Uždaryti

JAU VEIKIA PORTALO BETA VERSIJA!

Apsilankykite beta versijos Europos e. teisingumo portale ir išsakykite, ką apie jį manote!

 
 

menu starting dummy link

Page navigation

menu ending dummy link

Teisininko profesijos - Kroatija

Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Jis jau išverstas į šias kalbas: kroatų.


Teisininko profesijos

Teisininkai teisminėse institucijose

Teisėjai (suci; vns. sudac).

Išsilavinimo reikalavimai: turėti bakalauro arba magistro universitetinį teisinį laipsnį ir būti išlaikius nacionalinį advokatūros egzaminą.

Teisėjais gali būti skiriami Kroatijos piliečiai.

Asmuo, baigęs Valstybinę teismų sistemos pareigūnų mokyklą (Državna škola za pravosudne dužnosnike), gali būti paskirtas baudžiamųjų nusižengimų teismo (prekršajni sud), savivaldybės teismo (općinski sud), komercinio teismo (trgovački sud) arba administracinio teismo (upravni sud) teisėju.

Asmuo, kuris dirba teismo pareigūnu mažiausiai aštuonerius metus, gali būti paskirtas apygardos teismo teisėju (županijski sud), Kroatijos Respublikos aukštojo baudžiamųjų nusižengimų teismo teisėju (Visoki prekršajni sud Republike Hrvatske), Kroatijos Respublikos komercinio teismo teisėju (Visoki trgovački sud Republike Hrvatske) ir Kroatijos Respublikos aukštojo administracinio teismo teisėju (Visoki upravni sud Republike Hrvatske).

Kad būtų paskirtas Kroatijos Respublikos aukščiausiojo teismo teisėju (Vrhovni sud Republike Hrvatske), asmuo turi būti mažiausiai 15 metų išdirbęs teismo pareigūnu, advokatu, notaru arba universiteto teisės profesoriumi (pastaruoju atveju darbo patirtis skaičiuojama nuo advokatūros egzamino išlaikymo) arba asmuo turi būti žinomas teisininkas, išlaikęs nacionalinį advokatūros egzaminą, turintis mažiausiai 20 metų darbo patirties ir savo darbu bei profesine ir akademine veikla įrodęs, kad yra konkrečios teisės srities specialistas.

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasTeismų įstatymas (Zakon o sudovima)

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasValstybinės teisėjų tarybos įstatymas (Zakon o državnom sudbenom vijeću)

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasĮstatymas dėl teisėjų ir kitų teismo pareigūnų atlyginimo (Zakon o plaćama sudaca i drugih pravosudnih dužnosnika)

Teismo darbuotojai

Teismo darbuotojų ir padėjėjų skaičių, kurio reikia profesinėms, kanceliarinėms ir techninėms užduotims atlikti, nustato Teisingumo ministerija.

Teismo darbuotojų ir padėjėjų įdarbinimas, jų atlyginimas ir kitos su darbu susijusios teisės, įsipareigojimai ir funkcijos bei atsakomybė už profesinius nusižengimus yra reglamentuojami teisės aktais dėl teismo tarnautojų ir padėjėjų darbo bei bendraisiais darbo teisės aktais.

Laisvos teisminės darbo vietos gali būti užpildytos tik gavus Teisingumo ministerijos sutikimą.

Priimant į darbą teismo darbuotojus ir padėjėjus, reikia atsižvelgti į atstovavimą tautinėms mažumoms.

Nuostatas dėl išsilavinimo reikalavimų teismo darbuotojams ir padėjėjams, praktikos, specialistų valstybinio egzamino laikymo sąlygų, mokymo programos ir egzamino laikymo būdo bei kitų susijusių klausimų priima Teisingumo ministerija.

Teismo darbuotojai gali būti perkeliami į kitą teismą Teisingumo ministerijos sprendimu pagal tarnybos poreikius. Teisme gali būti patarėjų (sudski savjetnici; vns. sudski savjetnik) ir vyresniųjų teismo patarėjų (viši sudski savjetnici; vns. viši sudski savjetnik).

Teismo patarėju gali dirbti asmuo, turintis universitetinį teisinį išsilavinimą ir išlaikęs nacionalinį advokatūros egzaminą.

