Naršymo kelias

menu starting dummy link

Page navigation

menu ending dummy link

Laikinosios ir atsargumo priemonės - Portugalija

1 Kokių rūšių priemonių esama?

Laikinosios ir apsaugos priemonės yra apsauginių priemonių rūšys; šias priemones galima taikyti pateikus prašymą teismui pradėti bylą dėl apsauginių priemonių. Laikina teisių apsauga gali būti užtikrinama ne tik teismui nagrinėjant bylą dėl apsauginių priemonių, nes Portugalijos teisinėje sistemoje numatytos kitos laikinosios priemonės, kurios taikomos tam tikrose teisinėse situacijose, pavyzdžiui:

  1. laikinosios priemonės, kurios taikomos bylose dėl draudimo nustatymo arba teisių atėmimo;
  2. laikinas turto administravimas, kai turto savininkas nežinomas;
  3. administratoriaus paskyrimas ad litem;
  4. priemonės, reikalingos palikimo turtui apsaugoti, kai nežinomas turto paveldėtojas.

Apsauginių priemonių paskirtis – pašalinti periculum in mora (pavojų, kad delsiant priimti teismo sprendimą atsiras didelė ar neatitaisoma žala teisei, kurią siekiama įgyvendinti) ir užtikrinti veiksmingą galutinio teismo sprendimo vykdymą (plg. Civilinio proceso kodekso 2 straipsnį).

Teismas imasi veiksmų, kad taikytų tam tikras priemones, jeigu tikisi arba numato, kad jo preliminarus sprendimas sutaps su galutiniu sprendimu.

Išskyrus atvejus, kai priimama nutartis dėl pareigos pareikšti ieškinį panaikinimo, procedūra apsauginėms priemonėms nustatyti pradedama bylose, susijusiose su apsaugotomis teisėmis (Civilinio proceso kodekso 364 straipsnis), o šios procedūros paskirtis – atsižvelgiant į prielaidą, kad pagrindinėje byloje priimtas sprendimas bus palankus pareiškėjui, užtikrinti jo rezultatų apsaugą arba juos laikinai numatyti.

Atsižvelgiant į periculum in mora teismui suteikiama teisė preliminariai supaprastinta tvarka išnagrinėti materialinius teisinius santykius, o tik po to juos nagrinėti išsamiau ir ilgiau; kai šio preliminaraus nagrinėjimo rezultatas yra palankus pareiškėjui, siekiant apsisaugoti nuo kilusio pavojaus priemonės taikomos.

Apsauginių priemonių paskirtis – užtikrinti praktinių bylinėjimosi rezultatų apsaugą, išvengti didelės žalos arba numatyti teisės įgyvendinimą (hipotetinės priemonės), užtikrinant kuo didesnę interesų, susijusių su greitu bylos nagrinėjimu ir teisiniu tikrumu, pusiausvyrą.

Portugalijos civilinio proceso teisėje nustatytos dviejų rūšių apsauginės priemonės:

  1. bendrosios apsauginės priemonės;
  2. specialiosios apsauginės priemonės.

Bendrosios apsauginės priemonės reglamentuojamos Civilinio proceso kodekso 362 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad asmuo, kuris pagrįstai baiminasi dėl kito asmens veiksmų, galinčių padaryti didelę ir neatitaisomą žalą jo teisėms, tuo atveju, jeigu nė viena įstatyme nustatyta apsauginė priemonė nėra tinkama byloje, gali prašyti taikyti atitinkamą apsauginę ar prevencinę priemonę, kad užtikrintų veiksmingą teisės, kuriai kyla pavojus, įgyvendinimą. Pareiškėjo interesas gali būti pagrįstas esama teise arba teise, kuri bus patvirtinta priėmus sprendimą nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje dėl faktų nustatymo. Bendrosios apsauginės priemonės netaikomos siekiant apsisaugoti nuo žalos pavojaus, kuriam kelias užkertamas taikant kurią nors specialiąją priemonę.

Specialiosios apsauginės priemonės aiškiai išvardytos Civilinio proceso kodekse arba atskirame teisės akte.

