Uždaryti

JAU VEIKIA PORTALO BETA VERSIJA!

Apsilankykite beta versijos Europos e. teisingumo portale ir išsakykite, ką apie jį manote!

 
 

menu starting dummy link

Page navigation

menu ending dummy link

Teisininko profesijos - Suomija

Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Jis jau išverstas į šias kalbas: suomių.

Šiame puslapyje pateikiama Suomijos teisininkų profesijų apžvalga.


Teisininko profesijos

Teisininkų profesijos. Įžanga

Suomijos teisininkų profesijos – tai teismuose dirbantys teisėjai, prokurorai, valstybinę teisinę pagalbą teikiantys įgaliotieji asmenys, advokatai, valstybiniai notarai ir vykdymo pareigūnai (antstoliai).

Prokurorai

Organizacinė sistema

Suomijos konstitucijoje nustatyta, kad generalinis prokuroras yra vyriausiasis prokuroras, tvarkantis prokuratūros darbą.

Prokuratūros struktūra yra dvipakopė. Jos struktūrą sudaro generalinio prokuroro padalinys, prokuratūros pagrindinis padalinys ir 15 regioninių prokuratūros skyrių su 50 paslaugas teikiančių padalinių. Suomijos prokuratūroje dirba 581 darbuotojas, iš kurių 381 prokuroras.

Vyriausieji apygardos prokurorai vadovauja regioniniams prokuratūros skyriams. Dar yra vyriausiojo prokuroro pavaduotojai ir apylinkės prokurorai. Viename kitame prokuratūros padalinyje dirba jaunesnieji prokurorai, kurie įgyja patirties ir rengiasi eiti prokuroro pareigas.

Visi minėti pareigūnai yra bendrųjų bylų prokurorai, kuriems, išskyrus retas išimtis, suteikti įgaliojimai pateikti kaltinimus dėl visų baudžiamųjų nusikaltimų, padarytų jiems priskirtoje jurisdikcijoje. Ypatingųjų bylų prokurorams, pvz., parlamento ombudsmenui ir teisingumo kancleriui, suteikti įgaliojimai kaltinimus pateikti tik specialiais, aiškiai apibrėžtais atvejais.

Funkcijos ir pareigos

Įstatyme nustatyta, kad prokuroro pareiga – nustatyti baudžiamąją atsakomybę baudžiamojoje byloje. Ji turi būti nustatoma taip, kad būtų užtikrinamas šalių teisinis saugumas ir apginamas viešasis interesas. Prokuroras pareigas turi eiti nešališkai, veiksmingai ir ekonomiškai efektyviai.

Prokuratūra veiklą vykdydama visose srityse turi laikytis visuotinai apibrėžtų vertybių – teisingumo, kompetencijos ir gerovės.

Prokuroro pareigos siejamos su valstybine funkcija, kurią atlieka prokurorai; priešingai nei kitos baudžiamosios bylos šalys, prokuroras veikia ne siekdamas savų interesų, jis veikia visuomenės vardu ir gina jos interesus. Prokuroras yra valstybės pareigūnas, kurio pareiga užtikrinti, kad už nusikalstamą veiklą būtų skiriama tinkama privalomoji nuobauda. Prokurorai yra nepriklausoma Suomijos teisinės sistemos dalis.

Vietiniai prokuratūros skyriai dalyvauja nagrinėjant didžiausią baudžiamųjų bylų dalį (beveik 80 000 bylų kasmet). Generalinė prokuratūra dalyvauja nagrinėjant daugiausia tas baudžiamąsias bylas, kurios sukelia didelį visos visuomenės susidomėjimą – tokių bylų kiekvienais metais būna kelios dešimtys.

Nusikaltimų tyrimas, t. y. ikiteisminis tyrimas, – policijos pareiga. Užbaigus tyrimą surinkta medžiaga perduodama prokurorui, kuris renka byloje pateiktinus kaltinimus. Vadinasi, prokuroras vertina kiekvieną įtariamą asmenį ar inkriminuojamą veiksmą ir nustato, ar buvo padarytas baudžiamasis nusikaltimas ir ar pakanka įrodymų teisminiam persekiojimui pradėti.

