2 - Pranešimas apie nusikaltimą ir mano teisės tyrimo arba teisminio nagrinėjimo metu.

Save as PDF

Please note that the original language version of this page Croatian has been amended recently. The language version you are now viewing is currently being prepared by our translators.


Kaip galiu pranešti apie nusikaltimą?

Apie nusikaltimus galima pranešti raštu, žodžiu ar kitokia forma pateikiant skundą dėl nusikaltimo kompetentingai prokuratūrai.

Asmenys, kurie skundą dėl nusikaltimo pateikia žodžiu, yra perspėjami dėl melagingų skundų teikimo padarinių. Žodžiu pateikti skundai yra užrašomi. Telefonu ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis pateikti skundai yra, kai įmanoma, įrašomi ir parengiamas oficialus pranešimas.

Kai nusikaltimo auka pateikia skundą, jai pateikiamas raštiškas skundo gavimo patvirtinimas, į kurį įtraukta svarbiausia informacija apie nusikaltimą. Nusikaltimų aukos, kurios nekalba toje kompetentingoje įstaigoje vartojama kalba arba jos nesupranta, gali pranešti apie nusikaltimą savo kalba ir joms padeda paskirtas vertėjas žodžiu arba kitas asmuo, mokantis ir suprantantis tiek valstybinę, tiek aukos kalbą. Nusikaltimo auka, kuri nekalba toje kompetentingoje įstaigoje vartojama kalba arba jos nesupranta, gali prašyti, kad skundo gavimo patvirtinimas būtų tos įstaigos lėšomis raštu išverstas į jos kalbą.

Visi teismų, policijos arba prokuratūrų gauti skundai dėl nusikaltimų, kurie nepriklauso jų jurisdikcijai, iškart persiunčiami kompetentingai prokuratūrai.

Skundą dėl nusikaltimo gavęs prokuroras iškart tinkamai jį įtraukia į dėl nusikaltimų pateiktų skundų registrą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai to nedaroma.

Kai tik prokuroras sužino apie nusikaltimą arba gauna jo aukos pranešimą, jis dėl to parengia oficialų raštą, jį įtraukia į įvairių baudžiamųjų bylų registrą ir toliau veikia taip, kaip nustatyta įstatymų.

Jei skunde dėl nusikaltimo nėra duomenų apie nusikaltimą, t. y. prokuroras negali nustatyti nusikaltimo, apie kurį pranešta, jis įtraukia tą skundą į įvairių baudžiamųjų bylų registrą ir paprašo asmens, pateikusio skundą, per 15 dienų suteikti papildomos informacijos.

Jei skundą pateikęs asmuo neatsako į papildomos informacijos prašymą, prokuroras tai pažymi oficialiame rašte. Pasibaigus terminui, per kurį galima pateikti papildomos informacijos, prokuroras per aštuonias dienas turi apie tai pranešti vyresniajam prokurorui. Vyresnysis prokuroras gali įsakyti, kad tas skundas dėl nusikaltimo būtų įtrauktas į dėl nusikaltimų pateiktų skundų registrą.

Kaip galiu sužinoti, kas vyksta šioje byloje?

Praėjus dviem mėnesiams po to, kai pateiktas skundas arba pranešta apie nusikaltimą, auka arba nukentėjusioji šalis gali nusiųsti prokurorui prašymą suteikti informacijos apie veiksmus, kurių imtasi dėl to skundo arba pranešimo. Prokuroras turi į tai atsakyti per pagrįstą laikotarpį, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tada, kai gautas rašytinis prašymas, nebent toks atsakymas galėtų pakenkti procesui. Jei prokuroras nuspręstų nesuteikti šios informacijos, jis turi apie tai informuoti nusikaltimo auką arba nukentėjusiąją šalį.

Nusikaltimo auka, dalyvaujanti baudžiamajame procese kaip nukentėjusioji šalis, turi teisę būti informuota apie šio proceso rezultatą.

Ar turiu teisę gauti teisinę pagalbą (tyrimo arba teisminio nagrinėjimo metu)? Kokiomis sąlygomis?

Seksualinių nusikaltimų ir prekybos žmonėmis aukos kartu su minėtomis teisėmis turi teisę prieš savo apklausą nemokamai pasikonsultuoti su patarėju teisės klausimais ir joms gali būti paskirtas atstovas. Šio patarėjo ir (arba) atstovo dalyvavimo išlaidas padengia valstybė.

Vaikai, kurie yra nusikaltimų aukos, kartu su visomis minėtomis teisėmis turi teisę turėti įgaliotąjį atstovą, kurio dalyvavimo išlaidas padengia valstybė.

Nusikaltimų aukos turi teisę gauti pirminę ir antrinę teisinę pagalbą. Tokia pagalba per procesą nemokamai teikiama smurtinių nusikaltimų aukoms, kad jos galėtų gauti kompensaciją už žalą, kurią patyrė kaip nusikaltimo aukos.

Įstatyme dėl nemokamos teisinės pagalbos yra numatytas pirminės ir antrinės teisinės pagalbos teikimas.

Pirminė teisinė pagalba apima bendrą teisinę informaciją, teisines konsultacijas, pareiškimų teikimą viešosioms įstaigoms, Europos Žmogaus Teisių Teismui ir tarptautinėms organizacijoms pagal tarptautines sutartis ir jų vidaus darbo tvarkos taisykles, atstovavimą per procesą viešosiose institucijose ir teisinę pagalbą be teismo sprendžiant ginčus.

Pirminė teisinė pagalba gali būti teikiama visais teisiniais klausimais:

  • jei prašytojas neturi pakankamai žinių ar gebėjimų, kad galėtų pats ginti savo teises;
  • jei prašytojas nėra gavęs teisinės pagalbos pagal atskirus teisės aktus;
  • jei pateiktas prašymas nėra aiškiai nepagrįstas;
  • jei prašytojo ekonominė padėtis yra tokia, kad sumokėjus už teisinę pagalbą būtų sunku pragyventi jam pačiam ar kitiems jo namų ūkio nariams.

Prašytojai, siekiantys gauti pirminę teisinę pagalbą, turėtų kreiptis tiesiai į pirminės teisinės pagalbos teikėją.

Antrinė teisinė pagalba apima teisines konsultacijas, pareiškimus per procedūrą, kuria siekiama apginti darbuotojų teises nuo darbdavio, pareiškimų teikimą per teismo procesus, atstovavimą per teismo procesus, teisinę pagalbą taikiai sprendžiant ginčus ir atleidimą nuo teisinių išlaidų bei teismo mokesčių mokėjimo.

Antrinė teisinė pagalba gali būti teikiama:

  1. jei procesas yra sudėtingas;
  2. jei prašytojas nėra pajėgus pats sau atstovauti;
  3. jei prašytojo ekonominė padėtis yra tokia, kad sumokėjus už teisinę pagalbą būtų sunku pragyventi jam pačiam ar kitiems jo namų ūkio nariams;
  4. jei bylinėjimasis nėra nepagrįstas;
  5. jei per praėjusius šešis mėnesius nebuvo atmestas to prašytojo prašymas dėl tyčia pateiktos klaidingos informacijos;
  6. jei prašytojas nėra gavęs teisinės pagalbos pagal atskirus teisės aktus.

Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą patenkinamas prieš tai nevertinant prašytojo ekonominės padėties, jei prašytojas yra:

  1. vaikas, dalyvaujantis procese dėl savo išlaikymo;
  2. smurtinio nusikaltimo auka, siekianti gauti kompensaciją dėl tuo nusikaltimu padarytos žalos ar sužalojimo;
  3. išlaikymo išmokų gavėjas pagal atskirus teisės aktus dėl socialinės apsaugos teisių;
  4. arba pragyvenimo išmokos gavėjas pagal Įstatymą dėl Kroatijos nepriklausomybės karo veteranų ir jų šeimos narių teisių ir Įstatymą dėl karo ir pilietinio karo veteranų apsaugos.

Asmenys, prašantys suteikti antrinę teisinę pagalbą, kompetentingai įstaigai turi pateikti nustatytos formos prašymą.

Ar galiu prašyti kompensuoti išlaidas (patirtas dėl dalyvavimo tyrime ir (arba) teisminio nagrinėjimo procese)? Kokiomis sąlygomis?

Kaltinamiesiems, kurie pripažįstami kaltais, teismas įsako padengti bylinėjimosi išlaidas, nebent jie turėtų teisę būti visiškai ar iš dalies nuo to atleisti.

Kai baudžiamasis procesas sustabdomas arba kai teismas išteisina kaltinamąjį ar panaikina kaltinimus, teismo nutartimi arba sprendimu turi būti nustatyta, kad valstybė apmoka baudžiamojo proceso išlaidas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 145 straipsnio 2 dalies 1–5 punktus, neišvengiamas kaltinamojo patirtas išlaidas ir neišvengiamas gynybos advokato išlaidas bei jam priklausantį atlyginimą, jei įstatymų nenustatyta kitaip.

Ar galiu pateikti skundą, jei mano byla bus nutraukta jos neperdavus teismui?

Nusikaltimų aukos, kurių skundai dėl nusikaltimų yra atmesti, gali pačios vykdyti baudžiamąjį persekiojimą.

Jei prokuroras nustato, kad nėra pagrindo vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl nusikaltimo, dėl kurio gali būti vykdomas baudžiamasis persekiojimas pagal ex officio įgaliojimus, ar patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, apie kurį pranešta, jis turi per aštuonias dienas apie tai informuoti auką ir suteikti jai informaciją, kad ji pati gali vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Tą patį turi padaryti ir teismas, sustabdęs procesą dėl to, kad prokuroras nutraukė baudžiamąjį persekiojimą kitose bylose.

Ar galiu dalyvauti teisminio nagrinėjimo procese?

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą nukentėjusioji šalis per baudžiamąjį procesą turi šias teises:

  • vartoti savo gimtąją kalbą, įskaitant gestų kalbą, ir prašyti vertėjo žodžiu paslaugų, jei nekalba kroatų kalba arba jos nesupranta, ar gestų kalbos vertėjo paslaugų, jei nukentėjusysis asmuo yra kurčias arba neregintis ir kurčias;
  • pateikti susijusį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir prašymus taikyti laikinus draudimus nusikaltimo vykdytojui;
  • teisę į teisinį atstovavimą;
  • pateikti faktus ir siūlyti įrodymus;
  • dalyvauti įrodymų nagrinėjimo posėdyje;
  • dalyvauti procese, dalyvauti procedūroje dėl įrodymų ir padaryti baigiamąjį pareiškimą;
  • prašyti leisti susipažinti su bylos medžiaga pagal Baudžiamojo proceso kodekso 184 straipsnio 2 dalį;
  • prašyti, kad prokuroras praneštų apie veiksmus, kurių imtasi dėl pateikto skundo dėl nusikaltimo, ir pateikti skundą vyresniajam prokurorui;
  • pateikti apeliacinį skundą;
  • prašyti grąžinti ankstesnę padėtį;
  • gauti pranešimą apie baudžiamojo proceso rezultatą.

Koks yra mano oficialus statusas teisingumo sistemoje? Pavyzdžiui, ar esu (arba galiu pasirinkti būti) auka, liudytojas, nukentėjusioji šalis ar privatus kaltintojas?

Nusikaltimų aukos yra fiziniai asmenys, tiesiogiai dėl nusikaltimo patyrę fizinę ar psichologinę žalą, turtinę žalą arba šiurkštų savo pagrindinių teisių ir laisvių pažeidimą. Nusikaltimo aukomis yra laikomi ir tiesiogiai dėl nusikaltimo mirusio asmens sutuoktinis, partneris, gyvenimo partneris, neoficialus gyvenimo partneris, palikuonis (-ys) arba, jei jų nėra, tiesiosios aukštutinės linijos giminaitis (-čiai) arba broliai ir seserys ir bet kokie asmenys, kurie buvo mirusiojo teisėtai išlaikomi.

Nukentėjusioji šalis yra nusikaltimo auka arba juridinis asmuo, kuriam tuo nusikaltimu padaryta žala ir kuris dalyvauja baudžiamajame procese turėdamas nukentėjusiosios šalies statusą.

Proceso šalies arba dalyvio statusas priklauso ne nuo to asmens noro, o nuo jo vaidmens toje konkrečioje baudžiamojoje byloje. Kiekvienas asmuo gali atlikti bet kurį iš minėtų vaidmenų, priklausomai nuo aplinkybių, kaip nustatyta teisės aktais; jo pasirinkimas yra susijęs su teisėmis, kuriomis jis nori naudotis kaip nukentėjusioji šalis arba nusikaltimo auka.

Kokios yra mano su šiuo statusu susijusios teisės ir pareigos?

Nusikaltimo auka turi teisę:

  • gauti paramos nusikaltimų aukoms paslaugas;
  • gauti veiksmingą psichologinę ir kitokią profesionalią pagalbą ir paramą iš įstaigų, organizacijų ir institucijų, padedančių nusikaltimų aukoms, kaip nustatyta įstatymų;
  • būti apsaugota nuo bauginimo ir keršto;
  • išsaugoti savo orumą duodama parodymus kaip auka;
  • būti išklausyta be nepagrįsto delsimo po to, kai pateikia skundą dėl nusikaltimo, o vėliau būti apklausiama tik tiek, kiek iš tiesų būtina tam baudžiamajam procesui;
  • bet kokius veiksmus atlikti lydima asmens, kuriuo pasitiki;
  • atlikti kuo mažiau medicininių procedūrų ir tik jei jos iš tiesų būtinos baudžiamajam procesui;
  • pateikti prašymą pradėti baudžiamąjį persekiojimą arba pateikti privatų ieškinį pagal Baudžiamąjį kodeksą, dalyvauti baudžiamajame procese kaip nukentėjusioji šalis, būti informuota, jei skundas dėl nusikaltimo bus atmestas (Baudžiamojo proceso kodekso 206 straipsnio 3 dalis), ir būti informuota apie prokuroro sprendimą nesiimti veiksmų, taip pat savarankiškai vykdyti baudžiamąjį persekiojimą nedalyvaujant prokurorui;
  • būti prokuroro informuota apie veiksmus, kurių imtasi dėl jos skundo (Baudžiamojo proceso kodekso 206a straipsnis), ir pateikti skundą vyresniajam prokurorui (Kodekso 206b straipsnis);
  • prašyti informacijos ir be nepagrįsto delsimo gauti informaciją apie nusikaltimo vykdytojo paleidimą iš sulaikymo ar kardomojo kalinimo įstaigos, nusikaltimo vykdytojo pabėgimą arba paleidimą iš kalėjimo ir priemones, kurių imtasi aukos apsaugai užtikrinti;
  • prašyti informacijos ir gauti informaciją apie bet kokį galutinį sprendimą, kuriuo užbaigtas baudžiamasis procesas;
  • kitas pagal įstatymus suteiktas teises.

Baudžiamajame procese kaip nukentėjusioji šalis dalyvaujanti auka turi šias teises:

  • vartoti savo gimtąją kalbą, įskaitant gestų kalbą, ir prašyti vertėjo žodžiu paslaugų, jei nekalba kroatų kalba arba jos nesupranta, ar gestų kalbos vertėjo paslaugų, jei nukentėjusysis asmuo yra kurčias arba neregintis ir kurčias;
  • pateikti susijusį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir prašymus taikyti laikinus draudimus nusikaltimo vykdytojui;
  • teisę į teisinį atstovavimą;
  • pateikti faktus ir siūlyti įrodymus;
  • dalyvauti įrodymų nagrinėjimo posėdyje;
  • dalyvauti procese, dalyvauti procedūroje dėl įrodymų ir padaryti baigiamąjį pareiškimą;
  • prašyti leisti susipažinti su bylos medžiaga pagal Baudžiamojo proceso kodeksą;
  • prašyti, kad prokuroras praneštų apie veiksmus, kurių imtasi dėl pateikto skundo dėl nusikaltimo, ir pateikti skundą vyresniajam prokurorui;
  • pateikti apeliacinį skundą;
  • prašyti grąžinti ankstesnę padėtį;
  • gauti pranešimą apie baudžiamojo proceso rezultatą.

Seksualinių nusikaltimų ir prekybos žmonėmis aukos kartu su minėtomis teisėmis turi papildomų teisių, kurios išvardytos 12 punkte.

Jei nusikaltimo auka yra vaikas, kartu su minėtomis aukų teisėmis jis turi papildomų teisių, kurios išvardytos 13 punkte.

Tyrimo etape nusikaltimų aukos, kurios dalyvauja procese kaip privatūs kaltintojai arba nukentėjusiosios šalys, gali atkreipti dėmesį į visus susijusius faktus ir pateikti įrodymus, svarbius nustatant nusikaltimą, išaiškinant nusikaltimo vykdytoją (-us) ir pateikiant reikalavimus per susijusį ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Ir prieš baudžiamąjį procesą, ir bet kuriame šio proceso etape prokuratūra ir teismas turi apsvarstyti galimybę, kad kaltinamasis nukentėjusiajai šaliai kompensuotų bet kokią dėl nusikaltimo patirtą žalą. Jie taip pat privalo informuoti nukentėjusiąją šalį apie tam tikras jos teises pagal įstatymus (pavyzdžiui, nukentėjusiosios šalies teisę vartoti savo gimtąją kalbą, teisę pateikti susijusį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir kt.).

Asmenys, kurie gali turėti informacijos apie nusikaltimą, nusikaltimo vykdytoją ar kitas svarbias aplinkybes, gali būti pašaukti dalyvauti kaip liudytojai.

Liudyti gali būti pašaukta nukentėjusioji šalis, nukentėjusioji šalis kaip kaltintoja ir privatus kaltintojas.

Privatus kaltintojas turi tas pačias teises kaip ir prokuroras, išskyrus tas teises, kurias turi tik valstybės institucija.

Ar teisminio nagrinėjimo metu galiu padaryti pareiškimą ar pateikti liudijimą? Kokiomis sąlygomis?

Nukentėjusioji šalis baudžiamajame procese turi tas teises, kurios išvardytos 25 punkte.

Kokią informaciją gausiu teisminio nagrinėjimo metu?

Tyrimo etape nusikaltimų aukos, kurios dalyvauja procese kaip privatūs kaltintojai arba nukentėjusiosios šalys, gali atkreipti dėmesį į visus susijusius faktus ir pateikti įrodymus, svarbius nustatant nusikaltimą, išaiškinant nusikaltimo vykdytoją (-us) ir pateikiant reikalavimus per susijusį ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Baudžiamajame procese kaip nukentėjusioji šalis dalyvaujanti auka turi šias teises:

  • prašyti, kad prokuroras praneštų apie veiksmus, kurių imtasi dėl jos pateikto pranešimo, ir pateikti skundą vyresniajam prokurorui;
  • būti informuota apie tai, kad skundas dėl nusikaltimo atmestas, arba kad prokuroras nusprendė nesiimti veiksmų;
  • gauti pranešimą apie baudžiamojo proceso rezultatą.

Ar turėsiu galimybę susipažinti su bylos medžiaga?

Nusikaltimo auka, dalyvaujanti baudžiamajame procese kaip nukentėjusioji šalis, gali susipažinti su bylos medžiaga.


Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

Paskutinis naujinimas: 09/10/2018