Portugalijos civilinio proceso kodekse nustatytos šios konkrečios apsauginės priemonės:

  1. laikinas nuosavybės teisių atkūrimas;
  2. įmonės sprendimų galiojimo sustabdymas;
  3. laikinas išlaikymas;
  4. laikina kompensacija;
  5. areštas;
  6. draudimas imtis naujų veiksmų;
  7. daiktų konfiskavimas.

2 Kokiomis sąlygomis tokios priemonės gali būti skiriamos?

Asmuo, kuris įrodo pagrįstą baiminimąsi dėl kito asmens veiksmų, galinčių padaryti didelę ir neatitaisomą žalą jo teisėms, gali prašyti taikyti atitinkamą apsauginę ar prevencinę priemonę, kad užtikrintų veiksmingą teisės, kuriai kyla pavojus, įgyvendinimą. Pareiškėjo interesas gali būti pagrįstas esama teise arba teise, kuri bus patvirtinta priėmus sprendimą nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje dėl faktų nustatymo.

Šios rūšies priemonės taikomos, jeigu yra rimta tikimybė, kad teisė yra tikra, ir pakankamai pagrįstai baiminamasi, kad ši teisė bus pažeista. Tačiau teismas gali atsisakyti taikyti priemones, jeigu dėl tokio priemonių taikymo atsakovas patirtų gerokai didesnių nuostolių, nei pareiškėjas siekia išvengti naudodamas priemonę.

Bendrųjų apsauginių priemonių, kaip papildomų priemonių, naudojimas taip pat priklauso nuo to, ar yra nustatyta specialioji apsauginė priemonė, kurią tiktų taikyti konkrečioje situacijoje.

Todėl nespecialiosioms apsauginėms priemonėms, nustatytoms Civilinio proceso kodekso 362 straipsnyje, taikomi šie teisiniai reikalavimai:

  1. akivaizdus teisės buvimas;
  2. pagrįsta baimė, kad dėl kito asmens veiksmų gali būti padaryta didelė ir neatitaisoma žala pareiškėjo teisėms (periculum in mora);
  3. praktinė apsauginės ar prevencinės priemonės nauda siekiant užtikrinti veiksmingą teisės, kuriai kyla pavojus, įgyvendinimą;
  4. priemonės, kurią siekiama taikyti, neturi apimti kitos apsaugos procedūros.

Sprendžiant priemonių taikymo klausimą reikia apibendrintų – summaria cognitio – įrodymų, patvirtinančių rimtą tikimybę, kad užtikrinta teisė yra tikra (fumus bonis juris), ir pagrįsto baiminimosi, kad paprastas delsimas iki galo išspręsti ginčą gali sukelti neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą žalą (periculum in mora). Teisėjas turi būti įsitikinęs, kad sprendimas pagrindinėje byloje bus palankus pareiškėjui, nes taikant apsaugines priemones akivaizdžiai kišamasi į atsakovo teisinio gyvenimo sferą.

Toliau aprašomos specialiosios apsauginės priemonės.

