Naršymo kelias

menu starting dummy link

Page navigation

menu ending dummy link

Ieškiniai dėl išlaikymo - Italija

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (italų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Jis jau išverstas į šias kalbas: anglų.

TURINIO LENTELE

Europos teisminis tinklas civilinėse ir komercinėse bylose

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Italijos teisės sistemoje vartojami įvairūs paramos šeimai pavadinimai, nustatytos įvairios sąlygos ir dydžiai, kuriems įtakos turi išlaikymo prievolę turinčio asmens ir išlaikymo gavėjo santykiai.

Išlaikymo prievolė (Obbligazione alimentare) reiškia materialinės paramos teikimą asmeniui, kuris negali savęs išlaikyti. Ją moka įstatyme nurodyti tam tikri asmenys, kurie taip įgyvendina su solidariu šeimos išlaikymu susijusią pareigą.

Šios rūšies išlaikymo taisyklės nustatytos Civilinio kodekso 433 ir kituose straipsniuose. Išlaikymą būtina mokėti, kai:

–    prievolę mokėti išlaikymą turintį asmenį ir išlaikymo gavėją sieja specialūs teisiniai santykiai;

–    išlaikymo gavėjui, kuris negali uždirbti pragyvenimo lėšų, reikalingas išlaikymas.

Prievolę teikti išlaikymą toliau nurodyta eilės tvarka turi:

  • sutuoktinis,
  • vaikai,
  • tėvai arba, jeigu jų nėra, tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai,
  • žentai ir marčios,
  • uošviai ir uošvės (šešurai ir anytos),
  • broliai ir seserys.

Artimiausias giminaitis, atsižvelgiant į pirmiau išvardytą giminaičių eilės tvarką, turi prievolę teikti išlaikymą; jeigu yra daugiau nei vienas tokio pat giminystės laipsnio giminaitis, prievolė jiems padalijama atsižvelgiant į jų finansinę padėtį.

Mokėtino išlaikymo dydis yra proporcingas išlaikymo reikalaujančio asmens poreikiams ir išlaikymą mokančio asmens finansinei padėčiai. Tačiau šios rūšies išlaikymas neturėtų viršyti sumos, kurios reikia pagrindiniams esminiams asmens, kuriam reikalingas išlaikymas, poreikiams, atsižvelgiant į jo socialinę padėtį, patenkinti.

Išlaikymo išmokos (Assegno di mantenimento) yra vieno sutuoktinio kitam sutuoktiniui teikiama finansinė parama patvirtinus gyvenimą skyrium arba nutraukus santuoką, taip siekiant užtikrinti, kad kiekvienas išlaikymą gaunantis asmuo galėtų išlaikyti santuokoje turėtą pragyvenimo lygį. Išlaikymo išmokų mokėjimui įtakos neturi tai, ar išlaikymo gavėjui parama reikalinga, ir išlaikymo galima reikalauti, net jeigu išlaikymo gavėjas dirba. Išlaikymo gali būti atsisakoma ir jis gali būti pakeistas vienkartine išmoka.

Kadangi šios rūšies išlaikymu siekiama užtikrinti, kad sutuoktinis išlaikytų panašų pragyvenimo lygį, kurį jis turėjo iki gyvenimo skyrium, jis paprastai yra didesnis už vaikų išlaikymo išmokas (assegno alimentare). Tačiau išlaikymo išmokos nemokamos sutuoktiniui, kuris, kaip manoma, yra kaltas dėl gyvenimo skyrium.

Sąvoka „išlaikymo išmokos“ taip pat reiškia finansinę paramą, kurią skyrium gyvenantys arba santuoką nutraukę tėvai turi mokėti savo vaikams.

