Šeimos išlaikymas

Jei norite pareikalauti, kad būtų mokamas išlaikymas, pavyzdžiui, paprašyti iš su vaiku negyvenančio tėvo ar motinos mėnesinės išmokos vaikui išlaikyti, pagal ES teisę galite pasinaudoti savo valstybės teismais, kad jie nustatytų skolininko prievolę mokėti išlaikymą ir nustatytų išlaikymo išmokos dydį. Toks teismo sprendimas bus lengvai pripažintas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Norėdami gauti išsamios informacijos apie šalį, pasirinkite atitinkamos šalies vėliavą.

Taisyklės nuo 2011 m. birželio mėn.

Nuo 2011 m. birželio 18 d. taikomos naujos taisyklės, susijusios su išlaikymo klausimais. Jomis ir toliau užtikrinama išlaikymo kreditoriaus teisminė apsauga, leidžiant jam paduoti skolininką į teismą savo valstybėje. Be to, dauguma atvejų 2007 m. Hagos protokolu nustatoma išlaikymo prievolėms taikoma teisė, ir visi valstybių narių teismų priimti sprendimai dėl išlaikymo laisvai juda Europos Sąjungoje ir gali būti be papildomų formalumų priverstinai vykdomi visose valstybėse narėse. Galiausiai išlaikymo kreditoriai ir skolininkai gali naudotis valstybių narių teikiama administracine pagalba.

Naujosios taisyklės taikomos visose 27 ES valstybėse narėse, įskaitant Daniją pagal 2005 m. spalio 19 d. Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimą dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Tačiau Danija kai kurių taisyklių – visų pirma taikytinos teisės ir centrinių institucijų bendradarbiavimo – netaiko.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė nebėra ES valstybė narė. Tačiau civilinės teisenos srityje nebaigtos procedūros ir procesai, pradėti iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, bus tęsiami pagal ES teisę. Iki 2024 m. pabaigos Jungtinė Karalystė gali būti toliau pasirenkama elektroninių (dinamiškų) formų skyrelyje dėl tokių procedūrų ir procesų.

Reglamentu taip pat nustatyta, kad su išlaikymo prievolėmis susijusių procedūrų tikslu teismais gali būti laikomos administracinės institucijos. Šių institucijų sąrašas pateikiamas čia PDF (313 Kb) lt.

Europos e. teisingumo portale galite rasti informacijos apie reglamento taikymą ir patogią formų pildymo priemonę. Europos teisminis tinklas civilinėse ir komercinėse bylose parengė Išlaikymo reglamento priedų naudojimo gaires 23 kalbomis.

Kai išlaikymą turintis mokėti arba gauti asmuo gyvena ES nepriklausančioje valstybėje, Konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo ir Protokolas dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės gali padėti atgauti išlaikymą ES nepriklausančiose valstybėse, kurios yra šių tarptautinių dokumentų šalys. Konvencija ES trečiųjų valstybių, kurios yra Konvencijos šalys, atžvilgiu įsigaliojo 2014 m. rugpjūčio 1 d.

Neprivaloma standartinė forma su išlaikymu susijusiems įsiskolinimams nurodyti

Siekdamas palengvinti Išlaikymo reglamento praktinį įgyvendinimą ir veiksmingą naudojimąsi piliečių teisėmis ES, Europos teisminis tinklas civilinėse ir komercinėse bylose parengė neprivalomą standartinę formą, skirtą su išlaikymu susijusiems įsiskolinimams nurodyti.

Šia neprivaloma forma siekiama palengvinti su išlaikymu susijusių įsiskolinimų išieškojimą; ji pateikiama 23 kalbomis. Prie formos pridedamas praktinis jos pildymo vadovas. Forma pateikiama šiais formatais: PDF PDF (1112 Kb) lt ir XLS Excel (434 Kb) lt.

Neprivalomoji standartinė forma dėl taikaus sprendimo

Siekdamas palengvinti Išlaikymo reglamento įgyvendinimą ir veiksmingą tarpvalstybinį išlaikymo išmokų išieškojimą, Europos teisminis tinklas civilinėse ir komercinėse bylose parengė (neprivalomąją) standartinę formą dėl taikaus sprendimo.

Taikus ginčo sprendimas padės išvengti teismo įsikišimo ir (arba) vykdymo užtikrinimo procedūros. Jis gali padėti išvengti ilgų ir sudėtingų procedūrų. Ši forma padės centrinėms institucijoms palengvinti taikių šalių susitarimų sudarymą ir įveikti kalbos barjerus, kad išlaikymo išmokos būtų mokamos savanoriškai. Forma parengta 23 ES kalbomis ir pateikiama šiuo formatu: PDF PDF (147 Kb) lt

Paskutinis naujinimas: 09/12/2023

Šį puslapį tvarko Europos Komisija. Šiame tinklalapyje pateikta informacija nebūtinai atitinka Europos Komisijos oficialią poziciją. Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą informaciją arba duomenis. Informacija apie ES tinklalapių autorių teises pateikiama teisiniame pranešime.

Šeimos išlaikymas - Belgija

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Išlaikymo prievolė gali būti apibūdinama kaip įstatymu nustatyta asmens pareiga teikti kitam asmeniui reikalingą paramą pragyvenimui, o šiuos asmenis sieja „konkretūs šeimos“ santykiai. Išlaikymas – tai ne tik maistas, bet viskas, ko reikia gyvenimui, įskaitant pragyvenimo lėšas, drabužius, būstą ir sveikatos priežiūrą.

Išlaikymo prievolė yra pagrįsta šeimos arba santuokiniais santykiais arba alternatyvia prievole, kai tie santykiai išyra. Ji egzistuoja tarp tam tikrų kraujo giminaičių ir santuokinių giminaičių, sutuoktinių ir teisėtų sugyventinių. Ji yra pagrįsta solidarumo pareiga, kuri tam tikrais atvejais gali būti tvirtesnė.

  • Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus
    Tokiais atvejais galioja dviejų rūšių išlaikymo prievolės:
    • Platesniąja prasme reikalaujama, kad išlaikymo prievolę turintis tėvas ir motina, atsižvelgdami į turimas lėšas, prisiimtų atsakomybę už savo vaikų apgyvendinimą, išlaikymą, sveikatą, priežiūrą, švietimą, mokymą ir raidą. Jeigu vaikas toliau mokosi aukštojoje arba profesinėje mokykloje, vaikui sulaukus pilnametystės prievolė galioja toliau. Ji galioja nepaisant tėvų išteklių ir vaiko poreikių. Išlaikymo prievolė yra platesnė tuo požiūriu, kad ji reiškia ne tik vaiko pragyvenimą, bet ir švietimą, mokymą ir pan. (Civilinio kodekso 203 straipsnis).
    • Tėvyste pagrįsta išlaikymo prievolė, susijusi su vaiko poreikiais, nepaisant jo amžiaus ir tėvų išteklių (Civilinio kodekso 207, 207, 208 ir 353-14 straipsniai).
  • Vaikų prievolė išlaikyti tėvus
    Tėvams taikoma prievolė išlaikyti savo vaikus yra abipusė (Civilinio kodekso 205, 207 ir 353-14 straipsniai). Todėl vaikai turi prievolę išlaikyti savo tėvą ir motiną, jeigu jiems reikalingas išlaikymas.
  • Sutuoktinio prievolė išlaikyti kitą sutuoktinį
    Sutuoktinių tarpusavio išlaikymo prievolės yra pagrįstos pagalbos ir paramos pareiga ir pareiga prisidėti prie Civiliniame kodekse nurodytų santuokos išlaidų (Civilinio kodekso 213 ir 221 straipsniai). Šios pareigos, susijusios su sutuoktiniams galiojančia bendro gyvenimo pareiga, yra abipusės. Jeigu jos nevykdomos, išlaikymo arba turto perdavimo bylos forma gali būti iškeliama vykdymui lygiavertė byla (Civilinio kodekso 213, 221 ir 223 straipsniai), žr. 10 klausimą.
  • Santuoką nutraukusio sutuoktinio prievolė išlaikyti buvusį sutuoktinį
    Atsižvelgiant į santuokos nutraukimo rūšį, reikia išskirti du atvejus: santuokos nutraukimas dėl negrįžtamai iširusios santuokos ir santuokos nutraukimas bendru sutikimu:
    • santuokos nutraukimas dėl negrįžtamai iširusios santuokos: jeigu sutuoktiniai nesusitarė dėl jokios išlaikymo formos (Civilinio kodekso 301 straipsnio 1 dalis), teismas, sutuoktinio, kuriam reikalingas išlaikymas, prašymu priimdamas sprendimą nutraukti santuoką arba vėlesniu sprendimu, gali įpareigoti kitą sutuoktinį mokėti išlaikymą (Civilinio kodekso 301 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa).
      Teismas gali atsisakyti duoti leidimą pareikšti ieškinį dėl išlaikymo nutraukus santuoką, jeigu atsakovas įrodo, kad ieškovas tyčia padarė sunkų nusižengimą, dėl kurio tolesnis bendras gyvenimas tapo neįmanomas (Civilinio kodekso 301 straipsnio 2 dalies antra pastraipa).
      Išlaikymo išmokos dydis bet kuriuo atveju negali būti didesnis nei vienas trečdalis sutuoktinio, turinčio pareigą ją mokėti, pajamų (Civilinio kodekso 30 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa);
    • santuokos nutraukimas bendru sutikimu: sutuoktiniai neturi prievolės teikti vienas kitam išlaikymo bylos nagrinėjimo metu ir (arba) nutraukus santuoką. Sutuoktiniai gali nuspręsti laisvai nustatyti išlaikymo išmokų dydį ir jų mokėjimo bei išieškojimo tvarką, taip pat išlaikymo išmokos indeksavimą ir jos dydžio pakeitimo pagrindus (Teismų kodekso 1288 straipsnio pirmos pastraipos 4 punktas). Išskyrus atvejus, kai aiškiai susitarta priešingai, teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, gali vienos iš šalių prašymu padidinti, sumažinti arba panaikinti sutartą išlaikymo dydį (Teismų kodekso 1288 straipsnio trečia pastraipa), jeigu išlaikymas, visų pirma atsižvelgiant į naujas šalių nepageidaujamas aplinkybes, nebereikalingas. Išlaikymo dydis negali būti indeksuojamas, nebent indeksavimas yra aiškiai nustatytas.
  • Kita, kokiomis aplinkybėmis?
    Išlaikymo prievolę turi tiesiosios aukštutinės ir žemutinės linijos giminaičiai (tėvai vaikams, vaikai tėvams, taip pat vaikaičiai seneliams ir atvirkščiai, Civilinio kodekso 205 ir 207 straipsniai).
    Dėl santuokinių giminaičių išlaikymo galimi du scenarijai:
    • pergyvenęs sutuoktinis, kuris nėra mirusio sutuoktinio vaikų tėvas ar motina, turi išlaikyti tokius vaikus, tačiau ši išlaikymo prievolė yra ribota (Civilinio kodekso 203 straipsnio 3 dalis);
    • žentai ir marčios turi prievolę išlaikyti savo uošvius (šešurus) ir uošves (anytas) ir atvirkščiai. Prievolė nustoja galioti, jeigu uošvis (šešuras) arba uošvė (anyta) sudaro naują santuoką arba jeigu miršta sutuoktinis (dėl kurio santuokos atsirado giminystės ryšiai) ir santuokiniai vaikai (Civilinio kodekso 206 ir 207 straipsniai).

Tam tikrais atvejais išlaikymas pergyvenusiam sutuoktiniui arba mirusio sutuoktinio aukštutinės linijos giminaičiams turi būti mokamas iš mirusio sutuoktinio palikimo (Civilinio kodekso 205bis straipsnis).

Vaikai, kurių tėvas nenustatytas, gali reikalauti, kad vyras, kuris teisės aktuose nustatytu pastojimo laikotarpiu palaikė santykius su jų motina, mokėtų išlaikymą, skirtą jų priežiūrai, švietimui ir mokymui (Civilinio kodekso 336 straipsnis).

Jeigu teisėtų sugyventinių darnūs santykiai iš esmės išyra, šalis gali kreiptis į teismą prašydama skirti išlaikymą teismui nustatant atitinkamas laikinąsias priemones. Ši taisyklė taip pat taikoma, jeigu teisėtas bendras gyvenimas nutraukiamas; tokiu atveju taikomos laikinosios priemonės (Civilinio kodekso 1479 straipsnis).

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Paprastai išlaikymo prievolė nustoja galioti vaikui sulaukus pilnametystės ir tapus visiškai veiksniam. Tačiau išlaikymo prievolė gali galioti toliau, jeigu vaikas toliau studijuoja ir mokosi (Civilinio kodekso 203 ir 336 straipsniai).

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Skolininkas kreditoriaus poreikius gali patenkinti savanoriškai. Priešingu atveju kilus ginčui, nesutarimui arba sustabdžius išlaikymo mokėjimą būtina pradėti teisminį procesą.

Jeigu nutraukiama negrįžtamai iširusi santuoka, ieškinys dėl išlaikymo nutraukus santuoką gali būti pareiškiamas, be kita ko, pradinėje byloje arba pateikiant prašymus (Teismų kodekso 1254 straipsnio 1 dalies penkta pastraipa ir 1254 straipsnio 5 dalis).

Išskyrus santuokos nutraukimo bylas, bet kokį ieškinį dėl išlaikymo nagrinėja ir išsprendžia taikos teismas (Teismų kodekso 591 straipsnio 7 dalis), tačiau jis nenagrinėja bylų, kuriose išlaikymą prašoma priteisti nenustatant tėvystės. Žr. 5 klausimą.

Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. visi ieškiniai, susiję su išlaikymo prievolėmis, priklauso šeimos bylų teismo jurisdikcijai (Teismų kodekso 572bis straipsnio 7a dalis), įskaitant bylas dėl išlaikymo, kuriose prašoma išlaikymą priteisti nenustatant tėvystės, tačiau ši taisyklė netaikoma išlaikymo prievolėms, susijusioms su socialinės integracijos išmokomis.

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Ieškinį asmeniškai pareiškia teisę gauti išlaikymą turintis asmuo (visų pirma žr. Civilinio kodekso 337 straipsnį). Ieškinį teisme asmuo arba jo advokatas pareiškia asmeniškai (visų pirma žr. Teismų kodekso 1253c, 1254 ir 1320 straipsnius).

Jeigu asmuo nėra veiksnus, jo vardu veikia teisinis atstovas (tėvas, motina, globėjas, atstovas pagal įstatymą).

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Taikos teismas turi bendrą jurisdikciją nagrinėti ginčus dėl išlaikymo (Teismų kodekso 591 straipsnio 7 dalis), tačiau galioja tam tikros išimtys. Šiomis aplinkybėmis ieškinys turi būti pareiškiamas ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos teisme, išskyrus atvejus, kai pateikiami prašymai sumažinti išlaikymo išmokos dydį arba nutraukti išmokų mokėjimą (Teismų kodekso 626 straipsnis).

Šeimos bylų teismo pirmininkas (Civilinio kodekso 338 straipsnis) turi jurisdikciją nagrinėti vaiko iškeltas bylas asmeniui, kuris teisės aktuose nustatytu pastojimo laikotarpiu palaikė santykius su jų motina (Civilinio kodekso 336 straipsnis).

Išskyrus ypatingos skubos atvejus ir atvejus, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jurisdikciją spręsti ginčus dėl tėvų valdžios turi tėvų, globėjų arba vaiko globos teises turinčių asmenų (1965 m. balandžio 8 d. Nepilnamečių apsaugos, nusikaltimą padariusių asmenų priežiūros ir nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo įstatymo 44 straipsnis) gyvenamosios vietos jaunimo teismas (Civilinio kodekso 387bis straipsnis).

Jeigu tarp sutuoktinių prieš santuokos nutraukimą kyla konfliktas, ieškiniai pareiškiami paskutinio bendro sutuoktinio būsto vietos (Teismų kodekso 628 straipsnio 2 dalis) taikos teisme (Teismų kodekso 594 straipsnio 19 dalis).

Iš karto, kai tik pateikiamas prašymas nutraukti negrįžtamai iširusią santuoką, šeimos bylų teismo pirmininkas turi jurisdikciją (Teismų kodekso 1280 straipsnis), iki santuoka yra nutraukiama. Tačiau pareiga patvirtinti šalių sudarytus susitarimus dėl išlaikymo priklauso teismui, kuris bylą nagrinėja iš esmės (Teismų kodekso 1256 straipsnio pirma pastraipa).

Priėmus galutinį sprendimą nutraukti santuoką, jurisdikciją turi taikos teisėjas ir jaunimo teismas. Šeimos bylų teismo pirmininkas išlaiko jurisdikciją priimti laikinąsias nutartis ypatingos skubos atvejais (Teismų kodekso 584 straipsnis).

Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. visi ieškiniai, susiję su išlaikymo prievolėmis, priklauso šeimos bylų teismo jurisdikcijai (Teismų kodekso 572bis straipsnio 7a dalis), tačiau ši taisyklė netaikoma išlaikymo prievolėms, susijusioms su socialinės integracijos išmokomis.

Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. šalių, kurios yra (arba buvo) susituokusios arba gyvena (arba gyveno) kaip teisėti sugyventiniai, ieškiniai viena kitai ir ieškiniai dėl išlaikymo prievolių, susijusių su abiejų šalių vaikais arba vaikais, kurių santykiai nustatyti tik su vienu iš tėvų, iš esmės pareiškiami pagrindinį ieškinį nagrinėjančiam teismui (žr. Teismų kodekso 629bis straipsnio 1 dalį). Kompetenciją turi nepilnamečio, pareiškusio su išlaikymo prievolėmis nepilnamečiam vaikui susijusius ieškinius, nuolatinės gyvenamosios vietos (arba, jeigu tokios vietos nėra, įprastinės gyvenamosios vietos) teismas. Jeigu šalys turi keletą vaikų, jurisdikciją nagrinėti visus ieškinius turi pirmasis teismas, į kurį buvo kreiptasi (Teismų kodekso 629bis straipsnio 2 dalis). Jeigu išlaikymo prievolės yra susijusios su kitais išlaikymo kreditoriais, byla iškeliama atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos arba paskutinės sutuoktinių arba bendro būsto vietos teisme (Teismų kodekso 629bis straipsnio 4 dalis).

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Žr. 4 klausimą. Atsižvelgiant į pareikšto ieškinio pobūdį, ieškinio pareiškimas pateikiamas antstoliui įteikiant šaukimą arba prašymo forma. Advokato dalyvavimas nebūtinas.

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Už teismo procesą reikia sumokėti. Galutinio išlaidų dydžio neįmanoma nustatyti; tai priklauso nuo iškeltos bylos rūšies, teisinių ir gynybos išlaidų, jeigu byloje dalyvauja advokatas. Atlyginant bylos nagrinėjimo išlaidas, kai buvo suteikta teisinė pagalba, taikomos bendros teisės taisyklės (žr. „Teisinė pagalba – Belgija“).

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

  • Paramos forma

Parama teikiama mokant išlaikymo išmokas. Kai kuriais atvejais išlaikymas gali būti kaupiamas kapitalo forma (Civilinio kodekso 301 straipsnio 8 dalis). Išimtiniais atvejais jis gali būti mokamas natūra (Civilinio kodekso 210 straipsnis).

  • Paramos vertinimas ir indeksavimas

Indeksavimo skalės nėra. Priteisiamas tik toks išlaikymas, kuris yra proporcingas ieškovo poreikiams ir asmens, turinčio pareigą mokėti išlaikymo išmokas, finansinei padėčiai (Civilinio kodekso 208 ir 209 straipsniai).

Tėvų ir motinų prievolė (Civilinio kodekso 203 straipsnis) nustatoma proporcingai atsižvelgiant į jų lėšas ir ši jų prievolė turi apimti vaikų aprūpinimą būstu, išlaikymą, sveikatą, priežiūrą, švietimą, mokymą ir raidą (iki jie užbaigia studijas aukštojoje mokykloje ar profesinį mokymą). Tokio išlaikymo fiksuoto dydžio mėnesinės išmokos mokamos vienam iš vaiką globojančių tėvų.

Tėvas ir motina gali savo vardu vienas iš kito reikalauti prisidėti prie apsirūpinimo būstu, išlaikymo ir kitokių išlaidų apmokėjimo (Civilinio kodekso 203bis straipsnio 2 dalis).

Asmens, kuris pastojimo laikotarpiu palaikė santykius su vaiko motina, mokėtinos išlaikymo išmokos dydis nustatomas atsižvelgiant į vaiko poreikius ir skolininko lėšas, galimybes ir socialines aplinkybes (Civilinio kodekso 336, 339 ir 203bis straipsniai).

Įstatymu santuoką nutraukiantiems sutuoktiniams aiškiai leidžiama bet kuriuo metu sudaryti susitarimą dėl bet kokio išlaikymo, jo dydžio ir sutarto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo tvarkos (Civilinio kodekso 301 straipsnio 1 dalis ir Teismų kodekso 1256 straipsnio pirma pastraipa ir 1288 straipsnio 4 dalis). Tačiau bylą nagrinėjantis teismas gali atsisakyti patvirtinti tokius susitarimus, jeigu jie akivaizdžiai prieštarauja vaiko interesams (Teismų kodekso 1256 straipsnio antra pastraipa ir 1290 straipsnio antra ir penkta pastraipos).

Jeigu sudaromas teisminis susitarimas, teismas, kuris priima sprendimą in concreto dėl išlaikymo dydžio, vis dėlto turi taikyti apskaičiavimo kriterijus ir ribas. Išlaikymu iš esmės turi būti patenkinami bent jau išlaikymo gavėjo „poreikiai“ (Civilinio kodekso 301 straipsnio 3 dalis).

Bet kuriuo atveju išlaikymo išmokos dydis negali būti didesnis nei vienas trečdalis sutuoktinio, turinčio išlaikymo prievolę, pajamų (Civilinio kodekso 30 straipsnio 3 dalies paskutinis sakinys). Sprendimu priteisto išlaikymo galiojimo trukmė priklauso nuo santuokos trukmės. Išimtinėmis aplinkybėmis sprendimu priteisto išlaikymo trukmę teismas gali pratęsti (Civilinio kodekso 301 straipsnio 4 dalis).

Jeigu santuoka nutraukiama dėl to, kad negrįžtamai iširo, tėvų išlaikymo įmokos indeksuojamos automatiškai. Iš esmės orientacinis indeksas yra vartotojų kainų indeksas, tačiau įstatymu teismui leidžiama taikyti kitokią pragyvenimo išlaidų tikslinimo sistemą (Civilinio kodekso 301 straipsnio 6 dalies pirma pastraipa ir 203quater straipsnio 1 dalis), be to, šalys gali nesilaikyti šios taisyklės sudarydamos susitarimą (Civilinio kodekso 203quater straipsnio 1 dalis).

Įstatymu leidžiama vienos iš šalių prašymu išlaikymo išmoką didinti, mažinti arba panaikinti remiantis Civilinio kodekso 301 straipsnio 7 dalies pirmoje pastraipoje ir Teismų kodekso 1293 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytais bendraisiais pagrindais.

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Išlaikymo išmoka mokama kreditoriui arba jo atstovui mėnesinės išmokos forma. Tam tikrais atvejais išlaikymo išmoka gali būti kaupiama (žr. 8 klausimą).

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Kreditorius, kuris turi nutartį dėl vykdymo, gali įvykdyti savo reikalavimą. Taikant tam tikras sąlygas, areštuoti galima išlaikymo skolininko, nesilaikančio sprendimo, kuriuo priteisiamas išlaikymas, kilnojamąjį arba nekilnojamąjį turtą (Teismų kodekso 1494 straipsnis). Nutartis dėl turto aprašymo gali būti priimama net dėl trečiosios šalies, pvz., skolininko darbdavio (Teismų kodekso 1539 straipsnis). Be to, tam tikromis aplinkybėmis kreditoriai, kurie dar neturi vykdymo nutarties, gali prašyti priimti nutartį dėl arešto, kad apsaugotų savo teises dėl būsimo išlaikymo išieškojimo (Teismų kodekso 1413 straipsnis).

Belgijoje nustatyta supaprastinto vykdymo, t. y. turto perdavimo, tvarka, kurią taikant kreditoriui suteikiama teisė gauti tam tikrą dalį skolininko pajamų arba bet kurios kitos tiesiogiai trečiosios šalies mokėtinos sumos. Turto perdavimas taikomas teisinėms sutuoktinių arba buvusių sutuoktinių išlaikymo prievolėms (Civilinio kodekso 220 straipsnio 3 dalis, 221, 223 straipsniai, ir 301 straipsnio 11 dalis ir Teismų kodekso 1280 straipsnis), vaikų išlaikymo, švietimo ir mokymo prievolėms, įskaitant bylas tarp tėvo ir motinos, nustatytas Civilinio kodekso 203bis straipsnyje, ir teisinėms tiesiosios aukštutinės ir žemutinės linijos giminaičių išlaikymo prievolėms (Civilinio kodekso 203ter straipsnis).

Galiausiai Baudžiamajame kodekse nustatytas straipsnis dėl persikėlimo gyventi į kitą nei šeimos nuolatinę gyvenamąją vietą (Baudžiamojo kodekso 391bis straipsnis), pagal kurį bet kuris asmuo, kurį teismas įpareigojo mokėti išlaikymą ir kuris tyčia jo nemokėjo daugiau nei du mėnesius, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Civilinio kodekso 2277 straipsnyje nustatyta, kad su išlaikymu susijusiems įsiskolinimams taikomas penkerių metų senaties terminas.

Teismų priteistam išlaikymui taikomas dešimties metų senaties terminas (Civilinio kodekso 2262bis straipsnis).

Išlaikymas sustabdomas sutuoktinių santuokos metu (2253 straipsnis) ir nutraukiamas įteikus šaukimą į teismą, nutartį dėl mokėjimo arba arešto (2244 ir 2248 straipsniai) ir kreditoriui pateikiant teisinius dokumentus ir skolininkui atlikus mokėjimą.

Iš esmės pagal 1851 m. gruodžio 16 d. Hipotekos įstatymo 7 ir 8 straipsnius reikalaujama, kad skolininkai savo įsipareigojimus įgyvendintų dėl viso savo turto.

Tačiau pagal Teismų kodekso 1408 straipsnį tam tikras kilnojamasis asmeninis turtas, reikalingas skolininko ir jo šeimos, skolininko ir jo išlaikomų vaikų, gyvenančių tame pačiame būste, kasdieniam gyvenimui, profesinės veiklos vykdymui arba nuolatiniam mokymui ar studijoms, negali būti kreditorių reikalavimų dalyku.

Pagal Teismų kodekso 1409 straipsnio 1 dalį darbo ir kitos veiklos pajamoms turto perdavimas ir areštas iš dalies netaikomas.

Teismų kodekso 1412 straipsnyje vis tiek nustatyta, kad, pirma, išlaikymo kreditoriui negali būti taikomos atleidimo nuo arešto taisyklės ir, antra, kad tas asmuo turi neginčijamą pirmenybę, palyginti su kitais kreditoriais. Tačiau jeigu reikalaujama, kad turtą perduotų asmuo, kurio skolos jau yra perduotos arba areštuotos, teismas gali nagrinėti bendrą skolininko padėtį ir jo kreditorių poreikius, visų pirma atsižvelgdamas į išlaikymą, ir jiems lygiai padalyti perduotas arba areštuotas sumas (Teismų kodekso 1390bis straipsnio penkta pastraipa).

Nemokūs skolininkai turi teisę solidariai grąžinti skolas (Teismų kodekso 1675/2 ir kiti straipsniai). Šiomis aplinkybėmis teismas, jei tinkama, gali nuspręsti panaikinti skolas, įskaitant su išlaikymo išmokomis, bet ne su išlaikymo skolomis susijusius įsiskolinimus.

Areštas gali būti taikomas siekiant iš anksto užtikrinti išlaikymo išmokų mokėjimą, kai sueis jų mokėjimo terminas (Teismų kodekso 1494 straipsnio antra pastraipa).

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Jeigu išlaikymo kreditoriams nepavyksta gauti išlaikymo, nepaisant pirmiau minėtų teisių gynimo priemonių, jie gali kreiptis į Išlaikymo reikalavimų departamentą (Service des créances alimentaires) (kuris yra Federalinės valstybės finansų tarnybos struktūrinis padalinys), atsakingą už sumų dėl vienos ar kelių išlaikymo išmokų išmokėjimą iš anksto ir iš anksto išmokėtų sumų ir skolininkų mokėtinų skolų likučio ir įsiskolinimų surinkimą arba išieškojimą.

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

Išlaikymo reikalavimų departamentas gali veikti skolininkų vardu ir vietoj jų mokėti išlaikymą ar jo dalį. Departamentas reikalauja, kad skolininkai mokėtų išlaikymą ir įsiskolinimus vienu metu. Skolininkai savanoriškai moka išlaikymo išmokas departamentui arba išlaikymo išmokos išieškomos priverstinai. Pastaruoju atveju rezultatas, žinoma, negali būti garantuojamas. Tai priklauso nuo skolininko finansinių aplinkybių.

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Centrinė institucija, kuri paskirta pagal 1956 m. birželio 20 d. Niujorko konvenciją dėl išlaikymo išmokų išieškojimo užsienyje, 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje ir 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo, yra:

Federalinės valstybės finansų tarnybos (Service public fédéral Justice)
Tarptautinio bendradarbiavimo civilinėse bylose departamentas
(Service de coopération internationale en matière civile)
Boulevard de Waterloo, 115
1000 Brussels

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Ieškovas arba jo teisės konsultantas gali susisiekti su šiuo departamentu paštu, telefonu (+ 32 (0)2 542 65 11), faksu (+ 32 (0)2 542 70 06) arba e. paštu (Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasaliments@just.fgov.be arba Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasalimentatie@just.fgov.be).

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Kitoje nei Belgija šalyje gyvenantys ieškovai privalo susisiekti su savo šalies centrine institucija, atsakinga už konvencijų arba reglamento įgyvendinimą. Jie negali tiesiogiai kreiptis į Belgijos įstaigą arba instituciją.

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Ne (žr. pirmiau).

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Taip.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Kai reikalavimas perduodamas centrinei institucijai, ji, patikrinusi skolininko ir (arba) jo turto buvimo vietą Belgijoje, perduoda bylą atitinkamą teritorinę jurisdikciją turinčiai teisinės pagalbos tarnybai. Kai ieškinys dėl vaiko išlaikymo pareiškiamas per centrines institucijas, teisinė pagalba suteikiama netikrinant jos gavėjo finansinės padėties. Teikiant pagalbą atlyginami advokato mokesčiai ir bylos nagrinėjimo išlaidos.

Kitais atvejais pagal Direktyvą 2002/8/EB teisinės pagalbos reikalaujantys ieškovai turėtų kreiptis į centrinę instituciją.

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

Pagrindinė centrinės institucijos funkcija – teikti informaciją apie reglamento taikymą pagal joje ir prašomojoje valstybėje nustatytas taisykles. Centrinė institucija turi išteklių, leidžiančių jai tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti skolininko arba kreditoriaus buvimo vietą ir gauti kitą susijusią informaciją apie skolininko arba kreditoriaus pajamas ir (arba) turtą.

Taikų susitarimą stengiamasi sudaryti teismo byloje abiem šalims apsikeičiant pastabomis, o tiksliau tariant, teisminėms institucijoms apklausiant priešingą šalį. Prireikus centrinė institucija teikia papildomą pagalbą, kad skatintų nepertraukiamą sprendimų dėl išlaikymo vykdymą.

Centrinė institucija gali padėti surinkti dokumentinius įrodymus ir perduoti bei įteikti dokumentus, šiuo tikslu pateikdama informaciją apie taikytinos vidaus teisės nuostatas ir galiojančių tarptautinių dokumentų įgyvendinimo taisykles.

Vadovaujantis įgaliojimais, kuriuos centrinė institucija suteikė ieškovo atstovui Belgijos teismuose, gali būti taikomos būtinos laikinosios apsaugos priemonės, kurių paskirtis – užtikrinti sėkmingą ieškinio dėl išlaikymo nagrinėjimą.

Prireikus centrinė institucija gali teikti prašančiajai šaliai informaciją apie procedūras, kurias reikia taikyti nustatant vaiko tariamą tėvą.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasJūsų Europa.

Laukiame jūsų Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasatsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Your-Europe

Paskutinis naujinimas: 17/12/2020

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Šeimos išlaikymas - Bulgarija

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Išlaikymo prievolė – tai vieno šeimos nario pareiga teikti kitam šeimos nariui pragyvenimo lėšas. Tai įstatyme nustatyta prievolė, t. y. paprastai ji taikoma remiantis įstatymu, kuriai galioja tam tikri kriterijai, o ne šalių susitarimu nustatytos taisyklės. Išlaikymo prievolė yra asmeninė prievolė, kuri nustoja galioti mirus asmeniui, turinčiam teisę reikalauti ją įvykdyti.

Asmuo turi teisę gauti išlaikymą tik jeigu negali dirbti ir neturi pragyvenimui reikalingų lėšų.

Asmuo, turintis teisę gauti išlaikymą, gali reikalauti išlaikymo iš toliau išvardytų asmenų tokia eilės tvarka: iš sutuoktinio arba buvusio sutuoktinio; iš vaikų; iš tėvų; iš vaikaičių ir provaikaičių; iš brolių ir seserų; iš senelių ir tiesiosios aukštutinės linijos giminaičių. Jeigu pirmas nurodytas asmuo negali mokėti išlaikymo, išlaikymą turi mokėti bet kuris kitas eilės tvarka nurodytas asmuo.

Kai asmuo turi prievolę išlaikyti keletą kitų asmenų, išlaikymas mokamas tokia eilės tvarka (išskyrus toliau pateiktame sąraše nurodytus asmenis): vaikams, sutuoktiniui arba buvusiam sutuoktiniui, tėvams, vaikaičiams ir provaikaičiams, broliams ir seserims, seneliams ir tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiams.

Nutraukus santuoką, teisę gauti išlaikymą turi tik sutuoktinis, kuris nėra kaltas dėl nutrauktos santuokos.

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Tėvai privalo mokėti išlaikymą 18 metų nesulaukusiems vaikams, nepaisant to, ar jie gali dirbti ir ar turi pragyvenimui reikalingų lėšų. Tėvai privalo mokėti išlaikymą vyresniems nei 18 metų vaikams, jeigu jie negali savęs išlaikyti iš savo pajamų arba turimo turto ir reguliariai lanko vidurinio lavinimo mokyklą (iki 20 metų) arba mokosi kolegijoje ar universitete (iki 25 metų , tačiau tik jeigu dėl išlaikymo mokėjimo tėvams nekyla ypatingų sunkumų.

Suaugusiam asmeniui išlaikymas mokamas tik tuo atveju, jei jis negali dirbti arba išgyventi iš turimo turto.

Buvusio sutuoktinio išlaikymas mokamas ne ilgiau kaip trejus metus nuo santuokos nutraukimo, išskyrus atvejus, kai šalys susitarė dėl ilgesnio laikotarpio, o baigiamas mokėti išlaikymą gaunančiam sutuoktiniui sudarius naują santuoką. Teismas šį terminą gali pratęsti, jei išlaikymo gavėjas yra ypač sunkioje padėtyje, o išlaikymo mokėtojas gali mokėti išlaikymą be didesnių sunkumų,

Kiekvienas asmuo gali prašyti išlaikymo ne tik nuo prašymo momento, bet ir atgaline data, už ne ilgesnį kaip vienų metų laikotarpį iki prašymo pateikimo.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Ieškiniai dėl išlaikymo pareiškiami teisme nepaisant ieškinio pobūdžio, išlaikymo sumos ir nepaisant to, kuris asmuo reikalauja išlaikymo ir iš kurio asmens reikalaujama mokėti išlaikymą. Jurisdikciją turi apylinkės teismas (rayonen sad). Geografinė jurisdikcija priklauso ieškovo arba atsakovo gyvenamosios vietos teismui; ieškovas gali pasirinkti norimą teismą. Procesas vykdomas pagal Civilinio proceso kodeksą. Atskiras ieškinys dėl išlaikymo nagrinėjamas supaprastinta tvarka, t. y. per trumpesnį terminą.

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Ieškinius dėl nepilnamečių išlaikymo pareiškia tėvų teises turintis vienas iš tėvų arba globėjas.

Ieškinius dėl 14–18 metų nepilnamečių išlaikymo pareiškia pats vaikas; šiuo atveju tėvų teises turintis vienas iš tėvų arba globėjas žino apie tokį ieškinį ir sutinka, kad vaikas jį pareikštų.

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Tarptautinę jurisdikciją turintis teismas nustatomas pagal Tarptautinės privatinės teisės kodekso, dvišalių tarptautinių sutarčių arba, jei taikoma, Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje nuostatas.

Pagal Tarptautinės privatinės teisės kodeksą, kai ieškinys dėl išlaikymo pareiškiamas su santuoka susijusioje byloje, pavyzdžiui, santuokos nutraukimo byloje, Bulgarijos teismai turi jurisdikciją nagrinėti ieškinį dėl išlaikymo ir su santuoka susijusius prašymus, jeigu vienas iš sutuoktinių yra Bulgarijos pilietis arba jo įprastinė gyvenamoji vieta yra Bulgarijoje. Su buvusio sutuoktinio išlaikymu susijusias bylas nagrinėja teismai, kurie turi jurisdikciją nagrinėti prašymą dėl santuokos nutraukimo. Bulgarijos teismai turi jurisdikciją nagrinėti išlaikymo bylas, jeigu atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta yra Bulgarijoje arba jeigu ieškovas yra Bulgarijos pilietis arba jo įprastinė gyvenamoji vieta yra Bulgarijoje.

Pirmiau nurodytais atvejais Bulgarijos teisė taikoma, kaip aprašyta atsakymuose į 18, 19 ir 20 klausimus.

Jei nustatoma, kad tarptautinę jurisdikciją turi Bulgarijos teismas, bendrąją jurisdikciją turi apylinkės teismas. Geografinė jurisdikcija priklauso ieškovo arba atsakovo gyvenamosios vietos teismui; ieškovas gali pasirinkti norimą teismą.

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Ieškiniai dėl išlaikymo pareiškiami teisme nepaisant ieškinio pobūdžio, išlaikymo sumos ir nepaisant to, kuris asmuo reikalauja išlaikymo ir iš kurio asmens reikalaujama mokėti išlaikymą. Advokato dalyvavimas nebūtinas.

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Ieškovai išlaikymo bylose atleidžiami nuo valstybės mokesčių. Patenkindamas ieškinį dėl išlaikymo, teismas liepia atsakovui sumokėti valstybės mokesčius ir atlyginti ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Valstybės mokesčius reikia mokėti tik tose bylose, kuriose ieškovas yra išlaikymo skolininkas, prašantis sumažinti išlaikymo sumą.

Išlaikymo bylose teisinis atstovavimas nėra būtinas.

Bylos šalys teisinę pagalbą gali gauti įprastomis jos teikimo sąlygomis. Jos nustatytos Teisinės pagalbos įstatyme (Zakon za Pravnata Pomosht).

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens, turinčio teisę gauti išlaikymą, poreikius ir asmens, turinčio jį mokėti, galimybes. Minimali išlaikymo suma, kurią vienas iš tėvų turi mokėti nepilnamečiams, sudaro ketvirtį minimaliojo darbo užmokesčio, kurį nustato Ministrų Taryba (2019 m. minimali nepilnamečio išlaikymo suma yra 140 BNG). Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius ir vieno iš tėvų turimas lėšas.

Vieno iš tėvų prašymu teismas gali nustatyti išlaikymo išmokos priedą, skirtą vaiko specialiesiems poreikiams patenkinti, padidindamas išmoką tiek, kad kitas iš tėvų galėtų be didesnių sunkumų ją mokėti. Šalies prašymu sprendimas dėl išlaikymo gali būti pakeistas arba panaikintas, jeigu pasikeičia su išlaikymu susijusios aplinkybės. Bet kokį pakeitimą priima teismas.

Išlaikymo išmoka mokama kiekvieną mėnesį. Laiku nesumokėjus išlaikymo išmokos atsiranda pareiga mokėti įstatyme nustatytus delspinigius.

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Išlaikymo išmokos mokamos tiesiogiai asmeniui, turinčiam teisę jas gauti. Išlaikant 14–18 metų nepilnamečius, išlaikymo išmoka mokama būtent jiems, tačiau apie tai žino ir su tuo sutinka vienas iš tėvų, kuriam suteiktos tėvų teisės.

Išlaikymo išmoka 14 metų nesulaukusiems nepilnamečiams mokama per vieną iš tėvų, kuriam suteiktos tėvų teisės, arba globėją.

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Išlaikymo išmoka mokama kiekvieną mėnesį. Laiku nesumokėjus išlaikymo išmokos atsiranda pareiga mokėti įstatyme nustatytus delspinigius.

Įsigalioję teismo sprendimai yra vykdomi laikantis Civilinio proceso kodekse (Grazhdanski Protsesualen Kodeks) nustatytų sąlygų ir tvarkos.

Baudžiamojo kodekso (Nakazatelen kodeks) 183 straipsnyje nurodytais atvejais išlaikymo nemokėjimas laikoma nusikalstama veika.

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Vykdymo veiksmus atlieka valstybė arba išlaikymo kreditoriaus pasirinktas privatus antstolis.

Valstybės antstoliai dirba apylinkės teismo (rayonen sad) vykdymo pareigūnais, o jų veiklos vieta sutampa su teismo geografine jurisdikcija.

Privatūs antstoliai veikia neperžengdami atitinkamo apygardos teismo (okrazhen sad) geografinės jurisdikcijos.

Pagal Šeimos kodekso 149 straipsnį ilgiausias laikotarpis, už kurį galima prašyti išlaikymo atgaline data, yra vieni metai iki ieškinio pateikimo. Teismo sprendimu nustačius išlaikymo prievolę ir išlaikymo sumą, ši prievolė yra taikytina iki jos pasibaigimo pagal bendrąsias senaties nuostatas, t. y. Prievolių ir sutarčių įstatymo (Zakon za zadalzheniyata i dogovorite) 110–120 straipsnius

Žr. informaciją apie teismo sprendimų vykdymą.

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Vaiko apsaugos įstatyme (Zakon za Zakrila na Deteto) nustatytos įvairios apsaugos priemonės, įskaitant vaikų ir tėvų informavimą apie jų teises ir pareigas, ir užtikrinamas valstybės teisinės pagalbos teikimas. Pagal Vaiko apsaugos įstatymo 15 straipsnį vaikai turi teisę gauti teisinę pagalbą ir paduoti skundus visose su jų teisėmis ar interesais susijusiose bylose. Teisinę pagalbą teikia Nacionalinis teisinės pagalbos biuras.

Advokatūros įstatyme (Zakon za Advokaturata) aiškiai nustatyta, kad Bulgarijos arba ES advokatas gali teikti nemokamą teisinę pagalbą ir paramą asmenims, turintiems teisę gauti išlaikymą. Tokiu atveju, jeigu priešingai šaliai liepiama atlyginti bylinėjimosi išlaidas, advokatas gali reikalauti sumokėti advokato mokestį, kurį nustato teismas.

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

Jeigu vykdymo procese nustatoma, kad išlaikymo skolininkas neturi pajamų ir turto, išlaikymo išmokas skolininko vardu, Ministrų Tarybos patvirtintose taisyklėse nustatytomis sąlygomis ir tvarka, moka valstybė. Tokiu atveju valstybė moka teismo sprendimu nustatytą išlaikymo sumą, neviršydama ribų, kasmet nustatomų Bulgarijos respublikos valstybinio biudžeto įstatymu (Zakon za darzhavniya byudzhet na Republika Balgaria).

Pagal socialinės pagalbos procedūrą valstybė rūpinasi žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba, jeigu pagal įstatymą nėra asmenų, turinčių išlaikymo prievolę, arba joks asmuo negali teikti išlaikymo.

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Taip, pagal Tarybos reglamente (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje nustatytą procedūrą. Bulgarijos Respublika su įvairiomis šalimis, įskaitant ES nepriklausančias valstybes nares, yra pasirašiusi nemažai abipusės teisinės pagalbos sutarčių. Pagal šias sutartis Teisingumo ministerija veikia kaip centrinė institucija ir teikia pagalbą, susijusią su visuomenės narių teikiamais prašymais.

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Teisingumo ministerija yra centrinė institucija ir su ja galima susisiekti adresu:

Ministry of Justice
Ul. Slavyanska 1

1040 Sofia
Bulgaria
Tel. +359 2 92 37 555
Faksas: +359 2 987 0098 
Kontaktinis asmuo:

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasЕ_Gyurova@justice.government.bg

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasM_Parvanova@justice.government.bg

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Taip, pagal Tarybos reglamente (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje nustatytą procedūrą. Jeigu pareiškėjas yra šalyje, su kuria Bulgarijos Respublika sudarė abipusės teisinės pagalbos sutartį, jis gali prašyti, kad Teisingumo ministerija, kuri pagal sutartį veikia kaip centrinė institucija, suteiktų pagalbą.

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Pagal Tarybos reglamente (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje arba atitinkamoje abipusės teisinės pagalbos sutartyje nustatytą procedūrą.

Žr. pirmiau pateiktus Teisingumo ministerijos, kuri veikia kaip centrinė institucija, kontaktus.

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Taip, Bulgarijos Respublika privalo laikytis 2007 m. Hagos protokolo.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

Žr. atsakymą į ankstesnį klausimą.

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Taikytinos taisyklės nustatytos Tarybos reglamente (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje ir Civilinio proceso kodekso (galioja nuo 2011 m. birželio 18 d.) 627a–627c straipsniuose.

Kai sprendimas priimamas valstybėje narėje, kuri privalo laikytis 2007 m. Hagos protokolo, prašymas dėl sprendimo vykdymo remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 20 straipsnyje nurodytais dokumentais turi būti pateikiamas skolininko nuolatinės gyvenamosios vietos arba prievolės įvykdymo vietos apygardos teismui. Vykdymo atsisakymas arba sustabdymas, kaip jis apibrėžtas Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 41 straipsnyje, nustatomas apygardos teismo sprendimu.

Prašymas paskelbti vykdytinu kitoje ES valstybėje narėje, kuri neprivalo laikytis 2007 m. Hagos protokolo, priimtą sprendimą arba kitą aktą pateikiamas skolininko nuolatinės gyvenamosios vietos arba prievolės įvykdymo vietos teismui. Prašymo kopija, kuri turi būti įteikiama skolininkui, nepateikiama. Teismas prašymą nagrinėja uždarame teismo posėdyje. Nutartyje, kuria patenkinamas prašymas, teismas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 32 straipsnio 5 dalį nustato apskundimo terminą. Nutartis, kuria patenkinamas prašymas, negali būti laikinai vykdoma. Nutartyje, kuria patenkinamas prašymas, teismas taip pat išsprendžia prašomų laikinųjų arba apsaugos priemonių taikymo klausimą. Nutartis turi byloje priimto sprendimo galią. Nutartį fakto ar teisės klausimais galima apskųsti Sofijos apeliaciniam teismui (Sofiyski apelativen sad); šiuo atveju reikia laikytis Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 32 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos. Sofijos apeliacinio teismo sprendimą Aukščiausiajam kasaciniam teismui galima apskųsti tik dėl teisės klausimų.

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

Tarptautinės teisinės vaiko apsaugos ir tarpvalstybinio įvaikinimo direktorato, kuris, be kita ko, turi pareigą vykdyti Teisingumo ministerijai, kaip centrinei institucijai priskirtas pareigas pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje, dydis ir darbuotojų struktūra buvo pakeista. Šiam direktoratui suteikti įgaliojimai nagrinėjant ES valstybių narių prašymus, susijusius su išlaikymo prievolėmis pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009, bendradarbiauti su Regioninės plėtros ir viešųjų darbų ministerijos Civilinės registracijos ir administracinių paslaugų direktoratu (GRAO), Nacionaline pajamų agentūra ir Nacionaliniu teisinės pagalbos biuru.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasJūsų Europa.

Laukiame jūsų Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasatsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Your-Europe

Paskutinis naujinimas: 17/12/2020

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Šeimos išlaikymas - Čekija

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Sąvoka „išlaikymas“ reiškia pinigų sumą, kurią vienas asmuo moka kitam, kad patenkintų visus jo teisėtus poreikius. Būtina išlaikymo prievolių nustatymo ir trukmės sąlyga pagal Civilinį kodeksą yra susijusi su šeimos arba panašių santykių buvimu, pvz., santuokiniai, nesantuokiniai arba tiesiosios giminystės linijos santykiai arba tos pačios lyties registruotų partnerių arba buvusių registruotų partnerių santykiai.

Toliau aprašomos Civiliniame kodekse nurodytos konkrečios žmonių, turinčių pareigą teikti išlaikymą, ir žmonių, turinčių teisę gauti išlaikymą, grupės:

  • sutuoktinių išlaikymas: ši prievolė atsiranda sudarius santuoką ir ją nutraukus. Sutuoktiniams išlaikymo prievolė priklauso tiek, kiek ja užtikrinamas vienodas materialinis ir kultūrinis pragyvenimo lygis, kuris santuokoje atsiranda dėl lygių vyro ir moters galimybių. Sutuoktinių išlaikymo prievolė papildo tėvų ir vaikų tarpusavio išlaikymo prievolę;
  • santuoką nutraukusių sutuoktinių išlaikymas: ši prievolė atsiranda, jeigu vienas iš santuoką nutraukusių sutuoktinių negali savęs išlaikyti ir šio negalėjimo priežastys yra susijusios su santuoka, o buvęs sutuoktinis gali teisėtai prašyti mokėti tokį išlaikymą, visų pirma atsižvelgdamas į santuoką nutraukusio sutuoktinio amžių arba sveikatos būklę santuokos nutraukimo metu arba panaikinus bendro santuoką nutraukusių sutuoktinių vaiko priežiūrą. Ši prievolė pasibaigia išlaikomam sutuoktiniui susituokus arba pasibaigus nustatytam santuoką nutraukusių sutuoktinių išlaikymo terminui (ne ilgesniam nei 3 metų);
  • tėvų ir vaikų tarpusavio išlaikymas: ši prievolė atsiranda gimus vaikui ir pasibaigia, kai vaikas gali save išlaikyti arba išlaikymo prievolė perleidžiama kitam asmeniui (pvz. sudarius santuoką arba nuginčijus tėvystę). Išlaikymo dydis nustatomas siekiant užtikrinti, kad vaiko pragyvenimo lygis iš esmės atitiktų tėvų pragyvenimo lygį. Atsižvelgdamas į turimas lėšas, vaikas taip pat turi prievolę teikti savo tėvams sąžiningą išlaikymą, tačiau tėvų pragyvenimo lygis nebūtinai turi sutapti su vaiko pragyvenimo lygiu;
  • tiesiosios žemutinės linijos ir tiesiosios aukštutinės linijos giminaičių išlaikymas: ši prievolė atsiranda tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiams. Dėl tėvų prievolės išlaikyti savo vaikus panaikinama senelių ir kitų tiesiosios aukštutinės linijos giminaičių prievolė išlaikyti vaikus. Tolimesni giminaičiai turi išlaikymo prievolę, jeigu jos negali įvykdyti artimesni giminaičiai;
  • vienišai motinai mokama parama, skirta išlaikymo ir kitoms išlaidoms padengti: ši prievolė atsiranda, jeigu vaiko motina nėra susituokusi su vaiko tėvu. Šiuo atveju reikalaujama, kad tėvas dvejus metus nuo vaiko gimimo dienos teiktų išlaikymą ir deramai prisidėtų prie su nėštumu ir gimdymu susijusių išlaidų apmokėjimo.

Išlaikymo prievolė taip pat reglamentuojama Registruotos partnerystės įstatymu. Jame nustatyta:

  • abipusio partnerių išlaikymo prievolė. Išlaikymo prievolės taikymo sritis nustatoma siekiant užtikrinti iš esmės vienodą abiejų tėvų materialinį ir kultūrinį pragyvenimo lygį;
  • išlaikymo prievolė nutraukus bendrą partnerių gyvenimą. Buvęs partneris, kuris negali savęs išlaikyti, gali prašyti, kad kitas buvęs partneris mokėtų pagrįsto dydžio išlaikymą, bet būtų atsižvelgiama į jo gebėjimus ir finansinę padėtį. Jeigu vienas iš buvusių partnerių, kuris neprisidėjo prie nuolatinio partnerystės iširimo, nutraukus partnerystę patiria didelę žalą, jam gali būti priteisiamas trejus metus mokamas išlaikymas, kurio dydis atitinka išlaikymą, kuris būtų mokamas, jeigu partnerystė nebūtų buvusi nutraukta.

Vieno asmens išlaikymo prievolė, susijusi su paramos teikimu kitam asmeniui, yra nustatyta įstatyme ir jos negalima iš anksto perleisti, pakeisti arba atsisakyti.

Viena iš būtinųjų išlaikymo prievolės nustatymo sąlygų, kuri taikoma visais atvejais vykdant išlaikymo prievolę, yra derėjimas su visuomenės morale.

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Išlaikymas gali būti priteisiamas, jeigu jo gavėjas iš tikrųjų negali savęs išlaikyti. Galėjimas save išlaikyti paprastai aiškinamas tik kaip galėjimas deramai patenkinti savo poreikius (materialinius, kultūrinius ir pan.). Jeigu vaikas negali savęs išlaikyti ir yra priklausomas nuo išlaikymą mokančio asmens paramos, išlaikymo prievolė nepasibaigia net ir jam sulaukus pilnametystės (pvz., jeigu vaikas toliau mokosi), o išimtiniais atvejais išlaikymo prievolė gali galioti visą vaiko ir tėvų gyvenimą (pvz., jeigu vaikas turi visišką negalią ir niekada negalės savęs išlaikyti). Priešingu atveju išlaikymo prievolė gali pasibaigti vaikui net ir nesulaukus pilnametystės, jeigu vaikas anksčiau pajėgia save išlaikyti. Todėl konkrečios amžiaus ribos nėra.

Pilnametystė yra svarbi procesiniu požiūriu (pvz., teismas gali priimti sprendimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo net ir negavęs prašymo, tačiau suaugusiam vaikui teismas išlaikymą gali priteisti tik remdamasis prašymu).

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Sprendimą dėl išlaikymo remdamasis prašymu gali priimti tik teismas, tačiau sprendimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo teismas gali priimti ir negavęs prašymo.

Be bendro pobūdžio informacijos, prašyme būtina nurodyti šalių vardus, pavardes ir adresą, trumpai apibūdinti esminius faktus, nurodyti ieškovo pateiktus įrodymus, be to, prašyme turi būti aiškiai nurodyti ieškovo reikalavimai.

Prašymas turi būti pateikiamas vietos kompetentingam teismui. Žr. 5 klausimą.

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Vienas iš tėvų, kuriam nustatyta vaiko globa, turi teisę vaiko vardu prašyti, kad kitas tėvas (motina) mokėtų išlaikymą. Jis taip pat gali veikti kaip vaiko globėjas arba patikėtinis. Jeigu vaikas dar nėra visiškai veiksnus, vienas iš tėvų savo vardu gali pateikti kitam asmeniui prašymą dėl išlaikymo.

Prašymo negalima pateikti giminaičio vardu, išskyrus atvejus, kai asmuo nėra visiškai veiksnus, o teismas globėju paskiria vieną iš asmens giminaičių.

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Tarptautinė jurisdikcija (įgaliojimai) nagrinėti bylas dėl išlaikymo prievolių nustatoma pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo prievolių reglamentas): Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1409302593149&uri=CELEX:02009R0004-20130701. Šis reglamentas nedaro poveikio taikomoms tarptautinėms sutartims, kurių susitariančioji šalis yra Čekijos Respublika ir kurios yra susijusios su Išlaikymo prievolių reglamente aptartais klausimais. Tačiau šios sutartys taikomos tik santykiams su ne ES valstybėmis narėmis (tai visų pirma pasakytina apie su ne ES valstybėmis narėmis sudarytas dvišales teisinės pagalbos sutartis arba tarptautinę Konvenciją dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (sudaryta 2007 m. spalio 30 d. Lugane), kuri taikoma santykiams su Norvegija, Šveicarija ir Islandija); kalbant apie Europos Sąjungos valstybių narių santykius, pažymėtina, kad Išlaikymo prievolių reglamentas yra viršesnis už tarptautines sutartis.

Čekijos Respublikoje su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai.

Jurisdikcija iš esmės nustatoma pagal Išlaikymo prievolių reglamentą, kuris yra viršesnis už Čekijos teisės aktus. Pagal Išlaikymo prievolių reglamento 3 straipsnį ieškinį pareiškęs asmuo (ieškovas) gali nuspręsti prašymą teikti:

a) įprastinės atsakovo gyvenamosios vietos teismui arba

b) įprastinės kreditoriaus gyvenamosios vietos teismui.

Priešingu atveju, taikant Išlaikymo prievolių reglamento 3 straipsnio c ir d punktus, byla Čekijos Respublikoje gali būti iškelta teisme, kuris turi jurisdikciją nagrinėti tėvystės nustatymo bylas, arba teisme, kuris turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama tik vienos iš šalių pilietybe.

Pagal Išlaikymo prievolių reglamento 5 straipsnį jurisdikcija taip pat gali būti nustatoma pagal tai, į kurį teismą atvyksta atsakovas, jeigu atsakovas vėliau neginčija teismo, kuriame jis atliko pirmąjį tolesnį teisinį veiksmą, jurisdikcijos.

Čekijoje galioja toliau nurodytos teisinės jurisdikcijos nustatymo taisyklės, kurios taikomos tik tais atvejais, kai jurisdikcija nenustatoma pagal Išlaikymo prievolių reglamentą (t. y., pvz., tuo atveju, kai Čekijos teismo tarptautinė jurisdikcija yra pagrįsta Išlaikymo prievolių reglamento 6 ir 7 straipsniais (papildoma jurisdikcija, forum necessitatis) arba tarptautine sutartimi su ne ES valstybe nare): bylose dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo jurisdikciją turi nepilnamečio vaiko bendrosios kompetencijos teismas, t. y. kurio apylinkėje tėvų susitarimu, teismo sprendimu arba dėl kitų lemiamų faktų gyvena nepilnametis vaikas. Kitais atvejais kompetenciją turi atsakovo bendrosios kompetencijos teismas. Fizinio asmens bendrosios kompetencijos teismas yra apylinkės teismas, kurio apylinkėje yra fizinio asmens gyvenamoji vieta, o jeigu toks asmuo neturi gyvenamosios vietos, kompetenciją turi teismas, kurio apylinkėje jis yra laikinai apsistojęs. Gyvenamoji vieta – tai vieta, kurioje asmuo gyvena ketindamas joje nuolat apsistoti (tokių vietų gali būti daugiau nei viena, todėl visi šie teismai gali būti laikomi bendrosios kompetencijos teismais). Jeigu atsakovas, kuris yra Čekijos Respublikos pilietis, neturi Čekijos Respublikoje bendrosios kompetencijos teismo, kurio jurisdikcijai jis priklauso, arba tokio teismo Čekijos Respublikoje nėra, kompetenciją turi teismas, kurio apylinkėje atsakovas turėjo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą Čekijos Respublikoje. Reikalavimai dėl turtinių teisių, nukreiptų į asmenį, kuris nepriklauso jokio kito kompetentingo Čekijos Respublikos teismo jurisdikcijai, gali būti pareiškiami teisme, kurio apylinkėje yra tokio asmens turtas.

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Įstatyme nereikalaujama, kad pareiškėjas turėtų atstovą. Tačiau pareiškėjas gali nuspręsti pasisamdyti atstovą teisme ir šiuo tikslu savo pasirinktam atstovui, pvz., advokatui, suteikti įgaliojimus.

Fiziniam asmeniui, kuris negali savarankiškai dalyvauti teisme, turi atstovauti teisinis atstovas arba globėjas. Tėvai veikia kaip nepilnamečio vaiko teisiniai atstovai.

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Bylose, susijusiose su tėvų ir vaikų tarpusavio išlaikymo prievolių klausimais, nereikia mokėti jokių teismo mokesčių. Kitose bylose, kuriose siekiama priteisti išlaikymą, įskaitant išlaikymo padidinimą, pareiškėjas atleidžiamas nuo pareigos sumokėti teismo mokesčius. Ši išimtis taip pat taikoma teisminiam vykdymui arba vykdymo bylose.

Jeigu pareiškėjui atstovauja advokatas, jis privalo, išskyrus atvejus, kai susitarta kitaip, mokėti atlyginimą pagal advokato nustatytus įkainius (kuriuos anglų kalba galima atsisiųsti iš Čekijos advokatų asociacijos interneto svetainės Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.cak.cz/scripts/detail.php?id=2239. Jeigu tai yra pagrįsta atsižvelgiant į pareiškėjo socialinę ir finansinę padėtį ir jeigu byla nėra iškelta savavališkai arba pateiktas prašymas nėra akivaizdžiai nepagrįstas arba nėra piktnaudžiaujama teisėmis, teismas gali paskirti nemokamai veikiantį atstovą arba sumažinti mokestį, jeigu tai yra akivaizdžiai būtina siekiant apsaugoti pareiškėjo interesus; tam tikromis sąlygomis šiuo atstovu paskiriamas advokatas.

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Išlaikymas dažniausiai mokamas grynaisiais pinigais – reguliariai kas mėnesį mokamomis išmokomis, kurios visada mokamos vienu mėnesiu anksčiau (išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip, arba kreditorius sutinka, kad išlaikymo prievolę turintis vienas iš tėvų laikytųsi kitokių išlaikymo sąlygų), tačiau išlaikymas gali būti teikiamas ir kitomis formomis, pvz., suteikiant gyvenamąjį būstą, mokant natūra ir pan.

Išlaikymo prievole nustatomos ne tik išlaikymo prievolę turinčiam vienam iš tėvų privalomos sąlygos, bet ir turtiniai santykiai ir pagrįsti vaiko poreikiai, kurie visų pirma priklauso nuo jo amžiaus ir sveikatos būklės. Nustatant išlaikymo prievolę taip pat atsižvelgiama į tai, kaip vaikas rengiasi būsimai savo karjerai, kokia užklasine veikla užsiima, kokie jo pomėgiai ir pan. Tačiau laikomasi principo, kad vaiko pragyvenimo lygis turėtų būti toks pat kaip ir tėvų. Jeigu išlaikymo prievolę turinčio asmens finansinė padėtis yra tokia, kad jis gali atidėti santaupų, jos taip pat gali būti laikomos pagrįstu vaiko poreikių patenkinimu. Nustatant tėvų išlaikymo prievolių turinį taip pat atsižvelgiama į vieno iš tėvų, kuris rūpinasi vaiku, padėtį ir į tai, kaip jis rūpinasi vaiku.

Sutuoktiniams priteisiamas tokio dydžio išlaikymas, kad būtų užtikrintas vienodas materialinis ir kultūrinis abiejų šalių pragyvenimo lygis, kuris santuokoje atsiranda dėl lygių vyro ir moters galimybių.

Santuoką nutraukusiems sutuoktiniams išlaikymas priteisiamas, kai santuoką nutraukęs sutuoktinis negali savęs išlaikyti ir šio negalėjimo priežastys yra susijusios su santuoka arba su santuokos aplinkybėmis, o buvęs sutuoktinis gali teisėtai prašyti mokėti tokį išlaikymą, visų pirma atsižvelgdamas į santuoką nutraukusio sutuoktinio amžių arba sveikatos būklę santuokos nutraukimo metu arba panaikinus bendro santuoką nutraukusių sutuoktinių vaiko priežiūrą. Priteisiamas pagrįsto dydžio išlaikymas. Priimant sprendimą dėl išlaikymo dydžio atsižvelgiama į santuokos trukmę iki jos nutraukimo ir kitus įstatyme nustatytus reikalavimus.

Pagrįsto dydžio nėščios motinos išlaikymo išmokos priteisiamos siekiant padengti su nėštumu ir gimdymu susijusias išlaidas.

Registruotos partnerystės atveju teismas priteisia išlaikymą remdamasis prašymu ir atsižvelgdamas į reikalavimus rūpintis bendru namų ūkiu. Išlaikymo dydis nustatomas siekiant užtikrinti iš esmės vienodą abiejų tėvų materialinį ir kultūrinį pragyvenimo lygį.

Išlaikymo prievolė pasibaigus tos pačios lyties partnerių bendram gyvenimui gali būti nustatoma buvusiam partneriui, kuris negali savęs išlaikyti, pateikus prašymą. Jis gali prašyti, kad kitas buvęs partneris, atsižvelgiant į jo gebėjimus, galimybes ir turimą turtą, pagrįstai prisidėtų prie išlaikymo. Partneriams nesusitarus, teismas išlaikymą priteisia remdamasis vieno iš jų prašymu. Jeigu vienas iš buvusių partnerių, kuris neprisidėjo prie nuolatinio partnerystės iširimo, nutraukus partnerystę patiria didelę žalą, teismas gali iš kito buvusio partnerio priteisti išlaikymą, kuris mokamas ne ilgiau nei trejus metus nuo bendro gyvenimo pabaigos ir kurio dydis atitinka išlaikymą, kuris būtų mokamas vykdant išlaikymo prievolę, jeigu bendras gyvenimas sudarius partnerystę nebūtų buvęs nutrauktas.

Čekijos teisėje nepripažįstamas vadinamasis objektyvus išlaikymas, kuris nustatomas naudojant lenteles, procentines dalis ir pan., be to, nėra nustatytas minimalus ar maksimalus išlaikymo dydis. Priimdamas sprendimą, teismas atsižvelgia į išskirtines kiekvienos bylos aplinkybes, pvz., galimybę nustatyti daugiau nei vieną išlaikymo prievolę, padidėjusias išlaidas neįgaliajam vaikui ir pan. Teisingumo ministerija skelbia tik rekomenduojamų dydžių lenteles Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://portal.justice.cz/Justice2/MS/ms.aspx?o=23&j=33&k=6223&d=315516.

Pasikeitus aplinkybėms, teismas priima sprendimus dėl išlaikymo. Todėl, iš esmės pasikeitus kreditoriaus arba išlaikymo prievolę turinčios šalies padėčiai, sprendimai gali būti keičiami.

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Išlaikymas mokamas reguliariomis, periodinėmis, mėnesinėmis išmokomis, kurios visada mokamos vieną mėnesį iš anksto, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip arba pareigą mokėti išlaikymą turintis asmuo su kreditoriumi susitaria dėl kitokių išlaikymo sąlygų. Išskirtiniais atvejais (pvz., kai išlaikymo prievolę turintis tėvas gauna tik sezonines pajamas, užsiima itin rizikingu verslu ir pan.) teismas gali liepti atidėti (deponuoti) pinigų sumą, kad ateityje būtų užtikrintas išlaikymas. Tuomet teismas imasi papildomų priemonių, siekdamas užtikrinti, kad iš šios sumos vaikui būtų mokamos atskiros išmokos, kurios yra lygios mėnesinei išlaikymo išmokai. Išlaikymas turi būti mokamas kreditoriui arba asmeniui, kuris prižiūri kreditorių.

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Pagal Čekijos teisę prašymą galima pateikti kompetentingam teismui teisminio vykdymo tikslais arba antstoliui galima pateikti prašymą pradėti vykdymo bylą. Paprastai apie teisminį vykdymą arba vykdymo bylą (įskaitant konkrečius duomenis, kuriuos reikia įrašyti prašyme) pranešama informaciniame dokumente, kuris vadinamas „Teismo sprendimų vykdymo procedūra“. Toliau pateikiama tam tikra konkreti informacija, susijusi su išlaikymo išieškojimu.

Teisminis vykdymas

Nepilnamečio vaiko bendrosios kompetencijos teismas (žr. atsakymą į 5 klausimą, kuriame pateikta nepilnamečio vaiko bendrosios kompetencijos teismo apibrėžtis), turi kompetenciją tikrinti ir vykdyti dėl nepilnamečio vaiko priimtą išlaikymo sprendimą. Išlaikymo prievolę turinčios šalies bendrosios kompetencijos teismas (žr. atsakymą į 5 klausimą, kuriame pateikta išlaikymo prievolę turinčios šalies bendrosios kompetencijos teismo apibrėžtis), turi kompetenciją priimti sprendimą dėl kitų rūšių išlaikymo prievolių, įskaitant suaugusių vaikų išlaikymą.

Jeigu turi būti vykdomas sprendimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, kuris buvo priimtas vienos iš šalių prašymu, teismas teikia pagalbą nustatant išlaikymo prievolę turinčios šalies gyvenamąją vietą. Teismas taip pat gali teikti papildomą pagalbą kreditoriui prieš priimdamas nutartį dėl sprendimo vykdymo, pvz., prašyti išlaikymo prievolę turinčios šalies pateikti informaciją apie tai, ar ji gauna darbo užmokestį ar bet kokių kitų reguliarių pajamų ir iš kur jų gauna, arba nurodyti, kuriame banke ar mokėjimo įstaigoje ji turi sąskaitas ir kokie šių sąskaitų numeriai, arba prašyti išlaikymo prievolę turinčios šalies deklaruoti savo turtą. Teismas šią pagalbą taip pat gali teikti ir dėl kitų rūšių išlaikymo prievolių, išskyrus nepilnamečio vaiko išlaikymą.

Vykdymo byla

Prašymą pradėti vykdymo bylą galima pateikti bet kuriam Čekijos antstoliui. Antstolių sąrašą galima rasti Čekijos Respublikos vykdymo pareigūnų rūmuose Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.ekcr.cz/seznam-exekutoru. Išieškodamas nepilnamečio vaiko išlaikymo išmoką, antstolis neturi teisės prašyti kreditoriaus iš anksto atlyginti pagrįstas vykdymo išlaidas. Vienas iš galimų vykdymo būdų, kai vykdymo byla yra susijusi su nepilnamečio vaiko išlaikymo išmokų išieškojimu, yra išlaikymo prievolę turinčios šalies vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymas.

Jeigu išlaikymo prievolė nevykdoma, be pirmiau nurodytų priverstinio išlaikymo vykdymo priemonių, taip pat galima pateikti kaltinimus pagal baudžiamąją teisę dėl nusikalstamos veikos – privalomo išlaikymo išmokų nemokėjimo. Jeigu padaromas su privalomo išlaikymo išmokų nemokėjimu susijęs nusikaltimas, Baudžiamajame kodekse nustatyta, kad nusikalstamą veiką padaro asmuo, sąmoningai arba dėl nerūpestingumo ilgiau nei keturis mėnesius nesilaikantis jam nustatytos teisinės pareigos išlaikyti arba prižiūrėti kitą asmenį. Tokiu atveju policijos nuovadoje galima pateikti kaltinimus pagal baudžiamąją teisę.

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Bendrą informaciją apie teisminį vykdymą arba vykdymo bylą (įskaitant informaciją apie tai, į kokį turtą gali būti nukreiptas teisminis vykdymas arba vykdymo byla, ir apie prieinamas teisių gynimo priemones) galima rasti informaciniame dokumente „Teismo sprendimų vykdymo procedūra“.

Civilinio proceso kodekse nustatyta, kad jeigu teisės neįgyvendinamos per ieškinio senaties terminą, joms sueina senatis ir skolininkas nebeturi pareigos sumokėti išmokų. Tačiau jeigu skolininkas sumokėjo išmoką pasibaigus ieškinio senaties terminui, jis negali reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus. Teisė į išlaikymą nėra ribojama, tačiau teisei gauti periodines išmokas gali būti taikomi ribojimai. Paprastai galioja trejų metų ieškinio senaties terminas. Tačiau jeigu teisę sprendimu pripažino valdžios institucija (pvz., teismas), įstatyme nustatytas senaties terminas taikomas praėjus dešimčiai metų nuo sprendimo, kuriuo reikalaujama mokėti išmokas, priėmimo dienos. Teisė į išlaikymą nepasibaigia suėjus konkrečiam terminui.

Išlaikymas gali būti priteisiamas tik nuo bylos iškėlimo teisme datos. Tačiau vaiko išlaikymas taip pat gali būti priteisiamas ne daugiau kaip už trejus metus iki šios datos. Nesusituokusios motinos išlaikymas ir su nėštumu ir gimdymu susijusių išlaidų atlyginimas taip pat gali būti priteisiamas atgaline data, bet ne daugiau kaip už dvejus metus nuo gimimo datos.

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Savivaldybės, kuriai suteikti platesni įgaliojimai, administracijai pavaldžios vaikų socialinės ir teisinės apsaugos institucijos turi pareigą teikti pagalbą nepilnamečio vaiko vardu pareiškiant ieškinius dėl išlaikymo ir jo išieškojimo, įskaitant pagalbą teikiant prašymą teismui.

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

Tokia galimybė įstatyme nenustatyta.

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Kreditorius prašymą išieškoti išlaikymo išmokas gali pateikti Brno esančiai Tarptautinės vaikų teisinės apsaugos tarnybai (Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.umpod.cz/).

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Pareiškėjas gali su šia organizacija susisiekti šiuo adresu:

Office for International Legal Protection of Children
Šilingrovo náměstí 3/4
602 00 Brno
Czech Republic

Tel. + 420 542 215 522

Faks. + 420 542 212 836
E. paštas Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langaspodatelna@umpod.cz

Pirmą kartą kreipdamasis į tarnybą pareiškėjas turėtų nurodyti savo vardą ir pavardę, kontaktus (telefono numerį arba e. pašto adresą) ir vaiko, su kuriuo yra susijusi užklausa arba prašymas, vardą, pavardę ir gimimo datą.

Jeigu pareiškėjas prašo, kad tarnyba suteiktų pagalbą užsienyje išieškant išlaikymą, pirmiausia jai reikia pateikti laisva forma surašomą prašymą suteikti pagalbą išieškant išlaikymą, ir užpildytą klausimyną, kurį Čekijoje galima atsisiųsti iš tarnybos svetainės Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.umpod.cz/vyzivne/postup-pri-vymahani-vyzivneho/. Prašyme reikėtų nurodyti pagrindinę informaciją, susijusią su vaiku ir išlaikymo prievolę turinčiu asmeniu, taip pat pagrindinius faktus, kuriais pagrindžiamas pareiškėjo prašymas išieškoti išlaikymą. Prie prašymo reikėtų pridėti bet kokių dokumentų, visų pirma teismo sprendimų, kuriais nustatoma išlaikymo prievolė, kopijas. Tuomet tarnyba įvertina galimybę išieškoti išlaikymą konkrečioje byloje ir prireikus nusiunčia išsamius nurodymus, kaip elgtis toliau.

Tarnybos prašymu gali prireikti pateikti papildomus dokumentus. Paprastai reikia pateikti teismo sprendimą, kuriuo nustatoma išlaikymo prievolė, ir notaro patvirtintą vertimą į valstybės, kurioje bus išieškomas išlaikymas, kalbą, įskaitant nutartis dėl teismo sprendimo ir vykdymo bylos galutinio pobūdžio. Tais atvejais, kai išlaikymas turi būti išieškomas Europos Sąjungos valstybėje narėje, teismas parengia sprendimo išrašą pagal Išlaikymo prievolių reglamento 56 straipsnį. Paprastai taip pat reikia pateikti užsienio valdžios institucijos įgaliojimus, pažymėjimą apie kreditoriaus padėties tyrimą, jeigu jis yra vyresnis nei 15 metų, arba pažymėjimą apie pragyvenimą. Vietos teismas, kuris turi jurisdikciją pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą (paprastai tai yra teismas, kuris bylą nagrinėjo pirmąja instancija), turėtų padėti jam gauti dokumentų vertimus. Teismas įteikia pareiškėjui užpildytus dokumentus arba tiesiogiai nusiunčia juos tarnybai. Tarnyba nagrinėja gautą dokumentaciją ir, jeigu tenkinami visi reikalavimai, pateikia pasiūlymą užsienio teismui arba perduoda bylą kompetentingai užsienio institucijai arba organizacijai, kad ši ją nagrinėtų toliau. Tarnyba reguliariai informuoja pareiškėją apie savo veiksmus, taip pat bylos nagrinėjimo eigą ir rezultatus.

Jeigu išlaikymas išieškomas teisinėmis priemonėmis arba išlaikymo prievolę turinčiam asmeniui savanoriškai mokant įmokas į užsienio partnerio sąskaitą, šios įmokos paprastai kartą per mėnesį (dėl administravimo, apskaitos ir kiekybinių priežasčių) pervedamos į tarnybos sąskaitą atliekant bendrą mokėjimo pavedimą. Tarnybos Ekonomikos departamentas per vieną mėnesį perveda įmokas kreditoriui, kaip jis to prašo. Jeigu kreditorius tiesiogiai gauna išmokas iš užsienyje esančio išlaikymo prievolę turinčio asmens, jis apie tokias išmokas turi nedelsdamas informuoti tarnybą. Jis taip pat turi pareigą informuoti tarnybą apie bet kokius pokyčius, kurie galėtų turėti įtakos bylai (adreso pasikeitimą, su vaiko priežiūra susijusius pokyčius, vaiko mokslų užbaigimą ir pan.).

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Užsienyje gyvenantis išlaikymo pareiškėjas turėtų kreiptis į tos šalies kompetentingą instituciją, kuri susisiekia su Tarptautinės vaikų teisinės apsaugos tarnyba (žr. pirmiau pateiktus tarnybos kontaktus).

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Gavusi prašymą iš kitos šalies, Tarptautinės vaikų teisinės apsaugos tarnyba imasi šių veiksmų:

  1. nagrinėja, ar prašymas atitinka visus ES reglamentuose ir tarptautinėse sutartyse nustatytus reikalavimus, arba prašo pateikti papildomus dokumentus;
  2. siunčia rašytinį prašymą Čekijos Respublikoje esančiam išlaikymo prievolę turinčiam asmeniui ir prašo sumokėti išlaikymo skolą ir savanoriškai mokėti reguliarų išlaikymą;
  3. jeigu išlaikymo prievolę turintis asmuo nepateikia atsakymo, tarnyba išsiaiškina jo finansinę padėtį ir Čekijos Respublikos kompetentingam teismui pateikia prašymą dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo. Tarnyba byloje atstovauja pareiškėjui (užsienyje gyvenančiam kreditoriui) ir imasi visų reikalingų veiksmų, kad gautų išlaikymo išmokas ir užtikrintų jų pervedimą į užsienio šalį. Tarnyba ir užsienio pervedančioji institucija informuoja viena kitą apie priemones, kurių ėmėsi, taip pat apie išlaikymo sprendimo vykdymo eigą ir rezultatus.

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Taip.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Bylose, susijusiose su tėvų ir vaikų tarpusavio išlaikymo prievolių klausimais, nereikia mokėti jokių teismo mokesčių. Kitose bylose, kuriose siekiama priteisti išlaikymą, įskaitant išlaikymo padidinimą, pareiškėjas atleidžiamas nuo pareigos sumokėti teismo mokesčius. Ši išimtis taip pat taikoma teisminiam vykdymui arba vykdymo bylose. Nereikalaujama, kad pareiškėjui byloje, susijusioje su išlaikymo prievole, atstovautų advokatas. Tarptautinės vaikų teisinės apsaugos tarnyba paslaugas teikia nemokamai. Tarnyba byloje atstovauja pareiškėjui (užsienyje gyvenančiam kreditoriui), imasi visų reikalingų priemonių, kad užtikrintų išlaikymo išmokų sumokėjimą jo vardu, ir užtikrina, kad išieškotos išmokos būtų pervestos į užsienį.

Jeigu tai yra pagrįsta dėl pareiškėjo socialinės ir finansinės padėties ir jeigu byla nėra iškelta savavališkai arba pateiktas prašymas nėra akivaizdžiai nepagrįstas arba nėra piktnaudžiaujama teisėmis, teismas gali iš dalies arba visiškai atleisti šalį nuo pareigos sumokėti teismo mokesčius. Jeigu šaliai, kuri buvo atleista nuo pareigos sumokėti teismo mokesčius, paskiriamas atstovas, šis atleidimas atstovo ir atstovavimo išlaidoms galioja toliau ir jo taikymo sritis nekeičiama. Šalis, kuri buvo atleista nuo pareigos sumokėti teismo mokesčius, negali būti įpareigota apmokėti įrodymų pateikimo išlaidų užstato arba atlyginti valstybės patirtų išlaidų (t. y. liudytojų, ekspertų, vertimo žodžiu ir kitokių išlaidų). Išlaidas, susijusias su tuo, kad teisme dalyvaujanti šalis kalba savo gimtąja kalba arba bendrauja kurčiųjų arba kurčnebylių gestų kalba, atlygina valstybė ir tokios išlaidos nekompensuojamos.

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

Pagal iš dalies pakeistą Vaikų socialinės ir teisinės apsaugos įstatymą Nr. 359/1999 (suvestinė redakcija) Tarptautinės vaikų teisinės apsaugos tarnyba, kuri yra centrinė Čekijos Respublikos įstaiga, užsienio šalyse teikdama socialinę ir teisinę apsaugą, atlieka šias užduotis:

  • atlieka centrinės vyriausybės įstaigos užduotis pagal Išlaikymo prievolių reglamentą;
  • vykdo su vaiko globa susijusias funkcijas;
  • reikalauja, kad atitinkamos įstaigos ir kiti juridiniai ir fiziniai asmenys Čekijos Respublikoje gyvenančių tėvų arba socialinės ir teisinės apsaugos institucijų prašymu teiktų ataskaitas apie vaikų, kurie yra Čekijos Respublikos piliečiai, tačiau neturi joje nuolatinės gyvenamosios vietos, padėtį;
  • tarpininkauja įteikiant asmeninius dokumentus ir kitus aktus užsienio šalims ir pasirūpina, kad dokumentai ir kiti aktai būtų gauti iš užsienio šalių;
  • bendradarbiauja su panašias funkcijas kaip ir tarnyba vykdančiomis užsienio šalies valdžios institucijomis ar kitomis organizacijomis, jeigu jos turi tinkamus įgaliojimus savo šalyje vykdyti su socialine ir teisine apsauga susijusią veiklą, taip pat kitomis institucijomis, įstaigomis ir juridiniais asmenimis, jeigu tai yra naudinga;
  • padeda ieškoti vaiko tėvų, jeigu tėvas (motina) (tėvai) gyvena užsienyje, šeimos narių ir išlaikymo prievolę turinčių asmenų, tiria materialinę ir finansinę padėtį, kad nustatytų išlaikymą, tarpininkauja teikiant prašymus, kuriais siekiama užtikrinti išlaikymo prievolės vykdymą, t. y. prašymus, kuriais prašoma sureguliuoti išlaikymo prievolę, vaiko auklėjimo tvarką ir nustatyti tėvystę;
  • pasirūpina potvarkių, kurių reikia socialinės ir teisinės apsaugos funkcijoms įvykdyti pagal tarptautines sutartis ir tiesiogiai taikomus Europos Sąjungos reglamentus, vertimu.

Kad tarnyba galėtų įgyvendinti savo kompetenciją, atitinkamos įstaigos ir kiti fiziniai ir juridiniai asmenys turi jai teikti visokeriopą reikalingą pagalbą; prireikus taikomos vykdymo taisyklių nuostatos, susijusios su privaloma trečiųjų šalių teikiama pagalba. Privalomą reikalingą pagalbą taip pat teikia, pvz., teismai, Čekijos Respublikos policija, bankai, socialinės apsaugos institucijos, darbo biržos, pašto paslaugas teikiantys operatoriai, elektroninių paslaugų teikėjai, draudimo bendrovės, Vidaus reikalų ministerija, kuri teikia informaciją iš gyventojų ir užsieniečių registro, ir pan.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasJūsų Europa.

Laukiame jūsų Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasatsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Your-Europe

Paskutinis naujinimas: 17/12/2020

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Šeimos išlaikymas - Vokietija

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Išlaikymą privalantys mokėti asmenys:

  • vaikai savo tėvams
  • tėvai savo vaikams
  • sutuoktinis kitam sutuoktiniui
  • vaikaitis arba provaikaitis savo seneliams arba proseneliams
  • seneliai arba proseneliai savo vaikaičiams arba provaikaičiams
  • nesusituokęs vienas iš tėvų kitam iš tėvų, jeigu vaiką prižiūri pastarasis
  • partnerystę įregistravę partneriai vienas kitam

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Išlaikomam vaikui amžiaus riba netaikoma: išlaikymas turi būti mokamas, kol vaikas yra nuo jo priklausomas, išskyrus atvejus, kai vaikas nuo išlaikymo yra priklausomas dėl savo kaltės. Tačiau tikimasi, kad aukštojo arba profesinio mokymo studijas baigę vaikai patys savimi pasirūpins. Vokietijos teisės aktuose, kuriais reglamentuojamas išlaikymas, pirmenybė paprastai teikiama nepilnamečiams, o ne suaugusiems vaikams, įgijusiems bendrą išsilavinimą. Išlaikymo prievolę turintiems asmenims nustatyti privalomi reikalavimai yra griežtesni, o nepilnamečiai, palyginti su pilnametystės sulaukusiais vaikais, turi pirmenybę gauti išlaikymą.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Norėdama, kad būtų pripažinta išlaikymo prievolė, teisę gauti išlaikymą turinti šalis paprastai turi kreiptis į teismą, jaunimo gerovės tarnybą (vok. Jugendamt) arba notarą prašydama išduoti vykdomąjį dokumentą (vollstreckungsfähiger Titel), kuriuo remiantis galima priverstinai išieškoti pinigų sumą.

Jeigu reikalavimas ginčijamas, jis turi būti nagrinėjamas teisme. Tačiau pareigą įvykdyti reikalavimą gali pripažinti notaras arba jaunimo gerovės tarnyba. Kitaip nei notaro įgaliojimai, jaunimo gerovės tarnybos įgaliojimai yra labiau riboti: jaunimo gerovės tarnyba gali įregistruoti prievolę išlaikyti vaiką iki 21 metų arba motinos ar tėvo reikalavimą, atsiradusį gimus vaikui.

Ginčai dėl išlaikymo reikalavimų priskiriami šeimos teisės byloms ir juos nagrinėja šeimos bylų teismas (vok. Familiengericht). Bylų nagrinėjimo tvarka nustatyta Šeimos bylų ir ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų proceso įstatyme (vok. Gesetz über das Verfahren in Familiensachen und in den Angelegenheiten der freiwilligen Gerichtsbarkeit, FamFG) ir Civilinio proceso kodekse (Zivilprozessordnung, ZPO).

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Pagal Civilinio kodekso (vok. Bürgerliches Gesetzbuch, BGB) 1629 straipsnio 1 dalį tėvai vaikui atstovauja kartu; vienas iš tėvų vaikui gali atstovauti savarankiškai, jeigu jis vienas globoja vaiką arba jeigu jam pagal Civilinio kodekso 1628 straipsnį suteiktas leidimas savarankiškai priimti sprendimus. Todėl paprastai galioja taisyklė, kad tėvai gali pareikšti reikalavimą vaiko vardu kaip to vaiko teisiniai atstovai. Tačiau pagal Civilinio kodekso 1629 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį tėvui ir motinai neleidžiama atstovauti vaikui, kai pagal šio kodekso 1795 straipsnį globėjui būtų neleista atstovauti vaikui dėl interesų konflikto. Ši nuostata, be kita ko, taikoma vaiko ir tėvo (motinos) sutuoktinio (-ės) teisiniams ginčams. Šiuo atveju turi būti paskiriamas asmuo, kuris vadinamas papildomu globėju (vok. Ergänzungspfleger) ir veikia kaip vaiko atstovas bei jo vardu pareiškia reikalavimą. Išlaikymo reikalavimai yra bendrosios taisyklės išimtis. Pagal Civilinio kodekso 1629 straipsnio 2 dalies antrą sakinį, jeigu tėvai bendrai vykdo tėvų valdžią vaikui, tuomet vaiką globojantis vienas iš tėvų gali pareikšti kitam tėvui (motinai) reikalavimą dėl vaiko išlaikymo. Civilinio kodekso 1629 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šios nuostatos išimtis, kuri taikoma tais atvejais, kai vaiko tėvai vis dar yra susituokę arba yra registruoti partneriai, tačiau gyvena atskirai, arba kai yra nagrinėjama byla dėl jų santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium patvirtinimo. Šiuo atveju vienam iš tėvų leidžiama pareikšti kitai šaliai reikalavimus dėl vaiko išlaikymo tik savo vardu. Taip siekiama, kad vaikas netaptų tėvų santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium bylos šalimi.

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Jurisdikciją nagrinėti išlaikymo bylas turi šeimos bylų teismai (vok. Familiengerichte), kurie veikia kaip vietos teismų (Amtsgerichte) skyriai. Konkrečioje vietoje jurisdikciją turintis teismas nustatomas pagal Šeimos bylų ir ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų proceso įstatymo 232 straipsnį.

Kol nagrinėjama byla dėl santuokos, geografinę jurisdikciją paprastai turi teismas, kuris pirmąja instancija nagrinėja ar nagrinėjo santuokos nutraukimo bylą. Priešingu atveju geografinė jurisdikcija dažnai nustatoma pagal atsakovo įprastinę gyvenamąją vietą. Kitokios taisyklės taikomos bylose, susijusiose su nepilnamečio arba nepilnamečiu laikomo vaiko išlaikymo prievolėmis. Šiuo atveju jurisdikciją turi vaiko arba vieno iš tėvų, kuris turi įgaliojimus veikti vaiko vardu, įprastinės gyvenamosios vietos teismas. Tačiau ši taisyklė netaikoma, jeigu vaiko arba vieno iš tėvų įprastinė gyvenamoji vieta yra užsienyje.

Vaikas, kuris nori abiem tėvams pareikšti ieškinį dėl išlaikymo, tai gali padaryti teisme, kuris turėtų kompetenciją nagrinėti tik vienam iš tėvų pareikštą ieškinį.

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Iš esmės išlaikymo byloje dalyvaujančioms šalims teisme turi atstovauti advokatas. Tačiau advokato atstovavimas nebūtinas, kai prašoma priimti laikinąją nutartį (vok. einstweilige Anordnung). Vaikui taip pat nebūtina turėti advokatą, jeigu jaunimo gerovės tarnyba teikia pagalbą ir atstovauja jam pareiškiant išlaikymo reikalavimą.

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Teisme nagrinėjamoje išlaikymo byloje kylančios teismo išlaidos padengiamos mokesčių arba išlaidų forma. Šių išlaidų suma grindžiama ieškinio verte, bylos eiga ir konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

Bylinėjimosi išlaidas paprastai atlygina bylos šalis, kuri teismo sprendimu įpareigojama jas atlyginti. Iš esmės bylinėjimosi išlaidas atlygina pralaimėjusioji šalis.

Pareiškėjai, kurie dėl savo asmeninės ir ekonominės padėties negali atlyginti visų teismo išlaidų arba kurie išlaidas gali atlyginti tik atlikdami mokėjimus dalimis, turi teisę gauti teisinę pagalbą (vok. Verfahrenskostenhilfe), kurią suteikus padedama atlyginti išlaikymo bylos nagrinėjimo išlaidas. Tačiau ketinamas pareikšti ieškinys arba gynybos argumentai turi būti pagrįsti nemenka sėkmės tikimybe, o ne būti paviršutiniški. Atsižvelgiant į pareiškėjo pajamas ir turtą, teisinė pagalba teikiama siekiant visiškai arba iš dalies atlyginti teismo išlaidas ir šalies advokato išlaidas, tačiau ne priešingos šalies advokato išlaidas nesėkmės atveju.

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Išlaikymas turi būti mokamas reguliariai. Išmokos dydis nustatomas atsižvelgiant į šalies, turinčios teisę gauti išlaikymą, reikalavimus ir poreikius ir į išlaikymo prievolę turinčios šalies gebėjimą mokėti išlaikymą. Aukštesnieji žemių teismai (vok. Oberlandesgerichte) šiuo atžvilgiu yra parengę lenteles ir gaires, kurios padeda nustatyti vienodą aspektų, į kuriuos reikia atsižvelgti, vertę. Diuseldorfo lentelė paprastai naudojama kaip pagrindas vaiko išlaikymo išmokos dydžiui nustatyti.

Pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kuriomis yra pagrįsti teismo sprendimai, šie sprendimai teisę gauti išlaikymą turinčios šalies arba išlaikymo prievolę turinčios šalies prašymu gali būti keičiami. Nepilnamečiui mokama vaiko išlaikymo išmoka taip pat gali būti siejama su indeksu, kaip nustatyta Civilinio kodekso 1612a straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje, ir tokiu atveju išmokos dydis išreiškiamas minimalia bet kuriuo metu galiojančio išlaikymo procentine dalimi. Minimalus išlaikymo lygis reglamentuojamas Civilinio kodekso 1612a straipsnio 1 dalies antru ir trečiu sakiniais ir, vaikui augant, didinamas trim etapais. Jeigu teismo sprendime išlaikymo išmoka yra susieta su indeksu, sprendimas neturi būti keičiamas kiekvieną kartą, kai vaikas pasiekia kitą amžiaus ribą.

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Išlaikymas iš esmės turi būti mokamas kas mėnesį iš anksto mokama išmoka, kuri turi būti mokama arba teisę gauti išlaikymą turinčiai šaliai, arba, jeigu tai yra nepilnamečiai vaikai, juos prižiūrinčiam vienam iš tėvų, arba tai šaliai, kuri kitais atžvilgiais turi teisę gauti išmoką.

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Patvirtintų išlaikymo reikalavimų vykdymas gali būti užtikrinamas priverstinio vykdymo (vok. Zwangsvollstreckung) būdu. Priverstinis vykdymas užtikrinamas laikantis bendrųjų teisės normų.

Tačiau išlaikymo prievolę turinčiai šaliai paskirta pareiga tampa dar reikšmingesnė dėl to, kad už šios prievolės pažeidimą gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Asmuo, pažeidęs išlaikymo prievolę, yra baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų arba bauda. Jeigu laisvės atėmimo bausmė yra neišvengiama, teismas gali atidėti bausmės vykdymą ir įpareigoti nuteistąją šalį įvykdyti išlaikymo prievolę. Tuomet teismas panaikina bausmės vykdymo atidėjimą, jeigu nuteistoji šalis šiurkščiai arba nuolat pažeidžia sprendimą ir yra pagrindas manyti, kad ji padarys kitas nusikalstamas veikas, visų pirma nevykdys išlaikymo prievolių. Tačiau pirmą kartą nusižengusiems asmenims prokuratūra gali laikinai nepareikšti kaltinimo, arba teismas gali laikinai sustabdyti baudžiamąją bylą, jeigu tuo pačiu metu kaltinamasis įpareigojamas laikytis išlaikymo prievolių ir mokėti tam tikrą sumą.

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Kilnojamąjį turtą antstolis (vok. Gerichtsvollzieher) gali areštuoti (Pfändung) (Civilinio proceso kodekso 808 straipsnio 1 dalis). Atvejai, kai šią arešto formą leidžiama taikyti, yra griežtai apibrėžti Civilinio proceso kodekso 811–812 straipsniuose. Kodekso 811 straipsnyje pateiktas daiktų, kurių negalima areštuoti, sąrašas. Kaip nustatyta Kodekso 811 straipsnio 2 dalyje, ši taisyklė netaikoma prekėms, kurios buvo įsigytos išperkamosios nuomos būdu (vok. Eigentumsvorbehalt). Kodekso 811a ir 811b straipsniuose leidžiama vertingus daiktus, kuriems taikoma 811 straipsnio išimtis, pakeisti mažesnės vertės daiktais, kurie atlieka tokią pat funkciją.

Skolininko gyvenamojoje vietoje kratą be jo sutikimo galima atlikti tik tuo atveju, jeigu teismas išdavė kratos orderį (Civilinio proceso kodekso 758a straipsnis). Reikalavimų arešto klausimą sprendžia už vykdymo bylą atsakingas teismas.

Uždirbtų pajamų areštui taikomos Civilinio proceso kodekso 850 straipsnyje ir tolesniuose straipsniuose nustatytos išimtys. Skolininko uždirbtų pajamų dydis, kuriam taikoma išimtis, nustatomas ne tik atsižvelgiant į skolininko pajamų lygį, bet ir į tai, kiek asmenų pagal įstatymą turi teisę gauti išlaikymą iš skolininko. Siekiant padėti apskaičiuoti šį lygį, buvo parengta išimčių ribų lentelė, kuri pridedama prie Kodekso 850c straipsnio ir naudojama išimties riboms nustatyti. Ji reguliariai peržiūrima ir prireikus pajamų lygis tikslinamas.

Jeigu vykdymo veiksmai atliekami remiantis išlaikymo reikalavimu arba ieškiniu, kuris pareiškiamas dėl tyčia padarytos neteisėtos veikos (vok. unerlaubte Handlung), vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 850d ir 850f straipsniais, už vykdymo bylą atsakingam teismui leidžiama kreditoriaus prašymu nustatyti kitokį areštui taikomos išimties pobūdį. Lygiai taip pat skolininkas gali prašyti taikyti kitokio pobūdžio areštą, jeigu jis turi specialių poreikių, kaip nustatyta Civilinio proceso kodekso 850f straipsnio 1 dalyje.

Skolininko turimai sąskaitai pagal Civilinio proceso kodekso 850k straipsnį gali būti taikoma arešto išimtis. Tokia sąskaita žinoma kaip nuo arešto apsaugota sąskaita, vadinamoji „P sąskaita“ (vok. Pfändungsschutzkonto arba P-Konto). Ja siekiama užtikrinti pagrįstą skolininko ir jo išlaikomų asmenų pragyvenimo lygį. Pirmuoju atveju P sąskaitoje automatiškai apsaugomas likutis, kurio dydis nustatomas atsižvelgiant į bendrąją išimtį, kurią šiuo metu sudaro 1 178,95 EUR per kalendorinį mėnesį. Ši bendroji išimtis gali būti padidinta tam tikromis aplinkybėmis, pvz., jeigu skolininkas turi papildomų išlaikymo prievolių. Išsamią informaciją apie neareštuotinas sumas žr. čia: Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.bmjv.de/DE/Themen/FinanzenUndAnlegerschutz/ZwangsvollstreckungPfaendungsschutz/Pfaendungsschutzkonto.html. Vaiko išmokai ir tam tikroms socialinės apsaugos išmokoms taikoma papildoma apsauga. Norint gauti šios rūšies apsaugą, skolininkas paprasčiausiai turi bankui pateikti įrodymus. Konkrečiais atvejais (pvz., kai skolininkas dėl ligos turi specialių poreikių) sąskaitos likučio sumą, kuriai netaikomas areštas, už vykdymo bylą atsakingas teismas gali tikslinti individualiai.