  1. Laikinas nuosavybės teisių atkūrimas. Jeigu turtas iš savininko buvo atimtas naudojant fizinį smurtą, jis, nurodydamas su valdymu, apiplėšimu ir fiziniu smurtu susijusius faktus, gali prašyti laikinai grąžinti turtą. Teisėjas gali priimti nutartį dėl nuosavybės teisių atkūrimo neiškviesdamas ar neišklausydamas kaltininko, jeigu, išnagrinėjęs įrodymus, mano, kad pareiškėjui turtą valdė ir šį valdymą prarado dėl fizinio smurto.
  2. Įmonės sprendimų galiojimo sustabdymas. Jeigu kurios nors rūšies asociacija ar įmonė priima įstatymui, įstatams ar steigiamajai sutarčiai prieštaraujančius sprendimus, bet kuris partneris per 10 dienų terminą (kuris pradedamas skaičiuoti nuo susirinkimo, kuriame buvo priimti sprendimai, dienos arba dienos, kurią pareiškėjas apie juos sužinojo, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie susirinkimą) gali prašyti sustabdyti šių sprendimų įgyvendinimą. Pareiškėjas privalo įrodyti savo, kaip partnerio, statusą ir tai, kad įgyvendinus sprendimus gali būti padaryta didelė žala. Prie prašymo pridedama susirinkimo, kuriame buvo priimti sprendimai, protokolo kopija, išskyrus metinių visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų kopijas; vietoj šio protokolo kopijos galima pateikti dokumentinius priimto sprendimo įrodymus.
  3. Laikinas išlaikymas. Teisę į išlaikymą turintis asmuo gali prašyti nustatyti mėnesinę išlaikymo išmoką, kurią jis turėtų gauti kaip laikiną išlaikymą, jeigu dar nebuvo išmokėta galutinė išlaikymo išmoka. Gavęs prašymą dėl laikino išlaikymo, teismas nustato posėdžio datą ir informuoja šalis, kad jos privalo asmeniškai atvykti į teismo posėdį arba paskirti specialius įgaliojimus dalyvauti teismo posėdyje turintį atstovą. Gynybos argumentai pateikiami per teismo posėdį ir teisėjas siekia, kad šalys susitartų dėl išlaikymo nustatymo, o vėliau toks susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu.
    Jeigu kuri nors šalis nedalyvauja arba jeigu nepavyksta sudaryti susitarimo, teisėjas prieš paskelbdamas žodinį sprendimą liepia surinkti įrodymus ir glaustai nurodo tokių įrodymų rinkimo motyvus.
  4. Laikina kompensacija. Atsiradus pagrindui reikalauti išmokėti kompensaciją dėl mirties arba kūno sužalojimo, sužalojimus patyrusi šalis ir asmenys, kurie gali turėti teisę gauti išlaikymą iš sužalojimus patyrusios šalies, taip pat asmenys, kuriems auka mokėjo išlaikymą dėl giminystės ryšių, gali prašyti priteisti laikiną kompensaciją už sužalojimą, kuri nustatoma kaip mėnesinė atitinkamos pinigų sumos įmoka. Teisėjas taiko prašomą priemonę, jeigu jam pateikiami išlaikymo poreikį dėl patirtų sužalojimų pagrindžiantys įrodymai ir atsakovo prievolės išmokėti kompensaciją įrodymai. Laikiną nuostolių atlyginimo tvarką teismas nustato nešališkai; laikinai atlyginti nuostoliai įskaičiuojami į galutinę priteistų nuostolių sumą. Ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai ieškinyje dėl nuostolių atlyginimo taip pat reikalaujama atlyginti nuostolius, kurie gali iš esmės pakenkti sužalojimus patyrusios šalies pragyvenimui arba apsirūpinimui gyvenamuoju būstu. Pirmiau nurodytos aplinkybės, susijusios su laikinu išlaikymu, mutatis mutandis taikomos nustatant ir šią priemonę.
  5. Areštas. Areštas leidžia kreditoriui, kuris pagrįstai bijo prarasti turtą, kuriuo užtikrinamas jo reikalavimas, gauti teismo nutartį dėl daiktų arešto. Arešto pareiškėjas pateikia faktus, kuriais įrodo ieškinio buvimo tikimybę ir pagrindžia tariamą baimę, pateikia areštuotinų daiktų sąrašą ir visą tyrimui atlikti reikalingą informaciją. Prašydamas areštuoti pirkėjui priklausantį skolininko turtą, pareiškėjas, jeigu toks pirkimo sandoris nebuvo ginčijamas teisme, vis tiek pateikia faktus, kuriais įrodo ginčo tikimybę.
    Išnagrinėjus įrodymus, nutartis dėl arešto priimama neišklausant kitos šalies, jeigu nustatoma, kad teisiniai reikalavimai yra tenkinami.
    Pareiškėjas, kuris prašo areštuoti laivus ar jų krovinį, turi ne tik įvykdyti bendruosius reikalavimus, bet ir įrodyti, kad, atsižvelgiant į ieškinio pobūdį, areštas yra leistinas. Šiuo atveju laivas ar jo krovinys neareštuojamas, jeigu skolininkas nedelsdamas pateikia kreditoriui priimtiną užstatą arba jeigu teismas per dvi dienas nusprendžia uždrausti laivui išplaukti iki bus pateiktas užstatas.
  6. Draudimas imtis naujų veiksmų. Visi asmenys, manantys, kad jų išimtinė teisė į turtą arba teisė į bendrąją nuosavybę, arba bet kuri kita daiktinė ar asmeninė, naudojimo ar nuosavybės teisė yra pažeidžiama dėl tam tikrų veiksmų atlikimo arba paslaugos teikimo ir dėl to yra jiems nuostolinga arba gali sukelti nuostolių, per 30 dienų nuo minėtos teisės pažeidimo fakto išaiškėjimo dienos gali prašyti nedelsiant sustabdyti veiksmų atlikimą ar paslaugų teikimą. Pareiškėjas šią priemonę gali taikyti ne kreipdamasis į teismą, o tiesiogiai prašydamas darbų vykdytojo ar paslaugų teikėjo, arba atsakingo asmens ar jo pavaduotojo nutraukti veiksmus; šiuo atveju turi dalyvauti du liudytojai. Ši neteisminė draudimo priemonė negalioja, jeigu per penkias dienas nesikreipiama į teismą prašant ją patvirtinti.
  7. Daiktų sulaikymas. Kai yra pagrįsta baimė, kad kilnojamasis arba nekilnojamasis turtas arba dokumentai bus prarasti, paslėpti arba iššvaistyti, galima prašyti daiktus sulaikyti. Šis sulaikymas yra susijęs su ieškiniu dėl daiktų aprašymo arba nuosavybės teisių į sulaikytus daiktus įrodymu. Daiktų sulaikymo gali prašyti bet kuris asmuo, suinteresuotas daiktų ar dokumentų išsaugojimu, tačiau bylose, kuriose pateikiami reikalavimai dėl paveldimo turto aprašymo, prašymą dėl sulaikymo gali pateikti tik kreditoriai. Pareiškėjas privalo pateikti glaustus teisės į daiktus įrodymus ir pagrįsti faktus, kuriais grindžia savo baiminimąsi dėl daiktų praradimo ar išeikvojimo. Jeigu teisės į daiktus statusas priklauso nuo nagrinėjamos bylos arba iškeltos bylos, pareiškėjas turi teismą įtikinti, kad atitinkamas prašymas iš tikrųjų yra pagrįstas. Gavęs prašomus įrodymus, teisėjas nustato priemones, jeigu mano, kad nesulaikius daiktų pareiškėjo interesams gali kilti didelis pavojus.