Turi būti pareikštas kaltinimas, jeigu prieš įtariamąjį yra sukaupta pakankamai įrodymų. Jeigu nepakanka įrodymų arba jeigu yra kitų priežasčių, dėl kurių negalima pareikšti kaltinimo (pvz., dėl senaties), prokuroras nusprendžia nepradėti teisminio persekiojimo.

Teisinių duomenų bazės

Papildomos informacijos galima susirasti Generalinės prokuratūros ir Suomijos Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasteisingumo ministerijos svetainėje.

Teisėjai

Organizacinė sistema

Suomijoje daugiausia teismų sprendimų priima profesionalūs teisėjai. Apylinkės teismuose taip pat dirba teisinio išsilavinimo neturintys teisėjai. Teisėjai yra nepriklausomi teismų sistemos nariai. Jie vadovauja Aukščiausiajam Teismui, apeliaciniams teismams ir apylinkių teismams, Aukščiausiajam administraciniam teismui ir administraciniams teismams bei Socialinio draudimo teismui, Darbo ginčų teismui ir Komerciniam teismui. Teisėjai yra valstybės pareigūnai ir jų negalima pašalinti iš tarnybos. Teisėjo įgaliojimų negalima sustabdyti, išskyrus tik tuo atveju, jeigu sprendimą priima teismas. Be to, teisėjo neleidžiama perkelti į kitą darbo vietą, jeigu negaunamas jo sutikimas.

Valstybės tarnautojų įstatymo 12 skirsnyje išdėstytos teisėjų, kaip valstybės tarnautojų, nuostatos. Įstatyme nustatyta, kad kitų valstybės tarnautojų atostogų, įspėjimo, darbo sutarties nutraukimo arba laikino atleidimo iš tarnybos nuostatos teisėjams netaikomos. Pagal Valstybės tarnautojų įstatymą teisėjas įpareigojamas atsistatydinti iš pareigų sulaukęs įstatyme nustatyto pensinio amžiaus (teisėjų pensinis amžius yra 68 metai) ar jeigu teisėjas visam laikui tampa neveiksnus.

Funkcijos ir pareigos

Teisėjai

Asmuo, siekiantis tapti teisėju, privalo turėti aukštąjį universiteto diplomu patvirtintą teisinį išsilavinimą ir būti baigęs vienerių metų mokymą pirmosios instancijos teisme. Įprastas būdas tapti teisėju – pradėti darbą vyresniuoju sekretoriumi apeliaciniame teisme, tada būti paskirtam apylinkės teismo ar apeliacinio teismo teisėju. Vėliau kandidatai būna papildomai mokomi. Apeliacinis teismas skelbia laisvas vietas ir Teisėjų skyrimo komisija vertina kandidatų tinkamumą. Teisėjus skiria Respublikos prezidentas.

Teisinio išsilavinimo neturintys teisėjai

Apylinkės teismuose dirba teisinio išsilavinimo neturintys teisėjai, kurie dalyvauja priimant sprendimus tam tikrose bylose. Daugiausia teisinio išsilavinimo neturintys teisėjai kviečiami nagrinėjant baudžiamąsias bylas, tačiau jie taip pat gali dalyvauti civilinėse bylose ir sprendžiant ginčus, kilusius dėl nuomos. Apylinkės teisme bylą nagrinėja vienas įprastas teisėjas, kuris pirmininkauja posėdžiams, ir trys teisinio išsilavinimo neturintys teisėjai. Teisinio išsilavinimo neturintiems teisėjams suteikiami atskiri įgaliojimai ir, jeigu reikia, sprendimas priimamas balsuojant; nuosprendį lemia daugumos balsai. Jeigu balsuojant baudžiamojoje byloje balsai pasiskirsto po lygiai, pirmenybė teikiama ginamajam palankiausiai nuomonei; nagrinėjant civilinę bylą, lemiamas yra posėdžio pirmininko balsas.

Savivaldybės tarybos teisinio išsilavinimo neturinčius teisėjus skiria ketveriems metams. Kiekviena savivaldybė privalo turėti ne mažiau nei du tokius teisėjus; stambios savivaldybės turi jų daugiau. Teisinio išsilavinimo neturintys teisėjai turėtų kuo geriau atitikti savivaldybės demografinę, lyčių, kalbinę ir profesinę struktūrą.