Išlaikymo reikalavimams taikomas įprastas trejų metų senaties terminas (Civilinio kodekso 195 straipsnis), šis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo metų, kuriais atsirado reikalavimas ir teisę į jį turinti šalis buvo apie jį informuota, pabaigos (Civilinio kodekso 199 straipsnio 1 dalis). Atskiras trisdešimties metų senaties terminas taikomas tik patvirtinto išlaikymo delspinigiams (Civilinio kodekso 197 straipsnio 1 dalies 3 punktas): laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo privalomo teismo sprendimo dienos arba nuo vykdomojo dokumento išdavimo, arba kaip nurodyta protokole (Civilinio kodekso 201 straipsnio 1 dalis).

Išlaikymo reikalavimų senaties terminas gali būti sustabdomas. Sustabdymas reiškia, kad senaties termino sustabdymo laikotarpis neįskaičiuojamas į senaties terminą (Civilinio kodekso 209 straipsnis). Taip yra vaiko išlaikymo atveju, kol vaikui sueina 21 metai (Civilinio kodekso 207 straipsnio 1 dalies antro sakinio 2 punkto a papunktis).

Jeigu atliekamas teisminis vykdymo veiksmas arba pateikiamas prašymas jį atlikti, įprastas trejų metų senaties terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo (Civilinio kodekso 212 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip užtikrinama, kad nesueitų patvirtintų būsimų išlaikymo reikalavimų senaties terminas.

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Sprendimas dėl išlaikymo yra įprastas vykdomasis dokumentas (vok. Vollstreckungstitel), susijęs su piniginiu reikalavimu, o tai reiškia, kad teisę gauti išlaikymą turinti šalis iš esmės privalo laikytis bendrųjų vykdymo taisyklių ir pati turi užtikrinti reikalavimų įvykdymą.

Vis dėlto jaunimo gerovės tarnyba gali padėti išieškoti išlaikymą, jeigu ji padeda vaikui pagal Civilinio kodekso 1712 straipsnį. Ji gali padėti vaikui vieno iš tėvų prašymu, kai vaiku rūpinasi tik vienas iš tėvų, arba, jeigu tėvai vaiką globoja kartu, vaiku besirūpinančio vieno iš tėvų prašymu.

Šį scenarijų reikia atskirti nuo kitos rūšies scenarijaus: teisę gauti išlaikymą turinti šalis gali gauti tam tikras socialinės apsaugos išmokas, kuriomis patenkinamas poreikis, kuris priešingu atveju būtų patenkinamas išlaikymo išmoka. Jeigu tokios socialinės apsaugos išmokos gavėjas yra pareiškęs išlaikymo reikalavimą išlaikymo prievolę turinčiai šaliai, išlaikymo reikalavimas paprastai perduodamas nagrinėti atsakingai valdžios institucijai, kuri tuomet išlaikymo reikalavimą pateikia savo vardu.

Ypatingais atvejais, kai vaiką augina vienišas tėvas (motina), o kitas tėvas (motina) nemoka jokio išlaikymo pinigais, teisė į išmokas atsiranda pagal Iš anksto mokamų išlaikymo išmokų įstatymą (vok. Unterhaltsvorschussgesetz , UVG). Tuomet Iš anksto mokamų išlaikymo išmokų tarnyba (vok. Unterhaltsvorschusskasse) išieško išmokas, susijusias su jai perduotu išlaikymo reikalavimu.

Be to, jeigu išlaikymo prievolę turinti šalis nemoka jokio išlaikymo ir turi būti mokama socialinė parama (vok. Sozialhilfe) (darant prielaidą, kad kiti socialinės paramos reikalavimai yra tenkinami), išlaikymo reikalavimai perduodami socialinės paramos paslaugų teikėjui (taip pat kaip ir pirmiau minėtu iš anksto mokamų išlaikymo išmokų atveju) ir tuomet socialinės paramos paslaugų teikėjas gali užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą. Jeigu mokama bazinė bedarbio pašalpa (vok. Grundsicherung für Arbeitssuchende), išlaikymo reikalavimas perduodamas tik pašalpos mokėtojui raštu informavus išlaikymo prievolę turintį asmenį.

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

Mokėjimai pagal Iš anksto mokamų išlaikymo išmokų įstatymą, socialinės paramos išmokos ir bazinės bedarbio pašalpos, nurodytos 12 klausime, yra nepriklausomos socialinės apsaugos išmokos, turinčios aiškią mokėjimo paskirtį, ir siaurąja prasme šios išmokos nelaikomos išlaikymo išmokomis. Jas ieškovui tiesiogiai moka kompetentingos valdžios institucijos. Šioms išmokoms nedaro įtakos tai, ar išlaikymo reikalavimas gali ar negali būti išieškomas. Valdžios institucijos, kurioms perduotas išlaikymo reikalavimas, gali savo vardu išieškoti išlaikymo išmokas.

Kitaip nei mokėjimų pagal Iš anksto mokamų išlaikymo išmokų įstatymą, dėl socialinės paramos išmokų ir bazinių bedarbio pašalpų jaunimo gerovės tarnybos teikiama parama, susijusi su reikalavimais, nesukuria atskiros teisės gauti išmoką iš atsakingos valdžios institucijos. Šiuo atveju valdžios institucijos vaidmuo apribojamas teisę gauti išlaikymą turinčiai šaliai teikiama pagalba apginant išlaikymo reikalavimą ir išieškant išlaikymo išmokas.

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Jeigu teisę gauti išlaikymą turinti šalis nori įvykdyti išlaikymo reikalavimą užsienyje gyvenančios išlaikymo prievolę turinčios šalies atžvilgiu, ji gali kreiptis pagalbos į Bonoje įsikūrusią Federalinę teisingumo tarnybą (vok. Bundesamt für Justiz). Vokietijos Federacinė Respublika paskyrė Federalinę teisingumo tarnybą centrine institucija, sprendžiančia su tarpvalstybiniu išlaikymu susijusias bylas.

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Vokietijoje gyvenanti šalis, turinti teisę gauti išlaikymą, kuri prašymą teikia pagal ES išlaikymo reglamento 55 straipsnį, 2007 m. Hagos konvencijos dėl išlaikymo 9 straipsnį arba 1956 m. JT konvencijos 2 straipsnio 1 ir 2 dalis, šį prašymą prašomajai centrinei institucijai turi pateikti per Bonoje įsikūrusią Federalinę teisingumo tarnybą. Daugiau informacijos pateikiama adresu Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://www.bundesjustizamt.de/DE/Themen/Buergerdienste/AU/AU_node.html

Centrinės institucijos kontaktiniai duomenys:

Bundesamt für Justiz

Referat II 4
53094 Bonn
Germany

E. paštas: Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasauslandsunterhalt@bfj.bund.de

Tel. +49(0)228 99410 6434

Faksas +49(0)228 99410 5202

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Teisę į išlaikymą turinčios šalys, kurių gyvenamoji vieta yra užsienyje, gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos valstybės centrinę instituciją pagal ES išlaikymo reglamento 55 straipsnį, 2007 m. Hagos konvencijos dėl išlaikymo 9 straipsnį arba 1956 m. JT konvencijos 2 straipsnio 1 ir 2 dalis.

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Šie prašymai turi būti pateikiami per gyvenamosios vietos šalies centrinę instituciją. Šios šalies centrinė institucija juos persiunčia Vokietijos Federacinės Respublikos centrinei institucijai (žr. 14.2 skyrių).

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Taip.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

Netaikytina.

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Išlaikymo bylos mokesčiai paprastai mokami iš anksto. Tais atvejais, kai taikomas Išlaikymo reglamentas, teisinė pagalba suteikiama pagal reglamento 44–47 straipsnius. Tam tikromis aplinkybėmis, visų pirma tais atvejais, kai suteikiama teisinė pagalba, pareiga iš anksto sumokėti mokesčius netaikoma.

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

Vokietija centrinei institucijai – Federalinei teisingumo tarnybai (vok. Bundesamt für Justiz) – suteikė būtinus įgaliojimus, kad ji užtikrintų veiksmingą 51 straipsnyje aprašytų priemonių taikymą.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasJūsų Europa.

Laukiame jūsų Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasatsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Your-Europe

Paskutinis naujinimas: 29/12/2023

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (estų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.

Šeimos išlaikymas - Estija

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Pagal Estijos Konstituciją (est. põhiseadus) išlaikymo prievolė yra šeimos pareiga aprūpinti savo narius, kuriems reikia paramos.

Išlaikymo išmoka yra suma, kuri paprastai turi būti periodiškai mokama grynaisiais pinigais. Teisę gauti išlaikymą turinčio asmens prašymu teismas kai kuriais atvejais gali nustatyti, kad išlaikymo prievolė būtų įvykdyta sumokant vienkartinę išmoką. Asmuo, įpareigotas mokėti išlaikymo išmoką nepilnamečiam vaikui, gali, jeigu yra pagrįsta priežastis, prašyti leisti jam įvykdyti išlaikymo prievolę nepiniginiu būdu.

Paprastai prievolę mokėti išlaikymą asmeniui, kuriam reikalinga parama, turi asmens pirmojo laipsnio tiesiosios aukštutinės ir žemutinės linijos giminaičiai, kitaip tariant, suaugęs vaikas, tėvas (motina) turi pareigą išlaikyti vienam kitą. Antrojo laipsnio asmens tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai privalo išlaikyti savo nepilnamečius palikuonis. Sutuoktiniai taip pat turi abipusę pareigą išlaikyti savo šeimą iš uždirbamų pajamų ir turimo turto, įskaitant veiklą, kuria siekiama sumokėti bendro namų ūkio išlaidas ir patenkinti įprastus bei išimtinius bet kurio sutuoktinio ir jų vaikų poreikius. Prievolė mokėti išlaikymo išmoką asmeniui, kuriam reikalinga parama, taip pat gali būti nustatyta išsiskyrusiam sutuoktiniui arba asmeniui, su kuriuo asmuo nėra susituokęs, tačiau su juo susilaukė vaiko.

Nepilnamečiam vaikui išlaikymo išmoką moka vienas iš tėvų, jeigu jis negyvena kartu su vaiku arba neprisideda prie vaiko auginimo. Sutuoktinis, kuris nutraukė santuoką su asmeniu, kuriam reikalinga parama, privalo teikti išlaikymą visų pirma tuo atveju, jeigu nutraukus santuoką ir dėl pareigos prižiūrėti vaiką toks asmuo negali savimi pasirūpinti arba jeigu jam parama reikalinga dėl jo amžiaus ar sveikatos būklės. Asmuo, kuris su asmeniu, kuriam reikalinga parama, susilaukė vaiko, turi prievolę teikti išlaikymą 8 savaites prieš vaiko gimimą ir12 savaičių po jo ir ilgiau, jeigu asmeniui parama reikalinga dėl sveikatos sutrikimo, kuris atsirado dėl vaiko auginimo, nėštumo ar gimdymo.

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Pilnametystė pasiekiama sulaukus 18 metų, o asmuo, kuris nėra sulaukęs 18 metų, laikomas nepilnamečiu. Nepilnametis vaikas turi teisę gauti išlaikymo išmoką, o vienoda atsakomybė prisidėti prie vaiko išlaikymo visų pirma tenka vaiko tėvams. 18 metų sulaukęs vaikas, kuris vidurinėje mokykloje, gimnazijoje arba profesinio mokymo mokykloje toliau mokosi pagal pagrindinio ar vidurinio lavinimo programą arba studijuoja universitete, siekdamas aukštojo mokslo diplomo, taip pat turi teisę gauti išlaikymą, tačiau tik iki 21 metų. Nepilnamečių išlaikymo išmokos apskaičiavimas skiriasi nuo suaugusių vaikų išlaikymo išmokos apskaičiavimo. Apskaičiuojant suaugusių vaikų išlaikymo išmoką, išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant į teisę į išmokas turinčio asmens poreikius ir įprastą gyvenimo būdą, tačiau daroma prielaida, kad suaugusieji gali patys užsidirbti bent daliai savo išlaikymo. Asmuo įgyja teisę reikalauti išlaikymo tik tuo atveju, jei sulaukęs pilnametystės jis neturi lėšų save išlaikyti ir dėl studijų ar kitos pagrįstos priežasties negalima tikėtis, kad jis gaus pajamų savo poreikiams patenkinti.

Pilnamečiai vaikai turi dar kartą kreiptis į teismą, jeigu nori, kad išmoka ir toliau būtų mokama sulaukus pilnametystės ir jeigu pareiga mokėti išmoką buvo panaikinta remiantis ankstesniu teismo sprendimu.

Kiti tiesiosios aukštutinės ir žemutinės linijos giminaičiai, kurie negali savimi pasirūpinti, turi teisę gauti išlaikymą, jeigu nustatoma, kad jiems parama yra reikalinga.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Iš nepilnamečio tėvo (motinos) gali būti reikalaujama įvykdyti išlaikymo prievolę. Jeigu vienas iš tėvų savanoriškai nemoka išlaikymo, teismui galima pateikti prašymą dėl išlaikymo išmokos mokėjimo. Kreipiantis dėl išlaikymo teismui reikėtų pateikti prašymą dėl pagreitintos mokėjimo įsakymo procedūros bylose, susijusiose su išlaikymo išmoka vaikui (est. maksekäsu kiirmenetluse avaldus lapse elatisnõudes), arba ieškinio pareiškimą (est. hagiavaldus) (ieškinys dėl išlaikymo išmokos (est. elatishagi)). Už tokius prašymus, susijusius su išlaikymo išmoka nepilnamečiam vaikui, nereikia mokėti jokios valstybės rinkliavos.

Pagreitinta procedūra bylose, susijusiose su mokėjimo įsakymu, yra supaprastinta procedūra, kurią taikant išlaikymo išmoka gali būti priteisiama tik jeigu išlaikymo reikalaujama nepilnamečiam vaikui, prievolę mokėti išlaikymo išmoką turinčio vieno iš tėvų vardas ir pavardė nurodyti gimimo liudijime, išlaikymo išmoka 1,5 karto neviršija minimalaus išlaikymo dydžio ir kitas iš tėvų neginčija prievolės mokėti išlaikymo išmoką. Jeigu prašymo išduoti mokėjimo įsakymą sąlygos neįvykdytos, vaiko, kuriam siekiama priteisti išlaikymo išmoką, gyvenamosios vietos apylinkės teismui (est. maakohus) reikia pateikti ieškinio pareiškimą.

Daugiau informacijos apie pagreitintą procedūrą mokėjimo įsakymo bylose, susijusiose su reikalavimu priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymo išmoką, galima rasti Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasčia. Ieškinio pareiškimo dėl reikalavimo priteisti vaikui išlaikymą formą galima rasti Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasčia.

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Nepilnamečiai vaikai turi teisę gauti išlaikymą. Jeigu nepilnamečiai yra riboto veiksnumo, vaiko vardu teisme ieškinį pareiškia vaiko teisinis atstovas (vaiką teisėtai globojantis vienas iš tėvų). Jeigu vaikui paskirtas teisinis globėjas, ieškinį, veikdamas kaip teisinis atstovas, pareiškia vaiko teisinis atstovas.

Veiksnus suaugusysis ieškinį dėl išlaikymo pareiškia savarankiškai.

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Teismui pateiktas prašymas priversti vieną iš tėvų įvykdyti išlaikymo prievolę nepilnamečiam vaikui nagrinėjamas iškeliant išlaikymo bylą. Išlaikymo byloje ieškinys turi būti pareiškiamas vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teisme. Jeigu vaikas negyvena Estijoje, ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu atsakovas negyvena Estijoje, ieškinys pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

Išlaikymo taip pat gali būti reikalaujama pagal pagreitintą procedūrą mokėjimo įsakymo bylose (žr. atsakymą į 3 klausimą).

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Norint prisiteisti vaiko išlaikymą teisme, jame būtina pareikšti ieškinį ir šiuo atveju neprivaloma naudotis profesionalia teisine pagalba arba tarpininko paslaugomis. Teismas priteisia išlaikymo išmokų mokėjimą nuo ieškinio pareiškimo dienos, tačiau remdamasis ieškiniu teismas taip pat gali nustatyti, kad išlaikymo išmokos turi būti mokamos atgaline data, kuri negali būti ilgesnė nei vieni metai iki ieškinio pareiškimo dienos.

Ieškinio pareiškimo dėl reikalavimo priteisti vaikui išlaikymą formą galima rasti Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasčia.

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Už ieškinio dėl išlaikymo prievolės nepilnamečiam vaikui vykdymą arba dėl prašymo taikyti pagreitintą procedūrą mokėjimo įsakymo bylose, susijusiose su vaiko išlaikymu, peržiūrėjimo nereikia mokėti jokių valstybės rinkliavų.

Siekiant atlyginti procesines išlaidas, galima kreiptis dėl valstybės teisinės pagalbos arba procesinės pagalbos.

Suteikus valstybės teisinę pagalbą, Estijos advokatų asociacija (est. Eesti Advokatuur) skiria asmeniui advokatą. Advokatas atstovauja asmeniui bylose ir jį konsultuoja. Valstybine teisine pagalba gali pasinaudoti asmenys, kurie dėl savo finansinės padėties negali sumokėti už ekspertų teisines paslaugas tuo metu, kai jiems teisinė pagalba reikalinga, arba gali apmokėti tik dalį tokių paslaugų arba atlikti mokėjimą dalimis arba kurių finansinė padėtis, sumokėjus už teisines paslaugas, suprastėtų taip, kad jie negalėtų pragyventi. Valstybės teisinės pagalbos suteikimas nereiškia, kad asmuo atleidžiamas nuo pareigos atlyginti kitas procesines išlaidas.

Išsamesnė informacija apie valstybės teisinę pagalbą pateikiama Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasčia.

Prašymus suteikti valstybinę procesinę pagalbą procesinėms išlaidoms atlyginti gali pateikti asmenys, kurie dėl savo finansinės padėties negali atlyginti šių išlaidų arba kurie gali atlyginti tik dalį šių išlaidų arba atlyginti jas dalimis. Taip pat turi būti pagrįstai manoma, kad planuojamas dalyvavimas byloje bus sėkmingas.

Procesinės pagalbos fiziniam asmeniui prašymo formą ir pranešimą apie pareiškėjo ir šeimos narių asmeninę ir finansinę padėtį formą galima rasti Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasčia.

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Teismas gali nustatyti, kad nepilnamečiam vaikui būtų mokama fiksuota arba kintama išlaikymo išmoka, ir nurodyti konkretų išlaikymo išmokos dydžio apskaičiavimo pagrindą. Teismai paprastai nustato, kad išlaikymo išmokos mokamos kas mėnesį.

Iki 2021 m. pabaigos minimalus išlaikymo dydis priklausė nuo minimalaus darbo užmokesčio. Mėnesio išlaikymo išmoka vienam vaikui negalėjo būti mažesnė nei pusė minimalaus respublikos vyriausybės nustatyto mėnesinio darbo užmokesčio (todėl 2018 m. minimalus išmokos vienam vaikui dydis buvo 250 EUR, 2019 m. – 270 EUR, o 2020 ir 2021 m. – 292 EUR.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali išlaikymo suma nebepriklauso nuo galiojančio minimalaus darbo užmokesčio. Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, tėvų finansinį pajėgumą, visas gautas išmokas ir šeimoje esančių nepilnamečių vaikų skaičių. Šis dydis apskaičiuojamas nuo pusės vaiko vidutinių mėnesinių išlaikymo išlaidų (bazinė išlaikymo suma yra 209,20 EUR, kuri kiekvienų metų balandžio 1 d. tikslinama atsižvelgiant į vartotojų kainų indekso pokytį praėjusiais metais).

Išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant į šias aplinkybes: Įpareigoto (-s) tėvo (motinos) pajamos. Paprastai prie bazinės sumos pridedama 3 % Estijos praėjusių kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio. Ta pridedama suma perskaičiuojama kiekvienų metų balandžio 1 d. Toje pačioje šeimoje išlaikymą gaunančių vaikų skaičius. Atsižvelgiant į tai, kad kelių vaikų auginimas vienu metu gali padėti sutaupyti dalį išlaidų (tų pačių baldų, drabužių, žaislų ir pan. panaudojimas), išlaikymo suma, pradedama skaičiuoti nuo antrojo vaiko, sumažinama 15proc., palyginti su pirmajam vaikui skirta išlaikymo suma. Išlaikymo suma nemažinama dvynių ar daugiau vaikų gimdymo atvejais arba tuo atveju, kai vaikus skiria daugiau ne treji metai.

Išmokos šeimai. Apskaičiuojant išlaikymo dydį atsižvelgiama į vaiko pašalpą ir, remiantis 2023 m. vasario 1 d. įsigaliojusia Šeimos teisės įstatymo (est perekonnaseadus) redakcija, į pusę daugiavaikėms šeimoms skiriamos išmokos. Jeigu šias išmokas gauna išlaikymo prašantis asmuo, iš kiekvienam vaikui skirtos išlaikymo sumos išskaičiuojama pusė išmokos. Tačiau jei šias išmokas gauna išlaikymo išmokas mokantis asmuo, ši suma pridedama prie išlaikymo išmokų. Išduodant nutartį dėl išlaikymo, išmoka daugiavaikėms šeimoms taip pat apskaičiuojama pagal tą įstatymo redakciją, net jei ji mokama ne tik už bendrus tų pačių sutuoktinių vaikus. Todėl tuo atveju, kai šeima yra mišri su dviem vaikais, kilusiais iš ankstesnių santykių, ir vienas iš tėvų turi daugiau vaikų iš naujų santykių, o dėl to šeima įgyja teisę gauti daugiavaikės šeimos išmoką, apskaičiuojant išlaikymo išmoką atsižvelgiama į pusę šios išmokos. Ji vienodai padalijama vienam iš tėvų, kuris reikalauja išlaikymo, ir vienam iš tėvų, kuris moka išlaikymą, ir toliau padalijama iš bendro vaikų, už kuriuos šeimai mokama daugiavaikės šeimos išmoka, skaičiaus.

Bendra vaiko gyvenamoji vieta. Jeigu vaikas su išlaikymą mokančiu vienu iš tėvų kiekvieną metų mėnesį praleidžia ne mažiau kaip septynias paras, išlaikymo suma sumažinama atsižvelgiant į laiką, praleistą su vienu iš išlaikymą mokančių tėvų. Todėl jeigu vaikas su kiekvienu iš tėvų praleidžia vienodą laiko tarpą, išlaikymo galima reikalauti tik remiantis didesniais vaiko poreikiais, reikšmingu tėvų pajamų skirtumu arba nevienodu su vaiku susijusių išlaidų pasiskirstymu tarp tėvų.

Daugiau išsamesnės informacijos ir išlaikymo skaičiuoklę galima rasti Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasčia.

Teismo sprendimais, priimtais iki 2022 m. sausio 1 d., nustatytos sumos automatiškai nemažinamos. Jeigu teismo sprendimu vienas iš tėvų įpareigojamas mokėti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, kurio dydis yra dabartinis minimalus tarifas arba pusė minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio, ta suma bus įšaldyta atsižvelgiant į 2021 m. dydį (t. y. 292 EUR už kiekvieną mėnesį), todėl išlaikymo suma nebebus didinama, jei minimalus darbo užmokestis bus padidintas.

Jeigu pagal teismo sprendimą, priimtą iki 2023 m. vasario 1 d., vienas iš tėvų privalo mokėti kintamą išlaikymo sumą nepilnamečiam vaikui, o išlaikymo dydis priklauso nuo daugiavaikės šeimos išmokos dydžio svyravimų, remiantis teismo sprendimu nustatyta išlaikymo suma apskaičiuojama pagal 2023 m. vasario 1 d. galiojančios Šeimos teisės įstatymo redakcijos 101 straipsnio 5 dalį.

Teismas gali padidinti ir, jei yra pagrįsta priežastis, taip pat sumažinti minimalaus išlaikymo sumą. Minimali išlaikymo išmoka, apskaičiuota pagal teisės aktuose nustatytą formulę, gali būti padidinta atsižvelgiant į

  • realius vaiko poreikius;
  • kiekvieno iš tėvų pajamas;
  • faktinį su vaikais susijusių išlaidų pasiskirstymą tėvams.

Jeigu įpareigoto (-s) tėvo (motinos) pajamos yra didesnės už vidurkį, bazinė išlaikymo suma gali būti padidinta, pavyzdžiui, 3 % faktinių įpareigoto (-s) tėvo (motinos) pajamų, o ne remiamasi vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu. Išlaikymą galima sumažinti tik dėl pagrįstos priežasties. Pagrįstos priežastys gali būti vieno iš tėvų nedarbingumas arba situacija, kai vienas iš tėvų turi kitą vaiką, kuris būtų finansiškai mažiau saugus nei vaikas, gaunantis išlaikymą, jei būtų nustatytas minimalus išlaikymas.

Jeigu pakeičiama išlaikymo suma, šis pakeitimas paprastai įsigalioja tik nuo sprendimo priėmimo, t. y. mokėtini įsiskolinimai negali būti keičiami.

Išlaikymo prievolę turintis asmuo, jeigu yra pagrįsta priežastis, gali prašyti leisti jam teikti išlaikymą kokiu nors kitu būdu. Tėvai bendru sutarimu gali nustatyti išsamią išlaikymo prievolės vaikui vykdymo tvarką ir tai, kokiu būdu ir kaip dažnai bus teikiamas išlaikymas.

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Paprastai išlaikymas mokamas periodinėmis piniginėmis išmokomis. Asmuo, turintis vykdyti išlaikymo prievolę nepilnamečiam vaikui, jeigu yra pagrįsta priežastis, gali prašyti leisti jam įvykdyti išlaikymo prievolę kokiu nors kitu būdu. Išlaikymo išmoką vienas iš tėvų nepilnamečiam vaikui moka, jeigu negyvena kartu su vaiku arba neprisideda prie vaiko auginimo. Išlaikymas mokamas iš anksto kiekvieno kalendorinio mėnesio pradžioje. Nors išlaikymą gauna vaikas, išlaikymas paprastai turi būti mokamas vienam iš tėvų. Išlaikymas gali būti mokamas tiesiogiai vaikui, jeigu taip susitarė tėvai arba jeigu šiuo klausimu sprendimą priėmė teismas.

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Jeigu teismo sprendimas, kuriuo priteisiamas išlaikymas, įsigaliojo arba jeigu jis turi būti nedelsiant vykdomas, tačiau kitas tėvas (motina) jo nesilaiko, reikėtų kreiptis į antstolį. Jeigu skolininkas nustatytu laiku nemoka teismo sprendime nurodytų išmokų, antstolis, remdamasis asmens, kuris siekė taikyti ieškinio apsaugos priemones, prašymu, imasi veiksmų skolininko turtui areštuoti. Kad skolininko turtas būtų areštuotas, prie antstoliui pateikiamo teismo sprendimo reikia pridėti prašymą dėl vykdymo. Prašyme dėl vykdymo reikėtų pateikti informaciją apie skolininką ir, jei įmanoma, jo turtą (gyvenamąją vietą, kontaktus, apie turtą žinomą informaciją). Jeigu pareiškėjas nori, kad skolininkas pasinaudotų visomis teisės aktuose nustatytomis skolos išieškojimo galimybėmis, prašyme dėl vykdymo reikėtų nurodyti, kad pareiškėjas pareiškia mokėjimo reikalavimą, nukreiptą į skolininko registruotą nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą ir reikalavimo teises. Vykdymo byloje vaiko išlaikymo reikalavimui teikiama pirmenybė kitų reikalavimų atžvilgiu, be to, siekiant patenkinti išlaikymo reikalavimą, galima areštuoti didesnės vertės turtą ir teismo sprendimu neribotam laikotarpiui sustabdyti šias teises ir šių leidimų galiojimą: medžioklės teises, teisę vairuoti variklines transporto priemones, leidimus laikyti ir įsigyti ginklus, teisę vairuoti pramoginius ir asmeninius laivus, žvejybos leidimus.

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Asmenys atleidžiami nuo išlaikymo prievolės tiek, kiek jie, atsižvelgiant į kitas jų prievoles ir turtinę padėtį, negali teikti kitam asmeniui išlaikymo nepakenkdami savo pačių išlaikymui. Nepaisant pirmiau nurodytų aplinkybių, tėvai neatleidžiami nuo prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismas taip pat gali atleisti įpareigotą asmenį (skolininką) nuo išlaikymo prievolės, riboti prievolės vykdymo terminą arba sumažinti išlaikymo išmokos dydį, jeigu reikalavimas vykdyti prievolę yra akivaizdžiai nesąžiningas, pvz., jeigu teisę gauti išlaikymą turinčio asmens poreikis gauti paramą atsirado dėl jo paties neapgalvotų veiksmų.

Mokėti kompensaciją už žalą dėl išlaikymo nemokėjimo ir prievolės nevykdymo gali būti reikalaujama atgaline data, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, prieš iškeliant ieškinį dėl išlaikymo nemokėjimo teisme. Kiekvienai išlaikymo prievolei mokėti išlaikymą taikomas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti kalendorinių metų, kuriais galima pradėti išieškoti išlaikymo išmokas, pabaigoje. Išlaikymo prievolė yra asmeninė pareiga, kuri nustoja galioti mirus teisę gauti išlaikymą turinčiam asmeniui arba išlaikymo prievolę turinčiam asmeniui; išimtys taikomos iš anksto išmokėtoms išlaikymo išmokoms ir įskaitytoms sumoms.

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Tarpvalstybinių išlaikymo ginčų atveju pagalbą gali suteikti centrinė institucija, t. y Teisingumo ministerijos (est. Justiitsministeerium) Baudžiamosios politikos departamento (est. kriminaalpoliitika osakond) Tarptautinio teisminio bendradarbiavimo skyrius (est. (rahvusvahelise justiitskoostöö talitus).

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasValstybės teisinės pagalbos gali būti prašoma teisme pareiškiant ieškinį dėl išlaikymo. Atskirų organizacijų ar institucijų, teikiančių pagalbą nagrinėjant vidaus išlaikymo bylas, nėra.

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

Nuo 2017 m. sausio 1 d. vaiką auginantis vienas iš tėvų turi teisę prašyti, kad Socialinio draudimo valdyba (est. Sotsiaalkindlustusamet) teisminio nagrinėjimo ir vykdymo procedūrų laikotarpiu valstybės vardu mokėtų išlaikymo išmokas. Šios išlaikymo išmokos yra laikina valstybės pagalba vienam iš tėvų, kuris vienas augina ir išlaiko vaiką. Valstybė išlaikymą moka vieno iš tėvų, kuris nemoka išlaikymo, vardu ir vėliau išieško pinigus iš išlaikymo nemokančio tėvo (motinos). Norėdamas gauti valstybės išlaikymo išmokas, asmuo turi teismui pateikti prašymą dėl išlaikymo mokėjimo; šiuo atveju asmuo teikia prašymą dėl pagreitintos procedūros bylose dėl mokėjimo įsakymo išdavimo arba pareiškia ieškinį.

Vienam vaikui garantuojama išlaikymo išmoka yra iki 100 EUR per mėnesį.

Daugiau informacijos apie tai, kaip kreiptis dėl išmokos, pateikiama Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasčia.

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Norint prisiteisti išlaikymą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009, dėl pagalbos galima kreiptis į Teisingumo ministerijos Tarptautinio teisminio bendradarbiavimo skyrių.

Norint kreiptis dėl išlaikymo kitoje šalyje, Estijos teisingumo ministerijos Tarptautinio teisminio bendradarbiavimo skyriui ir kitos šalies kompetentingai institucijai reikėtų pateikti prašymą dėl išlaikymo bylos iškėlimo. Prie jo reikėtų pridėti vaiko (-ų) gimimo liudijimo (-ų) arba teismo sprendimo kopiją (-as). Jeigu tėvystė nenustatyta, tai reikėtų nurodyti kitai šaliai siunčiamame prašyme.

Prašymo formą galima rasti čia.

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Su Estijos teisingumo ministerijos Tarptautinio teisminio bendradarbiavimo skyriumi galima susisiekti telefonu +372 6 208 183 ir +372 7153443 arba e. paštu Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langascentral.authority@just.ee ir Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langaskeskasutus@just.ee.

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Kitoje šalyje gyvenantis pareiškėjas geriausiai bus informuojamas, jeigu susisieks su atitinkama savo gyvenamosios vietos šalies institucija, kuri po to kreipsis į centrinę instituciją Estijos teisingumo ministerijoje.

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Žr. atsakymą į 14.1 klausimą.

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Europos Sąjunga, kuriai Estija priklauso nuo 2004 m. gegužės 1 d., yra ratifikavusi 2007 m. Hagos protokolą.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

Žr. atsakymą į 16 klausimą.

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Europos Sąjungoje nagrinėjamose tarpvalstybinėse bylose, susijusiose su išlaikymo prašymais, pagal reglamentą gali būti skiriama valstybės teisinė pagalba ir valstybės procesinė pagalba. Tokia pagalba padeda užtikrinti, kad asmeniui byloje atstovautų atitinkamas teisines žinias turintis specialistas ir kad apmokant asmens procesines išlaidas būtų užtikrinta teisė kreiptis į teismą. Taisyklėse, kuriomis reglamentuojama valstybės teisinė pagalba ir procesinė pagalba, nurodyta, kad taikoma nacionalinė teisė, išskyrus atvejus, kai Tarybos reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatyta kitaip.

Estijoje gyvenantiems asmenims taikomos garantijos iš esmės galioja ir kitose ES valstybėse narėse gyvenantiems asmenims. Tarpvalstybinėse išlaikymo bylose teisinę pagalbą ir konsultacijas, taip pat valstybės teisinę pagalbą ir procesinę pagalbą teikia centrinė institucija, t. y. Teisingumo ministerijos Tarptautinio teisminio bendradarbiavimo skyrius, pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 ir, jeigu tam tikri klausimai neaptarti reglamente, pagal nacionalinę teisę.

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

Įsteigta centrinė institucija tarpvalstybinio teisminio bendradarbiavimo klausimams – Teisingumo ministerijos Tarptautinio teisminio bendradarbiavimo skyrius. Todėl norint prisiteisti išlaikymą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009, dėl pagalbos galima kreiptis į Teisingumo ministerijos Tarptautinio teisminio bendradarbiavimo skyrių, kuris nagrinėja tarptautinius teisinės pagalbos prašymus.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasJūsų Europa.

Laukiame jūsų Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasatsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Your-Europe

Paskutinis naujinimas: 17/01/2024

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Šeimos išlaikymas - Airija

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Pagal sprendimą dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo reikalaujama, kad kuris nors iš atitinkamų sutuoktinių mokėtų kitam sutuoktiniui tokias periodines išmokas, kad jį išlaikytų, arba sumokėtų vienkartines išlaikymo išmokas ir, kai tinkama, mokėtų tokias periodines išlaikymo išmokas asmens, kuris gali būti nurodytas sprendime, naudai arba tokiems išlaikomiems šeimos nariams, jei jų yra.

Pagal sprendimą dėl išlaikomo vaiko išlaikymo reikalaujama, kad kuris nors iš tėvų mokėtų kitam iš tėvų arba kitam vaiką prižiūrinčiam ir globojančiam asmeniui tokias periodines vaiko išlaikymo išmokas arba vienkartines vaiko išlaikymo išmokas, kaip nurodyta sprendime.

Išlaikymo prievolė reiškia reikalavimą teikti finansinę paramą asmeniui ir vykdyti bet kokiame teismo sprendime, susijusiame su išlaikymu, nustatytas pareigas, jeigu tokios prievolės įgyvendinimas užtikrinamas teismuose.

Išlaikymą moka toliau nurodytų kategorijų asmenys.

  • Tėvai savo vaikams: Taip
  • Vaikai savo tėvams: paprastai ne.
  • Santuoką nutraukęs sutuoktinis kitam sutuoktiniui: Taip

Kita:

  • civiliniai partneriai ir sugyventiniai, kaip nustatyta 2010 m. Civilinės partnerystės ir tam tikrų teisių ir sugyventinių prievolių įstatyme.
  • Nesusituokęs vienas iš tėvų savo vaiko globėjui.

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Aštuoniolikos metų nesulaukęs išlaikomas vaikas, dvidešimt trejų metų nesulaukęs išlaikomas vaikas, kuris mokosi pagal nuolatinės formos studijų programą, arba bet kokio amžiaus vaikas, kuris yra išlaikomas dėl savo negalios.

Tėvai privalo remti savo vaikus finansiškai, kad pastarieji galėtų patenkinti savo kasdienius ir atsitiktinius finansinius poreikius.

Vaikai paprastai negali būti įpareigojami mokėti išlaikymą savo tėvams, išskyrus retus ir išimtinius atvejus, kai nutraukus santuoką pasikeičia patikėjimo teise valdomų turtinių teisių statusas ir jos yra perduodamos vaikams.

Santuoką nutraukęs sutuoktinis gali būti įpareigojamas mokėti išlaikymą kitam sutuoktiniui, jeigu prašymą pateikęs sutuoktinis įrodo, kad kitas sutuoktinis, atsižvelgiant į aplinkybes, nesugebėjo juo tinkamai pasirūpinti.

Civilinis partneris arba sugyventinis pagal 2010 m. Civilinės partnerystės ir tam tikrų teisių ir sugyventinių prievolių įstatymą gali būti įpareigojamas mokėti išlaikymą kitam civiliniam partneriui arba sugyventiniui, jeigu prašymą pateikęs civilinis partneris arba sugyventinis įrodo, kad kitas civilinis partneris arba sugyventinis, atsižvelgiant į aplinkybes, nesugebėjo juo tinkamai pasirūpinti.

Tėvai, nesvarbu, ar jie susituokę, ar ne, gali kreiptis į teismą prašydami, kad kitas iš tėvų mokėtų išlaikymą jų vaikams. Tą patį gali padaryti ir teisėtas globėjas, sveikatos taryba arba bet kuris asmuo, kuris yra teisiškai susijęs su išlaikomu vaiku.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Paprastai teismui prašymą pateikia išlaikomas asmuo pareikšdamas civilinį ieškinį kitam asmeniui. Kalbant apie vaiko išlaikymą, pažymėtina, kad prašymą paprastai pateikia vienas iš tėvų arba kitas asmuo, kuris prižiūri ir globoja vaiką.

Informaciją apie procedūras, kurios taikomos prašymams dėl išlaikymo, paprastai galima rasti Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasTeismų tarnybos svetainės šeimos teisės skiltyje.

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Paprastai išlaikymo bylos pareiškėjas yra vienas iš tėvų, kuris rūpinasi vaiku (vaikais). Pareiškėjais taip pat gali būti buvę sutuoktiniai, taip pat savarankiškai veikiantys vaikai. Kad šalims būtų suteikta teisė pateikti prašymą dėl išlaikymo priteisimo (lot. locus standi), būtina, kad jos būtų pakankamai suinteresuotos byla. Jeigu byloje dalyvauja giminaitis arba bylos šalis sieja artimi santykiai, būtų būtina, kad prašymą teikiantis asmuo turėtų tam tikrus teisinius įgaliojimus tvarkyti giminaičio arba artimojo reikalus, pavyzdžiui, įgaliojimą. Teisę kreiptis dėl išlaikymo nepilnamečio vaiko vardu turi tėvai arba teisėti globėjai.

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Apylinkės teismas turi jurisdikciją priteisti ne didesnę nei 150 EUR savaitinę vaiko išmoką iš tėvo ar motinos ir priteisti ne didesnę nei 500 EUR savaitinę sutuoktinio / civilinio partnerio išlaikymo išmoką. Jei siekiama prisiteisti didesnes sumas, būtina kreiptis į apygardos teismą arba Aukštąjį teismą. Jei apygardos teisme arba Aukštajame teisme jau pradėta santuokos byla, prašymus reikia pateikti šiuose teismuose, neatsižvelgiant į sumą, kurią siekiama prisiteisti.

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Ne. Prašymą galima pateikti asmeniškai, jeigu pareiškėjas nusprendžia veikti be advokato. Civilinė teisinė pagalba yra prieinama toms pagal šeimos teisę nagrinėjamų bylų šalims, kurioms tokia pagalba yra reikalinga, atsižvelgiant į jų turimas lėšas.

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Airijoje visose pagal šeimos teisę nagrinėjamose bylose teismo mokesčiai netaikomi. Teisinių konsultacijų ir atstovavimo išlaidos gali būti skirtingos; tačiau civilinė teisinė pagalba yra prieinama tiems asmenims, kurie yra priklausomi nuo gaunamų lėšų.

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Apylinkės teismas turi jurisdikciją priteisti ne didesnę nei 150 EUR savaitinę vaiko išmoką iš tėvo ar motinos ir priteisti ne didesnę nei 500 EUR savaitinę sutuoktinio / civilinio partnerio išlaikymo išmoką. Jei siekiama prisiteisti didesnes sumas, būtina kreiptis į apygardos teismą arba Aukštąjį teismą.

Spręsdamas išlaikymo klausimą, teismas nagrinės pagrįstus išlaikymo kreditoriaus (t. .y teisę gauti išlaikymą turinčio asmens) poreikius ir tai darydamas atsižvelgs į išlaikymo skolininko (t. y. asmens, kuris įpareigojamas mokėti išlaikymą) gebėjimą mokėti. Šalys gali pateikti prašymą teismui, kad, atsižvelgiant į bet kokias pasikeitusias šalių aplinkybes, būtų peržiūrėtas sprendimas dėl išlaikymo.

Sprendimas dėl išlaikymo įsigalioja jame nurodytą dieną – tai gali būti ankstesnė arba vėlesnė diena nei sprendimo priėmimo diena, tačiau ji niekada negali būti ankstesnė nei prašymo priimti sprendimą pateikimo diena.

Apygardos arba Aukštajame teisme nagrinėjamoje santuokos nutraukimo arba teisminėje byloje išlaikymas gali būti priteisiamas atgaline data, tačiau ne anksčiau nei nuo prašymo pateikimo dienos.

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Išlaikymas paprastai mokamas kaip tiesioginė išmoka išlaikymo kreditoriui. Tačiau kreditoriai turi teisę reikalauti, kad išlaikymas būtų mokamas per teismo kanceliariją. Jei, teismo manymu, tai būtina, išlaikymo skolininko uždarbis ar darbo užmokestis gali būti areštuojamas, o skolininko darbdavys gali būti įpareigojamas atskaičiuoti mokėjimus ir pervesti juos kreditoriui.

Išlaikymas mokamas asmeniui, turinčiam teisę į išlaikymą, ir asmenims, kurie išlaikymą administruoja jo naudai, pvz., tėvui (motinai) arba teisėtam globėjui.

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Jeigu išlaikymo skolininkas nemoka išmokų, išlaikymo kreditorius gali teisme, kuriame buvo priimtas sprendimas dėl išlaikymo, arba apygardos teisme pradėti bylą – tai priklauso nuo to, kokiomis teisių gynimo priemonėmis siekiama pasinaudoti.

Teismas gali priimti sprendimą, kuriuo areštuojamas išlaikymo skolininko uždarbis, kaip aprašyta 1 klausime.

Jei šios teisių gynimo priemonės nepavyko įvykdyti, teismas gali įpareigoti išlaikymo skolininką sumokėti išlaikymo kreditoriui priklausančią sumą. Jei išlaikymo skolininkas nesilaiko šio įpareigojimo, teismas gali nustatyti, kad pinigų sumas, kurias kitas asmuo turi sumokėti įsipareigojimo nevykdančiam išlaikymo skolininkui, tas kitas asmuo sumokėtų išlaikymo kreditoriui. Teismas taip pat gali nuspręsti parduoti skolininkui priklausantį turtą, kad būtų galima išieškoti nesumokėtas sumas.

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Apylinkės teismas yra kitose valstybėse narėse priimtų sprendimų vykdymo vieta. Jis turi įgaliojimus imtis veiksmų dėl teismo negerbimo (1976 m. įstatymo 9A ir 9B straipsniai), tačiau tik dėl apylinkės teismo faktiškai priimtų sprendimų. Apylinkės teismas neturi įgaliojimų skirti sankcijų dėl kitur priimtų sprendimų nesilaikymo. Apylinkės teismas iš esmės turi įgaliojimus tik priimti sprendimą dėl uždarbio arešto (kai tinkama), sprendimus dėl turto arešto arba sprendimus dėl gautinų sumų arešto (retais atvejais).

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Kiekvienas išlaikymo kreditorius privalo pateikti teismui prašymą dėl pagalbos išieškant išlaikymą. Nors galima pasinaudoti ir kitomis teisių gynimo priemonėmis, pvz., taikinimu, teismai turi tinkamą ir teisėtą jurisdikciją ištaisyti padėtį, kai išlaikymo išmokos nėra mokamos.

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

Ne. Už išlaikymą atsako tik skolininkas – jis išlaikymą turi mokėti tiesiogiai arba išlaikymas atskaitomas iš jo gaunamo darbo užmokesčio.

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Reglamentas (EB) Nr. 4/2009, kuris dažnai vadinamas Išlaikymo reglamentu, taikomas tarpvalstybiniams išlaikymo prašymams, susijusiems su šeimos santykiais. Jame nustatytos bendros visoje Europos Sąjungoje taikomos taisyklės ir juo siekiama užtikrinti išlaikymo reikalavimų įvykdymą net jeigu skolininkas ar kreditorius yra kitoje ES šalyje.

JT konvencija dėl išlaikymo išmokų išieškojimo užsienyje (Niujorko konvencija) remiantis 1994 m. įstatymu Airijoje įsigaliojo 1995 m. lapkričio mėn. Šia konvencija siekiama palengvinti išlaikymo išieškojimą susitariančiosiose šalyse, kai vienoje jurisdikcijoje gyvenantis asmuo siekia gauti išlaikymą iš kitoje jurisdikcijoje gyvenančio asmens.

Abiem teisės aktais sukuriamas kiekvienos susitariančiosios šalies centrinių institucijų tinklas, o pareiškėjai / kreditoriai / ieškovai gali persiųsti savo prašymus centrinei institucijai, o ši perduos juos atitinkamam kompetentingam teismui ir tam tikrais atvejais pasirūpins, kad būtų suteikta teisinė pagalba. Toliau pateikiami Airijos centrinės institucijos išlaikymo išieškojimo užsienyje klausimais kontaktiniai duomenys:

Department of Justice,

51 St Stephen’s Green,

Dublin 2.

Telefonas +353 (1) 602 8202

E. paštas: Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasmainrecov@justice.ie

Fakso nėra

Dėl apylinkės teismo sprendimų ieškovas gali kreiptis pagalbos į apylinkės teismo sekretorių. Ieškovai taip pat gali prašyti, kad pagalba būtų suteikta teisinio atstovavimo forma. Ieškovai gali atitikti teisinės pagalbos suteikimo sąlygas ir jie šiuo atveju turėtų kreiptis į savo vietos teisės centrą. Galiausiai ieškovas gali prašyti FLAC (Nemokamų teisinių konsultacijų centro) – nepriklausomos, savanoriškos organizacijos, eksploatuojančios teisinių konsultacijų tarnybų tinklą visoje šalyje – pagalbos. Šios tarnybos teikia konfidencialias, nemokamas paslaugas.

Tarpvalstybinėse bylose, kai išlaikymo skolininkas gyvena kitoje jurisdikcijoje, ieškovas prašymą gali pateikti per centrinę išlaikymo išieškojimo instituciją, veikiančią prie Teisingumo ir lygybės departamento.

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Su atitinkama teismo kanceliarija ar organizacija galima susisiekti telefonu, siunčiant laišką, elektroniniu paštu arba atvykstant asmeniškai. Ieškovams patariama apsilankyti kiekvienos organizacijos svetainėje, kurioje pateikiama papildomos ir konkrečioms vietovėms pritaikytos informacijos.

Teismo kanceliarijų kontaktinius duomenis galima rasti Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasTeismų tarnybos svetainėje.

Žr. 14.1 klausimą ir Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasTeisingumo ir lygybės departamento svetainę, kurioje pateikiami Airijos centrinės institucijos išlaikymo išieškojimo užsienyje klausimais kontaktiniai duomenys.

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Žr. pirmiau. Ne. Žr. 14.1 klausimą.

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Žr. pirmiau. Ne. Žr. 14.2 klausimą.

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Taip.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

Netaikytina.

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Pareiškėjas / ieškovas neturi sumokėti mokesčių, kad iškeltų bylą teisme. Šiose bylose pareiškėjai naudojasi nemokama teisine pagalba – kai tik Airijos centrinė institucija gauna prašymą, jei būtina, prašymas persiunčiamas Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasTeisinės pagalbos valdybai susipažinti.

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

51 straipsnyje nurodomi veiksmai, kurių centrinė institucija imasi reaguodama į prašymus, pateiktus pagal Išlaikymo reglamentą. Siekdama paskelbti teismo sprendimą vykdytinu, Airijos centrinė institucija dabar prašo, kad tai padarytų Aukštojo teismo magistrato kanceliarija. Airijos centrinė institucija prašymus dėl vykdymo persiunčia tiesiogiai apylinkių teismams. Inicijuodama bylos iškėlimą, centrinė institucija užtikrins, kad Teisinės pagalbos valdyba pasirūpintų pareiškėjo teisiniu atstovavimu.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasJūsų Europa.

Laukiame jūsų Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasatsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Your-Europe

Paskutinis naujinimas: 15/12/2023

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Šeimos išlaikymas - Graikija

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Sąvoka „išlaikymas“ reiškia tiesioginių žmogaus išgyvenimo poreikių, visų pirma maitinimosi, patenkinimą. Tačiau faktiškai sąvoka „išlaikymas“ taikoma visiems gyvenimo poreikiams, nesvarbu, ar jie susiję su asmens išlaikymu, švietimu, kultūrine arba laisvalaikio veikla.

Išlaikymo prievolės yra susijusios su išmokų (iš esmės grynaisiais pinigais) mokėjimu, kuriomis tenkinami išlaikymo gavėjo poreikiai.

Toliau nurodyti asmenys, atsižvelgiant į jų giminystės ryšį, turi pareigą teikti išlaikymą:

a) sutuoktinis, net jeigu jis nutraukė santuoką (jeigu išlaikymo prievolė galioja nutraukus santuoką);

b) tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai paveldėjimo pagal įstatymą nustatyta tvarka;

b) tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai (tėvai, seneliai, jeigu nėra tėvų arba jie neveiksnūs) iš esmės turi išlaikyti savo nesantuokinius vaikus (biologinius arba įvaikintus), kol jie yra nepilnamečiai;

b) broliai ir seserys turi pareigą išlaikyti vienas kitą;

specialūs išlaikymo atvejai:

c) išlaikymas mokamas gyvenant skyrium ir nutraukus santuoką arba santuoką pripažinus negaliojančia;

d) išlaikymas mokamas nesusituokusios motinos nesantuokiniams vaikams iki jų pripažinimo.

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Vaikas iš esmės turi teisę iš savo tiesiosios aukštutinės linijos giminaičių (tėvų arba senelių) išlaikymą gauti iki pilnametystės, t. y. 18 metų.

Suaugę vaikai taip pat turi teisę gauti išlaikymą, kol studijuoja arba lanko aukštojo arba profesinio mokymo kursus ir dėl studijų negali dirbti ir neturi asmeninio turto, kuriuo naudodamiesi galėtų patenkinti savo išlaikymo poreikius.

Asmuo turi teisę gauti išlaikymą tik jeigu negali savęs išlaikyti naudodamasis savo turtu arba dirbdamas jo amžiui tinkamą darbą, arba apskritai dėl savo sveikatos būklės ir gyvenimo sąlygų, be kita ko, atsižvelgiant į bet kokius išsilavinimo poreikius, kuriuos jis gali turėti; nepilnamečiai, net jeigu turi nuosavo turto, turi teisę gauti išlaikymą iš savo tėvų tiek, kiek jų nuosavo turto ar darbo pajamų nepakanka, kad save išlaikytų. Tačiau asmuo neturi pareigos teikti išlaikymo, jeigu, atsižvelgiant į kitas jo prievoles, negali teikti išlaikymo nepakenkdamas savo paties išlaikymui; ši taisyklė netaikoma tėvo (motinos) išlaikomam nepilnamečiui, išskyrus atvejus, kai nepilnametis turi teisę gauti išlaikymą iš kurio nors kito asmens arba gali save išlaikyti naudodamasis savo turtu.

Buvusių sutuoktinių išlaikymas

Buvęs sutuoktinis, kuris negali savęs išlaikyti naudodamasis gaunamomis pajamomis arba savo turtu, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio: 1) jeigu tuo metu, kai paskelbiama apie santuokos nutraukimą, reikalavimą pareiškiantis sutuoktinis dėl amžiaus arba sveikatos būklės negali imtis arba tęsti tinkamos profesinės veiklos, kad galėtų save išlaikyti, 2) jeigu reikalavimą pareiškiantis sutuoktinis prižiūri nepilnametį ir todėl negali vykdyti tinkamos profesinės veiklos, 3) jeigu reikalavimą pareiškiantis sutuoktinis negali rasti tinkamo reguliaraus darbo arba jam reikalingas profesinis mokymas; bet kuriuo iš minėtų atvejų teisė galioja ne ilgiau nei trejus metus nuo paskelbimo apie santuokos nutraukimą momento, arba 4) bet kuriuo kitu atveju, tuo metu, kai paskelbiama apie santuokos nutraukimą,priteisti išlaikymą yra būtina dėl pagrįstų priežasčių.

Tačiau dėl svarbių priežasčių, visų pirma jeigu santuoka truko neilgai arba jeigu sutuoktinis, kuris galėtų turėti teisę gauti išlaikymą, yra kaltas dėl santuokos nutraukimo arba savanoriškai nuskurdo, išlaikymas gali būti panaikintas arba ribojamas.

Kiekvienas iš buvusių sutuoktinių turi pareigą teikti vienas kitam tikslią informaciją apie turtą ir pajamas, nes jos gali būti svarbios nustatant išlaikymo dydį. Bet kurio iš buvusių sutuoktinių prašymu, pateiktu per kompetentingą prokurorą, kiekvienas darbdavys, administracinė įstaiga arba mokesčių surinkėjas privalo pateikti visą susijusią informaciją apie kito sutuoktinio turtą, ypač apie jo pajamas, kurią jie gali turėti.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Paprastai asmuo, turintis teisę gauti išlaikymą, privalo kreiptis į teismą, kad prisiteistų išlaikymą iš išlaikymo prievolę turinčio asmens.

Jeigu taikoma Niujorko konvencija dėl išlaikymo išmokų išieškojimo užsienyje (įstatymo dekretas Nr. 4421/1964), įstaiga, atsakinga už teisę gauti išlaikymą turinčio asmens, gyvenančio konvencijos susitariančiojoje valstybėje, pareikšto išlaikymo reikalavimo perdavimą, prašo, kad įstaiga, įpareigota priimti tokį reikalavimą atitinkamoje Konvencijos susitariančiojoje valstybėje, kurioje gyvena skolininkas, visų pirma Graikijos teisingumo ministerija, imtųsi visų priemonių, kad teisę gauti išlaikymą turinčio asmens vardu išieškotų išlaikymą. Praktikoje teisingumo ministras nurodo advokatui imtis veiksmų, kad užsienyje esančio išlaikymo gavėjo naudai, kuris Graikijos teismuose gali pasinaudoti visomis teisinėmis teisių gynimo priemonėmis, būtų pripažinta teisė arba užtikrintas užsienio teismo priimto sprendimo vykdymas.

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Nepilnamečiai pagal įstatymą (Civilinio proceso kodekso 63 straipsnis) negali patys teisme pateikti prašymo išieškoti išlaikymą iš išlaikymo prievolę turinčio asmens, todėl tokį prašymą gali pateikti asmuo, kuriam suteiktos tėvų pareigos (fizinis asmuo, t. y. vienas iš tėvų arba kitas asmuo, arba juridinis asmuo, pvz., institucija).

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Teismas, kuris turi jurisdikciją nagrinėti teisę gauti išlaikymą turinčio asmens ieškinius dėl išlaikymo, pareikštus išlaikymo prievolę turinčiam asmeniui, yra pirmosios instancijos vieno teisėjo teismas (Civilinio proceso kodekso 17 straipsnio 2 dalis ir 681B straipsnis).

Teritorinę jurisdikciją turi šalies, turinčios teisę gauti išlaikymą, arba išlaikymo atsakovo nuolatinės arba įprastinės gyvenamosios vietos teismas (Civilinio proceso kodekso 39A straipsnis), jeigu su pateiktu prašymu sprendžiami ginčai dėl santuokos arba tėvų ir vaikų ginčai, arba paskutinės bendros sutuoktinių nuolatinės gyvenamosios vietos teismas.

Jeigu klausimas turi būti sprendžiamas skubiai arba kyla neišvengiamas pavojus, asmuo, turintis teisę gauti išlaikymą, gali prašyti teritorinę jurisdikciją turinčio pirmosios instancijos vieno teisėjo teismo priimti įsakymą dėl laikino išlaikymo priteisimo, kol įprasta tvarka bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl teisės į išlaikymą.

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Norint pareikšti ieškinį dėl išlaikymo, būtina pasisamdyti advokatą ir suteikti jam įgaliojimus.

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Pateikęs prašymą dėl išlaikymo, atsakovas privalo atlyginti dalį ieškovo teismo išlaidų, kurių dydis negali viršyti 300 EUR (Civilinio proceso kodekso 173 straipsnio 4 dalis). Jeigu prieš pradedant nagrinėti tokios rūšies bylą atsakovas nepateikia teismo pareigūnui mokėjimo įrodymų, laikoma, kad atsakovas neatvyko į teismo posėdį, o tai reiškia, kad jo atžvilgiu teismas gali priimti sprendimą už akių (Civilinio proceso kodekso 175 straipsnis).

Jeigu ieškovas gauna labai mažai pajamų, pagal įstatymą Nr. 3226/2004 jis gali prašyti suteikti teisinę pagalbą pirmosios instancijos vieno teismo teisėjui pateikdamas su gaunamomis pajamomis susijusius įrodymus ir prašymą, kad teismas priimtų atskirą įsakymą.

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Teismas, atsižvelgęs į teisę gauti išlaikymą turinčio asmens poreikius, susijusius su tinkamo gyvenimo sąlygomis ir išsilavinimu, ir išlaikymo prievolę turinčio asmens finansinį pajėgumą, priteisia išlaikymą, kurio išmokos mokamos dvejus metus. Po dvejų metų bet kuri šalis, t. y. teisę gauti išlaikymą turintis asmuo arba išlaikymo prievolę turintis asmuo, gali prašyti nustatyti naują išlaikymo išmoką, o pasikeitus aplinkybėms, į kurias teismas atsižvelgė, bet kuri šalis gali prašyti peržiūrėti teismo sprendimą ir pakeisti išlaikymo dydį.

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Iš esmės išlaikymas teisę jį gauti turinčiam asmeniui mokamas iš anksto kiekvieną mėnesį.

Išlaikymo negalima išmokėti vienkartine suma, išskyrus atvejus, kai išlaikymas priteisiamas nutraukus santuoką (Civilinio kodekso 1443 straipsnio b punktas).

Jeigu teisę gauti išlaikymą turintis asmuo yra nepilnametis arba teismas jam teikia pagalbą, išlaikymas mokamas jo tėvui (motinai) arba atstovui, arba atitinkamai teismo paskirtam globėjui, kuris, akivaizdu, atliks veiksmus teisę gauti išlaikymą turinčio asmens vardu.

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Jeigu išlaikymo skolininkas atsisako mokėti išlaikymą, teisę gauti išlaikymą turintis asmuo stengiasi priverstinai įvykdyti reikalavimą, nukeipdamas vykdymo veiksmus į išlaikymo prievolę turinčio asmens turtą, jeigu jis jo turi.

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

  • Teisė gauti išlaikymą pasibaigia, jeigu nustoja galioti sąlygos, kuriomis jis buvo priteistas, arba jeigu miršta teisę gauti išlaikymą turintis asmuo arba išlaikymo prievolę turintis asmuo; asmens, turinčio teisę gauti išlaikymą, ieškiniui, kurį galima pareikšti išlaikymo prievolę turinčiam asmeniui, taikomas penkerių metų senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo ieškinio pareiškimo dienos.
  • Asmenų (t. y. institucijos), kurie mokėjo išlaikymą jį turinčiam gauti asmeniui, ieškiniams, kuriuos galima pareikšti pradinę išlaikymo prievolę turinčiam asmeniui, taikomas penkerių metų senaties terminas (Civilinio kodekso 250 straipsnio 17 dalis).
  • Nesusituokusi motina turi teisę reikalauti, kad vaiko tėvas ribotą laikotarpį (du mėnesius iki gimdymo ir keturis mėnesius po gimdymo, bet ne ilgiau nei vienus metus (išskyrus išimtinius atvejus)) atlygintų su vaiko gimdymu susijusias išlaidas, jeigu tėvystė nustatoma teismo sprendimu, o motina gyvena skurdžiai. Nesusituokusios motinos ieškiniui taikomas trejų metų senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo gimimo dienos, be to, toks ieškinys pareiškiamas ir tėvo įpėdiniams.
  • Leidžiama areštuoti iki 1/2 išlaikymo prievolę turinčiam asmeniui mokėtino darbo užmokesčio, be to, ši taisyklė taikoma kredito įstaigose laikomiems indėliams (Civilinio proceso kodekso 982 straipsnio 2 dalies d punktas ir 3 dalis).

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Ne, išskyrus užsienio išlaikymo išmokų gavėjus, kurie, norėdami įgyvendinti savo susijusias teises, gali kreiptis į Teisingumo ministeriją (žr. atsakymą į 3 klausimą).

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

Tokios institucijos Graikijoje nėra.

Išskyrus atvejus, kai institucija arba viešasis ar privatusis juridinis asmuo rūpinasi nepilnamečiu; šiuo atveju jam paprastai priklauso išlaikymo prievolė ir todėl jam ex officio (Civilinio kodekso 1490 straipsnis) pereina teisę į išlaikymą turinčio asmens teisės. Tačiau jokiomis aplinkybėmis negalima reikalauti, kad išlaikymo reikalavimas, net jeigu jį pripažino teismas, būtų patenkinamas iš anksto nepilnamečiui, turinčiam teisę gauti išlaikymą, kurį jam turi mokėti kitas išlaikymo prievolę turintis asmuo.

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Pagal minėto reglamento 51 ir 56 straipsnius asmens, kuris kreipiasi dėl išlaikymo, valstybės narės centrinė institucija: a) bendradarbiauja su išlaikymo prievolę turinčio asmens valstybės narės centrine institucija perduodama ir gaudama susijusius prašymus; b) inicijuoja arba palengvina su tokiais prašymais susijusio proceso pradėjimą. Dėl tokių prašymų centrinės institucijos imasi visų tinkamų priemonių, kad: a) kai tai būtina susiklosčius aplinkybėms, suteiktų teisinę pagalbą arba sudarytų palankesnes sąlygas ją teikti; b) padėtų nustatyti išlaikymo prievolę turinčio asmens arba teisę gauti išlaikymą turinčio asmens tapatybę, visų pirma taikydama reglamento 61, 62 ir 63 straipsnius; c) palengvintų prieigą prie svarbios informacijos, susijusios su pajamomis ir prireikus – su išlaikymo prievolę turinčio asmens ir teisę gauti išlaikymą turinčio asmens finansine padėtimi, įskaitant jų turto nustatymą, visų pirma pagal 61, 62 ir 63 straipsnius; d) skatintų taikiai išspręsti ginčą, kad išlaikymas būtų mokamas savanoriškai, tinkamais atvejais naudodamasi tarpininkavimo, taikinimo arba panašiais procesais; e) palengvintų tolesnį sprendimų dėl išlaikymo prievolių įgyvendinimą, įskaitant delspinigių išieškojimą; f) palengvintų išlaikymo išmokų surinkimą ir greitą pervedimą; g) palengvintų prieigą prie dokumentų ir kitų įrodymų, nepažeisdama Reglamento (EB) Nr. 1206/2001; h) prireikus teiktų pagalbą nustatant tėvystę išlaikymo išieškojimo tikslais; i) inicijuotų arba palengvintų proceso pradėjimą dėl bet kokių reikalingų laikinųjų teritorinio pobūdžio priemonių, kurių tikslas – užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas išnagrinėjus prašymą dėl išlaikymo, vykdymą; j) palengvintų susirašinėjimą arba dokumentų įteikimą, kuriam taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1393/2007.

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Su Teisingumo ministerijos centrine tarnyba galite susisiekti šiuo adresu: 96 Mesogeion Ave., Athens - Greece, PC 11527, tel. + 30 210 7767322, e. paštas Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langascivilunit@justice.gov.gr.

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

Graikija privalo laikytis 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolo dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės. Pagal protokolą išlaikymo prievolėms taikoma teisę gauti išlaikymą turinčio asmens įprastinės gyvenamosios vietos valstybės narės teisė, todėl, jeigu teisę gauti išlaikymą turintis asmuo gyvena Graikijoje, taikoma Graikijos teisė.

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Reglamento (EB) Nr. 4/2009 V skyriuje nustatyta teisė gauti teisinę pagalbą, įskaitant teisinę konsultaciją siekiant taikaus susitarimo prieš iškeliant teisminę bylą, teisinę pagalbą iškeliant bylą teisme arba kitoje institucijoje ir atstovavimą teisme, atleidimą nuo bylinėjimosi išlaidų ir mokesčių asmenims, turintiems įgaliojimus atlikti procesinius veiksmus, arba pagalbą atlyginant tokias išlaidas ar sumokant mokesčius. Valstybėse narėse, kuriose pralaimėjusioji šalis turi pareigą atlyginti išlaidas priešingai šaliai, jeigu bylą pralaimi teisinę pagalbą gavęs asmuo, atlyginti reikia priešingos šalies patirtas išlaidas, jeigu tokios išlaidos būtų buvusios padengtos, jeigu teisinės pagalbos gavėjas būtų gyvenęs teismo, į kurį buvo kreiptasi, valstybėje narėje, vertimo žodžiu išlaidas, teismo arba kompetentingos institucijos reikalaujamų ir teisinę pagalbą gavusio asmens pateiktų dokumentų, reikalingų bylai išspręsti, vertimo išlaidas, kelionės išlaidas, kurias turi padengti teisinę pagalbą gavęs asmuo, kai atitinkamų asmenų fizinis dalyvavimas nagrinėjant teisinę pagalbą gavusio asmens bylą yra būtinas pagal įstatymą arba to reikalauja atitinkamos valstybės narės teismas ir teismas nusprendžia, kad atitinkami asmenys negali būti tinkamai išklausomi teisme kokiomis nors kitomis priemonėmis.

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

Centrinė institucija inter alia palaiko nuolatinius ryšius su kompetentingomis institucijomis, kad: a) padėtų nustatyti išlaikymo skolininko ar kreditoriaus tapatybę; b) gautų reikalingą informaciją apie išlaikymo skolininko arba kreditoriaus pajamas ir prireikus – apie kitas finansines aplinkybes, įskaitant turto buvimo vietą, ir c) skatintų savanoriškai mokėti išlaikymą.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasJūsų Europa.

Laukiame jūsų Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasatsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Your-Europe

Paskutinis naujinimas: 16/12/2020

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Šeimos išlaikymas - Ispanija

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Išlaikymu laikomas visas būtinas maistas, gyvenamosios patalpos, drabužiai ir medicininė priežiūra.

Išlaikymas taip pat apima išlaikymo kreditoriaus švietimą ir mokymą, kol jis yra nepilnametis ir net kai sulaukia pilnametystės, jei dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių jis vis dar mokosi. Jeigu santuoka nutraukiama, gyvenimo skyrium patvirtinimo arba santuokos nutraukimo proceso metu galima reikalauti priteisti išlaikymą namuose gyvenantiems vaikams, kurie nėra finansiškai nepriklausomi.

Nėštumo ir gimdymo išlaidos įskaičiuojamos į išlaikymą, išskyrus atvejus, kai jos sumokamos kitokiu būdu.

Abipusę pareigą mokėti vienas kitam visapusišką išlaikymą turi:

1) sutuoktiniai;

2) aukštutinės ir žemutinės giminystės linijos giminaičiai.

Broliai ir seserys turėtų gauti tik būtiną gyvenimo paramą, kai ji reikalinga dėl bet kurios nuo išlaikymo kreditoriaus nepriklausančios priežasties, įskaitant, prireikus, jų švietimui reikalingą paramą.

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Vaikams, kol jie sulaukia pilnametystės; Ispanijoje asmenys pilnamečiai tampa sulaukę 18 metų, išskyrus atvejus, kai nepilnametis turi pakankamai nuosavų pajamų. Sulaukus pilnametystės, išlaikymo prievolė vaikams galioja, kol jie yra finansiškai priklausomi, nebaigė mokytis švietimo įstaigoje arba ne dėl savo kaltės nedirba. Jeigu tai yra nepilnametis, taip pat būtina atsižvelgti į Civilinio kodekso straipsnius, kuriais reglamentuojamos abiem sutuoktiniams kylančios pasekmės pripažinus santuoką negaliojančia, teismui nustačius gyvenimą skyrium ar nutraukus santuoką (90 ir kiti straipsniai).

Kol vaikai nėra sulaukę pilnametystės, išlaikymo išmoka yra prioritetas ir neišvengiama pareiga.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Prašymai turėtų būti teikiami bendrosios kompetencijos teismams, jurisdikciją turintiems pirmosios instancijos teismams (Juzgados de Primera Instancia).

Kokios yra pagrindinės procedūros dalys?

Prašymai nagrinėjami rengiant žodinį procesą (juicio verbal). Jeigu išlaikymo reikalaujama kaip papildomos priemonės gyvenimo skyrium patvirtinimo ar santuokos nutraukimo byloje arba kaip su tėvo (motinos) ir vaiko santykiais susijusios priemonės skiriantis porai, toks prašymas nagrinėjamas kartu su minėta byla rengiant žodinį bylos nagrinėjimą, kuriam būdingi tam tikri ypatumai.

Ispanijoje (2020 m. kovo 14 d. Karališkuoju dekretu Nr. 463/20 dėl COVID-19 sukeltos sveikatos krizės valdymo) paskelbus nepaprastąją padėtį ir visų pirma priėmus 2020 m. balandžio 18 d. Karališkąjį dekretą Nr. 16/20 dėl keturių teisingumo sistemos procedūrinių ir organizacinių priemonių COVID-19 sukeltoms problemoms spręsti, nustatyta speciali bendroji tvarka šeimos klausimams nepaprastosios padėties atveju spręsti (žr. 3, 4 ir 5 straipsnius). Ši speciali tvarka taikoma atvejams, kai reikia prašyti peržiūrėti patvirtintas priemones, priimtas pagal 2000 m. sausio 7 d. įstatymo Nr. 1/2000 dėl civilinio proceso (Ley de Enjuiciamiento Civil) 774 straipsnį ir susijusias su bendrų šeimos poreikių tenkinimu, sutuoktinių gaunamomis išmokomis ir vaikų išlaikymo prievolėmis, kai tos peržiūros prašoma remiantis dėl COVID-19 sukeltos sveikatos krizės smarkiai pasikeitusia sutuoktinių ar tėvų ekonomine padėtimi. Ji taip pat taikoma ginčams dėl prašymo nustatyti ar peržiūrėti prievoles mokėti išlaikymo išmokas, jei tas prašymas grindžiamas dideliais šeimos nario, turinčio mokėti išlaikymo išmokas, ekonominės padėties pokyčiais, kuriuos nulėmė COVID-19 sukelta sveikatos krizė.

Visais kitais šiame straipsnyje nepaminėtais atvejais taikomos 2000 m. sausio 7 d. įstatymo Nr. 1/2000 dėl civilinio proceso (Ley de Enjuiciamiento Civil) nuostatos taikomos žodiniams procesams.

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Ieškinį turi asmeniškai pareikšti suinteresuotoji šalis, išskyrus atvejus, kai ji nėra sulaukusi pilnametystės; tokiu atveju prašymą turi pateikti nepilnamečio teisinis atstovas, prokuroras (el Fiscal) arba vaiko apsaugos tarnyba. Vis dėlto ieškinys gali būti pareiškiamas per atstovą, jeigu tam atstovui įgaliojimai buvo suteikti notaro, teismo pareigūno arba bet kurios Ispanijos užsienio diplomatinės misijos konsulo akivaizdoje.

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Paprastai jurisdikcija priklauso išlaikymo skolininko gyvenamosios vietos teismams. Jeigu yra daugiau nei vienas bendraskolis (motina ir tėvas), jurisdikcija priklauso abiejų arba kurio nors iš jų gyvenamosios vietos teismui. Jeigu skolininkas negyvena Ispanijoje, jurisdikciją turi paskutinės jo gyvenamosios vietos Ispanijoje teismai. Visomis kitomis aplinkybėmis jurisdikciją turi išlaikymo kreditoriaus gyvenamosios vietos teismai.

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Ieškovus turi ginti advokatas (Abogado) ir jiems turi atstovauti teisinis atstovas arba prokuroras (Procurador).

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Ispanijoje nėra jokių mokesčių, susijusių su ieškiniais, kuriais siekiama tik prisiteisti išlaikymo išmokas, išskyrus advokatams, teisiniams atstovams ir ekspertams mokamus mokesčius, jeigu naudojamasi jų paslaugomis.

Advokatams ir teisiniams atstovams mokėtinų mokesčių dydis nustatomas pagal ieškinio sumą. Siekiant atlyginti teismo išlaidas tais atvejais, kai ieškovas arba asmuo, iš kurio reikalaujama išlaikymo, neturi lėšų, galima pasinaudoti finansine pagalba, be to, jis gali gauti nemokamą teisinę pagalbą pagal 1996 m. sausio 10 d. Nemokamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. 1/1996 3 straipsnyje nustatytus įkainius. Pagalba yra advokato arba teisinio atstovo, kurį teismas paskyrė dalyvauti nagrinėjant ieškinį teisme, teikiamos paslaugos ir valstybės atlyginamos bet kokios teismo išlaidos, pvz., ekspertų atlyginimas arba sprendimų paskelbimo išlaidos.

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Dažniausiai nustatoma pareiga mokėti reguliarias išmokas, kurios pagal įstatymą turi būti mokamos iš anksto kiekvieną mėnesį. Susitarimai dėl vienkartinės išmokos sumokėjimo sudaromi itin retai; jie sudaromi tik tais atvejais, kai reikia apmokėti išlaikymo išmokų įsiskolinimus, o skolininkas yra fizinis asmuo, neturintis ilgalaikio turto, ir tai yra geriausias būdas būsimoms išmokoms užtikrinti, arba šalių susitarimu. Apskaičiuodamas faktinį mokėtinų išmokų dydį, teismas vadovaujasi abstrakčia teisine taisykle, pagrįsta trimis proporcingumo aspektais: išlaikymo kreditoriaus poreikiais, išlaikymo skolininko finansiniais ištekliais ir kitų asmenų, kurie taip pat turi pareigą prie išlaikymo prisidėti tiek pat, kiek ir pagrindinis išlaikymo skolininkas (bendraskolių), finansiniais ištekliais. Teismo sprendime, kuriuo nustatomas išlaikymo dydis, turi būti nurodytas išmokų tikslinimo ateityje pagrindas. Šis tikslinimas atliekamas automatiškai, praėjus tam tikram laikotarpiui, o patikslintą išmoką turi mokėti išlaikymo prievolę turintis asmuo. Išlaikymo skolininkui nepatikslinus išlaikymo išmokų dydžio, tai padaro teismas išlaikymo kreditoriaus prašymu. Išlaikymo išmokų dydis gali būti tikslinamas (vėlgi suinteresuotosios šalies prašymu), jeigu iš esmės pasikeičia faktai, kuriais remiantis buvo nustatytas pradinis išlaikymo išmokos dydis: išmokos turi būti didinamos pagerėjus išlaikymo skolininko finansinei padėčiai arba suprastėjus išlaikymo kreditoriaus finansinei padėčiai, dėl kurios jam reikalinga didesnė išmoka (pvz., paūmėjus ligai); išlaikymo išmokų dydis turi būti mažinamas suprastėjus išlaikymo skolininko padėčiai arba išlaikymo kreditoriui gaunant daugiau lėšų. Galiausiai išlaikymas negali būti toliau mokamas, jeigu nustojo galioti pagrindai, kuriais remiantis jis buvo priteistas.

Teismų sistemos generalinė taryba (Consejo General del Poder Judicial, CGPJ) parengė išlaikymo išmokų apskaičiavimo lenteles, kurios paskutinį kartą buvo atnaujintos 2019 m. gegužės mėn. Tai yra vaikų poreikiais pagrįstos rekomendacijos, kuriose atsižvelgiama į tėvų pajamas ir vaikų skaičių šeimoje. Būsto ir mokyklos lankymo išlaidos nėra įskaičiuotos, todėl galutinė išmoka turi būti tikslinama kiekvienu atveju atsižvelgiant į šias išlaidas. Žr.

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.poderjudicial.es/cgpj/es/Servicios/Utilidades/Calculo-de-pensiones-alimenticias/

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Paprastai išlaikymo išmoka mokama pinigais. Tačiau galioja dvi išimtys: skolininkas gali nuspręsti įvykdyti savo prievolę teikdamas išlaikymo kreditoriui maistą ir pastogę savo namuose; galimybė teikti tokį išlaikymą teismų praktikoje yra griežtai ribojama, nes nėra garantijos, kad bus palaikomi geri santykiai; išmokų mokėjimas perduodant prekes ar teises taikomas išimtiniais atvejais ir yra tinkamas tik siekiant apmokėti įsiskolinimus, kai kyla didelė rizika, kad prekės prapuls arba kai išlaikymo skolininkas neturi jokio turto. Išlaikymas mokamas tiesiogiai kreditoriui. Dažniausiai išmokos mokamos atliekant banko pavedimą. Jeigu išlaikymo kreditorius yra nepilnametis arba neveiksnus, išmokos sumokamos jo teisiniam atstovui.

Bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu arba tėvo (motinos) ir vaiko santykiais, teismai leidžia išlaikymo išmokas mokėti tiesiogiai sumokant kreditoriui tam tikras išlaidas, susijusias su nepilnamečiu vaiku (pvz., mokyklos lankymo, sveikatos draudimo ir kt. išlaidas).

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Tokiu atveju išlaikymo kreditorius gali pateikti prašymą dėl teisinio sprendimo, kuriuo paskelbta apie galiojančią teisę gauti išlaikymą, vykdymo. Ispanijoje taikomos šios vykdymo priemonės: darbo užmokesčio areštas (išskyrus minimalią pragyvenimui skirtą sumą, kurią nustato teismas); mokesčių grąžinimo sustabdymas; banko sąskaitų areštas; socialinės apsaugos išmokų mokėjimo sustabdymas; prekių areštas ir jų pardavimas aukcione; tam tikrais atvejais išlaikymo išmokų nemokėjimas gali būti pripažįstamas nusikalstama veika, už kurią tam tikrais atvejais gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė.

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Kitaip nei kitų skolų atveju, susidarius išlaikymo išmokų skoloms, skolininko sąskaitų arba prekių areštui netaikomos jokios kiekybinės ribos. Priverstinio vykdymo bylos dėl vėliau atsiradusių prievolių negali būti pradedamos praėjus penkeriems metams.

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Bylose, kuriose nagrinėjami išlaikymo išmokų nepilnamečiams arba neveiksniems asmenims priteisimo klausimai, gali atstovauti prokuratūra.

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

Išlaikymo išmokų garantijų fondas, įsteigtas 2006 m. gruodžio 28 d. įstatymu Nr. 42/2006 ir reglamentuojamas 2007 m. gruodžio 7 d. Karališkuoju dekretu Nr. 1618/2007, yra juridinio asmens teisių neturintis fondas, kurio paskirtis – garantuoti, kad nepilnamečiai vaikai gautų nesumokėtas priteistas išlaikymo išmokas, kurios turi būti mokamos pagal teismo patvirtintą susitarimą arba teismo sprendimą gyvenimo skyrium nustatymo, santuokos nutraukimo, santuokos pripažinimo negaliojančia, tėvystės nustatymo arba išlaikymo bylose, šiuo tikslu sumokant sumą, kuri bus laikoma išankstiniu mokėjimu.

Norint gauti išankstinį mokėjimą iš šio fondo, labai svarbu, kad sprendimą, kuriuo pripažįstamas išlaikymas, būtų priėmęs Ispanijos teismas.

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Taip, pagal Europos Sąjungos taisykles ir Ispanijos ratifikuotas tarptautines konvencijas dėl išlaikymo mokėjimo išlaikymo kreditorius gali kreiptis į Teisingumo ministerijoje veikiančią Ispanijos centrinę instituciją, kad ši suteiktų pagalbą.

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Bet kokiomis bendravimo priemonėmis kreipiamasi į Teisingumo ministerijos Tarptautinio teisminio bendradarbiavimo departamentą (Subdirección General de Cooperación Jurídica Internacional) adresu: Calle San Bernardo No 62, 28071 Madrid. Tel. 00 34 91 3902228 / 2295 / 4437, faks. 00 34 91 3904457.

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Kitoje valstybėje narėje gyvenantis kreditorius gali susisiekti su tos valstybės centrine institucija ir pateikti jai įrodymus, patvirtinančius, kad jam suteikta teisė gauti išlaikymo išmokas, ir prašyti centrinės institucijos susisiekti su Ispanijos centrine institucija, kad ši pradėtų vykdymo bylą Ispanijoje. Ši procedūra vykdoma laikantis Europos Sąjungos taisyklių ir Ispanijos ratifikuotų tarptautinių konvencijų dėl išlaikymo mokėjimo.

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Pagal sąlygas, kurias nustatė atitinkamos valstybės institucijos.

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Taip, Europos Sąjunga (taigi ir Ispanija) protokolą ratifikavo 2010 m. balandžio 8 d.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje ginčo, kuriam taikomas tas reglamentas, šalys turi turėti galimybę atitinkamame skyriuje išdėstytomis sąlygomis veiksmingai naudotis teise kreiptis į teismą kitoje valstybėje narėje, įskaitant vykdymo, apskundimo ir peržiūros procedūras. Be to, prašomoji valstybė narė turi teikti nemokamą teisinę pagalbą, susijusią su visais kreditoriaus pagal 56 straipsnį pateiktais prašymais dėl jaunesnio nei 21 metų asmens išlaikymo prievolių, atsirandančių dėl tėvų ir vaikų santykių.

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

Į 1996 m. sausio 10 d. Nemokamos teisinės pagalbos įstatymą Nr. 1/1996 Ispanija įtraukė VIII skyrių, pavadinimu „Nemokama teisinė pagalba sprendžiant tarpvalstybinius ginčus Europos Sąjungoje“, kuriame reglamentuojama ši fizinių asmenų teisė, nepaisant to, ar jie yra Europos Sąjungos piliečiai, ar trečiųjų šalių piliečiai, teisėtai gyvenantys vienoje iš valstybių narių.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasJūsų Europa.

Laukiame jūsų Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasatsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Your-Europe

Paskutinis naujinimas: 16/01/2024

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Šeimos išlaikymas - Prancūzija

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Prancūzijos teisėje išlaikymo prievolė reiškia teisės aktais nustatytą įpareigojimą tiems, kurie turi atitinkamų lėšų, patenkinti kito asmens, su kuriuo jie yra susiję šeimos santykiais arba santuoka, poreikius. Taigi, išlaikymą gali gauti įvairūs žmonės, t. y., be kita ko:

  • sutuoktinis iš kito sutuoktinio (Civilinio kodekso (pranc. code civil) 212 ir 214 straipsniai),
  • vaikai iš savo tėvų (Civilinio kodekso 203, 371-2 ir 373-2-2 straipsniai),
  • tėvai, motinos ir kiti aukštutinės linijos giminaičiai iš savo vaikų (Civilinio kodekso 205 straipsnis),
  • uošviai ir uošvės iš savo žentų ir marčių (Civilinio kodekso 206 straipsnis),
  • skurstantis pergyvenęs sutuoktinis (Civilinio kodekso 767 straipsnis).

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Kalbant apie išlaikymą vaikams, amžiaus ribos nėra, tėvų pareiga išlaikyti vaikus ir suteikti jiems išsilavinimą automatiškai nenutrūksta vaikui teisiškai tapus suaugusiuoju (Civilinio kodekso 371-2 straipsnis). Turi būti skiriami du laikotarpiai:

  • kol vaikas yra nepilnametis arba, jeigu jis yra suaugusysis, kol jis tampa finansiškai nepriklausomas, tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaiką ir suteikti jam išsilavinimą, kad jam būtų sudarytos reikiamos sąlygos vystytis ir mokytis;
  • kai prievolė teikti išlaikymą ir suteikti išsilavinimą pasibaigia, taikomos bendros taisyklės dėl išlaikymo prievolių, kuriomis reikalaujama, kad ieškovas pateiktų savo poreikių įrodymus (Civilinio kodekso 205 ir 207 straipsniai).

Įmoką galima mokėti visą arba dalimis tiesiogiai vaikui, jeigu jis jau yra tapęs suaugusiuoju.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Jeigu išlaikymas nemokamas savanoriškai, išlaikymo kreditorius, jo atstovas arba jį prižiūrintis asmuo turi pateikti ieškinį, kuriuo būtų nustatyta mokėtina suma ir skolininkui būtų nurodyta sumokėti tą sumą.

Išlaikymo reikalavimas gali būti pagrindinis ieškinio dalykas arba jo dalis, pavyzdžiui, vykstant santuokos nutraukimo procesui arba procesui, kuriame nustatoma, kaip bus naudojamasi tėvų valdžia.

Kalbant apie išlaikymo reikalavimus tarp suaugusiųjų, išlaikymo reikalaujantis asmuo turi įrodyti, kad jis skursta ir negali patenkinti savo poreikių. Tačiau jeigu pats kreditorius šiurkščiai pažeidė savo įsipareigojimus skolininkui, teisėjas gali atleisti skolininką nuo pareigos sumokėti visą išlaikymo skolą arba jos dalį (Civilinio kodekso 207 straipsnis).

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Pagal Prancūzijos teisę nepilnamečiai nelaikomi išlaikymo kreditoriais: jais laikomas tik vienas iš tėvų ar giminaičių arba vaiku besirūpinanti trečioji šalis, kurie turi tuos įgaliojimus ir gali pateikti ieškinį kitam iš tėvų arba tėvams, kad būtų nustatytas įnašas vaikui išlaikyti ir išsilavinimui suteikti.

Ieškinį išlaikymo kreditoriaus vardu gali pateikti socialinės priežiūros tarnybos, jeigu jos nėra kompetentingos tai daryti pagal Civilinio kodekso 205 straipsnį (Socialinių veiksmų ir šeimų kodekso (pranc. code de l’action sociale et des familles) L132-7 straipsnis).

Ligoninės ir viešosios sveikatos priežiūros įstaigos ar priežiūros įstaigos turi atgręžtinio reikalavimo teisę prieš asmenis, privalančius mokėti išlaikymą hospitalizuotam asmeniui (Visuomenės sveikatos kodekso (pranc. code de la santé publique) L6145-11 straipsnis).

Asmeniui, kuriam nustatyta globa, turi atstovauti globėjas (Civilinio kodekso 475 straipsnis).

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Ieškinys turi būti teikiamas šeimos reikalų teisėjui (pranc. juge aux affaires familiales) apygardos teisme (pranc. tribunal de grande instance) (Teismų veiklos organizavimo kodekso (pranc. code de l’organisation judiciaire) L. 213-3 straipsnis).

Taikant 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje nuostatas, Civilinio proceso kodekso (pranc. code de procédure civile) 1070 straipsnyje teigiama, kad jurisdikciją nagrinėti bylą turi šis šeimos reikalų teisėjas:

  • teritorijos, kurioje yra šeimos gyvenamoji vieta, teisėjas;
  • jeigu tėvai gyvena atskirai – vieno iš tėvų, su kuriuo nepilnametis vaikas įprastai gyvena bendros tėvų valdžios atveju, gyvenamosios vietos teisėjas, arba vieno iš tėvų, kuriam vienam priklauso tėvų valdžia, gyvenamosios vietos teisėjas; kitais atvejais – proceso nepradėjusio asmens gyvenamosios vietos teisėjas.

Bendro reikalavimo atveju pagal šalių pasirinkimą jurisdikciją turi vienos iš šalių gyvenamosios vietos teisėjas.

Tačiau jeigu ginčas susijęs tik su išlaikymu, įnašu vaikui išlaikyti ir išsilavinimui suteikti, įnašu santuokos išlaidoms arba kompensacinei išmokai sumokėti, jurisdikciją gali turėti sutuoktinio-kreditoriaus arba vieno iš tėvų, kuris yra vaikų, net jeigu jie yra suaugusieji, pagrindinis globėjas, gyvenamosios vietos teisėjas.

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Procesas yra žodinis ir jame nereikalingas atstovavimas: ieškovai gali atvykti į teismą asmeniškai ir pateikti reikiamus įrodymus.

Procesas gali būti pradėtas teismo šaukimu (kurį įteikia teismo antstolis) arba tiesiog teismui adresuojamu prašymu.

Kai išlaikymo reikalaujama teisme vykstant santuokos nutraukimo procesui, ieškovui turi atstovauti advokatas, turintis teisę atstovauti teisme (pranc. avocat).

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Pirmosios instancijos teisme su teisminiu nagrinėjimu susijusių išlaidų nėra. Apeliacinės instancijos teisme mokama 225 EUR rinkliava.

Ieškovai tam tikromis finansinėmis aplinkybėmis gali gauti teisinę pagalbą.

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Įnašas vaikui išlaikyti ir išsilavinimui suteikti gali būti mokamas šiomis formomis:

  • kaip mėnesinis mokėjimas vienam iš tėvų-kreditoriui (dažniausia forma);
  • kaip tiesioginis vaiko vardu patiriamų išlaidų apmokėjimas;
  • kaip teisė naudotis skolininkui priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir jame gyventi arba daiktų, kuriems nustatytas uzufruktas, atsisakymas, arba pajamas duodančių daiktų skyrimas kreditoriui.

Įnašas apskaičiuojamas pagal kiekvieno iš tėvų turimas lėšas ir vaiko poreikius. 2010 m. Teisingumo ministerija (pranc. Ministère de la justice) parengė orientacinę lentelę, kurioje atsižvelgiama į skolininko ir kreditoriaus pajamas, jų prižiūrimų vaikų skaičių, lankymo teisių apimtį ir būstą. Teisėjas įnašą sistemingai indeksuoja (pagal bendrąjį miestų namų ūkių vartojimo kainų indeksą).

Kitos išlaikymo išmokos:

nustatydamas sutuoktinio įnašą į santuokos išlaidas, teisėjas turi atsižvelgti į visas išlaidas, kurias patyrė atitinkamas asmuo, t. y. į naudingas arba reikalingas išlaidas. Įnašas daromas kaip finansinis mokėjimas, atsakomybės už paskolą prisiėmimas arba netgi apsigyvenimas sutuoktinių būste.

Kai per santuokos nutraukimo procesą išlaikymo išmoka sutuoktiniui skiriama remiantis išlaikymo pareiga, gali būti nuspręsta, kad bus atliekami visi mėnesiniai paskolos mokėjimai arba jų dalis; tačiau teismai pirmenybę teikia mėnesinės sumos mokėjimui. Ši išmoka nustatoma remiantis pragyvenimo lygiu, į kurį sutuoktinis-ieškovas gali pateikti reikalavimą, atsižvelgiant į kito sutuoktinio galimybes.

Išlaikymo išmokos aukštutinės linijos giminaičiams ir uošviams skiriamos tik proporcingai ieškovo poreikiams ir skolininko turtinei padėčiai. Teisėjas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali netgi automatiškai numatyti tokio išlaikymo svyravimus, leidžiamus galiojančiais teisės aktais (Civilinio kodekso 208 straipsnis).

Kalbant apie išlaikymą, išlaikymo išmoką visada įmanoma persvarstyti, jeigu ieškovas pateikia įrodymų apie naują aplinkybę, turintį poveikį kreditoriui ir (arba) skolininko lėšoms ir (arba) vaiko / kreditoriaus poreikiams.

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Civiliniame kodekse nėra teikiama pirmenybė kuriam nors mokėjimo būdui. Mokėjimo būdai gali būti nustatomi šalių susitarimu. Nesant tokio susitarimo, mokėjimo būdus teisėjas nustato sprendime.

Išlaikymo išmoka mokama tiesiogiai kreditoriui arba socialinės priežiūros tarnybai, ligoninei arba viešosioms priežiūros įstaigoms ar sveikatos priežiūros įstaigoms, pateikusioms ieškinį kreditoriaus vardu.

Pažymėtina, kad jeigu įnašas mokamas vaikui išlaikyti, išlaikymo išmoką galima visą arba iš dalies pakeisti tam tikros pinigų sumos sumokėjimu akredituotai įstaigai, atsakingai už tai, kad vaikui būtų teikiamos indeksuojamos pajamos (Civilinio kodekso 373-2-3 straipsnis). Teisėjas taip pat gali nuspręsti, kad išlaikymo išmoka būtų tiesiogiai mokama suaugusiajam vaikui.

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Jeigu kreditorius turi vykdomąjį dokumentą, jis gali tiesiogiai nurodyti teismo antstoliui įvykdyti išieškojimą iš skolininko turto (išskyrus nekilnojamojo turto ar darbo užmokesčio areštą, kuriems reikia išankstinio teismo sprendimo). Antstoliai turi plačius tyrimo įgaliojimus kreiptis į institucijas, kad galėtų rasti reikiamą informaciją skolininko ar jo turto buvimo vietai nustatyti.

Pagrindinės vykdymo procedūros, kuriomis išlaikymo kreditorius gali naudotis, yra šios:

  • tiesioginio mokėjimo procedūra (Civilinio vykdymo proceso kodekso (pranc. code des procédures civiles d’exécution) L 213-1, R 213-1 ir tolesni straipsniai): ji suteikia galimybę išieškoti pradelstąją išmokų skolą už paskutinius šešis mėnesius ir einamąją išmoką. Teismo antstolis praneša trečiajai šaliai (darbdaviui, bankui ar bet kuriai trečiajai šaliai, kuri yra išlaikymo skolininko skolininkė) apie jos prievolę sumokėti išmoką tiesiogiai antstoliui;
  • pajamų areštas (Darbo kodekso (pranc. code du travail) L 3252-1, R 3252-1 ir tolesni straipsniai): leidimą areštui turi duoti apylinkės teismo teisėjas (pranc. juge d’instance);
  • reikalavimų areštas (Civilinio vykdymo proceso kodekso L 211-1, L 162-1, R 211-1, R 162-1 ir tolesni straipsniai) sudaro sąlygas areštuoti skolininkui mokėtinas skolas (dažniausiai areštuojama banko sąskaita);
  • areštas pardavimui (Civilinio vykdymo proceso kodekso L 221-1, R 221-1 ir tolesni straipsniai): kilnojamųjų daiktų (televizoriaus, automobilio ir kt.) areštas;
  • nekilnojamojo turto areštas (Civilinio vykdymo proceso kodekso L 311-1, R 311-1 ir tolesni straipsniai): jis susijęs su skolininko nuosavybės teise turimu nekilnojamuoju turtu. Leidimą parduoti nekilnojamąjį turtą turi duoti vykdantysis teisėjas (pranc. juge de l’exécution).

Teismo antstolio išlaidas padengia tik išlaikymo skolininkas.

Baudžiamojo proceso tvarka skolininkas gali būti nuteistas už šeimos palikimą likimo valiai. Už šią nusikalstamą veiką baudžiama dvejų metų laisvės atėmimu ir 15 000 EUR bauda (Baudžiamojo kodekso (pranc. code penal) 227-3 straipsnis).

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Išlaikymo senaties terminas yra 5 metai nuo kiekvieno neatlikto mokėjimo termino (Civilinio kodekso 2224 straipsnis).

Tiesioginio mokėjimo procedūra negali būti taikoma ilgesnio nei 6 mėnesių laikotarpio pradelstajai skolai. Minėtąja nuostata nepanaikinama galimybė naudotis kitais vykdymo metodais ankstesnių laikotarpių pradelstajai skolai išieškoti.

Vykdymo procedūros turi būti taikomos tik tiek, kiek yra reikalinga nesumokėtai skolai išieškoti, šiomis priemonėmis neturi būti piktnaudžiaujama.

Tam tikras turtas yra paskelbtas neareštuojamu pagal įstatymą: išlaikymo išmokos, kilnojamasis turtas, reikalingas skolininko gyvenimui ir darbui, neįgaliesiems būtini daiktai, tam tikros išmokos ir išmokos šeimai. Banko sąskaitoje gali būti areštuojamos tik sumos, viršijančios vieno asmens minimalias pajamas (aktyviosios solidarumo pajamos (pranc. le revenu de solidarité active)). Jeigu areštuojamas darbo užmokestis, areštuotina suma nustatoma atsižvelgiant į darbo užmokestį ir į skolininko išlaikomus asmenis.

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Tam tikromis sąlygomis išlaikymo kreditoriaus teises gali perimti už išmokų šeimai mokėjimą atsakingos organizacijos. Šiuo atveju jos gali pradėti procesą kreditoriaus vardu. Be to, jeigu privataus vykdymo procedūros yra neveiksmingos, galima kreiptis į prokurorą (pranc. procureur de la République), kad jis pradėtų valstybinio išieškojimo procedūras, kurias atlieka valstybinis apskaitininkas (pranc. comptable public).

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

Už išmokų šeimai mokėjimą atsakingos organizacijos tam tikromis sąlygomis gali išlaikymo kreditoriui kaip mokėtino išlaikymo avansą sumokėti paramos šeimai išmoką.

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Jeigu skolininko gyvenamoji vieta yra kitoje šalyje, o kreditorius yra Prancūzijoje, kreditorius gali susisiekti su Užsienio reikalų ir tarptautinio vystymosi ministerijos (pranc. Ministère des Affaires Étrangères et du Développement International) Išlaikymo skolų išieškojimo tarnyba (Bureau de Recouvrement des Créances Alimentaires (RCA)). Tarnyba susisieks su valstybės, kurioje skolininkas gyvena, centrine institucija skolai išieškoti.

Kreditorius taip pat gali susisiekti su Išmokų šeimai fondu (pranc. Caisse d’Allocations Familiales (CAF)), kuris gali suteikti finansinę pagalbą, jeigu skolininkas nesumoka, net jeigu skolininkas yra užsienyje.

