Teisininko profesijos - Prancūzija

Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Jis jau išverstas į šias kalbas: prancūzų.

Čia rasite įvairių teisininko profesijų apžvalgą.


Teisininko profesijos

Teisininkų profesijos. Įžanga

Teisėjai

Organizacija

Profesionalūs teisėjai skirstomi į teisėjus ir prokurorus. Teisėjai dažnai vadinami „teismo teisėjais“ (magistrats du siège), o prokurorai – „prokuratūros teisėjais“ (magistrats du parquet).

Pirmieji sprendžia jų kompetencijai priskirtus ginčus, o antrieji atstovauja visuomenei ir reikalauja taikyti įstatymus. Teisėjų statusas reglamentuojamas 1958 m. gruodžio 22 d. potvarkiu Nr. 58-1270 dėl teisėjų statuso konstitucinio įstatymo. Jame nustatyta, kad bet kuris teisėjas per savo karjerą gali būti paskirtas dirbti ir teisme, ir prokuratūroje: taip nustatytas teismo pareigūnų vieningumo principas (1 straipsnis), dar kartą įtvirtintas konstitucinės tarybos, būtent 1993 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu. Teisėjai sudaro teismo pareigūnų korpusą, kuris saugo asmens laisves pagal Konstitucijos 66 straipsnį. Tačiau yra įvairių teisėjo statuso skirtumų: teisėjams netaikoma aukštesnės pagal rangą institucijos hierarchinė valdžia ir suteikiama neatšaukiamumo garantija, t. y., jie negali be sutikimo būti paskirti į naują vietą.

Dauguma teisėjų į darbą priimami konkurso tvarka. Norėdami laimėti „pirmąjį konkursą“, kuriame gali dalyvauti studentai, kandidatai turi turėti diplomą, įgytą baigus profesinį rengimąsi ketverius metus po vidurinės mokyklos baigimo (= magistro diplomą). Konkursą laimėję kandidatai tampa Nacionalinės teisėjų mokyklos (École nationale de la magistrature, ENM) klausytojais. Yra ir tiesioginio įdarbinimo galimybių. Baigę mokymąsi Nacionalinėje teisėjų mokykloje, klausytojai dekretu paskiriami dirbti tam tikroje teismo institucijoje.

Teismo įstaigų vadovai (pirmininkas ir prokuroras) bei teismo vadovai (pirmasis pirmininkas ir generalinis prokuroras), be savo pareigų teisme atlieka ir administracines funkcijas (pvz., skiria posėdžius).

2013 m. sausio 1 d. Prancūzijoje buvo 8 090 teisėjų. Iš jų 7 769 dirba teismuose.

Aukščiausioji teisėjų taryba

Su Aukščiausiąja teisėjų taryba (ATT) susijusios nuostatos išdėstytos Konstitucijos 65 straipsnyje. 2008 m. liepos 23 d. konstituciniu įstatymu buvo iš dalies pakeista ATT sudėtis ir įgaliojimai (skyrimo srityje) bei numatyta galimybė bylos šalims kreiptis į ATT. Respublikos Prezidentas nuo šios datos nebėra ATT narys.

Todėl tarybai, kurios sudėtis leidžia priimti sprendimus dėl teisėjų, vadovauja pirmasis Kasacinio teismo pirmininkas. Jai dar priklauso penki teisėjai, vienas prokuroras, vienas Valstybės Tarybos narys, paskirtas Valstybės Tarybos, vienas advokatas ir šeši kvalifikuoti asmenys, nepriklausantys nei Parlamentui, nei teismų sistemai, nei administraciniams teismams. Respublikos Prezidentas, Nacionalinės Asamblėjos Pirmininkas ir Senato Pirmininkas paskiria po du kvalifikuotus asmenis.

Tarybai, kurios sudėtis leidžia priimti sprendimus dėl prokurorų, vadovauja generalinis prokuroras prie Kasacinio teismo. Jai taip pat priklauso penki prokurorai, vienas teisėjas, vienas Valstybės Tarybos narys, vienas advokatas ir šeši pirmiau nurodyti asmenys.

