Uždaryti

JAU VEIKIA PORTALO BETA VERSIJA!

Apsilankykite beta versijos Europos e. teisingumo portale ir išsakykite, ką apie jį manote!

 
 

Naršymo kelias

menu starting dummy link

Page navigation

menu ending dummy link

Teismo sprendimo vykdymo tvarka - Lenkija

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (lenkų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Teismo sprendimų civilinėse bylose, įskaitant komercines bylas, vykdymo taisyklės nustatytos Lenkijos civilinio proceso kodekse (lenk. Kodeks postępowania cywilnego).

Vykdymas – procedūra, kai kompetentingos nacionalinės institucijos taiko teisės aktuose nustatytas prievartos priemones siekdamos susigrąžinti kreditoriams įsiskolintus mokėjimus pagal vykdomąjį dokumentą.   Vykdymo procesas pradedamas pateikus vykdymo prašymą.

Vykdomasis dokumentas yra vykdymo pagrindas. Paprastai vykdomasis dokumentas – tai vykdomasis raštas, kuriame padarytas vykdomasis įrašas (Civilinio proceso kodekso 776 straipsnis). Šio įrašo nereikalaujama vykdant kai kurias teismo nutartis, priimtas valstybės narės lygmeniu, arba taikius susitarimus ir oficialius dokumentus, nurodytus Civilinio proceso kodekso 115314 straipsnyje. Jei šie teismo sprendimai, taikūs susitarimai ir oficialūs dokumentai atitinka pirmiau nurodytas sąlygas, jie yra vykdomieji dokumentai, kuriuos kreditoriai gali tiesiogiai pateikti vykdymo institucijai.

Vykdymo bylose dalyvauja dviejų rūšių institucijos:

  • teisminės institucijos – bylose dėl vykdomojo įrašo padarymo vykdomajame dokumente (pirmininkaujantis teisėjas, apylinkės teismas (lenk. sąd rejonowy), apygardos teismas (lenk. sąd okręgowy) ir apeliacinis teismas);
  • vykdymo institucijos – atitinkamose vykdymo bylose tai apylinkės teismai ir antstoliai (Civilinio proceso kodekso 758 straipsnis).

Vykdytinumo procedūros ir vykdymo bylos paskelbimo šalys yra skolininkas ir kreditorius.

Lenkijos teisėje skiriamos tokios vykdymo procedūros:

kai yra vykdomi piniginiai reikalavimai, kylantys iš:

  • kilnojamojo turto;
  • darbo užmokesčio;
  • banko sąskaitų;
  • kitų reikalavimų;
  • kitų nuosavybės teisių;
  • nekilnojamojo turto;
  • jūrų laivų.

Kai yra vykdomi nepiniginiai reikalavimai, kylantys iš:

  • bankrutavusio asmens turto administravimo;
  • įmonės ar ūkio pardavimo;
  • išlaikymo mokėjimų. Teismas vykdomąjį įrašą vykdomajame dokumente padaro ex officio. Tokiais atvejais vykdomasis dokumentas įteikiamas kreditoriui ex officio. Jei paskiriamas išlaikymas, vykdymo byla gali būti keliama ex officio bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo prašymu. Šis prašymas pateikiamas jurisdikciją turinčiai vykdymo institucijai. Antstolis atlieka tyrimą siekdamas nustatyti skolininko pajamas, turtą ir gyvenamąją vietą ex officio. Jei to nepavyksta padaryti, policija, veikdama antstolio prašymu, imasi atitinkamų veiksmų skolininko gyvenamajai ir darbo vietai nustatyti. 1 dalyje nurodytas tyrimas turėtų būti atliekamas ne dažniau kaip kartą per 6 mėnesius. Jei atliekant tyrimą skolininko pajamų ar turto nenustatoma, antstolis prašo teismo įpareigoti skolininką atskleisti savo turtą. Jei skolininkas yra įsiskolinęs ilgiau kaip 6 mėnesius, antstolis ex officio kreipiasi į Nacionalinį teismų registrą (lenk. Krajowy Rejestr Sądowy), kad skolininkas būtų įtrauktas į nemokių skolininkų sąrašą. Jei vykdymo priemonė neįgyvendinama, tai nėra pagrindas nutraukti bylą.

