Schließen

DIE BETAVERSION DES PORTALS IST JETZT ONLINE!

Besuchen Sie die Betaversion des Europäischen Justizportals und lassen Sie uns wissen, was Sie darüber denken!

 
 

Navigationsleiste

menu starting dummy link

Page navigation

menu ending dummy link

Laikinosios ir atsargumo priemonės - Belgija

Hinweis: Die ursprüngliche Sprachfassung dieser Seite Französisch wurde unlängst geändert. Die Sprachfassung, die Sie ausgewählt haben, wird gerade von unserer Übersetzungsabteilung erstellt.
Die folgenden Sprachen wurden bereits übersetzt: Englisch.

1 Kokių rūšių priemonių esama?

Apsaugos priemonių tikslas − užtikrinti teisių apsaugą. Praktiškai kreditoriai gali naudotis šiomis priemonėmis siekdami apsisaugoti nuo rizikos, kad jų skolininkai negrąžins skolų.

Tuo atveju, kai vien apsaugos priemonių nepakanka, teismas gali nustatyti laikinąsias priemones, kurių pasekmės yra panašios į tikėtiną sprendimą dėl bylos esmės. Galutiniu teismo sprendimu šios laikinosios priemonės gali būti patvirtintos arba panaikintos.

Teisėjas gali nustatyti laikinąsias arba apsaugos priemones, susijusias su skolininko materialiuoju turtu. Siekiant išieškoti skolas taikomas principas, pagal kurį skolininkas atsako už skolos grąžinimą pasinaudodamas visu savo turimu kilnojamuoju turtu (pinigais, baldais, juvelyriniais dirbiniais, akcijomis) ir nekilnojamuoju turtu (žeme, pastatais, gyvenamuoju pastatu). Kreditorius taip pat gali perimti skolininko turimas teises (banke laikomas lėšas, atlyginimą).

1.1. Apsaugos priemonės

A. Apsauginis areštas

Skubiais atvejais bet kuris kreditorius gali kreiptis į teismą ir prašyti leidimo bet kokiam jo skolininkui priklausančiam turtui, kurį galima areštuoti, taikyti apsauginį areštą (Belgijos teismų kodekso 1413 straipsnis). Skolininkas nebegali laisvai disponuoti daiktais, kuriems pritaikytas apsauginis areštas. Tai reiškia, kad skolininkas nebegali parduoti ar atiduoti tokio daikto arba jo įkeisti. Šis disponavimo teisių panaikinimas yra sąlyginis − jis taikomas tik kreditoriaus, pateikusio prašymą areštuoti turtą, naudai. Savininkas vis tiek išsaugo nuosavybės teises į daiktus ir išlaiko teisę jais naudotis.

B. Laikinas turto areštas

Taikant laikiną turto areštą kaip užstatas pateikiamas turtas, dėl kurio vyksta ginčas, ir šis turtas saugomas, iki priimamas galutinis teismo sprendimas (Civilinio kodekso 1955 ir kiti straipsniai). Dėl laikino turto arešto šalys gali susitarti (sutartinis laikinas turto areštas) arba jis taikomas teismo sprendimu (teisminis laikinas turto areštas). Kitaip nei įprastas užstatas, laikinas turto areštas gali būti taikomas nekilnojamajam turtui (Civilinio kodekso 1959 straipsnis).

C. Turto aprašas

Turtas kreditoriaus, sutuoktinio arba įpėdinio prašymu aprašomas siekiant nustatyti palikimo, bendro sutuoktinių turto arba kelioms šalims priklausančio nedalijamo turto vertę (Teismų kodekso 1175 straipsnis). Asmenys, kurie reikalauja aprašyti turtą, turi teisę pasirinkti notarą, kuris rengs turto aprašymo aktą. Jeigu asmenims nepavyksta pasiekti susitarimo, notarą paskiria civilinių bylų teismo teisėjas (Teismų kodekso 1178 straipsnis). Kilus ginčui, civilinių bylų teismas turės jurisdikciją spręsti šį ginčą.

