per vėlai pateikia savo reikalavimą, jam gali tekti sumokėti su specialiu tikrinimo posėdžiu susijusias išlaidas. Reikalavimai, pateikti vėliau negu likus 14 dienų iki galutinių ataskaitų tikrinimo posėdžio, nebus svarstomi (NK 107 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys).

Jeigu pateiktą reikalavimą pripažįsta nemokumo administratorius ir jo neginčija joks kitas nemokumo bylos kreditorius, reikalavimas laikomas leistinu. Tai reiškia, kad paskirstant lėšas į tą nemokumo bylos kreditorių bus atsižvelgta.

Jeigu pateiktą reikalavimą ginčija nemokumo administratorius arba nemokumo bylos kreditorius, reikalavimą galima patikrinti tik teisme civilinio proceso tvarka. Tada reikalavimo leistinumas nemokumo byloje priklauso nuo šio civilinio proceso baigties.

13 Kokios yra taisyklės, reglamentuojančios pajamų paskirstymą? Koks yra reikalavimų ir kreditorių teisių eiliškumas?

Pajamų paskirstymas reglamentuojamas NK 128–138 straipsniuose.

Pirmenybė teikiama reikalavimų dėl skolų, patirtų dėl nemokaus skolininko turto, tenkinimui, o tuomet tenkinami kreditorių reikalavimai.

Reikalavimai dėl skolų, patirtų dėl turto, turi būti patenkinami iš karto, kai tik jų reikalavimai užfiksuojami ir sueina jų įvykdymo terminas, neatsižvelgiant į bylos padėtį. Jeigu turimų lėšų nepakanka reikalavimams dėl skolų, patirtų dėl turto, visiškai patenkinti, jie turi būti tenkinami toliau nurodyta tvarka (NK 47 straipsnis):

  • nemokumo administratoriaus iš anksto sumokėtos piniginės išlaidos;
  • kitos bylos išlaidos;
  • trečiosios šalies iš anksto sumokėtos išlaidos, kiek buvo reikalinga bylos išlaidoms padengti;
  • darbuotojų reikalavimai, jeigu jie neužtikrinti pagal Atlygio garantijų nemokumo atveju įstatymą (vok. Insolvenz-Entgeltsicherungsgesetz);
  • darbuotojų reikalavimai, kylantys iš darbo santykių nutraukimo, jeigu jie neužtikrinti pagal Atlygio garantijų nemokumo atveju įstatymą;
  • kiti reikalavimai dėl skolų, patirtų dėl turto.

Suma, likusi visiškai patenkinus tuos reikalavimus, kaip turto dalis paskirstoma nemokumo bylos kreditoriams. Tenkinti nemokumo bylos kreditorių reikalavimus galima pradėti tik po visuotinio tikrinimo posėdžio. Nemokumo administratorius turtą iš esmės turi paskirstyti pasikonsultavęs su kreditorių komitetu ir remdamasis nemokumo teismo patvirtintu paskirstymo planu.

Užtikrinimo priemonę turintys kreditoriai turi pirmenybę prieš nemokumo bylos kreditorius ir kreditorius, kurių reikalavimai atsiranda dėl skolų, patirtų dėl turto, jeigu jų reikalavimai yra padengti įkeistu turtu (pvz., užstatu). Bet koks turto realizavimo pajamų perteklius perkeliamas į bendrą nemokaus skolininko turtą (NK 48 straipsnio 1 ir 2 dalys).

14 Kokios yra nemokumo bylų užbaigimo (ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais) sąlygos ir pasekmės?

Restruktūrizavimo planas

Restruktūrizavimo planas (vok. Sanierungsplan) yra nemokumo byloje sudarytas skolininko ir jo kreditorių susitarimas dėl mokėjimų pagal nemokumo byloje pateiktus reikalavimus sumažinimo ir sustabdymo, jis naudojamas siekiant sureguliuoti skolą. Restruktūrizavimo planui turi pritarti dauguma kreditorių, jį turi patvirtinti nemokumo teismas. Jeigu nemokumo byloje skolininko siūlomą restruktūrizavimo planą patvirtina dauguma kreditorių ir nemokumo teismas, skolininkas atleidžiamas nuo įsipareigojimų dalies, viršijančios restruktūrizavimo plano turto dalį.

Skolininkas restruktūrizavimo planą iš esmės gali sudaryti bet kokioje nemokumo byloje, t. y. vykstant ne tik reorganizavimo procesui, bet ir bankroto procedūrai (bankroto procedūra nėra pirmiausia skirta turtui realizuoti ir suskaidyti; net ir vykdant bankroto procedūrą pirmiausia turėtų būti išnagrinėta, ar įmanoma sudaryti restruktūrizavimo planą).

Restruktūrizavimo plane skolininkas turi nemokumo kreditoriams pateikti pasiūlymą per dvejus metus patenkinti bent 20 proc. nemokumo byloje pateiktų reikalavimų. Verslo nevykdančių fizinių asmenų atveju mokėjimo laikotarpis gali siekti penkerius metus. Restruktūrizavimo planas neturi daryti poveikio atskyrimo teisėms ar atskirus susitarimus sudariusiems kreditoriams. Kreditorių reikalavimai dėl skolų, patirtų dėl turto, turi būti patenkinami iki galo, o nemokumo bylos kreditorių statusas iš esmės yra vienodas.

Nemokumo byla vadinama reorganizavimo procesu, jeigu bylos inicijavimo metu jau yra pateiktas restruktūrizavimo planas.

Skolos sureguliavimo procesas

Restruktūrizavimo planą galima taikyti ne tik verslo subjektams ir juridiniams asmenims, bet ir verslo nevykdantiems fiziniams asmenims. Jeigu skolos sureguliavimo procese nepavyksta sudaryti restruktūrizavimo plano, skolininko turtas realizuojamas. Kitos galimybės sumažinti skolą yra mokėjimo planas (vok. Zahlungsplan) arba, jei toks planas nepatvirtinamas, skolos grąžinimo išskaičiuojant iš uždarbio procedūra (vok. Abschöpfungsverfahren). Mokėjimo planas yra speciali restruktūrizavimo plano forma. Esminis skirtumas susijęs su konkrečios minimalios turto dalies nebuvimu.

Jeigu kreditoriai mokėjimo plano nepatvirtina, tada teismas skolininko prašymu turi priimti nutartį dėl skolos grąžinimo išskaičiuojant iš uždarbio procedūros įvykdymo, po to atleidžiant nuo likusios skolos. Šiuo atveju kreditorių pritarimo nereikia. Pirmiausia išskaičiuojama ta pajamų dalis, kurią įmanoma suvaržyti. Skolininkas atitinkamus (darbo užmokesčio) reikalavimus penkeriems metams turi perduoti kreditorių patikėtiniui. Pasibaigus perleidimo akto galiojimui, teismas turi užbaigti dar nebaigtą išieškojimo procedūrą ir kartu paskelbti, kad skolininkas atleidžiamas nuo visų likusių neapmokėtų skolų nemokumo bylos kreditoriams (atleidimas nuo likusių skolų, Restschuldbefreiung).

Nemokumo bylos užbaigimas

Jeigu nemokumo teismas patvirtina restruktūrizavimo planą (arba mokėjimo planą), nemokumo byla baigiama tada, kai sprendimas patvirtinti planą tampa galutinis. Nemokumo byla automatiškai baigiama, kai galiausiai sudaroma skolos grąžinimo išskaičiuojant iš uždarbio procedūra.

Jeigu restruktūrizavimo arba mokėjimo plano nepavyksta sudaryti, nemokumo bylą nemokumo teismas užbaigia priimdamas sprendimą, kai pateikiami galutinio turto paskirstymo įrodymai.

Nemokumo byla taip pat turi būti baigiama, jeigu nemokumo bylos kreditoriai ir kreditoriai turintys reikalavimų dėl skolų, patirtų dėl turto, patvirtina, kad turto nepakanka nemokumo bylos išlaidoms padengti, arba jei tai paaiškėja nagrinėjant nemokumo bylą.