Teisinio išsilavinimo neturintis teisėjas turi būti Suomijos pilietis. Jaunesnių nei 25 metų ar vyresnių kaip 63 metų žmonių neleidžiama skirti tokiais teisėjais. Žmonių, kurie eina pareigas teismuose arba įkalinimo įstaigose arba yra prokurorai, advokatai ar policijos pareigūnai, neleidžiama skirti teisinio išsilavinimo neturinčiais teisėjais. Teisinio išsilavinimo neturintis teisėjas prisiekia kaip teisėjas arba iškilmingai pasižada prieš pradėdamas eiti pareigas.

Siekiama užtikrinti, kad kiekvienas teisinio išsilavinimo neturintis teisėjas kartą per mėnesį turėtų dalyvauti nagrinėjant bylą arba 12 kartų per metus. Apylinkės teismas moka teisinio išsilavinimo neturinčiam teisėjui atlygį už dalyvavimą nagrinėjant bylą ir kompensuoja jo negautas pajamas.

Valstybinę teisinę pagalbą teikiantys įgaliotieji asmenys

Organizacinė sistema

Valstybinę teisinę pagalbą teikiantys įgaliotieji asmenys yra teisininkai arba advokatai, kuriuos samdo valstybinės teisinės pagalbos įstaigos. Valstybinę teisinę pagalbą teikiantys įgaliotieji asmenys yra valstybės pareigūnai, kuriuos eiti pareigas skiria teisingumo ministras. Valstybinių teisinės pagalbos įstaigų veiklą prižiūri Teisingumo ministerija.

Dirbti į valstybinės teisinės pagalbos įstaigas priimami turintys teisės magistro diplomą (oikeustieteen kiridaatti) ir įgiję reikiamos advokato arba nagrinėjimo patirties. Daugelis valstybinę teisinę pagalbą teikiančių įgaliotųjų asmenų taip pat turi garbės vardą varatuomari (teisme patirties įgijęs teisės magistras).

Valstybinę teisinę pagalbą teikiantys įgaliotieji asmenys yra įpareigoti dalyvauti teismo posėdžiuose; eidami savo pareigas jie privalo laikytis tinkamo advokatų profesinio elgesio taisyklių. Šiuo atžvilgiu valstybinę teisinę pagalbą teikiantiems įgaliotiesiems asmenims taikomi Suomijos teisininkų asociacijai suteikti įgaliojimai atlikti drausminę priežiūrą. Daugiau nei pusė Suomijos valstybinę teisinę pagalbą teikiančių įgaliotųjų asmenų yra Teisininkų asociacijos nariai. Eidami savo pareigas valstybinę teisinę pagalbą teikiantys įgaliotieji asmenys yra nepriklausomi nuo bet kurių kitų dalyvių.

Teisininko profesijos organizacinė sistema. Advokatai

Baristeriai / advokatai

Tik Teisininkų asociacijos nariai turi teisę vadintis profesiniais vardais, t. y. „asianajaja“ arba „advokat“. Teikiantieji prašymą tapti Teisininkų asociacijos nariu, be kitų dalykų, turi:

  • turėti teisės magistro diplomą (LL.M.), kuris suteikia teisę kurti teisinių paslaugų biurą;
  • būti įgiję sąžiningo žmogaus reputaciją;
  • turėti kelerių metų patirtį verčiantis teisininko praktika ir kitokios teisinės veiklos patirties;
  • išlaikyti specialų egzaminą, kuris apima pagrindinius teisininko profesijos ir profesinės etikos elementus;
  • būti nepriklausomi ir atsparūs Vyriausybės ir visų kitų šalių įtakai, išskyrus savo klientą;
  • turėti kitokių įvairių kvalifikacijų.

Advokato atsakomybė ir jo praktikos priežiūra

Baudžiamosios arba nuostolių atlyginimo atsakomybės atžvilgiu advokato atsakomybė iš esmės nesiskiria nuo kitų piliečių atsakomybės. Kiekvienas advokatas privalo draustis atsakomybės draudimu, kad būtų atlyginti nuostoliai, kurie buvo padaryti iš anksto apgalvojus ar dėl ypatingo aplaidumo. Teisininkų asociacija yra įsteigusi kompensacijos fondą, iš kurio atlyginami nuostoliai, padaryti advokatui pažeidus įstatymą.