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Pagal Civilinio proceso kodekso 758 straipsnį klausimai, susiję su vykdymu, priskiriami apylinkių teismų ir jų vardu veikiančių antstolių jurisdikcijai.

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

Pagal Civilinio proceso kodekso 803 straipsnį vykdomasis dokumentas yra pagrindas patenkinti visą reikalavimą, susijusį su visų rūšių skolininko turtu, nebent yra nustatyta kitaip. Įgyvendinimo institucija nėra įgaliota nagrinėti vykdomojo dokumento, kuriam taikoma ši prievolė, galiojimo.

Paprastai vykdomasis įrašas padaromas vykdomajame dokumente.

Pagal 777 straipsnį vykdomaisiais dokumentais laikoma:

  1. galutinis arba iš karto vykdytinas teismo sprendimas ir teisme sudarytos taikos sutartys;
  2. galutinis arba iš karto vykdytinas teisėjo padėjėjo sprendimas;
  3. kiti teismo sprendimai, taikos sutartys ir teisiniai dokumentai, kurie vykdomi teismo tvarka;
  4. notarinis aktas, kai skolininkas savanoriškai įvykdo vykdomąjį dokumentą, kuriuo jo reikalaujama sumokėti sumą arba perduoti konkrečios rūšies daiktą ar konkretų daiktų kiekį, nurodytą akte, arba perduoti atskirai nurodytus daiktus, jei akte nurodyta, iki kada reikia įvykdyti šią prievolę arba nurodomas įvykis, kuris turi įvykti, kad būtų pradėtas vykdymas;
  5. notarinis aktas, kuriuo skolininkas savanoriškai paklūsta vykdymo priemonei, kuria reikalaujama sumokėti akte nurodytą sumą arba sumą, nurodytą pateikus nuorodą į aprašą, jei akte nurodytas įvykis, kuris turi įvykti, kad ši prievolė būtų įvykdyta, ir iki kada kreditorius gali reikalauti, kad akte būtų padarytas vykdomasis įrašas;
  6. 4 ar 5 dalyse nurodytas notarinis aktas, kai asmuo, kuris nėra asmeninis skolininkas, ir kurio turtas, reikalavimas ar teisė yra užtikrinta hipoteka ar įkeitimu, savanoriškai pakluso vykdymo veiksmams, nukreiptiems į hipoteka ar įkeitimu užtikrintą turtą, kad būtų patenkintas kreditoriaus, kurio reikalavimas užtikrintas, piniginis reikalavimas.

Skolininkas pareiškimą dėl savanoriško pritarimo vykdymui taip pat gali padaryti atskiru notariniu aktu.

Vykdomuoju dokumentu gali būti laikomos tik galiojančios teismo nutartys, kuriose padarytas vykdomasis įrašas, arba kurios yra vykdytinos iš karto (pagal nutartį dėl nedelsiamo vykdytinumo, kuri priimta ex officio arba prašant bet kuriai bylos šaliai). Notarinis aktas prilyginamas vykdomajam dokumentui, jei jis atitinka Civilinio proceso kodekse ir notarinėse taisyklėse nustatytas sąlygas.

Kiti vykdomieji dokumentai yra: išrašas iš reikalavimų sąrašo bankroto byloje; teisiškai galiojantis susitarimas su banku; planas paskirstyti sumas, gautas atėmus nuosavybės teisę iš įkeisto turto savininko; banko vykdomasis dokumentas, numatytas bankų teisės aktuose, tačiau tik po to, kai teismas padaro vykdomąjį įrašą; užsienio valstybių teismų sprendimai ir šiuose teismuose sudarytos taikos sutartys, po to, kai Lenkijos teismai paskelbė jas vykdytinomis. Teismų sprendimai, priimti užsienio valstybių teismų civilinėse bylose ir vykdytini teismo keliu, laikomi vykdomaisiais dokumentais, po to, kai Lenkijos teismas pripažįsta juos vykdytinais. Dokumentas paskelbiamas vykdytinu, jei atitinkamas teismo sprendimas vykdytinas kilmės šalyje ir jei nekyla Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langas1146 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų kliūčių.

3.1 Procedūra

Vykdytinas dokumentas suteikia pagrindą iškelti vykdymo bylą. Bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas padaro vykdomąjį įrašą teismo priimtuose vykdomuosiuose dokumentuose (Civilinio proceso kodekso 781 straipsnio 1 dalis).