Sprendimai dėl nemokumo bylos užbaigimo skelbiami nemokumo bylų duomenų bazėje (vok. Insolvenzdatei).

Kai nemokumo byla galiausiai užbaigiama, skolininkas vėl įgyja visas disponavimo savo turtu teises (išskyrus atvejus, kai nustatoma skolos grąžinimo išskaičiuojant iš uždarbio procedūra); nemokumo administratoriaus įgaliojimai nutraukiami. Be to, skolininkas vėl įgyja neribotą teisnumą. Teisės aktais numatyta, kad pasikeičia nebaigtų procesų šalis – vietoj nemokaus skolininko turto ja tampa pats skolininkas. Tam tikruose sektoriuose skolininkas verslą vėl gali vykdyti tik laikydamasis tam tikrų administracinių apribojimų (pvz., pagal prekybos reglamentus (vok. Gewerbeordnung) arba profesinių apribojimų (pvz., pagal Advokatų veiklos tvarką (vok. Rechtsanwaltsordnung). Ypač už tyčinį kenkimą kreditorių interesams gali būti taikomos baudžiamosios sankcijos.

15 Kokios yra kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo?

Jeigu nemokumo procesas nesibaigia atleidimu nuo skolos (kai vykdomas restruktūrizavimo planas, mokėjimo planas arba atleidžiama nuo likusios skolos po skolos grąžinimo išskaičiuojant iš uždarbio procedūros), nemokumo bylos kreditoriai turi neribotą teisę po nemokumo bylos užbaigimo pateikti papildomą reikalavimą, t. y. jie dabar vėl gali ieškiniu arba vykdomuoju raštu siekti susigrąžinti likusią skolą, kuri nebuvo grąžinta nemokumo byloje.

Kita vertus, atleidimo nuo skolos nemokumo byloje variantai turi tokį poveikį, kad kreditoriams tenkančią turto dalį viršijantys likusieji reikalavimai yra tik netobula prievolė (vok. Naturalobligation), t. y. skola be atsakomybės, kuri, nors ir grąžintina, nėra priverstinai vykdytina privaloma tvarka.

16 Koks subjektas turi padengti nemokumo bylos sąnaudas ir išlaidas?

Nemokumo bylos išlaidos turi būti dengiamos iš nemokaus skolininko turto.

Jeigu išlaidoms padengti turto nepakanka, nemokumo bylą vis tiek reikia inicijuoti, jeigu prašymą teikiantis kreditorius išlaidas padengiančią sumą sumoka avansu. Kreditoriaus reikalavimas grąžinti šią sumą turi pirmenybę prieš kitus reikalavimus dėl skolų, patirtų dėl turto (NK 46 straipsnio 1 punktas).

17 Kokios yra taisyklės dėl sandorių, kurie yra nenaudingi visiems kreditoriams bendrai, pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo ar jų nevykdytinumo?

Skolininko teisiniai veiksmai iki nemokumo bylos inicijavimo

Tam tikrus teisinius veiksmus, atliktus iki nemokumo proceso inicijavimo ir kenkiančius kreditorių interesams, galima ginčyti (NK 27 ir tolesni straipsniai). Galima užginčyti ir su skolininko turtu susijusius pozityviuosius teisinius veiksmus, ir neveikimą. Būtina sėkmingo užginčijimo sąlyga – ginčijamo teisinio sandorio poveikis turi būti kenksmingas nemokumo bylos kreditorių interesams. Taip nutinka, jeigu dėl ginčijamo teisinio veiksmo kitiems kreditoriams sumažėjo reikalavimų patenkinimo galimybės, pavyzdžiui, buvo sumažintas turtas arba padidinti įsipareigojimai. Dar viena sėkmingo užginčijimo sąlyga – užginčijus veiksmą turi pagerėti kreditorių reikalavimų patenkinimo perspektyvos. Be šių bendrųjų sąlygų, siekiant užginčyti teisinį veiksmą dar turi būti įvykusios tokios aplinkybės:

  • Ginčytinumas dėl ketinimo pabloginti kreditorių padėtį (NK 28 straipsnio 1–3 punktai)

Jeigu skolininkas veikė ketindamas pabloginti kreditorių padėtį, o trečioji šalis apie tai žinojo, ginčytinais laikomi veiksmai, vykdyti dešimties metų laikotarpiu iki nemokumo bylos inicijavimo (NK 28 straipsnio 1 punktas). Jeigu apie ketinimą pabloginti kreditorių padėtį nebuvo turima žinių tik dėl aplaidumo, užginčijimo galimybė taikoma tik dvejus metus iki nemokumo bylos inicijavimo.

  • Ginčytinumas dėl turto iššvaistymo (NK 28 straipsnio 4 punktas)

Paskutiniais metais iki nemokumo bylos inicijavimo sudarytos pirkimo, keitimo ir tiekimo sutartys yra ginčytinos, jeigu kreditorių nenaudai dėl jų buvo iššvaistytas turtas, o kita šalis tai žinojo arba turėjo žinoti.

  • Ginčytinumas dėl disponavimo turtu be atlygio (NK 29 straipsnis)

Skolininko disponavimas turtu be atlygio per dvejus metus iki nemokumo bylos inicijavimo yra ginčytinas.

  • Ginčytinumas dėl pirmenybės teikimo (NK 30 straipsnis)

Ši aplinkybė sudaro sąlygas ginčyti tam tikrus teisinius veiksmus, kuriais vienam kreditoriui teikiama pirmenybė prieš kitą kreditorių. Ginčytinumo sąlyga – veiksmas turi būti atliktas per paskutinius metus iki nemokumo bylos inicijavimo. Kartu taikoma sąlyga, kad nemokumas arba per didelis įsiskolinimas atsirado ar prašymas inicijuoti nemokumo bylą buvo pateiktas arba veiksmas buvo atliktas per paskutines 60 dienų iki nemokumo bylos inicijavimo. Jeigu padengimas (reikalavimo patenkinimas arba užstatas) buvo netinkamas (t. y. kreditorius negalėjo jo pareikalauti dėl teisinės nuosavybės turinio arba negalėjo jo pareikalauti šia forma arba tuo metu), daugiau netaikomos jokios (subjektyvios) ginčytinumo sąlygos. Net ir tinkamas reikalavimo patenkinimas arba užstatas (t. y. suma, mokėtina kitai proceso šaliai šia forma arba tuo metu) gali būti ginčijamas pagal NK 30 straipsnį. Šiais atvejais ginčytinumas priklauso nuo skolininko ketinimo teikti pirmenybę ir kitos šalies žinojimo arba aplaidaus nežinojimo.

  • Ginčytinumas dėl žinojimo apie nemokumą (NK 31 straipsnis)

Ši aplinkybė apima tam tikrus teisinius veiksmus, kurie buvo atlikti per šešis mėnesius iki nemokumo bylos inicijavimo ir po nemokumo įvykio (per didelio įsiskolinimo), jeigu kita šalis žinojo arba bent jau turėjo žinoti apie nemokumą, per didelį įsiskolinimą arba prašymą inicijuoti bylą. Dar viena būtina sąlyga – kreditorius minėtu teisiniu veiksmu turi gauti užstatą ar juo turi būti patenkintas jo reikalavimas arba teisinis sandoris turi turėti tiesioginį kenksmingą poveikį.

Teisę užginčyti veiksmą turi tik nemokumo administratorius. Prieš tai jis turi gauti kreditorių komiteto pareiškimą (NK 114 straipsnio 1 dalis). Veiksmas ginčijamas pateikiant teismo prašymą, atsiliepimą į ieškinį (NK 43 straipsnio 1 dalis), prieštaravimą priverstinio vykdymo procesui – turto realizavimui, arba į nemokumo bylą įtraukiant užginčijimo oponentą. Veiksmas turi būti užginčijamas per metus nuo nemokumo bylos inicijavimo, priešingu atveju reikalavimas baigs galioti. Šis terminas gali būti pratęstas, jei nemokumo administratorius ir užginčijimo oponentas sutinka, tačiau tik vieną kartą ir tik trims mėnesiams arba trumpesniam laikotarpiui (NK 43 straipsnio 2 dalis).