Be to, advokatas yra atsakingas kaip profesionalas. Teisininkų asociacijos valdyba turi užtikrinti, kad advokatai savo pareigas eitų laikydamiesi profesinės etikos taisyklių. Jeigu advokatai nesilaiko šių taisyklių, tada Teisininkų asociacija turi imtis drausminių veiksmų. Ši procedūra dažniausiai pradedama gavus raštišką skundą. Teisingumo kancleriui pranešama apie Teisininkų asociacijos priimtus sprendimus ir jis šiuos sprendimus gali apskųsti Apeliaciniam Helsinkio teismui.

Suomijos teisininkų asociacija yra organizacija, kuri savo veiklą grindžia viešąja teise, apibrėžta 1958 m. Advokatūros įstatyme. Iki šios organizacijos veikė įregistruota to paties pavadinimo asociacija. Visi abiejų organizacijų nariai yra ir visada buvo teisininkai.

Teisininkų asociacijoje yra apie 1850 narių, kurie vadinami „advokatais“ (suomiškai: asianajaja; švediškai: advokat). Teisės bendrovės samdo maždaug 600 bendradarbių, iš kurių apie 120 yra valstybiniai teisiniai patarėjai. Teisinės pagalbos įstaigos taip pat samdo apie 100 teisės patarėjų, kurie nepriklauso Teisininkų asociacijai.

Teisininkas, kuris iš Teisininkų asociacijos buvo atleistas pritaikius drausmines priemones, gali ir toliau verstis šia veikla, tačiau šiuo atveju jam taikomas kitoks profesinis pavadinimas; tuomet teisininkas veiklą vykdo neturėdamas advokato įgaliojimų ir jo veiklos neprižiūri Teisininkų asociacija.

Suomijos ar Europos ekonominės erdvės kitos valstybės pilietis, sulaukęs 25 metų, gali verstis advokato praktika, jeigu žinoma, kad jis yra sąžiningas ir jo ypatybės bei gyvenimo būdas netrukdo tapti advokatu. Jis turi atitikti akademinius reikalavimus, kurie galioja Suomijoje norint verstis teisininko praktika, būti įgijęs įgūdžių, kurie reikalingi advokato veiklai ir turėti su advokato darbu susijusios patirties. Jis turi nebūti pasiskelbęs esąs bankrutavęs asmuo ir būti teisiškai visiškai veiksnus.

Pagal tarptautinius įsipareigojimus, kurie įsigalioję Suomijoje, asmuo, neatitikęs Suomijoje galiojančių akademinių reikalavimų ir neturintis Suomijoje reikalaujamos darbo patirties, tačiau įgijęs profesinių advokato kvalifikacijų vienoje iš Europos ekonominės erdvės valstybių, gali verstis advokato praktika. Šiais atvejais dalyvaudamas Teisininkų asociacijos rengiamame egzamine pareiškėjas turi įrodyti, kad jis pakankamai išmano Suomijos įstatymus ir jų taikymo praktiką Suomijoje.

Be to, Europos Sąjungos valstybėje narėje advokato kvalifikaciją įgijęs asmuo be egzamino gali gauti leidimą verstis advokato praktika. Leidimas verstis advokato praktika išduodamas tada, jeigu pareiškėjas ne trumpiau kaip trejus metus buvo įregistruotas advokatų registre, kurį tvarko Teisininkų asociacija, ir jeigu šiame registre pareiškėjas buvo įregistruotas savo valstybėje narėje įgytos profesijos pavadinimu ir jam buvo leista verstis advokato praktika kitoje valstybėje narėje (ES registras). Taip pat asmuo turi įrodyti, kad bent minėtą laikotarpį Suomijoje jis reguliariai vertėsi advokato praktika.

Teisinių duomenų bazės

Daugiau informacijos galima rasti Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasSuomijos teisininkų asociacijos svetainėje.

Solisitoriai / patarėjai teisės klausimais

Suomijoje beveik kiekvienas gali patarti ar padėti teismo bylose, net kaip profesionalas. Tačiau iš jų tik vienas kitas neturi teisės magistro diplomo.