Prašymus dėl vykdomojo įrašo padarymo teismas išnagrinėja nepagrįstai nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 3 dienas nuo prašymo pateikimo jurisdikciją turinčiai institucijai (Civilinio proceso kodekso 7811 straipsnis) dienos. Vykdomasis įrašas ex officio padaromas dokumentuose, kurie yra priimami bylose, kurios yra arba galėjo būti iškeltos ex officio. Teismas įtraukia vykdomąjį įrašą į mokėjimo nurodymus, priimtus bylose dėl teismo įsakymo, nagrinėjamose elektroninėmis priemonėmis arba ex officio iš karto po to, kai jie tampa galutiniai (Civilinio proceso kodekso 782 straipsnis).

Paprastai vykdymo byla keliama pagal prašymą. Byloje, kuri gali būti iškelta ex officio, vykdymo procedūra gali būti pradėta ex officio gavus bylą nagrinėjančio jurisdikciją turinčio pirmosios instancijos teismo ar antstolio prašymą (Civilinio proceso kodekso 796 straipsnio 1 dalis).

Prašymą iškelti vykdymo bylą kreditorius gali pateikti jurisdikciją turinčiam apylinkės teismui arba prie šio teismo priskirtam antstoliui. Šį prašymą taip pat gali pateikti kitos kompetentingos institucijos (teismas arba prokuroras bylose, susijusiose su baudų, piniginių baudų, teismo mokesčių ir proceso išlaidų, mokėtinų į valstybės biudžetą, išieškojimu).

Paprastai prašymai iškelti vykdymo bylą pateikiami raštu. Būtina pridėti vykdomąjį dokumentą.

Taisyklės, kuriomis reglamentuojamas mokesčių surinkimas ir dydis, nustatytos 1967 m. rugpjūčio 20 d. Teismo antstolių ir vykdymo įstatyme (lenk. Ustawa o komornikach sądowych i egzekucji). Pagal šio įstatymo 43 straipsnį antstolis taiko vykdymo mokesčius už teismo nutarties vykdymą ir kitų įstatyme nustatytų veiksmų atlikimą.

Taikomi tokie vykdymo mokesčiai:

  1. mokestis už nutarties vykdymą siekiant užtikrinti piniginio reikalavimo patenkinimą yra 2 proc. reikalavimo, kuriam šias priemones numatyta taikyti, vertės, tačiau jis negali būti mažesnis nei 3 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ir didesnis nei penki vidutiniai darbo užmokesčiai. Mokestį sumoka kreditorius, pateikdamas prašymą įvykdyti nutartį dėl mokėjimo užtikrinimo. Jei mokestis nesumokamas paduodant prašymą, antstolis nurodo kreditoriui sumokėti mokestį per 7 dienas. Kol mokestis nesumokėtas, antstolis nevykdo nutarties (įstatymo 45 straipsnis).
  2. Bylose dėl piniginių reikalavimų vykdymo antstolis nustato skolininkui proporcingą mokestį, kurio dydis – 15 proc. įvykdymo reikalavimo vertės, tačiau jis negali būti mažesnis nei 1/10 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ir didesnis kaip 30 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių. Tačiau jei reikalavimas nukreipiamas į banko sąskaitas, darbo užmokestį, socialinės apsaugos išmokas ar mokėjimus, atliekamus pagal nuostatas, susijusias su užimtumo skatinimu ir darbo rinkos institucijomis, bedarbio pašalpas, premijas, stipendijas ar mokymosi stipendijas, antstolis taiko skolininkui proporcingą mokestį, kuris yra 8 proc. įvykdyto reikalavimo vertės, tačiau jis negali būti mažesnis nei 1/20 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ir didesnis nei 10 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių (įstatymo 49 straipsnis).
  3. Bylose dėl piniginių reikalavimų įvykdymo, kai vykdymo byla nutraukiama kreditoriaus prašymu ir remiantis Civilinio proceso kodekso Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langas823 straipsniu, antstolis taiko skolininkui proporcingą mokestį, kuris yra 5 proc. nepatenkinto reikalavimo vertės, tačiau jis neturi būti mažesnis nei 1/10 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ir didesnis nei 10 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių. Tačiau jeigu vykdymo byla nutraukiama kreditoriaus prašymu, prieš skolininkui pranešant apie vykdymo bylą, antstolis taiko skolininkui proporcingą mokestį, kuris sudaro 1/10 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.
  4. Jeigu reikalavimui įvykdyti reikia paimti prekes, antstolis taiko fiksuotą mokestį, kuris yra 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (įstatymo 50 straipsnis).