2.1 Procedūra

Išskyrus draudimą imtis naujų veiksmų, kuris gali būti nustatytas nesikreipiant į teismą, pradinius veiksmus atliekant neteismine tvarka, vėliau kreipiantis į teismą dėl šios priemonės patvirtinimo, visos kitos apsauginės priemonės yra pagrįstos pradinio prašymo pateikimu teismui, kuriame pareiškėjas pateikia glaustus kylančio pavojaus įrodymus ir pagrindžia savo baimę dėl žalos. Šiame prašyme pateikiamas liudytojų sąrašas (kurį turi sudaryti ne daugiau kaip penki liudytojai) ir kiti reikalaujami įrodymai.

Gavęs prašymą, teisėjas sprendime dėl priemonės taikymo gali panaikinti pareiškėjo pareigą pareikšti pagrindinį ieškinį, jeigu, susipažinęs su bylos medžiaga, (teisėjas) mano, kad saugotina teisė yra tikra, o taikoma priemonė yra tinkama siekiant galutinai išspręsti ginčą. Šia išimtimi gali būti remiamasi iki galutinio teismo posėdžio pabaigos; jeigu byla nagrinėjama ne pagal rungimosi principą, atsakovas gali prieštarauti pareigos pareikšti pagrindinį ieškinį panaikinimui ir ginčyti taikomą priemonę.