D. Plombavimas

Turto plombavimo pasekmė yra ta, kad turtu nebegalima disponuoti. Tais atvejais, kai kreditoriai, sutuoktinis arba įpėdiniai yra ypač suinteresuoti turto apsauga, jie gali prašyti plombuoti sutuoktinių bendro turto dalį, palikimą arba nedalijamą turtą (Teismų kodekso 1148 straipsnis). Sprendimą dėl plombavimo priima civilinių bylų teismo teisėjas. Daiktą (-us) užplombavusio asmens, kreditorių, sutuoktinio arba įpėdinių prašymu šis teisėjas gali panaikinti plombavimą. Jeigu plombavimo panaikinimas ginčijamas, sprendimą dėl to priima civilinių bylų teismo teisėjas.

1.2. Laikinosios priemonės

Laikinosios priemonės arba laikinai vykdomos priemonės yra tokios, kurias galima panaikinti ir jos nėra nustatomos negrįžtamai. Jos gali būti nustatomos bylose, kuriose nagrinėjamas tik tokių priemonių taikymo klausimas, arba bylose, kuriose ginčas sprendžiamas iš esmės.

1.3. Laikinas vykdymas

Laikinas vykdymas arba iš anksto numatomas vykdymas yra galimas laikantis griežtų sąlygų ir tuo atveju, jeigu priimtas teismo sprendimas dar netapo galutinis. Kitaip tariant: tol, kol teismo sprendimą galima apskųsti apeliacine tvarka arba pareikšti dėl jo prieštaravimą, teismo sprendimu įrodoma tik tai, kas nuspręsta išnagrinėjus šalių ginčą, ir jis iš esmės šioje stadijoje negali būti vykdomas. Tai gali turėti neigiamų pasekmių šaliai, kuri prašo atsižvelgti į kitai šaliai nustatytus įpareigojimus. Tam tikrais atvejais ieškovas gali prašyti, kad teismas leistų laikinai vykdyti teismo sprendimą. Vienas iš laikino vykdymo būdų yra susijęs su apsauginiu skolininkui priklausančių daiktų areštu.

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

2.1 Procedūra

A. Apsauginis areštas

Fizinis asmuo, kuris turi teismo sprendimą (net jeigu teismo sprendimas buvo priimtas kitoje šalyje), turi teisę liepti teismo antstoliui areštuoti teismo sprendime nurodytą skolininko turtą. Jeigu fizinis asmuo neturi teismo sprendimo, norint taikyti apsauginį areštą, bus reikalinga teismo nutartis. Arbitras negali nuspręsti taikyti apsauginio arešto (Teismų kodekso 1696 straipsnis).

Arešto byloje ieškiniai pateikiami teisėjui ir yra nagrinėjami tokiu pat būdu kaip ir procese dėl laikinųjų apsaugos priemonių (Teismų kodekso 1395 straipsnis). Laikotarpis nuo šaukimo į teismą išdavimo dienos iki atvykimo į teismą datos turi būti ne trumpesnis kaip dvi dienos, tačiau skubiais atvejais jis gali būti trumpesnis.

Ex parte prašymą dėl apsauginio arešto advokatas pateikia bylą dėl arešto nagrinėjančiam teisėjui, kuris gali duoti leidimą taikyti apsauginį areštą. Bylą dėl arešto nagrinėjantis teisėjas sprendimą privalo priimti per aštuonias dienas. Tuomet antstolis skolininkui įteikia sprendimą ir įsakymą dėl arešto ir užtikrina, kad skolininkas būtų informuotas apie areštą.

Sprendimas bus laikinai vykdomas įstatyme nustatyta tvarka, o galutinis jo pobūdis ir neskundžiamumas tėra santykiniai. Bylą dėl arešto nagrinėjantis teisėjas, atsižvelgdamas į pasikeitusias aplinkybes, bet kuriuo metu gali pakeisti arba atšaukti sprendimą. Teismo antstoliams mokami mokesčiai yra nustatyti 1976 m. lapkričio 30 d. Karališkajame dekrete (Moniteur belge/Belgisch Staatsblad, 1977 m. vasario 8 d.).

B. Laikinas turto areštas

Taikant sutartinį laikiną turto areštą pakanka, kad šalys būtų sudariusios galiojančią sutartį, ir šiuo atveju teismo sprendimas nereikalingas. Tačiau teisminis turto areštas turi būti nustatomas teismo sprendimu.