Fiksuotas mokestis sudaro 40 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (51 straipsnis) ir yra mokamas:

  1. perimant nekilnojamąjį turtą nuosavybėn ir pašalinant iš jo visą kilnojamąjį turtą; prekybos ir pramonės įmonės privalo sumokėti mokestį už kiekvieną įmonės patalpas sudarančią patalpą;
  2. paskiriant nekilnojamojo turto ar įmonės administratorių ir nekilnojamojo turto prižiūrėtoją;
  3. pašalinant prekes ar iškeldinant asmenis iš patalpų, jei už kiekvieną patalpą sumokamas atskiras mokestis.

Už daiktų išnešimą ar asmenų iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų, kaip antai: prieškambarių, laiptinių, koridorių, verandų, vonios kambarių, sandėliukų, lodžijų ir kt.

3.2 Pagrindinės sąlygos

Ieškinys vykdymo byloje pareiškiamas kreditoriaus pateikiamu prašymu, prie kurio pridedamas vykdomasis dokumentas. Prašyme būtina nurodyti skolininką ir apibrėžti vykdymo būdą, t. y. nurodyti atitinkamas nuosavybės teises. Jei siekiama įvykdyti su turtu susijusius reikalavimus, taip pat būtina nurodyti Žemės registrą. Jei vykdymas susijęs su kilnojamuoju turtu, nebūtina išsamiai aprašyti kiekvieno kilnojamojo daikto, nes vykdymas nukreipiamas į visą skolininko kilnojamąjį turtą.

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

Vykdymas gali būti nukreiptas į visus skolininkui priklausančius daiktus ar įrenginius: kilnojamąjį turtą, nekilnojamąjį turtą, darbo užmokestį, banko sąskaitas, kilnojamojo turto dalį, jūrų laivus ir kitus skolininko reikalavimus bei nuosavybes teises.

Civilinio proceso kodekso 829–831 straipsniuose nustatyti tam tikri apribojimai, taikomi daiktui ar įrenginiui, į kurį gali būti nukreiptas vykdymas. Pagal šias nuostatas vykdymo negalima nukreipti į toliau nurodytus daiktus ar įrenginius: asmeninius ir namų ūkio reikmenis, patalynę, apatinius ir kasdienius drabužius, kurių gali pagrįstai reikėti siekiant patenkinti svarbiausius skolininko ir jo išlaikomų šeimos narių buitinius poreikius, taip pat drabužius, kurių skolininkui gali reikėti siekiant atlikti viešąsias ar profesines pareigas; maisto ir kuro atsargas, kurios yra būtinos siekiant patenkinti pagrindinius skolininko ir jo išlaikomų šeimos narių vieno mėnesio poreikius; įrankius ir kitas priemones, kurių skolininkui gali reikėti siekiant atlikti mokamą darbą, taip pat žaliavas, kurių gali reikėti vienos savaitės gamybos procesams, išskyrus motorines transporto priemones.

Be Civilinio proceso kodekso, taikomos ir kitos nacionalinės taisyklės, kuriomis apibrėžiama, į kokius reikalavimus negalima nukreipti vykdymo, ir tai, kokiu mastu ši išimtis taikoma (pvz., Darbo kodekse (lenk. Kodeks pracy) nurodyta, į kokią darbo užmokesčio dalį gali būti nukreiptas vykdymas).

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Vykdomasis dokumentas suteikia pagrindą įvykdyti visą reikalavimą, nukreipiant jį į visą skolininko turtą, nebent nurodyta kitaip.

Skolininkai turi teisę valdyti savo turtą, nebent teismas iš jų atima šią teisę.

Iškėlus vykdymo bylą dėl kilnojamojo turto, antstolis areštuoja turtą ir surašo arešto protokolą. Uždėjus areštą areštuoto kilnojamojo turto valdymas neturi įtakos tolesnei bylos eigai, o pirkėjui gali būti iškelta vykdymo byla dėl areštuoto kilnojamojo turto. Tačiau antstolis dėl svarbių priežasčių bet kuriuo bylos etapu gali perduoti areštuoto kilnojamojo turto kontrolę kitam asmeniui, taip pat ir kreditoriui.