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Su Prancūzijos centrine institucija galima susisiekti laišku, telefonu arba e. paštu:

Ministère de l'Europe et des affaires étrangères

Bureau de recouvrement des créances alimentaires

27, rue de la Convention

CS 91533

75732 Paris Cedex 15

Telefonas + 33 (0) 1 43 17 90 01

Faksas +33 (0)1 43 17 81 97

E. paštas Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasobligation.alimentaire@diplomatie.gouv.fr

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Jeigu skolininkas gyvena Prancūzijoje, o kreditorius yra užsienyje, kreditorius turi susisiekti su valstybės, kurioje gyvena, centrine institucija. Tada reikalavimą reiškianti centrinė institucija susisieks su Prancūzijos centrine institucija (Užsienio reikalų ministerijos Išlaikymo skolų išieškojimo tarnyba), o ši imsis reikiamų priemonių skolai išieškoti.

Jeigu kreditorius turi vykdymo sprendimą, jis gali tiesiogiai nurodyti teismo antstoliui išieškoti skolą (nesikreipdamas į centrines institucijas). Šiuo atveju jis gali nesinaudoti centrinės institucijos pagalba.

Pažymėtina, kad, nesant teismo sprendimo, kuriuo būtų nustatytas išlaikymo išmokos principas, reikalavimą teikiančios valstybės narės centrinė institucija gali nusiųsti prašymą Išlaikymo skolų išieškojimo tarnybos sprendimui gauti, kad Prancūzijos teismo sprendimu būtų nustatytas išlaikymo išmokos principas (Reglamento (ES) Nr. 4/2009 VII priedas).

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Su Prancūzijos centrine institucija galima susisiekti laišku, telefonu arba e. paštu:

Ministère de l'Europe et des affaires étrangères

Bureau de recouvrement des créances alimentaires

27, rue de la Convention

CS 91533

75732 Paris Cedex 15

Telefonas + 33 (0) 1 43 17 90 01

Faksas +33 (0) 1 43 17 81 97

E. paštas Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasobligation.alimentaire@diplomatie.gouv.fr

Jeigu kreditorius nusprendžia tiesiogiai susisiekti su teismo antstoliu, kompetentingų specialistų duomenis jis gali rasti rubrikoje „Raskite teismo antstolį“ (pranc. Trouver un huissier) arba Nacionalinių antstolių rūmų (Chambre nationale des huissiers de justice) svetainėje.

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Taip.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

Netaikytina.

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Teisinė pagalba gali būti visiška arba dalinė. Ji teikiama:

  • automatiškai vaikams iki 21 metų amžiaus pagal Reglamento (EB) Nr. 4/2009 46 straipsnį;
  • kitais atvejais – jeigu ieškovas atitinka sąlygas dėl turimų lėšų, nustatytas teisės aktais (1991 m. liepos 10 d. Įstatymu Nr. 91-647 dėl teisinės pagalbos ir 1991 m. gruodžio 19 d. Potvarkiu Nr. 91-1266).

Prancūzijoje teisinė pagalba apima mokesčius advokatui, kuris sprendimu dėl teisinės pagalbos skiriamas dalyvauti teismo procese, ir mokesčius antstoliui, kuris tuo pačiu sprendimu skiriamas dalyvauti skolos išieškojimo procese.

Su išlaikymo prievolėmis susiję reikalavimai skirti teisinę pagalbą nagrinėjami taikant tokį patį procesą kaip ir kitiems tarpvalstybiniams ginčams pagal 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvą 2002/8/EB.

Prancūzų kalba parengtą reikalavimą skirti teisinę pagalbą kreditorius siunčia Teisių gynimo, teisės kreiptis į teismą ir paramos nukentėjusiesiems departamentui (pranc. Service de l’accès au droit et à la Justice et de l’aide aux victimes (SADJAV)) šiuo adresu:

Ministère de la Justice

Service de l’accès au droit et à la Justice et de l’aide aux victimes

Bureau de l’aide juridictionnelle

13, place Vendôme

75042 PARIS cedex 01

Telefonas 01 44 77 71 86

Faksas 01 44 77 70 50

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

Išlaikymo skolų išieškojimo tarnyba patvirtina užsienio valstybės centrinės institucijos pateikto reikalavimo ir pateiktų įrodymų gavimą. Ji patikrina, ar byloje yra visi reikiami dokumentai, ir patikrina dokumentų, ypač teisinių dokumentų, tikslumą ir galimybę juos panaudoti. Siekdama iš anksto numatyti vykdymo problemas, Tarnyba prašo siunčiančiosios institucijos prireikus pateikti paaiškinimus ir (arba) kitus išrašus ar išrašų vertimus. Tarnyba sudaro sąlygas pradėti procesą, susijusį su reikalavimais, nustatytais 56 straipsnyje, juos nusiųsdama jurisdikciją toje srityje turinčioms teisminėms institucijoms.

Tarnyba padeda nustatyti skolininko buvimo vietą ir sudaro palankesnes sąlygas ieškoti informacijos apie jo lėšas, pateikdama bylą prokurorui ir Viešųjų finansų generalinio direktorato (pranc. Direction Générale des Finances Publiques) departamentams, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 4/2009 61, 62 ir 63 straipsniuose.

Centrinė institucija taip pat padeda sudaryti taikos susitarimus tiesiogiai susisiekdama su skolininku ir per kreditoriaus gyvenamosios vietos valstybės centrinę instituciją nusiųsdama kreditoriui savanoriško mokėjimo pasiūlymus.

Jeigu taikiai išieškoti skolos nepavyksta, o užsienio valstybės sprendimas Prancūzijoje yra vykdytinas, dar įmanoma taikyti ir teisminę išieškojimo procedūrą. Tarnyba palaiko ryšius su teismo antstoliais, kuriems paveda išieškoti skolą, siekdama užtikrinti, kad vykdymo procedūra vyktų tinkamai.

Tarnyba sistemingai prašo suformuoti banko pavedimą.

Tais atvejais, kai išlaikymui išieškoti reikia nustatyti vaiko kilmę, Tarnyba nurodo kreditoriui kompetentingą instituciją tai procedūrai atlikti.

 

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasJūsų Europa.

Laukiame jūsų Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasatsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Your-Europe

Paskutinis naujinimas: 16/08/2023

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (kroatų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.

Šeimos išlaikymas - Kroatija

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Išlaikymas yra tėvų ir vaikų, sutuoktinių ir nesantuokinių partnerių, šoninės linijos giminaičių ir įvaikių bei įtėvių pareiga ir teisė, kaip nustatyta Šeimos įstatyme (Obiteljski zakon). Šie asmenys prisideda prie tarpusavio išlaikymo atsižvelgdami į savo gebėjimus ir išlaikomo asmens poreikius, kaip nustatyta šiame įstatyme.

Pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką visų pirma turi tėvai. Dirbti galintys tėvai neturi teisės vengti prižiūrėti savo vaikų. Jeigu vienas iš tėvų neišlaiko nepilnamečio vaiko, vaiką privalo išlaikyti to tėvo (motinos) pusės seneliai. Įtėvis (įmotė) privalo išlaikyti nepilnametį įvaikį, jeigu įvaikis negali gauti išlaikymo iš savo tėvo (motinos).

Tėvai, laikydamiesi specialių taisyklių, privalo išlaikyti vaiką, kuris lanko vidurinio lavinimo mokyklą, universitetą arba profesinio mokymo įstaigą, arba pagrindinio ar vidurinio suaugusiųjų mokymo įstaigą ir reguliariai ir tinkamai vykdo įsipareigojimus, kol vaikui sukaks ne daugiau kaip dvidešimt šešeri metai.

Tėvai suaugusį vaiką, kuris įgijo išsilavinimą, tačiau negali rasti darbo, privalo išlaikyti vienerius metus nuo mokslų užbaigimo dienos, jeigu vaikas nėra sulaukęs dvidešimt šešerių metų. Pareiga išlaikyti suaugusį vaiką baigiasi prieš pasibaigiant vienerių metų terminui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo mokslų užbaigimo dienos, kai vaikas sulaukia dvidešimt šešerių metų.

Tėvai suaugusį vaiką, kuris dėl sunkios ar nuolatinės ligos arba negalios negali dirbti, išlaiko tol, kol jų vaikas turi tokią negalią.

Suaugęs vaikas privalo išlaikyti vieną iš tėvų, kuris negali dirbti ir neturi pakankamai pragyvenimo lėšų arba negali gauti tokių lėšų disponuodamas savo turtu. Suaugęs įvaikis privalo išlaikyti vieną iš įtėvių, kuris negali dirbti ir neturi pakankamai pragyvenimo lėšų arba negali gauti tokių lėšų disponuodamas savo turtu ir jeigu jis ilgą laiką išlaikė arba prižiūrėjo įvaikį. Suaugęs vaikaitis privalo išlaikyti vieną iš senelių, kuris negali dirbti ir neturi pakankamai pragyvenimo lėšų arba negali gauti tokių lėšų disponuodamas savo turtu ir jeigu jis ilgą laiką išlaikė arba prižiūrėjo vaikaitį.

Sutuoktinis, kuris tuo metu, kai negali dirbti arba neranda darbo, neturi pakankamai pragyvenimo lėšų arba negali tokių lėšų gauti disponuodamas savo turtu, turi teisę gauti kito sutuoktinio išlaikymą, jeigu tas sutuoktinis turi pakankamai lėšų ir galimybių suteikti tokį išlaikymą. Su sutuoktinių išlaikymu susijusios taisyklės atitinkamai taikomos nesantuokinių partnerių išlaikymui tol, kol trunka nesantuokiniai ryšiai.

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką visų pirma turi tėvai. Jeigu vienas iš tėvų neišlaiko nepilnamečio vaiko, vaiką privalo išlaikyti to tėvo (motinos) pusės seneliai. Įtėvis (įmotė) privalo išlaikyti nepilnametį įvaikį, jeigu įvaikis negali gauti išlaikymo iš savo tėvo (motinos).

Tėvai, laikydamiesi specialių taisyklių, privalo išlaikyti vaiką, kuris lanko vidurinio lavinimo mokyklą, universitetą arba profesinio mokymo įstaigą, arba pagrindinio ar vidurinio suaugusiųjų mokymo įstaigą ir reguliariai ir tinkamai vykdo įsipareigojimus, kol vaikui sukaks ne daugiau kaip dvidešimt šešeri metai.

Tėvai suaugusį vaiką, kuris įgijo išsilavinimą, tačiau negali rasti darbo, privalo išlaikyti vienerius metus nuo mokslų užbaigimo dienos, jeigu vaikas nėra sulaukęs dvidešimt šešerių metų. Pareiga išlaikyti suaugusį vaiką baigiasi prieš pasibaigiant vienerių metų terminui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo mokslų užbaigimo dienos, kai vaikas sulaukia dvidešimt šešerių metų.

Tėvai suaugusį vaiką, kuris dėl sunkios ar nuolatinės ligos arba negalios negali dirbti, išlaiko tol, kol jų vaikas turi tokią negalią.

Suaugusiu laikomas aštuoniolikos metų sulaukęs asmuo.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Reikėtų kreiptis į socialinės gerovės centrą ir teismą.

Išlaikymo klausimus galima spręsti taikant privalomo taikinimo procedūrą. Privalomo taikinimo procedūra taikoma prieš pradedant santuokos nutraukimo bylą, jeigu yra bendras nepilnametis vaikas, taip pat prieš pradedant kitą teismo bylą, susijusią su tėvų priežiūra ir asmeniniais tėvų ir vaikų santykiais. Šeimos įstatymo nuostatos dėl privalomo taikinimo prieš pradedant santuokos nutraukimo bylą, jeigu yra bendras nepilnametis vaikas, taip pat taikomos privalomam taikinimui prieš pradedant bylą dėl tėvų globos ir asmeninių santykių su vaiku, jeigu vaiko tėvai pradeda gyventi skyrium. Privalomas taikinimas pradedamas, kai viena šalis pateikia prašymą socialinės gerovės centrui. Jeigu tėvai nesusitarė dėl bendros tėvų priežiūros plano, socialinės gerovės centras patars jiems pabandyti susitarti taikant sutuoktinių taikinimą pagal Šeimos įstatymo nuostatas.

Dėl išlaikymo galima susitarti taikant sutuoktinių taikinimo procedūrą, kurią taikant šalys, padedamos sutuoktinių taikintojų, bando išspręsti šeimos klausimus sudarydamos susitarimą. Šeimos nariai taikant sutuoktinių taikinimo procedūrą dalyvauja savanoriškai ir prieš pradedant santuokos nutraukimo bylą privalo sudalyvauti tik pirmame sutuoktinių taikinimo posėdyje. Pagrindinis sutuoktinių taikinimo tikslas – priimti sprendimą dėl bendros tėvų priežiūros ir kitų su vaiku susijusių klausimų. Bendros tėvų priežiūros planas ir kiti susitarimai, sudaryti taikant sutuoktinių taikinimą, tampa vykdytini, jeigu juos teismas šalių prašymu patvirtina taikydamas neteismines procedūras. Sutuoktinių taikinimas gali vykti atskirai nuo teisminio bylos nagrinėjimo ir prieš prasidedant teismo bylai, jos metu arba jai pasibaigus.

Išlaikymo suma, kurią atskirai nuo vaiko gyvenantis vienas iš tėvų privalo mokėti, taip pat gali būti aptarta bendros tėvų priežiūros plane, kurį tėvai gali parengti patys, kai taikoma privalomo taikinimo procedūra, taip pat kai vyksta sutuoktinių taikinimas. Jeigu bendros tėvų priežiūros planas pateikiamas teismui taikant neteismines procedūras, kad šis jį patikrintų, toks planas paskui tampa vykdytinu pagal Šeimos įstatymą.

Vaikas ieškinį dėl išlaikymo gali pareikšti pagal supaprastintą neteisminę procedūrą dėl išlaikymo nustatymo. Šios bylos šalys yra vaikas ir atskirai nuo vaiko gyvenantis vienas iš tėvų. Vaikui išlaikymo byloje atstovauja su vaiku gyvenantis tėvas (motina). Teismu, turinčiu jurisdikciją supaprastinta tvarka nagrinėti išlaikymo klausimus, be bendrą teritorinę jurisdikciją turinčio teismo, gali būti vaiko nuolatinės arba įprastinės gyvenamosios vietos teismas.

Teismo sprendimai dėl išlaikymo ieškinių priimami pagal Šeimos įstatymą sprendžiant sutuoktinių ginčus, bylas dėl motinystės ar tėvystės nustatymo ir tėvų globos bylas.

Nutraukdami santuoką sutuoktiniai gali sudaryti susitarimą dėl išlaikymo, kuriame nustatoma išlaikymo suma, šios prievolės vykdymo tvarka ir išlaikymo prievolės trukmė. Sutuoktiniai susitarimą dėl išlaikymo gali sudaryti raštu ir pateikti jį tvirtinti teismui neteismine tvarka, kuris paskui tampa vykdytinas.

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Vaiko išlaikymo bylos šalys yra vaikas ir asmuo, iš kurio reikalaujama išlaikyti vaiką pagal Šeimos įstatymą. Vaikui atstovauja su vaiku gyvenantis tėvas (motina). Jeigu su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų sutinka, išlaikymo byloje vaikui atstovauja socialinės gerovės centras. Be socialinės gerovės centro įgaliojimus dalyvauti nagrinėjant bylą turi su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų. Jeigu socialinės gerovės centro pareikštas ieškinys skiriasi nuo su vaiku gyvenančio vieno iš tėvų ieškinio, teismas atsižvelgia į visas aplinkybes, ypač į vaiko gerovę, ir įvertina, ar atsižvelgti į socialinės gerovės centro, ar į vaiko tėvo (motinos) ieškinį.

Socialinės gerovės centras privalo veikti vaiko vardu ir iškelti ir nagrinėti išlaikymo bylas arba padidinti išlaikymo sumą, jeigu su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų dėl nepagrįstų priežasčių ta teise nesinaudojo ilgiau nei tris mėnesius nuo to momento, kai vaikas ją įgijo. Socialinės gerovės centras atstovauja vaikui išlaikymo byloje, jeigu vaiką globoja kiti fiziniai ar juridiniai asmenys. Tokiose bylose vaiko tėvams neleidžiama dalyvauti nagrinėjant bylą vaiko vardu kartu su socialinės gerovės centru, o jų įgaliojimai atstovauti vaikui baigiasi, kai socialinės gerovės centras vaiko vardu pateikia ieškinį.

Pagal Civilinio proceso įstatymo (Zakon o parničnom postupku) nuostatas teisiniu atstovu gali būti tik advokatas, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta kitaip. Šaliai gali atstovauti šoninės kraujo giminystės giminaitis, brolis, sesuo arba sutuoktinis, kuris veikia kaip faktinis atstovas, jeigu šie asmenys yra visiškai veiksnūs ir neužsiima nelegalia teisine veikla.

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Nagrinėjant ginčus dėl įstatymu nustatyto išlaikymo, kuriuose pareiškėjas yra tokio išlaikymo siekiantis asmuo, jurisdikciją, be bendros teritorinės jurisdikcijos teismo, taip pat turi teismas, kurio teritorijoje yra pareiškėjo nuolatinė arba įprastinė gyvenamoji vieta. Jeigu nagrinėjant ginčus dėl įstatyme nustatyto išlaikymo, turinčio tarptautinį elementą, jurisdikciją turi Kroatijos teismas, nes pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Kroatijoje, teritorinę jurisdikciją turi teismas, kurio teritorijoje pareiškėjas turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Jeigu Kroatijos teismas turi jurisdikciją, nes atsakovas turi Kroatijoje turto, iš kurio galima išieškoti išlaikymą, teritorinę jurisdikciją turi šio turto buvimo vietos teismas.

Jurisdikciją patvirtinti bendros tėvų priežiūros planą turi teismas, kuris turi bendrą teritorinę jurisdikciją nagrinėti su vaiku susijusią bylą.

Jurisdikciją patvirtinti vaiko išlaikymo susitarimą turi teismas, kuris turi bendrą teritorinę jurisdikciją nagrinėti su vaiku susijusią bylą.

Jurisdikciją patvirtinti sutuoktinių susitarimą dėl išlaikymo turi teismas, kurio teritorijoje yra sutuoktinių bendra nuolatinė gyvenamoji vieta. Jeigu sutuoktiniai neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos, jurisdikciją turi teismas, kurio teritorijoje buvo paskutinė sutuoktinių bendra nuolatinė gyvenamoji vieta. Jeigu Kroatijos teismas turi jurisdikciją patvirtinti sutuoktinių susitarimą dėl išlaikymo, nes sutuoktinių paskutinė bendra nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Kroatijoje, jurisdikciją turi teismas, kurio teritorijoje buvo paskutinė sutuoktinių bendra nuolatinė gyvenamoji vieta.

Jurisdikciją priimti sprendimą supaprastinta tvarka nagrinėjamoje išlaikymo byloje, be bendrą teritorinę jurisdikciją turinčio teismo, turi vaiko nuolatinės arba įprastinės gyvenamosios vietos teismas.

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Pagal Civilinio proceso įstatymo 89e straipsnį šalys byloje ieškinį gali pareikšti asmeniškai arba per savo teisinį atstovą, tačiau teismas gali prašyti, kad teisinio atstovo atstovaujama šalis asmeniškai atvyktų į teismą ir padarytų pareiškimą dėl byloje nustatytinų faktų. Teisiniu atstovu gali būti tik advokatas, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta kitaip. Pagal 89a straipsnio 3 dalį šaliai gali atstovauti šoninės kraujo giminystės giminaitis, brolis, sesuo arba sutuoktinis, kuris veikia kaip faktinis atstovas, jeigu šie asmenys yra visiškai veiksnūs ir neužsiima nelegalia teisine veikla.

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Pagal Žyminių mokesčių įstatymo (Zakon o sudskim pristojbama) 1 straipsnį žyminiai mokesčiai turi būti sumokėti dėl bet kokios teisme nagrinėjamos bylos. Mokesčių dydis nustatomas atsižvelgiant į žyminių mokesčių tarifus.

Teismo mokesčių įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad vaikai, kaip išlaikymo bylos arba bylos, susijusios su teisėmis, kylančiomis iš išlaikymo, šalys, atleidžiami nuo žyminių mokesčių.

Pagal Civilinio proceso įstatymo 172 straipsnį būdas ir sąlygos, kuriomis įgyvendinama teisė atleisti nuo teismo išlaidų atlyginimo ir teisė į profesionalią teisinę pagalbą, yra nustatytos atskirame teisės akte, kuriuo reguliuojama nemokamos teisinės pagalbos teikimo tvarka. Pagal 176 straipsnį, jeigu šalis, remdamasi specialia nuostata dėl teisinės pagalbos, pasinaudojo teise būti atleista nuo teismo išlaidų atlyginimo, o bylos metu teismas nustato, kad šalis gali atlyginti teismo išlaidas arba sumokėti žyminius mokesčius, jis nedelsdamas apie tai praneša kompetentingai valdžios institucijai.

Nemokamos teisinės pagalbos įstatyme (Zakon o besplatnoj pravnoj pomoći) apibrėžiamas nemokamos teisinės pagalbos tikslas, jos gavėjai ir rūšys, teisinės pagalbos teikėjai, jos teikimo sąlygos ir procedūra, tarpvalstybinė teisinė pagalba, teisinės pagalbos finansavimas ir įstatymo įgyvendinimo priežiūros tvarka. Nemokamos teisinės pagalbos įstatymas netaikomas, jeigu teisinė pagalba buvo suteikta laikantis specialių nuostatų.

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Vaiko išlaikymas visada nustatomas kaip konkreti pinigų suma.

Su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų prisideda prie vaiko išlaikymo prievolės vykdymo kas dieną rūpindamasis vaiku, o atskirai nuo vaiko gyvenantis vienas iš tėvų vaiko išlaikymo prievolę vykdo patenkindamas vaiko materialinius poreikius finansinės paramos forma.

Bendri materialiniai vaiko poreikiai, kuriuos teismas nustato nagrinėdamas bylą, yra susiję su apgyvendinimo, maisto, aprangos, higienos, priežiūros, mokymo, sveikatos priežiūros ir kitomis panašiomis išlaidomis vaikui. Bendri materialiniai vaiko poreikiai nustatomi pagal vieno iš tėvų, kuris turi mokėti išlaikymą, pragyvenimo lygį.

Vaiko materialiniai poreikiai gali būti didesni, jeigu jam reikalinga nuolatinė intensyvi priežiūra dėl jo sveikatos būklės, o į tai būtina atsižvelgti civilinėje byloje nustatant išlaikymo sumą.

Teismo civilinėje byloje nustatomi bendri vieno iš tėvų, kuris yra išlaikymo skolininkas, gebėjimai yra susiję su išlaikymo prievolę turinčio vieno iš tėvų pajamomis ir finansine padėtimi išlaikymo sumos nustatymo momentu.

Kartą per metus, ne vėliau kaip iki einamųjų metų balandžio 1 d., už socialinę gerovę atsakingas ministras nustato minimalias mėnesines pinigines sumas, atitinkančias minimalią sumą, kurios reikia nepilnamečio vaiko išlaikymo bendriems materialiems poreikiams patenkinti Kroatijos Respublikoje, kurias turi mokėti atskirai nuo vaiko gyvenantis vienas iš tėvų.

Minimalios išlaikymo išmokos nustatomos atsižvelgiant į procentinį kiekvieno asmens, dirbančio Kroatijos Respublikos juridiniams asmenims, praėjusių metų vidutinio grynojo darbo užmokesčio dydį:

  1. vaikui iki 6 metų – 17 proc. vidutinio darbo užmokesčio;
  2. 7–12 metų vaikui – 20 proc. vidutinio darbo užmokesčio ir
  3. 13–18 metų vaikui – 22 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Išimtiniu atveju vaiko išlaikymo poreikiams patenkinti taip pat gali būti nustatoma mažesnė suma, kuri bet kuriuo atveju negali būti mažesnė nei pusė įstatyme nustatyto minimalaus dydžio:

  1. jeigu išlaikymo skolininkas privalo išlaikyti du ar daugiau vaikų arba
  2. jeigu vaikas prie savo išlaikymo prisideda savo uždirbamomis pajamomis.

Kartą per metus, ne vėliau kaip iki einamųjų metų balandžio 1 d., už socialinę gerovę atsakingas ministras patvirtina lenteles, kuriose nurodomi nepilnamečio vaiko vidutiniai poreikiai atsižvelgiant į vaiko amžių, pareigą mokėti išlaikymą pagal nustatytus išmokų dydžius turinčio (-ios) tėvo (motinos) pajamas ir vidutines pragyvenimo Kroatijos Respublikoje išlaidas.

Jeigu pasikeičia aplinkybės, išlaikymo kreditorius ir išlaikymo skolininkas gali pateikti teismui prašymą padidinti arba sumažinti išlaikymo išmokos dydį, priimti sprendimą dėl išlaikymo nutraukimo arba pakeisti ankstesniame vykdomajame dokumente nustatytą išlaikymo būdą.

Kroatijos Respublikoje išlaikymo ieškiniams netaikomas indeksavimas.

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Išlaikymas mokamas teismo sprendime nurodytam asmeniui tuo sprendimu nustatyta tvarka.

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Jeigu išlaikymo skolininkas savanoriškai nemoka išlaikymo, pradedama ir vykdoma vykdymo užtikrinimo procedūra.

Vykdymo užtikrinimas areštuojant darbo užmokestį arba kitas reguliarias pajamas ir sąskaitoje esančias pinigų sumas, siekiant išieškoti vaiko išlaikymą, bus atliekamas prieš vykdant bet kuriuos kitus reikalavimus, nesvarbu, kada jie buvo pareikšti.

Išlaikymo skolininko sutikimas gali būti įrašomas į teisme nagrinėjamos bylos protokolą arba į specialų notaro patvirtintą dokumentą ir juo patvirtinama, kad jo darbo užmokestis, pensija arba panašios piniginės pajamos gali būti visiškai arba iš dalies areštuojamos siekiant surinkti išlaikymo kreditoriaus pareikštą reikalavimą ir kad mokėjimai būtų mokami tiesiogiai išlaikymo kreditoriui, kaip nustatyta tame dokumente. Išduodama tik viena tokio dokumento kopija, kuri turi galutinai patvirtinto vykdomojo rašto teisinę galią.

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Atskirai nuo nepilnamečio vaiko gyvenantis vienas iš tėvų, kuris nemokėjo išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui, privalo sumokėti vaikui nesumokėto išlaikymo kompensaciją, kuri skaičiuojama nuo tos dienos, kai buvo nustatyta teisė gauti išlaikymą, iki ieškinio pareiškimo dienos. Vaiko reikalavimui, pareikštam vienam iš tėvų, kuris neišlaikė to vaiko, taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, pradedamas skaičiuoti nuo tokios prievolės atsiradimo dienos.

Pagal Civilinių prievolių įstatymo (Zakon o obveznim odnosima) 226 straipsnį reikalavimams dėl kasmet arba trumpesniais laikotarpiais mokamų periodinių išmokų, nesvarbu, ar tai yra papildomi reikalavimai, pvz., dėl palūkanų, arba reikalavimams, susijusiems su nebegaliojančia teise, pvz., ieškiniams dėl išlaikymo, taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, pradedamas skaičiuoti nuo pareigos mokėti kiekvieną išmoką atsiradimo dienos.

Pagal Civilinių prievolių įstatymo 233 straipsnį reikalavimams, nustatytiems galutiniu teismo sprendimu, kitos kompetentingos valdžios institucijos sprendimu, teisme arba kitoje kompetentingoje institucijoje sudarytu susitarimu arba notariniu aktu, taikomas dešimties metų ieškinio senaties terminas, įskaitant reikalavimus, kuriems pagal įstatymą taikomi trumpesni ieškinio senaties terminai.

Pagal Civilinių prievolių įstatymo 235 straipsnį ieškinio senaties terminai tėvams ir vaikams nepradedami taikyti tol, kol nenustoja galioti tėvų teisės.

Pagal Vykdymo užtikrinimo įstatymo (Ovršni zakon) 172 straipsnį vykdymas negali būti užtikrinamas toliau nurodytu turtu: pajamomis, kurios buvo gautos kaip įstatyme nustatytos išlaikymo išmokos, kompensacijomis už sutrikdytą sveikatą arba prarastą ar sumažėjusį darbingumą ir kompensacijomis už išlaikymą, kuris buvo prarastas dėl išlaikymo kreditoriaus mirties; pajamomis iš fizinės negalios išmokų, sumokėtų pagal draudimo nuo negalios teisės aktus; pajamomis iš socialinės gerovės išmokų; pajamomis iš laikino nedarbingumo pašalpų; pajamomis iš vaiko išmokų, išskyrus atvejus, kai specialiame teisės akte nustatyta kitaip; pajamomis iš stipendijų ir paramos studentams; nuteistiems asmenims už darbą sumokėtu darbo užmokesčiu, išskyrus atvejus, kai pareiškiami ieškiniai dėl įstatyme nustatyto išlaikymo arba ieškiniai dėl nusikaltėlio sukeltos žalos padarius nusikaltimą kompensavimo; pajamomis už kūrinių naudojimą ir premijomis; motinystės ir tėvystės paramos išmokomis, išskyrus atvejus, kai specialiame teisės akte nustatyta kitaip; kitomis pajamomis, kuriomis užtikrinti vykdymo negalima pagal specialius teisės aktus.

Vykdymo užtikrinimo įstatymo 173 straipsnyje nustatyti toliau nurodyti vykdymo užtikrinimo apribojimai:

1) jeigu vykdymas užtikrinamas vykdymo skolininko darbo užmokesčiu, vykdymas netaikomas dviem trečdaliams Kroatijos Respublikos vidutinio grynojo darbo užmokesčio. Jeigu vykdymo veiksmai atliekami siekiant patenkinti įstatyme nustatytą išlaikymo reikalavimą arba reikalavimą kompensuoti žalą, kurią sukėlė sutrikdyta sveikata arba sumažėjęs ar prarastas darbingumas, ir kompensuoti išlaikymo nuostolius, atsiradusius mirus išlaikymo išmokas mokėjusiam asmeniui, vykdymas gali būti užtikrinamas puse Kroatijos vidutinio grynojo darbo užmokesčio, išskyrus atvejus, kai vykdymo veiksmai atliekami siekiant priverstinai išieškoti vaikui priklausančią išlaikymo sumą. Tokiais atvejais vykdymui užtikrinti nenaudojama ketvirtadalis asmens, dirbusio Kroatijos juridiniams asmenims praėjusiais metais, vidutinio grynojo darbo užmokesčio;

jeigu vykdymo skolininko darbo užmokestis yra mažesnis nei Kroatijos vidutinis grynasis darbo užmokestis, vykdymui užtikrinti nenaudojama du trečdaliai darbo užmokesčio. Jeigu vykdymo veiksmai atliekami siekiant patenkinti įstatyme nustatytą išlaikymo reikalavimą arba reikalavimą kompensuoti žalą, kurią sukėlė sutrikdyta sveikata arba sumažėjęs ar prarastas darbingumas, ir kompensuoti išlaikymo nuostolius, atsiradusius mirus išlaikymo išmokas mokėjusiam asmeniui, vykdymas gali būti užtikrinamas puse skolininko grynojo darbo užmokesčio;

3) šio straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „vidutinis grynasis darbo užmokestis“ reiškia vidutinę sumą, mokamą Kroatijos juridiniam asmeniui dirbančiam darbuotojui kiekvieną einamųjų metų mėnesį nuo sausio iki rugpjūčio, kurią nustato Kroatijos statistikos departamentas (Državni zavod za statistiku) ir ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 d. paskelbia Narodne novine (NN, Kroatijos Respublikos oficialusis leidinys). Taip nustatyta suma taikoma kitais metais;

4) šio straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos taip pat taikomos siekiant užtikrinti vykdymą, kai gali būti areštuojama bet kokia vietoj darbo užmokesčio sumokėta kompensacija, kompensacija už sutrumpintą darbo laiką, kompensacija už sumažintą darbo užmokestį, pensija, karinės tarnybos darbuotojo išmoka ir į rezervinį karių sąrašą įtrauktų asmenų išmokos, gaunamos už jų atliekamą karo tarnybą, ir bet kurios kitos reguliarios piniginės pajamos, kurias gauna civiliai ir kariniai darbuotojai, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyje nurodytas pajamas;

5) vykdymo užtikrinimas areštuojant neįgalių asmenų pajamas, kurios gaunamos kaip piniginė išmoka už fizinę negalią ir priežiūros išmoka, galimas tik siekiant patenkinti įstatyme nustatytą išlaikymo reikalavimą arba reikalavimą kompensuoti žalą, kurią sukėlė sutrikdyta sveikata arba sumažėjęs ar prarastas darbingumas, ir kompensuoti išlaikymo nuostolius, atsiradusius mirus išlaikymo išmokas mokėjusiam asmeniui; tokiu atveju galima areštuoti pusę tokių pajamų;

6) vykdymo užtikrinimas areštuojant pajamas, kurios gaunamos pagal išlaikymo visą gyvenimą sutartį ir anuiteto iki gyvos galvos sutartį, taip pat pajamos, gaunamos pagal gyvybės draudimo sutartį, gali būti nukreipiami tik į tą pajamų dalį, kuri viršija pagrindinę sumą, naudojamą apskaičiuojant išlaikymo išmokos dydį.

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Socialinės gerovės centrai privalo saugoti visus sprendimus ir teisminius susitarimus, susijusius su nepilnamečio vaiko išlaikymu.

Gavęs galutinį teismo sprendimą arba teisminį susitarimą dėl vaiko išlaikymo, socialinės gerovės centras su vaiku gyvenančiam vienam iš tėvų ir išlaikymą privalančiam (-iai) mokėti tėvui (motinai) arba kitam Šeimos įstatymo 288 straipsnyje nurodytam asmeniui, kuris privalo mokėti išlaikymą pagal teismo sprendimą ar teisminį susitarimą, privalo nusiųsti rašytinį pranešimą apie teises ir pareigas.

Šiame pranešime socialinės gerovės centras su vaiku gyvenantį tėvą (motiną) informuoja apie:

  1. tai, kad tėvas (motina) privalo kreiptis į socialinės gerovės centrą, jei išlaikymo skolininkas reguliariai ir visapusiškai nevykdo savo pareigos, ir
  2. sąlygas, kuriomis vaikas turi teisę į laikiną išlaikymą pagal laikiną išlaikymą reglamentuojančias specialias taisykles.

Pranešime socialinės gerovės centras įspėja vieną iš tėvų, kuris privalo mokėti išlaikymą, arba kitą Šeimos įstatymo 288 straipsnyje nurodytą asmenį, kuris privalo mokėti išlaikymą pagal teismo sprendimą arba teisminį susitarimą, kad:

  1. per penkiolika dienų nuo to momento, kai išaiškėja, kad išlaikymo prievolė nėra vykdoma reguliariai ir visapusiškai, pateiks baudžiamąjį skundą dėl išlaikymo kreditoriaus, kuris nevykdo savo išlaikymo prievolės, ir
  2. Kroatijos Respublika turi teisę išieškoti laikino išlaikymo sumas, sumokėtas pagal laikiną išlaikymą reglamentuojančias specialias taisykles.

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

Kai socialinės gerovės centras gauna galutinį teismo sprendimą arba teisminį susitarimą dėl vaiko išlaikymo, jis privalo informuoti kartu su vaiku gyvenantį vieną iš tėvų apie sąlygas, kuriomis vaikas turi teisę gauti laikiną išlaikymą pagal laikiną išlaikymą reglamentuojančias specialias taisykles. Pagal Laikino išlaikymo įstatyme (Zakon o privremenom uzdržavanju, paskelbta Narodne Novine ; NN, Kroatijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 92/14) nustatytas sąlygas vaikas, kuris turi Kroatijos pilietybę ir kuris šioje šalyje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi teisę į laikiną išlaikymą. Pagal minėtą įstatymą vaikas reiškia asmenį, kuris dar nesulaukė aštuoniolikos metų ir kurį, remiantis vykdomuoju raštu, turi išlaikyti vienas iš tėvų.

Vaikas turi teisę gauti laikiną išlaikymą, jeigu atskirai nuo jo gyvenantis vienas iš tėvų iš dalies arba visiškai nevykdo savo išlaikymo prievolės ir jei atrodo tikėtina, kad to tėvo (motinos) pusės seneliai neprisideda prie vaiko išlaikymo bent jau įstatyme nustatyta suma, kuri mokama kaip laikinas išlaikymas.

Teisė į laikiną išlaikymą galioja tol, kol išlaikymo skolininkas atnaujina išlaikymo išmokų mokėjimą ir moka bent jau įstatyme nustatyto dydžio sumą, kuri mokama kaip laikinas išlaikymas.

Vaikas turi teisę gauti laikiną išlaikymą iš viso ne ilgiau kaip trejus metus.

Laikiną išlaikymą sudaro 50 proc. įstatyme nustatyto minimalaus išlaikymo dydžio. Laikinas išlaikymas negali būti didesnis nei vykdomajame rašte nustatyta išlaikymo suma.

Mokėdama laikino išlaikymo išmoką, Kroatijos Respublika perima teisinį atstovavimą vaikui, ir jai, be visų kitų susijusių teisių, taip pat perduodamos teisės reikalauti išlaikymo sumos, kurią ji sumokėjo kaip laikiną išlaikymą. Bylose dėl minėto įstatymo 25 straipsnyje nurodyto išlaikymo išieškojimo Kroatijos Respublikai atstovauja atitinkama prokuratūra.

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Taip. Pagal įstatymą, kuriuo įgyvendinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje, už minėto reglamento įgyvendinimą atsakinga centrinė institucija yra už socialinę gerovę atsakinga ministerija.

Pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 atsakingos įstaigos yra teismai ir socialinės gerovės centrai, atsižvelgiant į nustatytą šių įstaigų kompetenciją ir jurisdikciją.

Jeigu šalis siekia išieškoti išlaikymą Kroatijoje, o skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje, šalis gali prašyti, kad Demografijos, šeimos reikalų, jaunimo ir socialinės politikos ministerija (Ministarstvo za demografiju, obitelj, mlade i socijalnu politiku), kuri veikia kaip Kroatijos Respublikos centrinė institucija, suteiktų pagalbą.

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Jie gali kreiptis į centrinę instituciją ir įstaigas, kurios turi kompetenciją veikti pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009.

Centrinės institucijos kontaktiniai duomenys:

Demografijos, šeimos reikalų, jaunimo ir socialinės politikos ministerija (Ministarstvo za demografiju, obitelj, mlade i socijalnu politiku)

Trg Nevenke Topalušić 1

10000 Zagreb

Interneto svetainė Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.mspm.hr/

E. paštas Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasministarstvo@mdomsp.hr

Tel. +385 1 555 7111

Faksas + 385 1 555 7222

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Ne. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 55 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas yra Kroatijos Respublikos teritorijoje, prašymas turėtų būti siunčiamas Kroatijos Respublikos centrinei institucijai per valstybės, kurioje yra pareiškėjas, centrinę instituciją laikantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 55 straipsnio.

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Pareiškėjo buvimo valstybės centrinė institucija siunčia prašymą Socialinės politikos ir jaunimo reikalų ministerijai, kuri yra Kroatijos Respublikos centrinė institucija, atsakinga už Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 įgyvendinimą.

Centrinės institucijos kontaktiniai duomenys:

Demografijos, šeimos reikalų, jaunimo ir socialinės politikos ministerija (Ministarstvo za demografiju, obitelj, mlade i socijalnu politiku)

Trg Nevenke Topalušić 1

1000 Zagreb

Interneto svetainė Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://mdomsp.gov.hr/

E. paštas Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasministarstvo@mdomsp.hr

Tel. +385 1 555 7111

Faksas +385 1 555 7222

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Taip.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

Netaikoma.

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Pareiškėjas susisiekia su valstybės narės centrine institucija, o teisinė pagalba teikiama teritorijoje, kurioje galioja Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009, pagal 44–47 straipsnius, prireikus taikomos Nemokamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatos.

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

Priimtas įstatymas, kuriuo įgyvendinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje; jis paskelbtas Narodne Novine (NN; Kroatijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 127/2013), o Socialinės politikos ir jaunimo reikalų ministerija yra paskirta centrine institucija, atsakinga už Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 įgyvendinimą.

Daugiau informacijos:

1. Šeimos įstatymas (Obiteljski zakon), NN, Nr. 103/15;

2. Vykdymo užtikrinimo įstatymas (Ovršni zakon), NN, Nr. 112/12, 25/13, 93/14;

3. Įstatymų kolizijos įstatymas (Zakon o rješavanju sukoba zakona s propisima drugih zemalja u određenim odnosima), NN, Nr. 53/91, 88/01;

4. Nemokamos teisinės pagalbos įstatymas (Zakon o besplatnoj pravnoj pomoći), NN, Nr. 143/2013;

5. Įstatymas, kuriuo įgyvendinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (Zakon o provedbi Uredbe Vijeća (EZ) br. 4/2009 u području nadležnosti, mjerodavnog prava, priznanja i izvršenja odluka te suradnji u stvarima koje se odnose na obveze uzdržavanja), NN, Nr. 127/2013;

6. Civilinio proceso įstatymas (Zakon o parničnom postupku), NN, Nr. 53/91, 91/92, 58/93, 112/99, 88/01, 117/03, 88/05, 02/07, 84/08, 123/08, 57/11, 148/11, 25/13, 89/14;

7. Laikino išlaikymo įstatymas (Zakon o privremenom uzdržavanju), NN, Nr. 92/14.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasJūsų Europa.

Laukiame jūsų Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasatsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Your-Europe

Paskutinis naujinimas: 16/12/2020

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Šeimos išlaikymas - Italija

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Italijos teisės sistemoje vartojami įvairūs paramos šeimai pavadinimai, nustatytos įvairios sąlygos ir dydžiai, kuriems įtakos turi išlaikymo prievolę turinčio asmens ir išlaikymo gavėjo santykiai. Apskritai išlaikymas apibrėžiamas kaip prievolės, grindžiamos asmens, kuriam jis privalo būti mokamas, finansiniais sunkumais.

A. Išlaikymo prievolė (it. Obbligazione alimentare) reiškia materialinės paramos teikimą asmeniui, kuris negali savęs išlaikyti. Ją moka įstatyme nurodyti tam tikri asmenys, kurie taip įgyvendina su solidariu šeimos išlaikymu susijusią pareigą.

Šios rūšies išlaikymo taisyklės nustatytos Civilinio kodekso 433 straipsnyje ir tolesniuose straipsniuose. Išlaikymą būtina mokėti, kai:

  1. a) prievolę mokėti išlaikymą turintį asmenį ir išlaikymo gavėją sieja specialūs teisiniai santykiai;
  2. b) išlaikymo gavėjui, kuris negali uždirbti pragyvenimo lėšų, reikalingas išlaikymas.

A punkto atvejais prievolę teikti išlaikymą toliau nurodyta eilės tvarka turi:

  1. sutuoktinis;
  2. vaikai, įskaitant įvaikius, arba, jų nesant, tiesioginiai palikuonys;
  3. tėvai arba, jeigu jų nėra, protėviai; įtėviai;
  4. žentai ir marčios;
  5. uošviai ir uošvės (šešurai ir anytos);
  6. broliai ir seserys (jie šią prievolę turi pirmiausia) arba netikri broliai ir seserys.

Artimiausias pagal minėtąją hierarchiją giminaitis turi prievolę teikti išlaikymą;

jeigu esama daugiau negu vieno to paties lygmens asmens, prievolė tarp jų padalijama pagal jų finansinę padėtį.

B punkto atvejais mokėtino išlaikymo dydis yra proporcingas išlaikymo reikalaujančio asmens poreikiams ir išlaikymą mokančio asmens finansinei padėčiai. Tačiau šios rūšies išlaikymas neturėtų viršyti sumos, kurios reikia pagrindiniams esminiams asmens, kuriam reikalingas išlaikymas, poreikiams, atsižvelgiant į jo socialinę padėtį, patenkinti.

B. Išlaikymo išmokos (it. Assegno di mantenimento) yra vieno sutuoktinio kitam sutuoktiniui teikiama finansinė parama patvirtinus gyvenimą skyrium arba nutraukus santuoką, taip siekiant užtikrinti, kad kiekvienas išlaikymą gaunantis asmuo galėtų išlaikyti santuokoje turėtą pragyvenimo lygį. Išlaikymo išmokų mokėjimui įtakos neturi tai, ar išlaikymo gavėjui parama reikalinga, ir išlaikymo galima reikalauti, net jeigu išlaikymo gavėjas dirba. Išlaikymo gali būti atsisakoma ir jis gali būti pakeistas vienkartine išmoka.

Kadangi šios rūšies išlaikymu siekiama užtikrinti, kad sutuoktinis išlaikytų panašų pragyvenimo lygį, kurį jis turėjo iki gyvenimo skyrium, jis paprastai yra didesnis už vaikų išlaikymo išmokas (it. assegno alimentare). Tačiau išlaikymo išmokos nemokamos sutuoktiniui, kuris, kaip manoma, yra kaltas dėl gyvenimo skyrium.

Santuokos nutraukimo atveju teismas gali priteisti santuokos nutraukimo išmoką (it. assegno divorzile) sutuoktiniui, kuris neturi pakankamai lėšų arba bet kuriuo atveju dėl objektyvių priežasčių negali jų įgyti, – teismas atsižvelgia į abiejų sutuoktinių pajamas, sprendimo priežastis ir kiekvieno sutuoktinio asmeninius ir finansinius įnašus į šeimos ir jų turto valdymą, minėtieji veiksniai įvertinami pagal santuokos trukmę. Teisė į santuokos nutraukimo išmoką išnyksta, kai išmokos gavėjas sudaro naują santuoką arba sukuria naują šeimą. Vis dėlto 2018 m. liepos 11 d. Sprendimu Nr. 18287 Aukščiausiojo Kasacinio Teismo (it. Suprema Corte di Cassazione) jungtinės kolegijos atmetė galimybę pripažinti, kad santuokos nutraukimo išmoka yra tik išlaikomojo pobūdžio, nustačiusios, kad šios formos išmoka turi atlikti ne tik paramos funkciją, bet ir – tokiu pačiu mastu – kompensacinę ir (arba) suvienodinimo funkciją. Atitinkamai, siekiant, kad ši išmoka būtų skiriama, reikia vadovautis sudedamuoju kriterijumi, pagal kurį, atsižvelgiant į atitinkamų finansinių–turtinių statusų lyginamąjį vertinimą, ypatinga reikšmė skiriama buvusio sutuoktinio, kuris siekia suvienodinti bendrą ir asmeninį turtą, įnašui, kartu įvertinant ir santuokos trukmę, galimas būsimas pajamas ir išmokos gavėjo amžių.

Gali būti nustatoma, kad santuokos nutraukimo išmoką vienas sutuoktinis turi sumokėti kitam arba vienas civilinis partneris kitam: pastaruoju atveju šalys turi būti sudariusios civilinę partnerystę (2016 m. Įstatymas Nr. 76), pagal kurios nuostatas reglamentuojamas tos pačios lyties asmenų šeimų kūrimas.

C. Sąvoka „išlaikymo išmokos“ (it. assegno di mantenimento) taip pat reiškia finansinę paramą, kurią skyrium gyvenantys arba santuoką nutraukę tėvai turi mokėti savo vaikams (Civilinio kodekso 337 ter straipsnis). Vaikai (nesvarbu, ar gimę susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams) turi teisę būti tėvų išlaikomi atsižvelgiant į atitinkamas jų lėšas ir gebėjimą dirbti pagal profesiją arba namuose. Patvirtinus tėvų gyvenimą skyrium, jiems nutraukus santuoką arba nustojus gyventi kartu, teismas nustato, kad turi būti mokamas reguliarus išlaikymas ir, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, vaiko pragyvenimo lygį gyvenant kartu su abiem tėvais, su kiekvienu iš tėvų praleistą laiką, abiejų tėvų finansinius išteklius ir finansinę kiekvieno iš tėvų atliktų pareigų namuose ir prižiūrint vaiką vertę, nustato tokio išlaikymo dydį.

D. 2016 m. gegužės 20 d. Įstatymo Nr. 76 1 straipsnio 65 dalyje (tos pačios lyties asmenų civilinės partnerystės ir bendro gyvenimo faktinių santykių reglamentavimas) numatyta, kad tuo atveju, kai du partneriai nustoja gyventi kartu, teismas nustato vieno partnerio teisę iš kito partnerio gauti išlaikymo išmokas, kai pirmasis partneris patiria finansinių sunkumų ir negali pats užsidirbti pragyvenimui. Tais atvejais išlaikymas skiriamas tokiam laikui, kuris yra proporcingas partnerių kartu pragyventam laikui, ir taikoma Civilinio kodekso 438 straipsnio 2 dalis. Siekiant nustatyti asmenų, privalančių mokėti išlaikymą, kaip išdėstyta Civilinio kodekso 433 straipsnyje, tvarką, kartu gyvenančio partnerio prievolė mokėti išlaikymą yra viršesnė už atitinkamą brolių ir seserų prievolę.

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Iki pilnametystės vaikai turi teisę būti išlaikomi tėvų (žr. pirmesnį skirsnį). Jeigu vaikas sulaukė pilnametystės, tačiau dar nėra finansiškai nepriklausomas, teisėjas gali įpareigoti vieną iš tėvų arba abu tėvus mokėti reguliarias išlaikymo išmokas vaikui (paprastai tokios išmokos mokamos tiesiogiai vaikui). Jeigu pilnametystės sulaukęs vaikas tampa finansiškai nepriklausomas, o vėliau patiria finansinių sunkumų, tėvams iš naujo nenurodoma mokėti išlaikymo, jie privalo mokėti tik assegno alimentare išmoką (žr. 1 skirsnio A punktą). Jeigu pilnametystės sulaukęs vaikas turi rimtą negalią, taikomos nepilnamečių vaikų išlaikymo taisyklės.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Norėdamas gauti išlaikymą (it. alimenti), asmuo privalo savo gyvenamosios vietos teismui pateikti prašymą ir prie jo pridėti jam reikalingo išlaikymo dokumentinius įrodymus.

Pradėjus nagrinėti bylą, teismo galima prašyti, kad iki galutinio sprendimo priėmimo būtų priteistas laikinas išlaikymas.

Išlaikymo vaikams arba sutuoktiniui galima prašyti atskirame procese arba procese, kuriame nagrinėjamas partnerių gyvenimo skyrium patvirtinimas, santuokos nutraukimas arba nustojimas gyventi kartu. Išlaikymo klausimą teismas taip pat gali išspręsti pirmajame teismo posėdyje.

Be to, išlaikymo skyrimas vaikams, sutuoktiniui arba civiliniam partneriui gali būti vienas iš klausimų, dėl kurių sudaromas susitarimas po derybų, atliekamų dalyvaujant advokatams (Įstatyminio dekreto Nr. Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langas132/2014 6 straipsnis): tokiu susitarimu šalys įsipareigoja geranoriškai ir sąžiningai bendradarbiauti siekdamos draugiškai išspręsti ginčą dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo ir vaikų globos. Susitarimas, sudarytas po advokatų akivaizdoje atliktų derybų, per dešimt dienų turi būti nusiųstas kompetentingo teismo prokurorui, o šis susitarimą patvirtina, jeigu mano, kad susitarimas atitinka vaikų interesus. Patvirtintas susitarimas yra lygiavertis teismo sprendimui dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo arba santuokos nutraukimo.

2018 m. gegužės 22 d. aplinkraščiu Teisingumo ministerija pripažino toliau nurodytą tvarką. Jeigu susitarimas sudaromas civilinės metrikacijos įstaigoje, tada civilinės metrikacijos įstaigos darbuotojas išduoda 2003 m. Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 39 straipsnyje numatytą pažymėjimą. Ir priešingai, jeigu susitarimai sudaromi po advokatų akivaizdoje atliktų derybų, turi būti laikoma, kad 39 straipsnyje nurodytą pažymėjimą turi išduoti prokuroras, kuris patvirtino susitarimą arba išdavė leidimą, nes advokatas 2003 m. Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 tikslais negali būti priskiriamas „institucijai“, taip pat atsižvelgiama į tai, kad susitarimas gali būti patvirtintas, galioti ir todėl būti pripažįstamas ir vykdytinas užsienyje tik tuo atveju, jeigu jį galutiniu nutarimu patvirtina prokuroras. Atitinkamai tuo atveju, jei prokuroras atsisakė patvirtinti susitarimą, o leidimą davė pirmininkaujantis teismo teisėjas (pagal Įstatyminio dekreto 6 straipsnio 2 dalį), atitinkamą pažymėjimą išduos bylą nagrinėjanti teisminė institucija.

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Jeigu atitinkamas asmuo negali atvykti į teismą (nes yra nepilnametis arba neveiksnus suaugusysis), prašymą teismui dėl išlaikymo turėtų pateikti jo teisinis atstovas (nepilnamečių atveju – tėvai, suaugusiųjų atveju – globėjai), kuris taip pat gali būti paramos administratorius, paskirtas pagal Civilinio kodekso 404 straipsnį ir tolesnius straipsnius.

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 4/2009, nagrinėjant su išlaikymo prievolėmis valstybėse narėse susijusias bylas, jurisdikciją turi:

  1. atsakovo įprastinės gyvenamosios vietos teismas arba
  2. kreditoriaus įprastinės gyvenamosios vietos teismas, arba
  3. teismas, kuris pagal nacionalinę teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jeigu kartu pareiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama tik vienos iš šalių pilietybe, arba
  4. teismas, kuris pagal nacionalinę teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu pareiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama tik vienos iš šalių pilietybe.

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Dokumentas, kuriuo iškeliama išlaikymo byla, turi būti pateikiamas per advokatą, kuris šaliai atstovauja teisme.

Advokato pagalba nereikalinga, jeigu sprendimas dėl išlaikymo yra įtraukiamas į bendru sutarimu santuoką nutraukiančių sutuoktinių susitarimą. Tokiu atveju susitarimas pateikiamas teismui, kuris jį patikrina ir patvirtina (Civilinio proceso kodekso 711 straipsnis).

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Bylą civiliniuose teismuose iškeliantis asmuo turi sumokėti registracijos mokestį (it. contributo unificato di iscrizione a ruolo). Šio mokesčio dydis priklauso nuo bylos rūšies ir vertės.

Už teismo priimamas nutartis taip pat reikia mokėti registracijos mokestį.

Tačiau šių registracijos mokesčių mokėti nereikia bylose, susijusiose su vaikams mokamomis išlaikymo išmokomis.

Šalys taip pat privalo atlyginti joms teisme atstovaujančių advokatų išlaidas. Tikėtinų teisinių išlaidų nurodyti neįmanoma, nes jos skiriasi priklausomai nuo ginčo sudėtingumo.

Asmenys, kurie neturi pakankamai išteklių, gali prašyti paskirti advokatą, kad šis jiems teiktų pagalbą nemokamai, o išlaidas atlygintų valstybė (teisinė pagalba).

Pagal šio dokumento rengimo metu galiojančias nuostatas pareiškėjas turi teisę gauti teisinę pagalbą, jeigu naujausioje deklaracijoje nurodytos jo metinės apmokestinamosios pajamos neviršija 11 493,82 EUR (2018 m. sausio 16 d. Ministro dekretas, paskelbtas 2018 m. vasario 28 d. Oficialiajame leidinyje (it. Gazzetta Ufficiale) Nr. 49. Ši riba periodiškai atnaujinama. Jeigu atitinkamas asmuo gyvena su sutuoktiniu, civiliniu partneriu arba kitais šeimos nariais, bendra metinė pajamų suma apskaičiuojama pridedant visų šeimos narių, įskaitant pareiškėją, pajamas.

Jeigu atitinkamas asmuo gyvena su sutuoktiniu arba kitais šeimos nariais, bendra metinė pajamų suma apskaičiuojama pridedant visų šeimos narių, įskaitant pareiškėją, pajamas. Tokiu atveju maksimalus pajamų dydis, kurio neviršijant galima gauti teisinę pagalbą, padidinamas 1 032,91 EUR kiekvienam šeimos nariui, su kuriuo gyvena pareiškėjas.

Teisinės pagalbos prašymai teikiami teismo, kurio jurisdikcijai priklauso byla, vietos advokatų tarybai (it. Consiglio dell’Ordine degli Avvocati).

Prašyme būtina nurodyti reikalavimo aplinkybes ir teisinį pagrindą ir prie jo pridėti dokumentinius įrodymus. Advokatų taryba teisinės pagalbos neskiria, jeigu teismui pateikti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.

Jeigu advokatų taryba priima prašymą, atitinkamas asmuo gali paskirti iš įgaliotų teisinės pagalbos advokatų sąrašo pasirinktą advokatą.

Kai kurios advokatų tarybos pačios parenka byloje atstovausiantį advokatą.

Teisinės pagalbos prašymą galima pateikti bet kuriuo bylos etapu ir bet kurios instancijos teisme, ir jis galioja bylą nagrinėjant kitos instancijos teismuose.

Pirmiau nurodyta pajamų riba turi būti neviršijama viso proceso metu.

Jeigu teisinės pagalbos prašymas atmetamas, atitinkamas asmuo gali jį pakartotinai pateikti teismui, turinčiam jurisdikciją nagrinėti bylą.

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Teismo nutartis, kuria nustatomas mokėtinų išlaikymo išmokų dydis ir pareiga jas mokėti, yra vykdomojo pobūdžio, todėl tai yra vykdomasis dokumentas.

Teismo nutartimi, kuria patvirtinama teisė gauti išlaikymą, išlaikymo prievolę turintis asmuo įpareigojamas mokėti išlaikymo gavėjui išmokas, reikalingas jo pagrindiniams esminiams poreikiams patenkinti (pragyvenimo išlaidos, išlaidos būstui ir drabužiams ir išlaidos būtinosioms prekėms ir paslaugoms, kurių reikia oriam gyvenimui). Priimdamas sprendimą dėl išlaikymo išmokos dydžio, teismas taip pat turi atsižvelgti į išlaikymo prievolę turinčio asmens finansinę padėtį.

Teismo nutartyje, kuria nustatomas atskirai gyvenančiam sutuoktiniui mokėtinų išlaikymo išmokų dydis, taip pat būtina atsižvelgti į sutuoktinių pragyvenimo lygį santuokos metu.

Teismo nutartyje, kuria nustatomas nepilnamečiams vaikams arba pilnamečiams vaikams, kurie nėra finansiškai nepriklausomi, mokėtinų išlaikymo išmokų dydis, būtina atsižvelgti į jų išsilavinimo poreikius.

Išlaikymas automatiškai tikslinamas pagal ISTAT indeksus arba bet kuriuos kitus parametrus, dėl kurių susitarė šalys arba kurie nurodyti teismo nutartyje.

Mokėtinų išlaikymo išmokų dydis vėliau gali būti keičiamas, jeigu išlaikymo gavėjas arba išlaikymo prievolę turintis asmuo dėl to kreipiasi į jurisdikciją turintį teismą (paprastai tai būna pradinę nutartį priėmęs teismas).

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Mokėjimo tvarką nustato teismas.

Gyvenimo skyrium atveju teismas gali įpareigoti trečiąsias šalis, kurios turi pareigą mokėti pinigus, įskaitant reguliarius mokėjimus, išlaikymo prievolę turinčiam asmeniui (pvz., jų darbdavį), tam tikrą pinigų dalį sumokėti tiesiogiai skyrium gyvenančiam sutuoktiniui.

Išlaikymo išmokos turi būti mokamos asmeniui, kuriam priklauso išlaikymas.

Nepilnamečiams vaikams skirtos išlaikymo išmokos mokamos juos globojančiam sutuoktiniui.

Teismo nustatytos vaikų, kurie sulaukė pilnametystės, tačiau nėra finansiškai nepriklausomi, išlaikymo išmokos mokamos tiesiogiai šiems vaikams.

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Jeigu asmuo, kuris įpareigotas mokėti išlaikymo išmokas, nemoka jų savanoriškai, išlaikymo gavėjas gali pasinaudoti įprastomis finansinių prievolių vykdymo priemonėmis.

Taip pat galima taikyti Civilinio proceso kodekso 614 bis straipsnį, kuriuo numatytos paskatos savanoriškai įvykdyti prievoles atlikti tam tikrą veiksmą: Priimdamas baudžiamąją nutartį, teismas šalies prašymu (jeigu tokia priemonė nėra akivaizdžiai nesąžininga) gali nustatyti pinigų sumą, kurią išlaikymą privalantis mokėti asmuo turi sumokėti už kiekvieną vėlesnį nutarties nevykdymo atvejį arba už kiekvieną vėlavimą įvykdyti nutartį. Baudžiamoji nutartis yra vykdomasis dokumentas, pagal kurį turi būti sumokamos sumos už kiekvieną pažeidimą ar nevykdymo atvejį.

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Teisei gauti išlaikymą senaties terminas netaikomas. Bet kokioms atskiroms mokėtinoms išmokos dalims, kurios nėra sumokamos, taikomas penkerių metų senaties terminas (Civilinio kodekso 2948 straipsnio 2 dalis). Be to, senaties terminas sustabdomas sutuoktinių ir tėvų pareigas turinčių asmenų ir gaunančių išlaikymą asmenų atžvilgiu.

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Žr. tolesnį skirsnį.

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

Neseniai įsteigtas valstybinis fondas, kuris moka išlaikymą finansinių sunkumų patiriantiems sutuoktiniams, kurie patys negali užsidirbti pragyvenimui, ir kartu su jais gyvenantiems nepilnamečiams vaikams, taip pat didelę negalią turintiems suaugusiems vaikams, kai kitas sutuoktinis, privalantis mokėti išlaikymą, jo nemoka.

Siekiant, kad Teisingumo ministerija (it. Ministero della Giustizia) mokėtų tokį išlaikymą, atitinkama šalis turi pateikti prašymą savo gyvenamosios vietos teismui.

Teisingumo ministerijos išmokos atliekamos avansu. Tada Teisingumo ministerija išieško privalomas mokėti sumas iš jų nemokančio sutuoktinio.

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Asmuo, kuris turi teisę gauti išlaikymo išmokas iš kurio nors asmens, gyvenančio kitoje valstybėje narėje, gali gauti Italijos centrinės institucijos pagalbą. Toks asmuo turi pateikti prašymą dėl sprendimo, kuriuo pripažįstama jo teisė gauti išlaikymą, pripažinimo, paskelbimo vykdytinu ir vykdymo – tai jis turi padaryti pagal Reglamento (EB) Nr. 4/2009 VII skyriuje nustatytą bendradarbiavimo sistemą per valstybės narės, kurioje yra įprastinė išlaikymo prievolę turinčio asmens gyvenamoji vieta, centrinę instituciją.

Teisingumo ministerijos Nepilnamečių teisingumo ir bendruomenių reikalų departamentas (it. Ministero della Giustizia - Dipartimento per la Giustizia Minorile e di Comunità) yra centrinė institucija, kurią Italija paskyrė taikydama Reglamento (EB) Nr. 4/2009 49 straipsnį, ji padeda išieškoti išlaikymą sprendžiant tarpvalstybinius ginčus Europos teisminėje erdvėje.

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Italijos centrinės institucijos kontaktiniai duomenys:

Ministero della Giustizia, Dipartimento per la Giustizia Minorile e di Comunità

Via Damiano Chiesa 24

00136 ROME

Tel. (+39) 06 68188 326-331-535

Faks. (+39) 06 06.68808 323

E. paštas: Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasacitalia0409.dgmc@giustizia.it

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Jeigu kreditorius gyvena kitoje valstybėje narėje ir nori Italijoje įvykdyti sprendimą, kuriuo pripažįstama jo teisė gauti išlaikymą, jis gali kreiptis pagalbos į savo gyvenamosios vietos valstybės narės centrinę instituciją ir per ją pateikti prašymą pagal 56 straipsnį, naudodamasis Reglamento (EB) Nr. 4/2009 VII skyriuje nustatyta bendradarbiavimo sistema.

Kitoje valstybėje narėje gyvenantis kreditorius negali tiesiogiai prašyti pagalbos iš Italijos centrinės institucijos.

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Žr. pirmesnį skirsnį.

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Taip.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Kalbant apie teisę kreiptis į teismą tarpvalstybinėse bylose, pažymėtina, kad tokiais atvejais tiesiogiai taikoma Reglamento (EB) Nr. 4/2009 V skyriuje nustatyta schema.

Taigi, bylose, susijusiose su sprendimo pripažinimu arba pripažinimu ir paskelbimu vykdytinu ir susijusiose su valstybėje narėje priimto arba jau pripažinto sprendimo vykdymu, jeigu pareiškėjas yra 21 metų nesulaukęs asmuo, teisinė pagalba suteikiama automatiškai, neatsižvelgiant į pajamų dydį ar į tai, ar prašymas atrodo tinkamai pagrįstas, kaip nustatyta Italijoje galiojančiose bendrosiose teisinės pagalbos prieinamumo taisyklėse.

Prašymai dėl 21 metų ir vyresnių vaikų išlaikymo ir prašymai, teikiami ne dėl tėvystės (tai yra prašymai, kuriuos pateikė sutuoktinis arba kitas su kreditoriumi susijęs arba giminystės ryšių turintis asmuo), teisinė pagalba suteikiama, jeigu įvykdomos įprastos pajamų ir tinkamo prašymo pagrįstumo sąlygos pagal Italijos teisę (žr. 7 skirsnį).

Naudodamasi Reglamento (EB) Nr. 4/2009 VII skyriuje išdėstyta bendradarbiavimo sistema, Italijos centrinė institucija nusiunčia teisinės pagalbos prašymą atitinkamai advokatų tarybai.

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

Italijos centrinė institucija, nagrinėdama pagal VII skyrių atsiųstus bendradarbiavimo prašymus, taiko šiuos metodus:

  • išsiųsdama skolininkams raginimą savanoriškai vykdyti išlaikymo prievolę, skatina rasti taikius sprendimo būdus;
  • prašo skolininkų susisiekti su centrine institucija, kad būtų susitarta dėl bylos nagrinėjimo procedūrų;
  • ieškodama informacijos Italijos savivaldybių nacionalinio registro (it. Indice nazionale dei comuni italiani) ir kalėjimų administracijos (Amministrazione penitenziaria) duomenų bazėse arba susisiekdama su vietos gyventojų registro tarnybomis, nustato skolininko buvimo vietą;
  • mokesčių policijos (it. polizia tributaria) padedama, surenka informaciją apie skolininko pajamas ir turtą;
  • bendradarbiaudama su teisminėmis institucijomis, padeda gauti dokumentinius įrodymus, kaip nustatyta reglamento 51 straipsnio 2 dalies g punkte;
  • palengvina teisinės pagalbos teikimą, kaip paaiškinta pirmiau išdėstytuose 7 ir 18 skirsniuose.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasJūsų Europa.

Laukiame jūsų Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasatsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Your-Europe

Paskutinis naujinimas: 22/12/2021

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Šeimos išlaikymas - Kipras

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Šios sąvokos reiškia bendras tėvų prievoles pagal finansines išgales išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepaisant to, tėvai gyvena kartu ar atskirai. Išlaikymo prievolę taip pat turi buvęs sutuoktinis, jeigu kitas sutuoktinis negali savęs išlaikyti iš turimų lėšų.

Išlaikymo išmoką turi mokėti tėvai savo vaikams ir (arba) buvęs sutuoktinis kitam sutuoktiniui ir suaugę vaikai savo tėvams, jeigu pastarieji negali savęs išlaikyti iš turimo turto ar pajamų.

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Išlaikymo prievolės nustoja galioti vaikui sulaukus pilnametystės, t. y. 18 metų, išskyrus atvejus, kai pilnametis vaikas negali savęs išlaikyti. Ši taisyklė taikoma tais atvejais, kai vaikas serga fizine arba psichikos liga arba negali dirbti dėl to, kad studijuoja aukštojoje arba profesinio mokymo mokykloje, arba kai vyriškosios lyties vaikas atlieka karo tarnybą.

Pagal Kirpo teisę, konkrečiai, pagal Tėvų ir vaikų santykių įstatymo Nr. 216/90 34 straipsnį, suaugę vaikai taip pat turi prievolę išlaikyti tėvus.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Turėtumėte kreiptis į teismą, o tiksliau tariant, į savo gyvenamosios vietos šeimos teismą.

Procedūra pradedama pateikus pradinį prašymą išieškoti išlaikymą, prie kurio pridedamas pareiškėjo priesaika patvirtintas pareiškimas, kuris užprotokoluojamas teismo raštinėje. Prašymas įteikiamas atsakovui (išlaikymo skolininkui), kuriam suteikiama teisė būti išklausytam ir pateikti prieštaravimą. Abiem pusėms sutarus, sprendimas dėl išlaikymo priimamas bendru sutarimu. Priešingu atveju prašymas nagrinėjamas ir teismas sprendimą priima remdamasis abiejų šalių pateiktais parodymais.

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Jeigu kreditorius yra nepilnametis (t. y. 18 metų neturintis vaikas), prašymą kreditoriaus vardu ir jo naudai pateikia kreditoriaus globėjas (pvz., motina).

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Pagal Šeimos teismų įstatymo Nr. 23/90 (iš dalies pakeistas) 12 straipsnį tais atvejais, kai kreditorius yra nepilnametis, jurisdikciją turi kreditoriaus arba skolininko gyvenamosios vietos teismas (12 straipsnio 1 dalies b punktas). Visais kitais atvejais (t. y. kai kreditorius yra suaugęs asmuo) jurisdikciją turi pareiškėjo (kreditoriaus) gyvenamosios arba verslo vietos teismas (12 straipsnio 1 dalies a punktas).

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Pareiškėjai į teismą gali kreiptis asmeniškai arba per advokatą.

Taikoma procedūra aprašyta 3 klausime.

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Taikant procedūrą reikia sumokėti advokato mokesčius (jeigu pareiškėjui atstovauja advokatas) ir atlyginti faktines teismo išlaidas. Suma nustatoma taisyklėse, kurias periodiškai skelbia Kipro Aukščiausiasis Teismas. Tikslus išlaidų dydis priklauso nuo bylos trukmės ir (arba) sudėtingumo. Jeigu pareiškėjas neturi pakankamai lėšų, jis pagal iš dalies pakeistą įstatymą Nr. 165(I)/2002 gali prašyti suteikti teisinę pagalbą.

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Teismas priteisia šių rūšių išlaikymą: vieno iš tėvų išlaikymas vaikui, vaiko išlaikymas vienam iš tėvų ir buvusio sutuoktinio išlaikymas kitam buvusiam sutuoktiniui. Išlaikymo išmokos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į kreditoriaus poreikius ir skolininko lėšas. Išlaikymas reiškia viską, ko reikia kreditoriaus pragyvenimui ir gerovei, be kita ko, ir jo išsilavinimo išlaidas, jeigu jos patiriamos (įstatymo Nr. 216/90 37 straipsnis).

Teismas sprendimą dėl išlaikymo gali peržiūrėti gavęs pareiškėjo (arba jo atstovo) prašymą, jeigu pasikeičia kreditoriaus pragyvenimo išlaidų dydis arba šeimos aplinkybės arba jeigu pasikeičia su išlaikymo skolininku susijusios aplinkybės (įstatymo Nr. 216/90 38 straipsnio 1 dalis).

Be pasikeitusių aplinkybių ar išlaidų, įstatyme (įstatymo Nr. 216/90 38 straipsnio 2 dalyje) numatyta automatiškai dešimčia procentų (10 %) padidinti išlaikymo išmoką kas dvidešimt keturis (24) mėnesius, nebent teismas nusprendžia kitaip.

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Išlaikymo išmokos kiekvieną mėnesį banko pavedimu, čekiu arba grynaisiais pinigais mokamos kreditoriui, kreditoriaus globėjui arba advokatui.

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Jeigu sprendimu įpareigotas skolininkas atsisako mokėti išlaikymą, išlaikymo išmoka išieškoma panašiu būdu, kuriuo išieškomos baudos. Procedūros metu gali būti priimamas įsakymas dėl arešto (įstatymo Nr. 216/90 40 straipsnis).

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Pagal įstatymo Nr. 232/91 9 straipsnio 3 dalį skolininkas atleidžiamas nuo prievolės mokėti priklausančius mokėjimus atsižvelgiant į išlaikymo sprendimą, kuris galioja ilgiau nei dvejus metus.

Laikotarpis, kuriuo išlaikymo skolininkas nebūna Kipro Respublikoje, neįtraukiamas skaičiuojant minėtą terminą.

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Tokios nacionalinės institucijos ar organizacijos nėra.

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

Žr. atsakymą į 12 klausimą.

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Taip, tokiu atveju pareiškėjas / kreditorius gali kreiptis dėl pagalbos į Kipro centrinę instituciją, t. y. Teisingumo ir viešosios tvarkos ministeriją.

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Suinteresuotasis asmuo arba jo advokatas gali susisiekti su centrine institucija telefonu, raštu (laišku, faksu arba e. paštu) arba atvykdamas asmeniškai.

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Jeigu pareiškėjas / kreditorius yra kitoje šalyje, o skolininkas yra Kipre, pareiškėjas per savo buvimo vietos centrinę instituciją gali kreiptis dėl pagalbos į Teisingumo ir viešosios tvarkos ministeriją, kuri yra centrinė institucija, tačiau pareiškėjas negali kreiptis tiesiogiai.

Kita vertus, pareiškėjas / kreditorius per savo advokatą gali kreiptis tiesiai į teismą.

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Konkrečiu atveju su Kipro centrine institucija galima susisiekti telefonu arba raštu (laišku, faksu arba e. paštu), tuomet ji suteiks pagalbą – nusiųs rašytinį prašymą dėl išlaikymo kompetentingam nacionaliniam teismui.

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Taip, Kipras privalo laikytis 2007 m. Hagos protokolo.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

Netaikoma.

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Įgyvendinus naująjį Išlaikymo reglamentą (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009), dabar prašymai per Kipro centrinę instituciją siunčiami tiesiogiai kompetentingam Kipro teismui.

Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas taip pat palengvinamas teikiant teisinę pagalbą pagal nacionalinės teisės aktus, t. y. įstatymą Nr. 165(I)/2002, ir pagal susijusią ES direktyvą dėl teisinės pagalbos sprendžiant tarpvalstybinius ginčus.

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

Siekdama užtikrinti teisingą Išlaikymo reglamento 51 straipsnio įgyvendinimą, centrinė institucija glaudžiai bendradarbiauja su kitomis kompetentingomis valstybės institucijomis, kad inter alia gautų prašomą informaciją apie, pvz., skolininko gyvenamosios ir verslo vietos adresą, pajamas ir pan., nustatytų skolininko buvimo vietą ir, gavusi ir pateikusi teismo institucijoms galiojantį dokumentų įteikimo adresą, įteiktų jam teismo dokumentus.

Nepaisant teisinės pagalbos teikimo, pirmiau išvardyta pagalba, taip pat prašymų persiuntimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 4/2009 paslauga pareiškėjams teikiama per centrinę instituciją, todėl nekyla jokių su teisine pagalba susijusių klausimų.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasJūsų Europa.

Laukiame jūsų Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasatsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Your-Europe

Paskutinis naujinimas: 11/03/2024

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Šeimos išlaikymas - Latvija

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Latvijos nacionalinės teisės aktuose nenustatyta išsami išlaikymo sąvokos apibrėžtis; tačiau yra bendras supratimas konkrečiais su kito asmens išlaikymu susijusiais klausimais. Pavyzdžiui, vaiko išlaikymas – tai vaiko išlaidos, kurias turi apmokėti kiekvienas iš tėvų, nepaisant jo finansinės padėties. Minimalų vaiko išlaikymo dydį nustato vyriausybė (Ministru kabinets, Ministrų kabinetas). Vaiko išlaikymo sąvokos apibrėžtis pateikiama Išlaikymo garantijų fondo įstatyme.

Bendras supratimas įvairiais su išlaikymo prievolėmis (kurios gali būti vadinamos įvairiai, pvz., išlaikymu (uzturlīdzekļi) arba ištekliais, reikalingais ankstesniam pragyvenimo lygiui užtikrinti (līdzekļi iepriekšējā labklājības līmeņa nodrošināšanai)) susijusiais klausimais yra pagrįstas teismo sprendimuose išplėtota teismų praktika. Pavyzdžiui, visuotinai sutariama, kad sutuoktinių išlaikymas – tai ilgalaikė finansinė pagalba, vieno sutuoktinio teikiama kitam sutuoktiniui, kurio materialinė padėtis pablogėjo.

Išlaikymo prievolę turintys asmenys

Tėvai turi prievolę išlaikyti savo vaikus

Vaiko tėvai turi prievolę išlaikyti vaiką iki to laiko, kai jis gali pats savimi pasirūpinti. Todėl vaiko išlaikymo prievolė nepasibaigia vaikui sulaukus pilnametystės. Tačiau teismas gali įvertinti, ar išlaikymo reikalavimą reikėtų patenkinti, jeigu vaikas yra pilnametis, tačiau nesimoko aukštojoje ar profesinėje mokykloje ir gali savimi pasirūpinti susirasdamas darbą, tačiau to nedaro. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad tėvų išlaikymo prievolė vaikams turi būti proporcinga tėvo (motinos) finansinei padėčiai. Vis dėlto kiekvienas iš tėvų turi prievolę mokėti minimalią vyriausybės nustatytą išlaikymo išmoką, nepaisant tėvo (motinos) finansinės padėties. Prievolė išlaikyti vaiką yra privaloma, nepaisant to, vaikas gyvena kartu su kuriuo nors iš tėvų arba abiem tėvais ar atskirai.

Vaiko išlaikymas – tai jo aprūpinimas maistu, drabužiais, būstu ir sveikatos bei asmenine priežiūra, auklėjimas ir vaiko auginimas (pareiga užtikrinti psichinį ir fizinį vystymąsi tinkamai atsižvelgiant į vaiko asmenybę, įgūdžius ir interesus ir vaiko pasirengimą dirbti visuomenei naudingą darbą.

Vaikai turi prievolę išlaikyti savo tėvus

Vaikų prievolė išlaikyti savo tėvus vienodai priklauso visiems vaikams. Jeigu vaikų finansinė padėtis nėra vienoda, teismas gali nustatyti jų prievoles, atsižvelgdamas į kiekvieno vaiko finansinę padėtį.

Vienas sutuoktinis turi prievolę išlaikyti kitą sutuoktinį

Jeigu santuoka pripažįstama negaliojančia ir tik vienas iš buvusių sutuoktinių žinojo apie santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindus jos sudarymo metu, kitas sutuoktinis, kuris apie tai nežinojo, turi teisę reikalauti iš pirmojo sutuoktinio mokėti lėšas, proporcingas pirmojo sutuoktinio finansinei padėčiai, kad užtikrintų savo ankstesnį pragyvenimo lygį. Nutraukus santuoką, buvęs sutuoktinis taip pat gali prašyti kito buvusio sutuoktinio mokėti lėšas, proporcingas kito sutuoktinio finansinei padėčiai, kad būtų užtikrintas ankstesnis ieškovo pragyvenimo lygis.

Prievolės mokėti buvusiam sutuoktiniui lėšas, reikalingas ankstesniam pragyvenimo lygiui užtikrinti, nėra, jeigu:

  1. nuo santuokos nutraukimo arba pripažinimo negaliojančia praėjęs laikas yra lygus buvusios santuokos arba bendro gyvenimo santuokoje, kuri buvo pripažinta negaliojančia, trukmei;
  2. buvęs sutuoktinis sudarė naują santuoką;
  3. buvusio sutuoktinio pajamų pakanka, kad save išlaikytų;
  4. buvęs sutuoktinis atsisako išlaikymo dėl to, kad turi darbą;
  5. išlaikymo prievolę turintis buvęs sutuoktinis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų arba negali dirbti;
  6. buvęs sutuoktinis padarė nusikaltimą kitam buvusiam sutuoktiniui arba nusikaltimą kito sutuoktinio tiesiosios aukštutinės ar žemutinės linijos giminaičių gyvybei, sveikatai, laisvei, turtui ar garbei;
  7. buvęs sutuoktinis paliko kitą buvusį sutuoktinį bejėgiškoje padėtyje, net jeigu jam buvo įmanoma suteikti pagalbą;
  8. buvęs sutuoktinis tyčia pateikė kaltinimus padarius nusikaltimą bet kuriam 6 punkte nurodytam asmeniui;
  9. buvęs sutuoktinis gyvena amoraliai arba švaisto turtą;
  10. kuris nors iš sutuoktinių miršta arba yra paskelbtas mirusiu;
  11. yra kitų svarbių priežasčių.

Senelių pareiga išlaikyti vaikaičius

Jeigu tėvų nėra arba jie negali išlaikyti vaiko, ši prievolė vienodai priklauso abiem seneliams. Jeigu senelių finansinė padėtis nėra vienoda, teismas gali nustatyti jų prievoles, proporcingas kiekvieno senelio finansinei padėčiai.

Vaikaičiai turi prievolę išlaikyti savo senelius

Senelių išlaikymo prievolė prireikus taip pat vienodai priklauso visiems vaikaičiams. Jeigu vaikaičių finansinė padėtis nėra vienoda, teismas gali nustatyti jų prievoles išlaikyti savo senelius, proporcingas kiekvieno iš vaikaičio finansinei padėčiai.

Išlaikymo sutartyje nustatytos išlaikymo prievolės

Šalys gali susitarti mokėti išlaikymą pagal išlaikymo sutartį. Pagal išlaikymo sutartį viena šalis moka kitai šaliai tam tikrą materialinę išmoką (grynaisiais pinigais arba natūra), o kita šalis įsipareigoja išlaikyti pirmąją šalį visą jos gyvenimą, išskyrus atvejus, kai nustatoma kitokia trukmė. Išskyrus atvejus, kai susitarta kitaip, išlaikymas – tai maistas, aprūpinimas būstu, drabužiai ir priežiūra; jeigu išlaikymo gavėjas yra nepilnametis, išlaikymas taip pat reiškia ugdymą ir mokymą pradinėje mokykloje.

Dėl asmens sužalojimo atsirandančios išlaikymo prievolės

Jeigu asmuo, turintis prievolę išlaikyti kitą asmenį, miršta dėl patirtų sužalojimų, prievolė pereina asmeniui, atsakingam už sužalotos šalies mirtį. Tokios kompensacijos dydį teismas nustato savo nuožiūra, atsižvelgdamas į mirusiojo amžių, gebėjimą save išlaikyti iki mirties ir galiausiai – asmens, kuriam turi būti teikiamas išlaikymas, poreikius. Jeigu asmuo, kuriam turi būti teikiamas išlaikymas, turi pakankamai pragyvenimo lėšų, tokio reikalavimo negalima pareikšti.

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Vaiko tėvai turi prievolę išlaikyti vaiką iki to laiko, kai jis gali pats savimi pasirūpinti. Todėl vaiko išlaikymo prievolė nepasibaigia vaikui sulaukus pilnametystės. Tačiau teismas gali įvertinti, ar išlaikymo reikalavimą reikėtų patenkinti, jeigu vaikas yra pilnametis, tačiau nesimoko aukštojoje ar profesinėje mokykloje ir gali savimi pasirūpinti susirasdamas darbą, tačiau to nedaro.

Latvijos teisės aktuose neapibrėžiamas išteklių, kuriais užtikrinamas kito sutuoktinio ankstesnis pragyvenimo lygis, turinys. Juose taip pat neapibrėžti tėvų arba senelių išlaikymo prievolės reikalavimai.

Latvijos teisės aktuose vaiko išlaikymas apibrėžiamas kaip aprūpinimas maistu, drabužiais, būstu, sveikatos ir asmeninė priežiūra, auklėjimas ir vaiko auginimas (pareiga užtikrinti psichinį ir fizinį vystymąsi tinkamai atsižvelgiant į vaiko asmenybę, įgūdžius ir interesus, taip pat vaiko pasirengimą dirbti visuomenei naudingą darbą. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas ir vaiko faktinių poreikių.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Norėdamas užsitikrinti bet kokios formos išlaikymą, ieškovas turi kreiptis į teismą Civilinio proceso įstatyme nustatyta tvarka. Ieškovas privalo teismui pateikti prašymą ir reikalingus dokumentus.

Vaiko tėvai gali sudaryti notariniu aktu (notariāls akts) tvirtinamą susitarimą, kuriame nustatomos kiekvieną mėnesį mokamos išlaikymo išmokos. Toks susitarimas yra laikomas civiliniu sandoriu, sukeliančiu teisines pasekmes, kurios reiškia, kad abi šalys privalo paisyti teisiškai sudarytos sutarties nuostatų ir jų laikytis. Jeigu vienas iš vaiko tėvų nesilaiko susitarimo dėl fiksuotų arba periodinių išlaikymo išmokų mokėjimo, susitarimas gali būti perduotas vykdyti teismo antstoliui (tiesu izpildītājs).

Latvija įsteigė Išlaikymo garantijų fondą (Uzturlīdzekļu garantiju fonds), kurio paskirtis – mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą iš centrinio vyriausybės biudžeto. Fondą valdo Išlaikymo garantijų fondo administracija (Uzturlīdzekļu garantiju fonda administrācija). Fondo administracija yra tiesiogiai pavaldi Teisingumo ministerijai.

Išlaikymą iš Išlaikymo garantijų fondo galima gauti, jeigu jį iš pradžių bandoma išieškoti iškeliant teismo bylą; jeigu reikalavimo negalima įvykdyti, tuomet kreditorius gali kreiptis į fondo administraciją.

Fondo administracija iš anksto moka išlaikymo išmokas tik jeigu pagal taikytiną civilinę procedūrą neįmanoma įvykdyti teismo sprendimo dėl išlaikymo išieškojimo arba jeigu skolininkas laikosi teismo sprendimo dėl išlaikymo išieškojimo, tačiau nemoka vyriausybės nustatytos minimalios išlaikymo sumos.

Fondo administracija turi pareigą nukreipti vykdymo veiksmus į skolininką ir išieškoti fondo išmokėtą išlaikymo išmoką ir šiuo atveju nereikia jokio specialaus teismo sprendimo.

Išlaikymo išmoka iš Išlaikymo garantijų fondo administracijos gaunama laikantis toliau nurodytos procedūros.

Pareiškėjas (vaiko išlaikymo kreditorius) gali kreiptis tiesiogiai į fondo administraciją pateikdamas prašymą ir šiuos dokumentus:

  • - teismo sprendimo, kuriuo priteisiamas išlaikymas, kopiją;
  • - antstolio išduotą pažymėjimą, kuriuo patvirtinama, kad sprendimo, kuriuo priteisiamas išlaikymas, neįmanoma įvykdyti skolininko atžvilgiu arba kad skolininkas laikėsi teismo sprendimo dėl išlaikymo išieškojimo, tačiau nemokėjo vyriausybės nustatytos minimalios išlaikymo sumos; tokį pažymėjimą fondo administracijai privaloma pateikti per vieną mėnesį nuo jo išdavimo dienos;
  • - jeigu išlaikymo reikalaujama per įgaliotą atstovą, – įgaliojimus patvirtinantį dokumentą.

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Taip, įgaliotas atstovas reikalavimą gali pareikšti giminaičio arba artimo asmens vardu. Nepilnamečių vaikų vardu reikalavimą gali pareikšti jų teisiniai atstovai, t. y. vaikų tėvai arba globėjai.

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Jurisdikcijos taisyklėse nustatyta, kad jurisdikcija išieškoti bet kokios rūšies išlaikymą turi rajono (miesto) (rajona (pilsētas) tiesa) teismas.

Latvijoje teismas jurisdikciją turi pagal:

  • Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas);
  • dvišales ir daugiašales sutartis, kurių Latvijos Respublika privalo laikytis;
  • Civilinio proceso įstatymą, jeigu netaikomos Išlaikymo reglamento arba dvišalių ir daugiašalių sutarčių, kurių Latvijos Respublika privalo laikytis, nuostatos.

Civilinio proceso įstatyme nustatyta, kad jurisdikciją išlaikymo bylose turi šie Latvijos teismai:

  • ieškinį galima pareikšti atsakovo gyvenamosios vietos teisme;
  • jeigu atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma arba atsakovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Latvijoje, ieškinį galima pareikšti vietos, kurioje yra jo nekilnojamasis turtas, teisme arba paskutinės jo žinomos gyvenamosios vietos teisme;
  • ieškinį dėl vaiko arba tėvo (motinos) išlaikymo išieškojimo taip pat galima pareikšti ieškovo gyvenamosios vietos teisme;
  • ieškinį dėl išlaikymo prievolių, kylančių dėl asmens sužalojimo, taip pat galima pareikšti ieškovo gyvenamosios vietos arba vietos, kurioje asmuo buvo sužalotas, teisme.

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Norėdamas pareikšti ieškinį ir pateikti reikalavimą teisme, pareiškėjas neprivalo naudotis advokato arba kurio nors kito tarpininko paslaugomis. Pareiškėjas prieš perduodamas bylą teismui taip pat neturi stengtis kokia nors forma taikiai išspręsti ginčo.

Tačiau teisėjas, rengdamasis nagrinėti bylą, stengiasi sutaikyti šalis. Todėl prieš pradedant bylą nagrinėti teisme šalys yra raginamos sudaryti abipusį susitarimą.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šalys gali susitarti dėl išlaikymo reikalavimų neiškeldamos bylos teisme.

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Pagal Civilinio proceso įstatymo 43 straipsnio 1 dalį toliau nurodyti asmenys atleidžiami nuo pareigos atlyginti teismo išlaidas (žyminį mokestį (valsts nodeva), kanceliarijos mokestį (kancelejas nodeva) ir procesines išlaidas (ar lietas izskatīšanu saistītie izdevumi)) valstybei:

ieškovai, pareikšdami ieškinius dėl vaiko arba tėvo (motinos) išlaikymo išmokų išieškojimo ir ieškinius dėl tėvystės nustatymo, jeigu ieškinys pareiškiamas vienu metu su ieškiniu dėl vaiko išlaikymo išmokų išieškojimo;

pareiškėjai, siekiantys pripažinti arba pripažinti ir vykdyti užsienio šalies sprendimą dėl vaiko arba tėvo (motinos) išlaikymo išmokos;

ieškovai, pareiškiantys ieškinius dėl asmeninių sužalojimų, sukėlusių negalią, kitą žalą sveikatai arba asmens mirtį;

atsakovai bylose dėl teismo nustatyto išlaikymo vaikui ar vienam iš tėvų sumažinimo ir teismo nustatyto išlaikymo dėl asmens sveikatos sutrikdymo, sukėlusio suluošinimą ar kitokią žalą sveikatai arba mirtį, sumažinimo;

Pagal Latvijos civilinio proceso įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, ieškinio pareiškimas (prasības pieteikums) gali būti pradinis ieškinys arba priešieškinis, prašymas, kurį jau nagrinėjamoje byloje pateikė trečioji šalis, pareiškianti nepriklausomą reikalavimą, susijusį su ginčo dalyku, prašymas, pateiktas ypatingąja teisena nagrinėjamoje byloje, arba kitas atitinkamame teisės akte nurodytas teismui pateikiamas prašymas; už kiekvieną ieškinio pareiškimą mokamas toliau nurodytas žyminis mokestis:

iki 2 134 EUR: 15 % reikalaujamos sumos, bet ne mažiau kaip 70 EUR;

2 135–7 114 EUR: 320 EUR ir 4 % reikalaujamos sumos, viršijančios 2 134 EUR;

7 115–28 457 EUR: 520 EUR ir 3,2 % reikalaujamos sumos, viršijančios 7 114 EUR;

28 458–142 287 EUR: 1 200 EUR ir 1,6 % reikalaujamos sumos, viršijančios 28 457 EUR;

142 288–711 435 EUR: 3 025 EUR ir 1 % reikalaujamos sumos, viršijančios 142 287 EUR;

daugiau nei 711 435 EUR: 8 715 EUR ir 0,6 % reikalaujamos sumos, viršijančios 711 435 EUR.

Išlaikymo išieškojimo bylose laikoma, kad reikalaujama suma sudaro per vienus metus mokėtiną sumą.

Latvijoje teisinę pagalbą užsienio ieškovams arba atsakovams, turintiems teisę ją gauti pagal Išlaikymo reglamentą, teikia pagal reglamentą įsteigta centrinė institucija, t. y. Išlaikymo garantijų fondo administracija. Išlaikymo garantijų fondo administracija teikia teisinę pagalbą vidaus išlaikymo kreditoriams ir užsienio kreditoriams, turintiems teisę ją gauti pagal reglamentą, ir atstovauja jiems Latvijos teismuose ir vykdymo įstaigose.

Išlaikymo reglamente neaptartais atvejais Latvijos valstybė suteikia teisinę pagalbą asmeniui, kurio ypatinga padėtis arba kurio turtas ir pajamos neleidžia jam užtikrinti savo teisių apsaugos. Teisinė pagalba teikiama pagal Valstybės teisinės pagalbos įstatymą.

Teisinę pagalbą galima gauti siekiant atlyginti procesinių dokumentų parengimo, teisinių konsultacijų bylos nagrinėjimo metu ir atstovavimo teisme išlaidas. Tarpvalstybiniuose ginčuose, be pirmiau minėtos pagalbos, asmuo taip pat turi teisę gauti vertėjo žodžiu, tam tikrų teisminių ar neteisminių dokumentų ar ieškovo pateiktų dokumentų, reikalingų bylai išnagrinėti, vertimo paslaugas, taip pat tam tikrais atvejais gauti kelionės į teismo posėdžius išlaidų kompensaciją. Valstybė neatlygina teismo išlaidų. Teismo išlaidas sudaro žyminis mokestis, kanceliarijos mokestis ir procesinės išlaidos, pvz., liudytojams ir ekspertams mokėtinos sumos, su liudytojų apklausa susijusios išlaidos, su ieškovo prašymo kopijos ir šaukimo į teismą įteikimu susijusios išlaidos ir pan. Tačiau teismas, išnagrinėjęs asmens materialinę padėtį, gali jį iš dalies arba visiškai atleisti nuo pareigos sumokėti į valstybės iždą teismo išlaidas arba leisti atlikti mokėjimą dalimis.

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Kai teismas priteisia vaikui išlaikymą, išlaikymas jam gali būti mokamas fiksuota suma arba kita forma, pvz., maistu, drabužiais, parūpinant būstą ir pan., arba abiem būdais.

Įvertindamas ir priteisdamas konkrečią išlaikymo sumą, teismas pirmiausia atsižvelgia į šalių materialinę padėtį, gyvenimo sąlygas ir šeimos aplinkybes, taip pat tinkamai atsižvelgia į jų pateiktus įrodymus.

Spręsdamas vaiko išlaikymo išieškojimo klausimą, teismas įvertina visas aplinkybes ir įrodymus byloje ir nustato išlaikymo dydį. Mėnesinis minimalus išlaikymo dydis, kurį kiekvienas iš tėvų turi mokėti, pagal vyriausybės nustatytas taisykles kiekvienam vaikui nuo jo gimimo momento iki jis sulaukia 7 metų sudaro 25 % vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio, kiekvienam vaikui nuo 7 iki 18 metų – 30 % vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio.

Priteisus išlaikymą, bet kokie išmokos dydžio ir periodiškumo pakeitimai ir pareigos mokėti išlaikymą panaikinimas atliekami suinteresuotosios šalies prašymu. Tuomet teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, gali peržiūrėti išlaikymo išmokų dydį, remdamasis suinteresuotosios šalies materialinės padėties ir šeimos aplinkybių pokyčiais, ir padidinti arba sumažinti išlaikymo išmoką.

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Išlaikymo skolininkas išlaikymą privalo mokėti išlaikymo kreditoriui. Jeigu ieškinį nepilnamečio vaiko vardu pareiškia vienas iš jo tėvų arba globėjų, išlaikymas mokamas ne vaikui, o vienam iš tėvų arba globėjui. Paprastai konkreti išlaikymo suma mokama periodiškai, pvz., atskaičiuojant darbo užmokesčio dalį; rečiau išlaikymas mokamas kitomis formomis.

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Jeigu skolininkas savanoriškai nemoka išlaikymo, asmuo, kuriam buvo priteistas išlaikymas, iš bylą nagrinėjusio teismo turi gauti vykdomąjį raštą (izpildu raksts). Šį vykdomąjį raštą arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje išduotą vykdomąjį raštą reikia perduoti vykdyti antstoliui (tiesu izpildītājs) ir tai reikia padaryti per 10 metų nuo teisėjo sprendimo arba nutarties įsiteisėjimo dienos, išskyrus atvejus, kai taikomi kitokie ieškinio senaties terminai (jeigu periodiniai mokėjimai išieškomi remiantis teismo sprendimu, vykdomasis raštas galioja visą laikotarpį, kuriuo buvo nustatyta pareiga mokėti išlaikymą, o ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo paskutinės kiekvieno mokėjimo dienos). Antstolis pradeda priverstinę vykdymo procedūrą remdamasis šalies, siekiančios įvykdyti sprendimą, rašytiniu prašymu. Antstolis privalo priimti vykdomąjį raštą, jeigu skolininko gyvenamoji arba turto ar darbo vieta yra antstolio apygardoje (iecirknis). Antstolis taip pat gali priimti kitus vykdomuosius raštus, vykdytinus apygardos teismo (apgabaltiesa), kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontora, jurisdikcijoje, t. y. teritorijoje, kurioje antstolis turi įgaliojimus veikti.

Priverstinės vykdymo priemonės apima: išieškojimą, nukreiptą į skolininkui priklausantį kilnojamąjį turtą, įskaitant kitų asmenų turimą turtą, ir skolininkui priklausantį nematerialų turtą jį parduodant; išieškojimą, nukreiptą į pinigus, kuriuos skolininkui turi sumokėti kiti asmenys (atlyginimas už darbą ir lygiaverčiai mokėjimai, kitos skolininko pajamos, indėliai kredito įstaigose); išieškojimą, nukreiptą į skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą jį parduodant; arba kitas teismo sprendime nustatytas priemones.