Abiem atvejais, t. y. sutartimi arba teismo sprendimu, bus paskirtas turto administratorius. Turto administratorius turi deramai imtis visų reikalingų veiksmų, kad užtikrintų jam patikėto turto apsaugą. Kartu jis turi pareigą grąžinti turtą tuo atveju, kai laikinas turto areštas pasibaigia. Turto administratorius turi teisę gauti atlyginimą, kaip nustatyta įstatyme (Civilinio kodekso 1962 straipsnio 3 dalis).

C. Laikinosios priemonės

Dėl laikinųjų priemonių visada reikia kreiptis į teismą pradedant procesą dėl laikinųjų apsaugos priemonių arba pateikiant prašymą pagrindinėje byloje. Laikinąsias priemones taip pat gali nustatyti arbitras (Teismų kodekso 1696 straipsnis).

Skubiais atvejais pirmosios instancijos teismo pirmininkas priima laikinai vykdomą sprendimą visais klausimais, kurie pagal įstatymą nepriklauso teismų jurisdikcijai (Teismų kodekso 584 straipsnio 1 dalis). „Laikinai vykdomas“ reiškia, kad teismo sprendimas tėra laikino pobūdžio ir negali sukelti jokių galutinių ir neatšaukiamų pasekmių. Komerciniame teisme ir darbo teisme pirmininkaujantys teisėjai taip pat gali priimti laikinai vykdomus teismo sprendimus, jeigu skubiai spręstini klausimai priklauso atitinkamai jų kompetencijai.

Procese dėl laikinųjų apsaugos priemonių priimtas teismo sprendimas negali pakenkti pačiai bylai (pagrindinei bylai), o tai reiškia, kad galutinis teismo sprendimo pobūdis ir neskundžiamumas tėra santykiniai. Pagrindinę bylą nagrinėjantis teisėjais jokiu būdu nėra saistomas šio sprendimo, o tai reiškia, kad procesą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjantis teisėjas gali nustatyti tik laikinąsias priemones.

Pavyzdžiui, santuokos nutraukimo byloje pirmosios instancijos teismo pirmininkas turi įgaliojimus nustatyti laikinąsias priemones, susijusias su asmeniu, turtu, sutuoktinių ir jų vaikų pragyvenimo lėšomis (Teismų kodekso 1280 straipsnio 1 dalis).

Teismo antstolis oficialiai informuoja kitą šalį apie taikomas priemones ir ragina kitą šalį jų laikytis, prireikus grasindamas priverstiniais policijos veiksmais ir (arba) teismo paskirtos baudos išieškojimu. Teismo antstoliams mokami mokesčiai yra nustatyti 1976 m. lapkričio 30 d. Karališkajame dekrete (Moniteur belge/Belgisch Staatsblad, 1977 m. vasario 8 d.).

Pirmosios instancijos teismo civilinių bylų teisėjas, vykdydamas teisingumą bylose, kuriose nutrūko santykiai, turi įgaliojimus nustatyti laikinąsias priemones, kurios taikomos tol, kol sutuoktiniai arba teisėtai pripažinti sugyventiniai toliau gyvena kartu. Tokios priemonės gali būti, pvz., susijusios su šeimos būstu, vaikais arba vaikų turtu. Tačiau susituokusios poros negali tokiu būdu visiškai nutraukti santuokos. Bet kokį sprendimą dėl galutinio santuokos nutraukimo turi priimti pirmosios instancijos teismas.

D. Laikinas vykdymas

Teismo sprendimas reiškia, kad pareiškimas dėl teisės yra vykdytinas. Kol teismo sprendimas netapo galutinis, tol jo vykdyti negalima. Vykdymas sustabdomas atsižvelgiant į tai, kad galima pareikšti prieštaravimą arba paduoti apeliacinį skundą, tačiau vykdymas nesustabdomas dėl galimybės kasaciniam teismui paduoti apeliacinį skundą dėl teisės taikymo (Teismų kodekso 1397 straipsnis).