Jei ieškinys vykdymo byloje pareiškiamas dėl nekilnojamojo turto, antstolis prašo skolininko sumokėti skolą per dvi savaites, o jei jis to nepadaro, taikomos tokios priemonės kaip turto aprašas ir vertės nustatymas. Nekilnojamojo turto valdymas po jo arešto neturi įtakos tolesnei bylos eigai. Pirkėjas gali dalyvauti byloje kaip skolininkas.

Jei skolininkas privalo susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų arba nesikišti į kreditoriaus veiksmus, teismas, gavęs kreditoriaus prašymą, skiria skolininkui baudą, jei jis nevykdo savo prievolės. Jei skolininkas nesumoka baudos, jis suimamas. Taigi skolininkui gali būti atimta laisvė, jei jis nesumoka baudos, kuri paskirta kaip prievartos priemonė.

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Civilinio proceso kodekse vykdymo prašymų terminai nenustatyti. Tačiau pagal Lenkijos teisę galutiniu teismo ar kitos bylas nagrinėti paskirtos institucijos sprendimu, arbitražo teismo sprendimu nustatytiems reikalavimams arba reikalavimams, nustatytiems susitarimu, sudarytu teisme ar arbitražo teisme, arba tarpininko akivaizdoje sudarytu ir teismo patvirtintu susitarimu nustatytiems reikalavimams taikomas 10 metų senaties terminas, net jei šių reikalavimų senaties terminas yra trumpesnis (Civilinio kodekso (lenk. Kodeks cywilny) 125 straipsnio 1 dalis). Jeigu tokia tvarka patvirtinti reikalavimai apima prievoles, kurių senaties terminas jau suėjęs, visiems būsimiems reikalavimams taikomas trejų metų senaties terminas.

Vykdymo prašymus nagrinėja kompetentinga institucija, siekdama nustatyti, ar jie atitinka formalius reikalavimus ir priimtinumo kriterijus. Jei atitinkami reikalavimai neįvykdomi, prašymas gali būti atmestas arba vykdymo byla gali būti nutraukta.

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Bylos šalys gali apskųsti teismo nutartį dėl vykdomojo įrašo padarymo.

Vykdymo bylose galimos tokios teisių gynimo priemonės:

  • skundas dėl antstolio veiksmų (apylinkės teisme; taikoma ir antstolio neveikimui). Skundą gali paduoti bylos šalis arba asmuo, kurio teisės yra pažeistos arba kurio teisėms tokie antstolio veiksmai ar neveikimas pakenkė. Skundas turi būti paduotas ne vėliau kaip per savaitę po veiksmų atlikimo dienos arba tos dienos, kai asmuo sužinojo apie neveikimą);
  • apeliacinis skundas dėl teismo nutarties padaryti vykdomąjį įrašą (Civilinio proceso kodekso 795 straipsnis – apeliacinio skundo padavimo terminas kreditoriaus atveju skaičiuojamas nuo tos dienos, kai kreditorius gavo vykdomąjį dokumentą, arba sprendimo, kuriuo vykdymo prašymas atmestas, priėmimo dienos, o kalbant apie skolininką – nuo tos dienos, kai buvo įteiktas pranešimas apie vykdymo bylos iškėlimą);
  • apeliacinis skundas dėl teismo nutarties, kuria Europos mokėjimo įsakymas pripažįstamas vykdytinu (Civilinio proceso kodekso 7957 straipsnis);
  • apeliacinis skundas dėl teismo nutarties, jei vykdymas administracinėje byloje ir teismo byloje sutampa;
  • apeliacinis skundas dėl teismo nutarties sustabdyti ar nutraukti bylos nagrinėjimą (Civilinio proceso kodekso 828 straipsnis);
  • apeliacinis skundas dėl teismo nutarties apriboti vykdymą (Civilinio proceso kodekso 839 straipsnis);
  • teismo nutartis apriboti vykdymą ir apeliacinis skundas dėl šios nutarties (Civilinio proceso kodekso 839 straipsnis);
  • skolininko ieškiniai vykdymo priemonėms ginčyti (Civilinio proceso kodekso 840–843 straipsniai);
  • apeliaciniai skundai dėl teismo nutarties dėl prižiūrėtojo išlaidų padengimo (Civilinio proceso kodekso 859 straipsnis);
  • apeliacinis skundas dėl teismo nutarties dėl aprašymo ir vertės nustatymo veiklos, kai įkeistas turtas realizuojamas;
  • žodinis skundas dėl antstolio veiksmų rengiant aukcioną, paduotas priežiūros institucijai (Civilinio proceso kodekso 986 straipsnis);
  • apeliacinis skundas dėl teismo nutarties, kuria priimamas sprendimas dėl sutarties (Civilinio proceso kodekso 997 straipsnis);
  • kaltinimai dėl sumų, išieškotų per vykdymo procesą, paskirstymo plano (per dvi savaites nuo pranešimo planą sudariusiai vykdymo institucijai dienos) (Civilinio proceso kodekso 998 straipsnis);
  • apeliacinis skundas dėl teismo nutarties, susijusios su kaltinimais dėl paskirstymo plano (Civilinio proceso kodekso 1028 straipsnis);
  • apeliacinis skundas dėl teismo nutarties, kuria skolininkui leidžiama paduoti skundą dėl teismo nutarties dėl arešto netaikymo vykdymo byloje, susijusioje su valstybės iždu (Civilinio proceso kodekso 1061 straipsnio 2 dalis).