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Pagal Civilinio proceso įstatymo 570 straipsnį išieškojimo negalima nukreipti į skolininko turtą, jeigu skolininkas dirba, gauna pensiją arba stipendiją, o išieškoma suma neviršija tos mėnesio pajamų dalies, kurią galima išieškoti pagal įstatymą. Civilinio proceso įstatyme nustatytos konkrečios turto, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, kategorijos, pvz., tam tikri namų apyvokos prietaisai, namų ūkio įranga arba skolininkui ir jo išlaikomiems šeimos nariams reikalingi drabužiai. Pagal Civilinio proceso įstatymo 594 straipsnį tol, kol nėra išieškoma visa reikalinga suma, atskaitymai pagal vykdymo dokumentus turi būti atliekami iš skolininkui mokamo darbo užmokesčio ir lygiaverčių mokėjimų laikantis toliau nurodytų sąlygų.

  • Išlaikymo išieškojimo bylose dėl nepilnamečio vaiko maitinimo arba Išlaikymo garantijų fondo administracijai išieškant išlaikymą, iš skolininko darbo užmokesčio ar lygiaverčių mokėjimų, kurių dydis lygus 50% minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio, nėra išieškoma, o kiekvienam išlaikomam nepilnamečiam vaikui išieškomas išlaikymo dydis turi būti lygus valstybinei socialinio draudimo išmokai.
  • Kitose išlaikymo išieškojimo bylose iš skolininko darbo užmokesčio ir lygiaverčių mokėjimų atskaičiuojama suma gali būti lygi 50 %, tačiau išieškojimas negali būti nukreiptas į minimalų mėnesinį darbo užmokestį, o kiekvienam išlaikomam nepilnamečiam vaikui išieškomas išlaikymo dydis turi būti lygus valstybinei socialinio draudimo išmokai.

Pagal Civilinio proceso įstatymo 632 straipsnį teismo sprendime nurodytas kreditorius arba skolininkas gali pateikti pagrįstą skundą ir juo ginčyti antstolio atliktus teismo sprendimo vykdymo veiksmus arba antstolio atsisakymą atlikti tokius veiksmus, išskyrus konkrečius atvejus; skundas per 10 dienų nuo ginčijamų veiksmų atlikimo dienos arba, jeigu skundo pateikėjas nebuvo laiku informuotas apie atliktinų veiksmų laiką ir vietą, nuo tos dienos, kurią skundo pateikėjas sužinojo apie tokius veiksmus, turi būti paduodamas antstolio kontoros buvimo vietos apygardos arba miesto teismui. Pagal Civilinio proceso įstatymo 634 straipsnį, jeigu įvykdytas teismo sprendimas vėliau panaikinamas ir iš naujo išnagrinėjus klausimą priimamas teismo sprendimas, kuriuo reikalavimas atmetamas, arba priimamas sprendimas nutraukti teismo bylą arba palikti bylą nenagrinėtą, teismo sprendimo vykdymas atšaukiamas, o visa tai, kas iš atsakovo buvo išieškota ieškovo naudai pagal panaikintą teismo sprendimą, turi būti grąžinta atsakovui.

Pagal Civilinio proceso įstatymo 546 straipsnį vykdymo dokumentus priverstiniam vykdymui galima pateikti per 10 metų nuo teismo arba teisėjo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu įstatyme nenustatyti kitokie ieškinio senaties terminai. Jeigu periodiniai mokėjimai išieškomi remiantis teismo sprendimu, vykdymo dokumentas galioja visą laikotarpį, kuriuo buvo nustatyta pareiga mokėti išlaikymą, o ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo paskutinės kiekvieno mokėjimo dienos.

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Asmuo gali kreiptis į Išlaikymo garantijų fondo administraciją, kad gautų išlaikymą nepilnamečiui, jeigu paskelbiama, kad teismo sprendimo, kuriuo priteisiamas išlaikymas, neįmanoma įvykdyti pagal taikytiną civilinę procedūrą, arba jeigu skolininkas laikosi teismo sprendimo dėl išlaikymo išieškojimo, tačiau nemoka minimalios išlaikymo sumos.

Pagal Išlaikymo reglamentą asmuo gali kreiptis į Išlaikymo garantijų fondo administraciją, kad išieškotų išlaikymą iš Latvijoje nebegyvenančio skolininko. Išlaikymo garantijų fondo administracija Latvijoje vykdo centrinės institucijos funkcijas reglamento įgyvendinimo tikslais.

Pagal Išlaikymo reglamentą asmuo, kuris turi teisėtą teisę gauti išlaikymą, gali kreiptis į Išlaikymo garantijų fondo administraciją ir pateikti kitai Europos Sąjungos valstybei narei skirtą prašymą, siekdamas:

  1. užtikrinti sprendimo dėl išlaikymo išieškojimo atsakovo gyvenamosios vietos šalyje vykdymą;
  2. patikslinti išlaikymo išmokos dydį (padidinti arba sumažinti);
  3. užtikrinti sprendimo dėl išlaikymo išieškojimo ir vaiko tėvystės nustatymo atsakovo gyvenamosios vietos šalyje vykdymą;
  4. užtikrinti Latvijos teismo sprendimo dėl išlaikymo išieškojimo pripažinimą, kad jis būtų paskelbtas vykdytinu arba būtų įvykdytas.

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

Išlaikymo garantijų fondo administracija gali veikti vaiko išlaikymo skolininko vardu, jeigu paskelbiama, kad teismo sprendimo, kuriuo priteisiamas išlaikymas, neįmanoma įvykdyti pagal taikytiną civilinę procedūrą, arba jeigu skolininkas laikosi teismo sprendimo dėl išlaikymo išieškojimo, tačiau nemoka vyriausybės nustatytos minimalios išlaikymo sumos. Jeigu išlaikymą moka fondo administracija, ji turi teisę išieškoti sumokėtas sumas, įskaitant įstatyme nustatytus delspinigius (žr. 3 klausimą).

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Jeigu atsakovas ir vaikas turi nuolatinę gyvenamąją vietą Latvijoje, tačiau išlaikymo skolininkas gyvena kitoje šalyje, ieškovas gali kreiptis į Išlaikymo garantijų fondo administraciją, jeigu paskelbiama, kad teismo sprendimo, kuriuo priteisiamas išlaikymas, neįmanoma įvykdyti pagal taikytiną civilinę procedūrą, arba jeigu skolininkas laikosi teismo sprendimo dėl išlaikymo išieškojimo, tačiau nemoka minimalios išlaikymo sumos.

Jeigu skolininkas gyvena užsienyje ir Latvijoje neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, ieškovas prieš kreipdamasis į Išlaikymo garantijų fondo administraciją turėtų pateikti teismui sprendimą, kad jis būtų pripažintas ir įvykdytas atitinkamoje užsienio šalyje. Jeigu paaiškėja, kad sprendimo neįmanoma įvykdyti atitinkamoje užsienio šalyje, ieškovas gali kreiptis į Išlaikymo garantijų fondo administraciją prašydamas perimti skolininko pareigas, susijusias su vykdytinu išlaikymu.

Išlaikymo garantijų fondo administracija vykdo centrinės institucijos funkcijas pagal Išlaikymo reglamentą (žr. 3 ir 13 klausimus), todėl asmuo, siekdamas gauti pagalbą pagal reglamentą, gali kreiptis į fondo administraciją.

Jeigu Latvijos teismas priima sprendimą dėl išlaikymo vykdymo, o Latvijoje gyvenantis asmuo nori šį sprendimą pripažinti ir (arba) vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba gauti teismo sprendimą dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje gyvenančio skolininko, Išlaikymo garantijų fondo administracija gali tam asmeniui pagal Išlaikymo reglamentą padėti persiųsti Latvijos teismo sprendimą atitinkamai užsienio šaliai pripažinimo ir (arba) vykdymo ir prašymo išnagrinėjimo tikslais.

Išlaikymo garantijų fondo administracija gali veikti skolininko vardu ir mokėti išlaikymo išmoką nepilnamečiam vaikui ir teikti informaciją išlaikymo klausimais

(žr. 3 ir 13 klausimus).

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Išlaikymo garantijų fondo administracija (Uzturlīdzekļu garantiju fonda administrācija)

Adresas: Pulkveža Brieža iela 15, Riga,

LV-1010, Latvija

Telefonas: +371 67830626

Faksas: +371 67830636

E. paštas: Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langaspasts@ugf.gov.lv

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Jeigu išlaikymo kreditorius yra kitoje ES valstybėje narėje, o išlaikymo skolininkas – Latvijoje, kreditorius pagal Išlaikymo reglamentą gali kreiptis į savo gyvenamosios šalies centrinę instituciją. Prašyme gali būti prašoma priimti arba sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo Latvijoje, kurioje gyvena skolininkas, arba sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo tėvystės nustatymo byloje Latvijoje, arba sprendimą dėl užsienio teismo sprendimo, kuriuo priteisiamas išlaikymas, paskelbimo vykdytinu, arba sprendimą dėl užsienio sprendimo vykdymo. Užsienio centrinė institucija pagal reglamentą atlieka reikalingus oficialius veiksmus ir perduoda kreditoriaus prašymą pagal reglamentą įsteigtai Latvijos centrinei institucijai. Latvijos centrinė institucija – Išlaikymo garantijų fondo administracija – padeda užsienio ieškovui Latvijoje perduoti užsienio teismo sprendimą vykdyti arba pripažinti ir vykdyti arba padeda ieškovui pateikti prašymą dėl išlaikymo išieškojimo skolininko gyvenamosios vietos Latvijos teismui arba prašymą dėl išlaikymo išieškojimo tėvystės nustatymo byloje Latvijoje.

Jeigu teismo sprendimo dėl išlaikymo išieškojimo pagal taikytiną civilinę procedūrą neįmanoma vykdyti arba jeigu skolininkas laikosi teismo sprendimo dėl išlaikymo išieškojimo, tačiau nemoka minimalios išlaikymo sumos, asmuo, kuris Latvijoje nuolat gyvena su savo vaiku, o šio asmens arba vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra Latvijoje, gali kreiptis į Išlaikymo garantijų fondo administraciją prašydami mokėti jiems išlaikymą.

Pagal Išlaikymo reglamentą asmuo turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos šalies centrinę instituciją. Latvijoje gyvenantis asmuo į Išlaikymo garantijų fondo administraciją gali kreiptis siekdamas:

  1. užtikrinti sprendimo dėl išlaikymo išieškojimo kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje gyvena atsakovas, vykdymą;
  2. užtikrinti sprendimo dėl išlaikymo išieškojimo tėvystės nustatymo byloje vykdymą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje gyvena atsakovas;
  3. jeigu sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo jau buvo priimtas, prašyti, kad tas sprendimas būtų pripažintas, paskelbtas vykdytinu ir vykdomas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje gyvena atsakovas.

Jeigu teismo sprendimo dėl išlaikymo išieškojimo pagal taikytiną civilinę procedūrą neįmanoma vykdyti arba jeigu skolininkas laikosi teismo sprendimo dėl išlaikymo išieškojimo, tačiau nemoka minimalios išlaikymo sumos, asmuo, kuris Latvijoje nuolat gyvena su savo vaiku, o šio asmens arba vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra Latvijoje, gali kreiptis į Išlaikymo garantijų fondo administraciją prašydami mokėti jiems išlaikymą.

Išlaikymo garantijų fondo administracija (Uzturlīdzekļu garantiju fonda administrācija)

Adresas: Pulkveža Brieža iela 15, Riga,

LV-1010, Latvija

Telefonas: +371 67830626

Faksas: +371 67830636

E. paštas: Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langaspasts@ugf.gov.lv

Pagal Išlaikymo reglamentą centrinės institucijos Latvijoje funkcijas vykdo Išlaikymo garantijų fondo administracija.

Išlaikymo garantijų fondo administracija iš anksto moka išlaikymą kreditoriui, jeigu paskelbiama, kad teismo sprendimo, kuriuo priteisiamas išlaikymas, neįmanoma įvykdyti pagal taikytiną civilinę procedūrą, arba jeigu skolininkas laikosi teismo sprendimo dėl išlaikymo išieškojimo, tačiau nemoka minimalios išlaikymo sumos.

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Latvija privalo laikytis 2007 m. Hagos protokolo.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

Latvija privalo laikytis 2007 m. Hagos protokolo.

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Pagal Civilinio proceso įstatymo 43 straipsnį toliau nurodyti asmenys atleidžiami nuo pareigos atlyginti valstybei teismo išlaidas:

  • ieškovai, pareikšdami ieškinius dėl vaiko arba tėvo (motinos) išlaikymo išmokų išieškojimo ir ieškinius dėl tėvystės nustatymo, jeigu ieškinys pareiškiamas vienu metu su ieškiniu dėl vaiko išlaikymo išmokų išieškojimo;
  • pareiškėjai, siekiantys pripažinti arba pripažinti ir vykdyti užsienio šalies sprendimą dėl vaiko arba tėvo (motinos) išlaikymo išmokos;
  • atsakovai bylose dėl teismo nustatytų vaiko arba tėvo (motinos) išlaikymo išmokų sumažinimo.

Kai prašymą dėl lėšų išieškojimo, siekdamas užtikrinti ankstesnį pragyvenimo lygį, pateikia buvęs sutuoktinis arba pareiškėjas, siekiantis pripažinti arba pripažinti ir vykdyti užsienio teismo sprendimą dėl išlaikymo iš buvusio sutuoktinio arba kito asmens išieškojimo, pagal 43 straipsnio ketvirtą pastraipą teismas arba teisėjas, atsižvelgdamas į asmens finansinę padėtį, gali visiškai arba iš dalies atleisti pareiškėją nuo pareigos atlyginti valstybei teismo išlaidas arba atidėti pareigos atlyginti valstybei teismo išlaidas vykdymą, arba padalyti mokėjimą į dalis.

Latvijoje teisinę pagalbą užsienio ieškovams arba atsakovams, turintiems teisę ją gauti pagal Išlaikymo reglamentą, teikia pagal reglamentą įsteigta centrinė institucija, t. y. Išlaikymo garantijų fondo administracija. Išlaikymo garantijų fondo administracija teikia teisinę pagalbą vidaus išlaikymo kreditoriams ir užsienio kreditoriams, turintiems teisę ją gauti pagal reglamentą, ir atstovauja jiems Latvijos teismuose ir vykdymo įstaigose.

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

Latvija iš dalies pakeitė keletą nacionalinių įstatymų ir taisyklių, kad leistų pagal Išlaikymo reglamentą įsteigtai centrinei institucijai vykdyti 51 straipsnyje nustatytas funkcijas. Iš dalies pakeistais Latvijos įstatymais ir taisyklėmis užtikrinamas teisinės pagalbos, įskaitant atitinkamo asmens atstovavimą teisme ir vykdymo įstaigose, teikimas tarpvalstybinių bylų kreditoriams ar pareiškėjams, turintiems teisę gauti teisinę pagalbą, kaip nustatyta reglamente. Siekiant nustatyti skolininko arba kreditoriaus gyvenamąją vietą Latvijoje arba gauti informacijos apie skolininko ar kreditoriaus pajamas ir bet kokio jiems priklausančio turto buvimo vietą Latvijoje, Latvijos centrinė institucija, t. y. Išlaikymo garantijų fondo administracija, turi tiesioginę prieigą prie įvairių Latvijos registrų, kuriuose pateikiama tokia informacija. Informacija, kurią centrinė institucija gali gauti tiesiogiai iš atitinkamų registrų, gali sudaryti sąlygas gauti dokumentus ir įrodymus. Siekdamas iškelti ar palengvinti bylą, užtikrinti reikalingų laikinųjų priemonių apsaugą ir gauti įrodymų, fondo administracija turi teisę atitinkamų ieškovų ar pareiškėjų vardu kreiptis į Latvijos teismus. Veikdama ieškovo vardu, fondo administracija gali pareikšti ieškinį dėl vaiko tėvystės nustatymo tiesiogiai teisme, jeigu ieškinys pareiškiamas byloje dėl išlaikymo išieškojimo.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasJūsų Europa.

Laukiame jūsų Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasatsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Your-Europe

Paskutinis naujinimas: 27/04/2023

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Šeimos išlaikymas - Lietuva

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis). Esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės (ne vyresnius negu 24 metų) (Civilinio kodekso 3.192(1) straipsnis).

Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus.

Pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Išlaikymas mokamas (priteisiamas) nustatyta pinigų suma, mokama kas mėnesį (Civilinio kodekso 3.205 straipsnis).

Sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, gali priteisti išlaikymo reikalingam sutuoktiniui išlaikymą iš kito sutuoktinio, dėl kurio kaltės buvo pradėta gyventi skyrium, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje. Išlaikymas priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma arba periodinėmis išmokomis (renta), mokamomis kas mėnesį, arba priteisiamas tam tikras turtas (Civilinio kodekso 3.78 straipsnis). Kai santuoka pripažįstama negaliojančia, sąžiningas ir išlaikymo reikalingas sutuoktinis turi teisę reikalauti priteisti iš nesąžiningo sutuoktinio išlaikymą, bet ne ilgiau kaip trejiems metams (Civilinio kodekso 3.47 straipsnis).

Buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes. Išlaikymas priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma arba periodinėmis išmokomis (renta), mokamomis kas mėnesį, arba priteisiamas tam tikras turtas (Civilinio kodekso 3.72 straipsnis).

Kitų šeimos narių tarpusavio išlaikymo pareigos.

Pilnametis brolis (sesuo), turintis galimybę, privalo išlaikyti paramos reikalingą nepilnametį brolį (seserį), neturintį tėvų arba negalintį gauti jų išlaikymo (Civilinio kodekso 3.236 straipsnis). Pilnamečiai vaikaičiai, turinys galimybę, privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus senelius. Seneliai, turintys galimybę, privalo išlaikyti paramos reikalingus savo nepilnamečius vaikaičius, neturinčius tėvų arba negalinčius gauti jų išlaikymo (Civilinio kodekso 3.237 straipsnis).

Rentos sutartis ir sutartis dėl išlaikymo iki gyvos galvos.

Pagal rentos sutartį viena šalis – rentos mokėtojas (skolininkas) įsipareigoja neatlygintinai arba mainais už kapitalo perdavimą jam nuosavybės teise periodiškai mokėti kitai šaliai – rentos gavėjui sutartyje numatytą pinigų sumą (rentą) arba kitaip išlaikyti rentos gavėją. Pareigą mokėti rentą gali nustatyti ne tik sutartis, bet ir įstatymai, teismo sprendimas ar testamentas (Civilinio kodekso 6.439 straipsnis). Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos (Civilinio kodekso 6.460, 6.461 straipsniai).

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis). Taigi, tėvai iš esmės privalo išlaikyti vaikus iki pilnametystės (iki 18 m.) visais atvejais.

Vaikų iki 24 m. išlaikymo pareiga priklauso nuo tam tikrų sąlygų. Tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos (Civilinio kodekso 3.192(1) straipsnis). Nepilnamečių ir pilnamečių vaikų išlaikymo formos, dydžio reguliavimas nesiskiria ir priklauso nuo konkrečių aplinkybių.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Jei vaikui išlaikymas nemokamas, išlaikymas priteisiamas teismo tvarka. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Išlaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo (Civilinio kodekso 3.194 straipsnis). Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (Civilinio kodekso 3.192(1) straipsnis). Sutuoktiniams, buvusiems sutuoktiniams, kitiems šeimos nariams išlaikymas taip pat priteisiamas teismo tvarka.

Bylas dėl išlaikymo priteisimo Lietuvoje nagrinėja apylinkių teismai. Ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą. Ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą (Civilinio proceso kodekso 26, 29, 30 straipsniai).

Valstybė išlaiko nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybę juos išlaikyti (Civilinio kodekso 3.204 straipsnis). Išmokas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pareiškėjas (vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu arba tėvų susitarimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, arba globėjas (rūpintojas)), kreipdamasis dėl išmokos, turi pateikti: prašymą skirti išmoką, teismo sprendimą arba teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį ar jų patvirtintas kopijas, nuorašus ar išrašus, kuriuose nustatytas vaiko išlaikymo lėšų dydis, taip pat dokumentus, patvirtinančius, kad: vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo be pilietybės arba užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje; vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna vaiko išlaikymo lėšų ar gauna tik dalį vaiko išlaikymo lėšų; pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo be pilietybės arba užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje (jeigu šių dokumentų ar duomenų institucija negali gauti iš valstybės ar žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatyta tvarka mokanti išmokas, nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas ir delspinigius už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamus nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Sprendimas iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas ir (arba) delspinigius kartu yra vykdomasis dokumentas.

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Taip. Ieškinį nepilnamečio vaiko vardu gali pareikšti jo atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai). Ieškinį asmens vardu taip pat gali pateikti asmuo, kuris, vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu, gali būti fizinio asmens atstovu pagal pavedimą teisme (advokatas, advokato padėjėjas, kt.). Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme taip pat gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys) (Civilinio kodekso 3.135 straipsnis).

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Bylas dėl išlaikymo priteisimo Lietuvoje nagrinėja apylinkių teismai. Ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą. Ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą (Civilinio proceso kodekso 26, 29, 30 straipsniai).

Ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, neprivalo naudotis advokato arba kurio nors kito tarpininko paslaugomis. Taip pat žr. 3 ir 4 klausimus.

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, neprivalo naudotis advokato arba kurio nors kito tarpininko paslaugomis. Taip pat žr. 3 ir 4 klausimus.

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis). Už ieškinio pareiškimą teisme mokamo žyminio mokesčio dydžius reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 80 straipsnis. Turtiniuose ginčuose žyminio mokesčio dydis skaičiuojamas nuo ieškinio sumos: iki 30 000 eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip 20 eurų; nuo didesnės kaip 30 000 eurų sumos iki 100 000 eurų – 900 eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios 30 000 eurų; nuo didesnės kaip 100 000 eurų sumos – 2 300 eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios 100 000 eurų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti 15 000 eurų (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnis).

Ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (Civilinio proceso kodekso 85 straipsnis). Ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnis).

Jeigu asmens finansiniai ištekliai nepakankami, asmuo turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą.

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos.

Teismas gali priteisti išlaikymą vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Kol bus išnagrinėta byla, teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192, 3.196 straipsniai).

Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Teismas pagal nurodytų asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Pilnamečių vaikų išlaikymas tėvams mokamas (priteisiamas) nustatyta pinigų suma, mokama kas mėnesį. Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, turi atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų (Civilinio kodekso 3.205 straipsnis).

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis).

Sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga.

Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes. Išlaikymas priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma arba periodinėmis išmokomis (renta), mokamomis kas mėnesį, arba priteisiamas tam tikras turtas. Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, tai, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, bet kuris sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą. Periodinės išmokos kasmet indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 3.78 straipsnis).

Buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga.

Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes. Išlaikymo dydis mažinamas ar priteisiamas tik laikinas išlaikymas arba atsisakoma priteisti išlaikymą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių:

1) santuokos trukmė buvo ne ilgesnė kaip vieneri metai; 2) sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, yra padaręs nusikaltimą kitam sutuoktiniui ar jo artimiesiems giminaičiams; 3) sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, savo sunkią materialinę padėtį sukūrė pats savo kaltais veiksmais; 4) išlaikymo reikalaujantis sutuoktinis santuokos metu neprisidėjo prie bendro turto gausinimo ar tyčia kenkė kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Išlaikymas priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma arba periodinėmis išmokomis (renta), mokamomis kas mėnesį, arba priteisiamas tam tikras turtas.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, tai, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą. Periodinės išmokos mokamos iki kreditoriaus gyvos galvos ir kasmet indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kai buvęs sutuoktinis, kuriam priteistas išlaikymas, miršta arba sudaroma nauja santuoka, išlaikymo mokėjimas nutraukiamas (Civilinio kodekso 3.72 straipsnis).

Kitų šeimos narių tarpusavio išlaikymo pareigos.

Pilnametis brolis (sesuo), turintis galimybę, privalo išlaikyti paramos reikalingą nepilnametį brolį (seserį), neturintį tėvų arba negalintį gauti jų išlaikymo (Civilinio kodekso 3.236 straipsnis). Pilnamečiai vaikaičiai, turinys galimybę, privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus senelius. Seneliai, turintys galimybę, privalo išlaikyti paramos reikalingus savo nepilnamečius vaikaičius, neturinčius tėvų arba negalinčius gauti jų išlaikymo (Civilinio kodekso 3.237 straipsnis). Išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas.

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Išlaikymo skolininkas išlaikymą turi mokėti išlaikymo kreditoriui. Jeigu ieškinį nepilnamečio vaiko vardu pareiškia vienas iš jo tėvų, išlaikymas mokamas ne vaikui, o vienam iš tėvų. Jeigu vaikui yra nustatyta globa (rūpyba), tai išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui), kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams.

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Dėl teismo sprendimų priverstinio vykdymo turi būti kreipiamasi į antstolį. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomieji dokumentai, be kita ko, yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų pagrindu, teismo įsakymai. Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą vykdomąjį raštą išduoda pirmosios instancijos teismas.

Už vengimą išlaikyti vaiką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė: tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (Baudžiamojo kodekso 164 straipsnis). Už kitokio pobūdžio teismo sprendimo nevykdymą taip pat gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė: tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu (Baudžiamojo kodekso 245 straipsnis).

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis (Civilinio proceso kodekso 668 straipsnis).

Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – 30 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnis). Civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje taip pat reglamentuotos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima (pavyzdžiui, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos ir kt.).

Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų.

Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o nustatytas terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos (Civilinio proceso kodekso 605 straipsnis).

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Valstybė išlaiko nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybę juos išlaikyti (Civilinio kodekso 3.204 straipsnis). Išmokas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pareiškėjas (vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu arba tėvų susitarimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, arba globėjas (rūpintojas)), kreipdamasis dėl išmokos, turi pateikti: prašymą skirti išmoką, teismo sprendimą arba teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį ar jų patvirtintas kopijas, nuorašus ar išrašus, kuriuose nustatytas vaiko išlaikymo lėšų dydis, taip pat dokumentus, patvirtinančius, kad: vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo be pilietybės arba užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje; vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna vaiko išlaikymo lėšų ar gauna tik dalį vaiko išlaikymo lėšų; pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo be pilietybės arba užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje (jeigu šių dokumentų ar duomenų institucija negali gauti iš valstybės ar žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatyta tvarka mokanti išmokas, nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas ir delspinigius už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamus nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Sprendimas iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas ir (arba) delspinigius kartu yra vykdomasis dokumentas.

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

Žr. 12 klausimą.

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra centrinė institucija 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas) nustatytoms funkcijoms atlikti.

Kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl tėvų ir vaikų santykių, Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodytas centrinės institucijos funkcijas atlieka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos kontaktiniai duomenys:

Adresas: Odminių g. 3, 01122 Vilnius, tel. Nr. +370 700 00 211, fakso Nr. +370 700 35 006, elektroninis paštas: teisinepagalba@vgtpt.lt

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kontaktiniai duomenys:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, adresas: Vasario 16-osios g. 4, LT-89225 Mažeikiai, tel. Nr. +370 (443) 26659, fakso Nr. +370 (443) 27341, elektroninis paštas: mazeikiai@sodra.lt

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Žr. 14 klausimą.

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Taip.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

Lietuvoje taikomas 2007 m. Hagos protokolas.

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Kai taikomas Išlaikymo reglamentas, teisinė pagalba teikiama vadovaujantis Išlaikymo reglamento 44-47 straipsniais, Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 31-5 straipsniu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu. Pareiškėjų prašymai suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą perduodami tiesiogiai kompetentingoms valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančioms institucijoms (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, jos teritoriniams padaliniams).

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

Siekiant įgyvendinti Išlaikymo reglamento nuostatas, Lietuvoje priimti Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo pakeitimai. Numatytos institucijos, kurioms suteikti įgaliojimai atlikti centrinės institucijos funkcijas pagal Išlaikymo reglamentą, teisinės pagalbos teikimo tvarka, centrinės institucijos funkcijas atliekančioms institucijoms suteikta teisė neatlygintinai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, valstybės registrų, kitų informacinių sistemų duomenis, reikalingus Išlaikymo reglamente nustatytoms funkcijoms atlikti.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasJūsų Europa.

Laukiame jūsų Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasatsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Your-Europe

Paskutinis naujinimas: 16/12/2020

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Šeimos išlaikymas - Liuksemburgas

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Išlaikymo prievolė pagal įstatymą taikoma tiems asmenims, kurie turi galimybę išlaikyti kitą asmenį, su kuriuo juos sieja kraujo ar santuokiniai ryšiai. Todėl pareikalauti išlaikymo gali įvairūs asmenys, be kita ko:

  • sutuoktinis, kuris gali pareikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio ar buvusio sutuoktinio (Civilinio kodekso (pranc. Code civil) 212, 214 ir 246 straipsniai), partneris, kuris gali pareikalauti išlaikymo iš kito partnerio, jei juos sieja partnerystės ryšiai, reglamentuojami iš dalies pakeistame 2004 m. liepos 9 d. įstatyme dėl tam tikrų rūšių partnerystės teisinių pasekmių (pranc. odifiée du 9 juillet 2004 relative aux effets légaux de certains partenariats), o tam tikromis aplinkybėmis – ir buvęs partneris;
  • vaikai, kurie gali pareikalauti išlaikymo iš savo tėvų (Civilinio kodekso 203, 372‑2, 376‑2, 376‑3 ir 376‑4 straipsniai);
  • tėvai, motinos ir kiti aukštutinės linijos giminaičiai, kurie gali pareikalauti išlaikymo iš savo vaikų (Civilinio kodekso 205 straipsnis);
  • uošvės ir uošviai, kurie gali pareikalauti išlaikymo iš savo žentų bei marčių (Civilinio kodekso 206 straipsnis).

Taisyklė, pagal kurią „išlaikymas nėra skirtas praeities reikalavimams įvykdyti“, reiškia, kad išlaikymu siekiama patenkinti dabartinius ir būsimus poreikius, o ne atlyginti praeityje patirtas išlaidas. Ši taisyklė turi paprastos prezumpcijos teisinę galią; tai reiškia, kad taisyklės gali būti nepaisoma, jeigu kreditorius pateikia įrodymus, kad turėjo skolintis pragyvenimui, kad nebuvo neveiklus arba kad negalėjo imtis veiksmų.

Išlaikymas negali būti įskaitytas, išskyrus atvejus, kai reikalavimas, kurio atžvilgiu prašoma taikyti įskaitymą, taip pat yra išlaikymo reikalavimas.

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Jei tėvų pareigos įgyvendinamos bendrai, kiekvienas iš jų, nesvarbu, ar jie susituokę, gyvena skyrium ar išsituokę, privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo ir auklėjimo atsižvelgiant į jo pajamas, kito iš tėvų pajamas ir vaiko poreikius. Santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium atveju, nesvarbu, ar tėvų pareigos vykdomos bendrai ar ne, tėvai privalo toliau kartu prisidėti prie vaiko išlaikymo ir auklėjimo, jei teismas nenusprendė kitaip. Prisidedama mokant išlaikymo išmoką, kurios mokėjimas automatiškai nenutrūksta vaikui sulaukus pilnametystės. Išmoka gali būti mokama tiesiogiai pilnamečiam vaikui ir gali būti perskaičiuojama pagal vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų kintančias pajamas bei išlaidas.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Apygardos teismuose (pranc. tribunaux d’arrondissement) veikiančio Šeimos teismo (pranc. juge aux affaires familiales) jurisdikcija apima visų pirma išlaikymo išmokas, tėvų pareigų vykdymą, santuokos nutraukimą ir gyvenimą skyrium.

Kreipiantis dėl išlaikymo, ieškinys turi būti pateiktas šeimos teismui. Jeigu išlaikymo reikalavimas yra susijęs su santuokos nutraukimo arba gyvenimo skyrium byla, šeimos teismas, priimdamas sprendimą dėl prašymo nutraukti santuoką ar patvirtinti gyvenimą skyrium, taip pat priima sprendimą dėl išlaikymo reikalavimo.

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Bylose dėl globos (pranc. tutelle) ar rūpybos (curatelle), globėjas (pranc. tuteur) arba prižiūrintis asmuo (curateur) prašymą gali pateikti vieno iš tėvų ar nepilnamečio vaiko vardu.

Vienas iš tėvų (tėvai), vykdantys tėvų pareigas nepilnamečiam vaikui, gali pateikti prašymą to vaiko vardu.

Nepilnametis vaikas neturi teisinio subjektiškumo ir negali pats pateikti prašymo, išskyrus atvejus, kai pagal Naujojo civilinio proceso kodekso (pranc. Nouveau Code de procédure civile) 1007‑50 straipsnį nepilnametis asmuo gali suformuoti savo požiūrį. Tokiu atveju savo požiūrį suformuoti galintis nepilnametis asmuo gali, pateikdamas prašymą apygardos teismui, kreiptis į šeimos teismą ir prašyti pakeisti tėvų pareigų vykdymo ir teisės bendrauti įgyvendinimo tvarką ar gyvenimo sąlygas. Tokiu atveju teismas per 15 dienų paskiria advokatą nepilnamečiui atstovauti.

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Teritorinę jurisdikciją turintis apygardos teismas yra:

  1. vietovės, kurioje yra šeimos namai, teismas;
  2. jei tėvai gyvena atskirai ir tėvų valdžia vykdoma bendrai – to iš tėvų, su kuriuo nuolat gyvena nepilnamečiai vaikai, gyvenamosios vietos teismas, o jei tėvų valdžią vykdo tik vienas iš tėvų – jo gyvenamosios vietos teismas;
  3. kitais atvejais – asmens, kuris neiškėlė bylos, gyvenamosios vietos teismas.

Kai pateikiami bendri prašymai, šalys pasirenka vienos iš šalių gyvenamosios vietos teismą.

Tačiau tais atvejais, kai ginčas susijęs tik su sutuoktinio išlaikymu, prisidėjimu prie vaikų išlaikymo ir auklėjimo, prisidėjimu prie bendrų sutuoktinių poreikių tenkinimo ar skubių arba laikinų priemonių taikymu nutraukus registruotą partnerystę, jurisdikciją gali turėti išlaikymą gaunančio sutuoktinio ar buvusio partnerio, ar vieno iš tėvų, kuris iš esmės rūpinasi vaikais, net ir suaugusiais, gyvenamosios vietos teismas.

Teritorinę jurisdikciją lemia gyvenamoji vieta prašymo pateikimo dieną, o skyrybų bylose – pirminio prašymo pateikimo dieną.

Jei išlaikymo pareikalaujama byloje dėl santuokos nutraukimo, jurisdikciją turi prašymą dėl santuokos nutraukimo nagrinėjantis teismas.

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Pareiškėjas gali iškelti bylą šeimos teisme, pateikdamas prašymą apygardos teismui. Prašymas turi būti pateiktas apygardos teismo kanceliarijai, kuri jį įteikia priešingai šaliai. Šalys neturi būti atstovaujamos advokato, išskyrus atvejus, kai išlaikymo reikalaujama byloje dėl santuokos nutraukimo santuokai negrįžtamai iširus ar gyvenimo skyrium byloje. Tokiais atvejais reikalingas advokatas.

Bet kuriuo atveju pareiškėjas turi teismui pateikti visus jo poreikį įrodančius dokumentus. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, atlyginimo lapelis, pažyma apie atleidimą nuo mokesčių, bedarbio pažyma ar ilgalaikio nedarbingumo pažymėjimas, nuomos, paskolų, išlaikomų vaikų, taip pat išlaikymo ir auklėjimo išlaidų įrodymai ir kt.

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Teisinio proceso išlaidas gali sudaryti teismo išlaidos bei proceso išlaidos, kurias (visas ar jų dalį) gali būti nurodyta padengti pralaimėjusiai šaliai. Taip pat gali reikėti sumokėti advokato mokesčius.

Asmenys, kurių pajamos pagal Liuksemburgo teisę laikomos nepakankamomis, gali gauti teisinę pagalbą. Norėdami gauti šią pagalbą, jie privalo užpildyti klausimyną, kurį galima gauti centrinėje socialinės pagalbos tarnyboje (pranc. service central d'assistance sociale), ir nusiųsti jį teritorinę jurisdikciją turinčios advokatų asociacijos (Bâtonnier de l'Ordre des avocats) pirmininkui.

Jei advokatų asociacijos pirmininkas nusprendžia skirti pagalbą, asociacija padengia visas teismo proceso, procedūrų bei ieškinių, kuriems pagalba skirta, išlaidas. Ji skiriama, pavyzdžiui, žyminiam mokesčiui ir registracijos išlaidoms, teismo raštinės pareigūno mokesčiams, advokatų mokesčiams, antstolių išlaidoms ir mokesčiams, notarų išlaidoms ir mokesčiams, specialistų išlaidoms ir mokesčiams, liudytojų išmokoms, vertėjų žodžiu ir raštu mokesčiams, mokesčiams už pažymas ar rašytinius pareiškimus dėl taikytinos teisės (certificat de coutume), kelionės išlaidoms, mokesčiams ir išlaidoms už registravimo, hipotekos ir įkeitimo formalumus, taip pat, prireikus, išlaidoms už skelbimus spaudoje padengti.

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

  • Išlaikymo rūšis

Išnagrinėjus santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium patvirtinimo bylą ir priėmus sprendimą nutraukti santuoką arba patvirtinti gyvenimą skyrium, išlaikymo išmoka paprastai mokama kas mėnesį. Tačiau ji gali būti išmokėta ir kaip vienkartinė išmoka – pinigais arba perleidžiant turtą natūra.

Prisidedant prie vaiko išlaikymo ir auklėjimo išlaidų padengimo, išlaikymas gali būti mokamas arba kaip mėnesinė išlaikymo išmoka, arba tiesiogiai atlyginant visas arba dalį vaiko naudai patirtų išlaidų. Galiausiai išlaikymas gali būti mokamas suteikiant teisę naudotis turtu arba savo būstą.

Jeigu asmuo, privalantis mokėti išlaikymą, įrodo, kad nepajėgia mokėti išlaikymo, teismas gali jam nurodyti apgyvendinti asmenį, kuriam jis turi mokėti išlaikymą, pas save, jį maitinti ir išlaikyti.

  • Išlaikymo apskaičiavimas

Orientacinių dydžių nėra. Išlaikymo suma apskaičiuojama pagal skolininko pajamas ir kreditoriaus poreikius.

  • Indeksavimas

Kad išlaikymas atitiktų kintančias pragyvenimo išlaidas, teismas gali, net ir savo iniciatyva, nuspręsti, kad išlaikymo išmoka bus indeksuojama pagal įstatymu nustatytą kainų indeksą.

  • Peržiūra

Pasikeitus aplinkybėms, išlaikymo išmoka gali būti perskaičiuota (padidinta arba sumažinta) arba apskritai panaikinta. Tai netaikytina, jei buvo sumokėta vienkartinė išmoka nutraukus santuoką. Šalims nesusitarus, teismas nusprendžia nutraukti arba sumažinti išlaikymą.

Teismas taip pat gali pakeisti išlaikymo sumą, nustatytą šalių susitarime. Ši teisė galioja ne tik atitinkamai pasikeitus kreditoriaus ir skolininko padėčiai, bet ir nesant jokių pokyčių, jei teisėjas nustato, kad suma yra nepakankama arba per didelė.

Jei sutuoktinių išlaikymas nustatomas nutraukus santuoką dėl negrįžtamo santuokinių santykių iširimo, išlaikymas negali būti mokamas ilgiau nei truko santuoka, jei nėra ypatingų aplinkybių.

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Išnagrinėjus santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium patvirtinimo bylą ir priėmus sprendimą nutraukti santuoką arba patvirtinti gyvenimą skyrium, išlaikymo išmoka mokama išlaikymą gaunančiam sutuoktiniui.

Paramą vaikui išlaikyti ir auklėti moka vienas iš tėvų kitam tėvui (motinai) arba asmeniui, kuriam patikėta vaiko globa. Jeigu vaikas yra pilnametis, teismas gali nuspręsti arba tėvai gali susitarti, kad ši išmoka arba jos dalis bus mokama tiesiogiai vaikui.

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Yra keletas būdų, kaip kreditorius gali priversti nepaklūstantį skolininką mokėti išlaikymo išmokas.

Civilinio pobūdžio priemonės

Kreditorius turi keletą galimybių.

  • Santuokos nutraukimo atveju kreditorius, pateikdamas prašymą apygardos teismui, gali iškelti bylą šeimos teisme dėl leidimo, nepaisant buvusio sutuoktinio valios ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių, gauti bet kokias buvusio sutuoktinio pajamas, įskaitant pensijas, rentas ir bet kokias kitas sumas, kurios gali būti mokėtinos trečiųjų asmenų teismo nustatytomis dalimis ir sąlygomis. Pasikeitus aplinkybėms, šis sprendimas gali būti peržiūrimas.
  • Kreditorius gali prašyti taikyti įprastas priverstinio vykdymo priemones, kaip antai trečiosios šalies turto areštą (pvz., banko sąskaitos), kilnojamojo turto (automobilio, papuošalų ir pan.) areštą ir nekilnojamojo turto (namo, sklypo ir pan.) areštą, remiantis teismo sprendimu ar vykdomuoju raštu.

Baudžiamojo pobūdžio priemonės

Kreditorius gali paduoti skundą dėl toliau nurodytų nusikaltimų.

  • Už nesirūpinimą šeima baudžiama laisvės atėmimu nuo mėnesio iki vienų metų ir bauda nuo 251 EUR iki 2 500 EUR arba viena iš šių bausmių (Baudžiamojo kodekso (pranc. Code pénal) 391 bis straipsnis). Daroma prielaida, kad nusikaltimas padarytas, jei skolininkas vengia kreditoriaus atžvilgiu vykdyti visas arba kai kurias įstatymu jam nustatytas išlaikymo prievoles, atsisakydamas jas vykdyti, nors yra pajėgus tai daryti, arba nesugebėdamas jų įvykdyti dėl savo kaltės.

Tai taikytina tėvų prievolei išlaikyti vaiką, sutuoktinių prievolei išlaikyti vienam kitą ir įtėvių prievolei išlaikyti įvaikį.

Prieš pradedant baudžiamąjį persekiojimą skolininką apklausia Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės policijos pareigūnas, užpildomas apklausos protokolas. Jeigu skolininkas neturi žinomos gyvenamosios vietos, apklausa nebūtina.

  • Už tyčinį nemokumą baudžiama laisvės atėmimu nuo šešių mėnesių iki trejų metų ir bauda nuo 500 EUR iki 12 500 EUR arba viena iš šių bausmių (Baudžiamojo kodekso 391 ter straipsnis). Nusikaltimas padaromas, jei skolininkas, siekdamas išvengti civilinėje byloje dėl išlaikymo priimto sprendimo vykdymo, net iki teismo sprendimo vykdymo sukelia ar padidina savo nemokumą didindamas savo įsipareigojimus arba mažindamas turto vertę arba nuslėpdamas tam tikrą savo turtą.

Įgyvendinant Baudžiamojo kodekso 391 ter straipsnį lygiaverčiais laikomi teismo sprendimai ir teismo patvirtinti susitarimai, kuriais nustatoma prievolė mokėti išmokas, paramą ar prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, taip pat iki santuokos nutraukimo bendru sutarimu sudarytuose susitarimuose įtvirtintos nuostatos dėl išlaikymo išmokų nustatymo.

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Ieškiniams dėl nuolatinio anuiteto ir anuiteto iki gyvos galvos bei ieškiniams dėl išlaikymo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas.

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Kreditoriaus prašymu Nacionalinis solidarumo fondas (Fonds national de solidarité) gali išieškoti bet kokį sutuoktiniui, tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiui arba tiesiosios žemutinės linijos giminaičiui mokėtiną išlaikymą. Išieškodamas reikiamas sumas, Fondas perima kreditoriaus veiksmus ir ieškinius, susijusius su išlaikymo išieškojimu. Skolininką informavus apie išieškotinas sumas, jis privalo jas sumokėti Nacionalinio solidarumo fondo pirmininkui.

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

Nacionalinis solidarumo fondas gali tam tikromis sąlygomis mokėti išlaikymą vietoj skolininko. Kreditorius arba jo teisinis atstovas prašymą dėl mokėjimo turi pateikti Nacionalinio solidarumo fondo pirmininkui.

Pirmininkas arba jo įgaliotas asmuo pritaria šiam prašymui, jeigu kreditorius įrodo, kad:

  1. šalyje turi teisėtą nuolatinę gyvenamąją vietą ir jis pats arba jo teisinis atstovas joje gyvena penkerius metus;
  2. jam išlaikymo išmokos priteistos Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje vykdytinu teismo sprendimu;
  3. veiksmingomis privatinės teisės priverstinio vykdymo priemonėmis nepavyko išieškoti viso išlaikymo ar jo dalies;
  4. jo finansinė padėtis yra sunki.

Net jei c punkte nurodyta sąlyga neįvykdoma, prašymas priimamas, kai manoma, kad priverstinio vykdymo priemonių panaudojimas būtų neveiksmingas arba kai skolininkas gyvena užsienyje. Bet kokie ginčai priklauso kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos taikos teisėjo (juge de paix) jurisdikcijai, į kurį kreiptis galima per 40 dienų nuo pranešimo apie pirmininko sprendimą dienos.

Kreditoriai teisę gauti teisinę pagalbą įgyja automatiškai. Nuo prašymo priėmimo momento iki Fondo mokėjimų pabaigos kreditorius negali imtis jokių veiksmų prieš skolininką, kad išieškotų jam priklausantį išlaikymą.

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Pagal 1956 m. birželio 20 d. Niujorko konvenciją ir 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje Liuksemburge gyvenantis pareiškėjas gali, jeigu skolininkas gyvena užsienyje, kreiptis į generalinį prokurorą (pranc. Procureur Général d'Etat) dėl išlaikymo priteisimo.

Generalinis prokuroras, veikdamas kaip centrinė institucija, persiunčia prašymą ir pridedamus dokumentus skolininko gyvenamosios šalies centrinei institucijai, kad ši galėtų padėti pareiškėjui gauti mokėtinas išlaikymo išmokas.

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Teisę gauti išlaikymą turintis asmuo prašymą perduodančiajai institucijai, t. y. generaliniam prokurorui, pateikia naudodamas Reglamente (EB) Nr. 4/2009 pateiktas formas.

Procureur Général d’Etat

Cité Judiciaire
Bâtiment CR
L-2080 Luxembourg

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Kitoje nei Liuksemburgas šalyje gyvenantis pareiškėjas privalo kreiptis į savo gyvenamosios šalies centrinę instituciją. Jis negali kreiptis tiesiogiai į Liuksemburgo organizaciją ar instituciją.

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Netaikytina.

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Taip.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Jeigu prašymai teikiami pagal šį ES reglamentą, išlaikymą gaunantiems asmenims, nesulaukusiems 21 metų, teisinė pagalba teikiama visiškai nemokamai, neatsižvelgiant į nacionalinės teisės nuostatas.

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

Kad centrinė institucija galėtų teikti Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodytą pagalbą, Liuksemburgas 2011 m. rugpjūčio 3 d. priėmė įstatymą dėl šio reglamento įgyvendinimo, taip pat Didžiosios Hercogystės reglamentą, kuriuo įgyvendinami minėto 2011 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo 2 ir 3 straipsniai (2011 m. rugpjūčio 12 d. oficialusis leidinys (Mémorial) A, Nr. 175).

Šiomis teisės nuostatomis valstybės generaliniam prokurorui suteikta tiesioginė prieiga prie tam tikrų duomenų bazių.

Susijusios nuorodos

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasLegilux

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasJūsų Europa.

Laukiame jūsų Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasatsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Your-Europe

Paskutinis naujinimas: 16/12/2020

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Šeimos išlaikymas - Vengrija

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Paprastai prievolę išlaikyti vienam kitą vykdo tiesiosios linijos giminaičiai:

– tėvas (motina) turi prievolę išlaikyti vaiką, o vaikas turi prievolę išlaikyti tėvą (motiną);

– jeigu teisę į išlaikymą turintis vaikas neturi vieno iš tėvų, kuris yra įpareigotas mokėti išlaikymą, jo išlaikymo prievolė perleidžiama tolimesniems giminaičiams;

– jeigu teisę į išlaikymą turintis asmuo neturi vaikų, tolimesni tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai turi prievolę jį išlaikyti (Civilinio kodekso 4:196 straipsnio 1–4 dalys).

Nepilnamečius, neturinčius tiesiosios linijos giminaičio, kuris gali būti įpareigotas mokėti išlaikymą, turi remti jų vyresnis brolis ar sesuo, jeigu šis (ši) gali įvykdyti išlaikymo prievolę nesukeldamas (-a) pavojaus savo gebėjimui išlaikyti save, savo sutuoktinį ar kartu gyvenantį partnerį ir jo išlaikomus tiesiosios linijos giminaičius (Civilinio kodekso 4:197 straipsnis).

Kartu gyvenantys sutuoktiniai yra įpareigoti remti jų namų ūkyje gyvenančius kito sutuoktinio išlaikomus nepilnamečius vaikus (povaikius), kurie į namų ūkį kartu su kitu sutuoktiniu atsikraustė paramą teikiančio sutuoktinio sutikimu (Civilinio kodekso 4:198 straipsnio 1 dalis).

Povaikiai turi prievolę išlaikyti savo patėvį (pamotę), kuriam (-iai) reikia paramos, jeigu patėvis (pamotė) ilgą laiką juos išlaikė (Civilinio kodekso 4:199 straipsnio 1 dalis).

Šeimoje augantys vaikai turi prievolę išlaikyti asmenį, kuris juos ilgą laiką prižiūrėjo savo namų ūkyje nereikalaudamas piniginės kompensacijos ir kuris nėra vaiko biologinis tėvas (motina), įtėvis (įmotė) arba patėvis (pamotė) (globojantis tėvas (motina)) (Civilinio kodekso 4:199 straipsnio 2 dalis).

Sutuoktinis išlaikymo išmokos iš kito sutuoktinio gali reikalauti patvirtinus gyvenimą skyrium arba nutraukus santuoką, jeigu sutuoktinis ne dėl savo kaltės negali savęs išlaikyti (Civilinio kodekso 4:29 straipsnio 1 dalis).

Patvirtinus gyvenimą skyrium, buvęs partneris, kuris ne dėl savo kaltės negali savęs išlaikyti, gali reikalauti išlaikymo išmokos iš kito buvusio sutuoktinio, jeigu santykiai truko ne trumpiau kaip vienus metus, per kuriuos sutuoktiniams gimė vaikas (Civilinio kodekso 4:86 straipsnio 1 dalis).

Išlaikymas gali būti teikiamas dviem būdais: natūra arba grynaisiais pinigais (išlaikymo išmoka).

Jeigu tai yra nepilnametis, „išlaikymo prievolė“ reiškia, kad vienas iš vaiko tėvų turi teisę ir pareigą prižiūrėti savo vaiką šeimoje, auginti jį ir sudaryti vaiko fizinei, kognityvinei, emocinei ir moralinei raidai reikalingas sąlygas, visų pirma pasirūpindamas jo gyvenamąja vieta, maitinimu ir apranga, taip pat užtikrindamas vaiko galimybes mokytis ir gauti sveikatos priežiūros paslaugas.

Vienas iš tėvų, prižiūrintis vaiką ir gyvenantis su juo tame pačiame namų ūkyje, tenkina vaiko poreikius natūra, o atskirai gyvenantis tėvas (motina) (arba gyvenantis (-i) tame pačiame namų ūkyje, tačiau neprisidedantis prie vaiko išlaikymo) iš esmės teikia vaikui išlaikymą mokėdamas (-a) išlaikymo išmoką.

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Visi nepilnamečiai (18 metų nesulaukę asmenys), vadovaujantis įstatyme nustatyta nepritekliaus prezumpcija, turi teisę gauti išlaikymą. 20 metų nesulaukę vaikai taip pat turi teisę gauti išlaikymą, jeigu jie mokosi vidurinėje mokykloje.

Darbingo amžiaus (18 metų ar vyresni) vaikai, kurie tęsia mokslus, turi teisę gauti išlaikymą, nepaisant nepritekliaus prezumpcijos, jeigu jiems išlaikymas reikalingas tam, kad pagrįstą laikotarpį galėtų tęsti savo studijas. Vaikas nedelsdamas privalo informuoti vieną iš tėvų apie savo ketinimą tęsti studijas (Civilinio kodekso 4:220 straipsnio 1 dalis).

Studijos – tai bet kokie kursai ar mokymas, reikalingas norint įgyti profesinę kvalifikaciją būsimam darbui, taip pat tęstines bakalauro arba magistro pakopos studijas aukštojoje mokykloje arba aukštojoje profesinėje mokykloje.

Išimtiniais ir pagrįstais atvejais tėvai gali būti įpareigojami teikti išlaikymą 25 metų ar vyresniam vaikui (Civilinio kodekso 4:220 straipsnio 5 dalis).

Tačiau tėvai neturi prievolės išlaikyti suaugusio vaiko, kuris tęsia studijas, jeigu vaikas laikomas nenusipelniusiu išlaikymo, dėl savo kaltės nevykdo pareigos mokytis ir laikyti egzaminų, arba jeigu dėl išlaikymo teikimo kiltų pavojus vieno iš tėvų gebėjimui išlaikyti save arba savo nepilnametį vaiką. Suaugęs vaikas laikomas taip pat nenusipelniusiu išlaikymo, jeigu jis be pagrįstos priežasties nepalaiko santykių su prievolę jį išlaikyti turinčiu vienu iš tėvų (Civilinio kodekso 4:220 straipsnio 3 ir 4 dalys).

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Kalbant apie išlaikymo dydį ir formą pažymėtina, kad teisę gauti išlaikymą turintis asmuo ir prievolę mokėti išlaikymą turintis asmuo (jeigu mokama vaiko išlaikymo išmoka, tai yra tėvai) gali sudaryti susitarimą. Jeigu susitarimo nėra, teisę gauti išlaikymą turintis asmuo gali prašyti, kad sprendimą dėl išlaikymo priimtų teismas. Jeigu tėvai nesusitaria, sprendimą dėl vaiko išlaikymo priima teismas.

Nepilnamečio išlaikymo bylą gali iškelti globos institucija, o vieno iš tėvų išlaikymo bylą jo sutikimu gali iškelti kompetentinga apylinkės institucija. Išlaikymo prievolę turintys giminaičiai, kurie teikia išlaikymą arba prižiūri asmenį, turintį teisę gauti išlaikymą, gali patys iškelti bylą kitoms šalims, turinčioms išlaikymo prievolę.

Vienas iš tėvų arba kitas vaiko teisinis atstovas, turintis teisę gauti išlaikymo išmoką, gali prašyti, kad globos institucija iš anksto mokėtų išlaikymo išmoką, jeigu išlaikymo išmokų negalima išieškoti ne mažiau kaip šešis mėnesius.

Prašyme būtina nurodyti, kad nėra jokių pagrindų atsisakyti iš anksto atlikti mokėjimą, taip pat būtina nurodyti prašymą pagrindžiančius motyvus ir faktus.

Prie prašymo reikia pridėti šiuos dokumentus: atitinkamas pajamų ataskaitas; galutinį teismo sprendimą, kuriuo priteisiamos vaiko išlaikymo išmokos, arba, kai tinkama, dokumentą, kuriuo įrodomas nuolatinės formos vidurinio išsilavinimo mokyklos lankymas, ir ne senesnė nei šešių mėnesių ataskaita apie turto areštą, kurioje nurodoma apie sustabdytą vykdymo bylą, arba dokumentą, kuriuo įrodoma, kad, siekiant išieškoti priklausančias išlaikymo išmokas, buvo pradėta vykdymo byla.

Globos institucija turi įsitikinti, kad išlaikymo išmokų laikinai – ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki prašymo pateikimo – nebuvo įmanoma išieškoti.

Išlaikymo išmokos mokėjimas iš anksto gali būti priteisiamas, jeigu asmuo, turintis teisę gauti išlaikymą, prašė išieškoti teismo sprendimu priteistas išlaikymo išmokas ir išieškoti išlaikymo iš skolininko darbo užmokesčio, kitų reguliarių pajamų ar kito turto nepavyko arba išieškojimas buvo sustabdytas arba jeigu dalis sumokėtos sumos arba išieškota suma neviršija 50 % teismo priteistos išlaikymo išmokos.

Atsiradus poreikiui, globos institucija prašo, kad teismas arba nepriklausomas teismo antstolis informuotų apie pareiškėjo iškeltos vykdymo bylos rezultatą. Prireikus paaiškinti faktus, globos institucija prašo darbdavio pateikti duomenis apie areštą.

Pranešdama apie bylą arba ją iškeldama, globos institucija ragina skolininką nedelsiant sumokėti išlaikymo išmoką ir šiuo tikslu padaryti pareiškimą.

Globos institucija praneša apie savo sprendimą skolininko darbdaviui, vykdymo teismui, nepriklausomam teismo antstoliui, prokuratūrai, kuri turi jurisdikciją pagal kreditoriaus ir skolininko gyvenamosios vietos adresą, notarui, kuris turi jurisdikciją pagal skolininko gyvenamosios vietos adresą, mokesčių institucijai ir Budapešto arba apygardos vyriausybės įstaigai, iš anksto mokančiai išlaikymo išmoką.

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Taip, vienas iš tėvų arba kitas vaiko, turinčio teisę gauti išlaikymą, teisinis atstovas gali prašyti, kad globos institucija iš anksto mokėtų išlaikymo išmoką.

Išlaikymo prievolę turintys giminaičiai, kurie teikia išlaikymą arba prižiūri asmenį, turintį teisę gauti išlaikymą, gali patys iškelti bylą kitoms šalims, turinčioms išlaikymo prievolę.

Nepilnamečio išlaikymo bylą gali iškelti globos institucija, o vieno iš tėvų išlaikymo bylą jo sutikimu gali iškelti kompetentinga apylinkės institucija.

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Remiantis bendrosiomis jurisdikcijos taisyklėmis, jurisdikciją turi teismas, kurio teritorijoje gyvena atsakovas (skolininkas).

Jeigu Vengrijoje nėra gyvenamosios vietos adreso, jurisdikcija nustatoma pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma arba yra užsienyje, atsižvelgiama į paskutinę jo nuolatinę gyvenamąją vietą Vengrijoje. Jeigu tokios nuolatinės gyvenamosios vietos negalima nustatyti arba jeigu atsakovas jos neturi, jurisdikcija nustatoma pagal ieškovo nuolatinę gyvenamąją vietą arba, jeigu tokios vietos nėra, pagal jo įprastinę gyvenamąją vietą.

Jeigu atsakovo darbo vieta ir nuolatinė gyvenamoji vieta nėra toje pačioje vietovėje, teismas, remdamasis atsakovo prašymu, pateiktu ne vėliau kaip per pirmąjį bylos nagrinėjimo posėdį, perduoda klausimą spręsti teismui, kuris turi jurisdikciją pagal atsakovo darbo vietą, kad šis surengtų bylos nagrinėjimą ir priimtų sprendimą (Civilinio proceso kodekso 29 straipsnis).

Byla, kurioje siekiama prisiteisti išlaikymą, taip pat gali būti iškeliama teisme, kuris turi jurisdikciją pagal ieškovo nuolatinę gyvenamąją vietą (Civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 1 dalis).

Kompetentingus teismus taip pat galima rasti Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasčia.

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Prieš iškeldamas bylą teisme pareiškėjas neprivalo naudotis tarpinėmis procedūromis. Pareiškėjas bylą gali iškelti tiesiogiai teisme (jis neturi pareigos samdytis atstovą) (žr. 3, 4 ir 5 klausimus).

7 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Nepaisant šalių pajamų ir finansinės padėties, jos – išskyrus atvejus, kai jos pagal įstatymą, tiesiogiai ir visuotinai taikomą Europos Sąjungos teisės aktą arba tarptautinį susitarimą atleidžiamos nuo materialinių bylos išlaidų atlyginimo, – turi teisę, kad būtų atidėta pareiga atlyginti bylos, iškeltos dėl pagal įstatymą priklausančio išlaikymo, įskaitant bylas, susijusias su išlaikymo išmokos išieškojimu iš skolininkui darbo užmokestį mokančios įstaigos arba kito asmens, išlaikymo išmokos panaikinimu arba išmokos dydžio pakeitimu, išlaikymo išmokos nutraukimu arba ribotu vykdymu, ir tarpvalstybinės bylos, kurioje reikia gauti skolininko asmens duomenis, materialines išlaidas.

Atidėjus materialinių išlaidų atlyginimą:

a) valstybė atlygina bylos nagrinėjimo išlaidas (liudytojų ir ekspertų, vertėjo žodžiu, administratoriaus ir advokato mokesčius, teisminio nagrinėjimo ir tyrimo vietoje išlaidas ir pan.), išskyrus išlaidas, kurioms netaikoma atidėjimo sąlyga ir todėl šalis turi atlyginti jas iš anksto;

b) atidedama šalies pareiga sumokėti teismo mokesčius.

Net jeigu nėra tarptautinio susitarimo arba negalioja abipusiškumo principas, užsieniečiai taip pat turi teisę, kad būtų atidėta pareiga atlyginti materialines išlaidas.

Jeigu, atidėjus pareigą atlyginti materialines išlaidas, teismas priteisia šaliai atlyginti bylinėjimosi išlaidas, šalis privalo atlyginti visas valstybės iš anksto sumokėtas išlaidas ir sumokėti valstybei visus į teismo protokolą įrašytus mokesčius.

Bylos nagrinėjimo mokestis yra 6 % arba ne mažiau kaip 15 000 HUF (Vengrijos forintų) ir ne daugiau kaip 1 500 000 HUF. Nagrinėjant ieškinius dėl išlaikymo, bazinis mokestis apskaičiuojamas pagal mokėtiną išlaikymo išmoką, tačiau šis mokestis negali būti didesnis nei vienų metų išlaikymo išmokų suma.

Jeigu šalis neturi pakankamai lėšų bylos nagrinėjimo išlaidoms atlyginti, ji gali prašyti teismo atleisti nuo pareigos atlyginti išlaidas.

Kad būtų palengvintas fizinių asmenų (įskaitant į bylą įstojusius asmenis), kurie dėl pajamų trūkumo ir finansinės padėties negali atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidų, teisių įgyvendinimas, jie gali prašyti visiškai arba iš dalies atleisti nuo pareigos atlyginti šias išlaidas.

Jeigu šalies pajamos (darbo užmokestis, pensija arba kita periodinė finansinė išmoka) neviršija dabartinio minimalaus pensijos dydžio, nustatyto atsižvelgiant į darbo stažo trukmę, ir šalis neturi jokio turto, išskyrus įprastus namų ūkio reikmenis, įrangą ir baldus, šalį būtina atleisti nuo pareigos atlyginti išlaidas. Šalys, turinčios teisę gauti bedarbio pašalpą, arba su artimu giminaičiu tame pačiame namų ūkyje gyvenantys asmenys, turintys teisę gauti bedarbio pašalpą, turi būti atleidžiami nuo pareigos atlyginti išlaidas nesiaiškinant jų pajamų ir finansinės padėties.

Atleidimas nuo pareigos atlyginti išlaidas reiškia, kad:

a) atleidžiama nuo pareigos sumokėti teismo mokesčius;

b) atleidžiama nuo bylos nagrinėjimo metu patirtų išlaidų (liudytojų ir ekspertų, vertėjo žodžiu, administratoriaus ir advokato mokesčių, teisminio nagrinėjimo ir tyrimo vietoje išlaidų ir pan.) atlyginimo iš anksto ir jų atlyginimo apskritai, išskyrus atvejus, kai kitaip nustatyta taikytinoje teisėje;

c) atleidžiama nuo pareigos pateikti bylos nagrinėjimo išlaidų užstatą;

d) galima pateikti prašymą patvirtinti atstovausiantį advokatą, jeigu tai leidžiama pagal įstatymą.

Atleidimą nuo išlaidų atlyginimo patvirtina teismas gavęs prašymą, be to, teismas taip pat priima sprendimą dėl tokios išimties panaikinimo.

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Jeigu tėvai nesusitaria, sprendimą dėl išlaikymo išmokos priima teismas.

Nustatant išlaikymo išmokos dydį, būtina atsižvelgti į šias aplinkybes:

a) pagrįstus vaiko poreikius (reguliarias vaiko pragyvenimo, sveikatos priežiūros, auginimo ir švietimo išlaidas);

b) abiejų tėvų pajamas ir finansinę padėtį;

c) kitus tame pačiame namų ūkyje kartu su tėvais gyvenančius vaikus (tai gali būti jų pačių vaikai, povaikiai ar šeimoje auginami vaikai) ir vaikus, kuriuos privalo išlaikyti tėvai;

d) vaiko asmenines pajamas;

e) vaiko apsaugos, šeimos paramos, socialinio draudimo ir gerovės išmokas, kurios mokamos vaikui ir vienam iš tėvų, auginančiam vaiką (Civilinio kodekso 4:218 straipsnio 2 dalis).

Turi būti mokama fiksuoto dydžio išlaikymo išmoka. Teismas gali nuspręsti, kad mokėtinos išmokos dydis kasmet turi būti automatiškai tikslinamas atsižvelgiant į padidėjusį vartotojų kainų indeksą, kurį kasmet sausio 1 d. už praėjusius metus skelbia Vengrijos centrinė statistikos tarnyba (Civilinio kodekso 4:207 straipsnis). Kiekvienam vaikui mokėtinos išlaikymo išmokos dydis paprastai sudaro 15–25 % vidutinių pajamų, kurias gauna išlaikymo prievolę turintis asmuo. Paprastai nustatant vidutines prievolę mokėti išlaikymą turinčio asmens pajamas būtina atsižvelgti į bendras asmens metines pajamas, kurias jis gavo ankstesniais metais iki išlaikymo bylos iškėlimo dienos (Civilinio kodekso 4:218 straipsnio 4 dalis).

Jeigu pakeitus šalių susitarimą arba pasikeitus aplinkybėms, kuriomis remdamasis teismas priėmė sprendimą dėl išlaikymo išmokos dydžio, kiltų pavojus esminiams kurios nors šalies teisiniams interesams, jeigu ta šalis toliau mokėtų išlaikymą tokiomis pat sąlygomis, tokia šalis gali prašyti pakeisti išmokos dydį arba mokėjimo sąlygas. Sutartos išlaikymo išmokos negali prašyti pakeisti šalis, kuri sudarydama susitarimą dėl išlaikymo turėjo numatyti savo padėties pokyčius arba kuri yra asmeniškai atsakinga už tokį pokytį.

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Prievolę mokėti išlaikymą turintis asmuo privalo periodiškai (pvz., kas mėnesį) iš anksto mokėti išlaikymo išmoką asmeniui, turinčiam teisę ją gauti.

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Jeigu skolininkas nemoka išlaikymo išmokos savanoriškai, kreditorius gali pareikšti savo reikalavimą teisme ir teismas gali priimti nutartį dėl reikalavimo vykdymo. Reikalavimas dėl išlaikymo už daugiau nei šešis praėjusius mėnesius gali būti vykdomas atgaline data, jeigu kreditorius nurodo pagrįstas vėlavimo pateikti prašymą dėl vykdymo priežastis. Teisme negalima įvykdyti reikalavimų dėl išlaikymo už ilgesnį nei trejų metų laikotarpį (Civilinio kodekso 4:208 straipsnio 3 dalis).

Nepilnamečio išlaikymo bylą gali iškelti globos institucija, o vieno iš tėvų išlaikymo bylą jo sutikimu gali iškelti kompetentinga apylinkės institucija (Civilinio kodekso 4:208 straipsnio 1 dalis).

Išlaikymo prievolę turintys giminaičiai, kurie teikia išlaikymą arba prižiūri asmenį, turintį teisę gauti išlaikymą, gali patys iškelti bylą kitoms šalims, turinčioms išlaikymo prievolę (Civilinio kodekso 4:208 straipsnio 2 dalis).

Savo sprendime, kuriuo darbo užmokestį gaunantis asmuo įpareigojamas mokėti išlaikymo išmoką, teismas kreditoriaus prašymu ragina darbdavį tiesiogiai išskaičiuoti sprendime nurodytą sumą ir sumokėti ją kreditoriui.

Jeigu teismas nepateikė jokio tiesioginio raginimo, tačiau vėliau šalis pateikia prašymą dėl vykdymo, pagrįstą teismo sprendimu arba šalių susitarimu, kuris buvo patvirtintas teismo sprendimu, teismas nurodo išieškoti išlaikymo išmoką priimdamas nutartį dėl arešto, jeigu išskaičiuojama darbo užmokesčio dalimi padengiama reikalaujama išlaikymo suma.

Išskaičiuojama suma negali būti didesnė nei 50 % darbuotojo darbo užmokesčio. Iš bedarbio pašalpos (bedarbio išmokos, priešpensinės bedarbio išmokos, pajamų priedo ir darbo ieškančio asmens išmokos) išlaikymo išmokai sumokėti gali būti išskaičiuojama ne daugiau kaip 33 % tokios pašalpos.

Jeigu skolininkas negauna reguliarių pajamų arba iš jo pajamų išskaičiuojama suma nepadengiamas mokėtinas išlaikymas, teismas nurodo pradėti vykdymą išduodamas vykdymo dokumentą. Šiuo atveju vykdymas taikomas ne tik darbo užmokesčiui, bet ir kitam turtui, kaip nustatyta Vykdymo įstatyme.

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Apsilankykite interneto puslapyje, kuriame pateikiama informacija apie teismo sprendimo vykdymo procedūrą.

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Žr. atsakymą į 10 klausimą.

Vienas iš tėvų arba kitas vaiko teisinis atstovas, turintis teisę gauti išlaikymo išmoką, gali prašyti, kad globos institucija iš anksto mokėtų išlaikymo išmoką, jeigu išlaikymo išmokų negalima išieškoti ne mažiau kaip šešis mėnesius.

Pranešdama apie bylą arba ją iškeldama, globos institucija ragina skolininką nedelsiant sumokėti išlaikymo išmoką ir šiuo tikslu padaryti pareiškimą.

Globos institucija praneša apie savo sprendimą skolininko darbdaviui, vykdymo teismui, nepriklausomam teismo antstoliui, prokuratūrai, kuri turi jurisdikciją pagal kreditoriaus ir skolininko gyvenamosios vietos adresą, notarui, kuris turi jurisdikciją pagal skolininko gyvenamosios vietos adresą, mokesčių institucijai ir Budapešto ir apygardos vyriausybės įstaigai, iš anksto mokančiai išlaikymo išmoką.

Išlaikymo išmokos nemokėjimas laikomas nusikaltimu. Kiekvienas, kuris tyčia nevykdo įstatyme nustatytos išlaikymo prievolės, patvirtintos vykdytinu institucijos sprendimu, baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų.

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

Taip (žr. 3 klausimą).

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Vengrijos teisingumo ministerija Vengrijoje gyvenančių pareiškėjų prašymu teikia pagalbą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 ir tarptautinius susitarimus, nuolat palaikydama ryšį su centrine institucija, atsakinga už išlaikymo klausimų atitinkamoje kitoje valstybėje narėje sprendimą. Pareiškėjas gali prašyti, kad Vengrijos teismo priimtas sprendimas dėl išlaikymo išmokos mokėjimo būtų vykdomas užsienyje, o jeigu tokio sprendimo nėra, – kad prievolė mokėti išlaikymo išmoką būtų nustatyta užsienyje arba kad išlaikymo išmokos, kuri turi būti mokama užsienyje, suma būtų padidinta. Oficialų prašymą gauna ne Teisingumo ministerija, bet apylinkės teismas, kuris nustatomas pagal pareiškėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, įprastinę gyvenamąją vietą arba darbo vietą, arba apylinkės teismas, kuris pirmąja instancija priėmė prašomą įvykdyti sprendimą. Norint pateikti prašymą arba iškėlus bylą užsienyje, advokato samdyti nebūtina. Tiesą sakant, teismas padeda šaliai, kuri neturi jokio teisinio atstovo, pateikti prašymą. Teismas prašymą ir reikalingus priedus persiunčia Teisingumo ministerijai. Teisingumo ministerija nusiunčia prašymo vertimą kitos valstybės narės centrinei institucijai, atsakingai už išlaikymo klausimų sprendimą. Centrinė institucija imasi priemonių, kurių reikia tam, kad skolininkui būtų iškelta byla. Teisingumo ministerija, remdamasi iš užsienio gauta informacija, nuolat informuoja pareiškėją apie bylos eigą.

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Teisingumo ministerijos Tarptautinės privatinės teisės departamentas (Igazságügyi Minisztérium, Nemzetközi Magánjogi Főosztály)

Adresas: 1051 Budapest, Nádor utca 22.

Pašto adresas: 1357 Budapest, Pf. 2.

Tel. +36 1 795-5397, +36 1 795-3188

Faksas +36 (1) 550-3946

E. paštas Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasnmfo@im.gov.hu

Interneto svetainė Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://igazsagugyiinformaciok.kormany.hu/nemzetkozi-gyermekelviteli-es-tartasdijjal-kapcsolatos-ugyek

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Ne, prašymas turi būti pateiktas pareiškėjo gyvenamosios vietos valstybės narės centrinei institucijai, atsakingai už išlaikymo klausimų sprendimą.

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Valstybių narių centrines institucijas galima rasti čia.

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Taip.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

-

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Dėl gautų prašymų Teisingumo ministerija susisiekia su kompetentinga teisinę pagalba teikiančia tarnyba, kad paskirtų užsienyje gyvenančiam pareiškėjui advokatą. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 46 straipsnyje nurodytu atveju užtikrinama galimybė visiškai atleisti nuo pareigos atlyginti išlaidas, be to, valstybė taip pat sumoka advokato mokesčius. 47 straipsnyje nurodytais atvejais šalys turi teisę, kad pagal Vengrijos teisę būtų atidedama pareiga atlyginti materialines išlaidas. Ši teisė reiškia, jog valstybė iš anksto apmoka bylos nagrinėjimo išlaidas (pvz., teismo mokesčius, advokato mokestį), kad ir kokia būtų atitinkamos šalies finansinė padėtis, tačiau jeigu šalis pralaimi bylą, teismas gali įpareigoti ją atlyginti šias išlaidas. Jeigu įrodo, kad dėl savo finansinės padėties turi teisę pagal Vengrijos teisę būti visiškai atleistas nuo pareigos atlyginti išlaidas, pareiškėjas neturi atlyginti jokių išlaidų, net jeigu pralaimi bylą.

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

Išlaikymo reglamentas Vengrijoje taikomas vadovaujantis Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langas2011 m. įstatymu Nr. LXVII.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasJūsų Europa.

Laukiame jūsų Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasatsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Your-Europe

Paskutinis naujinimas: 15/01/2024

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Šeimos išlaikymas - Malta

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Maltoje sąvoka „išlaikymas“ reiškia sumą, kurią skolininkas turi mokėti kreditoriui pagal išlaikymo susitarimą, sudaromą atsižvelgiant į šeimos santykius. Jeigu santykiai įforminami sudarant santuoką arba įregistruojant civilinę partnerystę, tuomet viena šių santykių šalis turi pareigą išlaikyti kitą šalį.

Sąvoka „išlaikymo prievolė“ reiškia skolininko pareigą mokėti kreditoriui išlaikymą, kurio dydis nustatomas atsižvelgiant į toliau aprašytas aplinkybes. Išlaikymo prievolė galioja nepaisant to, ar yra nustatytas konkretus išlaikymo dydis ir ar išlaikymas apskritai mokamas.

Civilinio kodekso 3B straipsnyje nustatyta, kad sutuoktiniai ir buvę sutuoktiniai yra įpareigoti išlaikyti vienas kitą, o tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus. Civilinės partnerystės įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad civilinės partnerystės šalys turi tokias pat teises ir pareigas, kaip ir susituokę asmenys, todėl jos turi pareigą išlaikyti viena kitą net ir nutraukusios tarpusavio santykius, išskyrus atvejus, kai dėl pagrįstos priežasties išlaikymas neturi būti mokamas. Civilinio kodekso 8 straipsnyje nustatyta, kad išimtinėmis aplinkybėmis vaikai turi pareigą išlaikyti savo tėvus arba kitą nepasiturintį aukštutinės linijos giminaitį.

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Paprastai vaikas išlaikymą gauna iki šešiolikos metų. Tačiau Civilinio kodekso 3B straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai taip pat turi pareigą mokėti tinkamą išlaikymą savo vaikams, kol jie sulauks dvidešimt trejų metų, jeigu jie vis dar yra studentai ir mokosi pagal nuolatinės formos studijų programą, specialiojoje arba profesinėje mokykloje. Tame pačiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad tėvai turi išlaikyti savo vaikus, jeigu jie turi fizinę ar protinę negalią, kaip apibrėžta Lygių galimybių (asmenų su negalia) įstatyme.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Norint gauti sprendimą, kuriuo būtų nustatomas mokėtino išlaikymo dydis ir tokio išlaikymo mokėjimo periodiškumas, būtina pateikti prašymą civilinio teismo šeimos bylų skyriui.

Tokiu atveju teismas procedūrą pradeda paskirdamas tarpininką, kuris tuomet kviečia šalis (arba jų atstovus) atvykti į teisme rengiamą susitikimą. Per šį susitikimą tarpininkas padeda šalims pasiekti taikų susitarimą. Jeigu šalys sutinka su išlaikymo susitarimo tekstu, tarpininkas nusiunčia susitarimo projekto kopiją pirmininkaujančiam šeimos teismo teisėjui. Teismas peržiūri susitarimą ir, jeigu mano, kad toks susitarimas nesukels neigiamų pasekmių nė vienai iš šalių, įskaitant asmenį, kuriam turi būti mokamas išlaikymas, priima sprendimą, kuriuo patvirtina susitarimo projektą, o šalys gali kreiptis į notarą ir jo akivaizdoje pasirašyti tokį susitarimą.

Tais atvejais, kai šalys per tarpininkavimo procesą nesutaria dėl išlaikymo susitarimo projekto, tarpininkas grąžina bylą pirmininkaujančiam šeimos teismo pirmininkui, kad šis pradėtų teismo bylą. Tokiu atveju šeimos teismas išklauso abiejų šalių advokatų pareiškimus ir priima byloje sprendimą.

Procesas, kuriam vadovauja tarpininkas, yra nemokamas ir šalims nereikia samdyti advokato, tačiau visada patartina prieš sudarant tokius susitarimus pasinaudoti teisine pagalba. Kita vertus, nagrinėjant bylą teisme dalyvauja advokatai, todėl patiriamos teisinės išlaidos, išskyrus atvejus, kai šalys prašo suteikti teisinę pagalbą ir atitinka su teisine pagalba susijusius reikalavimus.

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Prašymus gali teikti kreditorius, jo atstovas arba vaiko rūpintojas. Prašyti vaiko išlaikymo gali bet kuris atitinkamą vaiką prižiūrintis ir globojantis asmuo.

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Pagal 2003 m. teisinį pranešimą Nr. 396 (Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langaslydintysis teisės aktas 12.19) kompetenciją spręsti su šeimos bylomis susijusius klausimus turi civilinio teismo šeimos bylų skyrius. Todėl būtent civilinio teismo šeimos bylų skyrius priima sprendimą dėl mokėtino išlaikymo dydžio (išskyrus atvejus, kai tarpininkui padedant buvo pasiektas susitarimas).

Jeigu skolininkas nemoka išlaikymo, kreditorius gali paduoti policijai skundą, o ši atitinkamai gali iškelti skolininkui baudžiamąją bylą. Tokia byla būtų iškeliama magistratų teisme (baudžiamasis teismas).

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Užsienyje gyvenantis asmuo, kuris nori iškelti bylą taikydamas Reglamentą (EB) Nr. 4/2009, privalo susisiekti su Maltos centrine institucija, kuri tuomet atitinkamai perduoda bylą tarpininkui ir civilinio teismo šeimos bylų skyriui, jeigu mano, kad tai yra reikalinga.

Maltos centrinė institucija taip pat padeda kreditoriui paduoti susijusius skundus policijai, kad atsiradus poreikiui būtų galima iškelti baudžiamąją bylą.

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 4/2009 su vaiko išlaikymu susijusias bylas centrinė institucija iškelia nepatirdama išlaidų.

Sutuoktinio išlaikymo atveju centrinė institucija teikia byloje dalyvaujančiam sutuoktiniui nemokamą pagalbą, pvz., tarpininkauja šeimos teisme. Jeigu tarpininkavimas nepadeda, kreditorius turi kreiptis į privatų advokatą, kuris pareiškėjui teikia pagalbą Maltos teismuose. Žyminių mokesčių ir advokatų honorarų dydžiai nustatyti Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasOrganizavimo ir civilinio proceso kodekso A priede (Maltos įstatymo 12 skyrius). Jeigu kito sutuoktinio išlaikymo prašantis pareiškėjas atitinka Maltos įstatymuose nustatytus teisinės pagalbos teikimo reikalavimus, centrinė institucija atitinkamai padeda tokiam asmeniui.

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Teismų apskaičiuojamas išlaikymo, kurį galima priteisti, dydis yra skirtingas, nes jam įtakos turi įvairūs kriterijai. Nepaisant to, kad išlaikymo dydžiui apskaičiuoti netaikoma kokia nors nustatyta formulė, Civilinis teismas (Šeimos skyrius) atsižvelgia į šias aplinkybes:

i. skolininko ir kreditoriaus ir (arba) vaikų pragyvenimo lygį;

ii. ar vaikui, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimą arba tikėtinus poreikius, reikia papildomų pinigų ir

iii. ar skolininkas įgyvendina bendravimo su vaiku teises.

Teismo sprendimą galima peržiūrėti, tačiau sprendimą dėl mokėtino išlaikymo sudėtinga iš dalies pakeisti, ypač tais atvejais, kai aplinkybės, kuriomis buvo priteistas išlaikymas, išliko nepakitusios. Pasikeitus aplinkybėms (pvz., nepilnamečiui reikia didesnio išlaikymo dėl ilgai trunkančios ligos arba iš esmės pasikeitė skolininko darbo užmokestis), teismai gali pakeisti išlaikymo sąlygas.

Šeimos teismas paprastai reikalauja kasmet didinti išlaikymo dydį atsižvelgiant į nacionalinį infliacijos lygį. Panašiai išlaikymo didinimo dėl infliacijos lygio sąlyga paprastai įtraukiama į išlaikymo susitarimą, kuris pasiekiamas per tarpininkavimo procesą.

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Išlaikymą kreditoriui skolininkas gali mokėti tiesiogiai grynaisiais pinigais, išrašydamas čekį arba banko pavedimu. Teismas gali nuspręsti, kad mokėtinos išlaikymo išmokos suma turi būti atskaitoma iš skolininkų pajamų ir nusiunčiama tiesiogiai kreditoriui. Šis būdas paprastai naudojamas tais atvejais, kai skolininkas pakartotinai nemoka išlaikymo.

Jeigu Maltos centrinei institucijai nurodoma kreditoriaus vardu iškelti bylą, minėta institucija imasi priemonių, kad paskatintų skolininką siųsti pinigus tiesiogiai kreditoriui. Jeigu skolininkas atsisako mokėti, byla iškeliama teisme.

Tokiu atveju Maltos centrinė institucija prašo teismo nustatyti būtiną draudimą, kurį taikant būtų areštuojamos skolininko banko sąskaitos, o pinigai pervedami kreditoriui.

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Centrinė institucija naudojasi visomis Maltos įstatymuose nustatytomis teisių gynimo priemonėmis. Visų pirma Maltos centrinė institucija pirmiausia nusiunčia raštą, kuriame nurodo, kad tokiam asmeniui bus iškelta teismo byla. Jeigu tokio rašto nepaisoma, Maltos centrinė institucija prašo kreditoriaus pateikti raštišką priesaika patvirtintą pareiškimą ir tuomet byla perduodama Maltos policijai, kad ji pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas imtųsi tolesnių veiksmų dėl skolininko.

Prireikus Maltos centrinė institucija padeda pareiškėjui gauti teisinės pagalbos tarnybos ar centrinės institucijos advokato pagalbą iškeliant civilinę bylą skolininkui, kad būtų padengti įsiskolinimai. Tokiu atveju, jeigu skolininkas turi pajamų, teismo galima prašyti areštuoti dalį pajamų ir pervesti jas tiesiogiai kreditoriui. Jeigu skolininkas negauna pajamų, tačiau turi vertingo turto, teismas gali parduoti turtą ir perduoti pinigus centrinei institucijai, kuri savo ruožtu juos nusiunčia kreditoriui.

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Senaties terminas baudžiamajai bylai dėl išlaikymo, kuris nėra mokamas, iškelti yra 6 mėnesiai. Baudžiamoji byla neiškeliama, jeigu skolininkas per 6 mėnesius nuo pareigos mokėti išlaikymą atsiradimo dienos nepaduoda policijai skundo.

Civilinio kodekso 2156 straipsnyje nurodyta, kad ieškiniams dėl išlaikymo mokėjimo taikomas 5 metų senaties terminas.

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Maltos centrinė institucija padeda:

a) ne Maltoje gyvenantiems kreditoriams, kai jie nori iškelti bylą Maltoje gyvenančiam skolininkui, t. y. padeda rasti skolininką ir palengvina skolininkui iškeltos bylos nagrinėjimą (tokie prašymai nagrinėjami kaip „iš užsienio gaunamos bylos“);

b) Maltoje gyvenantiems kreditoriams, kai jie nori iškelti bylą ne Maltoje gyvenančiam skolininkui, išsiųsdama prašymą kitai centrinei institucijai, kad ji surastų skolininką ir iškeltų jam bylą.

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

Ne, tokios galimybės nėra.

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Jeigu kreditorius gyvena Maltoje, o skolininkas gyvena kitoje valstybėje narėje, toks kreditorius gali kreiptis į Maltos centrinę instituciją prašydamas jos, dirbant su tos kitos valstybės narės centrine institucija, nustatyti skolininko buvimo vietą, su juo susisiekti ir informuoti jį apie prievolę mokėti išlaikymą.

Jeigu sprendimas dėl mokėtino išlaikymo dydžio nepriimtas, Maltos centrinė institucija turėtų palaikyti ryšius su kitos valstybės narės centrine institucija ir stengtis gauti pagalbą, kad tos valstybės narės teismai arba administracinės institucijos priimtų sprendimą dėl išlaikymo, kurį turi mokėti skolininkas, dydžio nustatymo.

Paskui Maltos centrinė institucija turėtų palaikyti ryšį su užsienio centrine institucija, kad gautų informacijos apie geriausius įmanomus būdus, padėsiančius užtikrinti, kad toks išlaikymo sprendimas būtų vykdomas, išskyrus atvejus, kai skolininkas bendradarbiauja savanoriškai.

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Maltos centrinės institucijos kontaktai skelbiami ES teisminio atlaso svetainėje.

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Su išlaikymu susijusiose tarpvalstybinėse bylose Maltos centrinė institucija padeda užsienio kreditoriui užtikrinti išlaikymo prievolės vykdymą. Tokiu atveju Maltos centrinė institucija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, atstovauja kreditoriui visose kitose administracinėse institucijose arba teismuose. Maltos centrinė institucija gali reikalauti užpildyti būtinas formas ir prašyti kreditoriaus duoti leidimą prieš jai pradedant bet kokias teisines procedūras.

Jeigu kreditorius siekia prisiteisti iš skolininko sutuoktinio išlaikymą, teisinė pagalba tokiam kreditoriui teismuose būtų teikiama tik jeigu jis atitiktų tokius pat kriterijus, kuriais remiantis nemokama teisinė pagalba teikiama Maltoje gyvenantiems asmenims.

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Maltos centrinės institucijos kontaktus galima rasti ES teisminiame atlase. Centrinė institucija vykdo atsakyme į 21 klausimą išsamiau aprašytas funkcijas (i–j punktai), t. y. nustato skolininko buvimo vietą, užtikrina, kad dėl skolininko būtų priimtas vykdytinas sprendimas (o jeigu tokio sprendimo nėra, centrinė institucija padeda jį gauti), ir padeda skolininkui vykdyti tokį sprendimą.

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Taip, Malta privalo laikytis 2007 m. Hagos protokolo.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

Netaikoma.

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Centrinė institucija nemokamai teikia rekomendacijas asmenims, kurie į ją kreipiasi tarpvalstybinių bylų klausimais. Jeigu prašymą pateikia užsienyje gyvenantis asmuo, Maltos centrinė institucija užtikrina, kad, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio pobūdį, jam būtų suteikta reikalinga pagalba. Visų pirma, jeigu pareiškiamas ieškinys dėl asmens išlaikymo, Maltos centrinė institucija konsultuoja pareiškėją ir teikia jam bendro pobūdžio rekomendacijas.

Jeigu ieškinys dėl išlaikymo yra susijęs su vaikais, tuomet Maltos centrinė institucija užtikrina, kad skolininkui byla būtų iškelta nepatiriant jokių išlaidų.

Jeigu Maltoje gyvenantis kreditorius kreipiasi į Maltos centrinę instituciją prašydamas išieškoti išlaikymą užsienyje, Maltos centrinė institucija padeda tam asmeniui iškelti bylą teismuose, informuoja užsienio centrinę instituciją apie bylos baigtį ir aptaria tokio mokėtino išlaikymo išieškojimo galimybes.

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

Kiekvienoje byloje skiriamas pareigūnas siekiant užtikrinti, kad Maltos centrinė institucija perduotų ir gautų prašymus, kreditoriaus prašymu palaikytų ryšį su skolininku ir teiktų užsienio centrinei institucijai naujausią informaciją apie kiekvienos bylos nagrinėjimo eigą. Bylos pareigūnui padeda advokatai, turintys ilgalaikę patirtį šeimos ir administracinių procedūrų taikymo srityje.

Iš užsienio gaunamose bylose bylos pareigūnas tiesiogiai susisiekia su Maltoje esančiu asmeniu ir užsienio centrine institucija. Paprastai pranešimai siunčiami e. paštu ir (arba) įprastu paštu. Tačiau tam tikrais atvejais su užsienio centrine institucija arba asmeniu, kuris nori pasinaudoti Maltos centrinės institucijos paslaugomis, susisiekiama telefonu. Gavusi bylas iš užsienio, Maltos centrinė institucija siekia įtraukti klientą į visą centrinių institucijų tarpusavio susirašinėjimą.

Toliau nurodoma keletas priemonių, kurių imamasi tam tikromis aplinkybėmis:

a) jei to reikia atsižvelgiant į aplinkybes, – teikiama teisinė pagalba arba palengvinamas jos teikimas: kai būtina ir prireikus centrinė institucija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, gali pasamdyti advokatą, kad jis atstovautų klientui, arba nurodyti, kad klientui padės teisinės pagalbos tarnybos advokatai arba kiti įgalioti asmenys;

b) padedama nustatyti skolininko arba kreditoriaus buvimo vietą, visų pirma pagal reglamento 61, 62 ir 63 straipsnius: tokiomis aplinkybėmis centrinė institucija pirmiausia atlieka išankstinę paiešką viešose duomenų bazėse, kuriose ieško to asmens registruoto adreso ir kontaktų. Jeigu Maltos centrinei institucijai pateikiama daugiau informacijos, atliekamos atitinkamos paieškos ir susisiekiama su vyriausybės įstaigomis, kad jos pateiktų informaciją apie skolininko turtą;

c) padedama gauti svarbią informaciją apie skolininko ir kreditoriaus pajamas ir, jei būtina, kitas finansines aplinkybes, įskaitant turto buvimo vietą, visų pirma pagal reglamento 61, 62 ir 63 straipsnius: centrinė institucija susisiekia su nacionaline įdarbinimo įstaiga ir išsiaiškina, ar toks asmuo šiuo metu dirba, ar ne. Jeigu skolininkui iškeliama teismo byla, centrinė institucija siūlo, kad kreditoriui atstovaujantis advokatas prašytų teismo iškviesti kitų vyriausybės departamentų, pvz., vidaus pajamų, transporto institucijos, ir vietos bankų arba bet kurio kito susijusio subjekto atstovus, kad jie pateiktų įrodymų apie skolininko darbo užmokestį ir turtą;

d) skatinama ieškoti taikaus sprendimo būdų siekiant, kad išlaikymas būtų mokamas savanoriškai, kai tinkama naudojant tarpininkavimą, taikinimą ar panašius procesus: prieš pradėdama bet kokios formos teisinę procedūrą, Maltos centrinė institucija susisiekia su skolininku, paragina jį sudaryti taikų susitarimą ir paaiškina, kodėl tai visada atitinka geriausius skolininko interesus. Jeigu tarpininkavimo perspektyvos yra geros, Maltos centrinė institucija perduoda bylą profesionaliems tarpininkams, tačiau jeigu matyti, kad šalys neturi jokių galimybių taikiai išspręsti ginčą, tuomet iškeliama teismo byla;

e) palengvinamas išlaikymo sprendimų vykdymo procesas, įskaitant bet kokių įsiskolinimų išieškojimą: Maltos centrinė institucija gali iškelti bylą arba pasiūlyti iškelti teismo bylą atskiram skolininkui, kad teismas galėtų parduoti bet kokį skolininko turtą arba priimtų sprendimą dėl dalies darbo užmokesčio arešto;

f) palengvinamas išlaikymo išmokų surinkimas ir greitas perdavimas: Maltos centrinė institucija iškelia teismo bylą prašydama, kad teismas nurodytų skolininkui mokėti išlaikymą tiesiogiai kreditoriui. Jeigu skolininkas nemoka tokių išmokų, Maltos centrinė institucija, jei byla susijusi su vaiko išlaikymu, prašo teismų nustatyti būtiną draudimą, kad skolininko turtas būtų areštuotas, o už jo pardavimą gautos pajamos būtų nusiųstos kreditoriui. Sutuoktinio išlaikymo atveju Maltos centrinė institucija padeda pareiškėjui užtikrinti minėtą išlaikymo išieškojimą per privačius advokatus arba teisinės pagalbos sistemą;

g) padedama gauti dokumentinius arba kitus įrodymus nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1206/2001: jeigu su prašomais dokumentais arba informacija jau galima susipažinti viešojoje erdvėje, Maltos centrinė institucija surenka tą informaciją ir pateikia ją kreditoriui. Jeigu informacijos viešojoje erdvėje nėra, institucijai arba įstaigai, kuri turi tokią informaciją, reikia pateikti specialų prašymą. Jeigu tokia informacija negali būti atskleista, centrinė institucija prašo teismo priimti nutartį dėl leidimo susipažinti su tokia informacija atsižvelgiant į bylos aplinkybes;

h) paramos nustatant tėvystę (motinystę) teikimas, kai to reikia išieškant išlaikymą: Maltos centrinė institucija teikia rekomendacijas pareiškėjui per teisinį procesą, kurio metu nustatoma tėvystė (motinystė), ir teikia pareiškėjui informaciją apie privačias paslaugas, kurių reikia tokiame procese, visų pirma, kai taikytina, susijusias su DNR tyrimais.

Prireikus centrinė institucija padeda užsieniečiui pasisamdyti atstovą, kuris jo vardu galėtų dalyvauti Maltoje sudarant atitinkamą viešą dokumentą. Kitais atvejais tėvystės (motinystės) klausimas turi būti sprendžiamas teismuose, todėl Maltos centrinė institucija tik užtikrina, kad byla būtų perduota teismui ir teismas galėtų joje priimti sprendimą iš esmės;

i) bylos iškėlimas arba pagalba iškeliant bylą siekiant gauti reikalingas teritorinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, kurių tikslas – užtikrinti nagrinėjamo išlaikymo prašymo rezultatą: jeigu Maltos centrinė institucija įtaria, kad skolininkas imasi priemonių siekdamas pabloginti savo ekonominę padėtį, Maltos centrinė institucija užtikrina, kad teismo būtų prašoma nustatyti teismo draudimus siekiant uždrausti skolininkui iššvaistyti turtą pažeidžiant kreditoriaus interesus;

j) dokumentų įteikimo palengvinimas nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1393/2007: jeigu reikia gauti papildomos informacijos apie skolininką ir tokią informaciją teisėtai gali surinkti ir perduoti bet kuris Maltoje gyvenantis privatus asmuo, Maltos centrinė institucija paveda savo darbuotojams surinkti tokią informaciją. Tokia informacija gali būti renkama iš viešųjų ar privačiųjų subjektų.

Prireikus Maltos centrinė institucija palaiko ryšį su pagal Reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 paskirtomis perduodančiąja ir gaunančiąja agentūromis, siekdama užtikrinti tinkamą tam tikrų dokumentų įteikimą.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasJūsų Europa.

Laukiame jūsų Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasatsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Your-Europe

Paskutinis naujinimas: 16/12/2020

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (nyderlandų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.

Šeimos išlaikymas - Nyderlandai

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Išlaikymas reiškia prievolę prisidėti prie išlaikymo kreditoriaus pragyvenimo išlaidų. Pareiga mokėti išlaikymą atsiranda dėl kraujo ryšio ir giminystės, taip pat (ankstesnių) santuokinių ryšių.

Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui:

– tėvai savo vaikams;

– vaikai savo tėvams;

– santuoką nutraukęs sutuoktinis kitam sutuoktiniui (buvę registruoti partneriai).

Sutuoktinių santuokos metu galiojanti išlaikymo prievolė išlieka nutraukus santuoką. Sprendime nutraukti santuoką arba vėlesniame sprendime teismas gali priteisti išlaikymo išmoką, kurią vienas buvęs sutuoktinis turi mokėti kitam buvusiam sutuoktiniui, kuris neturi pakankamai pajamų, kad apmokėtų savo pragyvenimo išlaidas (ir galima pagrįstai tikėtis, kad jis tokių pajamų negalės gauti); tokį sprendimą teismas priima pastarojo sutuoktinio prašymu. Nustatydamas šią išlaikymo išmoką, teisėjas atsižvelgia į vieno buvusio sutuoktinio poreikius ir kito buvusio sutuoktinio lėšas (finansinius išteklius). Svarbūs gali būti ir nefinansiniai veiksniai, pvz., santuokos arba gyvenimo kartu trukmė. Jeigu teismas nenurodo konkretaus išlaikymo prievolės galiojimo termino, išlaikymo prievolė automatiškai pasibaigia po 12 metų. Šį terminą teismas gali pratęsti buvusio sutuoktinio prašymu, kuris išlaikymo reikalauja tais atvejais, kai jo finansinė padėtis yra ypač bloga. Po trumpalaikės (ne ilgiau kaip 5 metus trukusios) bevaikės santuokos išlaikymo prievolė iš esmės galioja ne ilgiau nei pačios santuokos trukmė.

Pirmiau išvardytos nuostatos taip pat taikomos buvusių registruotų partnerių išlaikymui.