Praktikuojantys teisininkai, kurie nėra Teisininkų asociacijos nariai, taip pat gali neatitikti advokatui nustatytų reikalavimų ar šie teisininkai nenori prisiimti profesinių įsipareigojimų. Neseniai universitetą pabaigę teisininkai arba ką tik praktinės veiklos ėmęsi teisininkai ar kurie anksčiau dirbo kitose teisės srityse, neatitinka reikalavimų; šių reikalavimų neatitinka ir ne visą darbo dieną dirbantys teisininkai.

Valstybiniai notarai

Suomijoje valstybinių notarų veiklą reguliuoja įstatymas. Valstybinius notarus samdo vietinės registro įstaigos ir jurisdikcinių rajonų įstaigos. Teisę dirbi valstybiniu notaru turi teisės magistro diplomą (oikeustieteen kiridaatti) asmenys.

Nors galima įžvelgti nemažai panašių dalykų, tačiau Suomijoje valstybinių notarų pareigos gerokai skiriasi nuo jų kolegų kitoje Europos dalyje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Suomijoje valstybinis notaras visada yra valstybės pareigūnas. Tačiau valstybiniai notarai nėra visą darbo dieną dirbantys valstybiniai notarai; dauguma valstybinių notarų pareigas einantys pareigūnai yra apylinkės registruotojai ir jie dirba vietinėse registro įstaigose. Kadangi civilinėse bylose sudaromos laisvos formos sutartys, todėl valstybinio notaro patvirtinimas Suomijoje nėra pagrindinis dalykas, kuris lemia, kad sutartis galioja. Vienintelė civilinės teisės sutartis, kuriai Suomijoje reikia notaro patvirtinimo, yra nuosavybės teisės perleidimo sutartis.

Valstybiniai notarai, be kitų dalykų, patvirtina parašus ir pažymėjimų kopijas bei paliudija gyvenimo aprašymus. Valstybiniai notarai taip pat gali patvirtinti vadinamuosius „supaprastintos formos pažymėjimus“, kurie paliudija, kad tam tikrą dokumentą pasirašęs asmuo eina nurodytas pareigas ir kad jis įgaliotas perduoti dokumentą.

Kitos teisininkų profesijos

Vykdymo institucijos

Organizacinė sistema

Vykdymo užduotis atlieka vietiniai antstoliai: t. y. apylinkės antstoliai, kaimo policijos vadovai ir Alandų provincijos antstolis. Šiems pareigūnams padeda antstolių pavaduotojai, kurie, tiesą sakant, ir atlieka pagrindinį vykdymo darbą. Vykdymo pareigūnai turi kanceliarijos tarnautojų. Vykdymo pareigūnai yra valstybės tarnautojai.

Teisingumo ministerija valdo, reguliuoja ir prižiūri vykdymo tarnybą. Valstybinių regioninių įstaigų teisinės administracijos vadovai taip pat prižiūri ir kontroliuoja vykdymą. Pvz., jie nagrinėja skundus dėl vykdymo pareigūnų veiklos. Tačiau nei Teisingumo ministerija, nei teisinės administracijos vadovai neturi įgaliojimų atšaukti ar pakeisti atskirą vykdymo ar kitą priemonę.

Suomijoje vykdymas dažniausiai pasireiškia teismo priteistų skolų išieškojimu ir todėl jis yra glaudžiai susijęs su teismo procesais. Teismo procesuose nagrinėjamas pareiškėjo ieškinio pagrįstumas ir skolininkui nustatytas mokėjimo įpareigojimas. Jeigu sprendimas nevykdomas savanoriškai, tada taikomos vykdymo priemonės. Tam tikras sumas, pvz., mokesčius ir tam tikras draudimo premijas, galima išskaičiuoti net neturint sprendimo.

Vykdymo institucijos gina ir kreditoriaus, ir skolininko interesus. Jie siekia, kad mokėjimas būtų atliktas savanoriškai po to, kai jie išsiunčia atitinkamą laišką. Jeigu nesumokama, tada pinigai išskaitomi iš atlyginimo, algos, pensijos ar verslo pajamų arba areštuojamas turtas. Areštuotą turtą galima parduoti antstolio surengtame aukcione.


Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Paskutinis naujinimas: 08/02/2018