Pareigos pareikšti pagrindinį ieškinį panaikinimo tvarka mutatis mutandis taikoma laikinam nuosavybės teisių atkūrimui, įmonės sprendimų galiojimo sustabdymui, laikinam išlaikymui, draudimui atlikti naujus statybos darbus ir kitoms atskiruose teisės aktuose nurodytoms priemonėms, kurios, atsižvelgiant į jų pobūdį, padeda galutinai išspręsti ginčą.

Kai įstatyme nenustatyta, kad priemonė turi būti nustatyta neišklausius atsakovo, teismas jį išklauso, išskyrus atvejus, kai išklausius atsakovą priemonės tikslams arba veiksmingumui kiltų didelis pavojus.

Jeigu ieškovas išklausomas prieš pradedant taikyti priemonę, atsakovas per dešimt dienų nuo nutarties taikyti priemonę priėmimo dienos šaukiamas į teismą pareikšti prieštaravimų. Kai atsakovas jau gavo šaukimą į pagrindinę bylą, šaukimas į teismą pakeičiamas pranešimu,.

Pasibaigus terminui prieštaravimams pareikšti ir išklausius atsakovą, atitinkamais atvejais renkami teismo reikalaujami arba nustatyti įrodymai.

Jeigu priemonę ketinama taikyti neišklausius atsakovo, jam apie sprendimą pranešama tik ją priėmus. Gavęs pranešimą, atsakovas turi teisę paduoti bendro pobūdžio skundą dėl nutarties taikyti priemonę, jeigu mano, kad, atsižvelgiant į kitus faktus, ji neturėjo būti taikoma. Atsakovas taip pat gali pareikšti prieštaravimą, jeigu nori pateikti faktus ar įrodymus, į kuriuos teismas neatsižvelgė ir kuriais remiantis gali būti paneigti apsauginės priemonės taikymo pagrindai arba sušvelninta taikoma priemonė. Atsakovas gali bet kuriais pirmiau išvardytais būdais ginčyti sprendimą panaikinti pareigą pareikšti ieškinį. Jeigu atsakovas pareiškia prieštaravimą, teismas privalo nuspręsti, ar anksčiau nustatytą priemonę išlaikyti, sušvelninti arba panaikinti. Šis sprendimas ir, kai taikytina, pareigos pareikšti ieškinį išlaikymas arba panaikinimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka ir teismas, atsižvelgdamas į tokį skundą, kai tinkama, savo iniciatyva priima nutartį rinkti reikalingus arba nustatytus įrodymus.

Teritorinės jurisdikcijos klausimai reglamentuojami Civilinio proceso kodekso 78 straipsnyje, pagal kurį:

  1. prašymai dėl daiktų arešto ir sulaikymo gali būti teikiami teismui, kuriame turi būti iškelta susijusi byla, arba turto buvimo vietos teismui, arba, jeigu turtas yra keliose apylinkėse, vienos iš apylinkių teismui;
  2. prašymas uždrausti imtis naujų veiksmų teikiamas vietos, kurioje turi būti atliekamas veiksmas, jurisdikciją turinčiam teismui;
  3. prašymai dėl kitų apsauginių priemonių teikiami jurisdikciją turinčiam teismui, kuriame turi būti pareikštas susijęs ieškinys.

Jeigu pareiga pareikšti ieškinį nepanaikinama, procesiniai dokumentai nedelsiant pridedami prie pareikšto ieškinio; jeigu ieškinys buvo pareikštas kitame teisme, procesiniai dokumentai persiunčiami tam teismui, kuris tuomet turi išimtinę jurisdikciją bylą nagrinėti toliau.

Jeigu apsaugines priemones prašoma taikyti nagrinėjant ieškinį, tokius prašymus reikėtų pateikti teismui, kuris nagrinėja atitinkamą ieškinį, išskyrus atvejus, kai ieškinys nagrinėjamas apeliacine tvarka; tokiu atveju bylos sujungiamos tik baigus nagrinėti prašymą dėl apsauginių priemonių arba pagrindinės bylos medžiagą perdavus pirmosios instancijos teismui.