Vaikai turi teisę būti tėvų išlaikomi atsižvelgiant į atitinkamas jų lėšas ir gebėjimą dirbti pagal profesiją arba namuose. Patvirtinus gyvenimą skyrium arba nutraukus santuoką teismas nustato, kad turi būti mokamas reguliarus išlaikymas ir, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, vaiko pragyvenimo lygį gyvenant kartu su tėvais, su kiekvienu iš tėvų praleistą laiką, abiejų tėvų finansinius išteklius ir finansinę kiekvieno iš tėvų atliktų pareigų namuose ir prižiūrint vaiką vertę, nustato tokio išlaikymo dydį.

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Iki pilnametystės vaikai turi teisę būti tėvų išlaikomi atsižvelgiant į atitinkamas jų lėšas ir gebėjimą dirbti pagal profesiją arba namuose. Patvirtinus gyvenimą skyrium arba nutraukus santuoką, teismas nustato, kad turi būti mokamos reguliarios išlaikymo išmokos (žr. ankstesnį klausimą).

Jeigu vaikas sulaukė pilnametystės, tačiau dar nėra finansiškai nepriklausomas, teisėjas gali įpareigoti vieną iš tėvų arba abu tėvus mokėti reguliarias išlaikymo išmokas vaikui (paprastai tokios išmokos mokamos tiesiogiai vaikui). Jeigu vaikas, kuris sulaukęs pilnametystės tapo finansiškai nepriklausomas, vėliau patiria finansinių sunkumų, tėvai turi prievolę mokėti tik vaiko išlaikymo išmokas (obbligazione alimentare).

Jeigu pilnametystės sulaukęs vaikas turi rimtą negalią, taikomos nepilnamečių vaikų išlaikymo taisyklės.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Norėdamas gauti išlaikymą (alimenti), asmuo privalo savo gyvenamosios vietos teismui pateikti prašymą (atto di citazione) ir prie jo pridėti jiems reikalingo išlaikymo dokumentinius įrodymus.

Pradėjus nagrinėti bylą, teismo galima prašyti, kad iki galutinio sprendimo priėmimo būtų priteistas laikinas išlaikymas.

Prašymą dėl vaikų arba sutuoktinio išlaikymo galima pateikti iškeliant atskirą bylą arba gyvenimo skyrium arba santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu. Išlaikymo klausimą teismas taip pat gali išspręsti pirmajame teismo posėdyje.

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 4/2009, nagrinėjant su išlaikymo prievolėmis valstybėse narėse susijusias bylas, jurisdikciją turi:

a) atsakovo įprastinės gyvenamosios vietos teismas arba

b) kreditoriaus įprastinės gyvenamosios vietos teismas, arba

c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jeigu kartu pareiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama tik vienos iš šalių pilietybe, arba

d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu pareiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama tik vienos iš šalių pilietybe.

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Dokumentas, kuriuo iškeliama išlaikymo byla, turi būti pateikiamas per advokatą, kuris šaliai atstovauja teisme.

Advokato pagalba nereikalinga, jeigu sprendimas dėl išlaikymo yra įtraukiamas į santuoką nutraukiančių sutuoktinių susitarimą. Tokiu atveju susitarimas pateikiamas teismui, kuris jį patikrina ir patvirtina.

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Bylą civiliniuose teismuose iškeliantis asmuo turi sumokėti registracijos mokestį (contributo unificato di iscrizione a ruolo). Šio mokesčio dydis priklauso nuo bylos rūšies ir vertės. Už teismo priimamas nutartis taip pat reikia mokėti registracijos mokestį.

Tačiau šių registracijos mokesčių mokėti nereikia bylose, susijusiose su vaikams mokamomis išlaikymo išmokomis.

Šalys privalo atlyginti joms teisme atstovaujančių advokatų išlaidas.

Asmenys, kurie neturi pakankamai išteklių, gali prašyti paskirti advokatą, kad šis jiems teiktų pagalbą nemokamai, o jų išlaidas atlygintų valstybė (teisinė pagalba).