Aukščiausioji teismų taryba, kurios sudėtis leidžia priimti sprendimus dėl teisėjų, pateikia pasiūlymų dėl Kasacinio teismo teisėjų, apeliacinio teismo pirmojo pirmininko ir apygardos teismo pirmininko skyrimo. Kiti teisėjai skiriami gavus jos pritarimą.

Šios sudėties Aukščiausioji teismų taryba priima sprendimus kaip teisėjų drausmės komisija. Tokiu atveju į joje taip pat dalyvauja teisėjas, priklausantis kompetentingam prokuratūros organui.

Aukščiausioji teismų taryba, kurios sudėtis leidžia priimti sprendimus dėl prokurorų, pareiškia savo nuomonę dėl prokurorų paskyrimo. Šios sudėties Aukščiausioji teismų taryba pareiškia nuomonę dėl prokurorams skiriamų drausminių nuobaudų. Tokiu atveju ją sudaro ne tik 65 straipsnio trečioje pastraipoje nurodyti nariai, bet ir prokuroras, priklausantis tarybos sudėčiai, priimančiai sprendimus dėl teisėjų.

Prokuratūra

Organizacija

Prokuratūrai atstovauja prokurorai, kurie privalo veikti atstovaujamos visuomenės interesų labui, reikalaudami taikyti įstatymus.

Išskyrus generalinę prokuratūrą prie Kasacinio teismo, kuri užima ypatingą vietą, prokuratūra Prancūzijoje sudaro hierarchinę piramidę, kuriai vadovauja Teisingumo ministras. Todėl Baudžiamojo proceso kodekso 30 straipsnyje teigiama, kad Teisingumo ministras vykdo vyriausybės nustatytą baudžiamojo persekiojimo politiką. Jis prižiūri, ar ji nuosekliai taikoma Respublikos teritorijoje. Šiuo tikslu jis siunčia prokurorams bendruosius nurodymus dėl baudžiamojo persekiojimo.

Respublikos prokuroras prie kiekvieno apygardos teismo vadovauja prokuratūrai, kurią sudaro keli jam pavaldūs teisėjai. Jis organizuoja prokuratūros darbą, paskirstydamas darbus ir paslaugas savo pavaduotojams ir prokurorų pavaduotojams bei padėjėjams. Pats Respublikos prokuroras dirba kontroliuojamas ir vadovaujamas Generalinio prokuroro.

Be šios hierarchinės struktūros, prokuratūra yra vientisa: pavaduotojas neprivalo gauti savo viršininko įgaliojimo veikti, o už kiekvieną jo veiksmą atsako visa prokuratūra;

Funkcijos ir pareigos

Prokuratūra daugiausia dalyvauja nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Ji vadovauja tyrimams ir atlieka arba nurodo atlikti visus veiksmus, reikalingus baudžiamajam persekiojimui vykdyti. Be to, remdamasi persekiojimo tinkamumo principu, ji sprendžia, kokių veiksmų turi būti imamasi sprendžiant baudžiamąją bylą (pvz., ar pradėti teisminį tyrimą, ar perduoti į teismą, ar atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą. Ji privalo dalyvauti teismo posėdyje, laisvai dėstydama žodines pastabas (dėl faktų, kaltinamojo asmenybės ir bausmės), kurios jos manymu yra tinkamos, siekiant deramai įgyvendinti teisingumą. Be to, jai pavesta vykdyti bausmes.

Ji taip pat įgaliota saugoti nepilnamečius, kuriems gresia pavojus, ir atlikti tam tikras civilines funkcijas, pvz., susijusias su asmenų būkle (pvz., asmens civilinės būklės pakeitimu), administracines funkcijas (pvz., susijusias su prekyba alkoholiniais gėrimais, periodine spauda ar išnešiojamąja prekyba) ir komercines funkcijas (pvz., kolektyvinių ieškinių srityje).

Teisėjų funkcija ir pareigos išsamiai aprašytos puslapyje, skirtame bendrosios kompetencijos teismams.

Neprofesionalūs teisėjai

Vietos teismų teisėjai

Pareigybė įsteigta 2002 m. rugsėjo 9 d. vadovavimo procesui ir jo planavimo įstatymu, papildytu 2005 m. sausio 26 d. įstatymu Nr. 2005-47, gavus ATT pritarimą, jie skiriami dekretu 7 metams, ir negali būti skiriami kitai kadencijai. Išskyrus kelias išimtis, jų statusas grindžiamas pirmiau minėtu 1958 m. gruodžio 2 d. potvarkiu Nr.°58-1270.