Asmuo, turintis universitetinį teisinį išsilavinimą, išlaikęs nacionalinį advokatūros egzaminą ir mažiausiai dvejus metus dirbęs teismo patarėju, teismo pareigūnu, advokatu arba notaru, arba asmuo, mažiausiai penkerius metus dirbęs su kitais teisiniais reikalais po nacionalinio advokatūros egzamino išlaikymo, gali būti paskirtas vyresniuoju teismo patarėju arba teismo patarėju Kroatijos Respublikos Aukščiausiajame Teisme.

Asmuo, mažiausiai ketverius metus dirbęs teismo patarėju, teismo pareigūnu, advokatu arba notaru, arba asmuo, mažiausiai dešimt metų dirbęs su kitais teisiniais reikalais po nacionalinio advokatūros egzamino išlaikymo, gali būti paskirtas vyresniuoju teismo patarėju Kroatijos Respublikos Aukščiausiajame Teisme.

Teismo patarėjų ir vyresniųjų teismo patarėjų įgaliojimai

Teismo patarėjai ir vyresnieji teismo patarėjai dalyvauja teismo procese ir yra įgalioti nepriklausomai atlikti tam tikras teismo procedūras, vertinti įrodymus ir nustatyti faktus.

Remdamasis tokiomis procedūromis, teismo patarėjas arba vyresnysis teismo patarėjas teikia projektą teisėjui, įgaliotam tuo tikslu teismo pirmininko, kuriuo remdamasis teisėjas priima sprendimą. Teismo patarėjas arba vyresnysis teismo patarėjas skelbia tokį sprendimą teisėjo įgaliojimu.

Jeigu teisėjas nesutinka su teismo patarėjo arba vyresniojo teismo patarėjo pateiktu projektu, jis atlieka procedūras pats.

Pagal galiojančias Teismų įstatymo nuostatas, teismo patarėjai ir vyresnieji teismo patarėjai yra įgalioti atlikti procedūras ir siūlyti sprendimų projektus:

  1. civiliniuose ginčuose dėl piniginio reikalavimo arba žalos atlyginimo, kai nagrinėjama suma neviršija 100 000,00 HRK, ir komerciniuose ginčuose, kai nagrinėjama suma neviršija 500 000,00 HRK;
  2. darbo ginčuose, kylančiuose iš kolektyvinių susitarimų;
  3. administraciniuose ginčuose bylose, kai sprendimas priimamas remiantis galutiniu sprendimu pavyzdinėje byloje, arba ginčuose dėl viešosios teisės reglamentuojamos institucijos veiksmų arba neveikimo ir administraciniuose ginčuose, kai nagrinėjama suma neviršija 100 000,00 HRK;
  4. vykdymo proceso bylose;
  5. paveldėjimo bylose;
  6. žemės registro bylose;
  7. baudžiamųjų nusižengimų bylose;
  8. bylose, nagrinėjamose ne ginčo tvarka, išskyrus bylas pripažinimo neveiksniu, bendros nuosavybės režimo nutraukimo, ribų nustatymo ir bylų pagal Šeimos įstatymą (Obiteljski zakon);
  9. bylose dėl registracijos;
  10. supaprastintose nemokumo bylose;
  11. dėl teismo proceso išlaidų.

Teismo patarėjai ir vyresnieji teismo patarėjai yra įgalioti veikti ir priimti sprendimus tam tikrose specialiuose teisės aktuose nustatytų tipų bylose.

Antrosios instancijos bylose ir bylose, kuriose taikomos ypatingosios teisės gynimo priemonės, teismo patarėjai ir vyresnieji teismo patarėjai praneša apie bylos eigą ir rengia sprendimo projektus.

Teisėjai-stažuotojai (sudački vježbenici; vns. sudački vježbenik)

Kiekvienais metais Teisingumo ministerija nusprendžia dėl teismų stažuotojų vietų skaičiaus pagal turimą finansavimą, numatytą nacionaliniame biudžete.

Teisėjų stažuotojų įdarbinimo teismuose sąlygos, įdarbinimo tvarka ir stažuotės trukmė reglamentuojami atskiru teisės aktu.

Jaunesnieji ekspertai (stručni suradnici; vns. stručni suradnik)

Teismuose taip pat gali būti darbuotojų, baigusių susijusias profesines studijas arba baigusių bakalauro arba magistro universitetinę studijų programą ir turinčių reikiamos darbo patirties, defektologijos, sociologijos, švietimo, ekonomikos, apskaitos ir finansų arba kitose susijusiose srityse.