Skolininko teisiniai veiksmai po nemokumo bylos inicijavimo

Jeigu skolininkas neturi teisės administruoti turto, jo teisiniai veiksmai po nemokumo bylos inicijavimo, turintys poveikį nemokaus skolininko turtui, nemokumo bylos kreditorių atžvilgiu iš esmės nebegalioja (NK 3 straipsnio 1 dalis). Tai yra priverstinio vykdymo negalimumo klausimas. Skolininkas sutartines prievoles gali įgyti ir po nemokumo bylos inicijavimo, tačiau iš tokių prievolių kylančių reikalavimų negalima patenkinti nemokumo kreditorių nenaudai, kol nebaigta nemokumo byla. Vis dėlto nemokumo administratorius vėliau gali patvirtinti tokių sandorių galiojimą.


Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Šiuo metu valstybės narės, atsakingos už svetainės puslapių, kuriuose pateikiamas nacionalinis turinys, administravimą, atnaujina šios svetainės turinį, atsižvelgdamos į planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. Jeigu svetainės turinys dar neatspindi Jungtinės Karalystės išstojimo fakto, toks neatitikimas yra netyčinis ir bus ištaisytas.

Paskutinis naujinimas: 27/05/2020

Nemokumas - Lenkija

TURINIO LENTELE


1 Kam gali būti iškelta nemokumo byla?

Lenkijoje bankroto bylos, kaip tai suprantama pagal 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (nauja redakcija) 1 straipsnio 1 dalį, reglamentuojamos dviem teisės aktais:

  • 2003 m. vasario 28 d. Bankroto įstatymu (lenk. Prawo upadłościowe, 2016 m. Dziennik Ustaw, Nr. 2171), toliau – Bankroto įstatymas;
  • 2015 m. gegužės 15 d. Restruktūrizavimo įstatymu (lenk. Prawo restrukturyzacyjne, 2016 m. Dziennik Ustaw, Nr. 1574), toliau – Restruktūrizavimo įstatymas.

Bankroto įstatyme reglamentuojamos likvidavimo procedūros, susijusios su nemokumu, t. y. „bankrotu“ (lenk. upadłość). Restruktūrizavimo įstatymu reglamentuojama restruktūrizavimo procedūra, susijusi su nemokumo rizika, t. y. susitarimo su kreditoriais patvirtinimo procedūra (lenk. postępowanie o zatwierdzenie układu, 210–226 straipsniai), pagreitinta susitarimo su kreditoriais procedūra (lenk. przyspieszone postępowanie układowe, 227–264 straipsniai), susitarimo su kreditoriais procedūra (lenk. postępowanie układowe, 267–282 straipsniai) ir sanavimo procedūra (lenk. postępowanie sanacyjne, 283–323 straipsniai).

Bankroto bylos tikslas – kuo labiau patenkinti kreditorių reikalavimus, ir jei tai pagrįstai įmanoma, pasiekti, kad skolininko įmonė toliau veiktų. Bankroto byla keliama tik pagal prašymą ir ją sudaro du etapai: bankroto paskelbimo procedūra ir procedūra po bankroto paskelbimo.

Susitarimo su kreditoriais patvirtinimo procedūra suteikia skolininkui galimybę sudaryti susitarimą su kreditoriais pačiam, be teismo įsikišimo, surenkant kreditorių balsus. Tokia procedūra gali būti pradėta, jeigu ginčijami reikalavimai, suteikiantys kreditoriams teisę balsuoti dėl susitarimo su kreditoriais, sudaro ne daugiau kaip 15 proc. visų reikalavimų, suteikiančių kreditoriams teisę balsuoti dėl susitarimo su kreditoriais.

Pagreitinta susitarimo su kreditoriais procedūra suteikia skolininkui galimybę sudaryti susitarimą su kreditoriais po to, kai sudaromas ir supaprastinta tvarka patvirtinamas reikalavimų sąrašas. Tokia procedūra gali būti pradedama, jeigu ginčijami reikalavimai, suteikiantys kreditoriams teisę balsuoti dėl susitarimo su kreditoriais, sudaro ne daugiau kaip 15 proc. visų reikalavimų, suteikiančių kreditoriams teisę balsuoti dėl susitarimo su kreditoriais.

Susitarimo su kreditoriais procedūra suteikia skolininkui galimybę sudaryti susitarimą su kreditoriais po to, kai sudaromas ir patvirtinamas reikalavimų sąrašas. Tokia procedūra gali būti pradedama, jeigu ginčijami reikalavimai, suteikiantys kreditoriams teisę balsuoti dėl susitarimo su kreditoriais, sudaro ne daugiau kaip 15 proc. visų reikalavimų, suteikiančių kreditoriams teisę balsuoti dėl susitarimo su kreditoriais.

Sanavimo procedūra suteikia skolininkui galimybę imtis sanavimo priemonių (siekiant reorganizuoti skolininko įmonę) ir po to, kai sudaromas ir patvirtinamas reikalavimų sąrašas, sudaryti susitarimą su kreditoriais. Sanavimo priemonės apima teisines ir praktines priemones, kuriomis siekiama pagerinti skolininko ekonominę padėtį ir atkurti jo gebėjimą įvykdyti prievoles, kartu apsaugant jį nuo išieškojimo.

Bankroto byla gali būti iškeliama verslininkui. Pagal Lenkijos civilinio kodekso (lenk. kodeks cywilny) 431 straipsnį verslininkas – tai fizinis asmuo arba organizacinis vienetas, neturintis juridinio asmens statuso, kuriam teisinis subjektiškumas suteikiamas pagal įstatus ir kuris užsiima verslu arba vykdo profesinę veiklą savo paties vardu.

Prašymą iškelti bankroto bylą gali pateikti skolininkas ir bet kuris iš jo asmeninių kreditorių.

Bankroto byla taip pat gali būti keliama:

  1. ribotos atsakomybės bendrovėms ir akcinėms bendrovėms, nevykdančioms verslo veiklos;
  2. neribotos atsakomybės profesinių bendrijų nariams, dėl viso jų turto, siekiant įvykdyti bendrijos įsipareigojimus;
  3. ūkinės bendrijos nariams.

Bankroto byla taip pat gali būti iškelta fiziniams asmenims, nevykdantiems verslo veiklos (Bankroto įstatymo 4911 ir paskesni straipsniai). Tokia byla keliama tik skolininko prašymu, nebent jis yra buvęs verslininkas, nes tokiu atveju kreditorius taip pat gali prašyti iškelti bankroto bylą per vienus metus nuo verslininko išregistravimo iš atitinkamo registro.

Restruktūrizavimo byla gali būti keliama:

  1. verslininkams, kaip tai suprantama pagal Civilinio kodekso 431 straipsnį;
  2. ribotos atsakomybės bendrovėms (lenk. spółka z ograniczoną odpowiedzialnością) ir akcinėms bendrovėms (lenk. spółka akcyjna), nevykdančioms verslo veiklos;
  3. neribotos atsakomybės profesinių bendrijų nariams (lenk. osobowa spółka handlowa), dėl viso jų turto, siekiant įvykdyti bendrijos įsipareigojimus;
  4. profesinės veiklos partneriams (lenk. spółka partnerska).

Restruktūrizavimo bylos nėra keliamos fiziniams asmenims, nevykdantiems verslo veiklos. Restruktūrizavimo byla keliama tik skolininko prašymu, išskyrus sanavimo bylas, kurios taip pat gali būti keliamos kreditoriaus prašymu, jei skolininkas yra nemokus.