Advokato atstovavimas būtinas, kai priemonės vertė viršija 5 000 EUR arba kai leidžiama paduoti skundą.

Apsauginių priemonių vertė nustatoma taip:

  1. laikinas išlaikymas ir laikina kompensacija – reikalaujamą mėnesio įmokos dydį padauginant iš dvylikos;
  2. laikinas nuosavybės teisių atkūrimas – pagal daikto, kuris buvo atimtas iš savininko, vertę;
  3. įmonės sprendimų galiojimo sustabdymas – pagal nuostolių dydį;
  4. draudimas imtis naujų veiksmų ir nespecialiosios apsauginės priemonės – pagal nuostolių, kurių siekiama išvengti, sumą;
  5. areštas – pagal užtikrinamo ieškinio vertę;
  6. daiktų sulaikymas – pagal sulaikomų daiktų vertę.

2.2 Pagrindinės sąlygos

Vertindamas apsauginės priemonės nustatymo kriterijus, teismas visada turi išnagrinėti, ar baimė, kuri nurodoma, yra pagrįsta, ar teisė smarkiai gali būti pažeista ir ar sudėtinga bus vėliau atkurti pažeistą teisę. Teismas, siekdamas apsaugoti teisę, kuriai gresia pažeidimo pavojus, taip pat įvertina, ar konkrečioje byloje tinka taikyti apsaugos arba laikinąją priemonę. Teismas turi nustatyti, kad bet koks delsimas padidina teisės pažeidimo pavojų.

Teismas taip pat nagrinėja, ar byla priklauso nuo faktiškai ar galimai pareikšto ieškinio arba ieškinio, kuris bus pareikštas ateityje, kai šis ieškinys pagrįstas užtikrinama teise.

Šios procedūros metu teismas supaprastinta tvarka (t. y. ne tokia griežta tvarka, kokia yra taikoma įprasto proceso metu) renka įrodymus, kuriais remdamasis nusprendžia, kad teisė, kurią reikia apsaugoti, yra tikra ir esama pakankamai pagrįstos baimės, kad ji bus pažeista.

Dėl kitų sąlygų, kurių reikia laikytis nustatant konkrečias apsaugines priemones, žr. atsakymą į 1 ir 2 klausimus.

Visos apsauginės priemonės laikomos skubiomis ir su jomis susiję klausimai nagrinėjami pirmiausia, kitus neskubius teismo veiksmus atidedant vėlesniam laikui, be to, sprendimas dėl priemonių pirmąja instancija turi būti priimamas ne ilgiau nei per du mėnesius arba, jeigu atsakovui nesiunčiamas šaukimas į teismą, per 15 dienų.

3 Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1 Kokių rūšių turtui šios priemonės gali būti taikomos?

Apsauginės priemonės, išskyrus įstatyme nustatytas absoliučias ir santykines išimtis, gali būti taikomos teisėms, taip pat kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui.

3.2 Koks yra tokių priemonių poveikis?

Kadangi apsaugines priemones nustato teismai, jos yra privalomos visiems viešiesiems ir privatiems subjektams ir yra viršesnės už bet kurios kitos institucijos nustatytas priemones (Portugalijos Respublikos Konstitucijos 205 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas asmuo, kuris pažeidžia nustatytą apsauginę priemonę, baudžiamas bauda už tyčinį nepaklusnumą, nepaisant jam taikomų tinkamų priverstinio vykdymo priemonių.