Pareiškėjas teisinę pagalbą gali gauti, jeigu jo metinės apmokestinamosios pajamos neviršija 10 766,33 EUR. Jeigu atitinkamas asmuo gyvena su sutuoktiniu arba kitais šeimos nariais, bendra metinė pajamų suma apskaičiuojama pridedant visų šeimos narių, įskaitant pareiškėją, pajamas. Tokiu atveju maksimalus pajamų dydis, kurio neviršijant galima gauti teisinę pagalbą, padidinamas iki 1 032,91 EUR kiekvienam šeimos nariui, su kuriuo gyvena pareiškėjas.

Teisinės pagalbos prašymai teikiami teismo, kurio jurisdikcijai priklauso byla, vietos advokatų tarybai (Consiglio dell’Ordine degli Avvocati). Prašymai turi būti pildomi naudojant formas, kurias galima gauti advokatų tarybos administracijos biure ir advokatų tarybos interneto svetainėje, be to, prie formų būtina pridėti jose nurodytus dokumentus.

Prašyme būtina nurodyti reikalavimo aplinkybes ir teisinį pagrindą ir prie jo pridėti dokumentinius įrodymus. Advokatų taryba teisinės pagalbos neskiria, jeigu teismui pateikti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.

Jeigu advokatų taryba priima prašymą, atitinkamas asmuo gali paskirti iš įgaliotų teisinės pagalbos advokatų sąrašo pasirinktą advokatą. Kai kurios advokatų tarybos pačios parenka byloje atstovausiantį advokatą.

Teisinės pagalbos prašymą galima pateikti bet kurioje bylos stadijoje ir bet kurios instancijos teisme, ir jis galioja bylą nagrinėjant kitos instancijos teismuose, jeigu tas asmuo ir toliau neturi pakankamai lėšų.

Jeigu teisinės pagalbos prašymas atmetamas, atitinkamas asmuo gali jį pakartotinai pateikti teismui, turinčiam jurisdikciją nagrinėti bylą.

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Teismo nutartis, kuria nustatomas mokėtinų išlaikymo išmokų dydis ir pareiga jas mokėti, yra vykdomojo pobūdžio, todėl tai yra vykdymo nutartis.

Teismo nutartimi, kuria patvirtinama teisė gauti išlaikymą, išlaikymo prievolę turintis asmuo įpareigojamas mokėti išlaikymo gavėjui išmokas, reikalingas jo pagrindiniams esminiams poreikiams patenkinti (pragyvenimo išlaidos, išlaidos būstui ir drabužiams ir išlaidos būtinosioms prekėms ir paslaugoms, kurių reikia oriam gyvenimui). Priimdamas sprendimą dėl išlaikymo išmokos dydžio, teismas taip pat turi atsižvelgti į išlaikymo prievolę turinčio asmens finansinę padėtį.

Teismo nutartyje, kuria nustatomas atskirai gyvenančiam sutuoktiniui mokėtinų išlaikymo išmokų dydis, taip pat būtina atsižvelgti į sutuoktinių pragyvenimo lygį santuokos metu.

Teismo nutartyje, kuria nustatomas nepilnamečiams vaikams arba pilnamečiams vaikams, kurie nėra finansiškai nepriklausomi, mokėtinų išlaikymo išmokų dydis, būtina atsižvelgti į jų išsilavinimo poreikius.

Išlaikymas automatiškai tikslinamas pagal ISTAT indeksus arba bet kuriuos kitus parametrus, dėl kurių susitarė šalys arba kurie nurodyti teismo nutartyje.

Mokėtinų išlaikymo išmokų dydis vėliau gali būti keičiamas, jeigu išlaikymo gavėjas arba išlaikymo prievolę turintis asmuo dėl to kreipiasi į jurisdikciją turintį teismą (paprastai tai būna pradinę nutartį priėmęs teismas).

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Mokėjimo tvarką nustato teismas.