Galutinį teismo sprendimą priėmęs teisėjas gali leisti laikinai jį vykdyti, išskyrus atvejus, kai tai draudžiama pagal įstatymą (Teismų kodekso 1398 straipsnis). Su tokiomis išimtimis susijusių bylų rūšims priklauso santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo, prieštaravimo santuokai ir santuokos pripažinimo negaliojančia bylos. Be to, laikinai vykdyti negalima sprendimo, kuriuo patenkinamas reikalavimas dėl konkrečios sumos, neviršijančios 2 500 EUR (Teismų kodekso 1399 straipsnis).

Jeigu laikinas vykdymas faktiškai yra galimas, jo vykdymo riziką prisiima ieškovas. Tokiais atvejais teismas gali savo nuožiūra nustatyti sprendimo vykdymo sąlygą, tiksliau tariant, reikalauti, kad ieškovas pateiktų užstatą (Teismų kodekso 1400 straipsnio 1 dalis). Ieškovas gali pradėti vykdymą, tačiau jis turi pareigą sumokėti tam tikrą sumą arba pateikti banko garantinę įmoką į Konsignacijos tarnybos depozitą, arba tiesiog pateikti banko garantiją. Žinoma, teismo sprendimą galima pakeisti atsižvelgiant į apeliacinį skundą, ir šalis, iš kurios siekiama prisiteisti kompensaciją, gali turėti teisę į nuotolių atlyginimą.

2.2 Pagrindinės sąlygos

A. Apsauginis areštas

Apsauginis areštas gali būti nustatomas tik skubiais atvejais ir jeigu reikalaujama skola yra neabejotina, konkreti ir ją galima reikalauti grąžinti.

Skubumas reiškia, kad skolininko mokumui kyla grėsmė, taigi, yra pažeidžiama galimybė kreditoriui patenkinti į skolininko turtą nukreiptą reikalavimą. Apsauginis areštas gali būti naudojamas ne tik kaip spaudimo priemonė – jį taip pat leidžiama naudoti, jeigu, objektyviai kalbant, skolininko finansinei padėčiai kyla grėsmė. Skubumo sąlyga turi būti tenkinama ne tik tuo metu, kai nustatomas areštas, bet ir tuomet, kai teisėjas turi priimti sprendimą dėl arešto vykdymo.

Pareiškėjo reikalavimas turi būti neabejotinas, o tai reiškia, kad reikalavimas turi būti pakankamai pagrįstas ir neturi būti jokių deramų priežasčių jį ginčyti. Su skola susijęs reikalavimas taip pat turi būti konkretus. Turi būti nustatytas skolos dydis arba turi būti įmanoma bent jau nustatyti preliminarų jos dydį. Jeigu tikslus skolos dydis dar nebuvo nustatytas, bylą dėl arešto nagrinėjantis teisėjas nustatys preliminarų jos dydį. Galiausiai turi būti suėjęs skolos mokėjimo terminas; kreditoriaus prašymas įgyvendinti reikalavimą turi būti pagrįstas. Teismų kodekso 1415 straipsnyje šis reikalavimas tiksliau apibūdinamas, t. y. apsauginis areštas gali būti taikomas net su būsimomis periodinėmis įmokomis (alimentais, nuomos mokesčiais, palūkanomis) susijusiems reikalavimams ir net laikiniems arba galimiems reikalavimams.

B. Laikinas turto areštas

Teisminis laikinas turto areštas teismo sprendimu gali būti taikomas kilnojamajam turtui, dėl kurio priimtas sprendimas jį areštuoti, kilnojamajam arba nekilnojamajam turtui, kurio nuosavybę ginčija du ar daugiau asmenų, arba daiktams, kuriuos skolininkas pasiūlė, kad galėtų grąžinti skolą (Civilinio kodekso 1961 straipsnis). Apskritai tai reiškia tokią situaciją, kai, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, galima pagrįstai naudoti laikiną turto areštą kaip apsauginės priemonės formą, siekiant užtikrinti, kad esama daiktų būklė nepasikeistų ir nebūtų pažeidžiamas joks galutinis sprendimo būdas, dėl kurio gali būti susitarta. Skubumas šiuo atveju neturi reikšmės. Tačiau teisėjas, taikydamas laikiną turto areštą, turi paisyti tam tikro atidumo laipsnio, nes tai yra rimta ir išimtinė priemonė, kurią leidžiama taikyti tik esant pakankamai svarbioms priežastims.