Buvę sutuoktiniai gali sudaryti susitarimus dėl tarpusavio išlaikymo nesikreipdami į teismą. Jie paprastai sudaromi susitarimų dėl santuokos nutraukimo forma. Šį susitarimą praktiškai patvirtina teismas priimdamas sprendimą nutraukti santuoką. Toks patvirtinimas suteikia išlaikymo kreditoriui daugiau teisinio užtikrintumo.

Kitos išlaikymo prievolės kategorijos:

Sutuoktiniai / registruoti partneriai

Abu sutuoktiniai ir registruoti partneriai privalo, išskyrus atvejus, kai susiklosto išskirtinės aplinkybės, prisidėti prie šeimos namų ūkio išlaikymo. Šiuo atžvilgiu kitus susitarimus jie gali sudaryti ikivedybinėse arba partnerystės sutartyse.

Biologinis tėvas / motinos sugyventinis

Vaiko biologinis tėvas turi pareigą teikti išlaikymą savo pradėtam (nepripažintam) vaikui tol, kol tas vaikas neturi teisinio šeimos ryšio su šiuo vyru arba kuriuo nors kitu vyru (kitaip tariant, kol nėra teisėto tėvo). Ta pati pareiga yra taikoma moterų, sutikusių atlikti veiksmą, dėl kurio galėjo būti pradėtas vaikas, sugyventiniui.

Bendra globa

Ne tėvas ar ne motina, kuriam kartu su tėvu ar motina yra paskirta vaiko globa, turi pareigą išlaikyti tą vaiką (BW 1:253w straipsnis). Išlaikymo prievolė galioja iki vaiko dvidešimt pirmojo gimtadienio, kada, vaikui sulaukus pilnametystės, bendra globa baigiasi.

Kokiais atvejais?

Apskritai, pareiga mokėti išlaikymą galioja tik jeigu išlaikymo kreditoriui išlaikymas yra reikalingas. Tariama, kad asmeniui išlaikymas yra reikalingas, jei jis neturi pakankamai pajamų pats išsilaikyti ir negali, kaip galima pagrįstai numatyti, pats jų gauti.

Išimtis

Šios taisyklės išimtis yra tėvų ir nesantuokinių vaikų tėvų išlaikymo pareigos savo nepilnamečiams vaikams ir jauniems suaugusiems vaikams (iki 21 metų amžiaus). Šiais atvejais išlaikymo prievolė galioja, net jeigu išlaikymas kreditoriams nėra reikalingas.

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Jeigu vaikas nėra sulaukęs 18 metų (nepilnamečiai vaikai), tėvai privalo mokėti priežiūros ir auklėjimo išlaidas. Šios išlaidos yra susijusios su pragyvenimo išlaidomis ir kitomis vaiko auklėjimo išlaidomis, pvz., mokymo ir laisvalaikio išlaidos. Tėvai, atsižvelgdami į turimas lėšas, turi pareigą sumokėti priežiūros ir auklėjimo išlaidas. Pareiga galioja net jeigu vaikas turi nuosavų lėšų ir (arba) pajamų.

Jeigu vaikai yra 18, 19 ir 20 metų (jauni suaugusieji), tėvai turi pareigą sumokėti pragyvenimo ir mokymo išlaidas. Pragyvenimo ir mokymo išlaidos yra tokios pat kaip ir vaikystės metu mokamos priežiūros ir auklėjimo išlaidos. Ši išlaikymo prievolė nepriklauso nuo išlaikymo kreditorių poreikių.

Pratęsta išlaikymo prievolė šios kategorijos vaikams galioja net ir tuo atveju, jeigu jie turi savo darbinių pajamų ar savo lėšų, arba yra susituokę. Tačiau jo išlaikymo išmokos poreikio dydis priklauso nuo visų paties vaiko gaunamų pajamų.

Vaikų, kurie yra 21 metų ir vyresni, atžvilgiu tėvai turi išlaikymo pareigą, tik jei vaikui reikalingas išlaikymas ir jis pats savimi pasirūpinti negali. Pavyzdžiui, jei vaikas yra fiziškai arba protiškai neįgalus.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Suma, kurią išlaikymo skolininkas privalo mokėti, gali nustatyti pačios šalys sudarydamos sutartį arba tai gali padaryti teismas priimdamas sprendimą.

Tuo atveju, kai nutraukiama santuoka, teismo dažnai prašoma priimti sprendimą dėl buvusio sutuoktinio arba vaiko išlaikymo.

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Ne, prašymą turi pateikti išlaikymo kreditoriaus advokatas. Išlaikymo kreditoriams neleidžiama pateikti prašymo be advokato. Nepilnamečiui vaikui atstovauja jo teisinis atstovas (paprastai, tėvas (motina)).

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Reikia atskirti tarptautinę jurisdikciją (ar Nyderlandų teismai turi jurisdikciją?) nuo vidaus jurisdikcijos (kuris Nyderlandų teismas turi jurisdikciją?).

Tarptautinė jurisdikcija Europos Sąjungoje

Nyderlandų teismo vidaus jurisdikcijos Europos Sąjungoje klausimams taikomas vadinamasis reglamentas „Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasBriuselis I“ (EEX reglamentas). Šiame reglamente pateikiamos taisyklės dėl teismų jurisdikcijos nagrinėjant ieškinius dėl išlaikymo.

Pagal reglamento 2 straipsnį Nyderlanduose gyvenantis išlaikymo skolininkas (atsakovas) paprastai gauna šaukimą į Nyderlandų teismą, kuris įteikiamas išlaikymo kreditoriaus (ieškovo) iniciatyva.

Reglamente „Briuselis I“ taip pat galioja alternatyvi išlaikymo prievolėms taikoma taisyklė. 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės teritorijoje gyvenančiam atsakovui gali būti įteikiamas šaukimas atvykti į kitos valstybės narės

  • teismą, kuris turi kompetenciją pagal teisę į išlaikymą turinčio asmens nuolatinę arba įprastinę gyvenamąją vietą,
  • arba, jei tai yra papildomas reikalavimas, susijęs su ieškiniu dėl asmenų statuso pagal šeimos teisę, t. y. su santuokos nutraukimo byla, arba, pavyzdžiui, su tėvystės nustatymo byla, į teismą, kuris turi jurisdikciją nagrinėti minėtas bylas, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija yra pagrįsta tik vienos iš bylos šalių pilietybe.

Pagal pirmąją įtrauką, pvz., Nyderlanduose gyvenantis išlaikymo kreditorius gali įteikti šaukimą į teismą Prancūzijoje gyvenančiam išlaikymo skolininkui, kad jis atvyktų į Nyderlandų teismą, kuris turi tarptautinę jurisdikciją pagal 5 straipsnio 2 dalį. Jurisdikciją turi pareiškėjo gyvenamosios vietos teismas.

Be to, išlaikymo prievolių Europos Sąjungoje atžvilgiu nuo 2011 m. birželio 18 d. galioja 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje.

Išlaikymo reglamente nustatytos jurisdikcijos taisyklės iš esmės atkartojamos EEX reglamente. Galioja bendra taisyklė, pagal kurią atsakovo arba išlaikymo kreditoriaus įprastinės gyvenamosios vietos teismas turi jurisdikciją nagrinėti išlaikymo bylas. Kitaip nei EEX reglamente, nėra jokio reikalavimo taikyti Išlaikymo reglamento, jeigu atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta yra valstybės narės teritorijoje.

Tarptautinė jurisdikcija už Europos Sąjungos ribų

Tais atvejais, kai Nyderlandų teismas turi tarptautinę jurisdikciją už Europos Sąjungos ribų, taikomos toliau nurodytos taisyklės. Jeigu atsakovas (nesvarbu, ar tai kreditorius, ar skolininkas) gyvena už Europos Sąjungos ribų, tuomet minėtas reglamentas „Briuselis I“ netaikomas, o Nyderlandų teismas savo jurisdikciją nustato pagal Civilinio proceso kodeksą (Wetboek van Burgerlijke rechtsvordering). Tuomet Nyderlandų teismas, kuris nagrinėja santuokos nutraukimo bylas, turi įgaliojimus taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl santuokos nutraukimo arba papildomas sąlygas, tokias kaip išlaikymo išmoka ar tolesnis gyvenimas abiem sutuoktiniams priklausančiuose namuose. Todėl Nyderlandų teismas turi jurisdikciją nagrinėti atskirą prašymą dėl išlaikymo išmokos, jeigu pareiškėjas ar viena arba daugiau prašyme nurodytų suinteresuotųjų šalių gyvena Nyderlanduose arba jeigu byla kitais atžvilgiais yra pakankamai susijusi su Nyderlandų teisine sritimis, jeigu minėtas pareiškėjas ar šalys pasirinko Nyderlandų teismą, kaip jurisdikciją turintį teismą, arba jeigu atitinkama šalis įstoja į bylą ir nepareiškia reikalavimo dėl jurisdikcijos nebuvimo.

Vidaus jurisdikcija

Jei Nyderlandų teismas turi vidaus jurisdikciją, galioja taisyklė dėl teismo rūšies (bendrosios kompetencijos teismas, apeliacinis teismas, Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas), pagal kurią jurisdikciją išlaikymo bylose turi bendrosios kompetencijos teismas. Konkretus jurisdikciją turintis bendrosios kompetencijos teismas nustatomas pagal Civilinio proceso kodeksą. Jurisdikciją turi pareiškėjo (vieno iš pareiškėjų) arba vienos iš prašyme nurodytos suinteresuotosios šalies gyvenamosios vietos bendrosios kompetencijos teismas, arba, jeigu viena iš šių šalių neturi gyvenamosios vietos, vienos iš šalių faktinės gyvenamosios vietos teismas.

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Prašymą priteisti, pakeisti arba nutraukti išlaikymo išmoką privalo pateikti advokatas. Advokatas atstovauja pareiškėjui teismo posėdyje. Advokatų vardus ir pavardes ir kontorų adresus galima rastiNuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasnacionalinės teisininkų draugijos svetainėje.

Taip pat veikia Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasšeimos teisės advokatų ir santuokos nutraukimo tarpininkų draugija, kurios nariai, bet kita ko, specializuojasi santuokos nutraukimo ir išlaikymo srityse. Jų specializacija taip pat apima tarpininkavimą nutraukiant santuoką ir sprendžiant visus su tuo susijusius klausimus.

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Su teisingumo vykdymu susijusios išlaidos turi būti sumokamos bylos nagrinėjimo metu teisme. Tai yra teismo žyminis mokestis. Be to, taip pat patiriamos advokato ir antstolio atlyginimo išlaidos.

Jeigu bylos šalis negali sumokėti (visų) advokato išlaidų, ji tam tikromis aplinkybėmis gali prašyti suteikti teisinę pagalbą. Tai vadinama teisinės pagalbos suteikimu. Vyriausybė sumoka dalį išlaidų, o bylos šalis sumoka asmeninę įmoką. Šios asmeninės įmokos dydis priklauso nuo bylos šalies pajamų ir piniginių lėšų. Teisinę pagalbą skiria Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasteisinės pagalbos taryba. Bylos šalis privalo pateikti teisinės pagalbos parašymą tarybai, kuri turi jurisdikciją (t. y. apeliacinio teismo jurisdikcija) pagal advokato kontoros buvimo vietą. Praktiškai prašymą dažnai pateikia advokatas, jei į jį buvo kreiptasi dar prieš pateikiant tokį prašymą.

Be to, būtina pateikti pajamų ir turto deklaraciją (kurią reikia gauti iš gyvenamosios vietos savivaldybės institucijos). Ši deklaracija kartu su prašymu turi būti siunčiama teisinės pagalbos tarybai, kuri išnagrinėja, ar bylos šalis atitinka teisinės pagalbos suteikimo sąlygas. Jei ji atitinka šias sąlygas, išduodamas teisės gauti teisinę pagalbą patvirtinimas. Tokiais atvejais taip pat sumažinamas teismo žyminis mokestis.

Teisė į teisinę pagalbą taip pat galioja su tarpvalstybiniais ginčais susijusiose bylose, t. y. jeigu pareiškėjas gyvena užsienyje. Ši teisė nustatyta Europos Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langastarpvalstybinės teisinės pagalbos direktyvoje. Teisinės pagalbos galima prašyti remiantis Teisinės pagalbos įstatymo (Wet op de rechtsbijstand) 23A–23K straipsniais per Teisinės pagalbos tarybą Hagoje, naudojantis prie šios direktyvos pridedama teisinės pagalbos prašymų standartine forma, kuri visose valstybėse narėse yra vienoda.

Prireikus Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasteisinės pagalbos taryba gali padėti pasirinkti advokatą. Tarybos svetainė nurodyta atsakyme į 14.2 klausimą.

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Priimdamas sprendimą, teismas atsižvelgia į išlaikymo išmokos reikalaujančio arba jį gaunančio asmens poreikius ir asmens, iš kurio reikalaujama mokėti arba kuris moka išlaikymo išmoką, turtinę padėtį (finansinius išteklius). Poreikiai ir lėšos yra santykinės sąvokos. Teismas naudojasi tam tikra laisve, kad, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, priimtų sprendimą. Teisminės institucijos parengė tam tikras rekomendacijas, vadinamuosius Trema standartus, tačiau teismui jie nėra privalomi.

Teismui priimant sprendimą, svarbios yra toliau nurodytų rūšių pajamos ir išlaidos:

  • darbo pajamos;
  • papildomo darbo pajamos;
  • stipendijos;
  • išmokos;
  • pensija;
  • iš (sub)nuomos gaunamos pajamos;
  • palūkanos ir kitos iš turto gaunamos pajamos;
  • prisidėjimas prie kitų asmenų, su kuriais yra išlaikomas bendras namų ūkis, namų ūkių išlaikymo;
  • esamos galimybės padidinti pajamas (darbingumas);
  • turto deklaracijos;
  • nuomos mokesčiai;
  • hipotekinės paskolos grąžinimo išmokos ir palūkanos, taip pat nuolatiniai mokesčiai. Čia turi būti nurodoma ir dar neišmokėta hipotekinės paskolos dalis;
  • draudimo polisai;
  • būtinos nuolatinių kelionių išlaidos;
  • finansiniai įsipareigojimai kitiems asmenims;
  • išlaikymo kreditoriui ir (arba) jo šeimos nariams teikiamos specialios medicininės priežiūros išlaidos;
  • su pajamų gavimu susijusios išlaidos;
  • visos skolų deklaracijos.

Įstatymu nustatytas indeksavimas

Kiekvienais metais Teisingumo ministerija nustato procentinį dydį, kuriuo teismo priteista išlaikymo išmoka arba susitarimu nustatyta išmoka įstatymo nustatyta tvarka yra padidinama. Apskaičiuodama šį procentinį padidėjimą, ministerija atsižvelgia į atlyginimų pokyčius verslo bendruomenėje bei valstybiniame sektoriuje ir į atlyginimų pokyčius kituose sektoriuose. Šis procentinis dydis yra skelbiamas Staatscourant (Nyderlandų vyriausybės oficialiajame leidinyje).

Šiam automatiniam išlaikymo išmokų tikslinimui galioja įvairios išimtys. Šalys ir teismas gali atmesti įstatymo nustatytą indeksavimą arba nustatyti alternatyvų indeksavimo būdą.

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Išlaikymas buvusiems sutuoktiniams yra mokamas tiesiogiai išlaikymo kreditoriui. Nepilnamečiams vaikams teismo nustatytos išlaikymo išmokos yra mokamos tiesiogiai vienam iš tėvų (ar globėjui), kuris prižiūri vaiką.

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Jeigu išlaikymo prievolė nustatoma teismo sprendimu, o išlaikymo skolininkas nemoka vaiko ir (arba) partnerio išlaikymo, prievolės vykdymą gali užtikrinti Roterdame įsikūręs Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasNacionalinis išlaikymo išmokų išieškojimo biuras (LBIO). Prievolės vykdymą taip pat gali užtikrinti antstolis. Jei nėra priimtas teismo sprendimas, reikia teisme iškelti bylą. Šiuo atveju turi būti samdomas advokatas.

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Areštuojant išmokas arba darbo užmokestį, būtina atsižvelgti į dalį, kurios neleidžiama areštuoti. Išlaikymo išmokai, kuri mokama kas mėnesį, taikomas senaties terminas yra 5 metai. Jei yra priimtas teismo sprendimas, kuriame yra nurodyti mokėjimo įsiskolinimai, t. y. jeigu faktiškai nurodyta fiksuota suma, senaties terminas yra dvidešimt metų. Siekiant užkirsti kelią reikalavimo teisės pasibaigimui, senaties terminą būtina sustabdyti.

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Jei atsiranda įsiskolinimai, susiję su vaiko ir (arba) partnerio išlaikymu, kompetenciją turi Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasNacionalinis išlaikymo išmokų išieškojimo biuras (LBIO).
Tokius įgaliojimus LBIO turi suteikti išlaikymo kreditorius. Prireikus LBIO gali imtis priverstinių teismo sprendimo vykdymo priemonių. Pavyzdžiui, LBIO gali paskirti išlaikymo skolininko atlyginimo, priemokų arba nekilnojamojo ar kilnojamojo turto areštą.

Išlaikymo kreditorius gali prašyti teikti nemokamas LBIO paslaugas, jeigu abi šalys gyvena Nyderlanduose. Gavus prašymą išieškoti skolą, pirmiausia siekiama užkirsti kelią išieškojimo išlaidoms, šiuo tikslu rengiant trumpą tarpininkavimo procedūrą ir (arba) pateikiant paaiškinimą. Tai pavyksta trim ketvirtadaliais atvejų. Tačiau tais atvejais, kai LBIO perima išieškojimą, išlaikymo skolininkas išieškojimo išlaidas sumoka LBIO. LBIO nustato išieškojimo mokestį. Šis mokestis sudaro 15 proc. kas mėnesį mokėtinų išmokų ir išlaikymo įsiskolinimų dydžio. Iš išlaikymo skolininko taip pat išieškomos visos vykdymo išlaidos.

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

Nepaisant to, kad LBIO yra vyriausybės įstaiga, jokios išlaikymo išmokos nėra mokamos iš anksto. Vyriausybė tai gali daryti vaiko išlaikymo ar teisinės pagalbos suteikimo atveju.

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

LBIO taip pat vykdo užduotis tarptautinio išlaikymo išieškojimo srityje. Šios užduotys kyla iš reglamentų ir konvencijų, kurių šalis yra Nyderlandai.

Nyderlandai yra 1956 m. birželio 20 d. JT konvencijos dėl išlaikymo išieškojimo užsienyje šalis. Tai yra tarpusavio teisinės pagalbos sutartis, kurios tikslas – palengvinti išlaikymo priteisimą tarptautinėse bylose. Šiuo tikslu konvencijoje nustatyta siunčiančiųjų ir gaunančiųjų institucijų sistema, kuri padeda išlaikymo kreditoriui užtikrinti išlaikymo reikalavimų vykdymą. LBIO Nyderlanduose veikia kaip siunčiančioji ir gaunančioji institucija.

Kiekvienas, kuris gyvena Nyderlanduose ir susiduria su išlaikymo iš užsienyje gyvenančio (t. y. valstybėje, kuri yra Niujorko konvencijos susitariančioji šalis) išlaikymo skolininko išieškojimu, gali remtis Niujorko konvencija. Konvencijoje aptariami vaiko ir partnerio išlaikymo klausimai.

Nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. galioja Europos Sąjungos (išskyrus Daniją) ir kitų susitariančiųjų šalių 2007 m. lapkričio 23 d. sudaryta Konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo. Konvencija galioja ne tik ES valstybėse narėse, bet taip pat Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Norvegijoje ir Ukrainoje. ES valstybių narių tarpusavio santykių srityje viršesnis yra Išlaikymo reglamentas (Reglamentas (EB) Nr. 4/2009).

Hagos išlaikymo konvencija taikoma jaunesniems nei 21 metų vaikams. Jos taikymo sritis gali būti praplėsta kitiems šeimos nariams, jeigu abi susitariančiosios valstybės dėl to priima deklaraciją.

Norint pasinaudoti LBIO paslaugomis, būtina pateikti prašymo formą „Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langastarptautinės išlaikymo išmokos išieškojimas“. Šią formą galima atsisiųsti iš Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasLBIO svetainės.

LBIO ir užsienio institucijų veikla, jei ji vykdoma įgyvendinant Niujorko konvenciją ir Sutartį su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, iš esmės yra nemokama. Išlaidos gali atsirasti dėl užsienyje vykstančio teismo proceso arba dėl išlaikymo išmokos išieškojimo.

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Dėl vaiko ir partnerio išlaikymo:

Landelijk Bureau Inning Onderhoudsbijdragen (Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasLBIO)

Postbus 8901
3009 AX Rotterdam

Dėl teisinės pagalbos:

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasRaad voor Rechtsbijstand,

Postbus 450,

2501 CL The Hague

Tel. + 317 03701414

Dėl teisinės pagalbos tarpvalstybinėse bylose:

Raad voor Rechtsbijstand

Regiokantoor Den Haag

Kam: Jan Ouwehand

Laan van Meerdervoort 51B

2517 AE The Hague

Tel. 0031 (0)88 787 1320

e. paštas Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasj.ouwehand@rvr.org

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

LBIO išlaikymą iš Nyderlanduose gyvenančių išlaikymo skolininkų išieško taip pat užsienyje gyvenančių išlaikymo kreditorių prašymu. Jeigu kitoje valstybėje narėje esantis išlaikymo kreditorius nori reikalauti išlaikymo iš Nyderlanduose gyvenančio išlaikymo skolininko, jis gali remtis konvencijoje nustatyta sistema. Tuomet jis privalo kreiptis į savo šalies siunčiančiąją instituciją, kuri tokiu atveju susisiekia su Nyderlandų gaunančiąja institucija (LBIO). Tuomet gaunančioji institucija imasi visų būtinų priemonių, kad išieškotų išlaikymą.

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Kontaktiniai duomenys pateikiami atsakyme į 14.2 klausimą.

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Taip.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

Netaikoma.

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Su teisingumo vykdymu susijusios išlaidos turi būti sumokamos bylos nagrinėjimo metu teisme. Tai yra teismo žyminis mokestis. Be to, taip pat patiriamos advokato ir antstolio atlyginimo išlaidos. Jeigu bylos šalis negali sumokėti (visų) advokato išlaidų, ji tam tikromis aplinkybėmis gali prašyti suteikti teisinę pagalbą. Tai vadinama teisinės pagalbos suteikimu. Vyriausybė sumoka dalį išlaidų, o bylos šalis sumoka asmeninę įmoką. Šios asmeninės įmokos dydis priklauso nuo bylos šalies pajamų ir piniginių lėšų.

Teisinę pagalbą skiria Teisinės pagalbos taryba. Bylos šalis privalo pateikti teisinės pagalbos parašymą tarybai, kuri turi jurisdikciją (t. y. apeliacinio teismo jurisdikcija) pagal advokato kontoros buvimo vietą. Praktiškai prašymą dažnai pateikia advokatas, jei į jį buvo kreiptasi dar prieš pateikiant tokį prašymą. Be to, būtina pateikti pajamų ir turto deklaraciją (kurią reikia gauti iš gyvenamosios vietos savivaldybės institucijos). Ši deklaracija kartu su prašymu turi būti siunčiama teisinės pagalbos tarybai, kuri išnagrinėja, ar bylos šalis atitinka teisinės pagalbos suteikimo sąlygas. Jei ji atitinka šias sąlygas, išduodamas teisės gauti teisinę pagalbą patvirtinimas. Tokiais atvejais taip pat sumažinamas teismo žyminis mokestis. Teisė į teisinę pagalbą taip pat galioja su tarpvalstybiniais ginčais susijusiose bylose, t. y. jeigu pareiškėjas gyvena užsienyje. Ši teisė nustatyta Europos tarpvalstybinės teisinės pagalbos direktyvoje. Teisinės pagalbos galima prašyti remiantis Teisinės pagalbos įstatymo 23A–23K straipsniais per Teisinės pagalbos tarybą Hagoje, naudojantis prie šios direktyvos pridedama teisinės pagalbos prašymų standartine forma, kuri visose valstybėse narėse yra vienoda. Prireikus teisinės pagalbos taryba gali padėti pasirinkti advokatą.

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

Pagal reglamento 51 straipsnį nepadaryti jokie pakeitimai.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasJūsų Europa.

Laukiame jūsų Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasatsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Your-Europe

Paskutinis naujinimas: 22/11/2021

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Šeimos išlaikymas - Austrija

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Išlaikymo tikslas – atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, patenkinti visus susijusius poreikius, t. y. būtinus ir įprastus poreikius. Tai visų pirma yra išlaidos maistui, drabužiams, apgyvendinimo (įskaitant šildymą ir elektrą) išlaidos, sveikatos priežiūros ir higienos išlaidos, taip pat papildomų socialinio draudimo įmokų sumokėjimas, laisvalaikio ir poilsio veiklos, kultūros ir sporto renginių, ryšių ir informavimo priemonių (telefono, radijo, televizijos, interneto) bei švietimo ir mokymo išlaidos. Išlaikymui nepriskiriamos turto kaupimo įmokos ir įmokos į privačius pensijų fondus.

Išlaikymo prievolė reiškia pareigą mokėti nustatytą išlaikymą. Mokėtinos išlaikymo išmokos dydis priklauso nuo konkrečių asmens, turinčio teisę gauti išlaikymą, poreikių, taip pat nuo prievolę mokėti išlaikymo išmokas turinčio asmens gebėjimų.

Išlaikymą turi mokėti:

  • tėvai savo vaikams ir vaikaičiams,
  • vaikai savo tėvams ir seneliams,
  • sutuoktiniai ir registruoti partneriai vienas kitam.

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Amžiaus riba nenustatyta. Vaikai turi teisę gauti išlaikymą, iki jie gali patys save išlaikyti.

Pagrindiniai nepilnamečio ir suaugusio vaiko teisės gauti išlaikymą skirtumai atsiranda dėl priverstinio vykdymo pagal teisės aktus.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Reikalavimai mokėti išlaikymą pareiškiami teisminio proceso metu.

Ginčo tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje sutuoktiniai ir registruoti partneriai turi patvirtinti savo reikalavimus pareikšdami ieškinį. Teismas, t. y. teisėjas, surenka įrodymus ir bylą išnagrinėja priimdamas sprendimą. Be to, sutuoktiniai ir registruoti partneriai taip pat gali prašyti priimti preliminarų sprendimą, kuriuo nustatoma pareiga mokėti laikiną išlaikymą, kol nagrinėjama byla dėl išlaikymo arba santuokos nutraukimo arba pabaigos. Šiais atvejais teismas, pasibaigus parodymų davus priesaiką procedūrai, priima sprendimą.

Vaiko išlaikymo turi būti pareikalaujama ne ginčo tvarka nagrinėjamoje byloje. Ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai išlaikymo reikalauja pilnamečiai vaikai. Globos teismas (vok. Pflegschaftsgericht) – iš esmės tai yra aukštesnysis Austrijos teismų organizacijos pareigūnas, turintis įgaliojimus priimti teismo sprendimus (vok. Rechtspfleger) – bylą išsprendžia po įrodymų rinkimo procedūros priimdamas sprendimą. Be to, vaikas gali prašyti priimti preliminarų sprendimą dėl laikino išlaikymo mokėjimo, iki bus išnagrinėta išlaikymo byla. Šiais atvejais teismas, pasibaigus parodymų davus priesaiką procedūrai, priima sprendimą. Nepilnamečiai taip pat gali prašyti laikinai mokėti išlaikymą, nepaisant to, ar yra nagrinėjama byla dėl išlaikymo.

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Prašymą nustatyti arba vykdyti išlaikymo prievolę nepilnamečiams gali pateikti teisinis atstovas, t. y. vaiką globojantis asmuo. Šio asmens sutikimu vaikų ir jaunimo gerovės tarnyba (vok. Kinder- und Jugendhilfeträger) taip pat gali veikti kaip vaiko atstovė.

Visais kitais atvejais ieškovams gali atstovauti tik įgaliojimus turintis asmuo arba specialus teisinis atstovas (vok. Erwachsenenvertreter).

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Jurisdikcijos klausimai išlaikymo bylose aptarti įstatyme.

Pagal Jurisdikcijos įstatymo (vok. Jurisdiktionsnorm, toliau – JN) 114 straipsnį globos teismas (vok. Pflegschaftsgericht) taip pat turi kompetenciją priimti sprendimus dėl reikalavimų į nepilnamečių išlaikymą pagal įstatymą. Kitų tiesiosios aukštutinės arba žemutinės linijos giminaičių teisėtus reikalavimus dėl išlaikymo pagal kompetenciją nagrinėja teismas, kurio jurisdikcijos teritorijoje yra teisę gauti išlaikymą turinčio asmens įprastinė gyvenamoji vieta.

Tai priklauso nuo asmens nuolatinės arba įprastinės gyvenamosios vietos.

Pagal JN 76a straipsnį kompetenciją nagrinėti sutuoktinių arba registruotų partnerių išlaikymo bylas turi teismas, kuris nagrinėja bylą dėl santuokos nutraukimo arba pabaigos. Jeigu tokia byla nenagrinėjama, kompetentingas teismas nustatomas pagal atsakovo įprastinę gyvenamąją vietą (JN 65–71 straipsniai).

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Vaiko išlaikymas: pirmosios instancijos teismuose šalims nebūtina turėti atstovo. Tačiau jeigu jos nori būti atstovaujamos bylose, kuriose sprendžiami piniginiai klausimai arba kurių vertė yra didesnė nei 5 000 EUR, atstovu gali būti skiriamas tik advokatas (santykinis reikalavimas turėti advokatą, Austrijos bylų nagrinėjimo ne ginčo tvarka įstatymo (vok. Außerstreitgesetz, toliau – AußStrG) 101 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio proceso metu taikomas absoliutus reikalavimas turėti advokatą.

Sutuoktinių ar registruotų partnerių išlaikymas: pirmosios instancijos teismuose šalims nebūtina turėti atstovo. Tačiau jeigu jos nori būti atstovaujamos bylose, kuriose sprendžiami piniginiai klausimai arba kurių vertė yra didesnė nei 5 000 EUR, atstovu gali būti skiriamas tik advokatas (santykinis reikalavimas turėti advokatą, Austrijos civilinio proceso kodekso (vok. Zivilprozessordnung, toliau – ZPO) 29 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio proceso metu taikomas absoliutus reikalavimas turėti advokatą.

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Už išlaikymo bylos iškėlimą teisme mokėtinų mokesčių dydis priklauso nuo priteistino išlaikymo dydžio. Todėl praeityje jau priteisto išlaikymo išmokų vertinimo pagrindas yra priteistas išmokos dydis. Jeigu byla yra susijusi su išlaikymu ateityje, vertinimo pagrindą sudaro metinė išlaikymo išmokų suma. Jeigu išlaikymas priteisiamas trumpesniam nei vienų metų laikotarpiui, vertinimo pagrindą sudaro bendra suma (Austrijos teismo mokesčių įstatymo (vok. Gerichtsgebührengesetz, toliau – GGG, 7 mokesčio tarifas, pastaba Nr. 1 – vaiko išlaikymo bylose; GGG 15 straipsnio 5 dalis – bylose, susijusiose su sutuoktinių arba registruotų partnerių išlaikymu).

Kalbant apie faktinį mokesčio dydį, pažymėtina, kad reikia daryti skirtumą tarp vaiko išlaikymo ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų ir bylų, susijusių su sutuoktinių arba registruotų partnerių išlaikymu. Vaiko išlaikymo bylose nepilnametis (iki 18 m.) pareiškėjas nuo mokesčių atleidžiamas.

Vaiko išlaikymo bylose nepilnametis (iki 18 m.) pareiškėjas nuo mokesčių atleidžiamas.

Pilnamečiui pareiškėjui taikomas fiksuotas mokestis už sprendimus ir taikius susitarimus dėl išlaikymo reikalavimų yra 0,5 % priteisto išlaikymo reikalavimo vertės (GGG 7 mokesčio tarifas). Mokestį sumoka išlaikymo skolininkas (t. y. išlaikymo išmokas privalantis mokėti asmuo). Jeigu pateikus naują prašymą teismo sprendimu jau priteista arba taikiu susitarimu nustatyta išlaikymo išmokos suma padidinama, vertinimo pagrindu turėtų būti imamas skirtumas tarp priteistos sumos ir anksčiau mokėtos sumos.

Pavyzdžiui: priteisiama 250 EUR mėnesinė išlaikymo išmoka.

Fiksuotas mokestis yra 15,00 EUR (250 EUR * 12 * 0,05).

Jei prašymą sumažinti išlaikymo išmokos dydį pateikia pilnametis išlaikymo skolininkas, taikomas (vienodo dydžio) fiksuotas 15,00 EUR mokestis. Jis panaikinamas, jeigu pareiškėjo prašymas sumažinti mokėtiną išlaikymo išmoką yra visiškai patenkinamas (GGG 7 mokesčio tarifas, pastaba Nr. 3). Bylose dėl sutuoktinio arba registruoto partnerio išlaikymo turi būti taikomas GGG 1 mokesčio tarifas.

Bylose dėl sutuoktinio arba registruoto partnerio išlaikymo turi būti taikomas GGG 1 mokesčio tarifas. Fiksuotas mokestis bus taikomas tik paduodant skundą, kuriuo prašoma iškelti bylą, ir jis bus mokamas pagal slankiąją skalę, atsižvelgiant į vertinimo pagrindą. Siekiant išsamiau paaiškinti šią nuostatą, toliau pateikti pagal GGG 1 mokesčio tarifą taikomi mokesčiai (2023 m. gegužės 4 d. duomenys):

Ieškinio vertė – taikytinas mokestis:

ne daugiau kaip 150 EUR – 25 EUR;

150–300 EUR – 48 EUR;

300–700 EUR – 68 EUR;

700–2 000 EUR – 114 EUR;

2 000–3 500 EUR – 182 EUR;

3 500–7 000 EUR – 335 EUR;

7 000–35 000 EUR – 792 EUR;

35 000–70 000 EUR – 1 556 EUR.

Pagal ZPO 63–73 straipsnius civilinėse bylose teisinė pagalba gavus šalies prašymą suteikiama, jeigu šalis negali atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidų nesukeldama pavojaus savo pragyvenimui. Pagal AußStrG 7 straipsnio 1 dalį šios nuostatos turi būti mutatis mutandis taikomos ne ginčo tvarka nagrinėjamose bylose (pvz., vaiko išlaikymo bylose).

Apskritai reikalingos išlaikymo lėšos nustatomos atsižvelgiant į statistines vidutines darbuotojo pajamas ir minimalų pragyvenimo lygį. Laikomasi nuomonės, kad šiam pragyvenimo lygiui kyla pavojus, jeigu šalis ir jos šeimos nariai, turintys teisę gauti išlaikymą, negalėtų oriai gyventi, turint omenyje bet kokį panaudojamą turtą arba galimybę susitaupyti, jeigu byla ilgai nagrinėjama. Teisinę pagalbą galima suteikti ir iš dalies.

Teisinė pagalba turėtų būti teikiama tik jeigu nenustatoma, kad ketinamas pareikšti ieškinys arba gynybos argumentai yra aiškiai tyčiniai ar nerimti. Šalies pilietybė šiuo atžvilgiu neturi jokios reikšmės.

Teisinė pagalba visų pirma apima laikiną atleidimą nuo pareigos sumokėti teismo mokesčius ir liudytojų, ekspertų ir vertėjų žodžiu mokesčius, taip pat atlyginti šalių kelionės išlaidas, kai šalys turėjo atvykti į teismą asmeniškai. Jeigu advokato atstovavimas yra būtinas pagal įstatymą (pvz., apeliaciniame procese) arba jeigu laikoma, kad tai yra reikalinga atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, šaliai turėtų būti preliminariai skiriamas nemokamai paslaugas teikiantis Austrijos advokatas. Advokatui taip pat priklauso teikti konsultacijas taikaus susitarimo sudarymo klausimais iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios.

ZPO 71 straipsnyje nustatyta, kad šalys, kurioms suteikta teisinė pagalba, turi būti įpareigojamos atlyginti dalį arba visas išlaidas, nuo kurių jos buvo laikinai atleistos ir kurios dar nėra atlygintos, taip pat sumokėti pagal mokesčių skalę nustatytus mokesčius paskirtiems advokatams iš karto, kai tik tai gali padaryti nesukeldamos pavojaus savo pragyvenimo lygiui. Praėjus trejiems metams nuo proceso pabaigos prievolė atlyginti išlaidas nebegali būti nustatoma. Teismas gali prašyti, kad šalis per pagrįstą teismo nustatytą terminą pateiktų naują turto aprašą, įskaitant pagrįstus dokumentinius įrodymus, kad patikrintų, ar tenkinamos išlaidų atlyginimo sąlygos.

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Teismas išlaikymą priteisia kaip piniginę išmoką. Vienas iš tėvų, prižiūrintis namų ūkį, kuriame jis arba ji rūpinasi vaiku, prie vaiko išlaikymo prisideda tokiu būdu. Kitas iš tėvų turi prievolę mokėti išmokas.

Vaikui mokėtinos išlaikymo išmokos dydis priklauso nuo vieno iš tėvų gebėjimo prisidėti ir nuo vaiko poreikių, be to, šis dydis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju. Pagal teismo praktikoje nustatytą orientacinį procentinį metodą asmuo, įpareigotas mokėti išlaikymą, moka tam tikrą procentinę savo mėnesinių (grynųjų) pajamų dalį:

  • jaunesniems nei 6 metų vaikams – 16 proc.;
  • vaikams nuo 6 iki 10 metų – 18 proc.;
  • vaikams nuo 10 iki 15 metų – 20 proc.;
  • vyresniems kaip 15 metų vaikams – 22 proc.

Jeigu asmuo turi prievolę mokėti išlaikymą keliems vaikams, į tai atitinkamai atsižvelgiama mažinant procentines dalis. Procentinės dalys, kurios atimamos tais atvejais, kai išlaikomas daugiau nei vienas vaikas, yra tokios: 1 proc. už kiekvieną papildomą jaunesnį nei 10 metų vaiką, 2 proc. už kiekvieną papildomą vyresnį nei 10 metų vaiką ir 0–3 proc. už sutuoktinį, turintį teisę gauti išlaikymą, atsižvelgiant į sutuoktinio nuosavas pajamas.

Remiantis teismų praktika, reikalavimams mokėti išlaikymo išmokas taikoma viršutinė riba (vadinama prabangos riba (vok. Luxusgrenze)). Ją sudaro du arba trys pagrindiniams poreikiams patenkinti reikalingos vidutinės sumos dydžiai (vok. Regelbedarf); ši riba taip pat nustatyta teismų praktikoje. Ji kasmet koreguojama ir nuo 2023 m. sausio 1 d. toliau nurodytų amžiaus grupių vaikams taikomos tokios mėnesinės sumos:

Pagrindiniams poreikiams patenkinti reikalinga suma

pagal Danningerį (ÖA 1972, 17), apskaičiuota Vienos apygardos civilinių bylų teismo

(suma EUR)

Metai

nuo 0 m.

nuo 3 m.

nuo 6 m.

nuo 10 m.

nuo 15 m.

nuo 19 m.
nuo 2022 m.: nuo 20 m.

2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d.

320

320

410

500

630

720

2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d.

290

290

370

450

570

650

2021 m. liepos 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d.

219

282

362

414

488

611

2020 m. liepos 1 d. – 2021 m. birželio 30 d.

213

274

352

402

474

594

2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. birželio 30 d.

212

272

350

399

471

590

2018 m. liepos 1 d. – 2019 m. birželio 30 d.

208

267

344

392

463

580

2017 m. liepos 1 d. – 2018 m. birželio 30 d.

204

262

337

385

454

569

2016 m. liepos 1 d. – 2017 m. birželio 30 d.

200

257

331

378

446

558

2015 m. liepos 1 d. – 2016 m. birželio 30 d.

199

255

329

376

443

555

2014 m. liepos 1 d. – 2015 m. birželio 30 d.

197

253

326

372

439

550

2013 m. liepos 1 d. – 2014 m. birželio 30 d.

194

249

320

366

431

540

2012 m. liepos 1 d. – 2013 m. birželio 30 d.

190

243

313

358

421

528

2011 m. liepos 1 d. – 2012 m. birželio 30 d.

186

238

306

351

412

517

2010 m. liepos 1 d. – 2011 m. birželio 30 d.

180

230

296

340

399

501

2009 m. liepos 1 d. – 2010 m. birželio 30 d.

177

226

291

334

392

492

2008 m. liepos 1 d. – 2009 m. birželio 30 d.

176

225

290

333

391

491

2007 m. liepos 1 d. – 2008 m. birželio 30 d.

171

217

281

322

378

475

2006 m. liepos 1 d. – 2007 m. birželio 30 d.

167

213

275

315

370

465

2005 m. liepos 1 d. – 2006 m. birželio 30 d.

164

209

270

309

363

457

2004 m. liepos 1 d. – 2005 m. birželio 30 d.

160

204

264

302

355

447

2003 m. liepos 1 d. – 2004 m. birželio 30 d.

157

200

258

296

348

438

1972–2002 m. nustatytos sumos pateikiamos šioje lentelėje: Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasRegelbedarf 1972-2002

Sutuoktinių arba registruotų partnerių, kai jie vis dar yra susituokę arba įregistravę partnerystę, išlaikymas taip pat priklauso tiek nuo išlaikymo skolininko gebėjimo mokėti, tiek nuo teisę gauti išlaikymą turinčio asmens poreikių ir abi šios aplinkybės turi būti nustatomos kiekvienu atveju. Remiantis teismų praktikoje suformuotu orientaciniu procentinių dydžių metodu, mažesnes pajamas gaunančios šalies išlaikymo reikalavimas apskaičiuojamas iš 40 proc. šeimos pajamų (abiejų sutuoktinių / partnerių grynųjų pajamų) atėmus asmenines ieškovo pajamas. Jeigu viena šalis neturi nuosavų pajamų ir turi tik pareigą rūpintis namų ūkiu, ji turi teisę gauti trečdalį (33 proc.) maitintojo grynųjų pajamų. Būtina atsižvelgti į kitas su priežiūra susijusias pareigas (atskaitant procentinius dydžius).

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Išankstinė išlaikymo išmoka turi būti mokama atitinkamo mėnesio pradžioje (Civilinio kodekso (vok. Allgemeines bürgerliches Gesetzbuch, ABGB) 1418 straipsnis; Santuokos įstatymo (vok. Ehegesetz) 70 straipsnis; Registruotos partnerystės įstatymo (vok. Eingetragene Partnerschaft-Gesetz, EPG) 22 straipsnio 1 dalis. Išmokos turi būti mokamos teisę gauti išlaikymą turinčiam asmeniui arba jo atstovui (vienam iš tėvų, specialiajam teisiniam atstovui (vok. Erwachsenenvertreter)).

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Pradinėje byloje nustačius išlaikymo dydį, laikantis įprastų taisyklių prieš skolininką galima pradėti (priverstinio) vykdymo veiksmus.

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Skolininkui (vykdymo byloje – prievolę turinčiam asmeniui) turi būti paliekama minimali suma (t. y. suma, kurios negalima areštuoti), lygi minimaliam pragyvenimo lygiui. Minimalus pragyvenimo lygis kasmet nustatomas iš naujo ir priklauso nuo kelių veiksnių. Pagal Austrijos vykdymo kodekso (vok. Exekutionsordnung, EO) 291b straipsnį išlaikymo prievolę turinčiam asmeniui gali būti paliekama tik 75 % minimalaus pragyvenimo lygio lėšų, jeigu vykdymas yra pagrįstas teisėtu išlaikymo reikalavimu. Dėl šio sumažinto minimalaus pragyvenimo lygio ir standartinio minimalaus pragyvenimo lygio atsiradęs skirtumas pirmiausia skiriamas bet kokiems einamiesiems teisėtiems išlaikymo reikalavimams patenkinti, nepaisant šiems reikalavimams nustatyto užstato eiliškumo, proporcingai atsižvelgiant į einamąją mėnesio išlaikymo išmoką. Šiuo atžvilgiu išlaikymo kreditoriai turi pirmenybės teisę prieš kitus kreditorius.

Bet kokiems (neįvykdytiems) reikalavimams, kurie buvo priteisti vykdytinu teismo sprendimu (vok. Judikatschulden), taikomas 30 metų ieškinio senaties terminas ir todėl juos pagal įstatymą galima įvykdyti per šį terminą.

Specialių senaties terminų, taikomų išlaikymo reikalavimų vykdymui, nėra.

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Gavus nepilnamečio kito teisinio atstovo sutikimą, vaikų ir jaunimo gerovės tarnyba gali veikti kaip vaiko atstovas pateikiant arba vykdant nepilnamečio išlaikymo reikalavimus.

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

Išankstinio išlaikymo išmokos mokėjimo tikslas – užtikrinti, kad nepilnamečiai gautų išlaikymo išmokas, jeigu vienas iš tėvų nemoka periodinių išmokų arba apskritai nevykdo prievolės mokėti išlaikymą. Išankstinę išlaikymo išmoką, gavusi prašymą, skiria vyriausybė. Prašymą vaiko vardu teismui turi pateikti vienas iš tėvų, turintis leidimą atstovauti vaikui.

Teisę gauti išlaikymo išmoką turi nepilnamečiai, kurie

  • turi įprastinę gyvenamąją vietą Austrijoje,
  • turi Austrijos pilietybę arba yra kitos ES /EEE valstybės narės piliečiai arba asmenys be pilietybės ir
  • negyvena kartu su išlaikymo skolininku tame pačiame namų ūkyje.

Išankstinė išlaikymo išmoka skiriama nuo mėnesio, kurį jo prašoma, pradžios ir ne ilgiau nei penkeriems metams. Išankstines išmokas kiekvieno mėnesio pirmą dieną asmeniui, turinčiam teisę gauti išlaikymą, moka aukštesnysis apygardos teismas (vok. Oberlandesgericht).

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

Jeigu išlaikymo skolininkas gyvena užsienyje ir neturi Austrijoje turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, vykdymo veiksmų imamasi užsienyje. Šiuo tikslu prašymus galima pateikti per centrinę instituciją (vok. Zentrale Behörde) (2014 m. Austrijos išlaikymo užsienyje įstatymo (vok. Auslandsunterhaltsgesetz 2014) 8 straipsnis).

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Vaikų ir jaunimo gerovės tarnyba (apylinkės institucijos (vok. Bezirkshauptmannschaften) arba magistratai (vok. Magistrate)) ir apylinkių teismai (vok. Bezirksgerichte) padeda išlaikymo kreditoriams pareikšti reikalavimus arba užtikrinti jų vykdymą. Centrinė institucija persiunčia prašymus užsienio šaliai.

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Konsultavimo institucijose ir teismuose valandomis; centrinė institucija konsultacijas taip pat teikia telefonu ir e. paštu.

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

Kompetentingam teismui gavus išlaikymo kreditoriaus prašymus, jie paprastai nagrinėjami taip pat, kaip ir Austrijoje gyvenančio išlaikymo kreditoriaus prašymai.

Centrinė institucija prašymus persiunčia teismui. Teismas, kai tinkama, skiria teisinę pagalbą ir pasirūpina, kad Austrijos advokatų rūmai paskirtų teisinę pagalbą teikiantį advokatą. Veikdamas kaip užsienio kreditoriaus atstovas, išmanantis Austrijos teisę, šis teisinę pagalbą teikiantis advokatas turi pareigą teikti visus kitus prašymus, perduoti gautas išlaikymo išmokas ir informuoti apie savo veiksmus (2014 m. Austrijos išlaikymo užsienyje įstatymo 9 straipsnis).

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Kadangi taikomas abiejų centrinių institucijų bendradarbiavimo principas, pareigą teikti šią paramą visų pirma turi gyvenamosios vietos valstybės narės institucijos.

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Netaikytina.

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Taip.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

Netaikytina.

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. buvo taikomos tik šio skyriaus nuostatos; nuo minėtos datos teisė kreiptis į teismą tarpvalstybinėse bylose taip pat praktiškai reglamentuojama 2014 m. Išlaikymo užsienyje įstatymo, Federalinis oficialusis leidinys (BGBl) I 34/2014, 10 straipsnyje ir kituose straipsniuose.

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

2014 m. Austrijos išlaikymo užsienyje įstatyme nustatytos supaprastintos biurokratinės procedūros, kurios Federalinės teisingumo ministerijos I 10 skyriui sudaro sąlygas bylas, kurių vis daugėja, nagrinėti nedidinant darbuotojų skaičiaus.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasJūsų Europa.

Laukiame jūsų Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasatsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Your-Europe

Paskutinis naujinimas: 25/01/2024

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (lenkų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.

Šeimos išlaikymas - Lenkija

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Pagal Šeimos ir globos kodekso 128 straipsnį išlaikymo prievolė yra tiesiosios linijos giminaičių, brolių ir seserų prievolė aprūpinti asmenį pragyvenimo ištekliais (įskaitant drabužius, maistą, būstą, šildymo kurą ir vaistus) ir, kai reikia, ugdymo priemonėmis (įskaitant rūpinimąsi fizine ir protine asmens raida ir sąlygų mokytis ir gyventi kultūrinį gyvenimą sudarymą).

Išlaikymą sudaro išmokos pinigais arba natūra. Vaikų atveju tai taip pat apima asmeninį dalyvavimą vaiko ugdymo procese ir bendro namų ūkio darbų atlikimą pagal išlaikymo prievolę.

Išlaikymo reikalavimas – asmens teisė reikalauti, kad kitas asmuo vykdytų jo išlaikymo prievolę.

Paprastai išlaikymo prievolės kyla iš įvairių šeimos santykių.
Priklausomai nuo šeimos santykių pobūdžio, Lenkijos teisėje nustatytos šių rūšių išlaikymo prievolės:

  1. giminaičių teikiamo išlaikymo prievolė, įskaitant specifinę šios prievolės formą – tėvų pareigą išlaikyti vaiką: teisę į giminaičių teikiamą išlaikymą turi tik sunkumų patiriantys asmenys. Tėvai privalo mokėti vaikų, kurie dar nėra pajėgūs savimi pasirūpinti, išlaikymą, išskyrus atvejus, kai iš vaikui nuosavybės teise priklausančio turto gaunamų pajamų pakanka jo išlaikymo ir ugdymo išlaidoms padengti. Vaikai, kuriems yra sukakę 18 metų, nebeturi teisės į išlaikymą, išskyrus atvejus, kai jie nori tęsti mokslus ir, atsižvelgiant į jų mokymosi rezultatus, toks noras yra pagrįstas, arba kai išlaikymo prievolė turėtų toliau galioti dėl vaiko sveikatos ar asmeninės padėties. Be to, tėvai neprivalo mokėti vaikų, kuriems yra sukakę 18 metų, išlaikymo, jeigu tie vaikai, būdami darbingi, pradėję studijuoti vėliau tas studijas apleidžia, nėra pakankamai pažangūs, negauna teigiamų įvertinimų, neišlaiko egzaminų per nustatytus terminus ir dėl šių priežasčių nebaigia studijų per studijų programoje numatytą laikotarpį.
    Jeigu yra neįmanoma ar pernelyg sunku gauti išlaikymą iš asmens, turinčio pagrindinę prievolę mokėti išlaikymą (kurio nors iš tėvų), įmanoma pateikti išlaikymo reikalavimą asmenims, turintiems antraeilę prievolę teikti išlaikymą (pvz., vaiko seneliams, kurie yra dingusio skolininko tėvai). Tačiau pažymėtina, kad vien faktas, kad asmuo, privalantis mokėti išlaikymą, jo nemoka, nėra pakankamas pagrindas gauti išlaikymo išmokas iš vaiko senelių – kad galėtų gauti išlaikymą iš senelių, asmuo, turintis teisę į išlaikymą, turi būti patiriantis sunkumų, o jo seneliai turi būti finansiškai pajėgūs mokėti išlaikymą. Nutarimuose dėl senelių mokėtino išlaikymo paprastai nustatomos mažesnės sumos nei tos, kurias privalėtų mokėti asmuo, turintis pagrindinę prievolę mokėti išlaikymą.
  2. Dėl įvaikinimo atsirandanti prievolė: jeigu vienintelis įvaikinimo tikslas yra sukurti įvaikinančio asmens ir įvaikio santykius, įvaikinančio asmens prievolė išlaikyti įvaikį yra viršesnė už įvaikio tiesiosios aukštutinės linijos giminaičių ir jo brolių ir seserų prievolę jį išlaikyti, o bet kokia įvaikio prievolė išlaikyti savo tiesiosios aukštutinės linijos giminaičius ir brolius bei seseris pagal svarbą yra paskutinė. Kitu atveju įvaikiui taikomos 1 punkte nurodytos taisyklės.
  3. Svainystės santykių saistomų asmenų (pamotės, patėvio, povaikių) išlaikymo prievolė: tik sunkumų patiriantys asmenys turi teisę į tokį išlaikymą, jeigu atitinkamu atveju išlaikymo prievolės nustatymas atitinka socialines normas. Pagal Lenkijos teisės aktus ir teismų praktiką „patiriami sunkumai“ reiškia asmens negebėjimą patenkinti savo pagrįstų poreikių savais ištekliais ir savomis pastangomis.
  4. Sutuoktinių išlaikymo santuokoje prievolė: šeimos nariai gali reikalauti užtikrinti teisę į visų šeimos narių „vienodą gyvenimo lygį“. Pagal Šeimos ir globos kodekso 27 straipsnį abu sutuoktiniai privalo pagal savo gebėjimus, darbo pajamas ir finansinį pajėgumą prisidėti prie savo santykiais sukurtos šeimos poreikių tenkinimo. Ši prievolė taip pat gali būti laikoma visiškai arba iš dalies įvykdyta dedamomis asmeninėmis pastangomis auginti vaikus ir rūpintis bendru namų ūkiu.
  5. Sutuoktinių išlaikymo prievolė santuokai nutrūkus: jeigu pripažįstama, kad tik vienas iš sutuoktinių yra kaltas dėl santuokos iširimo, ir nutraukus santuoką reikšmingai pablogėja to sutuoktinio, kuris nėra kaltininkas, finansinė būklė, pastarasis gali reikalauti patenkinti pagrįstus jo poreikius, net jeigu jis nėra patiriantis sunkumų. Kitais atvejais sunkumų patiriantis sutuoktinis gali iš savo buvusio sutuoktinio reikalauti išlaikymo, kurio dydis būtų proporcingai nustatomas pagal pagrįstus jo poreikius ir jo buvusio sutuoktinio darbo pajamas ir finansinį pajėgumą. Prievolė išlaikyti sutuoktinį po santuokos nutraukimo baigiasi tam sutuoktiniui sudarius naują santuoką. Tačiau kai po santuokos nutraukimo tas sutuoktinis, kuris nebuvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, privalo mokėti išlaikymą, ta išlaikymo prievolė taip pat panaikinama praėjus penkeriems metams po sprendimo nutraukti santuoką priėmimo, nebent teismas asmens, turinčio teisę į išlaikymą, prašymu šį penkerių metų terminą pratęstų dėl išskirtinių aplinkybių.
  6. Nesantuokinio vaiko tėvo prievolė vaiko motinai: vaiko tėvas, kuris nėra susituokęs su vaiko motina, privalo, priklausomai nuo jo aplinkybių, prisidėti apmokant su nėštumu ir vaiko gimimu susijusias išlaidas ir motinos trijų mėnesių išlaikymo jos gimdymo metu išlaidas. Kai yra įtikinamų argumentų, motina gali reikalauti, kad tėvas prisidėtų prie jos išlaikymo išlaidų apmokėjimo ilgesniu nei trijų mėnesių laikotarpiu.

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Tėvai privalo mokėti vaikų, kurie dar nėra pajėgūs savimi pasirūpinti, išlaikymą. Kadangi vaikai privalo mokytis iki jiems sukaks 18 metų, jie paprastai turi teisę į išlaikymą iki pilnametystės arba iki mokslų baigimo. Jeigu asmuo, turintis teisę į išlaikymą, nėra pajėgus pats savęs išlaikyti (pvz., dėl ligos ar negalios), išlaikymas jam gali būti skiriamas neribotam laikui.

Reikia pažymėti, kad išlaikymo prievolė savaime nesibaigia po to, kai asmeniui, turinčiam teisę į išlaikymą, sukanka 18 metų, ir toks prievolės pasibaigimas nepriklauso nuo išlaikymo kreditoriaus ar vieno iš tėvų, turinčio pareigą mokėti išlaikymą, sprendimo. Kad išlaikymo prievolė būtų pripažinta pasibaigusia, reikalingas teismo sprendimas, įvertinus, ar pilnametystės sulaukęs vaikas yra pajėgus save išlaikyti, ir kitas aplinkybes. Prašymas panaikinti išlaikymo prievolę pateikiamas apylinkės teismui, kurio jurisdikcijai priklauso išlaikymo kreditoriaus gyvenamoji vieta. Tai taikoma išlaikymui, kuris skirtas teismo nutarimu, tačiau tai netaikoma savanorišku vadinamam išlaikymui, kuris nustatytas šalių asmeniniu tarpusavio susitarimu.

Išmokos iš Valstybinio išlaikymo fondo asmenims, turintiems teisę jas gauti, mokamos iki jiems sukanka 18 metų. Jeigu tokie asmenys tęsia mokslus mokykloje arba aukštojo mokslo studijas, jie turi teisę gauti šias išmokas iki jiems sukaks 25 metai, o tuo atveju, kai tokiam asmeniui nustatyta sunki negalia, jos mokamos neribotą laikotarpį. Išlaikymo fondo išmokų gavimo sąlyga – kad šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršytų 900 PLN. Jeigu, taikant principą „zlotas už zlotą“ (lenk. złotówka za złotówkę), ši suma viršijama, asmuo, turintis teisę į išlaikymą, nepraranda tos teisės į išmoką; tokiu atveju asmuo, turintis teisę į išlaikymą, gauna sumą, kuri yra lygi skirtumui tarp išlaikymo fondo išmokos sumos, mokėtinos tam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, ir sumos, kuria viršytos nustatytos šeimos pajamos, apskaičiuotos vienam šeimos nariui. Jeigu taip apskaičiuotos išmokos dydis nesiekia 100 PLN, parama neskiriama.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Galimos išlaikymo aplinkybės:

1. Asmuo, privalantis mokėti išlaikymą, savanoriškai vykdo išlaikymo prievolę.

2. Šalys neteisminiu ginčo sprendimu susitaria dėl išlaikymo prievolės.

3. Jeigu asmuo, privalantis mokėti išlaikymą, šios prievolės nevykdo, galima siekti prisiteisti išlaikymą apylinkės teisme (lenk. sąd rejonowy), turinčiame jurisdikciją pagal asmens, turinčio teisę į išlaikymą, gyvenamąją vietą (Civilinio proceso kodekso 32 straipsnis) arba atsakovo gyvenamąją vietą (Civilinio proceso kodekso 27 straipsnio 1 dalis), arba galima pateikti dėl to prašymą santuokos nutraukimo ar separacijos byloje, kurią nagrinėja apygardos teismas (lenk. sąd okręgowy).

Teismo mokesčių už bet kokį prašymą mokėti nereikia. Tačiau toks prašymas turėtų atitikti bylos šalies procesinio pareiškimo reikalavimus, t. y. jame turėtų būti nurodytas teismo, į kurį kreipiamasi, pavadinimas; šalių vardai ir pavardės, jų asmens kodai (PESEL), jų teisiniai atstovai ir įgaliotiniai; daromo pareiškimo pobūdis; aiškus prašymo apibūdinimas; reikalavimo suma; faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas prašymas, apibūdinimas ir, jei reikia, atitinkamo teismo jurisdikcijos pagrindimas; šalies arba jos teisinio atstovo ar įgaliotinio parašas (būtina pridėti įgaliojimą); pridedamų priedų sąrašas; šalių, jų teisinių atstovų ir įgaliotinių gyvenamosios vietos ar registruotos buveinės; ir atitinkamo reikalavimo aprašymas. Vėlesniuose bylos šalies procesiniuose pareiškimuose turi būti nurodytas bylos numeris. Prie prašymo taip pat turi būti pridėtas vaiko gimimo liudijimas, kuriame nurodyta, kad asmuo, iš kurio reikalaujama išlaikymo, yra vienas iš vaiko tėvų; arba išlaikymo prašymą galima pateikti kartu su prašymu nustatyti vaiko kilmę (tėvystę).

4. Taip pat galima sudaryti susitarimą, kurį patvirtina notaras; šiuo atveju apylinkės teismas priima tik nutartį dėl to susitarimo vykdymo. Yra mokėtinas mokestis už notaro tvirtinamo susitarimo sudarymą, taip pat už prašymą išduoti vykdomąjį dokumentą.

5. Susitarimas taip pat gali būti pasiektas teisme; šiuo atveju atsakovas gali būti atleistas nuo teismo mokesčio arba pusės jo sumos mokėjimo.

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Toliau nurodyti asmenys gali pateikti išlaikymo prašymą asmens, turinčio teisę gauti išlaikymą, vardu:

– įgaliotinis (be advokato ar teisinio konsultanto, įgaliotinio funkcijas dar gali atlikti šie asmenys: tėvai, sutuoktinis, broliai ir seserys, tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai arba su asmeniu, turinčiu teisę į išlaikymą, įvaikinimo santykiais susiję asmenys, taip pat asmuo, valdantis asmens, turinčio teisę į išlaikymą, turtą);

– vietos valdžios institucijos, atsakingos už socialinę paramą, atstovas (pagal 2004 m. kovo 12 d. Socialinės paramos įstatymą (Oficialusis valstybės leidinys [Dziennik Ustaw], 2004 m., Nr. 64, eil. Nr. 593): tokie atstovai yra savivaldybės socialinės paramos centro vadovas arba rajono paramos šeimai centro vadovas);

– Civilinio proceso kodekso 61 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nevyriausybinės organizacijos, atlikdamos įstatymų nustatytas savo pareigas, gali, atitinkamam fiziniam asmeniui pateikus raštišką sutikimą, inicijuoti išlaikymo išieškojimo procesą;

– prokuroras, kai tai reikalinga teisės viršenybei ir viešojo intereso labui.

Teisiniai atstovai veikia nepilnamečių, turinčių teisę į išlaikymą, vardu. Tačiau nepilnametis, tapęs pilnamečiu, veikia savarankiškai.

Asmens, turinčio teisę į išlaikymą, sugyventinis arba pažįstamas negali veikti to asmens, turinčio teisę į išlaikymą, vardu, nebent jis būtų kuris nors iš pirmiau nurodytų asmenų.

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Pagal Civilinio proceso kodeksą apylinkių teismai turi dalykinę jurisdikciją nagrinėti išlaikymo bylas. Teritorinė jurisdikcija nustatoma pagal asmens, turinčio teisę į išlaikymą, gyvenamąją vietą arba atsakovo gyvenamąją vietą. Teismai, kurių jurisdikcijai priklauso konkrečios savivaldybės, yra nurodyti 2018 m. gruodžio 28 d. Teisingumo ministro nutarime dėl apeliacinių, apygardos ir apylinkės teismų buveinių, jų jurisdikcijos ir kompetencijos srities (Oficialusis valstybės leidinys Dziennik Ustaw, 2018 m., eil. Nr. 2548).

Apygardų teismai turi jurisdikciją bylose dėl ES valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo Lenkijoje (Civilinio proceso kodekso 1151(1) straipsnio 1 dalis), jeigu sprendimas buvo priimtas anksčiau nei ta valstybė, kurioje jis priimtas, tapo saistoma 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolo dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės (OL L 331, 2009 12 16, p 17), t. y. iki 2011 m. birželio 18 d.

Pagal Civilinio proceso kodekso 1153(14) straipsnį Lenkijoje galioja tokie vykdomieji dokumentai:

1) ES valstybių narių teismų priimti sprendimai ir patvirtinti susitarimai bei oficialūs dokumentai, išduoti tose valstybėse ir įeinantys į Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 taikymo sritį, jeigu jie yra vykdytini;

2) ES valstybių narių teismų priimti sprendimai ir patvirtinti susitarimai bei oficialūs dokumentai, išduoti tose valstybėse, kurie patvirtinti kaip Europos vykdomieji raštai;

3) ES valstybių narių teismų išduoti Europos mokėjimo įsakymai, kurie paskelbti vykdytinais tose valstybėse pagal Reglamentą (EB) Nr. 1896/2006;

4) ES valstybių narių teismų priimti sprendimai pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, patvirtinti tose valstybėse pagal Reglamentą (EB) Nr. 861/2007;

5) sprendimai dėl išlaikymo, priimti ES valstybėse narėse, kurios yra 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolo dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės (OL L 331, 2009 12 16, p. 17) šalys, taip pat tose valstybėse sudaryti susitarimai ir išduoti oficialūs dokumentai išlaikymo bylose, patenkantys į Reglamento (EB) Nr. 4/2009 taikymo sritį;

6) ES valstybėse narėse priimti teismų sprendimai dėl apsaugos priemonių pagal Reglamentą (ES) Nr. 606/2013, jeigu jie vykdytini.

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Bylose dėl išlaikymo neprivaloma būti atstovaujamam advokato. Šalys gali veikti savo vardu arba per profesionalius atstovus.

Žr. atsakymus į 7 ir 20 klausimus, kuriuose pateikta išsamesnės informacijos apie galimybę, kad būtų ex officio paskirtas advokatas, veikiantis šalies, turinčios teisę į išlaikymą, vardu.

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Išlaikymo siekianti šalis ir atsakovas byloje dėl išlaikymo išmokų sumažinimo yra atleidžiami nuo teismo išlaidų apmokėjimo (2005 m. liepos 28 d. Teismo išlaidų civilinėse bylose įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas (Oficialusis valstybės leidinys Dziennik Ustaw, 2005 m., Nr. 167, eil. Nr. 1398, su pakeitimais)). Tokie asmenys visiškai atleidžiami nuo tų išlaidų apmokėjimo, taigi jie nepatiria jokių su teismo procesu, apeliacija ar vykdymu susijusių išlaidų.

Asmuo, privalantis mokėti išlaikymą, taip pat gali prašyti, kad būtų atleistas nuo teismo išlaidų apmokėjimo tuo atveju, kai siekia pakeisti priteisto išlaikymo dydį. Tokiu atveju turi būti pateikta turto ir pajamų deklaracija, ir teismas priima sprendimą išnagrinėjęs atvejo aplinkybes.

Be to, nuo teismo išlaidų apmokėjimo atleidžiama šalis gali prašyti teisinės pagalbos, kurios forma būtų ex officio advokato paskyrimas. Jeigu prašymas paskirti advokatą patenkinamas, advokato atlyginimą sumoka šaliai, kuriai paskirtas advokatas, priešinga šalis. O jeigu pastarasis asmuo bylą pralaimi, advokato atlyginimą sumoka valstybė.

Su tuo susijusios valstybių narių piliečių teisės yra reglamentuojamos 2004 m. gruodžio 17 d. Įstatymo dėl teisės gauti pagalbą civiliniuose procesuose, vykstančiuose Europos Sąjungos valstybėse narėse, ir dėl teisės gauti pagalbą siekiant taikiai išspręsti ginčą iki civilinio proceso pradžios (Oficialusis valstybės leidinys Dziennik Ustaw, 2005 m., Nr. 10, eil. Nr. 67).

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Išlaikymo suma priklauso nuo asmens, privalančio mokėti išlaikymą, darbo pajamų ir finansinio pajėgumo ir nuo pagrįstų asmens, turinčio teisę į išlaikymą, poreikių. Prie asmens, turinčio teisę į išlaikymą, poreikių priskiriama viskas, kas reikalinga jo gyvenimui, įskaitant ir materialinių, ir nematerialinių (kultūrinių ir dvasinių) poreikių tenkinimą. Prie nepilnamečių poreikių taip pat priskiriamos jų ugdymo išlaidos. Vertinant asmenų, privalančių mokėti išlaikymą, darbo pajamas ir finansinį pajėgumą atsižvelgiama ne į jų faktiškai uždirbamas pajamas, o į pajamas, kurias jie galėtų uždirbti, jeigu naudotųsi visu savo darbingumu. Tai reiškia, kad net ir bedarbis, neuždirbantis reguliarių pajamų, gali būti įpareigotas ir priverstas mokėti išlaikymą.

Pasikeitus aplinkybėms, gali būti prašoma pakeisti teismo sprendimą arba susitarimą dėl išlaikymo. Tokio pakeitimo gali prašyti bet kuri išlaikymo santykių šalis. Priklausomai nuo faktinių aplinkybių, šalis gali prašyti panaikinti išlaikymo prievolę arba padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį. Išlaikymo išmokos dydį galima pakeisti, jeigu padidėja arba sumažėja asmens, turinčio teisę į išlaikymą, pagrįsti poreikiai arba asmens, privalančio mokėti išlaikymą, darbingumas.

Lenkijoje nėra nustatytos fiksuoto dydžio išlaikymo sumos, ir išlaikymas neskaičiuojamas kaip nustatyta asmens, privalančio mokėti išlaikymą, darbo pajamų procentinė dalis. 2014 m. minimalusis (bruto) darbo užmokestis buvo 1 680 PLN (apie 400 EUR). 2013 m. vidutinis (bruto) darbo užmokestis buvo 3 650 PLN (apie 900 EUR) per mėnesį. 2015 m. minimalusis (bruto) darbo užmokestis buvo 1 750 PLN, 2016 m. jis buvo 1 850 PLN, 2019 m. – 2 250 PLN, 2020 m. – 2 600 PLN; 2021 m. – 2 800 PLN, 2022 m. –3 600 PLN, 2023 m. sausio – birželio mėn. – 3 490 PLN, o nuo 2023 m. liepos mėn. jis bus 3 600 PLN.  
Praktikoje daugumoje bylų teismo priteisiamo išlaikymo suma yra nuo 300 PLN iki 1 000 PLN per mėnesį vienam vaikui. Išlaikymo sumos dydis nėra automatiškai indeksuojamas pagal vaiko amžių ar infliaciją.

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Asmuo, kuris vykdomajame dokumente nurodytas kaip skolininkas, privalo mokėti išlaikymą. Paprastai Lenkijoje priteisto išlaikymo išmokos yra mokėtinos Lenkijos zlotais nepilnamečio teisiniam atstovui (pinigais ar banko pavedimu) kiekvieną mėnesį, įprastai iki dešimtos mėnesio dienos. Teismo sprendimuose numatoma, kad vėlavimo mokėti atveju yra mokėtini teisės aktuose nustatyti delspinigiai (nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. tokių delspinigių metinis dydis yra 12,25 proc.) nuo likusios nesumokėtos sumos (Civilinio kodekso 481 straipsnio 2 dalis).

Taigi, išlaikymo prievolę paprastai vykdo tik tas asmuo, kuris privalo mokėti išlaikymą. Jeigu tas asmuo išlaikymo nemoka savanoriškai, teisę į išlaikymą turintis asmuo gali kreiptis į kompetentingą vykdymo instituciją (paprastai antstolį), kad būtų pradėtas vykdymo procesas. Vykdymas taip pat gali būti ex officio pradedamas pirmosios instancijos teismo, priėmusio sprendimą, kuriuo nustatytas išlaikymo išmokos dydis, prašymu. Asmuo, turintis teisę į išlaikymą, taip pat gali pateikti vykdomąjį dokumentą skolininko darbovietei arba skolininko pensiją mokančiai institucijai ir prašyti, kad mokėtina išlaikymo suma būtų išskaičiuojama iš sumų, mokamų išlaikymo skolininkui. Mokančioji šalis privalo patenkinti tokį prašymą.

Sulaukęs pilnametystės vaikas tampa savarankišku išlaikymo kreditoriumi ir išlaikymas turi būti mokamas jam tiesiogiai, nebent jis, kaip suaugęs kreditorius, sutiktų, kad būtų palikta ankstesnė mokėjimo forma (pvz., suteikdamas įgaliojimą ir pateikdamas tai patvirtinantį dokumentą vykdymo institucijai). Nebūtina keisti išlaikymo sprendimo ar specialiai nurodyti, kad išlaikymas mokėtinas suaugusiam asmeniui.

Kai teikiamas prašymas užtikrinti išlaikymo skolininko prievolės vykdymą, galima rinktis bet kurį teismo antstolį. Pagal Civilinio proceso kodekso 921 straipsnį prievolės vykdymą nekilnojamojo turto sąskaita užtikrina teismo, kurio apylinkėje yra tas nekilnojamasis turtas, antstolis. Jeigu toks nekilnojamasis turtas priklauso kelių teismų jurisdikcijai, kreditorius pasirenka vieną iš jų. Tačiau procesas, pradėtas vieno kreditoriaus prašymu, gali būti prijungtas prie procesų, kurie pradedami kitų kreditorių prašymu. Šiuo tikslu antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, apie to vykdymo pradėjimą ir vėlesnį užbaigimą praneša antstoliui, kuris gali būti atsakingas už vykdymą.

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Jeigu asmuo, privalantis mokėti išlaikymą, nevykdo išlaikymo prievolės savo noru, jis gali būti priverstas tai daryti (žr. atsakymą į 9 klausimą).

Be to, pagal Baudžiamojo kodekso (Oficialusis valstybės leidinys Dziennik Ustaw, 1997 m., Nr. 88, eil. Nr. 553) 209 straipsnį bet kuris asmuo, vengiantis vykdyti teismo sprendimu, teismo ar kitos institucijos patvirtintu susitarimu arba kitokiu susitarimu nustatytą išlaikymo prievolę, gali būti baudžiamas bauda, laisvės atėmimui alternatyviomis priemonėmis arba laisvės atėmimu iki vienų metų, jeigu bendra pradelstoji skola prilygsta bent trims periodinėms išlaikymo išmokoms arba jeigu daugiau kaip tris mėnesius vėluojama mokėti neperiodinę išlaikymo išmoką. Jeigu dėl tokio pažeidėjo kaltės asmuo, turintis teisę į išlaikymą, negali patenkinti savo svarbiausių gyvenimo poreikių, pažeidėjas gali būti baudžiamas pinigine bauda, laisvės atėmimui alternatyviomis priemonėmis arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Baudžiamasis persekiojimas už tokį pažeidimą pradedamas nukentėjusiojo, socialinės paramos įstaigos arba įstaigos, kuri imasi veiksmų prieš išlaikymo skolininką, prašymu. Jeigu nukentėjusiajam skirtos tinkamos išmokos šeimai ar pašalpos, mokėtinos nepavykus užtikrinti išlaikymo mokėjimo, baudžiamasis persekiojimas pradedamas ex officio pagrindu.

2007 m. rugsėjo 7 d. Įstatymo dėl pagalbos asmenims, turintiems teisę į išlaikymą (Oficialusis valstybės leidinys Dziennik Ustaw, 2007 m., Nr. 192, eil. Nr. 1378), 5 straipsnio 3b dalies 2 punkte nustatyta, kad kompetentinga institucija gali prašyti sustabdyti skolininko vairuotojo pažymėjimo galiojimą.

Jeigu nepavyksta užtikrinti prievolės vykdymo, antstolis gali prašyti įrašyti skolininką į nemokių skolininkų registrą.

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Pagal Civilinio proceso kodekso 1083 straipsnio 2 dalį, visos nesumokėtos išlaikymo išmokos gali būti gaunamos areštuojant banko sąskaitą.

Pagal Civilinio proceso kodekso 833 straipsnio 1 dalį, gali būti užtikrinamas išlaikymo prievolės vykdymas iš darbo užmokesčio, iki Darbo kodekse nustatytos ribos. Paprastai gali būti areštuota 60 proc. darbo užmokesčio. Taip pat gali būti areštuota iki trijų penktadalių valstybės skiriamų specialiųjų išmokų, visų pirma stipendijų ir paramos išmokų sumų (Civilinio proceso kodekso 831 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Be to, pagal Civilinio proceso kodekso 829 straipsnį, prievolės vykdymas negali būti užtikrinamas šio turto sąskaita:

1) namų ūkio reikmenų, patalynės, apatinių drabužių ir kasdienių drabužių, kurie yra būtini skolininkui ir išlaikomiems šeimos nariams, taip pat aprangos, kuri yra reikalinga paslaugoms teikti ar profesinei veiklai vykdyti;

2) maisto ir kuro atsargų, kurios yra būtinos svarbiausiems skolininko ir jo išlaikomų šeimos narių vieno mėnesio poreikiams patenkinti;

3) vienos karvės, dviejų ožkų ar trijų avių, kurios yra būtinos skolininko ir jo išlaikytinių pragyvenimui, ir pakankamo kiekio pašarų ir kraiko, kurių užtektų šiems gyvūnams laikyti iki kito derliaus;

4) asmeninių darbo įrankių ir kitų priemonių, kurių gali reikėti skolininkui dirbant mokamą darbą, taip pat žaliavų, kurių gali reikėti vienos savaitės gamybiniam darbui, išskyrus motorines transporto priemones;

5) jeigu skolininkas reguliariai dirba nuolatinį darbą kaip samdomas darbuotojas – pinigų sumos, atitinkančios negalimą išieškoti darbo užmokesčio dalį už laikotarpį iki kitos užmokesčio gavimo dienos; o jeigu skolininkas reguliaraus darbo užmokesčio negauna – pinigų sumos, būtinos skolininko ir išlaikomų šeimos narių dviejų savaičių pragyvenimui;

6) mokymosi reikmenų, asmeninių dokumentų, apdovanojimų ir religinėms apeigoms reikalingų objektų, taip pat kasdienių daiktų, kurių pardavimo kaina neišvengiamai būtų daug mažesnė už jų vertę, tačiau kurie turi didelę praktinę vertę skolininkui;

7) vaistų, kaip apibrėžta 2001 m. rugsėjo 6 d. Farmacijos įstatyme (Oficialusis valstybės leidinys Dziennik Ustaw, 2019 m., eil. Nr. 499, su pakeitimais), kurie yra būtini veikiančiai sveikatos priežiūros įstaigai, kaip apibrėžta teisinėse sveikatos priežiūros nuostatose, trijų mėnesių laikotarpiu; taip pat medicinos priemonių, reikalingų tokios įstaigos veikimui, kaip apibrėžta 2010 m. gegužės 20 d. Medicinos priemonių įstatyme (Oficialusis valstybės leidinys Dziennik Ustaw, Nr. 107, eil. Nr. 679; Dziennik Ustaw, 2011 m., Nr. 102, eil. Nr. 586, ir Nr. 113, eil. Nr. 637);

8) daiktų ar įrangos, kurie yra reikalingi dėl skolininko ar jo šeimos narių negalios.

Pagal Civilinio proceso kodekso 833 straipsnio 6 dalį, prievolės vykdymas taip pat negali būti užtikrinamas iš šių išmokų: išlaikymo išmokų; kompensacijų, mokėtinų nepavykus užtikrinti išlaikymo išmokų mokėjimo; išmokų šeimai, šeimos, slaugos ar vaiko gimimo pašalpų; pašalpų našlaičiams, netekusiems abiejų tėvų; išmokų neformaliesiems slaugytojams; socialinių išmokų; integracijos išmokų; vaiko ugdymo išmokų ar vienkartinių išmokų, nurodytų 2016 m. lapkričio 4 d. Įstatymo dėl paramos nėščioms moterims ir jų šeimoms programos „Už gyvenimą“ (lenk. Za życiem) (Oficialusis valstybės leidinys Dziennik Ustaw, 2019 m., eil. Nr. 473) 10 straipsnyje.

Teisingumo ministras, pasikonsultavęs su žemės ūkio ministru ir finansų ministru, priima ministro nutarimą, kuriuo nustatoma, koks ūkininkui priklausantis turtas negali būti panaudotas prievolės vykdymui užtikrinti (Civilinio proceso kodekso 830 straipsnis).

Be to, Civilinio proceso kodekso 831 straipsnyje nustatyta, kad 75 proc. išmokų sumų – konkrečiai socialinės paramos išmokų pagal 2004 m. kovo 12 d. Socialinės paramos įstatymą (Oficialusis valstybės leidinys Dziennik Ustaw, 2013 m., eil. Nr. 182, su pakeitimais) ir skolininko iš valstybės biudžeto ar Nacionalinio sveikatos fondo (lenk. Narodowy Fundusz Zdrowia) gautinų sumų sveikatos priežiūrai, kaip apibrėžta 2004 m. rugpjūčio 27 d. Įstatyme dėl valstybės finansuojamų sveikatos priežiūros išmokų (Oficialusis valstybės leidinys Dziennik Ustaw, 2008 m., Nr. 164, eil. Nr. 1027, su pakeitimais), – negali būti panaudotos prievolės vykdymui užtikrinti dar iki tokių išmokų suteikimo, nebent tai būtų skolininko darbuotojų ar paslaugų teikėjų, nurodytų 2004 m. rugpjūčio 27 d. Įstatymo dėl valstybės finansuojamų sveikatos priežiūros išmokų 5 straipsnio 41 dalies a ir b punktuose, gautinos sumos.

Šeimos ir globos kodekso 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaikymo reikalavimams taikomas trejų metų senaties terminas. Tačiau reikia pažymėti, kad šis senaties terminas susijęs su reikalavimais, kurie nebuvo pareikšti.

Civilinio kodekso 121 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko išlaikymo reikalavimo kuriam nors iš tėvų atveju senaties terminas nepradedamas skaičiuoti tėvų pareigų vykdymo laikotarpiu. Bet koks pradėtas skaičiuoti senaties terminas sustabdomas atsižvelgiant į vaiko pareikštus reikalavimus.

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Kaip nurodyta atsakyme į 4 klausimą, galima pateikti išlaikymo prašymą asmens, turinčio teisę į išlaikymą, vardu, – tai gali daryti, be kita ko, socialinės paramos centrų vadovai, tam tikros socialinės organizacijos, už socialinę paramą atsakingų vietos valdžios institucijų atstovai ir, kai kuriais atvejais, prokurorai. Šie subjektai taip pat gali teikti pagalbą ieškovui jau nagrinėjamoje byloje dėl išlaikymo. Tuomet jų užduotis yra padėti asmeniui, turinčiam teisę į išlaikymą, bylinėtis teisme.

Apygardos teismai, veikiantys kaip centrinės institucijos pagal tarptautinę teisę, padeda asmenims, turintiems teisę į tai, teikti išlaikymo prašymus užsienyje. Tarptautinės teisinės pagalbos (kaip antai atleidimo nuo prievolės apmokėti teismo išlaidas arba teisinio atstovo paskyrimo) taip pat galima prašyti per kompetentingą apygardos teismą. Tačiau įsidėmėtina, kad tai, ar tokia teisinė pagalba yra nemokama, ar iš dalies mokama, priklauso nuo prašymą gaunančiosios valstybės taisyklių.

Užsienyje gyvenantiems asmenims, norintiems reikalauti išlaikymo iš Lenkijoje gyvenančio skolininko, pateikti prašymą gali padėti užsienio kompetentingos centrinės institucijos (jų sąrašas paskelbtas Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://www.gov.pl/web/stopuprowadzeniomdzieci/lista-organow-centralnych. Pagal centrinių institucijų atsakomybės pasidalijimo Lenkijoje tvarką jos persiunčia gautus dokumentus Teisingumo ministerijai (Šeimos ir nepilnamečių reikalų departamento tarptautinių šeimos bylų padaliniui), kad būtų imtasi tolesnių veiksmų.

Prašymą taip pat galima tiesiogiai pateikti kompetentingam apylinkės teismui arba vykdymo institucijai.

Informacijos apie tai, kaip gauti nemokamą teisinę pagalbą, taip pat pateikta šioje svetainėje: Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://np.ms.gov.pl/

Tačiau pažymėtina, kad Lenkijos centrinės institucijos – Teisingumo ministerija ir apylinkių teismai – neatstovauja bylų šalims ir negali vietoj profesionalių atstovų teikti teisinių konsultacijų.

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

2007 m. rugsėjo 7 d. Įstatyme dėl pagalbos asmenims, turintiems teisę į išlaikymą (Oficialusis valstybės leidinys Dziennik Ustaw, 2009 m., Nr. 1, eil. Nr. 7, su pakeitimais), nustatytos taisyklės dėl valstybės paramos asmenims, turintiems teisę į išlaikymą, tais atvejais, kai nepavyksta užtikrinti išlaikymo prievolės vykdymo.

Išmokas iš išlaikymo fondo galima gauti tik jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui neviršija 800 PLN per mėnesį arba, nuo 2020 m. liepos 1 d., 900 PLN per mėnesį.
Nuo 2020 m. liepos 1 d. taip pat taikoma taisyklė „zlotas už zlotą“, t. y. jeigu šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, viršija minėtą 900 PLN sumą, parama sumažinama ir jos suma atitinka skirtumą tarp sumos, kuri iš išlaikymo fondo mokėtina teisę į ją turinčiam asmeniui, ir sumos, kuria viršytos šeimos pajamos vienam asmeniui (9 straipsnio 2a dalis). Tačiau jeigu taip apskaičiuota išmoka nesiekia 100 PLN, nusprendžiama neskirti paramos ir nemokėti tos išmokos (9 straipsnio 2b dalis).

Prašymai dėl to teikiami savivaldybės ar miesto administracijos įstaigai, turinčiai jurisdikciją pagal asmens, turinčio teisę į išlaikymą, gyvenamąją vietą. Mokėti šio fondo išmokas taip pat gali būti pavedama savivaldybės padaliniui, pvz., socialinės paramos centrui.

Tačiau jeigu asmuo, turintis teisę gauti išankstinę išlaikymo išmoką, gyvena specialioje įstaigoje, kurioje teikiamas visas išlaikymas (pvz., socialinės paramos centre, auklėjamosios globos įstaigoje, nepilnamečių sulaikymo centre ar kardomajame kalėjime), arba globėjų šeimoje, arba yra susituokęs ar turi vaiką ir turi teisę gauti išmoką šeimai, išankstinė išlaikymo išmoka tokiam asmeniui neskiriama.

Minėtas įstatymas taikomas tik jeigu asmuo, turintis teisę į išlaikymą, gyvena Lenkijoje tuo metu, kuriuo jam mokėtina paramos išmoka. Išsamesnės informacijos žr. Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://www.gov.pl/web/rodzina/wiadczenia-z-funduszu-alimentacyjnego

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

Jeigu skolininko gyvenamoji vieta yra užsienyje, o asmuo, turintis teisę į išlaikymą, gyvena Lenkijoje, apygardos teismas, kurio jurisdikcijai priklauso teisę į išlaikymą turinčio asmens gyvenamoji vieta, veikdamas kaip atitinkama centrinė institucija padeda tam asmeniui pateikti prašymą dėl išlaikymo. Teikiant šią pagalbą, teisę į išlaikymą turinčiam asmeniui suteikiama bet kokia informacija ir parama, būtina pildant reikalingus dokumentus, ir įsitikinama, kad prašymas atitinka formaliuosius reikalavimus, prieš pateikiant prašymą užsienio kompetentingai centrinei institucijai.

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Taip (kompetentinga centrinė institucija, paskirta pagal Reglamento (EB) Nr. 4/2009 49 straipsnį).

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Prašymo, teikiamo pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje, A dalį pildo apygardos teismas.

Centrinės institucijos funkciją atliekančių apygardos teismų sąrašas (2022 m. gegužės mėn.)

Teismas

Adresas

Tel.: (+48)

Faks.: (+48)

E. pašto adresas

Balstogės apygardos teismas

ul. Marii Skłodowskiej-Curie 1

15-950 Białystok

85 745 92 20

85 7421517

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasoz@bialystok.so.gov.pl

Belsko Bialos apygardos teismas

ul. Cieszyńska 10

43-300 Bielsko-Biała

33 499 04 88

33 4990488

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langaspatrycja.pater-osuch@bielsko-biala.so.gov.pl

Bydgoščiaus apygardos teismas

ul. Wały Jagiellońskie 2

85-128 Bydgoszcz

52 325 31 55

52 3253255

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasoz@bydgoszcz.so.gov.pl

Čenstakavos apygardos teismas

ul. Dąbrowskiego 23/35

42-200 Częstochowa

34 368 44 25

34 3684420

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasprezes@czestochowa.so.gov.pl

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasanna.bocianowska@czestochowa.so.gov.pl

Elbingo apygardos teismas

pl. Konstytucji 1

82-300 Elbląg

55 611 24 09

55 611 24 08

55 6112215

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasoddzial.administracyjny@elblag.so.gov.pl

Gdansko apygardos teismas

ul. Nowe Ogrody 30/34

80-803 Gdańsk

58 321 31 19

[išlaikymas]

58 321 31 41 [Administracijos biuro vadovas]

58 3213234

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langassection.oz@gdansk.so.gov.pl

Glivicių apygardos teismas

ul. Kościuszki 15

44-100 Gliwice

32 338 00 52

32 3380204

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasoz@gliwice.so.gov.pl

Gožuvo apygardos teismas

ul. Mieszka I 33

66-400 Gorzów Wielkopolski

95 725 67 18

95 725 67 02

95 7202807

95 7256790

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasmarta.samolak@gorzow-wlkp.so.gov.pl

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langassekretariat@gorzow-wlkp.so.gov.pl

Jelenia Guros apygardos teismas

al. Wojska Polskiego 56

58-500 Jelenia Góra

75 641 51 13

75 7525113

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasoz@jelenia-gora.so.gov.pl

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langaso.administracyjny@jelenia-gora.so.gov.pl

Kališo apygardos teismas

al. Wolności 13

62-800 Kalisz

62 765 77 64

62 7574936

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasadministracja@kalisz.so.gov.pl

Katovicų apygardos teismas

ul. Francuska 38

40-028 Katowice

32 607 01 83

32 783 68 06

32 6070184

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasobrot_zagraniczny@katowice.so.gov.pl

Kelcų apygardos teismas

ul. Seminaryjska 12 a

25-372 Kielce

41 340 23 20

41 340 23 82

41 340 24 92

41 3402320

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasoz@kielce.so.gov.pl

Konino apygardos teismas

ul. Energetyka 5

62-510 Konin

63 246 45 57

63 2426569

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasoz@konin.so.gov.pl

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasadministracja@konin.so.gov.pl

Košalino apygardos teismas

ul. Waryńskiego 7

75-541 Koszalin

94 342 87 50

94 3428897

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasadministracja@koszalin.so.gov.pl

Krokuvos apygardos teismas

ul. Przy Rondzie 7

31-547 Kraków

12 619 52 41

12 619 52 62

12 619 52 04

12 6195665

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasoz@krakow.so.gov.pl

Krosno apygardos teismas

ul. Sienkiewicza 12

38-400 Krosno

13 437 36 71

13 437 36 73

13 4320570

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasobrot.zagr@krosno.so.gov.pl

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasadministracja@krosno.so.gov.pl

Legnicos apygardos teismas

ul. Złotoryjska 40

59-220 Legnica

76 754 50 36

76 7545107

76 7545012

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasoz@legnica.so.gov.pl

Liublino apygardos teismas

ul. Krakowskie Przedmieście 43

20-076 Lublin

81 46010 04

81 4601013

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasmalgorzata.stec-szewczyk@lublin.so.gov.pl

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasobrotzagraniczny@lublin.so.gov.pl

Lomžos apygardos teismas

ul. Dworna 16

18-400 Łomża

86 216 62 81

86 215 42 54

86 2166753

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langassekretariat@lomza.so.gov.pl

Lodzės apygardos teismas

XI Wydział Wizytacyjny (11 skyrius – tyrimai)

Plac Dąbrowskiego 5

90-921 Łódź (pokój [kabinetas] 118)

42 677 87 99

42 2126082

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasoz@lodz.so.gov.pl

Naujojo Sončo apygardos teismas

ul. Pijarska 3

33-300 Nowy Sącz

18 448 21 45

18 4482185

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasalimenty@nowysacz.so.gov.pl

Olštyno apygardos teismas

ul. Dąbrowszczaków 44A 10-543 Olsztyn

89 521 60 49

89 6123838

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasoz@olsztyn.so.gov.pl

Opolės apygardos teismas

pl. Daszyńskiego 1

45-064 Opole

77 541 81 34

77 5418109

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasobrot.zagr@opole.so.gov.pl

Ostrolenkos apygardos teismas

ul. Gomulickiego 5

07-410 Ostrołęka

29 765 01 30

29 7650181

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langassekretariat@ostroleka.so.gov.pl

Petrakavo apygardos teismas

ul. Słowackiego 5

97-300 Piotrków Trybunalski

44 649 41 59

44 649 41 21

44 6478919

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasoz@piotrkow-tryb.so.gov.pl

Plocko apygardos teismas

pl. Narutowicza 4

09-404 Płock

24 269 73 20

24 269 73 64

24 2625253

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasoz@plock.so.gov.pl

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasurszula.wyrwas@plock.so.gov.pl

Poznanės apygardos teismas

ul. Stanisława Hejmowskiego 2

61-736 Poznań

61 628 37 30

61 628 37 31

61 628 37 34

61 6283739

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasopzagr@poznan.so.gov.pl

Peremyšlio apygardos teismas

ul. Konarskiego 6

37 - 700 Przemyśl

16 676 13 36

16 6761353

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasm.telega@przemysl.so.gov.pl

Radomo apygardos teismas

ul. Marszałka

J. Piłsudskiego 10

26-600 Radom

48 677 67 80

48 677 67 88

48 3680287

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langaswizytacje@radom.so.gov.pl

Rybniko apygardos teismas

ul. Józefa Piłsudskiego 33

44-200 Rybnik

32 784 05 78

32 7840402

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasoz@rybnik.so.gov.pl

Žešuvo apygardos teismas

Plac Śreniawitów 3

35-959 Rzeszów

17 875 63 94

17 8627265

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langaselzbieta.czudec@rzeszow.so.gov.pl

Sedlcų apygardos teismas

ul. Sądowa 2

08-110 Siedlce

25 640 78 46

25 6407812

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langaspoczta@siedlce.so.gov.pl

Seradzo apygardos teismas

al. Zwycięstwa 1

98-200 Sieradz

43 826 66 50

43 826 66 07

43 8271014

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langassekretariat@sieradz.so.gov.pl

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasadministracja@sieradz.so.gov.pl

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasmarta.kazmierczak@sieradz.so.gov.pl

Slupsko apygardos teismas

ul. Zamenhofa 7

76-200 Słupsk

59 846 95 43

59 846 95 13

59 8469424

59 8469429

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasagnieszka.kozlowska@slupsk.so.gov.pl

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasreferat.wiz@slupsk.so.gov.pl

Suvalkų apygardos teismas

ul. Waryńskiego 45

16-400 Suwałki

87 563 12 13

87 563 13 00

87 5631303

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langassekretariat@suwalki.so.gov.pl

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasanna.klekotko@suwalki.so.gov.pl

Ščecino apygardos teismas

ul. Małopolska 17

70-227 Szczecin

91 483 01 70

91 483 01 47

91 4830170

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasobrot.zagraniczny@szczecin.so.gov.pl

Svidnicos apygardos teismas

pl. Grunwaldzki 14

58-100 Świdnica

74 851 82 87

74 8518270

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasdorota.molag@swidnica.so.gov.pl

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasaneta.zajaczkowska@swidnica.so.gov.pl

Tarnobžego apygardos teismas

ul. Sienkiewicza 27

39-400 Tarnobrzeg

15 688 25 00

15 6882678

15 8229756

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasoz@tarnobrzeg.so.gov.pl

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashalina.rojek@tarnobrzeg.so.gov.pl

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasmagdalena.kochowska-lezon@tarnobrzeg.so.gov.pl

Tarnuvo apygardos teismas

ul. J. Dąbrowskiego 27

33-100 Tarnów

14 688 74 09

14 6887417

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langassad_okregowy@tarnow.so.gov.pl

Torunės apygardos teismas

ul. Piekary 51

87-100 Toruń

56 610 56 09

56 6555706

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasoz@torun.so.gov.pl

Varšuvos apygardos teismas

al. „Solidarności” 127

00-898 Warszawa

22 440 11 54 [išlaikymas]

22 654 44 43

22 6544411

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langaspaulina.luscinska-dziurda@warszawa.so.gov.pl

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasa.kowalczyk@warszawa.so.gov.pl

Varšuvos–Pragos apygardos teismas

ul. Poligonowa 3

04-051 Warszawa

22 417 73 93


Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasoz@warszawapraga.so.gov.pl

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasdariusz.olowski@warszawapraga.so.gov.pl

Vloclaveko apygardos teismas

ul. Wojska Polskiego 22

87-800 Włocławek

54 412 03 65

54 4118575

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasoz@wloclawek.so.gov.pl

Vroclavo apygardos teismas

ul. Sądowa 1

50-046 Wrocław

71 370 43 91

71 7482964

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasoz@wroclaw.so.gov.pl

Zamostės apygardos teismas

ul. Wyszyńskiego 11

22-400 Zamość

84 631 69 27

84 631 69 28

84 6316993

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasaneta.juszczak@zamosc.so.gov.pl

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasprezes@zamosc.so.gov.pl

Zeliona Guros apygardos teismas

pl. Słowiański 1

65-069 Zielona Góra

68 322 02 21

68 4567769

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasoz@zielona-gora.so.gov.pl

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langaszaneta.pejs@zielona-gora.so.gov.pl

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langaskatarzyna.andrzejuk@zielona-gora.so.gov.pl

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 55 straipsnyje nereikalaujama, kad prašymai būtų teikiami per pareiškėjo gyvenamosios valstybės centrinę instituciją. Prašymus, atitinkančius šio reglamento IV ir VI skyriuose ir Civilinio proceso kodekse nustatytus formaliuosius reikalavimus, galima siųsti tiesiogiai kompetentingam Lenkijos teismui.

Išsamią informaciją apie siunčiančiąsias institucijas galima rasti adresu

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://www.gov.pl/web/stopuprowadzeniomdzieci/lista-organow-centralnych

Reglamento prieduose paskelbtos užsienio valstybių siunčiančiosios institucijos suteikia visą reikiamą informaciją asmeniui, turinčiam teisę į išlaikymą, padeda užpildyti reikiamus dokumentus, patikrina, ar asmens prašymas atitinka formaliuosius reikalavimus, ir išsiunčia jį į užsienį.

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Jeigu teismas yra priteisęs išlaikymą ir ta byla įeina į Reglamento (EB) Nr. 4/2009 taikymo sritį, užsienyje gyvenantis išlaikymo kreditorius gali naudotis šiame reglamente numatyta procedūra ir kreiptis į savo gyvenamosios valstybės kompetentingą siunčiančiąją instituciją arba kompetentingam teismui pateikti prašymą dėl užsienyje priimto sprendimo paskelbimo vykdytinu (žr. atsakymą į 5 klausimą). Prašymus dėl vykdymo galima teikti bet kurio teismo antstolio kontorai.

Jeigu Lenkija ir ta valstybė, kurioje gyvena kreditorius, yra konvencijos arba dvišalio susitarimo dėl išlaikymo bylose priimtų sprendimų pripažinimo ir vykdymo šalys, tokia pagalba teikiama tiek, kiek numatyta tame susitarime. Paprastai dvišaliais susitarimais nustatoma, kad prašymai turi būti teikiami Lenkijos teismui tiesiogiai arba per valstybės, kurioje priimtas atitinkamas teismo sprendimas, teismą. Pastaruoju atveju prašymai perduodami per centrines institucijas, paprastai Teisingumo ministeriją arba institucijas, apie kurias pranešta pagal Niujorko konvenciją:

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://treaties.un.org/doc/Publication/MTDSG/Volume%20II/Chapter%20XX/XX-1.en.pdf

Informaciją apie teismus galima rasti šiame tinklalapyje:

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://www.gov.pl/web/sprawiedliwosc/znajdz-wybrany-sad-powszechny

Informaciją apie antstolius galima rasti svetainėje Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://komornik.pl/.

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Taip, nuo 2011 m. birželio 18 d.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

Neaktualu.

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Lenkijoje taikomos taisyklės apima 2004 m. gruodžio 17 d. Įstatymo dėl teisės gauti pagalbą civiliniuose procesuose, vykstančiuose Europos Sąjungos valstybėse narėse (Oficialusis valstybės leidinys Dziennik Ustaw, 2005 m., Nr. 10, eil. Nr. 67, su pakeitimais), ir 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/8/EB, numatančios teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles (OL L 26/41, 2003 1 31, p. 90), nuostatas, kuriomis papildomos Civilinio proceso kodekso ir Įstatymo dėl teismo išlaidų civilinėse bylose nuostatas. Bylos šalis, kuri tikisi gauti konkrečios formos pagalbą (pvz., advokato paskyrimą, dokumentų vertimą ar kelionės išlaidų atlyginimą), turėtų aiškiai tai nurodyti teismui, naudodama ES prašymo formą.

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

2011 m. balandžio 28 d. Lenkijos teisės aktų leidėjas priėmė įstatymą, kuriuo iš dalies pakeistas Civilinio proceso kodeksas ir kai kurie kiti įstatymai (2011 m. balandžio 28 d. Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Civilinio proceso kodeksas, Įstatymas dėl teisės gauti pagalbą civiliniuose procesuose, vykstančiuose Europos Sąjungos valstybėse narėse, ir dėl teisės gauti pagalbą siekiant taikiai išspręsti ginčą iki civilinio proceso pradžios, ir Įstatymas dėl pagalbos asmenims, turintiems teisę į išlaikymą. Oficialusis valstybės leidinys Dziennik Ustaw, 2011 m., Nr. 129, eil. Nr. 735). Pagal šį įstatymą Lenkijos centrinė institucija gali įsakyti institucijai, turinčiai jurisdikciją skolininko atžvilgiu, atlikti tyrimą dėl išlaikymo.

Jeigu atsakovo ar kito dalyvio gyvenamoji vieta nežinoma, Teisingumo ministerija nusiunčia užklausas į centrinius ir vietos registrus (taip pat gali būti naudojamasi PESEL.SAD duomenų baze) siekdama nustatyti kompetentingą teismą ar antstolį arba atsakyti į prašymą imtis konkrečių priemonių. Šiuo metu nenumatoma atlikti jokių centrinės institucijos veiklos įstatyminių pagrindų, finansavimo ir personalo pakeitimų siekiant užtikrinti 51 straipsnyje apibūdintų užduočių vykdymą.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasJūsų Europa.

Laukiame jūsų Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasatsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Your-Europe

Paskutinis naujinimas: 26/01/2024

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Šeimos išlaikymas - Portugalija

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

„Išlaikymo“ sąvoka suprantama kaip apimanti viską, kas yra reikalinga pagrindiniams asmens pragyvenimo, apsirūpinimo būstu ir apsirengimo poreikiams tenkinti. Nepilnamečio vaiko atveju išlaikymas taip pat apima ugdymo ir mokymo poreikius.

Toliau nurodyti asmenys pagal įstatymus privalo mokėti išlaikymą (tokia pirmumo tvarka, kaip čia nurodyta):

  • sutuoktinis arba buvęs sutuoktinis;
  • tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai (palikuonys);
  • tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai;
  • broliai ir seserys;
  • dėdės ir tetos, kol išlaikomas asmuo yra nepilnametis;
  • patėvis ir pamotė savo nepilnamečiams povaikiams, kuriuos jie globoja arba globojo sutuoktinio mirties momentu.

Be pirmiau nurodytų atvejų, kuriais išlaikymo prievolė yra nustatyta įstatymų, išlaikymo prievolių taip pat gali atsirasti dėl palikimo (testamentinė išskirtinė) arba pagal sutartį.

Apskritai, esminės taisyklės dėl išlaikymo prievolių yra nustatytos Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasCivilinio kodekso 2003–2023 straipsniuose.

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Nepilnametis gali gauti išlaikymą iki pilnametystės. Pilnametystės sulaukiama sukakus 18 metų. 16–18 metų amžiaus vaikai gali tapti emancipuoti, jeigu sudaro santuoką.

Vaiko ir suaugusiojo išlaikymui taikomos skirtingos materialinės teisės normos: suaugusiojo išlaikymas apima tik pragyvenimo ir aprūpinimo būstu bei drabužiais išlaidas, o vaiko išlaikymas kartu su šiomis išlaidomis taip pat apima ugdymo ir mokymo išlaidas.

Jeigu pilnamečiu tapęs arba emancipuotas vaikas nusprendžia tęsti savo profesinį rengimą ar studijas, jis gali savo tėvams iškelti išlaikymo bylą. Šiuo atveju išlaikymas apima ne tik jo pragyvenimo ir aprūpinimo būstu ir drabužiais išlaidas, bet ir studijų bei profesinio rengimo išlaidas. Šių išlaikymo išmokų mokėjimo trukmė nustatoma susitarimu arba sprendimu. Šiuo sprendimu nustatoma atitinkama pagrįsta profesinio rengimo arba studijų trukmė.

Pirmiau aprašytomis išimtinėmis aplinkybėmis, kai pilnametis vaikas tęsia mokslus, prie šio suaugusio asmens išlaikymo išlaidų priskiriamos studijų ir mokymo išlaidos. Visų pirma, pagal įstatymus daroma prielaida, kad tuo atveju, kai reikalaujama pilnamečio vaiko išlaikymo, iki tam vaikui sukaks 25 metai, lieka galioti išlaikymo išmoka, kuri buvo nustatyta, kai vaikas dar buvo nepilnametis. Šiuo atveju tam iš tėvų, kuris yra atsakovas, tenka įrodyti, kad išlaikymo išmoka, kuri buvo nustatyta, kai vaikas buvo nepilnametis, yra nebereikalinga arba perteklinė nuo tada, kai vaikas sulaukė pilnametystės.

Visų pirma, materialinės teisės normos dėl nepilnamečių, suaugusių arba emancipuotų vaikų išlaikymo yra nustatytos Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasCivilinio kodekso 1878–1880 ir 1905 straipsniuose.

Taip pat kai kuriais atvejais skiriasi civilinio proceso teisės normos, kurios taikomos nustatant ir vykdant vaiko ir suaugusio asmens išlaikymo prievoles.

Taikytinų proceso teisės normų skirtumai bus paminėti atsakymuose į 3 ir 10 klausimus.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Atsakymas į šį klausimą skiriasi priklausomai nuo toliau išdėstytų aplinkybių.

Vaiko išlaikymo ir sutuoktinių išlaikymo nustatymas, kai yra sudarytas pradinis susitarimas

Asmuo, kuris privalo mokėti išlaikymą, ir (arba) asmuo, kuris turi teisę gauti išlaikymą, gali susitarti dėl išlaikymo nustatymo. Vaiko išlaikymo arba sutuoktinių išlaikymo atveju šalys gali prašyti tokį susitarimą patvirtinti teisme arba dalyvaujant civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos pareigūnui (portug. Conservador do Registo Civil), priklausomai nuo to, ar yra toliau apibūdintos aplinkybės.

Net ir santuokos nutraukimo, kuris vyksta ginčo teisenos tvarka, atveju galima pasiekti susitarimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Tokiu atveju teisme per procesą, kuriuo nustatoma tėvų pareigų vykdymo tvarka, turi būti prašoma patvirtinti susitarimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Tolesnėje dalyje apibūdinti pagrindiniai šių procesų elementai.

Kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos pareigūno prašoma patvirtinti susitarimą dėl sutuoktinių išlaikymo ir (arba) nepilnamečių vaikų išlaikymo. Šis pareigūnas turi išimtinę jurisdikciją dėl tokių procedūrų, ir jos gali būti pradedamos bet kurioje civilinės būklės aktus registruojančioje įstaigoje. Dėl vaiko išlaikymo susitarimų savo išankstinę nuomonę turi pareikšti prokuroras teisme, kurio jurisdikcijos teritorijoje yra atitinkamą procesą pradėjusi civilinės būklės aktus registruojanti įstaiga. Jeigu šis susitarimas patvirtinamas, priimamas sprendimas nutraukti santuoką. Jeigu šis susitarimas nepatvirtinamas, santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu procesas perduodamas teismui ir jame nagrinėjama santuokos nutraukimo bendru sutikimu byla. Šiuo atveju teismas turi pareigą įvertinti ir patvirtinti susitarimus dėl vaiko išlaikymo arba sutuoktinių išlaikymo.

Tos pačios taisyklės taikomos teisiškai įforminto gyvenimo skyrium (separacijos) ir santuokos paskelbimo niekine arba pripažinimo negaliojančia atvejais.

Jeigu yra sudarytas susitarimas (net jei tai nesusiję su santuokos nutraukimo ar separacijos byla), tėvai tą susitarimą dėl tėvų pareigų ar bet kokius jo pakeitimus privalo pateikti patvirtinti civilinės būklės aktus registruojančiai įstaigai panašia tvarka į tą, kuri išdėstyta pirmiau.

Išlaikymo nustatymas, kai nėra pradinio susitarimo

Tėvų teikiamas nepilnamečių vaikų išlaikymas

Tuo atveju, kai santuoka nutraukiama be kito sutuoktinio sutikimo, nustatyti vaiko išlaikymą turi būti prašoma per teisme pradėtą procesą dėl globos teisių, kurio paskirtis – nustatyti tėvų pareigų vykdymo tvarką. Po to tėvai gali prašyti patvirtinti susitarimą dėl tėvų pareigų. Jeigu tokio susitarimo nėra arba jis nepatvirtintas, prokuroras prašo nustatyti tėvų pareigų vykdymo tvarką. Ši procedūra vyksta teisme. Į teismo posėdį šaukiami tėvai, taip pat gali būti kviečiamas atvykti nepilnametis vaikas ir kiti giminaičiai. Jeigu tame posėdyje nepavyksta pasiekti susitarimo, teisėjas nustato laikinąją tėvų pareigų vykdymo tvarką, ir šalims nurodoma naudotis tarpininkavimu arba dalyvauti specializuotame dalykiniame posėdyje. Jeigu vis vien nepavyksta pasiekti susitarimo, tėvų prašoma pateikti savo procesinius pareiškimus ir įrodymus. Po to vyksta įrodymų priėmimo etapas, bylos nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas.

Tos pačios taisyklės taikomos teisiškai įforminto gyvenimo skyrium (separacijos) ir santuokos paskelbimo niekine arba pripažinimo negaliojančia atvejais.

Tėvų arba kitų asmenų prievolė mokėti vaiko išlaikymą

Vaiko išlaikymas taip pat gali būti nustatomas nagrinėjant globos teisių bylą dėl vaiko išlaikymo, kai, pvz., turi būti pradėtas procesas prieš asmenis, privalančius mokėti tokį išlaikymą būtent šiuo tikslu. Dar vienas tokios bylos tikslas – pakoreguoti anksčiau nustatytą išlaikymą. Šis procesas vyksta teisme. Pirmiausia pateikiamas prašymas ir prie jo pridedami dokumentai: pažymos, kuriose nurodomas vaiko ir atsakovo giminystės laipsnis arba ryšys; kai taikytina, anksčiau priimto teismo sprendimo dėl nustatytos išlaikymo tvarkos patvirtinta kopija; liudytojų sąrašas. Atsakovui įteikiamas šaukimas į teismą. Tada sušaukiamas teismo posėdis, kuriame siekiama šalių susitarimo. Jeigu susitarti nepavyksta, dėstomi gynybos argumentai, vyksta liudytojų apklausa, bylos nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas.

Pilnamečio arba emancipuoto vaiko išlaikymas

Pilnamečio arba emancipuoto vaiko išlaikymo nustatymo procesas gali būti pradedamas bet kurioje civilinės būklės aktus registruojančioje įstaigoje, pateikus prašymą, kuriame nurodomos faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas. Prie prašymo privaloma pridėti dokumentinius įrodymus ir nurodyti visus kitus įrodymus. Atsakovui įteikiamas šaukimas į teismą. Jeigu jis neprieštarauja, prašymas patenkinamas ir civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos pareigūno sprendimu nustatomas išlaikymas. Jeigu atsakovas prieštarauja, civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos pareigūnas stengiasi sutaikinti šalis. Jeigu paaiškėja, kad susitaikymas neįmanomas, civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos pareigūnas parengia bylą ir ją perduoda nagrinėti kompetentingam teismui.

Jeigu jau yra teismo byla, kurioje nustatytas nepilnamečio vaiko išlaikymas, prašymas nustatyti vaiko, kuris nuo tada sulaukė pilnametystės arba tapo emancipuotas, išlaikymą pridedamas prie ankstesnės bylos ir nagrinėjamas tame pačiame teisme, o ne civilinės būklės aktus registruojančioje įstaigoje.

Sutuoktinių ir buvusių sutuoktinių išlaikymas

Kai nėra sudaryto pradinio susitarimo, byla dėl sutuoktinių arba buvusių sutuoktinių išlaikymo keliama teisme. Šio proceso forma yra ieškinys dėl išlaikymo pripažinimo, ir jo eiga yra tokia pati, kaip toliau aprašyta suaugusiųjų išlaikymo atveju.

Suaugusiojo išlaikymas

Kitais, nei pirmiau nurodyti, atvejais suaugusio asmens išlaikymo nustatymo procesas pradedamas teisme (pvz., kai išlaikymo reikalavimą vaikams pateikia vienas iš tėvų). Šio proceso forma yra išlaikymo konstatuojamojo sprendimo priėmimas. Jis pradedamas pateikiant pradinį prašymą teismui.

Šiame prašyme jį teikianti šalis turi nurodyti teismą, kuriame pareiškiamas ieškinys, nurodyti bylos šalis, jų vardus ir pavardes, gyvenamąsias vietas arba registruotas buveines ir, kai įmanoma, jų profesijas ir darbo vietas, taip pat nurodyti proceso formą, paaiškinti faktines aplinkybes ir teisinius pagrindus, kuriais pagrįstas ieškinys, suformuluoti prašymą ir nurodyti ieškinio sumą. Prašymo pabaigoje pateikiamas liudytojų sąrašas ir kiti reikiami įrodymai. Prie pradinio prašymo turi būti pridedami dokumentai, kuriais įrodoma, kad iš anksto sumokėtas pradinis teismo mokestis; taip pat, jeigu ieškovui atstovauja advokatas, pridedamas jo įgaliojimas. Kitu atveju prie prašymo galima pridėti dokumentą, kuriuo įrodoma, kad suteikta teisinė pagalba.

Jeigu yra paskirtas advokatas, pradinis prašymas pateikiamas elektroninėmis priemonėmis užpildant formą tinklalapyje Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasCitius (mj.pt), pagal ten išdėstytas procedūras ir nurodymus. Jeigu šalis neturi jai atstovaujančio teisinio atstovo, ji gali pateikti prašymą teismo kanceliarijoje vienu iš šių būdų: įteikti asmeniškai, atsiųsti registruotu laišku arba atsiųsti faksu.

Atsakovui įteikiamas šaukimas į teismą. Jeigu svarstant bylą nepasiekiama susitarimo, tolesni privalomi etapai yra gynybos argumentų dėstymas, preliminarios nutarties (portug. saneamento) paskelbimas, įrodymų priėmimo etapas, bylos nagrinėjimas ir teismo sprendimo priėmimas.

Priklausomai nuo pirmiau nurodytų atvejų, išlaikymo nustatymo proceso teisės normos yra:

  • dėl civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos – pateiktos 2001 m. spalio 13 d. Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasĮstatyminio dekreto Nr. 272/2001 5–20 straipsniuose ir Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasCivilinės būklės aktų registracijos kodekso 274A–274-C straipsniuose;
  • dėl teismų – pateiktos 2015 m. rugsėjo 8 d. Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasĮstatymo Nr. 141/2015 45–47 straipsniuose (vaikų išlaikymas) ir Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasCivilinio proceso kodekso 548 straipsnyje ir 550 ir tolesniuose straipsniuose (asmenys, privalantys teikti išlaikymą), 931 ir 994 straipsniuose (išlaikymas, mokėtinas sutuoktiniui separacijos arba santuokos nutraukimo atveju), 989 straipsnyje (pilnamečių arba emancipuotų vaikų išlaikymas).

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Vaiko išlaikymo atveju prašymą gali pateikti vaiko teisinis atstovas, prokuroras, asmuo, kuriam suteiktos vaiko globos teisės, arba švietimo ar globos įstaigos, kuriai patikėtas tas vaikas, direktorius. Prokurorą apie poreikį nustatyti vaiko išlaikymą gali informuoti bet kuris asmuo (2015 m. rugsėjo 8 d. Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasĮstatymo Nr. 141/2015 45 straipsnis).

Dėl neveiksnių suaugusiųjų išlaikymo procesą gali pradėti tokio asmens teisinis atstovas (Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasCivilinio proceso kodekso 16 straipsnis.

Išskyrus šiuos neveiksnumo atvejus, procesą dėl suaugusiųjų arba emancipuotų vaikų išlaikymo turi pradėti jie patys arba jų paskirtas teisinis atstovas ar advokatas, kuriam jie suteikė įgaliojimą pradėti procesą.

Tačiau dėl pilnamečių vaikų teisėje yra nustatyta ši konkreti nuostata: tas iš tėvų, kuris prisiima pagrindinę atsakomybę apmokėti negalinčių savimi pasirūpinti pilnamečių arba emancipuotų vaikų išlaidas, gali reikalauti, kad kitas iš tėvų taip pat prisidėtų prie tų pilnamečių vaikų pragyvenimo ir mokslų finansavimo. Šis įnašas gali būti visas arba iš dalies skiriamas pilnamečiams arba emancipuotiems vaikams, kai taip nusprendžia teisėjas arba dėl to susitaria tėvai (Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasCivilinio proceso kodekso 989 straipsnis).

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Vaiko išlaikymas

Apygardos šeimos ir nepilnamečių bylų teismas (portug. Tribunal de Comarca, Juízo de Família e Menores) turi jurisdikciją nagrinėti bylas dėl apsaugos priemonių, kurių tikslas – nustatyti tėvų pareigų vykdymo tvarką ir vaiko išlaikymą. Jeigu šeimos ir nepilnamečių bylų teismo ten nėra, byla iš esmės nagrinėjama apygardos teisme (portug. Tribunal de Comarca), vietos teisme (Juízo Local) arba bendrosios kompetencijos teisme (Juízo de Competência Genérica).

Siekiant nustatyti, kuris iš minėtų teismų turi teritorinę jurisdikciją, taikomos toliau išdėstytos taisyklės. Iš esmės jurisdikciją turi tos vietos, kurioje vaikas gyvena proceso pradžios metu, teismas.

Jei vaiko gyvenamoji vieta nežinoma, jurisdikciją turi tėvų pareigų turėtojų gyvenamosios vietos teismas.

Jeigu tėvų pareigų turėtojai gyvena skirtingose vietose, jurisdikciją turi to asmens, kuriam suteiktos vaiko globos teisės, gyvenamosios vietos teismas, o jeigu nustatyta bendra globa – asmens, su kuriuo gyvena vaikas, gyvenamosios vietos teismas.

Jei kuri nors byla yra susijusi su dviem ar daugiau vaikų, kurie yra tų pačių tėvų vaikai ir gyvena skirtingose apygardose, jurisdikciją turi tos vietos, kurioje gyvena dauguma tų vaikų, teismas. Jeigu visos aplinkybės yra vienodos, jurisdikciją turi teismas, kuriame ieškinys dėl išlaikymo pateiktas pirmąja instancija.

Jeigu proceso pradžios metu vaikas negyvena Portugalijoje, jurisdikciją turi ieškovo arba atsakovo gyvenamosios vietos teismas; jeigu ieškovas ir atsakovas taip pat gyvena užsienyje ir Portugalijos teismas turi tarptautinę jurisdikciją, bylą nagrinėja Lisabonos apygardos šeimos ir nepilnamečių bylų teismas (portug. Tribunal da Comarca de Lisboa, Juízo de Família e Menores), nes šis teismas turi teritorinę jurisdikciją Lisabonos savivaldybėje.

Pilnamečių vaikų išlaikymas

Bet kuri civilinės būklės aktus registruojanti įstaiga turi kompetenciją pradėti procesus dėl pilnamečių vaikų išlaikymo. Ši kompetencija netaikoma tik tuo atveju, jeigu jau yra teismo byla, kurioje nustatytas vaiko išlaikymas. Pastaruoju atveju prašymas nustatyti vaiko, kuris nuo tada tapo pilnametis arba emancipuotas, išlaikymą prijungiamas prie esamos bylos ir nagrinėjamas tame teisme.

Sutuoktinių arba buvusių sutuoktinių išlaikymas

Byla dėl sutuoktinių arba buvusių sutuoktinių išlaikymo nustatymo keliama atsakovo gyvenamosios vietos apygardos šeimos ir nepilnamečių bylų teisme. Jeigu šeimos ir nepilnamečių bylų teismo nėra, bylą iš esmės nagrinėja apygardos vietinis arba bendrosios kompetencijos teismas.

Suaugusiojo išlaikymas

Kitaip nei pirmiau nurodytais atvejais, byla dėl suaugusiojo išlaikymo nustatymo iškeliama apygardos teisme: centriniame civilinių bylų teisme (jeigu ieškinio suma viršija 50 000 EUR); vietos teisme arba bendrosios kompetencijos teisme, kur toks teismas yra (jeigu ieškinio suma neviršija 50 000,00 EUR). Iš teritorinės perspektyvos jurisdikciją turi atsakovo gyvenamosios vietos teismas.

Išlaikymo prievolės vykdymas

Toliau nurodyti teismai turi jurisdikciją pradėti specialius išlaikymo vykdymo procesus tuo atveju, kai vėluojama mokėti išlaikymą.

Jeigu byla, kurioje nustatytas išlaikymas, buvo nagrinėjama apygardos šeimos ir nepilnamečių bylų teisme (portug. Tribunal de Comarca, Juízo de Família e Menores), specialią išlaikymo vykdymo bylą nagrinėja šis teismas, kaip tos bylos dalį (prie jos turi būti prijungiamas vykdymo prašymas).

Jeigu byla, kurioje nustatytas išlaikymas, buvo nagrinėjama apygardos centriniame civiliniame teisme (portug. Tribunal de Comarca, Juízo Central Cível), jurisdikciją dėl specialaus išlaikymo vykdymo proceso turi vykdymo bylų teismas (Secção de Execução), kuris būtų kompetentingas, jeigu atitinkama byla nebūtų dėl jos piniginės vertės priskirta centrinio teismo jurisdikcijai.

Ten, kur nėra vykdymo bylų teismo, centrinis civilinis teismas, kuriame nagrinėtas atitinkamas ieškinys dėl išlaikymo pripažinimo, turi jurisdikciją dėl specialaus vykdymo užtikrinimo, ir šiuo atveju vykdymas užtikrinamas šio proceso tvarka.

Jeigu procesas, kuriame nustatytas išlaikymas, vyko apygardos vietiniame civiliniame ar bendrosios kompetencijos teisme, vykdymas užtikrinamas pagal šį procesą, jeigu prie centrinio teismo nėra vykdymo bylų teismo. Jeigu yra vykdymo bylų teismas (kurio teritorinė jurisdikcija apima bendrosios kompetencijos arba vietinio civilinio teismo, kuriame nagrinėtas ieškinys dėl atsakomybės pripažinimo, teritoriją), šis teismas turi jurisdikciją dėl specialaus išlaikymo vykdymo proceso.

Dėl teismo sprendimų vykdymo pažymėtina, kad net jeigu vykdymo procesas vyksta ne tame teisme, kuriame priimtas vykdytinas sprendimas, vykdymo prašymas pateikiamas kaip išlaikymo pripažinimo proceso, kuriame priimtas tas teismo sprendimas, dalis. Šiuo atveju, kai jurisdikciją turi vykdymo bylų teismas, sprendimą priėmęs teismas nedelsdamas perduoda vykdymo bylų teismui to sprendimo kopiją, prašymą, kuriuo inicijuotas vykdymas, ir pridedamus dokumentus.

Ta pati taisyklė taikoma tais atvejais, kai vykdymo bylų teismo nėra, o jurisdikciją dėl vykdymo procesų turi vietinis civilinis teismas arba bendrosios kompetencijos teismas.

Jeigu procesas, kurio metu nustatytas išlaikymas, vyko ne teisme, o civilinės būklės aktus registruojančioje įstaigoje, teritorinė jurisdikcija dėl specialaus išlaikymo vykdymo nustatoma vadovaujantis šiais principais:

  • vykdymo byla turi būti iškelta išlaikymo skolininko gyvenamosios vietos teisme; tačiau išlaikymo kreditorius gali rinktis tos vietos, kurioje vykdytina prievolė, teismą, jeigu jis gyvena Lisabonos arba Porto metropolinėje zonoje, o išlaikymo skolininkas gyvena toje pačioje metropolinėje zonoje;
  • kai vykdymas turi būti pradėtas toje vietoje, kurioje gyvena išlaikymo skolininkas, o skolininkas gyvena ne Portugalijoje, tačiau joje turi turto, jurisdikciją turi to turto buvimo vietos teismas.

Dėl dalykinės jurisdikcijos, kai išlaikymo vykdymas grindžiamas civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos pareigūno sprendimu, taikomos šios taisyklės:

Apygardos šeimos ir nepilnamečių bylų teismas turi jurisdikciją rengti sutuoktinių ir buvusių sutuoktinių, vaikų, taip pat pilnamečių ir emancipuotų vaikų išlaikymo vykdymo procesus ir priimti sprendimus šiuose procesuose. Tačiau kadangi šiuo atveju atitinkamą ieškinį dėl išlaikymo pripažinimo nagrinėjo ne šeimos ir nepilnamečių bylų teismas, o civilinės būklės aktus registruojanti įstaiga, teismai gali nuspręsti, kad jurisdikciją turi apygardos vykdymo bylų teismas.

Jeigu vykdymo bylų teismo nėra, jurisdikciją dėl specialaus išlaikymo vykdymo turi vietinis civilinis arba bendrosios kompetencijos teismas.

Pastaba.
Pirmiau išdėstytos taisyklės dėl jurisdikcijos gali būti tikslinamos atsižvelgiant į nacionalinių teismų pateiktus išaiškinimus.

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Vaiko išlaikymo bylose, išskyrus apeliacinį proceso etapą, paprastai nebūtina paskirti advokato. Kai byla nagrinėjama pirmąja instancija, suaugę arba emancipuoti ieškovai (pvz., vaiko globėjas) gali teisme dalyvauti savarankiškai. Tačiau vaikui turi būti paskirtas advokatas, kai vaiko interesai susikerta su jo tėvų, teisinio atstovo arba asmens, kuriam de facto priklauso vaiko globa, interesais, taip pat jeigu vaikas, kuris yra pakankamai subrendęs, prašo teismo paskirti jam advokatą.

Kitose išlaikymo bylose taikomi toliau išdėstyti bendrieji principai.

Advokatą paskirti reikia: bylose, kurios patenka į teismų, kuriems taikomi ieškinio sumos apribojimai, jurisdikciją ir kuriose gali būti teikiamas įprastas apeliacinis skundas; bylose, kuriose visada leidžiama pateikti apeliacinį skundą, nepaisant ieškinio sumos; apeliaciniame procese ir bylose, kurias nagrinėja aukštesnės instancijos teismai.

Šiuo metu (2022 m.) apeliacinį skundą įprasta tvarka galima pateikti tik tada, kai bylos vertė viršija teismui, kurio sprendimas skundžiamas, taikytiną ieškinio sumos ribą ir ginčijami sprendimai yra nepalankūs apeliantui tiek, kad jo nuostolis taip pat yra didesnis nei pusė sumos, atitinkančios tam teismui taikytiną ieškinio sumos ribą. Jei kyla abejonių dėl bylą pralaimėjusios šalies patiriamo nuostolio sumos, atsižvelgiama tik į ieškinio vertę. Šis teisinis principas turi įvairių išimčių, kurios nustatytos tose ir kitose konkrečiose teisės nuostatose. 2022 m., kai peržiūrėta ši informacijos suvestinė, atitinkamiems teismams taikytinos ieškinio sumos ribos buvo tokios: apeliacinio teismo (portug. Tribunal da Relação) – 30 000,00 EUR; pirmosios instancijos teismo (portug. Tribunal de Primeira Instância) – 5 000,00 EUR.

Net ir tais atvejais, kai yra privaloma būti atstovaujamam advokato, ieškinius, kuriuose nekeliami teisės klausimai, gali teikti advokato padėjėjai, solisitoriai ir pačios šalys.

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Atsakymas į šį klausimą skiriasi priklausomai nuo to, ar byla dėl išlaikymo nustatymo nagrinėjama teisme, ar civilinės būklės aktus registruojančioje įstaigoje, ir ar šalys gauna teisinę pagalbą, ar ne. Išlaidos turi būti atlyginamos teismuose. Išlaidos turi būti atlyginamos teismuose. Mokesčiai turi būti sumokami civilinės būklės aktus registruojančioje įstaigoje.

Išlaidų apmokėjimas yra numatytas Taisyklėse dėl bylos nagrinėjimo proceso išlaidų.

Išlaidų apmokėjimas yra numatytas Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasTaisyklėse dėl bylos nagrinėjimo proceso išlaidų.

Išlaidos apima teismo mokestį, kitus privalomuosius mokėjimus ir bylos šalies patiriamas išlaidas – Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasCivilinio proceso kodekso 529 straipsnis.

Išimtys, kai nereikia apmokėti išlaidų

Pagal Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasTaisyklių dėl bylos nagrinėjimo proceso išlaidų 4 straipsnio 1 dalies i ir l punktus:

Nepilnamečiai atleidžiami nuo išlaidų apmokėjimo, kai yra atstovaujami prokuroro arba teismo paskirto advokato bylose, kurios nagrinėjamos teisme; jie taip pat atleidžiami nuo susijusių mokesčių bylose, kurios nagrinėjamos civilinės būklės aktus registruojančioje įstaigoje.

Nepilnamečiai arba jų teisiniai atstovai taip pat atleidžiami nuo išlaidų apmokėjimo tais atvejais, kai paduodami apeliaciniai skundai dėl nepilnamečių bylų teismo bylose priimtų sprendimų, susijusių su išlaikymo taikymu, keitimu arba panaikinimu. Nepilnamečių bylų teisme nagrinėjamos bylos, kuriose gali būti nustatomas išlaikymas, paprastai yra vaiko išlaikymo bylos ir bylos dėl tėvų pareigų vykdymo tvarkos. Tai specialios bylos, kurios nagrinėjamos ne ginčo teisenos tvarka.

Pagal Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasTaisyklių dėl bylos nagrinėjimo proceso išlaidų 15 straipsnio 1 dalies f punktą:

Nepilnamečių bylų teisme nagrinėjamų bylų, įskaitant bylas, kuriose nustatomas išlaikymas, šalys atleidžiamos nuo teismo mokesčių išankstinio mokėjimo. Šiose bylose, užuot iškart sumokėjus teismo mokestį, bylos šalies prašoma sumokėti teismo mokestį per dešimt dienų po sprendimo priėmimo pagrindinėje byloje. Taip yra net ir tuo atveju, jeigu toks sprendimas dar netampa galutinai įsiteisėjęs.

Kitais, ne pirmiau nurodytų bylų atvejais išlaidos iš esmės turi būti apmokėtos. Išimtys daromos tik jeigu šalis gauna teisinę pagalbą ir (arba) jeigu 2009 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 V skyrius (kaip nurodyta toliau) taikomas atitinkamoje byloje.

Išlaidų padengimas

Išskyrus minėtas išimtis, pradinis teismo mokestis yra mokėtinas pareiškiant ieškinį, kurio tikslas yra nustatyti išlaikymą. Pradinis teismo mokestis yra avansas nuo galutinės išlaidų sumos.

Išlaidos apima teismo mokestį, kitus privalomuosius mokėjimus ir bylos šalies patiriamas išlaidas.

Teismo mokestis

Nustatant mokėtino teismo mokesčio sumą, svarbu žinoti ieškinio sumą, nes teismo mokestis apskaičiuojamas remiantis šia suma, pagal vieną iš lentelių, pridėtų prie Taisyklių dėl bylos nagrinėjimo proceso išlaidų.

Siekiant atlikti skaičiavimą pagal tas lenteles ieškinio vertė nustatoma pagal Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasCivilinio proceso kodekso 296–310 straipsnius.

Pavyzdžiui:

  • galutinės išlaikymo bylos vertė prilygsta penkioms metinėms išlaikymo išmokoms, kurias gauti siekiama pateiktame prašyme, t. y. šio ieškinio suma atitinka sumą, kuri gaunama prašomą mėnesio išmoką padauginus iš šešiasdešimties;
  • byloje dėl išlaikymo laikinųjų apsaugos priemonių nustatoma vertė atitinka sumą, kuri gaunama prašomą mėnesio išmoką padauginus iš dvylikos;
  • santuokos nutraukimo bylos ir bylos dėl tėvų pareigų vykdymo tvarkos nustatymo, kurios yra susijusios su kitais nematerialiais interesais, išskyrus išlaikymą, vertė yra ne mažesnė nei apeliaciniame teisme taikoma vertės riba, pridėjus vieną centą (2022 m. – 30 000,01 EUR, Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasĮstatymo Nr. 62/2013 44 straipsnis).

Privalomieji mokėjimai

Privalomiesiems mokėjimams taikomos toliau nurodytos taisyklės (Civilinio proceso kodekso 532 straipsnis: Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langas2013 m. birželio 26 d. Įstatymas Nr. 41/2013).

Su tyrimais susijusias išlaidas atlygina ir mokesčius (mokestį ekspertams, išvadų parengimo mokestį ir t. t.) sumoka kiekviena šalis, dėl kurios veiksmų buvo patirtos tokios išlaidos ar sumokėti mokesčiai.

Jeigu paaiškėja, kad tyrimas buvo akivaizdžiai nereikalingas arba juo siekta vilkinti bylos nagrinėjimą, šalis, prašiusi atlikti tą tyrimą, sumoka atitinkamą mokestį nepriklausomai nuo bylos laimėjimo ar teismo nutarties dėl išlaidų padengimo.

Kai visos šalys turi su atliekamais tyrimais arba išlaidomis susijusių interesų, kai abi šalys dėl to įgyja vienodą pranašumą arba kai neįmanoma nustatyti, kuri yra suinteresuotoji šalis, privalomuosius mokėjimus šalys sumoka lygiomis dalimis.

Šalių išlaidos

Šalių išlaidų klausimu Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasCivilinio proceso kodekso 533 straipsnyje nustatyta: laimėjusios šalies išlaidas atlygina pralaimėjusi šalis pagal slankiąją skalę proporcingai šalių patirtiems nuostoliams.

Šalių išlaidos apima iš anksto sumokėtus teismo mokesčius, faktines šalies patirtas išlaidas, antstoliui sumokėtus atitinkamus mokesčius ir antstolio išlaidas, teisiniam atstovui sumokėtą atlyginimą ir jo patirtas išlaidas.

Išlaidų suvestinė

Išskyrus pirmiau nurodytus atvejus, kuriais šalys atleidžiamos nuo teismo mokesčių išankstinio mokėjimo, paprastai teismo kancleris išlaidų suvestinę parengia tik teismo sprendimui galutinai įsiteisėjus ir tapus nebeskundžiamam, ir tai daroma laikantis atitinkamos teismo nutarties nuostatų. Apie parengtą išlaidų suvestinę pranešama bylos šalims.

Jeigu dėl išlaidų suvestinės nepateikiama apeliacinių ar kitokių skundų, arba jeigu tuose skunduose kelti klausimai jau yra išspręsti, atsiranda prievolė sumokėti sumas, kurias yra skolinga pralaimėjusi šalis, ir (arba) kompensuoti bylą laimėjusios šalies iš anksto sumokėtą sumą.

Šalių išlaidas ta šalis, kuri pralaimėjo bylą, tiesiogiai apmoka tai šaliai, kuriai yra skolinga. Jeigu pralaimėjusi šalis gauna teisinę pagalbą, atitinkamas sumas kitai šaliai išmoka valstybė; Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasTaisyklių dėl bylos nagrinėjimo proceso išlaidų 26 straipsnis.

Teisinė pagalba teismų jurisdikcijai priklausančiose bylose

Jeigu pareiškėjas neturi pakankamai išteklių bylos nagrinėjimo išlaidoms apmokėti, jis gali gauti teisinę pagalbą. Pagal nacionalinės teisės aktus teisinė pagalba gali būti teikiama tik fiziniams asmenims arba juridiniams asmenims, kurie yra ne pelno organizacijos.

Teisinės pagalbos teikimo sistema nustatyta Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasĮstatyme Nr. 34/2004.

Teisinė pagalba fiziniams asmenims gali būti teikiama įvairiais būdais: teisinės konsultacijos; atleidimas nuo teismo mokesčių ir privalomųjų mokėjimų; leidimas teismo mokesčius ir privalomuosius mokėjimus sumokėti dalimis; teisinio atstovo paskyrimas ir jo atlyginimo sumokėjimas; teisinio atstovo paskyrimas ir leidimas jo atlyginimą sumokėti dalimis; antstolio paskyrimas.

Portugalijos teisinės pagalbos sistema pagal visas joje nustatytas sąlygas taikoma visuose teismuose ir bet kokios formos procesams.

Teisinės pagalbos prašymai teikiami užpildant nustatytą formą. Tokį prašymą privaloma įteikti asmeniškai arba nusiųsti paštu bet kuriai Socialinės apsaugos institucijos (portug. Instituto da Segurança Social IP) viešajai tarnybai. Atitinkamas formas ir jų pildymo nurodymus pateikia ta įstaiga. Įprastas laikotarpis, per kurį pateikiamas atsakymas, yra trisdešimt dienų. Praktinė informacija ir atitinkamos formos yra prieinamos tinklalapyje Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasProteção Jurídica - seg-social.pt.

Pareikšdamas ieškinį, pareiškėjas turi prie pradinio prašymo pridėti reikiamo teismo mokesčio išankstinio sumokėjimo arba teisinės pagalbos gavimo (t. y. atleidimo nuo to mokesčio išankstinio mokėjimo) dokumentinius įrodymus. Kai teisinės pagalbos teikimo forma yra leidimas teismo mokesčius sumokėti dalimis, tokios pagalbos gavimo įrodymai turi būti pridedami sumokant likusią sumą; Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasTaisyklių dėl teisminių išlaidų apmokėjimo 14–15 straipsniai.

Atitinkami mokesčiai bylose, kurios priklauso civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos kompetencijai

Nepilnamečiai atleidžiami nuo susijusių mokesčių mokėjimo, kai yra atstovaujami prokuroro arba teismo paskirto advokato bylose, kurios nagrinėjamos civilinės būklės aktus registruojančioje įstaigoje.

Atitinkami mokesčiai civilinės būklės aktus registruojančių įstaigų kompetencijai priklausančiose bylose yra nustatyti Registro įstaigų ir notarų mokesčių taisyklėse.

Pavyzdžiui, 2022 m. mokėtini atitinkami mokesčiai civilinės būklės aktus registruojančių įstaigų kompetencijai priklausančiose bylose (žr. Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasRegistro įstaigų ir notarų mokesčių taisyklių 18 straipsnį) buvo tokie:

  • santuokos nutraukimo arba separacijos patvirtinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (nesudarant susitarimo dėl turto atidalijimo) bylose, įskaitant sprendimus, kuriais patvirtinami susitarimai dėl sutuoktinių išlaikymo arba nepilnamečių vaikų išlaikymo, – 280 EUR;
  • byloje dėl pilnamečių arba emancipuotų vaikų išlaikymo skyrimo – 120 EUR;
  • byloje dėl išlaikymo susitarimų keitimo – 100 EUR.

Šios sumos buvo taikomos 2022 m. (kai atnaujinta ši informacijos suvestinė), ir jos gali būti keičiamos. Todėl būtina kiekvienu atveju dėl to informacijos ieškoti nacionalinės teisės aktuose.

Teisinė pagalba bylose, priklausančiose civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos kompetencijai

Bylose, kurias nagrinėja civilinės būklės aktus registruojanti įstaiga, teisinė pagalba teikiama tik dviem atvejais: advokato paskyrimas ir jo atlyginimo sumokėjimas; advokato paskyrimas ir leidimas jo atlyginimą sumokėti dalimis.

Be to, civilinės būklės aktus registruojančiose įstaigose tam tikros procedūros yra nemokamos individualiems pareiškėjams, kurie geba įrodyti, kad patiria finansinių sunkumų.

Finansiniai sunkumai gali būti įrodomi šiais būdais: dokumentu, išduotu kompetentingos administracinės institucijos, arba pažyma, išduota viešosios socialinės paramos įstaigos, prie kurios priregistruotas tas asmuo.

Tokiais atvejais nemokami yra šie aktai: civilinės būklės registracijos arba pilietybės patvirtinimo aktai; su jais susijusios procedūros ir deklaracijos; reikalingi dokumentai ir su jų pateikimu susijusios procedūros; bet kokios reikalingos pažymos.

Ta pati taisyklė taikoma civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos kompetencijai priklausančioms byloms, kuriose nustatytas išlaikymas.

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Paprastai išlaikymas skiriamas kaip mėnesinės piniginės išmokos, išskyrus atvejus, kai susitarimu arba teisine nuostata yra nustatyta kitaip arba kai gali būti pagrįstai taikomos išimtinės priemonės. Pavyzdžiui, jeigu asmuo, privalantis mokėti išlaikymą, įrodo, kad jis negali mokėti išlaikymo išmokų, tačiau gali suteikti išlaikymą tik savo būsto ar įmonės forma, išimties tvarka gali būti nutarta skirti būtent tokios formos išlaikymą.

Išlaikymo sumų apskaičiavimas

Išlaikymo prievolė ir išlaikymo sumų apskaičiavimas yra reglamentuojami Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasCivilinio kodekso 1871–1880, 1905 ir 2003–2023 straipsniuose.

Išlaikymo dydis yra proporcingas išlaikymo skolininko ištekliams ir išlaikymo kreditoriaus poreikiams. Nustatant išlaikymą taip pat įvertinamas išlaikymo kreditoriaus gebėjimas save išlaikyti.

Išlaikymo kreditoriaus poreikiai priklauso nuo to, ar jis yra vaikas, ar pilnametis vaikas, tęsiantis savo profesinį rengimą arba studijas, ar kitoks suaugęs asmuo. Tai jau paminėta atsakyme į 1-ą klausimą.

Dėl išlaikymo skolininko išteklių, į kuriuos būtina atsižvelgti, svarbu paminėti konkrečius kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti, priklausomai nuo to, ar išlaikymas skiriamas vaikams, ar buvusiems sutuoktiniams.

Vaikams skiriamas išlaikymas

Pareiga išlaikyti vaikus yra viena pagrindinių jų tėvų pareigų. Jos tiesioginis pagrindas yra Portugalijos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnio 5 dalis.

Vaikams mokėtinas išlaikymas turi būti proporcingas išlaikymo skolininko ištekliams.

Pagal precedento galią turinčią Portugalijos Aukščiausiojo Teismo (portug. Supremo Tribunal de Justiça) praktiką, apskaičiuojant vaikui mokėtino išlaikymo sumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į tuometinių išlaikymo skolininko pajamų dydį, bet ir apskritai į jo socialinę padėtį, jo darbingumą, pareigą aktyviai siekti profesijos, kuri suteiktų galimybę atlikti tokią išlaikymo pareigą, ir visą jam priklausantį turtą.

Buvusiems sutuoktiniams skiriamas išlaikymas

Nustatydamas buvusiems sutuoktiniams mokėtino išlaikymo dydį, teismas turi atsižvelgti į santuokos trukmę, įnašą į šeimos finansus, sutuoktinių amžių ir sveikatos būklę, jų profesinę kvalifikaciją ir įsidarbinimo perspektyvas, laiką, kurį jie turės skirti savo bendrų vaikų auginimui, jų darbo pajamas ir kitas pajamas, sudarytą naują santuoką ar bendro gyvenimo faktinius santykius, taip pat apskritai į visas aplinkybes, turinčias įtakos išlaikymą gaunančio sutuoktinio poreikiams ir išlaikymo skolininko galimybėms.

Daugeliu atvejų pagal nacionalinę teismų praktiką sutuoktinis, kuris yra išlaikymo kreditorius, neturi teisės reikalauti, kad būtų išlaikytas santuokos metu buvęs gyvenimo lygis.

Laiko momentas, nuo kurio atsiranda prievolė mokėti išlaikymą

Prievolė mokėti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą atsiranda nuo atitinkamo ieškinio pareiškimo dienos. Prievolė mokėti šalių susitarimu nustatytą ir teismo arba civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos pareigūno sprendimu patvirtintą išlaikymą atsiranda nuo tos dienos, kurią išlaikymo skolininkas tampa įsiskolinęs. Skolininkas tampa įsiskolinęs nustatytą mokėjimo dieną, arba, jeigu tokia diena nenustatyta, – mokėjimo pareikalavimo dieną. Portugalijos teisėje nenumatyta galimybė nustatyti išlaikymą atgaline data (tai nedaro poveikio pirmiau nurodytiems atvejams).

Nustatyto išlaikymo keitimas

Jeigu paskyrus išlaikymą pakinta aplinkybės, išlaikymas gali būti pakeistas arba nutrauktas.

Jeigu nėra nagrinėjama speciali išlaikymo vykdymo byla, prašymas pakeisti arba nutraukti išlaikymą pateikiamas kartu su ieškiniu dėl atsakomybės pripažinimo. Jeigu nagrinėjama speciali išlaikymo vykdymo byla, prašymas pakeisti arba nutraukti išlaikymą prijungiamas prie to vykdymo proceso.

Išlaikymo skolininkas gali prašyti, kad išlaikymas būtų sumažintas arba nutrauktas, jeigu, pavyzdžiui, sumažėja jo finansiniai ištekliai arba padidėja išlaikymo kreditoriaus finansiniai ištekliai, arba išlaikymo kreditorius tampa pilnametis, arba išlaikymo kreditorius geba pats prisidėti prie savo išlaikymo.

Išlaikymo kreditorius gali prašyti, kad išlaikymo suma būtų padidinta, jeigu, pavyzdžiui, pablogėja jo ekonominė padėtis, pakinta jo šeimos aplinkybės, padidėja jo poreikiai ar padidėja pragyvenimo išlaidos ir šį padidėjimą gali ir turėtų padėti kompensuoti išlaikymo skolininkas (pavyzdžiui, dėl to, kad taip pat padidėjo jo darbo užmokestis).

Automatinis išlaikymo dydžio tikslinimas

Siekiant atsižvelgti į didėjančias pragyvenimo išlaidas, sprendime, kuriuo nustatomas išlaikymas, gali būti nustatyta, kad skiriama suma turi būti reguliariai (paprastai kasmet) automatiškai tikslinama.

Šis tikslinimas gali būti atliekamas atsižvelgiant į Nacionalinio statistikos instituto (portug. Instituto Nacional de Estatística) kasmet skelbiamo infliacijos lygio didėjimą arba į tam tikros teismo nurodytos palūkanų normos didėjimą. Tačiau išlaikymo dydis taip pat gali būti kasmet didinamas fiksuoto dydžio suma, kaip nustatyta sprendime.

Teisėjas turi atsakomybę nustatyti tokį automatinį tikslinimą ir parinkti tinkamiausią jo būdą, dėl to spręsdamas savo nuožiūra. Automatinis tikslinimas taip pat gali būti nustatomas patvirtintu šalių susitarimu.

Laikinasis išlaikymas

Be galutinio išlaikymo, gali būti nustatomas ir laikinasis išlaikymas.

Jei galutinis išlaikymas dar nenustatytas, teismas gali išlaikymo kreditoriaus prašymu arba ex officio (jei išlaikymo kreditorius yra nepilnametis) skirti laikinąjį išlaikymą, kuris nustatomas teismo nuožiūra. Laikinojo išlaikymo išmokos niekada negrąžinamos. Jis mokėtinas tol, kol nagrinėjama pagrindinė byla dėl galutinio išlaikymo dydžio nustatymo. Galutinis išlaikymas tampa mokėtinas nuo tada, kai jis nustatomas.

Jeigu santuokos nutraukimo byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, teisėjas gali skirti laikinąjį išlaikymą vienam iš sutuoktinių arba vaikams tol, kol nagrinėjama byla. Teisėjas taip pat gali skirti nepilnamečių vaikų laikinąjį išlaikymą tol, kol nagrinėjama byla dėl tėvų pareigų vykdymo tvarkos nustatymo. Minėtais atvejais laikinasis išlaikymas gali būti nustatomas tokios bylos nagrinėjimo proceso posėdyje.

Kitu atveju laikinasis išlaikymas gali būti nustatytas per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūrą, prijungiamą prie pagrindinės bylos, kurioje nustatomas galutinis išlaikymas.

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Išlaikymas mokamas teismo sprendime arba teismo patvirtintame šalių susitarime nurodytomis sąlygomis ir jame nurodytam asmeniui.

Paprastai, jeigu išlaikymo gavėjas yra suaugęs teisiškai veiksnus asmuo arba emancipuotas vaikas, išlaikymas jam mokamas tiesiogiai.

Jeigu išlaikymo gavėjas yra neveiksnus suaugęs asmuo, išlaikymo išmokos bus mokamos šaliai, kuri yra teisiškai įpareigota tvarkyti tokio asmens finansinius reikalus (globėjas, patikėtinis arba teismo paskirtas turto administratorius); išlaikymo išmokos gali būti mokamos net ir institucijai.

Jeigu išlaikymo gavėjas yra nepilnametis, išlaikymas mokamas jo globos teises turinčiam asmeniui: tai gali būti vienas iš tėvų, kitas šeimos narys, trečioji šalis (globėjų šeima) arba nepilnamečio globos įstaigos direktorius.

Įstatymai nenustato konkrečių mokėjimo būdų ir šalys gali susitarti dėl mokėjimo tvarkos. Jeigu tokio susitarimo nėra, teismai nusprendžia dėl mokėjimo būdo, kuris yra praktiškiausias ir pigiausias išlaikymo mokėtojui arba gavėjui.

Paprastai mokamos mėnesinės išlaikymo išmokos pinigais ir jos pervedamos išlaikymo kreditoriui to mėnesio, už kurį mokama, pradžioje.

Mokėjimo laikas ir vieta nustatomi susitarime arba sprendime, kuriuo nustatytas išlaikymas. Jeigu laikas ir vieta nenustatyti, dėl to taikomos papildomos Civilinio kodekso taisyklės. Tomis taisyklėmis iš esmės nustatyta, kad, nesant konkretesnių nuostatų:

  • išlaikymo išmokos pinigais turi būti sumokamos toje vietoje, kurioje išlaikymo kreditorius gyvena suėjus mokėjimo terminui;
  • mokėjimus atliekant pagal Grigaliaus kalendoriaus mėnesius, kreditorius gali reikalauti atlikti mokėjimą bet kuriuo metu nuo pirmosios atitinkamo mėnesio dienos.

Dažniausi mokėjimo būdai yra banko pavedimas, pinigų įnešimas į banko sąskaitą, siunčiamos piniginės pašto perlaidos ar čekiai arba grynųjų pinigų įteikimas į rankas.

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Jeigu išlaikymo skolininkas nevykdo mokėjimo prievolės, išlaikymo kreditorius gali naudotis civilinėmis ir baudžiamosiomis vykdymo užtikrinimo priemonėmis.

Civilinės vykdymo užtikrinimo priemonės

Posėdis prieš imantis vykdymo užtikrinimo priemonių

Išlaikymo vykdymo byloje arba tėvų pareigų vykdymo tvarkos nustatymo byloje nustatyto vaiko išlaikymo atveju pagal įstatymus išlaikymo kreditorius gali rinktis, kad būtų surengtas posėdis prieš imantis vykdymo užtikrinimo priemonių.

Vaiko išlaikymo gavėjas gali prašyti surengti posėdį prieš imantis vykdymo užtikrinimo priemonių, kaip nustatyta Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasCivilinio globos nustatymo proceso bendrosios tvarkos taisyklių (portug. Regime Geral do Processo Tutelar Cível) 48 straipsnyje, jeigu tenkinamos šios sąlygos: yra nevykdoma išlaikymo mokėjimo prievolė arba vėluojama mokėti; išlaikymo skolininkas reguliariai gauna darbo pajamas, pensiją, subsidijas, komisinius mokėjimus, procentinius ar kitokius honorarus, premijas, įnašus ar panašias pajamas.

Atitinkamas prašymas prijungiamas prie teisme nagrinėjamos bylos dėl tėvų pareigų vykdymo tvarkos nustatymo arba bylos dėl vaiko išlaikymo nustatymo. Išlaikymo skolininkui pranešama apie pareigą mokėti išlaikymą per dešimt dienų nuo tos dienos, kai atsiranda prievolė mokėti išlaikymą. Jeigu išlaikymo skolininkas neprideda atliktą mokėjimą įrodančių dokumentų, išlaikymo išmokos kiekvieną mėnesį išskaičiuojamos iš jo darbo užmokesčio ar atlyginimo, pensijos, subsidijų ar kitų gaunamų pajamų. Šiuo tikslu subjektui, kuris yra atsakingas už mokėjimą išlaikymo skolininkui, pranešama, kad jis kas mėnesį išskaičiuotų išlaikymo išmoką ir ją pervestų tiesiai į išlaikymo kreditoriaus nurodytą banko sąskaitą. Taip išskaičiuojamos sumos apima ir išlaikymo išmokas, kurių mokėjimo terminas sueina.

Po pranešimo visiems asmenims arba subjektams, kurie yra atsakingi už minėtų pajamų administravimą arba mokėjimą, jiems tenka patvirtintų patikėtinių, tvarkančių išskaičiuojamas išlaikymo išmokas, vaidmuo. Taigi, jeigu tie asmenys arba subjektai neišskaičiuoja nustatytos sumos, prieš juos pradedamas vykdymo užtikrinimo procesas jau nagrinėjamoje byloje.

Taip išskaičiuojamos sumos neapima mokėtinų išlaikymo sumų, susikaupusių iki išlaikymo skolininkui pateikto pranešimo apie reikalaujamą mokėjimą. Tačiau įtraukiamos išlaikymo išmokos, kurių mokėjimo terminas sueina. Siekdamas gauti iki minėtame posėdyje nustatyto pranešimo susikaupusias išlaikymo sumas, išlaikymo kreditorius turi iškelti vykdymo bylą. Todėl tais atvejais, kai išlaikymas mokėtinas nepilnamečiams, niekas nekliudo išlaikymo kreditoriui vienu metu ir prašyti surengti posėdį prieš imantis vykdymo užtikrinimo priemonių (dėl išlaikymo sumų, kurių mokėjimo terminas sueina), ir pradėti specialią išlaikymo vykdymo bylą (dėl uždelstų išlaikymo išmokų sumokėjimo).

Posėdžio prieš imantis vykdymo užtikrinimo priemonių nebūtina surengti prieš pradedant vykdymą. Galimybė surengti tokį posėdį yra numatyta tik kaip alternatyva vykdymui. Prieštaravimo pareikšti neleidžiama, tačiau išlaikymo kreditoriaus galimybės šiuo atveju yra labiau ribotos negu imantis vykdymo užtikrinimo priemonių, nes išlaikymo kreditorius tegali prašyti išskaičiuoti mokėtinas sumas iš atlyginimo ar darbo užmokesčio, pensijų, subsidijų ar panašių periodinių pajamų (jis negali reikalauti areštuoti turto, indėlių ar kreditorinių teisių).

Jeigu išlaikymas mokėtinas nepilnamečiams, išlaikymo kreditorius gali rinktis tiesiog iškelti specialią išlaikymo vykdymo bylą, kaip nustatyta Civilinio proceso kodekse. Taip vienu ieškiniu jis gali išieškoti visas sumas, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs arba sueina. Vykdymo byloje išlaikymo kreditorius gali naudotis daugiau vykdymo užtikrinimo priemonių, kaip antai turto areštu ir teisių į pajamas perleidimu. Šių procesų eiga paaiškinta toliau.

Posėdis dėl prievolių nevykdymo

Tuo atveju, kai vaiko išlaikymas yra nustatytas byloje dėl tėvų pareigų vykdymo tvarkos nustatymo, pagal įstatymus išlaikymo kreditorius taip pat gali prašyti surengti posėdį dėl prievolių nevykdymo, kaip numatyta Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasCivilinio globos nustatymo proceso bendrosios tvarkos taisyklių (portug. Regime Geral do Processo Tutelar) 41 straipsnyje.

Šiame posėdyje kreditorius prašo teismo įsakyti, kad būtų imtasi reikiamų veiksmų prievolių vykdymui užtikrinti, ir skirti baudą prievolių nevykdančiai šaliai. Toks prašymas prijungiamas prie atitinkamos bylos, ir teismas ir per penkias dienas įteikia tėvams šaukimą į posėdį arba praneša atsakovui, kad šis pateiktų gynybos argumentus, kai tai yra tikslinga.

Tėvai gali susitarti dėl nustatytos tvarkos pakeitimo. Jeigu susitarimo nepasiekiama, teisėjas priima laikiną sprendimą dėl atitinkamo prašymo ir nurodo šalims naudotis tarpininkavimu arba dalyvauti specializuotame dalykiniame posėdyje. Jeigu pasiekti susitarimo vis vien neįmanoma, tėvams pranešama, kad jie pateiktų savo procesinius pareiškimus, ir prašoma pateikti įrodymus. Po to vyksta įrodymų priėmimo etapas, bylos nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas.

Speciali išlaikymo vykdymo byla

Bet kokiais atvejais, kai vėluojama mokėti išlaikymą, išlaikymo kreditorius gali pradėti specialią išlaikymo vykdymo bylą pagal Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasCivilinio proceso kodekso 933–937 straipsnius. Tokia galimybė yra ir dėl vaikų, ir dėl suaugusių asmenų išlaikymo, taip pat nepriklausomai nuo to, ar skirtas išlaikymas yra laikinasis, ar galutinis.

Specialioje išlaikymo vykdymo byloje ieškovas gali prašyti: priteisti kitos šalies gaunamų sumų, atlyginimų arba pensijų dalį arba prašyti perleisti teises į pajamas, priklausančias išlaikymo išmokos skolininkui.

Toks priteisimas arba teisių perleidimas atliekamas nepriklausomai nuo turto arešto, ir juo siekiama užtikrinti vėluojamų mokėti sumų ir sumų, kurių mokėjimo terminas sueina, mokėjimą.

Kai pareiškėjas prašo priteisti pinigų sumas, atlyginimus arba pensijas, už atitinkamų išmokų mokėjimą ar administravimą atsakingam subjektui pranešama, kad jis pareiškėjui tiesiogiai pervestų jam priteistą dalį. Priteista suma turi būti kas mėnesį pervedama į pareiškėjo banko sąskaitą. Tos sąskaitos numerį pareiškėjas turi nurodyti savo pradiniame prašyme.

Jeigu pareiškėjas reikalauja perleisti teises į pajamas, jis turi nurodyti, kokiam turtui tai taikoma, ir antstolis įsako, kad būtų perleistos tokios teisės dėl turto, laikomo pakankamu, kad iš jo pajamų būtų galima teikti išlaikymą, kurio mokėjimo terminas yra suėjęs arba sueina. Šiuo tikslu gali būti išklausytas atsakovas.

Jeigu po tokio teisių į pajamas perleidimo paaiškėja, kad tų pajamų nepakanka išlaikymui užtikrinti, pareiškėjas gali nurodyti kitą turtą. Kita vertus, jeigu paaiškėja, kad pajamų suteikta per daug, pareiškėjas privalo grąžinti gautą perviršį atsakovui, kai jį gauna. Atsakovas taip pat gali prašyti, kad toks teisių perleidimas apsiribotų vien tam tikra turto dalimi arba kad tokios teisės būtų susietos su kitu turtu.

Priteistų sumų arba pajamų, į kurias teisės perleistos, dydžio turėtų pakakti uždelstiems mokėjimams, išlaikymo kreditoriaus prašomiems įsiskolinimo delspinigiams, išmokoms, kurių mokėjimo terminas sueina, ir automatiškai patikslintoms išmokų sumoms (jei nustatytos) sumokėti.

Išlaikymo kreditorius vis vien gali prašyti areštuoti išlaikymo skolininko turtą. Gali būti areštuojamas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, banko indėliai, kreditorinės teisės, komercinės įmonės ar bendrovių akcijos.

Jeigu, siekiant sumokėti išlaikymo skolą, areštuotas turtas yra parduodamas, neturėtų būti įsakyta grąžinti gautų pardavimo pajamų perviršį išlaikymo skolininkui, jeigu išlaikymas, kurio mokėjimo terminas sueis vėliau, nėra užtikrinamas iki tokio lygio, kurį teisėjas laiko tinkamu, nebent būtų pateiktas užstatas ar kita tinkama garantija.

Šaukimas išlaikymo skolininkui turėtų būti įteiktas tik po jo turto arešto ar pajamų priteisimo arba teisių į pajamas perleidimo. Vykdymo procesas nestabdomas dėl išlaikymo skolininko pareikšto prieštaravimo vykdymui ar areštui.

Jeigu prašymas pakeisti arba panaikinti išlaikymo išmokas pateikiamas tuo metu, kai nagrinėjama speciali išlaikymo vykdymo byla, toks prašymas prijungiamas prie vykdymo bylos.

Europos vykdomasis raštas

Jeigu nevykdomas išlaikymo susitarimas pagal autentišką administracinėms institucijoms pateiktą arba tokių institucijų patvirtintą dokumentą, valstybėje narėje, kuri nėra saistoma 2007 m. Hagos protokolo, išlaikymo kreditorius gali remtis 2004 m. balandžio 21 d. Reglamentu (EB) Nr. 805/2004, kuriuo nustatytas Europos vykdomasis raštas (minėto reglamento 4 straipsnio 3 dalies b punktas ir 2008 m. gruodžio 18 d. Reglamento (EB) Nr. 4/2009 68 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamosios vykdymo užtikrinimo priemonės

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasBaudžiamojo kodekso 250 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė ir bausmės už išlaikymo prievolių nevykdymą: laisvės atėmimo nuo vieno mėnesio iki dvejų metų bausmė arba bauda už laikotarpį iki 240 dienų, priklausomai nuo atvejų, kurie numatyti tose nuostatose.

Norint pradėti baudžiamąjį procesą turi būti pateiktas skundas.

Jeigu atitinkama prievolė vėliau įvykdoma, teismas gali atleisti kaltininką nuo bausmės atlikimo arba visiškai ar iš dalies panaikinti bausmę, kuri dar neatlikta.

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Taisyklės, taikytinos dėl turto ar teisių arešto ir atitinkamų ribų bei prieštaravimo pagrindų, yra nustatytos Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasCivilinio proceso kodekso 735–783 straipsniuose.

Vykdymo veiksmai iš esmės gali būti nukreipti į bet kokį areštuoti tinkamą skolininko turtą, iš kurio gali būti vykdomas skolos išieškojimas pagal materialinės teisės nuostatas. Areštuojama tik tiek turto, kiek yra reikalinga išieškomai skolai sumokėti ir numatomoms vykdymo išlaidoms padengti.

Be to, yra įstatymų nustatyti arešto apribojimai ir senaties terminai dėl išlaikymo prievolių, kaip nurodyta toliau.

Arešto apribojimai

Tam tikrų rūšių turtas negali būti areštuojamas jokiomis aplinkybėmis (absoliučiai neareštuojamas turtas), kitų rūšių turtas gali būti areštuojamas tik tam tikromis aplinkybėmis (sąlygiškai neareštuojamas turtas), o dar kitų rūšių turtas gali būti areštuojamas tik iš dalies (iš dalies areštuojamas turtas).

Neareštuojamas turtas

Kartu su prekėmis, kurioms areštas netaikomas pagal specialią nuostatą, absoliutus draudimas areštuoti taikomas:

  • neatimamiems daiktams arba teisėms;
  • viešajam turtui, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei ir kitiems viešiesiems juridiniams asmenims;
  • daiktams, kurių areštas prieštarautų moralės normoms arba nebūtų finansiškai pagrįstas dėl nedidelės jų vertės rinkoje;
  • daiktams, konkrečiai skirtiems viešoms religinėms apeigoms atlikti;
  • kapavietėms;
  • priemonėms ir daiktams, kurie yra būtini neįgaliesiems ir ligonių gydymui.

Sąlygiškai neareštuojamas turtas

Toliau nurodytas turtas yra sąlygiškai neareštuojamas:

  • Išskyrus atvejus, kai vykdymu siekiama, kad būtų sumokėta skola, kurios grąžinimas užtikrintas daiktinėmis teisėmis, negali būti areštuotas valstybei ir kitiems viešiesiems juridiniams asmenims priklausantis turtas, viešojo sektoriaus darbų arba viešųjų paslaugų koncesijas turinčių subjektų turtas, taip pat labdaros organizacijų turtas, specialiai skirtas viešajam interesui tenkinti.
  • Areštuoti negalima ir išlaikymo skolininko darbo įrankių bei daiktų, būtinų jo profesinei veiklai arba profesiniam mokymui, išskyrus atvejus, kai išlaikymo skolininkas nurodo, kad juos galima areštuoti, arba kai išieškojimas taikomas sumoms, mokamoms kaip jų pirkimo kaina ar remonto išlaidos, arba kai jie areštuojami kaip komercinės įmonės kilnojamasis turtas.
  • Taip pat negalima areštuoti turto, kurį sudaro šalies, kurios prievolės įvykdymo siekiama, būtini namų apyvokos reikmenys jos gyvenamajame būste, išskyrus atvejus, kai išieškojimas taikomas sumoms, mokamoms kaip tokių daiktų įsigijimo kaina arba jų remonto išlaidos.

Pinigų sumos ar banko indėliai, gauti pasinaudojus reikalavimo teise, kuriai negali būti taikomas areštas, yra neareštuotini tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir ta turėta reikalavimo teisė.

Tenkinant išlaikymo reikalavimą, taikomos pirmiau nurodytos taisyklės dėl turto, kuriam absoliučiai ar sąlygiškai (ne)taikomas areštas.

Paprastai, kai iš dalies areštuojamas turtas užtikrinant išlaikymo prievolės vykdymą, suma, kurią galima areštuoti, yra didesnė nei pagal kitas reikalavimo teises išieškotina suma, kaip paaiškinta toliau.

Iš dalies areštuojamas turtas

Negalima areštuoti dviejų trečdalių grynojo (neto) darbo užmokesčio, atlyginimo, periodiškai gaunamų senatvės pensijos išmokų ar bet kokių kitų socialinių išmokų, draudimo išmokų, kompensacijų už nelaimingus atsitikimus, anuiteto (rentos) išmokų ar bet kokio pobūdžio mokėjimų, kuriais užtikrinamas išlaikymo skolininko pragyvenimas.

Toks arešto netaikymas galioja iki nustatytos viršutinės ribos, kuri yra lygi trims nacionaliniams minimaliesiems darbo užmokesčiams tuo metu, kai atliekamas kiekvienas areštas, ir žemesniosios ribos, kuri taikoma, kai išlaikymo skolininkas neturi kitų pajamų, ir yra lygi vienam nacionaliniam minimaliajam darbo užmokesčiui. Kai nesumokėta skola yra susijusi su išlaikymu, negalima areštuoti sumos, atitinkančios visos neįmokinės pensijos dydį.

Areštuojant pinigus arba banko sąskaitos likutį negali būti areštuojama suma, lygi nacionaliniam minimaliajam darbo užmokesčiui, arba, išlaikymo prievolių atveju, – suma, lygi visos neįmokinės pensijos dydžiui.

Nuostata dėl draudimo areštuoti atlyginimą, darbo užmokestį ar periodines išmokas negali būti taikoma kartu su nuostata dėl draudimo areštuoti pinigų sumas ar banko sąskaitos likutį.

Jeigu pirmiau nurodytų arešto taisyklių nesilaikoma, išlaikymo skolininkas gali paprieštarauti areštui.

Senaties terminai

Išlaikymo reikalavimų senaties terminas yra nustatytas Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasCivilinio kodekso 303, 310, 313, 314, 320 ir 323 straipsniuose.

Portugalijos Civiliniame kodekse nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas, taikomas uždelstoms išlaikymo išmokoms (Civilinio kodekso 310 straipsnio f punktas). Taigi, praėjus penkeriems metams nuo išlaikymo išmokų mokėjimo termino, teisė į šias išmokas prarandama dėl nesinaudojimo ja. Šis senaties terminas pertraukiamas įteikus šaukimą į teismą byloje dėl išlaikymo išmokų. Suėjus senaties terminui, išlaikymo skolininkas gali atsisakyti naudotis senatimi. Kadangi tai yra preziumuojamas senaties terminas, jis gali būti paneigtas aiškiu arba numanomu sutikimu. Teismas negali savo iniciatyva taikyti senaties termino; kad toks terminas galiotų, juo turi remtis bylos šalis.

Vaiko išlaikymo atveju senaties terminas nepradedamas skaičiuoti ir neskaičiuojamas tol, kol nėra vaikui paskirto atstovo. Net jeigu vaikas turi atstovą, ieškinio senaties terminas baigiasi ne anksčiau kaip po vienų metų nuo tos dienos, kurią vaikas tapo pilnametis.

Portugalijos civilinio proceso teisėje nenustatyta senaties termino, po kurio išlaikymo kreditorius nebegalėtų iškelti išlaikymo vykdymo bylos. Taigi, gali būti imamasi priemonių išieškoti terminuotas išlaikymo išmokas. Šiuo atveju teismas ex officio gali nežinoti apie tokių išmokų mokėjimo termino pasibaigimą. Kad būtų pripažintas tokio termino pasibaigimo faktas, jį turi nurodyti išlaikymo skolininkas; išlaikymo skolininkas gali prieštarauti išieškojimui remdamasis tuo pagrindu.

Prieštaravimas dėl arešto

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasCivilinio proceso kodekso 784 ir 785 straipsniuose yra nustatytos taisyklės, kurios išdėstytos toliau.

Bendras terminas, per kurį galima pareikšti prieštaravimą dėl arešto, yra dešimt dienų po to, kai išlaikymo skolininkui pranešta apie areštą. Bendras terminas, per kurį galima pareikšti prieštaravimą dėl vykdymo, yra dvidešimt dienų po to, kai išlaikymo skolininkui įteiktas teismo šaukimas.

Specialioje išlaikymo vykdymo byloje išlaikymo skolininkui šaukimas dėl vykdymo proceso įteikiamas tik po jo turto arešto ar pajamų priteisimo arba teisės į pajamas perleidimo. Kartu su šaukimu skolininkui pranešama apie jau atliktą areštą.

Tuo atveju, kai nepilnamečių bylų teisme rengiamas posėdis prieš imantis vykdymo užtikrinimo priemonių, išlaikymo skolininkui apie tai pranešama prieš priimant nutarimą dėl teisės į pajamas perleidimo, tačiau skolininkas negali pareikšti prieštaravimo. Jis gali tik pateikti dokumentinius atlikto mokėjimo įrodymus.

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Vaiko išlaikymo atveju prokuroras turi teisę pradėti atitinkamą bylą išlaikymui nustatyti. Apie poreikį nustatyti arba pakeisti vaiko išlaikymą prokurorui gali pranešti bet kuris asmuo. Šiuo tikslu kiekviename teisme veikia prokuroro raštinė.

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

Taip, vaiko išlaikymo atveju. Ši organizacija vadinama Nepilnamečių išlaikymo garantijų fondu (portug. Fundo de Garantia de Alimentos a Menores, toliau – fondas). Fondą administruoja Socialinės apsaugos finansų valdymo institutas (portug. Instituto de Gestão Financeira da Segurança Social IP).

Vaikų išlaikymo garantija yra reglamentuojama Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasĮstatymu Nr. 164/99.

Šiam fondui tenka atsakomybė užtikrinti nepilnamečiams skirtų išlaikymo išmokų mokėjimą (iki tam tikros ribos). Mokėjimas iš šio fondo atliekamas jurisdikciją turinčio teismo nutartimi.

Reikalavimai

Fondo garantija suteikiama, jeigu tenkinami tokie reikalavimai:

  • nepilnametis gyvena Portugalijoje;
  • išlaikymo išmokos yra nustatytos teismo sprendimu (tokią pačią galią, kaip teismo sprendimai, turi ir civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos pareigūno sprendimai, kuriais nustatomas išlaikymas bylose, priklausančiose jų kompetencijai);
  • išlaikymo skolininkas turi to išlaikymo mokėjimo įsiskolinimą;
  • buvo surengtas teismo posėdis prieš imantis vykdymo užtikrinimo priemonių, nustatytas Civilinio globos nustatymo proceso bendrosios tvarkos taisyklių 48 straipsnyje (pagal nacionalinę teisę, priklausomai nuo aplinkybių, šis reikalavimas taip pat gali būti įvykdytas pateikiant prašymą surengti posėdį dėl išlaikymo prievolės nevykdymo, kaip nustatyta Civilinio globos nustatymo proceso bendrosios tvarkos taisyklių 41 straipsnyje, arba pradedant specialią išlaikymo vykdymo bylą);
  • vaiko grynosios pajamos neviršija socialinės paramos indekso (portug. Indexante dos Apoios Sociais, IAS) vertės;
  • vaikas negauna naudos iš kito asmens, kuriam patikėta to vaiko globa, pajamų, didesnių nei IAS (taip yra tuo atveju, kai nepilnamečio namų ūkio pajamos, tenkančios vienam asmeniui, neviršija IAS).

2022 m., kai atnaujinta ši informacijos suvestinė, IAS indekso dydis buvo 443,20 EUR. IAS indekso dydis iš esmės atnaujinamas kiekvienais metais; informacijos apie atitinkamą sumą visada reikėtų ieškoti galiojančiuose nacionalinės teisės aktuose.

Išmokų ribos

Jeigu patvirtinama atitiktis pirmiau nurodytiems reikalavimams, valstybė garantuoja mėnesinių išlaikymo išmokų mokėjimą iki toliau nurodytos ribos.

Kiekvieno išlaikymo skolininko mokamos mėnesinės išlaikymo išmokos negali viršyti vieno IAS indekso dydžio, nepriklausomai nuo nepilnamečių vaikų skaičiaus.

Laikantis šios ribos, fondo garantuojamų išmokų sumą turi nustatyti teismas. Nustatydamas šią sumą teismas atsižvelgia į namų ūkio ekonominį pajėgumą, nustatyto išlaikymo dydį ir konkrečius vaiko poreikius.

Fondo garantija neapima uždelstų mokėjimų. Fondo garantuojamos išmokos yra mokamos nuo kito mėnesio, einančio po garantuojamos sumos nustatymo teismo sprendimu, pirmosios dienos.

Jų mokėjimas garantuojamas iki išlaikymo skolininkas pradeda faktiškai vykdyti savo prievolę.

Vaikui sukakus 18 metų, šio fondo išmokos nebemokamos.

Vaikai, priimti į viešąsias ar privačias ne pelno socialinės paramos įstaigas, kurių veiklą finansuoja valstybė ar pagal viešąją ar privatinę teisę įsteigti juridiniai asmenys ar viešųjų paslaugų įmonės, arba į auklėjamosios globos centrus ir sulaikymo centrus, neturi teisės į šio fondo garantuojamas išlaikymo išmokas.

Nagrinėjimas

Prašymai dėl šio fondo mokėtinų išmokų sumų nustatymo turi būti pateikti teismui per posėdį dėl prievolių nevykdymo. Prokuroras arba išlaikymo kreditorius yra atsakingas už tokio prašymo pateikimą.

Teisėjas įsako atlikti tyrimą remiantis vaiko poreikiais, o tada priima sprendimą nustatyti iš fondo mokėtinas išmokas, neviršijant pirmiau nurodytų ribų.

Tais atvejais, kai išlaikymas reikalingas nedelsiant, teisėjas gali nustatyti laikinąjį šio fondo garantuojamą išlaikymą iki bus priimtas galutinis sprendimas.

Išlaikymo kreditorius turi kasmet įrodyti, kad vis dar atitinka reikalavimus šioms fondo garantuojamoms išmokoms gauti; priešingu atveju išmokos nebemokamos.

Vaiko teisinis atstovas arba asmuo, kuriam patikėta vaiko globa, turi pareigą informuoti teismą arba fondo administraciją apie bet kokius pokyčius, susijusius su išlaikymo prievolės nevykdymo situacija ar vaiko padėtimi, arba apie tokios situacijos pabaigą.

Vaiko teisės pereina fondui iki tiek, tiek, kiek iš šio fondo sumokėta išmokų, numatant išieškoti kompensaciją iš išlaikymo skolininko.

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Jeigu išlaikymo kreditorius yra Portugalijoje ir nori išieškoti išlaikymą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, jis turi pateikti prašymą viešojo sektoriaus subjektui Teisingumo vykdymo generaliniam direktoratui (portug. Direcção Geral da Administração da Justiça). Nacionalinės teisės aktai nesuteikia galimybių privačiai organizacijai imtis veiksmų tokiais tikslais.

Teisingumo vykdymo generalinis direktoratas yra Portugalijos centrinė institucija taikant 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Reglamentas).

Pagal šį reglamentą išlaikymas gali būti išieškomas užsienyje. Reglamentas taikomas Europos Sąjungos valstybėse narėse priimamiems sprendimams, taip pat Europos Sąjungai nepriklausančiose valstybėse (trečiosiose valstybėse) priimamiems sprendimams. Jis taikomas ne tik išlaikymo nustatymo sprendimams, kurie priimti po jo įsigaliojimo (2011 m. birželio 18 d.), bet ir tiems sprendimams, kurie priimti iki šios datos. Jo nuostatos apima uždelstų ir būsimų mokėjimų išieškojimą, sprendimu nustatytų išlaikymo išmokų automatinį tikslinimą ir delspinigius. Pagal Reglamentą gali būti išieškomas išlaikymas, nustatytas teismo nutartimi arba kitos kompetentingos institucijos sprendimu.

Prašymas dėl išlaikymo išieškojimo kitoje valstybėje narėje pateikiamas Teisingumo vykdymo generaliniam direktoratui, užpildant ir pridedant atitinkamas Reglamento prieduose pateiktas formas. Kreditorius prie formos turi pridėti tam tikrus dokumentus ir informaciją, tai, kai tinkama, gali būti: teismo sprendimo ar nutarties, kuria nustatomas galutinis išlaikymas, kopijos, įskaitant pranešimą, kad nutartis / sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, šis pranešimas pateikiamas užpildant Reglamento I priede pateiktą formą; dokumentas, kuriuo įrodoma, kad kreditorius gavo arba turi teisę gauti teisinę pagalbą arba gali būti atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų; banko sąskaitos, į kurią turi būti mokamos išieškotos sumos, duomenys; nepilnamečių vaikų gimimo liudijimai; mokyklos lankymo pažymos, jeigu kreditoriaus vaikai yra pilnamečiai; centrinei institucijai suteikti įgaliojimai; mokėtinų išmokų sąrašas.

Kokia forma ar formos pildytinos ir kokius dokumentus bei informaciją turi pridėti išlaikymo kreditorius, paaiškinama nurodymuose, kuriuos galima gauti iš Teisingumo vykdymo generalinio direktorato. Šios valdžios institucijos kontaktiniai duomenys pateikti atsakyme į 14.2 klausimą.

Dėl kokio pobūdžio procesų galima kreiptis į Teisingumo vykdymo generalinį direktoratą, paaiškinta atsakyme į 15.4 klausimą.

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Portugalijos centrinės institucijos kontaktiniai duomenys:

Teisingumo vykdymo generalinis direktoratas (portug. Direção-Geral da Administração da Justiça)

D. João II, 1.08.01 D/E

1990-097 LISBON - PORTUGAL

Telefonas (+351) 21 790 65 00

E. paštas Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langascorreio.dsjcji@dgaj.mj.pt

Interneto svetainė: Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.dgaj.mj.pt/

Kalbos: portugalų, ispanų, prancūzų ir anglų.

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Pagal minėtą 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 atlikdamas centrinės institucijos vaidmenį, Teisingumo vykdymo generalinis direktoratas reikalingą paramą teiks taip, kaip aprašyta atsakyme į 14.1 klausimą.

Jeigu išlaikymo kreditorius yra kitoje valstybėje narėje ir nori prašyti taikyti vieną iš Reglamente nustatytų procedūrų, jis turi pateikti prašymą centrinei institucijai, paskirtai valstybės narės, kurioje jis įsikūręs. Ši centrinė institucija perduoda prašymą Portugalijos centrinei institucijai, o pastaroji jį, kai tinkama, persiunčia kompetentingam nacionaliniam teismui.

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Jeigu pareiškėjas yra kitoje valstybėje narėje, jis turėtų turėti galimybę kreiptis į Teisingumo vykdymo generalinį direktoratą per centrinę instituciją toje valstybėje narėje, kurioje įsikūręs pareiškėjas.

Gali būti teikiama toliau nurodyta pagalba.

Kad būtų galima išieškoti išlaikymą, nustatytą kitoje valstybėje narėje priimtu sprendimu, Reglamente nustatyti trys skirtingi taisyklių rinkiniai:

i) taisyklės, taikomos sprendimams, priimtiems valstybėje narėje, kuri yra saistoma 2007 m. Hagos protokolo (tokia yra ir Portugalija);

ii) taisyklės, taikomos sprendimams, priimtiems valstybėje narėje, kuri nėra saistoma 2007 m. Hagos protokolo;

iii) taisyklės, taikomos sprendimams, priimtiems visose valstybėse narėse.

Sprendimai, nurodyti i punkte, yra:

  • pripažįstami prašomojoje valstybėje narėje, nesuteikiant jokios galimybės jiems paprieštarauti;
  • jiems negali būti taikoma egzekvatūros procedūra; jie iškart tampa vykdytini prašomojoje valstybėje narėje;
  • teikiantys išlaikymo kreditoriui galimybę naudotis apsaugos priemonėmis, kurios nustatytos prašomosios valstybės narės teisės aktuose.

Sprendimų, nurodytų ii punkte, atveju:

  • sprendimai yra pripažįstami prašomojoje valstybėje narėje, nebent būtų įrodyta, kad yra kuris nors iš Reglamente nustatytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą;
  • jeigu tokie sprendimai yra vykdytini kilmės valstybėje narėje, išlaikymo kreditorius gali prašyti, kad prašomosios valstybės narės teismas arba kompetentinga institucija pripažintų sprendimą vykdytinu pagal Reglamente nustatytą procedūrą;
  • gali būti taip, kad tik tam tikra sprendimo dalis pripažįstama vykdytina.

Sprendimų, nurodytų iii punkte, atveju:

  • sprendimai gali būti laikinai vykdytini, jeigu jų kilmės valstybė narė pareiškia, kad apeliacinis skundas dėl tokio sprendimo neturės stabdomojo poveikio vykdymui;
  • jeigu išlaikymo kreditorius naudojasi tokiu sprendimu prašomojoje valstybėje narėje, jis turi įrodyti to sprendimo autentiškumą, užpildydamas Reglamente pateiktas formas ir atlikdamas jame nustatytus reikalavimus;
  • jei reikia, išlaikymo kreditorius turi pridėti sprendimo vertimą;
  • atitinkamas teismo sprendimas vykdomas pagal prašomosios valstybės narės teisę;
  • teismo sprendimas jokiomis aplinkybėmis negali būti iš esmės peržiūrimas prašomojoje valstybėje narėje;
  • Reglamento taikymo išlaidų padengimui neteikiama pirmumo prieš likusio mokėtino išlaikymo išieškojimą.

Reglamento 56 straipsnyje nustatytos procedūros, kuriomis gali naudotis išlaikymo kreditoriai. Kai kuriais atvejais šios procedūros apima ne tik valstybių narių, bet ir trečiųjų valstybių sprendimus.

Konkrečiai išlaikymo kreditorius gali:

  • valstybės narės prašyti pripažinti ir paskelbti vykdytinu kitoje valstybėje priimtą sprendimą;
  • pareikšti ieškinį dėl išlaikymo nustatymo prašomojoje valstybėje narėje;
  • prie šio ieškinio prijungti prašymą nustatyti vaiko kilmę (tėvystę);
  • pareikšti ieškinį dėl išlaikymo nustatymo prašomojoje valstybėje narėje, kai įsitikinama, kad kitoje valstybėje priimto teismo sprendimo neįmanoma pripažinti ar vykdyti;
  • prašyti pakeisti sprendimą, priimtą prašomojoje valstybėje narėje;
  • prašyti pakeisti sprendimą, priimtą ne prašomojoje valstybėje narėje, o kitoje valstybėje.

Šios procedūros yra reglamentuojamos prašomosios valstybės narės įstatymų ir jurisdikcijos taisyklių, nebent Reglamente būtų nustatyta kitokia tvarka. Tokiais atvejais išlaikymo kreditoriui padeda ir atstovauja centrinė institucija ar kita valstybinė institucija, organizacija arba asmuo, paskirtas prašomosios valstybės narės.

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Taip, Portugalija yra saistoma 2007 m. Hagos protokolo. Portugalijoje priimtiems teismo sprendimams dėl išlaikymo iš esmės taikomos 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 nuostatos: 8, 13 ir 17–22 straipsniai.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

Atsakymas į šį klausimą nėra aktualus, nes į pirmesnį klausimą atsakyta teigiamai.

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Portugalijos nacionalinėje teisėje – Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasĮstatyme Nr. 34/2004 – nustatytos taisyklės, pagal kurias teikiama teisinė pagalba, panaši į tą, kuri nustatyta 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 V skyriuje.

Toliau nurodyti fiziniai asmenys turi teisę gauti teisinę pagalbą, jei gali įrodyti, kad patiria ekonominių sunkumų:

  • Portugalijos ir Europos Sąjungos piliečiai;
  • užsieniečiai ir asmenys be pilietybės, turintys galiojantį leidimą gyventi kurioje nors Europos Sąjungos valstybėje narėje;
  • užsieniečiai, neturintys galiojančio leidimo gyventi Europos Sąjungos valstybėje narėje, – jeigu pagal jų kilmės šalies įstatymus tokia pati teisė suteikta Portugalijos piliečiams;
  • asmenys, kurie gyvena arba turi nuolatinę gyvenamąją vietą Europos Sąjungos valstybėje narėje, kitoje nei valstybė narė, kurioje bus nagrinėjama byla (tarpvalstybiniai ginčai).

Pagal nacionalinės teisės aktus vertinant fizinių asmenų patiriamus ekonominius sunkumus taikomi šie kriterijai:

  • pareiškėjai, kurių namų ūkio atitinkamos pajamos, pagal kurias nustatomas tinkamumas gauti teisinę pagalbą, neviršija trijų ketvirtadalių socialinės paramos indekso dydžio, nėra pajėgūs mokėti jokių su proceso išlaidomis susijusių sumų, ir jiems taip pat turėtų būti paskirtas antstolis ir suteikta nemokama teisinė konsultacija;
  • pareiškėjai, kurių namų ūkio atitinkamos pajamos, pagal kurias nustatomas tinkamumas gauti teisinę pagalbą, viršija tris ketvirtadalius socialinės paramos indekso dydžio, tačiau neviršija sumos, gaunamos socialinės paramos indekso dydį padauginus iš 2,5, yra pajėgūs apmokėti teisinių konsultacijų, už kurias mokama iš anksto, išlaidas, tačiau nėra pajėgūs iškart padengti bylos nagrinėjimo proceso išlaidų, todėl jiems teikiama teisinė pagalba: leidžiama sumokėti dalimis ir paskiriamas antstolis;
  • pareiškėjų, kurių namų ūkio atitinkamos pajamos, pagal kurias nustatomas tinkamumas gauti teisinę pagalbą, viršija sumą, gautą socialinės paramos indekso dydį padauginus iš 2,5, nelaikomi patiriančiais ekonominių sunkumų;
  • atitinkamos pajamos teisinės pagalbos teikimo tikslais yra prilyginamos sumai, kuri gaunama iš visų grynųjų namų ūkio pajamų atėmus atitinkamas išlaidas teisinei pagalbai (kriterijai, pagal kuriuos apskaičiuojamos šios vertės, yra nustatyti įstatymų);
  • asmenys, gyvenantys tame pačiame namų ūkyje kaip ir teisinės pagalbos prašytojas, yra laikomi priklausančiais tam pačiam namų ūkiui;
  • jeigu pareiškėjas ar bet kuris jo namų ūkio narys banko sąskaitose turi kreditų arba turi vertybinių popierių, kuriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje ir kurių suma daugiau kaip 24 kartus viršija socialinės paramos indekso dydį, toks pareiškėjas nelaikomas patiriančiu ekonominių sunkumų, nepriklausomai nuo jo namų ūkio atitinkamų pajamų, kuriomis remiamasi nustatant tinkamumą gauti teisinę pagalbą;
  • išimtiniais atvejais ir dėl pagrįstų priežasčių pareiškėjas gali prašyti, kad vertinant ekonominių sunkumų buvimą būtų atsižvelgiama tik į jo arba kai kurių jo namų ūkio narių pajamas, turtą ir asmenines einamąsias išlaidas;
  • jeigu kyla ginčas su vienu ar keliais namų ūkio nariais, vertinant ekonominių sunkumų buvimą atsižvelgiama tik į paties pareiškėjo (arba pareiškėjo ir kai kurių jo namų ūkio narių) pajamas, turtą ir einamąsias išlaidas, jeigu pareiškėjas to prašo;
  • jeigu tam tikru atveju socialinės apsaugos tarnybos, atsakingos už sprendimą teikti teisinę pagalbą, direktorius mano, kad taikant pirmesnėse pastraipose nurodytus kriterijus būtų akivaizdžiai suvaržyta teisė kreiptis į teismą, jis gali argumentuotu nutarimu priimti kitokį sprendimą nei tas, kuris būtų priimtas taikant pirmiau nurodytus kriterijus.

Teikiant teisines konsultacijas, šaliai suteikiama galimybė pasikonsultuoti su teisininku, kad ji galėtų gauti specializuotos informacijos apie konkretaus ginčo atvejį, prieš pareikšdama arba užginčydama ieškinį teisme.

Teisinė pagalba gali būti teikiama tokiomis formomis:

  • atleidimas nuo teismo mokesčių ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų apmokėjimo;
  • leidimas dalimis sumokėti teismo mokesčius ir apmokėti kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas;
  • advokato paskyrimas ir jo atlyginimo sumokėjimas;
  • advokato paskyrimas ir leidimas jo atlyginimą sumokėti dalimis;
  • vykdymo užtikrinimo priemones (pvz., turto areštą) taikysiančio antstolio paskyrimas.

Teisinė pagalba apima ir dėl ginčo tarpvalstybinio pobūdžio patiriamų konkrečių išlaidų padengimą.

Todėl, jeigu prašymą suteikti teisinę pagalbą Portugalijos teismų jurisdikcijai priklausančioje byloje pateikia kitos valstybės narės pilietis, teisinė pagalba apima vertimo raštu ir žodžiu išlaidų, taip pat asmenų, kuriems privaloma atvykti į teismą ir (arba) kuriems, teismo manymu, atvykimas į teismą yra vienintelė galimybė būti išklausytiems, kelionės išlaidų padengimą.

Jeigu Portugalijos pilietis pateikia prašymą suteikti teisinę pagalbą iškeliant bylą, dėl kurios jurisdikciją turi kitos valstybės narės teismai, teisinė pagalba apima paramą prieš bylinėjimąsi, iki bus pradėta nagrinėti byla kitoje valstybėje narėje, ir prašymų bei kitų dokumentų vertimo išlaidų padengimą.

Jeigu teisinės pagalbos gavėjas pralaimi bylą, bylą laimėjusios šalies išankstinių mokėjimų ir patirtų išlaidų atlyginimo tvarka yra tokia pati visų pirmiau nurodytų kategorijų individualios teisinės pagalbos gavėjams, nedarant skirtumo tarp jų.

Tačiau nacionalinėje teisėje yra nustatytos taisyklės, pagal kurias teikiama teisinė pagalba apima mažiau nei ta, kuri numatyta Reglamento V skyriuje, todėl būtina ją papildyti šiomis nuostatomis.

Portugalijoje nepilnamečiai atleidžiami nuo susijusių mokesčių mokėjimo, kai jiems atstovauja prokuroras arba teismo paskirtas advokatas.

Nepilnamečiai arba jų teisiniai atstovai taip pat atleidžiami nuo išlaidų apmokėjimo tais atvejais, kai paduodami apeliaciniai skundai dėl nepilnamečių bylų teismo bylose priimtų sprendimų, susijusių su išlaikymo taikymu, keitimu arba panaikinimu.

Nuo išankstinio teismo mokesčių mokėjimo atleidžiamos nepilnamečių bylų teisme vykstančio proceso šalys, taip pat nuo jų atleidžiama tada, kai pareiškiamas ieškinys dėl tam tikro asmens statuso. Pagal nacionalinės teisės aktus pilnamečiu tampama sukakus 18 metų.

Tačiau iš anksto sumokėti teismo mokesčius negali būti reikalaujama Portugalijos teismuose iškeltose bylose, kurioms taikomas Reglamentas. Taip yra ir kai šios bylos yra susijusios su vaikais, ir kai jos susijusios su suaugusiais asmenimis, nepriklausomai nuo proceso formos ir ar išlaikymo prašymas teikiamas kartu su prašymu dėl asmenų statuso nustatymo (Reglamento 44 straipsnis).

Tokiose bylose, jeigu pareiškėjas neturi teisės gauti teisinę pagalbą ar teisės į nemokamą procesą, teismo mokestį gali būti reikalaujama sumokėti bylos nagrinėjimo pabaigoje. Be to, Reglamento 56 straipsnyje nustatyti procesai, susiję su tėvų pareiga išlaikyti vaiką iki jam sukaks 21 metai (Reglamento 46 straipsnis), turi būti visiškai nemokami.

Minėtos Reglamento nuostatos yra taikomos tiesiogiai ir jomis išplečiama valstybėje pagal nacionalinės teisės aktus teikiamos teisinės pagalbos apimtis.

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

Pagal minėtą 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 51 straipsnį Teisingumo vykdymo generalinis direktoratas, kaip Portugalijos centrinė institucija, teikia paramą tose Reglamente numatytose bylose ir imasi visų tinkamų priemonių tuo tikslu.

Visų pirma, jo vykdomasis direktorius yra atsakingas už:

  • tokių prašymų perdavimą ir priėmimą;
  • proceso pradėjimo kompetentingame teisme inicijavimą arba palengvinimą;
  • teisinės pagalbos teikimą arba jos teikimo palengvinimą, kai tai reikalinga dėl aplinkybių;
  • pagalbą surasti skolininką;
  • pagalbą gauti reikiamą informaciją apie skolininko pajamas ir turtą;
  • skatinimą taikiai susitarti siekiant, kad išlaikymas būtų mokamas savanoriškai, naudojantis tarpininkavimu, taikinimu ar panašiais procesais;
  • išlaikymo sprendimų vykdymo proceso (įskaitant bet kokių įsiskolinimų išieškojimą) palengvinimą;
  • pagalbą surinkti ir greitai pervesti išlaikymo išmokas;
  • pagalbą gauti dokumentinius arba kitokius įrodymus;
  • pagalbą nustatant vaiko kilmę (tėvystę), kai tai reikalinga išlaikymo išieškojimo tikslais;
  • bylų iškėlimo inicijavimą arba palengvinimą siekiant, kad būtų galima imtis bet kokių laikinųjų priemonių, kurios yra reikalingos nagrinėjamu išlaikymo prašymu siekiamam rezultatui užtikrinti;
  • dokumentų įteikimo palengvinimą.

Kad būtų pasiekti šie tikslai, Portugalijos valstybė ir visų pirma Teisingumo vykdymo generalinis direktoratas, kaip centrinė institucija, ėmėsi šių priemonių:

  • padidintas teisės specialistų ir administracinių darbuotojų, priimančių ir persiunčiančių nutartis pagal Reglamentą, skaičius;
  • suteikta galimybė naudotis sutuoktinių taikintojo paslaugomis;
  • atitinkamoje interneto svetainėje sukurtas atskiras skyrelis, skirtas tarptautiniam teisminiam bendradarbiavimui civilinėse ir komercinėse bylose: jame galima rasti informaciją apie išlaikymo prievoles ir nurodymus dėl dokumentų ir formų, reikalingų pradedant Reglamente nustatytus procesus, taip pat galima užpildyti standartinę formą dėl įsiskolinimų dydžio nustatymo;
  • teisinės pagalbos prašymas paprašius persiunčiamas atitinkamoms kompetentingoms institucijoms;
  • prašymai persiunčiami kompetentingiems nacionaliniams teismams;
  • išverčiami dokumentai, reikalingi pareiškiant ieškinius, kai prašomoji valstybė yra Portugalija;
  • nacionalinių policijos, administracijos ir mokesčių institucijų, imigracijos ir sienos kontrolės tarnybų prašoma suteikti informacijos ir įrodymų dėl išlaikymo skolininko buvimo vietos ir turto;
  • taikinimo atveju, kai išlaikymo skolininkas šaukiamas atvykti arba susisiekti su centrine institucija, jis yra informuojamas apie pateiktą prašymą dėl išlaikymo nustatymo, pakeitimo ar išieškojimo, ir jam paaiškinami įvairūs galimi scenarijai, visų pirma tie, kurie yra naudingiausi abiem šalims, – taip siekiama paskatinti savanoriškai mokėti išlaikymą.