Gyvenimo skyrium atveju teismas gali įpareigoti trečiąsias šalis, kurios turi pareigą mokėti pinigus, įskaitant reguliarius mokėjimus, išlaikymo prievolę turinčiam asmeniui (pvz., jų darbdavį), tam tikrą pinigų dalį sumokėti tiesiogiai skyrium gyvenančiam sutuoktiniui.

Išlaikymo išmokos turi būti mokamos asmeniui, kuriam priklauso išlaikymas.

Nepilnamečiams vaikams skirtos išlaikymo išmokos paprastai mokamos juos globojančiam sutuoktiniui.

Teismo nustatytos vaikų, kurie sulaukė pilnametystės, tačiau nėra finansiškai nepriklausomi, išlaikymo išmokos mokamos tiesiogiai šiems vaikams.

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Jeigu asmuo, kuris įpareigotas mokėti išlaikymo išmokas, nemoka jų savanoriškai, išlaikymo gavėjas gali pasinaudoti įprastomis finansinių prievolių vykdymo priemonėmis.

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Teisei gauti išlaikymą senaties terminas netaikomas. Bet kokioms atskiroms mokėtinoms išmokos dalims, kurios nėra sumokamos, taikomas penkerių metų senaties terminas (Civilinio kodekso 2948 straipsnio 2 dalis). Be to, senaties terminas sustabdomas sutuoktinių ir tėvų pareigas turinčių asmenų ir gaunančių išlaikymą asmenų atžvilgiu.

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Italijoje nėra organizacijos arba institucijos, galinčios padėti išieškoti išlaikymą asmenims, kurie turi teisę jį gauti. Teisę gauti išlaikymą turintis asmuo pats, jeigu sulaukė pilnametystės, arba per savo teisinį atstovą, jeigu nesulaukė 18 metų, gali iškelti bylą jurisdikciją turinčiame teisme; šiuo atveju tokiems asmenims gali padėti advokatas.

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

Ne.

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Asmuo, kuris turi teisę gauti išlaikymo išmokas iš kurio nors asmens, gyvenančio kitoje šalyje, gali gauti Italijos centrinės institucijos pagalbą. Toks asmuo turi pateikti prašymą dėl sprendimo, kuriuo pripažįstama jų teisė gauti išlaikymą, pripažinimo, paskelbimo vykdytinu ir vykdymo, ir tai jis turi padaryti pagal Reglamento (EB) Nr. 4/2009 VII skyriuje nustatytą bendradarbiavimo sistemą per valstybės narės, kurioje yra įprastinė išlaikymo prievolę turinčio asmens gyvenamoji vieta, centrinę instituciją.

Teisingumo ministerijos Nepilnamečių teisingumo reikalų departamentas (Ministero della Giustizia - Dipartimento per la Giustizia Minorile) yra centrinė institucija, kurią Italija paskyrė taikydama Reglamento (EB) Nr. 4/2009 49 straipsnį, ji padeda išieškoti išlaikymą sprendžiant tarpvalstybinius ginčus Europos teisminėje erdvėje.

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Su Italijos centrine institucija galima susisiekti šiuo adresu:

Ministero della Giustizia, Dipartimento per la Giustizia Minorile
Via Damiano Chiesa 23
00136 Rome

Tel. + 39 668188325

Faks. + 39 668808085

E. paštas  Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasacitalia0409.dgm@giustizia.it

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Jeigu kreditorius gyvena užsienyje ir nori Italijoje įvykdyti sprendimą, kuriuo pripažįstama jo teisė gauti išlaikymą, jis gali kreiptis pagalbos į savo gyvenamosios vietos valstybės narės centrinę instituciją ir per ją pateikti prašymą pagal 56 straipsnį, naudodamasis Reglamento (EB) Nr. 4/2009 VII skyriuje nustatyta bendradarbiavimo sistema.

Po to prašymo negalima tiesiogiai siųsti Italijos centrinei institucijai, kitoms Italijos institucijoms arba privačioms organizacijoms.

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Taip.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Kalbant apie teisę kreiptis į teismą tarpvalstybinėse bylose, pažymėtina, kad tokiais atvejais tiesiogiai taikoma Reglamento (EB) Nr. 4/2009 V skyriuje nustatyta schema.

Trumpai tariant, tai reiškia, kad su išlaikymu dėl vaiko kilmės susijusiems prašymams, pateiktiems naudojantis VII skyriuje aprašyta sistema, taikoma toliau nurodyta procedūra:

–    bylose, susijusiose su sprendimo pripažinimu arba pripažinimu ir paskelbimu vykdytinu ir susijusiose su valstybėje narėje priimto sprendimo vykdymu arba jau pripažintu sprendimu, jeigu išlaikymo gavėjas yra 21 metų nesulaukęs asmuo, teisinė pagalba suteikiama automatiškai, nepaisant pajamų dydžio arba to, ar prašymo pagrindai atrodo tinkamai pagrįsti, kaip nustatyta bendrosiose taisyklėse (žr. 7 klausimą);

–    dėl kitų rūšių bylų (prašymų priimti arba pakeisti sprendimą), jeigu prašymas yra susijęs su 21 metų nesulaukusiu asmeniu, norint suteikti teisinę pagalbą, reikia įvertinti ne asmens pajamas, o tai, ar prašymas yra tinkamai pagrįstas;

–    jeigu pareiškėjas yra vyresnis nei 21 metų, teisinę pagalbą jis gali gauti, jeigu atitinka įprastas pajamų sąlygas ir jeigu prašymas yra tinkamai pagrįstas pagal Italijos teisę (žr. 7 klausimą).

Prašymai dėl išlaikymo, kurie kyla ne dėl tėvystės (tai yra prašymai, kuriuos pateikė sutuoktinis arba kitas su kreditoriumi susijęs arba giminystės ryšių turintis asmuo), teisinė pagalba suteikiama, jeigu įvykdomos įprastos pajamų ir tinkamo prašymo pagrįstumo sąlygos pagal Italijos teisę (žr. 7 klausimą).

Tęstinumo kriterijus taikomas visais atvejais: pareiškėjas, kuriam kilmės valstybėje narėje buvo suteikta visa teisinė pagalba arba dalis jos, turi teisę gauti teisinę pagalbą Italijos teismuose iškeltose bylose dėl sprendimo pripažinimo, pripažinimo vykdytinu arba vykdymo.

Jeigu įvykdomos pirmiau minėtos sąlygos, Italijos centrinė institucija atitinkamai advokatų tarybai nusiunčia teisinės pagalbos prašymą, įskaitant visus pareiškėjo pateiktus reikalingus dokumentus.

Advokatų taryba nusprendžia, ar, remiantis pirmiau išvardytais kriterijais, reikėtų suteikti teisinę pagalbą.

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

Italijos centrinė institucija, nagrinėdama pagal VII skyrių atsiųstus bendradarbiavimo prašymus, taiko šiuos metodus:

  • išsiųsdama skolininkams raginimą savanoriškai vykdyti išlaikymo prievolę, skatina rasti taikius sprendimo būdus;
  • prašo skolininkų susisiekti su centrine institucija, kad būtų susitarta dėl bylos nagrinėjimo procedūrų;
  • ieškodama informacijos Italijos savivaldybių nacionalinio registro (Indice nazionale dei comuni italiani) ir kalėjimų administracijos (Amministrazione penitenziaria) duomenų bazėse arba susisiekdama su vietos gyventojų registro tarnybomis, nustato skolininko buvimo vietą;
  • mokesčių policijos (polizia tributaria) padedama, renka informaciją apie skolininko pajamas ir turtą;
  • bendradarbiaudama su teisminėmis institucijomis, padeda gauti dokumentinius įrodymus, kaip nustatyta reglamento 51 straipsnio 2 dalies g punkte;
  • palengvina teisinės pagalbos teikimą, kaip paaiškinta 7 ir 18 klausimuose.

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Paskutinis naujinimas: 22/01/2018