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Pagal Civilinio proceso kodekso 829 straipsnį vykdymas negali būti nukreipiamas į:

1) namų ūkio reikmenis, patalynę, apatinius ir kasdienius drabužius, kurių gali pagrįstai reikėti svarbiausiems buitiniams skolininko ir jo išlaikomų šeimos narių poreikiams patenkinti, taip pat drabužius, kurių skolininkui gal reikėti jo viešosioms ar profesinėms pareigoms atlikti;

2) maisto ir kuro atsargas, kurios yra būtinos svarbiausiems skolininko ir jo išlaikomų šeimos narių vieno mėnesio poreikiams patenkinti;

3) vieną karvę, dvi ožkas ar tris avis, kurios yra būtinos skolininko ir jo išlaikytinių pragyvenimui, kad jie turėtų pakankamai pašarų ir kraiko, kurių užtektų iki kito derliaus;

4) priemones ir kitus įrankius, kurių gali reikėti skolininkui asmeniškai, kad jis galėtų atlikti mokamą darbą, taip pat visas žaliavas, kurių gali reikėti vienos savaitės gamybos procesui, išskyrus motorines transporto priemones;

5) atlyginimo sumą, atitinkančią tą atlyginimo dalį, į kurią negalima nukreipti vykdymo, iki kito mokėjimo dienos, jei skolininkas periodiškai gauna fiksuotą atlyginimą, o jeigu skolininkas negauna fiksuoto atlyginimo – sumą, atitinkančią skolininko ir jo šeimos narių dviejų savaičių pragyvenimo lėšas;

6) daiktus ar įrangą, reikalingą mokymosi tikslais, asmeninius dokumentus, apdovanojimus ir daiktus, naudojamus religijos išpažinimui, taip pat kasdienius daiktus, kurie gali būti parduoti tik už gerokai mažesnę kainą nei jų pradinė vertė, tačiau jie turi didelę praktinę reikšmę skolininkui;

7) lėšas, laikomas sąskaitoje, nurodytoje 2004 m. balandžio 20 d. Pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo įstatymo (lenk. Ustawa o organizacji rynku mleka i przetworów mlecznych) (Dziennik Ustaw, 2013, 50 ir 1272 punktai) 36 straipsnio 4a dalies 25 punkte;

8) vaistus, kaip apibrėžta 2001 m. rugsėjo 6 d. Farmacijos įstatyme (lenk. Prawo farmaceutyczne) (Dziennik Ustaw, 2008, Nr. 45, 271 punktas, su pakeitimais), kurie yra būtini siekiant užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūros subjekto veikimą trijų mėnesių laikotarpį, kaip apibrėžta nuostatose dėl medicininės veiklos, ir medicinos priemones, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti tinkamą šio subjekto veiklą, kaip apibrėžta 2010 m. gegužės 20 d. Medicinos priemonių įstatyme (lenk. Ustawa o wyrobach medycznych) (Dziennik Ustaw, Nr. 107, 679 punktas; 2011/102, 586 punktas ir 2011/113, 657 punktas);

9) daiktus ar įrangą, kuri yra būtina dėl skolininko ar jo šeimos narių negalios.