C. Laikinosios priemonės

Nagrinėjant bylą procesas dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti pradedamas tik tokios skubos atveju, kai greitai nepasiekiamas joks susitarimas, ieškovas gali patirti tam tikro dydžio nuostolių arba tikėtina, kad jis patirs didelių sunkumų. Todėl skubumas yra labai svarbus reikalavimas, kurio reikia laikytis pradedant procesą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Pagrindinėje byloje laikinųjų priemonių klausimas taip pat turi būti sprendžiamas skubiai. Būtent todėl šios priemonės, dėl kurių galima kreiptis į civilinių bylų teismą, vadinamos „skubiomis laikinosiomis priemonėmis“.

D. Laikinas vykdymas

Priimdami sprendimą dėl leidimo laikinai vykdyti sprendimą, teismai taiko kriterijus, susijusius su rizika, kuri ieškovui kils, jeigu kita šalis nepagrįstai vilkins teismo sprendimo vykdymą arba trukdys jį vykdyti. Tuo atveju, kai kita šalis pareiškia prieštaravimą arba paduoda apeliacinį skundą vien tam, kad užkirstų kelią teismo sprendimo vykdymui, tai bus laikoma pakankama priežastimi kreiptis į sprendimą priėmusį teismą, kad šis lieptų laikinai vykdyti sprendimą. Tačiau tam tikrų rūšių bylose laikinas vykdymas yra draudžiamas (žr. pirmiau).

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

A. Apsauginis areštas

Areštuoti galima visų rūšių turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, nematerialųjį). Tačiau tam tikros rūšies turto negalima areštuoti (arba galima areštuoti tik dalį tokio turto). Turtas, kurio negalima areštuoti, bus nustatytas įstatymu arba jis bus nustatomas atsižvelgiant į turto pobūdį ar turto ir skolininko tarpusavio ryšį.

Turto, kurio negalima areštuoti, sąrašą galima rasti Teismų kodekso 1408 straipsnyje. Apibendrinant galima teigti, kad šis turtas yra susijęs su esminiais skolininko poreikiais, daiktais, kurių skolininkui reikės toliau mokantis aukštojoje mokykloje, arba jam ar jo vaikams mokantis profesinėje mokykloje, skolininko profesine įranga, maistu, kuru ir religinių apeigų daiktais. Teismų kodekso 1410 straipsnio 2 dalyje apibendrinamos sumos, kurių negalima areštuoti. Tai apima pašalpas šeimai ir minimalias pragyvenimo pajamas.

Skolininko darbo užmokestis ir bet kokios lygiavertės pajamos gali būti areštuojamos tik iš dalies. Atitinkamos sumos yra nustatytos Teismų kodekso 1409 straipsnio 1 dalyje ir jos kasmet, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą, tikslinamos priimant karališkąjį dekretą. Teismų kodekso 1410 straipsnio 1 dalyje praplečiamas sumų, kurios gali būti iš dalies areštuojamos, sąrašas, kuriame taip pat nurodyti tokie pajamų šaltiniai kaip alimentai, pensijos, bedarbio pašalpos, išmokos nelaimingo atsitikimo darbe atveju arba invalidumo pašalpos.

Turtą, kurį galima areštuoti, nurodys teismo antstolis, kuris oficialiame dokumente aprašys tokį turtą, kad vėliau būtų galima jį parduoti, išskyrus atvejus, kai teismo antstolis su kreditoriumi sudaro susitarimą. Bet kokių objektų, kuriuos aprašė teismo antstolis, pardavimas arba slėpimas yra laikomas nusikalstama veika ir yra griežtai draudžiamas.

B. Laikinas turto areštas

Teisminis laikinas turto areštas teismo sprendimu gali būti taikomas kilnojamajam turtui, dėl kurio priimtas sprendimas jį areštuoti, ir kilnojamajam arba nekilnojamajam turtui, kurio nuosavybę ginčija du ar daugiau asmenų, arba daiktams, kuriuos skolininkas pasiūlė, kad galėtų grąžinti skolą (Civilinio kodekso 1961 straipsnis).