Jaunesnieji ekspertai ir ekspertai padėjėjai (stručni pomoćnici; vns. stručni pomoćnik) padeda teisėjams dirbti su bylomis, kurioms reikia ekspertinių žinių.

Teisėjai neprofesionalai (suci porotnici; vns. sudac porotnik)

Kad asmuo būtų paskirtas teisėju neprofesionalu, jis turi būti pilnametis Kroatijos pilietis, galintis užimti tokias pareigas.

Teisėjai neprofesionalai paskiriami ketveriems metams ir gali būti pakartotinai paskiriami šioms pareigoms pasibaigus minėtam terminui.

Jei pasibaigus minėtam esamo teisėjo neprofesionalo pareigų terminui nepaskiriamas kitas teisėjas neprofesionalas, pirmasis teisėjas neprofesionalas toliau eina savo pareigas, kol paskiriamas naujas teisėjas neprofesionalas.

Savivaldybių ir apygardų teismų teisėjai neprofesionalai skiriami apygardos susirinkimų (županijska skupština), Zagrebe – Zagrebo miesto susirinkimo (Gradska skupština Grada Zagreba) po savivaldybių arba miesto tarybos, profesinių sąjungų, darbuotojų asociacijų ir Ekonomikos rūmų pasiūlymų pateikimo.

Kroatijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo teisėjai neprofesionalai skiriami Kroatijos Parlamento remiantis Teisingumo ministerijos pasiūlymu taip, kad būtų atstovaujamos visos apygardos.

Prieš paskiriant teisėjus neprofesionalus būtina gauti suinteresuotojo teismo pirmininko sutikimą dėl siūlomų kandidatų.

Teismo administracijos direktorius (ravnatelj sudske uprave)

Teismas, kuriame yra daugiau negu 40 teisėjų, gali turėti teismo administracijos direktorių.

Keli skirtingų instancijų ir tipų teismai, esantys apygardos teismo jurisdikcijoje ir bendrai turintys daugiau negu 40 teisėjų, gali turėti bendrą teismo administracijos direktorių, atliekantį užduotis šiems teismams. Teismai, turintys bendrą teismo administracijos direktorių, sudaro susitarimą dėl bendro užduočių, už kurias yra atsakingas teismo administracijos direktorius, atlikimo.

Teismo administracijos direktorius yra atsakingas už tinkamai ir laiku atliktą ekspertų, administracinį, techninį ir kitą darbą teisme:

  • teismo pastato, patalpų ir darbo įrangos bei investicijų priežiūrą;
  • metinio viešųjų pirkimų plano organizavimą ir koordinavimą pagal teisės aktus ir teismo poreikius;
  • viešųjų pirkimų procedūras;
  • materialinių ir finansinių operacijų stebėseną bei kanceliarinių ir pagalbinių techninių užduočių atlikimą;
  • teismo biudžetinių ir nuosavų išteklių panaudojimo priežiūrą ir stebėseną;
  • dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant teismo administracijos projektus bei prižiūrint ir įgyvendinant tokius projektus;
  • rūpinimąsi ir atsakomybę už tinkamą kompiuterių sistemos veikimą teisme;
  • užtikrinimą, kad teismo darbo statistika pateikiama tinkamai ir laiku;
  • bendradarbiavimą su vietos ir regiono institucijomis įsigyjant įrangą ir tiekiant išteklius specifinei teismo veiklai;
  • kitų užduočių, kurias atlikti paskyrė teismo pirmininkas, vykdymą.

Teismo administracijos direktorius už savo darbą atskaitingas teismo pirmininkui.

Kad asmuo būtų paskirtas teismo administracijos direktoriumi, jis turi būti įgijęs aukštąjį universitetinį teisinį arba ekonominį išsilavinimą ir turėti susijusios patirties atliekant organizacinį ir finansinį darbą.

Teismo kancleris (tajnik suda)

Teismas, kuriame yra daugiau negu 15 teisėjų, gali turėti kanclerį. Teismo kancleris padeda teismo pirmininkui atlikti teismo administracijos užduotis. Teismo kancleriu gali būti paskirtas asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

Kad asmuo būtų paskirtas Kroatijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo, Kroatijos Respublikos aukštojo komercinio teismo, Kroatijos Respublikos aukštojo administracinio teismo ir Kroatijos Respublikos aukštojo baudžiamųjų nusižengimų teismo kancleriu, jis turi atitikti sąlygas, keliamas atitinkamo teismo vyresniajam teismo patarėjui.