Pagal 831 straipsnio 1 dalį vykdymo negalima nukreipti į:

1) mokėjimus ir išmokas natūra, kurios yra atidėtos išlaidoms ar verslo kelionių išlaidoms padengti;

2) sumas, skirtas iš valstybės biudžeto specialiems tikslams (visų pirma stipendijoms ir paramos programoms), nebent reikalavimas, kurį siekiama įvykdyti, buvo nustatytas siekiant šių tikslų arba dėl išlaikymo prievolių;

3) programų, finansuojamų 2009 m. rugpjūčio 27 d. Viešųjų finansų įstatymo (lenk.Ustawa o finansach publicznych) (Dziennik Ustaw, 2013, 885, 938 ir 1646 punktai) 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytomis lėšomis, išteklius, nebent vykdomas reikalavimas skirtas projektui, kuriam skirtos šios lėšos, įgyvendinti;

4) neperleidžiamas teises, nebent pagal susitarimą jos tampa perleidžiamos ir suteiktų paslaugų galima priverstinai reikalauti arba šios teisės įgyvendinimą galima patikėti kitam subjektui;

5) asmens draudimo išmokas ir turto draudimo reikalavimus pagal teisės aktuose, Finansų ministro ir Teisingumo ministro nustatytus apribojimus; tai netaikoma vykdymo priemonėms, kuriomis siekiama patenkinti reikalavimus, kylančius iš išlaikymo prievolių;

6) socialinę paramą, kaip apibrėžta 2004 m. kovo 12 d. Socialinės paramos įstatyme (lenk. Ustawa o pomocy społecznej) (Dziennik Ustaw, 2013, 182 punktas su pakeitimais);

7) sumas, mokėtinas skolininkui iš valstybės biudžeto ar Nacionalinio sveikatos fondo teikiant sveikatos priežiūros išmokas, kaip apibrėžta 2004 m. rugpjūčio 27 d. Įstatyme dėl valstybės finansuojamos sveikatos priežiūros (lenk. Ustawa o świadczeniach opieki zdrowotnej finansowanych ze środków publicznych) (Dziennik Ustaw, 2008/164, 1027 punktas su pakeitimais), prieš nutraukiant šių išmokų mokėjimą, jei jų suma atitinka 75 proc. kiekvieno mokėjimo, nebent šiuos reikalavimus pateikia skolininko darbuotojai ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, kaip nurodyta 2004 m. rugpjūčio 27 d. Valstybės finansuojamos sveikatos priežiūros įstatymo 5 straipsnio 41 dalies a ir b punktuose.

Pagal Civilinio proceso kodekso 833 straipsnio 1 dalį iš darbo užmokesčio išieškoma pagal Darbo kodeksą. Šios nuostatos mutatis mutandis taikomos nedarbo išmokoms, premijoms, stipendijoms ir mokymosi išmokoms, mokėtinoms pagal nuostatas dėl užimtumo skatinimo ir darbo rinkos institucijų.

Pagal Darbo kodekso 871 straipsnio 1 dalį negali būti išskaitoma iš toliau nurodytų sumų:

1) minimalaus darbo užmokesčio, nustatyto pagal atskiras nuostatas, mokėtino visą darbo laiką dirbantiems asmenims, atskaičius socialinio draudimo įmokas ir mokesčius prie pajamų šaltinio, atėmus sumas, išieškotas pagal vykdomuosius dokumentus siekiant patenkinti kitus reikalavimus nei išlaikymas;

2) 75 proc. 1 dalyje nurodyto darbo užmokesčio, atskaičius darbuotojui išmokėtą avansą grynaisiais pinigais;

3) 90 proc. 1 dalyje nurodyto darbo užmokesčio, atskaičius 108 straipsnyje nurodytas baudas.

Jei darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, Darbo kodekso 1 skirsnyje nurodytos sumos mažinamos proporcingai dirbtų valandų skaičiui.


Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Paskutinis naujinimas: 18/12/2017