Susitarimo su kreditoriais patvirtinimo procedūra suteikia skolininkui galimybę sudaryti susitarimą su kreditoriais, pačiam, be teismo įsikišimo, surenkant kreditorių balsus. Tokia procedūra gali būti vykdoma, jei ginčijami reikalavimai, suteikiantys kreditoriams teisę balsuoti dėl susitarimo su kreditoriais, sudaro ne daugiau kaip 15 proc. visų reikalavimų.

Pagreitinta susitarimo su kreditoriais procedūra suteikia skolininkui galimybę sudaryti susitarimą su kreditoriais po to, kai sudaromas ir supaprastinta tvarka patvirtinamas reikalavimų sąrašas. Tokia procedūra gali būti pradedama, jeigu ginčijami reikalavimai, suteikiantys kreditoriams teisę balsuoti dėl susitarimo su kreditoriais, sudaro ne daugiau kaip 15 proc. visų reikalavimų, suteikiančių kreditoriams teisę balsuoti dėl susitarimo su kreditoriais.

Susitarimo su kreditoriais procedūra suteikia skolininkui galimybę sudaryti susitarimą su kreditoriais po to, kai sudaromas ir patvirtinamas reikalavimų sąrašas. Tokia procedūra gali būti pradedama, jeigu ginčijami reikalavimai, suteikiantys kreditoriams teisę balsuoti dėl susitarimo su kreditoriais, sudaro ne daugiau kaip 15 proc. visų reikalavimų, suteikiančių kreditoriams teisę balsuoti dėl susitarimo su kreditoriais.

Sanavimo procedūra suteikia skolininkui galimybę imtis sanavimo priemonių (kurios yra skirtos skolininko įmonei reorganizuoti) ir sudaryti susitarimą su kreditoriais po to, kai yra sudaromas ir patvirtinamas reikalavimų sąrašas. Sanavimo priemonės apima teisines ir praktines priemones, kuriomis siekiama pagerinti skolininko ekonominę padėtį ir atkurti jo gebėjimą įvykdyti prievoles, kartu apsaugant jį nuo išieškojimo.

Bankroto byla gali būti iškeliama verslininkui. Pagal Civilinio kodekso 431 straipsnį verslininkas yra fizinis asmuo, juridinis asmuo arba organizacinis vienetas, neturintis juridinio asmens statuso, kuriam teisinis subjektiškumas suteikiamas pagal įstatus ir kuris užsiima verslu arba vykdo profesinę veiklą savo paties vardu.

Be to, bankroto byla gali būti keliama:

  1. ribotos atsakomybės bendrovėms ir akcinėms bendrovėms, nevykdančioms verslo veiklos;
  2. neribotos atsakomybės profesinių bendrijų nariams, dėl viso jų turto, siekiant įvykdyti bendrijos įsipareigojimus;
  3. ūkinės bendrijos nariams.

Byla dėl bankroto paskelbimo taip pat gali būti keliama fiziniams asmenims, nevykdantiems verslo veiklos (Bankroto įstatymo 4911 ir paskesni straipsniai).

Restruktūrizavimo byla gali būti keliama:

  1. verslininkams, kaip tai suprantama pagal 1964 m. balandžio 23 d. Įstatymo dėl Civilinio kodekso (lenk. kodeks cywilny, 2016 m. Dziennik Ustaw, 380 ir 585 pozicijos) (toliau – Civilinis kodeksas);
  2. ribotos atsakomybės bendrovėms (lenk. spółka z ograniczoną odpowiedzialnością) ir akcinėms bendrovėms (lenk. spółka akcyjna), nevykdančioms verslo veiklos;
  3. neribotos atsakomybės profesinių bendrijų nariams (lenk. osobowa spółka handlowa), dėl viso jų turto, siekiant įvykdyti bendrijos įsipareigojimus;
  4. profesinės veiklos partneriams (lenk. spółka partnerska).

Restruktūrizavimo bylos nėra keliamos fiziniams asmenims, nevykdantiems verslo veiklos. Restruktūrizavimo byla keliama tik skolininko prašymu, išskyrus sanavimo bylas, kurios taip pat gali būti keliamos kreditoriaus prašymu, jei skolininkas yra nemokus.

2 Kokios yra nemokumo bylos iškėlimo sąlygos?

Bankroto byla keliama skolininkui, kuris tapo nemokus (Bankroto įstatymo 10 straipsnis).

Skolininkas yra nemokus, jeigu jis negali įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų tada, kai jie tampa vykdytini. Skolininkas laikomas negalinčiu įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų, jeigu jie nėra vykdomi ilgiau kaip tris mėnesius. Skolininkas, kuris yra juridinis asmuo arba organizacinis vienetas, neturintis juridinio asmens statuso, ir kuriam teisinis subjektiškumas suteikiamas atskiru teisės aktu, taip pat yra nemokus, jeigu jo finansinės prievolės viršija jo turto vertę ir ši padėtis tęsiasi ilgiau nei 24 mėnesius. Teismas gali atmesti prašymą iškelti bankroto bylą, jeigu nėra trumpalaikės rizikos, kad skolininkas negalės įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų tada, kai jie taps vykdytini.

Restruktūrizavimo byla gali būti keliama nemokiam skolininkui arba skolininkui, kuriam gresia nemokumas. Nemokus skolininkas – tai toks skolininkas, kuris yra nemokus, kaip tai suprantama pagal Bankroto įstatymo 10 ir 11 straipsnius. Skolininkas, kuriam gresia nemokumas, yra toks skolininkas, kurio ekonominė padėtis leidžia manyti, kad jis netrukus gali tapti nemokus.

Teismas atsisako kelti restruktūrizavimo bylą, jei tai būtų nuostolinga kreditoriams.

Be to, Restruktūrizavimo įstatyme nustatytos konkrečios sąlygos kiekvienos rūšies restruktūrizavimo bylai iškelti.

Susitarimo su kreditoriais patvirtinimo procedūra ir pagreitinta susitarimo su kreditoriais patvirtinimo procedūra gali būti vykdomos, jeigu ginčijami reikalavimai, suteikiantys kreditoriams teisę balsuoti dėl susitarimo su kreditoriais, sudaro ne daugiau kaip 15 proc. visų reikalavimų, suteikiančių kreditoriams teisę balsuoti dėl susitarimo su kreditoriais.

Susitarimo su kreditoriais procedūra ir sanavimo procedūra gali būti vykdomos, jeigu ginčijami reikalavimai, suteikiantys kreditoriams teisę balsuoti dėl susitarimo su kreditoriais, sudaro daugiau kaip 15 proc. visų reikalavimų, suteikiančių kreditoriams teisę balsuoti dėl susitarimo su kreditoriais. Be to, teismas atsisako kelti tokią bylą, jeigu nėra prima facie įrodymų, kad skolininkas galės padengti bylos išlaidas ir nepertraukiamai vykdyti įsipareigojimus, kilsiančius po šios bylos iškėlimo.

3 Kokia nuosavybė sudaro nemokaus subjekto turto dalį? Kaip tvarkomas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kuris jam perduotas po to, kai buvo iškelta nemokumo byla?

Bankroto byloje bankrutavusio asmens turtas apima turtą, kuris priklauso bankrutavusiai šaliai bankroto paskelbimo dieną, ir turtą, kurį ši šalis įgijo nagrinėjant bankroto bylą (Bankroto įstatymo 62 straipsnis). Šios taisyklės išimtys nurodytos Bankroto įstatymo 63–67a straipsniuose.

Bankrutavusio asmens turtas neapima turto, į kurį pagal 1964 m. lapkričio 17 d. Įstatymą – Civilinio proceso kodeksą (2016 m. Dziennik Ustaw, 1822, 1823, 1860 ir 1948 pozicijos) negali būti nukreiptas išieškojimas, bankrutavusio asmens darbo užmokesčio dalies, į kurią negali būti nukreiptas išieškojimas, sumos, gautos išieškojus iš įkeisto ar hipoteka užtikrinto turto, jeigu bankrutavęs asmuo yra įkaito arba hipotekos administratorius, dalies, pagal administravimo sutartį tenkančios kitiems kreditoriams.

