Uždaryti

JAU VEIKIA PORTALO BETA VERSIJA!

Apsilankykite beta versijos Europos e. teisingumo portale ir išsakykite, ką apie jį manote!

 
 

Naršymo kelias

menu starting dummy link

Page navigation

menu ending dummy link

Laikinosios ir atsargumo priemonės - Italija

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (italų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.

1 Kokių rūšių priemonių esama?

Laikinąsias apsaugos priemones sudaro du pagrindiniai pogrupiai: apsaugos priemonės (it. misure conservative), kurioms priklauso turto areštas, ir numatomos priemonės (it. misure anticipatorie), kurios dažnai taikomos šeimos teisėje. Taip pat yra skubios priemonės (it. provvedimenti d’urgenza, Civilinio proceso kodekso 700 straipsnis), kurių turinį teismai kiekvienoje byloje nustato atsižvelgdami į konkrečius apsaugos poreikius.

Pagrindiniai laikinųjų ir apsaugos priemonių požymiai yra šie: nustatant šias priemones taikomas supaprastintas ir pagreitintas procesas; paprastai šios priemonės yra laikinos; be to, jomis papildoma pagrindinė byla, kurioje nagrinėjamas ginčas. Vis dėlto ši priklausomybė nuo pagrindinio ginčo nėra absoliuti. Nuo 2005 m. kai kuriose konkrečiose bylose laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos net ir nenagrinėjant pagrindinės bylos. Šiose bylose laikinoji apsaugos priemonė galiausiai tampa de facto savarankiška ir nuolatine, net jeigu ji nėra tokia priemonė, kurią būtų galima nustatyti priimant sprendimą dėl bylos esmės.

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

Taikant laikinąją apsaugos priemonę būtina laikytis dviejų reikalavimų:

A) periculum in mora, t. y. pagrįsta baimė, kad tol, kol bus iš esmės išspręstas klausimas, teisei, kurią siekiama apsaugoti laikinąja priemone, gali būti padaryta nepataisoma žala;

B) fumus boni juris, t. y. akivaizdžiai pagrįstas reikalavimas.

2.1 Procedūra

Prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės pateikiamas kompetentingam teismui; paprastai tai yra pagrindinę bylą nagrinėjantis teismas. Teismas greitai išnagrinėja prašymą, išklauso abi šalis ir tuomet priima nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės. Laikinoji apsaugos priemonė taip pat gali būti taikoma neišklausius kitos šalies, jeigu jai įteikus šaukimą priemonės nebus galima taikyti.

2.2 Pagrindinės sąlygos

Nustatant laikinąją apsaugos priemonę reikia laikytis pirmiau minėtų dviejų reikalavimų: periculum in mora ir fumus boni juris.

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

Tai priklauso nuo laikinųjų priemonių, kurios taikomos iki bus priimtas sprendimas pagrindinėje byloje, pobūdžio. Vis dėlto, nors ši taisyklė visada galioja apsaugos priemonėms, kurias taikant būtina, kad ginčas būtų nagrinėjamas pagrindinėje byloje, to paties negalima pasakyti apie numatomas priemones, kurios galioja nepaisant to, ar vyksta teisminis nagrinėjimas, tačiau jos neturi tokios pat galios, kaip galutinis sprendimas, kuriuo išsprendžiami pagrindiniai klausimai.

Laikinųjų apsaugos priemonių turinys kinta ir tai priklauso nuo pavojaus, kurio siekiama išvengti šiomis priemonėmis, rūšies. Pavyzdžiui, areštas taikomas skolininko turtui. Kita vertus, nurodymas grąžinti į darbą neteisėtai atleistą darbuotoją yra pareiga atlikti veiksmą.

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

Atsižvelgiant į poreikį, kurį reikia patenkinti, priemonės gali būti taikomos ne tik kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, bet ir intelektinei nuosavybei ir autorių teisėmis saugomiems kūriniams.

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

Apsaugos priemonių tikslas − apsaugoti teisinę ir faktinę situaciją, kuri buvo pareiškimo pateikimo metu, siekiant užtikrinti, kad tuo metu, kai bus nagrinėjama pagrindinė byla, nebūtų pakenkta ieškovo teisėms. Kita vertus, numatomų priemonių tikslas − numatyti galutinio teismo sprendimo pagrindinėje byloje pasekmes.

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

Laikinosios apsaugos priemonės galioja tol, kol pagrindinėje byloje priimamas teismo sprendimas, kuriuo šios priemonės pakeičiamos. Apsaugos priemonės, kurios gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra iškelta pagrindinė byla (pvz., leidimas teismui atlikti areštą pagal Civilinio proceso kodekso 670 straipsnį arba apsauginis areštas pagal Civilinio proceso kodekso 671 straipsnį), taip pat nustoja galioti, jeigu neiškeliama pagrindinė byla arba ji tęsiama iki įstatyme arba teismo nustatyto termino arba jeigu nepateikiamas teismo reikalaujamas užstatas. Numatomos priemonės, įskaitant netipines priemones (t. y. priemonės, kurių turinys nustatytas ne įstatyme, bet jį nustato teismas pagal Civilinio proceso kodekso 700 straipsnį), net jeigu jų klausimas negali būti išsprendžiamas galutiniame sprendime, toliau galioja, net jeigu pagrindinė byla neiškeliama arba iškeliama, tačiau vėliau nutraukiama.

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

Sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nepaisant to, ar prašymas jais patenkinamas, ar atmetamas, gali būti skundžiami apeliacine tvarka (669 terdecies straipsnis), remiantis tuo, kad jie turi trūkumų, arba nurodant apeliaciniam teismui papildomas aplinkybes ir pagrindus, kurie nebuvo nurodyti pradiniame pareiškime.


Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Paskutinis naujinimas: 09/01/2018