C. Laikinosios priemonės

Visų rūšių bylos gali būti sprendžiamos pradedant procesą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Pirmosios instancijos teismo pirmininkas turi įgaliojimus nagrinėti visus su civiline teise susijusius privačius ginčus. Darbo arba komercinės teisės ginčai turi būti perduodami nagrinėti darbo arba komercinio teismo pirmininkui.

Bylose, kuriose nutrūko sutuoktinių santykiai, civilinių bylų teisėjas turi įgaliojimus laikinąsias priemones taikyti atsižvelgdamas į visą bendro gyvenimo trukmę. Tokios priemonės, pvz., gali būti susijusios su šeimos būstu, vaikais arba vaikų turtu. Ši nuostata taikoma tik susituokusiems asmenims (Civilinio kodekso 223 straipsnio 1 dalis) ir teisėtai pripažintiems sugyventiniams (Civilinio kodekso 1479 straipsnio 1 dalis), o ne faktiniams sugyventiniams.

D. Laikinas vykdymas

Iš esmės visus teismo sprendimus galima laikinai vykdyti, jeigu teisėjas tai leido, išskyrus atvejus, kai tai draudžiama pagal įstatymą (Teismų kodekso 1398 straipsnis). Su tokiomis išimtimis susijusių bylų rūšims priklauso santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo, prieštaravimo santuokai ir santuokos pripažinimo negaliojančia bylos. Laikinai vykdyti negalima sprendimo, kuriuo patenkinamas reikalavimas dėl konkrečios sumos, neviršijančios 2 500 EUR (Teismų kodekso 1399 straipsnis).

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

A. Apsauginis areštas

Atitinkamo turto savininkas nepraranda nuosavybės arba turėjimo teisių (naudojimas, nuoma, pajamos, uzufruktas) į daiktus, kuriems buvo pritaikytas apsauginis areštas. Taikoma vienintelė išimtis, pagal kurią savininkas negali parduoti atitinkamų daiktų arba jų įkeisti. Tai, kad skolininkas neturi jokių įgaliojimų disponuoti atitinkamais daiktais, reiškia, kad visi skolininko veiksmai, atlikti nepaisant to, kad jis neturi jokių įgaliojimų disponuoti atitinkamais daiktais, galios, tačiau jais nebus galima remtis kreditoriaus, kurio naudai priimtas teismo sprendimas, atžvilgiu. Todėl kreditorius gali nekreipti jokio dėmesio į tokius veiksmus ir gali veikti taip, tarsi skolininkas šių veiksmų nebūtų atlikęs.

B. Laikinas turto areštas

Kaip ir bet kurios kitos teismo garantijos formos atveju, laikinas turto areštas reiškia, kad daiktas perduodamas saugotojui. Saugotojas gali imtis veiksmų, susijusių tik su atitinkamų daiktų išsaugojimu.

C. Laikinosios priemonės

Netaikoma.

D. Laikinas vykdymas

Laikinas vykdymas reiškia, kad teismo sprendimas bus vykdomas, nepaisant to, kad jį galima pakeisti padavus apeliacinį skundą arba pareiškus prieštaravimą. Ieškovas prisiima su vykdymu susijusią riziką (žr. pirmiau).

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

A. Apsauginis areštas

Apsauginis areštas yra riboto pobūdžio ir jis iš esmės galios trejus metus. Tačiau bylą dėl arešto nagrinėjantis teisėjas gali nustatyti trumpesnį galiojimo terminą. Areštas gali būti atnaujinamas, jeigu nepasibaigė pradinis jo galiojimo terminas. Atnaujinimas, kuris, tiesą sakant, tėra galiojančio termino pratęsimas, yra leidžiamas, jeigu jį galima pagrįsti rimtomis priežastimis, o klausimą ir toliau būtina skubiai spręsti.

B. Laikinas turto areštas

Įstatyme nenustatyti jokie laikinam turto areštui taikomi terminai. Jeigu išnyksta su esamos daiktų būklės išsaugojimu susijusi rizika ir nėra jokios rizikos, kad galutinio sprendimo nebus galima pasiekti, laikinas turto areštas bus panaikintas.