Be to, kreditorių susirinkimas gali priimti sprendimą nenukreipti išieškojimo į kitą bankrutavusio asmens turtą.

Į bankrutavusio asmens turtą taip pat neįeina turtas, skirtas padėti bankrutavusio asmens darbuotojams ir jų šeimoms, pavyzdžiui, grynieji pinigai, laikomi atskiroje įmonės socialinių išmokų fondo, įsteigto pagal nuostatas dėl įmonės socialinių išmokų fondo, sąskaitoje kartu su sumomis, mokėtinomis į šią sąskaitą po bankroto paskelbimo, įskaitant būsto paskolų grąžinimą, banko palūkanų, susikaupusių už fonde laikomus grynuosius pinigus, mokėjimą ir mokesčius, surinktus iš asmenų, kurie naudojasi socialinėmis paslaugomis ir gauna šio fondo finansuojamas išmokas, kurias parūpino bankrutavęs asmuo.

Restruktūrizavimo byloje turtas, į kurį gali būti nukreipti kreditorių reikalavimai, apima turtą, naudojamą įmonės veiklai, ir skolininkui priklausantį turtą (Restruktūrizavimo įstatymo 240, 273 ir 294 straipsniai).

4 Kokius įgaliojimus atitinkamai turi skolininkas ir nemokumo specialistas?

Bankroto byloje (kurioje siekiama realizuoti skolininko turtą) skolininkas neturi teisės valdyti savo turto. Turto (bankrutavusio asmens turto) valdymą perima bankroto administratorius (lenk. syndyk). Bankroto administratorius taip pat perima kitas prievoles, susijusias su skolininko įmonės veikimu – įmonės valdymu, ataskaitų teikimo pareigų vykdymu ir kt.

Skolininkas toliau dalyvauja bankroto byloje ir gali ginčyti kai kuriuos teismo sprendimus, priimtus nagrinėjant šią bylą, t. y. sprendimus dėl turto neįtraukimo į bankrutavusio asmens turtą ir bankroto administratoriaus užmokesčio.

Restruktūrizavimo byloje skolininko ir nemokumo specialisto įgaliojimai skiriasi, atsižvelgiant į procedūros rūšį.

Per susitarimo su kreditoriais patvirtinimo procedūrą skolininkas gali atlikti visus veiksmus, išskyrus laikotarpį nuo sprendimo dėl susitarimo su kreditoriais patvirtinimo priėmimo dienos iki tos dienos, kai sprendimas tampa galutiniu. Per tą laiką taikytinos taisyklės yra tokios pat, kaip ir taikomos per pagreitintą susitarimo su kreditoriais procedūrą, t. y. skolininkas gali atlikti įprastus valdymo veiksmus. Kitiems veiksmams nei įprasti valdymo veiksmai yra reikalingas susitarimo su kreditoriais priežiūrą vykdančio asmens sutikimas.

Per pagreitintą susitarimo su kreditoriais sudarymo procedūrą ir susitarimo su kreditoriais sudarymo procedūrą skolininkas gali atlikti įprastus valdymo veiksmus, tačiau kitiems veiksmams nei įprasti valdymo veiksmai yra reikalingas kreditorių komiteto sutikimas.

Per sanavimo procedūrą skolininkas neturi valdymo teisės ir veiksmus atlieka nemokumo specialistas, nebent šiems veiksmams reikalingas kreditorių komiteto sutikimas.

5 Kokiomis sąlygomis galima remtis įskaitymais?

Bankroto byloje yra galimas bankrutavusio asmens reikalavimų ir kreditoriaus reikalavimų savitarpio įskaitymas, jeigu abu reikalavimai buvo bankroto paskelbimo dieną, net jei vieno iš jų įvykdymo terminas dar nebuvo suėjęs (Bankroto įstatymo 93 straipsnis).

Reikalavimų savitarpio įskaitymas nėra galimas, jeigu bankrutavusio asmens kreditorius įsigijo reikalavimą po perleidimo arba patvirtinimo po bankroto paskelbimo arba įsigijo jį per 12 mėnesių iki bankroto paskelbimo žinodamas, kad buvo pagrindas paskelbti bankrotą, nebent įsigijimas buvo susijęs su skolos, už kurią įsigyjantis asmuo buvo atsakingas, grąžinimu (neatsižvelgiant į tai, ar tai buvo asmeninė atsakomybė, ar atsakomybė, užtikrinta tam tikru turtu) (Bankroto įstatymo 94 straipsnis).

Reikalavimų savitarpio įskaitymas nėra leidžiamas, jeigu po bankroto paskelbimo dienos kreditorius tampa bankrutavusio asmens skolininku (Bankroto įstatymo 95 straipsnis).

Kreditorius, kuris nori pasinaudoti reikalavimų savitarpio įskaitymo teise, turi pateikti pareiškimą šiuo tikslu ne vėliau kaip reikalavimo pateikimo dieną (Bankroto įstatymo 96 straipsnis).

Restruktūrizavimo byloje bendrosioms savitarpio reikalavimų įskaitymo taisyklėms taikomi tokie apribojimai:

  • po restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos kreditorius tapo skolininko skolininku;
  • po restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos skolininko skolininkas, kuriam iškelta restruktūrizavimo byla, tapo jo kreditoriumi dėl reikalavimo, kilusio iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos, įsigijimo perleidimo ar patvirtinimo būdu.

Savitarpio reikalavimai gali būti įskaitomi, jeigu reikalavimas buvo įsigytas dėl skolos, už kurią buvo atsakingas jį įsigyjantis asmuo, grąžinimo (asmenine atsakomybe arba atsakomybe, užtikrinta tam tikru turtu) ir jeigu reikalavimą įsigyjantis asmuo tapo atsakingas už skolą iki prašymo pradėti pagreitintą susitarimo su kreditoriais procedūrą pateikimo dienos.

Kreditorius, kuris nori pasinaudoti įskaitymu restruktūrizavimo byloje, šiuo tikslu turi pateikti pareiškimą skolininkui arba, jeigu skolininkas neturi valdymo teisės, – nemokumo specialistui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo arba, jeigu įskaitymo pagrindas atsirado vėliau, – ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai atsirado įskaitymo pagrindas. Pareiškimas taip pat galioja, jei jis pateikiamas teismo paskirtam priežiūros pareigūnui (Restruktūrizavimo įstatymo 253, 273 ir 297 straipsniai).

6 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės esamoms sutartims, kuriose skolininkas yra viena iš šalių?

Konkrečios nuostatos dėl bankroto paskelbimo pasekmių bankrutavusio asmens prievolėms pateikiamos Bankroto įstatymo 83–118 straipsniuose, dėl bankrutavusio asmens paveldėto turto – Bankroto įstatymo 119–123 straipsniuose, o dėl bankrutavusio asmens santuokoje įgyto turto režimo – šio įstatymo 124–126 straipsniuose.

Bankroto įstatymo 81–82 straipsniuose draudžiama bankrutavusio asmens turtą suvaržyti įkeitimu, registruotu įkeitimu ar hipoteka.

Sutarties, kurios šalis yra bankrutavęs asmuo, nuostatos, pagal kurias draudžiama arba kliudoma pasiekti bankroto bylos tikslą, negalioja bankrutavusio asmens turto atžvilgiu. Sutartis, pagal kurią perduodama nuosavybės teisė į turtą, reikalavimas ar kita teisė ir kuri sudaryta siekiant užtikrinti reikalavimą, bankrutavusio asmens turto atžvilgiu galioja tik jeigu ji sudaryta raštu patvirtintą dieną, nebent tai yra sutartis, kurioje nustatoma piniginė užtikrinimo priemonė (Bankroto įstatymo 84 straipsnis).