Jie atlieka tam tikras bendrosios kompetencijos teisėjų funkcijas. Civilinėse bylose jie kompetentingi nagrinėti asmeninius arba nekilnojamojo turto ieškinius, kurių vertė neviršija 4000 EUR, išskyrus apylinkės teismui priskirtas funkcijas. Baudžiamosiose bylose jie kompetentingi ir priimti sprendimus dėl keturių pirmųjų kategorijų baudų, posėdžiauti kaip tarėjai Baudžiamųjų bylų teisme ir patvirtinti baudžiamajam persekiojimui alternatyvias priemones.

2013 m. sausio 1 d. Prancūzijoje buvo 452 tokie teisėjai.

Darbo santykių teismo teisėjai

Darbo santykių teismo teisėjai (les conseillers prud’hommes) renkami kas 5 metus. Teisėjus renka kolegijos (darbdavių ir darbuotojų) ir sekcijos (žemės ūkio, pramonės, prekybos, kadrų ir kitos veiklos), atstovaujant proporcingai, be mišriojo ar pirmenybinio balsavimo. Kandidatai turi būti Prancūzijos piliečiai, ne jaunesni kaip 21 metų, kuriems nėra taikomi nepritaikyti tokie draudimai, diskvalifikacija ar apribojimai civilinių teisių srityje.

Rinkėjai yra visi samdomi darbuotojai ir darbdaviai, sulaukę bent 16 metų, besiverčiantys profesine veikla, sudarę pameistrystės sutartį arba ne savo noru netekę darbo.

Socialinių reikalų teismų tarėjai

Socialinių reikalų teismų (tribunaux des affaires de la sécurité sociale) tarėjai trejiems metams skiriami Apeliacinio teismo pirmojo pirmininko iš sąrašo, kurį kiekvieno teismo jurisdikcijoje pateikia jaunimo, sporto ir socialinės sanglaudos reikalų direktorius, kandidatus pasiūlius didžiausioms profesinėms organizacijoms.

Invalidumo bylų teismų tarėjai

Invalidumo bylų teismų (tribunaux du contentieux de l’incapacité) tarėjai trejiems metams skiriami Apeliacinio teismo, kurio jurisdikcijai priklauso atitinkamas teismas, ir jaunimo, sporto ir socialinės sanglaudos reikalų direktorius, iš sąrašų, kurie sudaromi atsižvelgiant į didžiausių profesinių organizacijų pasiūlymus.

Nepilnamečių bylų teismų tarėjai

Nepilnamečių bylų teismų (tribunaux pour enfants) tarėjai ketveriems metams skiriami Teisingumo ministro. Atsižvelgiant į jų domėjimąsi nepilnamečių klausimais ir kompetencija šioje srityje, jie atrenkami į kiekvieną teismą iš kandidatų sąrašo, kurį pateikia Apeliacinio teismo pirmasis pirmininkas.

Paritetinių žemės ūkio naudmenų nuomos sandorių teismų tarėjai

Paritetinių žemės ūkio naudmenų nuomos sandorių teismų (tribunaux paritaires des baux ruraux) tarėjams priklauso po lygiai žemės ūkio naudmenų nuomotojų ir nuomininkų – jų poros renkamos šešeriems metams iš sąrašo, kurį sudaro savivaldybės vadovas, remdamasis rinkimų sąrašų rengimo komisijos pasiūlymu.

Komercinių bylų teismų teisėjai

Komercinių bylų teismų (tribunaux de commerce), teisėjai, dar vadinami juges consulaires – tai savanoriai prekiautojai, renkami kitų prekiautojų.

Jie skiriami atlikus dviejų etapų rinkimų procedūrą, nustatytą Komercinio kodekso L. 723 1 – L. 723 14 straipsniuose ir R. 723 1 – R. 723 31 straipsniuose.