C. Laikinosios priemonės

Įstatyme konkrečiai nenustatytas tikslus laikinųjų priemonių galiojimo terminas. Galutiniu teismo sprendimu dėl ginčo bet kokios įgyvendintos laikinosios priemonės gali būti patvirtintos arba panaikintos.

Civilinių bylų teismo nustatytos skubios laikinosios priemonės nebebus taikomos, jeigu santuokos nutraukimo byla buvo pradėta. Nuo to laiko kompetenciją turės pirmosios instancijos teismas ir dėl laikinųjų priemonių galima kreiptis į pirmosios instancijos teismo pirmininką.

D. Laikinas vykdymas

Netaikoma.

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

A. Apsauginis areštas

Jeigu bylą dėl arešto nagrinėjantis teisėjas atsisako leisti atlikti areštą, arešto siekianti šalis turi teisę paduoti apeliacinį skundą dėl tokio sprendimo ir privalo tai padaryti per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią sužinojo apie sprendimą (Teismų kodekso 1419 straipsnio 1 dalis ir 1031 straipsnis). Byla bus nagrinėjama taip pat, kaip būtų nagrinėjama pradinio teisėjo, o sprendimą priims ikiteisminio bylų nagrinėjimo skyrius (chambre du conseil/raadkamer). Jeigu padavus apeliacinį skundą areštas sustabdomas, skolininkas, kuris nori prieštarauti sprendimui dėl arešto, turi perduoti bylą apeliaciniam teismui ir taip pradėti trečiosios šalies procedūrą.

Jeigu arešto bylą nagrinėjantis teisėjas suteikia leidimą areštuoti turtą, skolininkas arba bet kuri suinteresuotoji šalis turi teisę pradėti trečiosios šalies procedūrą dėl to sprendimo (Teismų kodekso 1419 straipsnis). Trečiosios šalies procedūra turi būti pradedama per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią įteikiamas sprendimas dėl leidimo areštuoti turtą, ir jai vadovaus ginčijamą sprendimą priėmęs teisėjas (Teismų kodekso 1125 straipsnis). Išskyrus atvejus, kai bylą dėl arešto nagrinėjantis teisėjas leidžia sustabdyti teismo sprendimo vykdymą, trečiosios šalies procedūra neturės jokio stabdomojo poveikio.

B. Laikinas turto areštas

Laikinas turto areštas netaikomas tais atvejais, kai šalys dėl jo susitarė.

Teisminis laikinas turto areštas nustatomas teismo sprendimu, kurį galima apskųsti Teismų kodekse nustatyta tvarka.

C. Laikinosios priemonės

Bet kuri šalis, kuriai procese dėl laikinųjų apsaugos priemonių priimtas sprendimas daro neigiamą poveikį, turi teisę pareikšti prieštaravimą arba paduoti apeliacinį skundą. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos arba komercinio teismo pirmininko priimto sprendimo nagrinės apeliacinis teismas. Apeliaciniai skundai dėl darbo teismo pirmininko priimto sprendimo turi būti paduodami darbo teismui.

Jeigu teismo procesas buvo pradėtas įteikiant šaukimą arba atvykus savanoriškai, bet koks prieštaravimas turi būti pareiškiamas, o apeliacinis skundas paduodamas per vieną mėnesį nuo sprendimo įteikimo dienos. Jeigu šis pranešimas apie sprendimą buvo įteiktas išsiunčiant teismo laišką ir sprendimas buvo paskelbtas išnagrinėjus ex parte prašymą, bet koks prieštaravimas turi būti pareiškiamas, o apeliacinis skundas paduodamas per vieną mėnesį nuo pranešimo dienos.

D. Laikinas vykdymas

Dėl laikino vykdymo apeliacinio skundo negalima paduoti. Apeliacinio teismo teisėjas jokiomis aplinkybėmis negali drausti arba sustabdyti teismo sprendimo vykdymo (Teismų kodekso 1402 straipsnis).


Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Paskutinis naujinimas: 14/11/2014