85 ir 85a straipsniuose nustatytos išsamios taisyklės dėl bendrųjų sutarčių, susijusių su ateities finansiniais sandoriais ar vertybinių popierių pardavimu pagal atpirkimo sutartis.

Bankrutavusio asmens finansinės prievolės, kurių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, tampa vykdytinos bankroto paskelbimo dieną. Bankroto paskelbimo dieną nefinansinės prievolės tampa finansinėmis prievolėmis ir tampa vykdytinomis šią dieną, net jei dar nėra suėjęs jų įvykdymo terminas (Bankroto įstatymo 91 straipsnis).

Reikalavimas, kylantis iš sutarties, sudarytos sutikus su bankrutavusio asmens pateiktu pasiūlymu, gali būti patvirtintas bankroto bylos kreditoriaus tik tuo atveju, jeigu pareiškimas dėl sutikimo su pasiūlymu buvo pateiktas bankrutavusiam asmeniui prieš paskelbiant bankrotą.

Jeigu bankroto paskelbimo dieną nebuvo visiškai ar iš dalies įvykdyti įsipareigojimai pagal savitarpio prievolių įvykdymo sutartį, bankroto administratorius, gavęs bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo (lenk. sędzia komisarz) sutikimą, gali įvykdyti bankrutavusio asmens prievoles ir prašyti kitos šalies įvykdyti savitarpio prievolę arba nutraukti sutartį nuo bankroto paskelbimo dienos. Jeigu bankroto paskelbimo dieną bankrutavęs asmuo yra bet kurios kitos sutarties nei savitarpio prievolių įvykdymo sutartis šalis, bankroto administratorius gali nutraukti šią sutartį, nebent įstatuose numatyta kitaip.

Kitos šalies patvirtintą dieną pateiktu prašymu bankroto administratorius per tris mėnesius paskelbia, ar nutraukia sutartį, ar reikalauja ją įvykdyti. Jei bankroto administratorius per tą laiką nepaskelbia šios informacijos, laikoma, kad jis nutraukė sutartį.

Kita šalis, kurios reikalaujama anksčiau įvykdyti prievolę, gali sustabdyti jos įvykdymą, kol bus įvykdyta arba užtikrinta savitarpio prievolė. Kita šalis neturi teisės to padaryti, jeigu sutarties sudarymo metu ji žinojo ar turėjo žinoti apie bankroto paskelbimo priežastis (Bankroto įstatymo 98 straipsnis).

Jeigu bankroto administratorius nutraukia sutartį, kita šalis turi teisę į tai, kad jai būtų grąžinta tai, ką kita šalis gavo vykdant sutartį, net jei tai, ką kita šalis gavo vykdant sutartį, sudaro bankrutavusio asmens turto dalį. Bankroto byloje šalis gali reikalauti žalos atlyginimo už įvykdytą prievolę ir nuostolius, patirtus dėl šių reikalavimų pateikimo bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui (Bankroto įstatymo 99 straipsnis).

Pardavėjas gali reikalauti grąžinti kilnojamąjį turtą, įskaitant vertybinius popierius, išsiųstus bankrutavusiam asmeniui pastarajam dar nesumokėjus už šį turtą priklausančios kainos, jeigu bankrutavęs asmuo ar asmuo, kurį bankrutavęs asmuo įgaliojo disponuoti šiuo turtu, prieš paskelbiant bankrotą dar nebuvo įsigijęs šio turto. Be to, teisę į turto grąžinimą turi gavėjas, išsiuntęs turtą bankrutavusiam asmeniui. Pardavėjas arba turto gavėjas, kuriam grąžinamas turtas, grąžina išlaidas, kurios buvo ar bus patirtos, ir avansinius mokėjimus. Tačiau bankroto administratorius gali grąžinti turtą, jeigu sumoka arba užtikrina bankrutavusio asmens mokėtiną kainą ir išlaidas. Bankroto administratorius turi teisę tai padaryti per mėnesį nuo prašymo grąžinti turtą pateikimo dienos (Bankroto įstatymo 100 straipsnis).

Bankrutavusio asmens sudarytos pavedimo arba komiso sutartys, pagal kurias bankrutavęs asmuo buvo įgaliotojas arba komitentas, taip pat bankrutavusio asmens sudarytos sutartys dėl vertybinių popierių valdymo baigia galioti nuo bankroto paskelbimo dienos. Kita šalis gali nutraukti bankrutuojančio asmens sudarytas pavedimo arba komiso sutartis bankroto paskelbimo dieną, jeigu pagal jas bankrutavęs asmuo yra įgaliotojas arba komitentas (Bankroto įstatymo 102 straipsnis).

Atstovavimo sutartis baigia galioti tą dieną, kai bet kuri iš jos šalių paskelbia bankrotą. Jeigu bankrutuoja įgaliotojas, atstovas bankroto byloje gali reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl sutarties negaliojimo (Bankroto įstatymo 103 straipsnis).

Jeigu bankrotą paskelbia paskolos davėjas arba paskolos gavėjas, paskolos sutartis, jeigu jos dalykas jau perduotas, bet kurios šalies prašymu nutraukiama. Jeigu sutarties dalykas dar neperduotas, sutartis netenka galios (Bankroto įstatymo 104 straipsnis).

Jeigu paskolos sutarties šalis paskelbia bankrotą, paskolos sutartis netenka galios, jeigu paskolos dalykas dar nėra paskolintas (Bankroto įstatymo 105 straipsnis).

Nekilnojamojo turto nuomos arba panaudos sutartis yra privaloma šalims, jeigu sutarties dalykas yra perduotas naudotis nuomininkui arba naudotojui (Bankroto įstatymo 106–108 straipsniai). Bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo sprendimu bankroto administratorius nutraukia bankrutavusio asmens sudarytą nekilnojamojo turto nuomos arba panaudos sutartį, pranešdamas apie tai prieš tris mėnesius, net jei bankrutavusiam asmeniui nebuvo leidžiama nutraukti šios sutarties (Bankroto įstatymo 109–110 straipsniai).

Kredito sutartis netenka galios paskelbus bankrotą, jeigu iki bankroto paskelbimo dienos paskolos davėjas dar nėra perdavęs bankrutavusiam asmeniui lėšų pagal šią sutartį (Bankroto įstatymo 111 straipsnis).

Bankroto paskelbimas neturi įtakos bankrutuojančio asmens sutarčiai dėl banko sąskaitos, vertybinių popierių sąskaitos ar kolektyvinės sąskaitos (Bankroto įstatymo 112 straipsnis).

Restruktūrizavimo byloje nuo jos iškėlimo iki užbaigimo dienos arba tos dienos, kai sprendimas nutraukti bylą tampa galutinis, skolininkas arba nemokumo specialistas negali vykdyti prievolių, kylančių iš reikalavimų, kuriems pagal teisės aktus taikomas susitarimas su kreditoriais.

Sutarties nuostatos, kuriose numatytas teisinių santykių, kurių šalis yra skolininkas, pakeitimas arba nutraukimas, jeigu yra paduodamas prašymas iškelti restruktūrizavimo bylą arba jeigu tokia byla iškeliama, netenka galios.

Sutarties, kurios šalis yra skolininkas ir pagal kurias neleidžiama arba kliudoma siekti restruktūrizavimo bylos tikslo, nuostatos negalioja turto, dėl kurio yra sudarytas kreditorių susitarimas, atžvilgiu.

Restruktūrizavimo įstatymo 250 straipsnyje nustatytos išsamios taisyklės dėl bendrųjų sutarčių, susijusių su ateities finansiniais sandoriais ar vertybinių popierių pardavimu pagal atpirkimo sutartis.

Nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos iki jos užbaigimo dienos arba sprendimo nutraukti šią bylą tapimo galutiniu dienos nuomotojui arba panaudos davėjui nekilnojamojo turto ar patalpų, kuriose veikia skolininko įmonė, nuomos ar panaudos sutarčių neleidžiama nutraukti be kreditorių komiteto sutikimo.

Pirmiau aprašytos taisyklės dėl nuomos ar panaudos sutarties mutatis mutandis taikomos kredito sutartims dėl lėšų, suteikiamų paskolos gavėjui iki bylos iškėlimo dienos, nuomos, turto draudimo, banko sąskaitos sutartims, garantijos sutartims, sutartims dėl skolininkui suteikiamų licencijų, garantijų ar akredityvų, sudarytų iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos (Restruktūrizavimo įstatymo 256, 273 ir 297 straipsniai).

Be to, sanavimo procedūrose nemokumo specialistas, gavęs bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo sutikimą, gali nutraukti savitarpio prievolių įvykdymo sutartį, jeigu ji nėra visiškai ar iš dalies įvykdyta iki sanavimo procedūros pradžios, jeigu iš šios sutarties kylančio kitos šalies reikalavimo neįmanoma atskirti nuo sutarties. Jeigu kitos šalies reikalavimą galima atskirti nuo sutarties, ši nuostata taikoma mutatis mutandis, tiek, kiek kita šalis turėjo įvykdyti sutartį po sanavimo procedūros pradėjimo. Jeigu nemokumo specialistas nutraukia sutartį, kita šalis gali reikalauti grąžinti tai, ką kita šalis gavo pagal sutartį, įvykdytą po sanavimo procedūros pradėjimo, ir prieš šiai šaliai gaunant pranešimą apie nutraukimą, jeigu tai, ką kita šalis gavo vykdant sutartį, sudaro skolininko turto dalį. Jeigu tai neįmanoma, kita šalis gali prašyti tik atlyginti žalą ir patirtus nuostolius. Šiems reikalavimams susitarimas su kreditoriais netaikomas (Restruktūrizavimo įstatymo 298 straipsnis).

7 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės individualių kreditorių iškeltoms byloms (išskyrus nebaigtas nagrinėti bylas)?

Po to, kai paduodamas prašymas iškelti bankroto bylą, teismas skolininko prašymu gali paskirti laikiną administratorių arba kreditorių, kuris pateikė prašymą iškelti bankroto bylą, sustabdyti vykdymo bylą ir panaikinti banko sąskaitos areštą, jeigu tai yra būtina bankroto bylos tikslams pasiekti (Bankroto įstatymo 39 straipsnis).

Po bankroto paskelbimo vykdymo byla dėl turto, įeinančio į bankrutavusio asmens turtą, iškelta iki bankroto paskelbimo, yra sustabdoma pagal teisės aktus nuo bankroto paskelbimo dienos. Byla nutraukiama pagal teisės aktus, kai sprendimas dėl bankroto paskelbimo tampa galutinis (Bankroto įstatymo 146 straipsnis).

Bankroto paskelbimo bylą teisme arba administracinę procedūrą dėl bankrutavusio asmens turto gali iškelti ir vesti bankroto administratorius arba tokia byla gali būti iškelta jam. Kreditorius negali iškelti bylos dėl reikalavimo, apie kurį būtina paskelbti (Bankroto įstatymo 144 straipsnis).

Restruktūrizavimo byloje vykdymo procesas dėl reikalavimo, kuriam pagal teisės aktus taikomas susitarimas su kreditoriais, pradėtas prieš iškeliant restruktūrizavimo bylą, pagal teisės aktus sustabdomas nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos. (Restruktūrizavimo įstatymo 259 ir 278 straipsniai). Per sanavimo procedūrą vykdymas sustabdomas visose vykdymo bylose, ir tai taikoma visam skolininko turtui, įeinančiam į sanuojamo subjekto turtą (Restruktūrizavimo įstatymo 312 straipsnis).

Tą dieną, kai sprendimas dėl susitarimo su kreditoriais patvirtinimo tampa galutinis, vykdymo ir užtikrinimo procedūros, pradėtos skolininkui siekiant patenkinti reikalavimus, kuriems taikomas susitarimas su kreditoriais, pagal teisės aktus nutraukiamos. Sustabdytos užtikrinimo ir vykdymo procedūros, pradėtos skolininkui siekiant patenkinti reikalavimus, kuriems taikomas susitarimas su kreditoriais, gali būti toliau tęsiamos kreditoriaus prašymu (Restruktūrizavimo įstatymo 170 straipsnis).

Procedūros dėl susitarimo su kreditoriais, pagreitinto susitarimo su kreditoriais arba sanavimo procedūros pradėjimas neužkerta kelio kreditoriui iškelti bylą teisme arba pradėti administracinę procedūrą arba bylą arbitražo teisme siekiant pateikti reikalavimus, įtrauktinus į reikalavimų sąrašą (Restruktūrizavimo įstatymo 257, 276 ir 310 straipsniai).

8 Kokios yra nemokumo bylų pasekmės tolesniam bylų, nebaigtų nagrinėti bankroto bylos iškėlimo metu, nagrinėjimui?

Po bankroto paskelbimo teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ex officio, jeigu ji susijusi su bankrutavusio asmens turtu, t. y. jeigu bylos baigtis gali turėti poveikį bankrutavusio asmens turtui (ji susijusi su objektu, įeinančiu į bankrutavusio asmens turtą), yra paskelbtas bankrotas ir byloje privalomai paskirtas administratorius bankrotui paskelbti (Civilinio proceso kodekso (lenk. kodeks postępowania cywilnego) 174 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai). Teismas prašo bankroto administratoriaus arba privalomai paskirto administratoriaus dalyvauti byloje (Civilinio proceso kodekso 174 straipsnio 3 dalis). Jei bankrutavęs asmuo (skolininkas) yra ieškovas, teismas ex officio atnaujina sustabdytą bylą iš karto po to, kai yra paskiriamas bankroto administratorius (privalomai paskirtas administratorius) (Civilinio proceso kodekso 180 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Byla bankroto administratoriui gali būti keliama tik tuo atveju, jei bankroto byloje reikalavimas neįtraukiamas į reikalavimų sąrašą, kai yra išnaudojamos kodekse numatytos galimybės. (Bankroto įstatymo 145 straipsnis).

Jeigu iškeliama restruktūrizavimo byla, vykstantis teismo procesas sustabdomas (jeigu jis dar nėra užbaigtas restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu), jeigu byla susijusi su turtu, dėl kurio sudarytas kreditorių susitarimas (arba sanuojamos įmonės turtu) ir restruktūrizavimo byloje yra paskirtas nemokumo specialistas arba byloje sanavimo procedūrai pradėti yra paskirtas laikinasis administratorius ir byla susijusi su turtu, kuriam taikomas užtikrinimas (Civilinio proceso kodekso 174 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai). Teismas prašo laikinojo administratoriaus arba nemokumo specialisto dalyvauti byloje (Civilinio proceso kodekso 174 straipsnio 3 dalis).

Reikalavimo patenkinimas, atsisakymas ar atitinkamų bylos faktinių aplinkybių pripažinimas, kai skolininkas tai padaro be teismo paskirto priežiūros pareigūno sutikimo, neturi teisinės galios (Restruktūrizavimo įstatymo 258 straipsnis).

9 Kokie yra pagrindiniai kreditorių dalyvavimo nemokumo bylose elementai?

Kreditorių dalyvavimas bankroto byloje reglamentuojamas Bankroto įstatymo 189–213 straipsniuose. Kreditoriai, kurių reikalavimai yra priimti, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkime ir balsuoti.

Bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas ex officio arba pagal prašymą sudaro kreditorių komitetą ir skiria bei atleidžia jo narius. Komitetas padeda bankroto administratoriui, kontroliuoja jo veiksmus, nagrinėja bankrutavusio asmens turto būklę, suteikia leidimą atlikti veiksmus, kurie gali būti atliekami tik gavus kreditorių komiteto leidimą, ir pareiškia savo nuomonę kitais klausimais, jei to prašo bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas arba bankroto administratorius. Kreditorių komitetas gali prašyti bankrutavusio asmens arba bankroto administratoriaus pateikti paaiškinimus ir jis gali nagrinėti apskaitos dokumentus bei kitus dokumentus, susijusius su bankrotu, jeigu dėl to nepažeidžiama komercinė paslaptis.

Kreditorių komiteto sutikimo reikalaujama dėl toliau išvardytų bankroto administratoriaus veiksmų, kad jie būtų pripažinti galiojančiais:

  1. tolesnio bankroto administratoriaus atliekamo įmonės valdymo, jeigu jis truktų ilgiau nei tris mėnesius nuo bankroto paskelbimo dienos;
  2. atsisakymo parduoti visą įmonę;
  3. turto, įtraukto į bankrutavusio asmens turtą, tiesioginio pardavimo;
  4. paskolos ar kredito sutarčių sudarymo ir bankrutavusio asmens turto suvaržymo, nustatant ribotas nuosavybės teises;
  5. sutikimo arba atsisakymo sudaryti susitarimą su kreditoriais dėl ginčijamų reikalavimų ir ginčo perdavimo arbitražo teismui.

Išimtis gali būti taikoma, jeigu vienas iš pirmiau išvardytų veiksmų turi būti atliktas nedelsiant ir jo vertė neviršija 10 000 PLN, – tada bankroto administratorius, teismo paskirtas priežiūros pareigūnas arba nemokumo specialistas gali atlikti juos be komiteto leidimo.

Be to, kreditorių komiteto sutikimo nereikalaujama tais atvejais, kai yra parduodamas kilnojamasis turtas, jeigu numatoma viso kilnojamojo turto, įeinančio į bankrutavusio asmens turtą, vertė, nurodyta turto apraše, neviršija 50 000 PLN, o jeigu parduodami reikalavimai ir kitos teisės, jei nominali visų reikalavimų ir kitų teisių, įeinančių į bankrutavusio asmens turtą, vertė, nurodyta turto apraše, neviršija 50 000 PLN.

Bankroto byloje kreditorius gali pateikti siūlymą sudaryti susitarimą su kreditoriais.

Kreditoriai taip pat gali ginčyti bankroto bylą nagrinėjančio teismo ar teisėjo sprendimą dėl bankroto administratoriaus apskaitos ataskaitų patvirtinimo, sprendimus dėl reikalavimų sąrašo (taip pat ir dėl kitų kreditorių reikalavimų), paskirstymo plano, bankroto administratoriaus užmokesčio ir sprendimą nutraukti bankroto bylą.

Kreditorių dalyvavimas restruktūrizavimo byloje reglamentuojamas Restruktūrizavimo įstatymo 104–139 straipsniuose. Kreditoriai, kurių reikalavimai įtraukti į patvirtintą reikalavimų sąrašą, taip pat kreditoriai, kurie dalyvauja kreditorių susirinkime ir pateikia bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui vykdomąjį raštą, patvirtinantį jų reikalavimą, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkime ir balsuoti jame.

Kreditorių susirinkime susitarimas su kreditoriais gali būti sudarytas, jeigu jame dalyvauja bent penktadalis kreditorių, turinčių teisę balsuoti dėl susitarimo su kreditoriais.

Bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas sudaro kreditorių komitetą ir ex officio arba pagal prašymą skiria bei atleidžia jo narius. Kreditorių komitetas padeda teismo paskirtam priežiūros pareigūnui arba nemokumo specialistui, kontroliuoja jų veiksmus, nagrinėja turto, dėl kurio sudarytas kreditorių susitarimas, arba sanuojamo turto būklę, duoda leidimus atlikti veiksmus, kurie gali būti atliekami tik kreditorių komitetui leidus, ir reiškia savo nuomonę kitais klausimais, jeigu to prašo bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas, teismo paskirtas priežiūros pareigūnas, nemokumo specialistas arba skolininkas. Kreditorių susirinkimas ir jo nariai gali teikti pastabas bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui dėl skolininko, teismo paskirto priežiūros pareigūno arba nemokumo specialisto veiklos. Kreditorių komitetas gali prašyti skolininko, teismo paskirto priežiūros pareigūno arba nemokumo specialisto pateikti paaiškinimus, taip pat nagrinėti skolininko buhalteriją ir dokumentus tais atvejais, kai nėra pažeidžiama komercinė paslaptis. Kitais atvejais ir kilus abejonių bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustato kreditorių komiteto narių teisių, susijusių su įmonės skolininkės apskaitos knygų ir dokumentų nagrinėjimu, apimtį.

Kad toliau išvardyti skolininko arba nemokumo specialisto veiksmai būtų laikomi galiojančiais, jiems reikalingas kreditoriaus komiteto sutikimas:

  • turto, dėl kurio sudarytas kreditorių susitarimas, arba sanuojamo turto dalių suvaržymo hipoteka, įkeitimu, registruotu įkeitimu arba laivo hipoteka siekiant užtikrinti reikalavimą, neįtrauktą į susitarimą su kreditoriais;
  • daikto ar teisės nuosavybės perdavimo siekiant užtikrinti reikalavimą, neįtrauktą į susitarimą su kreditoriais;
  • turto, įtraukto į susitarimą su kreditoriais, arba sanuojamo turto dalių suvaržymo, nustatant kitas teises;
  • paskolų ar kredito sutarčių sudarymo;
  • sutarties dėl skolininko įmonės arba jos dalies nuomos ar kitos panašios sutarties sudarymo.

(jei minėti veiksmai atliekami gavus kreditorių sutikimą, jie negali būti laikomi nevykdytinais bankrutavusio asmens turto atžvilgiu);

  • nekilnojamojo turto ar kito turto, kurio vertė viršija 500 000 PLN, pardavimo, jei parduoda skolininkas.

Kreditoriai taip pat gali ginčyti restruktūrizavimo arba bankroto bylą nagrinėjančio teismo sprendimą dėl nemokumo specialisto pateikto apskaitos ataskaitų patvirtinimo, sprendimus dėl reikalavimų sąrašo (susitarimo su kreditoriais sudarymo ir sanavimo procedūra) ir kitų kreditorių reikalavimų, teismo paskirto priežiūros pareigūno ar nemokumo specialisto užmokesčio ir sprendimą nutraukti bankroto bylą.

10 Kaip nemokumo specialistas gali naudotis ar disponuoti turtu?

Bankroto byloje po bankroto paskelbimo bankroto administratorius sudaro turto aprašą, įvertina bankrutavusio asmens turtą ir parengia likvidavimo planą. Likvidavimo plane apibrėžiamas siūlomas bankrutavusio asmens turto, visų pirma įmonės, pardavimo būdas, pardavimo laikas, išlaidų suvestinė ir ekonominis pagrindimas toliau tęsti verslo veiklą (Bankroto įstatymo 306 straipsnis). Sudaręs turto aprašą ir finansinę ataskaitą arba pateikęs bendrą rašytinę ataskaitą, bankroto administratorius likviduoja bankrutavusio asmens turtą (Bankroto įstatymo 308 straipsnis).

Po likvidavimo bankroto administratorius gali toliau valdyti bankrutavusio asmens įmonę, jeigu galima sudaryti susitarimą su kreditoriais arba parduoti visą bankrutavusio asmens įmonę arba jos dalis (Bankroto įstatymo 312 straipsnis).

Restruktūrizavimo byloje, t. y. per pagreitintą susitarimo su kreditoriais sudarymo procedūrą ir susitarimo su kreditoriais sudarymo procedūrą, paprastai skolininkas toliau valdo savo įmonę. Pagal Restruktūrizavimo įstatymo 239 straipsnio 1 dalį ir 295 straipsnį skolininkas gali netekti įmonės valdymo teisės, jeigu: