1 - Mano, kaip nusikaltimo aukos, teisės

Save as PDF

Please note that the original language version of this page Croatian has been amended recently. The language version you are now viewing is currently being prepared by our translators.


Kokią informaciją, įvykus nusikaltimui, man suteiks valdžios institucija (pvz., policija, prokuroras), man dar nepranešus apie nusikaltimą?

Baudžiamojo proceso kodekse nenustatyta, koks turi būti informacinės brošiūros, kuri pateikiama aukai po įvykdyto nusikaltimo ir prieš pranešant apie jį, turinys. Kiekvienas asmuo turi teisę ir galimybę kreiptis į prokuratūrą, kurioje gali pranešti apie nusikaltimą, padaryti pareiškimą ar pateikti pareiškimą raštu dėl dalyko, priklausančio prokuroro kompetencijai. Asmuo, kreipęsis į prokuratūrą, gaus informaciją apie tai, kaip pranešti apie nusikaltimą, ir kitą svarbiausią informaciją apie savo teises ir pareigas.

Policijos pareigūnai privalo užregistruoti pranešimą apie nusikaltimą, dėl kurio vykdytinas baudžiamasis persekiojimas pagal ex officio įgaliojimus.

Be to, kiekvienas asmuo turi teisę gauti tinkamą policijos apsaugą, jei yra pagrįstų priežasčių tokią apsaugą suteikti.

Septynių apskričių teismuose įsteigti paramos nusikaltimų aukoms ir liudytojams padaliniai teikia emocinę paramą ir informaciją aukoms, liudytojams ir jų šeimoms apie jų teises (įskaitant techninio ir praktinio pobūdžio informaciją). Informacija ir parama teikiamos bet kuriame proceso etape. Nusikaltimo auka gaus informaciją ir paramą net ir tuo atveju, jei nepraneš apie nusikaltimą. Nusikaltimų aukos ir liudytojai, priklausomai nuo jų poreikių, iš šių padalinių taip pat siunčiami į specializuotas pilietinės visuomenės įstaigas ir organizacijas.

Negyvenu ES šalyje, kurioje įvykdytas nusikaltimas (ES ir ne ES piliečiai). Kaip saugomos mano teisės?

Nuostatos dėl nusikaltimų aukų ir civilinių ieškovų teisių yra vienodai taikomos nepriklausomai nuo pilietybės, nes Kroatijos baudžiamosios teisės aktai taikomi kiekvienam asmeniui, įvykdžiusiam nusikaltimą Kroatijos teritorijoje. Baudžiamojo proceso šalys ir kiti dalyviai turi teisę vartoti savo gimtąją kalbą.

Policija, prokuratūra ir teismai privalo pagal Baudžiamojo proceso kodeksą ir Nusikaltimų aukų (finansinės kompensacijos) įstatymą teikti nusikaltimų aukoms informaciją apie jų teises pagal tuos teisės aktus. Tai reiškia, kad prokuratūra ir teismai privalo ištirti galimybes ir prieš baudžiamąjį procesą, ir bet kuriame jo etape civiliniam ieškovui gauti iš kaltinamojo kompensaciją už bet kokius nuostolius ar žalą, kuriuos jis galėjo patirti dėl nusikaltimo, informuoti civilinį ieškovą apie jo teisę vartoti savo gimtąją kalbą ir teisę pateikti reikalavimą pagal turtinę teisę (dėl teisės į kompensaciją) žodžiu, aukai suprantama kalba, arba raštu – kroatų ar anglų kalba. Prokuratūra ir teismai taip pat privalo pateikti aukai, kai ji to prašo, bendrus nurodymus ir informaciją, kaip parengti šį reikalavimą ir kokius papildomus dokumentus reikia pateikti. Informacinės brošiūros, kuriose pateikta informacija apie aukos teisę gauti kompensaciją, ir kompensacijos reikalavimo forma yra parengtos kroatų ir anglų kalbomis. Šiuos dokumentus kroatų ir anglų kalbomis galima parsisiųsti iš Kroatijos teisingumo ministerijos interneto svetainės.

Bet kuri auka, pranešusi apie nusikaltimą, iš policijos gaus informaciją apie savo teises. Informavęs nusikaltimo auką žodžiu, policijos pareigūnas pateiks informaciją raštu apie aukos teises ir suteiks bet kokią turimą informaciją apie tarnybas, teikiančias apsaugą ir paramą aukoms, įskaitant nemokamą nusikaltimų aukų pagalbos linijos telefono numerį.

Kroatų kalbos visiškai nemokantys asmenys iš policijos gali gauti kitomis kalbomis parengtą informacinę brošiūrą apie savo teises.

Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų aukoms skirto nacionalinio skambučių centro savanoriai (tel. 116 006) teikia emocinę paramą, informaciją apie teises ir praktinę informaciją. Jie taip pat siunčia aukas į kitas kompetentingas tarnybas ir organizacijas, kad būtų užtikrinta, jog jos gaus bet kokią papildomą informaciją ir kitų formų paramą bei pagalbą. Ši pagalbos linija veikia nuo 8.00 iki 20.00 val. darbo dienomis, o jos darbuotojai gali priimti skambučius kroatų ir anglų kalbomis.

Kokią informaciją gausiu, jei pranešiu apie nusikaltimą?

a) Nusikaltimo auka ir civilinis ieškovas turi teisę per du mėnesius po to, kai pareikšti kaltinimai arba pranešta apie nusikaltimą, paprašyti prokuratūros suteikti informaciją apie veiksmus, kurių imtasi dėl tų kaltinimų arba pranešimo apie nusikaltimą. Prokuratūra per pagrįstą laikotarpį, ne vėliau kaip per 30 dienų po prašymo pateikimo datos, praneš jiems apie veiksmus, kurių imtasi, nebent toks prašymas galėtų pakenkti proceso veiksmingumui. Apie sprendimą nesuteikti tokios informacijos turi būti pranešta prašymą pateikusiai aukai arba civiliniam ieškovui.

b) Prokuroras priims sprendimą sustabdyti tyrimą:

  • jei nusikaltimas, dėl kurio tas asmuo kaltinamas, nėra toks nusikaltimas, dėl kurio vykdytinas baudžiamasis persekiojimas pagal ex officio įgaliojimus;
  • jei dėl aplinkybių negali būti kaltinamojo kaltės, nebent ta neteisėta veika būtų įvykdyta esant psichinio ar protinio neveiksnumo būsenos;
  • jei suėjo to nusikaltimo senaties terminas arba dėl to nusikaltimo suteikta amnestija ar malonė, ar yra kitų aplinkybių, dėl kurių baudžiamojo persekiojimo vykdyti negalima;
  • jei nėra jokių įrodymų, kad kaltinamasis įvykdė tą nusikaltimą.

Sprendimas dėl tyrimo sustabdymo nusiunčiamas civiliniam ieškovui ir kaltinamajam, kuris iškart paleidžiamas į laisvę, jei buvo sulaikytas ar jam buvo skirtas kardomasis kalinimas. Civilinis ieškovas kartu su tuo rašytiniu sprendimu gaus informaciją pagal Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnį apie tai, kaip pačiam vykdyti baudžiamąjį persekiojimą.

c) Išnagrinėjęs pranešimą apie nusikaltimą ir patikrinęs duomenis prokuratūros informacinėje sistemoje, prokuroras argumentuotu sprendimu tą pranešimą atmes, jei iš paties pranešimo bus aišku:

  • kad tai nėra toks nusikaltimas, dėl kurio gali būti vykdomas baudžiamasis persekiojimas pagal ex officio įgaliojimus;
  • kad suėjo to nusikaltimo senaties terminas arba dėl to nusikaltimo suteikta amnestija ar malonė, arba byla dėl to nusikaltimo jau išspręsta teisme, arba yra kitų aplinkybių, dėl kurių baudžiamojo persekiojimo vykdyti negalima;
  • jei dėl aplinkybių negali būti kaltės;
  • jei nėra pagrįstos abejonės, kad kaltinamasis įvykdė tą nusikaltimą, apie kurį pranešta;
  • arba jei iš pranešime pateiktos informacijos atrodo, kad tas pranešimas yra nepatikimas.

Prokuroro sprendimas atmesti pranešimą apie nusikaltimą negali būti apskųstas.

Jei Baudžiamojo proceso kodekse nenustatyta kitaip, prokuroras per aštuonias dienas informuos nusikaltimo auką apie savo sprendimą atmesti pranešimą ir nurodys priežastis, kodėl taip nusprendė. Prokuroras taip pat suteiks informacijos, kaip auka gali pati vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Apie savo sprendimą atmesti pranešimą prokuroras tą pranešimą pateikusiam asmeniui ir kaltinamajam praneš iškart, jei kuris nors iš šių asmenų to paprašys.

Jei prokuroras negali įvertinti kaltinimų patikimumo, remdamasis pačiu pranešimu, arba jei pranešime pateiktos informacijos nepakanka, kad būtų galima pagrįstai nuspręsti pradėti tyrimą arba rinkti įrodymus, prokuroras pats atliks reikiamus tyrimus arba įsakys policijai tai padaryti.

d) Sulaikymo įstaigos prižiūrėtojas iškart paleis į laisvę areštuotą arba sulaikytą asmenį:

  • jei tai daryti nurodys prokuroras;
  • jei areštuotas asmuo nebus apklaustas per įstatymų nustatytą terminą;
  • arba jei jo sulaikymas bus nutrauktas.

e) Prokuroras raštu pakvies liudytoją arba ekspertą padėti rinkti įrodymus. Tokius šaukimus gali siųsti ir tyrėjas prokuroro nurodymu. Teismas pateiks šaukimą liudytojui arba ekspertui duoti parodymus per įrodymų nagrinėjimo posėdį arba dalyvauti teismo posėdyje. Kompetentinga įstaiga iš anksto nustatys, kokiu laiku ir kokioje vietoje bus renkami įrodymai. Pašauktas dalyvauti asmuo bus įspėtas dėl to, kokie būtų jo nedalyvavimo padariniai.

Ar turiu teisę gauti nemokamas vertimo žodžiu ar raštu paslaugas (kai kreipiuosi į policiją ar kitas institucijas, arba tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu)?

Nusikaltimo auka, dalyvaujanti baudžiamajame procese kaip civilinis ieškovas, turi teisę:

  • vartoti savo gimtąją kalbą, įskaitant gestų kalbą, ir prašyti vertėjo žodžiu pagalbos, jei nesupranta kroatų kalbos arba ja nekalba, ar gestų kalbos vertėjo pagalbos tuo atveju, jei civilinis ieškovas yra kurčias arba neregintis ir kurčias.

Kaip valdžios institucija užtikrina, kad suprasčiau ir būčiau suprastas (jei esu vaikas; jei turiu negalią)

Jei nėra kitaip nustatyta specialiu įstatymu, bet kurio jaunesnio nei 14 metų vaiko liudytojo apklausą atliks ikiteisminio tyrimo teisėjas. Ši apklausa vyks teisėjui ir proceso šalims nesant toje pačioje patalpoje, kurioje yra vaikas, ir naudojant profesionalaus asistento valdomą garso ir vaizdo įrangą. Atlikti šią apklausą padės psichologas, pedagogas arba kitas specialistas. Šioje apklausoje taip pat gali dalyvauti kuris nors iš vaiko tėvų arba globėjas, nebent tai trukdytų tyrimui ar prieštarautų vaiko interesams. Proceso šalys, ikiteisminio tyrimo teisėjui leidus, gali per dalyvaujantį specialistą užduoti klausimus vaikui liudytojui. Ši apklausa bus įrašyta naudojant garso ir vaizdo įrangą, jos įrašas bus užantspauduotas ir pridėtas prie protokolo. Vaiką liudytoją galima šaukti antrai apklausai tik išimtinėmis aplinkybėmis, laikantis tos pačios tvarkos.

Jei nėra kitaip nustatyta specialiu įstatymu, bet kurio 14–18 metų amžiaus vaiko liudytojo apklausą atliks ikiteisminio tyrimo teisėjas. Su vaiku, ypač jei jis yra nusikaltimo auka, bus elgiamasi atsargiai, siekiant užtikrinti, kad dėl apklausos nepablogėtų vaiko psichologinė būklė. Bus ypač stengiamasi apsaugoti vaiką.

Bet kuris liudytojas, kuris pašauktas negali atvykti dėl senatvės, ligos ar negalios, gali būti apklaustas savo bute ar kitame būste. Tokius liudytojus galima apklausti naudojant specialisto valdomą garso ir vaizdo įrangą. Jei to reikės dėl liudytojo būklės, apklausa bus atliekama taip, kad proceso šalys galėtų užduoti klausimus liudytojui nebūdamos toje pačioje patalpoje. Jei reikės, ši apklausa bus įrašyta naudojant garso ir vaizdo įrangą, jos įrašas bus užantspauduotas ir pridėtas prie protokolo. Tokia apklausos procedūra bus atliekama tuo atveju, jei to prašys seksualinio nusikaltimo, prekybos žmonėmis ar smurto šeimoje auka, dalyvaujanti procese kaip liudytoja. Tokį liudytoją pašaukti antrai apklausai galima tik išimtinėmis aplinkybėmis, jei teismas mano, kad tai būtina.

Paramos aukoms tarnybos

Kas teikia paramą aukoms?

Septynių apskričių (Zagrebo, Osijeko, Splito, Rijekos, Sisako, Zadaro ir Vukovaro) teismuose įsteigti paramos nusikaltimų aukoms ir liudytojams padaliniai teikia paramą aukoms ir liudytojams, duodantiems parodymus šiuose teismuose, taip pat tų miestų arba miestelių municipaliniuose teismuose. Šie padaliniai taip pat teikia paramą baudžiamųjų nusižengimų teismuose dėl smurto šeimoje bylų ir siunčia aukas bei liudytojus, priklausomai nuo jų poreikių, į specializuotas pilietinės visuomenės įstaigas ir organizacijas.

Informacija ir parama teikiamos telefonu ir nusikaltimo aukai arba liudytojui atvykus į teismo pastatą. Informacija taip pat teikiama el. paštu.

Daugiau informacijos rasite šiame Kroatijos teisingumo ministerijos interneto puslapyje:

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://pravosudje.gov.hr/o-ministarstvu/djelokrug-6366/iz-pravosudnog-sustava-6372/podrska-zrtvama-i-svjedocima/6156

Ar policija mane automatiškai nukreips į paramos aukoms tarnybą?

Informuodama nusikaltimo auką apie jos teises, policija pateiks informaciją raštu apie aukos teises ir suteiks bet kokią turimą informaciją apie tarnybas, teikiančias paramą aukoms, įskaitant nemokamą nusikaltimų aukų pagalbos linijos telefono numerį. Informacinėje brošiūroje, kurioje teikiama informacija apie teises, taip pat pateikiami kontaktiniai duomenys:

  • kompetentingo paramos nusikaltimų aukoms ir liudytojams padalinio;
  • pilietinės visuomenės organizacijų toje apskrityje;
  • pagalbos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų aukoms nacionalinio skambučių centro (tel. 116 006).

Kaip saugomas mano privatumas?

Kompetentingos institucijos gali rinkti asmeninę informaciją (asmens duomenis) tik įstatymų nustatytais tikslais, atlikdamos savo užduotis, nustatytas Baudžiamojo proceso kodekse.

Asmens duomenis galima tvarkyti tik kai tai yra nustatyta įstatymu arba kitu teisės aktu, ir toks tvarkymas turi būti ribojamas, kad ta informacija būtų tvarkoma tik tuo tikslu, kuriuo yra surinkta. Bet koks tolesnis tokios informacijos tvarkymas yra leidžiamas, jei neprieštarauja tam tikslui, dėl kurio surinkta ta informacija, ir jei kompetentingos įstaigos yra įgaliotos tvarkyti tokią informaciją kitu įstatymų nustatytu tikslu ir tas tolesnis tvarkymas yra būtinas ir proporcingas siekiant to kito tikslo.

Asmeninė informacija apie žmogaus sveikatą arba lytinį gyvenimą gali būti tvarkoma tik išimtiniais atvejais, jei kitaip neįmanoma nustatyti to nusikaltimo, už kurį baudžiama penkerių metų laisvės atėmimu ar dar griežtesne bausme, ar vykdyti baudžiamojo persekiojimo, arba kai tyrėjams ar prokuratūrai kitaip kiltų neproporcingai didelių sunkumų.

Neleidžiama tvarkyti asmens duomenų, susijusių su rase ar etnine kilme, politiniais, religiniais ar filosofiniais įsitikinimais arba naryste profesinėje sąjungoje.

Baudžiamojo proceso tikslais surinkti asmens duomenys gali būti perduodami valdžios institucijoms pagal specialų įstatymą, o kitiems juridiniams asmenims – tik jei prokuratūra arba teismas nustato, kad jiems tokios informacijos reikia įstatymų nustatytam tikslui pasiekti. Kai perduodama tokia informacija, atitinkamiems juridiniams asmenims primenama apie jų pareigą užtikrinti informacijos apie tuos asmenis, su kuriais ji susijusi, apsaugą.

Asmeninė informacija gali būti pagal teisės aktus naudojama ir per kitus baudžiamuosius procesus, kitus Kroatijoje vykdomus procesus dėl baudžiamųjų veikų, per procedūras, susijusias su tarptautine pagalba baudžiamosiose bylose, ir prisidedant prie tarptautinio policijos bendradarbiavimo.

Ar tam, kad man būtų suteikta aukoms skiriama parama, prieš tai turiu pranešti apie nusikaltimą?

Nusikaltimo auka gaus informaciją ir paramą iš atitinkamo teismo paramos nusikaltimų aukoms ir liudytojams padalinio arba iš pilietinės visuomenės organizacijos net ir tuo atveju, jei nepraneš apie nusikaltimą.

Asmeninė apsauga, jei man gresia pavojus

Pagal Įstatymo dėl policijos užduočių ir įgaliojimų 99 straipsnį policija, jei nebus specialiu įstatymu nustatyta kitaip, ir tol, kol bus pagrįstų priežasčių imtis tokių veiksmų, užtikrins tinkamą nusikaltimo aukos ir bet kurio kito asmens, suteikusio arba galinčio suteikti baudžiamajam procesui svarbios informacijos, ar bet kurio jiems artimo asmens apsaugą, jeigu jiems arba jų artimiesiems kels grėsmę nusikaltimo vykdytojas ar kiti su baudžiamuoju procesu susiję asmenys. Policijos teikiama aukų apsauga yra fizinė apsauga, teikiama visą parą.

Kokio pobūdžio apsaugos esama?

Pagal Įstatymo dėl baudžiamųjų nusižengimų 130 straipsnį policija gali įsakyti laikinai ir ne ilgiau kaip aštuonias dienas taikyti atsargumo priemonę asmeniui, kuris pagrįstai įtariamas padaręs nusikaltimą. Praktikoje tai paprastai yra draudimai įtariamajam lankytis tam tikroje vietoje ar teritorijoje (iškeldinimas iš aukos namų), draudimas artintis prie konkretaus asmens arba susisiekti ar palaikyti ryšius su konkrečiu asmeniu. Policija per aštuonias dienas kompetentingam baudžiamųjų nusižengimų teismui pateiks kaltinimus ir jis tada nuspręs, ar tą atsargumo priemonę, kurios imtasi, reikia sustabdyti, ar toliau taikyti. Be to, teismas per procesą dėl baudžiamojo nusižengimo gali, remdamasis Įstatymu dėl smurto šeimoje (aukų apsaugos), įsakyti smurtautojui taikyti šias priemones:

  1. priverstinį psichosocialinį gydymą;
  2. draudimą smurtautojui artintis prie smurto šeimoje aukos, prie jos priekabiauti ar ją persekioti;
  3. iškeldinimą iš bendrų jo ir aukos namų;
  4. priverstinį gydymą nuo priklausomybės nuo tam tikrų medžiagų.

Pagal Įstatymą dėl baudžiamųjų nusižengimų teismas gali imtis ir kitų apsaugos ir atsargumo priemonių, skirtų aukos apsaugai, kad įtariamasis prie jos nesiartintų ir nepriekabiautų.

Be to, pagal Baudžiamojo proceso kodeksą teismas ir prokuroras gali, užuot skyrę kaltinamajam kardomąjį kalinimą, įsakyti imtis vienos ar daugiau atsargumo priemonių, įskaitant draudimą nusikaltimo vykdytojui lankytis tam tikroje vietoje ar teritorijoje, artintis prie konkretaus asmens, susisiekti ar palaikyti ryšius su konkrečiu asmeniu, arba draudimą nusikaltimo vykdytojui persekioti auką ar priekabiauti prie jos ar prie kito asmens, arba iškeldinimą iš aukos namų.

Kas gali man suteikti apsaugą?

Nusikaltimo auka iš policijos gali gauti informaciją apie visas savo teises, įskaitant informaciją apie savo teisę į apsaugą, galimas apsaugos rūšis ir veiksmus, kurių policija imsis, kad apsaugotų auką.

Ar kas nors įvertins mano bylą, kad nustatytų galimą tolesnę žalą iš nusikaltimo vykdytojo?

Kai bus baigtas tyrimas ir reikiami dokumentai bus pateikti kompetentingoms baudžiamosios teisenos institucijoms, policija toliau nebevertins aukos poreikių, nebent reikėtų taikyti kokias nors apsaugos ar atsargumo priemones, kurių įsakyta imtis. Jei bus gauta pranešimų apie naujas aplinkybes, iš kurių bus aišku, kad nusikaltimo vykdytojas vėl kelia grėsmę, policija imsis tolesnių aukos apsaugos priemonių remdamasi savo vertinimu ir bylos faktais.

Ar kas nors įvertins mano bylą, kad nustatytų galimą tolesnę žalą iš baudžiamosios teisenos sistemos (tyrimo arba teisminio nagrinėjimo metu)?

Baudžiamosios teisenos sistema (tyrimo ir teismo proceso etapuose) veikia taip, kad joje yra gerbiamos aukos teisės ir jos statusas baudžiamajame procese pagal Baudžiamojo proceso kodeksą. Tyrimą atliekanti prokuratūra prieš apklausdama auką įvertins jos būklę, bendradarbiaudama su įstaigomis, organizacijomis arba institucijomis, kurios teikia paramą ir pagalbą nusikaltimų aukoms. Vertinant aukos būklę, be kita ko, nustatomas poreikis imtis specialių aukos apsaugos priemonių. Jei reikės, prokuratūra nustatys, kokios apsaugos priemonės turi būti taikomos (speciali aukos apklausos tvarka, ryšių technologijų naudojimas, kad būtų išvengta bet kokio akių kontakto tarp aukos ir nusikaltimo vykdytojo, ir kitos priemonės pagal įstatymus). Kai nusikaltimo auka yra vaikas, laikoma, kad specialias apsaugos priemones taikyti būtina, ir nustatomos specialios apsaugos priemonės. Vertinant aukos padėtį visų pirma atsižvelgiama į jos asmenines savybes, nusikaltimo rūšį ir pobūdį ir į aplinkybes, kuriomis įvykdytas nusikaltimas. Ypač daug dėmesio bus skiriama toms aukoms, kurios patyrė didelę žalą dėl sunkaus nusikaltimo, toms aukoms, kurioms nusikaltimas padarytas dėl konkrečių asmeninių jų savybių, ir toms aukoms, kurios yra ypač pažeidžiamos dėl savo santykių su nusikaltimo vykdytoju.

Kokia apsauga numatyta ypač pažeidžiamoms aukoms?

Baudžiamosios teisenos sistema (tyrimo ir teismo proceso etapuose) veikia taip, kad joje yra gerbiamos aukos teisės ir jos statusas baudžiamajame procese pagal Baudžiamojo proceso kodeksą. Tyrimą atliekanti prokuratūra prieš apklausdama auką įvertins jos būklę, bendradarbiaudama su įstaigomis, organizacijomis arba institucijomis, kurios teikia paramą ir pagalbą nusikaltimų aukoms. Vertinant aukos būklę, be kita ko, nustatomas poreikis imtis specialių aukos apsaugos priemonių. Jei reikės, prokuratūra nustatys, kokios apsaugos priemonės turi būti taikomos (speciali aukos apklausos tvarka, ryšių technologijų naudojimas, kad būtų išvengta bet kokio akių kontakto tarp aukos ir nusikaltimo vykdytojo, ir kitos priemonės pagal įstatymus). Kai nusikaltimo auka yra vaikas, laikoma, kad specialias apsaugos priemones taikyti būtina, ir nustatomos specialios apsaugos priemonės. Vertinant aukos padėtį visų pirma atsižvelgiama į jos asmenines savybes, nusikaltimo rūšį ir pobūdį ir į aplinkybes, kuriomis įvykdytas nusikaltimas. Ypač daug dėmesio bus skiriama toms aukoms, kurios patyrė didelę žalą dėl sunkaus nusikaltimo, toms aukoms, kurioms nusikaltimas padarytas dėl konkrečių asmeninių jų savybių, ir toms aukoms, kurios yra ypač pažeidžiamos dėl savo santykių su nusikaltimo vykdytoju.

Esu nepilnametis. Ar turiu specialių teisių?

Vaikas, kuris yra nusikaltimo auka, kartu su įprastomis aukos teisėmis turi šias papildomas teises:

  1. teisę, kad jam atstovautų įgaliotas asmuo ir kad tokio atstovavimo išlaidos būtų padengtos iš valstybės biudžeto;
  2. teisę, kad būtų konfidencialiai tvarkoma jo asmeninė informacija (asmens duomenys);
  3. teisę, kad procesas vyktų nedalyvaujant visuomenei.

Vaikas yra bet kuris jaunesnis nei 18 metų asmuo.

Vaiką liudytoją arba auką per įrodymų nagrinėjimo posėdį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas, o šaukimas liudyti yra nusiunčiamas jo tėvams arba globėjams.

Mano šeimos narys mirė įvykdžius nusikaltimą. Kokios mano teisės?

Pagal Nusikaltimų aukų (finansinės kompensacijos) įstatymą, kai tiesioginė auka miršta dėl smurtinio nusikaltimo, netiesioginė auka (tiesioginės aukos sutuoktinis, partneris, kuris nors iš tėvų, įvaikis, įtėvis, pamotė, patėvis, posūnis ar podukra arba asmuo, su kuriuo tiesioginė auka kartu gyveno palaikydama tos pačios lyties santykius) turi teisę gauti finansinę kompensaciją, kaip nustatyta Nusikaltimų aukų (finansinės kompensacijos) įstatymu.

Netiesioginė auka, kuri buvo mirusiojo (tiesioginės aukos) išlaikoma, turi teisę gauti ne didesnę kaip 70 000 HRK kompensaciją dėl to, kad neteko tokio įstatymų nustatyto išlaikymo, ir ne didesnę kaip 5 000 HRK kompensaciją dėl įprastų laidojimo išlaidų, jei jas apmokėjo.

Bet kuris asmuo, kurio šeimos narys mirė kaip nusikaltimo auka, turi teisę dalyvauti baudžiamajame procese kaip civilinis ieškovas ir reikalauti kompensacijos (per baudžiamąjį arba civilinį procesą).

Mano šeimos narys buvo nusikaltimo auka. Kokios mano teisės?

Netiesiogine nusikaltimo auka laikomas tiesioginės aukos sutuoktinis, partneris, vaikas, tėvai, įvaikis, įtėvis, pamotė, patėvis, posūnis ar podukra arba asmuo, su kuriuo tiesioginė auka kartu gyveno palaikydama tos pačios lyties santykius.

Netiesiogine auka taip pat laikomas senelis, močiutė arba vaikaitis, jei tiesioginė auka taip pat buvo vienas iš šių asmenų ir visi trys asmenys ilgą laiką kartu gyveno bendrame namų ūkyje ir senelis bei močiutė vaikui atstojo tėvus.
Bendro gyvenimo faktiniai santykiai ir tos pačios lyties asmenų santykiai bus aiškinami pagal Kroatijos teisės aktus.

Jei nusikaltimo auka mirė, netiesioginės aukos turi teisę gauti kompensaciją (dėl to, kad neteko įstatymų nustatyto išlaikymo, ir dėl įprastų laidojimo išlaidų).

Ar galiu pasinaudoti tarpininkavimo paslaugomis? Kokios sąlygos taikomos? Ar būsiu saugus vykstant tarpininkavimo procesui?

Kroatijoje tarpininkavimo tarp nusikaltimo aukos ir vykdytojo modelis taikomas per ikiteisminį procesą dėl nusikaltimus įvykdžiusių nepilnamečių ir jaunų suaugusiųjų, pagal sistemą, kurioje suteikta sąlyginė galimybė tai daryti. Tai darant laikomasi Nepilnamečių bylų teismų įstatymo nuostatų, kuriomis nustatyta konkreti prievolė pradėti tarpininkavimo procesą dėl nusikaltimus įvykdžiusių nepilnamečių ir jaunų suaugusiųjų, išsprendžiant konfliktą be teismo. Kitaip tariant, jei nepilnametis nusikaltimo vykdytojas įvykdys šią prievolę, jam nereikės stoti prieš teismą.

Nuo 2013 m. Kroatijoje iš viso dirba 60 tarpininkų, baigusių vienų metų mokymo programą, kurią sudaro 170 mokymo valandų (įskaitant paskaitas, praktines užduotis, pratybas pasiskirsčius vaidmenimis ir praktinę mentorystės veiklą bei darbo priežiūrą). Kroatijoje jie yra vieninteliai specialistai, įgalioti vykdyti atkuriamąjį teisingumą baudžiamosiose bylose ir gavę atestatus iš Kroatijos socialinės politikos ir jaunimo reikalų ministerijos, Neteisminio ginčų sprendimo asociacijos ir UNICEF.

Taigi, atskiros neteisminio ginčų sprendimo tarnybos veikia visuose miestuose, kurie yra Kroatijos apskričių centrai.

Kur galiu rasti teisės aktą, kuriame būtų išdėstytos mano teisės?

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasBaudžiamojo proceso kodeksas
Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasNusikaltimų aukų (finansinės kompensacijos) įstatymas


Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Paskutinis naujinimas: 09/10/2018