Teismo kancleris yra atsakingas už tinkamai ir laiku atliktą teismo kanceliarinį ir techninį darbą:

  • teismo darbuotojų ir padėjėjų darbo organizavimą;
  • darbuotojų ir padėjėjų mokymų stebėseną ir planavimą bei jų veiklos rezultatų priežiūrą;
  • gavus teismo pirmininko sutikimą, sprendimų dėl teismo darbuotojų ir padėjėjų paskyrimo priėmimą;
  • remiantis teismo pirmininko pavedimu, šalių peticijų ir skundų dėl teismo darbo nagrinėjimą;
  • kitų užduočių, už kurias atsakinga teismo administracija ir kurios paskirtos atlikti jam (jai) teismo pirmininko, atlikimą;
  • kitų užduočių, numatytų konkrečiuose teisės aktuose, atlikimą.

Teismo kancleris už savo darbą yra atskaitingas teismo pirmininkui.

Teismo atstovas (glasnogovornik suda)

Teismas turi atstovą.

Teismo atstovas yra teisėjas, teismo patarėjas arba asmuo, paskirtas teismo pirmininko sudarant metinį darbo grafiką.

Apygardos teismo pirmininkas gali paskirti vieną teisėją iš teismo atstovu tam teismui ir savivaldybių teismams, esantiems jo jurisdikcijoje. Gali būti paskirtas atstovo pavaduotojas.

Teismo atstovas teikia informaciją apie teismo darbą pagal Teismų įstatymą, Teismo darbo tvarkos taisykles (Sudski poslovnik) ir Informacijos laisvės įstatymą (Zakon o pravu na pristup informacijama).

Prokuroras (državni odvjetnici; vns. državni odvjetnik)

Išsilavinimo reikalavimai: turėti bakalauro arba magistro universitetinį teisinį laipsnį ir būti išlaikius nacionalinį advokatūros egzaminą.

Prokuroras yra atsakingas už užduotis, susijusias su prokuratūros (državno odvjetništvo), kuriai jis atstovauja ir kurioje dirba, kompetencijos sritimi,.

Prokuratūra yra savarankiška ir nepriklausoma teisminė institucija, įgaliota ir įsipareigota teikti ieškinius prieš nusikaltimų arba kitos baudžiamosios veikos kaltininkus, imtis teisinių veiksmų Kroatijos Respublikos turtui apsaugoti ir imtis priemonių Konstitucijos ir teisės aktų apsaugai.

Prokuratūra savo įgaliojimus vykdo remdamasi Konstitucija, teisės aktais, tarptautinėmis sutartimis, kurios sudaro Kroatijos Respublikos teisinės tvarkos dalį, ir kitais teisės aktais, kurie priimti pagal Konstituciją, tarptautinę sutartį arba Kroatijos Respublikos teisės aktą.

Įtvirtinta, kad Kroatijos Respublikos prokuratūros kompetencija apima visą Kroatijos Respublikos teritoriją, taip pat nustatyta, kad savivaldybių prokuratūros (općinska državna odvjetništva; vns. općinsko državno odvjetništvo) apima vieno arba daugiau savivaldybės teismo teritoriją, o apygardos prokuratūros (županijska državna odvjetništva; vns. županijsko državno odvjetništvo) – apygardos teismo arba komercinio teismo teritoriją ir administracinio teismo jurisdikciją.

KROATIJOS RESPUBLIKOS PROKURATŪRA

KORUPCIJOS IR ORGANIZUOTO NUSIKALSTAMUMO

PREVENCIJOS BIURAS (URED ZA SUZBIJANJE KORUPCIJE I ORGANIZIRANOG KRIMINALITETA) [USKOK]

APYGARDOS PROKURATŪROS (15)

SAVIVALDYBĖS PROKURATŪROS (33)

Kroatijos Respublikos prokuratūra
Gajeva 30a, 10 000 Zagreb
Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.dorh.hr/

Kroatijos Respublikos generalinis prokuroras (glavni državni odvjetnik)
tel.: +385 1 459 18 88
faks.: +385 1 459 18 54
el. p.: Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langastajnistvo.dorh@dorh.hr

Baudžiamosios teisės skyrius (kazneni odjel)
tel.: +385 1 459 18 00
faks.: +385 1 459 18 05
el. p.: Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langastajnistvo.kazneni@dorh.hr