Rinkėjai – tai esami ir buvę teisėjai bei prekiautojų atstovai. Prekiautojų atstovai (délégués consulaires) patys yra prekiautojai, renkami penkeriems metams, ir vienintelė jų užduotis yra rinkti komercinių bylų teisėjus.

Teisėjai renkami pirminei dviejų metų, o vėliau – ketverių metų kadencijai. Teisėjas gali būti perrenkamas ne daugiau kaip keturioms kadencijoms iš eilės. Keturias kadencijas iš eilės išdirbęs komercinių bylų teisėjas po to negali būti renkamas vienus metus.

Rinkimai į laisvas teisėjų vietas komercinių bylų teismuose rengiami kiekvienų metų spalio mėn. pirmoje pusėje.

Teismo tarnautojai

Teismo tarnautojas (greffier) yra proceso teisės specialistas. Jis padeda savo teismo teisėjui rengti teismo dokumentus ir, įstatymo nustatytais atvejais, tvirtina teismo dokumentus, jeigu be tokio patvirtinimo jie negalioja.

Būdamas teisėjo dešinioji ranka, jis padeda jam rengti bylas ir ieškoti dokumentų. Be to, jis gali atlikti lankytojų priėmimo ir informavimo funkcijas bei eiti Nacionalinės teismo tarnautojų profesinio rengimo mokyklos dėstytojo pareigas.

Teismo tarnautojo funkcijos paprastai atliekamos įvairiuose teismų padaliniuose. Atsižvelgiant į teismo ir jo struktūros svarbą, kancleriui gali būti priskiriama atsakomybė eiti kanceliarijos vadovo, vadovo pavaduotojo arba tarnybos vadovo pareigas.

Advokatai

Advokatai yra teisine praktika besiverčiantys asmenys, o advokato profesija yra laisva ir nepriklausoma profesija. Advokatų statusas iš esmės įtvirtintas 1971 m. gruodžio 31 d. įstatyme Nr.°71-130, kuriuo reformuojamos tam tikros teisėjų ir teisininkų profesijos, ir 1991 m. lapkričio 27 d. dekrete Nr.°91-1197, kuriuo nustatoma advokatų veiklos struktūra. 1990 m. gruodžio 31 d. įstatymas Nr.°90-1259, kuriuo iš dalies keičiamas 1971 m. įstatymas, ir jo įgyvendinimo dekretai sukūrė naują advokato profesiją, sujungdami advokato ir teisės konsultanto profesijas.

Kasdienėje savo veikloje advokatas atlieka dvi misijas: konsultavimo ir gynimo.

Remiantis 1971 m. gruodžio 31 d. įstatymo 4 straipsnio 1 pastraipos nuostatomis, advokatams suteikta beveik monopolinė teisė teikti pagalbą ir atstovauti bylos šalims, jų vardu atlikti procesinius veiksmus bei jas ginti teisme ir bet kokiose teismo ar drausminėse organizacijose.

Ši profesija išsiskiria tuo, kad nacionalinės sistemos nėra, nes advokatai nori išsaugoti proporcingą atstovavimą visoms advokatūroms. Advokatai yra susibūrę į 161 advokatūras, įsisteigusias metropolijoje ir užjūrio teritorijose prie apygardos teismų. Kiekvienai advokatūrai „pirmininkauja“ seniūnas (bâtonnier), o ją valdo taryba (conseil de l’ordre), kompetentinga spręsti visus su darbu pagal šią profesiją susijusius klausimus, prižiūrėti, kaip advokatai atlieka savo pareigas ir ginti jų teises.

Nacionalinė advokatūrų taryba (Conseil National des Barreaux, CNB), įsteigta 1990 m. gruodžio 31 d. įstatymu (15 straipsnis), yra visuomenei naudinga įstaiga (établissement d’utilité publique), turinti juridinio asmens statusą, įgaliota atstovauti advokato profesijos atstovams viešosiose įstaigose ir prižiūrėti, kad profesijos taisyklės ir papročiai būtų suderinti.

Nacionalinė advokatūrų taryba turi interneto tinklalapį, kuriame pateikiama nemokama ir atvira prieiga prie informacijos apie profesijos struktūrą, su ja susijusius aktualius klausimus bei visų Prancūzijos advokatūroms priklausančių advokatų sąrašas. Dauguma didesnių advokatūrų turi savus laisvai ir nemokamai prieinamus interneto tinklalapius, kurių adresai pateikiami Nacionalinės advokatūrų tarybos tinklalapyje skelbiamame sąraše.

Valstybės Tarybos ir Kasacinio teismo advokatai sudaro atskirą profesiją: jie yra ministerijų pareigūnai, paskirti Teisingumo ministro nutarimu, kurie turi išimtinę teisę atstovauti aukščiausiuosiuose teismuose, kai toks atstovavimas privalomas. Jų statusas iš esmės įtvirtintas 1817 m. rugsėjo 10 d. potvarkyje, kuriuo įsteigtas Valstybės Tarybos ir Kasacinio teismo advokatų luomas, 1991 m. spalio 28 d. dekrete Nr. 91-1125 dėl reikalavimų norintiems verstis šia profesiją bei 2002 m. sausio 11 d. dekrete Nr. 2002-76 dėl šiai profesijai taikomų drausmės taisyklių.

Nuo tada, kai 1814 m. liepos 10 d. buvo priimtas potvarkis, įtvirtinta, kad šiuose aukščiausiuose teismuose dirba šešiasdešimt advokatų. Tačiau 2009 m. balandžio 22 d. dekretu Teisingumo ministrui suteikta galimybė steigti naujus aukščiausiųjų teismų advokatų etatus geresnio teisingumo sistemos administravimo sumetimais ir atsižvelgiant į atitinkamų teismų darbo krūvio pokyčius.

Aukščiausiųjų teismų advokatai sudaro savarankišką struktūrą, kuriai vadovauja pirmininkas, padedamas Tarybos, susidedančios iš 11 narių. Ši institucija atlieka drausmines funkcijas bei atstovauja profesijai.

Ši informacija pateikiama Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasValstybės Tarybos ir Kasacinio teismo advokatūros svetainėje.

Ar yra šios srities duomenų bankas?

Yra duomenų bankas, kurį pildo Nacionalinė advokatūrų taryba, remdamasi advokatų, priklausančių visų Prancūzijoje įsisteigusių advokatų organizacijoms, sąrašu.

Ar ši informacija nemokama?

Prieiga prie šios duomenų bazės Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasNacionalinės advokatūrų tarybos svetainėje yra nemokama.

Notarai

Organizacija

Notarai yra valstybės ir ministerijų pareigūnai, skiriami Teisingumo ministro potvarkiu. Tačiau jie savo profesija verčiasi kaip savarankiškai dirbantys asmenys. Jų statusas iš esmės įtvirtintas XI metų vantozo mėnesio 25 d., įstatyme (data nurodyta pagal Prancūzų revoliucinį kalendorių), 1945 m. lapkričio 2 d. potvarkyje Nr.°45-2590 ir 1945 m. gruodžio 19 d. dekrete Nr.°45-0117 dėl notariato struktūros, 1973 m. liepos 5 d. dekrete Nr. 73-609 dėl profesinio rengimo ir dėl priėmimo į notariatą sąlygų ir 1978 m. kovo 8 d. dekrete Nr.°78-262, kuriame nustatytas notarų paslaugų tarifas.

Šios profesijos atstovai priklauso notarų rūmams departamentų ir regionų tarybų regionų lygmeniu – šios organizacijos atsakingos už jų jurisdikcijai priklausančių notarų veiklos priežiūrą ir drausmės palaikymą. Valstybės institucijose valstybės mastu šiai profesijai atstovauja Aukščiausioji notarų taryba.

Be atstovavimo valstybės institucijose, Aukščiausioji notarų taryba atlieka profesinių ginčų prevencijos ir tai pačiai regiono tarybai nepriklausančių notarų taikinimo misiją. Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasAukščiausioji notarų taryba turi nemokamą interneto tinklalapį, kuriame nurodomos pagrindinės notaro profesijos charakteristikos ir pateikiamas notarų ir departamentų bei regionų notarų rūmų sąrašas.

Funkcijos ir pareigos

Notarams suteiktas įgaliojimas išduoti oficialiai patvirtintus aktus, turinčius vykdomąją galią be teismo sprendimo.

Jie atlieka ir privačių asmenų bei įmonių patarėjų vaidmenį, susijusį arba nesusijusį su aktų rengimu, ir, atlikdami papildomą vaidmenį, gali kištis į turto valdymą bei derybas dėl nekilnojamojo turto.

Kitos teisininkų profesijos

Antstoliai

Antstoliai yra valstybės ir ministerijų pareigūnai, skiriami Teisingumo ministro potvarkiu. Bet jie savo profesija verčiasi kaip laisvąja profesija. Jų statusas konkrečiai nustatytas 1923 m. gruodžio 27 d. įstatyme, 1945 m. lapkričio 2 d. potvarkyje Nr. 45-2592, 1956 m. vasario 29 d. dekrete Nr. 56-222 ir 1975 m. rugpjūčio 14 d. dekrete Nr. 75-770.

Jie vieninteliai turi teisę įteikti rašytinius pareiškimus ir dokumentus bei vykdyti teismo sprendimus, vykdomuosius aktus arba priemones. Be to, teismų pavedimu arba privačių asmenų prašymu jie gali išduoti oficialias pažymas. Taip pat jie gali vykdyti papildomas funkcijas – taikomojo tarpininko, nekilnojamojo turto administratoriaus ir draudimo agento. Apie tai jie turi iš anksto pranešti savo regioniniams antstolių rūmams ir teritorijos, kurioje yra jų biuras, apeliacinio teismo generaliniam prokurorui

Už veiksmus, įvykdomus atliekant savo pareigas civilinėse ir komercinėse bylose, antstoliai gauna fiksuotą atlyginimą, numatytą 1996 m. gruodžio 12 d. dekrete Nr.°96-1080.

Antstoliams atstovauja departamentų ir regionų antstolių rūmai, kurių veikimo sritis sutampa su atitinkamo apeliacinio teismo jurisdikcija. Be to, nacionaliniai antstolių rūmai gina visų antstolių interesus viešosiose institucijose ir sprendžia ginčus tarp atskirų rūmų ir antstolių, priklausančių skirtingiems regionų rūmams. Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasNacionaliniai antstolių rūmai turi nemokamą svetainę, kurioje nurodomos pagrindinės šios profesijos ypatybės ir pateikiamas antstolių sąrašas.

Kiti teisine praktika besiverčiantys asmenys

Komercinių bylų teismuose dirba komercinių bylų teismų tarnautojai, kurie yra valstybės ir ministerijų pareigūnai ir kurių pagrindinės pareigos – padėti komercinių bylų teismo nariams posėdžiuose ir padėti tokio teismo pirmininkui atlikti visas jam iškylančias administracines užduotis. Jie vadovauja kanceliarijos tarnyboms ir užtikrina Prekybos ir įmonių registro (Registre du commerce et sociétés, RCS) ir teismo registrų bei bylų tvarkymą. Jie išduoda nuorašus ir kopijas, saugo antspaudus ir kanceliarijai sumokėtas sumas, rengia kanceliarijos aktus ir atlieka jų kompetencijai priskirtus formalumus.

Ši profesija reglamentuojama Prekybos kodekso straipsnyje L.741-1 ir paskesniuose straipsniuose.

Profesijos atstovams valstybės institucijose atstovauja Nacionalinė komercinių bylų teismų kanclerių taryba (Conseil national des greffiers des tribunaux de commerce, CNGTC), visuomenei naudinga įstaiga, turinti juridinio asmens statusą, atsakinga už jų kolektyvinių interesų gynimo užtikrinimą. Ji organizuoja pradinį ir nuolatinį kanclerių ir kanceliarijos darbuotojų profesinį rengimą, rengia profesijos egzaminus, sudaro galimybę atlikti praktiką ir užtikrina šios veiklos tęstinumą. Visa ši informacija pateikiama Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasNacionalinės komercinių bylų teismų tarnautojų tarybos svetainėje.

Teisės patarėjai (įmonių teisininkai)

1990 m. gruodžio 31 d. įstatymu Nr. 90-1259 teisės patarėjo profesija sujungta su advokato profesija.

Įmonėse dirbantiems teisininkams specialios profesinės taisyklės netaikomos.

Nuorodos

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasTeisininkų profesijos


Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Paskutinis naujinimas: 27/09/2013