Pastaba.

Kontaktinis asmuo, teismai ir kiti subjektai bei institucijos neprivalo vadovautis šioje informacijos suvestinėje pateikta informacija. Taip pat vis tiek reikia susipažinti su galiojančiais teisės aktais. Šie teisės aktai reguliariai atnaujinami ir tikslinamas jų aiškinimas atsižvelgiant į teismų praktiką.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasJūsų Europa.

Laukiame jūsų Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasatsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Your-Europe

Paskutinis naujinimas: 15/01/2024

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Šeimos išlaikymas - Rumunija

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Teisinė pareiga teikti išlaikymą yra įstatyme asmeniui nustatytas reikalavimas teikti kitam asmeniui reikalingas pragyvenimo lėšas, įskaitant lėšas dvasinių poreikių patenkinimui, ir, jeigu tėvai turi prievolę išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, vaikų auklėjimui, švietimui ir profesiniam mokymui reikalingas lėšas.

Išlaikymo prievolę turi sutuoktiniai, tiesiosios linijos giminaičiai, broliai ir seserys ir tam tikri kiti įstatyme nurodyti asmenys (Rumunijos civilinio kodekso 516 straipsnis).

Išlaikymo prievolę turi buvę sutuoktiniai (Civilinio kodekso 398 straipsnis). Šios prievolės nereikėtų painioti su kompensacija arba nuostolių atlyginimu.

Sutuoktinis, kuris prisidėjo prie kito sutuoktinio vaiko išlaikymo, turi prievolę išlaikyti tą vaiką, kol jis yra nepilnametis, tačiau tik tuo atveju, jeigu vaiko tikrieji tėvai yra mirę, paskelbti dingusiais be žinios arba nepasiturintys (Civilinio kodekso 517 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu vaikas gali būti įpareigojamas teikti išlaikymą asmeniui, kuris jį išlaikė 10 metų (Civilinio kodekso 517 straipsnio 2 dalis).

Asmens, kuris turėjo prievolę išlaikyti nepilnametį arba teikė išlaikymą neturėdamas teisinės pareigos tai daryti, įpėdiniai privalo, atsižvelgiant į jų paveldėtą turtą, toliau mokėti išlaikymą, jeigu nepilnamečio tėvai yra mirę, paskelbti dingusiais be žinios arba nepasiturintys, tačiau tik tol, kol išlaikymą gaunantis asmuo yra nepilnametis.

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Tėvų ir vaikų išlaikymo prievolė reglamentuojama Civilinio kodekso 499 ir 525 straipsniais. Vaikai, kurie iš savo tėvų reikalauja išlaikymo, net jeigu turi turto, laikomi nepasiturinčiais, jeigu dirbdami darbą negali savęs išlaikyti. Tačiau jeigu tėvai neturi galimybių teikti išlaikymą nesukeldami pavojaus savo pragyvenimui, šeimos teismas gali sutikti, kad išlaikymas būtų teikiamas pardavus vaiko turtą, išskyrus griežtai būtinus daiktus.

Tėvai turi prievolę išlaikyti pilnametį (18 metų) studijas tęsiantį vaiką iki tų studijų pabaigos, bet ne ilgiau, nei iki jis sulaukia 26 metų.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Ieškovas, kuris yra kreditorius, privalo kreiptis į jurisdikciją turintį savo arba atsakovo, kuris yra skolininkas, nuolatinės gyvenamosios vietos teismą. Prašymas dėl išlaikymo gali būti teikiamas atskirai arba nagrinėjant santuokos nutraukimo, tėvystės nustatymo, tėvų valdžios vykdymo nepilnamečiam vaikui arba nepilnamečio nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo bylą. Teismo pirmininko nutartimi gali būti taikomos laikinosios priemonės, kurios galioja iki byloje priimamas sprendimas iš esmės. Byla pirmąja instancija nagrinėjama keliais etapais. Rašytiniame etape pareiškiamas ieškinys, atsiliepimas į ieškinį ir priešieškinis; gali būti taikomos apsaugos priemonės, pvz., turto suvaržymas arba areštas, galiausiai šalims įteikiamas šaukimas į teismą ir nusiunčiami procesiniai dokumentai. Žodinį etapą sudaro teisminis bylos nagrinėjimas, per kurį galima pateikti procesinius prieštaravimus ir renkami įrodymai. Po to vyksta nagrinėjimo etapas ir priimamas teismo sprendimas.

Jeigu santuoka nutraukiama bendru sutikimu, kurį gali patvirtinti notaras, sutuoktiniai gali susitarti dėl visų santuokos nutraukimo pasekmių, įskaitant kiekvieno iš tėvų įnašą padengiant vaikų auklėjimo, švietimo, studijų ir profesinio mokymo išlaidas.

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Iš esmės bylose dėl išlaikymo išmokos šalims gali būti atstovaujama. Tačiau jeigu prašymas dėl išlaikymo pateikiamas santuokos nutraukimo byloje, sutuoktiniams, nagrinėjant prašymą nutraukti santuoką, gali būti atstovaujama tik tam tikrais atvejais, kurie aiškiai nurodyti Civilinio proceso kodekso 920 straipsnyje.

Jeigu pateikiamas atskiras prašymas nustatyti ar padidinti / sumažinti išlaikymo išmoką, šalims įprastu būdu gali atstovauti advokatas arba kitas atstovas; jeigu šaliai atstovauja ne advokatas, šis teisme negali sakyti baigiamosios kalbos. Nepilnamečiui atstovauja jo teisinis atstovas (vienas iš tėvų arba išimtiniais atvejais – kitas tėvų valdžią įgyvendinantis asmuo). Prašymą dėl pilnametystės sulaukusio vaiko išlaikymo tas vaikas pateikia asmeniškai.

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Teritorinę jurisdikciją turintis teismas (atsakovo, kuris yra skolininkas, arba ieškovo, kuris yra kreditorius, gyvenamosios vietos teismas) gali būti nustatomas atsižvelgiant į Rumunijos teisminį atlasą, kuris skelbiamas Teisingumo ministerijos teismų portale: Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://portal.just.ro/SitePages/acasa.aspx.

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Ne, nes pareiškėjas neprivalo turėti atstovo arba samdytis advokato.

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Pagal Nepaprastojo vyriausybės potvarkio Nr. 80/2013 dėl žyminių mokesčių 15 straipsnio e punktą už prašymus dėl išlaikymo išmokos nustatymo ar pakeitimo imamas 20 RON mokestis. Naudotis advokato atstovavimo paslaugomis nėra privaloma. Jeigu atitinkama šalis negauna pakankamai pajamų, ji gali prašyti teisinės pagalbos, kurią skyrus sumokami advokato mokesčiai arba atlyginamos kitos bylos nagrinėjimo išlaidos.

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Išlaikymas priteisiamas atsižvelgiant į pareiškėjo poreikius ir asmens, turinčio mokėti išlaikymą, lėšas. Iš esmės išlaikymas priteisiamas natūra, kad būtų užtikrintos pragyvenimui reikalingos priemonės. Tačiau dažniausiai teismai praktikoje priteisia išlaikymo išmokas, kurios mokamos grynaisiais pinigais, ir nustato fiksuotą tokios išmokos dydį arba nurodo, kokia procentinė skolininko mėnesio pajamų dalis turi būti atskaičiuojama (Civilinio kodekso 530 straipsnis). Pagal įstatymą fiksuotas išlaikymo išmokos dydis kiekvieną ketvirtį tikslinamas atsižvelgiant į infliaciją.

Jeigu išlaikymą turi mokėti vienas iš tėvų, jo dydis gali siekti iki ketvirtadalio to tėvo (motinos) grynųjų mėnesio pajamų, jeigu išlaikomas vienas vaikas, trečdalio, jeigu išlaikomi du vaikai, ir pusės, jeigu išlaikomi trys ar daugiau vaikų. Pagal įstatymą vaikams priklausančio išlaikymo dydis, atsižvelgiant į bet kokį kitiems asmenims mokamą išlaikymą, negali viršyti pusės išlaikymo prievolę turinčio asmens grynųjų mėnesio pajamų (Civilinio kodekso 529 straipsnis).

Pasikeitus išlaikymą teikiančio asmens turimų lėšų dydžiui arba išlaikymą gaunančio asmens poreikiams, šeimos teismas, iškeldamas naują bylą, gali padidinti arba sumažinti išlaikymo išmoką arba, kai reikia, liepti nutraukti išmokų mokėjimą (Civilinio kodekso 531 straipsnis).

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Išlaikymo prievolė vykdoma natūra, siekiant užtikrinti pragyvenimui reikalingas priemones ir, kai reikia, padengti ugdymo, švietimo, profesinio mokymo ar studijų išlaidas (Civilinio kodekso 530 straipsnis). Jeigu natūra teikiamo išlaikymo prievolė nevykdoma savanoriškai, šeimos teismas nurodo ją vykdyti mokant išlaikymo išmoką grynaisiais pinigais. Išlaikymo išmokos dydis gali būti fiksuotas arba nustatomas kaip išlaikymo prievolę turinčio asmens grynųjų mėnesio pajamų procentinis dydis.

Išlaikymo išmoka mokama reguliariai šalių sutartomis dienomis arba, jeigu šalys nesusitaria, teismo sprendimu nustatytomis dienomis. Šalys gali susitarti arba, jeigu yra pagrįstų priežasčių, teismas gali nuspręsti, kad išlaikymo išmoka, skirta asmens, turinčio teisę gauti išlaikymą, ilgesnio laikotarpio arba viso laikotarpio, kuriuo priklauso mokėti išlaikymą, poreikiams patenkinti, būtų sumokama iš anksto kaip vienkartinė suma, jeigu skolininkas, kuris turi mokėti išlaikymą, turi šiai prievolei įvykdyti reikalingų lėšų (Civilinio kodekso 533 straipsnis).

Nepilnamečiui priteista išlaikymo išmoka mokama nepilnamečio teisiniam atstovui.

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Kadangi išlaikymo išmoka paprastai priteisiama grynaisiais pinigais, ji dažniausiai išieškoma suvaržant teises į darbo užmokestį (mėnesio pajamas). Priverstinis skolininko kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pardavimas yra rečiau taikomas išlaikymo išieškojimo būdas.

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Kalbant apie išlaikymo išmokų išieškojimą pažymėtina, jog Civilinio proceso kodekso 728 straipsnyje nustatyta, kad, išieškant išlaikymo išmokas, vykdymas gali būti nukreipiamas ne daugiau kaip į pusę skolininko nuolatinių grynųjų mėnesio pajamų. Jeigu dėl tos pačios sumos vykdomos kelios išieškojimo procedūros, faktinė išieškoma suma negali būti didesnė nei pusė grynųjų mėnesio pajamų, nepaisant reikalavimų pobūdžio.

Jeigu kreditorius tuo pat metu pateikia prašymus areštuoti keletą kilnojamojo ar nekilnojamojo turto objektų, kurių vertė aiškiai viršija pareikštą reikalavimą, vykdymo užtikrinimo teismas gali riboti vykdymo užtikrinimą tik tam tikro turto atžvilgiu (Civilinio proceso kodekso 701 straipsnis).

Priverstinis išieškojimas baigiasi, kai, pvz., vykdymo užtikrinimo nutartyje nurodyta prievolė visiškai įvykdoma ir sumokami vykdymo užtikrinimo mokesčiai, taip pat kai vykdymo užtikrinimo veiksmų negalima atlikti arba tęsti dėl turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, nebuvimo arba negalėjimo tokio turto parduoti, ir kai vykdymo užtikrinimas nutraukiamas (Civilinio proceso kodekso 702 straipsnis).

Teisei pradėti vykdymo užtikrinimą taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Apeliacinis skundas dėl priverstinio išieškojimo gali būti paduodamas vykdymo užtikrinimo teismui. Kompetentingas teismas gali sustabdyti vykdymą, iki bus priimtas sprendimas dėl apeliacinio skundo (Civilinio proceso kodekso 719 ir kiti straipsniai).

Jeigu vykdymo užtikrinimo nutartis panaikinama arba nutraukiamas pats vykdymo užtikrinimas, suinteresuotoji šalis turi teisę į vykdymo užtikrinimo panaikinimą, kad būtų atkurta iki jo buvusi padėtis (Civilinio proceso kodekso 723 ir kiti straipsniai).

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Netaikoma.

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

Netaikoma.

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009, 2007 m. Hagos konvenciją arba 1956 m. Niujorko konvenciją pareiškėjas savo prašymą dėl išlaikymo gali pateikti per Rumunijos teisingumo ministeriją, jeigu skolininkas gyvena ES valstybėje narėje, kuri yra 2007 m. Hagos konvencijos arba 1956 m. Niujorko konvencijos susitarianti šalis.

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Rumunijos teisingumo ministerija

Strada Apolodor 17, Sector 5, Bucharest 050741

Tarptautinės teisės ir teisminio bendradarbiavimo direktoratas (Direcția Drept Internațional și Cooperare Judiciară)

Faksas: +40372041079 arba +40372041084. El. pašto adresas: Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasddit@just.ro

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Ne; pareiškėjas privalo susisiekti su savo šalies centrine perduodančiąja institucija, kuri paskirta pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009, 2007 m. Hagos konvenciją arba 1956 m. Niujorko konvenciją.

Skolininko šalies centrinė perduodančioji institucija vėliau gali susisiekti su Rumunijos centrine gaunančiąja institucija:

  • Rumunijos teisingumo ministerija – dėl prašymų, pateiktų pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 ir 2007 m. Hagos konvenciją, arba
  • Bukarešto advokatų asociacija (Baroul București) – dėl prašymų, pateiktų pagal 1956 m. Niujorko konvenciją.

Tuomet prašymas pateikiamas kompetentingam teismui.

Užsienyje gyvenantis skolininkas prašymą gali asmeniškai arba per advokatą įteikti Rumunijos teismui, turinčiam jurisdikciją pagal atsakovo arba skolininko gyvenamąją vietą.

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Užsienyje gyvenantis skolininkas pareiškėjas prašymą gali asmeniškai arba per advokatą įteikti Rumunijos teismui, turinčiam jurisdikciją pagal atsakovo arba skolininko gyvenamąją vietą. Kompetentingų Rumunijos teismų kontaktinius duomenis galima rasti teismų portale Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://portal.just.ro/SitePages/acasa.aspx, o šių teismų jurisdikciją galima nustatyti pagal atsakovo arba skolininko gyvenamąją vietą.

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Taip; pagal Rumunijos civilinio kodekso 2612 straipsnį išlaikymo prievolei taikytina teisė nustatoma vadovaujantis Europos Sąjungos teise, t. y. pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolą dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

Netaikoma.

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Įstatyme Nr. 36/2012 dėl tam tikrų priemonių, būtinų taikant tam tikrus Europos Sąjungos Tarybos reglamentus ir sprendimus ir kitus tarptautinės privatinės teisės dokumentus išlaikymo prievolių srityje, nustatyta, kad, gavusi prašymą dėl išlaikymo arba konkrečių priemonių, Teisingumo ministerija jį persiunčia nagrinėti kompetentingai institucijai arba įstaigai, tvarkančiai asmens duomenis, kompetentingai vietos advokatų asociacijai, Teismo vykdymo pareigūnų rūmams arba, kai tinkama, kompetentingam teismui.

Jeigu prašymai teikiami per centrinę instituciją pagal reglamento 46 straipsnį, išlaikymo prievolių ieškovams, kurie dar nesulaukė 18 metų arba tęsia studijas, tačiau nėra vyresni nei 21 metų, ir išlaikymo prievolių ieškovams, kurie priklauso pažeidžiamų asmenų grupėms, gali būti suteikta visapusiška nemokama teisinė pagalba.

Teisingumo ministerija iš užsienio gautus prašymus nusiunčia tiesiogiai kompetentingai vietos advokatų asociacijai. Advokatų asociacijos pirmininkas skubos tvarka ex officio priima privalomą sprendimą, kuriuo paskiria advokatą. Paskirtasis advokatas prašo skirti teisinę pagalbą, įskaitant teismo vykdymo užtikrinimo pareigūno mokesčio sumokėjimą.

Vėliau, gavęs vykdymo užtikrinimo nutartį, paskirtasis advokatas prašo teismo skirti teisinę pagalbą – sumokėti teismo vykdymo užtikrinimo pareigūno mokestį. Advokatas prašymą vykdyti išieškojimą, vykdomąjį dokumentą ir advokatų asociacijos pirmininko sprendimą pateikia kompetentingam vietos teismo vykdymo užtikrinimo pareigūnui.

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

Rumunija priėmė Įstatymą Nr. 36/2012 dėl tam tikrų priemonių, būtinų taikant tam tikrus Europos Sąjungos Tarybos reglamentus ir sprendimus ir kitus tarptautinės privatinės teisės dokumentus išlaikymo prievolių srityje.

Rumunijos centrine perduodančia institucija paskirta Teisingumo ministerija, kuri perduoda pagal reglamento 53 ir 56 straipsnius pateiktus prašymus. Iš kreditoriaus ar skolininko gavusi reikalingus pagrindžiančius dokumentus, Teisingumo ministerija užpildo prašymo A dalį ir gali padėti kreditoriui arba skolininkui užpildyti B dalį.

Teisingumo ministerija yra prašomoji centrinė institucija, įgaliota gauti prašymus dėl konkrečių priemonių ir išlaikymo. Gavusi prašymus, ji juos nusiunčia nagrinėti kompetentingai institucijai arba įstaigai, tvarkančiai asmens duomenis, kompetentingai vietos advokatų asociacijai, Teismo vykdymo užtikrinimo pareigūnų rūmams arba, kai tinkama, kompetentingam teismui.

 

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasJūsų Europa.

Laukiame jūsų Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasatsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Your-Europe

Paskutinis naujinimas: 16/08/2023

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Šeimos išlaikymas - Slovėnija

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Išlaikymas yra šeimos teisės institutas, pagrįstas vienu pagrindinių šeimos teisės principų – šeimos narių tarpusavio paramos, kitaip tariant, šeimos solidarumo, principu. Išlaikymo išmokos paprastai mokamos savanoriškai visų pirma dėl asmeninių šeimos narių ryšių, tačiau išlaikymą taip pat galima priverstinai išieškoti kreipiantis į teismus.

Slovėnijoje sąvoka „išlaikymas“ vartojama kalbant apie (buvusių) sutuoktinių, vaikų ir tėvų išlaikymą. Ši sąvoka reiškia išlaikymą ir paramą, taip pat išlaikymo ir paramos išmokas, kurias teismas priteisia kaip konkrečią sumą. Todėl ji reiškia viską, ką asmuo yra teisiškai įpareigotas skirti savo vaikų arba sutuoktinio gyvenimo poreikiams patenkinti. Ši sąvoka taip pat gali būti vartojama kalbant apie tėvų išlaikymą, kurie neturi pakankamai pragyvenimo lėšų ir kurių vaikai dėl šios priežasties turi pareigą juos išlaikyti. Ši sąvoka taip pat gali reikšti išlaikymo išmokas, kaip išlaikymui skirtas pinigines sumas.

Tėvai privalo remti savo vaikus. (Šeimos kodekso (slovėn. Družinski zakonik) 183 straipsnis)

Pilnamečiai vaikai privalo pagal savo galimybes remti savo tėvus, jeigu jie neturi pakankamai pragyvenimo lėšų ir negali jų gauti, tačiau tik tiek laiko, kiek tėvai juos rėmė. Pilnamečiai vaikai neprivalo remti to iš tėvų, kuris to vaiko atžvilgiu be pateisinamos priežasties nevykdė savo išlaikymo prievolių. (Šeimos kodekso 185 straipsnis)

Sutuoktiniai arba nesantuokiniai partneriai privalo remti savo sutuoktinio ar nesantuokinio partnerio vaikus, kurie su jais gyvena, nebent tas arba kitas iš tėvų yra pajėgus remti vaiką.

Ši prievolė pasibaigia nutrūkus santuokai arba nesantuokinei partnerystei su vaiko motina arba tėvu, nebent santuoka arba nesantuokinė partnerystė nutrūksta dėl vaiko motinos arba tėvo mirties. Tuo atveju pergyvenęs sutuoktinis arba nesantuokinis partneris privalo remti savo mirusio sutuoktinio ar nesantuokinio partnerio vaiką tik tuo atveju, jeigu jis gyveno su vaiku santuokos arba nesantuokinės partnerystės pabaigos dieną. (Šeimos kodekso 187 straipsnis)

Sutuoktinis, kuris neturi jokių pragyvenimo lėšų ir ne dėl savo kaltės yra bedarbis, turi teisę reikalauti iš savo sutuoktinio tokios paramos, kokią šis gali suteikti. (Šeimos kodekso 62 straipsnis)

Neremiamas sutuoktinis, kuris neturi jokių pragyvenimo lėšų ir ne dėl savo kaltės yra bedarbis, gali reikalauti priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio per santuokos nutraukimo procesą ir pareikšdamas atskirą ieškinį, kuris turi būti pareiškiamas per metus nuo galutinio santuokos nutraukimo. (Šeimos kodekso 100 straipsnis)

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Tėvai turi prievolę išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės ir pagal savo galimybes sudaryti vaiko raidai reikalingas gyvenimo sąlygas.

Tėvai taip pat privalo išlaikyti pilnametystės sulaukusį vaiką, kuris mokosi vidurinėje mokykloje, jeigu jis oficialiai mokosi ir nedirba ir jeigu jis nėra registruotas bedarbiu, t. y. iki pirmojo vidurinio išsilavinimo įgijimo arba aukščiausio lygmens bendrojo lavinimo arba profesinio mokymo, kurį galima gauti pagal vidurinio išsilavinimo reglamentavimo nuostatas, užbaigimo. Išlaikymo prievolė pasibaigia, kai vaikui sueina 26 metai.

Tėvai privalo išlaikyti vidurinio ugdymo įstaigoje profesiniam išsilavinimui įgyti besimokantį vaiką, jeigu jis oficialiai mokosi ir nedirba ir jeigu jis nėra registruotas bedarbiu, t. y. iki pirmojo vidurinio profesinio išsilavinimo, kurį galima įgyti pagal vidurinio profesinio išsilavinimo reglamentavimo nuostatas, įgijimo.

Tėvai privalo išlaikyti vaiką, kuris mokosi aukštojo mokslo įstaigoje, jeigu jis oficialiai mokosi ir nedirba ir jeigu jis nėra registruotas bedarbiu, t. y. iki pirmojo bakalauro studijų arba magistro programos arba integruotos magistro programos pagal aukštojo išsilavinimo reglamentavimo nuostatas užbaigimo. Jeigu vaiko lankoma studijų programa trunka daugiau negu ketverius metus, išlaikymo prievolė pratęsiama tiek, kiek studijų programa viršija tuos ketverius metus.

Išlaikymo prievolė pasibaigia, kai vaikui sueina 26 metai.

Tėvai turi prievolę išlaikyti vaikus, kurie sudarė santuoką arba kartu gyvena sudarę nesantuokinę sąjungą, tik jeigu jų sutuoktinis arba nesantuokinis partneris negali jų išlaikyti.

Jeigu tėvai neišlaiko vaiko savo namų ūkyje, jie vaikui išlaikyti turi kas mėnesį mokėti išlaikymo išmoką. (Šeimos kodekso 183 straipsnis)

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Nepilnamečio vaiko atveju Šeimos kodekse numatyta, kad kartu negyvenantys ar išsiskirti ketinantys tėvai, taip pat kartu gyvenantys tėvai susitaria dėl savo bendrų vaikų išlaikymo. Jeigu tėvams nepavyksta tarpusavyje susitarti, jiems tai padaryti padeda socialinių paslaugų centras (slovėn. center za socialno delo). Jie taip pat gali prašyti mediacijos. Jeigu tėvams nepavyksta tarpusavyje susitarti dėl savo bendrų vaikų išlaikymo, klausimą sprendžia teismas. (Šeimos kodekso 140 straipsnis)

Teismo procesas, per kurį sprendžiama dėl vaikų išlaikymo, pradedamas vieno iš tėvų arba abiejų tėvų, vaiko globėjo, vaiko, kuriam suėjo 15 metų, jeigu vaikas gali suvokti savo veiksmų esmę ir teisines pasekmes, arba socialinių paslaugų centro prašymu. (Ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso įstatymo (slovėn.Zakon o nepravdnem postopku) 102 straipsnis) Jeigu tėvai susitaria dėl vaiko išlaikymo, jie gali siūlyti pasirašyti teisminį susitarimą. Jeigu teismas nustato, kad susitarimas neatitinka vaiko interesų, jis prašymą atmeta.

Šeimos kodekse numatyta, kad išlaikymo gavėjas ir išlaikymą teikti privalanti šalis gali pasirašyti vykdytiną notarinį susitarimą dėl išlaikymo, kurį tėvai privalo mokėti pilnamečiam vaikui. (Šeimos kodekso 192 straipsnis) Kai sprendimą turi priimti teismas, Ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso įstatyme numatyta, kad šiame įstatyme nustatyta procedūra vaiko interesams apsaugoti taikoma nustatant pilnamečio vaiko išlaikymo tvarką, kol pagal Šeimos kodeksą egzistuoja išlaikymo prievolė.

Sutuoktinis, kuris neturi jokių pragyvenimo lėšų ir ne dėl savo kaltės yra bedarbis, turi teisę prašyti priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio per santuokos nutraukimo procesą ir pareikšdamas specialų ieškinį, kuris turi būti pareiškiamas per metus nuo galutinio santuokos nutraukimo. (Šeimos kodekso 100 straipsnis)

Prieš pareikšdami ieškinį arba pateikdami prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sutuoktiniai pirmiausia apsilanko išankstinėje konsultacijoje socialinių paslaugų centre, nebent jie neturi bendrų vaikų, kurių atžvilgiu jie vykdo tėvų pareigas; vienas iš sutuoktinių yra psichiškai neveiksnus; vieno iš sutuoktinių gyvenamoji arba buvimo vieta yra nežinoma; vienas arba abu sutuoktiniai gyvena užsienyje. Jeigu per išankstinę konsultaciją sutuoktiniai nurodo, kad bent vienam iš jų santuoka tapo nepakenčiama, socialinių paslaugų centro pareigūnas jiems paaiškina mediacijos procedūrą ir jos paskirtį. Sutinkant sutuoktiniams, socialinių paslaugų centras gali pasirūpinti išankstine konsultacija, o tada vykdoma mediacijos procedūra. Sutuoktiniai taip pat gali dalyvauti kitų paslaugų teikėjų vykdomame mediacijos procese. (Šeimos kodekso 200 ir 202 straipsniai)

Sudarydami santuoką, santuokos laikotarpiu arba nutraukdami santuoką sutuoktiniai dėl išlaikymo santuokos nutraukimo atveju gali susitarti sudarydami vykdytiną notarinį susitarimą. Tokiu susitarimu dėl išlaikymo, ypač susitarimu dėl teisės į išlaikymą panaikinimo, negali būti pakenkta vaiko interesams. (Šeimos kodekso 101 straipsnis)

Jeigu priteisti išlaikymą prašoma tuo pačiu metu kaip ir nutraukti santuoką arba pripažinti santuoką negaliojančia, ieškinys laikomas prašymu, pateiktu ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civiliniame procese. Šiais atvejais išlaikymas nustatomas pagal Ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso įstatymą, kaip nurodyta to įstatymo 217 straipsnyje, kitais atvejais priteisti išlaikymą prašoma ieškinyje, kuris pareiškiamas civilinio proceso tvarka, įvykdžius minėtas sąlygas (Šeimos kodekso 100 straipsnis).

Kalbant apie šeimos ginče teikiamo prašymo turinį (šis turinys apima sprendimą dėl išlaikymo, jeigu priteisti išlaikymą prašoma tuo pačiu metu kaip ir nutraukti santuoką arba pripažinti santuoką negaliojančia), Ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso įstatyme numatyta, kad šeimos ginče teikiamame prašyme turi būti suformuluotas konkretus prašymas, dėl kurio teismas turi priimti sprendimą. Prie prašymo dėl santuokos nutraukimo turi būti pridėtas socialinių paslaugų centro įrašas apie dalyvavimą išankstinėje konsultacijoje, jeigu Šeimos kodekse numatyta, kad prieš pradėdamas procesą pareiškėjas turi dalyvauti išankstinėje konsultacijoje. (Ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso įstatymo 82 straipsnis)

Jeigu civilinio proceso tvarka reiškiamas ieškinys, ieškinyje būtina nurodyti konkretų prašymą ir išdėstyti pagrindinį bylos dalyką bei papildomus reikalavimus, ieškovo prašymą pagrindžiančius faktus, šiuos faktus patvirtinančius įrodymus ir kitą informaciją, kurią būtina pateikti kiekviename pareiškime (Civilinio proceso įstatymo (slovėn. Zakon o pravdnem postopku) 180 straipsnis). Pareiškimai turi būti suprantami ir juose reikia nurodyti visas teisminiam bylos nagrinėjimui reikalingas aplinkybes. Visų pirma privalu nurodyti: teismą, šalių vardus ir pavardes bei nuolatines ar laikinąsias gyvenamąsias vietas arba įsisteigimo vietas, teisinių atstovų ar įgaliotųjų asmenų, jeigu jų yra, vardus ir pavardes, ginčo dalyką ir pareiškimo turinį. Pareiškėjas turi pareiškimą pasirašyti, nebent dėl pareiškimo formos tai yra neįmanoma. Pareiškėjo originaliu parašu laikomas jo ranka pasirašytas parašas arba elektroninis parašas (jis laikomas lygiaverčiu ranka pasirašytam parašui). Jeigu pareiškėjas nemoka rašyti arba nesugeba pasirašyti, vietoje parašo pareiškime padedamas jo piršto atspaudas. Jeigu teismas abejoja pareiškimo autentiškumu, jis gali priimti nutartį, duodamas nurodymą patvirtinti pareiškimą sertifikuotu parašu. Tokios nutarties skųsti negalima. Jeigu pareiškime pateikiamas prašymas, šalis pareiškime turi nurodyti faktus, kuriais remiasi, ir, kai reikia, pateikti įrodymus. (Civilinio proceso įstatymo 105 straipsnis)

Apygardos teismas (slovėn. okrožno sodišče) pirmąja instancija ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civiliniame procese sprendžia dėl tėvų ir vaikų tarpusavio išlaikymo ir dėl išlaikymo, kurį prašoma priteisti nutraukiant santuoką arba pripažįstant santuoką negaliojančia, taip pat civilinio proceso tvarka sprendžia dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nutraukiant santuoką arba pripažįstant santuoką negaliojančia. (Ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso įstatymo 10 straipsnis, Civilinio proceso įstatymo 32 straipsnis)

Ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civiliniame procese ir paprastame civiliniame procese žyminiai mokesčiai sumokami pagal Žyminių mokesčių įstatymą (slovėn. Zakon o sodnih taksah).

Žyminiai mokesčiai turi būti sumokėti pareiškiant ieškinį. Žyminiai mokesčiai turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki teismo nutartyje dėl žyminių mokesčių sumokėjimo nurodyto termino. (Civilinio proceso įstatymo 105a straipsnis)

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Prašymus priteisti išlaikymą pateikia vaiko teisinis atstovas. Nepilnamečiams vaikams atstovauja jų tėvai. Jeigu vaikas globojamas šeimoje, prašymą pateikia vaiko globėjas.

Teismo procesas, per kurį sprendžiama dėl vaikų išlaikymo, pradedamas vieno iš tėvų arba abiejų tėvų, vaiko globėjo, vaiko, kuriam suėjo 15 metų, jeigu vaikas gali suvokti savo veiksmų esmę ir teisines pasekmes, arba socialinių paslaugų centro prašymu. Teismas procesą, kuriame sprendžiama dėl vaiko išlaikymo, taip pat gali pradėti ex officio. (Ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso įstatymo 102 straipsnis)

Teismas užtikrina, kad vaikai, kurie sulaukė 15 metų ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir teisines pasekmes, galėtų atlikti procesinius veiksmus nepriklausomai, kaip bylos dalyviai. Vaiko teisinis atstovas gali atlikti procesinius veiksmus tik tol, kol vaikas nenurodė, kad jis šiuos veiksmus atliks pats. 15 metų nesulaukusiems vaikams arba vaikams, kurie, remiantis teismo nutartimi, negali suprasti savo veiksmų prasmės ir teisinių pasekmių, atstovauja teisinis atstovas. Jeigu vaiko interesai prieštarauja vaiko teisinio atstovo interesams, teismas paskiria vaikui specialų („kolizinį“) globėją (slovėn. kolizijski skrbnik). (Ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso įstatymo 45 straipsnis)

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Apygardos teismas pirmąja instancija ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civiliniame procese sprendžia dėl tėvų ir vaikų tarpusavio išlaikymo ir dėl išlaikymo, kurį prašoma priteisti nutraukiant santuoką arba pripažįstant santuoką negaliojančia, taip pat civilinio proceso tvarka sprendžia dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nutraukiant santuoką arba pripažįstant santuoką negaliojančia. (Ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso įstatymo 10 straipsnis, Civilinio proceso įstatymo 32 straipsnis)

Bendroji teritorinė jurisdikcija ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civiliniame procese Teritorinę jurisdikciją turi teismas, kurio veiklos teritorijoje yra asmens, prieš kurį buvo pateiktas prašymas, nuolatinė gyvenamoji vieta arba buveinė. Kai teismas procesą pradeda ex officio, teritorinę jurisdikciją turi teismas, kurio veiklos teritorijoje yra asmens, kurio atžvilgiu vykdomas procesas, nuolatinė gyvenamoji vieta. Jeigu bylos dalyvis nuolatinės gyvenamosios vietos Slovėnijoje neturi, teritorinė jurisdikcija nustatoma pagal laikinąją gyvenamąją vietą. Be to, jeigu bylos dalyvis turi ne tik nuolatinę gyvenamąją vietą, bet ir laikinąją gyvenamąją vietą kitoje vietovėje ir jeigu, atsižvelgiant į aplinkybes, gali būti daroma prielaida, kad jis ten gyvens ilgesnį laiką, teritorinė jurisdikcija priklauso teismui, kurio veiklos teritorijoje yra bylos dalyvio laikinoji gyvenamoji vieta. (Ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso įstatymo 11 straipsnis)

Specialioji teritorinė jurisdikcija ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civiliniame procese Procesuose, kuriais siekiama sureguliuoti tėvų ir vaikų santykius (ir kurie apima sprendimus dėl išlaikymo), teritorinę jurisdikciją taip pat turi teismas, kurios veiklos teritorijoje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Be to, jeigu vaikas turi ne tik nuolatinę gyvenamąją vietą, bet ir laikinąją gyvenamąją vietą kitoje vietovėje ir jeigu, atsižvelgiant į aplinkybes, gali būti daroma prielaida, kad vaikas ten gyvens ilgesnį laiką, bendroji teritorinė jurisdikcija priklauso teismui, kurio veiklos teritorijoje yra vaiko laikinoji gyvenamoji vieta. Jeigu procese dėl teisėto išlaikymo, turinčiame tarptautinį aspektą, Slovėnijos teismas turi jurisdikciją dėl to, kad ieškovas yra vaikas, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Slovėnijoje, teritorinę jurisdikciją turi teismas, kurio veiklos teritorijoje yra ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta. (Ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso įstatymo 13 straipsnis)

Bendroji teritorinė jurisdikcija civiliniame procese Bendrąją teritorinę jurisdikciją turi teismas, kurio veiklos teritorijoje yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta. Jeigu Slovėnijos teismui jurisdikcija priklauso dėl to, kad Slovėnijoje yra atsakovo laikinoji gyvenamoji vieta, bendroji teritorinė jurisdikcija priklauso teismui, kurio veiklos teritorijoje yra atsakovo laikinoji gyvenamoji vieta. Be to, jeigu atsakovas turi ne tik nuolatinę gyvenamąją vietą, bet ir laikinąją gyvenamąją vietą kitoje vietovėje ir jeigu, atsižvelgiant į aplinkybes, gali būti daroma prielaida, kad atsakovas ten gyvens ilgesnį laiką, bendroji teritorinė jurisdikcija priklauso teismui, kurio veiklos teritorijoje yra atsakovo laikinoji gyvenamoji vieta. (Civilinio proceso įstatymo 47 straipsnis)

Specialioji teritorinė jurisdikcija civiliniame procese Bendrąją teritorinę jurisdikciją turi teismas, kurio veiklos teritorijoje yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta. Jeigu ginče dėl teisėto išlaikymo Slovėnijos teismas turi jurisdikciją dėl to, kad ieškovas Slovėnijoje turi turto, iš kurio galėtų būti mokamas išlaikymas, teritorinę jurisdikciją turi teismas, kurio veiklos teritorijoje yra tas turtas. (Civilinio proceso įstatymo 50 straipsnis)

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Teisinius veiksmus šalys gali atlikti asmeniškai arba per atstovą. Bylą nagrinėjant apygardos teisme, atstovu gali būti tik advokatas arba kitas advokato egzaminą išlaikęs asmuo. (Civilinio proceso įstatymo 86 ir 87 straipsniai)

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Taip, žyminiai mokesčiai turi būti sumokėti pateikiant prašymą arba pareiškiant ieškinį. (Ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų civilinio proceso įstatymo 39 straipsnis, Civilinio proceso įstatymo 105a straipsnis)

Ginčuose dėl teisės į teisėtą išlaikymą arba dėl individualių teisėto išlaikymo išmokų reikalavimų žyminių mokesčių dydis įvertinamas remiantis nagrinėjamo ieškinio verte, kuri apskaičiuojama sudėjus trijų mėnesių išmokas, išskyrus atvejus, kai išlaikymą prašoma priteisti trumpesniam laikotarpiui. (Žyminių mokesčių įstatymo 23 straipsnis)

Tačiau jeigu išlaikymą prašoma priteisti vaiko globos nustatymo byloje, mokėtinas žyminis mokestis yra fiksuotas – 45 EUR (Žyminių mokesčių įstatymo mokesčių sąrašo 1212 antraštinė dalis).

Taip, siekiant atlyginti bylinėjimosi išlaidas galima pasinaudoti teisine pagalba. Sprendimą dėl teisinės pagalbos skyrimo priima apygardos teismo pirmininkas. (Teisinės pagalbos įstatymo (slovėn. Zakon o brezplačni pravni pomoči) 2 straipsnis)

Prašymas dėl žyminių mokesčių panaikinimo, atidėjimo arba mokėjimo dalimis turi būti pateikiamas atskirai; toks prašymas turi būti pateikiamas pagrindinę bylą nagrinėjančiam teismui (Žyminių mokesčių įstatymo 12 straipsnis).

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Išlaikymas nustatomas tinkamai atsižvelgiant į pareiškėjo poreikius bei į išlaikymą teikti privalančio asmens materialines galimybes ir darbingumą. Nustatydamas vaikui mokėtino išlaikymo sumą, teismas privalo atsižvelgti į vaiko interesus ir nustatyti tokią išlaikymo sumą, kokios pakaktų tinkamam vaiko fiziniam ir psichiniam vystymuisi užtikrinti. Išlaikymo išmokomis turi būti padengiamos vaiko pragyvenimo išlaidos, visų pirma būsto, maisto, drabužių, avalynės, priežiūros ir apsaugos, išsilavinimo, mokymosi mokykloje, laisvalaikio veiklos, pramogų ir kitų konkrečių poreikių išlaidos. (Šeimos kodekso 189 ir 190 straipsniai)

Išlaikymas nustatomas kaip kas mėnesį iš anksto mokama suma, kurią gali būti reikalaujama mokėti nuo ieškinio dėl išlaikymo pareiškimo arba prašymo pateikimo dienos. (Šeimos kodekso 196 straipsnis)

Išlaikymo gavėjo arba išlaikymą teikti privalančios šalies prašymu arba siūlymu teismai gali padidinti, sumažinti arba panaikinti pagal vykdomąjį dokumentą nustatomą išlaikymo reikalavimą, jeigu pakinta gavėjo poreikiai arba išlaikymą teikti privalančios šalies galimybės, kuriomis remiantis buvo nustatytas išlaikymas. Jeigu tėvai susitaria dėl vykdomuoju dokumentu nustatomo vaiko išlaikymo padidinimo arba sumažinimo, jie gali prašyti pasirašyti teisminį susitarimą. Jeigu teismas nustato, kad susitarimas neatitinka vaiko interesų, jis prašymą atmeta. Dėl bet kokio išlaikymo, kurį tėvai privalo mokėti pilnamečiam vaikui arba pilnametis vaikas privalo mokėti tėvams, išlaikymo gavėjas ir išlaikymą teikti privalanti šalis gali susitarti sudarydami vykdytiną notarinį susitarimą. (Šeimos kodekso 197 straipsnis)

Vykdomajame dokumente nustatytas išlaikymo išmokos dydis tikslinamas kartą per metus atsižvelgiant į Slovėnijos vartotojų kainų indeksą. Šis tikslinimas atliekamas sausio mėn. atsižvelgiant į bendrą vartojimo kainų kilimą nuo mėnesio, kurį išlaikymo išmoka buvo paskutinį kartą nustatyta arba patikslinta. Išlaikymo išmokos dydžio tikslinimo koeficientą Slovėnijos Respublikos oficialiajame leidinyje (slovėn. Uradni list Republike Slovenije) skelbia už šeimų reikalus atsakingas ministras. Socialinių paslaugų centras raštu informuoja gavėją ir išlaikymą teikti privalančią šalį apie kiekvieną patikslinimą ir naują išlaikymo išmokos sumą. Socialinių paslaugų centro pranešimas kartu su teisminiu susitarimu, galutiniu teismo sprendimu ar vykdytinu notariniu susitarimu yra vykdomasis dokumentas.

Jeigu tais metais, kuriais tikslinamas išlaikymas, išlaikymo gavėjas, sulaukęs 18 metų amžiaus, oficialiai nesimoko, socialinių paslaugų centras neprivalo raštu pranešti išlaikymo gavėjui ir išlaikymą teikti privalančiai šaliai apie patikslinimą. Sulaukęs 18 metų amžiaus, išlaikymo gavėjas turi per 30 dienų nuo moksleivio arba studento statuso įgijimo pateikti socialinių paslaugų centrui pažymą apie mokymąsi arba informuoti centrą, kur jis oficialiai mokosi. Jeigu išlaikymo gavėjas neatlieka pirmesniame sakinyje nurodytų veiksmų, socialinių paslaugų centras išlaikymo tais metais nepatikslina. Kai vaikas tampa pilnametis, išlaikymą teikti privalanti šalis gali socialinių paslaugų centre pasitikrinti, ar vaikas turi moksleivio arba studento statusą. Jeigu išlaikymo gavėjas moksleivio arba studento statuso neturi, išlaikymą teikti privalanti šalis neprivalo mokėti išlaikymo, neatsižvelgiant į pranešimą apie išlaikymo patikslinimą, išduotą iki moksleivio arba studento statuso netekimo. (Šeimos kodekso 198 straipsnis)

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Vaiko išlaikymo išmoka paprastai pervedama į vaiko teisinio atstovo banko sąskaitą. Pilnamečiams skirtos išlaikymo išmokos pervedamos į jų banko sąskaitas. Kaip ir kam mokamas išlaikymas, sprendžia teismas.

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Jeigu prievolę mokėti išlaikymą turintis asmuo nevykdo šios prievolės savanoriškai, kaip nustatyta vykdomajame dokumente (teismo sprendime, teismo nutartyje, vykdytiname notariniame dokumente, įskaitant pranešimą apie nustatytą išlaikymą), išlaikymo gavėjas gali teismui pateikti prašymą dėl vykdymo, kaip nustatyta Vykdymo ir civilinių ieškinių užtikrinimo įstatymo (slovėn. Zakon o izvršbi in zavarovanju) nuostatose, kad ši prievolė būtų įvykdyta.

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Informacija pateikta e. teisingumo portale: Kaip užtikrinti teismo sprendimo vykdymą?.

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Atliekant išlaikymo gavimo / nustatymo procedūras, pradinę informaciją apie išlaikymą galima gauti iš bet kurio socialinių paslaugų centro.

Dalykinę jurisdikciją nustatyti išlaikymą turi apygardų teismai. Bylos šalys gali prašyti teisinės pagalbos, kuri teikiama paskiriant teisinį atstovą ir atleidžiant nuo proceso išlaidų mokėjimo.

Jeigu skolininkas nemoka išlaikymo išmokų, nepilnamečio teisinis atstovas arba pilnametis išlaikymo gavėjas gali kompetentingam apylinkės teismui (slovėn. okrajno sodišče) pateikti prašymą išieškoti išlaikymą. Padėti parengti prašymą dėl išieškojimo gali socialinių paslaugų centrai, apylinkių teismai, advokatai ir Valstybinis stipendijų, raidos, negalios ir išlaikymo fondas (slovėn. Javni štipendijski, razvojni, invalidski in preživninski sklad Republike Slovenije).

Slovėnijos Aukščiausiasis Teismas (slovėn. Vrhovno sodišče) leidinyje Sodnikov informator paskelbė pakeistas išlaikymo reikalavimų pareiškimo formas kartu su nurodymais, kaip jas užpildyti. Šiomis formomis siekiama padėti naudotojams pateikti išieškojimo reikalavimus, jos pateiktos Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasDarbo, šeimos, socialinių reikalų ir lygių galimybių ministerijos (slovėn. Ministrstvo za delo, družino, socialne zadeve in enake možnosti) interneto svetainėje.

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

Jeigu skolininkas nemoka išlaikymo išmokų, vaiko teisinis atstovas arba pilnametis išlaikymo gavėjas gali reikalauti, kad išlaikymas būtų mokamas iš Slovėnijos Respublikos valstybinio stipendijų, raidos, negalios ir išlaikymo fondo, bet tik jei yra galutinis vykdytinas teismo sprendimas arba susitarimas, kuriame nustatyta išlaikymo suma, ir su sąlyga, kad teisinis atstovas jau nesėkmingai bandė pats išieškoti išlaikymą arba nustatyta tvarka pareiškė reikalavimą, kad išlaikymas būtų išieškotas užsienyje.

Teisė gauti išlaikymo kompensaciją suteikiama 18 metų dar nesulaukusiems vaikams ir 18–26 metų amžiaus vaikams, jeigu jie oficialiai mokosi ir nedirba ir jeigu jie nėra registruoti bedarbiais ir

  • yra Slovėnijos piliečiai, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą Slovėnijoje;
  • yra užsienio piliečiai, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą Slovėnijoje, jeigu taip nustatyta pagal tarptautinę sutartį arba abipusiškumo principą.

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Taip. Pagalbą užtikrinant sprendimų dėl išlaikymo vykdymą teikia Valstybinis stipendijų, raidos, negalios ir išlaikymo fondas, kuris paskirtas centrine institucija pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje. Valstybinis stipendijų, raidos, negalios ir išlaikymo fondas taip pat yra centrinė institucija pagal Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo bei perduodančioji ir gaunančioji institucija pagal Jungtinių Tautų konvenciją dėl išlaikymo išieškojimo užsienyje.

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Kontaktiniai duomenys:

Javni štipendijski, razvojni, invalidski in preživninski sklad Republike Slovenije (Valstybinis stipendijų, raidos, negalios ir išlaikymo fondas)

Dunajska cesta 20

1000 Ljubljana

Tel. + 386 1 4720 990

Faksas + 386 1 4345 899

E. paštas Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasjpsklad@jps-rs.si

Interneto svetainė: Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://www.srips-rs.si/

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Ne. Pagal Reglamento (EB) Nr. 4/2009 55 straipsnį prašymai dėl išlaikymo išieškojimo turi būti teikiami pareiškėjo gyvenamosios vietos centrinei institucijai, o ši perduoda prašymą Slovėnijos centrinei institucijai, t. y. Valstybiniam stipendijų, raidos, negalios ir išlaikymo fondui.

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Reglamente nenumatyta galimybė užsienyje gyvenančiam pareiškėjui kreiptis tiesiogiai į Valstybinį stipendijų, raidos, negalios ir išlaikymo fondą kaip į centrinę instituciją.

Ryšiai palaikomi per pareiškėjo gyvenamosios vietos valstybės narės centrinę instituciją. Pareiškėjo gyvenamosios vietos valstybės narės centrinė institucija teikia visą reikiamą pagalbą, kad prašymas dėl išlaikymo išieškojimo Slovėnijoje būtų teisingai parengtas ir pateiktas, ir perduoda prašymą su priedais, jei jų yra, Valstybiniam stipendijų, raidos, negalios ir išlaikymo fondui, o šis prašymą peržiūri, jei reikia, paprašo pateikti papildomos informacijos ar padaryti pataisymų, ir atstovauja pareiškėjui byloje dėl išlaikymo Slovėnijos teismuose ar kitose institucijose.

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Taip.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

----

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Siekiant atlyginti bylinėjimosi išlaidas galima pasinaudoti teisine pagalba. Sprendimą dėl teisinės pagalbos skyrimo priima apygardos teismo pirmininkas. (Teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnis)

Teisinė pagalba gali būti teikiama kaip teisinė konsultacija ir kitos įstatyme nustatytos teisinės paslaugos, ji gali būti teikiama dėl visų formų teisinės apsaugos užtikrinimo visuose Slovėnijos bendrosios kompetencijos teismuose ir specializuotuose teismuose, Slovėnijos Konstituciniame Teisme (slovėn. Ustavno sodišče Republike Slovenije) bei visose Slovėnijos institucijose, įstaigose ir subjektuose, kurie yra kompetentingi nagrinėti neteisminius ginčus, be to, teisinė pagalba gali būti teikiama kaip reikalavimo sumokėti teismo proceso išlaidas netaikymas. (Teisinės pagalbos įstatymo 7 straipsnis)

Pagal šį įstatymą teisinę pagalbą gali gauti: 1) Slovėnijos piliečiai; 2) užsienio piliečiai, turintys leidimą nuolat arba laikinai gyventi Slovėnijoje, ir pilietybės neturintys asmenys (asmenys be pilietybės), kurie teisėtai gyvena Slovėnijoje; 3) kiti užsienio piliečiai laikantis abipusiškumo sąlygų arba tarptautinėse sutartyse, kurių privalo laikytis Slovėnija, nustatytomis sąlygomis ir atvejais; 4) nevyriausybinės organizacijos ir asociacijos, kurios nesiekia pelno, gina viešąjį interesą ir yra įregistruotos atitinkamame registre pagal taikomus teisės aktus, ginčuose, susijusiuose su veiklos vykdymu ginant viešąjį interesą arba siekiant jų įstatuose nurodytų tikslų; 5) kiti asmenys, kurie pagal įstatymą arba tarptautinę sutartį, kurios privalo laikytis Slovėnija, turi teisę gauti teisinę pagalbą. (Teisinės pagalbos įstatymo 10 straipsnis)

Teisę gauti teisinę pagalbą turintis asmuo gali bet kuriuo teismo proceso etapu prašyti suteikti teisinę pagalbą. Priimant sprendimą dėl prašymų suteikti teisinę pagalbą nustatoma pareiškėjo finansinė padėtis ir kitos įstatyme apibrėžtos aplinkybės. (Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnis)

Pagal reglamento 46 straipsnį toks atsisakymas taikomas visais atvejais, kai pagalbos gavėjo ieškinys pareiškiamas pagal reglamento 56 straipsnį ir yra susijęs su išlaikymu, kurio pagrindas yra tėvų ir vaikų santykiai ir kuris turi būti skirtas 21 metų nesulaukusiems asmenims.

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

Nesiimta jokių priemonių Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 51 straipsniui įgyvendinti.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasJūsų Europa.

Laukiame jūsų Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasatsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Your-Europe

Paskutinis naujinimas: 29/03/2023

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Šeimos išlaikymas - Slovakija

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Išlaikymo išmokos ir prievolės yra tiesiogiai nustatytos įstatyme Nr. 36/2005, kuriuo reglamentuojami šeimos santykiai ir iš dalies keičiami tam tikri kiti įstatymai (toliau – Šeimos įstatymas). Pagal Šeimos įstatymą išlaikymo prievolė gali būti šių formų:

  1. tėvų prievolė išlaikyti vaikus;
  2. vaikų prievolė išlaikyti tėvus;
  3. kitų giminaičių prievolė išlaikyti vienas kitą;
  4. sutuoktinių prievolė išlaikyti vienas kitą;
  5. alimentai;
  6. nesusituokusiai motinai mokama parama siekiant atlyginti išlaikymo ir tam tikras kitas išlaidas.

Teoriškai išlaikymo sąvoka plačiąja prasme reiškia, kad ekonominio pobūdžio šeimos teisiniai santykiai priskiriami šeimos teisėje nustatytų turtinių santykių rūšiai. Šiuo atveju tokių santykių priklausomybė nuo asmeninių šeimos teisinių santykių buvimo yra ypač akivaizdi.

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra teisinė pareiga, kuri galioja, kol vaikai negali patys savęs išlaikyti. Tai, kad vaikas įgijo privalomą vidurinį išsilavinimą, nebūtinai reiškia, kad jis tapo pajėgus patenkinti savo poreikius. Tai, ar tėvai turi nuolatinę prievolę išlaikyti savo vaikus, priklauso nuo vaiko gebėjimų, galimybių ir finansinės padėties vaiko mokymosi būsimam darbui laikotarpiu, pvz., kai vaikas yra nuolatinės formos universitetinių studijų studentas. Pilnametystė neturi jokios teisinės reikšmės išlaikymo prievolės trukmei. Momentas, nuo kurio vaikas laikomas teisiškai „gebančiu save išlaikyti“, yra skirtingas kiekvienoje byloje, kurios aplinkybes atskirai vertina teismas. Gebėjimas save išlaikyti aiškinamas plačiąja prasme ir yra suprantamas kaip gebėjimas patenkinti visus poreikius arba sumokėti su savarankišku gyvenimu susijusias išlaidas (t. y. iš nuosavų lėšų). Šis gebėjimas turi būti ilgalaikis. Nereguliarios pajamos negali būti laikomos veiksniu, kuriuo remiantis nustatoma asmens galimybė patenkinti savo poreikius.

Praktikoje teismai remiasi faktu, kad tėvų išlaikymo prievolė yra lanksti, nes kraujo giminystei netaikomi jokie terminai ir todėl ši prievolė gali būti atnaujinama, jeigu, pvz., vaikai vėliau nusprendžia studijuoti arba jeigu vidurinę mokyklą baigę vaikai iš karto nepriimami į universitetą. Remiantis teismų praktika ir atsižvelgiant į dabartines nedideles universitetų ir mokyklų absolventų įsidarbinimo galimybes, papildomi kursai, vėliau suteikiantys galimybę jiems rasti darbą ne pagal specialybę, kurios jie mokėsi iki to momento, taip pat gali būti laikomi vaiko tęstiniu profesiniu mokymu.

Kai įmonėje ir kur kitur dirbantis vaikas pradeda gauti reguliarias darbo pajamas, sprendimas dėl išlaikymo prievolės pabaigos priimamas paprasčiau. Atsižvelgiant į padėtį darbo rinkoje, gausybę įvairių studijų formų ir švietimo įstaigų, poreikį mokytis užsienio kalbų, kad vaikas galėtų pritaikyti įgytas žinias praktikoje, persikvalifikavimo kursus, tęstinį švietimą, studijas užsienyje ir poreikį nuolat kelti kvalifikaciją, teismams tampa sudėtinga nustatyti momentą, nuo kurio vaikas geba savimi pasirūpinti. Kai kurios iš šių (profesinio mokymo) formų gali būti pateisinamos, visų pirma, jeigu išlaikymą mokantys tėvai yra turtingi. Be to, būtina atsižvelgti į vaiko interesus, susijusius su jo gebėjimais ir talentu, kad jis priimtų teisingą sprendimą dėl būsimos profesinės karjeros. Vis dėlto galima pagrįstai reikalauti šiuos įgūdžius pradėti lavinti kuo anksčiau, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui tėvų išlaikymu, kuris pasireiškia paprasčiausiu nenoru dirbti (pvz., kai vaikai sąmoningai netenka darbo).

18 metų amžius yra svarbus procesiniu požiūriu. Iki vaiko pilnametystės teismas savo iniciatyva gali pradėti bylą dėl išlaikymo; nuo šio amžiaus ribos byla gali būti pradėta tik pateikus prašymą. Suaugusio vaiko pateiktas prašymas gali būti adresuotas vienam iš tėvų arba abiem tėvams ir jame būtina nurodyti, kokio dydžio išlaikymo išmoką siekiama prisiteisti, taip pat laiką, nuo kurio prašoma mokėti išlaikymą. Priimdamas nutartį dėl suaugusio vaiko išlaikymo, teismas atsižvelgia tik į prašyme nurodytas aplinkybes, nes šiuo atveju jis nagrinėja ne nepilnamečio vaiko apsaugos bylą pagal Ne ginčo teisenos civilinio proceso kodekso 111 ir tolesnius straipsnius, bet įprastą bylą ginčo tvarka.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Jeigu šalis, privalanti mokėti išlaikymą, ir teisę į išlaikymą turinti šalis nesusitaria, tinkamą jurisdikciją turintis apylinkės teismas priima sprendimą dėl išlaikymo prievolės. Išskyrus bylas, susijusias su tėvų prievole išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas bylą šaliai, privalančiai mokėti išlaikymą, (atsakovui) iškelia remdamasis teisę į išlaikymą turinčios šalies (pareiškėjo) pateiktu prašymu. Bylą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo teismas gali pradėti savo iniciatyva (ex officio) (Ne ginčo teisenos civilinio proceso kodekso 23 straipsnis), nes šiose bylose teismas turi pareigą pasirūpinti nepilnamečiais.

Teisme kiekvienas asmuo gali veikti savarankiškai kaip bylos šalis (t. y. turėti procesines teises), jeigu jis yra veiksnus ir savo veiksmais gali įgyti teises ir prisiimti pareigas. Neveiksniems fiziniams asmenims, kurie negali savarankiškai dalyvauti teisme (pvz., nepilnamečiai vaikai), turi atstovauti jų teisinis globėjas (Ginčo teisenos civilinio proceso kodekso 68 straipsnis).

Be atstovavimo pagal įstatymą, Ne ginčo teisenos civilinio proceso kodekse ir Ginčo teisenos civilinio proceso kodekse taip pat daromas skirtumas tarp atstovavimo bylos šalims pagal įgaliojimą ir atstovavimą pagal teismo sprendimą.

Nepilnamečiam vaikui nė vienas iš tėvų negali atstovauti bylose, susijusiose su teisiniais veiksmais, dėl kurių kiltų tėvų ir nepilnamečio vaiko interesų konfliktas arba interesų konfliktas tarp to paties tėvo (motinos) atstovaujamų kelių nepilnamečių vaikų. Šioje situacijoje teismas paskiria ad litem globėją, kuris atstovauja vaikui byloje atliekant konkretų teisinį veiksmą.

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Žr. atsakymą į 3 klausimą.

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Teritorinė jurisdikcija apibrėžta Ne ginčo teisenos civilinio proceso kodekso 3 straipsnyje. Dalykinė jurisdikcija reglamentuojama Ginčo teisenos civilinio proceso kodekso 12 straipsniu. Apylinkių teismai visada turi teritorinę jurisdikciją nagrinėti bylas pirmąja instancija. Paprastai kompetenciją turi atsakovo (t. y. asmens, kuriam adresuotas prašymas) gyvenamosios vietos teismas, t. y. teritorinės jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią atsakingas yra atsakovo bendrosios kompetencijos teismas. Jurisdikciją turintis atsakovo bendrosios kompetencijos teismas yra teismas, kurio jurisdikcijos teritorijoje gyvena asmuo arba, jeigu asmuo negyvena tokioje teritorijoje, teismas, kurio jurisdikcijos teritorijoje yra apsistojęs asmuo. Ne ginčo teisenos civilinio proceso kodekse aiškiai nurodyti specialūs atvejai, kada šios taisyklės nesilaikoma. Teismas, kurio jurisdikcijos teritorijoje nepilnametis vaikas gyvena pagal tėvų susitarimą arba teismo nutartį arba kurio jurisdikcijos teritorijoje vaikas gyvena remiantis kitais susijusiais pagrindais, turi kompetenciją nagrinėti prašymą dėl išlaikymo (tai vadinama išimtine teritorine jurisdikcija, kaip nustatyta Ne ginčo teisenos civilinio proceso kodekso 112 straipsnio 1 dalyje).

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Plg. atsakymus į 3 ir 4 klausimus.

Procesinį veiksnumą turintis pareiškėjas (išlaikymo gavėjas) tinkamą jurisdikciją turinčiam teismui gali tiesiogiai pateikti prašymą iškelti bylą, t. y. jam nereikia turėti atstovo.

Ginčo teisenos civilinio proceso kodekso 127 straipsnyje nustatyta, kokią bendro pobūdžio informaciją reikia nurodyti prašyme iškelti bylą: teismą, kuriam adresuotas prašymas, asmenį, kuris teikia prašymą, bylą, su kuria jis susijęs, ir pareiškėjo reikalavimus, bei prašymą pasirašyti.

Be bendro pobūdžio informacijos, prašyme iškelti bylą būtina pateikti tam tikrą specifinę informaciją, kuri nurodyta Ne ginčo teisenos civilinio proceso kodekso 25–26 straipsniuose. Prašyme iškelti bylą dėl išlaikymo taip pat būtina nurodyti tikslų išlaikymo išmokos, kurią siekiama prisiteisti, dydį ir laiką, nuo kurio prašoma mokėti išlaikymą.

Prašymai gali būti pateikiami raštu popieriuje arba elektroniniu būdu. Elektroninis prašymas, pateiktas be autorizacijos pagal atitinkamus specialius teisės aktus, be to, turi būti siunčiamas popierine forma arba elektroniniu būdu su autorizacija pagal atitinkamus specialius teisės aktus. Prašymai išlaikymo bylose taip pat gali būti pateikiami žodžiu ir įrašomi į protokolą.

Būtina pateikti tiek prašymo, įskaitant priedus, kopijų, kad teismui atitektų vienas prašymo originalas ir kiekviena priešinga šalis gautų po vieną patvirtintą originalo kopiją, įskaitant reikalingus priedus. Jeigu šalis nepateikia reikalingo skaičiaus kopijų ir priedų, teismas kopijas padaro šalies sąskaita.

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Už atskirus teismų veiksmus arba procedūras mokėtini mokesčiai reglamentuojami Slovakijos Nacionalinės Tarybos teismo mokesčių ir įrašų teistumo registre kopijų įstatymu Nr. 71/1992. Mokesčiai nustatomi remiantis teismo mokesčių sąrašu. Šiame teisės akte taip pat nustatytos teismo mokesčių sumokėjimo išimtys, pagrįstos asmeninėmis aplinkybėmis arba bylos dalyku.

Išlaikymo požiūriu svarbios yra toliau nurodytos nuostatos.

Su teismine vaiko apsauga susijusioms byloms teismo mokesčiai netaikomi pagal bylos dalyką. Tai reiškia, kad su reikalavimais išlaikyti nepilnamečius vaikus susijusioms byloms taip pat netaikomi teismo mokesčiai.

Remiantis asmeninių aplinkybių kriterijumi, teismo mokesčiai netaikomi:

  • pareiškėjams, dalyvaujantiems bylose, kuriose prašoma priimti sprendimą dėl išlaikymo, padidinti išlaikymo išmoką, taip pat bylose, kuriose prašoma sumokėti su išlaikymo išmokomis susijusius delspinigius, ir bylose dėl užsienyje priimto sprendimo dėl išlaikymo pripažinimo arba paskelbimo vykdytinu;
  • nesusituokusioms motinoms, dalyvaujančioms bylose dėl išlaikymo išmokos priteisimo ir tam tikrų su nėštumu ir vaiko gimdymu susijusių išlaidų atlyginimo.

Teismo mokesčių sąrašo 8 punkte aiškiai nurodyti bylinėjimosi mokesčiai, susiję su sutuoktinių reikalavimais dėl išlaikymo ir alimentų mokėjimo:

8 punktas

a) prašymams, kuriais siekiama prisiteisti sutuoktinių išlaikymą, alimentus, ir kitų giminaičių išlaikymo reikalavimams ir prašymams, kuriais siekiama padidinti išlaikymo išmoką

2 % nuo bylos dalyko kainos, bet ne mažiau kaip 16,50 EUR

b) prašymams, kuriais siekiama sumažinti arba panaikinti sutuoktinių išlaikymą, alimentus, arba kitų giminaičių reikalavimams dėl išlaikymo

2 % nuo bylos dalyko kainos, bet ne mažiau kaip 16,50 EUR

Jeigu mokesčių sąraše nėra nurodytas konkretus tarifas, o byla nepatenka nei į asmeninių aplinkybių, nei į bylos dalyko kategoriją, taikomi mokesčių sąrašo 1 punkte nurodyti mokesčiai.

1 punktas

Prašymui iškelti bylą, išskyrus atvejus, kai nurodytas kitas konkretus tarifas,

a) pagal bylos dalyko kainą (mokėjimą) arba ginčo dalyko vertę

6 %, bet ne mažiau kaip 16,50 EUR, ne daugiau nei 16 596,50 EUR, o komercinėse bylose – ne daugiau nei 33 193,50 EUR.

Teismas, gavęs prašymą, gali atleisti nuo teismo mokesčių, jei tai pateisinama atsižvelgiant į šalies aplinkybes (Ne ginčo teisenos civilinio proceso kodekso 254 straipsnis). Šalių aplinkybės turi būti dokumentuotos, kad teismas galėtų priimti sprendimą dėl prašymo.

Teisinės pagalbos teikimo mechanizmas ir būdas, kuriuo Teisinės pagalbos centras teikia pagalbą fiziniams asmenims, kurie dėl patiriamų sunkumų negali pasinaudoti teisinėmis paslaugomis, kad tinkamai įgyvendintų ir apgintų savo teises, ir teikiamos teisinės pagalbos dydis reglamentuojami Teisinės pagalbos teikimo sunkioje padėtyje esantiems asmenims įstatymu Nr. 327/2005 ir šį įstatymą iš dalies keičiančiais Teisės specialistų įstatymu Nr. 586/2003 ir Licencijuojamos prekybos įstatymu Nr. 455/1991 (su pakeitimais), kuris iš dalies pakeistas įstatymu Nr. 8/2005. Pirmiau nurodytame įstatyme taip pat nustatyti teisinės pagalbos teikimo kriterijai, procedūra, kuria turi vadovautis fiziniai asmenys ir kompetentingos institucijos bylose, susijusiose su teisinės pagalbos prašymais, ir teisinę pagalbą teikiančių institucijų struktūra.

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Slovakijoje konkretus išlaikymo išmokos dydis įstatymais nenustatytas.

Šeimos bylose teismai visada kiekvieną bylą nagrinėja individualiai, atsižvelgdami į konkrečias jos aplinkybes, todėl įstatyme nenustatytas joks konkretus išlaikymo išmokos dydis. Tiesą sakant, šeimos bylose labiau nei bet kurioje kitoje srityje neįmanoma priimti konkretaus teisės akto, kuriuo būtų tiksliai ir aiškiai reglamentuojami visi gyvenimo aspektai.

Pagal Šeimos įstatymo 75 straipsnio 1 dalį teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į teisėtus išlaikymo gavėjo poreikius ir šalies, privalančios mokėti išlaikymą, gebėjimus, galimybes ir finansinę padėtį. Teismas šalies, privalančios mokėti išlaikymą, gebėjimus, galimybes ir finansinę padėtį nagrinėja bylose, kuriose šalis, privalanti mokėti išlaikymą, be jokios rimtos priežasties išeina iš deramo ar gerai apmokamo darbo arba atsisako pastovaus pajamų šaltinio; teismas taip pat atsižvelgia į bet kokią šalies, privalančios mokėti išlaikymą, prisiimtą nepagrįstą riziką.

Kalbant apie tėvų ir vaikų tarpusavio išlaikymą pažymėtina, kad abu tėvai privalo pagal savo gebėjimus, galimybes ir finansinę padėtį prisidėti prie savo vaikų išlaikymo. Vaikas turi teisę į vienodą su tėvais pragyvenimo lygį. Nustatydamas išlaikymo išmokų dydį, teismas atsižvelgia į tai, kuris iš tėvų asmeniškai ir kaip prižiūri vaiką. Kai tėvai bendrai globoja vaiką, teismas, nustatydamas išlaikymo išmokų dydį, taip pat atsižvelgia į laiką, kurį su kiekvienu iš tėvų gyveno vaikas, arba, kita vertus, teismas gali nuspręsti, kad kol vaikas pakaitomis gyvena su kiekvienu iš tėvų, jam nereikia priteisti išlaikymo.

Šeimos įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje nustatytas minimalus išlaikymo išmokos dydis (šiuo metu 27,13 EUR). Nepaisant gebėjimo, galimybių ir finansinių aplinkybių, kiekvienas iš tėvų turi pareigą įvykdyti būtinąją išlaikymo prievolę, kurią sudaro 30 % išlaikomo nepilnamečio vaiko arba išlaikomo vaiko minimalaus pragyvenimo lygio, kaip nustatyta atitinkamame įstatyme.

Pagal Šeimos įstatymo 78 straipsnį, pasikeitus aplinkybėms, su išlaikymo reikalavimais susiję susitarimai arba teismo sprendimai gali būti peržiūrimi. Kitaip nei nepilnamečio vaiko išlaikymo atveju (plg. Ne ginčo teisenos civilinio proceso kodekso 121 straipsnį) sprendimai dėl išlaikymo gali būti keičiami arba panaikinami tik pateikus prašymą. Jeigu nepilnamečiam vaikui mokama išlaikymo išmoka panaikinama arba sumažinama atgaline data už tam tikrą praėjusį laikotarpį, joks sumokėtas išlaikymas nėra grąžinamas. Pasikeitus aplinkybėms visada atsižvelgiama į pragyvenimo lygį.

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Išlaikymą paprastai moka šalis, privalanti mokėti išlaikymą, (skolininkas) teisę į išlaikymą turinčiai šaliai (kreditoriui).

Pagal Šeimos įstatymo 76 straipsnį išlaikymo išmokos turi būti mokamos reguliariais periodiniais kiekvieną mėnesį iš anksto mokamais mokėjimais. Abipusiai reikalavimai, kaip išlaikymo reikalavimai, gali būti įskaitomi susitarimu. Su nepilnamečiams vaikams mokamomis išlaikymo išmokomis susiję reikalavimai negali būti įskaitomi. Jeigu šalis, privalanti mokėti išlaikymą, vėluoja mokėti teismo priteistą išlaikymo išmoką, išlaikymo gavėjas pagal civilinės teisės nuostatas turi teisę siekti, kad jam būtų sumokėti delspinigiai už pavėluotai sumokėtą išlaikymą. Bet kokia išlaikymo išmoka pirmiausia skiriama apmokėti pagrindinei sumai ir tuomet, kai visiškai padengiama pagrindinė suma, ji skiriama delspinigiams apmokėti.

Nagrinėdami bylas dėl išlaikymo išmokų nepilnamečiams vaikams, teismai laikosi praktikos, pagal kurią reikalaujama, kad vaiko neglobojantis vienas iš tėvų iki nurodytos dienos kiekvieną mėnesį mokėtų išlaikymo išmokas kitam iš tėvų, kuris asmeniškai prižiūri vaiką.

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Išlaikymo išmokas išieško antstoliai. Vykdymo bylos pradedamos pateikus prašymą dėl vykdymo. Procedūra reglamentuojama Slovakijos Respublikos Nacionalinės Tarybos teismo pareigūnų ir arešto įstatymu Nr. 233/1995 (Vykdymo proceso įstatymas) ir šį įstatymą iš dalies keičiančiais tam tikrais kitais įstatymais (su pakeitimais). Dažniausiai išlaikymo išmokos išieškomos areštuojant šalies, privalančios mokėti išlaikymą, darbo užmokestį arba kitas pajamas. Jeigu priimama nutartis dėl vykdymo, kuria nustatoma pareiga sumokėti pinigų sumą, siekiant išieškoti nesumokėtas išlaikymo išmokas galima pasinaudoti ne tik darbo užmokesčio arba kitų pajamų areštu, bet ir kitomis papildomomis priemonėmis: trečiosios šalies skolos rašteliu, kilnojamojo turto, vertybinių popierių, nekilnojamojo turto ar įmonės pardavimu arba nutartimi dėl vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymo. Pastaroji priemonė yra ypač svarbi išieškant išlaikymą. Antstolis gali liepti sustabdyti bet kurio asmens, kuris nesilaiko teismo sprendimo dėl išlaikymo, vairuotojo pažymėjimo galiojimą. Be to, antstolis kompetentingai policijos įstaigai įteikia vykdymo nutartis dėl vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymo. Išnykus vykdymo pagrindams, antstolis nedelsdamas priima nutartį atkurti sustabdyto vairuotojo pažymėjimo galiojimą.

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Šeimos įstatymo 77 straipsnyje nustatyta, kad reikalavimams dėl išlaikymo išieškojimo netaikomi jokie senaties terminai. Tačiau išlaikymas gali būti priteisiamas tik nuo tos dienos, kurią teismas pradeda nagrinėti bylą. Išlaikymo išmokos nepilnamečiam vaikui atgaline data gali būti priteisiamos už ne ilgesnį nei trejų metų laikotarpį, kuris pradedamas skaičiuoti nuo bylos iškėlimo dienos, tačiau turi būti ypatingos tai pateisinančios priežastys. Teisei į įvairias periodines išlaikymo išmokas taikomi senaties terminai.

Civilinio kodekso (įstatymas Nr. 40/1964) 101 straipsnyje nustatyti toliau nurodyti ieškinio senaties terminai.

1) Galutiniu teismo arba kitos institucijos sprendimu nustatyta teisė nustoja galioti suėjus dešimties metų terminui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią šalis, privalanti mokėti išlaikymą, turėjo įvykdyti sprendimą. Šalies, privalančios mokėti išlaikymą, raštu pripažinta teisė dėl jos pagrindų ir sumos nustoja galioti suėjus dešimties metų terminui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo pripažinimo dienos; tačiau jeigu pripažinimo rašte yra nurodytas įvykdymo terminas, ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti pasibaigus šiam terminui.
2) Tas pats ieškinio senaties terminas taip pat taikomas atskiroms mokėjimo dalims, nurodytoms sprendime arba pripažinimo rašte; atskiroms mokėjimo dalims taikomas ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo pareigos mokėti tokią dalį atsiradimo dienos. Jeigu visą skolą reikia grąžinti todėl, kad nebuvo sumokėta viena įmokos dalis, dešimties metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo pareigos sumokėti nesumokėtą įmokos dalį atsiradimo dienos.
3) Delspinigiams ir periodinėms išmokoms taikomas trejų metų senaties terminas; tačiau jeigu jis buvo priteistas galutiniu sprendimu arba pripažintas raštu, šis ieškinio senaties terminas taikomas tik delspinigiams ir periodinėms išmokoms, kurios tampa mokėtinos įsiteisėjus sprendimui arba jas pripažinus.

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Specializuotos institucijos, teikiančios paramą arba pagalbą išieškant išlaikymą nacionalinėse bylose, nėra.

Jeigu byla yra susijusi su užsienio šalimi, pagalbą gali suteikti Vaikų ir jaunimo tarptautinės teisinės apsaugos centras (Centrum pre medzinárodnoprávnu ochranu detí a mládeže). Centras padeda išieškoti išlaikymą bylose, kuriose prievolę mokėti išlaikymą vaikui turintis asmuo gyvena užsienyje, o išlaikymo gavėjas gyvena Slovakijoje arba atvirkščiai, t. y. išlaikymo gavėjas gyvena užsienyje ir išieško išlaikymą iš šalies, privalančios mokėti išlaikymą, kurios įprastinė gyvenamoji vieta yra Slovakijoje.

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

Pakaitinio išlaikymo įstatyme Nr. 201/2008 ir iš dalies jį keičiančiame Šeimos įstatyme Nr. 36/2005, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri įstatymai, kaip apibrėžta Slovakijos Respublikos Konstitucinio Teismo (Ústavný súd) sprendime Nr. 615/20006, nustatytas mechanizmas, kurį taikant išlaikymo gavėjams pakaitinį išlaikymą iš anksto gali mokėti valstybė (darbo, socialinių reikalų ir šeimos tarnyba (úrad práce, sociálnych vecí a rodiny)). Pakaitinis išlaikymas padeda išlaikyti išlaikomą vaiką tais atvejais, kai šalis, privalanti mokėti išlaikymą, nemoka išlaikymo, kaip nustatyta galutiniame teismo sprendime arba teismo patvirtintame susitarime.

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Taip.

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Slovakijos darbo, socialinių reikalų ir šeimos ministerija įsteigė Vaikų ir jaunimo tarptautinės teisinės apsaugos centrą, kurį ji valdo tiesiogiai kaip valstybės finansuojamą organizaciją, užtikrinančią vaikų ir jaunimo teisinę apsaugą, kai byloje dalyvauja užsienio šalis. Centras visoje Slovakijos teritorijoje veikia nuo 1993 m. vasario 1 d.

Pagal iš dalies pakeistą Socialinės paramos įstatymą Nr. 195/1998 centras nuo 1998 m. liepos 1 d. laikomas vyriausybine socialinės paramos institucija.

Kontaktiniai duomenys / adresas:

Špitálska 8, P. O. BOX 57, 814 99 Bratislava,

E. paštas Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langascipc@cipc.gov.sk, Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasinfo@cipc.gov.sk

Tel.: + 421 2 2046 3208, + 421 2 2046 3248

Faks. + 421 2 2046 3258, visą parą veikianti telefono linija (tik skubiais atvejais) + 421 915 405 954.

Slovakijos Respublikoje centras veikia kaip centrinė institucija pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas) ir pagal 2007 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo.

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Būdami užsienyje negalite prašymo teikti tiesiogiai centrui. Kitoje šalyje gyvenantis asmuo, kuris siekia, kad jam būtų mokamas išlaikymas, privalo susisiekti su tos šalies kompetentingomis institucijomis, kurios tuomet perduoda prašymą Slovakijos centrui.

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

----

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Slovakijos Respublika privalo laikytis 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolo dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

----

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Tarpvalstybinėse išlaikymo bylose teisinės pagalbos teikimas priklauso nuo pagal Išlaikymo reglamento 44 straipsnio 3 dalį pateikto prašymo. Slovakijos centrinė institucija, Vaikų ir jaunimo tarptautinės teisinės apsaugos centras savo paslaugas teikia nemokamai ir įprastose Slovakijoje nagrinėjamose bylose dėl išlaikymo priteisimo arba sprendimo dėl išlaikymo pakeitimo teisinė pagalba nereikalinga.

Jeigu bylose reikalinga teisinė pagalba, nemokama teisinė pagalba fiziniams asmenims, nesulaukusiems 21 metų, teikiama pagal Reglamento 46 straipsnį. Šios rūšies teisinę pagalbą teikia Teisinės pagalbos centras pagal iš dalies pakeistą Teisinės pagalbos teikimo finansinių sunkumų turintiems asmenims įstatymą Nr. 327/2005.

Bylose, kuriose netaikomas Reglamento 46 straipsnis, nemokama teisinė pagalba teikiama pagal Teisinės pagalbos teikimo įstatymą pareiškėjams, atitinkantiems tame įstatyme nustatytus kriterijus.

Teisinės pagalbos kriterijų neatitinkantys pareiškėjai privalo sumokėti teismo mokesčius pagal Teismo mokesčių ir įrašų teistumo registre kopijų įstatymą Nr. 71/1992. Pagal šį įstatymą mokesčiai netaikomi su vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymu susijusiose bylose. Pareiškėjai, kurie asmeniškai kreipiasi dėl išlaikymo sprendimo arba prašydami padidinti išlaikymo išmokas, taip pat atleidžiami nuo pareigos sumokėti teismo mokesčius. Be to, visi pareiškėjai sumoka savo ir savo atstovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šalys proporcingai pasidalija savo bylinėjimosi išlaidas. Dėl suaugusių asmenų išlaikymo teismai nustato, kad laimėjusiems pareiškėjams turi būti atlygintos išlaidos, kurios yra būtinos teisei įgyvendinti arba apginti, atsižvelgiant į pralaimėjusios šalies reikalavimus.

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

Centrinė institucija, kaip ji apibrėžta Išlaikymo reglamento 49 straipsnio 1 dalyje, yra Vaikų ir jaunimo tarptautinės teisinės apsaugos centras, kuris buvo įsteigtas 1993 m. vasario 1 d. Nebuvo jokio poreikio nustatyti jokių konkrečių priemonių, susijusių su Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje aprašyta veikla, nes centras veikė kaip pagal tarptautinius susitarimus (visų pirma pagal 1956 m. birželio 20 d. Konvenciją dėl išlaikymo išmokų išieškojimo užsienyje) perduodančioji ir gaunančioji agentūra prieš pradedant taikyti Išlaikymo reglamentą, kuriam įsigaliojus reikėjo atlikti tik keletą nedidelių centro organizacinių pakeitimų (susijusių su personalo kompetencija).

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasJūsų Europa.

Laukiame jūsų Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasatsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Your-Europe

Paskutinis naujinimas: 03/01/2022

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Šeimos išlaikymas - Suomija

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Vaiko išlaikymo nuostatos įtvirtintos Suomijos vaiko išlaikymo įstatyme (Nr. 704/1975).

Pagal šį įstatymą vaikas turi teisę gauti tinkamą išlaikymą. Tai reiškia vaikų materialinių ir psichologinių poreikių patenkinimą įvairiais jų vystymosi etapais ir prireikus – jų priežiūros ir auklėjimo, taip pat kitų susijusių išlaidų apmokėjimą.

Vaikas turi teisę gauti išlaikymą iš savo tėvų, kurie šią prievolę vykdo pagal savo gebėjimus. Jeigu tėvas (motina) nevykdo vaiko išlaikymo pareigos arba jeigu vaikas nuolat negyvena su savo tėvu (motina), tas tėvas (motina) gali būti įpareigotas mokėti vaikui išlaikymą.

Tėvai neturi teisės gauti išlaikymo iš savo vaiko.

Sutuoktiniui mokamo išlaikymo nuostatos įtvirtintos Suomijos santuokos įstatyme (Nr. 234/1929).

Santuokoje kiekvienas sutuoktinis, pagal savo gebėjimus, turi prisidėti prie bendrų šeimos namų ūkio išlaidų ir kito sutuoktinio išlaikymo.

Jeigu sutuoktinis nevykdo pareigos mokėti išlaikymą arba jeigu sutuoktiniai gyvena atskirai, vienas iš jų gali būti įpareigotas mokėti išlaikymą kitam.

Nutraukus santuoką, viena šalis turi pareigą mokėti išlaikymą savo buvusiam sutuoktiniui, jeigu šalys šiuo klausimu sudarė susitarimą, o vietos valdžios socialinių paslaugų departamentas jį patvirtino. Jeigu sutuoktiniai nutraukia santuoką, teismas taip pat gali įpareigoti vieną šalį mokėti kitai šaliai reikalingą išlaikymą. Tačiau Suomijos teismų praktikoje šalis retai įpareigojama mokėti išlaikymą savo sutuoktiniui. Paprastai santuoką nutraukusios šalys išlaiko save pačios.

Sutuoktinio teisė gauti išlaikymą iš buvusio partnerio pasibaigia, jeigu išlaikymą gaunanti šalis sudaro naują santuoką.

Įstatyme nustatytos su sutuoktiniais susijusios nuostatos taip pat taikomos atitinkamoms registruotos partnerystės šalims.

Šalys neturi pareigos mokėti viena kitai išlaikymo, jeigu jas sieja kokie nors kiti asmeniniai santykiai.

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Vaiko teisė gauti išlaikymą iš savo tėvų baigiasi vaikui sulaukus 18 metų.

Tėvai taip pat turi pareigą apmokėti vaikų švietimo išlaidas vaikams sulaukus 18 metų, jeigu manoma, kad tai yra pagrįsta. Tačiau Suomijos teismų praktikoje tai yra retas reiškinys.

Taip pat žr. 1 klausimą.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Teisę gauti išlaikymą turinti šalis ir išlaikymo prievolę turinti šalis gali susisiekti su savivaldybės socialinės gerovės valdyba, kuri gali padėti sudaryti susitarimą dėl išlaikymo išmokos. Socialinės gerovės valdybos patvirtintas susitarimas yra tiesiogiai vykdytinas, kaip ir teismo sprendimas.

Vaiko išlaikymo įstatymo 8 straipsnio a punkte nustatyta, kad jeigu vaikas arba išlaikymo prievolę turinti šalis neturi Suomijoje nuolatinės gyvenamosios vietos, savivaldybės socialinės gerovės valdyba gali patvirtinti išlaikymo susitarimą, jeigu Suomijos teismas turi jurisdikciją byloje pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 3 ar 6 straipsnius ir jeigu šalys susitarė, kad Suomijos įstatymais turėtų būti reglamentuojama išlaikymo prievolė pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolo dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės 7 straipsnį.

Jeigu išlaikymo byloje kyla ginčas, teisę gauti išlaikymą turinti šalis arba išlaikymo prievolę turinti šalis gali perduoti klausimą spręsti teismui, pateikdama prašymą dėl šaukimo į teismą.

Sutuoktiniai gali sudaryti neoficialų rašytinį susitarimą dėl išlaikymo ir prašyti vietos valdžios socialinių paslaugų departamento jį patvirtinti. Gavusi prašymą, institucija padeda šalims sudaryti susitarimą.

Išlaikymo byla, kurioje dalyvauja du sutuoktiniai, gali būti iškeliama teisme pateikiant prašymą dėl šaukimo į teismą.

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

---

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Tarpvalstybinėms byloms, susijusioms su išlaikymu, taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 ir jame nustatytos jurisdikcijos taisyklės.

Bylose, susijusiose su išlaikymo mokėjimo pareigomis valstybėse narėse, jurisdikcija priklauso:

  1. atsakovo įprastinės gyvenamosios vietos teismui;
  2. kreditoriaus įprastinės gyvenamosios vietos teismui;
  3. teismui, kuris pagal jam taikomą teisę turi jurisdikciją nagrinėti tam tikras bylas, susijusias su asmens statusu, jeigu su išlaikymu susijęs klausimas toje byloje yra šalutinis, išskyrus atvejus, kai jurisdikcija grindžiama tik vienos iš šalių pilietybe, arba
  4. teismui, kuris pagal jam taikomą teisę turi jurisdikciją nagrinėti tam tikras bylas, susijusias su tėvų pareigomis, jeigu su išlaikymu susijęs klausimas toje byloje yra šalutinis, išskyrus atvejus, kai jurisdikcija grindžiama tik vienos iš šalių pilietybe.

Jeigu byla nėra tarpvalstybinio pobūdžio, jurisdikcijos taisykles galima rasti Suomijos teismo proceso kodekse (Nr. 4/1734).

Pagal Teismo proceso kodekso 10 skyriaus 1 straipsnį fiziniam asmeniui pareikšto ieškinio nagrinėjimo vieta yra apylinkės teismas, kuris turi jurisdikciją pagal to asmens nuolatinę arba ilgalaikę gyvenamąją vietą. Pagal 9 straipsnį ieškinį dėl išlaikymo taip pat gali nagrinėti apylinkės teismas, kuris turi jurisdikciją pagal išlaikymo reikalaujančios arba jį gaunančios šalies nuolatinę arba ilgalaikę gyvenamąją vietą.

Kai byla yra susijusi su santuokos nutraukimu arba gyvenimu kartu, ieškiniuose gali būti pateikiami reikalavimai dėl išlaikymo susitarimo, vaiko globos arba lankymo teisių arba bet kuris kitas su santuokos nutraukimu arba bendro gyvenimo pabaiga susijęs reikalavimas. Tokiu atveju jurisdikciją turi santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantis teismas.

Jeigu reikalavimas dėl išlaikymo pareiškiamas su vaiko globa arba tėvystės nustatymu susijusioje byloje, ieškinį dėl išlaikymo taip pat gali nagrinėti teismas, kuriame turi būti iškelta byla vienu iš pirmiau nurodytų klausimų.

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Pareiškėjas turi teisę iškelti bylą be padėjėjo (advokato). Tačiau teisminės procedūros šaliai paprastai reikia specialisto pagalbos, todėl patartina pasisamdyti padėjėją arba advokatą.

Tarpvalstybinėse išlaikymo bylose suinteresuotosios šalys klausimus gali perduoti spręsti centrinei institucijai.

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Norint iškelti bylą teisme, reikia sumokėti mokestį. Mokestį renka teismas, o atitinkama suma (86–200 EUR) priklauso nuo teismo ir poreikio nagrinėti bylą (Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasApylinkių teismų renkami mokesčiai).

Suomijos teisinės pagalbos įstatyme (Nr. 257/2002) ir Suomijos įstatyme dėl Suomijos centrinės institucijos, nagrinėjančios tam tikras tarptautines su išlaikymu susijusias bylas (Nr. 1076/2010), įtvirtintos nuostatos dėl pareiškėjų teisės gauti teisinę pagalbą. Užsienyje gyvenantis pareiškėjas taip pat gali gauti pagalbą išlaikymo bylose pagal konkretų abipusį susitarimą. Suomija tokius susitarimus yra sudariusi su tam tikromis Jungtinių Valstijų valstijomis ir tam tikromis Kanados provincijomis.

Daugiau informacijos apie teisinę pagalbą Suomijoje galima rasti adresu Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://oikeus.fi/oikeusapu/en/index.html.

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Vaiko išlaikymo įstatyme (Nr. 704/1975) įtvirtintos nuostatos dėl vaikui mokamo išlaikymo.

Paprastai išlaikymo išmokos grynaisiais pinigais mokamos mėnesio pradžioje, išskyrus atvejus, kai susitarime arba įstatyme nustatyta kitokia tvarka. Išimtiniu atveju išlaikymas gali būti priteisiamas kaip vienkartinė suma arba kilnojamojo ar nekilnojamojo turto forma.

Suomijoje nenustatyti konkretūs vaikui mokamo išlaikymo dydžiai. Šis dydis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju. Pagal įstatymo 1 straipsnį vaikas turi teisę gauti tinkamą išlaikymą. Tai reiškia vaikų materialinių ir psichologinių poreikių patenkinimą įvairiais vystymosi etapais ir prireikus – jų priežiūros ir auklėjimo, taip pat kitų susijusių išlaidų apmokėjimą. Pagal 2 straipsnį tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus, atsižvelgdami į savo gebėjimus. Vertinant šį gebėjimą, atsižvelgiama į tėvų amžių, darbingumą, galimybę gauti pelningą darbą, turimą turtą ir lėšas ir kitus jų teisinės išlaikymo prievolės aspektus. Vertinant tėvų išlaikymo prievolės mastą taip pat atsižvelgiama į vaiko gebėjimą ir galimybes savarankiškai save išlaikyti ir veiksnius, dėl kurių negalima tikėtis, kad tėvai patirs vaiko išlaikymo išlaidų arba susijusios išlaidos bus minimalios.

Periodiškai mokėtinos išlaikymo išmokos didinamos automatiškai atsižvelgiant į padidėjusias pragyvenimo išlaidas. Išsamesnės nuostatos, susijusios su automatiniu išlaikymo didinimu, yra nustatytos Suomijos įstatyme dėl tam tikrų išlaikymo išmokų ir pragyvenimo išlaidų indekso susiejimo (Nr. 583/2008).

Išlaikymo išmokos dydį ir jos mokėjimo būdą galima pakeisti susitarimu arba teismo sprendimu, jeigu pagrindinės aplinkybės, kuriomis buvo nustatytas išlaikymas, iš esmės pasikeičia ir toks pokytis, atsižvelgiant į vaiko ir išlaikymą mokančio vieno iš tėvų padėtį, yra laikomas pagrįstu.

Sutuoktiniui mokamo išlaikymo nuostatos įtvirtintos Santuokos įstatyme. Tačiau Suomijos teismų praktikoje šalis retai įpareigojama mokėti išlaikymą savo sutuoktiniui. Paprastai santuoką nutraukusios šalys išlaiko save pačios.

Išlaikymo išmoka grynaisiais pinigais gali būti priteisiama neribotam laikotarpiui arba iki susitarime, teismo nutartyje ar sprendime nustatyto konkretaus termino pabaigos. Tačiau išlaikymas gali būti priteisiamas kaip vienkartinė suma, jeigu tai, atsižvelgiant į išlaikymo prievolę turinčios šalies asmeninę finansinę padėtį arba kitus veiksnius, yra pagrįsta. Išlaikymas taip pat gali būti priteisiamas kilnojamojo ar nekilnojamojo turto forma.

Atsižvelgiant į padidėjusias pragyvenimo išlaidas periodiškai mokėtinos išlaikymo išmokos didinamos automatiškai. Išsamesnės nuostatos, susijusios su automatiniu išlaikymo didinimu, yra nustatytos Suomijos įstatyme dėl tam tikrų išlaikymo išmokų ir pragyvenimo išlaidų indekso susiejimo (Nr. 583/2008).

Teismo priimta nutartis arba sprendimas arba sutuoktinių sudarytas susitarimas gali būti keičiamas, jeigu manoma, kad tai yra pateisinama dėl pasikeitusių aplinkybių. Tačiau teismo nutartis, sprendimas arba susitarimas, kuriuo išlaikymas priteisiamas kaip vienkartinė suma, negali būti keičiamas sumokėjus išlaikymą. Sutuoktinių sudarytas susitarimas dėl išlaikymo gali būti keičiamas, jeigu nustatoma, kad jis yra netinkamas. Pagal įstatymą prievolė mokėti periodinį išlaikymą pasibaigia, jeigu šalis, turinti teisę gauti išlaikymą, sudaro naują santuoką.

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Vaiko išlaikymo išmoka mokama vaiko globėjui (į jo banko sąskaitą).

Sutuoktinio išlaikymo išmoka mokama pačiam sutuoktiniui (į jo banko sąskaitą).

Paprastai išlaikymo išmokos grynaisiais pinigais mokamos mėnesio pradžioje, išskyrus atvejus, kai susitarime arba įstatyme nustatyta kitokia tvarka. Išimtiniu atveju išlaikymas gali būti priteisiamas kaip vienkartinė suma arba kilnojamojo ar nekilnojamojo turto forma.

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Šalis, turinti teisę gauti išlaikymą, arba, kai tenkinamos tam tikros sąlygos, Suomijos socialinio draudimo institucija (Kela) (žr. 12 klausimą), siekdama priverstinai išieškoti išlaikymą, turi teisę pareikšti ieškinį, jeigu išlaikymo prievolę turinti šalis nemoka teismo sprendimu priteistos arba susitarime nustatytos išlaikymo išmokos.

Šalis, turinti teisę gauti išlaikymą, gali kreiptis į antstolį prašydama priverstinai vykdyti susitarimą arba nutartį dėl išlaikymo, kaip nustatyta Suomijos vykdymo įstatyme. Vietos valdžios institucijos socialinių paslaugų departamentas taip pat gali teikti konsultacijas šeimos teisės klausimais.

Jeigu išlaikymo prievolę turintis sutuoktinis nemoka išlaikymo ir taip pažeidžia vietos valdžios institucijos socialinių paslaugų departamento patvirtintą susitarimą arba teismo priimtą sprendimą, šalis, turinti teisę gauti išlaikymą, gali prašyti antstolio priverstinai vykdyti susitarimą arba teismo nutartį / sprendimą, kaip nustatyta Vykdymo įstatyme.

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Vykdymo ir skolininko apsaugos taisyklės

Bylą perdavus vykdymo įstaigai, skolininkui pirmiausia nusiunčiamas pranešimas apie bylą ir priminimas dėl mokėjimo. Paprastai skolininkui turėtų būti suteikta galimybė atlikti mokėjimą reaguojant į gautą priminimą.

Jeigu skolininkas po priminimo nemoka išlaikymo arba savanoriškai nesusisiekia su vykdymo įstaiga dėl mokėjimo, vykdymo įstaiga, ieškodama registruotų duomenų, pradeda tyrimą dėl skolininko pajamų ir turto.

Skolininko pajamų ir turto tyrimo veiksmai ir visi vėlesni tyrimai yra griežtai reglamentuojami.

Dažniausiai areštuojamos skolininko pajamos ir banko sąskaitose esančios lėšos. Paprastai galima areštuoti trečdalį skolininko darbo užmokesčio, pensijos, bedarbio pašalpos ar motinystės pašalpos. Atostogų išmokos, papildomos lengvatos, komisiniai, mokesčiai, autoriniai atlyginimai ir kitos išmokos taip pat priskiriamos prie pajamų. Areštuojama suma apskaičiuojama atsižvelgiant į grynąjį uždarbį. Socialinės paramos ir gerovės išmokos, pvz., būsto ir vaiko pašalpos, negali būti areštuojamos. Susitarimas dėl mokėjimo plano taip pat gali būti laikomas periodinio pajamų areštavimo alternatyva.

Atliekant vykdymo veiksmus ir sudarant mokėjimo planus visada atsižvelgiama į skolininko turto dalį, kuriai taikoma apsauga pagal įstatymą, kitaip tariant, jo pragyvenimui reikalingą sumą. Ši apsaugota dalis peržiūrima atsižvelgiant į nacionalinį pensijų indeksą. Susitarimu apsaugotos turto dalys ir konkretūs pavyzdžiai pateikiami adresu Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://oikeus.fi/ulosotto/en/index/velallisenaulosotossa/palkanulosmittaus.html.

Skolininkas turi teisę paduoti skundą, tačiau skolos išieškojimo procedūra tęsiama tol, kol teismas atskirai išsprendžia šį klausimą.

Išlaikymo skolos senaties terminas

Vaiko išlaikymo įstatymo 16 straipsnio c punkte nustatyta, kad periodiškai mokama išlaikymo išmoka ir su ja susijusios įsiskolinimo palūkanos turi būti išieškomos iš išlaikymo prievolę turinčios šalies per penkerius metus nuo metų, kuriais atsiranda prievolė mokėti išlaikymą, pradžios. Priešingu atveju teisė gauti išmoką išnyksta. Kita vertus, išlaikymą, kuris sumokamas vienkartine suma, ir su juo susijusias įsiskolinimo palūkanas galima išieškoti per penkerius metus nuo to momento, kai atsiranda prievolė mokėti išlaikymą, ir ne vėliau kaip per penkerius metus nuo to momento, kai išlaikymo gavėjas sulaukia pilnametystės.