Civilinių ir administracinių reikalų skyrius (građansko upravni odjel)
tel.: +385 1 459 18 61
faks.: +385 1 459 19 12
el. p.: Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langastajnistvo.gradjanski@dorh.hr

Savivaldybių prokuratūrosPDF(370 Kb)hr

Apygardų prokuratūrosPDF(284 Kb)hr

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasProkuratūros įstatymas (Zakon o državnom odvjetništvu)

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langas(Prokuratūros teritorijų ir registruotų buveinių įstatymas (Zakon o područjima i sjedištima državnih odvjetništava)

Naujas Prokuratūros teritorijų ir registruotų buveinių įstatymas, optimizuojantis savivaldybių prokuratūrų registruotų buveinių tinklą, įsigalioja 2015 m. balandžio 1 d.

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasĮstatymas dėl korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo prevencijos biuro (Zakon o Uredu za suzbijanje korupcije i organiziranog kriminaliteta)

Advokatai (odvjetnici; vns. odvjetnik)

Išsilavinimo reikalavimai: turėti bakalauro arba magistro universitetinį teisinį laipsnį ir būti išlaikius nacionalinį advokatūros egzaminą.

Advokatai teikia nepriklausomas paslaugas, suteikdami teisinę pagalbą fiziniams ir juridiniams asmenims, kad jie galėtų naudoti savo teisėmis, įgyvendinti teisėtus interesus ir juos ginti. Teisininko profesinė veikla reglamentuojama Teisinės profesijos įstatymu (Zakon o odvjetništvu).

Teisininko profesijos savarankiškumą ir nepriklausomumą užtikrina advokatai, savarankiškai ir nepriklausomai besiverčiantys laisvąją profesija. Advokatus buria Kroatijos advokatūra (Hrvatska odvjetnička komora), kuri yra savarankiška ir nepriklausoma advokatų sąjunga Kroatijos Respublikos teritorijoje.

Advokatai gali dirbti advokatų biure (odvjetnički ured), jungtiniame advokatų biure (zajednički odvjetnički ured) arba advokatų kontoroje (odvjetničko društvo); pastaruoju atveju – konkrečiai kaip viešoji prekybos bendrovė (javno trgovačko društvo) arba kaip ribotos atsakomybės bendrovė (društvo s ograničenom odgovornošću). Advokatai teikia advokatų paslaugą kaip profesiją ir negali atlikti kitų pareigų.

Advokatai turi prisijungti prie Kroatijos advokatūros, kuri yra savarankiška ir nepriklausoma organizacija, turinti juridinio asmens charakteristikų. Kroatijos advokatūra atstovauja Kroatijos Respublikos kaip visumos teisininko profesijai. Asociacijos organai yra Asamblėja (Skupština), valdančioji taryba (Upravni odbor), vykdomoji valdyba (Izvršni odbor), pirmininkas (Predsjednik) ir kiti organai, aprašyti jos įstatuose.

Advokatai gali siūlyti bet kokią teisinę pagalbą, ypač:

  • teikti teisines konsultacijas;
  • sudaryti dokumentus (sutartis, testamentus, pareiškimus ir pan.) ir rengti ieškinius, skundus, pasiūlymus, prašymus, paraiškas, ypatingąsias teisines priemones ir kitus procesinius dokumentus;
  • atstovauti klientams.

Advokatas gali atlikti teisinę praktiką savarankiškai, jungtiniame biure arba advokatų kontoroje.

Tik advokatai gali teikti teisinę pagalbą profesiniu pagrindu, išskyrus atvejus, kai teisės aktuose numatyta kitaip. Profesoriai ir docentai (docenti), mokantys teisės dalykų Kroatijos Respublikos universitetuose, gali teikti teisines konsultacijas ir nuomones už mokestį. Ši nuostata neapima dokumentų (sutarčių, testamentų, pareiškimų ir pan.) sudarymo ir ieškinių, skundų, pasiūlymų, prašymų, paraiškų, ypatingųjų teisinių priemonių ir kitų procesinių dokumentų rengimo. Tokie asmenys neturi teisės siūlyti kitų formų teisinės pagalbos, jie yra įsipareigoję pranešti Kroatijos advokatūrai apie ketinimą siūlyti teisinę pagalbą, kad tai būtų užfiksuota.