3.3 Kiek laiko tokios priemonės galioja?

Nepaisant to, ar pareiškėjas atleidžiamas nuo pareigos pareikšti pagrindinį ieškinį, apsaugos priemonė panaikinama ir, jei ji buvo nustatyta, pasibaigia:

  1. jeigu pareiškėjas nepareiškia ieškinio, su kuriuo yra susijusi priemonė, per 30 dienų nuo pranešimo apie galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria nustatoma priemonė, įteikimo dienos;
  2. jeigu pareiškus ieškinį procesas sustabdomas daugiau nei 30 dienų dėl pareiškėjo aplaidumo;
  3. jeigu galutiniu ir neskundžiamu sprendimu ieškinys atmetamas;
  4. jeigu atsakovas išteisinamas, o pareiškėjas laiku nepareiškia jokio kito ieškinio, kad pasinaudotų anksčiau pareikšto ieškinio teikiama nauda;
  5. nelikus teisės, kurią siekia apsaugoti pareiškėjas.

Nepaisant prievolės įrodyti paskirstymo šalims taisyklių, galutinai įsiteisėjus neskundžiamai nutarčiai dėl apsauginės priemonės arba pareigos pareikšti ieškinį panaikinimo, atsakovui pranešama, kad bet koks ieškinys, kuriuo ginčijamas apsaugotos teisės buvimas, turi būti pareikštas per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo, priešingu atveju taikoma priemonė yra laikoma neatskiriamu ginčo aspektu.

Ta pati sankcija taikoma, kai pareiškus ieškinį procesas sustabdomas ilgiau nei 30 dienų dėl pareiškėjo aplaidumo arba atsakovo išteisinimo ir pareiškėjas nepareiškia jokio kito ieškinio, kad pasinaudotų anksčiau pareikšto ieškinio teikiama nauda.

Taikomų priemonių galiojimo pabaiga priklauso nuo pareiškėjo pareikšto ieškinio pagrįstumo, kuris nustatomas galutiniu ir neskundžiamu teismo sprendimu.

4 Ar yra galimybė priemonę apskųsti?

Įprasti skundai yra priimami, kai bylos vertė yra didesnė nei teisme, kuriam skundžiamas sprendimas, taikoma vertė, o ginčijamas sprendimas yra nepalankus skundą padavusiai šaliai atsižvelgiant į daugiau nei pusę šios sumos. Taip pat visada galima apskųsti sprendimus, susijusius su apsauginių priemonių verte, remiantis tuo, kad priemonės vertė viršija teisme, kuris priėmė ginčijamą sprendimą arba preliminariai atsisakė nagrinėti preliminarius prašymus dėl apsauginių priemonių, taikomą ribą.

Sprendimus, kuriais panaikinama pareiga pareikšti ieškinį, galima apskųsti tik kartu paduodant skundą dėl sprendimų, susijusių su prašoma priemone; sprendimai dėl pareigos pareikšti ieškinį panaikinimo yra galutiniai ir neskundžiami.

Aukščiausiajam Teismui, nedarant poveikio byloms, kuriose skundą visada galima paduoti, negalima paduoti skundų dėl sprendimų taikyti apsaugines priemones, įskaitant sprendimus, kuriais panaikinama pareiga pareikšti ieškinį.

Bet kuri bylą pralaimėjusi šalis ir asmuo, kuris nėra bylos šalis, tačiau patyrė tiesioginių faktinių nuostolių dėl apsauginės priemonės taikymo, gali ginčyti tą priemonę.

Jurisdikciją nagrinėti skundą turi teismo apylinkės, kurioje veikia ginčijamą sprendimą priėmęs teismas, antrosios instancijos teismas.

Skundas turi būti paduodamas per 15 dienų nuo pranešimo apie sprendimą dienos. Jeigu skundas taip pat yra susijęs su pateiktų įrodymų vertinimu iš naujo, šis terminas pratęsiamas 10 dienų.

Skundas dėl nutarties, kuria visiškai atmetama priemonė arba nustatoma, kad priemonė nebus taikoma, turi stabdomąjį poveikį. Kitais atvejais skundas tokio poveikio neturi.

Papildoma informacija

Papildomą informaciją galima gauti šiose svetainėse:

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasTeisingumo portalas

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasTeisingumo politikos generalinis direktoratas

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasCITIUS portalas

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasTeisinių dokumentų duomenų bazė

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasPortugalijos oficialusis leidinys


Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Paskutinis naujinimas: 30/09/2019