Panašiai Suomijos socialinio draudimo institucija privalo išieškoti vaiko išlaikymo pašalpą, kurią moka, iš išlaikymo prievolę turinčios šalies per penkerius metus nuo tų metų, kuriais atsirado prievolė mokėti išlaikymą, vietoj kurio buvo mokama pašalpa, nes kalta šalis jo nemokėjo, pradžios. Priešingu atveju teisė gauti išmoką išnyksta (Suomijos vaiko išlaikymo išmokų įstatymo Nr. 580/2008 22 straipsnis).

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Jeigu išlaikymo prievolę turinti šalis nemoka sutarto išlaikymo, teisę gauti išlaikymą turinti šalis privalo prašyti antstolio išieškoti nesumokėtą sumą. Vykdymo įstaiga teikia rekomendacijas dėl tokio prašymo pateikimo tvarkos. Vietos valdžios institucijos socialinių paslaugų departamentas taip pat gali teikti konsultacijas šeimos teisės klausimais. Žr. 13 ir 14 klausimus. Vykdymo įstaiga nereikalauja mokėti mokesčio už išlaikymo išmokų išieškojimą. Daugiau informacijos galima rasti adresu Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://oikeus.fi/ulosotto/en/index.html.

Jeigu šalis, turinti teisę gauti išlaikymą, gauna vaiko išlaikymo pašalpą iš Suomijos socialinio draudimo institucijos (Kela) dėl to, kad išlaikymo išmoka nemokama, ta šalis, siekdama išieškoti išlaikymo išmokas, negali pareikšti ieškinio. Jeigu Kela moka vaiko išlaikymo pašalpą, ji perima teisę į išlaikymo išmoką, lygią daliai, kurią mokėjo kaip vaiko išlaikymo pašalpą (teisė pareikšti atgręžtinį reikalavimą) (Vaiko išlaikymo įstatymo Nr. 580/2008 19 straipsnis). Jeigu išlaikymo išmoka, dėl kurios susitarta, yra didesnė, palyginti su Kela mokama vaiko išlaikymo pašalpa, ir išlaikymo prievolę turinti šalis nemoka išlaikymo, Kela sumoka visą vaiko išlaikymo pašalpą, o visą nesumokėtą išlaikymo išmokos dalį išieško iš tos šalies. Jeigu byla baigiama sėkmingai, Kela sumoka išlaikymo išmokos ir vaiko išlaikymo pašalpos skirtumą vienam iš vaiką globojančių tėvų tada, kai išieško skolą.

Tarpvalstybinėse bylose, susijusiose su išlaikymo išmokų išieškojimu, suinteresuotosios šalys klausimus gali perduoti spręsti centrinei institucijai – Teisingumo ministerijai.

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

Jeigu išlaikymo prievolę turinti šalis nemoka išlaikymo, kurį Suomijoje gyvenančiam vaikui privaloma mokėti pagal išlaikymo susitarimą arba sprendimą, vaikas turi teisę gauti vaiko išlaikymo pašalpą iš Suomijos socialinio draudimo institucijos (Kela). Informaciją apie Kela mokamos vaiko išlaikymo pašalpos dydį galima rasti šios institucijos svetainėje Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttp://www.kela.fi/elatustuki (Įstatymas dėl tam tikrų išlaikymo išmokų ir pragyvenimo išlaidų indekso susiejimo (Nr. 583/2008)).

Vaiko išlaikymo pašalpą taip pat įmanoma gauti, jeigu, atsižvelgiant į išlaikymo prievolę turinčio sutuoktinio sunkią finansinę padėtį, išlaikymo susitarime arba sprendime nustatyta mažesnė šiuo metu mokama vaiko išlaikymo pašalpos suma. Tokiais atvejais Kela sumoka vaiko išlaikymo pašalpos ir išlaikymo išmokos skirtumą. Be to, vaikas iš skolininko gauna išlaikymo susitarime arba sprendime nurodytą konkretų išlaikymą. Jeigu išlaikymo prievolę turinti šalis negali mokėti išlaikymo, taip pat gali būti nustatyta 0 EUR dydžio išlaikymo suma. Tokiais atvejais Kela sumoka visą vaiko išlaikymo pašalpą.

Vaiko išlaikymo įstatyme (Nr. 580/2008) įtvirtintos nuostatos dėl reikalavimų, kuriais reglamentuojama vaiko išlaikymo pašalpos gavimo tvarka. Vaiko išlaikymo pašalpa priteisiama vaiko globėjo, teisinio atstovo arba kito vaiku besirūpinančio asmens prašymu. 15 metų sulaukęs vaikas taip pat gali prašyti priteisti išlaikymą, jeigu gyvena savarankiškai. Vaiko išlaikymo pašalpos mokėjimas nedaro jokio poveikio atitinkamos šalies prievolei mokėti visą išlaikymą. Kai Kela, atsižvelgdama į tai, kad išlaikymo išmoka nemokama, nusprendžia mokėti vaiko išlaikymo pašalpą, ji turi teisę ir pareigą iš atitinkamos šalies išieškoti visas nesumokėtas išlaikymo išmokas.

Sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, vaiko išlaikymo išmoką gali gauti tik iš kito sutuoktinio.

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Teisingumo ministerija yra centrinė Suomijos institucija, kuri sprendžia su tarptautinio išlaikymo išieškojimo tvarka susijusius klausimus (žr., pvz., Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje ir 2007 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo). Centrinės institucijos pareigos apima prašymų dėl išlaikymo gavimą, jų perdavimą kompetentingoms institucijoms ir su prašymais susijusių bylų iškėlimą.

Jeigu išlaikymo prievolę turinti šalis gyvena šalyje, kurioje galioja tarptautinė išlaikymo išieškojimo tvarka, pareiškėjas gali susisiekti su Teisingumo ministerija, siekdama išieškoti išlaikymą toje užsienio šalyje. Prireikus pareiškėjai raginami susisiekti su savo vietos teisinės pagalbos tarnyba arba privačiu advokatu (pvz., kad išsiaiškintų, kaip užpildyti prašymo dokumentus). Vietos valdžios institucijos socialinių paslaugų departamentas taip pat gali teikti konsultacijas šeimos teisės klausimais.

Jeigu šaliai, turinčiai teisę gauti išlaikymą, vaiko išlaikymo pašalpą moka Suomijos socialinio draudimo institucija (Kela) dėl to, kad išlaikymo išmoka nemokama, Kela perima teisę į išlaikymo išmoką, lygią daliai, kurią mokėjo kaip vaiko išlaikymo pašalpą (teisė pareikšti atgręžtinį reikalavimą) (Vaiko išlaikymo įstatymo Nr. 580/2008 19 straipsnis). Tokiu atveju Kela išieško likusias išlaikymo išmokas šalies, turinčios gauti išlaikymą, vardu, kuri tokiais atvejais negali pareikšti ieškinio, kad išieškotų skolą. Jeigu išlaikymo išmoka, dėl kurios susitarta, yra didesnė, palyginti su Kela mokama vaiko išlaikymo pašalpa, Kela sumoka visą vaiko išlaikymo pašalpą, o visą nesumokėtą išlaikymo išmokos dalį išieško iš išlaikymo prievolę turinčios šalies. Jeigu byla baigiama sėkmingai, Kela sumoka išlaikymo išmokos ir vaiko išlaikymo pašalpos skirtumą vienam iš vaiką globojančių tėvų tada, kai išieško skolą.

Sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, vaiko išlaikymo išmoką gali gauti tik iš kito sutuoktinio. Toks asmuo gali kreiptis į antstolį siekdamas išsiaiškinti, ar užsienyje gyvenantis sutuoktinis Suomijoje turi turto, kurį būtų galima areštuoti pagal Vykdymo įstatymą. Jis taip pat gali prašyti, kad Teisingumo ministerija padėtų išieškoti išlaikymą užsienyje.

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Teisingumo ministerijos (centrinės institucijos) kontaktai

Adresas: Ministry of Justice

PO BOX 25,

00023 Government

Tel. +358 29516001
Faks. +358 9 1606 7524
E. paštas Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasmaintenance.ca@om.fi

Teisingumo ministerijos svetainę galima rasti adresu Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://oikeusministerio.fi.

Suomijos socialinio draudimo institucijos (Kela) kontaktai:
Adresas: Kansaneläkelaitos,
Perintäkeskus 
PO BOX 50,
00601 Helsinki

Tel. +35820 634 4940 (individualūs asmenys), +35820 634 4942 (institucijos) 
Faks. +358 20 635 3330

E. paštas Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasmaintenance@kela.fi

Kela svetainė: Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://www.kela.fi/web/en

Teisinės pagalbos tarnybų svetaines galima rasti adresu Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://oikeus.fi/oikeusapu/en/index/yhteystiedot.html.

Vietos valdžios institucijų socialinių paslaugų departamentų kontaktus galima rasti telefonų knygoje arba paskambinus Suomijos informacijos tarnyboms. Paskambinus reikia nurodyti atitinkamą vietos valdžios institucijos socialinių paslaugų departamentą. Suomijoje yra apytiksliai 320 vietos valdžios institucijų (savivaldybių).

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Kitos šalies pareiškėjas greičiausiai visą informaciją gaus, jeigu kreipsis į tos šalies kompetentingą centrinę instituciją, kuri tuomet susisieks su Suomijos teisingumo ministerija (žr. 13, 14 ir 15 klausimus).

Pareiškėjas taip pat gali tiesiogiai kreiptis į Suomijos valdžios institucijas.

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Žr. atsakymą į 15 klausimą.

Jeigu šalis, turinti teisę gauti išlaikymą (vaikas arba sutuoktinis), ir išlaikymo prievolę turinti šalis gyvena skirtingose šalyse, Teisingumo ministerija taip pat kaip ir užsienio šalies kompetentingos institucijos, gali kiekvienai šaliai padėti išspręsti kylančius klausimus. Pareiškėjas (teisę gauti išlaikymą turintis vaikas arba sutuoktinis) gali kreiptis į ministeriją prašydamas teismo sprendimą, nutartį arba patvirtintą susitarimą dėl išlaikymo, priimtą / sudarytą užsienio šalyje, vykdyti Suomijoje ir vykdymo metu išieškotą išlaikymą areštuojant turtą sumokėti į teisę gauti išlaikymą turinčios šalies nurodytą banko sąskaitą. Tačiau Teisingumo ministerija negali mokėti išlaikymo skolininko vardu.

Pagal įvairius galiojančius tarptautinius susitarimus prie Teisingumo ministerijos, kuri veikia kaip centrinė institucija, funkcijų taip pat priskiriamas pagalbos nustatant skolininko arba kreditoriaus buvimo vietą, gaunant informaciją, susijusią su skolininko arba kreditoriaus pajamomis, ir pagalbos nustatant tėvystę, jeigu to reikia išieškant išlaikymą, teikimas.

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Taip.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

------

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Jeigu Teisingumo ministerija arba jos įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į savo, kaip centrinės institucijos, funkcijas ir veikdamas pagal įvairius galiojančius tarptautinius susitarimus, atstovauja pareiškėjui Suomijos teisme arba kitoje institucijoje, pareiškėjui teikiama nemokama teisinė pagalba, nepaisant kituose įstatymuose nustatytų teisinei pagalbai taikomų būtinųjų sąlygų.

Ši nuostata taikoma klausimams, susijusiems su:

  1. užsienio valstybėje priimto išlaikymo sprendimo pripažinimu ar vykdymu Suomijoje;
  2. tėvystės nustatymu;
  3. tėvo (motinos) įpareigojimu mokėti išlaikymą savo vaikui;
  4. vaiko išlaikymo išmokos, dėl kurios susitarta, pakeitimo, jeigu pareiškėjas yra vaikas arba vaiko atstovas.

Tačiau 2–4 punktuose nurodytos nuostatos taikomos tik jeigu bylos iškėlimo metu vaikas nėra sulaukęs 21 metų.

Jeigu Teisingumo ministerija arba jos įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į savo, kaip centrinės institucijos, užduotis ir veikdamas pagal įvairius galiojančius tarptautinius susitarimus, atstovauja pareiškėjui vykdant išlaikymo sprendimą, pareiškėjas neatsako už jokias vykdymo išlaidas.

Kitais atvejais pareiškėjas gali prašyti suteikti valstybės teisinę pagalbą. Teisinė pagalba reiškia, kad pareiškėjas gali gauti padėjėjo (advokato) paslaugas ir valstybės sąskaita visiškai arba iš dalies išspręsti teisinį klausimą. Teisinė pagalba teikiama visose bylose. Paprastai ji teikiama tik Suomijoje nagrinėjamose bylose. Dėl jos galima kreiptis į bet kurią teisinės pagalbos tarnybą, nepaisant pareiškėjo gyvenamosios vietos. Žinoma, praktiškiausias sprendimas – kreiptis į artimiausią tarnybą. Pareiškėjai privalo nurodyti uždarbio šaltinius, reikalaujamas atlyginti išlaidas, turtą ir skolas. Taip pat reikia aprašyti bylos, kurioje prašoma suteikti teisinę pagalbą, aplinkybes ir nurodyti išsamią informaciją apie teisinių išlaidų draudimą, kurį turi pareiškėjas. Daugiau informacijos galima rasti adresu Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://oikeus.fi/oikeusapu/en/index.html.

Suomijos vykdymo institucijos nerenka mokesčio už išlaikymo išieškojimą.

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

Teisingumo ministerija pagal Reglamento 51 straipsnį paskirta centrine institucija. Įstatyme dėl Suomijos centrinės institucijos, nagrinėjančios tam tikras tarptautines su išlaikymu susijusias bylas (Nr. 1076/2010), taip pat įtvirtintos papildomos nacionalinės teisės nuostatos dėl jos funkcijų.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasJūsų Europa.

Laukiame jūsų Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasatsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Your-Europe

Paskutinis naujinimas: 15/02/2024

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Šeimos išlaikymas - Švedija

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Švedijos teisėje nustatyta prievolė išlaikyti vaikus, sutuoktinius ir santuoką nutraukusius sutuoktinius. Su sutuoktinių tarpusavio išlaikymo prievolėmis susijusios nuostatos taikomos ir partnerystę įregistravusiems asmenims.

Vaikų išlaikymas

Tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus, atsižvelgdami į pagrįstus vaiko poreikius ir bendrą savo finansinį pajėgumą. Vienas iš tėvų, neturintis jokių galimybių prisidėti prie savo vaiko išlaikymo, neturi išlaikymo prievolės.

Vienas iš tėvų, kuris negloboja vaiko ir su juo nuolat negyvena, vykdo jam priklausančią išlaikymo prievolę mokėdamas išlaikymo išmoką. Vienas iš tėvų, kuris kartu su kitu iš tėvų globoja vaiką, taip pat gali būti įpareigotas mokėti išlaikymo išmoką. Taip yra tuo atveju, jeigu vaikas nuolat gyvena tik su vienu iš tėvų, nepaisant to, ar tas asmuo gyvena vienas, ar su nauju partneriu.

Asmuo, kuris nuolat gyvena su kito asmens vaiku ir vaiką globojančiu vienu iš tėvų, taip pat turi pareigą išlaikyti tą vaiką, jeigu šalys yra susituokusios arba turi bendrą (-ų) vaiką (-ų). Tačiau patėvis (pamotė) turi pareigą išlaikyti vaiką tik tiek, kiek vaikas negauna išlaikymo iš kito tėvo (motinos), t. y. su kuriuo (-ia) patėvis (pamotė) negyvena.

Išlaikymo išmokos nustatomos teismo sprendime arba susitarime. Susitarimas galioja tik jeigu jis sudaromas raštu dviejų kitų žmonių akivaizdoje.

Šalys taip pat gali susitarti, kad ateityje išlaikymo išmokos bus sumokamos kaip vienkartinė išmoka arba ne dažniau kaip kas tris mėnesius. Jeigu vaikas nėra sulaukęs 18 metų, susitarimą taip pat turi patvirtinti atitinkamas socialinės gerovės komitetas (šved. socialnämnden).

Jeigu vaikas nėra sulaukęs 18 metų, išlaikymas išmokant vienkartinę išmoką turi būti mokamas socialinės gerovės komitetui. Komitetui sumokėta suma turi būti naudojama išlaikymo prievolę atitinkančiai vaiko metinei rentai iš draudimo bendrovės įsigyti, išskyrus atvejus, kai susitarimu draudžiama tai daryti arba kai Komitetas mano, kad suma gali būti naudojama kokiu nors kitu vaiko išlaikymui tinkamu būdu.

Išlaikymo išmokos iš anksto mokamos už kiekvieną kalendorinį mėnesį. Tačiau teismas gali nuspręsti dėl kitokio mokėjimo būdo, jeigu tam yra konkrečių priežasčių.

Reikalavimas dėl išlaikymo išmokų nustatymo atgaline data už ilgesnį nei trejų metų laikotarpį iki reikalavimo pateikimo dienos negali būti patenkinamas, išskyrus atvejus, kai su tuo sutinka išlaikymo prievolę turintis asmuo.

Reikalavimai dėl nustatytos išlaikymo išmokos išieškojimo nustoja galioti praėjus penkeriems metams nuo išmokos mokėjimo datos (senaties terminas).

Tarpusavio išlaikymas gyvenant poroje

Santuokos metu kiekvienas sutuoktinis turi pareigą išlaikyti save ir kitą sutuoktinį. Jeigu vienas iš sutuoktinių negali visiškai savęs išlaikyti, kitas sutuoktinis taip pat turi pareigą prisidėti prie kito sutuoktinio asmeninių poreikių tenkinimo.

Nutraukus santuoką, galioja principas, pagal kurį kiekvienas sutuoktinis yra atsakingas už savo paties išlaikymą. Tačiau jeigu vieno iš sutuoktinių išlaikymui pereinamuoju laikotarpiu reikia pinigų, jis turi teisę gauti pagrįstą išmoką iš kito sutuoktinio atsižvelgiant į to sutuoktinio gebėjimus ir kitas aplinkybes. Išimtinėmis aplinkybėmis sutuoktiniui išlaikymas gali būti mokamas ilgesnį laikotarpį.

Jeigu sutuoktiniai negali susitarti dėl išlaikymo, ginčas gali būti sprendžiamas teisme.

Nutraukus santuoką, išlaikymo išmoka mokama periodinėmis išmokomis. Tačiau teismas gali nustatyti sumą, kuri išmokama vieną kartą, jeigu tam yra pateisinamų priežasčių, pvz., jeigu sutuoktinis turi mokėti pensijos įmoką.

Reikalavimas dėl išlaikymo išmokų nustatymo atgaline data už ilgesnį nei trejų metų laikotarpį iki reikalavimo pateikimo dienos negali būti patenkinamas, išskyrus atvejus, kai su tuo sutinka išlaikymo prievolę turintis asmuo.

Reikalavimai dėl nustatytos išlaikymo išmokos išieškojimo nustoja galioti praėjus trejiems metams nuo tos dienos, kurią išmoka turėjo būti sumokėta (senaties terminas).

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Tėvų išlaikymo prievolė paprastai nustoja galioti vaikui sulaukus 18 metų. Tačiau jeigu vaikas dar nebaigė mokytis vidurinėje mokykloje, išlaikymo prievolė galioja toliau, kol vaikas mokosi mokykloje, bet ne vėliau, negu jis sulaukia 21 metų. Mokykla šiuo atveju yra privalomąjį vidurinį išsilavinimą arba aukštesnįjį vidurinį išsilavinimą arba kitą panašų bendrąjį išsilavinimą teikianti mokymo įstaiga.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Švedijoje nėra specialios valdžios institucijos, nustatančios arba padedančios nustatyti išlaikymo dydį. Išlaikymo išmokos gali būti nustatomos teismo sprendime arba susitarime. Todėl, jeigu šalims nepavyksta susitarti, pareiškėjas turi kreiptis į apylinkės teismą (šved. tingsrätt) ir pateikti prašymą dėl šaukimo į teismą.
Jeigu turite klausimų dėl tarptautinio išlaikymo, galite kreiptis į Švedijos socialinio draudimo agentūrą (šved. Försäkringskassan) – ji Švedijoje atlieka centrinės institucijos funkciją.

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Vaiką globojantis vienas iš tėvų turi teisę nepilnamečio vaiko vardu reikalauti teikti išlaikymą. Jeigu yra paskirtas specialus globėjas, jis taip pat turi teisę veikti vaiko vardu.

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Jurisdikcijos taisykles galima rasti Tėvų kodekse (šved. föräldrabalken), Santuokos kodekse (äktenskapsbalken) ir Teisminio proceso kodekse (rättegångsbalken). Informaciją taip pat galima gauti apylinkės teisme.

Vaiko išlaikymo byla nagrinėjama atsakovo įprastinės gyvenamosios vietos teisme. Jeigu kito kompetentingo teismo nėra, bylą nagrinėja Stokholmo apylinkės teismas.

Išlaikymo išmokų sutuoktiniui klausimai gali būti išsprendžiami nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą. Bylas dėl santuokos nagrinėja vieno iš sutuoktinių įprastinės gyvenamosios vietos teismas. Jeigu nė vienas sutuoktinis Švedijoje neturi įprastinės gyvenamosios vietos, bylą nagrinėja Stokholmo apylinkės teismas. Jeigu byla, susijusi su sutuoktinio išlaikymu, nėra pradedama nagrinėjant bylą dėl santuokos, taikomos Teisminio proceso kodekso 10 skyriaus bendrosios jurisdikcijos taisyklės.

2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas) nustatytos tarpvalstybinėse bylose taikomos jurisdikcijos taisyklės.

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Ne. Kiekvienas asmuo, kuris nori iškelti bylą teisme, turi kreiptis į kompetentingą apylinkės teismą ir prašyti įteikti šaukimą į teismą.

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Teismo procesas Švedijoje yra nemokamas, išskyrus prašymo mokestį, kuris šiuo metu yra 900 SEK. Jeigu pareiškėjas samdosi teisės konsultantą arba advokatą, jis turės atlyginti jo išlaidas. Pateikiant įrodymus, pvz., vykdant liudytojų apklausą, taip pat gali būti patiriamos išlaidos.

Išlaidų neįmanoma iš anksto apskaičiuoti, nes kiekvienoje byloje jos yra skirtingos.

Tam tikromis sąlygomis gali būti suteikta teisinė pagalba. Norint, kad išlaikymo byloje būtų suteikta teisinė pagalba, būtina remtis konkrečiais pagrindais. Tokie pagrindai gali galioti, pvz., jeigu aplinkybės yra sudėtingesnės nei įprasta ir todėl reikia teikti platesnio masto teisinę pagalbą.

Jeigu teisinė pagalba suteikiama, pareiškėjui skiriamas advokatas, o valstybė sumoka to asmens užmokestį, jeigu pareiškėjas neišgali jo sumokėti. Teikiant teisinę pagalbą taip pat atlyginamos su įrodymų pateikimu, tyrimu, vertimu žodžiu ir raštu ir tarpininko paslaugomis susijusios išlaidos. Asmenys, kuriems buvo suteikta teisinė pagalba, taip pat atleidžiami nuo pareigos sumokėti tam tikrus mokesčius teismams ir Švedijos vykdymo tarnybai (šved. Kronofogdemyndigheten).

Švedijos pilietybės neturintiems ir šalyje negyvenantiems arba negyvenusiems asmenims teisinė pagalba gali būti teikiama dėl ieškinių, kurie turi būti pareikšti Švedijoje, jeigu tam yra ypatingų priežasčių. Jeigu byla turi būti nagrinėjama užsienyje, teisinė pagalba gali būti suteikta tik tuo atveju, jei asmuo gyvena Švedijoje. Visų ES valstybių narių piliečiai turi tokią pat teisę gauti teisinę pagalbą, kaip ir Švedijos piliečiai. Tam tikrų kitų šalių piliečiai taip pat turi tokias pat teises pagal specialią nuostatą, kuria reikalaujama, kad galiotų susitarimas dėl abipusiškumo principo.

Kai ES viduje sprendžiami ginčai su tarpvalstybiniu elementu, galioja tam tikros specialios nuostatos dėl teisinės pagalbos, būtent skirtos užtikrinti, kad tam tikrais atvejais, susijusiais su kurio nors iš tėvų prievole išlaikyti jaunesnį negu 21 m. amžiaus vaiką, pagal Išlaikymo reglamentą gali būti suteikiama nemokama teisinė pagalba.

Informaciją apie teisinę pagalbą galima gauti Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasTeisinės pagalbos institucijoje (šved. Rättshjälpsmyndigheten).

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Vaiko išlaikymo išmokos dydis nustatomas remiantis teisiniais kriterijais. Išlaikymo prievolę turintis vienas iš tėvų turi teisę, iš jo pajamų atskaičius mokesčius, pasilikti tam tikrą savo paties išlaikymui reikalingą sumą. Tai, be kita ko, yra išlaidos būstui, kurios apskaičiuojamos atskirai, atsižvelgiant į pagrįstą jų dydį. Kitos pragyvenimo išlaidos apskaičiuojamos pagal standartinę sumą, kuri yra susieta su indeksu. Atitinkamas vienas iš tėvų taip pat gali pasilikti sutuoktinio, su kuriuo bendrai gyvena, išlaikymui reikalingą sumą, jeigu tam yra konkrečių priežasčių. Galiausiai išlaikymo prievolę turintis vienas iš tėvų gali pasilikti bet kurių būste gyvenančių vaikų išlaikymui reikalingą sumą. Tai, kokia likusi sumos dalis turėtų būti skirta išlaikymo išmokai, be kita ko, priklauso nuo vaiko poreikių ir kito iš tėvų gebėjimo padengti vaiko išlaikymo išlaidas. Tam tikras išlaidas, patirtas bendraujant su vaiku, galima atskaičiuoti.

Teisinių kriterijų, pagal kuriuos būtų nustatoma išlaikymo išmoka sutuoktiniui, nėra. Tačiau kai kuriais pirmiau išvardytais vertinimo kriterijais galima vadovautis kaip gairėmis.

Išlaikymo išmokos yra susietos su indeksu siekiant užtikrinti, kad jos išlaikytų pradinę savo vertę. Indeksas atspindi bazinio kainų dydžio pokyčius, kaip nustatyta Socialinio draudimo kodekse (šved. socialförsäkringsbalken), išskyrus atvejus, kai teismo sprendime arba susitarime dėl išlaikymo išmokos nustatoma kitokia nuostata dėl indeksavimo. Socialinio draudimo agentūra kasmet nusprendžia, ar išlaikymo išmoka turi būti keičiama, ir, jeigu taip, koks procentinis pokytis turi būti taikomas. Pakeitimas, kuris paprastai patvirtinamas vasario 1 d., taikomas išlaikymo išmokoms, nustatytoms iki ankstesnių metų lapkričio 1 d.

Jeigu šalys susitaria, jos gali iš dalies pakeisti nustatytą išlaikymo išmoką pasirašydamos naują susitarimą. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, jei išlaikymo išmoka anksčiau buvo nustatyta teismo sprendimu. Teismas taip pat gali tikslinti sprendimą arba susitarimą, jeigu dėl pasikeitusių aplinkybių tai yra pagrįsta. Laikotarpiu iki bylos nagrinėjimo pradžios kurios nors šalies ginčijamas tikslinimas gali būti susijęs tik su dar nesumokėtų išmokų sumažinimu arba panaikinimu. Norint, kad teismas dėl pasikeitusių aplinkybių padidintų santuoką nutraukusiam sutuoktiniui mokamą išmoką, būtina įvykdyti konkrečias sąlygas.

Teismas taip pat gali pakeisti susitarimą dėl išlaikymo, jeigu jo sudarymo metu buvusių aplinkybių ir bendrųjų aplinkybių požiūriu tas susitarimas yra nepagrįstas. Tačiau jau gautas išlaikymo išmokas gali būti įpareigojama grąžinti tik tuo atveju, jeigu yra tokį grąžinimą pateisinančių konkrečių priežasčių.

Jeigu periodinės išlaikymo išmokos vaikui dydis nebuvo keičiamas šešerius metus, nedarant poveikio su indeksu susijusiems pakeitimams, teismas be jokių konkrečių priežasčių gali peržiūrėti būsimas išlaikymo išmokas.

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Išlaikymo išmokos turi būti mokamos asmeniui, kuriam priklauso išlaikymas. Jeigu išlaikomas asmuo yra 18 metų nesulaukęs vaikas, išmoka mokama vaiką globojančiam ir su juo gyvenančiam vienam iš tėvų.

Jeigu vaikas nėra sulaukęs 18 metų, išlaikymas išmokant vienkartinę išmoką turi būti mokamas socialinės gerovės komitetui.

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Prašymas dėl vykdymo gali būti pateikiamas Vykdymo tarnybai. Šį prašymą galima pateikti žodžiu arba raštu. Kartu su prašymu turi būti pateikiamas vykdomasis dokumentas. Pagal Santuokos kodeksą arba Tėvų kodeksą dviejų asmenų akivaizdoje duotas rašytinis įsipareigojimas, susijęs su išlaikymo išmoka, gali būti vykdomas kaip ir įstatymo galią turintis teismo sprendimas.

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Kai kalbama apie vaiko išlaikymą, reikalavimas nustatyti išlaikymą negali būti patenkinamas ilgesniam laikotarpiui negu treji metai iki reikalavimo pateikimo dienos, nebent skolininkas sutinka. Reikalavimai dėl nustatytos išlaikymo išmokos išieškojimo nustoja galioti praėjus penkeriems metams nuo išmokos mokėjimo datos (senaties terminas).

Kai kalbama apie sutuoktinio išlaikymą, reikalavimas nustatyti išlaikymą negali būti patenkinamas ilgesniam laikotarpiui negu treji metai iki reikalavimo pateikimo dienos, nebent skolininkas sutinka. Reikalavimai dėl nustatytos išlaikymo išmokos išieškojimo nustoja galioti praėjus trejiems metams nuo tos dienos, kurią išmoka turėjo būti sumokėta (senaties terminas).

Kalbant apie vykdymo užtikrinimą, taikomos tam tikros arešto išimtys, pavyzdžiui, areštuoti negalima drabužių ir kitų daiktų, skirtų tik skolininko asmeniniam naudojimui, iki pagrįstos vertės, taip pat tam tikrų namuose ir jų priežiūrai reikalingų daiktų. Jeigu skolininkas turi šeimą, nustatant daiktus, kurie nebus areštuojami, atsižvelgiama į šeimos naudojamus daiktus ir šeimos poreikius.

Galima areštuoti tik tą skolininko darbo užmokesčio ar atlyginimo dalį, kuri viršija sumą, reikalingą skolininko ir jo šeimos pragyvenimui. Skolininko darbo užmokesčio ar atlyginimo dalis, kurios negalima areštuoti (šved. förbehållsbeloppet), nustatoma pagal standartinę sumą. Standartinė suma – tai visos įprastos pragyvenimo išlaidos, išskyrus būsto išlaikymo išlaidas, kurios nustatomos atskirai ir pridedamos prie standartinės sumos. Standartinę sumą kasmet nustato Vykdymo tarnyba.

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Švedijoje Vykdymo tarnyba teikia pagalbą išieškant išlaikymą. Tarpvalstybinėse bylose teisę į išlaikymą turintis asmuo, kreipdamasis į Vykdymo tarnybą dėl išieškojimo, gali gauti Socialinio draudimo agentūros administracinę pagalbą.

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

Skyrium gyventi pradėjusių tėvų vaikams Socialinio draudimo agentūra gali skirti išlaikymo paramą, iš viso sudarančią 1 673 SEK per mėnesį, iki to mėnesio, kurį vaikui sueina septyneri metai, 1 823 SEK per mėnesį, kol vaikui sueina 15 metų, ir 2 223 SEK per mėnesį nuo to mėnesio, kurį vaikui sueina 15 metų; parama skiriama tam iš tėvų, kuris gyvena ir yra oficialiai įregistruotas su vaiku. Sprendimas dėl išlaikymo paramos priimamas pateikus prašymą Socialinio draudimo agentūrai, kuri yra socialinio draudimo administravimo įstaiga. Išlaikymo parama – tai priemonė, kuria visuomenė užtikrina, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, gautų tam tikro dydžio išlaikymą, net jeigu išlaikymo prievolę turintis vienas iš tėvų nevykdo savo išlaikymo prievolės. Išlaikymo prievolę turintis vienas iš tėvų pagal savo pajamas ir bendrą vaikų, kuriems jis turi mokėti išlaikymą, skaičių turi kompensuoti valstybės sumokėtas išlaikymo išmokas. Mokėjimo prievolė nustatoma taikant administracinį procesą. Jeigu vietoj to išlaikymo išmoka mokama tiesiogiai su vaiku gyvenančiam vienam iš tėvų, išlaikymo išmokos dydis, kurį moka Socialinio draudimo įstaiga, atitinkamai sumažinamas. Tai žinoma kaip papildoma išmoka (šved. utfyllnadsbidrag).

Jeigu išlaikymo prievolę turintis vienas iš tėvų gyvena užsienyje arba Švedijoje, tačiau atlygį arba kitas pajamas gauna iš kitos šalies, Socialinio draudimo agentūra gali nurodyti vienam iš tėvų, kuris globoja vaiką ir su juo gyvena, imtis priemonių siekiant sudaryti sąlygas nustatyti išlaikymo prievolę. Tokiais atvejais Socialinio draudimo agentūra perima vaiko teisę gauti tokią išlaikymo išmokų sumą, kokią įstaiga išmokėjo kaip išlaikymo paramą.

Sutuoktinis išlaikymo paramos iš Socialinio draudimo agentūros gauti negali.

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

Tarpvalstybinėse bylose pareiškėjas gali gauti Socialinio draudimo agentūros administracinę pagalbą. Socialinio draudimo agentūra yra centrinė institucija taikant ES Išlaikymo reglamentą ir 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (2007 m. Hagos konvencija), taip pat perduodančioji ir gaunančioji agentūra taikant 1956 m. Niujorko konvenciją dėl išlaikymo išieškojimo užsienyje.

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Žr. atsakymą į klausimą Nr. 14.

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Socialinio draudimo agentūros kontaktiniai duomenys:

Swedish Social Insurance Agency (Försäkringskassan)

PO Box 1164

SE-621 22 Visby

Sweden

Tel.: +46 (771) 17 90 00

Faksas: +46 (10) 11 20 411

E. paštas: Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langascentralmyndigheten@forsakringskassan.se

Socialinio draudimo agentūra imasi visų tinkamų priemonių išlaikymo išieškojimui palengvinti. Jos, kaip centrinės institucijos pagal Išlaikymo reglamentą ir 2007 m. Hagos konvenciją, funkcijos atitinkamai kildinamos iš reglamento ir konvencijos. Be kita ko, Socialinio draudimo agentūra turi padėti teisę į išlaikymą turintiems asmenims pateikti prašymus, kurie gali būti teikiami per valdžios instituciją, pvz., prašymą priimti sprendimą dėl išlaikymo kitoje valstybėje. Daugiau informacijos apie pareiškėjams teikiamą pagalbą galima gauti Socialinio draudimo agentūroje.

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

Pareiškėjai, kurie pageidauja išieškoti išlaikymo išmokas pagal 1956 m. Niujorko konvenciją dėl išlaikymo išieškojimo užsienyje, privalo kreiptis į savo šalies perduodančiąją agentūrą, kuri persiunčia prašymą Švedijos gaunančiajai agentūrai (Socialinio draudimo agentūrai).

Ta pati taisyklė taikoma, jeigu pareiškėjas pageidauja gauti paramą, kurią galima gauti iš centrinių institucijų pagal Išlaikymo reglamentą arba 2007 m. Hagos konvenciją: jis privalo kreiptis į savo šalies centrinę instituciją, kuri persiunčia prašymą Švedijos centrinei institucijai (Socialinio draudimo agentūrai).

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Jeigu teisę į išlaikymą turintis asmuo pageidauja išieškoti išlaikymą pagal 1956 m. Niujorko konvenciją dėl išlaikymo išieškojimo užsienyje, Išlaikymo reglamentą arba 2007 m. Hagos konvenciją, jis turi pateikti prašymą Švedijos perduodančiajai agentūrai / centrinei institucijai (Socialinio draudimo agentūrai), o ji tada perduoda prašymą gaunančiajai institucijai šalyje, kurioje asmuo gyvena ir (arba) gauna pajamas.

Jeigu jūs, kaip prievolę mokėti išlaikymą turintis asmuo, pageidaujate, kad jums padėtų, pavyzdžiui, pakeisti fiksuotą išlaikymo išmoką, galite kreiptis į savo šalies centrinę instituciją, kuri perduos prašymą Švedijos centrinei institucijai (Socialinio draudimo agentūrai).

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Žr. atsakymą į klausimą Nr. 16.

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Taip. Švedija privalo laikytis 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolo dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės (Hagos protokolo), kurio nuostatos Europos Sąjungoje taikomos nuo 2011 m. birželio 18 d. Pagrindinė taisyklė pagal Hagos protokolą – taikoma valstybės, kurioje yra teisę į išlaikymą turinčio asmens įprastinė gyvenamoji vieta, teisė. Visų pirma, atsižvelgiant į vaiko interesus, įmanoma taikyti teismo šalies teisę arba šalies, kurios pilietybę turi tiek vaikas, tiek privalantis mokėti išlaikymą asmuo, teisę, jeigu įprastinės gyvenamosios vietos šalies teisės taikymas neatitiktų vaiko interesų. Šalys taip pat gali susitarti dėl taikytinos teisės, tačiau laisvė sudaryti tokius susitarimus yra ribojama tais atvejais, kai, pvz., jie yra susiję su 18 metų nesulaukusių vaikų išlaikymu.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

Švedija privalo laikytis Hagos protokolo (žr. atsakymą į 20 klausimą).

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Dėl bendrų teisinei pagalbai taikomų sąlygų žr. atsakymą į 7 klausimą.

ES vidaus ginčams su tarpvalstybiniu elementu taikomos specialios nuostatos dėl teisinės pagalbos. Įvykdžius Išlaikymo reglamente nustatytas teisinei pagalbai keliamas sąlygas, teisinė pagalba bus suteikta nemokamai, jeigu pareiškėjui reikalinga teisinė pagalba ir to poreikio negalima patenkinti jokiomis kitomis priemonėmis.

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

Konkrečių priemonių nepatvirtinta.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasJūsų Europa.

Laukiame jūsų Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasatsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Your-Europe

Paskutinis naujinimas: 28/03/2023

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Šeimos išlaikymas - Anglija ir Velsas

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Vienas iš tėvų savo vaikams ar bet kuriam kitam šeimos vaikui skirtą išlaikymą gali mokėti kitam iš tėvų arba asmeniui, kuriam paskirta globa, ir tai daryti per teismą arba naudodamasis teisės aktais nustatyta vaikų išlaikymo sistema (teisės aktais Anglijai, Velsui ir Škotijai nustatyta administracinė sistema). Teisės aktais nustatytą vaikų išlaikymo sistemą sudaro trys organizacijos: Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasVaikų išlaikymo tarnyba („Child Maintenance Service“, CMS), Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasInformacijos apie vaikų išlaikymo galimybes skyrius („Child Maintenance Options“) ir Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasVaikų išlaikymo agentūra („Child Support Agency“, CSA). Norint pasinaudoti vaikų išlaikymo sistema, būtina, kad susijusių asmenų (tėvų, globėjo ir vaikų) įprastinė gyvenamoji vieta būtų Jungtinėje Karalystėje.

Visus pagal teisės aktais nustatytą sistemą pateiktus prašymus tvarko CMS, o tėvai prie sistemos gali prisijungti per Informacijos apie vaikų išlaikymo galimybes skyrių. CSA yra uždaryta ir visų bylų dėl neįvykdytų įsipareigojimų nagrinėjimas šiuo metu yra baigtas. Susisiekiama su tėvais, kurių bylos susijusios tik su įsiskolinimais, siekiant išsiaiškinti, ar jie vis dar pageidauja, kad skola būtų išieškota, tokiu atveju ji galėtų būti perduota CMS.

Tėvai išlaikymą savo vaikams gali mokėti iki jie sulauks 18 metų. Pateikus prašymą, vyresnis nei 18 metų vaikas gali gauti vieno iš tėvų išlaikymą tolesniems mokslams, jeigu jis mokosi prekybos, verslo arba profesinėje mokykloje arba jeigu susiklosto ypatingos aplinkybės (Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langas1989 m. Vaikų įstatymo 1 priedas).

Išlaikymą vaikams per CMS taip pat gali mokėti atskirai nuo savo vaikų gyvenantys tėvai. CMS išlaikymo tvarką nustato taikydama administracinę, o ne teisminę procedūrą – jeigu vaikui nėra 16 arba 20 metų, kai jis mokosi pagal nuolatinės studijų formos programą, kuria nesuteikiamas aukštesnysis išsilavinimas (mokykloje arba lygiavertėje švietimo įstaigoje), arba nėra 20 metų ir jis gyvena kartu su vienu iš tėvų, kuris pateikė prašymą šiam vaikui skirti vaiko išmoką. Išlaikymas mokamas jį gaunančiam vienam iš tėvų. Prašymą CMS pateikti gali bet kuris iš tėvų arba asmuo, kuriam paskirta vaiko globa. Išlaikymo dydį apskaičiuoja CMS. Savaitines išmokas moka išlaikymą mokantis vienas iš tėvų kitam iš tėvų, gaunančių išlaikymą, tiesiogiai (dar vadinama tiesioginiu mokėjimu („Direct Pay“)) arba naudodamasis CMS „Collect and Pay“ paslauga, už kurią mokamas mokestis (žr. toliau).

Santuoką nutraukęs sutuoktinis gali mokėti išlaikymą savo buvusiam sutuoktiniui. Išlaikymas gali būti mokamas bet kuriai santuokos šaliai. Buvusiam civiliniam partneriui taip pat gali būti nustatyta prievolė mokėti išlaikymą jo buvusiam civiliniam partneriui ir visiems šeimos vaikams.

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Žr. atsakymą į ankstesnį klausimą. 1989 m. Vaikų įstatymo 1 priede jokia konkreti amžiaus riba nenustatyta.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Kai tėvai pradeda gyventi skyrium Anglijoje ir Velse, jie, prieš kreipdamiesi į CMS, privalo susisiekti su Informacijos apie vaikų išlaikymo galimybes skyriumi, kuris juos konsultuotų ir teiktų informaciją, galinčią padėti jiems veiksmingai susitarti dėl jų šeimai skirto išlaikymo. Tai gali būti vadinamasis šeimos susitarimas, t. y. tėvų susitarimas, arba CMS skirtas prašymas. Tėvai gali kreiptis į CMS tik prieš tai pasikonsultavę su Informacijos apie vaikų išlaikymo galimybes skyriaus darbuotojais.

Jeigu vienas iš tėvų nusprendžia, kad negali sudaryti šeimos susitarimo, teikdami prašymą CMS tėvai privalo sumokėti mokestį. Informaciją apie šiuo metu galiojantį mokestį galima rasti Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasvyriausybės svetainėje. Mokesčio neprivalote mokėti, jeigu esate jaunesnis nei 19 metų Šiaurės Airijoje gyvenantis pareiškėjas arba pateikėte pareiškimą dėl smurto šeimoje, apie kurį buvo pranešta CMS pripažintai institucijai. Sumokėjus mokestį, pareiškėjui turėtų būti suteiktos šios paslaugos: CMS apskaičiuoja išmokas atsižvelgdama į išlaikymą mokančio vieno iš tėvų pajamas, surandamas išlaikymą mokantis vienas iš tėvų ir tvarkomi su įsipareigojimais susiję pakeitimai. Mokėtino išlaikymo dydis apskaičiuojamas remiantis išlaikymą mokančio vieno iš tėvų bendrųjų pajamų procentine dalimi, atsižvelgiant į išlaikytinų vaikų skaičių, ir įsipareigojimai gali padidėti arba sumažėti, jeigu atsižvelgiama į kitus veiksnius, pavyzdžiui, papildomas išlaikymą mokančio vieno iš tėvų pajamas arba bendros globos pripažinimą. CMS nesuteikia garantijų, kad dėl jos įsikišimo bus vykdomi mokėjimai.

Atlikus išlaikymo vertinimą ir jei abu tėvai susitaria vienas kitam mokėti tiesiogiai naudojantis tiesioginio mokėjimo paslauga „Direct Pay“, reikia mokėti tik paraiškos pateikimo mokestį. CMS naudotojai, pageidaujantys atlikti mokėjimą naudojant CMS paslaugą „Collect and Pay“, turi mokėti surinkimo mokesčius. Išlaikymą mokančiam vienam tėvų taikomas papildomas 20 % mokestis, kuris skaičiuojamas nuo įprastos vaiko išlaikymo išmokos. Išlaikymą gaunančiam kitam iš tėvų atskaitomi 4 % iš gaunamos vaikų išlaikymo sumos. Surinkimo mokesčių galima išvengti sudarius šeimos susitarimą arba naudojantis tiesioginio mokėjimo paslauga „Direct Pay“.

Išlaikymą mokantis vienas iš tėvų taip pat privalo sumokėti mokestį CMS už vykdymo veiksmus, t. y. teismo nutarčių dėl išlaikymo prievolę turinčio vieno iš tėvų, kuris nemoka mokėtino išlaikymo, vykdymą.

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Prašymą dėl vaiko išlaikymo mokančio arba mokėjimą gaunančio ir vaiką globojančio vieno iš tėvų vardu gali pateikti bet kuris asmuo, pavyzdžiui, draugas, giminaitis arba patarėjas teisės klausimais (pavyzdžiui, teisininkas Anglijoje ir Velse). Tėvai turi suteikti asmeniui leidimą pateikti prašymą jų vardu, išskyrus atvejus, kai toks leidimas, pvz., įgaliojimas, jau suteiktas. Anglijoje ir Velse prašymo negalima pateikti vaiko vardu, nes vaikai negali patys kreiptis dėl išlaikymo.

Anglijoje ir Velse prašymą dėl išlaikymo tarpusavio vykdymo galima pateikti vaiko, santuoką nutraukusio sutuoktinio, buvusio civilinio partnerio arba kitų asmenų vardu, jeigu tai numatyta atitinkamoje tarptautinėje konvencijoje arba susitarime dėl išlaikymo tarpusavio vykdymo.

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Jeigu prašymas teikiamas Anglijoje ir Velse, jį galima pateikti vienam iš trijų Išlaikymo vykdymo centrų, atsižvelgiant į buvimo vietą Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasAnglijoje (išskyrus Londoną), Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasLondone ir Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasVelse.

Teismo administracijos darbuotojai informuoja, jeigu prašymas turi būti pateikiamas kitam teismui.

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Prašymą dėl vaiko išlaikymo pagal administracinę procedūrą tvarko CMS.

Pareiškėjai, prašantys priimti nutartį dėl išlaikymo tarpusavio vykdymo, neprivalo kreiptis į advokatą tam, kad galėtų kreiptis į teismą dėl išlaikymo išieškojimo pagal įvairias tarptautines konvencijas ir susitarimus. Iš kitos šalies gautas prašymas persiunčiamas atsakovo gyvenamosios vietos Išlaikymo vykdymo reikalų centrui.

Pagal 1989 m. Vaikų įstatymo 1 priedą pareiškėjas, norėdamas kreiptis į teismą, nebūtinai turi kreiptis į advokatą.

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Norint išieškoti išlaikymą, teisinis atstovavimas paprastai nebūtinas ir dažniausiai nereikia mokėti jokių mokesčių. Jeigu teisinis atstovavimas yra būtinas, galima naudotis teisine pagalba ir parama, tačiau kai kuriais atvejais ji teikiama įvertinus materialinę padėtį ir bylos pagrįstumą; pareiškėjo gali būti prašoma sumokėti įmoką.

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Kai prašoma išieškoti išlaikymą, teismas gali priimti nutartį dėl vaiko, sutuoktinio arba abiejų išlaikymo. Teismas gali priimti nutartį dėl periodinių mokėjimų, fiksuotos sumos, atsiskaitomųjų mokėjimų arba saugių periodinių mokėjimų. Teismas arba CMS atitinkamais atvejais gali nuspręsti, kad išlaikymas priklauso atgaline data. Priimant sprendimą, ar skirti išlaikymą atgaline data, ir nustatant jo dydį, atsižvelgiama į visas konkretaus atvejo aplinkybes. Teismui bet kada gali būti pateikiamas prašymas pakeisti nutartį dėl išlaikymo.

Tam tikromis aplinkybėmis sutuoktinio išlaikymas gali būti mokamas iš pensijos. Nors šalys gali laisvai pačios, be teismo nutarties susitarti dėl finansinių aspektų, jeigu yra dalijamasi pensija arba pervedamos pensinės lėšos, prieš pensijos mokėtojui imantis veiksmų, būtina teismo nutartis.

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Asmenys, turintys teisę gauti išlaikymą, nurodyti atsakyme į 1 klausimą.

Mokėjimus fiziniams asmenims tvarko Išlaikymo mokėjimų reikalų centras (Maintenance Payments Business Centre) (MPBC), kuris yra Anglijos ir Velso teismo tarnybos dalis. Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasNutarčių dėl išlaikymo tarpusavio vykdymo skyrius (Reciprocal Enforcement of Maintenance Orders (REMO) Section) nesprendžia mokėjimo klausimų.

CMS teikia apskaičiavimo, surinkimo ir mokėjimo paslaugą. Jeigu mokantys tėvai vėluoja sumokėti arba nesumoka, CMS įsikiša, kad pinigai būtų sumokėti ir kad šie tėvai skubiai sumokėtų vaiko išlaikymo įsiskolinimus. Prireikus CMS gali taikyti įvairias vykdymo priemones.

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Išlaikymui išieškoti teismas gali nurodyti mokėjimą atlikti tiesiogiai teismui; nurodyti konkretų mokėjimo būdą; priimti nutartį dėl pajamų arešto; priimti toliau nurodytas nutartis, jeigu to prašo CMS.

Jeigu išlaikymas vaikui mokamas pasitelkiant CMS ir jeigu jį mokantis vienas iš tėvų nevykdo jam nustatytos vaiko išlaikymo prievolės, CMS imasi būtinų veiksmų siekdama užtikrinti, kad vaiko išlaikymas būtų sumokėtas laiku. CMS turi įvairius įgaliojimus, kuriais gali pasinaudoti. Tai reiškia, kad galimas tiek tiesioginis pinigų atskaitymas iš pajamų ir banko sąskaitų, tiek bylos iškėlimas teisme (vykdymo veiksmai). Išimtiniais atvejais, jei to reikia, teismo gali būti prašoma atimti iš išlaikymo prievolę turinčio vieno iš tėvų pasą, vairuotojo pažymėjimą ar net paskirti jam laisvės atėmimo bausmę.

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Nutarčių dėl išlaikymo vykdymui netaikomi jokie ribojimai.

CMS, atsižvelgdama į tai, kaip skubiai ji turi sumokėti įsiskolinimus ir kokia suma turi būti išmokama kiekvieną kartą, privalo išnagrinėti su kiekvieno vaiko, kuriam kokie nors jos priimti sprendimai gali daryti poveikį, gerove susijusias aplinkybes.

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Jeigu vaiko išlaikymo išmokos surenkamos naudojant vaikų išlaikymo sistemą, atitinkama organizacija yra CMS (žr. pirmiau pateiktą informaciją).

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

Jeigu vaiko išlaikymą administruoja CMS, atitinkamais atvejais ji gali persiųsti tik gaunamus pinigus. Ji negali pati mokėti išlaikymo ar jo dalies vietoj atskirai gyvenančio vieno iš tėvų.

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasAnglijos ir Velso centrinė institucija (REMO) negali prisiimti atsakomybės už mokėjimų vykdymą.

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Nutarčių dėl išlaikymo tarpusavio vykdymas (REMO) – tai procesas, per kurį Jungtinės Karalystės teismų šios šalies gyventojų vardu priimtas nutartis dėl išlaikymo registruoti ir vykdyti gali užsienyje gyvenančių asmenų atžvilgiu kitų šalių teismai ir kitos institucijos.

Tai yra abipusis procesas, kuris reglamentuojamas tarptautinėmis konvencijomis arba sutartomis schemomis, o tai reiškia, kad užsienyje gyvenančių asmenų naudai priimtos užsienio nutartys dėl išlaikymo panašiai gali būti registruojamos ir vykdomos Jungtinės Karalystės teismuose šios šalies gyventojų atžvilgiu.

Kaip pateikti prašymą?

Jungtinės Karalystės gyventojas, kuris pageidauja kreiptis dėl išlaikymo iš užsienyje gyvenančio asmens, turėtų kreiptis į:

• Išlaikymo vykdymo reikalų centrą (MEBC), įgaliotą veikti šio asmens gyvenamojoje vietoje [įkelti hiperteksto saitą nuorodai https:www.gov.uk/child-maintenance-if-one-parent-lives-abroad/ex-partner-lives-abroad]

Pareiškėjas gali prašyti užtikrinti nutarties vykdymą mokėtojo gyvenamojoje šalyje. Taip pat yra nustatytos procedūros, pagal kurias pareiškėjas gali kreiptis į kitos šalies valdžios institucijas, kad šios jo vardu parengtų nutartį dėl išlaikymo.

Pareiškėjui šiuo tikslu nėra būtinas advokatas. MEBC darbuotojai pataria pareiškėjui, kokią formą naudoti, ir persiunčia prašymą atitinkamai institucijai, kuri Anglijoje ir Velse yra REMO padalinys.

REMO padalinys siunčia prašymą užsienio valstybės institucijai, kad jis būtų įregistruotas ir įvykdytas ten gyvenančio asmens atžvilgiu.

Prašymus ne iš Jungtinės Karalystės REMO padaliniui turi siųsti užsienio šalies, kurioje gyvena pareiškėjas, valdžios institucija. REMO persiunčia prašymą MEBC, turinčiam įgaliojimus nagrinėti bylą.

Dėl vaiko išlaikymo pažymėtina, kad CMS gali apskaičiuoti išlaikymą tik tuo atveju, jeigu abu tėvai arba mokėjimą gaunantis vienas iš tėvų ir vaikas nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje arba mokėjimą gaunantis vienas iš tėvų dirba už Jungtinės Karalystės ribų kaip JK valstybės tarnautojas, diplomatas, ginkluotųjų pajėgų narys arba komandiruotasis sveikatos sistemos darbuotojas arba jeigu jis dirba už Jungtinės Karalystės ribų darbdaviui, kuris yra registruota bendrovė, darbo užmokestį mokanti Jungtinėje Karalystėje. Apskaičiuojant vaiko išlaikymą gali būti atsižvelgta į užsienyje gautas Jungtinės Karalystės nuolatinio gyventojo pajamas, kurios apmokestinamos Jungtinėje Karalystėje.

Pagal ES Išlaikymo reglamentą Nr. 4/2009 CMS taip pat gali kreiptis į kitas ES valstybes nares siekdama išieškoti išlaikymo įsiskolinimą.

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Kiekvieno MEBC kontaktiniai adresai:

Didžiojo Londono gyventojams:

The Maintenance Enforcement Business Centre – London

Central Family Court

First Avenue House

42-49 High Holborn

London

WC1V 6NP

DX 160010 Kingsway 7

e. paštas Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasMEBC.London@justice.gov.uk

Asmenims, gyvenantiems Anglijoje už Didžiojo Londono ribų

The Maintenance Enforcement Business Centre – Bury St Edmunds

Triton House

St Andrews Street North

Bury St Edmunds

Suffolk

IP33 1TR

e. paštas Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasMEBC.BSE@justice.gov.uk

Velso gyventojams

The Maintenance Enforcement Business Centre – Wales

Wales Maintenance Business Centre

Port Talbot Justice Centre

Harbourside Way

Port Talbot

SA13 1SB

Tel. 01656 673 833

e. paštas Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasmebc.wales@justice.gov.uk

Su REMO skyriumi galima susisiekti šiuo adresu:

Reciprocal Enforcement of Maintenance Orders (REMO)

Official Solicitor and Public Trustee

Victory House, 30-34 Kingsway

London

WC2B 6EX

Tel.: 020 3681 2757 (Jungtinėje Karalystėje)

+ 44 20 3681 2757 (tarptautinis).

e. paštas Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasremo@offsol.gsi.gov.uk

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasREMO svetainė

MEBC ir REMO padalinys negali teikti teisinių konsultacijų pareiškėjams ir kitiems asmenims. Tačiau gali būti teikiamos bendros procedūrinės rekomendacijos. Tikslus Jungtinės Karalystės ir kitų jurisdikcijų abipusiškumo principo pobūdis priklauso nuo konvencijos ar susitarimo, kurio susitariančioji šalis yra kita šalis, ir MEBC gali teikti konsultacijas, kaip įvairios konvencijos gali būti taikomos konkrečioje byloje.

Nauji pareiškėjai pirmiausia turi kreiptis į Informacijos apie vaikų išlaikymo galimybes skyrių ir tik po to teikti prašymą Vaikų išlaikymo tarnybai. Su Informacijos apie vaikų išlaikymo galimybes skyriumi galima susisiekti telefonu 0800 0835 130, jei skambinama iš Jungtinės Karalystės, arba apsilankius jo svetainėje.

Jeigu jūsų byla jau nagrinėjama CSA arba CMS, telefono numerį rasite bet kuriame jums atsiųstame rašte.

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Prašymas gal būti teikiamas per instituciją arba teismą, kuris sprendžia tarpusavio vykdymo užsienio šalyje, kurioje gyvena pareiškėjas, klausimus. Prašymas iš kitos šalies gali būti teikiamas ir tiesiogiai REMO, teismui arba MEBC.

Kalbant apie vaiko išlaikymą, CMS yra įgaliota tik apskaičiuoti išlaikymą, jeigu pareiškėjas ir vaikas gyvena kitoje Jungtinės Karalystės vietoje (t. y. Škotijoje arba Šiaurės Airijoje).

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

REMO, MEBC ir CMS kontaktiniai duomenys nurodyti pirmiau. Teikiama pagalba aprašyta pirmiau. Aplinkybės, kai CMS gali priimti prašymą, išsamiai aprašytos ankstesniuose atsakymuose.

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

2007 m. Hagos protokolas nėra privalomas Jungtinei Karalystei, todėl jis Anglijoje ir Velse netaikomas.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

Visoms Anglijoje ir Velse nagrinėjamoms byloms taikoma Anglijos ir Velso teisė.

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Norint išieškoti išlaikymą, teisinis atstovavimas paprastai nebūtinas ir dažniausiai nereikia mokėti jokių mokesčių. Jeigu teisinis atstovavimas yra būtinas, galima naudotis teisine pagalba ir parama (V skyrius), tačiau kai kuriais atvejais ji teikiama įvertinus materialinę padėtį ir bylos pagrįstumą; pareiškėjo gali būti prašoma sumokėti įmoką. Teikiant teisinę pagalbą, gali būti atliekamas vertinimas siekiant nustatyti, ar, atsižvelgiant į bylos pobūdį, turėtų būti suteikta visa prašoma teisinė pagalba.

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langas2011 m. Civilinės jurisdikcijos ir teismo sprendimų (dėl išlaikymo) taisyklėmis (Civil Jurisdiction and Judgments (Maintenance) Regulations 2011) (SI 1484/2011) reglamentuojama Išlaikymo reglamento (EB) Nr. 4/2009 taikymo tvarka. 3 taisyklėje ir 1 priede nurodytos Jungtinės Karalystės centrinės institucijos ir aprašytas jų vaidmuo perduodant prašymus. 4 taisyklėje ir 2 priede nurodyta, kurios įstaigos teikia informaciją centrinėms institucijoms (įskaitant informaciją apie skolininką), ir pateiktos tinkamo tos informacijos atskleidimo taisyklės, kuriomis privalo vadovautis centrinės institucijos.

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langas2012 m. Teisinės pagalbos, baudžiamųjų sankcijų ir bausmių nusikaltusiems asmenims įstatymo (Legal Aid, Sentencing and Punishment of Offenders Act 2012) 1 priedo 18 punkte nurodyta, kokią teisinę pagalbą Anglijoje ir Velse galima gauti pagal Išlaikymo reglamentą.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasJūsų Europa.

Laukiame jūsų Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasatsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Your-Europe

Paskutinis naujinimas: 24/06/2021

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Šeimos išlaikymas - Šiaurės Airija

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Savo vaikams arba bet kuriam kitam šeimos vaikui skirtą išlaikymą vienas iš tėvų gali mokėti bet kuriam vaiką globojančiam asmeniui. Vienas sutuoktinis arba civilinis partneris taip pat gali mokėti išlaikymą kitam sutuoktiniui arba civiliniam partneriui.

Vienas iš tėvų savo vaikams ar bet kuriam kitam šeimos vaikui skirtą išlaikymą gali mokėti kitam iš tėvų arba asmeniui, kuriam paskirta globa, ir tai daryti per teismą arba naudodamasis teisės aktais nustatyta vaikų išlaikymo sistema (teisės aktais Šiaurės Airijai nustatyta administracinė sistema).

Teisės aktais nustatytą vaikų išlaikymo sistemą sudaro dvi organizacijos: Vaikų išlaikymo tarnyba („Child Maintenance Service“, CMS), priklausanti Bendruomenių departamentui, ir Informacijos apie vaikų išlaikymo galimybes skyrius („Child Maintenance Choices“). Norint pasinaudoti vaiko išlaikymo sistema, būtina, kad susijusių asmenų (tėvų ar globėjo ir vaikų) įprastinė gyvenamoji vieta būtų Jungtinėje Karalystėje.

Išlaikymą vaikams per CMS taip pat gali mokėti atskirai nuo savo vaikų gyvenantys tėvai. CMS išlaikymo tvarką nustato taikydama administracinę, o ne teisminę procedūrą – jeigu vaikui nėra 16 arba 20 metų, kai jis mokosi pagal nuolatinės studijų formos programą, kuria nesuteikiamas aukštesnysis išsilavinimas (mokykloje arba lygiavertėje švietimo įstaigoje), arba nėra 20 metų ir jis gyvena kartu su vienu iš tėvų, kuris pateikė prašymą šiam vaikui skirti vaiko išmoką.

Išlaikymas mokamas vienam iš tėvų arba asmeniui, kuriam paskirta globa. Prašymą CMS pateikti gali bet kuris iš tėvų arba asmuo, kuriam paskirta globa. Išlaikymo dydį apskaičiuoja CMS. Savaitines išmokas moka atskirai gyvenantis vienas iš tėvų kitam iš tėvų arba asmeniui, kuriam paskirta globa, tiesiogiai (dar vadinama tiesioginiu mokėjimu („Direct Pay“)) arba naudodamasis CMS „Collect and Pay“ paslauga, už kurią mokamas mokestis (žr. toliau).

Pagal Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langas1980 m. Šiaurės Airijos potvarkį dėl vidaus procedūrų sutuoktinis gali prašyti teismo priimti nutartį dėl piniginės išmokos, o pagal Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langas1978 m. Šiaurės Airijos potvarkį dėl santuokos bylų sutuoktinis byloje dėl santuokos nutraukimo arba gyvenimo skyrium gali prašyti priteisti piniginį išlaikymą. Teismas gali priimti nutartį dėl periodinių išmokų mokėjimo ieškovui arba vaikui. Kita vertus, teismas gali nurodyti sumokėti vienkartinę sumą.

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Pagal 1991 m. Šiaurės Airijos potvarkį dėl vaiko išlaikymo vaikui gali būti mokama išlaikymo išmoka, jeigu jam nėra 16 arba 20 metų, kai jis mokosi pagal nuolatinės studijų formos programą, kuria nesuteikiamas aukštesnysis išsilavinimas (mokykloje arba lygiavertėje švietimo įstaigoje).

Pagal 1980 m. Šiaurės Airijos potvarkį dėl vidaus procedūrų teismas nepriima nutarties dėl piniginio išlaikymo vaikui, kuris sulaukė 18 metų. Tačiau kai kuriais atvejais piniginis išlaikymas gali būti priteisiamas susiklosčius ypatingoms aplinkybėms arba jeigu vaikas lanko kursus švietimo įstaigoje arba prekybos, verslo arba profesinėje mokykloje, nepaisant to, ar jis taip pat dirba ar dirbs pelningą darbą.

Pagal 1978 m. Šiaurės Airijos potvarkį dėl santuokos bylų išlaikymas vaikui gali būti mokamas iki jis sulauks 16 metų (arba 18 metų, jeigu vaikas toliau mokosi pagal nuolatinės studijų formos programą). Teismas gali pratęsti išlaikymo mokėjimą, jeigu sulaukęs 18 metų vaikas toliau mokosi arba jeigu susiklostė tam tikros ypatingos aplinkybės, dėl kurių išlaikymą reikia mokėti toliau.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Kai tėvai pradeda gyventi skyrium Šiaurės Airijoje, jie, prieš kreipdamiesi į CMS, privalo susisiekti su Informacijos apie vaikų išlaikymo galimybes skyriumi, kuris juos konsultuotų ir teiktų informaciją, galinčią padėti jiems veiksmingai susitarti dėl jų šeimai skirto išlaikymo. Tai gali būti vadinamasis šeimos susitarimas, t. y. tėvų susitarimas, arba CMS skirtas prašymas. Tėvai gali kreiptis į CMS tik prieš tai pasikonsultavę su Informacijos apie vaikų išlaikymo galimybes skyriaus darbuotojais.

Jeigu vienas iš tėvų nusprendžia, kad negali sudaryti šeimos susitarimo, jis gali prašyti CMS apskaičiuoti išmokas. Mokėtino išlaikymo dydis apskaičiuojamas remiantis išlaikymą mokančio atskirai gyvenančio vieno iš tėvų pajamų procentine dalimi, atsižvelgiant į išlaikytinų vaikų skaičių.

Tuomet, jeigu vienas iš tėvų pageidauja CMS surinkti išlaikymo išmokas ir jas perduoti, tėvai privalo sumokėti papildomą mokestį. Jeigu tėvai susitaria mokėti išmokas vienas kitam tiesiogiai („Direct Pay“), tuomet mokesčio mokėti nereikia. CMS naudotojai, pageidaujantys atlikti mokėjimą naudojant CMS paslaugą „Collect and Pay“, turi mokėti surinkimo mokesčius. Atskirai gyvenančiam vienam tėvų taikomas papildomas 20 % mokestis, kuris skaičiuojamas nuo įprastos vaiko išlaikymo išmokos. Kitam iš tėvų, kuriam paskirta globa, atskaitomi 4 % iš gaunamos vaiko išlaikymo sumos. Surinkimo mokesčių galima išvengti sudarius šeimos susitarimą arba mokant tiesiogiai.

Atskirai gyvenantis vienas iš tėvų taip pat privalo sumokėti mokestį CMS už vykdymo veiksmus, t. y. teismo nutarčių dėl atskirai gyvenančio vieno iš tėvų, kuris nemoka mokėtino išlaikymo, vykdymą.

Per Šiaurės Airijos centrinę instituciją galite kreiptis į teismą dėl išlaikymo, jeigu jūsų ar jūsų vaiko naudai yra priimta nutartis dėl išlaikymo, kurį turi mokėti asmuo, gyvenantis Šiaurės Airijoje arba kitoje šalyje ar teritorijoje, sudariusioje abipusį susitarimą su Jungtine Karalyste dėl išlaikymo prievolių; arba jeigu pageidaujate kreiptis į teismą dėl išlaikymo kitoje šalyje ar teritorijoje, sudariusioje abipusį susitarimą su Jungtine Karalyste dėl išlaikymo prievolių.

Jeigu teikiate prašymą dėl esamos nutarties dėl išlaikymo vykdymo pagal Reglamentą (ES) Nr. 4/2009, prašymą taip pat galite pateikti tiesiogiai Šiaurės Airijos magistratų teismui.

Procedūrą atitinkamais atvejais sudaro toliau nurodytos svarbiausios dalys:

  • nutarties įregistravimas Šiaurės Airijoje ir jos vykdymas;
  • Šiaurės Airijoje priimtos nutarties įregistravimas ir vykdymas kitur;
  • bylos iškėlimas Šiaurės Airijoje (taip pat prašymas priimti laikinąją nutartį);
  • bylos iškėlimas arba nutarties įregistravimas už Šiaurės Airijos ribų (taip pat prašymas priimti laikinąją nutartį).

Jeigu CMS jau yra atlikusi vertinimą Šiaurės Airijoje, pirmiausia derėtų susisiekti su CMS, kuri turi patvirtinti, ar gali pradėti vykdymo procedūrą jūsų vardu šioje jurisdikcijoje.

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Kreiptis dėl vaiko išlaikymo vieno iš tėvų arba asmens, kuriam paskirta vaiko globa, vardu gali draugas, giminaitis arba solisitorius. Vienas iš tėvų arba asmuo, kuriam paskirta globa, turi suteikti asmeniui leidimą pateikti prašymą jų vardu, išskyrus atvejus, kai toks leidimas, pvz., įgaliojimas, jau suteiktas.

Šiaurės Airijoje prašymo negalima pateikti vaiko vardu, nes vaikai negali patys kreiptis dėl išlaikymo.

Šiaurės Airijoje prašymą dėl išlaikymo tarpusavio vykdymo galima pateikti kito asmens vardu, jeigu tai numatyta atitinkamoje tarptautinėje konvencijoje dėl išlaikymo tarpusavio vykdymo.

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Atitinkamo teismo, kuriame turi būti keliamos bylos, veiklos vieta nustatoma remiantis Šiaurės Airijos administracinio teismo suskirstymu į tris skyrius. Bylos gali būti keliamos bet kuriame administracinio teismo skyriuje, nors paprastai jos keliamos šalies nuolatinės gyvenamosios vietos skyriuje. Šiaurės Airijos centrinė institucija gali padėti nustatyti, į kurį teismo skyrių kreiptis.

Šiaurės Airijos vietos teismų kontaktiniai duomenys pateikiami Šiaurės Airijos bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų tarnybos svetainėje.

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Prašymą dėl vaiko išlaikymo pagal administracinę procedūrą Šiaurės Airijoje ir likusioje Jungtinės Karalystės dalyje tvarko CMS.

Pareiškėjai, prašantys priimti nutartį dėl išlaikymo tarpusavio vykdymo, neprivalo kreiptis į solisitorių tam, kad galėtų kreiptis į teismą dėl išlaikymo išieškojimo pagal įvairias tarptautines konvencijas ir susitarimus.  Iš kitos šalies gautą prašymą Šiaurės Airijos centrinė institucija persiunčia atsakovo gyvenamosios vietos šeimos bylų teismui arba pirmosios instancijos teismui.

Teismo darbuotojai gali padėti užpildyti reikalingas formas, tačiau negali suteikti jokios teisinės konsultacijos, todėl pareiškėjui patariama pasinaudoti šeimos teisės srityje patyrusio teisininko paslaugomis. Šiaurės Airijos solisitorių asociacija (The Law Society of Northern Ireland) (tel. +44 28 9023 1614) gali nurodyti asmenims solisitorių, kurie gali teikti konsultacijas ir pagalbą bylose dėl vaiko išlaikymo, pavardes.

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Šiaurės Airijoje administracinis procesas, susijęs su nutarčių dėl išlaikymo tarpusavio vykdymu arba priėmimu, yra nemokamas.

Tačiau pareiškėjas gali patirti teisinių išlaidų, jeigu kuri nors šalis naudojasi teisininko paslaugomis, o byla perduodama nagrinėti teismui. Žinoma, išlaidos skiriasi ir pareiškėjas, pateikdamas išsamius duomenis apie savo lėšas, t. y. ieškovo gaunamas pajamas ir turimą kapitalą, gali prašyti suteikti teisinę pagalbą, kad būtų atlygintos teisinės konsultacijos ir paramos išlaidos. Teisinės pagalbos taisyklės nustatytos Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langas2003 m. Šiaurės Airijos potvarkyje dėl galimybės kreiptis į teismą. Paprastai išlaidos gali būti susijusios su:

  • įprastais teisiniais mokesčiais;
  • bet kokiomis atlyginamomis teismo išlaidomis;
  • vykdymo išlaidomis.

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Kai prašoma išieškoti išlaikymą, teismas gali priimti nutartį dėl vaiko, sutuoktinio arba abiejų išlaikymo. Teismas gali priimti nutartį dėl periodinių mokėjimų, fiksuotos sumos, atsiskaitomųjų mokėjimų arba saugių periodinių mokėjimų. Tam tikrose bylose teismas gali nuspręsti, kad išlaikymas turi būti mokamas atgaline data. Priimant sprendimą, ar skirti išlaikymą atgaline data, ir nustatant jo dydį, atsižvelgiama į visas konkretaus atvejo aplinkybes. Teismui bet kada gali būti pateikiamas prašymas pakeisti nutartį dėl išlaikymo.

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Asmenys, turintys teisę gauti išlaikymą, nurodyti atsakyme į 1 klausimą.

Šiaurės Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje CMS atlieka apskaičiavimus tik naudojantis paslauga „Direct Pay“ ir „Collect and Pay“. Pirmuoju atveju CMS nustato mokėtino išlaikymo sumą, o tėvai dėl mokėjimo tiesiogiai susitaria tarpusavyje. Antruoju atveju CMS išreikalauja tinkamą sumą iš atskirai gyvenančio vieno iš tėvų. Jeigu tėvai moka arba gauna vaiko išlaikymą naudodamiesi „Collect and Pay“ paslauga, kiekvieną kartą mokamas mokestis.

Pagal 1980 m. Šiaurės Airijos potvarkį dėl vidaus procedūrų teismas gali nurodyti, kad skolininkas tiesiogiai mokėtų išlaikymo išmokas kreditoriui arba išmokas surenkančiam pareigūnui (paprastai tai yra supaprastintos jurisdikcijos teismo pareigūnas).

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Jeigu asmenys naudojasi „Collect and Pay“ paslauga, CMS imasi reikiamų veiksmų siekdama įsitikinti, kad atskirai gyvenantis vienas iš tėvų mokėtų nustatytą vaiko išlaikymą, pasinaudodama jai šiuo tikslu suteiktais įgaliojimais.  Tai reiškia, kad galimas tiek tiesioginis pinigų atskaitymas iš pajamų ir banko sąskaitų, tiek bylos iškėlimas teisme (vykdymo veiksmai). Išimtiniais atvejais, jei to reikia, teismo gali būti prašoma atimti iš atskirai gyvenančio vieno iš tėvų vairuotojo pažymėjimą arba paskirti jam laisvės atėmimo bausmę.

Pagal 1980 m. Šiaurės Airijos potvarkį dėl vidaus procedūrų ir 1978 m. Šiaurės Airijos potvarkį dėl santuokos bylų šalis gali kreiptis į teismą prašydama išieškoti bet kokius su išlaikymo išmoka susijusius įsiskolinimus. Teismas gali pasinaudoti įvairiais įgaliojimais, įskaitant tiesioginį pinigų atskaitymą iš pajamų (nutartis dėl pajamų arešto).

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Prašymą dėl nutarties dėl išlaikymo vykdymo, kuri buvo priimta ne pagal Šiaurės Airijos jurisdikcijos taisykles, galima pateikti prieš pasibaigiant trejų metų terminui nuo tos dienos, kai buvo nesumokėtos išmokos, arba prieš pasibaigiant kitam ilgesniam kilmės šalies teisės aktuose nustatytam senaties terminui.

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Šiaurės Airijoje CMS gali surinkti tėvams priklausančias sumas teikdama teisės aktuose numatytą „Collect and Pay“ paslaugą.

Prašymai dėl išlaikymo išieškojimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 4/2009 gali būti teikiami tiesiogiai Šiaurės Airijos magistratų teismui arba juos šiam teismui gali persiųsti Šiaurės Airijos centrinė institucija. Visi kiti prašymai dėl tarptautinio išlaikymo išieškojimo turėtų būti siunčiami Šiaurės Airijos centrinei institucijai.

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

CMS gali persiųsti tik tas lėšas, kurias gauna jos administruojamais atvejais. Ji negali pati mokėti išlaikymo ar jo dalies vietoj atskirai gyvenančio vieno iš tėvų.

Šiaurės Airijos centrinė institucija (REMO) negali prisiimti atsakomybės už mokėjimų atlikimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 4/2009.

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Pareiškėjas gali susisiekti su Šiaurės Airijos bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų tarnybos REMO skyriumi, kuris pagal įvairius abipusius tarptautinius susitarimus dėl išlaikymo veikia kaip Šiaurės Airijos centrinė institucija.

Vietos teismų raštinėse gali padėti asmeniui užpildyti prašymą, tačiau negali teikti teisinių konsultacijų. Prireikus teismo raštinė nusiunčia prašymą Šiaurės Airijos centrinei institucijai, kad ši patikrintų jį ir toliau persiųstų prašomosios valstybės narės centrinei institucijai.

Daugiau informacijos pateikiama Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasNI Direct svetainės REMO tinklalapiuose.

CMS gali apskaičiuoti vaikui skirtą išlaikymą tik tuo atveju, jeigu atskirai gyvenantis vienas iš tėvų yra kitoje Jungtinės Karalystės dalyje (t. y. Anglijoje, Velse arba Škotijoje) arba dirba už Jungtinės Karalystės ribų darbdaviui, kuris moka darbo užmokestį Jungtinėje Karalystėje.

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Su REMO centrine institucija galima susisiekti raštu:

Department of Justice for Northern Ireland
REMO Unit at Operational Policy Branch
Northern Ireland Courts and Tribunals Service
4th Floor Laganside House
23-27 Oxford Street
Belfast BT1 3LA
Šiaurės Airija

Tel. 0300 200 7812 (Jungtinėje Karalystėje)

+ 44 28 9049 5884 (tarptautinis).

E. paštas Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasreciprocalenforcement@courtsni.gov.uk

Šiaurės Airijos vietos teismų kontaktiniai duomenys pateikiami Šiaurės Airijos bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų tarnybos svetainėje.

Informacijos apie vaikų išlaikymo galimybes skyriaus „Child Maintenance Choices“ konsultavimo telefonu linija: 0800 028 7439 (Jungtinėje Karalystėje) +44 800 0287439 (tarptautinis). (Pastaba. Informacija šiais telefono numeriais teikiama darbo dienomis 9–17 val.)

Bendro pobūdžio užklausas galima pateikti tel. 0845 608 0022 (Jungtinėje Karalystėje) arba 0345 608 0022 (Jungtinėje Karalystėje) ir+ 44 845 608 0022 (tarptautinis) arba + 44 345 608 0022 (tarptautinis). Telefono linijos veikia darbo dienomis 8–20 val. ir šeštadienį 9–17 val.

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Kitos šalies pareiškėjas paprastai turėtų pirmiausia susisiekti su savo šalies paskirtąja centrine institucija, kad išsiaiškintų, ar šiuo metu galioja abipusis susitarimas. Jeigu toks susitarimas negalioja, pareiškėjas galėtų pareikšti ieškinį Šiaurės Airijoje. Tokiomis aplinkybėmis pareiškėjas turėtų susisiekti su Šiaurės Airijos solisitorių asociacija (tel. +44 28 9023 1614), kuri gali nurodyti asmenims solisitorių, galinčių teikti konsultacijas ir pagalbą bylose dėl vaiko išlaikymo, pavardes.

Jeigu yra sudarytas susitarimas, prašymai dėl išlaikymo išieškojimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 4/2009 gali būti teikiami tiesiogiai teismui arba juos gali persiųsti Šiaurės Airijos centrinė institucija. Prašymai pagal kitus abipusius susitarimus turėtų būti siunčiami centrinei institucijai.

Tokiomis aplinkybėmis CMS turi įgaliojimus apskaičiuoti išlaikymą tik jeigu pareiškėjas ir vaikas gyvena kitoje Jungtinės Karalystės dalyje (t. y. Anglijoje, Velse arba Škotijoje). Jeigu pareiškėjas gyvena už Jungtinės Karalystės ribų, CMS neturi įgaliojimų apskaičiuoti išlaikymo.

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Jeigu galioja abipusis susitarimas, išsiuntus prašymą į Šiaurės Airiją, pareiškėjas, solisitoriai ir užsienio institucijos turi kreiptis į Šiaurės Airijos centrinę instituciją kaip kontaktinę instituciją.

Šiaurės Airijos centrinė institucija taip pat prireikus pasirūpina teismo nutarties įregistravimu ir solisitoriaus paskyrimu pareiškėjo vardu, atsižvelgdama į teisinės pagalbos reikalavimus.

Centrinė institucija išnagrinės jūsų prašymą ir, jei jis atitinka reikalavimus, persiųs jį atitinkamam magistratų teismui (nors, kaip nurodyta, prašymai pagal Reglamentą (ES) Nr. 4/2009 taip pat gali būti teikiami tiesiogiai magistratų teismui). Centrinės institucijos kontaktiniai duomenys pateikti pirmiau.

Retais atvejais CMS gali apskaičiuoti išlaikymą. Žr. ankstesnius atsakymus dėl atvejų, kai CMS negali priimti prašymo, ir atitinkamus kontaktinius duomenis.

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

2007 m. Hagos protokolas nėra privalomas Jungtinei Karalystei, todėl jis Šiaurės Airijoje netaikomas.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

Visoms Šiaurės Airijoje nagrinėjamoms byloms taikoma Šiaurės Airijos teisė.

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Norint išieškoti išlaikymą, teisinis atstovavimas paprastai nebūtinas ir dažniausiai nereikia mokėti jokių mokesčių.

Jeigu teisinis atstovavimas yra būtinas, galima naudotis teisine pagalba ir parama (V skyrius), tačiau kai kuriais atvejais ji teikiama įvertinus materialinę padėtį ir bylos pagrįstumą; pareiškėjo gali būti prašoma sumokėti įmoką. Teikiant teisinę pagalbą, gali būti atliekamas vertinimas siekiant nustatyti, ar, atsižvelgiant į bylos pobūdį, turėtų būti suteikta visa prašoma teisinė pagalba.

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langas2011 m. Civilinės jurisdikcijos ir teismo sprendimų (dėl išlaikymo) taisyklėmis (The Civil Jurisdiction and Judgments (Maintenance) Regulations 2011) (SI 1484/2011) reglamentuojama Išlaikymo reglamento (EB) 4/2009 taikymo tvarka. 3 taisyklėje ir 1 priede nurodytos Jungtinės Karalystės (įskaitant Šiaurės Airiją) centrinės institucijos. 4 taisyklėje ir 2 priede nurodyta, kurios įstaigos teikia informaciją centrinėms institucijoms (įskaitant informaciją apie skolininką), ir pateiktos tinkamo tos informacijos atskleidimo taisyklės, kuriomis privalo vadovautis centrinės institucijos.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasJūsų Europa.

Laukiame jūsų Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasatsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Your-Europe

Paskutinis naujinimas: 22/07/2021

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Šeimos išlaikymas - Škotija

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Škotijoje šiuo metu galioja dvi išlaikymo nustatymo sistemos: paprastai pirmenybė teikiama Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langas1991 m. Vaiko išlaikymo įstatymui, o ne Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langas1985 m. Škotijos šeimos teisės įstatymui, be to, pirmuoju įstatymu vaiko išlaikymas perkeltas iš privatinės teisės srities ir teismų jurisdikcijos į viešąją sritį.

Tačiau Vaiko išlaikymo įstatymas paprastai taikomas tik tais atvejais, kai globėjo, atskirai gyvenančio vieno iš tėvų ir vaiko įprastinė gyvenamoji vieta yra JK. Tais atvejais, kai 1991 m. įstatymas netaikomas, veikia senesnė 1985 m. Škotijos šeimos teisės įstatyme nustatyta sistema.

Pagal 1991 m. Vaiko išlaikymo įstatymą tik reikalavimus atitinkantis vaikas (vaikas, kurio bent vienas iš tėvų gyvena atskirai) gali gauti išmoką pagal Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasVaikų išlaikymo tarnybos („Child Maintenance Service“, CMS) priimtą sprendimą dėl išlaikymo.

Pagal 1985 m. Škotijos šeimos teisės įstatymą pareigą mokėti išlaikymą turi:

  • vyras savo sutuoktinei (-iui);
  • žmona savo sutuoktiniui (-ei);
  • tėvas arba motina savo vaikui;
  • asmuo vaikui (išskyrus vaiką, kuris vietos arba kitos valdžios institucijos arba savanorių organizacijos sprendimu gyvena kartu su tokiu asmeniu), kurį toks asmuo priėmė kaip savo šeimos vaiką.

Buvusiam civiliniam partneriui taip pat gali būti nustatyta prievolė mokėti išlaikymą jo buvusiam civiliniam partneriui

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Pagal 1991 m. Vaiko išlaikymo įstatymą vaikas turi būti:

  • nesulaukęs 16 metų arba
  • nesulaukęs 19 metų ir mokytis pagal nuolatinės studijų formos programą, kuria nesuteikiamas aukštesnysis išsilavinimas, arba
  • nesulaukęs 18 metų ir galintis dirbti arba dalyvauti jaunimo mokymo kursuose, kol vienas iš tėvų vis dar prašo išlaikyti tokį vaiką.

Pagal 1985 m. Škotijos šeimos teisės įstatymą vaikas apibrėžiamas kaip:

  • asmuo, nesulaukęs 18 metų arba
  • vyresnis nei 18 metų, bet ne vyresnis nei 25 metų asmuo, kuris „pagrįstai ir tinkamai lanko kursus švietimo įstaigoje arba prekybos, verslo arba profesinėje mokykloje“.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Jeigu abu tėvai yra Škotijoje arba kitoje Jungtinės Karalystės dalyje, prašymas teikiamas Vaikų išlaikymo tarnybai. Jeigu vienas iš tėvų gyvena ne Škotijoje, kitas iš tėvų gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos vyriausiojo teisėjo teismą prašydamas priimti nutartį dėl išlaikymo, tačiau tokiu atveju pareiškėjui šiuo klausimu reikia gauti teisinę konsultaciją.

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Prašymas dėl vaiko išlaikymo gali būti teikiamas vieno iš tėvų ar kito už vaiką atsakingo asmens vardu, jeigu pareiškėjui suteiktas leidimas arba įgaliojimas tai atlikti. Vaikas negali pats kreiptis dėl išlaikymo, nebent jam yra suėję 12 m. ir jis gyvena Škotijoje.

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Jurisdikciją paprastai turi vaiko gyvenamosios vietos vyriausiojo teisėjo teismas. Išsamią informaciją apie Škotijos teismus galima rasti Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasŠkotijos teismų ir specialiosios jurisdikcijos teismų tarnybos svetainėje.

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Taip, dėl teisinės konsultacijos turėtumėte kreiptis į šeimos teisės srities teisininką.

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Reikia sumokėti žyminius ir teisinius mokesčius, tačiau galima pateikti teisinės pagalbos prašymą Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasŠkotijos teisinės pagalbos valdybai.

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Teismai gali priimti nutartis dėl vaiko ar sutuoktinio išlaikymo. Nutartyje nurodyta išlaikymo suma nustatoma atsižvelgiant į įvairius veiksnius, visų pirma į išlaikymą mokančio asmens pajamas. Kiekviena šalis gali pateikti prašymą teismui pakeisti nutartį dėl išlaikymo. Paprastai reikalavimai dėl išlaikymo netenkinami atgaline data nuo prašymo pateikimo dienos, nors vyriausiasis teisėjas gali nuspręsti tai padaryti.

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Vaiko išlaikymo išmoka paprastai mokama vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Škotijoje galima pasinaudoti įvairiomis vykdymo priemonėmis. Tai yra:

  • pajamų areštas;
  • banko sąskaitose arba kitur esančių lėšų areštas;
  • teisių į žemę ir pastatus suvaržymas.

Vykdymo veiksmų paprastai imasi vyriausiojo teismo pareigūnai, kurie yra nepriklausomi teismo pareigūnai.

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Vykdymo procedūros Škotijoje reglamentuojamos Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langas1987 m. Škotijos skolininkų įstatymu. Įstatyme nustatytos pagal įstatymą atliekamos vykdymo procedūros ir su skolininko apsauga susijusios priemonės. Pavyzdžiui, įstatymu ribojama suma, kurią darbdavys gali atskaityti iš skolininko darbo užmokesčio.

Škotijoje išlaikymo išieškojimui netaikomi jokie senaties terminai. Bet kokia mokėtina skola gali būti išieškota tol, kol skolininkas yra Škotijoje arba šioje šalyje turi turto, kurį galima areštuoti. Tačiau jeigu Škotijos teismas, spręsdamas su išlaikymo prievole susijusį klausimą, turi taikyti kitos šalies įstatymą, teismas taiko tos šalies įstatyme nustatytas atitinkamas taisykles.

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasVaikų išlaikymo tarnyba (kai abu tėvai gyvena JK). Škotijos centrinė institucija (kaip vienas iš tėvų gyvena užsienyje). Išsami informacija apie Škotijos centrinę instituciją pateikiama toliau.

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

Ne.

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Turėtumėte susisiekti su Škotijos centrine institucija.

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Scottish Government Justice Directorate
Central Authority and International Law Team
St Andrew’s House (GW15)
Regent Road
Edinburgh EH1 3DG
Škotija

Tel.: 00 44 131 244 3570
00 44 131 244 4829
00 44 131 244 2417

Faks. 00 44 131 244 4848

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Turėtumėte susisiekti su atitinkamos valstybės narės centrine institucija. Su kiekviena institucija galima susisiekti tiesiogiai.

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Žr. pirmiau.

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Ne.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

Išlaikymo reglamentui taikomas 1985 m. Škotijos šeimos teisės įstatymas. Susijusios tarptautinės privatinės teisės taisyklės nustatytos iš dalies pakeistose Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langas1997 m. Vaiko priežiūros ir išlaikymo taisyklėse.

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Pagal reglamento 56 straipsnį prašymą pateikusiems kreditoriams automatiškai skiriama teisinė pagalba, išskyrus atvejus, kai manoma, kad prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas.

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

Siekiant užtikrinti pagalbos teikimą pagal 51 straipsnį, buvo imtasi papildomų veiksmų. Šiais veiksmais buvo keičiami teisės aktai, teismų reglamentai ir teisinės pagalbos nuostatos.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasJūsų Europa.

Laukiame jūsų Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasatsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Your-Europe

Paskutinis naujinimas: 05/08/2021

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Šeimos išlaikymas - Gibraltaras

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Pagal Gibraltaro teisę įgaliojimus priimti nutartis dėl išlaikymo mokėjimo turi magistratų teismas ir Aukščiausiasis Teismas. Išlaikymo klausimai paprastai sprendžiami vadovaujantis Išlaikymo įstatymu. Aukščiausiajame Teisme prie pagrindinės santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium ar santuokos pripažinimo negaliojančia bylos galima prijungti šalutinę bylą dėl vaiko, civilinio partnerio, išlaikomo asmens ar sutuoktinio išlaikymo. Tiek Aukščiausiasis Teismas, tiek magistratų teismas turi jurisdikciją keisti išlaikymo, kuris mokamas priėmus galutinį sprendimą, sąlygas arba priimti nutartį dėl išlaikymo panaikinimo. Magistratų teismas turi įgaliojimus priimti nutartį dėl žmonos, vyro, vaiko ar netgi šalių tėvų, jeigu tenkinamos tam tikros sąlygos, išlaikymo. Tokia nutartis gali būti priimta magistratų teismui pateikus skundą. Įstatyme taip pat įtvirtinta nuostata, pagal kurią galima priimti nutartį dėl sugyventinio išlaikymo, jeigu kitas sugyventinis jo neišlaiko.

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Teisę gauti išlaikymą turi šešiolikos metų nesulaukęs vaikas. Be to, vaikas, kuris sulaukė šešiolikos metų, bet nėra vyresnis nei dvidešimt vienų metų ir mokosi pagal nuolatinės studijų formos programą arba mokosi pagal nuolatinės studijų formos programą prekybos, verslo arba profesinėje mokykloje, kurioje studijos trunka ne trumpiau kaip dvejus metus, taip pat turi teisę gauti išlaikymą.

Vaikas, kurio galimybės uždirbti pajamų yra sumažėjusios dėl ligos arba protinės ar fizinės negalios ir kuris nesulaukė dvidešimt vienų metų, taip pat turi teisę gauti išlaikymą.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Norėdamas gauti išlaikymą tais atvejais, kai Aukščiausiasis Teismas neturi jurisdikcijos, pareiškėjas turėtų kreiptis į magistratų teismą paduodamas skundą.

Šalutiniai prašymai dėl išlaikymo, kurie teikiami bylose dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium ar santuokos pripažinimo negaliojančia, turėtų būti adresuojami Aukščiausiajam Teismui.

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Prašymą dėl išlaikymo vaiko vardu gali pateikti sprendimą dėl vaiko globos / tėvų pareigų vaikui turintis asmuo. Pagal Išlaikymo įstatymo nuostatas vaikas savarankiškai gali pateikti prašymą dėl išlaikymo iš asmens, kuris turi pareigą jį išlaikyti.

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Jeigu ieškinys dėl išlaikymo yra susijęs su santuoka arba civiline partneryste, magistratų teismas gali turėti jurisdikciją nagrinėti bylą. Jeigu ieškinys dėl išlaikymo yra susijęs su santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium ar santuokos pripažinimo negaliojančia byla, kuri priklauso Aukščiausiojo Teismo jurisdikcijai, tuomet tas teismas turėtų spręsti išlaikymo klausimą.

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Pareiškėjas ieškinį gali pareikšti asmeniškai ir dalyvauti pats byloje arba pavesti jo vardu byloje dalyvauti advokatui.

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Magistratų teismui pateikiant skundą nereikia mokėti jokių mokesčių. Todėl pareiškėjas gali dalyvauti asmeniškai ir nepatiria jokių išlaidų.

Aukščiausiajame Teisme už šaukimo į teismą įteikimą paprastai reikia mokėti 150 GBP. Ir magistratų teisme, ir Aukščiausiajame teisme sprendžiant teisinės pagalba gali būti teikiama atlikus materialinės padėties patikrinimą. Prašymai suteikti teisinę pagalbą bet kuriame teisme turėtų būti teikiami Aukščiausiajam Teismui, o prašymo formas galima gauti Aukščiausiojo Teismo raštinėje.

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Išnagrinėjęs skundą, magistratų teismas gali priimti nutartį dėl išlaikymo kas savaitę arba kitais reguliariais terminais mokant sumą, kuri, teismo manymu, yra pagrįsta atsižvelgiant į visas vaiko, tėvo, partnerio, sugyventinio, motinos ir (arba) sutuoktinio išlaikymo bylos aplinkybes.

Vėliau galima teikti prašymus pakeisti nutartis dėl išlaikymo. Šis prašymas taip pat turėtų būti teikiamas magistratų teismui arba, jei būtina, Aukščiausiajam Teismui.

Tam tikrose bylose teismas gali nuspręsti, kad išlaikymas turi būti mokamas atgaline data.

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Išlaikymą viena šalis gali mokėti kitai šaliai arba per teismą.

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Galioja nuostata, pagal kurią pareiškėjas gali prašyti priimti nutartį dėl pajamų arešto, kai atsakovas laiku nesumokėjo bent dviejų pradinėje nutartyje dėl išlaikymo nustatytų išlaikymo išmokų. Magistratų teismas taip pat turi įgaliojimus priimti įpareigojančias nutartis, kuriomis atsakovui gali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė už nutarties dėl išlaikymo sąlygų nesilaikymą. Tačiau tokiais atvejais teismas suteikia galimybę atsakovui nurodyti priežastis, dėl kurių tokia nutartis neturėtų būti priimta.

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Senaties terminas netaikomas.

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Prašymus dėl išlaikymo paprastai nagrinėja Gibraltaro magistratų teismas (32–36 Town Range, Gibraltaras). Jeigu ieškinys dėl išlaikymo pareiškiamas santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium arba santuokos pripažinimo negaliojančia byloje, prašymas turėtų būti pateikiamas Gibraltaro Aukščiausiajam Teismui (277 Main Street, Gibraltaras).

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

Šiuo klausimu nuostatų Gibraltaro teisėje nėra. Mokėjimo vykdymas gali būti užtikrinamas priimant nutartį dėl pajamų arešto arba įpareigojančias nutartis.

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Užklausas reikėtų teikti magistratų teismui (277 Main Street, Gibraltaras) arba Aukščiausiajam Teismui (277 Main Street, Gibraltaras).

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Užklausas galima teikti adresu:

Clerk of the Magistrates’ Court,
Magistrates' Court,
32 – 36 Town Range
Gibraltaras
tel. +350 200 75671
faks. +350 200 40483.

Užklausas dėl Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamų bylų taip pat galima teikti adresu:

The Registry,
Supreme Court,
277 Main Street,
Gibraltaras
tel. +350 200 75608
faks. +350 200 77118.

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Prašymas Gibraltare priteisti išlaikymą gali būti tiesiogiai siunčiamas magistratų teismui, kai tenkinami su jurisdikcija susiję reikalavimai. Kita vertus, tinkamą prašymą galima pateikti santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium ar santuokos pripažinimo negaliojančia bylą nagrinėjančio Aukščiausiojo Teismo, kuriame buvo pareikštas ieškinys dėl išlaikymo, raštinei.

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Žr. atsakymą į pirmiau pateiktą klausimą.

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Hagos protokolas nėra privalomas Gibraltarui, todėl jis Gibraltare netaikomas.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

Visoms Gibraltare nagrinėjamoms byloms taikomi Gibraltaro įstatymai.

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Šiame reglamente nustatytos įvairios priemonės, kurių paskirtis – palengvinti išlaikymo išmokų mokėjimą tarpvalstybiniu lygmeniu. Tokie ieškiniai pareiškiami atsižvelgiant į pareigą padėti šeimos nariams, kuriems to reikia. Pavyzdžiui, ieškiniuose gali būti prašoma mokėti išlaikymą vaikui arba buvusiam sutuoktiniui, su kuriuo santuoka buvo nutraukta.

Reglamentas taikomas išlaikymo prievolėms, kylančioms iš:

  • šeimos santykių;
  • vaiko ir tėvų giminystės santykių;
  • santuokos arba giminystės.

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

Išlaikymo įstatyme nustatyta Išlaikymo reglamento taikymo tvarka. Paskirtosios centrinės institucijos adresas:

Minister for Justice,
Government of Gibraltar
Suite 771 Europort
Gibraltaras
Tel. + 350 200 59267
Faks. + 350 200 59271
e. paštas Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasmoj@gibraltar.gov.gi

Teisinės pagalbos ir paramos įstatyme nustatyta pagrįstumo ir materialinės padėties patikrinimo tvarka, kurios būtina laikytis norint gauti teisinę pagalbą.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasJūsų Europa.

Laukiame jūsų Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasatsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Your-Europe

Paskutinis naujinimas: 03/08/2021

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.