Asmuo įgyja teisę dirbti advokatu Kroatijos Respublikos teritorijoje, kai jis įtraukiamas į advokatų sąrašą ir kai prisiekia. Specialų sprendimą įrašyti asmenį į advokatų sąrašą priima Kroatijos advokatūra.

Kroatijos advokatūra
Koturaška 53/II, 10 000 Zagreb
tel.: +385 1 6165 200
faks.: +385 1 6170 686
Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashok-cba@hok-cba.hr
Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.hok-cba.hr/
Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasTeisininko profesijos įstatymas

Notarai (javni bilježnici; vns. javni bilježnik)

Išsilavinimo reikalavimai: turėti bakalauro arba magistro universitetinį teisinį laipsnį ir būti išlaikius nacionalinį advokatūros egzaminą notaro pareigoms eiti.

Notarai neatstovauja klientams. Jie yra patyrę ekspertai, kuriems užduotis paveda klientai. Jų tikslas yra padėti klientams kaip įmanoma geriau tvarkyti jų reikalus, kad būtų išvengta ilgų ir daug kainuojančių ginčų. Be to, jie yra nešališki, nes veikia siekdami apsaugoti teisinį saugumą, o ne konkretaus kliento interesus, jie negali atsisakyti atlikti tarnybines pareigas, išskyrus atvejus, kai turi pagrįstą priežastį. Viską, ką sužino atlikdami savo darbą, jie yra įsipareigoję laikyti konfidencialia informacija.

Notarinę paslaugą sudaro oficialus viešųjų dokumentų dėl teisinių sandorių, pareiškimų ir faktų, kuriais grindžiamos teisės, sudarymas ir išdavimas, oficialus asmeninių dokumentų tvirtinimas, dokumentų, pinigų ir kitų vertingų daiktų priėmimas saugiai saugoti siekiant perduoti juos kitiems asmenims arba kompetentingoms institucijoms, bei procedūrų, nustatytų teisės aktų atlikimas gavus nurodymą iš teismo arba kitos viešosios įstaigos. Notarų struktūra ir veikimas kaip viešosios paslaugos yra numatyti Notarų įstatyme (Zakon o javnom bilježništvu).

Notarines paslaugas teikia notarai kaip savarankiški ir nepriklausomi specialistai, kuriems suteiktas visuomenės pasitikėjimas. Notarus skiria Teisingumo ministerija. Notarų registruota buveinė teritorijoje, kurioje jie paskirti, nustatoma ministerijos. Oficiali teritorija, kurioje veikia notarai, atitinka teritoriją, numatytą savivaldybės teismui, kurio teritorijoje yra notarų registruota buveinė. Notaras yra įgaliotas atstovauti klientui teisme ir kitose viešosiose įstaigose ne ginčo būdu sprendžiamose bylose, jei byla tiesiogiai siejama su bet kuriuo jo dokumentu; tokiu atveju jis įgyja advokato teises ir pareigas.

Kroatijos Respublikoje notarai turi būti Kroatijos notarų rūmų (Hrvatska javnobilježnička komora) nariais. Rūmų registruota buveinė yra Zagrebe. Notarų rūmai siekia apsaugoti notarų gerą vardą ir garbę bei apginti jų teises ir interesus; Notarų rūmai nusprendžia, kokias notarai turės teises, įsipareigojimus ir atsakomybę. Notarų rūmų organai yra Asamblėja (Skupština), valdančioji taryba (Upravni odbor) ir pirmininkas (Predsjednik).

Notarų darbą stebi Teisingumo ministerija ir Notarų rūmai.

Kroatijos notarų rūmai
Radnička cesta 34/II, 10 000 Zagreb
tel.: +385 1 4556 566
faks.: +385 1 4551 544
el. p.: Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashjk@hjk.hr
Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.hjk.hr/Uredi
Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasNotariato įstatymas (Zakon o javnom bilježništvu)
Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasĮstatymas dėl notarų atlygio (Zakon o javnobilježničkim pristojbama)

Teisininkai nacionalinėse, vietos ir regioninėse institucijose

Išsilavinimo reikalavimai: turėti bakalauro arba magistro universitetinį teisinį laipsnį ir būti išlaikius nacionalinį advokatūros egzaminą (pareigoms, kai reikia atstovauti darbdaviui).

Valstybės tarnautojų pareigybes (įskaitant teisininkus) nacionalinėse institucijose reglamentuoja Valstybės tarnautojų įstatymas (Zakon o državnim službenicima), o darbuotojų pareigybes vietos ir regioninėse institucijose reglamentuoja Vietos ir regionų savivaldos įstatymas (Zakon o lokalnoj i područnoj (regionalnoj) samoupravi).

Teisininkai prekybos bendrovėse

Išsilavinimo reikalavimai: turėti bakalauro arba magistro universitetinį teisinį laipsnį ir būti išlaikius nacionalinį advokatūros egzaminą (pareigoms, kai reikia atstovauti darbdaviui).

Teisininkai prekybos bendrovėse yra įgalioti atstovauti suinteresuotai prekybos bendrovei, veikdami kaip įgaliotieji atstovai pagal įdarbinimo sutartį, visose institucijose ir visuose teisiniuose santykiuose, pavyzdžiui, civilinėse bylose, sudarant sutartis, darbo teisės, nuosavybės, statuso, baudžiamųjų nusižengimų ir baudžiamosiose bylose ir t. t. Advokatai, kurie dirba bendrovėje, yra įgalioti laikyti nacionalinį advokatūros egzaminą pagal teisės aktuose numatytas sąlygas.

Kroatijos Respublikoje nėra teisininkų, dirbančių prekybos bendrovėse, rūmų. Dėl šios priežasties tam tikras teisininkų, dirbančių prekybos bendrovėse, skaičius priklauso pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios įsteigtos propaguoti teisinės profesijos interesus versle ir gauti pažangų profesinį mokymą teisininkams, dirbantiems tokiose bendrovėse.

Kroatijos Respublikoje teisininkų pareigos prekybos bendrovėse nėra reguliuojamos atskirais teisės aktais.

Teisininkai įstaigose ir akademinėje bendruomenėje

Išsilavinimo reikalavimai: turėti aukštąjį universitetinį teisės arba magistro laipsnį ir būti išlaikius nacionalinį advokatūros egzaminą (pareigoms, kai reikia atstovauti darbdaviui).

Išsilavinimo reikalavimai dirbti akademinėje bendruomenėje arba užimti su mokslu ir švietimu susijusias pareigas: suinteresuotas asmuo turi būti įgijęs bakalauro arba magistro teisinį laipsnį arba daktaro laipsnį, turi būti atlikęs viešus susijusios srities pristatymus moksliniuose arba akademiniuose susibūrimuose bei paskelbęs mokslinių ir akademinių darbų.

Nacionalinė teismų taryba (Državno sudbeno vijeće)

Nacionalinė teismų taryba yra savarankiška ir nepriklausoma institucija, užtikrinanti Kroatijos Respublikos teismų savarankiškumą ir nepriklausomumą. Ji savarankiškai, laikydamasi Konstitucijos ir teisės aktų, nusprendžia dėl teisėjų ir teismų pirmininkų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo, atleidimo iš darbo ir drausminės atsakomybės, išskyrus Kroatijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo pirmininko atvejį. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas renkamas ir atleidžiamas Kroatijos Parlamento remiantis Kroatijos prezidento siūlymu, kai Kroatijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Generalinė Asamblėja (Opća sjednica) ir kompetentingas Kroatijos Parlamento komitetas pateikia savo nuomonę. Kroatijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas renkamas ketverių metų kadencijai.

Nacionalinę teismų tarybą sudaro 11 narių, iš kurių septyni yra teisėjai, du universiteto teisės profesoriai ir du Parlamento nariai, iš kurių vienas turi būti iš opozicijos gretų.

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasNacionalinės teismų tarybos įstatymas (Zakon o državnom sudbenom vijeću)

Prokuratūros taryba (Državnoodvjetničko vijeće)

Prokuratūros taryba paskiria ir atleidžia prokurorus bei nusprendžia dėl jų drausminės atsakomybės, išskyrus Kroatijos Respublikos generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų atvejus. Kroatijos Respublikos generalinis prokuroras skiriamas Kroatijos Parlamento ketverių metų kadencijai Kroatijos Respublikos Vyriausybės siūlymu, kompetentingam Kroatijos Parlamento komitetui pateikus savo nuomonę.

Nacionalinę prokuratūros tarybą sudaro 11 narių, iš kurių septyni yra prokurorai, du universiteto teisės profesoriai ir du Parlamento nariai, iš kurių vienas turi atstovauti opozicijai.


Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Paskutinis naujinimas: 09/09/2016